Projektas
Lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo
ĮSTATYMAS
20012 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 66 – 2130; 2000, Nr. 75 – 2270; Nr. 85 – 2573; Nr. 92 – 2845; Nr. 102 – 3213; Nr. 105-3312; Nr. 111-3585; Nr. 111-3586; 2001, Nr. 37 –1231; Nr. 63- 2278; Nr. 85-2972; Nr. 92-3210; Nr. 111-4024)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija:
“lietuvos respublikos
valstybės tarnybos
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Valstybės tarnyba – valstybės tarnautojo
statuso įgijimo, pasikeitimo, ir praradimo bei jo viešojo administravimo
veiklos valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, įgyvendinant atitinkamos valstybės valdymo srities politiką ar
užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, rengiant ar įgyvendinant
atitinkamos valstybės valdymo srities vystymo strategiją, koordinuojant
atitinkamos valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, bei
paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant
audito veiklą, priimant ir įgyvendinant įstatymus, kitus
teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus
viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant įstatymų, kitų
teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant
personalą, taip pat rengiant, priimant teisės aktus, išskyrus teismo
nuosprendžius, sprendimus, nutartis, nutarimus ir įsakymus, susijusius su
asmenų teisėmis ir laisvėmis arba turint viešojo administravimo įgalinimus
įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, teisinių santykių visuma.
2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.
3. Valstybės tarnautojo statusas – valstybės
tarnautojo teisių ir pareigų visuma teisinė padėtis.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir
įstaigos – atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios
institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos bei institucijos ir
įstaigos, vykdančios auditą, kontrolę (priežiūrą), taip pat kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir ar įstaigos,
finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų, ir kitų valstybės
pinigų fondų, kurioms įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.
5. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į valstybės tarnautojo pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio įstatymo nustatyta tvarka realizuoti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.
6. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės
tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas,
išskyrus diplomatinę tarnybą, kurią gali reglamentuoti reglamentuoja įstatymas,
(toliau - statutas), nustatantis specialias priėmimo į valstybės tarnybą,
tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas sąlygas, susijusias su tarnybos
ypatumais, ir/ar turintis viešojo administravimo įgalinimų
įgaliojimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į valstybės tarnautojo
pareigas jį priėmusio į valstybės tarnautojo pareigas valstybės politiko
ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimų laikotarpiui.
8. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas,
konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas
vadovauti valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijai ar
įstaigai.
9. Kvalifikacinė klasė – tai valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo atitinkamoje pareigybės kategorijoje.
10. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoją.
11. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, mero, mero pavaduotojo, savivaldybės tarybos nario pareigas.
12. Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
3 straipsnis. Valstybės tarnybos pagrindiniai principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba
grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, taip pat
politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir
karjeros principais.
2.
Pagal politinio neutralumo principą valstybės tarnautojas, eidamas pareigas,
privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valdžiai, nepaisydamas savo
asmeninių politinių pažiūrų. Keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas
valstybės tarnautojų veiklos tęstinumas (išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojus).
3. Pagal skaidrumo principą bet kokia
valstybės tarnautojo veikla vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
4. Pagal karjeros principą priėmimas į
aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas grindžiamas valstybės tarnautojų
konkurencija, įvertinant jų kvalifikaciją konkurso būdu ar atestuojant.
4 straipsnis. Šio įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.
2. Statutiniams valstybės tarnautojams taikomos šio įstatymo nuostatos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką.
3. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams;
5) Seimo ar Respublikos Prezidento
paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų
pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal atskirus specialius įstatymus
įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams;
6) profesinės karo tarnybos kariams;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
8) viešųjų įstaigų darbuotojams;
9) asmenims darbuotojams,
dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų
ir valstybės pinigų fondų.
5 straipsnis. Įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius, taikymas valstybės tarnautojams
Įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
3) įstaigų vadovų;
4) pakaitinių.
7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos,pareiginių algų koeficientai
1.
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 2 3 lygius:
1) A lygis
– pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba Vyriausybės
nustatyta tvarka jam prilygintas išsilavinimas;
2) B
lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba
Vyriausybės nustatyta tvarka jam prilygintas išsilavinimas.
3) C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.
2.
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 15 20 kategorijų:
aukščiausia yra 15 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.
3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų priskyrimą valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms nustato šis įstatymas (priedėlis).
8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, ir
sąrašai ir pareiginių algų koeficientai
1. Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybės institucijų unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, valstybės tarnautojų pareigybes priskirdamas tam tikram lygiui ir kategorijai.
2. Vyriausybė tvirtina Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, valstybės tarnautojų pareigybes priskirdama tam tikram lygiui ir kategorijai.
1. Unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą tvirtina Vyriausybė Seimas, valstybės tarnautojų pareigybes priskirdama tam tikram
lygiui ir kategorijai bei nustatydama pareiginių algų koeficientus.
2. 3. Valstybės tarnautojų
pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai,
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;
3) antstolių kontorų – teisingumo ministras;
4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
5) apskričių viršininkų, jų
pavaduotojų ir Vyriausybės atstovų – Vyriausybė ar jos įgaliotas vidaus
reikalų ministras.
