Šešioliktasis (212) posėdis
2002 m. balandžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS ir V.P.ANDRIUKAITIS

2002 m. balandžio 4 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). 2002 m. balandžio 4 diena. Norėčiau paskelbti rytinio posėdžio pradžią.

Prieš pereinant prie darbotvarkės tvirtinimo, kviečiu patogiai įsitaisyti ir registruotis.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, jums išdalinta šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkė. Joje yra šiek tiek pakeitimų, kuriuos Seniūnų sueiga vakar aprobavo. Ir aš matau, kad dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas rytas. Norėčiau sužinoti priežastis, dėl ko vėl nesvarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Aš kreipčiausi į darbotvarkės sudarytoją Č.Juršėną tam, kad būtų atsakyta į šį klausimą. Paspauskite savo mygtuką. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tas įstatymas numatytas svarstyti kitą savaitę. Bet aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau pasakyti dėl kito dalyko, kad paskui nekiltų nereikalingų ginčų. 2-3 klausimai. Reikėtų, jeigu Seimo nariai pageidaus, vis dėlto užbaigti svarstymo procedūrą, o po to imtis rezoliucijos priėmimo. 2-3 klausimai.

PIRMININKAS. Jūs tiesiog patikslinate?

Č.JURŠĖNAS. Patikslinu, kad turi būti svarstymo pabaiga.

PIRMININKAS. Bet motyvai dėl minėto įstatymo išbraukimo, Alkoholio kontrolės įstatymo. Tiesiog sakote, kad kitą savaitę?

Č.JURŠĖNAS. Taip, kitą savaitę. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes vis tiek galėtume… Aš siūlyčiau balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės. R.Pavilionis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš stebiuosi tuo, kad jau kelintą kartą atidedamas klausimas dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinimo. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas atliko viską, ką privalėjo padaryti pagal Seimo statutą. Ne kartą dėl komisijos sudėties kilę klausimai buvo svarstomi su Seimo Pirmininku ir buvo nutarta kuo skubiau spręsti tą problemą, nes nevykdoma daugybė darbų, kuriems valstybė yra skyrusi pinigus. Bet dėl buvusios komisijos pirmininkės ypatingos veiklos destrukcija tęsiama toliau. Vakar Seimo komitetui išvykus į Kauną, Etikos ir procedūrų komisija svarstė visą komiteto veiklą dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Aš noriu paklausti, kokiu Seimo statuto straipsniu remdamasi Etikos ir procedūrų komisija svarsto komiteto sprendimus, ypač jeigu tų sprendimų svarstymą inicijuoja ne Seimo narys? Ir kodėl šio klausimo nėra šiandien posėdžių darbotvarkėje?

PIRMININKAS. Kodėl Etikos ir procedūrų komisija svarstė, turbūt nėra plenarinio posėdžio konteksto dalis. Dėl to, kad šio klausimo siūloma šiandien nesvarstyti, vėlgi Č.Juršėnas, kaip darbotvarkės formuotojas, atsakys. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, kadangi klausimas nagrinėjamas Etikos ir procedūrų komisijoje ir vakar nebaigta spręsti, suprantama, kad mes jo negalime įtraukti į darbotvarkę. Tikiuosi, kad Etikos ir procedūrų komisija greitai apsispręs ir tada galėsime įtraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėlgi dėl vedimo tvarkos. Galbūt nedetalizuokime. Jeigu yra dėl klausimų, kurie dar nebuvo paminėti. J.Narvilienė. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau kalbėti dėl to klausimo, kuris buvo paminėtas gerbiamojo pirmininko. Jau pusę metų tęsiasi kažkoks balaganas, aš atsiprašau už tą žodį. Niekaip negalima sutvarkyti šio reikalo. Jeigu Seimas nepasitiki komitetu, tai yra kitas klausimas. Labai keistai atrodo, kai yra suderinta su pirmininku ir visais kitais, o klausimas vis atidedamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seniūnų sueiga taip nusprendė, toks variantas siūlomas Seimui tvirtinti. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registruojamės, tada tvirtinsime šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkes. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 57, prieš – 5, susilaikė 15. Seimo šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkėms pritarta.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Taigi, kaip ir numatyta darbotvarkėje, mes pereiname prie pirmojo klausimo. Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268. Svarstymo tęsinys. Norėčiau pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad ankstesniuose posėdžiuose, kai šio įstatymo buvo svarstoma kiekviena atskira pataisa, kuri buvo gauta, nebuvo balsuota dėl keleto pataisų. Pirmoji jų yra susijusi su 16 straipsnio 2 dalimi. Išklausius motyvus dėl šios pataisos, taip pat išdėsčius pagrindinio komiteto nuostatas, nebuvo dėl jos balsuota. Bet tam, kad mes galėtume sistemingai judėti į priekį, aš norėčiau pakviesti į tribūną A.Sysą. Pagrindinio komiteto, kuruojančio šio klausimo svarstymą, gerbiamasis pirmininke, kviečiame jus ne trumpam į tribūną.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą atkreipiu dėmesį. 16 straipsnis. Dėl jo 2 dalies yra A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa, dėl kurios nebuvo balsuota, tačiau šiai pataisai pritarė pagrindinis komitetas. Gerbiamasis pranešėjau, jūs susiorientavote?

A.SYSAS. Taip, aš susiorientavau ir noriu priminti, kad mes nebalsuodami pritarėme. Reikėtų formaliai balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, formaliai klausiu, gal mes galėtume šiai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nėra prieštaraujančių. 16 straipsnio 2 dalies pataisai, kurios autoriai yra Seimo nariai A.Melianas ir G.Steponavičius, pritarta bendru sutarimu.

Taip pat svarstydami pataisas mes neapsvarstėme A.Syso pataisos, susijusios su 23 straipsnio 1 dalimi. Siūloma papildyti naujais punktais. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje, reikia ne mažiau kaip 10 Seimo narių paramos. (Balsas salėje) Taip.

Ar mes galime bendru sutarimu sutikti, kad ši pataisa yra svarstoma posėdyje? Nėra bendro sutarimo. Elektroniniu būdu kviesčiau išsakyti, kas už tai, kad pataisa, kurios autorius yra A.Sysas, dėl 23 straipsnio 1 dalies būtų svarstoma plenariniame posėdyje?

Taip, pakankamas balsų skaičius. Jūsų pataisa yra svarstoma. Prašyčiau trumpai pristatyti jūsų teikiamą siūlymą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi tai yra pataisa, noriu atkreipti dėmesį, jau antrajam variantui, aš grąžinau tas nuostatas, kurias pateikė svarstyti Trišalė taryba (suderintas variantas) ir Vyriausybė. Būtent 3 punktas ir 6 punktas buvo pateiktai pagrindiniame projekte, kuris pasiekė Seimą. Deja, svarstant komitete, buvo išbraukti tie punktai, todėl aš, mielieji kolegos, noriu paprašyti, kad mes pritartume šiems abiem punktams, ir dar kartą noriu priminti, kad tai yra tam tikras kompromisas, kuris pasiektas po ilgų derybų tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, ir Vyriausybės svarstant šį Darbo kodeksą Trišalėje taryboje. Vėlgi noriu priminti, kadangi mes tris savaites apie tai nekalbėjome, apie šį įstatymą, kad būtent, darbdavių organizacijoms reikalaujant, jie norėtų, kad kolektyvines sutartis turėtų kiek galima daugiau įmonių. Todėl jie pasiūlė, jog ten, kur nėra profesinių sąjungų, kad tą darytų, galėtų daryti darbo tarybos. Būtent šie punktai skatina kolektyvinių derybų atsiradimą. Todėl jų išbraukimas buvo nelogiškas ir išbalansuojantis tą susitarimą, kuris buvo pasiektas tarp socialinių partnerių. Prašau pritarti mano pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra du atskiri punktai, korektiškumo dėlei mes juos turėtume atskirti, nes jų esmė nėra tapati. Taigi 1 punktą – prie darbdavio pareigų – siūloma papildyti nauju 3 punktu: “nevilkinti kolektyvinių derybų”. Dėl šio siūlymo dėl balsavimo motyvų prieš – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas balsavo prieš tokį siūlymą. Atkreipiu dėmesį, nepaisant partinės priklausomybės, nes jūs turbūt sutiksite, kad formuluotė “nevilkinti” yra visiškai ne juridinė ir įstatyme tokių formuluočių neturėtų būti, nes traktavimas gali būti labai įvairus. Taigi įstatymo kokybė tikrai nukentėtų, jeigu mes paliktume tokią formuluotę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – R.Pavilionis. Prašom. Atsisakote? Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad tai, ką pasiūlė kolega A.Sysas, yra tikrai korektiškas siūlymas ir mums derėtų šiam siūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar turėtume apsispręsti dėl A.Syso siūlomos pataisos, susijusios su 23 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 3 punktu: “nevilkinti kolektyvinių derybų”. Prašom balsavimu išsakyti savo pritarimą arba nepritarimą šiai pataisai. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Tuoj pat leisime.

45 – už, 10 – prieš, susilaikė 8, pataisai yra pritarta.

Dėl to paties straipsnio 1 dalies papildymo 6 dalimi. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Ne, nėra. Todėl kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl šios pataisos. Vyksta registracija.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Seimo plenarinio posėdžio darbą stebi ir jame dalyvauja Vilkaviškio rajono Gižų vidurinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai. Malonu jus pasveikinti. (Plojimai)

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pataisos, susijusios su 23 straipsnio 1 dalies papildymu nauja 6 dalimi: “sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams vykdyti jų funkcijas”.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, 7 – prieš, susilaikė 13. Suprantu, kad jūs norėtumėte išlaikyti moralinį veidą tarp savo kolegų. Mes dėl technikos sutrikimų pabandysime išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Toliau turėtume dar ne iki galo apsvarstytą pataisą, susijusią su… (Balsas salėje) Taip, tai dėl 32 straipsnio pataisos, kurios teikėjas vėlgi yra A.Sysas. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ši pataisa yra svarstoma plenariniame posėdyje? Gerai. Manau, kad taip tiesiog sutaupysime laiko. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pateikti savo siūlymą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pasiūliau grąžinti į 32 straipsnį nuostatą, kuri buvo pateikta po Trišalės tarybos susitarimo ir pateikus variantą, kuriam pritarė ir Vyriausybė, kad Valstybinė darbo inspekcija vykdytų ir kolektyvinių sutarčių norminių nuostatų kontrolę, nes yra tam tikrų pažeidimų, kurie yra fiksuoti kolektyvinėse sutartyse, ir iki šiol tokios kontrolės niekas nevykdė. Darbo kodekso rengėjai specialiai buvo įrašę tokią nuostatą, bet vėlgi po pirmojo svarstymo komitete ta nuostata buvo išbraukta. Todėl siūlau pritarti, nes jeigu mes kalbame, kad kolektyvinė sutartis reikalingas instrumentas įmonių vidaus darbui, tai tam tikra kontrolė, noriu pabrėžti, ne visos kolektyvinės sutarties, o tik norminių jos nuostatų, reikalinga. Todėl siūlau balsuoti už šias pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norminių aktų kontrolė visada priklauso toms institucijoms, kurios yra įgaliotos valstybės jas vykdyti. Šiuo atveju – Darbo inspekcija. Pabrėžiu, norminių aktų kontrolė, nepaisant to, kokiu lygiu norminiai aktai užfiksuoti. Kolektyvinių sutarčių įstatyme yra aiškiai minima, kad kolektyvinė sutartis po jos pasirašymo tampa normatyviniu aktu, kuris reglamentuoja darbo santykius taip, kaip jie numatyti kolektyvinėje sutartyje. Šiuo atveju norminiai teisės aktai tikrai turi būti tikrinami taip, kaip jie tikrinami ir darbo sutarties atžvilgiu. Todėl visiškai logiška Vyriausybės ir Trišalės komisijos išvada, t.y. siūlymas ir Darbo kodekse tą normą išlaikyti. Siūlau paremti A.Syso teikiamą Vyriausybės ir Trišalės komisijos nuostatą, ją grąžinti į Darbo kodeksą.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad jūs iš tikrųjų įsigilintumėte į šį siūlymą. Siūlyčiau balsuoti prieš. Pirma. Kolektyvinis susitarimas yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo atstovo. Ir trečiojo asmens, valstybės, kišimasis šioje vietoje dėl jų susitarimo tikrai pažeistų jų susitarimo dvasią. Manyčiau, kad ginčus dėl kolektyvinės sutarties norminių dalykų turėtų spręsti ginčų komisija ar panašiai, tačiau jokiu būdu ne Darbo inspekcija, kuri, deja, kaip jūs suprantate, šiandien nesugeba tikrinti netgi darbo sutarties sąlygų vykdymo įvairiose įmonėse, nes nėra dar pajėgi iki galo to užtikrinti Lietuvoje. Užkraudami šį darbą, mes darome dar vieną tokią parodiją, žinodami, kad realiai vis tiek Darbo inspekcija vargu bau ar galės gilintis į kolektyvinių sutarčių vykdymą. Manau, kad tai yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo klausimas, jų kontrolės klausimas. Pagaliau, aš dar kartą noriu pasakyti, komitetas atmetė šį siūlymą. Komiteto dauguma yra ne opozicija. Vis dėlto įsigilinkite ir pagalvokite, ar mes norime išleisti tikrai kokybišką Darbo kodeksą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl A.Syso pataisos, teikiamos kodekso 32 straipsniui. Vyksta balsavimas.

Už – 41, prieš – 9, susilaikė 9. Pataisai yra pritarta. Matau, kad yra dar neužsiregistravusių. Užsiregistruosime. Šios pataisos svarstymą mes baigėme. Grįžtame prie tos vietos, ties kuria mes baigėme svarstyti per ankstesnius posėdžius. Turėtume pereiti prie 62 straipsnio. Dėl šio straipsnio yra gauta Seimo nario S.Kružinausko pataisa. Prašyčiau, gerbiamasis kolega, dėl 62 straipsnio. Prašau.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš atsiimu šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Teikėjas atsiima.

Toliau svarstome 63 straipsnį, dėl kurio 3 dalies yra gautas P.Vilko pasiūlymas. Klausčiau, ar yra 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Galbūt elektroniniu būdu, kolegos. Iš pradžių registruojamės ir tada apsispręsim dėl to, ar ši pataisa gali būti svarstoma plenariniame posėdyje. Vyksta registracija. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau balsavimo būdu išsakyti savo pritarimą arba nepritarimą tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Primenu, tam reikia 10 Seimo narių pritarimo.

Pritarta tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Gerbiamąjį pataisos teikėją P.Vilką kviečiu pristatyti savo siūlymą.

