LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-1163)

2002 m. kovo 27 d. Nr. 10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas, Klemensas Rimšelis, nariai: Algimantas Valentinas Indriūnas, Jonas Jurkus, Saulius Lapėnas, Alfonsas Pulokas, Algis Rimas; kviestieji asmenys: Goda Aleksaittė- Ablingienė, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamento vyriausioji specialistė- juriskonsultė; Evaldas Gustas, Vidaus reiaklų viceministras. 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Komiteto vyresn.paatarėjo R.Kalkio:

       1) Siūlau iš projekto 5 straipsnio išbraukti  2 dalies nuostatą, nes ji  nesusijusi su šio įstatymo reguliavimo dalyku - valstybės tarnyba; 2) Siūlau papildyti projekto 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą žodžiais "Vyriausybei pavedus", įrašant juos prieš žodžius "vidaus reikalų ministras" ir šią dalį išdėstyti taip:

        "5) apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir Vyriausybės atstovų, - Vyriausybei pavedus,- vidaus reikalų ministras."

        4) tikslintina projekto 9 straipsnio nuostata, nes pagal jos prasmę išeina, jog galės egzistuoti bent kelios skirtingų lygių priėmimo  į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos; 5) tikslintina projekto 18 straipsnio 5 dalies nuostata, įrašant nuostatos pradžioje žodžius "Esant tarnybiniam būtinumui", nes to nepadarius, galima manyti, jog į kitas pareigas šioje nuostatoje nustatytam terminui galės būti perkeltas bet kuris karjeros valstybės tarnautojas;  6) siūlau  patikslinti projekto 21 straipsnį tokio turinio nuostata, įrašant ją po pirmojo sakinio "Nustatyti, kad pirma kvalifikacinė klasė yra aukščiausia, o trečia- žemiausia."; 7) reikėtų patikslinti projekto 22 straipsnio 4 dalies nuostatą, nustatant konkrečiai, keli nariai (5 ar 7) turės sudaryti Vertinimo komisiją, nes pagal dabartinę redakciją išeina, kad ją  galėtų sudaryti ir 6 nariai. Tada kiltų problemų priimant sprendimus; 8) reikėtų patikslinti projekto 25 straipsnio  3 dalies nuostatą, numatant konkretų procentą už trečią kvalifikacinę klasę, kaip tai numatyta už 1 ir 2 kvalifikacines klases; 9) siūlau iš projekto 44 straipsnio 2 dalies nuostatos išbraukti žodį "toje",  nes šis žodis reiškia, jog šioje dalyje numatytos išmokos bus mokamos tik už darbą, dirbtą vienoje institucijoje ar įstaigoje. Ši nuostata paneigtų 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri skelbia, kad tarnybos (darbo)  ne vienu laikotarpiu einant pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose stažas sumuojamas;

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos valstybės darbuotojų profesinė sąjunga	13 str.2 d. Priimant į  įstaigos  vadovo  pareigas pokalbio metu vertinama  asmens pateikta veiklos programa. Įstaigų vadovai priimami į tarnybą  penkerių metų kadencijai. 14 str.2 d.. Pakaitiniais valstybės tarnautojais priimama į laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas iki sugrįš negalėjęs eiti pareigų valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valstybės tarnautojai  profesinių sąjungų atstovai ir rinkti valstybės tarnautojų atstovai – dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo, pareigų paaukštinimo, nuobaudų skyrimo, socialiniais ir darbo sąlygų klausimais, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki  16 valandų darbo laiko per mėnesį ir už šį laiką gaunant darbo užmokestį; 9) profesinės sąjungos (darbuotojų kolektyvo atstovai ) atstovauti savo nariams,sudaryti su įstaigos vadovu  sutartis ir susitarimus; 10) atsisakyti atlikti užduotį ar pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui. Apie tai valstybės tarnautojas privalo raštu pranešti savo tarnybos vadovui ir atlikti užduotį ar pavedimą tik tuo atveju, kai to to reikalaujama raštu. Šiuo atveju už neteisėtos užduoties ar pavedimo atlikimo pasekmes atsako ne užduotį  ar pavedimą atlikęs valstybės tarnautojas, o tą užduotį ar ar pavedimą  davęs vadovas. Jokiais atvejais neturi būti ūti atliekama  užduotis  ar pavedimas, kurių vykdymas reikštų nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, o valstybės tarnautojas galėjo ir privalėjo suprasti nusikalstamą tokio elgesio pobūdį. Už tokios užduoties ar pavedimo atlikimo pasekmes atsako ne tik tarnautojas, bet ir tą užduotį užduotį ar pavedimą davęs vadovas. Taip pat neturi būti atliekama užduotis ar pavedimas, jeigu elgesys, kurio reikalaujama iš valstybės tarnautojo, pažeidžia žmogaus orumą. 11) ginti teime pažeistas savo teises ar teisėtus interesus 18 str.2 d. Esant motyvuotam tarnybiniam būtinumui, išdėstytam raštu, asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ir savivaldybių institucijoje, esančioje toje pačioje arba kitojegyvenamojoje vietovėje. 18 str.3d. . Esant motyvuotam tarnybiniam būtinumui ir institucijų ar įstaigų vadovams suderinus raštu, asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ir savivaldybių institucijoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, įspėjant valstybės tarnautoją raštu prieš 14 kalendorinių dienų 18 str.6 d. Laikinai, ne mažiau kaip metams, perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas yra atestuojamas šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui, laikinai perkeltam į kitas pareigas, mokama ne mažesnė kaip jo gauta iki perkėlimo pareiginė alga ir priklausantys priedai ir priemokos. 22 str.4 d. Atestacijos komisija sudaroma 2 metams. Atestacijos komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 valstybės tarnautojų, vienas iš jų – įstaigoje veikainčios profesinės sąjungos atstovas ar rinktas valstybės tarnautojų atstovas. 22str.7 d. Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją labai gerai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių: 1) suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę kategoriją; 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į         aukštesnes pareigas. 22 str.8 d. . Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių: 1) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas; 2) sumažinti kategoriją; 3) atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas įvertinamas nepatenkinamai. 22 str.9 d. Siūloma atsisakyti šioje dalyje įrašytos nuostatos 22 str.10 d. Jeigu 2 metus iš eilės tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautoją įvertina gerai,  valstybės tarnautojas jo prašymu atestuojamas 22 str.11 d. – siūloma atsisakyti šios nuostatos 25 str.1 d. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 47 už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 47 už pareiginį laipsnį; 47 už diplomatinį rangą. 47 Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos už kiekvienus 3 stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos tarnybos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 25 str.4 ir 5 dalys – siūloma atsisakyti abiejų šio straipsnio nuostatų 26 str. 1 d. . Valstybės tarnautojams mokamos priemokos: 47 už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 47 už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 47 už ypač svarbių užduočių vykdymą; 47 už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys turi būti suformuluotos valstybės tarnautojui raštišku pavedimu 34 str.2 d.- Išbraukti šią dalį, pakeičiant straipsnio dalių numeraciją. 36 str.1-6 dalys: 1.Valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar aplaidumo atliekant pareigas, kai įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, taip pat dėl veiksmų, kurie neatitinka suteiktų įgaliojimų, bet ne daugiau kaip ių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. 47 Valstybės ar savivaldybių institucijos vadovas, kurio sprendimus priimti į valstybės tarnybą, atleisti iš valstybės tarnybos, pažeminti pareigas, nušalinti nuo pareigų ar paskirti tarnybinę nuobaudą yra panaikinęs teismas, atlygina institucijai visą žalą, atsiradusią teismo sprendimu. 47 Sprendimą dėl žalos, numatytos 1 ir 2 dalyse, išieškojimo per 2 savaites nuo žalos paaiškėjimo ar teismo sprendimo gavimo dienos priima asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas. Sprendimas dėl žalos išieškojimo nukreipiamas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms nuo tos dienos, kai apie tai buvo pranešta valstybės tarnautojui.  4. Valstybės tarnautojas, kurio padaryta žala didesnė, kaip 3 vidutiniai  darbo užmokesčio dydžiai, išieškoma valstybės ar savivaldybių institucijai pareiškus ieškinį teisme.  5 Žala išieškoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Išieškomos sumos dydis negali viršyti 20 procentų priklausančio išmokėti valstybės tarnautojui darbo užmokesčio per mėnesį dydžio. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu dėl valstybės ir savivaldybių institucijai padarytos žalos išieškojimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos išieškojimą. 39 str.2 d. . Valstybės tarnautojui, turinčiam daugiau kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.  40 str. 1 d. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių, dalyvavimo Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose ar kitų aplinkybių suteikiamos asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, ir valstybės tarnautojo susitarimu 41 str.1 d. .  Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam ne mažesnį kaip 3 mėnesių stažą toje valstybės ir savivaldybių institucijoje, valstybės tarnautojo ir asmens, priėmusio karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, susitarimu suteiktos atostogos kvalifikacijai kelti laikotarpiui iki 1 metų. Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos nemokant jam nustatyto darbo užmokesčio. 44 str.1 d. Atleidžiamam valstybės tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Atleidžiamam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 straipsnio1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu išmokama1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. 44 str.3 d.Žuvęs vykdydamas tarnybines pareigas, miręs užsienyje vykdant tarnybines pareigas valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.Žuvusiojo valstybės tarnautojo šeimai išmokama vienkartinė 3 jo  mėnesinių darbo užmokesčių dydžio pašalpa. 44 str.4 d. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos išmokamos atleidimo dieną. 46 str.1 d. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga reorganizuojama į valstybės ar savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti paskirtas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas nepaskiriamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų.  Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2  mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Invalidui, nėščiai moteriai, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. 46 str.2 d. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka  siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kai jis atitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 46 str.3 d. Žuvęs vykdydamas tarnybines pareigas, miręs užsienyje vykdant tarnybines pareigas valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Žuvusio valstybės tarnautojo šeimai išmokama vienkartinė 3 12 jo mėnesinių darbo užmokesčių dydžio pašalpa. 46 str.7 d. Valstybės tarnautojams, esant sunkiai materialinei būklei dėl ligos, šeimos narių ligos ar mirties,  stichinės nelaimės ar turto netekimo, skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.  Pašalpą skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas, iš valstybės ir savivaldybių institucijai darbo užmokesčiui skiriamų asignavimų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jį skyrusio į pareigas vadovo institucijos darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 47 str.1d. Šios dalies 17 punktą siūloma išdėstyti taip: “17) Šalių susitarimu”	Pritarti komiteto teikiamam projektui Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies	Pritarti komiteto teikiamam projektui Pritarti komiteto teikiamam variantui Pritarti komiteto teikiamam variantui Vertinimo komisiją turi sudaryti 5 arba 7 valsty- bės tarnautojai Pritarti komiteto teikiamam variantui Pritarti komiteto teikiamam variantui Pritarti komiteto teikiamam variantui Pritarti komiteto teikiamam variantui Pritarti komiteto teikiamam variantui