3. 4. Pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama
Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi
pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas
einančiam valstybės tarnautojui, valstybės tarnautojo pareigybei priskirtos funkcijos.
4. 5. Vyriausybė tvirtina maksimalų leistiną
valstybės tarnautojų pareigybių ir asmenų darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų
valstybės pinigų fondų, skaičių Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose,
Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, o savivaldybės taryba -
maksimalų leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir asmenų darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės
biudžeto, skaičių savivaldybėje. Seimo valdyba tvirtina maksimalų leistiną
valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis
ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų
fondų, skaičių Seimo kanceliarijoje ir kitose Seimui atskaitingose
institucijose, o Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – maksimalų
leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis
ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų
fondų, skaičių Respublikos Prezidento institucijoje.
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS
9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendrieji reikalavimai
1. Asmenys, priimami į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) turėti ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 62 metus ir 6 mėnesius;
4) turėti išsilavinimą, būtiną eiti tam tikro lygio valstybės tarnautojo pareigas;
5) būti atlikus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą.
2. 62 metų ir 6 mėnesių amžiaus ribos reikalavimas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.
2. 3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte
nustatytas reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo nustatytais
atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat
asmenims, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais karo prievolės atlikimo
būdais ir asmenims, nepašauktiems atlikti karo prievolės.
3. 4. Į valstybės tarnautojo pareigas negali
būti priimti asmenys:
1) įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kaltais padarę sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) jeigu teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra apribojęs teismas;
3) jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje yra artimųjų giminaičių, sutuoktinių ar asmenų,
susijusių svainystės ryšiais, su asmeniu, priimamu į valstybės
tarnautojo pareigas artimais giminystės ar svainystės ryšiais, ir pagal
einamas pareigas jie būtų susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais;
5) kurie yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustų organizacijų nariai;
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4. 5. Asmenys, priimami į valstybės tarnautojo
pareigas, taip pat turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės
aprašyme.
5. 6. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas
tvarką reglamentuoja šis įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės
nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;
2) Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių komitete ir Europos žmogaus teisių teisme bei kitose konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų – Vyriausybė;
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seime ir Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymu įgaliotos institucijos ir asmenys;
2) Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
1) 4)valstybės
institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų
ir įstaigų vadovai;
2) 5)
savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės
taryba.
3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seime – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
2) Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
3) Ministro
Pirmininko aparate politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo
įgaliotas asmuo;
4) ministerijoje – ministras;
5) apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
6) savivaldybėje – meras.
4. Jei kiti įstatymai (išskyrus įstatymais patvirtintus statutus ir diplomatinę tarnybą reglamentuojantį įstatymą) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas ir tvarką, taikomos šio įstatymo nuostatos.
5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso.
2. Asmenys, priimami į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkurso būdu, egzaminuojami raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu tikrinami asmens gebėjimai vykdyti funkcijas, nustatytas valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, kuris pateikiamas asmenims, priimamiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Asmenims, priimamiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, netaikomas reikalavimas turėti stažą valstybės tarnyboje, išskyrus kitų įstatymų nustatytus atvejus.
3. Be konkurso į laisvas
karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimami šio įstatymo 46
43 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu tokių asmenų yra du ir
daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis) jiems taikomas atrankos
būdas – pokalbis.
4. Asmuo ar kolegiali valstybės
valdžios ir savivaldybės institucija, priimanti valstybės tarnautoją į
pareigas, (toliau – asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas) gali
skelbti konkursą apie priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas,
pateikusi informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo
pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7
10 darbo dienų dienas nuo jos pateikimo dienos negavusi iš jos
informacijos apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, kurie turi būti
priimti, jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.
12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso - valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos pasirinkimu. Į šias pareigas priimama asmenį pasirinkusio valstybės politiko (politikų) sprendimu ne ilgesniam kaip jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimų laikotarpiui.
13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Priimant
į įstaigos vadovo pareigas atrankos būdas yra pokalbis, kurio metu vertinama
asmenų, priimamų į įstaigos vadovų pareigas, pateikta veiklos programa ir
priimamas sprendimas dėl jų kvalifikacijos.
2. Asmenys, priimami į įstaigos vadovo pareigas konkurso būdu, egzaminuojami raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu tikrinami asmens gebėjimai vykdyti funkcijas, nustatytas valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, kuris pateikiamas asmenims, priimamiems į įstaigos vadovų pareigas.
14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami be konkurso.
2. Pakaitiniais valstybės
tarnautojais priimama į laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas dėl krašto apsaugos ar
alternatyvios tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai kelti, gimdymo ar
vaiko priežiūros atostogų, dėl perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse tarptautinėse
organizacijose, taip pat kitų valstybių arba tarptautines institucijas,
konkurso organizavimo laikotarpiui ar karjeros valstybės tarnautojo laikinojo
nedarbingumo laikotarpiui iki sugrįš negalėjęs eiti pareigų karjeros valstybės
tarnautojas, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
IV SKYRIUS
15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
1. Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis Vyriausybės patvirtintų tarnybinės etikos taisyklių;
6) laikytis nustatytų valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
8) mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka;
9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinė veiklai;
11) nedalyvauti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytoje veikloje, nesuderinamoje su pareigomis valstybės tarnyboje, ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
2. Įstatymai gali nustatyti ir kitas valstybės tarnautojų pareigas.