P.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 63 straipsnio 3 punktas sako, kad jeigu įmonė ar įmonės dalis, sudarius įmonės kolektyvinę sutartį, iš vieno darbdavio pereina kitam, šios sutarties nuostatos galioja ir naujajam darbdaviui. Mano pasiūlyme neprieštaraujama, kad ji negaliotų, bet yra parašyta, kad patikslinama per mėnesį. Kodėl aš tai siūlau? Todėl, kad darbdavys yra ne vien tik fizinis asmuo, kaip mes įvardijam kodekse, tai yra ir įmonė. Būtų kolizija – įmonės dalis pereina į kitą įmonę ir galioja dvi kolektyvinės sutartys. Aš sakyčiau, kad tai būtų tikrai neteisinga, nes paskui gali skirtis: vieniems darbuotojams būtų taikomos vienos sąlygos, kitiems – kitos. Taigi aš norėčiau, kad tos sutartys būtų patikslinamos per mėnesį. Man atrodo, kad tai būtų tikrai teisinga. Siūlyčiau pritarti šitam…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Europoje yra labai griežta norma, reglamentuojanti įmonių pasikeitimą. Aš norėčiau ne pats kalbėti ir samprotauti, aš jums perskaitysiu Europos Sąjungos direktyvą, kuri iš dalies pakeičia direktyvą 77-187 EEB “Dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai dėl įmonių verslo ar verslo dalių perdavimo, derinimo” (98-50 EEB 1998 m. birželio 29 d.) Antroje dalyje, kurioje kalbama apie darbuotojų teisių apsaugą, yra aiškiai pasakyta (cituoju autentišką vertimą, kuris galioja Lietuvoje): “po perdavimo perėmęs ir toliau vykdo kolektyvinės sutarties nuostatas ir sąlygas pagal tas pačias minėtose sutartyse perdavėjui taikomas sąlygas iki kolektyvinės sutarties pabaigos arba kitos kolektyvinės sutarties įsigaliojimo arba taikymo”. Taigi yra įrašyta griežta Europos Sąjungos norma ir saviveikla čia iš principo nepageidautina, todėl komitetas nepritarė gerbiamojo P.Vilko pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, jūs ką tik girdėjote, kaip gerbiamasis komiteto pirmininkas prieštarauja pats sau. Pagal tą tekstą, kurį ką tik paskaitė, visiškai įmanoma tokia pataisa. Ten aiškiai pasakyta, kad iki kitų aplinkybių, dėl kurių gali būti peržiūrėta kolektyvinė sutartis. Jeigu jūs dar kartą įsiklausytumėte į tą išverstą tekstą, tai jūs nematytumėte jokio prieštaravimo. Manyčiau, reikia sudaryti galimybę per mėnesį peržiūrėti kolektyvinę sutartį, jeigu pasikeitė įmonės savininkas. Aš tikiuosi, kad tie, kurie turėjo ką nors bendra su verslu, supras, kad tai iš tikrųjų yra reikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – V.Fiodorov. Prašau.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes komitete svarstėme šitą pataisą. Dalyvavo ir kodekso rengėjai, profesorius I.Nekrošius. Mes tikrai išsamiai (ir pranešėjas tai patvirtino) išdiskutavom tą temą. Nereikia pritarti šiam pasiūlymui. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Dabar turėtume balsuoti dėl pataisos, kurią teikia P.Vilkas. (Balsai salėje) …su 63 straipsniu. Prašau balsuojant išsakyti savo nuostatą dėl šios pataisos.

A.SYSAS. … Europos Sąjunga. Nesinervink.

PIRMININKAS. Kolegos, vyksta balsavimas. Tai taikoma ir tribūnoje esančiam pranešėjui. Negali būti agituojama.

Už – 14, prieš – 31, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Eilės tvarka kita pataisa, kuri yra susijusi su kodekso 65 straipsniu. Jos teikėjas yra Sigitas Kružinauskas. Prašau, gerbiamasis kolega, mygtelti savo mygtuką.

S.KRUŽINAUSKAS. Patikslinsiu – vardas Stasys, bet tai nėra svarbu.

Mano pataisa yra susijusi su tuo, kad kolektyvinė sutartis pasirašoma šalims sutarus. Mano siūlymas yra toks, kad ta sutartis gali būti nutraukiama ne tik sutartyje aptartais atvejais ir tvarka, bet ir šalims susitarus. Aš taip pat siūlau išbraukti paskutinįjį sakinį, kuris reikštų, kad kolektyvinė sutartis išvis nėra nubraukiama. Manau, jau ir pirmajame sakinyje yra rašoma, kad ją galima nutraukti nustatytais atvejais, taigi paskutinysis sakinys netenka prasmės. Taip pat reikėtų pasakyti, kad ne visada darbuotojams gali būti naudinga, kad nebus galima nutraukti privalomos kolektyvinės sutarties, todėl ir darbuotojai gali pareikšti norą, ir darbdaviui sutikus jinai gali būti nutraukta. Prašau Seimo narius pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Stasy. Dėl balsavimo motyvų prieš – V.Andriukaitis, bet galbūt prieš tai – komiteto nuomonė. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas nepritaria šiai pataisai. Jeigu jūs įdėmiai skaitysite šią dalį, jūs matysite, kad sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka bet kuri pusė pasiūlo, ir tai yra numatoma. Galimi sutarties nutraukimo variantai. Bet kolega Stasys siūlo išvis išbraukti sakinį, kuris reglamentuoja, kad kolektyvinę sutartį bus galima nutraukti tada, kai tik kas nors panorės. Todėl tiek labai sunkiai, po ilgų svarstymų Trišalėje taryboje pasiektas kompromisas, tiek Vyriausybės pateiktas variantas būtent suderina tam tikrus interesus tarp dviejų socialinių partnerių: tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų. Aš labai norėčiau, kad mes žiūrėtume į šias pataisas ne per vieno straipsnio prizmę. Iš viso kodekse 302 straipsniai. Derinimas buvo ilgas, siekta kompromiso, nusileidžiant vieniems dėl vienų straipsnių, kitiems – dėl kitų. Kai mes tiktai desperatiškai keičiame vieną ar kitą straipsnį, iš principo išbalansuojame tą susitarimą, kuris buvo pasiektas po ilgų diskusijų. Todėl komitetas, vadovaudamasis tuo ir atsižvelgdamas į darbo grupės, kuri rengė Darbo kodeksą, darbo teisės specialistų nuomonę, nepritarė šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš teikiamą pataisą – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės ir Trišalės komisijos pateiktas projektas iš tikrųjų atitiko teisės specialistų pozicijas, darbo grupės pozicijas, taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjų pasakytas nuostatas. Diskutuojant visiškai akivaizdu, kad šis balansas išlaiko pusiausvyrą tarp dviejų subjektų. Todėl siūlyčiau šiuo atveju neparemti S.Kružinausko siūlomos pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už pataisą – A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi neišgirdome motyvų, kodėl būtų galima neparemti (tų motyvų nebuvo) gerbiamojo S.Kružinausko pataisos, aš noriu pasakyti vieną dalyką. Nėra absoliučiai jokios logikos, kai šalių susitarimu nebūtų galima nutraukti pasirašytos sutarties. Tai yra absoliučiai alogiška ir tą pasakys bet kuris teisininkas. Čia nėra jokio tokio susitarimo. Todėl aš siūlau visiškai logiškai balsuoti už šią pataisą. Tai yra visur, visose šalyse priimtina ir negali taip būti, o jeigu kas nors mano, kad darbdavys yra tiktai plėšikas, kuris vargšą darbuotoją nori apgauti, manau, visokių gyvenime atvejų būna, tačiau visų sustatyti į vieną eilę nereikėtų. Todėl siūlau tikrai pritarti šiai pataisai. Tai yra visiškai logiška ir nepažeidžia niekieno interesų.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruokimės. Salėje nemažai migruojama. Vyksta registracija, ir tik už save.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Balsuojame dėl S.Kružinausko teikiamos pataisos, susijusios su kodekso 65 straipsniu. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę. Vyksta balsavimas. Vyksta balsavimas, o ne agitavimas.

Balsavimo rezultatai: 28 – už, 22 – prieš, 8 susilaikė. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, judame prie kitos pataisos. Aš manau, kad pasiūlymus dar mes galėsime teikti ir per priėmimo stadiją. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, Liberalų frakcijos nario D.Veličkos mygtukas nesuveikė, todėl prašytume perbalsuoti šią pataisą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Aš suprantu, nėra prašymo iš naujo registruotis, bet yra pageidavimas perbalsuoti. Tai yra frakcijos, jeigu teisingai suprantu, siūlymas. Tuo labiau kad ir skirtingose frakcijose taip pat buvo nespėjusių balsuoti. Tai dar kartą kviečiu balsuoti dėl… (Balsai salėje) Gerai. Registracija! Vyksta registracija. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Primenu, kad pakarotinai balsuojame dėl Seimo nario S.Kružinausko pataisos, susijusios su 65 straipsnio pakeitimu. Prašom balsuojant pasakyti savo nuomonę dėl šios pataisos.

Balsavimo rezultatai: 30 – už, 26 – prieš, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.

Svarstome kitą eilės tvarka pataisą, susijusią su 76 straipsnio antrąja dalimi, kurią siūloma išbraukti. Siūlymą teikia A.Sysas. Prašom, kolega.

Gerbiamieji kolegos, ar galėčiau pasiūlyti, kad taupydami posėdžio laiką sutartume, jog kiekvieną sykį dėl dešimties balsų pritarimo dėl pataisos nebalsuojame ir sutariame bendru sutarimu, kad jos yra svarstomos. Gerai? Taip mes buvome pasielgę ankstesniuose posėdžiuose ir tikrai sutaupėme laiko. Jeigu neprieštarautumėte, taip sutartume. Prašom tokiu atveju, gerbiamasis Sysai, pateikti savo pasiūlymą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, pateiktame Seimui įstatymo projekte, kurį pateikė Vyriausybė, kurį rengė darbo grupė ir dėl kurio ilgai diskutavome (priminsiu) Trišalė taryba, buvo atsisakyta lokauto nuostatos dėl kelių motyvų. Pirmiausia pats 76 straipsnis kalba tik apie streiką. Jeigu jūs pasižiūrėsite, kaip vadinasi straipsnis, tai yra “Streikas ir jo pravedimo tvarka”. Darbdavių siūlymu (sutarties nebuvo pasiekta), pateiktame įstatymo projekte į 13 straipsnių buvo devyniolika alternatyvų. Čia yra viena iš alternatyvų, kuriai Vyriausybė irgi nepritarė, kad šalia streiko atsirastų įrašas “lokautas”. Darbo grupė, kuri rengė šį įstatymą, tikrai nesiūlė įtvirtinti Darbo teisėje lokauto nuostatos, nes Europoje nėra patirties ir nėra pakankamai specialistų, kurie matytų visą vaizdą ir galimas pasekmes įvykus lokautui. Europoje yra tiktai dvi šalys, kuriose egzistuoja lokautas ir tai įtvirtinta įstatymuose. Visais kitais atvejais lokauto nėra. Sakykim, Šiaurės šalių tokiu atveju, kai įvyksta kolektyvinis darbo ginčas ir pavyzdžiui, prasideda generalinis streikas, dažniausiai po dviejų savaičių parlamentas priima vieną ar kitą įstatymą, kuris reglamentuoja darbo ginčą, dėl ko ginčijasi darbdaviai ir profesinės sąjungos. Šis įrašas ir įtraukimas lokauto į 76 straipsnį sukels mums tam tikrų problemų, nes pirmiausia paties įstatymo, kas yra lokautas, kaip jis vyksta, kaip jis vyks ir kaip bus daroma, nėra, o gyvenimo praktika, tie dvylika metų nepriklausomos Lietuvos parodė, kad pirmiausia realiai lokautas atsiranda tik po kolektyvinių darbo ginčų. Pagal visas teisės normas Lietuvoje įvyko tik vienas teisėtas streikas, kuris buvo pagal Kolektyvinių ginčų įstatymą. Taigi netgi žiūrint į realią situaciją, kuri yra darbo rinkoje, labai mažai tikėtina, kad iki lokauto galima ateiti. Todėl tiek darbo grupė, tiek Trišalė taryba, tiek Vyriausybė nesiūlė keisti 76 straipsnio. Svarstant komitete, komitetas balsų dauguma nepritarė mano nuostatai išbraukti darbdavių organizacijos siūlomą nuostatą dėl lokauto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų svarstome Darbo kodeksą, darbo teisės reikalus, ir šiuo atveju turėtume laibai aiškiai suprasti, kodėl ir darbo grupė, ir Vyriausybė, ir Trišalė taryba nesiūlė šios pataisos. O todėl, kad darbo teisė reglamentuoja visiškai kitus santykius nei lokautas. Gali būti įvairių lokauto priežasčių, lokautas tai yra ekonominė priemonė, kuri dažnai taikoma ir dėl kitų motyvų, nebūtinai dėl darbo teisės santykių. Todėl pritariu A.Syso išsakytiems argumentams, kad to šiame Darbo kodekse neturi būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, nebūkime tokie dviveidiški. Priimant kai kuriuos kitus pasiūlymus ir straipsnius, ponas A.Sysas visą laiką argumentavo – sutarta tarp darbdavių Trišalėje taryboje ir t.t. Dėl lokauto buvo sutarta, nereikia, ponas Sysai, klaidinti. Ir dar noriu pasakyti: atvažiavę iš Vokietijos socialdemokratai, profsąjungų veikėjai, konferencijoje labai normaliai žiūrėjo ir sakė nematą jokių problemų įrašyti lokauto galimybę į Darbo kodeksą.

Ponui V.Andriukaičiui aš noriu atsakyti: visas Darbo kodeksas daro tiesioginę įtaką darbo santykiams, taip pat ir lokautas, ir darbo sutartis. Aš nelabai suprantu, kodėl mes norime išbraukti, kodėl mes bijome to lokauto? Yra ta praktika Europos Sąjungoje, pagaliau komitetas, dar kartą sakau, ne vien liberalų, bet ir kitų partijų balsais, tarp jų ir Socialdemokratų, pasisakė už tai, kad lokauto sąvoka pagaliau atsirastų Darbo kodekse. Nelabai suprantu, ko mes bijome, ir kviečiu balsuoti prieš lokauto sąvokos išbraukimą iš Darbo kodekso projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių registruotis? Prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašom balsuoti dėl A.Syso pasiūlymo išbraukti 76 straipsnio 2 dalį.

Už – 40, prieš – 21, susilaikė 5. Pritarta pataisai.

Repliką po balsavimo – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Aš sveikinu visus, ypač buvusius kolegas socialliberalus, neseniai irgi padovanojusius individualioms įmonėms dovaną – 15% papildomo socialinio draudimo apmokestinimo. Šiandien jūs dar kartą įkirtote darbdaviams ir verslininkams. Sveikinu jus stipriai kairėjant.