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Teisės departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ignalinos rajono  savivaldybės meras Lietuvos Teisės universitetas Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedra Lietuvos viešojo administravimo institutas	Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bandoma apibrėžti sąvoką "Valstybės tarnyba". Ši norma suformuluota labai painiai ir neaiškiai. Pavyzdžiui, numatyta, kad įstatymas nebus taikomas rengiant ir priimant "…teismo nuosprendžius, sprendimus, nutartis, nutarimus ir įsakymus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis…" Tokia nuostata nesiderina su Konstitucijoje įtvirtintu teismų nepriklausomumo principu, pagal kurį vykdomoji valdžia negali kištis į bet kokių teismų procesinių sprendimų priėmimą, o ne tik tokių, kurie susiję su asmenų teisėmis ir laisvėmis. Manytume, kad projekto 2 straipsnio 1 dalis turėtų būti suformuluota taip, kaip Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Taip būtų išvengta ir neretai pasitaikančios painiavos, kai ta pati sąvoka skirtinguose įstatymuose apibrėžiama skirtingai. Iš pateikto valstybės tarnybos bei valstybės tarnautojo apibrėžimo darytina išvada, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai nėra valstybės ar savivaldybių tarnautojai, tačiau iš projekto nuostatų visiškai neaišku kokia valstybės ar savivaldybės įstaigoje paslaugas teikiančių darbuotojų teisinė padėtis. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnį, šio įstatymo paskirtis yra reguliuoti visą valstybės tarnybą. Tačiau pagal aiškinamojo rašto trečiąją pastraipą, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei bei atliekantiems ūkines ar technines funkcijas. Taigi, įstatymas bus taikomas ne visiems valstybės tarnautojams, o tik tiems, kurie atlieka viešojo administravimo funkcijas. Ši taisyklė įtvirtinta projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose projekto straipsniuose. Vadinasi, keičiamo įstatymo pavadinimas ir jo 1 straipsnio tekstas nevisiškai atitinka teikiamo įstatymo projekto turinį, todėl juos reikėtų patikslinti. 2. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, suderinant ją su šio straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pagal dabartinę 4 dalies redakciją, valstybės ir savivaldybių institucijomis gali būti laikomos taip pat kitos valstybės institucijos ir įstaigos, finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, taigi ir tokios institucijos, kurios neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir net kai kurios viešosios įstaigos. Tai prieštarauja projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims bei projekto 4 straipsnio 3 dalies 8 punktui. Projekto nuostatose tapačiam subjektui įvardyti vartojamos skirtingos sąvokos “valstybės ir savivaldybių institucija’, “institucija ar įstaiga”, “kolegiali valstybės valdžios institucija”, “valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga”. Reikėtų suvienodinti vartojamą terminologiją, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąvoka “valstybės ir savivaldybių institucijos”. 3. Būtina patikslinti statutinio valstybės tarnautojo apibrėžimą, suformuluotą projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal siūlomą redakciją išeitų, kad valstybės tarnautojo, kaip statutinio tarnautojo statusą lems ne to tarnautojo tarnybinės funkcijos (viešojo administravimo įgalinimai), ne specifinis tam tikros valstybės valdymo srities pobūdis, reikalaujantis ypatingo valstybės tarnybos teisinio reguliavimo toje srityje, o specialaus įstatymo pavadinimas – ar jis pavadintas statutu ar kitaip. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnį reikėtų papildyti nauja dalimi ir numatyti, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje išvardintų asmenų tarnybos (darbo) santykius reguliuoja bendrieji darbo įstatymai ir atitinkamai papildyti projekto 5 straipsnį. Šio įstatymo koncepcija, kad jis taikomas tik viešojo administravimo valstybės tarnautojams yra pagrįsta. Viešųjų paslaugų valstybės tarnautojų ir asmenų, atliekančių ūkines - technines funkcijas, pareiginės funkcijos iš esmės niekuo nesiskiria nuo analogiškas funkcijas privačiame sektoriuje vykdančių asmenų funkcijų, todėl vadovaujantis konstituciniu piliečių lygybės prieš įstatymą principu, jų darbo sąlygas turi reguliuoti bendrieji darbo įstatymai. 5. Reikėtų tobulinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis 9 punktą, nes jame numatyta, kad šis įstatymas netaikomas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, su kuo gali būti sudarytos darbo sutartys. Dėl šios priežasties tikslintina ir projekto 8 straipsnio 4 dalis. Keičiamo įstatymo 4 straipsnį reikėtų tobulinti ir dėl to, kad iš jo 3 dalies nuostatų gali kilti tam tikrų keblumų. Tiek šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas, tiek aptariamas projektas įvardina subjektus, kuriems šis įstatymas netaikomas. Tokiu atveju darytina išvada, kad jų tarnybą reguliuoja specialūs įstatymai, tačiau šiuo metu galiojantys specialūs įstatymai nereguliuoja visos eilės su tarnyba susijusių santykių. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantys įstatymai nereglamentuoja savivaldybių merų atostogų suteikimo tvarkos ir sąlygų. Taigi, šiuos santykius galėtų reglamentuoti bendrasis, t.y. Valstybės tarnybos įstatymas arba specialūs įstatymai. Todėl nagrinėjamas projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis arba kartu su šiuo projektu teikiami atitinkamų įstatymų papildymo įstatymų projektai. Tokia teisinio reguliavimo spraga gali sukelti keblumų, pvz., būtų neaišku, kokias teisės normas taikyti, jeigu meras atostogų metu būtų sužalotas. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata nėra tiksli ir ta prasme, kad kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos vis dėlto šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomos. Pavyzdžiui, projekto 8 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina teismų pirmininkai, generalinis prokuroras. 6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Ši nuostata gali būti taikoma tik projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardintiems valstybės tarnautojams. Jeigu vadovautis nurodyta nuostata, tai valstybės tarnautojams, įvardintiems 4 straipsnio 3 dalies 1 - 6 punktuose, darbo įstatymai turėtų būti taikomi be jokių išimčių, tačiau pagal projekto 4 straipsnio 3 dalį, šis įstatymas jiems apskritai netaikomas. Todėl reikėtų nustatyti, kad tų kategorijų tarnautojų tarnybinius santykius darbo įstatymai reguliuoja tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja specialūs įstatymai. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 - 9 punktuose įvardintų valstybės tarnautojų santykius reguliuoja darbo įstatymai. 7. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nes nei Aukštojo mokslo įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nenumato, kad kas nors galėtų "prilyginti" kokį nors kitokį išsilavinimą universitetiniam ar aukštajam neuniversitetiniam. Čia matyt norėta nustatyti, kad pareigybei užimti būtinas magistro ar jam prilygintas (pvz.,vienpakopis universitetinis) išsilavinimas. 8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir Vyriausybės atstovų pareigybių aprašymus tvirtina vidaus reikalų ministras. Tačiau projekto 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad apskrities viršininką ir jo pavaduotoją į pareigas skiria Vyriausybė. Manytume, kad nelogiška nustatyti, jog reikalavimus kandidatui užimti tam tikras pareigas nustato ne institucija, kuri į tas pareigas priima. Projekto 10 straipsnyje, laikantis nuoseklumo, taip pat galima būtų pasiūlyti nustatyti kas skiria į pareigas Vyriausybės atstovus. 9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakciją reikėtų patikslinti ir po žodžio “pripažinti” įrašyti žodį “kaltais”. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka “artimi giminystės ar svainystės ryšiai”. Būtent su šiais ryšiais susieti tam tikri apribojimai, taikytini valstybės tarnautojui, tačiau nevisai aiškus sąvokos “artimi giminystės ar svainystės ryšiai” turinys ir jis projekte neatskleistas. Šią nuostatą galima būtų pasiūlyti patikslinti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.135 ir 3.136 straipsnius. Taip pat galima būtų pasiūlyti numatyti, kad negali būti priimami ir šiame punkte įvardinti asmenys, kurie pagal pareigas kontroliuotų vienas kitą. 10. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, asmenys, priimami į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkurso būdu, egzaminuojami raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atranka ir atrankos būdas - pokalbis (egzaminas žodžiu). Projekto 13 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytas konkursas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje jau kalbama apie atranką. Todėl projekto 11 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti ir nurodyti konkurso procedūras (etapus), nes priešingu atveju šio straipsnio 3 dalies nuostatos ir projekto 13 straipsnio 2 dalis galės būti įvairiai interpretuojamos. Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnyje numatytas dar vienas priėmimo į pareigas būdas - atestavimas, todėl šių straipsnių nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti. 11. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje pateikta asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas, santrumpa ir nurodyta, kad tai "asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas". Tokia formuluotė ir santrumpa nepriimtina keliais aspektais. Visų pirma, asmuo priimamas į įstaigą ar instituciją, ir nors priėmimo procedūras atlieka asmuo, jis veikia valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vardu. Todėl, vietoj sampratos "asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas" ir jos santrumpos galima būtų pasiūlyti įrašyti "valstybės ar savivaldybės institucija". Tokia formuluotė tikslesnė teisine prasme, ji derintųsi su projekto 2 straipsnio 4 dalimi ir būtų patogesnė vartoti. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje sampratą "valstybės valdžios institucija" reikėtų tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 4 dalį. 12. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad po pokalbio priimamas sprendimas dėl asmens kvalifikacijos. Tokia nuostata kelia abejonių, nes asmens kvalifikaciją patvirtina tam tikras dokumentas (diplomas, sertifikatas), tačiau abejotina, kad tai gali nuspręsti komisija. Komisija, matyt, galėtų priimti sprendimą dėl pretendento tinkamumo užimti pareigas. 13. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 punkte vartojama sąvoka “kelti kvalifikaciją” derintina su kitose projekto nuostatose vartojamomis sąvokomis “mokymas”, “mokytis”, kurių turinys yra tapatus. 14. Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniuose numatyti atvejai, kai valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, ir nustatyta, kad jis gali būti perkeltas tam tikram terminui, todėl projekte reikėtų numatyti ir garantijas grįžti į anksčiau užimtas pareigas arba aiškiai nurodyti, kad tokios teisės tarnautojas neturi. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis redaguotina, nes nevisai aišku, kokie priedai ir priemokos turėtų būti mokami laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui – priklausantys pagal anksčiau (iki perkėlimo) eitas pareigas ar pagal tas pareigas, į kurias jis yra perkeltas. 15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Visų pirma, pagal šio straipsnio 2 ir kitų dalių nuostatas, valstybės tarnautojas galės būti atestuojamas kiekvienais metais. Antra vertus, šio straipsnio 12 dalyje numatyta neeilinė atestacija, kuri gali būti vykdoma "kai iškyla abejonių dėl tarnautojo kvalifikacijos". Tokia atestavimo tvarka svarstytina ir dėl to, kad dauguma pareigų yra užimamos konkurso būdu, todėl projekte turėtų būti nustatyti konkretūs pagrindai, (pvz., tarnybinio nusižengimo padarymas, viešųjų ir privačių interesų pažeidimas), kuriais remiantis tarnautojas gali būti atestuojamas ne eilės tvarka. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį galima būtų pasiūlyti išdėstyti atskira 2 straipsnio dalimi, nes šiame sakinyje yra pateiktas sąvokos “valstybės tarnautojo vertinimas” apibrėžimas. Svarstytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią atestacijos komisijos narius atestuos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija. Abejotina, ar karjeros valstybės tarnautoją turėtų atestuoti nurodytoji komisija, nes vienintele tokios atestacijos priežastimi yra jo buvimas atestacijos komisijos nariu. Svarstytina, ar tokia atestavimo tvarka leis įgyvendinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą atestacijos tikslą. Gal būt tuo tikslu turėtų būti iš kitų asmenų sudaryta komisija. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad straipsnyje nurodyta neeilinė atestacija, tačiau visiškai nereglamentuota eilinė atestacija, todėl projektą reikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis. 16. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje tikriausiai norėta nustatyti, kad priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, todėl reikėtų patikslinti šios dalies redakciją. 17. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti per kokį laikotarpį skaičiuojamas 1 metų laikas. Kartu galima būtų pasiūlyti šią dalį patikslinti, nes iš formuluotės neaišku, ar 4 punkte nurodyta priemoka siejama su pareigomis ar su jas užimančiu asmeniu. Jeigu nustatyti, kad priemoka asmeniui gali būti mokama tik metus, vadinasi, daugiau per visą savo karjerą, tarnautojas negalės pretenduoti į tokią priemoką. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka “ypatumai”, tačiau nelabai aišku, ar čia turimas omenyje šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas priemokų mokėjimo atvejis ar kas kita. 18. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį galima būtų pasiūlyti išbraukti kaip perteklinę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą žalos atlyginimo dydį reikėtų tarpusavyje derinti su projekto 36 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Jeigu projekto 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse norima diferencijuoti atlygintinos žalos dydį priklausomai nuo kaltės formos, tai reikėtų nuostatas atitinkamai ir suformuluoti. Kartu galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad žala gali būti padaryta veikimu ar neveikimu, todėl šia prasme turėtų būti patikslinta formuluotė "atliekant viešojo administravimo veiklą". 19. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą tarnybinio nusižengimo sąvoką, reikėtų pasvarstyti, ar valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos tarnybinės nuobaudos už tarnautojo vardo pažeminimą, ar elgesį, kad ir ne tarnybos metu, nesuderinamą su tarnautojo užimamomis pareigomis. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, nes pagal pateiktą redakciją galima suprasti, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos praėjus pvz., 6 mėnesiams ir 1 dienai tarnybinę nuobaudą vėl būtų galima skirti. 20. Pagal pateiktą keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies redakciją galima būtų suprasti, kad už padarytą nusižengimą asmuo gali būti nubaustas du kartus – tarnybine nuobauda ir kriminaline bausme arba administracine nuobauda. Kažin, ar toks reglamentavimas derintųsi su bendraisiais teisės teorijos principais, pagal kuriuos asmuo už vieną padarytą nusižengimą turėtų būti nubaustas tik vieną kartą. 21. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas žalos išieškojimas neginčo tvarka. Reikėtų pasvarstyti, ar tokia nuostata derinasi su Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta ir visuotinai pripažinta nekaltumo prezumpcija. 22. Keičiamo įstatymo 37 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų darbo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Ši nuostata svarstytina, nes kai kurių kategorijų valstybės tarnautojų nušalinimo nuo pareigų pagrindus nustato įstatymai ir statutai. Jeigu teikiamą nuostatą būtų apsispręsta palikti nepakeistą, reikėtų kartu su šiuo projektu teikti atitinkamų įstatymų bei statutų pakeitimo įstatymų projektus. Taip pat reikėtų tikslinti ir projekto 4 straipsnio 2 dalį, nes antraip tarp nurodytų normų bus kolizija. 23. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį reikėtų išbraukti kaip perteklinę, nes ši nuostata įtvirtinta keičiamo įstatymo 45 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybos stažo skaičiavimo tvarką. 24. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas “atstovybės tarptautinėse organizacijose”, “tarptautinės organizacijos” reikėtų suderinti su kitose projekto nuostatose vartojamomis sąvokomis “atstovybės prie tarptautinių organizacijų”, “tarptautinės institucijos”. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas gali būti perkeltas dviejų institucijų tarpusavio susitarimu. 25. Keičiamo įstatymo 43 straipsnį arba bent jo 2 dalį reikėtų braukti kaip perteklinę, nes privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys įvardinti tą draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose, o asmuo, draustas viena ar kita draudimo rūšimi, turi teisę į atitinkamą išmoką. 26. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą galima būtų pasiūlyti patobulinti ir nustatyti bendro pobūdžio atleidimo pagrindą visiems valstybės tarnautojams, o ne tik savivaldybės kontrolieriui ar savivaldybės tarnautojui, atsižvelgiant į projekto 17 straipsnyje įvardintą su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas "priėmimo laikas", tačiau nevisiškai aišku apie kokį terminą čia kalbama. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje numatytoje išimtyje galima būtų pasiūlyti nurodyti ir šio straipsnio 2 dalį, nes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai priimami tam tikram terminui, kuris turėtų nutrūkti nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Neprieštarauti  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos  įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr..IXP-1163 priedėlio projektui ir atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos  valstybės tarnybos  įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1163 priedėlio projektas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos  įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1163   2, 7 ir 8 straipsnių nuostatų. Pateiktam 5statymo projektui si8lau pritarti. Prjekto 2 straipsnio 4 dalyje savivaldybių institucijų  sąvoka prieštarauja šios sąvokos apibrėžimuiu, numatytam Vietos savivaldos įstatymo  3 str. 4  dalyje. Siūlau įrašyti žodį ir "įstaigos" ir dėl to patikslinti visus kitus įsstatymo straipsnius. 5 straipsnis labai nekonkretus. Reikėtų nurodyti kokie gi įstatymai ir teisės aktai. Iš 25 straipsnio siūlau išbraukti 5 dalį. Siūloma projekto nuostata sudaro kliūtis pasirinkti kvalifikuotą politinio pasitikėjimo darbuotoją. Siūlau numatyti kvalifikacinio priedo  mokėjimą ir politnio pasitikėjimo valstybės   tarnautojams. 26 straipsnio 2 dalyje reikėtų išbraukti nuostatą, kad priemoka už ypač svarbių užduočių vykdymą gali būti mokama tik politinio pasitikėjimo tarnautojams. Dėl to siūlau išbraukti šio straipsnio  2-ją dalį. 44 straipsnyje reikėtų numatyti kompensacijų išmokėjimo tokią pat tvarką ir politinio pasitikėjimo  darbuotojams priklausomai nuo valstybės tarnautojų stažo, t.y. taip pat kaip ir atleidžiant dėl etatų  panaikinimo. Dėl to siūlau patikslinti šio straipsnio 1 dalį. Dėl minėtų principinių trūkumų įstatymo projektas primena  gana uždaros socialinės grupoės (socialiai gana hermetiškos "kastos") vidaus gyvenimo reguliavimo dokumentą, mažai reglamentuojantį jos kvalifikuotumą ir atsakomybę, bet labiausiai jos  teises ir užmokestį bei priedus prie jo. Įstatymas neturi ryšio su tuo, kam aplamai reikalinga Valstybės tarnyba - tarnauti visuomenei, įgyvendinant  visuomenės, atskirų jos bendruomenių grupių interesus, išreikštus val;stybės politinėse nuostatose. Lieka neaiški valstybės tarnautojų atsakomybė už neefektyvų arba nekokybišką funkcijų atlikimą. Taip pat nėra numatyta ir tokio efektyvumo kontrolės (audito) sistema. Neaišku, kaip su šio įstatymo pagalba bus didinami valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai (esama patronažinė sistema nėra veiksminga), nėra numatoma kaip šis įstatymas sudarys sąlygas formuojant saugiklius nuo biurokratizmo, korupcijos  ir kitų negatyvių valstybės tarnyboje besireiškiančių požymių - neoperatyvumo, kompetencijos stokos, rutiniškumo, atsakomybės anonimiškumo, susvetimėjimo  su piliečių poreikiais ir pan. Įstatymo projektas daugeliu parametrų iš esmės nesuderintas su pagrindiniais  ES valstybės tarnybos principais. Ypač p[ageidautina atsižvelgti į principą reikalaujantį asmeninės  valstybės tarnautojo atsakomybės už priimtus sprendimus ir principą reikalaujantį atranką ir karjerą grįstidarbuotojo įgyta ir viešai patvirtinta kavlifikacija. Įstatymo projekte nuolat minima kažkokia mistinė institucija, atsakinga už valstybės tarnybos valdymą. Reikėtų ją įvardinti, pasakant tiesiai, pavyzdžiui: sukurti "Valstybės tarnybos valdymo biurą" (VTVB), ar pan. Reikia apibrėžti ir jo statusą. Jis turėtų būti nepriklausomas nuoviešojo administravimo institucijų ir įstaigų. Tai turėtų būti institucija analogiška (pagal pavaldumą, formavimo būdą ir kt. STT ir kitomis tarnybomis pavaldžiomis LR Prezidentui arba LR Seimui. Jai turėtų būti priskirta ir stipri viešojo sektoriaus  išorės audito funkcija. 