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
2) į šio įstatymoais
ir kitais teisės aktais nustatytą darbo užmokestį;
3) į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis;
4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus,
einančius valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijos ar
įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos laiku dalyvauti politinėje veikloje;
2. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką gaunant darbo užmokestį.
2. 3. Kiti Įįstatymai
gali nustatyti ir kitas valstybės tarnautojų teises.
17 straipsnis. Veikla, nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti įmonės renkamu (skiriamu) organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už šį darbą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra įmonės organo išrinktas (paskirtas) narys, skirtas atlyginimas ar kitos išmokos už veiklą organe, pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
2)
sudaryti sandorius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje
jis eina pareigas, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis,
kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis ar jo artimasis giminaitis,
sutuoktinis ar asmuo asmenys, su valstybės
tarnautoju susiję artimais giminystės ar susijęs svainystės
ryšiais, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis ar jo artimasis giminaitis,
sutuoktinis ar asmuo susijęs su valstybės tarnautoju asmenys, su
valstybės tarnautojais susiję artimais giminystės ar svainystės
ryšiais, turi ar
valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio
kapitalo arba akcijų ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10
procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3)
atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonėms, kitoms institucijoms ar
įstaigoms ar vykti įmonių lėšomis į užsienį, kelti kvalifikaciją mokytis ar kitaip
naudotis šių įmonių lėšomis;
4)
dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose
juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose,
taip pat gauti kitą negu šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus
atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumų komisijose bei pagal
sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį
darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo kėlimo
įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų rengimą (jei ši
funkcija nenustatyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme) tais atvejais,
kai jis Seimo nutarimu, Seimo valdybos nutarimu, Seimo Pirmininko potvarkiu,
Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko
potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektų, taip pat autorinį atlyginimą
už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių objektais;
5) eiti daugiau nei vienerias valstybės tarnautojo pareigas.
18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas
1.Į aukštesnes valstybės tarnautojo
pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas jį
atestavus asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu tik
pritarus valstybės tarnautojų vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija).
Jeigu karjeros valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą
ir atestacijos komisija siūlo perkelti jį į aukštesnes pareigas, asmuo,
priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, turi įvertinti valstybės tarnautojo
padarytą nusižengimą, ar tai nėra kliūtis eiti aukštesnes pareigas.
2. Esant
tarnybiniam būtinumui, asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi
teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros
valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje,
esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
3.
Esant tarnybiniam būtinumui ir institucijų ar įstaigų vadovams suderinus,
asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi teisę laikinai
perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros valstybės tarnautojo
pareigas kitoje valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje
toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.
4. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremalių situacijų atvejus.
5. Laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau nei 1 metus per 5 tarnybos metus.
6. Laikinai
perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas yra atestuojamas šio
įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka. Karjeros valstybės
tarnautojui, laikinai perkeltam į kitas
pareigas, mokama už pareigas, į kurias jis yra perkeltas,
nustatyta ne
mažesnė kaip jo gauta iki perkėlimo pareiginė alga ir valstybės tarnautojui
priklausantys priedai ir priemokos.
19 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas
1. Karjeros valstybės tarnautojas, esant jo raštiškam sutikimui, gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas, kai valstybės tarnautojas siunčiamas atstovauti Lietuvos Respubliką ir laikinai dirbti į kitų valstybių ar tarptautines institucijas. Paprastai toks valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas pareigas gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis nenustato kitaip.
2. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir atšaukimo iš pareigų tvarką, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
1.
Esant laisvai karjeros valstybės tarnautojo pareigybei, karjeros valstybės
tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės
kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ir ar
savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
2. Du karjeros valstybės tarnautojai, einantys tos pačios kategorijos pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis.
3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
21 straipsnis. Valstybės tarnautojo kvalifikacinės klasės
1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės skirstomos į 3 kvalifikacines klases: aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia.
2. Priimant įstaigų vadovus ir karjeros
valstybės tarnautojus į pareigas, atestavimo vertinimo būdu jiems
gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. suteikiama
viena iš kvalifikacinių klasių: pirma, antra ar trečia. Šiuo
atveju netaikomas 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas 20 darbo dienų pranešimo
terminas.
22 straipsnis. Valstybės tarnautojo ir jo tarnybinės veiklos
vertinimas ir atestacija
1.
Valstybės tarnautojo ir jo tarnybinės veiklos vertinimo ir atestacijos tikslas
– įvertinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos
rezultatus bei kvalifikaciją bei užtikrinti jų atsakomybę
už savo sprendimus.
2. Karjeros
valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimas –
procesas, kurį atlieka tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas per
kalendorinius metus, įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimą atlieka asmuo, priimantis
valstybės tarnautoją į pareigas, ar jo įgaliotas asmuo. Kiekvienų
kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas arba asmuo, priimantis
valstybės tarnautoją į pareigas, ar jo įgaliotas asmuo valstybės tarnautoją
tarnautojo
tarnybinę veiklą įvertina gerai, labai gerai, nepatenkinamai. Įvertinus
valstybės tarnautoją tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai
arba nepatenkinamai valstybės tarnautojas atestuojamas vertinamas vertinimo
komisijos.