PIRMININKAS. Tiek pasveikinimų, judam į priekį. Svarstome pataisą, susijusią su 89 straipsnio 1 dalimi, kurios teikėjai yra A.Melianas ir G.Steponavičius. Prašyčiau A.Melianą mygtelti mygtuką tam, kad galėtumėte pristatyti teikiamą pataisą. Dėl 89 straipsnio 1 dalies.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo sutarta dėl to, kad nereikėtų uždėti prievolės darbdaviams informuoti darbo biržas apie laisvas darbo vietas. Jau daug metų Lietuvoje vyksta kolegiškas bendradarbiavimas tarp darbdavių ir darbo biržų ir būtent dėl to pasiekta daug teigiamų susitarimų. Kai tik čia įsijungia prievolės mechanizmas, rezultatai būna blogesni. Tai patvirtino ir Darbo biržos specialistai, tai patvirtino, kiek prisimenu, ir dauguma mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių. Taigi siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašau pakomentuoti.

A.SYSAS. Komitetas svarstė ir mes nemažai diskutavome, kai keitėme Bedarbių rėmimo įstatymą, ir būtent tos pataisos, kurios atsirado Bedarbių rėmimo įstatyme, yra įrašytos į Darbo kodeksą. Komitetas vienbalsiai pritarė šioms pataisoms. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar taupydami laiką mes galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū. Gerbiant vieniems kitus, pritarta bendru sutarimu. Eilės tvarka kita pataisa, susijusi su 90 straipsniu. Ją teikia A.Melianas. Kolega, prašom pateikti savo siūlymą. 90 straipsnis.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas yra šiek tiek švelniau išdėstyti reikalavimą dėl tarpininkavimo įdarbinant piliečius užsienyje. Visi žinome, kokia yra problema, ypač nelegalaus lietuvių darbo užsienyje, Lietuvos Respublikos piliečių darbo užsienyje, todėl manau, kad nereikėtų labai griežtai rašyti, kad tai yra išskirtinė valstybės teisė. Iš esmės mes patys sau prieštaraujame. Dabartiniame įstatymo tekste parašyta – išskirtinė valstybės teisė, o toliau rašoma, kad ir kitos organizacijos gali tai daryti. Tai yra loginis prieštaravimas. Mano formuluotė skambėtų taip: “Dėl piliečių darbo užsienyje tarpininkauja Lietuvos darbo birža bei kitos organizacijos, turinčios Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotas licencijas”.

PIRMININKAS. Prašom gerbiamąjį pranešėją pakomentuoti.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį būtent į tą formuluotę, kurią pateikė įstatymą rengusi darbo grupė po diskusijų ir Trišalėje taryboje, ir Vyriausybėje. O ten parašyta, kad tarpininkauti yra ne išskirtinė, o išimtinė valstybės teisė. Yra tarpvalstybiniai susitarimai ir tik pati valstybė tariasi ir sprendžia, su kokiomis valstybėmis pasirašo, keičiasi darbo jėga. O jau vėliau šitą funkciją, jos technologinę dalį gali atlikti ir kitos institucijos, ir šiandien tai daro ne viena firma. Bet išimtinė teisė paliekama valstybei. Todėl ir nebuvo pritarta gerbiamojo A.Meliano pataisai, kuri suponuoja, kad šiuo verslu gali užsiimti ir kitos institucijos apeidamos valstybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš nenorėčiau pritarti šiai pataisai vien dėl to, kad šiandien, esant nelegaliai darbo migracijai į užsienį, darbo birža yra kaip garantas ir mes visi, dirbdami toje sistemoje, ir sakome žmonėms, kad tik per darbo biržą jis gali legaliai įsidarbinti užsienyje. Kitas dalykas (tai komiteto pirmininkas ir minėjo šiandien) yra tarpvalstybiniai susitarimai dėl įdarbinimo, ir leisdami kitoms institucijoms vykdyti šitą funkciją mes tikrai turėsime didesnį nelegaliai dirbančių žmonių skaičių ir užkirsime kelią prevenciniam darbui dėl nelegalaus moterų įdarbinimo įvairiose užsienio valstybėse. Aš siūlyčiau palikti tą redakciją, kuri yra įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien yra kažkoks klaidinimas. Mano siūlyme taip pat parašyta, kad tarpininkauja Lietuvos darbo birža, o kitos organizacijos privalo turėti valstybės licencijas. Tokiu atveju nėra jokios netvarkos, apie kurią kalbama. Manyčiau, kad tokia formuluotė, kokia yra įrašyta dabartiniame projekte, yra loginis prieštaravimas. Rašoma, kad išimtinė valstybės teisė, o paskui rašoma – ir kitos organizacijos. Kažkoks loginis absurdas. Aš paprasčiausiai tą patį rašau – būtina valstybės garantija – tik švelnesnė formuluotė.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl A.Meliano ir G.Steponavičiaus teikiamos… Atsiprašau, dėl A.Meliano teikiamos pataisos, susijusios su 90 straipsniu.

12 – už, 36 – prieš, susilaikė 6. Pataisai nepritarta.

Dėl to paties straipsnio yra gautas D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus siūlymas. Kadangi nebuvo pritarta švelnesniam variantui, aš taupumo sumetimais atsiimu šį siūlymą. Todėl dabar svarstome 91 straipsniui pataisą, kurią teikia kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš taip pat atsiimu pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka 98 straipsnio tekstui yra siūlomas pakeitimas. Jį siūlo A.Sysas. Čia vėlgi dėl dviejų šio straipsnio dalių yra siūlymas. Prašyčiau gerbiamąjį kolegą pakomentuoti.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, po diskusijų komitete ir su specialistais priėjome prie tokio sutarimo, kad paliktas įrašas “dirbtas” ar “dirbamas” suponuos neaiškią situaciją kalbant apie nelegalų darbą. Todėl ir siūloma 1 dalies 1 punkte palikti tik “dirbamas nesudarius darbo sutarties”. Tai leistų lengviau kontroliuoti nelegalų darbą. Nes “dirbtas darbas” – laiko sąvokose galima šiek tiek pasiklysti ir atsiranda tam tikra baimė, kad tuo kartais gali pasinaudoti ir ne visai gerais tikslais. Tai dėl pirmojo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pirmojo. Ar jūs sutiktumėte su komiteto redakcija? Komitetas iš esmės pritaria.

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Dabar stabtelkime dėl 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto pataisos, kaip jį suredagavo ir kaip tai yra priimtina pataisos teikėjui. Ar galime tokiai redakcijai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju už jūsų supratimą. Pritarta bendru sutarimu 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto komiteto siūlomai redakcijai.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 3 dalies.

A.SYSAS. Dėl 3 dalies. Ši dalis reglamentuoja atsakomybę už nelegalų darbą. Įstatyme yra nuostata, kad už tai atsako ne tik darbdavys, bet ir nelegalų darbą dirbantis asmuo. Laikantis mūsų įstatymų normų, darbuotoją į darbą priima darbdavys ir jis turi sutvarkyti visus formalumus. Nė vienas darbuotojas pats neateis, nepaims kastuvo ir nepradės kasti, betonuoti, siūti ar kitokiu darbu užsiims, jeigu jam darbdavys neleis, nes dažniausiai tai yra ir teritorijos, ir kitokiu principu uždara erdvė, į kurią ne taip lengva patekti. Todėl labai keista, kad mes dėl to, jog darbdavys iki galo nesutvarkė dokumentų priimdamas darbuotoją į darbą, norime bausti ir darbuotoją, kuris atėjo įsidarbinti ir… laikantis visų normų ir įstatymų. Todėl aš siūlau, kad bauda už nelegalų darbą būtų skiriama tik darbdaviui, o ne darbuotojui, kuris pateko į uždarą teritoriją ir pradėjo, pavyzdžiui, siūti kelnes ar statyti namą. Siūlau pritarti mano pataisai, kuriai nepritarė komitetas, noriu pabrėžti.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų ir paskutinę pastabą. Dėl balsavimo motyvų prieš – S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų labai retai būna, kad įstaiga yra uždaroje teritorijoje, į kurią negali patekti nelegalus darbuotojas. Teritorijos dažniausiai būna neaptvertos. Tokiu atveju darbuotojas, ar kerštaudamas, ar pykdamas ant kokio nors darbdavio, pasiėmęs kastuvą pavaikščios po teritoriją, kad jį pamatytų darbo inspektorius, ir už tai nukentės darbdavys. O tuo tarpu darbuotojas arba tas žmogus, kuris norėjo tik pajuokauti, iš to turės tik smagaus juoko. Todėl aš manau, kad už tokį nelegalų darbą turėtų atsakyti abi pusės: ir tas, kuris leido, ir tas, kuris dirbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Remiu A.Syso pataisą. Juo labiau kad tai yra pataisa, kurią pristatė darbo grupė ir Vyriausybė, juo labiau kad tai yra norma, nusakanti vieną iš užduočių Darbo kodekse – kuo daugiau reglamentuoti kovos su nelegaliu darbu atvejus, todėl motyvai, kuriuos išdėstė A.Sysas (nenorėčiau kartoti), yra pakankamai įtikinami. Siūlau palaikyti A.Syso pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl A.Syso pataisos, susijusios su 98 straipsnio 3 dalimi.

Balsavimo rezultatai: 29 – už, 13 – prieš, susilaikė 3. Pataisai, kurią teikia A.Sysas dėl 98 straipsnio 3 dalies, yra pritarta.

Toliau eilės tvarka svarstome pataisą, susijusią su 98 straipsnio 2 dalimi. Ją teikia A.Melianas ir G.Steponavičius. Prašau A.Melianą paspausti mygtuką, ir jums bus suteiktas žodis. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas vienbalsiai pritarė mano pataisai dėl to, kad šioje dalyje reikėtų įrašyti ir “savanoriškus darbus”. Kaip žinome, daugelis nevyriausybinių organizacijų atlieka savanoriškus darbus. Vyriausybė jau nustatė tvarką, kaip reikia juos dirbti, todėl reikėtų įrašyti į Darbo kodeksą. Mano kolegos komitete pritarė tam. Taigi siūlyčiau ir jums pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, ar norėtumėte pakomentuoti? Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau pabrėžti, kad ši pataisa yra ne vien pono A.Meliano, bet ir mūsų šios dienos posėdžio pirmininko, todėl būtent jų pateiktai pataisai ir buvo pritarta.

PIRMININKAS. Na, aš siūlyčiau ne vien dėl to pritarti. Bet ar mes vis dėlto galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)

Dėl abipusės pagarbos ir bendro darbo, suprantu, yra Seimo bendras sutarimas. Pataisai dėl 98 straipsnio 2 dalies yra pritarta Seime bendru sutarimu.

Judame pirmyn. 99 straipsnis. Dėl šio straipsnio 2 dalies yra gauta S.Kružinausko pataisa. Prašom, kolega, pateikti savo pataisą. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Mano pataisa yra susijusi su darbuotojo pažymėjimo privalomu turėjimu. Pirmiausia reikia pasakyti, jog aš siūlau išbraukti tą dalį, kuri reikalauja privaloma tvarka tokį pažymėjimą turėti ir jį išduoti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią. Darbuotojas gali pradėti dirbti ir anksti ryte, ir po pietų. Todėl gali kilti problemų jam pradėti dirbti, nes jis neturės to pažymėjimo. Taip pat toks pažymėjimo turėjimas, jeigu bus nustatyta tvarka, kad jis privalo būti prisegtas prie švarko, sakykim, arba prie darbo rūbų darbuotojui nėra patogus. Taip pat reikia pažymėti ir tai, kad pakankamai daug išlaidų turėtume, jeigu apie 1,5 mln. darbuotojų toks pažymėjimas, gražiai padarytas, kainuotų per 3 Lt, tai maždaug išeitų, kad kiekvienas darbdavys turėtų 4,5 mln. išlaidų. Bet kitas dalykas, kad toks pažymėjimas gali būti laikomas darbdavio nurodytoje vietoje. Vadinasi, tas pažymėjimas nebūtinai turi būti pas darbuotoją, o gali būti padėtas seife ar kur nors visai kitoje vietoje, kai tai nepadės išaiškinti, ar pagautas nelegalus darbuotojas. Kita vertus, kiekvienas darbuotojas turi “Sodros” pažymėjimą ir visiškai nebūtina reikalauti dar vieno pažymėjimo. Jeigu mes norime, kad jisai turėtų kokį paliudijantį dokumentą, galima būtų įrašyti, kad “darbuotojas turi su savimi turėti “Sodros” pažymėjimą”. Nes priešingu atveju atrodys taip, kad, ko gero, reikėtų kokias mikroschemas įsiūti darbuotojams, kad darbo inspektorius, eidamas pro šoną, su kažkokiu radaru fiksuotų – čia yra legalūs darbuotojai, o čia yra nelegalūs. Todėl siūlau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes neseniai balsavom dėl 98 straipsnio. Tada mano kolega, suolo draugas S.Kružinauskas baiminosi, kad koks nors darbuotojas įlįs į neaptvertą teritoriją, paims kastuvą ir vaikščios su juo, o darbo inspektorius ateis ir nubaus. Taigi dabar pats kolega Stasys prieštarauja tam, ką jis turėjo omenyje tada, kalbėdamas apie tą straipsnį. Tas pažymėjimas, kuris bus ir yra šiandien visose darbo vietose matomoje vietoje, jį taip pat turi ir darbuotojas, su kastuvu vaikščiojantis teritorijoje, ir leidžia atskirti, kuris darbuotojus yra legalus, kuris – nelegalus. Bet jeigu kalbėtume rimtai, tai sprendimas priimtas būtent po ilgų debatų ir bandant mažinti nelegalų darbą. Aš noriu pasakyti, kad, diskutuojant Seime, komitete, Darbo inspekcija ne vieną kartą pabrėžė, kad būtent todėl, kad buvo įvestos identifikavimo kortelės, pirma, pasidarė mažiau nelegalių darbuotojų, antra, pačiai Darbo inspekcijai pasidarė lengviau dirbti. Todėl ši nuostata, kuri šiandien galioja darbo įstatymuose, buvo palikta ir galiojančiame Darbo kodekse. Todėl siūlau nepritarti kolegos pataisai, nes, noriu pabrėžti, šio straipsnio 3 dalyje apie identifikavimo kortelę toliau vis tiek kalbama, tai netgi, remiantis redakciniu principu, šį straipsnį reikėtų redaguoti, ne tik vieną, bet ir kitą. Siūlau nepritarti S.Kružinausko pataisai, ir jam nepritaria komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, būčiau papildęs ką tik kalbėjusį komiteto pirmininką A.Sysą, tačiau jis labai argumentuotai išdėstė. Iš tikrųjų pagrindinis kovos su nelegaliu darbu tikslas turi būti labai aiškiai išsakomas visose Darbo kodekso straipsniuose. Šiuo atveju tiek Valstybinės darbo inspekcijos pozicija, tiek tai, ką dabar išdėstė A.Sysas, pakankamai įtikinamai parodo labai aiškiai, civilizuotai išreiškiamą kovos su nelegaliu darbu nuostatą. Tai yra normos, kurios taikomos Europos Sąjungos valstybėse, tos normos anksčiau ar vėliau ateis ir pas mus. Todėl siūlau palaikyti komiteto pirmininko dabar išsakytą poziciją ir neparemti S.Kružinausko pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – A.Melianas. Kviesčiau persijungti mobiliuosius telefonus į begarsį režimą.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, ar išties jūs manote, kad pažymėjimų išdavimas leidžia efektyviau kovoti su nelegaliu darbu? Ačiū.

