Dešimtasis (206) posėdis
2002 m. kovo 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

2002 m. kovo 26 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2002 m. kovo 26 d., antradienis. Noriu paskelbti rytinio posėdžio pradžią.

Ta proga kviesčiau visus patogiai įsitaisyti ir registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 91 Seimo narys.

Prasyčiau jūsų atkreipti dėmesį į jums išdalytą darbotvarkę. Norėčiau paminėti, kad Seniūnų sueiga ją patikslina, palyginti su ta darbotvarke, kuri buvo patvirtinta praėjusio ketvirtadienio vakariniame posėdyje. Juodai paryškinti klausimai yra išbraukiami bei darbotvarkė yra papildoma keliais naujais klausimais. Ar galėtume pritarti darbotvarkei? Dėl vedimo tvarkos – A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ryšium su tuo, kad Seniūnų sueiga pakeitė darbotvarkę, o tie darbotvarkės klausimai, kurie yra pateikti, yra susiję su konvencijomis… kadangi darbotvarkės laikas pasikeitęs, aš tuo metu turėsiu spaudos konferenciją, taigi klausimą pateiks V.Simulikas.

PIRMININKAS. Aš neabejoju, kad atsiras, kas pateiks klausimą. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkei? Prieštaraujančių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.

Gerbiamieji kolegos, netrukus registruosimės dar kartą, nes, matau, yra atėjusių Seimo narių.

Posėdžio pradžioje norėčiau informuoti Seimą, kad yra gauti du Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, kuriais Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti du įstatymus: Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 25 straipsnio papildymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 9 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šie įstatymai Prezidento yra grąžinami ir Statuto nustatyta tvarka bus svarstomi Seime. Ketvirtadienį yra numatytas jų svarstymas.

Dabar turėtume svarstyti Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.IXP-1265, bet prieš tai kviečiu dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 100 Seimo narių.

Vyriausybės įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 31¹, 44¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1265(3*) (priėmimo tęsinys) (taikoma skubos tvarka)

Taigi pereiname prie darbotvarkės 1 klausimo. Noriu priminti, kad praėjusį ketvirtadienį buvo padaryta pertrauka. Mes stabtelėjome, priėmę 3 pirmuosius įstatymo straipsnius, bei apsvarstėme visas pataisas, susijusias su 4 straipsniu. Dabar turėtume apsispręsti dėl viso 4 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų, matau, yra užsiregistravusių. Dėl viso įstatymo? Dėl viso. Dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, per pertrauką aš įregistravau keletą pasiūlymų, kartu ir dėl 4 straipsnio. Aišku, jeigu jūs žiūrite į laiką, tai tam, kad svarstytume mano pastabas, trūktų 40 minučių. Noriu atkreipti dėmesį, kad ankstesnėje darbotvarkėje šis projektas buvo įrašytas po 11 val., taigi mano pataisos yra įregistruotos laiku. Prašyčiau jas aptarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau atkreipti dėmesį į Statuto 55 straipsnį, kuris sako, kad visas siūlomas pataisas, papildymus bei išbraukimus dėl įstatymo projekto įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymų priėmimo procedūrą laiko.

J.RAZMA. Tada norėčiau patikslinti.

PIRMININKAS. Aš taip pat noriu pasakyti, kad kovo 21 d. buvo pradėtas priėmimas. Šia prasme jūs bet kokiu atveju neišlaikote Statuto reikalavimų. Aš apgailestauju, bet negaliu elgtis kitaip, nes ir ankstesni darbo precedentai rodo, kad tokia praktika yra remiamasi, pagaliau tokia yra labai aiškiai suformuluota Statuto norma.

Taigi 4 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 4 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Ar kolega E.Masiulis nori dėl balsavimo motyvų? Dėl viso 4 straipsnio priėmimo. Ačiū, supratom. J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Iš tiesų šiame straipsnyje pirmą kartą atsiranda sąvoka “ministerijos valstybės sekretorius”. Tai yra maždaug tas pats, kas dabar yra ministerijos sekretorius. Tokiam keitimui aš rimto pagrindo tikrai nematau. Nebūtina mums taip teismukai derinti pareigybių pavadinimus, kad jie sutarptų su kai kurių Europos valstybių tam tikromis pareigybėmis, nes niekas to nereikalauja. Tokie sprendimai destabilizuos ministerijų darbą, trikdys aukščiausius karjeros tarnautojus, kurie yra atsakingi už svarbius darbo barus. Žinoma, jie sudarys galimybę valdančiosioms partijoms patrumpinti savo partijos kandidatų sąrašus į įvairias svarbias pareigybes, bet aš nežinau, ar tų sąrašų trumpinimas gali būtų valstybės prioritetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kolega J.Razma teisus, kad per daug nesiskiria nuo dabartinio sekretoriaus, nes ministerijos administracijos struktūrai vadovauja ministerijos sekretorius, o dabar yra nurodoma, kad ministerijos valstybės sekretorius. Tai daroma dėl to, kad viceministrų skaičius mažinamas ir jie politiniu lygiu, nors ir renkami konkurso būdu, turėtų užimti sekretorių, kaip valstybės sekretorių pavaduotojų, vietas. Todėl Vyriausybė, siekdama, kad kadrai būtų pastovūs ir profesionalūs, numato, kad jie būtų karjeros tarnautojai. Taigi nemanyčiau, kad sprendžiant šį klausimą reikėtų daryti kitaip.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. 1 – už, 1 – prieš dėl 4 straipsnio. Prašau Seimo narius balsuoti dėl pritarimo arba ne 4 straipsniui.

Už – 56, prieš – 22, susilaikė 10. 4 straipsniui pritarta.

5 straipsnis. Pirmiausia norėčiau kviesti į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką, o dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Nors pirmininkas taip užtikrintai pasakė dėl to, kad pradėjus kokio nors projekto priėmimą ir po to padarius pertrauką, per laikotarpį iki kito priėmimo tęsimo negalima pateikti pataisų, jeigu jūs taip įsitikinę savo teisumu, aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos patikrinti, ar tikrai taip yra. Nes jeigu priėmimo metu išaiškėja klaida kažkur projekte, tai ką, negalima pataisyti ir sutvarkyti? Ar taip nėra iš tiesų buvę, kad padaroma pertrauka, kad kažkas įregistruotų pataisą ir ištaisytų klaidą? Man keista tokia interpretacija, nes priėmimo metu išaiškėjus kažkokiai nesąmonei mes nieko negalėtume padaryti. Aš prašyčiau pasitikslinti, ar jūs iš tiesų teisingai interpretavote mūsų praktiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir mielasis kolega Jurgi, jeigu iš tikrųjų išryškėja nesąmonė, tai tada komitetas turi galimybę ir pasakyti. Jeigu iš tikrųjų nesąmonė. O jeigu kuriam nors kolegai atrodo, kad nesąmonė, tai dar nėra pagrindo daryti pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Būtent dėl šių sumetimų tribūnoje ir yra pagrindinio komiteto pirmininkas. Jeigu tikrai tokia abejonė kiltų, kaip numato Statuto 158 straipsnio 1 dalis, mes pasielgtume, kaip jūs siūlote.

Dabar aš kviečiu judėti į priekį. 5 straipsnis. Ar būtų pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Aš prašyčiau kolegas, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, registruotis. Balsuosime dėl šio straipsnio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl 5 straipsnio. Prašom balsavimu išsakyti savo pritarimą arba ne 5 straipsniui.

Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 22, susilaikė 11. Pataisai yra pritarta. Atsiprašau, 5 straipsniui yra pritarta.

6 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 6 straipsnio? Ar galime bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

7 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Dėl 7 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? J.Razma – prieš. Prašom.

J.RAZMA. Šiame straipsnyje pirmą kartą vietoj žodžio “viceministrai” atsiranda žodis “viceministras”. Tai yra vienaskaita. Aš manau, jeigu dabartinė Vyriausybė nori turėti tik vieną viceministrą, nebūtina keisti įstatymo. Kai yra daugiskaita, galima ir vieną viceministrą įdarbinti. Tačiau šis keitimas, aš matau, dėl ko kito. Dabartinių viceministrų bus atsisakoma, jie turbūt dirbtinai daromi karjeros tarnautojais, daromi valstybės sekretoriais, vargu ar mes sulauksime sąžiningų konkursų į tas karjeros aukščiausias pareigybes. Manau, kad čia tikrai yra būdas dabar deleguotus savo politikus bandyti išaugoti keliom kadencijom į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kviečiu kolegos balsuoti už, nes komitetas pritarė tam klausimui ir buvo ilgai svarstyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme motyvus. Registruojamės, po to balsuosime dėl 7 straipsnio priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl 7 straipsnio priėmimo.

Už – 52, prieš – 23, susilaikė 12. 7 straipsniui pritarta.

8 straipsnis.

P.PAPOVAS. 8 straipsniui yra pasiūlymų, kai kurie yra techninio pobūdžio, kadangi 26, arba 4 straipsnyje, mes priėmėme, kad “ministerijos valstybės sekretoriai”, todėl čia visur reikia atitaisyti, kad būtų “ministerijos valstybės sekretorius”, ne “valstybės sekretorius”. Tai 1 dalyje ir kitose. Ir 5 dalies 3 punkte yra pataisa, siūloma papildyti: ministro ir ministerijos valstybės sekretorių pavedimų vykdymą. Čia sekretoriai vykdo tuos pavedimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pataisymų, kurie susiję su anksčiau priimtų straipsnių formuluotėmis, aš kviečiu pritarti bendru sutarimu, nes yra iš esmės apsispręsta. Toliau dėl bazinio įstatymo 31¹ straipsnio 5 dalies 3 punkto. Pataisą teikia kolega A.Pulokas. Kad ji būtų svarstoma, dar praėjusiame posėdyje Seimo pritarimas buvo, todėl, gerbiamasis kolega, prašyčiau paspausti savo mygtuką, kad galėtumėte įjungti jūsų mikrofoną ir pristatytumėte savo teikiamą pataisą. Prašom.

V.PULOKAS. Šiai pataisai buvo pritarta praeitame posėdyje. Jos esmė yra ta, kad papildome žodžiais “ministro” ir “ministerijos”, ir viskas.

PIRMININKAS. Apgailestauju, bet mūsų protokolas rodo, kad nebuvo pritarta visoms jūsų pataisoms, jos buvo svarstytos iki šitos, kurią mes dabar pasiekėme, susijusios su 8 straipsniu. Dėl jos mes turėsime balsuoti. Ar jūs norėtumėte papildomai motyvuoti savo teikiamą pataisą?

V.PULOKAS. Siūlau šiandien pritarti, jeigu nebuvo pritarta praeitą kartą.

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome jūsų motyvus. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, svarstant kolegos A.Puloko pataisą, susijusią su 8 straipsniu? Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Kolegos A.Puloko pataisai pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl viso 8 straipsnio su pataisa, kuriai mes ką tik pritarėme. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu, ar mes galėtume pritarti 8 straipsniui su pataisa, kuriai mes pritarėme bendru sutarimu, pritarti visam straipsniui? Prieštaraujančių nėra. 8 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis.

P.PAPOVAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Pataisų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimant 9 straipsnį, nėra. Aš klausiu, ar mes galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 9 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

10 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl aš klausiu, ar galėtume pritarti 10 straipsniui, nesant prieštaraujančių bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 10 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 11 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

12 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes bendru sutarimu galėtume pritarti 12 straipsniui? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu 12 straipsnis priimtas.

Įstatymo 13 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar nesant prieštaraujančių mes galime pritarti 13 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 13 straipsniui bendru sutarimu.

14 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar 14 straipsnį mes galime, nesant prieštaraujančių, priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 14 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

15 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Aš klausiu, ar bendru sutarimu mes galime priimti 15 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. 15 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

16 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Pataisų nėra gauta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant 16 straipsnį nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galime 16 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 16 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

17 straipsnis.

P.PAPOVAS. Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl 17 straipsnio kalbės kolega J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad bent tos redakcijos, kurią aš turiu, 2 dalies 6 punkte nėra pakeistas pavadinimas “ministerijų”, turėtų būti “valstybės sekretorių pasitarimuose”. Kadangi ankstesni straipsniai yra priimti ir pavadinimas jau pasirinktas, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikėtų suredaguoti. O šiaip pritariu.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte tam?

P.PAPOVAS. Taip, iš tikrųjų teisinga pastaba. Tai techniniai dalykai ir, be abejo, reikia redaguoti. Turėtų būti “sekretoriai” vietoj “kanclerių”.

PIRMININKAS. Ačiū. Išties tai yra redakcinis patikslinimas, įsivėlęs redaguojant paskutinį variantą. Ar dar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant 17 straipsnį? Nėra. Ar galime pritarti nesant prieštaraujančių 17 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Su patikslinimu, kurį pateikė gerbiamasis ministras J.Bernatonis, 17 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Paskutinis – 18 straipsnis.

P.PAPOVAS.Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Taip, matau, norėtų kalbėti J.Bernatonis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Supratome. Kolega A.Vazbys. Taip pat dėl viso. Dėl 18 straipsnio kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidaujančių nėra. Klausiu, ar galime pritarti 18 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 18 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Priimant įstatymą, keturi – už, keturi – prieš. Dėl balsavimo motyvų pirmasis kalbės kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų jau ne kartą šis įstatymo projektas yra svarstytas ir apie jį kalbėta tiek Seime, tiek Seimo komitetuose. Tikrai tenka apgailestauti, kad valdančioji dauguma neįsiklausė į opozicijos teikiamus pasiūlymus. Dar skaudžiau yra tai, kad kalbant apie valstybės valdymo sritį, kuri iš tikrųjų yra labai jautri ir reikalauja nacionalinio sutarimo, reikalauja visų politinių jėgų tarpusavio susitarimo, yra ignoruojami opozicinių frakcijų pasiūlymai. Vadinasi, pasikeitus Seimo politinei sudėčiai iš tikrųjų šie įstatymo projektai vėl bus judinami, vėl bus daromi pakeitimai. Tai tikrai nesuteikia stabilumo nei valstybės tarnybai, nei valstybinių institucijų darbui.

Antras momentas yra tas, kad vis dėlto įstatymo iniciatoriai taip ir nepajėgė argumentuotai paaiškinti, kodėl tie pakeitimai yra daromi. Mes, užuot paprastinę ministerijų valdymo sistemą ir darę šį valdymą efektyvesnį ir pigesnį, einame atvirkštiniu keliu. Daroma sudėtingesnė ministerijų valdymo tvarka, yra įvedama dar viena nauja grandis, t.y. ministerijos valstybės sekretoriai. Iš tikrųjų šis valdymas bus dar sudėtingesnis ir trukdys vykdyti Vyriausybės programą.

Dar vienas momentas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra tas, kad po šio įstatymo priėmimo iš tikrųjų Vyriausybėje gali prasidėti suirutė, nes turės likti tik po vieną politinio pasitikėjimo viceministrą, kitų viceministrų nebebus. Galima prognozuoti, kad artimiausiu metu Vyriausybė ne spręs svarbiausius valstybės reikalus ir klausimus, o užsiiminės postų dalybomis. Taigi kviesčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes jis sukels sumaištį Vyriausybės darbe.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbės J.Bernatonis. Už. Prašom.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš daug kartų sakiau argumentus, kam yra būtinas šis įstatymas, kodėl jis reikalingas, kodėl jis geriau sutvarko ministerijų valdymą negu yra dabar, tačiau aš supratau, kad mano argumentų neišgirdo. Todėl norėčiau pacituoti vieno mūsų oponento straipsnį, kuris yra paskelbtas paskutiniame žurnalo “Ekstra” numeryje.