3.
Karjeros valstybės tarnautoją atestuoja vertina valstybės ir
savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų sudarytos atestacijos vertinimo
komisijos. Įstaigos vadovus, įstaigos
vadovą atestuoja jį priėmusio į valstybės tarnautojo pareigas asmens sudaryta atestacijos
komisija, Vyriausybės atstovus, ir atestacijos vertinimo komisijos
narius atestuoja ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojus vertina valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta atestacijos
vertinimo komisija.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas sudaro atestacijos
vertinimo komisiją
iš skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės
tarnautojų. Savivaldybės administratorių, ir savivaldybės kontrolierių ir vertinimo komisijos
narius atestuoja vertina savivaldybės tarybos sudaryta atestacijos
vertinimo komisija.
4. Atestacijos
Vertinimo komisija
sudaroma 2 metams. Atestacijos Vertinimo komisiją
turi sudaryti nuo 5 iki arba 7 valstybės tarnautojųai. Jei valstybės ir
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas iš
vertinimo komisijos narių turi būti valstybės ir savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas.
5.
Asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, apie būsimą atestaciją
valstybės tarnautojo vertinimą valstybės
ir savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ne
vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atestacijos valstybės tarnautojo vertinimo pradžios
praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai
įstaigai. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas
arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijos ar įstaigos atestacijos vertinimo komisijos
darbe atestacijos vertinimo komisijos nario teisėmis.
6. Atestacijos
Vertinimo
komisija gali įvertinti valstybės tarnautoją nepatenkinamai, gerai, labai
gerai. Atestacijos Vertinimo komisija turi teisę pakviesti
dalyvauti komisijos posėdyje vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą.
7. Atestacijos
Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją labai gerai, asmeniui, priėmusiam
valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių:
1) suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę kvalifikacinę klasę;
2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes pareigas;
3)
padidinti priedą už kvalifikacinę klasę;
4) 3) palikti tą
pačią aukščiausią kvalifikacinę klasę, gaunamą didžiausią priedą už
kvalifikacinę klasę, jei toje įstaigoje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nėra
galimybės pasiūlyti aukštesnių pareigų.
8. Atestacijos
Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, asmeniui, priėmusiam
valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių:
1) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;
1) 2) sumažinti
suteikti valstybės
tarnautojoui žemesnę kvalifikacinę klasę;
2) 3) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas;
3)
sumažinti priedą už kvalifikacinę klasę;
4) atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas įvertinamas nepatenkinamai.
9. Šio
straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1, 2 ir 4 punkte
nurodyta atestacijos vertinimo komisijos siūloma priemonė asmeniui,
priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, yra privaloma.
10.
Jeigu tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas ar atestacijos komisija
įvertina valstybės tarnautoją gerai, valstybės tarnautojui paliekama ta pati
kvalifikacinė klasė. Jeigu 2 metus iš eilės tiesioginis valstybės tarnautojo
vadovas valstybės tarnautoją įvertina gerai, valstybės tarnautojas jo prašymu atestuojamas
vertinamas.
11. Jeigu tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas įvertina valstybės tarnautoją labai gerai, vertinimo komisijai neįvertinus valstybės tarnautojo labai gerai, jam paliekama jo turėta kvalifikacinė klasė.
11. 12. Atestacijos Vertinimo
komisijai įvertinus įstaigos vadovą labai gerai, siūlomosa šio straipsnio
7 dalies 1 ar 3 punkte nurodytosa priemonės,
o įvertinus įstaigos vadovą nepatenkinamai – šio straipsnio 8 dalies 1, 2 3 ar 4 punkte
nurodytos priemonės.
12. 13. Kai iškyla
abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos
tarnybinės
veiklos rezultatų arba esant karjeros valstybės tarnautojo
raštiškam prašymui būti perkeltam į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės
tarnautojo vadovo raštišku motyvuotu pasiūlymu ir asmens,
priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu (įsakymu) gali būti vykdoma
neeilinė vykdomas
neeilinis valstybės
tarnautojo atestacija
vertinimas vertinimo komisijos. Neeilinė Neeilinis valstybės tarnautojo atestacija vertinimas gali būti vykdoma vykdomas ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po eilinės
eilinio valstybės tarnautojo atestacijos
vertinimo dienos.
13. 14. Nėščios ar krūtimi maitinančios valstybės tarnautojos atestuojamos
vertinamos vertinimo komisijos tik jų prašymu.
14. 15. Asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas,
sprendimai, priimti pagal atestacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
15. 16. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių
klasių suteikimo, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo
kriterijus ir valstybės tarnautojų vertinimo atestacijos tvarką
nustato Vyriausybė.
DARBO UŽMOKESTIS
23 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai;
3) priemokos.
2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 procentų pareiginės algos.