1 str. po žodžio "principus" įterpti žodžius "viešojo administravimo", tai padėtų atriboti šio įstatymo taikymą tik viešojo administravimo valstybės tarnautojams ir netaikyti  asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei bei atliekantiems ūkines ar technines funkcijas. 2 str. 1 d.dalyje žodį "atitinkamos" įrašyti po žodžio "valdymo", pastarąjį  žodį visai išbraukiant (taip būtų skaidriau pasakyta, kad valstybės politiką formuoja politikai, o ją vykdo tarnautojai viešojo adminstravimo instrumentais), taip pat patikslinti visą šios  dalies redakciją, pvz., reikėtų išjungti žodžius  "teismo nuosprendžius, sprendimus, nutartis, nutarimus, ir ir įsakymus susijusiussu asmenų teisėmis ir laisvėmis" bei išbraukti žodžius "valstybės tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo" (nes nei iki statuso įsigijimo, nei jam pasikeičiant, nei praradus jį pilietis ne(be)priklauso valstybės tarnybai). Taip pat būtina aiškiau apibrėžti valstybės tarnybos sąvoką, statutinius valstybės tarnautojus, pabrėžiant  viešojo admininstravimo įgalinimus bei valdymo srities pobūdį, o ne tik tai, kad jų tarnybą reguliuoja statutai. Esamas statutinių tarnautojų apibrėžimas  taikytinas  net ir universitetų darbuotojams. 3 str. - Vietoj žodžio "lygiateisiškumo" siūlome įrašyti "lygių galimybių". Beje, svarbių principų galima įrašyti ir daugiau. Pavyzdžiui, ES šalyse akcentuojamas asmeninės atsakomybės už priimamus sprendimus principas (kuris neigia mūsuose vyraujančią kolegialią atsakomybę). 4 str. Iš esmės - pats prieštaringiausias ir keliąs daugiausiai rūpesčio. Taip ir lieka neaišku, kiek pareigūnų į svarbius valstybei ir žmonėms  postus bus skiriami ne vadovaujantis šiuo įstatymu, o pagal atskirus įstatymus ir kodėl  taip turi būti daroma. Įvairių grupių  grupiniai interesai čia negalėtų būti pakankamu argumentu. Tad juo labiau neaiški lieka ir pagal atskirus įstatymus reglamentuojama paskirtų  pareigūnų veiklos  efektyvumo  kontrolė, atsakomybė ir atsiskaitomumas. Neaišku lieka ir tai ir tai ar jie tampa pareigūnais  (tai svarbu baudžiamosios ir administracinės  atsakomybės atvejais). Vertinant šį straipsnį plačiau, galima padaryti išvadą, kad valstybės tarnybos įstatymas reguliuos tik piramidės principu suformuotos  valstybės tarnybos tarnautojų hierarchinius santykius. Pagal ES standartus tam tarnauja unifikuotas valstybės tarnybos rangų, atlyginimų ir karjeros sistemos 4 str. 1 dalis. Sakinys turi vidinių loginių prieštaravimų. 4 str. 2 dalis. Parašyta "… taikomos šio įstatymo nuostatos tiek, kiek …  Įstatymo normos turi būti imperatyvinės, todėl pasakymas  Tiek, kiek" įstatymą daro painiu ir dviprasmišku. Tokių išsireiškimų yra ir daugiau (5 str.). Aiškinamajame rašte sakoma, kad bus kuriama "profesionali valstybės tarnyba". Tačiau iš 9, 10 ir 11 straipsnių nematyti, kad būtų taikomi aukšti kriterijai ir išorinė nepriklausoma atranka priimant į valstybės tarnybą. 4 str. 3 dalies nuostata keistina, nes neaišku kuriems darbuotojams taikomi darbo įstatymai. 4 str. 3 d. 3p. po žodžio "nariams" - padėti tašką ir likusią sakiniodalį išbraukti. Šios dalies 9 p. aiškiai pasakyti kam negalioja įstatymas: "viešųjų paslaugų sferoje dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų - mokytojams, gydytojams, aukštųjų mokyklų pedagogams"-  gal dar kam nors, (tiktai ne tiems, kurie  gauna atlyginimus iš valstybės piniginių fondų), kai tai parašyta įstatymo projekte) Įstatymo projektas užfiksuoja  visiškai netoleruotiną institucinį interesą bandyti "gelbėti" nuo atsakomybės  ar jos prieauglio ir algų mažėjimo visus, ne tik seimo ar Prezidento paskirtus fondų valdybos pirmininkus  ir narius, bet net gi  ir šių fondų valdininkus , juos išeliminuojant iš valstybės tarnybos. Manome, kad tai niekaip nesiderina nei  su viešojo administravimo logika, nei su šalies interesais. Jeigu Lietuvos banko tarnautojai, valstybės fondų tarnautojai nebus priskirti  valstybės tarnautojųkategorijai lieka neaišku - kas tvirtins jų pareigybių aprašymus , sąrašus, koeficientus  ir vydkys valdymo auditą, kaip funkcionuos jų atsakomybės mechanizmai. Banko pirmininkas, nebūdamas valstybės tarnautoju, lyg ir nebeturi tokios kompetencijos. Vadinasi vėlgi reikalinga nepriklausoma valstybės tarnybos  valdymo institucija. Ji galėtų  būti barjeru ir banke, ir juolab, fonduose neleidžiančiu įsigalėti neefektyviai veiklai, subjektyvistiniais pagrindais  grindžiamai personalo politikai ir pan. Jei tai bus paliekama vien Seimo dispozicijai, tai į jį vis keliaus panašaus pobūdžio instituciniais interesais apspręsti siūlymai atskiroms institucijoms kurti  unikalias institucines sąlygas ir unikalius reglamentus, o iš tikro privilegijuotą būvį. 6 str. - išvardintose pareigybėse trūksta dar vienos -"pakaitinių" (žiūr.14 str) pareigybės. 8 str.4 d. - visiškai neaišku, kas parengia Vyriausybei tvirtinti maksimaliai leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir ne valstybės tarnautojų, t.y. smenų dirbančių pagal darbo sutartis, skačių? Pačios ministerijos? Viena iš ministerijų, tampanti hiper-ministerija? Departamentai? Kas nustato kriterijus maksimaliems skaičiams? Pačios ministerijos?  Vėlgi reikalinga nepriklausoma institucija su stipria audito funkcija ir strateginiais aukščiausiame politiniame  lygmenyje  aprobuotais viešojo administravimo  reglamentavimo uždaviniais. 11 str. - šiame straipsnyje - nei žodžio nerandame apie viešus konkursus. Nėra nieko kalbama apie ES pripažįstamą  pagrindinį priėmimo į pareigas būdą - išorinį pretendento kompetencijos patikrinimą. Naujoje įstatymo redakcijoje  viskas verda senoviškai - savame subjektyvizmo pritvinkusiame  hermetiškame katile, kuriame  kompetencijai dažnai nelieka  paklausos. Ypač keistina  11 str. 4 dalis. Joje vėl atrandama apeliacija į neegzistuojančią  valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. Straipsnyje nurodoma: jeigu ši įstaiga  nesureaguoja - galima skelbti konkursą. Nedetalizuojamos konkurso procedūros, sąlygos. 15 str. - Šiame straipsnyje turi būti parodyta, kaip bus realizuojama Konstitucijos 5 str. nuostata "valdžios įstaigos tarnauja žmonėms" 8 p. rerikalauja "mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka", kas yra visiškai nekonkretu ir nieko neįpareigoja, nes galima mokytis nieko neišmokstant. Verčiau reikalauti  kelti ( ir, kas nemažiau svarbu dinamiškame pasaulyje - palaikyti) kvalifikuotumą arba reikalauti turėti pareigoms adekvačią kvalifikacijąir nurodyti kas ir kaip  (institucijos išorėje) tai gali patikrinti. 16 str.- labai diskutuotini 1 dalies 1, 6, 7 punktai: 1 p. teigia, kad valstybės tarnautojas turi teisę į karjerą pagal turimą kvalifikaciją. Tačiau lieka neaišku, kaip ši kvalifikacija bus objektyviai nustatoma ir kaip  objektyviai bus realizuojama ši deklaruojama teisė. Be šių mechanizmų  ši įstatymo norma yra tuščia deklaracija. 6 p. reikia suderinti su streikų įstatymu. Kai kuriose Vakarų šalyse (pvz.,VFR) tarnautojams kategoriškai  uždrausta streikuoti nesvarbu ar jis eilinis darbuotojas ar vadovas. Tas pasakytina ir apie statutinius  valstybės tarnautojus, pvz.,policininkus. 7 p. nėra logiškas: būti noriu ir dalyvauti veikloje  nėra tas pat. Į vieno punkto sąrašą įrašyta ir priklausymas profesinėms sąjungoms ir partijoms, nors tai labai skirtingi dalykai. Šis punktas, labai griež-tai kalbant, negali būti realizuotas. Profsąjunginė veikla  kaip taisyklė aprėpia  darbo reikalus  ir vargu ar yra įmanoma ją pilnai atriboti nuo formalaus darbo laiko. Galiausiai neįmanoma realizuoti net ir draudimo ne tarnybos laiku dalyvauti politinėje veikloje, nes tarnybos sąvoka netelpa  į darbo laiko sąvoką  o politikos sfera negali būti atsieta nuo viešojo administravimo sferos. 17 str. kalba apie galimybes gauti papildomą darbo užmokestį: siūlytume sinchronizuoti 15 str. 11 dalį ir 17 straipsnio 4 dalies atitinkamą vietą, kur kalbama apie galimybes gauti darbo užmokestį mokslinės, pedagoginės  veiklos sferose tokiu būdu: 1. Pakeisti žodžius, nenaudoti "tarnybos laiko" į žodžius "darbo laiko". 2.Išplėsti "nedraustinų" darbų sferą - ir vietoje žodžių "išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, o 15 str. 11 p. ir 17 str. 4 p. po žodžių "už mokslinį ir pedagoginį darbą" įrašyti "visų švietimo pakopų įstaigose" (turint  galvoje ir darželius,  ir mokyklas, ir gimnazijas, ir kolegijas, ir universitetines aukštąsias mokymo institucijas). 22 str. grižtai kritikuotinas dėl vertinimo ir atestavimo nepakankamos sąsajos  su žiniomis ir kvalifikacija, bei siūlomos  atestavimo ir vertinimo sistemos  institucinio hermetiškumo  ( uždarumo, atestavimosi pas saviškius koncepcijos). Todėl siūloma atestavimo tvarka  yra nepakankamai logiška ir nepriimtina  viešojo administravimo patirties požiūriu. Reikėtų persvarstyti atestavimo sistemą, reglamentavimą, periodiškumą, atestavimo komisijos sudarymo tvrką, todėl 22 str.2, 3, 4, 5 dalys turėtų būti  dar kartą išdiskutuotos. Turi būti sukurtas nešališkas  išorinis atestavimo mechanizmas, užkabinąs ir aukščiausiuosius ir žemiausiuosius tarnautojus. Reikėtų pažymėti, kad vertinimas ir atestavimas  du skirtingi dalykai, ir juos breikėtų aptarti atskiruose straipsniuose. 34 str.1 d. tikslintina, nes pagal pateiktą formuluotę galima suprasti, kad tarnybinę nuobaudą galima būtų skirti antrą kartą praėjus  6 mėn. Ir 1 dienai. 36 str.5 d. nuostata nesuderinta su Konstitucijos 31 str. Reikėtų aiškiau apibrėžti valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų atvejus ir tvarką, jo atsakomybę už veiklos rezultatus. Juridinės technikos požiūriu reikia tikslinti 40 str.2 d., 42 str.1 d. 2 p., 7 p. nuostatas Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedra visumoje teigiamai vertina Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą IXP-1163 ir pritaria pagrindinėms nuostatoms dėl valstybės tarnybos personalo mišrios formavimo sistemos, valstybės tarnautojų pareigybių ir sudėties unifikavimo bei dėl valstybės tarnautojų vertinimo ir atestacijos. Dėl nagrinėjamo įstatymo projekto kai kurių straipsnių katedros darbuotojai pateikė šias pastabas bei pasiūlymus: 2 straipsnis. Valstybės tarnybos sąvokos apibrėžimas perdaug sudėtingas ir neaiškus. Siūloma tokia 2.1 punkto redakcija: Valstybės tarnyba – valstybės valdymo ir administravimo institutas. 3 straipsnis. Išvardinant principus, kuriais grindžiama valstybės tarnyba, tikslinga nurodyti ir kvalifikacijos, gebėjimų bei atsakomybės principus. Abejotina, ar verta įstatyme apibrėžinėti atskirų principų prasmę (3.2, 3.3 ir 3.4 punktai); jeigu bus nuspręsta tai daryti, reikėtų apibrėžti visų 4.1 punkte nurodytų principų prasmę, laikant, kad atsakomybės principas apima tinkamą, sąžiningą ir nešališką pareigų vykdymą. 6 straipsnis. Siūloma išbraukti punktą  3) įstaigų vadovų. 