“Sunku patikėti, kad seni LDDP kadrai galėtų pasiūlyti pažangų įstatymą. Bet faktas. J.Bernatonio parengtas ir P.Papovo redaguotas Vyriausybės įstatymo projektas modernizuotų valstybės valdymą, sunaikintų tą iš komunistų perimtą ydingą ratą, iš kurio per 12 nepriklausomybės metų neištrūko nei kairieji, nei dešinieji. Kiekvieną kartą, pasikeitus Seimo daugumai ir Vyriausybei, pasikeisdavo ir didžiuma vadovaujančių valdininkų. Niekas nesuskaičiavo, kiek tai kainuodavo biudžetui, o svarbiausia, kokių nuostolių patirdavo valstybės valdymas, kurio abėcėlę iš naujo buvo priversti mokytis vis kiti ministerijų ir departamentų kabinetų šeimininkai.”

Tai yra mūsų oponento nuomonė. Aš manau, kad ji turėtų įtikinti opozicijos atstovus. Tikiuosi, kad nors ir kaip keistųsi Seimo sudėtis, žingsnis atgal nebus daromas. Bus orientuojamasi į tą viešąjį administravimą, kuris yra visoje Europos Sąjungos erdvėje. Todėl aš kviesčiau ir kolegas iš opozicinių frakcijų paremti šį projektą, atsisakyti grynai partinių interesų valstybės interesų labui, ministerijoje nepaversti postų politinio turgaus objektu, kaip jau yra atsitikę.

Kviečiu visus balsuoti už šį projektą ir Vyriausybės vardu norėčiau jus patikinti, kad šioje Vyriausybėje suirutės nebuvo, nėra ir nebus. Kas to laukia, nesulauks.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai argumentuotai už pasisakė gerbiamasis vidaus reikalų ministras J.Bernatonis. Tiktai neaišku, ką ten citavo, kuris opozicijos atstovas taip gražiai atsiliepė. Bet aš pasakysiu trumpai ir aiškiai, kokia procedūra buvo su šiuo įstatymu.

Vyriausybė pateikė įstatymą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo, padarė tam tikras pataisas, joms komitete buvo pritarta. Šis variantas net nepateko į plenarinį posėdį. Buvo parengta atsižvelgiant į valdymo savybes ir išlaikant tęstinumą, Vyriausybės stabilumą, bet kažkodėl jis užstrigo Socialdemokratų frakcijoje ir grįžo pavirtęs gerbiamojo Seimo nario A.Rimo pataisomis. Todėl dabar mes turime variantą, kuris iš tikrųjų yra nei žuvis, nei mėsa. Gerokai daugiau yra įvesta pareigybių. Atsirado tokia pareigybė, kuri rodo, kad socialdemokratai iš viso atitrūksta nuo gyventojų. Atsirado ministerijos valstybės sekretorius. Netrukus gali būti Seimo valstybės pirmininkas. Net neranda toms pareigybėms normalių pavadinimų.

Aš agituoju visus, kurie dar nors šiek tiek mąsto apie valstybę ir apie jos stabilumą, nepalaikyti šio įstatymo.

Liberalų frakcija šio įstatymo nepalaikys ir balsuos prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – J.Jurkus. Bet prieš tai, kolega, aš noriu pasakyti, kad Seime, plenarinių posėdžių salėje, lankosi Vilniaus J.I.Kraševskio vidurinės ir Veliučionių pagrindinės mokyklos moksleiviai. Malonu matyti jus. (Plojimai) Dabar jau, kolega Jurkau, prašom.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad į labai daug opozicijos siūlymų atsižvelgta. Mūsų komitete daugiau dirbama ir beveik nepolitikuojama. Todėl siūlau šiam Vyriausybės įstatymui pritarti ir leisti Vyriausybei dirbti, o dėl suirutės nepergyventi, nes jos tikrai nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, visi mes šioje salėje turėtume nebūti naivūs ir vadinti daiktus jų vardais. Taigi draugų V.Nėniaus ir A.Petrausko paskyrimas, manau, negalėtų būti vadinamas modernaus valstybės valdymo plėtojimu Lietuvoje. Turime aiškiai pasakyti, kad šis įstatymas, kurį dabar svarstome, nieko bendro su valstybės valdymo pertvarka neturi. Viskas daroma vienos partijos, Socialdemokratų partijos, diktatui įtvirtinti, socialliberalai jau pasiduota, demokratai liberalai atsiduoda. Visi kažko tikisi, vieni – Prezidento posto, kiti – Seimo vicepirmininko, todėl remia. Iš tikrųjų turime labai aiškiai patys sau atsakyti į vieną paprastą klausimą, ar galime būti tokie naivūs ir įsivaizduoti, kad nuo šiol vadinamoji karjerinė ministerijų vadovybė bus paskirta sąžiningu konkurso būdu. Na, manau, jau minėti mano pavyzdžiai, vien kelių pavardžių paminėjimas, aiškiai sako, kad tai bus senosios nomenklatūros įtvirtinimas. Iš tikrųjų mes neturime jokių naivių vilčių: įstatymas priiminėjamas tik todėl, kad socialdemokratų ir socialliberalų sąrašuose laukia dar 500 norinčiųjų ir negaunančiųjų. Esu įsitikinęs, kad valstybės valdymo pertvarka iš esmės turi būti nacionalinio sutarimo, o ne vien partinio diktato reikalas. Todėl opozicijai, priėmus šį įstatymą, neliks nieko kito, kaip įsteigti tikrą monitoringo grupę, kuri stebės ir skaičiuos, kiek LDDP draugų bus paskirta į aukščiausius ministerijų postus.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau, kolegos, laikytis rimties, nes šurmulys salėje yra pakankamai didelis. Dėl balsavimo motyvų už – M.Bastys.

M.BASTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo išsakyta daug argumentų, kodėl reikia priimti šį įstatymą. Norėčiau pasakyti tiktai vieną dalyką, kad tai yra iš tikrųjų šiuolaikiškas įstatymas, jis tikrai yra modernus. Man keista klausyti mūsų kolegų liberalų argumentų, kad yra įdiegta daug naujovių ir jiems tai netinka, nepriimtina, kad tai gali sukelti kažkokią sumaištį. Tikrai šie argumentai man yra, švelniai tariant, nesuprantami. Aš tiesiog siūlau balsuoti už šį įstatymą, visiems vieningai palaikyti jį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikėtų daiktus vadinti jų vardais. Šį projektą, labai klampiu, nors formaliai ir korektišku pavadinimu, realiai labiau tiktų vadinti Partijos draugų ar bičiulių, kaip kam labiau patinka, įdarbinimo įstatymu, suteikiant jiems iliuzijų, kad dirbs ilgiau nei ši Vyriausybė. Iš tikrųjų tai yra tik iliuzija, manau, kad tie atstovai, kurie bus įdarbinti, tuo įsitikins po kitų rinkimų. Bet esminė problema yra ta, kad tuo yra iš esmės silpninama politinė sistema. Nuo demokratinės respublikos, kai yra atstovaujama rinkėjams ir politikai gali įgyvendinti politinę valią, kai silpninamos ministrų netgi teorinės galimybės formuoti savo komandą, nuo demokratinės valstybės yra pereinama prie valdininkų diktato ir nekontroliuojamo siautėjimo. Tuo mes įsitikinsim, nes iki šiol jau buvo pakankamai problemų, o dabar jų turėsime dar daugiau. Tai, kad viena ar kita partija atstovaus rinkėjų interesams, bus tik iliuzija. Ačiū. Siūlau balsuoti, aišku, prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbės dėl balsavimo motyvų už P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, labai įdomiai skamba, kai frakcijos atsiduria opozicijoje, tuomet pradedama kalbėti apie nacionalinį sutarimą. Aš noriu priminti 1997 m., kai konservatoriai atėjo į valdžią ir vietoj sekretorių, iš karto pakeitę įstatymą, padarė viceministrus, tuo tarpu viceministras reiškia tik ministro pavaduotoją. Pagal Konstituciją to negali būti. Tai štai dabar, sakykim, ir dėl politinio pasitikėjimo pagrindo, norima sutvarkyti, kad kuo mažiau būtų skiriama politinio pasitikėjimo pagrindu, o konkurso tvarka būtų skiriama. Suprantama, kad dėl konkurso čia galima abejoti. Mes dėl visko galim abejoti, bet geresnio būdo negu konkursas nėra. Todėl mūsų mentalitetas turėtų augti ir truputį keistis. Konkursas turėtų būti tikras, ir to reikėtų mums visiems linkėti. Tai štai, o iš esmės opozicija nieko nesiūlė. Siūlė palikti taip, kaip dabar yra, nors Konstitucijoje ir nėra ministrų pavaduotojų, siūlė, kad jie būtų. Dabar teisiškai lyg ir nėra, o realiai viceministrai yra pavaduotojai, atstovauja čia ministrui ir taip toliau. Žinoma, komitetas siūlė kitą variantą, kurį Vyriausybei pasirodė sudėtingiau įgyvendinti, nes reikia atlikti reorganizacijas, o kitų variantų niekas nesiūlė, išskyrus tą, kad palikti taip, kaip dabar yra. Todėl nereikėtų priekaištauti, o reikėtų siūlyti ieškoti kompromisų. Tik tada galima rasti kompromisą ir nacionalinį sutarimą, jeigu yra pasiūlymų. O jeigu nėra pasiūlymų, tai kaip tuomet rasti sutarimą. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po keturias kalbas dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo šimtas… Prašyčiau dar kartą pakartoti, nes bent jau technika rodo, kad ne visi, salėje esantys, yra užregistruoti. Prašau dar kartą registruotis. Prašyčiau kolegas atsisėsti į savo vietas taip, kad mes galėtume matyti, ar Seimo nariai registruojasi tik už save. Norėčiau paklausti. Ar kolega J.Sabatauskas yra? Yra, bet ne savo vietoje. Kolegos, kviesčiau balsavimo metu būti savo vietose. Ar galėtume patikslinti, kas yra užregistravęs B.Vėsaitę? Kolega J.Sabatauskas, ne savo vietoje sėdėdamas, minkė mygtuką, konstatuokime taip. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registruojamės. Labai prašyčiau, kad registruotumėtės tik už save. Vyksta pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai.

Formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-1265 – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo dviem naujais straipsniais įstatymo projekto. Priėmimas. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę dėl šio įstatymo.

Už – 61, prieš – 35, susilaikė 6. Įstatymas Nr.IXP-1265 priimtas.

Repliką po balsavimo kolega A.Gricius. Prieš tai noriu pasakyti, kad Seime plenariniame posėdyje dalyvauja Biržų “Aušros” vidurinės mokyklos moksleiviai. Malonu jus pasveikinti. (Plojimai) A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man tikrai šiandien teko būti liudininku gana aukštos demagogijos, kai lyg ir dėl valstybės stabilumo, dėl geresnio vadovavimo jai yra priimtas įstatymas, kuris šiandien leidžia valdančiajai daugumai įsitvirtinti valdžios postuose, užimti tam tikras pareigas su viltimi, kad jų iš ten niekas neiškrapštys. Gerbiamieji Seimo nariai kairėje, mūsų kolegos, noriu pasakyti, kad šita pergalė yra Pyro pergalė, laikina pergalė, nes, jeigu bus kiti rinkimų rezultatai, tai šis įstatymas bus sėkmingai atšauktas ir bus elgiamasi taip, kaip elgiatės jūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus – repliką po balsavimo.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviesčiau gerbiamąjį A.Gricių paskaityti esmę, kurią, šį įstatymą, dešiniųjų redaktorius kaip tik giria. Gal reikėtų užmiršti tuos laikus, kai buvo skiriama, o galvoti apie valstybę ir valstybės įstatymą. Gaila, kad gerbiamajam A.Griciui, kuris anksčiau buvo kairysis, vis dar rūpi komunistinės idėjos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką nori pasakyti E.Masiulis.

E.MASIULIS. Iš tikrųjų socialdemokratai švenčia, nes paimta vykdomoji valdžia, teliko paimti paštą. Tačiau socialliberalams noriu pasakyti štai ką. Kolegos, šiandien palaikydami socialdemokratų iniciatyvą, tam tikra prasme rizikuojate prarasti įtaką Vyriausybėje, nes tikrai nemanau, kad likus po vieną viceministrą ministerijose, jums liks galimybė išlaikyti savo kvotas tokias, kokias turite dabar. Todėl manau, kad jūs, gerbiamieji socialliberalai, balsavę už šį įstatymą, patys pjaunate šaką, ant kurios sėdite.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, kad darbotvarkėje klausimas apie paštą nenumatytas. (Balsai salėje) Repliką nori pasakyti J.Olekas. Kolegos, kviesčiau maksimaliai trumpinti replikas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau nutraukti replikas ir tęsti mūsų darbotvarkę. O įstatymas buvo priimtas ne kam nors švęsti, o tam, kad geriau būtų tvarkomos ir administruojamos mūsų struktūros. Tai yra klausimas, dėl kurio mes turime daugiausia priekaištų – dėl administracinių gebėjimų. Manau, kad kiekvienas žmogus, kuris užims tas pareigas, užims pagal kvalifikaciją, o ne pagal kokius nors kitus kriterijus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą V.Kvietkauską atsiliepti į kvietimą. Ar vis dėlto norite sakyti repliką? Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Atsiliepdamas į kolegos E.Masiulio kvietimą, noriu jam padėkoti už rūpinimąsi socialliberalų buvimu valdžioje. Mes suprantame, kad jūs, kaip labiau patyrę, netekę daug postų, galite mums patarti. Kviestume kolegą E.Masiulį ateiti arčiau, įstoti į mūsų frakciją ir tada galėtumėte tiesiogiai patarinėti ir į patarimus būtų įsiklausoma. O kolegai A.Kubiliui dėl jo virkavimų dėl valdžios paėmimo norėčiau pasakyti, kad dar niekas tiek daug nekeitė įstatymų dėl vieno žmogaus, kad tas vienas žmogus paimtų vieną ar kitą postą kaip konservatoriai. Jeigu norite tai prisiminti, pasiklauskite savo suolo kaimyno.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Tai, kad šis įstatymas yra gana problemiškas ir su šypsena priimamas kairiosios vadovo rodo, kad jį gina ne socialdemokratų lyderiai, o tokie politiniai minusai kaip ponas J.Jurkus ir ponas V.Kvietkauskas. Tai rodo, kad nieko gero, kolegos, iš to nebus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Smagiai pradedame Seimo darbo dieną, tačiau kviesčiau pradėti spręsti kitus svarbius klausimus.

1-2 darbotvarkės klausimas – daugelio tarptautinių susitarimų ratifikavimo įstatymai. Pradėsime iš eilės.

1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1414* (svarstymas ir priėmimas)

1-2a klausimas – 1952 metų Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1414. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Greičiūną. Kviečiu į tribūną. Prašom.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pagrindinis 1952 metų Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, tikslas yra nustatyti, kokiu jūriniu reikalavimu galima areštuoti jūrų laivą, apsaugoti laivus, plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava, nuo nepagrįsto arešto užsienio valstybėse. Šią konvenciją jau ratifikavo daugiau kaip 70 pasaulio valstybių, todėl Lietuvai, norint apsaugoti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų valdytojų interesus, taip pat būtina ratifikuoti šią tarptautinę sutartį. Nors Europos Sąjungos teisė tiesiogiai to nereglamentuoja, tačiau visos, išskyrus Austriją, Europos Sąjungos valstybės šią sutartį yra ratifikavusios. Ekonomikos komitetas vienbalsiai pritarė šios konvencijos ratifikavimui ir kviečia kolegas Seimo narius palaikyti šį mūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas komitetas yra Užsienio reikalų komitetas. Kviečiu kolegą S.Dmitrijevą pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą. Kviečiu į tribūną.