24 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
2. Pareiginės algos dydis nustatomas pagal pareiginės algos koeficientą. Koeficiento dydžio priklausomybę nuo pareigybės kategorijos nustato šis įstatymas (priedėlis). Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais yra lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžiui. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš MMA dydžio. Mažesnė kaip 1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt - apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
3. Valstybės tarnautojams, dirbusiems ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbantiems ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas šia tvarka: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką. Apskaičiuotas darbo valandos ar darbo dienos atlygis dauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
25 straipsnis. Priedai
1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau - tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3) už pareiginį laipsnį;
4) už diplomatinį rangą.
2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 tarnybos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
3. Priedas už pirmą trečią kvalifikacinę
klasę sudaro nuo 10 iki 15 procentų, už antrą kvalifikacinę klasę – nuo
20 iki 35 30 procentų, už trečią pirmą kvalifikacinę
klasę – nuo 40 iki 70 50 procentų pareiginės algos dydžio. Konkretų
priedo už kvalifikacinę klasę dydį nustato asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją
į pareigas, atsižvelgdamas į atestacijos komisijos pasiūlymą ir tiesioginio
vadovo motyvuotą pasiūlymą dėl priedo dydžio.
4. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas yra
skiriamas iki kitos atestacijos kito valstybės tarnautojo
vertinimo. Kai valstybės tarnautojas atestuojamas vertinamas šio
įstatymo 22 straipsnio 12 13 dalyje nustatyta tvarka, jam priedas
skiriamas iki kitos atestacijos kito valstybės tarnautojo vertinimo.
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas
priedas negali būti mokamas nemokamas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
6. Priedai už laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams.
7. Priedai, nustatyti šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, negali viršyti 50 procentų pareiginės algos dydžio.
26 straipsnis. Priemokos
1. Valstybės tarnautojams gali būti mokamos
priemokos:
1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;
2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
3) už ypač svarbių užduočių vykdymą;
4) 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią
veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę,
atlikimą. Papildomos užduotys turi būti suformuluotos valstybės tarnautojui
raštišku pavedimu.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nustatyta priemoka gali būti mokama tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojams. Ši priemoka negali viršyti 70 procentų politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginės algos dydžio.
Kiekvienais metais, nustatydami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos
priemokos dydį, valstybės politikas ar kolegiali valstybės valdžios institucija
atsižvelgia į politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojui pavedamų užduočių
svarbumą.
3. 2. Šio straipsnio 1 dalies 3 4 punkte
nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip 1 metus nuo jos paskyrimo,
išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei
valstybės tarnautojui daugiau nei 1 metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 3
4 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, jog ypatumai jos
įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybės
tarnautojo pareigybės aprašymo atitinkamo papildymo.
4. 3. Priemokų skyrimo tvarką bei šio
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 4 punktuose nustatytų priemokų
maksimalų dydį nustato Vyriausybė.
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PASKATINIMAI IR ATSAKOMYBĖ
30 27straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimas
1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų vykdymą valstybės tarnautojai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skatinami asmens, priėmusio juos į pareigas.
2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės
nustatyta tvarka.
3. Valstybės tarnautojai už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.
4. Apie valstybės tarnautojo paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
31 28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus
traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybių savivaldybės
institucijai ar įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės
tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
33 29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, nustatytos šio įstatymo.
2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir sukeltus padarinius.
3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų.
4. Tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už:
1) dalyvavimą su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
2) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;
3) nebuvimą darbo vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
4)
buvimą tarnybos metu
neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės
tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijos ar įstaigos autoritetą;
5) trečią tarnybinį nusižengimą per 1 metus (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose);
6) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
34 30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau
kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinių
nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės
tarnautojo vadovo iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie
valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės
nuobaudos praėjus suėjus 6 mėnesiams mėnesių terminui nuo
nusižengimo padarymo dienos arba nuo trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos.
2. Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus neįskaitomas laikas, kai valstybės tarnautojas nėjo pareigų dėl ligos ar atostogų.
3. Už kiekvieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Paaiškėjus, kad tarnybinis
nusižengimas turi nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių,
tarnybinė nuobauda gali būti skiriama iki bus baigtas baudžiamosios ar
administracinės bylos tyrimas.
4. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai. Atsisakius iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį, jei po parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
5. Tarnybines nuobaudas skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas.
6. Sprendimas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.
35 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos skyrimo datos praėjus 1 metams.
2. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu anksčiau nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba valstybės tarnautojui gavus valstybės apdovanojimą.
36 32 straipsnis. Materialinės atsakomybės
sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę
materialinę žalą, padarytą valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijai
ar įstaigai savo neteisėta kalta veika.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta žala, padaryta
valstybės tarnautojo neteisėta kalta veika, jam atliekant viešojo
vidaus administravimo veiklą, atlyginama visa, bet atlygintinos žalos
dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
3. Žala, padaryta valstybės tarnautojo
neteisėta kalta veika dėl neatsargumo, atlyginama visa, bet atlygintinos žalos
dydis negali viršyti 3 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
4. 3. Valstybės ir savivaldybių savivaldybės
institucijai ar įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali
atlyginti savanoriškai.