A.SYSAS. Manome.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau balsuoti dėl pataisos, susijusios su 99 straipsnio 2 dalimi. Gerbiamieji kolegos, jums prašant, mums neprieštaraujant, registruokimės, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašau balsuoti dėl Seimo nario S.Kružinausko pataisos, susijusios su 99 straipsnio 2 dalimi.

Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 19, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

Eilės tvarka svarstome siūlomą 105 straipsnio 1 dalies pakeitimą, kurį teikia kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Taupydamas laiką, aš atsiimu šį siūlymą.

PIRMININKAS. Taip, atsiimamas siūlymas dėl 105 straipsnio 1 dalies.

Toliau 108 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra gautas S.Kružinausko siūlymas. Prašau, kolega pateikti savo pasiūlymą.

S.KRUŽINAUSKAS. Laikinai atsiimu šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. (A.Sysas: paklauskit, kelioms valandoms?) Buvo pranešta apie laikiną atsiėmimą, taigi ši pataisa nėra svarstoma. Jeigu bus priėmimo stadijoje galimybė, ją žinome visi, bus galima pasinaudoti.

Eilės tvarka dėl 109 straipsnio yra A.Syso pataisa.

A.SYSAS. Ne laikinai. Aš atsiimu pirmąją pataisą dėl projekto Nr.IXP-1268, o prašau svarstyti projektą Nr.IXP-12… antrajam variantui.

PIRMININKAS. Gerai. Vis tiek tada pateikite jūsų antrajam variantui teikiamą siūlymą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu pataisas dėl terminuotos darbo sutarties nuostatų. Mano nuostatos nekinta, kad neturi būti sudaroma darbuotojo prašymu terminuota sutartis nuolatinio pobūdžio darbui. Dar kartą pakartosiu, kodėl aš tą siūlau. Įrašau, kad tai gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba įstatymuose. Pati logika prieštarauja šios įstatymo pataisos esmei, nes darbuotojas, prašydamas nuolatinio pobūdžio darbo terminuotos sutarties, pats save įkinko į tam tikras problemas. Pirma, pasirašius terminuotą sutartį, darbuotojas neturi teisės jos nutraukti netgi tada, kai darbdavys nesilaiko sulygtų darbo sąlygų.

Antras dalykas. Dirbant nuolatinio pobūdžio darbus pagal terminuotą sutartį, atleidžiant žmogų iš darbo, nemokama jokia išeitinė pašalpa. Išeitinė pašalpa – ne kažkokia išmalda žmogui, o tai yra darbo santykiuose įprasta norma ir kitose šalyse, nes ta vieno ar dviejų mėnesių išmoka reikalinga tam, kad žmogus susirastų kitą darbą.

Trečias dalykas tai yra psichologinis dalykas, kai darbuotojai metai iš metų dirba pagal terminuotą sutartį. Manau, nuo to nedidėja nei darbo našumas, nei psichologinis klimatas, nei tų žmonių sveikata. Todėl pasilieku teisę ir prašau jūsų paremti šią įstatymo pataisą ir išbraukti galimybę darbuotojui rašytiniu prašymu prašyti terminuotos sutarties nuolatinio pobūdžio darbams.

O ketvirtoji dalis siejasi su pirmąja dalimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau priminti, kad dėl 109 straipsnio yra gautos dar kelios pataisos. Todėl mes turėtume svarstyti sistemiškai. Mano siūlymas dabar būtų svarstyti siūlymą dėl 109 straipsnio 2 dalies, jį teikia A.Sysas. Po to galėtume apsvarstyti siūlymą išbraukti šią dalį, pataisą, kurią teikia kiti Seimo nariai. Balsavimo motyvai dėl šios pataisos.

Už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti A.Syso teiktai pataisai, nes tokiu būdu mes garantuojame galimybę darbuotojui sudaryti terminuotą sutartį, jeigu taip yra susitarta pasirašius kolektyvinę sutartį, kita vertus, apsaugome darbuotoją, kad nebūtų piktnaudžiaujama terminuotų darbo sutarčių sudarymu ir naikinimu tų garantijų, kurias numato neterminuotas darbo pobūdis. Taigi kviesčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia, man atrodo, tai dar kartą įrodo, kad mes vėl grįžtame prie tos pačios temos, nes visiškai neseniai, praėjusią savaitę, mes darėme Darbo sutarties įstatymo pataisas ir joms nepritarėme. Dabar vėl grįžtame prie tos pačios problemos.

Kodėl aš nepritarčiau teikiamai pataisai? Iš tiesų šiandien darbo santykiai yra visai kiti, negu buvo praeityje, kai buvo sudaromos ilgalaikės kolektyvinės sutartys, o darbo sutartys irgi buvo ilgalaikės, nes dažniausiai buvo valstybinis darbas. Šiandien daug dirbančiam ir privačiu verslu užsiimančiam darbdaviui kartais iš tiesų susidaro tokios situacijos, kad jis gali su žmogumi sudaryti terminuotą sutartį vien dėl to, kad tam tikrą laiką reikia daugiau darbuotojų, o po to jų vėl reikės mažiau. Jeigu žmogus pats sutinka dalyvauti šiame sandėryje ir dirbti terminuotą darbą, kodėl mes norime įstatymu uždrausti žmogui tai daryti? Man atrodo, kad tai yra prievartinis būdas darbuotojui neleisti pasirašyti sutarties, nors jis ir sutinka du ar tris mėnesius dirbti tą darbą. Po to galbūt nebereikės tiek darbuotojų. Taigi siūlyčiau tokiai pataisai šiuo metu nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų. Dabar turėtume registruotis ir balsuosime dėl pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Balsuojame dėl A.Syso pataisos, susijusios su nauja 109 straipsnio 2 dalies redakcija.

Balsavimo rezultatai: 32 – už, 18 – prieš, 2 susilaikė. Pataisai yra pritarta.

Dėl šios dalies taip pat yra gautas pasiūlymas, kurį teikia D.Teišerskytė bei G.Steponavičius, siūlantys išbraukti šią dalį.

Pagal Statuto 100 straipsnį Seimo posėdžio pirmininkas negali dalyvauti diskusijose ar kitaip daryti įtaką Seimo nariams, bet aš norėčiau paklausti, ar pataisos teikimas galėtų būti išklausytas pirmininkaujant man, kaip vienam iš pataisos autorių? (Balsai salėje) Jeigu neprieštarautumėte, aš, nedalyvaudamas diskusijoje, pateikčiau šią pataisą ir motyvus, kodėl aš manau, jog ši dalis yra brauktina.

Išties Darbo kodekso projekto 109 straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį rašytiniu pareiškimu prašo pats darbuotojas. Mano ir kolegės D.Teišerskytės teigimu, toks ribojimas yra nepagrįstas, nes nesvarbu, kokio pobūdžio yra darbas, terminuotą darbo sutartį turėtų būti galima sudaryti tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva ir bet kokiais atvejais.

Be to, terminuotas darbo sutarties pobūdis yra nulemtas tik šalių susitarimo, o ne objektyvių veiksnių. Vėlgi priminčiau Seimo valią, kuri buvo pasakyta praėjusią savaitę, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas vetavo įstatymą dėl darbo sutarties, būtent dėl terminuotų sutarčių. Seimas atsižvelgė į šį pasiūlymą ir ištaisė savo klaidas. Kolegos, yra siūlymas išbraukti šią ydingą 109 straipsnio 2 dalį.

Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš, bet prieš tai – pranešėjo komentaras. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš neminėjau, teikdamas savo pataisą, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra 108 straipsnis, pagal kurį atsiranda daug sutarčių. Palikdami galioti arba išbraukdami, kaip pirmininkas siūlo dabar išbraukti nuostatą dėl terminuotų sutarčių, mes tada turėtume braukti ir 108 straipsnį, nes mūsų darbdaviai naudojasi ne tik šia viena sutartimi, tai yra terminuota sutartimi, lyg nėra kitų sutarčių. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra įrašoma visiškai nauja sutartis – laikinoji, tai yra iki dviejų mėnesių, kuria būtent atsižvelgiama į lankstesnes darbo sąlygas. Sezoninė.

Taip pat noriu jums priminti, kad tada, kai Seime buvo vetuotas šių Prezidento pataisų svarstymas, aš jums buvau išdalijęs Europos direktyvos nuostatas. 1999 metais Europos darbdaviai pasirašė su profesinėmis sąjungomis direktyvą, kuri yra priimta ir įtvirtinta. Joje kaip tik kalbama, kad terminuotos sutartys turi būti taikomos tiktai trumpalaikiams ir labai aiškiai apibrėžtiems darbams. Mūsų, Seimo, pritarimas Prezidento veto, aš manau, nedaro garbės, esant tokiam europiniam kontekstui. Jeigu mes taip veržiamės į Europos Sąjungą, yra tam tikri susitarimai ir Europos Sąjungos direktyvos, kurių reikėtų laikytis. Todėl komitetas balsų dauguma nepritarė šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš šią teikiamą pataisą – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš jau panašiai kalbėjau pritardamas gerbiamojo A.Syso pataisoms, nes terminuotų sutarčių sudarymas turėtų būti taikomas tik terminuotiems darbams. Kitu atveju mes paliekame vienintelį variantą, kai, esant kolektyviniam darbdavio ir darbuotojų susitarimui, galima įvairiems laikiniems terminams priimti darbuotojus. Mes skatiname tokį socialinį abiejų socialinių partnerių dialogą. Kadangi ši pataisa iš esmės keičia socialinės partnerystės nuostatą, aš kviečiu jai nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man patinka, kad gerbiamasis Seimo narys, komiteto pirmininkas ponas A.Sysas visada gudriai pasinaudoja situacija ir Europos Sąjunga, kai tai jam lyg ir naudinga. Bet iš tikrųjų taip nėra. Pasaulyje, ne tik Europos Sąjungoje, šiandien vyksta labai įdomūs procesai ir darbo santykių bei darbo santykių reguliavimo pasikeitimai, nes keičiasi darbo pobūdis. Iš tikrųjų keičiasi žmonių darbo vietos (turima omenyje informacinė visuomenė, jos kūrimasis), jų atsiranda net namuose, atsiranda ne visa darbo dienos ir daugelis kitų dalykų, tai yra netradicinių dalykų, kurie buvo būdingi reguliuojant darbo santykius, kai buvo konvejerinė gamyba.

Man atrodo, kad mes, darydami tokius dalykus, savotiškai apgaudinėjame žmones, kad dėl to jiems bus geriau. Iš tikrųjų aš dar kartą norėčiau pasakyti ir paraginti palaikyti šią pataisą, o daryti reikia kitą dalyką. Mes negalime įstatymuose surašyti ir pasakyti: būkite visi geri, vienas kito neskriauskite, gerai dirbkite ir nedarykite pažeidimų. Iš tikrųjų mes, neleisdami sudaryti terminuotų sutarčių, skriaudžiame smulkųjį verslą, kuriam dažnai reikia tuo dalyku, susitarus su darbuotojais, ir pasinaudoti. Čia nėra nieko blogo. O stambių monstrų, kuriuos administruoti reikėtų per Darbo inspekciją, mes labai dažnai bijome. Darbo inspekcija prieš juos pasuoja. Visi girdėjome, kiek buvo daug gražių žodžių pasakyta apie “Vilniaus prekybą”, kad sutvarkys, ten mergaitės dirba po 16 val. ir panašiai. Bet, deja, visi supasavo ir niekas nenubaudė, kiek žinau. Tai gal reikia daugiau administruoti, nes yra priemonių ir pakanka tam įstatymų, o ne apgaudinėti žmones, kad mes šitą išbrauksime, ir jiems bus geriau. Tikrai žmonėms nuo to nebus geriau. Todėl aš siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos yra baigtos. Registruojamės ir balsuosime dėl siūlymo išbraukti 109 straipsnio 2 dalį. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojame dėl D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus teikiamos pataisos, siūlančios išbraukti 109 straipsnio 2 dalį. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 18, prieš – 32, susilaikė 5. Pataisai nepritarta. Grįžtame prie 109 straipsnio 1 dalies. Dėl šios dalies išbraukimo yra gauti kelių Seimo narių pasiūlymai. Prašyčiau A.Melianą pristatyti pasiūlymą dėl 109 straipsnio 1 dalies išbraukimo. 109 straipsnio 1 dalis. Prašom dar kartą paspausti.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, pagaliau mikrofonas veikia. Siūlau išbraukti 109 straipsnio 1 dalį dėl paprastos priežasties. Nelabai suprantu, kodėl terminuotos darbo sutarties sudarymo laikotarpis turi būti apribotas 5 metais. Manau, kad gali būti įvairių situacijų. Jeigu būtų argumentas, kodėl būtent 5 metai, galima būtų svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pats žodis “terminuota” kalba apie kažkokį terminą. Siūlymas išbraukti, yra tai, kad iš viso nereikia tokios sutarties. Kitais atvejais kalbama, kad terminuota sutartis turi būti. Aš vėl ir ponui A.Matulevičiui, gaila jis išėjo, noriu priminti, kad yra 108 straipsnis, jame kalbama apie visas kitas sutartis, kurias įstatymų leidėjai siūlo propaguoti ir naudotis jomis darbo santykiuose. Komitetas nepritarė, nes yra jau nusistovėjusi tam tikra nuostata, kad terminuota sutartis negali būti ilgiau kaip penkeri metai, ir šios nuostatos nekeitė. Todėl komitetas ir nepritarė šioms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau nepritarti teikiamai pataisai. Mes jau ne kartą kalbėjome, kad yra daug parašyta, kada gali būti taikomos terminuotos sutartys, todėl manau, kad reikia nepritarti pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Prašom balsuoti dėl Seimo narių A.Meliano, D.Teišerskytės, G.Steponavičiaus pasiūlymo, siūlančio išbraukti 109 straipsnio 1 dalį.

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 36, susilaikė 2. Pataisai nepritarta.