S.DMITRIJEVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Užsienio reikalų komitetas šių metų kovo 13 d. svarstė teikiamą Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo ratifikavimo įstatymo projektui. Siūlau pritarti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Kviesčiau į tribūną svarstymo stadijoje diskusijoje kalbėti V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, minėta konvencija turėjo būti ratifikuota Lietuvoje prieš dešimt metų. Šios konvencijos negaliojimo Lietuvoje metu pasitaikė daug negerovių Klaipėdos uoste, nesąžiningi laivų savininkai nemoka atlyginimų įguloms, palieka laivą be priežiūros, neatsiskaito su uosto tarnybomis. Kita vertus, prisijungimas prie tokios svarbios konvencijos yra savotiškas leidimas Lietuvai prisijungti prie tarptautinės pasaulinės jūrų valstybių bendruomenės. Siūlau kuo greičiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti, ar išklausius kalbas diskusijoje po svarstymo būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume po svarstymo įstatymui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes galėtume šį įstatymą šiandien ir priimti? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu apsisprendėm priimti šį įstatymą. Vienas straipsnis, todėl pastraipsniui priėmimo nėra. Iš karto dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų proga kalbėti 4 – už, 4 – prieš. Pageidaujančių nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galime registruotis? Minutėlę. Tuoj pat kompiuteris turėtų nustatyti klausimą. Registruojamės, po to balsuosime dėl įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1414 priėmimo. Kolega A.Matulevičius norėtų pakeisti savo balsavimą į “už”.

Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-1414 priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1362* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome kitą eilės tvarka darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1362. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kolegą R.Sinkevičių kviečiu pristatyti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi kolega V.Simulik.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą, pažymi, kad įstatymas yra pakankamai tipiškas, naudingas Lietuvos juridiniams subjektams investuojant, ir bendru sutarimu siūlo ratifikuoti minėtą sutartį.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ar jums yra priimtinos pastabos, kurias teikia Teisės departamentas? Yra išdėstytos dvi pastabos.

R.SINKEVIČIUS. Šiai sutarčiai Teisės departamento pastabų…

PIRMININKAS. Čia yra dėl pavadinimo perredagavimo bei…

R.SINKEVIČIUS. Ekonomikos komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerai. Į Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Komiteto narį V.Simulik kviečiu į tribūną pristatyti komiteto išvadą.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektui vienbalsiai pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti, pristačius komitetų išvadas, pageidaujančių nėra. Aš klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad šiandien ir priimame šį įstatymą? Prieštaraujančių nėra. Pritarta, kad įstatymas priimamas šiandien. Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis, todėl dėl viso įstatymo projekto galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pageidaujančių nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Registracija.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1362 priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-1362 priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1363* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome kitą eilės tvarka klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1363. Kolegą R.Sinkevičių kviečiu pristatyti pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą.

R.SINKEVIČIUS. Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė, pritarė ir Teisės departamento pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Kolega V.Simulik. Prašom pristatyti komiteto išvadą.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1363. Komiteto nuomonė – pritarta vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje svarstymo stadijoje pageidaujančių dalyvauti nebuvo. Dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje kolega V.Einoris – už. Prašom.

V.EINORIS. Aš pritariu ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Ar išklausę motyvus dėl balsavimo mes galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad šiandien mes priimtume šį įstatymą? Prieštaraujančių nėra. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Vienas straipsnis, todėl dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra, todėl registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Taip pat noriu priminti, kad reikalingas 57 Seimo narių pritarimas, kad tarptautinės sutarties ratifikavimo įstatymas būtų priimtas. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1363 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas Nr.IXP- 1363 priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1364* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 1-2d darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1364. Kviečiu kolegą R.Sinkevičių iš tribūnos pristatyti pagrindinio – Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi kolega V.Simulik.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jau pritarė. Pritarė Teisės departamento redakcinėms pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Simulik. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašom pristatyti.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Lietuvos Respublikos ir Portugalijos Respublikos sutarties dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1364 Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas ir pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių svarstymo stadijoje nėra. Dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje – kolega M.Bastys. Prašom.

M.BASTYS. Remdamasis V.Einorio pavyzdžiu, siūlau visiems bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū už įkvepiantį paraginimą. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. Jeigu nebūtų prieštaraujančių, kad įstatymas būtų svarstomas ir priimamas šiandien… prieštaraujančių nėra. Taigi pereiname prie įstatymo priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų pageidaujančių kalbėti nėra, todėl kviečiu registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-1364, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 66 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-1364 priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1400* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas eilės tvarka įstatymas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1400. Kviečiu kolegą R.Sinkevičių pateikti pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto išvadą. Ruošiasi kolega V.Simulik.

R.SINKEVIČIUS. Ekonomikos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas ir bendru sutarimu balsavo už.

PIRMININKAS. Svarstymo stadija, kalbėti diskusijoje pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų už norėtų kalbėti B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kad vyksta kaimyninių valstybių dialogas. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume, nesant kalbėjusių dėl balsavimo motyvų prieš, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.

Dabar, kolegos, norėčiau paklausti, ar būtų prieštaraujančių, kad taikytume šio įstatymo priėmimui ypatingos skubos tvarką? Prieštaraujančių nėra. Pritarta ypatingos skubos tvarkai, tad pereiname prie įstatymo priėmimo. Vienas straipsnis, todėl dėl viso įstatymo projekto už – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, irgi kviesčiau šiam įstatymui pritarti. Kodėl? Pirma, tai įstatymas, kuris atitinka visus, palyginti su kitomis valstybėmis, reikalavimus. Pas mus Baltarusija vaizduojama kaip kitokia, bet šis įstatymas visiškai atitinka ir kitoms valstybėms keliamus reikalavimus. Tai viena.

Antra, mūsų verslas ir kapitalas įsitvirtinti Vakarų struktūrose yra per silpnas, todėl eina ir į Baltarusiją. Toks įstatymas yra labai palankus būtent mūsų investicijoms Baltarusijoje apginti. Mano galva, visada reikėtų labai atsakingai ir aktyviai remti brolišką respubliką. (Triukšmas salėje) Brolišką ne ta prasme, kurią suprato tie, kurie juokiasi, o ta prasme, kad ten yra labai daug baltų tautų, kurios asimiliavosi. Todėl į mūsų kaimynus reikėtų žiūrėti labai rimtai ir bendrauti siekiant realizuoti bendrus interesus aukštu lygiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti dėl motyvų daugiau pageidaujančių nėra, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1400 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 67 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr.IXP-1400 priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Rumunijos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1384* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas eilės tvarka svarstomas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos ir Rumunijos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1384. Ekonomikos komiteto – pagrindinio komiteto – išvadą pateikti kviečiu kolegą R.Sinkevičių. Papildomo komiteto išvadą ruošiasi…

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Ekonomikos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos ir Rumunijos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Kartu pritarta ir redakcinėms Teisės departamento pastaboms.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. V.Simuliką kviečiu į tribūną.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas dėl Lietuvos Respublikos ir Rumunijos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-1384. Bendru sutarimu pritarta ir pasiūlyta atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl komitetų išvadų. Diskusijoje dalyvauti (svarstymo stadija) pageidaujančių nebuvo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar galėtume taikyti ypatingos skubos tvarką, priimant šį įstatymo projektą? Prieštaraujančių nėra.

Pritarta ypatingos skubos tvarkos taikymui, todėl pereiname prie įstatymo priėmimo. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų už – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, laisvosios prekybos sutartis su Rumunija yra gerai, nes mes esame aukštesnio konkurencinio lygio, bet yra viena, dėl ko prašyčiau aparato, vedančio derybas… matau, sėdi. Ten yra priedai dėl prekybos žemės ūkio produkcija apribojimų. Kiek iš lentelės buvo matyti, rumunai visur mums taiko įvežimo kvotas, mes, kaip įprasta, beveik visais atvejais netaikome. Būtų labai gerai, kad teikdami sutartį kartu pateiktumėte ir numatomą tų prekybos apribojimų santykį, kad matytųsi, ar apribojimai taikomi adekvačiai. Tai toks būtų prašymas, o šiaip siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl prieš priimdami visą įstatymą registruojamės. Vyksta registracija. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau balsuoti dėl įstatymo Nr.IXP-1384 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 61 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.IXP-1384 priimtas.

Susitarimo dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1419* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome kitą eilės tvarka darbotvarkės klausimą – Susitarimo dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1419. Pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas. Kviečiu komiteto narę J.Juozaitienę pateikti komiteto išvadą. Papildomo – Užsienio reikalų komiteto nuomonę pateikti ruošiasi kolega V.Simulik.

J.JUOZAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Susitarimo dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis ratifikavimo įstatymo projektą ir siūlo bendru sutarimu pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. V.Simulik tribūnoje.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas dėl Lietuvos Respublikos susitarimo dėl pasikeitimo radioaktyvumo monitoringo duomenimis ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-1419. Bendru sutarimu yra pritarta ir rekomenduojama atsižvelgti į Teisės departamento išvadas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje per svarstymo stadiją, kalbėti norėtų kolega E.Šablinskas. Prašau.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui. Tiesiog visus tikrai kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Aš kviesčiau tokius motyvus taupant laiką tiesiog atidėti į šoną. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nesant, po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių, kad mes taikytume ypatingos skubos tvarką priimant šį įstatymą? Prieštaraujančių nėra. Apsispręsta bendru sutarimu dėl ypatingos skubos taikymo.

Pereiname prie įstatymo priėmimo. Vienas straipsnis. Ar dėl viso įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-1419, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-1419) priimtas.

Pereiname prie paskutinio įstatymo, susijusio su tarptautiniais susitarimais, ratifikavimo. Bet prieš tai repliką po balsavimą- S.Buškevičius. Prašau.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis įstatymas tikrai yra geras, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad vietoj žodžio “monitoringas” mes jau seniai vartojame žodį “stebėsena”. Ir kituose įstatymo projektuose tas žodis yra įtrauktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Atkreipiame dėmesį.

Papildomo protokolo dėl prekybos žuvimis ir žuvų produktais tvarkos prie Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1383 (svarstymas ir priėmimas)

Taigi svarstome įstatymą registracijos Nr.IXP-1383. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Komiteto pirmininkas G.Kniukšta pristatys komiteto išvadą, ruošiasi A.Medalinskas, papildomo – Užsienio reikalų komiteto pranešėjas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Europos Sąjunga ir Lietuva praėjusių metų gruodžio 20 d. pasirašė Papildomą protokolą dėl prekybos žuvimis ir žuvų produktais tvarkos prie Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės. Prekybą žuvimis Europos Sąjungoje iki šiol reglamentavo sutarties trečias skirsnis – “Žuvininkystė”. Kadangi sutartis pasirašyta 1995 m. birželio 12 d., jos prieduose nurodytos nuolaidos neatitinka šių dienų būtinybės. Pavyzdžiui, 14 priede numatyta tik labai maža dalis žuvų produktų, kuriems Europos Sąjunga taiko lengvatinio importo tarifo kvotas, kurios, palyginti su žuvininkystės pramonės pajėgumu, yra labai nedidelės – nuo 20 iki 1800 tonų. Tuo tarpu Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės pajėgios eksportuoti apie 20 tūkst. tonų per metus geros kokybės įvairios žuvų produkcijos ir kiekvienais metais eksportas vis didėja. Kaimo reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui, todėl siūlau Seimo nariams balsuoti už šio sutarties ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Išvadą kviečiu pristatyti komiteto narį A.Medalinską.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų svarstome dar vieną tarptautinį dokumentą, papildomą protokolą, apie prekybą žuvimis, žuvų produktais, apie tai, apie ką kalbėjo mano kolega Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Aš manau, kad tokie dokumentai rodo, ką galima sėkmingai sutarti, kai yra gerai tariamasi, atsakingai tariamasi su Europos Sąjunga, kai po tokių dokumentų pritarimo ir priėmimo iš tikrųjų mes sudarysime geresnes sąlygas konkrečioje srityje dirbantiems Lietuvos žmonėms, tai užsiimantiems prekyba žuvimis ir žuvų produktais. Aš tikiuosi, kad jūs palaikysite šitą Seimo sprendimą lygiai taip pat, kaip mes tai padarėme Užsienio reikalų komitete. Už jį balsavo visi Užsienio reikalų komiteto nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje, išklausius komitetų išvadas, pageidaujančių dalyvauti nėra. Todėl klausčiau, ar galime išklausyti kalbėtojus dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Pereiname prie pritarimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Ar būtų prieštaraujančių, kad taikytume ypatingos skubos tvarką priimant šį įstatymo projektą? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme dėl tokios tvarkos taikymo. Dėl viso įstatymo, vienas straipsnis, todėl dėl viso įstatymo dabar turėtume balsuoti. Kolega V.Einoris dėl balsavimo motyvų už, prašau.

V.EINORIS. Aš visiškai pritariu ir pagrindiniam komitetui, ir tam, kuris antrino. Labai rimti motyvai ir labai reikalingas šis protokolas, nes prekyba žuvimi Lietuvoje iš tikrųjų turėtų pakilti į kitą lygį. Pritariu, pats balsuosiu ir kviečiu kitus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kad taupote mūsų visų laiką. Dėl balsavimo motyvų kalbos yra baigtos. Registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl įstatymo registracijos (Nr.IXP-1383) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas registracijos Nr.IXP-1383 priimtas.

Baigėme tarptautinių susitarimų ratifikavimo įstatymų projektų priėmimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas Nr.IXP-1337(2*) (svarstymo tęsinys)

Eilės tvarka kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas Nr.IXP-1337. Svarstymo tęsinys. Komitetų išvadas esame išklausę. Dabar turėtume pereiti prie pataisų, kurios yra įregistruotos ir kurioms nebuvo pritarta. Taigi Seimo nariai A.Matulevičius, N.Steiblienė ir E.Skarbalius teikia pasiūlymą dėl 15 straipsnio 4 dalies. Jam pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Bet aš kviesčiau kolegą J.Sabatauską į tribūną, kad galėtumėte komentuoti pataisas. Taip, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas.

Ar N.Steiblienė norėtų pateikti jūsų teikiamą pataisą?

J.SABATAUSKAS. Aš turiu komentuoti, taip?

PIRMININKAS. Minutėlę. Dar kartą bandau suorientuoti salėje esančius Seimo narius. Svarstome įstatymo 15 straipsnį ir pataisą, kuriai nepritaria pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ši pataisa yra susijusi su siūlymu teikti 15 straipsnio 4 dalį. Kas iš teikiančiųjų norėtų pateikti šį siūlymą? Pageidaujančių nėra.

N.STEIBLIENĖ. Atsiprašau. Aš noriu pasakyti, kad mes neatsiimame savo pataisų, nes gal parems kas nors. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, žinome, nepritarė.

PIRMININKAS. Mums dabar reikia apsispręsti dėl šios pataisos. Kadangi ji buvo svarstyta komitete ir įregistruota dar iki svarstymo komitete, pritarimo nereikia. Ar jūs norite ją pateikti, kad būtų aiškūs motyvai, kad tokią pataisą reikia priimti.