5. Žala išieškoma asmens, priėmusio
valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu. Įsakymas (potvarkis) dėl žalos
išieškojimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos padarymo
paaiškėjimo dienos.
4. Valstybės tarnautojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra ar pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš tarnautojui priklausančio darbo užmokesčio asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu. Sprendimas dėl žalos išieškojimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos padarymo paaiškėjimo dienos.
6. 5. Žala išieškoma iš valstybės tarnautojo
darbo užmokesčio. Išieškomos sumos dydis negali viršyti 20 procentų
priklausančio išmokėti valstybės tarnautojui darbo užmokesčio per mėnesį
dydžio.
7. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su
asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu dėl valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytos žalos
išieškojimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos
išieškojimą.
37 34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų
Valstybės tarnautojas gali būti nušalintas
nuo pareigų darbo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
1. Jei valstybės tarnautojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas tą dieną gali neleisti jam dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio jam mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas gali tik įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų, sustabdydamas jam darbo užmokesčio mokėjimą, pagal pareigūnų arba valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui valstybės tarnautojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
3. Nušalintas valstybės tarnautojas, jam sutikus, gali būti perkeliamas į žemesnes pareigas, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.
4. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes pareigas, jei ryšium su nušalinimu neatsirado pagrindas atleisti iš pareigų.
5. Jeigu valstybės tarnautojas tiesioginio vadovo arba tam įgaliotų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PASKATINIMAI IR
ATSAKOMYBĖ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
38 35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos
Valstybės tarnautojų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis ir kiti įstatymai.
39 36 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos.
2. Valstybės tarnautojui, turinčiam daugiau kaip 5
metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 2 3
kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų
trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.
3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos
metus kasmetinės atostogos suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
40 37 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių
aplinkybių, dalyvavimo Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose ar kitų
aplinkybių gali būti suteikiamos asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į
pareigas, ir valstybės tarnautojo susitarimu.
2. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojui nemokamų atostogų
laikas įskaitomas į valstybės tarnautojo tarnybos stažą.
41 38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai kelti tobulinti
1.
Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam ne mažesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą
toje valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, valstybės tarnautojo ir asmens,
priėmusio karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, susitarimu gali būti suteiktos
atostogos kvalifikacijai tobulinti
kelti laikotarpiui iki 1
metų. Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos
nemokant jam nustatyto darbo užmokesčio.
2. Karjeros valstybės tarnautojas pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis gali ne daugiau kaip kartą per 5 metus.
42 39 straipsnis. Atostogos dėl karjeros valstybės tarnautojo
perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo
18 straipsnyje nustatyto karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir 19 straipsnyje nustatyto
karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinėse
tarptautinių organizacijose organizacijų, taip pat kitų
valstybių arba tarptautines organizacijas institucijas persikelti
skiriama iki 5 darbo dienų atostogų. Už šį laikotarpį jam mokamas jo vidutinis
darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas moka valstybės ir
savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės
tarnautojas ar įstaiga, priėmusi sprendimą perkelti valstybės
tarnautoją į kitas pareigas, Vyriausybės nustatyta tvarka.
43 40straipsnis. Valstybinis socialinis
draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
44 41straipsnis.
Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Atleidžiamam valstybės
tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 44 straipsnio 1 dalies 11
12 ir 12 13 punktuose nurodytais pagrindais jo atleidimo
iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė kompensacija išmoka. Atleidžiamam politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 44
straipsnio 1 dalies 5 6 punkte nurodytu pagrindu išmokama 1
mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija
išmoka, kuri išmokama valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną.
2. Valstybės tarnautojui,
atleidžiamam iš pareigų pagal šio įstatymo 47 44 straipsnio 1
dalies 8 9 punktą, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto
vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija išeitinė išmoka,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos toje valstybės ir savivaldybių
savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą toje valstybės
ir savivaldybių savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikotarpis, kai
valstybės tarnautojas šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais
atvejais perkeliamas į kitas pareigas, bei 46 43 straipsnio 1
dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo
perkeliamas į kitas pareigas):
1) iki 5 metų – 2 mėnesių;
2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių;
3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje
nustatytas kompensacijas išeitines išmokas moka valstybės ir
savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl
pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės
sprendimu, kompensacijas išeitines išmokas moka įstatymu ar
Vyriausybės nutarimu įgaliota įstaiga.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje
nustatyta išeitinė išmoka pradedama dalyse nustatytos
kompensacijos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės
tarnautojo atleidimo dienos ir išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos
mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas.
Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas nepasibaigus mėnesiui, kompensacija išeitinė
išmoka mokama tik už dienas iki priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje
dienos.
5. Valstybės tarnautojams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ar perkeltiems į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautinėse institucijose, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikyti.