7 straipsnis. Punktuose 1) ir 2) siūloma išbraukti arba Vyriausybės nustatyta tvarka jam prilygintas išsilavinimas; punkte 2) įterpti žodžius … ne žemesnis (ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas). 8 straipsnis. 3 punkto pabaigoje vietoje žodžių valstybės tarnautojo funkcijos siūloma rašyti pareigybei priskirtos funkcijos. 13 straipsnis. Šio straipsnio 2 punktas suponuoja, kad priimant į vadovo pareigas pagrindinis atrankos būdas yra pokalbis, o ne konkursas, kaip akcentuojama 1 punkte. Reikėtų paredaguoti šį straipsnį taip, kad nebūtų prieštaravimo tarp atskirų straipsnio punktų, bei akcentuoti, kad konkursuose būtina vadovautis ir išsilavinimo, kvalifikaciniais bei profesionalumo kriterijais. 15 straipsnis. 1 3) punktą siūloma papildyti žodžiais tarnauti visuomenės interesams. 22 straipsnis. 1 punkto pabaigą siūloma formuluoti taip : … bei skatinti jų atsakomybę ir atskaitomybę už savo sprendimus. 27 straipsnis. Siūloma: 1  1) punkto antrąjį sakinį formuluoti taip: Įvadinis mokymas susideda iš mokymosi pagal programas, kurių turinys parenkamas atsižvelgiant priimto valstybės tarnautojo išsimokslinimą (akademinį išsilavinimą) ir ankstesnę profesinę patirtį. 1  2) punkto pradžią formuluoti taip: kvalifikacijos kėlimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių gilinimas … 2 punktą siūloma formuluoti taip: Valstybės tarnautojų mokymo programas pagal Vyriausybės nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus rengia konkurso tvarka atrinktos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos, o jas atestuoja vidaus reikalų ministro patvirtintos nepriklausomų ekspertų komisijos. 27 straipsnis. 1 punkte žodžius numatoma lėšų siūloma pakeisti žodžiais skiriamų lėšų. .1. Nauja 22 straipsnio 1 ir 3 dalių redakcija. 1. Valstybės tarnautojo vertinimo ir atestacijos tikslas – įvertinti įstaigos vadovo,  politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikaciją bei užtikrinti jų kvalifikacijos atitikimą vykdomoms pareigoms ir atsakomybę už savo sprendimus. 3. Karjeros valstybės tarnautoją atestuoja valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sudarytos atestacijos komisijos, įstaigos vadovą ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją atestuoja jį priėmusio į valstybės tarnautojo pareigas asmens sudaryta atestacijos komisija, Vyriausybės atstovus ir atestacijos komisijos narius atestuoja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas sudaro atestacijos komisiją iš skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų. Savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių atestuoja savivaldybės tarybos sudarytos atestacijos komisija. Argumentacija 1) Mūsų nuomone, vertinimo ir atestacijos tikslą būtina papildyti nuostata apie kvalifikacijos atitikimą vykdomoms pareigoms. 2) Paprastai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai daro didelę įtaką karjeros valstybės tarnautojams. Todėl ir jų atsakomybė už savo sprendimus taip pat turi būti užtikrinama. 4.2. Nauja 22 straipsnio 8, 9, 10, 13 dalių redakcija. 8. Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją gerai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo  palikti tą pačią kvalifikacinę klasę ir gaunamą priedą už kvalifikacinę klasę. 9 (vietoj 8 dalies). Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių: 1)     tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2)    sumažinti valstybės tarnautojo kvalifikacinę klasę; 3)    perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas; 4)    sumažinti priedą už kvalifikacinę klasę; 5)    atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas įvertinamas nepatenkinamai 10 (vietoj 9 dalies). Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 9 dalies 1, 2 ir 5 punkte nurodyta atestacijos komisijos siūloma priemonė asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, yra privaloma. 13 (vietoj 12 dalies).  Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo  ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos arba esant karjeros valstybės tarnautojo raštiškam prašymui būti perkeltam į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo raštišku pasiūlymu ir asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu (įsakymu) gali būti vykdoma neeilinė valstybės tarnautojo atestacija. Neeilinė tarnautojo atestacija. Neeilinė valstybės tarnautojo atestacija gali būti vykdoma ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po eilinės valstybės tarnautojo atestacijos dienos. Argumentacija 1) Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojo darbo trūkumai atsiranda tik dėl paties valstybės tarnautojo kaltės. Tai reikštų, kad valstybės tarnautojo tiesioginis viršininkas yra visada teisus, o tarnautojas visada kaltas. Darbo trūkumai gali atsirasti ir dėl žinių arba gebėjimų nepakankamumo. Todėl vertėtų atsižvelgti  į pažangiose pasaulio šalyse taikomą darbuotojų darbo trūkumų priežasčių klasifikavimą: · Dirba su trūkumais, nes nemoka geriau dirbti. Jei darbuotojas nemoka, tai jam galima siūlyti kryptingai tobulinti savo kvalifikaciją. · Dirba su trūkumais, nes negali geriau dirbti. Jei darbuotojas negali, tai jis arba geriau gali dirbti kitoje srityje, arba jam yra keliami nerealūs, nepamatuoti darbo reikalavimai, jis nėra tinkamai informuotas, jam nėra suteikti pakankami įgaliojimai. · Dirba su trūkumais, nes nenori geriau dirbti. Jei darbuotojas nenori geriau dirbti, tuomet galima svarstyti įvairias sankcijas. Atestacijos komisija turėtų tiksliai nustatyti trūkumų priežastis ir tik po to priimti sprendimą. 2) Įstatymo projekte įtvirtintas tik baudžiamasis vertinimo ir atestacijos naudojimo tikslas. Tuo tarpu pažangiose pasaulio šalyse valstybės tarnautojų vertinimas yra daugiau susijęs su jų kvalifikacijos tobulinimo tikslu. Taip elgiantis daroma prielaida, kad valstybės tarnautojai yra sąmoninga žmonių grupė. Jeigu norima, kad į valstybės tarnybą ateitų geriausieji, tai darbas toje tarnyboje turėtų būti vertinamas, o ne smerkiamas. Šiuo metu Lietuvai svarbu principingai elgtis su netinkamai savo pareigas atliekančiais valstybės tarnautojais, tačiau nesumenkinant pačios valstybės tarnautojo profesijos. Todėl atestacija turėtų turėti tiek baudžiamąją, tiek ugdomąją prasmę. 3) Nenumatyta, kas atsitinka, jei valstybės tarnautojas įvertinamas gerai. 4) Tokios pačios sąlygos turėtų būti numatytos ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 4.3. Nauja 27 straipsnio 1 dalies redakcija. 1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios: 1) įvadinis mokymas – priimtų į įstaigos vadovo, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Įvadinį mokymą sudaro mokymasis pagal bendrąsias programas, kurių turinys yra vienodas visoms aukščiau nurodytoms valstybės tarnautojų grupėms, ir mokymasis pagal specialiąsias programas, kurių turinį lemia konkrečių pareigų ypatumai. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti pareigas valstybės tarnyboje, per metus nuo jų priėmimo į pareigas dienos privalo išklausyti įvadinio mokymo bendrąsias programas. Įvadinio mokymo specialiųjų programų išklausymo tvarką nustato už tam tikrą valdymo sritį atsakingas ministras. 2) tęstinis kvalifikacijos kėlimas - specialių profesinių žinių gilinimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas valstybės tarnautojo, valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojų pareigų. Valstybės tarnautojai turi išklausyti toms pareigoms pritaikytą privalomąją tęstinio kvalifikacijos kėlimo programų dalį. Argumentacija 1)  Tokios pačios sąlygos turėtų būti numatytos ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 2) Įstatymo projekte išskirtos tiktai bendrosios įvadinio mokymo programos ir neaprašomos specialiosios programos. Todėl siūlome apibrėžti abi programų rūšis. 3) Siūlome išryškinti tęstinio kvalifikacijos kėlimo sąvokoje administracinių gebėjimų svarbą. 4) Siūlome įtvirtinti privalomą kvalifikacijos tobulinimo sistemą valstybės tarnautojų profesionalumui užtikrinti. 4.4. Nauja 27 straipsnio 2 dalies redakcija. 2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal Vyriausybės nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Įvadinio mokymo bendrąsias programas, tęstinio kvalifikacijos kėlimo programas Europos Sąjungos ir personalo vadybos srityse, aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas rengia bei mokymą pagal minėtas programas vykdo Lietuvos viešojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir mokymą vykdo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos. Argumentacija 1)  Tokios pačios sąlygos turėtų būti numatytos ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 2) Įstatymo projekte išskirtos tiktai bendrosios įvadinio mokymo programos ir neaprašomos specialiosios programos. Todėl siūlome apibrėžti abi programų rūšis. 3) Siūlome išryškinti tęstinio kvalifikacijos kėlimo sąvokoje administracinių gebėjimų svarbą. 4) Siūlome įtvirtinti privalomą kvalifikacijos tobulinimo sistemą valstybės tarnautojų profesionalumui užtikrinti. 4.4. Nauja 27 straipsnio 2 dalies redakcija. 2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal Vyriausybės nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Įvadinio mokymo bendrąsias programas, tęstinio kvalifikacijos kėlimo programas Europos Sąjungos ir personalo vadybos srityse, aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas rengia bei mokymą pagal minėtas programas vykdo Lietuvos viešojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir mokymą vykdo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos. Argumentacija Siūlome atskirti Lietuvos viešojo administravimo instituto ir kitų kvalifikacijos kėlimo įstaigų vaidmenį mokant valstybės tarnautojus. Šiuo metu prioritetas yra valstybės administravimo gebėjimų užtikrinimas. Lietuvos viešojo administravimo institutas buvo įsteigtas šiems tikslams ir jau turi sukaupęs bendrųjų administravimo gebėjimų ugdymo  potencialą: įvadinio mokymo bendrąsias programas, tęstinio kvalifikacijos kėlimo programas Europos Sąjungos ir personalo vadybos srityse, aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas, kvalifikuotus dėstytojus. Kadangi valstybės valdymo sritys ir jose naudojamos specialiosios žinios labai skiriasi, kvalifikacijos tobulinimo procese turi dalyvauti ir žinybinės kvalifikacijos kėlimo įstaigos, kurios specializuojasi tam tikruose sektoriuose ar ūkio srityse. 4.5. Nauja 29 straipsnio redakcija. 29 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo prioritetai ir mokymo organizavimas 1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija. 2 (buvusi 1 dalis). Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose organizuoja ir už jį atsako asmenys, priimantys valstybės tarnautojus į pareigas bei jų tiesioginiai vadovai. 3 (buvusi 2 dalis). Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Argumentacija 1) Net tokios turtingesnės šalys už Lietuvą, kaip Didžioji Britanija, JAV, nustato prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes kelių metų laikotarpiui ir  šioms grupėms pirmiausiai skiria lėšas mokymuisi bei užtikrina, kad jos būtų panaudojamos svarbiausioms valstybės reikmėms. Tokios šalių vyriausybių nuostatos paprastai įtvirtinamos mokymo strategijose. Dabar galiojančiame įstatyme mokymo strategija numatyta, todėl neaišku, kodėl ji išnyko naujame įstatymo projekte. 