AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO
PROJEKTO
1. Įstatymo projekto tikslas
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimą Nr.149 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo” (XII. “Nacionalinis saugumas ir krašto apsauga” 14 p.). Šiame dokumente nurodyti įstatymo (naujos redakcijos) tikslas ir uždaviniai: “įstatymas turi teisiškai įforminti šilumos ūkio nuosavybės formų bei valdymo metodų pasikeitimus, jis turi būti suderintas su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu”.
Įstatymo projekto, kaip ir veikiančio įstatymo, paskirtis – nustatyti bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Specifiniai atskirų sektorių veiklos reguliavimo ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumai nustatyti ar bus nustatyti energetikos sektorių įstatymuose (Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Šilumos, Branduolinės energetikos).
Įstatymu siekiama detaliau, aiškiau, atsižvelgiant į ES direktyvų reikalavimus bei naujai priimtus Elektros energetikos, Gamtinių dujų įstatymus, reglamentuoti energetikos veiklą.
Įstatymo keitimo būtinybę lėmė palaipsnis energetikos perėjimas prie rinkos santykių.
Keičiasi energetikos įmonių ir vartotojų santykiai. Prekiaujant energija pamažu pereinama prie rinkos sąlygų, o energijos perdavimas, paskirstymas lieka natūrali monopolija.
Dujos, elektra atskiriama nuo perdavimo tinklo ir tampa atskira preke. Energijos pirkimas - pardavimas nesiejamas su jos perdavimo tinklu: atskirai sudaroma energijos pirkimo-pardavimo sutartis, atskirai sutartis energijai perduoti ar paskirstyti.
2. Dabartinė situacija
Bendruosius energetikos politikos, strategijos, tvarkymo ir priežiūros principus nusako Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr.32-743; 1996, Nr.32-791; 1997, Nr.64-1494; 1997, Nr.96-2425; 1998, Nr.34-899, Nr.103-2837, Nr.105-2899; 1999, Nr.86-2563; 2000, Nr.28-757, Nr.58-1709).
Elektros energetikos įstatymas Nr.VIII-1881 ir Gamtinių dujų įstatymas Nr.VIII-1973 reglamentuoja specifinius šių energetikos sektorių įmonių veiklos aspektus, apibrėžia šių įmonių pareigą vykdyti visuomeninius įpareigojimus, nustato rinkos reguliavimo principus, energetikos įmonių ir vartotojų santykius.
Branduolinės energijos įstatymas Nr.I-1613 reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, kartu užtikrinant branduolinę saugą.
Vartotojų teisių gynimo įstatymas Nr.VIII-1946 nustato vartotojų teises, reglamentuoja vartotojų ir prekių pardavėjų, gamintojų bei paslaugų teikėjų santykius.
Valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios situacijos aprūpinat Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas Nr.VIII-229 reglamentuoja, kaip užtikrinti valstybės strateginius interesus šios situacijos atveju.
Detaliau kai kuriuos energetikos sektoriaus veiklos klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Ūkio ministerijos patvirtinti teisės aktai: 2002 m. vasario 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr.43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės (Žin., 2002, Nr.15-598), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr.642 “Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo” (Žin., 1992, Nr.29-873), 1999 m. rugsėjo 22 d. ūkio ministro įsakymu Nr.319 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 1999, Nr.83-2476), 2000 m. sausio 12 d. ūkio ministro įsakymu Nr.20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2000, Nr.6-168).
3. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos
Į įstatymo projektą įrašytos šios svarbiausios naujos teisinio reglamentavimo nuostatos:
1) patikslintos (2 straipsnis) sąvokos, įstatymo projektas papildytas sąvokomis, susijusiomis su energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų suderinimo su Europos Sąjungos teisės aktais reikalavimais („Tiekimo saugumas“, „Valstybinės svarbos energetikos objektai“, „Ekstremali energetikos padėtis“, „Energijos perdavimas“, „Energijos skirstymas“, „Energijos tiekimas“, „Energijos vartotojas“, „Reguliuojamasis vartotojas“, „Energetikos įrenginys“, „Energetikos valstybinė kontrolė“, „Energetikos auditas“, „Techninė sauga“);
2) įstatymo antrajame skirsnyje tiksliau reglamentuotos valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių funkcijos energetikos valdyme (4, 5, 6, 7 str.);
3) įstatymo 9 straipsnyje detaliau reglamentuota Nacionalinės energetikos strategijos rengimo tvarka. Šiame straipsnyje aiškiai nustatyta, kas turi būti strategijoje išnagrinėta;
4) įstatymo 11 straipsnyje energetikos įmonėms, perduodančioms, skirstančioms energiją, priskirta atsakomybė už perdavimo, skirstymo energetikos objektų plėtojimą jų veikimo teritorijoje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta prievolė energetikos įmonėms, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas derinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija;
5) įstatymo 12 straipsnyje nustatyta prievolė energetikos įmonėms aprūpinti vartotojus energija bei vykdyti savo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugų, efektyvų, tausojantį aplinką energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą, taip pat savo veikimo teritorijoje prijungti vartotojų energetikos objektus (tinklus, sistemas, įrenginius) prie perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Tačiau prisijungiantys vartotojai Ūkio ministerijos nustatyta tvarka turės padengti prijungimo išlaidas.