Dėl 109 straipsnio 4 dalies. Yra siūlymas ją išbraukti. Tai siūlo A.Sysas. Prašom, gerbiamasis kolega, pristatyti savo siūlymo esmę.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėkoju jums, kad buvo pritarta mano pataisai dėl 109 straipsnio 2 dalies, kurioje sakoma, kuriais atvejais gali būti sudaryta terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams. Tai būtent tais atvejais, kai yra nustatyta kolektyvinėse sutartyse arba įstatymuose. Todėl nemanau, kad reikia 4 dalies, kurioje kalbama apie tuos pačius dalykus, kad būtent terminuota darbo sutartis gali būti nustatoma kolektyvinėse sutartyse ir įstatymuose. Gal 2 dalyje plačiau apibrėžtos galimybės. Todėl siūlau išbraukti šitą dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Tačiau komitetas nepritarė tokiam siūlymui. Todėl aš kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl A.Syso siūlymo išbraukti 109 straipsnio 4 dalį. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas.

Už – 32, prieš – 13, susilaikė 6. Pataisai pritarta. Aš noriu prašyti, kad mankštos elementai ar kiti ženklai iš tribūnos nebūtų daromi. Pripažįstu jūsų kantrybę, bet dabar, apsvarstę 109 straipsnį, turėtume judėti į priekį. Dėl 111 straipsnio 3 dalies gautas kolegos V.Fiodorovo pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, pristatykite savo teikimą.

V.FIODOROV. Komitetas svarstė mano pasiūlymą ir nepritarė, todėl taupydamas laiką aš atsisakau savo pasiūlymo.

PIRMININKAS. Pataisos teikėjas atsiima savo siūlymą dėl 111 straipsnio. Toliau yra S.Kružinausko pasiūlymas dėl penkių straipsnių išbraukimo. Aš prašyčiau kolegą pakomentuoti, ar jūs dėl kiekvieno atskirai norėtumėte balsuoti?

S.KRUŽINAUSKAS. Tai susiję su 108 straipsniu… laikinai atsiimti. Ir čia aš laikinai atsiimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Laikinas atsiėmimas, suprantame jį kaip atsiėmimą. Atsiimama dėl šių straipsnių išbraukimo. Eilės tvarka 127 straipsnis. Siūloma šiame straipsnyje pakeisti 3 dalį. Teikia A.Sysas. Prašom, kolega.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu priminti, kad praeitų metų pavasarį liberalizuojant darbo santykius buvo patvirtinta nuostata, kuri leidžia darbdaviui reikalauti, išeinant darbuotojui, arba nutraukiant darbo sutartį, atlyginti darbdaviui jo išlaidas už darbuotojo mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir stažuotę. Šias nuostatas Darbo kodeksą rengusi darbo grupė buvo pasiūliusi tik terminuotoms darbo sutartims. Deja, mūsų kolega svarstymo metu pasiūlė šias nuostatas taikyti visoms darbo sutartims. Tada iškyla ta pati problema, už kokį laikotarpį darbdavys turi teisę reikalauti padengti išlaidas. Aš manau, kad pats reikalavimas yra ydingas, kadangi ne skatins darbuotojus kelti kvalifikaciją ir tobulėti, nes kiekvienas mokės paskaičiuoti ir galvos, ar apsimoka važiuoti į kokią stažuotę ar dar kur nors, nes po to, jeigu kažkas pasiūlys geresnį darbą ar pačiam dėl kitokių aplinkybių reikės nutraukti darbo sutartį, tai ganėtinai brangiai kainuos. Tai yra viena nuostata. Todėl, ieškodamas tam tikro kompromiso, aš pasiūliau, kad būtų nustatytas bent jau terminas. Aš siūlau vieną mėnesį. Komitete svarstymo metu buvo pasiūlyta… Atsiprašau, ne vieną mėnesį, o vienerius metus. Buvo pasiūlyti 3 metai. Tokiam siūlymui balsų dauguma komitetas pritarė. Bet aš neatsisakau savo pasiūlymo dėl 1 metų. Apribojant vieneriais metais. Prašau pritarti mano pateiktam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū. Aš apskritai esu prieš, kad darbuotojas turėtų atsiskaityti už keltą kvalifikaciją, nes jeigu pažiūrėtume, tai kvalifikacija gali būti keliama kiekvieną dieną ir tuos metus mes turėsime skaičiuoti ir skaičiuoti. Įvairios informacijos, kurios suteikiamos darbuotojams stenduose, galbūt mokymai, kurie vyksta, iš tikrųjų apsunkintų darbuotojo situaciją. Jeigu reikėtų rinktis, ar bet kada, ar metams, galėčiau pritarti A.Syso teikiamam termino apribojimui. Iš esmės, aš sakyčiau, tokia nuostata iš viso turėtų būti išbraukta iš įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Melianas. Už.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, turint omenyje, kad ponas J.Olekas iš principo kalbėjo už, aš šį kartą kalbėsiu prieš pono A.Syso siūlymą. Taip jau išėjo, mes kitaip užsiregistravome. Esmė yra ta, kad ponas A.Sysas vėl ne visai korektiškai komentuoja. Skaitykime, kaip parašyta įstatymo projekte. Darbo sutartyje gali būti, dar kartą kartoju, gali būti sulygta, jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti. Matote, kiek daug apsaugos filtrų ir taip toliau.

Aš manyčiau, kad gali likti tokia formuluotė, t.y. siūlau balsuoti prieš pono A.Syso siūlymą, nes mes visi turbūt dažnai susiduriame su tokia problema, ypač šiuolaikines technologijas turinčiose įmonėse, kai žmonės “nuteka” į užsienį, kai investuojama į darbuotoją, o jis po metų, kaip siūlo ponas A.Sysas, drąsiai išvažiuoja į tą pačią Ameriką, Angliją ir panašiai, ir ten uždirba daugiau. Įmonė praranda lėšas, investuotas į mokymą, mes prarandame protus. Svarbiausia, tokiu atveju įmonės nenori investuoti į žmonių kvalifikacijos kėlimą, nes yra pavojus prarasti tuos pinigus. Pagalvokime apie tai. Tai yra svarbūs dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme kalbėjusius dėl balsavimo motyvų. Aš tik noriu pasitikslinti. Komitetas siūlė vietoj vienerių įrašyti trejus metus, ar nebūtų bendro sutarimo dėl tokio siūlymo? Ne. Dabar balsuojame dėl A.Syso siūlymo, kalbančio apie išlaidų padengimą per paskutiniuosius vienerius metus. Prašau balsavimu išsakyti savo nuostatą.

A.SYSAS. Pirmininke, ar aš galėčiau paprašyti, kad man įjungtų mygtukus, kad aš nedaryčiau gimnastikos?

PIRMININKAS. Pakaitalo gimnastikai tribūnoje nėra įrengta.

22 – už, 12 – prieš, 3 susilaikė. Pataisai pritarta. Replika po balsavimo. A.Melianas. Norėčiau paprašyti, kad toliau pirmininkautų V.Andriukaitis.

A.MELIANAS. Aš norėčiau vėl pasveikinti Naująją sąjungą su jos dviveidiškumu. Dar visai neseniai ji balsavo absoliučiai priešingai, t.y. pritardama Darbo sutarties įstatymo pataisai. Ponai, jūs dviveidžiai ir darotės vis stipresni.

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerai, kolegos, girdėjote repliką po balsavimo. Dabar tęsiame 127¹ straipsnio pataisų svarstymą. Prašau pranešėją A.Sysą. A.Syso pataisa.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad svarstydami Darbo kodeksą mes pastebėjome, kad kai kurios nuostatos, kurios galiojo šiandien darbo teisėje, nėra įrašytos į Darbo kodeksą. Viena iš tokių normų yra darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių. Noriu priminti, kad šiandien Darbo sutarties įstatyme yra 27¹, ne 127, o 27¹ straipsnis, kuris reglamentuoja teisę darbuotojui, jeigu jam daugiau kaip 30 dienų yra skaičiuojama prastova, arba jeigu jam daugiau kaip du mėnesius darbdavys nemoka atlyginimo, nutraukti darbo sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip atleidžiant darbdavio valia.. Tokiu atveju darbuotojas lengviau adaptuojasi darbo biržoje, jis iš karto pripažįstamas bedarbiu, todėl siūlau šią nuostatą, šiandien galiojančią darbo įstatymuose, įtraukti į rengiamą Darbo kodeksą. Darbo santykiai arba tokie atvejai pasitaiko ir šiuo metu, ir kaip tik šiomis dienomis man skambino iš “Būtingės naftos”, kur yra pakeista firma, sauganti “Būtingės naftą”, ir daugumai darbuotojų pasiūlyta išeiti savo noru. Tiems, kurie nepanoro išeiti savo noru, liepta skaičiuoti prastovas, o kiek ta prastova tęsis, neaišku. Tokia nuostata įstatyme turi galioti ir aiškiai reglamentuoti, kaip turėtų elgtis darbuotojas ir darbdavys tokiais atvejais. Noriu pabrėžti, kad komitetas nepritarė mano pateiktam siūlymui.

PIRMININKAS. A.Syso pataisą norėtų paremti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš remiu A.Syso teikiamą pataisą, nes ilgalaikės prastovos yra ne dėl darbuotojo kaltės, ir jis tikrai turėtų turėti teisę pasinaudoti galimybe išeiti iš darbo turėdamas visas socialines garantijas, kurios yra tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama ne darbuotojo iniciatyva.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nematau. Taigi balsuosime dėl A.Syso pataisos. Norite pakartoti registraciją? Gerai, kolegos, pakartojame registraciją.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Balsuojame dėl A.Syso pataisos. Balsavimas pradėtas.

A.SYSAS. Aš rodau, kaip už mane balsuoti. Čia neveikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėjau pasakyti, kad tikrai reikėtų atkreipti techninių darbuotojų dėmesį į tai, kad tribūnoje esantys Seimo nariai negali naudotis savo teise balsuoti, nes, atrodo, ten neveikia technika. Reikėtų išspręsti tą problemą.

28 balsavus už, 9 – prieš, 4 susilaikius, pritarta A.Syso siūlomai pataisai. Toliau vėl pirmininkaus G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Pereiname prie 128 straipsnio pataisos, kurią teikia kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Noriu iš karto pasakyti, kad ši mano pataisa susijusi ne su priėmimu į darbą, o su atleidimu iš darbo, t.y. su 3 dalyje išreiškiamomis nuostatomis, kada yra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius… yra teisėta, t.y. kai negalima nutraukti. Čia 4 punkte yra išvardytos visos priežastys, ir lytis, ir seksualinė orientacija, ir t.t., tačiau nėra įvardytas išsilavinimas. Mes norime pabrėžti, kad ne darbuotojo kvalifikacija yra svarbesnė, o išsilavinimas, t.y. ar baigęs daugiau klasių, ar kitokį aukštesnį išsilavinimą turintis žmogus. Taip mes verčiame žmones dirbtinai įsigyti diplomus, nors jis visiškai tinka eiti tas pareigas, t.y. jis turi pakankamą kvalifikaciją. Mano siūlymas ir yra papildyti 3 dalies 4 punktą įrašant žodį “išsilavinimo”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakomentuoti.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad komitetas nepritarė, nes šiame Darbo kodekse iš esmės keičiasi atleidimo tvarka.

Dabartinėje galiojančioje darbo teisėje yra nurodyti konkretūs straipsniai, pagal kuriuos darbdavys turi atleisti, o čia nurodyti šeši punktai, dėl kurių negalima atleisti. Aš manau, kvalifikacijos klausimas yra kitos diskusijos ir sprendimų klausimas, o ne priežastis, dėl kurios negali būti atleidžiamas. Tai ir buvo argumentas, dėl kurio nebuvo pritarta. Todėl siūlau nepritarti kolegos siūlymui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbės J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Gerbiamieji kolegos, visai nesutinku su kolegos S.Kružinausko pasiūlymu, nes išsilavinimas turėtų būti akivaizdi priežastis, kad žmogus liktų darbe. Dabar propaguojamas mokymasis visą gyvenimą, kaip tik turėtų būti skatinama tobulėti ir įsigyti geresnį išsilavinimą. Todėl kviečiu visus nepalaikyti S.Kružinausko pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašau balsuoti dėl pritarimo arba ne S.Kružinausko pataisai, susijusiai su 128 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Vyksta balsavimas.

Už – 6, prieš – 22, susilaikė 13. Pataisai nėra pritarta.

Prieš pereinant prie kito straipsnio, aš norėčiau informuoti, kad Seimo plenarinio posėdžio darbą stebi Marijampolės kolegijos studentai. Malonu jus pasveikinti. (Plojimai)

Toliau turėtume svarstyti kitą su 128 straipsniu susijusią pataisą dėl 1 dalies. Jos teikėjai yra D.Teišerskytė ir G.Steponavičius. Aš norėčiau iš tribūnos trumpai pristatyti šią pataisą.

Išties nėra aiški 128 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka “svarbios priežastys”. Kyla pagrįstas klausimas, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis. Manyčiau, kad Darbo kodekso šiame straipsnyje numatytos darbuotojų atleidimo iš darbo sąlygos varžo darbdavių teises, nes darbdavys neturi galimybės atleisti netinkančio darbuotojo. Net įrodęs, kad darbuotojo kvalifikacija, profesiniai sugebėjimai ar elgesys darbe yra netinkami, darbdavys dar turės taikyti kodekso 129 straipsnyje numatytus ilgus, iki keturių mėnesių, įspėjimo atleisti iš darbo terminus bei rodyti, kad darbuotojo jo sutikimu negalima perkelti į kitą darbą. Esant tokiam griežtam darbuotojų atleidimo iš darbo reglamentavimui, darbdaviai tiesiog vengs priimti į darbą darbuotojus, nes vėliau neturės galimybių juos atleisti. Todėl aš ir mano kolegė D.Teišerskytė siūlome atsisakyti Darbo kodekso 1 dalies formuluotės ir siūlome kitą redakciją, kuri yra išdėstyta mūsų pasiūlyme.

Gerbiamasis pranešėjau, prašau pakomentuoti.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad nuostatos, išdėstytos 128 straipsnio 1 dalyje, kurią siūlo redaguoti gerbiamasis posėdžio pirmininkas, yra veikiančios ir niekam nekyla minčių, kad darbuotojai… darbdaviai kažko vengs. Visos šios sąlygos, dabartiniai darbo santykiai yra nustatyti taip, kad yra tam tikros normos, kada ir kaip yra atleidžiami darbuotojai. Yra įvairūs būdai šalių susitarimu, bet jeigu tai yra darbdavio valia, darbdavio noras, yra tam tikri įspėjimo terminai. Tegu nesupyksta ponas Matulevičius, bet tai yra Europos Sąjungos darbo teisė, Europos Sąjungos direktyvos, kurios kalba apie darbuotojų įspėjimą atleidimo atveju.