2) Už valstybės tarnautojų mokymą turi atsakyti ne tik asmenys, priimantys valstybės tarnautojus į pareigas, bet ir tiesioginiai valstybės tarnautojų vadovai, nes būtent jie atsako už savo pavaldinių veiklos rezultatus.	Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Prietarti Atsižvelgti Atsižvelgta Pritarti Atsižvelgta Pritarti iš dalies Nepritarti Atsižvelgta Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Atsižvelgta Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Neatsižvelgti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti	Žiūr. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą šiam siūlymui Šių asmenų statusą ir socialines garantijas reglamentuoja bendrieji darbo įstatymai, o ne Valstybės tarnybos įstatymas. Esamas spragas turėtų užpildyti specialūs įstatymai,reguliuojantys projekto 4 str. 3 d. išvardintų asmenų statusą. Komiteto teikiamoje projekto redakcijoje išdėstyta nauja redakcija Komiteto teikiamoje redakcijoje atsižvelgta Atsižvelgta Projekto 2 str.12 d. tarnybinis nusižengimas yra apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl valstybės tarnautojo kaltės.Užtarnybinį nusižengimą yra skiriama tarnybinė nuobauda, o viena iš valstybės tarnautojo pareigų, nustatyta 5 str.1 d. 5 p., yra laikytis Vyriausybės patvirtintų tarnybinės etikos. Įstatymo33str.4d.1p.nu- Statotarnybinę nuobaudą - atleidimą  iš pareigų  už dalyvavimą  su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje. Projekto 2 str.4 d. pateiktą sąvokos apibrėžimą reikėtų vertinti  kaip patogiam įstatymo skaitymui įvestas apibrėžimas Pagal projekto 21 str. priimant įstaigų vadovus  ir karjeros valstybės tarnautojus vertinimo būdu jiems suteikiama viena iš kvalifikacinių klasių atitinkamai  trečia, antra arba pirma  Todėl projekto 25 str.1 d. 2 p. numatytas priedas yra suteikiamas  už vieną iš  šių kvalifikacinių klasių, kurios yra suteikiamos tik karjeros  valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams. Projekte numatytas valstybės tarnautojų vertinimas, kurio tikslas- Įvertinti tarnautojo kvalifikaciją bei tarnybinės veiklos rezultatus. Projektas numato tarnybinę atsakomybę tarnautojui  už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą Europos teisės departamentas  prie Vyriausybės  savo rašte dėl projekto atitikimo ES teisę pastabų neturėjo Pagal projekto koncepciją valstybės tarnyba suprantama siaurąja prasme, t.y. valstybės tarnautojai suprantami tik kaip viešojo administravimo valstybės tarnautojai Sąvoka atspindi jų vykdomos  tarnybos specifiką, kas reikalauja ypatingo teisinio reguliavimo, kuris apibrėžiamas statutuose Pagal lygiateisiškumo principą valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl lyties, rasės, tautybės ir pan. Tai įstatymo leidėjo  apsisprendimo dalykas Teisės teorija pagal teisinio reguliavimo metodą numato, kad įstatymo normos gali būti dispozityvios, kurios leidžia pasirinkti vieną ar kitą  elgesio variantą. Valstybės tarnybos įstatymas taikytinas tik valstybės tarnautojams. Lietuvos banko įstatymo 18 str.2 nustato, kad Lietuvos banko tarnautojams taikomi darbo įstatymai.Dėl projekto 9 p. nėra tikslinga  įvardinti visą sąrašą asmenų, kuriems šis įstatymas nebus taikomas. Minėtiems asmenims bus taikomi darbo įstatymai Teisės aktų (nutarimų projektai) teikiami Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka. Prieš tai jie privalo būti to paties reglamento nustatyta tvarka parengti ir suderinti su suinteresuotomis institucijomis. Išorinė audito funkcija brangiai kainuotų Įvedus viešus konkursus, reikėtų numatyti papildomas lėšas, būtinas įgyvendinti tokią procedūrą. Mokymasis apima ir kvalifikacijos kėlimą Valtybės tarnautojo kvalifikacija nustatoma, suteikiant atitinkamą kvalifikacinę klasę vertinimo būdu Streikų įstatymas nepriimtas.Yra tik susirinkimų įstatymas, kuris netaikomas streikams. Statutiniams valst. Tarnautojams streikuoti draudžia jų statutai (prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir kt.) Siekiama ne diferencijuoti organizacijas, kurioms galima būtų priklausyti, o pabrėžti pačią priklausymo joms galimybę Sudėtinga suderinti tarnybą ministerijoje ir vaikų darželyje Pradėjus plėsti, išimtims galo nebūtų Žala išieškoma tik įrodžius pažeidimą Darbo įstatymai ir kiti teisės aktai gana detaliai reglamentuoja nušalinimo nuo pareigų procedūrą Įstaigos vadovo statusas turi išskirtinių bruožų, susijusių su tuo, kad jis paskirtas vadovauti įstaigai, todėl šios pareigybės atsisakyti netikslinga Minima įstatymo projekto nuostata siekiama užtikrinti valstybės tarnautojo atsakomybę už savo sprendimus Siūlomas pakeitimas apima kvalifikacijos kėlimą Bus teikiama nauja šios dalies redakcija, kurią pasiūlė Lietuvos viešojo aministravimoinstititas Biudžetuose lėšos yra planuojamos , o ne skiriamos. Siūlymai, susiję su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vertinimu ir atestacija konceptualiai prieštarauja Europos valstybės tarnybos modeliui, pagal kurį  politinės kompetencijos  tranautojų rekrūtavimas  grindžiamas lojalumu ir politiniu patikimumu, bet ne kompetencija Siūlymai, susiję ssu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vertinimu ir atestacija konceptualiai prieštaraujaEuropos valstybės tarnybos modeliui, pagal kurį  politinės kompetencijos  tranautojų rekrūtavimas  grindžiamas lojalumu ir politiniu patikimumu, bet ne kompetencija Dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų mokymo, nes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, turinčių didelę įtaką reikšmingų sprendimų priėmimui, sskaičius nėra didelis. Bus teikiama nauja šios dalies redakcija Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tiklus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1. 2.	Seimo narys K.Kuzmickas Seimo narys Z.Balčytis	Atsižvelgdamas į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prašymus siūlau 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių “neformalų suaugusiųjų švietimą” įrašyti žodžius “vertimąsi medicinos praktika”. 17 straipsnio 4 punkte po žodžių „už neformalųjį suaugusiųjų švietimą,“, įrašyti žodžius „už darbą orlaivio vado pareigose, būtiną Civilinės aviacijos administracijos inspektorių reikiamai kvalifikacijai užtikrinti“ ir šį punktą išdėstyti taip: „4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumų komisijose bei pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už darbą orlaivio vado pareigose, būtiną Civilinės aviacijos administracijos inspektorių reikiamai kvalifikacijai užtikrinti, už teisės aktų rengimą (jei ši funkcija nenustatyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme) tais atvejais, kai jis Seimo nutarimu, Seimo valdybos nutarimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektų, taip pat autorinį atlyginimą už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių objektais;“	Nepritarti Nepritarti	Pritarti įstatymo projekto iniciatorių redakcijai Pritarti įstatymo projekto iniciatorių redakcijai

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.1	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
	Seimo biudžeto ir finansų komitetas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas	Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliasrijos Teisės departamento išvadas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus ir atsižvelgti į šias Komiteto pastabas: 1.Neįmanoma apskaičiuoti ir ekonomiškai pagrįsti Įstatymo p[rojekto nuostatų susijusių su darbo užmokesčio, priedų beipriemokų mokėjimu, kadangi Unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo tvitinimas, valstybės tarnautojų pareigybių priskyrimas tam tikram lygiui ir kategorijai, pareiginių algų koeficientų  tvirtinimas Įstatymo projekte deleguojamas Vyriausybei. Įstaymo projekte  siūloma skirstyti Valstybės tarnautojų pareigybes į 15 kategorijų  (projekto 7 str.2 dalis) bei įvesti tris kavlifikacines klases, už kurias mokami priedai (25 str.), todėl praktiškai pareigybių skaičius išauga 3 kartus, todėl labai sunku prognozzuoti išlaidų darbo užmokesčiui pokyčius. Papildyti  įsstatymo projekto  8 straipsnio 1 dalį, nutatant kad pareigybių kategorijos bei pareiginių algų koeficientai tvirtinami įstatymu, paliekant Vyriausybei teisę tvirtinti unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. 2.Įtstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina  maksimalų leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutertis ir gaunančių darbo užmokestį iš  valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių fondų skaičių ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų. Apsvarstyti galimybę papildyti įstatymo projektą  nuostatomis, nustatančiomis, kas tvirtina valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis maksimalų skaičių Seimo kanceliarijoje, Prezidentūroje, Vyriausybės kanceliarijoje, Seimui atskaitingose institucijose. 3.Suderinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio nuostatas:11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros  valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso, tuo tarpu 21 straipsnyje yra įvardintas dar vienas priėmimo būdas - "atestavimas". Komiteto sprendimas: 1.Siūlyti pagrindiniam - Valstybės valdymo ir savivaldybių  komitetui - grąžinti įstatymo projektą  iniciatoriui - Vyriausybei - patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komiteto pastabas ir pasiūlymus, bei į tuos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ( Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos  ( III-ojo suvažiavimo kreipimasis dėl įstatymo projekto) (2001 09 28) ir Lietuvos profesinių sąjungų integracijos į Europos Sąjungą komoisijos (2001 10 16) pasiūlymus. Komiteto pastabos: 1.1Įstatymo projekte daug neaiškumų ir netikslumų: 1.1. Įstatymo projekte yra netikslumų ir neaiškumų: 1.1.1. Neatskleistas 3 str. 1 d. pateiktų valstybės tarnybos principų - įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo ir lojalumo - turinys; 1.1.2. 4 str. 3 d. 2 punkte po žodžio "prokurorams" reikėtų įrašyti žodžius "jų pavaduotojams ir tardytojams", nes šis įstatymas netaikomas ne tik LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams, bet ir teisėjų ir prokurorų pavaduotojams ir tardytojams; 1.1.3. 4 str. 3 d. 3 p. po žodžių "jo pavaduotojams" reikėtų įrašyti žodį "valdybos"; 1.1.4. 4 str. 3 d. 4 p. minimi valstybės įstaigų vadovai ir valstybės pareigūnai, tačiau tokios sąvokos projekto 2 str. nepateiktos; 8 str. 2 d., 17 str. 1 d., 49 str. 3 d., 50 str. 2 d. 1 p. ir kt. minimos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, tačiau projekto 2 str. pateiktos kitokios sąvokos - "valstybės ir savivaldybių institucijos" ir "įstaigos vadovas"; 1.1.5. 