6) įstatymo 17 straipsnyje patikslintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos statusas, aiškiau ir nuosekliau nubrėžtos jos funkcijos. Pagal ši įstatymą komisijos nuostatus tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Prezidentas, kaip yra dabar. Reguliavimas iš dalies pakeistas siekiant suvienodinti visų valstybės kontrolės institucijų sudarymo tvarką;
7) įstatymo 18 straipsnyje aiškiau ir nuosekliau išdėstyta energetikos valstybinė kontrolė, apibrėžta, kas yra priežiūros objektas. Siekiant išvengti prielaidų Valstybinės darbo inspekcijos ir Energetikos valstybinės inspekcijos funkcijų dubliavimosi, įrašyta nuostata, kad pastaroji nekontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi;
8) į įstatymą įrašytas naujas 19 straipsnis, reglamentuojantis informacijos, susijusios su energetikos veikla, pateikimą valstybės institucijoms ir trečiosioms šalims bei Europos Komisijai, šio straipsnio normos suderintos su Tarybos reglamentu 736/96/EEC “Dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose”;
9) įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Šio straipsnio pagrindinės nuostatos yra perkeltos iš atitinkamų ES direktyvų reikalavimų. Siekiant gerinti energijos vartojimo efektyvumą buityje, nustatoma, kad nauji buitiniai elektros prietaisai privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo etiketes;
10) įstatymo 22 straipsnyje detaliai reglamentuoti rezervinio kuro atsargų sudarymo principai, nustatomos energetikos įmonių, gaminančių ir parduodančių šilumos ar elektros energiją, pareigos ir valstybės valdymo institucijų galios šiuo klausimu. Šiame straipsnyje nustatoma, kad rezervinių energijos išteklių atsargų kiekis privalo būti ne mažesnis, negu suvartojima per 1 mėnesį;
11) į įstatymą įrašytas naujas 23 straipsnis, reglamentuojantis energijos apskaitą, energetikos įmonėms nustatoma prievolė įrengti ir eksploatuoti energijos apskaitos priemones;
12) į įstatymą įrašytas naujas 24 straipsnis, reglamentuojantis energijos tranzitą, šio straipsnio nuostatos suderintos su Energetikos chartijos sutarties nuostatomis bei reikalavimais;
13) į įstatymą įrašytas naujas 25 straipsnis, reglamentuojantis ekstremalią energetikos padėtį, jos skelbimą, energijos ir energijos išteklių vartotojams tiekimą, apibrėžia proceso dalyvių teisės ir pareigos ekstremalios padėties atveju. Šiame straipsnyje nustatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi teisę reguliuoti parduodamos energijos bei energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos. Ši nuostata yra perkelta iš Tarybos direktyvos 73/238/EEB „Dėl priemonių naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti“;
14) siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos tiekimą vartotojams, į įstatymą įrašytas naujas 30 straipsnis, reglamentuojantis eksploatuoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimą ar perėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatomos teisinės normos, kaip perduoti neapskaitytus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti, skirstyti, tiekti atitinkamai energetikos įmonei. Straipsnio 3 dalis nustato, kad ne visi Komisijos nariai būtų pakeičiami vienu metu. Tai įgalins įvesti rotacijos principą, tikslu užtikrinti darbo tęstinumą.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės
Esminių neigiamų įstatymo vykdymo pasekmių nenumatoma. Nenumatoma naujų reguliavimo institucijų.
Neigiamos reakcijos galima laukti iš įmonių, nes įmonių veikla detaliau reglamentuojama, nustatomos pareigos teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, ko nebuvo iki šiol.
5. Įstatymo inkorporavimas į teisės sistemą
Šiuo metu galioja šie su teikiamu įstatymu ir jo reglamentuojama sritimi susiję teisės aktai:
Įstatymai:
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;
- Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas;
- Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas;
- Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas;
- Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas;
- Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;
- Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas.