Noriu pasakyti, kad pagal kitus mūsų įstatymus, ypač grupinio atleidimo atveju, reikia informuoti ne tik darbuotojus, bet ir Darbo biržą, nes tai yra socialinė problema ir vien tik darbdavys to neturėtų spręsti. Todėl komitetas nepritarė gerbiamųjų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisoms. Siūlau kolegoms nepritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J.Olekas. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš visiškai palaikau gerbiamojo A.Syso išsakytus argumentus, bet noriu kreiptis į jus. Jeigu tokių pataisų jūs turite ir daugiau, reikia laikytis Statuto, kad pristatant pataisą posėdžiui pirmininkautų kas nors kitas. Jūs kalbėjote dėl vienos pataisos, mes sutikome, bet jeigu tokių pataisų būtų daugiau, būtų geriau, kad pirmininkautų kitas, o jūs pristatytumėte pataisas. Juo labiau kad jūs turite kolegę, kuri galėtų pristatyti, jeigu tos pataisos svarbios. O jūs esate posėdžio pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū, aš priimu pastabą. Aš jums minėjau Statuto 100 straipsnį, kad tikrai nedalyvauju diskusijoje, aš tiktai pristatau savo pataisas ir motyvuoju, kodėl jos yra teikiamos. Prieš tai aš atsiklausiau plenarinio posėdžio dalyvių ir nebuvo prieštaravimų. Aš siūlau iki pertraukos man suteikti galimybę pirmininkauti.

Prašyčiau baigiant svarstyti šią pataisą dėl balsavimo motyvų už kalbėti A.Melianą. Prašau.

A.MELIANAS. Aš kreipiuosi į poną J.Oleką ir prašau jo taip pat laikytis Statuto. Jeigu jis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos, jis turi kalbėti kita tvarka. Šiuo atveju jis turėjo kalbėti už arba prieš siūlomą pataisą. Aš siūlau balsuoti už G.Steponavičiaus ir ponios D.Teišerskytės siūlomą pataisą.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Seniai registravomės. Prašau registruotis, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo narių D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisos, susijusios su 128 straipsnio 1 dalies siūloma redakcija.

Už – 15, prieš – 27, susilaikė 8. Pataisai nepritarta.

Ar stovėjimas prie mikrofono reiškia norą kalbėti? Repliką po balsavimo – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, reaguodamas į A.Meliano siūlymą, pasitaisau. Per šoninį mikrofoną dar kartą primenu, kad posėdžio pirmininkui derėtų pasikeisti vietomis, kai pristatomi teikiami pasiūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielai suteiksiu tą galimybę valdančiosios daugumos atstovams, jeigu manysite, kad Statutas yra pažeistas. Statutas aiškiai apibrėžia posėdžio pirmininko pareigas, ir manau, kad per daug jautriems dėl to nereikėtų būti.

Repliką po balsavimo – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėjau paklausti, ar yra kovo 26 d. užregistruota Liberalų frakcijos nario P.Vilko pataisa 127 straipsnio 2 daliai? Kodėl šiandien ji nebuvo svarstoma?

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu neprieštaraus, dar svarstymo stadijoje mes tikrai spėtume šią pataisą apsvarstyti, nes tikrai Statuto tvarka ši pataisa buvo įregistruota. Mes nepaliksime jos nuošalyje. Ačiū už priminimą.

Dar dėl to paties norėjo kalbėti komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau nuraminti visus gerbiamuosius kolegas, kurie teikia, dar sugalvos teikti įstatymo pataisas, ir priminti posėdžio pirmininkui, kad Statute aiškiai parašyta: kada prasideda svarstymo procedūra, pataisos jau nesvarstomos komitete. Pono P.Vilko pataisos yra pateiktos prasidėjus svarstymo stadijai Seime. Yra ne tik jo, yra gautas visas pluoštas naujų pataisų. Kai mes baigsime svarstymo stadiją, komitetas apsvarstys naujas pataisas ir pritaikys mūsų patvirtintoms vienoms ar kitoms įstatymo pataisoms. Galbūt kas nors jau bus padaryta, pakeista. Todėl aš noriu nuraminti, kad visos pataisos, prieš priimant įstatymą Seime, dar bus svarstomos komitete.

PIRMININKAS. Ačiū už nuraminimą. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai turėtume dabar nesikarščiuoti dėl šio klausimo. Neabejoju, kad visos pataisos bus svarstomos, kaip tai numatyta Statute.

Dabar pereiname prie 129 straipsnio 3 dalies. Dėl šios dalies yra gauta Seimo narių A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa. Prašyčiau A.Melianą pasinaudoti proga mygtelėti mygtuką ir pristatyti teikiamą pataisą. Prašom.

A.MELIANAS. Mano siūlymas, kad tuo metu, kai darbuotojas ieško naujos darbo vietos, jeigu jis yra atleidžiamas, darbdavys jam turi suteikti laisvą nuo darbo pareigų vykdymo naujo darbo paieškoms laiką, kurio trukmė nustatyta kolektyvinėse sutartyse. Tas laikas neturėtų būti mažesnis negu 10% darbo laiko normos.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš ruošiasi V.Andriukaitis. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakomentuoti.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad nuostatos, kurios yra įtvirtinamos kolektyvinėse sutartyse, negali būti blogesnės, negu yra nustatytos įstatymuose. Todėl šis siūlymas yra perteklinis, nes aiškiai pasakyta, kad 10% laiko, ir toje pataisoje paliekama, o kolektyvinėje sutartyje galima numatyti ir daugiau laiko. Tai įstatyme ir Darbo kodekse nedraudžiama. Todėl šis įrašas yra perteklinis ir komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Nenorėčiau daugiau kalbėti dėl tų motyvų, kuriuos šiuo atveju išdėstė A.Sysas. Aš tik norėčiau atkreipti A.Meliano dėmesį į tai, kad kolektyvinės sutartys būtent tam ir yra, kad jos gerintų padėtį, o ne blogintų. Todėl iš tikrųjų jos gali veikti pozityvia kryptim, reikia pateikti kur kas didesnį terminą nei taip, kaip dabar formuluoja ponas A.Melianas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nebent papildomą informaciją norėtumėte suteikti, nes dėl balsavimo motyvų… (Balsai salėje) Papildomą informaciją galima suteikti, ir aš prašyčiau trumpai kalbėti A.Melianą.

A.MELIANAS. Aš pirmiausia noriu prašyti poną V.Andriukaitį įsiskaityti į mano pasiūlymą. Šioje vietoje aiškiai pasakoma, kad gali būti kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip. Tai nėra pabloginimas. Jūs neperskaitėte mano siūlymo, jeigu taip traktuojate. Aš noriu atkreipti dėmesį. Gerbiamieji socialdemokratai, jūs visada sakote tai, kad yra sutarta Trišalėje taryboje. Dėl šio punkto yra darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės sutarta Trišalėje taryboje. Kodėl jūs norite balsuoti prieš? (Balsas salėje: iš kur tu ištraukei?..)

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nelaidyti familiarių kreipinių iš tribūnos. Kalbos dėl motyvų yra baigtos. Prašom balsuoti dėl 129 straipsnio. Yra pageidavimas registruotis. Ką gi, jūsų valia. Registruojamės. Vyksta registracija. Ačiū. Dėl šio straipsnio prieš balsavimą užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl A.Meliano ir G.Steponavičiaus teikiamų 129 straipsnio 3 dalies pataisų. Prašom balsuojant pasakyti savo nuostatą.

14 – už, 30 – prieš, 9 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Ar kolega V.Andriukaitis dar dėl vedimo tvarkos? (Balsas salėje) Gerai. Ačiū.

Taupydami laiką judame į priekį. Dar iki pertraukos siūlau vieną straipsnį, dėl kurio gauta pataisa svarstytina. Tai yra siūlymai dėl 134 straipsnio. Jų autorius yra A.Sysas. Kolega, pristatykite savo teikimą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. 134 straipsnis reglamentuoja pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Kadangi kolektyvinių sutarčių pageidavo (noriu pabrėžti) daugiau darbdavių atstovai ir atsiranda darbo tarybos, tai dėl pačių darbo tarybų, aišku, bus priimtas atskiras įstatymas, kuris reglamentuos, kaip darbuotojų atstovai bus renkami, kokia tvarka. Todėl aš manau, kadangi jiems teks daugiausiai spręsti darbo klausimus su darbdaviais, jie turėtų teisę tikėtis pasilikti darbe, jeigu dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. Todėl aš siūlau įrašyti 1 dalies 6 punktą, kuris skambėtų taip: “kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamus organus”. Be darbo tarybų, aš norėčiau pabrėžti, šiame kodekse, kas nuosekliai skaitė, yra darbo ginčų komisijos, taikinamosios komisijos ir visos kitos. Ta prasme tie žmonės, kurie galbūt turės pakankamą netiesioginį konfliktą su darbdaviu, atstovaudami darbuotojams, turėtų turėti ir tam tikras garantijas. Todėl siūlau šią nuostatą įrašyti į 134 straipsnį.

PIRMININKAS. Ir tam nepritarė pagrindinis komitetas?

A.SYSAS. Taip. Atsiprašau. Pagrindinis komitetas balsų dauguma nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Kunčinas. (Balsas salėje: ne, čia kažkas…) Prašom. Ar norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų? Atsisakote? Gerai. Dėl balsavimo motyvų prieš – I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 134 straipsnyje kalbama apie pirmenybės teisę būti paliktam darbe. Tikrai Darbo kodekso rengimo grupės autoriai labai aiškiai išdėstė penkias pagrindines nuostatas, atsižvelgdami į žmonių socialinę situaciją, t.y. ar ligoti žmonės, ar invalidai, ar kiti, kurie būtent turi didesnį stažą. Tačiau daryti išimtį ir suteikti pirmenybę palikti darbe žmones ir jų neatleisti pagal tai, kad jis yra ar profesinės sąjungos darbuotojas, ar išrinktas darbuotojų tarybos, iš tiesų turbūt neturėtų būti pagrindinis kriterijus, kad žmogus būtų paliktas darbe. Todėl aš siūlyčiau palikti Vyriausybės teikiamą projektą ir Darbo grupės teikiamą projektą be A.Syso pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat sutinku, kaip kolegė I.Degutienė, nes yra labai motyvuotai išdėstytos pirmosios penkios nuostatos, bet taip pat remiu A.Syso pateiktą siūlymą, nes mes turime skatinti ne individualizmą, o socialinę partnerystę tose įmonėse. Tie žmonės, kurie yra išrinkti į atstovaujamus organus, kurie atstovauja didžiosios daugumos dirbančiųjų nuostatoms, turėtų tam tikrą įstatymo palankumą, teisę likti darbe mažinant darbuotojų skaičių. Todėl aš remiu A.Syso teikiamą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos.

Kolegos, kviečiu balsuojant pasakyti savo nuomonę dėl 134 straipsnio papildymo nauja 6 dalimi, kurią teikia A.Sysas. Viskas, baigsime.

Už – 27, prieš – 13, susilaikė 6. Pataisai yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes išnaudojome šios dienos plenarinio posėdžio laiką, skirtą įstatymui svarstyti, taigi mes kitą savaitę, matau, darbotvarkės sudarytojai linksi galvą, tęsime šio įstatymo svarstymą. Esame pasistūmėję gerą gabalą į priekį. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų kantrybę.

A.SYSAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Skelbiu pertrauką iki 12.15 valandos.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl 2002 metais pavasarį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje“ projektas Nr.IXP-1386(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija. Prašom registruotis. Imsimės Seimo nutarimo “Dėl 2002 metais pavasarį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” projekto Nr.IXP-1386(2). Priėmimo stadija. Gerbiamasis A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patobulino Vyriausybės teikiamą nutarimo projektą ir pritarė tik pavasario šaukimui, nes šauktinių skaičiaus bendra suma pagal pateiktą Vyriausybės projektą nemažinama, nors Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatos numato palaipsniui mažinti šauktinių skaičių ir reorganizuoti vidaus tarnybos pulkus.

Komitetas mano, kad Vyriausybė turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti šauktinių skaičių. Praėjusiais metais buvo priimti du Seimo nutarimai dėl šauktinių skyrimo į vidaus tarnybos pulkus, kuriais buvo atskirai patvirtintas pavasarinis ir rudeninis šaukimas. Tai buvo padaryta būtent dėl to, kad būtų atkreiptas Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos dėmesys, kad ta problema turi būti sprendžiama, o ne atidedama vėlesniam laikui. Taigi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pavedė pakomitečiui per vieną mėnesį išsiaiškinti, kaip vykdomas Vidaus tarnybos dalinių reorganizavimas, laikantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatų.

Atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė teikti patobulintą Seimo nutarimo projektą, kuriuo patvirtinamas tik pavasarinis šaukimas. Kartu reikėtų pritarti Žmogaus teisių komiteto išvadai ir pasiūlymui dėl galimybės patikslinti valstybės biudžetą, numatant lėšas Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo įstaigų apsaugos funkcijai vykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Gerbiamieji kolegos, yra tik 2 straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl 1 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Bendru. Ačiū.

Dėl 2 straipsnio? Ačiū. Priimta.

Prašome dėl viso nutarimo. 4 – už, 4 – prieš. Kolega N.Medvedev. Prašom.

N.MEDVEDEV. Teisybė, kad dabar esanti tvarka neatitinka nei Lietuvos Konstitucijos, nei įstatymų. Labai norėtųsi pakeisti, nes tikrai kenkia jaunuoliams, kurie tarnauja. Aš noriu pasakyti, kad pirmadienį Nacionalinio saugumo pakomitetis renkasi aptarti tą reikalą. Pakviesti Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovai. Bandysime spręsti tą klausimą, kad jis atitiktų visus reikalavimus, bet dabar, šiuo metu, deja, kitos išeities nėra. Taigi aš prašau balsuoti už, o mūsų pakomitetis nepamirš šio klausimo, nepaleis iš savo rankų. Bandysime bent palaipsniui mažinti šauktinių kiekį. Taip pat noriu pasakyti, kad tie žmonės, Lietuvos jaunimas, psichologiškai labai nukenčia. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, lygiai tokias pat kalbas girdėjome praeitų metų rudenį, kai priėmėm panašų nutarimą ir kai Vidaus reikalų ministerija atėjo siūlydama kviesti į tarnybą nesumažintą šauktinių skaičių… į antrąją Lietuvos kariuomenę, kuri neatitinka jokių NATO standartų. Mūsų pareigūnai, kiekvieną kartą Briuselyje pristatinėdami savo narystės veiksmų planą, turi aiškinti, kodėl Lietuvoje iki šiol yra dvi kariuomenės, o svarbiausia, kodėl nėra progreso. Tai aš norėčiau, tiesiog ir rizikuodama… labai norėčiau pralošti, bet norėčiau susiderėti su ponu J.Bernatoniu, kuris sėdi salėje. Nežinau, koks prizas galėtų būti, kad rudenį, kai mes svarstysime panašų nutarimą, Vidaus reikalų ministerija ateis taip pat verkdama ir turėdama lygiai tokį pat nutarimą, kuriuo bus siūloma palikti tokį pat šauktinių skaičių. Mano pasiūlymas ponui J.Bernatoniui iš tikrųjų daugiau užsiimti vidaus reikalų sistemos reikalais ir sumažinti savo krūvį, atliekant A.M.Brazausko vyriausiojo prievaizdo vaidmenį, politinio prievaizdo vaidmenį. Ponas ministras aiškiai nesusitvarko su savo pareigomis. Siūlau balsuoti prieš, nes kitaip ir rudenį bus lygiai tas pat, ir vėl valdančioji dauguma atsidurs prie tos pačios suskilusios geldos.