N.STEIBLIENĖ. Jūs apie 15 straipsnį, taip?

PIRMININKAS. Dėl 15 straipsnio 4 dalies.

N.STEIBLIENĖ. Pataisa skamba taip: “Tarnybos pareigūnas asmeniškai atsako už savo, taip pat pagal jo įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų veiksmus, sprendimus ir jų padarinius”.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, dėl šios dalies komitetas pritarė. Dėl 4 dalies jūsų siūlymui nepritarta. Prašyčiau kalbėti tik dėl to, kam yra nepritarta.

N.STEIBLIENĖ. Mes siūlome, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl tarnybos pareigūnų nepagrįstais veiksmais, vilkinimu, piktnaudžiavimu ir kitomis neteisėtomis veikomis padarytos turtinės ir ne turtinės žalos atlyginimo. Galima pasakyti, kad čia sviestas sviestuotas, tačiau manome, kad žmonės, susidūrę su šia tarnyba, iš karto pamatę šį įstatymą, žinotų, kad jie turi teisę kreiptis į teismą. Nuo to blogiau nebus, nes su žmogaus teisėmis Lietuvoje nėra labai gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar komiteto pranešėjas norėtų pakomentuoti? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Neteisėta veika apima vilkinimą, piktnaudžiavimą. Klausimas yra toks: ar buvo tai padaryta (ar buvo vilkinta, piktnaudžiauta), sprendžia teismas. Šį klausimą reguliuoja kiti įstatymai. Dėl žalos atlyginimo taip pat yra specialus įstatymas, todėl komitetas nematė prasmės papildyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už šią pataisą kalbės V.Einoris.

V.EINORIS. Aš pritariu ponios N.Steiblienės motyvams, kad tai padaryti reikia, nes labai daug mes girdime apie žmogaus teisių pažeidimus. Manau, nieko blogo nebus, jeigu ši pataisa bus priimta. Ji truputį varžys tuos, kurie mėgsta viršyti savo įgaliojimus. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau įsiklausyti į pranešėjo argumentus, kurie buvo pasakyti, nes komitetas šią pataisą svarstė labai rimtai. Atkreipkite dėmesį į siūlymo esmę. Apskųsti piktnaudžiavimą, vilkinimą ir neteisėtus veiksmus. Iš esmės piktnaudžiavimas ir vilkinimas iškeliamas aukščiau už procesinius pažeidimus ir kitus, kurie turi lemiamą reikšmę šių pareigūnų darbe ir piliečių teisėms. Pranešėjas labai teisingai paminėjo, kad neteisėta veikla apima visus veiksmus, o kartu ir piktnaudžiavimą bei vilkinimą. Juo labiau siūloma įtvirtinti teisę skųsti. Tas savaime yra suprantama ir tai yra įtvirtinta Baudžiamojo proceso kodekso normose – apskundimo tvarka ir kam apskųsti. Jeigu atsirado kokia nors žala, yra Civilinio proceso kodekse, Civiliniame kodekse bei atskirai yra Žalos, padarytos tardymo, kvotos ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatyme. Todėl tokiai pataisai, kokia čia pateikta, komitetas nepritaria ir ragina nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbas išklausėme. Registruokimės ir apsispręsime dėl šios pataisos.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Seimo narių A.Matulevičiaus, N.Steiblienės bei E.Skarbaliaus teikiamos pataisos dėl 15 straipsnio 4 dalies.

Už – 20, prieš – 19, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

Dabar svarstysime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tuos siūlymus, kuriems pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra pritaręs. Pirmasis siūlymas yra susijęs su projekto pavadinimu po žodžio: “finansinių” įrašyti žodį “ekonominių”, ir pavadinimas bus toks: “finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba”. Ar komiteto pirmininkas A.Sadeckas pasiruošęs pasakyti savo siūlymo argumentus? Prašom paspausti mygtuką.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas numato, jog ateityje turėtų būti vieninga ir vientisa finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri apimtų visas nusikalstamas veikas finansų, ekonomikos ir verslo sistemoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas norėtų pakomentuoti?

J.SABATAUSKAS. Siūlymas iš esmės yra susijęs su konceptualiais dalykais. Šis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas yra parengtas Vyriausybės, o siūlymui sujungti dvi tarnybas: Ekonominių nusikaltimų tyrimo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo, kurios yra Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo (tik Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba priklauso Policijos departamento struktūrai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba būtų atskira struktūra), mes nepritariame, nes tai yra konceptualus dalykas, kurį turėtų įvertinti Vyriausybė. Jeigu mes šiandien nubalsuotume, reikėtų pertvarkyti visas organizacines struktūras, o tai pareikalaus finansinių išteklių, kurie yra nenumatyti šių metų biudžete. Jeigu šį dalyką norės daryti Vyriausybė… Aišku, mes siūlome Vyriausybei, kad ji tai įvertintų, išnagrinėtų ir ateityje galbūt teiktų, bet ne dabar, nes nuo balandžio 1 d. arba turi pradėti veikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, arba jeigu nepriimsime jokio įstatymo, Mokesčių policijos departamento pareigūnai turės išsivaikščioti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prieš suteikdamas galimybę kalbėti vienam už, vienam prieš, noriu informuoti ir pasveikinti mūsų plenariniame posėdyje viešinčius Klaipėdos rajono Veiviržėnų vidurinės mokyklos pedagogus. (Plojimai) Dėl balsavimo motyvų už – kolega J.Veselka. Ruošiasi A.Sakalas.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra įdomi padėtis. Sukuria administracinę struktūrą vieną čia, kitą čia ir nežiūri, kad finansai yra ekonomikos sudėtinė dalis. Per finansinę (…) yra pinigų srautai, yra turtiniai santykiai ir t.t. Logika sako, kad turi būti viena struktūra. Dabar išeina taip, kad viena struktūra tiria nuo kojų iki bambos, kita – nuo bambos iki galvos, ir abi nesutaria, kaip nuspręsti dėl šio bendro tyrimo. Todėl yra labai geras siūlymas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui siūlau pritarti, kad “finansinių ir ekonominių”, nes tai yra vienos sudėtinės struktūros dalys.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes tą siūlymą esame taip pat svarstę komitete, komitetas nepritarė. Jeigu bus priimtas šis siūlymas, tai iš esmės toliau galima daugiau nieko nesvarstyti. Iš viso reikia keisti įstatymą, nes keičiame koncepciją. Aš norėčiau ponui J.Veselkai pasakyti. Kolegos, čia nelyginkite su medikais, kai vienas tiria vieną galą, kitas – kitą. Čia jokios naujos institucijos nesukuriamos, čia yra ta pati institucija, tik pertvarkoma šiek tiek kitaip, nes tokia buvo Seimo valia. Mūsų komitetas yra parašęs kreipimąsi, arba protokolinį nutarimą, kad Vyriausybė apsvarstytų galimybę iki rudens arba iki naujų biudžetinių metų dėl šių galimų dviejų institucijų integravimo. Po to, kai bus apsvarstyta tokia galimybė, bus numatyti finansai, tada bus galima spręsti, ar turime tuos finansus, kad integruotume tas abi tarnybas, ar ne. Dabar aš siūlyčiau nedraskyti šito, nes toliau nebus ką veikti su tuo įstatymu. Tada reikėtų iš karto atidėti šį įstatymą ir rengti naują įstatymą. O nuo balandžio 1 d., kaip žinia, Finansų policija, Mokesčių policija turėtų išsivaikščioti, nes baigiasi įstatymo įgaliojimų laikas.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas po vieną dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Dėl šios pataisos turėsime apsispręsti. Prieš tai registruojamės.

Kviečiu perjungti mobiliuosius telefonus į begarsį režimą, kad nebūtų trukdoma Seimo posėdžio darbui. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl pataisos, kurią siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ji susijusi su kitu įstatymo pavadinimu.

Už – 13, prieš – 31, susilaikė 7. Pataisai nepritarta.

Taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti kitaip. Ar kolega A.Sadeckas nori pristatyti komiteto teikiamą siūlymą? Komiteto pirmininke, prašom.

A.SADECKAS. Nagrinėjame toliau, nepateiksiu. Mes išsakėme savo išvados, o pagrindinis komitetas irgi išsakė savo neigiamą poziciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs turite progą pateikti ir motyvuoti, kodėl tokia redakcija reikalinga ir yra geresnė. Aš kviečiu jus pasinaudoti proga. Arba kažkas kitas, jeigu pageidauja iš komiteto narių. Jeigu nėra pageidaujančių, tvarka. Ar pakomentuotų gerbiamasis pagrindinio komiteto pranešėjas?

J.SABATAUSKAS. Mano komentaras turėtų pasikartoti, kaip ir prieš tai dėl pavadinimo, nes iš esmės keičiama koncepcija, dėl kurios turi apsispręsti Vyriausybė. Mes tai komiteto posėdyje pasiūlyme būtent Vyriausybei. Todėl nepritariame.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad mes nepritarime dėl jo pavadinimo, bet čia yra siūlymų ir dėl kitų dalykų. Todėl mes turime balsuoti dėl siūlomos 2 straipsnio redakcijos, teikiamos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Dėl vedimo tvarkos kolega E.Skarbalius? Replika po balsavimo. Iš pradžių kiekvienam suteiksime galimybę balsuoti. Kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamos 2 straipsnio redakcijos. Vyksta balsavimas.

Už – 11, prieš – 24, susilaikė 11. Siūlomai pataisai nepritarta.

Repliką po balsavimo – E.Skarbalius. Prašom.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, šiandien ką tik padarėte vieną šventą dalyką, kraują atskyrėte nuo kūno. Jūs man pasakykite, kokia ekonomika yra be finansų? Ką gali padaryti finansai be ekonomikos ir atvirkščiai? Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat siūlo kitą 8 straipsnio redakciją. Ar būtų norinčių komitetų vadovų ar narių pateikti pataisą? A.Sadekckas. Paspauskite mygtuką. Prašom.

A.SADECKAS. Kiekviena pataisa, kuri yra teikiama, yra susijusi su vientisa sistema, su vientisu požiūriu į šį įstatymą, kuris prasideda nuo paties pavadinimo. Tai yra finansinių ekonominių nusikaltimų tyrimas, išplėtimas veiklos dabartinės mokesčių policijos, kuri tampa Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tai yra vientisa ir nuosekli sistema. Man kiekvieną kartą reikia šį atvejį komentuoti, nes komitetas numatė tirti nusikaltimus ne tik finansų sistemoje, tačiau susijusius ir su ekonomika, ir verslo tvarka, ir kitomis neteisėtomis veiklomis.

PIRMININKAS. Ar jūs, gerbiamasis komiteto pirmininke, manytumėte, kad kai yra nepriimtos prieš tai buvusios pataisos, būtų tikslinga svarstyti ir šį jūsų siūlymą?

A.SADECKAS. Aš negaliu priimti sprendimo vienas už komitetą, manau, mes einame teisinga kryptimi. Balsuojame.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, žinoma, jeigu nepriimtas esminis dalykas, o visi kiti yra išvestiniai, tai mes neturėtume balsuoti dėl kitų.

A.SADECKAS. Na, ne absoliučiai visi išvestiniai…

PIRMININKAS. Išties siūlymas labiau kompleksiškas, nei tiesiogiai sietinas su tais dalykais, kurie jau buvo atmesti, svarstant ankstesnes pataisas, todėl aš manau, kad mes turėtume svarstyti ir žiūrėti, ar yra pritarimas. Dėl vedimo tvarkos – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Būtų galima pritarti pono kolegos Č.Juršėno samprotavimui, bet yra daromas vienas baisus dalykas, priimant šį įstatymą, teisingiau kol kas svarstant, dar yra laiko pasitaisyti. Paprasčiausiai Mokesčių policija, kurią kažkada įkūrė premjeras G.Vagnorius, nieko blogo. Jis norėjo, kad taip būtų kovojama su nusikaltimais mokesčių srityje dėl jų nemokėjimo, nieko nepadarė. Jos egzistavimas pagal dabar galiojančius įstatymus baigiasi balandžio 1 dieną, labai įdomi data, todėl visi bijo, kad jie neturės iš kur gauti algos. Nors, man atrodo, jie neprapultų, jeigu geriau dirbtų. Užtai ir forsuojamas šis įstatymo priėmimas. Užtai Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė visas pataisas, kurias pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mes turime jau kompleksiškiau ir valstybiškiau pažiūrėti į šį dalyką. Užtai dabar ir yra problematiškas tolesnis šio įstatymo priėmimas ir svarstymas. Jeigu ponai, dauguma, mano, kad reikia formaliai pakeisti pavadinimą, tai keiskite. Tada kiti gali nedalyvauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar norėtumėte komentuoti teikiamą pagal buvusią pirmąją redakciją 8, o dabar 6 straipsniui siūlymą, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas?

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų norėjau reaguoti į kolegų kalbas. Kolegos, vis dėlto problema, dėl kurios mes nepritarėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams, yra tokia, kaip aš sakiau. Pirma, jeigu susijusios pataisos, tai yra pataisos pareikalaus pinigų joms įgyvendinti, tai pirmiausiai turėtų būti Vyriausybės išvada. Vienas dalykas. Kadangi šis projektas teiktas Vyriausybės, todėl mes ir siūlom pirmiausiai Vyriausybei parengti visai kitą koncepciją, nes iš tikrųjų, mes manome, kad teisingai, ekonomikos be finansų nebūna. Bet kad įvykdytume šią struktūrinę reformą, ji reikalaus pinigų ir be Vyriausybės mes nieko negalėsime padaryti, turim priimti tokį įstatymą, koks dabar pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pereiname į tokį emocinį šio įstatymo svarstymo etapą ir, manau, visiškai nepagrįstai. Visų pirma buvo pasiūlyta šio įstatymo visai nauja koncepcija. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tą koncepciją pasiūlė, sakykim taip, švelniai tariant, per vėlai. Aš noriu priminti, kad Seimas, pratęsdamas Mokesčių policijos departamento pareigūnų įgaliojimus, nurodė Vyriausybei, kad parengtų ir pateiktų Seimui įstatymą dėl šios tarnybos reorganizavimo į atskirą savarankišką tarnybą. Ten nė žodžio nebuvo apie tai, kad reikia sujungti ekonominę policiją su mokesčių policija. Jeigu mes tada būtume tokią koncepciją, tokią kryptį uždavę Vyriausybei, būtų parengtas atitinkamas įstatymas. Šiandien ta idėja, kuri yra išsakyta, komitete buvo apsvarstyta, iš dalies jai netgi pritarta, tačiau atsižvelgiant ir į terminus, atsižvelgiant į tą situaciją, kad jau trečią kartą pratęsti Mokesčių policijos departamento pareigūnų įgaliojimai ir jų statuso įteisinimas, komitete priimtas protokolinis sprendimas, nurodantis Vyriausybei išnagrinėti visas galimybes, tarp jų ir materialines, technines, organizacines ir finansines, visas, kaip tą idėją būtų galima įgyvendinti. Kaip ir per kiek laiko būtų galima sklandžiai sujungti šių tarnybų darbą ir netgi įvertinti tikslingumą. Vyriausybė pateikė tokį įstatymą, koks jai buvo duotas uždavinys, komitetas pritarė šiam įstatymui, todėl ne visai korektiška yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicija, sakykime taip, boikotuoti arba griauti tą įstatymo koncepciją, kokia dabar yra pateikta. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausant argumentų, man…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, prašyčiau susilaikyti šurmuliavus salėje, nes tikrai sunku sekti. Svarstome ganėtinai painų įstatymą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausant argumentų, labai keistai atrodo, kad sujungiant dvi struktūras, kurios turi finansavimą ir dirba, reikės papildomų pinigų. Kaip tik mažiau reikės. Bent jau vieną sekretorę ir vieną “načialniką” reikės atleisti. Galima sutaupyti. Šis argumentas nerimtas.