Pagrindiniai poįstatyminiai teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. vasario 9 d. dekretas Nr. 1519 “Dėl Valstybinės energetikos išteklių ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų”;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr.642 “Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų aprūpinimo energetikos ištekliais gerinimo”;
- 2002 m. vasario 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr.43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės;
- 1999 m. rugsėjo 22 d. ūkio ministro įsakymu Nr.319 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklės;
- 2000 m. sausio 12 d. ūkio ministro įsakymu Nr.20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės;
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 8 d. nutarimas Nr.72 “Dėl gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikos patvirtinimo”;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr.1295 “Dėl gyventojų atsiskaitymo už elektros ir šiluminę energiją, dujas bei ryšių paslaugas tobulinimo”;
- Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. vasario 5 d. įsakymas Nr.53 “Dėl gamtinių dujų tiekimo apribojimo grafikų”;
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 “Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo”;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr.1507 “Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo”;
- Kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ūkio (ir buvusios Energetikos), Aplinkos (buvusių Statybos ir urbanistikos, Aplinkos apsaugos), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės standartizacijos tarnybos patvirtinti teisės aktai.
6. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams
Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į šių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus:
1) Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyva 98/30/EC “Dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių”;
2) Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodžio 19 d. direktyva 96/92/EC “Dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių”;
3) Europos Sąjungos sutarties 85-90 straipsniai dėl konkurencijos ir monopolinių struktūrų ribojimo;
4) Europos Tarybos 1991 m. gegužės 31 d. direktyva 91/296/EEC “Dėl gamtinių dujų transportavimo tinklais”;
5) Europos Tarybos 1990 m. spalio 29 d. direktyva 90/547/EEC “Dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais”;
6) Europos Tarybos 1983 m. balandžio 21 d. rekomendacijos 83/230/EEC “Dėl gamtinių dujų kainų ir tarifų nustatymo Bendrijoje”;
7) Europos Tarybos 1990 m. birželio 29 d. direktyva 90/377/EEC “Dėl Bendrijos procedūrų pramonės vartotojų dujų ir elektros energijos kainų skaidrumui didinti”;
8) Europos Tarybos 1996 m. balandžio 22 d. reglamentas “Dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose”;
9) 1994 m. gruodžio 17 d. Energetikos chartijos sutartis;
10) Europos Tarybos 1973 m. Liepos 24 d. direktyva 73/238/EEB „Dėl priemonių naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti“;
11) Europos Tarybos direktyvos 78/170/EEC ir 92/42/EEC. Šios direktyvos pateikia tam tikrus gamybos ir testavimo reikalavimus naujiems šilumos generatoriams ir naujiems skystojo arba dujinio kuro šildymo katilams, kurių nominalus galingumas nuo 4 iki 400 kW;
12) Europos Tarybos programinės direktyvos 93/76/EEC, 93/500/EEC, 646/2000/EC, 647/2000/EC efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo klausimais;
13) Europos Tarybos direktyvos 79/531/EEC, 92/75/EEC, 94/2/EC, 95/12/EC, 95/13/EC, 96/57/EC, 96/60/EC, 97/17/EC, 98/11/EC, 2000/55/EC. Šios direktyvos pateikia energijos naudojimo ženklinimo reikalavimus bei tvarką elektros energiją vartojantiems buitiniams prietaisams.
7. Poįstatyminių teisės aktų rengimas
Įsigaliojus įstatymui, su jo nuostatomis reikės suderinti daugelį energetikos sektorių reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų. Reikės peržiūrėti ir pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. vasario 9 d. dekretą Nr. 1519 “Dėl Valstybinės energetikos išteklių ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų”;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr.642 “Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų aprūpinimo energetikos ištekliais gerinimo”;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr.1507 “Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo”;
4) Peržiūrėti Elektros energijos, Gamtinių dujų, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Energetikos valstybinės inspekcijos nuostatus;
5) Parengti informacijos teikimo tvarką.
8. Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės
Prie poįstatyminių teisės aktų rengimo turės prisidėti energetikos įmonės.
9. Įstatymo projekto vertinimai
Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderintas su suinteresuotoms ministerijoms ir žinyboms. Esminių prieštaravimų negauta.
10. Įstatymo rengėjai
Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamentas (direktorius Vladas Gagilas, tel. 62 96 93) ir Energetikos vystymo departamentas.
Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: energetika, įstatymas.
Ministras Petras Čėsna