PIRMININKAS. Prašyčiau kolegas kalbėti apie nutarimo projektą. (Balsai salėje) A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Mes, komitete svarstydami šią problemą, iš tikrųjų svarstėme labai audringai. Mes išsakėme susirūpinimą… ir ne tik susirūpinimą, bet priėmėme labai rimtus protokolinius nutarimus ir pasakėme, kad yra ir komiteto darbo trūkumas (kolegė Seimo narė R.Juknevičienė yra mūsų komiteto narė). Mes iš dalies prisiminkime ir patys, kad nespaudžiame vykdomosios valdžios, bet yra taip, kaip yra. Šiandien mes galime žaisti partinius žaidimus, bet yra ir valstybinė pozicija. Juk negalima, pavyzdžiui, šiandien nepriimti šio nutarimo ir palikti… Kas gi tada saugos tuos kalėjimus ir panašiai? Taip.

Aš jau svarstymo metu sakiau, jog iš tikrųjų negerai, kad tie dalykai neplanuojami, neišdėstomi per laiką ir nepradedama daryti. Žinoma, negalima sakyti, kad visiškai niekas nepadaryta, yra mažėjimo tendencija, bet padaryta labai labai mažai. Neturiu utopijų, kad rudenį iš karto bus viskas padaryta, kad nebūtų šauktinių, bet, mano supratimu, turi būti sudarytas realus kelerių metų grafikas, kuris būtų pagrįstas finansais. Tokiu atveju tas dalykas anksčiau ar vėliau būtų išspręstas. Mano supratimu, tai iš tikrųjų yra ne partijų reikalas, tai yra valstybės reikalas. Šiandien, nors skauda širdis, aš sakau, kad reikia priimti šį nutarimą, bet toliau mes turime dirbti ir bendrom jėgom išspręsti šią problemą. Tai yra ne vien ministerijos ir ne vien Finansų ministerijos dalykas, bet ir mūsų komiteto, ir mes turime prisiimti atsakomybę. Taigi aš siūlau šiandien priimti nutarimą, patvirtinantį pavasarinį šaukimą, o toliau dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Skarbalius – kita nuomonė. Prašom.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pakartosiu tai, ką sakė ponas N.Medvedevas: yra dvi kariuomenės, yra Konstitucijos pažeidimas, tampa mada ne vykdyti nutarimus, o juos atšaukinėti.

Yra dar viena problema – kadangi nuolat tai yra laikinas projektas, kareiviai šiandien gyvena blogiau už kalinius: stogai kiauri, jų materialinė bazė negarantuota. Jūs pakalbėkite su eiliniais kareiviais. Man teko vežti ne vieną kareivį pakeleivį ir jie pasakojo bei skundėsi šiais dalykais.

Antras dalykas, apie ką kalbėjo ponas A.Matulevičius, ką darysime, kas juos saugos? Vyriausybės nutarimas, kuris buvo pasirašytas, buvo atšauktas praeitų metų gruodžio mėnesį. Kodėl šitas projektas Seime atsirado tik dabar, kai buvę šauktiniai jau turi būti demobilizuoti? Gerbiamieji pozicijos atstovai, susimąstykite, susimąstykite, kiek po patirtų psichologinių traumų išleisime pinigų vaikų reabilitacijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras ir Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Visų pirma noriu padėkoti kolegei Seimo narei R.Juknevičienei, ji iš tiesų visuomet mane labai aukštai vertina ir tuo maloniai nustebina, bet aš norėčiau pakalbėti apie šį konkretų projektą.

Nereikėtų atkreipti Vidaus reikalų ministerijos dėmesio tokiu būdu, kad vienu nutarimu būtų priimtas tik sprendimas dėl vieno šaukimo, nes Vidaus reikalų ministerija yra pasirengusi bet kuriuo metu atsisakyti šaukimo. Reikėtų, kad ir Seimas padėtų išspręsti klausimą, kas saugos kalėjimus. Beje, ne visi Seimo nariai, kiek aš supratau iš kai kurių kalbų, buvo kalėjime ir nežino, ką šauktiniai saugo. Šauktiniai saugo išorinį perimetrą, o prižiūrėtojais jau seniai dirba profesionalai. Mes bet kada pasirengę atsisakyti šios funkcijos, kuri yra Vidaus reikalų ministerijai, kaip žinote, nebūdinga. Kalėjimų departamentas yra perduotas Teisingumo ministerijai. Jeigu krašto apsauga talkintų Vidaus reikalų ministerijai taip kaip mes, šauktinių galėtume atsisakyti.

Be to, aš suprantu tam tikrą mūsų Seimo narių baimę dėl kariuomenės dalyvavimo palaikant viešąją tvarką. Ta baimė susiklostė per ilgus metus, kai mūsų krašte buvo svetima armija. Tačiau aš norėčiau tiek ponios R.Juknevičienės, tiek kitų dėmesį atkreipti į tai, kad sukarintos struktūros ir NATO valstybėse padeda policinėms struktūroms palaikyti viešąją tvarką, ir tai niekas nelaiko pasaulio pabaiga. Suprantama, yra tam tikrų mūsų priimtų sprendimų, įstatymų, mes, dar kartą noriu pabrėžti, pasirengę bet kuriuo metu atsisakyti šaukimo, jeigu Seimas išspręs, kas saugos kalėjimus.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Buškevičius. Prašom, kolega.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuolat, kai tik prasideda naujas šaukimas, ar tai būtų pavasarinis, ar rudeninis, girdžiu, kad tai jau bus paskutinis šaukimas. Tačiau, matyt, tai yra pasaka be pabaigos. Šauktinių ėmimas saugoti kalėjimus yra tiesioginis Konstitucijos pažeidimas. Mes sakome, kad jaunuolis turi mokytis, kaip reikėtų ginti Tėvynę, tarnauti kariuomenėje, jis negali šios savo prievolės pakeisti kalėjimų priežiūra. Mes dabar išrinkti į Seimą ir žinome, kad esame įstatymų leidėjai, o jeigu staiga mums pasakytų, kad eitume saugoti kalėjimus. Gal ir reikėtų Seimo nariams pradėti saugoti, nes niekaip nesurandama pinigų, kurių tikrai yra, kad vieną kartą būtų baigtas šis visas nemalonus dalykas. Todėl aš siūlau balsuoti prieš, o jeigu nebus kam saugoti kalėjimų, manau, galėtų ir Seimo nariai tą padaryti.

PIRMININKAS. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai nesuprantu Vidaus reikalų ministro prašymo ne tuo adresu, kad Seimas padėtų išspręsti šią problemą. Žinome, kam yra perduoti tie kalėjimai, žinome visus kitus dalykus. Mūsų atmintis ne tokia trumpa ir mes visi prisimename, ką praėjusiais metais buvome sutarę. Atrodo, buvome sutarę taip: mes keisime tuos šauktinius, kad jiems nereikėtų atlikti tarnybos tuose pulkuose. O Vyriausybei Seimo nutarimai, sprendimai neturi jokios reikšmės. Būtent todėl aš sakau, aš negaliu balsuoti už šį šauktinių vėl ir vėl kvietimą net nemažinant, nors ne visus… pavyzdžiui, aš suprantu, kad tai yra sudėtinga padaryti, bet net nekreipiama jokio dėmesio į tai, ką Seimas nutarė, kad reikia tą dalyką … eiti į priekį. Vyriausybėje nėra pinigų, neduoda pinigų – viskas ir toliau šaukiame vaikinus. Tai galbūt dar 10 metų tęsis. Todėl aš tikrai negaliu pritarti tokiai pozicijai, tokiai politikai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom, kolega.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie perskaitė… iš daug protestuojančių susidaro įspūdis, kad jie neskaitė priimamo nutarimo, nes aiškiai parašyta, jog nuo 1996 metų yra siūloma pertvarkyti ir keisti Krašto prievolės įstatymą, kad mūsų šauktiniai neprižiūrėtų ir nesaugotų vidaus reikalų kalėjimų. Todėl aš tiesiog kviečiu pašalinti tam tikrą įtūžį, kuris čia kyla ir iš pono A.Griciaus, ir iš ponios R.Juknevičienės, kad ši Vyriausybė nepasirengė. Vidaus reikalų ministerija dirba pagal parengtą buvusių vyriausybių, tiek konservatorių, tiek liberalų, grafiką. Šis nutarimas reikalingas, kad užtikrintume kalėjimų priežiūrą, o Vyriausybė ir Seimo dauguma deda visas pastangas, kad šauktiniai nesaugotų kalėjimų. Aš manau, mes turime pritarti pateiktam nutarimo projektui ir žvelgti į ateitį. Taip, kaip ponas Matulevičius kalbėjo, kad reikia tam tikro laiko, perspektyvos, kada ir kaip mes sumažinsime šauktinių dalyvavimą saugant kalėjimus. Kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui, kad ir kalėjimai būtų apsaugoti, ir mūsų kariuomenė nenukentėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl nutarimo dėl š.m. pavasarį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Prašom balsuoti.

Už – 33, prieš – 11, susilaikė 14. Nutarimas “Dėl 2002 m. pavasarį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje” priimtas.

Matyt, replikos po balsavimo. Kolega E.Skarbalius ir kolegė R.Juknevičienė.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad tiek Vyriausybė, tiek tie, kurie balsavo už, yra velnio nešti ir pamesti, nes šauktinių bus 666. O šiaip aš norėčiau kreiptis – jau jeigu duodate tokius pažadus, kad rudenį tai pasikeis, tai per biudžeto tikslinimą numatykite tą trečdalį lėšų, kurių trūksta iki perėjimo prie profesionalios apsaugos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Man tikrai visiškai nejuokinga klausantis didžiausios Seimo frakcijos – Socialdemokratų frakcijos seniūno J.Oleko kalbos. Jis turbūt garbingas žmogus ir puikiai supranta, kad jo kolega J.Bernatonis nesilaiko visų nuo pat 1996 metų priimtų nutarimų ir sprendimų, ir panašiai. Nes priimti sprendimai numato, kad šauktinių skaičius turi būti mažinamas kiekvieną šaukimą: ir pavasarį, ir rudenį. Tačiau frakcija, užuot užtikrinusi savo Vyriausybės narių kontrolę, moralizuoja ir nurodinėja opozicijai. Iš tikrųjų būtų gerai, kad mes būtume priėmę net ir protokolinį nutarimą, įpareigojantį ministrą J.Bernatonį rudeniop ateiti su nutarimu, kuriame būtų mažesnis šauktinių skaičius – pagal anksčiau priimtus planus. Aš prašau Seimo daugumą labai rimtai susimąstyti, o ne paviršutiniškai politikuoti neįsigilinus į klausimo esmę.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos“ projektas Nr.IXP-720. Seimo nutarimo „Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos“ projektas Nr.IXP-720(A) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Imamės 3 darbotvarkės punkto – Seimo nutarimas “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos”. Nutarimo projektas ir alternatyvus projektas. Kviečiu J.Razmą, kaip pateikėją, į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, jeigu atkreipsite dėmesį, šis mano projektas buvo įregistruotas prieš metus. Tačiau kažkodėl jam neatsirado Seimo darbotvarkėje vietos, kai mes svarstėme keletą teisės aktų, susijusių su profsąjungų turtu. Matyt, valdančiajai daugumai ta aplinkybė, kad kokį nors formalų, būtiną projektą pateikia opozicijos atstovas, yra labai svarbi, ir toks projektas neturi šansų normaliai pakliūti į darbotvarkę.

Šis projektas į Seimą pakliuvo, kaip matome, tik tada, kai A.Sysas prieš savaitę įregistravo neva alternatyvų projektą. Bet ar iš tiesų tas jo projektas yra alternatyvus? Tiesiog ponas A.Sysas kiek anksčiau negu aš gavo iš vienos profsąjungos raštą, kuriuo keičiamas jų žmogus toje taryboje. Remdamasis tuo teikimu jis įregistravo neva alternatyvų projektą, faktiškai to paties turinio projektą.

Manau, kad toks elgesys nėra korektiškas. Tai nėra jokia alternatyva, bet kadangi galingasis profsąjungų bosas ponas A.Sysas, matyt, yra linkęs monopolizuoti bet kokių klausimų, susijusių su profsąjungomis, teikimą, aš, žinoma, nematau galimybių su juo konkuruoti, tuo labiau kad jo projektas yra tikslesnis dėl tos vienos pavardės.

Taigi aš savo projektą atsiimu. Vis dėlto manau, kad Seimo vadovybė turėtų pagalvoti, kas yra alternatyvus projektas. Jeigu padaromas koks nors formalus pakeitimas, palyginti su pirmuoju projektu, aš nemanau, kad tai yra alternatyvus projektas. Tuos dalykus reikėtų sutvarkyti, kad tokių nesusipratimų nekiltų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už gerą mintį. Kviečiu į tribūną kolegą A.Sysą. Prašom. Išties, kadangi kai kas pasakyta, gal kolega A.Sysas galėtų trumpai išdėstyti esmę.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu atsiprašyti pono J.Razmos, jeigu jis taip suprato, kad aš noriu čia kažką uzurpuoti. Aš noriu priminti, kad beveik prieš tris mėnesius mes priėmėme įstatymo pataisas dėl profesinių sąjungų turto paskirstymo. Ir ten vienas iš punktų aiškiai rašo: sudaryti naują Specialiojo fondo, remiančio profsąjungas, tarybą, nes senoji taryba, kuriai ponas J.Razma teikia pataisas, nustojo galioti praeitų metų spalio 1 dieną. Aš tikrai nematau čia jokių kėsinimųsi į kažkieno pateiktus projektus, o tik pabandžiau įvykdyti tai, kas buvo numatyta mūsų priimtame įstatyme.

Noriu priminti, kad tame įstatyme yra viena labai griežta norma, t.y. kad ta taryba iki gegužės 1 d. turi apsispręsti dėl profesinių sąjungų objektų, kurie yra jiems paskirti. Į mane asmeniškai, galbūt ir į vieną kitą Seimo narį, turbūt ne vieną kartą kreipėsi Druskininkų arba Palangos merai, kuriems kilo problemų dėl tam tikrų objektų, tapusių tų miestų šmėklomis. De jure jie priklauso profesinėms sąjungoms, o de facto profesinės sąjungos negali nieko daryti. Todėl buvo kreiptasi į visus keturis nacionalinius profsąjungų centrus. Gauti jų raštiški siūlymai, ne komiteto, o Seimo Pirmininko vardu, ir to pagrindu buvo pateiktas šis įstatymas. Galbūt įvyko tam tikras nesusipratimas registruojant jį kaip alternatyvųjį.

Siūlau pritarti pateiktam projektui. Šiuos aštuonis atstovus pateikė pačios profesinės sąjungos, ir mes turime atlikti grynai formalų dalyką. Aš prašiau ir Seimo Pirmininko, kad tai reikėtų padaryti kuo skubiau, nes gegužės 1 d. jau labai greitai, o mes patys vilkiname tos tarybos tvirtinimą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę, jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Visų pirma A.Klišonis. Gerai. Ačiū. Du Seimo nariai.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad profsąjungos galėtų pakankamai savarankiškai tą dalyką daryti? Čia yra pateiktos aštuonios pavardės, kurios iš esmės mums nieko nesako, ir jūs norite tą klausimą ypač greitai, atsiprašau už pasakymą, “pravaryti”. Man visiškai nekelia sentimentų nei teiktas pono J.Razmos variantas, nei jūsų alternatyvus variantas. Aš tiesiog noriu paklausti, ar profsąjungos jau yra tokios silpnos ir nieko nesugebančios, kad Seimas joms turi patvirtinti tą komisiją? Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau priminti A.Klišoniui ir kitiems kolegoms, kurie tik metai Seime, kad dar 1993 m. Seimas priėmė įstatymą dėl profesinių sąjungų turto. 1995 m. atsirado specialusis fondas. Nuo 1995 m. tas fondas yra kaip apendicitas, sukurtas prie Seimo. Ir pačios profesinės sąjungos netgi tame įstatyme, kurį mes svarstėme prieš 3 mėnesius, neturi teisės atlikti visų formalumų iki galo. Su ponu R.Palaičiu teikdami įstatymo pataisas mes ir stengėmės šitą procesą užbaigti, kad specialusis fondas nebūtų tvirtinamas ir kuriamas prie Seimo. Teisininkai, kurie nagrinėjo teisinę bazę, norminius dokumentus, reglamentuojančius šitą klausimą, būtent ir pasiūlė sudaryti tą tarybą. Taryba juridiškai įteisina visus profesinėms sąjungoms skirtus objektus kaip profsąjungų turtą ir taip baigia galioti specialusis fondas. Nesupykit, bet po mėnesio ar dviejų reikės priimti sprendimą likviduoti tokią tarybą Seimo sprendimu. Tai yra teisinės normos, o ne profsąjungų silpnumas ar stiprumas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nenorėčiau klausti, norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, yra štai toks siūlymas: pritarti po pateikimo, bet jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. Bendru sutarimu? Kad nevisiškai matyti tas bendras sutarimas, bet, matyt, bus. Jeigu pritariam po pateikimo, tada yra Seimo Pirmininko siūlymas priimti ypatingos skubos tvarka. Kai kurie kolegos nori kalbėti. A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dar kartą dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš jau dalį savo nuomonių išdėsčiau prieš tai klausdamas gerbiamąjį pranešėją A.Sysą. Aš manau, kad tikrai Seimui, ko gero, nereikėtų tokį dalyką tvirtinti, tuo labiau skubos tvarka, nes tos pavardės, kurios čia yra pateiktos, absoliučiai nieko nesako Seimo nariams. Kita vertus, aš jau minėjau, kad profsąjungos, jeigu jos nori būti tikros profsąjungos, turi būti pakankamai savarankiškos ir tvarkytis savarankiškai, o ne visą laiką prašyti vienokio arba kitokio nuleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo.

Aš išdėstau savo poziciją, aš nesu kategoriškai prieš, aš tiesiog susilaikysiu balsuodamas. Manau, kad tai yra smulkmenos, kurios užima nemažą dalį mūsų darbo ir realiai nieko neduoda. Tuo labiau kad pranešėjas pats pasakė, kad po mėnesio kito tą tarybą reikės likviduoti. Taigi mes sukuriame dar vieną apendicitą, o to nereikėtų daryti.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ponas J.Klišonis ir pats pripažino, kad anksčiau nesidomėjęs ar nežinojęs apie priimtą įstatymą ir veikusią specialiojo fondo tarybą bei profsąjungiečių pastangas savarankiškai tvarkyti savo ūkį ir savo veiklą. Kol kas tą veiklą ir galimybes ribojo įstatymas. Priimdami šį nutarimą žengiame pirmą žingsnį ir, kaip minėjo gerbiamasis A.Sysas, vėliau bus žengtas ir kitas žingsnis, ir profesinės sąjungos veiks visiškai savarankiškai. Tik mūsų kolegų konservatorių baimė, kad profsąjungos gali būti savarankiškos, neleido mums praeitoje kadencijoje taip pakeisti įstatymą, kaip dabar mes keičiam ir priimam nutarimą. Visus kviečiu balsuoti už pateiktą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia sutariam, ar pritariam po pateikimo ir pradedam visas procedūras. Nereikia balsuoti? Ačiū. Tada yra, kaip sakiau, Seimo Pirmininko… Reikia? Prašau. Prašau registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo ir pradėtume svarstymo bei kitas procedūras, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

38 – už, 2 – prieš, 15 susilaikė. Pritarta po pateikimo.

Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Dabar pradedame priėmimo procedūrą. Aš siūlau, gerbiamasis pranešėjau ir mielieji kolegos, pridėti 2 straipsnį, kad įsigalioja nuo priėmimo. Nutarimams tai yra įmanoma. Ar sutinkame, kad būtų 2 straipsnis? Norima, kad greičiau būtų padaryta. Iki gegužės 1 d. viską reikia padaryti. Laikas greitai bėga, nes kol bus paskelbta “Valstybės žiniose”, praeis savaitė. Gerai. Dėl 1 straipsnio reikia balsuoti? Prašom. Vieną minutėlę! Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, nediekite Seime ydingos praktikos, pagrįstos konvejerio principu. Gegužės 1 diena yra poilsio diena, todėl tai dienai mes skubėti tikrai neturime. Vėliavėlės, manau, plevėsuos nepaisant šių dalykų. O šiandien, primenu, yra balandžio 4 diena. Mes tikrai kitą savaitę, formaliai apsvarstę komitete, galėtume judėti į priekį. Kam šiandien forsuoti?

PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos liberalai, ką tik ponas A.Klišonis piktinosi, kad mes niekaip negalime išspręsti šios problemos. Jeigu dabar mes patys tempsime šią virvutę, gegužės mėnesį mes vėl pratęsime įstatymo galiojimą. Ne iki gegužės 1 dienos, nes mes nesudarysime galimybių techniškai įtvirtinti tas nuostatas, kurias įrašėme į įstatymą. Aš nesuprantu, kokia yra problema ir dėl ko mes čia ginčijamės. Yra organizacijos, kurios teisiškai įregistruotos Teisingumo ministerijos. Jos turi tokią teisę, mes joms tą teisę delegavome. Dabar pradedame specialiai vilkinti šį procesą. Ponas A.Klišonis vėl eis prie mikrofono ir sakys: kokios silpnos profesinės sąjungos.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

A.SYSAS. Padarykime darbą.

PIRMININKAS. Manykime, kad tai buvo kalba dėl balsavimo motyvų. Kitas – J.Razma. Prašom. Ruošiasi A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Pirmininke, replika, nes buvo dukart…

PIRMININKAS. Replika bus tada, kai pasakysime kalbas dėl balsavimo motyvų. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Aš, kaip ir kolegos liberalai, nepritariu Specialiojo fondo tarybos egzistavimo pratęsimui, kuris, deja, yra numatytas mūsų anksčiau priimtuose įstatymuose. Jeigu mes šiandien naujos sudėties tarybos nepatvirtinsime, liks senos sudėties taryba, kurios dalį narių profesinės sąjungos nori pakeisti. Tą palikti visiškai nėra jokios prasmės. Tai nieko neduoda. Manau, mes šiandien iš tikrųjų principinio dalyko nesprendžiame. Reikėjo iš principo diskutuoti tada, kai buvo priimami įstatymai. Gaila, kad tada socialdemokratai ir socialliberalai nesiryžo priimti principingesnio sprendimo, kad likęs turtas kuo greičiau būtų padalytas ir nereikėtų tęsti egzistavimo šio Specialiojo fondo, už kurį Seimas yra atsakingas ir dabar tvirtindamas tarybą. Bet šiandien aš nutarimo projektui siūlau pritarti, nes jis yra formalus.

PIRMININKAS. Prašom. A.Klišonis. Galėtų ir iš savo vietos – būtų patogiau. Prašom.

A.KLIŠONIS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, turiu teisę repliką pasakyti. Bet kalbėsiu, taupydamas laiką, vis dėlto vieną kartą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KLIŠONIS. Aš dar sykį noriu pasakyti. Man kelia įtarimą skuba, kurią ponas A.Sysas bando padaryti. Ponios Balsienės pavardė man tikrai yra girdėta, bet dėl kitų septynių pavardžių aš nieko nežinau ir nieko negaliu pasakyti. Jūs dabar verčiate mane, kaip Seimo narį, nežinantį, už ką balsuoju, balsuoti. Mane tikrai domina tas dalykas, nes tai yra materialinės vertybės. Jeigu jūs norite tą padaryti (atsiprašau už pasakymą) nematuškėm, man kelia įtarimą, ar jūs neturite kokio nors viešojo privataus intereso, nes jūs esate vienas iš profesinių sąjungų lyderių. Aš manau, kad klausimas nėra toks, kad jį reikia svarstyti skubos tvarka. Manau, ponas A.Sysas, vienas iš profesinių sąjungų lyderių, galėtų dėl to klausimo nebalsuoti, galėtų susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų man nelabai smagu, kai taip atitrūkstama nuo realybės. Kas atsitiko su turtu, kuris buvo, sakykim, Druskininkuose, dėl visų šių tampymų? Mes ir toliau tą dalyką eskaluojame ieškodami kokių nors priekabėlių. Aš manau, kad nelaukiant tą problemą reikia spręsti. Jau pakankamai pavėluota ir tai valstybei ir mums visiems labai daug kainavo.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš nematau savo pavardės toje taryboje, siūlau balsuoti prieš. (Juokas)

PIRMININKAS. Labai rimta priežastis. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamąjį kolegą J.Veselką, kaip laisvos profesijos žmogų, kviečiu įstoti į profesines sąjungas ir tada jo pavardė turės galimybę atsidurti ir tame sąraše. O gerbiamajam A.Klišoniui norėčiau priminti, kad nutarimo projektas yra registruotas jau daugiau kaip trys savaitės, ir kiekvienas Seimo narys galėjo susipažinti, paklausti ir pasikviesti pakalbėti dabartinius siūlomus tarybos narius. Deja, tiktai prastas domėjimasis profesinių sąjungų judėjimu neleidžia ponui A.Klišoniui žinoti pavardžių šių garbių žmonių, kurie dabar yra įtraukti į Specialiojo fondo tarybą. Todėl aš visus kviečiu balsuoti ir pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dar kartą registruotis. Kol registruojamės, išties noriu paklausti, ar galima tą 2 punktą, kad įsigalioja nuo priėmimo, įrašyti, kad tikrai viskas greičiau vyktų? Jeigu reikia, balsuosime. Gerai. Tada balsuojame. Registracija.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Pirmiausia prašom balsuoti dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, prašom balsuoti.

44 – už, prieš – 2, 9 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.

Dabar dėl 2 straipsnio, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 1, 9 susilaikė.

Dabar, mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos”. Balsavimas pradėtas dėl viso nutarimo. Kol balsuojame, norėčiau priminti, kad mes dar turime vieną rezervinį klausimą išnagrinėti. Tada bus pietų pertrauka. Tik vieną.

42 – už, prieš – 1, susilaikė 10. Seimo nutarimas “Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos” priimtas. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1460(2*) (svarstymas)

Pirmasis rezervinis klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius. Prašom. Projekto registracijos Nr.IXP-1460(2).

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į dvi Teisės departamento pateiktas pastabas ir joms pritarė. Taip pat svarstė Seimo nario A.Matulevičiaus pateiktą pataisą, jai irgi yra pritarta. Taip pat dar buvo pateikti mano ir Seimo nario G.Šivicko siūlymai. Jiems taip pat komitetas pritarė. Tik komitete buvo labai didelė diskusija dėl lėšų, gautų iš azartinių lošimų, nes kol kas jokie įstatymai nereglamentuoja, kaip tos lėšos turėtų būti įtraukiamos į apskaitą. Artimiausiu metu mes dar kviesime konsultantus, ekspertus ir dar kartą grįšime prie šios nuostatos. Tikimės, kad iki priėmimo galutinė redakcija bus patobulinta. Komitetas pritarė bendru sutarimu antrajam projekto variantui. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išties pataisų nėra, bet diskusijoje nori kalbėti vienas Seimo narys – kolega R.Palaitis. Prašom. (Balsai salėje) Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo. Prašom.

R.PALAITIS. Aišku, šis įstatymas, įvertinus techninę pusę, reikalingas. Iš tikrųjų reikia nustatyti, nuo kokių pajamų tos atskaitos į buvusį Kelių fondą būtų atskaitomos. Bet, mano supratimu, iš viso skaičiuoti procentą nuo kažkokių pajamų yra vakar dienos yda. Mano supratimu, turėtų būti fiksuoti registracijos mokesčiai. O dabar pas mus išeina tokia dvilypė sistema, kad mes imame ir fiksuotus registracijos mokesčius, ir procentus nuo pajamų, ir nors įsipareigojome, kad tas apyvartinis mokestis lyg ir bus panaikintas, bet paklausus, kada jis bus panaikintas, Finansų ministerija tikslios datos negali nurodyti. Rezultatas toks, kad ir vėl mokesčiai pakelti. Todėl, įvertinus tik techninę pusę, įstatymo projektui būtų galima pritarti, bet pats principas, mano supratimu, nėra teisingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taisytinas. Ačiū. Niekas daugiau nenori kalbėti diskusijoje? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū.

Mielieji kolegos, taip, kaip numatyta, net viena minute anksčiau, rytinį posėdį baigiame.

Pertrauka iki 15.00 valandos. Gero apetito!