Antra. R.Šukys, kaip supratau, iš principo pačiai koncepcijai, kad reikia sujungti į vieną struktūrą, kuri dirbtų nuo pat pradžių iki galo kaip viena struktūra, iš esmės pritaria, bet Vyriausybė pateikė tokį, nes dabar yra dvi struktūros, ją galbūt tai ir tenkina, bet Seimo nariai supranta, kad turi būti viena struktūra. Pavyzdys šiandien yra “Eurobankas”. Turbūt aštuonerius metus tirta. Vienas vieną gabalą, kitas kitą gabalą. Paskui reikia derinti. Metai bėga. Paskui pasibaigia terminas. Dvi struktūros dirba, rezultatas nulinis, pinigus reikia padengti iš Privatizavimo fondo lėšų, nes Turto fondą nuvaro, ten nebesuranda galų ir t.t. Matome aiškią bėdą. Tai jeigu jau negalime mes, kad… Aš nieko prieš, ši struktūra galbūt tegul dirba iki metų pabaigos, bet reikia priimti tam tikrą naują koncepciją, kad žinotų, jog nuo kitų metų iš tikrųjų bus viena struktūra, kuri turės dirbti. Šios pataisos priėmimas įpareigotų, gal patikslinus datas, įpareigotų eiti būtent tuo keliu, kuris efektyviai leistų tirti ekonominius nusikaltimus, tarp jų ir finansinius. Todėl patį principą reikėtų paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų svarstant siūlomą 6 straipsnio paskutinio varianto pasiūlymą. Registruokimės, po to balsuosime dėl šios pataisos. Ta pačia proga norėčiau informuoti, kad Seimo plenariniame posėdyje dalyvauja Mažeikių rajono (…) pagrindinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai bei Raseinių rajono pedagogai. (Plojimai) Malonu jus matyti. Atostogų metas jaučiamas ir Seime.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomos 6 straipsnio redakcijos. Prašau balsuodami pasakyti savo nuomonę. Vyksta balsavimas.

15 – už, 18 – prieš, 20 susilaikė. Siūlymui nepritarta. Svarstome naujosios redakcijos įstatymo 7 straipsnio siūlymą, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tam siūlymui iš dalies pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pritaręs, bet į siūlymus tų dalių, kurioms nebuvo pritarta, turiu minty 2, 3, 4, 5 ir atitinkamus siūlymus dėl kitų punktų, į juos nebuvo atsižvelgta. Ar komiteto pirmininkas A.Sadeckas būtų pasirengęs pateikti siūlymą ir ar jūs manote, kad jį tikslinga teikti, kai nebuvo pritarta ankstesniems siūlymams? Jūs manote, kad netikslinga? Tikslinga svarstyti? Prašom pasinaudoti proga pateikti teikiamą… Gerbiamieji kolegos, ar galime suteikti galimybę ir prašau komiteto pirmininką pateikti ankstesnio 9 straipsnio dabar 7 straipsnio teikiamą variantą, kurį teikia jūsų vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom.

A.SADECKAS. Komitetas, siūlydamas plėsti tarnybos funkcijas, matė tą pačią koncepciją, kad tai turėtų būti vientisa stipri tarnyba ir turėjo galvoje tai, kad Mokesčių policijos departamento reorganizavimas būtų labai geras pagrindas iš esmės peržiūrėti, patobulinti ir modernizuoti kovą su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais siekiant ryškesnių ir geresnių rezultatų, kurių, deja, tų norimų rezultatų šiandien dar neturime. Todėl aš manau, kad mes turime balsuoti, nes yra kitų komiteto siūlymų, iš dalies ir Seimo narių. Matyt, pritars ir pagrindinis komitetas, todėl reikėtų balsuoti dėl visų mūsų siūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau pasakyti pagrindinio komiteto nuomonę.

J.SABATAUSKAS. Komitetas nepritarė dėl tų pačių priežasčių, kurios buvo sakytos anksčiau. Galiu pasakyti, kad panašūs arba analogiški siūlymai yra ir Seimo narių. Iš esmės vienam iš tų punktų būtų galima pritarti. Kur siūloma dėl funkcijų antro punkto “Nustato ir tiria veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimo, vertybinių popierių neteisėta apyvarta, netikrais pinigais, kitais neteisėta veika, susijusia su finansų sistema”, nes tai susiję su pinigų plovimu, o Pinigų plovimo įstatyme yra būtent finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos viena iš funkcijų, kad jie atlieka kvotą ir tardymą dėl pinigų plovimo. Tai yra Seimo narių G.Purvaneckienės, S.Buškevičiaus, N.Steiblienės, A.Matulevičiaus siūlymai, bet jie…

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs komiteto nuomonę teikiate dėl vieno punkto, ar?.. Iš principo komiteto nuomonę. Gerai.

A.SADECKAS. G.Purvaneckienės atskiras siūlymas.

J.SABATAUSKAS. Aš paminėjau ir Seimo narės G.Purvaneckienės. Jeigu visiems iš karto, mes nepritariame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu akcentuoti, kad eilės tvarka mes dabar svarstome ne Seimo narių, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamus siūlymus. Jie iš dalies sutampa su grupės Seimo narių teikiamais siūlymais. Kad būtų aišku, aš taip pat noriu pasiūlyti, atsižvelgdamas į tai, ką išsakė komiteto pranešėjas kolega J.Sabatauskas, kad antrasis punktas būtų atskirtas nuo kitų punktų ir dėl jo būtų atskirai balsuojama. Ar galima dabar dėl naujo 7 straipsnio 2 punkto siūlymo? Klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų būtų kalbančių prieš? Ar galėtume taupydami laiką pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu?

Ačiū už jūsų supratimą. Pritarta bendru sutarimu.

Dabar dėl kitų punktų, kuriuos dėl to paties 7 straipsnio siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega S.Buškevičius – už. Prašau.

S.BUŠKEVIČIUS. Net juokas paėmė. Kažkokie jūs visi juokingi. Vienam punktui pritariam, kitiems…

PIRMININKAS. Prašom išdėstyti motyvus kodėl.

S.BUŠKEVIČIUS. Čia elementarus protas, logika sako, kad reikia pritarti visoms toms funkcijoms, kurias siūlo įtraukti į šį įstatymo projektą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. 2 punktui – pritariam, kitiems punktas nenorima pritarti. Kaip sakoma, sviestu košės nepagadinsi. Man atrodo, kad čia yra kokie nors asmeniškumai, kvailos ambicijos. Atleiskite, aš tikrai logiškai nesuprantu, kodėl norima atmesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas dėl balsavimo motyvų – prieš. Prašau.

A.SAKALAS. Jeigu kolega A.Buškevičius kreiptųsi į mane, aš jam paaiškinčiau, kodėl mes negalime pritarti kitiems pasiūlymams, bet jis nesikreipė. Jeigu mes priimtume ir kitus pasiūlymus, padarytume šį įstatymą kentaurą, jeigu mes norime padaryti kentaurą vietoj normalaus gyvulio, tada balsuokim už tuo siūlymus. Mes minėjom, kodėl negalime priimti kitų pasiūlymų. Ką galėjom, priėmėm – dalį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymų, kitų Seimo narių pasiūlymų. Bet yra tokia koncepcija, jeigu mes jos nenorime pakeisti, o jeigu norime pakeisti, tada reikia apskritai atsisakyti to įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Registruojamės ir balsuosime dėl 7 straipsnio pasiūlymų, kuriuos teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Formuluoju, kad būtų aiškus klausimas, dėl ko balsuosime. Taigi balsuojame dėl 7 straipsnio redakcijos, kurią siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mes jau pritarėme 2 punktui, dėl jo nebalsuojam, pradedam nuo 3 punkto ir toliau. Prašau balsuoti, kas pritaria, kad būtų atlikti tokie pakeitimai, kaip siūlo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Balsavimo rezultatai: už – 12, prieš – 22, susilaikė 18. Nepritarta šiems pasiūlymams. Dėl 7 straipsnio yra taip pat įregistruotos pataisos, kurias teikia Seimo nariai G.Purvaneckienė, S.Buškevičius, N.Steiblienė, A.Matulevičius. Klausčiau, ar nemanytumėte, kad po balsavimo dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymo nebėra prasmės teikti šiuo siūlymus? Kolegė G.Purvaneckienė, prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, po balsavimo jie jau neatitinka, tuo labiau aš esu teikusi atskirą pataisą, tik jos dar šiandien laikas… jau buvo pritarta. Jūs sakėte, 2 punktas, mano buvo dar atskira pataisa.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu ir kiti teikėjai mano taip pat, mes šios pataisos nebesvarstome, nes analogiška jau buvo apsvarstyta ir didelei daliai siūlymų nebuvo pritarta. Kolega Buškevičiau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau nesvarstyti šio klausimo. Ačiū.

Toliau mes judame į priekį. Dar vienas pasiūlymas, susijęs su pirminio projekto 12, dabar tai būtų turbūt 10 straipsnis, taip? Tarnybos vadovybė, 2 dalis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikė siūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Klausčiau, ar komiteto pirmininkas A.Sadeckas norėtų pristatyti jūsų siūlymą, susijusį su 10 straipsnio 2 dalimi, siūlančia išbraukti kadencijos laikotarpį? Prašau.

A.SADECKAS. Mes komitete manėme, kad šiuo atveju nebūtina nustatinėti kadencijos laiką, nes tai yra Vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys. Šiuo atveju šio pareigūno netvirtina nei Vyriausybė, nei premjeras, nei Seimas. Todėl manome, kad tai yra tos institucijos vidaus reikalai ir nebūtina numatyti kadencijos laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau padaryti pastabą kolegai A.Butkevičiui jau antrą sykį: jūsų mobilusis telefonas skamba, neišjungtas į begarsį režimą. Prašyčiau visus Seimo narius išjungti mobiliuosius telefonus į begarsį režimą. Ačiū.

Prašyčiau pagrindinio komiteto pranešėją pakomentuoti klausimą.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų dėl šio straipsnio daugumai, tiksliau, faktiškai visiems, išskyrus šį pasiūlymą, yra pritarta. Nepritarta todėl, kad visų pirma komitetas mano, taip pat buvo domėtasi Vidaus reikalų ministerijos nuomone, kad reikėtų šiame įstatyme įrašyti, kuriam laikotarpiui yra skiriamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas, kad nebūtų vidaus reikalų ministro ar kieno kito nuomonė lemiama, metams ar kiek. Turi būti įstatyme tokie dalykai, kaip yra ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad įstaigos vadovai yra skiriami ketveriems ar penkeriems metams, taip ir čia turėtų būti nustatytas laikotarpis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš šį siūlymą – J.Bernatonis. Prašau.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šis įstatymas, kurį mes dabar svarstome, turi būti suderintas su kitais įstatymais. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, jog įstaigos vadovas gali būti skiriamas ketverių ar penkerių metų kadencijai. Jeigu kadencija nebus nurodyta įstatyme, tuomet pats ministras galės spręsti, ketveriems ar penkeriems metams skirti. Mes manome, kad geriau būtų, jeigu būtų nurodyta įstatyme, kuri iš dviejų galimybių yra pasirenkama. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, primenu, ketveriems arba penkeriems metams.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašau kolegas registruotis, balsuosime dėl 12 straipsnio 2 dalies pasiūlymo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Prašau balsuoti dėl 12 straipsnio 2 dalies pataisos, kurią teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Balsavimo rezultatai: už – 20, prieš – 24, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.

Pereiname prie 13 straipsnio. Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario A.Plokšto pasiūlymai. Jie komitete nebuvo svarstyti, todėl tam, kad jie būtų svarstomi, reikia ne mažiau kaip 10 Seimo narių pritarimo. Prašyčiau pradžioje jus pristatyti savo teikiamus siūlymus.

A.PLOKŠTO. Mano yra du pasiūlymai 13 straipsniui. Vienas iš jų apibrėžia sąlygas, kada pareigūnai gali naudotis savo teisėmis (čia turima omeny bankų interesų apsauga), o antrasis yra susijęs su kova su pinigų plovimu ir suteikia tarnybai teisę iki 48 val. sustabdyti piniginę operaciją. Tą normą mes turėtume taikyti ryšium su integracija į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra iš esmės du atskiri siūlymai dėl to paties ankstesnės redakcijos 13 straipsnio, o dabar 11 straipsnio, taigi dėl kiekvieno iš jų atskirai. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad kolegos A.Plokšto pataisos būtų svarstomos? Manau, kad 10 bus. Dėkoju. Taigi 11 straipsnis. Ar norėtų pranešėjas pakomentuoti dėl 11 straipsnio 1 dalies pradžios?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, pažiūrėkite, reaguodami 1 dalį ir svarstydami Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymus mes koregavome šį straipsnį, būtent jo pradžią. Atsirado formuluotė, kad tarnybos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, atlikdamas tyrimą, jeigu yra pakankamas pagrindas, turi teisę… Toliau išdėstyti punktai. Kolega A.Plokšto, siūlydamas papildyti 1 punktą, kiek aš suprantu, turi omeny pareigūno teisę įeiti į patalpas, bet apie tai kalbama 4 punkte. Tačiau, sakau, pareigūnas tokias teises turi tik vykdydamas tyrimą. Manyčiau, nebūtina pildyti 1 punktą, nes iš esmės tai yra parašyta straipsnio 1 dalies pradžioje.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šios 11 straipsnio 1 dalies pataisos nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašyčiau balsuojant išsakyti pritarimą arba nepritarimą 11 straipsnio 1 dalies pataisai, kurią teikia kolega A.Plokšto.

Už – 19, prieš – 9, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.

Kitas siūlymas – 11 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 7 punktu. Jūs jau pateikėte, gerbiamasis Plokšto, šį siūlymą. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs komentavote ir šį siūlymą?

J.SABATAUSKAS. Ne, dar nekomentavau.

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Šiam siūlymui būtų galima iš principo pritarti, tačiau reikėtų redaguoti vieną vietą, kurioj yra sakoma: jeigu yra žinoma arba įtariama, kad piniginė operacija gali būti susijusi su pinigų plovimu arba terorizmo finansavimu. Kadangi tarnybos pareigūnai turi teisę tirti ir pinigų plovimo bylas, tai turbūt reikėtų atsižvelgti į šį siūlymą, tačiau atitinkamai jį koreguojant.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš nelabai galėčiau pritarti šiam siūlymui, nes manau, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra numatytos kitos priemonės, kokių pareigūnas, tirdamas vieną ar kitą įvykį arba medžiagą, gali imtis. Tai ir dėl nuosavybės teisių apribojimo, ir dėl finansinių operacijų tam tikrų apribojimų. Nemanau, kad tai, kas čia yra pasiūlyta, yra priimtina, juo labiau kad visiškai neaišku, prie kurio Baudžiamojo proceso kodekse numatyto veiksmo gali būti priskirtas finansinės operacijos sustabdymas 48 val., kokia tvarka tai vykdoma, kieno sankcija, ar reikia prokuroro, teisėjo sankcijos ir panašiai, todėl nemanau, kad būtų galima pritarti. Pakankamai priemonių pasiekti tikslui, kurį nori pasiekti siūlymo autorius, yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Tai pagaliau yra profesiniai dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbos baigtos. Balsuojame dėl Seimo nario A.Plokšto siūlymo, susijusio su 11 straipsnio 1 dalies papildymu 7 punktu.