4 str. 3 d. 5 p. vietoj žodžio "atskirus" reikėtų įrašyti žodį "specialius"; 1.1.6. Neaiškus 4 str. 3 d. 5 p. sąvokos "fondų valdybų pirmininkai ir nariai" turinys (galiojančiame įstatyme - "pareigūnai"); 1.1.7. Lyginant su galiojančiu įstatymu, tarnybiniai nusižengimai nebeskirstomi į lengvus, vidutinius ir sunkius. Atskleisti tik vienos iš 4 tarnybinių nuobaudų - atleidimo iš pareigų - pagrindai. Neaišku, už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos kitos tarnybinės nuobaudos -  pastaba, papeikimas ir griežtas papeikimas (33 str.). Tai reikėtų nurodyti; 1.1.8. Visų tarnybinių nuobaudų senaties terminas - 6 mėnesiai (34 str. 1 d.). Tai atitinka lengvo nusižengimo senaties terminą galiojančiame įstatyme. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po šios nuobaudos skyrimo datos praėjus 1 metams. Neaišku, kodėl ne po 6 mėnesių, kaip už lengvą nusižengimą galiojančiame įstatyme; 1.1.9. Neaišku, kodėl įsakymas dėl žalos išieškojimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos padarymo paaiškėjimo dienos  (36 str. 5 d.). Pagal galiojantį įstatymą - per 2 savaites; 1.1.10. Neaišku, kodėl projekte, skirtingai nei galiojančiame įstatyme, yra reglamentuojama žala, padaryta valstybės tarnautojo neteisėta kalta veikla dėl neatsargumo (36 str. 3 d.); 1.1.11. Neaišku, kodėl projekte Vyriausybei nedeleguojama nustatyti žalos dydžio nustatymo ir išieškojimo tvarką, kaip yra galiojančiame įstatyme (36 str.). Projektą reikėtų papildyti nuostata, kad tokią tvarką nustato Vyriausybė; 1.1.12. Neaišku, kodėl nebereglamentuojamas Vyriausybei neatskaitingų institucijų, ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymas, taip pat personalo valdymas savivaldybėse (48 str.); 1.1.13. Neaiškus 49 str. 2 d. turinys: "Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos". 1.2. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ir dėl valstybės tarnautojų karjeros neatitinka Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatų sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus: 1.2.1. Nebetaikoma viršutinė amžiaus cenzo riba priimant į karjeros ir įstaigų vadovų valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinių) pareigas. Pagal galiojantį įstatymą, priimamo asmens amžius neturi viršyti 62,5 metų (9 str. 1 d. 3 p.). Reikėtų nustatyti, kad sukakę 62,5 metų ir vyresni asmenys negalėtų būti priimti į karjeros ir įstaigų vadovų valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius) pareigas, o priimtų anksčiau tarnybą prireikus galėtų pratęsti asmuo, priėmęs į valstybės tarnautojo pareigas; 1.2.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamos sąlygos, kurioms esant asmenys negali būti priimti į valstybės tarnautojų pareigas (9 str. 3 d.). Tarp jų nebėra galiojančio įstatymo apribojimo, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimti asmenys, už tarnybinį nusižengimą pagal šį įstatymą atleisti iš valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų, bei buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai; 1.2.3. Konkurso apie priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas viešas skelbimas nebebūtų privalomas, tik galimas, o konkurso apie priėmimą į įstaigų vadovų pareigas skelbti iš viso nereikėtų  (11 str. 4 d., 13 str.),- priešingai nei dabar galiojančiame įstatyme; 1.2.4. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas būtų galima priimti ir konkurso būdu, ir be konkurso (11 str.). Galiojančiame įstatyme priimant į šias pareigas, taikomas atrankos būdas - egzaminas, pretendentai atrenkami atviro konkurso būdu; 1.2.5. Priimant į įstaigų vadovų pareigas, nenustatoma, į kokias pareigas (kaip galiojančiame įstatyme), priimama konkurso būdu, į kokias - be konkurso (13 str. 1 d.). Neaišku, ar tai bus nustatyta Vyriausybės tvarkoje; 1.2.6. Atsisakoma valstybės tarnautojo priesaikos; 1.2.7. Į aukštesnes pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas galėtų būti perkeliamas po atestacijos (18 str. 1 d.). Galiojančiame įstatyme - atviro arba uždaro konkurso būdu, informaciją apie visus vyksiančius konkursus skelbiant viešai. 1.3. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių, darbo užmokesčio, paskatinimo, garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinti susiklosčiusias atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas; specialia kvalifikacinių kategorijų skale reguliuoti valstybės tarnautojų tarnybinę padėtį ir karjerą, o atlyginimus ir socialines garantijas (statutiniams pareigūnams) padaryti priklausomas nuo kvalifikacinės kategorijos bei stažo, užimant atitinkamas pareigas: 1.3.1. Nereglamentuojamas stažuotojo ir asmens, priimto bandomajam laikotarpiui, darbo užmokestis (23 str.). Pagal galiojantį įstatymą, tokiam asmeniui mokamas darbo užmokestis sudaro 70 procentų pareiginės algos. Projekte reikėtų reglamentuoti tokių asmenų darbo užmokestį; 1.3.2. Nors valstybės tarnautojų pareigybių skaičius sumažinamas nuo 30 iki 15 kategorijų (7 str. 2 d.), kiekvienoje kategorijoje įvedamos trys kvalifikacinės klasės (21 str.), taigi realiai pareigybių skaičius išauga iki 45 kategorijų, t.y. 1,5 karto; 1.3.3. Nustatoma, kad už kvalifikacines klases mokami skirtingo dydžio priedai: už I-ą klasę - 10-15 procentų, už II-ą klasę - 20-35 procentai, už III klasę - 40-70 procentų pareiginės algos (25 str. 3 d.); 1.3.4. Konkrečius priedų dydžius nustato į pareigas priėmęs asmuo (25 str. 3 d.); 1.3.5. Priedo už kvalifikacinę klasę nenumatoma mokėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (25 str. 5 d.); 1.3.6. Projektu nustatoma, kad valstybės tarnautojo priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 procentų pareiginės algos. Pagal galiojantį įstatymą, statutiniai valstybės tarnautojai gali turėti maksimalų 60 procentų (30 procentų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir 30 procentų - už laipsnį, klasę, rangą kvalifikacinę kategoriją), kiti - 30 procentų (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) pareiginės algos dydžio priedą, o priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, taigi priedų ir priemokų suma negali viršyti 110 procentų pareiginės algos; 1.3.7. Priedo už pareiginį laipsnį dydis neberibojamas (25 str.). Galiojančiame įstatyme jis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos dydžio; 1.3.8. Nebėra apribojimo, kad priedas už pareiginį laipsnį mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams; nėra gavėjų apribojimo ir dėl priedo už diplomatinį rangą; 1.3.9. Priemoką už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis numatoma mokėti ir tuomet, jeigu šie ypatumai yra įvertinti nustatant pareigybės kategoriją, be to, šios priemokos dydis neberibojamas (26 str.). Jis galės viršyti galiojančiame įstatyme nustatytą dydį - 70 procentų pareiginės algos; 1.3.10. Numatoma mokėti naują priemoką išimtinai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams - už ypač svarbių užduočių vykdymą. Jos turinys neatskleistas (26 str. 1 d. 3 p.); 1.3.11. Priemokų dydžių suma neberibojama (26 str.). Priemokų suma galės viršyti galiojančiame įstatyme nustatytą 50 procentų pareiginės algos dydį; 1.3.12. Priemokų mokėjimo trukmė neberibojama, išskyrus vieną iš keturių priemokų (kitos - už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už ypač svarbių užduočių vykdymą) - už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą - negalės būti mokama daugiau nei vienerius metus (26 str.). Galiojančiame įstatyme priemokos negali būti mokamos daugiau kaip 6 mėnesius per metus; 1.3.13. Vyriausybė, o ne šis įstatymas (taip nustatyta galiojančiame įstatyme) nustatys priemokų (išskyrus priemokos už ypač svarbių užduočių vykdymą) maksimalų dydį (26 str. 4 d.). Priemokų maksimalų dydį turėtų nustatyti šis įstatymas; 1.3.14. Atsisakoma šiuo įstatymu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes ir karjeros bei įstaigų vadovų valstybės tarnautojų tipines pareigybes priskirti tam tikrai kategorijai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes priskirti tam tikram lygiui, ir pareiginės algos koeficiento (pagal kurį nustatomas pareiginės algos dydis) dydžio priklausomybę nuo pareigybės kategorijos. Numatoma, kad Vyriausybė tvirtins Unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, priskirdama valstybės tarnautojų pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai bei nustatydama pareiginių algų koeficientus (8 str. 1 d.). Pareigybes priskirti tam tikram lygiui ir kategorijai ir nustatyti pareiginių algų koeficientus turėtų šis įstatymas; 1.3.15. Šiuo įstatymu nereglamentuojama asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (galiojančiame įstatyme - paslaugų valstybės tarnautojų) darbo užmokesčio sistema. Tačiau projekte numatyta, kad Vyriausybė tvirtintų maksimalų leistiną tokių asmenų skaičių ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų (8 str. 4 d.), ir iki 2002 m. birželio 1 d. patvirtintų tokių asmenų darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodiką (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto 11 str. 1 d. 3 p.), o savivaldybės taryba tvirtintų maksimalų leistiną tokių asmenų skaičių savivaldybėje. Tai ne šio įstatymo projekto dalykas, nes šis įstatymas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, netaikomas (4 str. 3 d. 9 p.); 1.3.16. Neatsisakoma valstybės tarnautojų skatinimo vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka (30 str. 2 d. 3 p.). Galiojančiame įstatyme piniginė premija gali būti skiriama už vienkartinę ypatingos svarbos labai gerai atliktą užduotį arba už labai gerą tarnybą per vienerius tarnybos metus. Už labai gerai įvertintą tarnybą per vienerius tarnybos metus projekte skatinimas jau nustatytas: valstybės tarnautojui taikoma viena iš šių priemonių: suteikiama aukštesnė kvalifikacinė klasė, arba karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas į aukštesnes pareigas, arba padidinamas priedas už kvalifikacinę klasę. Vienkartinės piniginės išmokos skyrimo sąlygas turėtų nustatyti šis įstatymas; 1.3.17. Valstybės tarnautojams nustatoma nauja išmoka: esant sunkiai materialinei būklei dėl ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa (t.y. šiuo metu - 2150 Lt) (46 str. 7 d.). Pašalpą skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas. 1.4. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų karjeros ir garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų užtikrinti valstybinės tarnybos pastovumą ir profesionalumą, nes atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams suteikiama mažiau garantijų nei galiojančiame įstatyme, valstybės tarnyba praranda patrauklumą: 1.4.1. Karjeros valstybės tarnautojas negalės būti laikinai perkeltas į kitas pareigas ilgiau nei 1 metus per 5 tarnybos metus (18 str. 5 d.). Galiojančiame įstatyme nustatyta papildoma sąlyga - ir ilgiau kaip 10 mėn., jei perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas. Pagal projektą, laikinai perkėlus, būtų mokama už pareigas, į kurias jis yra perkeltas, nustatytas darbo užmokestis. Galiojančiame įstatyme - iki perkėlimo buvęs darbo užmokestis; 1.4.2. Projekte nenustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojai, esant tarnybiniam būtinumui, gali būti laikinai perkeliami į kitas  pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje be jų sutikimo. Projekte reikėtų nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojai, esanttarnybiniam būtinumui, gali būti laikinai perkeliami į kitas  pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje be jo sutikimo, įspėjus apie tai prieš vieną mėnesį; 1.4.3. Galės būti vykdoma neeilinė atestacija, kai iškils abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros tarnautojo kvalifikacijos (22 str. 12 d.). Projekte šios nuostatos reikėtų atsisakyti; 1.4.3. Pagal projektą, atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, siūlys atleisti jį iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas bus įvertintas nepatenkinamai (22 str. 8 d. 4 p.). Galiojančiame įstatyme - 3 metus iš eilės; 1.4.4. Projekte nebėra nuorodos į kitus įstatymus dėl valstybės tarnautojų darbo trukmės, saugos ir sveikatos (tarp jų - dėl žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga), nors valstybės tarnautojams šios garantijos ne mažiau svarbios nei ne valstybės tarnautojams. Projektą reikėtų papildyti šiomis nuostatomis; 1.4.5. Valstybės tarnautojui, turinčiam daugiau kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvieną paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 2 (galiojančiame įstatyme - 3) kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (39 str. 2 d.); 1.4.6. Atsisakoma valstybės tarnautojų valstybinės pensijos, nors galiojančiame įstatyme tokia socialinė garantija nustatyta;                 1.4.7. 46 str. 1 d. į asmenų, įspėjamų prieš 4 mėnesius, sąrašą, neįtraukti valstybės tarnautojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai. Darbo sutarties įstatyme (34 str.) numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Analogiška nuostata yra ir Darbo kodekso projekte. Valstybės tarnautojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, turėtų būti įtraukti į šį sąrašą; 1.4.8. Įstatymo projekte neįtvirtinta teisė valstybės tarnautojų profesinėms sąjungoms ir/ar kitiems valstybės tarnautojus atstovaujantiems subjektams dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų atestacijos, perkėlimo į aukštesnes pareigas, laikino perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kt. su valstybės tarnautojų pareigomis susijusius klausimus. Tokią nuostatą projekte reikėtų įtvirtinti; 1.4.9. Nenustatyta, kad žala išieškoma tik valstybės tarnautojo raštišku sutikimu (36 str.). Projekte reikėtų nustatyti, kad žala, neviršijanti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu išieškoma esant valstybės tarnautojo raštiškam sutikimui; 1.4.10. Nenustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas turi visiškai atlyginti tiesioginę žalą, padarytą valstybės ar savivaldybės institucijai, kai teismo sprendimu bylose, susijusiose su valstybės tarnybos santykiais, institucija privalo atlyginti valstybės tarnautojų teismo išlaidas (36 str.). Projekte reikėtų įteisinti tokią nuostatą, apribojant tokios žalos alyginamą dydį; 1.4.11. Nustatoma, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išeitinės kompensacijos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis (44 str. 4 dalis). Projekte reikėtų nustatyti, kad išeitinės kompensacijos išmokamos atleidimo dieną. 1.5. Vyriausybės programoje numatyta iš valstybės tarnautojų reikalauti kompetencijos ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo; parengti valstybės tarnautojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo strategiją bei atitinkamas programas; organizuoti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą dirbantiems tarnautojams. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo ir mokymo finansavimo šių tikslų neatitinka: 1.5.1. Projekte nustatoma, kad valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (29 str. 2 d.).  Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonėse numatytas valstybės tarnautojų rengimas ir jų kvalifikacijos kėlimo strategija projekte iš viso neaptariami. Galiojančiame įstatyme Vyriausybė nustato valstybės tarnautojų mokymo valstybės strategiją ir mokymo proceso organizavimo tvarką, o institucijos - savo mokymo prioritetus; 1.5.2. Projektu nustatoma, kad Vyriausybė nustato mokymo programų turinio reikalavimus, o valstybės tarnautojų mokymo programas rengia vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos (27 str. 2 d.). Pagal galiojantį įstatymą, mokymo programų turinį nustato, mokymo programas rengia ir tvarko, atsiskaitymą už mokymo programas organizuoja Lietuvos viešojo administravimo institutas. Reikėtų tikslinti projekto nuostatas dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigų, nes neaiški tokių įstaigų paskirtis ir minėto instituto likimas;   1.5.3. Atrodytų, kad valstybės tarnautojų mokymo finansavimo apimtis lieka tokia pati, kaip ir galiojančiame įstatyme: ne mažiau kaip 1 procentas ir ne daugiau kaip 5 procentai asignavimų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui dydžio (28 str. 1 d.). Tačiau ši nuostata pradedama įgyvendinti tik nuo 2005 m. sausio 1 d., t.y po 3 metų. Iki to laiko lėšos mokymui sudarytų ne mažiau kaip 1 procentą asignavimų darbo užmokesčiui (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. IXP-1164 2 str.). 1.6. Abejotina, ar nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. bus įmanoma taikyti Valstybės tarnybos įstatymą, kadangi tuo metu galiosiančio įstatymo teisės normos (išskyrus dabar galiojančio įstatymo 2 str. (pagrindinės sąvokos), 25-29 str. (tarnybinės veiklos vertinimas, tarnybos vertinimo komisijos, personalo valdymo taryba, statutinių pareigūnų tarnybos vertinimo komisija, pareigų pažeminimas) ir 65 str. (profesionalumo vertinimas)), neatitiks 2 str. (pagrindinės sąvokos), 21 str. (valstybės tarnautojo kvalifikacinės klasės) ir 22 str. (valstybės tarnautojo vertinimas ir atestacija) įtvirtintų normų (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 1 str.); 1.7. Įstatymo projekto Nr. IXP-1164 10 str. nustatoma, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, susiję su valstybės tarnyba, taikomi tol, kol bus priimti ir įsigalios atitinkami juos pakeičiantys ir Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai tiek, kiek jie neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymui. Abejotinas  tokių teisės aktų taikymas, kadangi jų teisės normos iš esmės skirtųsi nuo naujų teisės aktų normų, kaip kad skiriasi galiojančio įstatymo ir įstatymo projekto normos; 1.8. Atsižvelgiant į poįstatyminių teisės aktų, tarp jų ir Valstybės tarnybos įstatymo poįstatyminių teisės aktų, rengimo terminų praktiką, abejotina, ar Vyriausybė iki 2002 m. kovo 1 d. parengs ir patvirtins įstatymo projekto IXP-1164 11 straipsnyje įvardytas 3 tvarkas, reikalingas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 21 ir 22 straipsniams įgyvendinti nuo 2002 m. kovo 1 d., ir visas kitas tvarkas (jų įstatymo projekte Nr. IXP-1163 įvardyta 16), reikalingas kitiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo straipsniams įgyvendinti nuo 2002 m. liepos 1 d. 1.9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nuo įsigaliojimo 1999 m. liepos 30 d. buvo keičiamas 12 kartų. Jam įgyvendinti priimta virš 30 poįstatyminių teisės aktų. Visus Juos reikės keisti naujomis redakcijomis arba pripažinti netekusiais galios ir priimti naujus teisės aktus. Kiek valstybei kainuoja esminis tokios apimties teisės aktų keitimas? 1.10. Kartu su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu reikėtų svarstyti įstatymo dėl darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio mokėjimo projektą, išskyrus valstybės tarnautojus (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 11 str. 1 d. 6 p.) (darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kaip paslaugų valstybės tarnautojams, taikoma dalis galiojančio įstatymo nuostatų) ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 1 d. 11 str. 7 ir 9 p.), kadangi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu nemažai teisės normų keičiama iš esmės. 2. Pasiūlyti projekto iniciatoriui - Vyriausybei - apsvarstyti galimybę valstybės tarnybos santykius reglamentuoti darbo ir kitais įstatymais, o Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuoti tik valstybės tarnybos santykių specifiką.	Pritarti Pritarti Pritarti tsižvelgti Pritarti Pritarti Pritarti Atsižvelgti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Atsižvelgti Nepritarti Atsižvelgti Nepritar Nepritarti Nepritarti Nepritarti Atsižvelgti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti	Projekte atsisakyta tarnybinių nusižengimų suskirstymo į lengvus,vidutinius ir sunkius, nes baigtinis nusižengimų sąrašas neapims visų nusižengimų Nustatytas bendras senaties terminas visiems nusižengimams 1 mėnesio terminas racionalesnis Tokia žala dėl val;stybės tarnautojo neteisėtos kaltos veikos yra galima, todėl ją būtina reglamentuoti Šioje projekto nuostatoje nurodytas valstybės tarnybos  tvarkymo funkcija atliekančios įstaigos statusas Projekto 9 str.3d. 6 p. nustato, kad kitų įstatymų nustatytais atvejais asmrnys gali būti nepriimami į valstybės tarnautojo pareigas Tai bus nustatyta priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkoje Projekto 11str.3 d.numatyta priimti į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso tokius asmenis, kurie buvo atleisti iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo (46 tr.2 d.) Įstatyme nenumatytas asmenų priėmimas bandomajam laikotarpiui Valstybės tarnautojų pareigybių skaičius nepriklauso nuo kvalifikacinių klasių. Kvalifikacinė klasė suteikiama valstybės tarnautojui, o ne jo pareigybei Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai nėra vertinami  ir jiems nesuteikiamos kvalifikacinės klasės kaip karjeros tarnautojams, nes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai  priimami politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Projekto 23 str.2d. priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 procentų pareiginės algos. Pritarti komiteto teikiamam projektui Valstybės tarnautojui suteikiamos papildomos garantijos Projekto 18 str. 4 d. įrašyta, kad karjeros valstybės tarnautoją  laikinai perkelti į kitas pareigas  galima tik turin jo raštišką sutikimą Projekto 5 str. nustato, kad įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas Pritarti komiteto teikiamam variantui Tai įstatymo leidėjo prerogatyva Minimuose straiopsniuose numatyti mechanizmai neveikia , nes nėra įstatymą lydinčiųjų teisės aktų Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto 11 str. nustato, kad naujos  redakcijos  Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turėtų būti priimti  iki šio įstatymo įsigaliojimo. Projekte numatyta žymiai mažiau pįstatyminių aktų negu jų yra pagal galiojantį įstatymą. Todėl nereikalingi šiam įstatymui, bus pripažinti netekusiais galios. Visiškai naujų poįstatyminių teisės  aktų yra mažesnė dalis. Pritarti komiteto teikiamam variantui

7.  Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį) Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai

8. Priimto sprendimo argumentai:

9. Balsavimo rezultatai: 4 balsavo „už“ ,2 „susilaikė “.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: Petras Papovas

11. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas

Klemensas Rimšelis