45 42
straipsnis. Tarnybos stažas
1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro metų,
ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės
tarnautojų pareigas, skaičius, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1-6
punktuose nurodytas pareigas, išskyrus savivaldybės tarybos narius (neįskaitant
mero ir mero pavaduotojo). Tarnybos stažas valstybės tarnautojams skaičiuojamas
nuo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose
pradžios arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas valstybės tarnyboje šio
įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu
laikotarpiu einant šias pareigas valstybės ar savivaldybės savivaldybių
institucijose ar įstaigose stažas sumuojamas. Į tarnybos stažą taip pat
įskaitomas kasmetinių, mokymosi kvalifikacijai tobulinti, nėštumo
ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų laikas, atostogų, suteiktų
pagal šio įstatymo 40 37 ir 41 38 straipsnius, bei
pašalpų dėl ligos ar traumos gavimo laikotarpis. Pagal tarnybos stažą nustatomas
25 straipsnio 1 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 39 36
straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.
2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
46 43
straipsnis. Kitos garantijos
1. Karjeros valstybės
tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio
ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nėra ir
tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga reorganizuojama į valstybės ar savivaldybės
įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti paskirtas į šią įmonę
ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas
nepaskiriamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jis atleidžiamas
iš pareigų. Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi
būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
Invalidui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar
įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki
14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne
daugiau kaip 5 metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu
prieš 4 mėnesius.
2. Buvusiam karjeros valstybės
tarnautojui, išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems sukako 62
metai ir 6 mėnesiai, atleistam iš pareigų dėl šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų priežasčių 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka gali būti siūlomos laisvos tos pačios ar
žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kai jis atitinka
šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Žuvęs vykdydamas tarnybines pareigas, miręs užsienyje vykdant tarnybines pareigas valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Mirusio užsienyje, jei mirė vykdydamas tarnybines pareigas, valstybės tarnautojo palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Žuvusiojo valstybės tarnautojo šeimai išmokama vienkartinė 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
4. Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojams garantuojami:
1) kai valstybės tarnautojai valstybės
ir savivaldybių savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo
sprendimu siunčiami į šio įstatymo nustatytą mokymą;
2) kai valstybės tarnautojai siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą vyksta į teismą, teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas vykdančias institucijas;
4) kai valstybės tarnautojai gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;
5) kai valstybės tarnautojai yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Karo prievolės įstatymą. Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas atlieka krašto apsaugos ar alternatyvią tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
6) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
7) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
8) kai valstybės tarnautojai gavę
tiesioginio vadovo sutikimą, išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ir
valstybės ir savivaldybių savivaldybės instituciją ar įstaiga - iki 1 darbo dienos.
5. Einamos pareigos garantuojamos, kai karjeros valstybės tarnautojas dėl krašto apsaugos ar
alternatyvios tarnybos atlikimo, atostogų dėl svarbių priežasčių kvalifikacijai
tobulinti, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, dėl laikino perkėlimo į
kitas pareigas, dėl perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse tarptautinėse
organizacijose, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas negali
eiti pareigų. Kai karjeros valstybės tarnautojų sutuoktiniai išvyksta kartu su
perkeltais į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į
kitų valstybių arba tarptautines institucijas valstybės tarnautojais, jiems
garantuojamos einamos pareigos, jeigu prieš išvykdami buvo karjeros valstybės
tarnautojais.
6. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.
7. Valstybės tarnautojams, esant sunkiai
materialinei būklei dėl ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės
nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio
materialinė pašalpa. Pašalpą skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į
pareigas, iš valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijai ar
įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų asignavimų. Įstaigos vadovui pašalpa
skiriama iš jo vadovaujamos įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
8. Valstybės tarnautojai, siunčiami valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijos ar įstaigos dirbti į užsienio
komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos
atveju. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienį siunčianti
dirbti arba komandiruojanti valstybės ir savivaldybių savivaldybės
institucija ar įstaiga iš jai skirtų biudžeto asignavimų.
9. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas garantijas.
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
VALSTYBĖS TARNAUTOJO ATLEIDIMAS
47 44 straipsnis. Valstybės tarnautojo atleidimas iš
pareigų
1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti tarybos nario pareigas toje savivaldybėje, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
5) pasibaigia įstaigos vadovo, priimto į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, kadencija;
5) 6) pasibaigia pakaitinio valstybės
tarnautojo priėmimo į laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikas arba valstybės tarnautojui
sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžius, arba pasibaigia politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko ar
kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai;
6) 7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojas praranda valstybės politiko ar kolegialios valstybės
valdžios institucijos pasitikėjimą;
7) 8) paaiškėja, kad stojant į valstybės
tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai arba kad stojant į valstybės
tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių
jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
8) 9) valstybės tarnautojo pareigybė
panaikinama;
9) 10) atestacijos vertinimo komisija valstybės tarnautoją
nepatenkinamai įvertina 2 kartus iš eilės ir siūlo jį atleisti iš pareigų;
10) 11)
valstybės tarnautojas, atleistas iš karo tarnybos ar alternatyvios
tarnybos, per ilgesnį nei 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
11) 12) į tas pareigas teismo sprendimu
grąžinamas anksčiau pareigas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti;
12) 13)
nedirba dėl laikino savo nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt
kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per
paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos
atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai valstybės tarnautojas pagal
medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti savo
pareigų;
13) 14)
valstybės tarnautojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios
teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų vykdymu;
14) 15) paskiriama tarnybinė nuobauda -
atleidimas iš pareigų;
15) 16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo
jam paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba
bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
16) 17) nesutinka sudaryti darbo sutarties,
nepriskyrus jo pareigybės valstybės tarnautojų pareigybėms.
2. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas paskutinę jį pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės valdžios institucijos pirmame posėdyje.
3. Valstybės tarnautojas, atsistatydindamas savo noru, privalo apie tai įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
4. Valstybės tarnautojas negali būti atleistas
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 5 6, 7 8, 12 13,
13 14 ir 15 16 punktus ir 2 dalį.
5. Nėščia moteris, motina arba tėvas valstybės
tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų (jei nėra
motinos ir tėvo – globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali
būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 8 9 (išskyrus
atvejus, kai valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucija ar
įstaiga likviduojama), 9 10, 11 12, 12 13,
14 15 punktuose nurodytais pagrindais.
6. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
VALSTYBĖS TARNAUTOJO ATLEIDIMAS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
27 45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys
1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:
1) įvadinis mokymas - priimtų į įstaigos vadovo
ar karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių
įgijimas ir įgūdžių formavimas. Įvadinis mokymas susideda iš mokymosi pagal
programas, kurių turinys yra vienodas visiems atitinkamos kategorijos valstybės
tarnautojams. Įstaigų vadovai ir karjeros valstybės tarnautojai, pradėję
eiti pareigas valstybės tarnyboje, jei prieš tai nebuvo išklausę įvadinio
mokymo bendrųjų programų, per metus nuo jų priėmimo į pareigas dienos privalo
išklausyti įvadinio mokymo bendrąsias programas;
2) tęstinis kvalifikacijos kėlimas tobulinimas
– tęstinės studijos, specialių profesinių žinių gilinimas, valstybės
valdymo ir administravimo ir įgūdžių bei gebėjimų
tobulinimas formavimas valstybės tarnautojo, valstybės ir savivaldybių
savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą
tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojų
pareigų. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti vadovaujančias 18-20 kategorijų
pareigas, per du metus nuo jų paskyrimo į pareigas dienos privalo išklausyti
18-20 kategorijų valstybės tarnautojams patvirtintas mokymo programas.
2. Valstybės tarnautojų mokymo programas rengia
vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų
kvalifikacijos kėlimo įstaigos programos rengiamos pagal Vyriausybės
vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus.
Valstybės tarnautojų mokymo programas rengia bei mokymą pagal Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos patvirtintas programas vykdo
Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės įgalioto ministro patvirtintos
valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
28 46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo
finansavimas
1. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatoma lėšų, kurios, palyginti su asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus šių asignavimų dydžio.
2. Jei vieno mokymo trukmė yra ilgesnė kaip 3 mėnesiai ir mokymas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl lėšų grąžinimo. Sutartyje turi būti numatytas lėšų grąžinimas:
1) jei valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;
2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.
3. Asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl lėšų
grąžinimo, atleistas iš pareigų privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos
grąžinti valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucijai ar
įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ir savivaldybių savivaldybės
institucijos ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo negrąžina su jo
mokymu susijusių išlaidų, valstybės ir savivaldybių savivaldybės institucija
ar įstaiga dėl žalos išieškojimo privalo kreiptis į teismą.
4. Valstybės tarnautojų, siekiančių kelti tobulinti
savo kvalifikaciją, mokymas gali būti finansuojamas iš kitų lėšų,
nenurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
29 47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas
1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.
1. 2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir
savivaldybių institucijose ar įstaigose organizuoja ir už jį atsako
asmenys, priimantys valstybės tarnautojus į pareigas.
2. 3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS
48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras.
2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;
2) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Vidaus reikalų ministras atlieka šias funkcijas:
1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) koordinuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
49 straipsnis. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga
1. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
9) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.
3. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga turi teisę prašyti ir gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, kuri yra reikalinga jos funkcijoms vykdyti.
50 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės registrų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigas;
2) valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3)
asmenis darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ar
įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų,
bei jų darbo užmokestį;
4) asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą viešojo administravimo srityje;
5) asmenis, kuriems teismas yra apribojęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.
3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, aukštosios mokyklos apie
aukštąjį išsilavinimą viešojo administravimo srityje įgijusius asmenis, teikia
duomenis valstybės Valstybės tarnautojų registrui.
51 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą asmeniui, priimtam į valstybės tarnautojo pareigas, išduoda asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas valstybės tarnyboje.
2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami Valstybės tarnautojų registro duomenų pagrindu.
3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo tvarką ir formą tvirtina vidaus reikalų ministras.”
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo priedėlis
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS |
PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI |
|
1 |
2,35 |
|
2 |
2,55 |
|
3 |
2,75 |
|
4 |
2,95 |
|
5 |
3,2 |
|
6 |
3,5 |
|
7 |
3,8 |
|
8 |
4,1 |
|
9 |
4,4 |
|
10 |
4,8 |
|
11 |
5,2 |
|
12 |
5,7 |
|
13 |
6,3 |
|
14 |
7,0 |
|
15 |
7,8 |
|
16 |
8,7 |
|
17 |
9,7 |
|
18 |
10,8 |
|
19 |
11,9 |
|
20 |
13,0 |