Už – 19 , prieš – 10, 11 susilaikė. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, judame į priekį. Dar viena 11 straipsnio pataisa yra užregistruota Seimo nario R.Sedlicko. Daugiau kaip 24 val. yra praėjusios, todėl prašyčiau R.Sedlicką pateikti savo siūlymą.

R.A.SEDLICKAS. Šis straipsnis kalba apie pareigūnų įgaliojimus. Yra išvaryta daugybė veiksmų, kuriuos jie gali daryti savo priežiūra arba valia, tačiau yra įtraukta pora dalykų, kurie man kelia įtarimą. Vienas iš jų – jėga įsilaužti į patalpas. Tai, kam reikia teismo sankcijos, paprastai reglamentuoja baudžiamasis procesas. Tada nors prieš verždamiesi į patalpas jie iš anksto žino, kad yra pažeidimas ir kad reikės paimti dokumentus ar kitus dalykus. Aš manyčiau, kad reikėtų gauti teismo sankciją. Tik ta pataisa. Yra argumentuota, kad tai yra administraciniai pažeidimai, o ne Baudžiamojo kodekso. Dar blogiau – tai daug mažesnės reikšmės pažeidimai ir turėtų būti reglamentuoti… žmogaus teisės turi būti pažeistos dar mažiau, negu vykstant tyrimui dėl baudžiamojo nusikaltimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad ši pataisa būtų svarstoma? Prašome pakelti rankas. Manau, kad tikrai yra. Ačiū. Gerbiamąjį pranešėją prašyčiau pakomentuoti šį siūlymą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš tai norėjau pasakyti tokį mažą atsiliepimą dėl prieš tai balsuoto straipsnio ir komentaro dėl jo. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo gali sankcionuoti generalinis prokuroras. Tai yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Nepriėmė, tai nepriėmė, ką padarysi.

Dėl šio siūlymo. Vis dėlto, kolegos, siūlyčiau atkreipti dėmesį į svarstomo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijos paskutiniąją frazę: “įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones”. Kolega R.Sedlickas siūlo dar papildyti: kai pažeidimai žinomi iš anksto, turi sankcionuoti teisėjas. Kokie gi įstatymai nustato tą tvarką ir atvejus? Tai nustato Baudžiamojo proceso kodeksas. Jeigu kolega R.Sedlickas turėjo omeny, kad tie pareigūnai darys kratą, tai tokie procesiniai veiksmai yra sankcionuojami. Atrodo, spalio 27 d. Seimas papildė dabar galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą ir numatė, kad tokius veiksmus sankcionuoja teismas. Pasakyčiau, kad iš esmės tai yra numatyta. Yra dar vienas įstatymas, kuris numato ir dėl policijos veiklos, ir STT, kur yra panašios funkcijos, panašios tų tarnybų pareigūnų teisės. Ten, sakyčiau, yra dar griežčiau. Kai nusikaltimas yra įvykdytas ir asmuo įtariamas arba siekiama užkirsti kelią vykdomam nusikaltimui, pareigūnai turi teisę pagal tuos įstatymus be sankcijos. Bet Policijos veiklos įstatymas šiai tarnybai nebus taikomas, nes jie turi savo įstatymą, vadinasi, lieka Baudžiamojo proceso kodeksas. O jame tai yra numatyta. Numatyta įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Siūlyčiau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų R.Vaštakas. Atsisakote. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, registruokimės ir balsuosime dėl Seimo nario R.Sedlicko teikiamo pasiūlymo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nario R.Sedlicko siūlymo, susijusio su 13 straipsnio, dabartinio 11 straipsnio, 4 dalies papildymu.

Už – 14, prieš – 33, susilaikė 10. Pataisai nepritarta.

Eilės tvarka grįžtame toliau pastraipsniui prie 12 straipsnio, kuriam pataisą pateikė kolega A.Plokšto. Jau buvo pritarimas, kad ji būtų svarstoma. Kviečiu kolegą dar pristatyti savo pataisą.

A.PLOKŠTO. Mano pataisa susijusi… 14 punkte buvo parašyta dėl komercinės paslapties, kurią privalo saugoti ją sužinojęs žmogus. Tai yra jeigu jau turi teisę supažinti su viskuo, tai neturi teisės visiems pasakoti, kiek pinigų yra to banko seife.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Nors komitete ir nebuvo svarstyta ši pataisa, bet aš manau, kad būtų galima jai pritarti.

PIRMININKAS. Ką apie tai mano pranešėjas?

J.SABATAUSKAS. Taip pat siūlyčiau pritarti, nes reikalingas toks papildymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant kalbančių prieš, aš klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti 12 straipsnio pataisai, kurią teikia kolega A.Plokšto. Ačiū. Nesant prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.

Lieka dar viena pataisa, kurią teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susijusi su 24, dabar su naujos redakcijos 22 straipsniu. Tai yra susijęs su pasiūlymais Vidaus reikalų ministrui. Klausiu, ar kolega A.Sadeckas nori pristatyti šį pasiūlymą? Prašom.

A.SADECKAS. Tai vėl, komiteto nuomone, įeina į visą mūsų pasiūlymų koncepciją. Aš manau, kad dėl jos irgi reikia apsispręsti balsavimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis pranešėjas nori pakomentuoti?

J.SABATAUSKAS. Kadangi siūloma papildyti straipsnį ir jame išdėstyti pasiūlymus vidaus reikalų ministrui dėl įstatymo lydimųjų teisės aktų parengimo, dėl siūlymų, kuriems nebuvo pritarta, aš nematau prasmės pritarti ir šiam.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu kolegas balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl 22 straipsnio teikiamų pasiūlymų.

Už – 4, prieš – 15, susilaikė 14. Nepritarta šiam pasiūlymui. Patikslinkite mane, gerbiamais pranešėjau, ar mes apsvarstėme visus pasiūlymus, kuriems nebuvo pritarta?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi mes apsvarstėme pasiūlymus, susijusius su šiuo įstatymu, dabar galėtume apsispręsti dėl viso įstatymo su pataisomis, kurioms buvo pritarta, pritarimo ar nepritarimo joms po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų kantrybę. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, registruokimės, balsuosime dėl viso įstatymo

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo įstatymo projektui Nr.IXP-13378 su pataisomis, kurioms buvo pritarta po svarstymo.

Už – 34, prieš – 2, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymui su pataisomis, kurioms buvo pritarta, yra pritarta. Taip pat noriu jus informuoti, kad Vyriausybė siūlo įstatymą svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Kviečiu balsavimu išsakyti, ar Seimas pritaria tam, kad šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka? Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 4, susilaikė 8. Seimas apsisprendė, kad yra taikoma skubos tvarka. Aš siūlyčiau dabar, prieš pereinant prie lydinčiųjų teisės aktų, padaryti 10 min. pertrauką iki 12.30 valandos.

Pertrauka

Baudžiamojo proceso kodekso 25 ir 134 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1338(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame mūsų posėdį. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Eilės tvarka turėtume svarstyti lydinčius teisės aktus. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Pranešėjo nėra. Gal kas kitas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto būtų pasiruošęs pristatyti? Kadangi tai yra lydintys teisės aktai ir yra bendras pagrindinio komiteto sutarimas, ar mes galime laikyti, kad išklausėme mano informaciją apie pagrindinį komitetą. Vis dėlto yra kolega J.Sabatauskas. Kviesčiau jus iš tribūnos pateikti Baudžiamojo proceso kodekso 25 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1338. Ruošiasi G.Šivickas papildomo komiteto vardu.

J.SABATAUSKAS. Kolegos, šis įstatymas yra lydintysis ir jame faktiškai daromi formalūs pakeitimai, susiję su prieš tai svarstytu įstatymu. Po pateikimo jokių siūlymų nebuvo gauta. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Buvo tobulinta atsižvelgiant į pastabas ir išvadas Seimo Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo ir Generalinės prokuratūros.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pateikimą uždusus. Papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, tikiuosi, ne taip uždusęs, pateiks kolega A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 25 ir 134 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Generalinės prokuratūros pastabas bei pasiūlymus, taip pat į Aukščiausiojo Teismo pasiūlymus. Galutinė išvada – komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengiant patobulintą įstatymo projektą atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje išreikštą nuomonę bei argumentus dėl pateiktų pasiūlymų. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio įstatymo diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių taip pat nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galime po svarstymo pritarti įstatymui bendru sutarimu? Pritarta lydinčiajam įstatymui bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁵, 187, 225, 259¹, 266, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 225³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1339(2*) (svarstymas)

1-3c klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1339. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegą J.Sabatauską kviečiu į tribūną.

J.SABATAUSKAS. Šis įstatymo projektas taip pat yra lydintysis. Jame daromi tam tikri pakeitimai dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Teisės instituto ir Biudžeto ir finansų komiteto pastabas. Šešiais balsais už, vienu prieš komitetas pritarė patobulintam projektui ir jums siūlo taip pat pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviesčiau pateikti A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto išreikštą nuomonę bei argumentus dėl pateiktų pasiūlymų. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Todėl aš klausiu, ar mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, po svarstymo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu.

Komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio  pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1340(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1-3d klausimą – Komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1340. Pagrindinis šiuo atveju yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kolega A.Butkevičius pateiks išvadą. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir joms pritarė. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas šį kartą yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviesčiau J.Sabatauską pateikti.

J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pagrindiniam komitetui – Biudžeto ir finansų komitetui siūlo atsižvelgti į Teisės departamento siūlymus bei mūsų komiteto patarėjo siūlymus. Bendru sutarimu pritarta šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas išklausytas. Dėl šio klausimo diskusijoje pageidaujančių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes įstatymo projektui po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta įstatymo projektui bendru sutarimu.

Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1341(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-3e klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų projektas Nr.IXP-1341. Pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas. Nežinau, gal šį kartą būtų pasiruošęs G.Šivickas ir arčiau tribūnos. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Šiuo metu nepritarta Teisės departamento išvadoms, pritarta A.Butkevičiaus pasiūlymams dėl įstatymo įsigaliojimo. Komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tribūnoje – kolega J.Sabatauskas

J.SABATAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat nepritarė Teisės departamento pastaboms. Bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra, dėl motyvų kalbėti taip pat nėra norinčių. Klausčiau, ar galima įstatymui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Įstatymui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1342(2*) (svarstymas)

Svarstome paskutinį lydintįjį įstatymą – Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1342. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto – pagrindinio komiteto – pranešėją J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Teisės departamento, taip pat Aukščiausiojo Teismo, Biudžeto ir finansų komiteto pastabas. Iš dalies daugeliui jų pritarta, kai kurioms nepritarta. Teikia patobulintą įstatymo projektą. Bendru sutarimu pritarta patobulintam įstatymo projektui. Siūlome pritarti ir Seimui. Po pateikimo siūlymų nebuvo gauta iš asmenų, turinčių iniciatyvos teisę.

PIRMININKAS. Dėkui. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. G.Šivickas, matau, pasiruošęs.

G.ŠIVICKAS. Komitetas taip pat apsvarstė Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymus. Pasiūlė pagrindiniam komitetui tokią išvadą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniu paskirtam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, rengiant patobulintą įstatymo projektą, atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje išreikštą nuomonę bei argumentus dėl pateiktų pasiūlymų. Ir antra. Pasiūlyti Seimui kartu su įstatymo projektu Nr.IXP-1342 svarstyti ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1365, nes šie abu projektai tarpusavyje yra susiję. Projektui pritarta bendru sutarimu, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas mūsų antrąjį pasiūlymą atmetė.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų kalbėti norinčių taip pat nėra. Ar aš galiu daryti prielaidą, kad įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Tuomet baigiame svarstyti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu susijusius įstatymų projektus. Kaip ir pagrindinis, šie lydintieji projektai bus svarstomi skubos tvarka. Kviečiu registruotis, kolegos. Kartu aš norėčiau pasitarti su jumis.

Ar prieštarautų kolegos, kad mes, prašant teikėjams, dabar svarstytume 1-9a ir 1-9b klausimus? Gerai. Taigi primenu, kad vyksta registracija.

Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-661(2*) (priėmimas)

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi pereiname prie 1-9a klausimo – Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-661. Priėmimas. Aš prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį D.Veličką trumpai pateikti klausimą.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu, kad jūs priimtumėte arba ne Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra gautas vienas siūlymas. Ar komitetas turėjo progos jį apsvarstyti?

D.VELIČKA. Komitetas šio siūlymo nesvarstė, tačiau šio siūlymo, kurį teikia Seimo narys ponas P.Jakučionis, esmę komitetas yra aptaręs ir tokiam teikimui nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl 1 straipsnio, kolegos, ar mes galėtume?.. Taip, dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio, kolega Jakučioni? Ar dėl 1 straipsnio? Taip, dėl 1 straipsnio. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų – J.Sabatauskas. Balsavimo motyvai prieš. Dėl viso? Gerai. Ačiū. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Taip, prieštaravimų nėra. Priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra gautas kolegos P.Jakučionio siūlymas. Prašyčiau jus trumpai jį pateikti.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš siūlau iš viso išbraukti 2 straipsnį. 1 straipsnis yra toks lyg ir neutralus, o visa esmė yra 2 straipsnyje. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad šio projekto 2 straipsniui yra nepritarusios beveik visos instancijos, kurios pateikė savo išvadas, tai ir Valstybinis patentų biuras, ir Aukščiausiasis Teismas, ir Teisingumo ministerija abejoja, nepritaria ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nenorėčiau labai plačiai komentuoti ir pagrįsti to, tačiau jau vien todėl, kad tiek institucijų, teisinių institucijų, nepritaria šiam siūlymui, siūlyčiau ir Seimo nariams nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau Seimo narių elektroniniu būdu balsuoti dėl to, pritariam ar nepritariam, kad ši P.Jakučionio pataisa būtų svarstoma posėdyje. Deja, nėra pakankamos Seimo narių paramos, kad ši pataisa būtų svarstoma.

Pereiname prie 2 straipsnio priėmimo. Ar dėl 2 straipsnio būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Klausčiau, ar bendru sutarimu mes galėtume pritarti 2 straipsniui? Taip, pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu. Pastraipsniui įstatymo priėmimas yra baigtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų prieš pageidavo kalbėti kolega J.Sabatauskas. Ar jūs liekate prie savo ketinimų? Mygtelėkite mygtuką ir mes įjungsime mikrofoną. Prašau. Dar kartelį. Prašau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šio įstatymo nereikėtų priimti, kadangi Civilinio kodekso 242 straipsnis nustato visai kitaip. Šiuo atveju, jeigu žiūrėsim į 2 straipsnį, firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių kalbos bendrinės kalbos normų bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Pasižiūrėjus tiek į tos komisijos nutarimus, tiek į Lietuvių kalbos įstatymą, šios komisijos sprendimai yra privalomi, todėl nemanyčiau, kad juos reikėtų išbraukti iš įstatymo. O komitete aš klausiau ir, ko gero, dabar retoriškai lieka paklausti: ar bandymas išbraukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų privalumą iš šio įstatymo yra tiesiog kito įstatymo taisymo preliudija? Siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A.Lydeka.

A.LYDEKA. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kolega P.Jakučionis minėjo, kad yra išsakyta pastabų, negatyvių pastabų pirmajam įstatymo projektui. Mes jau priiminėjam antrąjį įstatymo projektą. Dėl Valstybinės kalbos komisijos. Atkreipsiu dėmesį, kad sprendimai yra privalomi bet kokiu atveju. Tai yra teisininkų ginčo metu atsiradusi nuostata, kad galima išbraukti, nes bet kokiu atveju Valstybinės kalbos komisijos nuostatos privalomos visiems juridiniams, fiziniams asmenims. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs visas šias nuostatas, surengęs klausymus, pritarė šiam antrajam įstatymo projektui ir siūlo jį palaikyti, balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi tas įstatymas reikalauja Civilinio kodekso pataisos, tai aš norėčiau jus patikinti, kad Civilinis kodeksas nebus taip greitai taisomas, kaip to norėtų projekto autoriai. Jeigu bus taisomas apskritai. Civilinis kodeksas yra toks kapitalinis dokumentas, kurio mes neturėtume kaitalioti taip, kaip kam šauna į galvą.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kai svarstomi tokie svarbūs įstatymų projektai, matyt, reikėtų išgirsti visus argumentus ir tai, kad Seimas ir valstybinės institucijos dažnai ignoruoja ir sudaro įvairių papildomų kliūčių privačioms iniciatyvoms. Tai jau yra tapę faktu Lietuvoje. Toks įstatymo projektas tikrai leistų sumažinti biurokratines procedūras ir paspartinti firmų steigimą, registravimą teisėtai patentuojant, o vėliau ir vartojant tą patį firmos vardą. Todėl tikrai sumažėtų tokių atvejų, kai firmos užpatentuoja vieną pavadinimą, o praktinėje veikloje ir reklamoje vartoja visiškai kitus, labiau suprantamus ir priimtinus visuomenei vardus. Manau, reikia išvengti tokių visiškai neargumentuotų kliūčių, jeigu mes šias kliūtis šiandien panaikintume, tai tikrai palengvintume privataus verslo ir firmų registracijos tvarką Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-661, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 7, susilaikė 12.

Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų dar kartą registruotis, kad būtų daugiau kaip pusė užsiregistravusių balsų. Taigi, kolegos, registruojamės, balsuosime pakartotinai. Vyksta pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-661 priėmimo. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė 18, įstatymas Nr.IXP-661 priimtas.

Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1462 (pateikimas)

Svarstome su juo susijusį 1-9b klausimą – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1462. Kviečiu į tribūną šio klausimo teikėją A.Lydeką.

A.LYDEKA. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, šis siūlomas įstatymas yra susiję su prieš tai priimtu įstatymu. Yra siūloma pakeisti Civilinio kodekso vieno straipsnio vienos dalies vieną nuostatą, tai, ką mes kiek plačiau padarėme įstatymu, panaikindami vieną alogizmą, tai tokį patį nesusipratimą siūloma pakeisti ir Civiliniame kodekse. Tai yra nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje, vietoj jos įtvirtinant nuostatą, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra suprantamas kaip firmos vardas ir neklaidina visuomenės. Toks pakeitimas suteiktų galimybę aiškiai praplėsti firmos simbolinių vardų kiekį, palengvintų firmos vardo parinkimą. Būtų panaikinta neatitinkanti logikos dėsnių dabartinė nuostata, kad firmos simbolinis vardas gali būti įregistruojamas tik tada, jeigu toks vardas yra nusistovėjęs visuomenėje. Jis gali nusistovėti tik tuo atveju, jeigu jis patenka į rinką. Neregistruotas, savaime nesuprantama, rinkoje nebus vartojamas, netaps nusistovėjęs, taigi ir registruojamas niekada negalės būti. Šį nesusipratimą, kitaip negalėčiau pavadinti, siūlau pakeisti šio įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis yra V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prieš tai priimant įstatymą, kolega A.Sakalas sakė, kad kodeksas, ko gero, nebus keičiamas. Ar jūs labai nusivilsite, jeigu iš tikrųjų nebus keičiamas kodeksas, ir tas, kur ką tik priėmėme įstatymą, nebus realiai įgyvendinamas, jeigu nebus pakeistas kodeksas? Kokia būtų jūsų nuomonė?

A.LYDEKA. Dėkui už klausimą. Nusivilti ar nenusivilti tikriausiai ne taip yra svarbu, kaip A.Lydeka reaguos. Manau, mūsų visų, čia sėdinčiųjų Seime, tikslas yra, kad mūsų priimami įstatymai būtų kokybiški, suprantami, teisingi, kad kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų juo naudotis. Jeigu mes akivaizdžiai, kolegos, matome, kad yra alogizmas, kad yra nesusipratimas, tai ar nebūtų teisingiau nebūti užsispyrusiems, kad dar nelieskime Civilinio kodekso, palaukime vieną kitą dienelę, o paskui jau imsime ir daug ką pakeisime, o gal iš tikrųjų nedidelį nesusipratimą paimkime ir vieningai, draugiškai visi ištaisykime.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat jūsų norėtų dar klausti A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs bent pasiklausėte Civilinio kodekso darbo grupės nuomonės, darbo grupės vadovo, sakykime, profesoriaus V.Mikelėno nuomonės? Ar ši pataisa nesugriaus visos Civilinio kodekso struktūros? Ar jūs turite tą nuomonę? Šiandien yra tokia praktika, kad kiekviena save gerbianti ministerija ar pilietis būtinai taiso kokį nors kodeksą?

A.LYDEKA. Jeigu kodeksuose yra tam tikrų trūkumų, tai tikriausiai nėra blogai, kai yra pasiūlymų keisti tuos kodeksus. Atsakant konkrečiai į jūsų, gerbiamasis pirmininke, klausimą, tai, be abejo, rengdamas šio įstatymo pasiūlymus derinau juos su teisininkais, dirbančiais pačiose įvairiausiose struktūrose. Ką jau kalbėti apie tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo klausimu buvo surengęs klausymus, taip pat su šiuo aspektu susijęs svarstymas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kalbant konkrečiai apie jūsų vadovaujamą komitetą. Bendrai atsakant, taip, be abejo, derinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar mes galėtume, taupydami laiką, pritarti bendru sutarimu be balsavimo motyvų? A.Macaitis – už.

A.MACAITIS. Dėkoju. Norėčiau kreiptis į visus ir siūlau pritarti šiam siūlomam projektui. Žinome, kaip verslas dabar nelengvai gyvena. Ne tik kad mes finansiškai menkai galime padėti, bet dar sukuriame įvairiausius biurokratinius dalykus, kad tik būtų sunkiau veikti, dirbti ir panašiai. Įsivaizduojate, kokį mes dėstome argumentą! Štai kažkodėl vieno įstatymo ar kodekso negalėsime pakeisti. Tai yra absurdų absurdas. Ko mes čia visi sėdime? Manau, reikėtų, kad kuo mažiau būtų biurokratinių dalykų. Tai yra visiškai logiškas ir palaikytinas dalykas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu eisime tuo keliu, mes iš naujo Civilinio kodekso greitai nieko neturėsime. Jis bus visas pakeistas, sujauktas ir sumaitotas. Tokius pakeitimus reikia daryti labai labai atsargiai. Jeigu bus pritarta po pateikimo, jau priimti jo skubos tvarka ar kokia kita tvarka, o ne, tarkime, vėlios vasaros laiku, tikrai nesiūlyčiau ir kiek galėsiu, tam priešinsiuosi, nes vienu pataisymu galime sugriauti visą sistemą. O toks pasakymas, kad ką dabar daryti, jeigu blogas Civilinis kodeksas, tai, ponai, patys priėmėme Civilinį kodeksą, patys žiūrėjome, visi matėme. Jeigu yra dar kokių nors spragų, tai jas reikia taisyti ne kiekvieną dieną ar kas antrą dieną, o taisyti ne dažniau kaip porą kartų per metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų. Bendro sutarimo nėra. Todėl registruojamės, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymui Nr.IXP-1462. Už – 45, prieš – 4, susilaikė 5, po pateikimo įstatymui yra pritarta. Replika po balsavimo. G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau kreiptis į gerbiamąjį A.Sakalą iš principo. Reikalas yra tas, kad aš iš tikrųjų palaikau idėją, kad kodeksus keisti reikėtų kartu su susikaupusiomis teikiamomis pataisomis, t.y. sistemą, o ne vieną ar kitą. Mes, be jokios abejonės, negalime nepritarti po pateikimo tiems pateikimams, kurie akivaizdžiai rodo, kad yra problemų. Mes negalime būti tokie žmonės, kurie staiga dėl to, kad mes matome problemą, bet nusprendėme, kad tos problemos nematysime, pakeisime savo prigimties principą. Aš labai džiaugiuosi, kad įvyko štai toks balsavimas, nes maniau, kad reikia pritarti, ir džiaugiuosi visais Seimo nariais, kurie randa bėdų mūsų kodeksuose. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Turėtume apsispręsti dėl tolesnio svarstymo tvarkos. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir preliminarią svarstymo datą numatyti gegužės 7 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Ačiū. Pritarta tokiai svarstymo procedūrai.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-691(2*) (priėmimas)

Grįžtame prie 1-4 darbotvarkės klausimo – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-691. Priėmimo stadija. Aš kviesčiau į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją E.Masiulį. Kolega Masiuli! 1-4 darbotvarkės klausimas – valstybės politikų, teisėjų ir pareigūnų darbo apmokėjimas.

E.MASIULIS. Tiesiog noriu pasakyti, kad priėmimo stadijoje šiandien Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas, susidedantis iš vieno straipsnio, o šio straipsnio esmė, kad duomenys apie valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį yra vieši ir šių duomenų pateikimo tvarką iki 2002 m. birželio 1 d. nustato Vyriausybė.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū. Vienintelis straipsnis, prašom iškart dėl viso įstatymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Registruojamės, paskui balsuosime.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Balsuojame dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-691, priėmimo.

46 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.IXP-691, priimtas.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1354* (priėmimas)

1-5 darbotvarkės klausimas – Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo, 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1354. Priėmimo stadija. Pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadą turėtų pateikti J.Razma, bet kadangi nėra jokių pasiūlymų ir pastabų, aš manau, kad galėtume pereiti prie viso įstatymo priėmimo, nes yra vienas vienintelis straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl aš kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Balsuojame dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-1354, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 52 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-1354 priimtas.

Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-656(3*) (priėmimas)

1-6 darbotvarkės klausimas – Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-656. Priėmimo stadija. Kaimo reikalų komiteto pranešėją poną E.Karečką kviečiu į tribūną.

E.KAREČKA. Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidentas yra pateikęs dekretą, kuriuo siūloma pakeisti Žemės reformos įstatymo 7 straipsnį ir pripažinti netekusiu galios jo 1 punktą, kuriame numatoma Vyčio Kryžiaus ordininkams nemokamai suteikti žemės sklypus. Kaimo reikalų komitetas šiam įstatymo projektui pritarė. Komiteto vardu siūlau daryti Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projekto priėmimo pertrauką ir abu įstatymų projektus sujungti į vieną.

PIRMININKAS. Jeigu teisingai supratau, jūs komiteto vardu siūlote padaryti pertrauką? Ačiū. Supratome. Lieka konstatuoti, kad šio klausimo priėmimo stadijoje yra padaryta pertrauka.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-844(2*) (priėmimas)

1-7 darbotvarkės klausimas, įstatymo registracijos Nr.IXP-844, taip pat priėmimo stadija. Kviečiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją N.Medvedevą į tribūną. Tribūnoje – N.Medvedevas.

N.MEDVEDEV. Nuo to momento, kai buvo pritarta po svarstymo, jokių pokyčių neįvyko. Įstatymo esmė yra ta, kad patikslinama, kokie dokumentai yra valstybės paslaptis – dokumentų blankai, alkoholinių gėrimų ir tabako akcizų nustatymo specialieji ženklai. Jokių pokyčių nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadą, kuri gauta vakar?

N.MEDVEDEV. Taip, buvo patikrinta, ar tikrai yra nesutapimas dėl to, kad Akcizų įstatyme nepažymėti šie dalykai. Patikrinta. Gavome Finansų ministerijos išvadą, kad viskas gerai, viskas atitinka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienas straipsnis. Taigi proga kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Pageidaujančių nėra.

Pereiname prie įstatymo priėmimo. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-844 priėmimo. Vyksta balsavimas.

55 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas Nr.IXP-844 priimtas.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-548(3*) (priėmimas)

1-8 darbotvarkės klausimas, įstatymo registracijos Nr.IXP-548. Priėmimo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A.Poplavskį kviečiu į tribūną.

A.POPLAVSKI. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimui priimti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Per šį laikotarpį yra gauta… Gal pirmiausia priminsiu, kad šiuo įstatymu siekiama atkurti dalies Lietuvos Respublikos valstybės saugumo sistemos pareigūnų garantijas, kurių apribojimai atsirado dėl 1998 m. liepos 1 d. priimtoje keičiamo įstatymo pataisoje atsiradusios techninės klaidos. Yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje rašoma, kad, siekiant išvengti dviprasmių nuostatų aiškinimo, keičiamo įstatymo 6 ir 16 straipsnių 2 ir 4 dalis reikėtų papildyti žodžiais “vidaus reikalų, valstybės saugumo”… įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”. Šiai nuostatai Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš dalies pritarė. Manome, kad šiuo įstatymo projektu keičiamas tik 16 straipsnis. Šį straipsnį mes patikslinsime būtent įrašydami žodžius “Lietuvos Respublikos”. Kitų pastabų negauta.

PIRMININKAS. Aš norėčiau pasitikslinti dėl Teisės departamento išvados.

A.POPLAVSKI. Iš dalies pritarėme.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi vienas straipsnis, todėl iš karto dėl viso įstatymo. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Kviečiu registruotis. Aš prašyčiau dar kartą registruotis, dingo rezultatai. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-548 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 50 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1410 (svarstymas)

Svarstome 1-10 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-1410. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A.Melianą į tribūną, ruošiasi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas taip pat į Teisės departamento išvadas, kurias gal aš jums iš dalies pateiksiu, kad įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą yra nustatytos remiantis solidarumo bei draudimo principais… todėl siūlymas nustatyti su išmoka nesusietą įmokos dydį nesiderina su draudiminiu principu. Bazinei pensijai (šiuo metu 138 Lt) gauti nustatyta pusės bazinės pensijos (69 Lt) įmoka paremta ne tik draudimo principu, bet ir aktuariniais skaičiavimais. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnyje nustatytas 30 metų būtinasis valstybinio socialinio draudimo stažas. Remiantis asmens vidutinio gyvenimo trukme galima teigti, kad vidutiniškai senatvės pensijos gavėjui pensija mokama 15 metų. Taigi galima preziumuoti, kad asmeniui, kuris 30 metų mokėjo socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti, per 15 metų, kuriuos jis gaus pensiją, bus išmokėtos jo faktiškai tuos 30 metų mokėtos draudimo įmokos. Priėmus siūlomas nuostatas šis santykis bus pažeistas, nes didėjant bazinei pensijai įmokos liks tos pačios, o išmokos didės. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas yra projektą atmesti, nes jame siūlomos nuostatos pažeidžia draudimo principą. Balsavo taip: 3 – už, 2 – prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš nenorėčiau dabar kviesti į tribūną kolegos A.Butkevičiaus, nes, kaip mes išgirdome, pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas yra atmesti teikiamą įstatymo projektą, todėl dabar dėl to turėtume apsispręsti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pritarimo arba nepritarimo komiteto išvadai? S.Burbienė – motyvai prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau vis dėlto nepritarti komiteto išvadai, juo labiau kad ir papildomas komitetas jai nepritarė. Motyvai būtų tokie, kad tuo norėta kaip tik nedidinti to mokesčio, kuris yra mokamas bazinei pensijai gauti, todėl manau, kad kiekvieną kartą didinant bazinę pensiją reikėtų keisti tą skaičių. Vargu, ar tai yra tikslinga. Taigi vis dėlto siūlyčiau ne skubėti atmesti projektą, o galbūt skirti kitą komitetą, jeigu taip jau nutartume, ir tada žiūrėti, kas bus toliau. Tegul apsvarsto visapusiškai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, išties visi suprantame, kad ši įstatymo pataisa yra susijusi su bazinės pensijos didinimu, tačiau būtų labai blogas precedentas, jeigu būtent dėl to žingsnio mes naikintume viso socialinio draudimo draudiminį principą. Tikrai būtų negeras precedentas ir tokiu atveju iš tikrųjų būtų sunku rasti ryšį tarp įmokų ir išmokų. Pagalvokime, ar nenaikiname visos sistemos draudiminio principo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, kolegos. Motyvai išsakyti. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl pritarimo arba ne pagrindinio komiteto išvadai. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl pritarimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai, kuria siūloma atmesti įstatymo projektą.

19 Seimo narių pritarė atmetimui, 29 – prieš, 6 susilaikė. Tokiu atveju Statuto 151 straipsnio nustatyta tvarka mes dabar turėtume pavesti kitam pagrindiniam komitetui arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Aš siūlyčiau vis dėlto pavesti kitam komitetui. Kad kada nors suteiktume galimybę į tribūną dėl šio klausimo ateiti kolegai A.Butkevičiui, siūlau pavesti Biudžeto ir finansų komitetui. Gerai? Ar galime nuspręsti, nes tai yra tikrai formalus klausimas, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū už jūsų supratimą. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, kuris turėtų pateikti patobulintą įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1448(2*) (svarstymas)

Eilės tvarka svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą, registracijos Nr.IXP-1448. Svarstymo stadija. Primenu, taikoma skubos tvarka. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komiteto pirmininką P.Papovą kviečiu pateikti. Ruošiasi papildomo – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, atsižvelgęs į Seimo Teisės departamento išvadas, Savivaldybių asociacijos ir kai kurių Seimo narių, Seimo nario H.Žukausko pasiūlymus, šiek tiek jį patobulino ir pritarė. Siūlo Seimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto – papildomo komiteto – išvadą kviečiu iš tribūnos pateikti G.Kniukštą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas komitetas vakar Seimo pavedimu apsvarstė Seimo narių grupės pateiktus šiandien svarstomų trijų įstatymų projektus ir jiems pritarė. Svarstymo metu komitetas taip pat įvertino gautus pasiūlymus ir pastabas šiems projektams. Komitetas nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”, nes savivaldybės, priėmus šį įstatymą, turės organizuoti paramos teikimą žemės ūkiui, todėl turės dalyvauti integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje, kuriai griežtą tvarką ir reikalavimus nustatė Europos Sąjunga. O kaip žinome, Europos Sąjungos direktyvos ir reikalavimai turi atsispindėti nacionaliniuose teisės aktuose.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nario H.Žukausko siūlymui pakeisti Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnį įrašant, kad netenka galios 10 straipsnio 7 punktas, kuriuo apskritims buvo deleguota funkcija prižiūrėti, kaip vykdomi Žemės ūkio bendrovių įstatymo reikalavimai, ir pasiūlė šią funkciją deleguoti savivaldybėms, papildant Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 29 punktą.

Be to, komitetas nepritarė Seimo Teisės departamento siūlymui svarstyti, ar projekto 1 straipsnyje nurodoma sąvoka “žemės ūkio mašinos” neapima savaeigių traktorių. Noriu pabrėžti, kad šio projekto 1 straipsnio 28 punkto redakciją pateikė Žemės ūkio ministerija, kuri suderino šį klausimą su Vidaus ir Susisiekimo ministerijomis.

Labai apgailestauju, kad pagrindinis komitetas nepritarė Apskrities valdymo ir Melioracijos įstatymų pakeitimams, kuriais numatoma apskrities viršininkui deleguotą valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūros funkciją perduoti savivaldybėms. Kaimo reikalų komiteto narių nuomone, šią funkciją kur kas geriau ir efektyviau atliktų savivaldybių žemės ūkio skyriai.

Dar yra keletas pastabų, bet gal aš jas pasakysiu tada, kai bus svarstomi šie projektai. Siūlau balsuoti ir pritarti šiems įstatymų projektams po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi išklausėme papildomo komiteto išvadą. Diskusijoje… Prašau? Dabar turėtume apsispręsti dėl pagrindinio komiteto siūlymo. Bet prieš tai turėtume balsuoti ir apsispręsti dėl pataisos, kurią teikia H.Žukauskas, nes jai nepritarė pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašyčiau kolegą pasinaudoti proga ir trumpai pateikti savo pataisą.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prie Kaimo reikalų komiteto pirmininko pranešimo norėčiau pridėti keletą pastabų agituodamas, kad balsuotų už šią mano pataisą.

Esmė yra tokia, kad Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymo priežiūra dabartiniu metu nėra vykdoma. Manau, kaimo rajonų bendrovių buvę direktoriai, buvę žemės ūkio vadovaujantys ir Seime sėdintys asmenys visiškai pritaria tokiam dalykui. Man atrodo, logiškiau būtų atsižvelgiant į tai, kad kiekvienos partijos programoje buvo įrašytos tokios frazės kaip “savivaldos stiprinimas”, ir darbais tą paremti. Labai ačiū. Aš prašyčiau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – V.Einoris. Prašom. Minutėlę.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tam, ką pasakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Prašau pritarti po pateikimo su tomis pataisomis. O paskui prieš balsavimą dar galima pasižiūrėti ir labai rimtai tuos dalykus patvarkyti. Reikia leisti į gyvenimą, nes laikas neleidžia mums delsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė H.Žukausko pasiūlymą dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymo priežiūros. Dabartiniu metu ją pagal įstatymą vykdo apskrities viršininko administracija. Siūloma, kad tai vykdytų savivaldybės.

Mūsų nuomone, ši pataisa buvo pateikta labai staigiai ir ji buvo priimta anksčiau. Manome, kad apskritai ši nuostata prieštarauja privačios įmonės veiklos kontrolei. Tada reikėtų ir akcinių bendrovių kontrolę atlikti, ir t.t. Šiuos dalykus atlieka teisėsaugos institucijos, o valstybinėms institucijoms nesuteikta teisė. Komitetas mano, kad ateityje apskritai šios nuostatos reikėtų atsisakyti. Todėl ir nesiūlo keisti įstatymo. Dabartiniu metu prižiūri apskrities viršininko administracija, tegul ji kol kas ir prižiūri. O ateityje reikės svarstyti, ar apskritai reikalinga tokia nuostata privačiai įmonei kontroliuoti. Todėl komitetas nusprendė nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme kalbas dėl balsavimo motyvų svarstant H.Žukausko pataisą. Dabar turėtume balsuoti dėl šios pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: 26 – už, prieš – 11, 9 susilaikė. Pataisai yra pritarta. Dabar dėl viso įstatymo projekto su pataisa, kuriai mes buvome pritarę, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų už – V.Rinkevičius. Prašau.

V.RINKEVIČIUS. Visi klausimai, kurie aptariami šiame įstatymo projekte, yra labai glaudžiai susiję su savivaldybėmis, tai susiję ne tiktai su ekonominiais santykiais, tačiau ir su užimtumo, socialiniais reikalais. Savivaldybės yra arčiausiai šių reikalų ir daugiausia bendrauja su visomis įmonėmis bei kitais ūkio subjektais, esančiais jų teritorijoje. Tuo tarpu apskritys labai simboliškai arba apskritai nusišalina nuo to darbo ir jokios įtakos nedaro. Todėl yra visiškai logiška, ir pritariu, kad tie visi darbai, tos funkcijos būtų pavestos savivaldybėms. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Manau, nėra gerai, kad savivaldybės pačios atliks darbus ir pačios juos kontroliuos. Todėl aš siūlau balsuoti prieš visą projektą ir palikti kaip buvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime, pritariame ar ne įstatymo projektui po svarstymo. Vyksta registracija. Prašyčiau nešurmuliuoti.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1448, ar pritariame, ar nepritariame jam po svarstymo. Prašom susilaikyti nuo komentarų balsavimo metu. Vyksta balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 2, susilaikė 6, įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Mes stabtelėjome dėl paprasto klausimo. Salėje yra Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Turime informaciją, kad Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar, kolega Juršėnai, galėtumėte patvirtinti tai? Gerai. Dėl ypatingos skubos tvarkos, manyčiau, netektų abejoti dėl Seimo Pirmininko siūlymo. Ar galėtume apsispręsti bendru sutarimu, kad yra ypatingos skubos tvarka? Gerai. Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Ar galėtume sutarti, kad šį įstatymą svarstytume ketvirtadienį? Gerai. Ačiū. Tai leistų mums dar kartą peržiūrėti, kad neliktų jokių spragelių. Juo labiau kad buvo pritarta ir pataisai, kuri buvo teikta, nors pagrindinis komitetas jai nepritarė. Taigi ketvirtadienį šis klausimas bus priimamas plenariniame posėdyje.

Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1449 (svarstymas)

Lydintysis teisės aktas – projektas Nr.IXP-1449. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nieko sudėtingo neįvyko, kad buvo priimta H.Žukausko pataisa dėl žemės ūkio bendrovių. Apskrities įstatymą komitetas svarstė ir siūlo Seimui jį atmesti, nes yra siūloma valstybinė melioracijos ir hidrotechninių įrenginių priežiūra. Tokią funkciją panaikinti apskrities viršininko administraciją… nors jos niekam nesiūloma perduoti, bet tą funkciją turėtų vykdyti kokia nors institucija. Kol kas neaišku, kokia institucija tai galėtų vykdyti. Žemės ūkio ministerijos funkcijos ne tos, nes ji negali kontroliuoti ūkinės veiklos tiesiogiai. Ji tiktai gali formuoti politiką ir įgyvendinti įstatymus bei vykdyti kontrolę per institucijas prie Žemės ūkio ministerijos arba per apskritis. Taigi šios funkcijos ministerija negalėtų vykdyti. Melioracijos ir hidrotechninių įrenginių priežiūros funkcija neperduodama savivaldybėms, perduodama tiktai ūkinė veikla, sakykime, tai būtų melioracijos darbų organizavimas, skiriamų lėšų panaudojimas, o kontrolės funkcija neperduodama. Jeigu, sakykim, būtų toks pasiūlymas perduoti, tai pagal valdymo teoriją ir praktiką tas, kas vykdo darbus arba organizuoja darbus, negali kontroliuoti savo darbo, o turi kontroliuoti kitos veiklos srities įstaiga. Todėl dėl šių priežasčių komitetas siūlo Apskrities valdymo įstatymą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra siūloma, kad tol, kol mes nesame apsvarstę siūlymo atmesti įstatymo projektą, negalėsime išklausyti papildomo komiteto išvados. Dėl balsavimo motyvų, kad įstatymas būtų atmestas, prašyčiau kalbėti V.Einorį.

V.EINORIS. Oi, ne, atvirkščiai. Atvirkščiai, atvirkščiai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už, kad būtų atmesta, – G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai atsiprašau, nes ne tą mygtuką paspaudžiau. Aš pasisakau prieš. Jeigu galite suteikti…

PIRMININKAS. Eilės tvarka tada būtų ponas V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, negalima painioti visų šių reikalų. Šiandien būtinai reikia duoti nutartį ir spręsti, jokiu būdu atmesti negalima. Aš noriu paaiškinti, nes čia yra supintas reikalas. Jeigu kalbėsime apie valstybinę hidrotechnikos ir melioracijos įrenginių priežiūrą, tai lyg suprantama, kad norima pavesti savivaldybėms. Nieko panašaus. Kalbėjome apie melioraciją, bet man atrodo, kad bus kitas įstatymo projektas. Aš noriu pasakyti, kad kai kalbėsime apie valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūrą, tai ją turėtų vykdyti Žemės ūkio ministerija kartu su apskričių administracija. Seimo narių grupės pataisa yra labai tinkama, nes visa atsakomybė už darbus ir pačių darbų priežiūrą turi būti numatyta savivaldybėms. O dėl valstybinės priežiūros, tai kai bus priėmimas, mes galėsime 1 dalyje prieš žodžius “atlieka valstybinę darbų priežiūrą Žemės ūkio ministerija” įrašyti žodžius “kartu su apskričių administracijomis”. Nereikės čia laužyti nei etatų, nei nieko. Kodėl aš čia kalbu ir būtina tą dalyką daryti, todėl negalima pavesti vien apskritim? Todėl, kad Respublikoje bus 10 respublikų. Turi būti bendra kontrolės, valstybinės priežiūros sistema, turi būti metodika, turi visos ataskaitos eiti į centrą, apie tai, kas vyksta Respublikoje. Todėl – “Žemės ūkio ministerija kartu su apskričių administracijomis”. Čia būtinai mes prieš priėmimą pateiksime dar kelis papildomus žodžius, todėl viskas bus sudėliota tvarkingai. Ir apskritys bus patenkintos, ir savivaldybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau sutikti su tuo, kas buvo pasakyta kolegos V.Einorio…

PIRMININKAS. Kolega Einori, aš esu priverstas perspėti jus. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Prašyčiau laikytis rimties, ypač tada, kai kalba jūsų frakcijos kolegos.

A.RIMAS. Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sutikti su ką tik kalbėjusio mano kolegos V.Einorio nuomone, kad reikia tas funkcijas, kurias iki šiol atliko valstybinės apskričių administracijos… valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių priežiūrą atlikdavo ir apskritys, ir nuo to nevisiškai buvo nusišalinusi Žemės ūkio ministerija. Manau, kad projekto autoriai nesiūlo niekam perduoti šių funkcijų, nes apskritys ir buvo sukurtos tam, kad vykdytų regioninę valstybinę priežiūrą. Jeigu statybos darbų ir statinių priežiūrą pavesta, Švietimo kontrolę pavesta vykdyti apskritims, tai čia irgi logiška, kad ir toliau išliktų valstybinė melioracijos ir hidrotechninių įrenginių priežiūra, kaip apskrities funkcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų dėl komiteto siūlymo atmesti įstatymo projektą. Taigi dabar turime balsuoti, bet prieš tai gal užsiregistruokime. Prašom. Registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo atmesti įstatymo projektą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad balsavimo metu nei replikos, nei agitavimai nėra leidžiami. (Balsai salėje)

27 – už, 24 – prieš, 4 susilaikė. Pasiūlymui nėra pritarta. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, dabar klausimas turėtų būti pavestas kitam komitetui. (Balsai salėje) Girdžiu siūlymą, kad Kaimo reikalų komitetui. Ar būtų kitų siūlymų? (Balsai salėje) Tinka visiems? Pagrindiniu komitetu, nepritarus atmetimui, yra skiriamas Kaimo reikalų komitetas.

Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1450 (svarstymas)

Svarstome 1-11b, 1-11c, įstatymų projektus Nr.IXP… Čia būtų siūlymas taip pat pavesti Kaimo reikalų komitetui Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektą. Gerai, nes iš esmės ta pati procedūra ir sąsaja aiški.

Gerbiamieji kolegos, 13.46 val. noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą.