Devintasis (205) posėdis
2002 m. kovo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-845(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. kovo 21 d. vakarinį plenarinį posėdį. Be abejo, pirmiausia registruojamės, o po to tarsimės, ar pradedame nuo mirties, ar nuo gimimo. Ar nuo mirties, ar nuo gimimo? (Balsai salėje). Darbotvarkėje – nuo mirties. Prašom registruotis. Nėra tokio įstatymo.

39 Seimo nariai. Pradedame nagrinėti užsilikusius rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Kaip kolega komiteto pirmininkas sakė, jeigu pagal registraciją, tai nuo mirties. Prašom. Sveikatos reikalų komiteto vardu (svarstymo stadija) dėl Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto kalbės kolega K.Kuzmickas. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėjau pateikti komiteto nuomonę dėl Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

Šis projektas yra derinamas su Civiliniu kodeksu. Jis buvo anksčiau. Komiteto teikiamas antrasis variantas patobulintas atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narių pastabas. Dėl Vyriausybės teikto projekto buvo Seimo Teisės departamento tam tikri pataisymai, kuriems pritarta. Taip pat buvo vienas Seimo nario E.Klumbio pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies… tai yra buvo ne vienas: buvo du konkretūs, kuriems iš dalies pritarta, ir vienas nekonkretus, kuris iš esmės nebuvo svarstytas. Žmogaus teisių komiteto išvadoms taip pat buvo pritarta iš dalies. Antrajam patobulintam variantui buvo pateikta Seimo narės D.Mikutienės pataisa, kuriai komiteto posėdyje pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar išklausome kitų komitetų nuomones, tada jau imsimės pataisų? Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – E.Klumbys. Prašom. Ruošiasi A.Lydeka – Žmogaus teisių komiteto vardu.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą dėl šio įstatymo. Noriu pasakyti, kad komitetas šį įstatymo projektą svarstė praeitų metų spalio 3 dieną. Komiteto išvada yra tokia: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pareikštas pastabas, kurioms komitetas pritarė įstatymo projekto svarstymo metu. To naujesnio, patobulinto projekto komitetas nesvarstė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Lydeka ar kuris kitas – Žmogaus teisių komiteto vardu. (Balsai salėje)

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį klausimą. Atskirųjų nuomonių nėra. Bendru sutarimu mes pritarėme šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar pagal Statutą turėtų būti diskusija, o diskusijoje kalbėti užsirašė vienas kolega – Seimo narys E.Klumbys. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš noriu kalbėti apie šio įstatymo projekto du straipsnius – 7 ir 8 straipsnius.

Aš, susipažinęs su patobulintu projektu, matau, kad nėra atsižvelgta į mano pasiūlymą. Pagal visą logiką 7 straipsnio pirmasis ir antrasis punktai kartoja vienas kitą, tiktai viename… pirmojoje dalyje yra pasakyta, kad iš A išplaukia B, o antrojoje dalyje yra sakoma, kad iš B išplaukia A. Aš manau, kad šiuos dalykus reikia sujungti ir šį 7 straipsnį sutvarkyti taip, kad nebūtų kartojimų, kad viename straipsnyje nebūtų vienaip sakančių teiginių, o kitame straipsnyje kitaip.

Dėl 8 straipsnio. Aš manau, kad… čia yra parašyta, jog veiksmų, susijusių su nurodytais kriterijais, nustatymo atlikimo tvarką ir metodiką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Yra kebli situacija. Kiek pamenu, Civiliniam kodekse yra parašyta, kad tuos kriterijus nustato įstatymas. Įstatyme kriterijų nėra. Aš manyčiau, kad mes turėtume arba tvarkyti Civilinį kodeksą, arba 8 straipsnyje įrašyti kriterijus, kaip to reikalauja Civilinis kodeksas, nes negalima palikti įstatymo be kriterijų, kurie yra pagrindas nustatyti smegenų mirtį. Aš manau, kad yra paliktas tikrai didelis defektas.

Ir dar vienas dalykas. Aš, kaip gydytojas, galiu pasakyti, kad smegenų mirties kriterijai suaugusiesiems ir vaikams yra visiškai skirtingi, o čia nėra išskiriami vaikai, nors tai medicininėje literatūroje yra labai aiškiai atskiriama. Smegenų mirties kriterijai vaikams yra daug griežtesni negu suaugusiesiems. Mes neturėtume šiame įstatyme palikti tokių dviprasmybių, aš netgi pasakyčiau, skylių. Aš manau, kad dar reikia tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo dalyvauti diskusijose, kalbėjo, t.y. kalbėjo vienas Seimo narys. Dabar turime susitarti dėl pataisų.

Kviečiu komiteto pirmininką gerbiamąjį K.Kuzmicką į tribūną ir tarsimės ir dėl kolegos E.Klumbio, ir dėl kolegės D.Mikutienės pataisų. Kiek suprantu, komitetas Dangutės pasiūlymams pritaria.

K.KUZMICKAS. Pritaria. Taip.

PIRMININKAS. Bet vis tiek mes formaliai turime susitarti, ar yra dešimt Seimo narių, remiančių šias pataisas. Nereikia? Yra. Ačiū.

Kolega E.Klumbys dėl savo pataisų. Prašom, gerbiamasis Egidijau. Ar jūs sutinkate, kad pritariama iš dalies, ar reikalaujate dėl savo pataisų balsuoti? Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš jau minėjau, kad mano pasiūlymas, tai, kaip aš siūlau išdėstyti 1 dalį, yra 1 ir 2 dalių sujungimas ir labai aiškus pasakymas, kad neabejotinų mirties požymių nustatymas yra kriterijus, jog yra nutrūkusi kraujotaka ir sustojęs kvėpavimas. Aš manau, kad toliau dėstyti tai, kas parašyta straipsnio 2 dalyje, nėra prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada gal komiteto pirmininkas pasakytų, nes kolegos E.Klumbio pirmoji pataisa yra 7 straipsniui, o antroji pataisa – 8 straipsniui, kolegės D.Mikutienės taip pat 8 straipsniui, tai gal vis dėlto iš eilės. Pirma tegul bus E.Klumbio pataisa. Prašom, gerbiamasis pirmininke, dėl 7 straipsnio kolegos E.Klumbio pastabų.

K.KUZMICKAS. Mes pritarėme iš dalies. Straipsnio formuluotė yra patobulinta, bet specialistų buvo pasakyta, kad nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas negali būti neabejotinos mirties požymiai, nes gali būti taikomas dirbtinis kvėpavimas ir dirbtinis širdies masažas, o paskui gali būti atsakas. Tai būtų lyg ir klinikinė mirtis, todėl, jeigu yra neabejotini mirties požymiai, negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas vertinami pagal gaivinimo (…) sistemos atsaką į gaivinimo veiksmus. Jeigu atsako nėra, tada aišku, kad kraujotaka tikrai yra nutrūkusi ir yra neabejotina mirtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad čia yra labai aiškiai pasakyta, ir tai atsispindi tame pagrindiniame siūlyme, kad jeigu jau yra nustatyti neabejotini mirties požymiai, vadinasi, yra nutrūkusi kraujotaka ir sustojęs kvėpavimas. Toliau yra parašyta, kad jei nėra neabejotinų mirties požymių, negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir sustojęs kvėpavimas vertinami pagal gaivinamojo kardiovaskulinės sistemos atsaką į gaivinamojo veiksmus. Viskas čia yra parašyta ir nesikartoja tai, kas yra antrojoje dalyje.

K.KUZMICKAS. Tam mes pritariame. Iš esmės galima palikti jūsų.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kad sutariate, gerbiamasis pirmininke, nes čia tokie specifiniai dalykai, ir jeigu mes juos balsavimu nuspręsime, dar nežinia, ar bus gerai. Svarbu, kad specialistai sutartų. Taigi dėl 7 straipsnio sutariame.

Dabar 8 straipsnis. Prašau. Dar kartą kolega E.Klumbys, po to kolegė D.Mikutienė. Prašau. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš noriu gerbiamąjį komiteto pirmininką paprašyti, kad jis patikslintų. Vadinasi, jūs pritariate 1 daliai, o 2 išbraukiame?

K.KUZMICKAS. Taip, 2 dalį išbraukiame.

E.KLUMBYS. Tada viskas gerai.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl 8 straipsnio, čia pritarta iš dalies. Tenkina tas ar ne? Dėl 8 straipsnio sutinkat, gerbiamasis Klumby? Įjungtas mikrofonas, į mikrofoną.

E.KLUMBYS. Dėl 8 straipsnio. Aš manau, kad mano siūlyme įrašytas principinis dalykas, t.y. kad negrįžtamai nutrūkusios visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos kriterijus, jų nustatymo metodiką ir tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Aš manau, kad kriterijus turi kas nors tvirtinti. Įstatymas negali būti be kriterijų. Mano siūlymas toks: pirmasis sakinys lieka tas pats, o antrąjį sakinį aš siūlyčiau įrašyti.

PIRMININKAS. Prašau.

K.KUZMICKAS. Pirmajame ministerijos teiktame variante buvo įrašyti (…) mirties kriterijai. Mes manėme, kad neaišku, kokie tie kriterijai gali būti po metų, dvejų, todėl ir išbraukėme. Apskritai galima palaikyti E.Klumbio pasiūlymą, kad iš tikrųjų tuos kriterijus kartas nuo karto peržiūrėtų Sveikatos apsaugos ministerija. Čia nieko blogo tikrai nėra.

PIRMININKAS. Teisingai, atsakomybė ministerijai, o ne Seimui. Labai geras principas.

Dabar dėl kolegės D.Mikutienės. Jeigu komitetas pritarė, tai čia, matyt, ir balsuoti nereikia.

K.KUZMICKAS. Pritarė, taip.

PIRMININKAS. Prašau, gal pati autorė pasakys. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa yra susijusi su tuo, kad apie asmens, kurio audiniai ir organai gali būti panaudoti transplantacijai, smegenų mirties faktą turi būti pranešta Nacionaliniam organų transplantacijos biurui. Medikų visuomenė tam pritarė ir prašyčiau jus taip pat palaikyti.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu komitetas sutinka, ar reikia balsuoti? Ar Seimas pritaria? Nereikia. Ačiū. Kolega E.Klumbys dar nori tuo pačiu klausimu, taip? (Balsai salėje) Ačiū. Lyg ir daugiau pataisų nėra, gerbiamasis pirmininke?

K.KUZMICKAS. Nėra. Yra Žmogaus teisių komiteto, bet irgi iš dalies pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, Seimo narių, kolegų E.Klumbio ir D.Mikutienės pataisas aptarėme, vienaip ar kitaip aprobavome, ar galime pritarti visam dabar pataisytam ir komiteto teikiamam projektui? Galime pritarti, nereikia balsuoti? Ar vis dėlto kai kas nori kalbėti? Prašau. A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Dėkoju. Vis dėlto negalima pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo, nes taip ir liko prieštaravimų naujajam Civiliniam kodeksui, be to, neatsižvelgta į Žmogaus teisių komiteto pasiūlymus, kurie, manau, yra labai racionalūs ir teisingi. Taigi siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, o gal galime taip susitarti, kad vis tiek jūs dar atskirai pateiksite pasiūlymus, juk dar ne priėmimas, bus galima papildomai apsvarstyti. Jeigu reikalaujate, be abejo, balsuosim. Ar galime be balsavimo pritarti? Reikės balsuoti. Tada dar kolega K.Kuzmickas. Prašom. Kolega K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas savo siūlymus pateikė pirmajam variantui, kurį teikė Vyriausybė, o antrajam patobulintam variantui mes pataisų negavome. Aš manau, kad paprasčiausiai komitetas neapsvarstė, todėl siūlau balsuoti už. Jeigu bus pasiūlymų, tai mes juos apsvarstysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registracija ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad pritartume po svarstymo Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Kas už, prašom balsuoti, kas mano kitaip, taip pat. Kas pritariate, tie balsuojate už, komitetas, kaip matote, pritaria ir pataisos priimtos.

Už – 39, prieš – 8, susilaikė 11. Pritarta. Ir po mirties – prie gimimo. Prašom, gerbiamasis Kuzmickai, į tribūną. Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-830. Sveikatos reikalų komiteto vardu – pats pirmininkas gerbiamasis K.Kuzmickas. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom, pirmininke.

Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-830(2*) (svarstymas)

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti fizinio asmens gimimo momento nustatymą, taip pat asmenų, nustatančių gimimo momentą, pareigas nustatant gimimo momentą. Įstatyme apibrėžtos sąvokos leis sveikatos priežiūros įstaigoms tiksliai nustatyti fizinio asmens gimimą, kai naujagimis tampa fiziniu asmeniu ir įgyja teisnumą.

Yra naujas įstatymas, parengtas pagal Civilinį kodeksą, teiktas Vyriausybės. Vyriausybės teikto projekto pirmajam variantui buvo Seimo Teisės departamento 6 siūlymai, kuriems komitetas pritarė, buvo E.Klumbio 4 siūlymai, iš kurių trims pritarta, o vienam nepritarta, taip pat nepritarta ir Seimo nario P.Jakučionio pataisai. Žmogaus teisių komiteto siūlymams pritarta iš dalies, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymams pritarta. Dabar teikiamas antrasis pataisytas variantas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū, o dėl pataisų vėliau. Dabar iš eilės E.Klumbys – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ruošiasi kolega A.Lydeka – Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo, išvadą dėl Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projekto. Komitetas svarstė šį projektą 2001 m. spalio 3 d. ir jo išvada buvo tokia: sutarta bendru sutarimu, jog reikia siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pareikštas pastabas, kurioms komitetas pritarė įstatymo projekto svarstymo metu. Noriu pasakyti, kad patobulinto varianto komitetas taip pat nesvarstė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Lydeką kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu. Diskusijoms yra užsirašę du Seimo nariai. (Balsai salėje) Jeigu ne diskusijoms, tai juo geriau.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Kaip ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bendru sutarimu liko nepatenkintas šiuo įstatymo projektu ir siūlė jį atmesti priimdamas sprendimą įstatymo projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams, taip pat pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti galimybę sujungti prieš tai mūsų svarstytą Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo projektą su šiuo Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektu. Toks yra komiteto sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega E.Klumbys norėtų dalyvauti diskusijoje? Prašom. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš teikiau pataisas pirmajam projektui ir į jas buvo atsižvelgta. Noriu pasakyti, kad patobulintas projektas kai kuriais aspektais, be abejo, yra geresnis, bet yra vienas didelis defektas, į kurį nebuvo atsižvelgta. Manau, kad mes turime jį labai rimtai koreguoti. Aš kalbu apie 3 straipsnį – “Fizinio asmens gimimo momentą nustatantys asmenys”. Čia yra labai aiškiai išdėstyta vienu sakiniu, jog “fizinio asmens gimimo momentą nustato sveikatos priežiūros specialistai”. Aš užduosiu klausimą. O jeigu gimdymas vyks nedalyvaujant gydytojui ar akušerei, gims namie arba kelyje, kas tada nustatys gimimo momentą ir kaip jis bus nustatomas? Manau, kad tai yra rimta klaida, ir mes turime ją ištaisyti, kad įstatyme būtų numatyti visi variantai, kai gimsta fizinis asmuo ir kas nustato gimimo momentą. Tarkim, jeigu vyras veža žmoną ir gimsta vaikas, tą momentą galima nustatyti? Man atrodo, kad tai yra pakankamai rimtas dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu į tribūną komiteto pirmininką gerbiamąjį kolegą K.Kuzmicką ir dabar tarsimės dėl pataisų. Gal pradėkime nuo lengvesnės. Yra Teisės departamento išvada ir, kiek supratau, komitetas pritarė. Tai yra patikslinimas 6 straipsnyje.

K.KUZMICKAS. Pritarė ir šiam. Iš pradžių buvo nepritarta vienam Teisės departamento siūlymui, tačiau antrojo svarstymo metu buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, dabar imamės Seimo narių, t.y. kolegų E.Klumbio ir P.Jakučionio, pastabų. Pagal eilę pirmas turi būti kolega P.Jakučionis, nes jis siūlo keisti įstatymo pavadinimą. Vieną minutę, tuojau įjungsime. Kolega P.Jakučionis. Prašom motyvuoti savo siūlymą, nes jūs siūlote keisti ir pavadinimą.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Siūlau keisti įstatymo pavadinimą ir vadinti gimusį kūdikį ne fiziniu asmeniu, o žmogumi. Galų gale gimė vaikas, nes kūdikis gimė su kūnu, krauju ir gyvybe, o fizinis asmuo yra juridinė sausa, negyva sąvoka. Aš neįsivaizduoju, ar mūsų gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, visada pasveikinąs moteris, pagimdžiusias kūdikį, sakykime, ir Seimo nares, vyksta į ligoninę ir sako: mieloji kolege, sveikinu jus, pagimdžiusią labai mielą fizinį asmenį. Manau, kad tai tiesiog nesusipratimas. Reikia daiktus vadinti savo vardais.

K.KUZMICKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Manau, kad mes visi nuvykę sveikiname ne su žmogaus gimimu, bet sveikiname su vaiko gimimu, dukters, sūnaus arba naujagimio gimimu. Civiliniame kodekse yra (…) projekte vartojama sąvoka “fizinis asmuo” ir yra suderinta. Tada reikia keisti ir Civilinį kodeksą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys ne šiuo klausimu? Komitetas mano taip, o kolega Seimo narys siūlo kitaip. Ar reikalausite balsuoti, gerbiamasis Jakučioni? Taip? Prašom registruotis, nes niekas daugiau kalbėti nenori. Registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Balsuosime dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo ir pavadinime, ir 1 straipsnyje žodžius “fizinis asmuo” keisti žodžiu “žmogus”. Komitetas, remdamasis Civiliniu kodeksu, mano, kad to negalima daryti. Tegul žmogus būna kitoje vietoje, o teisės akte – fizinis asmuo. Kolegos, balsuojame dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo. Kas mano, kad reikia palaikyti, balsuoja už, kas mano kaip komitetas, balsuoja kitaip. Prašom.

22 – už, 20 – prieš, 7 susilaikė. Žmogaus neliko. Ačiū. Dabar, kolegos, E.Klumbio siūlymai. Kolega E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš siūlau balsuoti iš tų visų pataisų (kadangi čia jau yra pakeistas variantas, dalies mano pataisų neliko) balsuoti tiktai dėl 3 straipsnio, atsiprašau, dėl 4 straipsnio 1 dalies, vienintelio mano pasiūlymo.

PIRMININKAS. Čia toks pasiūlymas, kad net garsiai skaityti neišeina.

E.KLUMBYS. Kodėl? Kodėl jūs taip galvojat?

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš siūlau vietoj to, kaip yra išdėstyta: “Fizinio asmens gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo ir fizinių asmens gyvybingumo požymių buvimas”, išdėstyti trumpesnį variantą ir parašyti: “Fizinio asmens gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo”. Dėl to, kad fizinio asmens gyvybingumo požymių buvimas ir rodo, kad tai yra gyvybingas vaisius.

PIRMININKAS. Pirmininke, prašom.

K.KUZMICKAS. Iš principo tai mes atsižvelgėm į jūsų pasiūlymus, gyvybingumą labai sunku, aišku, nustatyti.

E.KLUMBYS. Ne, čia yra parašyta, kas yra gyvybingumas…

K.KUZMICKAS. Bet čia ir yra: “Viso vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo ir fizinių asmens gyvybingumo požymių buvimas”. Būtent perteklinis dalykas būtų.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji daktarai, prašom baigti tartis, nes vis tiek reikės balsuoti… Prašau, kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke ir gerbiamasis Seimo komiteto pirmininke, 2 straipsnio 2 dalyje yra parašyta, kas tai yra fizinio asmens gyvybingumo požymiai: savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas.

K.KUZMICKAS. Bet čia yra 4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje: “Fizinių asmens gyvybingumo požymių buvimas”. Yra pažymėta, todėl dar pasakyti, kad “gyvybingo vaisiaus ir gyvybingumo požymių buvimas”, būtų sviestas sviestuotas… Na, galima rašyti, bet tai…

E.KLUMBYS. Ne, ne, aš kaip tik siūlau 2 dalį išbraukti: “Fizinių asmens gyvybingumo požymių buvimas”. Šitą išbraukti, o vietoj to įrašyti “Gyvybingo vaisiaus pasirodymas”, ir viskas.

K.KUZMICKAS. Gerai, galim sutikti.

PIRMININKAS. Ačiū Dievui, nes, kaip čia pasakius, tos akušerinės diskusijos užtruko. (Balsai salėje) Redaguojam. Tai ar sutarėm? Gerbiamasis pirmininke, kad visiems būtų aišku.

K.KUZMICKAS. Gerai, sutarėm.

PIRMININKAS. Yra kompromisas, gerai. Tai ar dabar galim pritarti patobulintam projektui su tom pataisom, dėl kurių čia lyg ir susitarėm. Negalim? Tada prašom registruotis. Registracija. (Balsai salėje) Iš tikro procesas svarbiau.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio. Ar dar dėl motyvų? Prašom. J.Jučas – nuomonė prieš.

J.JUČAS. Man atrodo, labai aiškiai išsakė du komitetai, t.y. Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, savo neigiamą nuomonę. Vis dėlto du komitetai pasakė, kad reikėtų grąžinti tobulinti. Todėl manau, kad nereikėtų pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti Sveikatos komiteto nuomonei – pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Mūsų Seimo vyrai yra be galo kompetentingi. Toks jausmas, kad jie kiekvieną dieną dalyvauja gimdymuose ir ginčijasi dėl to, dėl ko jiems nevertėtų ginčytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai gal galim be balsavimo pritarti? Ne? Vyrai specialistai turi savo nuomonę. Gerai. Tada prašom pasiruošti ir balsuosim, ar pritariam po svarstymo Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymo projektui su tomis pataisomis, kurios buvo priimtos posėdžio metu. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom, pabalsuosim, tada darysim pertrauką. Prašom balsuoti.

Už – 27, prieš – 12, 9 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Pritarta. A, į ketvirtą klasę grąžinti ar į trečią? Į trečią? Gerai. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės punktas – Maisto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – vėlgi komiteto pirmininkas kolega K.Kuzmickas. Daktare, prašom kitam daktarui netrukdyti. Minutėlę. Dabar dar vedimo tvarkos. Pirmasis – kolega J.Čekuolis. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien taip labai draugiškai šnekučiuojamės ir diskutuojam. Aš norėčiau jūsų draugiško pasakymo. Jeigu užsiregistravo 58 Seimo nariai, bet balsavo už tik 27, dalis nebalsavo, tai nuo užsiregistravusių daugumos nebuvo. Ar tinkamas šis vis tiek?.. Tiesiog prašau patikslinti.

PIRMININKAS. Galiu paaiškinti: nuo balsavusių. Čia tas žanras, kai nereikia visų skaičiuoti. Prašom. Kolega P.Gražulis.

Maisto įstatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1075(3*) (svarstymas)

P.GRAŽULIS. Aš dėl Maisto įstatymo. Kadangi Kaimo reikalų komitetas prašė šio įstatymo svarstymo pertraukos, jau buvo susitarta su Sveikatos komitetu, kad jis bus neteikiamas, deja, dabar jis yra teikiamas nesuderintas, taip pat ir nepriklausančių frakcijoms Seimo narių grupės vardu prašau daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Tai gal, gerbiamasis komiteto pirmininke, ateikit į tribūną, pasakysit ir tada tarsimės.

K.KUZMICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų su šio įstatymo pataisa buvo daug keblumų komitete. Tai yra eurointegracinis įstatymas, kurį pateikė Vyriausybė. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, komiteto ekspertų, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir daug kitų pastabų, kurias komitetas apsvarstė. Į vienas atsižvelgė, į kitas ne, bet iš esmės į daugumą buvo atsižvelgta. Tačiau vėliau ir svarstymo metu komitetui buvo pritarta, kad maisto kontrolė pavedama Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtai kontrolės institucijai. Bet buvo gauta naujų pastabų iš Kaimo reikalų komiteto ir kitų Seimo narių, ir tada komitetas organizavo dar papildomą posėdį su visom suinteresuotomis institucijomis. Dalyvavo ir Žemės ūkio komiteto nariai, ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, ir Veterinarijos tarnybos atstovai. Atsirado trečias variantas, kuris lyg ir, mano supratimu, yra suderintas. Todėl mes jį teikiame, komitete keturi balsavo už, vienas – prieš, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui. Nežinau, kodėl ponas P.Gražulis sako, kad nesuderinta. Viskas yra suderinta, juo labiau jam dalyvaujant mūsų komiteto posėdyje. Jūs pats dalyvavote.

PIRMININKAS. Vieną minutę, aš dabar noriu vieną procedūrinį klausimą išspręsti, ir tada gal bus lengviau. Prieš suteikdamas žodį kolegai P.Gražuliui dėl vedimo tvarkos, aš noriu perleisti pirmininkavimą kolegai G.Steponavičiui.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Dėl vedimo tvarkos kolega P.Gražulis. Po to…

P.GRAŽULIS. Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad galutinai nėra suderinta ir todėl prašome pertraukos. Šiandien žemdirbių suvažiavime visi Kaimo reikalų komiteto nariai buvome susirinkę ir jų vardu prašau pertraukos. Kitas dalykas, aš manau, kad šiuos žodžius patvirtins ir gerbiamasis M.Pronckus.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Iš tikrųjų Kaimo reikalų komitetas svarstė antrąjį variantą ir visi vienbalsiai sutarė, kad reikia jį taisyti ir derinti. Dabar komiteto pirmininkas aiškina, kad yra trečiasis variantas. Trečiojo varianto Kaimo reikalų komitetas nesvarstė, todėl šis pasiūlymas, kad reikia ne svarstyti, o daryti pertrauką, kol kas, mūsų supratimu, tebegalioja ir būtų gerai tada tęsti to įstatymo svarstymą, kai Kaimo reikalų komitetas apsvarstys.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Dėl to paties projekto Liberalų frakcija irgi pasisakytų už tai, kad būtų daroma pertrauka. Kolegų motyvai buvo išdėstyti, dar papildomai galėčiau nurodyti ir Lietuvos gydytojų sąjungos laiške išdėstytus motyvus. Dar iš tiesų reikėtų daugiau padiskutuoti ir pritariame pertraukai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad mes galėtume bent truputį pasistūmėti į priekį, aš siūlyčiau išklausyti pagrindinio komiteto išvadą ir po to mes apsispręsime dėl pertraukos. Gerai? Ačiū.

K.KUZMICKAS. Aš minėjau, kad mūsų pagrindinis komitetas apsvarstęs pritarė, nes tikrai pirmas variantas buvo teiktas Vyriausybės. Buvo daug pataisų. Vėliau buvo antras variantas ir vėl buvo daug ir Seimo nario G.Kniukštos, ir Kaimo reikalų komiteto pataisų, į kurias buvo atsižvelgta. Atsižvelgta į visas Seimo Teisės departamento pataisas, Seimo nario G.Kniukštos pataisas, faktiškai rastas kompromisas. Į tas pataisas buvo atsižvelgta. Pagrindinio komiteto nuomonė, kaip minėjau, buvo keturi už, vienas prieš pritarti šiam projektui po svarstymo. Tačiau, jeigu kolegos reikalauja, prašo, galima naują variantą svarstyti iš naujo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos, papildomas komitetas, svarstant šį įstatymą, yra Kaimo reikalų komitetas. Jo nuomonė iš principo buvo pateikta, kad įstatymas yra tobulintinas ir šiandien nereikėtų baigti svarstymo. Ar būtų prieštaraujančių, kad padarytume šio klausimo svarstymo pertrauką, kaip to prašo Kaimo reikalus komitetas? Negirdžiu prieštaraujančių. Ačiū. Daroma klausimo svarstymo pertrauka.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-691(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, būtų siūlymas dabar svarstyti 2-1 vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-691(2). Svarstymo stadija. Todėl dabar turėtume išklausyti pagrindinio ir papildomo komiteto išvadas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoją K.Rimšelį iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pats įstatymo papildymo turinys yra labai paprastas, aš jį trumpai perskaitysiu. Yra teikiamas Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas. Siūloma papildyti 3 straipsnį 3 dalim, kad “Žinios apie valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestį yra viešos, šių žinių pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Kadangi ilgai šis įstatymo projektas ėjo iki plenarinio posėdžio ir iki darbotvarkės, tai komitetas siūlo, kad būtų nustatyta data ne 2001 m. rugsėjo 1 d., bet 2002 m. birželio 1 diena. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šį klausimą apsvarstė ir bendru sutarimu jam pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviesčiau papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti kolegą V.Fiodorovą.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šio įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų pastabą ir papildyti projektą, po žodžio “tvarką” įrašyti žodžius “iki spalio 1 dienos.” Pagrindinis komitetas iš esmės pritarė mūsų pasiūlymui, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Žodžiu, jus tenkina ta data, kuria iš dalies buvo atsižvelgta į jūsų siūlymą? Gerai. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas, diskusijoje Statuto numatyta tvarka užsiregistravusių Seimo narių dalyvauti nėra norinčių, todėl klausčiau, ar svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Vienas už, vienas prieš. Pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar mes bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti šiam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Darbotvarkės 2-2 klausimas su Europos Sąjungos integraciniais procesais susijęs įstatymo projektas Nr.IXP-1267(2). Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Dabar kviesčiau išklausyti komitetų išvadas. Kas galėtų ir būtų pasirengęs pateikti pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, išvadą? Kolegos, aš norėčiau siūlyti tokiu atveju vieną iš rezervinių klausimų. Mes negalime svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, nes nėra pagrindinio komiteto pranešėjo, deja. Todėl 1 rezervinis klausimas. Taip pat nėra komiteto pirmininko.

Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-504(2*) (svarstymas)

Ar mes galėtume svarstyti 5 rezervinį klausimą – Valstybės turto fondo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą? Svarstymo stadija. Taip, matau pasirengęs pagrindinio komiteto pranešėjas kolega V.Fiodorovas pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Pateikti išvadą rengiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom.

V.FIODOROV. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šio įstatymo projektą. Projekte siūloma pakeisti Valstybės turto fondo vadovo ir kitų turto fondo darbuotojų mėnesinius darbo užmokesčius. Svarstant komitete buvo gauta keletas pasiūlymų, pastabų. Teisės departamento pastaboms iš esmės pritarta. Taip pat buvo mano pastabų. Komitetas iš dalies taip pat pritarė. Europos teisės departamentas jokių pastabų ir pasiūlymų neturi. Ekonomikos komiteto siūlymams mūsų komitetas pritaria. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad projektas buvo svarstomas komitete praeitų metų spalį, todėl projekto 2 ir 3 straipsniuose reikia pakeisti įsigaliojimo datą ir pasiūlymus Vyriausybei. 2 straipsnyje įsigaliojimo datą mes siūlome įrašyti nuo 2002 m. liepos 1 d., o 3 straipsnyje pasiūlymų datą – iki birželio 30 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtume išklausyti papildomų komitetų išvadas. Kviesčiau S.Burbienę. Matau komiteto pirmininką P.Papovą eilės tvarka pasirengusį pateikti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstė šį projektą, jam iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės departamento išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Ekonomikos komiteto eilė. Kviečiu komiteto narę S.Burbienę į tribūną.

S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas taip pat pritarė šiam įstatymo projektui su tam tikrom pataisom, į kurias pagrindinis komitetas atsižvelgė, ir pritarė bendru sutarimu. O dėl datos, be abejo, čia jau buvo pasakyta pagrindinio komiteto, nes šiuo metu, deja, jau yra ne 2002 m. sausio 1 d., o šiek tiek daugiau. Tačiau komitetas pritaręs ir siūlo taip pat kolegoms pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje, išklausius komiteto išvadas, kalbėti norinčių nėra. Klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Dėl balsavimo motyvų prieš – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, tai iš tikrųjų populiarus sprendimus, bet man keista girdėti, kad Ekonomikos komitetas pritaria šiam sprendimui. Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį į keletą tokių aplinkybių.

Supraskime, kad Valstybės turto fondas nėra eilinė valstybės įmonė, tai nėra užsiimanti komercine ūkine veikla įmonė ir jos produktas yra šiek tiek svarbiau valstybei ir materialine, ir teisine prasme, ir panašiai, negu pagaminti kokią nors materialinę vertybę. Supraskime ir tai, kad tai yra specialistai, kurie privalo sudaryti labai aukšto lygio kontraktus, kontroliuoti tų kontraktų vykdymą, dalyvauti teismuose, vykdyti auditus, tikrinimus ir panašiai. Ir ką mes darome? Mes elementariai juos prilyginame mažai apmokamiems lyginant pagal tas specialybes žmonėms, dirbantiems kitose srityse. Turėsime rezultatą. Aš bent jau norėčiau pasakyti, pavyzdžiui, apie teisininkus, dirbančius Valstybės turto fonde. Aš manau, ateityje jiems teks didžiausias darbo krūvis, kai liks tiktai (…) kontrolės sudarytu sandoriu. Manau, kad vis dėlto kvalifikuotų žmonių į šitą įmonę, kurios uždaviniai yra labai svarbūs valstybei, mes tikrai negalėsime prisikviesti, o esami išsibėgios.

Todėl aš negaliu pritarti šiam projektui ir siūlyčiau balsuoti prieš. Dar norėčiau paprašyti frakcijos vardu, kad iki priėmimo, nesvarbu, koks būtų sprendimas, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados šiuo klausimu. Man įdomu, kaip žiūri pati Vyriausybė, kuri iš esmės yra atsakinga už privatizavimą ir kuriai turėtų rūpėti šios įmonės darbo kokybė. Ji už tai atsakinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia labai kalbėjo, kokie ten superspecialistai, kokios jų svarbios užduotys, kaip jie ten dirba ir toks jų didelis nuopelnas pardavinėti objektus. Iš tikrųjų labai didelis. Bet pasižiūrėkim, kaip realiai vyksta. Dėl bet kurio rimtesnio objekto jie samdosi užsienio ekspertus, kurie jiems surašo visas tas sutartis, parodo rekomendacijas, jiems tik reikia palinksėti galvom ir pritarti tam, ką daro. Tokie atlyginimai, kai direktorius gaudavo iki 14 tūkst. Lt atlyginimą, o, pavyzdžiui, banko pirmininkas, kurio ne lengvesnės yra funkcijos, gauna tik 6 tūkst. Lt, – matom, koks yra skirtumas. Dabar logiška, kad šitai institucijai taip pat bus apribojama maždaug 6 tūkst. atlyginimas, tai yra apribojamas atlyginimas kaip ir Lietuvos centrinio banko pirmininkui. Tai yra normalus dalykas. Galiu drąsiai pasakyti: nebijokit, Valstybės turto fondui niekada netruks žmonių. Visada bus eilutė laukiančių užimti postus. Todėl prašau Seimo narius drąsiai palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratom jūsų užuominas. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti K.Rimšelis. Po to registruosimės ir kviesiu balsuoti. Prašau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai noriu akcentuoti, kad Liberalų frakcija prašo Vyriausybės išvadų iki priėmimo, kad būtų pateikta dėl šių pataisų Vyriausybės išvados.

PIRMININKAS. Ačiū, tą mes supratome. Dabar registruojamės, balsuosime dėl įstatymo projekto. Paskui apsispręsime, ar kreipiamės į Vyriausybę dėl išvadų. Ta pačia proga aš norėčiau Seimą informuoti, kad Seime vieši ir plenarinio posėdžio darbe dalyvauja Kauno liberalų delegacija – dešinėje, o centre patogiai yra įsitaisę Vilniaus Radvilų vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai)

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ir dabar formuluoju klausimą balsavimui. Prašau Seimo narius balsuoti dėl darbotvarkės klausimo, kurio registracijos Nr.IXP-504, pritarimo ar nepritarimo jam po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: už – 34, prieš – 4, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar būtų prieštaraujančių, kad mes kreiptumės į Vyriausybę dėl išvados? Yra prieštaraujančių. Tačiau aš siūlyčiau balsuoti dėl sprendimo kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Prašau balsuojant išsakyti savo nuomonę. Balsavimas už reiškia pritarimą, kad būtų kreipiamasi į Vyriausybę, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Iki priėmimo prašyti Vyriausybę pateikti išvadas. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas!

Už – 39, prieš – 10, susilaikė 3. Seimas apsisprendė kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Iki Vyriausybės valandos aš kviesčiau į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną, kad pateiktų kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių preliminarias darbotvarkes. Prašom.

Savaitės (nuo 2002-03-25) – 2002 m. kovo 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, darbotvarkė buvo aprobuota Seniūnų sueigoje, bet dinamiškas mūsų darbas privertė kai ką pakeisti. Taigi į antradienio darbotvarkę papildomai įrašyta Vyriausybės įstatymo pataisų priėmimas, kas turėjo būti šiandien, ir į antradienį perkeltas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projekto svarstymo tęsinys. O šiaip kiti dalykai lieka, visų pirma tarptautinės sutartys.

Ketvirtadienį, jeigu tvarkingai dirbsime, turėtume baigti Darbo kodekso svarstymą ir toliau svarstyti Operatyvinės veiklos įstatymą. Tiesa, dėl alkoholinių reikalų, matyt, bus dar tik svarstymas, o ne priėmimas. Ir, žinoma, ypatingas ketvirtadienio darbotvarkės klausimas – kolegų liberalų darbotvarkė. Kaip sakiau, Seniūnų sueigoje buvo pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis – A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pranešėjau, nematau darbotvarkėje Seimo nutarimo dėl valstybinės lietuvių kalbos komisijos projekto.

PIRMININKAS. Prašau kalbėti arčiau mikrofono.

A.VAZBYS. Darbotvarkėje nematau Seimo nutarimo dėl valstybinės lietuvių kalbos komisijos projekto. Jeigu apsirinku, mane pataisysite, bet jeigu ne, tai klausimas būtų toks: kodėl jo nėra? Jis ir šiandien buvo numatys rezerviniu klausimu, kažkaip stebuklingai dingo iš darbotvarkės. Jeigu ir kitą savaitę nesirengiama svarstyti, klausimas – kodėl? Faktiškai pakeitę įstatymą nuo sausio 1 dienos mes neleidžiame funkcionuoti svarbiai, mano galva, komisijai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia atsakymas paprastas. Kiek žinau, yra kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją. Kai išvada bus, tuoj pat, artimiausią dieną bus įtrauktas tolesnis svarstymas.

PIRMININKAS. Jūsų taip pat norėtų paklausti D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš niekaip nesuprantu Alkoholio kontrolės įstatymo “pasigėrimo” – tai jis pakliūna į rezervinius klausimus, dabar mes vėl jo nesvarstom. Ar jis jau visai nusibaigs, ar mes jį kada nors pradėsim rimtai svarstyti?

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad mes nenusigersim ir tikrai svarstysim. Aš sakiau, kadangi čia įrašyta “priėmimas”, reikės patikslinti, nes šiandien nebaigėm.

D.VELIČKA. Priėmimas išgerti ar įstatymo?

Č.JURŠĖNAS. (Juokas) Gerai, neatsakysiu. Žinoma, kad čia kalbama apie įstatymą.

PIRMININKAS. Pranešėjas yra pakankamai mįslingas. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų paklausti.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti tokiai preliminariai kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkei? Bendru sutarimu. Prieštaravimų negirdžiu, pritarta kitos savaitės preliminariai darbotvarkei bendru sutarimu.

Aš norėčiau kviesti gerbiamuosius ministrus į Vyriausybės ložę, kad galėtume neatidėliodami pereiti prie Vyriausybės valandos. Belaukdamas ministrų kabineto narių noriu jus informuoti, kad šią savaitę, šiandien, Vyriausybės valanda dar yra 16 val., tačiau nuo kito ketvirtadienio Vyriausybės valanda prasidės valandą vėliau, t.y. bus nuo 17 iki 18 valandos. Kol ministrų kabineto nariai įsitaisys, kviečiu Seimo narius atlikti malonią procedūrą – registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Vyriausybės valanda

Pereiname prie Vyriausybės valandos. Tribūnoje yra didesnioji dalis ministrų kabineto narių, todėl, kaip numato Statutas, pradeda klausti opozicinių frakcijų atstovai. Liberalų frakcijos vardu klausia frakcijos seniūno pavaduotojas K.Rimšelis. Minutėlę, tuoj įjungsime jūsų mikrofoną. Prašom.

K.RIMŠELIS. Pirmiausia norėčiau paklausti, ar Vyriausybės valandoje nebus premjero?

PIRMININKAS. Kaip informuoja ministrų kabineto nariai, Ministras Pirmininkas netrukus turtų prisidėti.

K.RIMŠELIS. Aš norėčiau užduoti klausimą premjerui.

PIRMININKAS. Gerai, tada jums galimybę paklausti suteiksime vėliau. Ar A.Vidžiūnas norėtų klausti dabar? Konservatorių frakcijos vardu klausia A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Vyliausi paklausti premjero. Antroji mano viltis – klausti ministro J.Bernatonio, bet jis dabar labai užsiėmęs. Ministre, ar jau galiu klausti?

Gerbiamieji kolegos, spauda rašo, jog ministras J.Bernatonis, užuot gaudęs nusikaltėlius, mėgins mus mokyti lenkiškos rašybos. Pone ministre, visiškai rimtas klausimas. Dabartinė nelietuvių pavardžių rašybos tvarka Lietuvos Respublikoje, kaip jūs žinote, neprieštarauja pagrindinei Tautinių mažumų apsaugos konvencijai (tai įrodė Briuselio Žmogaus Teisių Teismas), ji neprieštarauja Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir geros kaimynystės bendradarbiavimo sutarčiai, kuri pasirašyta 1994 m. ir kuri teigia, jog sutariama savo vardus ir pavardes vartoti pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Jūs jau sutarėte, kad Lietuvos lenkų pavardės bus rašomos lenkiškais rašmenimis. Tai yra didelė intervencija į lietuvių kalbos rašybą, politinė intervencija. Mano klausimas yra toks (pone pirmininke, atsiprašau, kad klausiu ilgiau). Šią problemą jau nagrinėja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nes į jį kreipėsi Vilniaus apygardos teismas. Jis padarė tokią išvadą: kadangi Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybinio gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Dabar svarbiausias sakinys…

PIRMININKAS. Jūsų klausimas, gerbiamasis.

A.VIDŽIŪNAS. …kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas, pone ministre. Taigi kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. Mano klausimas: ar jūs, darydamas sprendimus valstybės vardu, atsižvelgėte į šią Konstitucinio Teismo nuomonę, nes dabar jūsų sprendimas vėl konstituciškai gali būti labai didžiai diskutuojamas?

J.BERNATONIS. Pirmiausia apie tai, kas gaudo nusikaltėlius. Manau, būtų blogas ministras, jeigu pats gaudytų nusikaltėlius, nors anksčiau tokių pavyzdžių buvo. Manyčiau, kad tai atlikti turi tam tikros teisėtvarkos institucijos.

Jeigu kalbėtume apie antrąją jūsų iškeltą problemą, norėčiau pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos (ir Lietuvos, ir Lenkijos) reikalas yra įgyvendinti tokius sprendimus, jeigu jie bus priimti. Mes su Lenkijos vidaus reikalų ministru išnagrinėjome technines galimybes, nes, kaip jūs suprantate, visi migracijos klausimai, asmens dokumentų išdavimo klausimai priklauso mūsų sričiai

Dėl to, dėl ko susitaria diplomatai, aš manau, geriau atsakys mano kolega užsienio reikalų ministras. Jam perduodu žodį.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

A.VALIONIS. Noriu pasakyti, kad netolimoje praeityje derybų delegacijos dėl pavardžių rašymo sutarties (o tokia yra) nebuvo susitikusios ir jokių sprendimų nepriėmė. Ponui A.Vidžiūnui priminsiu, jog jeigu kalbėtume apie gimtosios kalbos švarumo reikalavimą, apie tai, ką jūs sakėte, praėjusios Seimo kadencijos metu priimtą Užsienio politikos koordinacinės tarybos sprendimą, jūs žinote, kokia rašymo tvarka ten buvo numatyta. Taip pat priminsiu, kad užsieniečiai, kurie Lietuvoje vedė ar ištekėjo bei tapo Lietuvos piliečiais, taip pat turi teisę rašyti pavardes pagal savo gimtosios kalbos rašybą. Priminsiu jums, kad pagal pasaulinę praktiką, jeigu pažiūrėtume, sakykime, į švedų galimybes Suomijoje, į kitas Europos valstybes, kuriose egzistuoja labai įvairios galimybės ir labai įvairi tvarka... aš informuosiu. Manau, Lietuvos visuomenė bus informuota apie politinius sprendimus. Priimant bet kokią tvarką reikės diplomatinių sprendimų. Diplomatai savarankiškai nieko nedarys ir negali daryti. Manau, kad Seimas bus visapusiškai informuotas apie bet kokius priimtus sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Sąlyga, kad nepiktnaudžiausite laiku. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Jūs išvengėte, pone ministre, pagrindinio atsakymo. Taigi Konstitucinio teismo sprendimas yra toks: jeigu Lietuvos valstybės pase pavardės būtų rašomos nevalstybine kalba, Konstitucinis Teismas teigia, būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. Ar šis momentas buvo jūsų svarstomas, nes dabartiniai sprendimai ir jūsų kryptis yra būtent valstybinės kalbos statuso paneigimo krytis. Nė vienas nenorite šia tema kalbėti, ponai ministrai.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau atsakyti, nes man teko dalyvauti Konstituciniame Teisme ir atlikti įvairius vaidmenis: ir ieškovų atstovo, ir atsakovų atstovo, taip pat šiek tiek domėtis šia teisės šaka. Jūsų cituojate ištrauką iš Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris buvo priimtas nagrinėjant visai kitokią bylą ir sprendžiant visai kitą klausimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Malonu pasveikinti ir Ministrą Pirmininką A.M.Brazauską, atvykusį į Vyriausybės valandą.

Grįžtame prie opozicinės Liberalų frakcijos klausimo. Klausia Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis premjere, nelabai seniai dalyvaudama Vyriausybės valandoje finansų ministrė pasakė, kad Vyriausybės politika skatina žemę pirkti, o ne nuomoti. Dėl tos priežasties spalio mėnesį buvo pakeista nuomos mokėjimo sistema ir daugeliui fizinių bei juridinių subjektų, nuomojančių žemę, nuomos kaina iš tikrųjų stipriai išaugo – kai kuriais atvejais iki 12 kartų, o yra galimybė net iki 40 kartų padidėti žemės nuomai. Klausimas būtų toks. Jūs, dalyvaudamas Vyriausybės valandoje, pasisakėte už pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Taigi nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, kurie dabar iš Lietuvos piliečių ir valstybės nuomoja 21 tūkst. ha, neturi ir ateityje neturės galimybės dėl tokio jūsų požiūrio ir pereinamojo laikotarpio įsigyti žemės, pirkti ir turės nuomoti mokėdami didelius pinigus. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tuos du pozicijų skirtumus?

PIRMININKAS. Taip, premjere, prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl žemės nuomos kainų aš nepasirengęs dabar atsakyti, nes mes Vyriausybėje pastaruoju metu nesvarstėme šito klausimo. Aš jau ne pirmą signalą girdžiu, ir mes artimiausiu laiku panagrinėsime, ką čia galima būtų padaryti. Čia daugiau galbūt yra tokia Finansų ministerijos pozicija, bet Vyriausybė jokių naujų sprendimų dėl žemės nuomos nėra priėmusi. Kitas dalykas, kad iki šiol vyriausybės iš viso leisdavo neimti nuomos už žemės ūkio naudmenas ir mes irgi buvome sutikę su tokiu sprendimu.

Tai dėl žemės ūkio naudmenų, dėl pereinamojo laikotarpio. Aš labai atsiprašau, aš tik dabar iš žemdirbių suvažiavimo, iš konferencijos, ir ten iš viso buvo labai rimtai kalbama apie žemę kaip tokią. Vyriausybė svarstys artimiausiu metu tokį klausimą: kaip padaryti, kad nuomojantys žemę (o nuomojama apie pusę milijono hektarų žemės Lietuvoje, iš jų didžiąją dalį nuomoja ūkininkai ir apie 140 tūkst. hektarų nuomoja žemės ūkio bendrovės) turėtų normalias, prieinamas finansines sąlygas, kad šita žemė taptų jų nuosavybe. Čia, žinoma, mes neapsieisime be parlamento ir mes siūlysime variantus, kaip padaryti, kad tie asmenys (arba juridiniai, arba fiziniai) galėtų palaipsniui šitą žemę įsigyti nuomos, sakykime, ilgalaikės nuomos būdu. Reikės išnagrinėti visokius variantus. Man atrodo, kad tai yra viena iš užduočių, kuri yra susijusi apskritai su žemės pardavimu juridiniams asmenims, Lietuvos juridiniams asmenims, fiziniams asmenims, na, ir visų pirma potencialiems Lietuvos savininkams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Klausia J.Jurkus, ruošiasi E.Klumbys.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam ministrui K.Dobrovolskiui. Gerbiamasis ministre, man imponuoja jūsų ryžtingumas siekiant įvesti tvarką medicinos srityje. Noriu jūsų paklausti, ar nebūtų tikslinga sujungti ligonines ir poliklinikas į viešąsias įstaigas, kaip buvo anksčiau, nes taip išsispręstų administracinės problemos, geriau būtų panaudojama ir perkama medicinos įranga. Kaip žinote, kai dabar rajone dalijama iš Gamtos apsaugos fondo, vyksta didelės peštynės, kuris gaus daugiau pinigų. Be to, lengviau spręstųsi medicinos problemos rajone, kai galėtų, jums leidus, rajono taryba priimti tokius sprendimus.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Tai tikrai vienas iš aktualesnių klausimų. Poliklinikų sujungimas turi du aspektus. Tuose miestuose, kuriuose anksčiau prie ligoninės veikė poliklinika, iš esmės dabar turbūt ir nebegalima bus sujungti, nes struktūros yra atsiskyrusios ir dirba atskirai. Tačiau daugelyje rajonų vis dėlto jas galima sujungti į vieną. Dabar tas klausimas rimtai svarstomas, ir norėtume atgal grąžinti, ir ne tik tai. Norėtume dar vieną dalyką padaryti, t.y. kur greta yra įsteigtos slaugos ligoninės, sakykim, jeigu tame pačiame rajone veikia slaugos ligoninė, kad irgi būtų viena administracija ir poliklinikai, ir slaugos ligoninei, ir ligoninei. Tada tikrai sutaupytume ir lėšų, ir administracija būtų pati. Anksčiau ir buvo vienas vyriausiasis gydytojas, kuris atsakydavo už visą rajono sveikatos apsaugą. Norėtume dabar irgi prie tokio modelio eiti, t.y. mažinti administraciją, mažinti buhalterijos aparatą ir likti kompleksišku vienetu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis premjere, klausimas jums. Čia jau prieš mane klausė Seimo narys A.Vidžiūnas. Jūsų nebuvo. Dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo. 1999 metų kovo 21 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl užsieniečių pavardžių rašymo. Ten buvo pasakyta, kad pavardės pase turi būti rašomos valstybine kalba. Tas Konstitucinio Teismo sprendimas buvo susijęs su ginču dėl pavardės rašymo.

Aš noriu jūsų paklausti. Dabar, kai mes žinome, kad bus pasirašomi kažkokie susitarimai dėl lenkiškų pavardžių, dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo Lietuvoje ir Lenkijos lietuvių Lenkijoje, ar laikysis mūsų derybų atstovai Lietuvos Respublikos Konstitucijos?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, man atrodo, čia ministras J.Bernatonis apie tai kalbėjo. Be abejo, tai yra ginčas, kuris tęsiasi jau aštuonerius metus. Per aštuonerius metus mes nesugebėjome išspręsti šito ginčo. Ir aš pats nesugebėjau išsiaiškinti, kodėl mes angliškas, prancūziškas pavardes leidžiame rašyti ir prancūziškai, ir angliškai, o neleidžiame rašyti lenkiškai. Kodėl? Kodėl Šekspyrą mes rašome angliškai, o nerašome lietuviškai? (Balsas salėje) Knygos pavadinimai. Žinot, čia yra tokia užsitęsusi diskusija. Kodėl mūsų įstaigos, kurios kontroliuoja mūsų kalbos švarumą, leidžia rašyti kitų valstybių žmonių pavardes tų valstybių rašyba? Niekas negalite atsakyti, taip? Tai štai ir man labai sunku, ir J.Bernatoniui, ir kitiems atsakyti, kodėl mes vieniems leidžiame rašyti, o kitiems neleidžiame rašyti. Gal pratęs J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Jeigu galima, aš trumpai papildysiu. Aš manau, kad kolega E.Klumbys suprato tai, ką aš atsakiau ponui A.Vidžiūnui. Iš tiesų Konstitucinis Teismas nagrinėjo visiškai kitą klausimą. Ten buvo byla apie tai, kodėl draudžiama rašyti pavardę kita kalba, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad toks draudimas neprieštarauja. Mano manymu, ir leidimas rašyti kita kalba, jeigu yra atitinkami susitarimai ir tai nustato įstatymai, taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Suprantama, kas prieštarauja, kas neprieštarauja, gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas. Tačiau jūs, kaip teisininkas, puikiai suprantate, kad tų dalykų negalima sutapatinti, kad Konstitucinio Teismo nagrinėtas klausimas yra visiškai kitokio pobūdžio. Aš manau, jeigu atitinkami sprendimai bus priimti ir Seimo nariai manys, kad jie prieštarauja Konstitucijai, bendra tvarka galima bus tai išsiaiškinti Konstituciniame Teisme.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia H.Žukauskas. Ruošiasi J.Čiulevičius.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Klausimas gerbiamajam švietimo ministrui. Ne už kalnų brandos egzaminai ir visiškas neaiškumas švietimo sistemoje. Klausimas labai paprastas, aiškus ir tiesus. Sakykite, ką darysite: stabdysite reformą ar tęsite, atsistatydinsite ar dirbsite toliau? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Vakar kalbėdamiesi ir su mokytojais, ir profesinių sąjungų surengtame renginyje, ir su Mokyklų vadovų asociacija, kurioje yra 250 vadovų, mes aptarinėjome reformos problemas. Akivaizdu, kad čia yra daug problemų, daug programų, kurias reikia spartinti, tačiau yra darbų, ir pirmiausia susijusių su mokyklų struktūros pokyčiais, tinklo pertvarka. Akivaizdu, kad ten, kur bendruomenė nepritaria, kur yra nesutarta dėl to, kokio tipo mokykla turėtų būti, yra mokytojų nesaugumas. Aš iš tikrųjų neleisiu daryti tokių žingsnių tol, kol mes nepriimsime Švietimo įstatymo. Šiuo metu yra išplėsta komisija (į ją įtraukti atstovai ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo), kad galėtume, kiekvieną tokį atvejį įvertinę, apsispręsti, ar tikrai tai bus mokyklos patobulinimas ir ar yra būtinybė, tarkim, reorganizuoti mokyklą arba ją uždaryti. Jeigu yra nesutarta, bendruomenėje yra pasipriešinimas, tokių žingsnių nebus leista daryti. Aš suprantu tą pristabdymą būtent taip.

O Švietimo įstatymo leidimą reikia kiek galima spartinti. Aš turiu informuoti, kad jau iš esmės užbaigtas redakcinis darbas. Šis dokumentas jau yra parengtas Vyriausybėje, koncepcija antrą ratą suka visose (…). Šiandien Teisingumo ministerijoje vizuoja, rytoj bus svarstomas sekretorių pasitarime, ir kitą savaitę teiksime Vyriausybei koncepciją. Man atrodo, kad tie darbai, kurie turi būti spartinami, turi būti sparčiau daromi. O atsistatydinti aš kol kas nematau pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausia J.Čiulevičius. Ruošiasi A.Matulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą pagal vieną polisą galima drausti penkis žemės ūkio technikos vienetus. Bet šio poliso kopijos negalioja. Tokia keista tvarka šiandien stebėjosi ir gerbiamasis premjeras. Antras dalykas, tie polisai, jų lakštai yra dideli, o žemdirbiui per dieną penkis kartus keisti technikos vienetus… ir darbiniuose drabužiuose jie paprasčiausiai susidėvi. Čia, žinoma, gal kitoms struktūroms, gal draudikams priklausytų, bet gal būtų galima daryti ne tokius polisus kasdieniam naudojimui, o laminuotas korteles? Prašyčiau jūsų, ministre, atsakyti.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad pagal reikalavimus draudimo polisai turi turėti tam tikras apsaugos priemones: jie spausdinami ant specialaus popieriaus, su specialiais ženklais ir kitomis apsauginėmis priemonėmis, todėl suprantama, kad kopija negali atitikti originalo. Galimi du sprendimo variantai: arba papildyti įstatymą, kad tokiu atveju, kai vienas draudimo polisas išrašomas keletui, būtų galima išrašyti keletą poliso dublikatų tokia pačia forma, arba reikalingos įstatymo pataisos, kad patvirtinta kopija notariškai galiotų. Jeigu nesilaikysime reikalavimų dėl apsauginių priemonių, rizikuosime, kad tie polisai gali būti padirbinėjami. Aš žinau šią problemą ir dabar specialistams duota užduotis parengti sprendimo variantus. Tai visiems, ypač žemdirbiams, rūpimas klausimas, ir jeigu reikėtų nedidelių įstatymo pataisų, aš nemanau, kad jos Seime užtruktų. Bet pagal dabar galiojančius įstatymus ir apsaugos taisykles, reikalavimus, kurie yra, galioja tik originalas. Nors, tiesą pasakius, jeigu būtų sustabdytas žmogus, turintis kopiją, ir kopija būtų nepripažįstama, labai abejoju, kaip tokiu atveju teismas šį klausimą spręstų. Kitaip sakant, aš dabar ieškau galimybės vidaus reikalų ministro įsakymu įtvirtinti tai, kad galėtų būti rodoma kopija, bet esant reikalui galima būtų per tam tikrą laiką patikrinti, ar ta kopija atitinka originalą. Tokia tvarka iš esmės palengvintų situaciją ir galbūt nereikėtų keisti įstatymo. Ši problema yra žinoma, ieškome sprendimo ir, aš manau, greitai jį surasime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Matulevičius, ruošiasi P.Jakučionis.

A.MATULEVIČIUS. Mano klausimas gerbiamajam premjerui. Ar nemanote, kad Pelno mokesčio įstatyme nulinio tarifo investicijoms panaikinimas buvo klaidingas, nes 15% tarifas skatina pinigų išvežimą iš Lietuvos, o ne darbo vietų kūrimą, be ko mes niekaip neįveiksime skurdo, tampančio nacionaline katastrofa? O gal skurdas ir nedarbas turi tapti Lietuvos nacionalinio gyvenimo ypatumu?

A.M.BRAZAUSKAS. Visų pirma aš nedaryčiau tragedijos dėl šio reikalo. Noriu pasakyti, jeigu dar nežinoma, Europoje mažiausias mokestis yra 12,5% Airijoje, o Lietuva užima antrą vietą – 15%. Daugelyje valstybių yra iki 40% pelno mokestis ir tos valstybės, pasirodo, dar nebankrutavo, jos gerai gyvena. Tai yra antra. Trečia. Europos Sąjunga nepriima tokių lengvatų ir reikalauja pagal jų mokesčių politiką, kad tokių lengvatų nebūtų daroma. Turiu pranešti, kad vakar šį skyrių mes užbaigėme Briuselyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamąjį užsienio reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, dabar Lietuvos diplomatų ir ministerijų atstovų grupės važinėja po Europos Sąjungos šalis ir pristato savo pasirengimą stoti į Europos Sąjungą, į NATO. Girdime NATO valstybių, Europos Sąjungos valstybių vadovų raginimus, skirtus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, plėtoti santykius su Rusija. Tai lyg ir tokia sąlyga. Prašau pasakyti, ar panašiais atvejais Rusija nėra raginama plėtoti santykius su Baltijos valstybėmis? Ar tai yra mūsų diplomatų tose valstybėse tam tikras neveiklumas, jeigu neįrodo tų valstybių vadovams, kad tokių santykių plėtojimas yra abipusis procesas: ir Rusija turi stengtis, ir Lietuva turi stengtis? Ar nėra čia mūsų diplomatų aplaidumo, neveiklos?

A.VALIONIS. Ačiū už gerą klausimą. Bet jame užkoduotas ir atsakymas. Ne dalyje apie neveiklumą. Nes veiklumo, aš manau, pagal mūsų galimybes mums tikrai pakanka. Iš tikrųjų Lietuva, priminsiu, viena iš pirmųjų suprato Rusijos politikos svarbą būsimoje Europos Sąjungoje, ir tai liudija 1997 metais pasirašytos vadinamosios Nidos iniciatyvos, jeigu kalbėtume konkrečiai apie mūsų integraciją ir mūsų santykius su Rusija. Jeigu grįžtume dar anksčiau atgal, Lietuva visą laiką turėjo geriausius, kaip mėgsta pabrėžti Rusija, santykius tarp visų Baltijos Respublikų ir Lietuva pirma pasirašė sienos sutartį, kuri, deja, yra neratifikuota. Iš tikrųjų santykių abipusiškumas yra tai, apie ką mes visą laiką kalbame su Rusija, apie ką ponas premjeras neseniai kalbėjo susitikime su Rusijos premjeru, apie ką Ivanovo, Rusijos užsienio reikalų ministro, vizito Lietuvoje metu mes labai aiškiai kalbėjome, kad eismas turi būti abipusis. Mes stengiamės plėtoti santykius, atidarinėti konsulatus, ieškoti lengvatinio režimo, kad Kaliningrado gyventojai po mūsų priėmimo į Europos Sąjungą galėtų normaliai (…), ir mes to paties prašome iš Rusijos. Paskutinio vizito metu taip pat buvo kalbėta apie sienos sutarties ratifikavimą, apie greitą readmisijos sutarties pasirašymą, apie konsulatų Klaipėdoje ir galbūt Tauragėje įsteigimą ar bent konsulinių skyrių, konsulinių punktų. Raginome, kad tas bendradarbiavimas vyktų abiem kryptimis. Todėl čia yra greičiau ne mūsų diplomatų klaidos ar nesupratimas, nes toks supratimas Lietuvoje egzistuoja jau seniai, bet įvairūs konjunktūriniai politikos judesiai, kurie, aš manau, labai greitai išsisklaidys Rusijai jau dabar, mano įsitikinimu, suprantant, kad šie mūsų integracijos procesai yra neišvengiami ir laikas ne tik kalbėti, bet ir žengti labai konkrečius žingsnius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausia J.Budrevičius. Ruošiasi A.Poplavski.

J.BUDREVIČIUS. Aš norėjau kreiptis į krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių. Visuomenę sukrėtė nelaimė, kuri įvyko Druskininkuose, kai jaunuolis žuvo sprogus granatai Šiaulių sąjungos būstinėje. Jūs gal tiesiogiai ir nesate atsakingas, bet vis dėlto esate kabineto narys, kuruojantis vieną iš jėgos struktūrų. Jūsų nuomone, ar reikalinga tokia sukarinta struktūra, nors ji papildo gynybinę jėgą, bet dėl drausmės, tvarkos, kas atsakys už tai? Ar jūs suvaidinote kokį vaidmenį? Vis dėl turėtų būti, aš turiu galvoje kariuomenę, policiją, kur griežta drausmė, ginklų apskaita, o ten, žinot, kuopos vadas girtas? Tai galėjo daugiau tų aukų būti. Ir apskritai ar tinka XXI amžiui tokia sukarinta struktūra, ar jinai reikalinga išvis?

L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tragiškas įvykis, žuvo Druskininkų kuopos 2 būrio vadas, septyniolikmetis šaulys Giedrius Matulionis, Druskininkų Senamiesčio vidurinės mokyklos dvyliktokas. Tai yra tragiškas įvykis. Tačiau pirmiausia pasakysim dėl Šaulių sąjungos statuso. Tai yra daugeliu įstatymų apibrėžta, aš maždaug pacituosiu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą: tai yra savarankiška, sukarinta, tačiau visuomeninė organizacija, veikianti pagal savo Statutą, kurį tvirtina Vyriausybė. Ir pridursiu dar tai, kad pastaruoju metu jinai labai atsitiesė, labai atjaunėjo, atsirado jaunųjų šaulių, per 6 tūkstančius. Jie pasirinko truputį kitus prioritetus, ne vien tik tą istoriškumą ir praeities istorijos puoselėjimą. Labai atsigręžė į jaunimą. Pastarąją vasarą apie 10 tūkst. vaikų dalyvavo vasaros stovyklose, prie kurių organizavimo vienaip ar kitaip prisidėjo Šaulių sąjunga. Aš visa tai sakau, atsakydamas į jūsų klausimą dėl reikalingumo.

Atskirčiau du dalykus. Pirmiausia – tragišką įvykį, kuris yra tiriamas prokuratūros, Šaulių sąjungos, mūsų Karo policijos, nors tai ne mūsų pavaldumo organizacija, kuris dar ir toliau bus tiriamas. Beje, preliminarios išvados turi būti paskelbtos rytoj, todėl aš nenorėčiau užbėgti už akių, kas kaltas ir kas ten atsitiko. Tą įvykį reikės įvertinti, be abejo, kad tai nepasikartotų.

Ir antras klausimas, jo dalis, ar reikia tokios organizacijos. Esu įsitikinęs, kad tokios organizacijos reikia. Jeigu jūs būtumėte paklausęs prieš trejus metus, gal būtų buvę galima ir pasvarstyti. Tačiau dabar pagal tai, kaip jinai veikia, kaip jinai dirba su mūsų jaunimu, tam jaunimui yra įdomu, tėvams įdomu, moksleiviams įdomu, kuriami ne tik Jaunųjų šaulių būriai ir kuopos, bet ir net tam tikros vidurinės mokyklos pasirenka šį profilį, nes tai vaikams įdomu. Aš čia matau ateitį. Jeigu ateityje atsiras tokių ambicijų dirbti su jaunimu sportinėse, techninėse šakose, sakysime, automobilizmo, kitų dalykų, to niekas Lietuvoje nedaro, niekas nedirba, aš čia matau prasmę.

Todėl nenorėčiau, kad tragiškas įvykis sukeltų abejonių dėl tokios organizacijos reikalingumo. Pirmiausia reikia pasiekti, kad būtų tvarka. Kaip jūs teisingai sakote, ten, kur yra ginklai arba kad ir imitacinės priemonės, kaip šiuo atveju buvo mokomosios priemonės, kai atsitiko nesuprantami dalykai ir įvyko tragiškas įvykis, reikia, kad nebūtų tokių dalykų. Mes padarysim viską, kas nuo mūsų priklauso, nors tai, sakau dar kartą, nepriklauso mūsų pavaldumui, kad to nebūtų. Tvarka turi būti. Bet organizacija yra reikalinga, ir aš tuo esu įsitikinęs.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Vyriausybės norėtų klausti A.Poplavski, ruošiasi J.Utovka.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą teisingumo ministrui, gerbiamajam V.Markevičiui. Kelia nerimą laimėtų bylų skaičius prieš Lietuvos Respubliką Strasbūre. Didelį politinį visuomeninį rezonansą turinčios bylos ten dabar lyg pateisina nusikaltimus ir ypač tų nusikaltimų autorius bei kitus ir lyg skatina šiuos nusikaltimus daryti. Kaip manote, ar tai nežemina mūsų teisėsaugos sistemos autoriteto Europos šalyje ir ką jūs numatote daryti, kad mūsų teisėsaugos organų sprendimai nekeltų abejonių visuomenei?

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Be jokios abejonės, Teisingumo ministerijos kompetencijai priklauso ne visi klausimai, kuriuos jus man dabar uždavėte, nes nei prokuratūros, nei teismų mes negalim kontroliuoti. Ir pagal Konstituciją, ir pagal įstatymus tai yra nepriklausomos institucijos, į kurių darbą negalima kištis, išskyrus tai, kad prokuratūros kontrolę vykdo Seimas. Tačiau dėl bylų, apie kurias jūs kalbėjote, tai iš tikrųjų daugiausia senos bylos, susijusios su anksčiau galiojusiu ir dabar jau pataisytu Baudžiamojo proceso kodeksu, dalis jų yra susijusios su Prevencijos įstatymu.

Aš noriu atsakyti į jūsų klausimą dėl to, ar tai nežemina mūsų vardo, ar tai nemenkina Lietuvos vardo. Palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvos bylų Žmogaus Teisių Teisme, kuriose, vadinkim, yra šansų, kad Lietuvos valstybė pralaimės prieš pilietį, yra santykinai labai mažai. Aš lyginčiau gyventojų skaičių su Italija, ten iš esmės visų bylų skaičius yra bent 10 kartų didesnis, jas pralaimi valstybė, bet tai yra vėlgi dėl to, kad anksčiau jų įstatymai buvo netobuli. Dabartinis mūsų Baudžiamojo proceso kodeksas pakoreguotas (jis jau jūsų priimtas, bet įsigalios nuo kitų metų) tokias galimybes užkerta. Bet niekada negali žinoti, ar koks nors pareigūnas nesilaikys nustatytų įstatymų normų ir dėl tos priežasties, sakykim, Lietuvos valstybė nepralaimės bylos piliečiui. Bet aš manau, kad tai yra pozityvus procesas, tai skatina, be jokios abejonės, pasitempti visus ikiteisminių tyrimų pareigūnus, tarp jų ir teisėjus, nagrinėjančius bylas. O dėl to skaičiaus, aš tikrai jus patikinu, jeigu jums įdomu, galima pateikti tų bylų analizę. Juo labiau kad yra išleisti du leidiniai apie visas Lietuvos bylas, kurios yra Strasbūre. Galėtumėte išsamią informaciją gauti ir be atskiro užklausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kitam klausiančiajam, noriu informuoti, kad Seime vieši Klaipėdos rajono žemdirbių delegacija. Malonu jus pasveikinti. (Plojimai) Kitas klausiantysis yra J.Utovka. Ruošiasi S.Lapėnas. Prašau.

J.UTOVKA. Klausimas švietimo ir mokslo ministrui ponui A.Monkevičiui. Jūs, duodamas interviu, šią savaitę keletą kartų teigėte ir pabrėžėte, kad rusų tautinė mažuma patenkinta švietimo reforma ir švietimo nuostatais. Jūs puikiai žinote, kad mes, daugiausiai Vilniaus miesto atstovai, jau trys mėnesiai dirbame su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu ir su ministerija. Taip, daug klausimų yra išspręsta, bet yra problemų su Kėdainių rusų mokykla, su Palangos, yra problemų su Klaipėdos rusiškomis mokyklomis. Tenka ieškoti įstatymų spragų ir ką nors padaryti ta linkme, kuri tenkintų tautines mažumas, šiuo atveju rusų. Vilniaus mieste yra didelių problemų. Penkias mokyklos nori uždaryti. Telefonu daromas spaudimas direktoriams. Norėčiau užduoti paprastą ir trumpą klausimą. Ar jūs politiškai žaidžiat ir taip interviu teigiat, ar jūs iš tiesų manote, kad problemų mokyklose, kuriose dėstoma rusų kalba, jau nebėra? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai politiškai nežaidžiu. Žinau, kad problemų yra visose Lietuvos mokyklose. Netgi ten, kur viskas pakankamai gerai ir lyg sėkmingai viskas sutvarkyta. Problemų yra visur. Ir dėl demografinės situacijos, kuri ne gerėja, o blogėja, ir dėl mūsų vis dar menkų galimybių mokyklas sutvarkyti taip, kaip mes norėtume. Aš prieš tai jau atsakiau į tą klausimą, jog tikrai neduosiu leidimo, nes ministras turi duoti leidimą, sutikimą, savivaldybei priėmus sprendimą, reorganizuoti arba likviduoti mokyklą. Kaip žadėjau, kai buvome susitikę (matome, kaip mokyklų tinklas yra tvarkomas Vilniuje ir Klaipėdoje), jeigu pastangos dedamos tokios, kad bendruomenei nuo to yra geriau, bendruomenė pritaria, tokiu atveju leidimas bus duodamas, bet jeigu yra nesaugu, jeigu tėvai ir mokytojai nepatenkinti, tai reikia dirbti ir rasti optimalius sprendimus, kad po tų pertvarkymų pagerėtų sąlygos, sumažėtų pamainos, nes Vilniuje jų yra daug, kad tie dalykai būtų sureguliuoti. O dirbtinio kraustymosi, mokyklų ardymo neturi būti. Kaip mes sutarėme, taip ir laikomės šių taisyklių. O dėl nuostatų ir dėl įstatymo, kaip sakiau, šiuo metu dirbama, į visas pastabas siekiama, man regis, atsižvelgti, suderinti ir rasti tuos sprendimus, kurie būtų priimtini. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Lapėnas. Ruošiasi B.Bradauskas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis premjere ir vidaus reikalų ministre, kai lankiausi Jurbarko rinkimų apygardoje, mane pasiekė labai jaudinančios žinios apie itin sumažintą priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos finansavimą. Palyginti su ankstesniais metais buvusiu finansavimu, pastebėjau, kad 1999 m. buvo skirta daugiau kaip 27 tūkst. litų, 2000 m. – beveik 29 tūkst., 2001 – irgi beveik 29 tūkst., o šiais metais transporto išlaikymui skirta tik 10 tūkst. litų, kurie iš esmės jau ir sunaudoti, nes vien per šių metų sausio mėnesį gaisrams gesinti išleista ganėtinai didelė suma. Jaučiama, kad III–IV ketvirčiais, degant pastatams, nebus kam važiuoti. Ar numatomas šis klausimas svarstyti Vyriausybėje, ar tiesiog bus perduotas savivaldybei stiprinant savivaldybės teises?

J.BERNATONIS. Pabandysiu trumpai atsakyti į jūsų klausimą. Tai iš tiesų yra viena iš sudėtingiausių mūsų sistemos problemų. Turbūt gerai prisimenate, kad tiek ministerija, tiek Seimo nariai, kurie galbūt geriau žino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbą, siekė, kad būtų didinamos išlaidos, bet bendromis pastangomis su jumis to nepasiekėme. Seime buvo patvirtintas toks biudžetas. Dar apsunkino ir tai, kad teko nemažai atlikti gelbėjimo darbų, be to, nemažai lėšų teko išleisti dėl vadinamųjų, susijusių su terorizmu, pamenate, aplinkybių. Taip pat dabar labai daug tenka važiuoti į vietas, nes kyla labai daug gaisrų. Iš tiesų lėšų, kurios skirtos, šiems metams neužteks. Norėčiau pasakyti, kad tokia Jurbarko padėtis nėra išskirtinė. Iš Vyriausybės rezervo fondo šiek tiek lėšų buvo skirta gelbėjimo darbams siekiant kompensuoti lėšų trūkumą. Manau, jeigu atsiras galimybė ateityje peržiūrėti biudžetą, tai Seimo nariai palaikys, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui reikėtų skirti papildomų lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia B.Bradauskas. Norėčiau pasakyti procedūrinę informaciją, kad toliau pirmininkauja mano kolega Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Šiandieną mes svarstėme dešinės pusės parengtą rezoliuciją dėl sveikatos sistemos reikalų. Aišku, joje buvo numatyti visi tie darbai, kuriuos jūs pradėjote ir sėkmingai vykdote. Mano vienas klausimas būtų toks. Konservatoriai išeidami iš valdžios prikrėtė aibę šunybių. Viena iš jų ta, kad leido mokėti iš ligonių kasų privačioms gydymo įstaigoms už atliekamas paslaugas. To rezultatas – kai kurios valstybinės gydymo įstaigos išstumiamos iš patogių vietų, nukeliamos tolyn, kad dirva liktų privačioms įstaigoms. Sakykime, Kaišiadorių mieste stomatologijos kabinetas buvo iškeltas į centrinę ligoninę nuo centro daugiau nei 2 km ir paliktos tik dvi privačios stomatologijos įmonės. O kodėl, aišku kaip dieną. Mano vienas klausimas. Ar jūs imsitės naikinti šią nuostatą iš ligonių kasų neleisti mokėti privačioms įstaigoms ir nešvaistyti valstybės lėšų? Dėkoju.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Klausimas yra gana sudėtingas dėl privačių ir valstybinių įstaigų darbo. Sąlygos pagal visus įstatymus ir numatytą tvarką turi būti vienodos ir privačioms įstaigoms, ir valdiškoms. Tačiau privačios įstaigos šiuo metu turi dar tokią problemą, kad jos pačios turi pirkti inventorių, pačios turi mokėti nuomą už patalpas ir tik už paslaugas moka Valstybinė ligonių kasa. Tam, kad racionaliai būtų išdėstytos visos sveikatos priežiūros įstaigos, Seimas kaip tik ir patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisą, ir šiuo metu tiek privačių, tiek valdiškų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą rajone jau reguliuoja savivaldybė. Vis dėlto ateityje ir stomatologinių, ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą rajone turėtų reguliuoti savivaldybė, kuri ir atsako už visų savo gyventojų sveikatos priežiūrą. Taigi už paslaugas turėtų būti mokama, man atrodo, ir tiems, ir tiems, tačiau įstaigų išdėstymą, kur jų reikia, turėtų reguliuoti savivaldybė.

B.BRADAUSKAS. Vis dėlto norėčiau išgirsti atsakymą.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom.

B.BRADAUSKAS. Ar jūs imsitės priemonių, kad iš valstybės sąskaitos nebūtų finansuojamos privačios įstaigos? Jeigu yra privati įstaiga, tai, kaip ir kiekviena UAB, ji turi dirbti ir užsidirbti pinigų be valstybės paramos. Tada turėtume remti visas kitas UAB valstybės sąskaita.

K.R.DOBROVOLSKIS. Šiuo metu yra nustatyta, kad būtų vienodos sąlygos už paslaugas gauti ir vieniems, ir kitiems. Tačiau mokėjimo tvarką dar labai varžo ir akreditavimo tarnyba, nes turi būti vienodos sąlygos. O jeigu privačios įstaigos sudaro vienodas sąlygas, tai šiuo metu nenumatyta, kad už paslaugas būtų mokama nevienodai.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Aš norėčiau pasiteirauti kultūros ministrės. Klausimas yra apie vieną instituciją, kuri yra jūsų kompetencija, jūsų valdymo sritis, Kultūros ir sporto rėmimo fondą. Palyginti su kitomis valstybėmis, šis fondas nėra atskiras juridinis asmuo, o yra tiesiog jūsų ministerijos padalinys, perskirstantis biudžeto pinigus, bet negalintis tų pinigų pats kur nors investuoti ir panašiai, kad uždirbtų papildomų lėšų ir būtų daugiau ką paskirti. Taip pat, kaip žinote, yra penkiolika fondo veiklos krypčių, kurių kiekviena turi po vieną ekspertą, dirbantį visuomeniniais pagrindais, ir vieno eksperto žmogaus balsas, kuris negauna net atlyginimo, lemia, kuriam projektui skirti finansavimą, o kuriam neskirti. Ar jums yra žinoma ši situacija ir ar ketinate keisti Kultūros ir sporto rėmimo fondo veiklos principus paverčiant jį atskiru juridiniu asmeniu? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju Seimo nariui J.Čekuoliui. Man iš tikrųjų yra gerai žinoma Kultūros ir sporto fondo situacija, tik norėčiau priminti, kad yra priimtas Seimo įstatymas, reglamentuojantis konkrečią Kultūros ir sporto fondo veiklą, tarybos sudarymą ir jo veiklos pagrindinius principus. Tai nėra Kultūros ministerijos padalinys Kultūros ministerijoje. Kultūros ministerijos viceministras dabar yra tarybos pirmininkas ir taryba yra priėmusi sprendimus pagal ekspertų atrinktus projektus, atitinkamai perduoda visą informaciją Sporto departamentui, ir Sporto departamentas išmoka lėšas, kurios yra skiriamos vienam ar kitam projektui. Aš sutinku, kad situacija nėra labai gera, kad galima grįžti prie įstatymo ir galima galbūt kaip nors kitaip reglamentuoti veiklą. Bet šiandien yra veikiama pagal tai, ką yra priėmęs Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Nematau. Tada klausia A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Aš norėjau paklausti finansų ministrės, bet kadangi jos nėra, tai gal Ministras Pirmininkas galės atsakyti. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu numatyta reorganizuoti teritorines muitines, paliekant penkias ir penkias iš jų likviduojant. Aš manau, kad Marijampolės teritorinę muitinę galima priskirti prie strateginių muitinių, tačiau nebeilgai gyvuos ta muitinė, numatyta likviduoti. Likvidavimas neigiamai atsilieps regioninei plėtrai ir sienos su Kaliningrado sritimi kontrolei, kontrabandos mažinimui, iškils įvairių socialinių problemų, reikės įdarbinti atleistus darbuotojus. Teritorinės muitinės administraciją, mano supratimu, reikėtų artinti prie postų, o ne atvirkščiai, kad būtų operatyviau sprendžiami visi kylantys klausimai. Reorganizacija nėra galutinė ir, mano supratimu, neduos laukiamo ekonominio efekto, nes Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą vėl bus peržiūrima muitinių veikla. Vykdant reformą ją būtina atlikti taip, kad iš karto būtų galima integruotis į bendrą Europos muitinės sistemą. Todėl manau, kad šiuo metu daryti tarpines pertvarkas netikslinga. Mano supratimu, geriau dabar mažinti valdymo personalo skaičių teritorinėse muitinėse, ryžtingai diegti bendrą informacinę sistemą ir tinkamai pasiruošti stojimui į Europos Sąjungą, kad ir muitinės būtų pritaikytos.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolegos, klausimui – viena minutė. Prašom neužmiršti.

A.M.BRAZAUSKAS. Tai matot, kas yra. Europos Sąjunga – Europos Sąjunga, o muitinių tinklas yra mūsų klausimas. Mes jau gavom ne vieną signalą dėl Marijampolės muitinės, būtinybės palikti Marijampolės muitinę. Principinė buvo tokia nuostata, buvo suderinta Vyriausybėje, kad paliktume Lietuvoje penkias muitines. Jūsų žiniai aš noriu pasakyti, kad Estijoje yra viena muitinė iš viso, visoje valstybėje. Pas mus dabar yra 10 muitinių. Klausimas yra nagrinėjamas Vyriausybėje. Mes gavom keletą pasiūlymų ir iš vietinių institucijų, ir iš pačių muitininkų ir nagrinėjam. Vyriausybės kancleriui Z.Kaminskui yra pavesta, ir, aš manau, artimiausiu laiku mes turėsime priimti sprendimą dėl Marijampolės muitinės.

PIRMININKAS. A.Stasiškis. Aš jo nematau. Tada O.Babonienė. Prašom, kolege.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Vienam vaikui vasaros socializacijai šiemet tenka 1,6 Lt. Kaip galima suorganizuoti stovyklą, užimti, kai vien maitinimo normos – 7,5 Lt? Taigi ką siūlot, ką darot, ką darysime?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų lėšų yra iš esmės numatyta tiek, kiek buvo skirta biudžete praeitais metais. Ir tik tikslinant biudžetą, dėl tos galimybės, kad buvo galima papildyti, ta padėtis buvo pagerinta. Ateinantį ketvirtadienį renkasi penkios ministerijos Švietimo ir mokslo ministerijoje tarp kitų klausimų svarstyti ir pasirengimo vasaros vaikų socializacijai, poilsiui klausimus. Ir ten pristatysim, pagal kokius principus paskirstysim lėšas. Mes manom, kad galbūt reikėtų taikyti kombinuotą tokią metodiką, skirstyti ne vien tik pagal programų konkursą, bet, ko gero, pagal vaikų skaičių, bent jau savivaldybėse. Na, apskritims tai taikyti netiktų, reikėtų truputį kitaip skirstyti. Tačiau bet kuriuo atveju jūs teisingai pasakėte, lėšų yra mažai. Na, mes bandysim ieškoti variantų, tarsimės Vyriausybėje, kreipsimės į premjerą ir žiūrėsime, ką mes čia galim padaryti, ir, įvertinę visas galimybes, kaip ir praėjusiais metais, sieksim, kad padėtis būtų bent ne blogesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Atsakydamas Seimo nariui J.Jurkui jūs paminėjot, kad jungsite slaugos ligonines su ligoninėm, taip pat su poliklinikom. Faktiškai tada bus grįžtama prie 1997 metų iki spalio 1 d. galiojusių struktūrų. Sveikatos sistemos įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kuriuos pasirašė Ekscelencija A.Brazauskas, sako visa ką kita. Tai ar čia yra tiktai jūsų nuomonė, ar čia yra visos Vyriausybės nuomonė? Tik neseniai baigėt plėšyti tas ligonines, Kaišiadoryse slaugos ligoninė atsiskyrė nuo ligoninės tiktai praeitų metų gegužės mėnesį. Tai aš nežinau, jeigu čia tokios reformos vyksta, kad viskas sukasi ratu – tik baigia išplėšyti, vėl lipdo, – tai čia juokingai atrodo. Aš nesuprantu nei ministerijos, nei Vyriausybės pozicijos. Bet aš manau, kad Vyriausybė gal protingiau galvoja negu pats ministras. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Jūs gal ne visai gerai supratot, kaip buvo anksčiau išdėstyta. Minėjom, kad būtent tose vietovėse, kur yra susiformavusi tokia struktūra, niekas apie tai ir negalvoja. Tačiau šiuo metu daugelyje rajonų po tuo pačiu stogu įsikūrusi ir slaugos ligoninė, po tuo pačiu stogu ir antro lygio ligoninė, turi dvi administracijas, dvi buhalterijas, todėl ir siūlom vis dėlto deleguoti paslaugas ir padaryti vieną ligoninę. Panašių pavyzdžių yra ir Marijampolėje. Pavyzdžiui, kai Marijampolė savo slaugos lovas tam, kad išlaikytų dvi gretimas ligonines Kazlų Rūdoje ir Kalvarijoje, gali deleguoti būtent šioms ligoninėms ir neturėti pati slaugos lovų. Todėl kiekvienu atveju turi būti ir peržiūrima, ir priimami sprendimai. Kai kurias paslaugas gali ir Sveikatos apsaugos ministerija deleguoti vienai ar kitai įstaigai, nenusižengdama jokiems priimtiems įstatymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi aš paskutinis, tai klausimas būtų gal toks bendresnio pobūdžio premjerui, jeigu galima. Jūs ką tik iš žemdirbių suvažiavimo. Kokios ten nuotaikos vyrauja dėl Konstitucijos 47 straipsnio? Ne visi mes ten buvom ir ne visi turim informaciją. Labai ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, galėčiau pradžiuginti šiek tiek Seimą pasakydamas, kad nuotaikos nėra visiškai blogos, nėra blogos. Tiktai buvo daug kalbėta apie konstitucinį įstatymą, apie saugiklių įstatymą. Ir, man atrodo, jeigu Seimas per šitą laikotarpį iki antrojo balsavimo parengs šituos įstatymų projektus, juos apsvarstys ir galės lygia greta juos priimti, tai, manyčiau, visas šitas labai didelis darbas bus sėkmingai baigtas. Nėra tokių kategoriškų nuomonių, tikrai nėra. Man atrodo, kad tas septynerių metų laikotarpis, apie kurį buvo labai plačiai kalbama, matyt, yra neišvengiamas juridiniams užsienio asmenims. Aš savo kalboje pasiūliau, kad fiziniams asmenims, kurie atitinka mūsų reikalavimus, pagal mūsų įstatymus yra išnuomavę žemę arba turi gyvenimo cenzą Lietuvoje ar dar kitaip, kaip yra jūsų numatyta įstatymo projekte, būtų galima įsigyti žemę ir tų septynerių pereinamųjų metų laikotarpiu. Ir atrodo, kad priėmė, sakyčiau, be ypatingų emocijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere ir ministrai, Vyriausybės valanda baigta. Bet aš Seimo narius prašyčiau nesiskirstyti ir dirbti non stop. Matyt, dėl vedimo tvarkos dar ir kolega daktaras K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Pirmininke, aš turiu pasiskųsti, kadangi jau antrą kartą Vyriausybės valandoje mano pavardė yra ištrinta ir aš negavau teisės paklausti.

PIRMININKAS. Na, ne aš už visą valandą turėčiau atsakyti, bet prisiimu kaltę kaip jaunesnis. Prašom. E.Klumbys. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasinaudoti replikos teise ir pasakyti, apie ką mes čia kalbėjome dėl 1999 m. spalio 21 d. Konstitucinio Teismo sprendimo. Ministras J.Bernatonis sakė, kad tas klausimas nėra susijęs su pavardžių rašymu. Aš noriu perskaityti. Tai buvo Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Pareiškėjas buvo Vilniaus apygardos teismas, kasacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą, kurioje ieškovas prašė įpareigoti policijos komisariatą jam išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę rašyti jo gimtąja kalba. Švelniai tariant, vidaus reikalų ministras sakė netiesą.

PIRMININKAS. Vidaus reikalų ministras, jeigu reikės, dar paaiškins, o dabar mes turime susitarti dėl darbo tvarkos.

Pirmiausia noriu pranešti, kad alkoholio klausimas nukeliavo į kitą savaitę. Antra, kaip sakiau, dirbame be pertraukos. Aš labiau prašiau kolegų sutikti, kad pirmoji savo klausimą pateiktų Seimo narė ir kultūros ministrė R.Dovydėnienė. Ar sutinkam? O po to – žemdirbių klausimas. Ačiū. Dar J.Bernatonis, iki ministrė ateis į tribūną. J.Bernatonis. Paklausom!

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Mano kolega Seimo narys E.Klumbys sakė, kad sakau netiesą. Noriu pasakyti, kad visada sakau tiesą. Nereikia ištraukti iš konteksto vieno sakinio, reikia skaityti visą sprendimą. Jūs puikiai žinote, kokį klausimą nagrinėjo Konstitucinis Teismas, ir tai visiškai ne tas klausimas, kaip jūs dabar jį keliate. Dėkui.

Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1457 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis ministrei. Darbotvarkės 2-6 klausimas. Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus pilių kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1457. Pateikimo stadija. Prašom, ministre.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, 1997 metais Seimas savo nutarimu įsteigė Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą. Tai buvo padaryta 1997 m. liepos 2 dieną. Tuo pačiu Seimo nutarimu Vyriausybė buvo įpareigota patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei nuostatus. Tačiau iki šios dienos Vyriausybei to nepadarius, buvo pakeistas Saugomų teritorijų įstatymas ir teisė nustatyti bei keisti valstybinio kultūrinio rezervato ribas nuo praeitų metų gruodžio 28 d. yra suteikta Seimui Vyriausybės teikimu. Pagal šį įstatymą teisė tvirtinti valstybinių rezervatų zonų ribų planus taip pat yra suteikta Seimui, Vyriausybė tvirtina tik Valstybinių kultūrinių rezervatų nuostatus. Siūlau šiandien pritarti nutarimo projektui “Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo”, o tada Vyriausybė parengs (jau yra beveik parengusi) Vilniaus pilių kultūrinio rezervato nuostatus, kuriuose bus rezervato tvarkymo planų schemos, detalusis ir specialusis planai. Taip bus aptartos nuostatos, kas leidžiama ir kas yra draudžiama kultūriniame rezervate.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už trumpą ir aiškią kalbą. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – J.Čekuolis. Prašom. Ruošiasi V.Popovas.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, vis taip išeina, kad aš teikiu jums klausimus ir vis jūsų klausinėju. Prašau dėl to nepagalvoti nieko blogo, o…

PIRMININKAS. Kas čia žino? (Juokas)

J.ČEKUOLIS. Ką galima daryti rezervatuose ir ko negalima, yra reglamentuojama Saugomų teritorijų įstatymu. Jūs esate išdalijusi schemą, kaip tas rezervatas gali atrodyti. Saugomų teritorijų įstatyme labai aiškiai parašyta (punkte dėl rezervatų), kad šiose teritorijose nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – konservavimas, nutraukiant joje ūkinę veiklą. Lygiai taip pat įstatyme toliau detalizuojama, kad rezervatų teritorijose galima muziejinė veikla ir panašiai. Žiūrint į ribas, kurios yra nupieštos, man kyla abejonių. Ar tai reiškia, kad Sereikiškių parke, kuris pakliūna į šio rezervato teritoriją, nebegalės būti karuselių, nebegalės būti kioskelių su dešrelėmis, kibinais, ar kokiais nors panašiais dalykais ir kaip apskritai tada rezervato teritorijoje rengti, tarkime, Kaziuko muges ar kitas miestiečių ir sostinės svečių šventes? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Tikrai galiu jus užtikrinti, kad tai, ką jūs paminėjote, jokiu būdu nėra uždrausta kultūriniame rezervate. Pagal nuostatų projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei, yra numatyta ir leidžiama ir statinių, kurių reikia rezervato steigimo tikslams įgyvendinti, statyba, ir sąlygų plėtoti rekreacinę veiklą bei pažintinį turizmą sudarymas, ir masinių kultūrinių renginių tam numatytose vietose organizavimas. Veikla, kuri iš esmės skatina turizmą, kultūrinius renginius, tose vietose nebus uždrausta, tiktai, be abejo, bus tam tikri apribojimai, kurie taikomi rezervatams. Didelės apimties žemės judėjimo darbai, istoriškai vertingo reljefo formos ir istoriškai vertingų hidrografinių tinklų elementų praradimas, kultūros ir gamtos vertybių žalojimas – šie dalykai bus draudžiami. Nuostatuose bus detaliai aptarta, kas yra leidžiama, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad ūkinė veikla, ypač ta, kuri leidžia rezervatui gyvuoti, bus uždrausta. Ji nebus uždrausta.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Ruošiasi V.Rinkevičius.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Kai žiūriu į šį žemėlapį, tai pirmosios dvi pozicijos skamba taip labai griežtai – “griežto režimo”, bet mano klausimas būtų iš kitos operos. Ministre, kaip jūs manote, ar greitai reikia priimti šį nutarimą, ar mes turime laiko? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Šį nutarimą reikia priimti gana greitai, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką šioje teritorijoje galima pradėti darbus, susijusius su paveldo objektų tipine ir individualia apsauga, taip pat reikalingi darbai, kuriems yra numatyti biudžeto pinigai, taip pat mokslinio tyrimo darbai. Taigi nutarimas iš tikrųjų yra reikalingas, kad Vyriausybė galėtų greičiau patvirtinus nuostatus ir būtų galima pradėti atkurti pilių kompleksą bei kitus objektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Rinkevičius. Ruošiasi P.Jakučionis.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Iš esmės pritardamas šiam projektui, aš turiu klausimą, kaip santykiai su Vilniaus miesto savivaldybe? Rezervatų klausimai (priežiūra, kontrolė) šiaip yra labai griežti, ir tai priklausys ir nuo savivaldybės, tam bus reikalingos ir lėšos. Ar dėl to nebus konflikto su savivaldybe? Ar kultūros paveldo institucijos ir savivaldybė geranoriškai tas funkcijas sugebės pasidalinti, nes tik geranoriško susitarimo atveju galima pasiekti norimų rezultatų?

R.DOVYDĖNIENĖ. Noriu pasakyti, kad jokio savivaldybės veiklos apribojimo rezervato teritorijoje tikrai nebus, nes tai numato nuostatai. Tačiau norėčiau pasakyti, kad ginčai kai kurių kitų klausimų, susijusių su rezervato teritorijomis, derinimo vyko taip ilgai, kad Seime nutarimas buvo priimtas 1997 metais, o tik 2002 m. kovo mėn. Seimui yra teikiamos rezervato ribos. Dėl kai kurių dalykų nesutarimai yra išlikę, tačiau Vyriausybė pritaria tokioms riboms, o dėl tolesnių veiksmų tikrai neturėtų būti. Nuostatuose mes numatome, kad rezervato valdymą ir jo veiklą organizuoja biudžetinė įstaiga – Rezervato direkcija. Prie tos direkcijos bus sudaryta mokslinių tyrimų taryba, kuri užsiims stebėjimais ir koordinuos ir muziejinį darbą.

PIRMININKAS. P.Jakučionis, ruošiasi H.Žukauskas.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, Seimo nutarimas nebuvo vykdomas daugiau kaip ketverius metus. Ar jums neteko aiškintis kodėl, kokios priežastys tą vilkinimą sukėlė, gal jos dabar yra gyvos ir toliau šio nutarimo vykdymas, švelniai tariant, bus sabotuojamas?

R.DOVYDĖNIENĖ. Manyčiau, kad nė viena valstybės institucija neturėtų sabotuoti vieno ar kito teisėto akto, kuris priimtas Seime ir Vyriausybėje. Taip, aš aiškinausi, kodėl taip vilkinama, ir viena iš priežasčių yra ta, kad buvo siūlymas įtraukti į rezervato teritoriją visą Vilniaus senamiestį kaip UNESCO objektą, įtrauktą į Pasaulio paveldo objektų sąrašą, ir išplėsti rezervato teritorijas dar daugiau, nei šiandien jau sutarta. Tai iš esmės buvo teritorijų klausimas, būtent senamiesčio plane numatytų pilių teritorija ir noras įtvirtinti tokį rezervatą. Paminklosaugininkai, tarpusavyje ilgai ginčijęsi, vis dėlto surado tą sprendimą ir šiandien yra sutarta dėl tokios teritorijos, kokia yra pateikta Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji ministre. Aš šiek tiek žinau šį klausimą ir aš manau, kad pateikimas nėra pati blogiausia stadija, tai dar ne priėmimas. Manau, iki priėmimo mes dar sugebėsime išsiaiškinti šituos dalykus, tačiau ta schema, kurią jūs pateikėte ir kuri vadinasi “Ribų planas”, tai nėra ribų planas, nes mastelis absoliučiai neatitinka paties plano. Ribos nubraižytos netgi neaiškiose vietose. Aš noriu pasakyti, kad dėl to gali kilti labai daug problemų, ypač turtinių. Jūs puikiai žinote ir pati ką tik sakėte, kad rezervato statusas yra gana griežtas. Kaip žinote, toje teritorijoje, kuri yra griežto režimo teritorija, yra ir privačių valdų. Jos bus išperkamos, kas su jomis bus daroma?

Tai pirmas dalykas. Tai yra konfliktinė situacija. Dabar Vilniaus miestas yra užsakęs ir jau yra tvirtinama kultūros paminklų (…) senamiesčio zona, kurioje, be šių dviejų režimų, yra numatyta kur kas daugiau režimų, ir tai yra kur kas logiškiau. Sakykite, kodėl taip skubama tvirtinti, nors, kaip aš minėjau, tas planas taip pat jau beveik baigiamas? Jį rengia kultūros paveldo specialistai. Pagal tai būtų galima parengti kur kas tikslesnį planą. Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju ponui H.Žukauskui. Aš su jumis visiškai sutinku, kad būtinas tikslesnis planas ir jį derinti su jūsų rodytu planu, ko gero, yra visiškai logiška. Tik noriu priminti, kad Vyriausybė, parengusi ir patvirtinusi Vilniaus pilių kultūrinio rezervato nuostatus, pateiks rezervato tvarkymo planą, planavimo schemą. Būtent ten ir bus detalusis specialusis planas, kuris tikrai bus derinamas su tuo, kas yra daroma. Tai nebus kažkas visiškai nauja. O kad iš tikrųjų užsitęsė, tai gal ir todėl, kad tai pirmasis kultūrinis rezervatas Lietuvoje. Jeigu mes gamtinių rezervatų turime, tai kultūrinis rezervatas bus pirmas. Todėl gal ir kai kurie nesklandumai, ir kai kurių dokumentų nevisiškai tobulas parengimas yra tuo paaiškinamas. Šiandien siūlyčiau pritarti nutarimo projektui po pateikimo, o toliau dokumentą galima tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Aš labai atsiprašau, Seimo narių teisė. Kolega V.Einoris nori tarti žodį? Prašom. V.Einoris.

V.EINORIS. Jeigu tai būtų pateikto projekto priėmimas, galima, žinoma, būtų diskutuoti, tačiau dabar yra pateikimas, o ne priėmimas, taigi bus galima, kiek tik reikės, jį patobulinti. Dabar reikia paleisti jį į gyvenimą, nes yra daugybė netvarkos ir delsti pavojinga.

PIRMININKAS. Kolega V.Fiodorov turi kitą nuomonę. Prašom.

V.FIODOROV. Aš iš esmės pritariu, bet manyčiau, kad pagrindiniu komitetu reikėtų skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, čia labai daug klausimų gali kilti.

PIRMININKAS. Gerai, dėl to susitarsime. Ar reikalauja kas balsuoti? Po vieną? Galime be balsavimo? Galime. Minutėlę. Pirmiausia ar pritariame po pateikimo? Ačiū. Dabar yra antras klausimas – ar pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, ar dar ir trečias – Aplinkos apsaugos komitetas? (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos komitetas? Nereikia balsuoti? O Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai kaip papildomi? Jokio skirtumo, galima abėcėlės tvarka. Teisingai. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstyti – balandžio 16 d., t.y. po mėnesio. Sutinkam? Ačiū. Sutarta.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1448. Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1449. Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1450 (pateikimas)

Dabar aš noriu šiek tiek atsiprašyti finansų viceministrą, nes atėjo jo laikas, tačiau buvo susitarimas, kad mes pateiksime klausimą, kuris turėjo būti pateiktas rytinio posėdžio pradžioje, t.y. rezervinis pirmasis klausimas – vietos savivalda, apskritis ir melioracija. Gerbiamasis Kniukšta, ar galite į tribūną? (Balsai salėje) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, kokios pretenzijos? Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus kai kurių įstatymų, reguliuojančių žemės ūkio ir kaimo plėtros valstybinių funkcijų vykdymą, bei daugelį šių funkcijų iš apskričių perdavus savivaldybėms, Kaimo reikalų komitetas gavo daug nusiskundimų iš žemdirbių savivaldos organizacijų, kad dar daug žemdirbiams rūpimų klausimų priimti įstatymų pakeitimai neišsprendė. Panaikinus apskričių administracijų funkciją koordinuoti žemės ūkio klausimus, ši funkcija nebuvo deleguota savivaldybėms. Apskritims palikta melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių valstybinė priežiūra, kuri beveik nebuvo vykdoma, kaimo plėtros programų skyriai, kurie yra atsakingi už valstybės ir Europos Sąjungos SAPARD lėšų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai panaudojimą ir turėtų būti tiesiogiai pavaldūs Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs gautas pastabas, dar sausio mėnesį pasiūlė Vyriausybei pavesti atitinkamoms ministerijos parengti reikalingų įstatymų pakeitimų projektus, bet tai, deja, nebuvo padaryta. Grupė Kaimo reikalų komiteto narių pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, kad iki galo būtų išspręstas žemės ūkio ir kaimo plėtros bei paramos teikimo klausimų koordinavimas.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19, 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – žemės ūkio klausimų koordinavimą, kaimo plėtros, šalies ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui organizavimą perduoti savivaldybėms. Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo 4, 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto bei Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų tikslas – panaikinti apskritims deleguotą melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių valstybinės priežiūros funkciją. Mano išvardyti įstatymų projektai yra jums pateikti ir aš prašau gerbiamųjų Seimo narių pritarti po pateikimo išreikštai Kaimo reikalų komiteto pozicijai. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis nori paklausti P.Papovas, po to Z.Mačernius. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega komiteto pirmininke, pritardamas kai kuriems Vietos savivaldos įstatymo patobulinimams, nors kaimo plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, manau, apima ir tai, kas yra siūloma, bet sviestu košės nepagadinsi, noriu paklausti, o kas vis dėlto vykdys valstybėje valstybinę melioracijos įrenginių priežiūrą? Ne aptarnavimą, ne eksploatavimą, bet priežiūrą, kaip panaudojami ir prižiūrimi hidrotechniniai ir melioracijos įrenginiai. Juk tai, anot buvusio ministro ir Seimo nario V.Einorio, – milžiniškas turtas po žeme. Kas vykdys valstybinę priežiūrą?

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, už klausimą. Pirmiausia dėl to turto. Iš tikrųjų Lietuvoje šiandien situacija tokia, kad vykdydami (reikėtų sakyti kabutėse) melioracijos įrenginių priežiūrą šiandien turime tokią situaciją, kad 40 tūkst. ha dirvų iš esmės yra netinkamos naudoti. Maža to, beveik 300 tūkst. ha yra prie tos ribos, kad jeigu valstybė nesiims reikiamos kontrolės, dar prisidės šie 300 tūkst. hektarų. Kas vykdys? Įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad valstybei priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos įrenginius patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja savivaldybės. Savivaldybės valdyba organizuoja šių įrenginių eksploatavimą, atlieka iš biudžeto finansuojamų melioracijos darbų užsakovo funkcijas. Savivaldybės administracija tvarko valstybinę melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių apskaitą. Savivaldybės meras atsako už šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų melioracijos klausimais įgyvendinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Z.Mačernius. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Galiu dar patikslinti jums.

PIRMININKAS. Pirmininkai, prašome nesiginčyti! Susėsite ir pasiaiškinsite. Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad šiandien svarstomas šis klausimas, nebuvo atidėliojamas. Būtų labai gražu, kad ir svarstymas kuo greičiau įvyktų. Šiandien yra problemų, kurios nesprendžiamos todėl, kad nebuvo priimtos tos pataisos. Vakar buvo susirinkusi kelių ministerijų vadovybė ir sutarimo nerado. O procesas apskrityse ir savivaldybėse jau yra prasidėjęs. Aš manyčiau, kad šių pataisų priėmimas iš tikrųjų išspręs ginčus, ir funkcijos, iki šiol buvusios apskrityje, sėkmingai bus sprendžiamos savivaldybėje.

PIRMININKAS. Čia, matyt, iš anksto buvo kalba dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar galime visam paketui pritarti po pateikimo? Galime? Ačiū. Siūlomi komitetai dėl visų projektų: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Nesuprantu, nuo kada valdymo reikalus pradeda spręsti kiti komitetai, ypač vietos savivaldos ir apskričių srities? Manyčiau, kad net ginčo negali būti, nes yra Statutas, kuriame yra numatytos kiekvieno komiteto funkcijos. Todėl pagrindinis…

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu nutarti (aš sutikčiau su tais argumentais), kad vis dėlto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? (Balsai salėje) Gerai? Balsuoti? Prašom. Seniai balsavome. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

Kolegos, dėmesio, kad nesusipainiotume! (Balsai salėje) Aš matau, kad jūs darote kažką ne tą. (Balsai salėje) Todėl ir sakau. Prašom registruotis iš naujo. Nauja registracija. Kolegos, dabar kuris nors vėl neužsiregistruos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Dėmesio! Dabar turėsime pasirinkti pagrindinį komitetą. Mygtukas “už” – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mygtukas “prieš” – Kaimo reikalų komitetas, susilaikiusieji neskaičiuojami. Mygtukas “už” – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mygtukas ”prieš” – Kaimo reikalų komitetas. Prašom balsuoti.

Už – 20, prieš – 17. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas.

Buvo kalbama dėl skubos tvarkos. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Susitarkime. Jeigu abu komitetai apsvarstytų per kitą savaitę, tada svarstymą ir, jeigu reikia, priėmimą – balandžio 2 dieną. (Balsai salėje) Centrinis mikrofonas, gerbiamasis Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad įstatymo projektą, susijusį su funkcijų perdavimu savivaldybėmis, mes priėmėme praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Šis įstatymas įsigalioja nuo balandžio 1 dienos. Aš prašau, kad kitą savaitę, t.y. iki balandžio 1 d., būtų priimtas šis įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, tai ne nuo manęs priklauso, o nuo Seimo. Jeigu abu komitetai pirmadienį apsvarstys, kadangi sutarėme dėl skubos tvarkos, tada galime ir į antradienio darbotvarkę įrašyti. (Balsai salėje) Galime taip sutarti? Bet kad abu komitetai tikrai apsvarstytų. O, ranką padavė vienas kitam, tai gal sutars. Ačiū.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo II skyriaus 4 straipsnio 12 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-379(2) (svarstymas)

Aš dar kartą atsiprašau viceministro. Dar vienas žemės ūkio klausimas, kuris teikiamas kolegų žemdirbių. Tai rezervinis 2 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo II skyriaus 4 straipsnio 12 dalies pakeitimo projektas Nr.IXP-379. Svarstymo stadija. Pranešėjas – G.Kniukšta, Kaimo reikalų komiteto vardu. Ruošiasi kolegė J.Juozaitienė, Aplinkos apsaugos komiteto vardu.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo II skyriaus 4 straipsnio 12 dalies pakeitimo įstatymo projektą buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Šiam įstatymo projektui buvo gauta pastabų iš Teisės departamento, Europos Teisės departamento, Žmogaus teisių komiteto vyresniojo patarėjo gerbiamojo K.Čilinsko, Žemės ūkio ministerijos, gautos Vyriausybės išvados. Papildomi – Aplinkos apsaugos ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai iš esmės pritarė projektui. Tuo tarpu Žmogaus teisių komitetas pasiūlė paprašyti Vyriausybės išvadų, tas ir buvo padaryta.

Atsižvelgęs į gautas pastabas ir pasiūlymus, komitetas patobulino įstatymo projektą, pakeitė jo pavadinimą ir parengė jo antrąjį variantą. Tačiau praėjusių metų spalio 30 d., svarstant šį projektą, buvo pateikti duomenys, kad tokio įstatymo įgyvendinimas valstybei gali kainuoti apie 16 mln. litų. Todėl komitetas nusprendė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Vėliau Žemės ūkio ministerija pateikė kitus skaičiavimus, pagal kuriuos tvenkiniais užimtai žemei išpirkti pagal šį įstatymą reikėtų tik apie 700 tūkst. litų. Todėl vakar komitetas dar kartą apsvarstė patobulintą įstatymo variantą ir jam pritarė.

Siekiant, kad būtų išsaugotas gana brangus tvenkininės žuvininkystės gamybinis potencialas, pagrindiniai gyvos žuvies tiekėjai vidaus ir užsienio rinkai, o svarbiausia, apie 1000 darbo vietų Lietuvos kaime, siūlau po svarstymo pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymo variantui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau į tribūną kolegę J.Juozaitienę kalbėti Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Ruošiasi kolega G.Dalinkevičius.

J.JUOZAITIENĖ. Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pritarti pagrindiniam komitetui dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo II skyriaus 4 straipsnio 12 dalies pakeitimo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir labai aiškų pranešimą. Kolega G.Dalinkevičius – Žmogaus teisių komiteto vardu. Žodį tars pats pirmininkas. Ruošiasi kolega V.Saulis. Ne. V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas komitetas. Mes svarstėme šį įstatymo projektą ir būtent tada pasiūlėm kreiptis į Vyriausybę dėl šio projekto finansinių galimybių ir išvadų. Kita vertus, kiti klausimai mums tikrai nekėlė abejonių, išvados yra. Jeigu šiandien yra visai naujas pataisytas ir papildytas projektas, tai komitetas tada pritars jam, nes daugiau mes jo nesvarstėm.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Popovas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

V.POPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs šį įstatymo projektą, pritarė Seimo Teisės departamento išvadoms ir iš esmės pritarė projektui. Pasiūlėme Kaimo reikalų komitetui tobulinant atsižvelgti į būtinybę apsaugoti tvenkinius nuomojančių asmenų teises ir teisėtus interesus, užtikrinti, kad grąžinant žemę, pertvarkytą į tvenkinius, nebūtų griaunama esama infrastruktūra ir žlugdomos žuvininkystės įmonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi komitetų atstovai. Diskusijoje nori kalbėti tik vienas V.Einoris. Prašom čia. Manau, irgi bus trumpa kalba.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau truputį paaiškinti, kas čia buvo įvykę. Kad ir prie geriausių norų, jeigu mes norėtume grąžinti po tvenkiniais esančią žemę, neįmanoma to padaryti. Įsivaizduokim, sakysime, 50 ha tvenkinį, kadangi yra tvenkinių sistema. Tai 10 ha, 5 ha vidury tvenkinio yra savininko, kita aplink yra valstybės žemė, visi hidrotechniniai įrenginiai: kanalai, gaudymo duobės, (…), pylimai, yra akcininkų. Vadinasi, vanduo – valstybės, akcininkų – visi įrenginiai, o tvenkinių žemė – kieno kito. Čia neįmanoma, nors ir nebūtų gaila tos sistemos ir to turto, kuris yra, grąžinti. Kadangi dabar čia lieka tokia maža suma, tai mes padarysim didelį darbą, jeigu išsaugosim tvenkinius, o antrą didelį darbą, jeigu šeimininkai gaus kompensaciją. Dabar reikalas nei pakartas, nei paleistas. Todėl siūlau po svarstymo tikrai pritarti.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1456 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitų nuomonių, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim pritarti? Ačiū, pritarta. Ir dabar imamės vėl pagrindinės darbotvarkės, t.y. 4 punkto – 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėjas – finansų viceministras gerbiamasis E.Žilevičius. Primenu protokolui: projekto registracijos Nr.IXP-1456. Prašom, pateikimas.

E.ŽILEVIČIUS. Taip, ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal pateiktą projektą 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai keičiami nekoreguojant pajamų bei išlaidų apimčių ir yra tik perskirstomi asignavimai tarp atskirų asignavimų valdytojų. Šią procedūrą lemia atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie buvo priimti vėliau, negu į juos būtų buvę galima atsižvelgti tvirtinant 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.

Trumpai norėčiau apibūdinti šias pataisas. 2001 metų gruodžio 10 d. priimtas Vietos savivaldos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas nustatė, kad nuo šių metų balandžio 1 d. prie valstybinių perduotų savivaldybėms funkcijų yra priskiriamos žemės ūkio produkcijos valstybinio supirkimo, kvotų skirstymo, ūkininkų ūkių registravimo, pasėlių deklaravimo, kanopinių žvėrių žemės ūkiui padarytos žalos nustatymo, melioracijos ir hidrotechnikos įrenginių eksploatavimo, dirvų kalkinimo organizavimo, traktorių savaeigių važiuoklių, traktorių priekabų ir kelių tiesimo mašinų registravimo bei techninės priežiūros, kaimo plėtros organizavimo ir įgyvendinimo funkcijos. Šias funkcijas iki šiol atliko apskričių viršininkų administracijos. Dėl funkcijų perdavimo (…) 2002 metams skirtus šiam tikslui asignavimus yra numatoma perduoti savivaldybėms. Bendra šių asignavimų suma sudaro 51 mln. 294 tūkst. Lt, iš jų 45 mln. sudaro melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams eksploatuoti, dirvų kalkinimui organizuoti. Šie asignavimai paskirstyti savivaldybėms ir bus perduoti iš valstybės biudžeto kaip speciali tikslinė dotacija.

Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje yra pasiūlyta Vyriausybei pavesti, tikslinant valstybės biudžetą, perskirstyti lėšas, Antidempingo įstatymo nustatytoms funkcijoms vykdyti skirtas lėšas iš Konkurencijos tarnybos perduoti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Iki įstatymo minėtos nuostatos įsigaliojimo Antidempingo įstatymo nustatytas funkcijas vykdo Konkurencijos tarnyba, jam įsigaliojus, vykdys Ūkio ministerija. Todėl teikiame pakeitimus – 42 tūkst. litų yra mažinama Konkurencijos tarybai, minėta suma yra didinami asignavimai Ūkio ministerijai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį yra reorganizuota Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, ji išskaidyta į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją. Dėl to yra atitinkamai perskirstomi asignavimai, jie sumažinami Kalbos komisijai ir skiriami atskirai Valstybinei kalbos inspekcijai.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo numatyta, kad iki 2002 metų sausio 1 d. turi būti priimtas įstatymas, reglamentuosiantis Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimą, teisinį statusą bei veiklos pagrindus. Dėl to Lietuvos Respublikos Seimas gruodžio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių įstatymą, pagal kurį patvirtino asignavimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos. Tačiau gruodžio 21 d., priėmus įstatymą, pagal kurį reglamentuota, kad Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pertvarkomas, jo teisinis statusas bei veiklos pagrindai turi įsigalioti ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., yra siūloma atitinkamai šių metų biudžete patikslinti pirmojo priedėlio asignavimus ir vietoj eilutės “Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos” įrašyti eilutę “Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, iki balandžio 1 d. – Mokesčių policijos departamentas”.

Taip pat, siekiant laiku pasirengti nekilnojamojo turto mokesčio reformai, būtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2002 metų valstybės biudžete nekilnojamam turtui vertinti numatytus 4 mln. Lt numatyti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybės įmonei, kuri vykdys minėtus turto vertinimo darbus. Atlikus šį asignavimų perskirstymą, bus sudarytos sąlygos greičiau ir operatyviau organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, būtiną reformuojant nekilnojamojo turto mokestį.

Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti vienas Seimo narys – P.Papovas. Prašom. Ne, dar ir antras atsirado. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų šių metų biudžeto įstatymo pakeitimas reikalingas, žinoma, jis vėluoja, kadangi nuo balandžio 1 d. jau turėtų įsigalioti. Tačiau norėčiau paklausti, kodėl vis dėlto iš dalies sprendžiamas perduodamų savivaldybėms funkcijų finansavimas. Žemės ūkio srities ir tai iš dalies, o statybų klausimų – dalis jau nuo sausio 1 d., kita dalis – nuo liepos 1 dienos. Įstatymui įgyvendinti visiškai nenumatomi, neperduodami finansiniai ištekliai iš apskričių. Ar teisybė, kad dabartiniu metu asignavimai žemės ūkiui perduodami ne nuo balandžio 1 d., o nuo sausio 1 d., kai po to iš savivaldybių pirmojo ketvirčio bus paimama? Ar iš tikrųjų taip?

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu yra pateiktas įstatymo projektas ir atitinkamai perskirstomi 6,2 mln. – valdymo srities, administracijos lėšų paimama žemės ūkio skyriams. Žemės ūkio ministerija kartu su apskritimis derino tuos klausimus ir juos numatė paskirstyti savivaldybėms pagal tam tikrus apskaičiavimus. Apskritis dalį lėšų taip, kaip yra numatyta pagal Vyriausybės sprendimą, paliko tam tikroms funkcijoms, t.y. valstybės tarnautojams, kurie lieka, išeitinėms kompensacijoms išmokėti, atostoginiams ir kitoms reikmėms. Na, su Savivaldybių asociacija, aišku, vyksta dabar… Šiuo atveju jie mano, kad tos lėšos galbūt galėtų būti šiek tiek kitaip paskirstytos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia metodiką, kuri galbūt bus ateinančią savaitę pateikta, kurią galbūt mes galėsime, komitetuose svarstydami tą klausimą, tiksliau aprobuoti ir pasikalbėti.

Dėl Statybos įstatymo. Mes gavome Aplinkos ministerijos išvadas. Jų nuomone, valstybės priskirta ribota funkcija buvo nuo 2000 metų dėl leidimų išdavimo ir šiuo metu derinimo nereiks. Jie mano, kad leidimų išdavimo suderinimo funkcijos persiskirsto ir tuo atveju nereikės, bet aš nežinau, komitetuose svarstydami mes galėsime matyti, paimti iš apskričių atitinkamą lėšų dalį ir perskirstyti. Bet tuo klausimu apskritys mano, kad jos tas funkcijas nevisiškai tiksliai atliko ir šiuo atveju pinigų gal ir nebuvo skiriama.

Dėl paskutinio klausimo. Metinė suma yra patikslinama, nes vis dėlto tas finansavimas… Vis tiek, matyt, įstatymas bus priimtas balandžio pabaigoje ir metinę sumą mes numatysime. Tos sumos savivaldybėms bus paprasčiau skiriamos, kad nebūtų problemų perskirstant, nes techniškai tai yra padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori paklausti kolega A.Rimas. Prašom.

A.RIMAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti, kaip bus su naujom įsteigtom savivaldybėm, kur neįsteigti žemės ūkio skyriai. Čia negali teisingai ir proporcingai pasidalyti, pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybė, nes jos etatai dalijasi į tris dalis ir išeina neadekvati žemės ūkio skyrių struktūra ir skiriamos lėšos. Ar čia kas nors numatoma?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų Vyriausybės sprendimu buvo sudarytos komisijos, apskritys su savivaldybėmis šiuo atveju turėjo susitarti ir pasidalyti žmones. Labai sunku į įstatymą įrašyti kiekvieną atskiros savivaldybės problemą, bet apskritis, kuri vykdė iki šiol tas funkcijas, turėtų pasižiūrėti, kaip tuos žmones paskirstyti. Šiuo atveju pridėti pinigų vienai ar kitai savivaldybei, mes manome, kad nereikėtų, nes vis dėlto pagal tas funkcijas, kurias turi apskritys, jos turėtų išspręsti ir žmonių klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi Biudžeto pakeitimo projektas pateiktas. Seniūnų sueiga, kaip ir dera pagal Statutą, siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir, žinoma, kiti komitetai. Tikiuosi, kad niekas neprieštaraus. Taip pat noriu priminti, kad kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, parengė šio projekto nagrinėjimo grafiką. Pateikimas įvyko, siūlymų laukiama iki kovo 28 d., t.y. Biudžeto ir finansų komitetas laukia iki kovo 28 d., svarstymas plenariniuose posėdžiuose balandžio 9, 18 dienomis, o priėmimas balandžio 23 d. Šis grafikas visiems bus išdalytas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163², 171¹, 246¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1451 (pateikimas)

Ačiū. Antrasis klausimas, susijęs su finansais, t.y. darbotvarkės 2-5 klausimas – ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1451. Pateikimo stadija, pateikėjas – finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163², 171¹ , 246¹ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priežastys, lėmusios šio projekto pateikimą, yra šios: projektu siekiama užtikrinti naujojo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimą, Akcizų įstatymas įsigalioja nuo šių metų liepos 1 dienos. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas efektyviau kontroliuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. nutarimą Nr.664 “Dėl kasos aparatų įdiegimo ir naudojimo”. Taigi atskirai apie kiekvieną iš straipsnių.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, siūloma papildyti papildomu požymiu, t.y. panaudojimu pažeidžiant nustatytą tvarką. Taip pat siūloma suteikti teisę surašyti protokolus dėl mano minėtų pažeidimų ir mokesčių policijai (…) tyrimo tarnybai, ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai bei muitinės pareigūnams.

Kodekso 171¹ straipsniu siūloma reglamentuoti atsakomybę už ženklinimo taisyklių pažeidimus ir veiksmus, kuriais siekiama panaikinti, pakeisti ar kitaip nuslėpti požymius, žyminčius kurą, kuriam taikomos akcizų lengvatos. Taip pat teisę surašyti protokolus dėl šių pažeidimų papildomai siūloma suteikti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pareigūnams, taip pat ir muitinės pareigūnams. Tiesiog noriu priminti, kad pagal naują Akcizų įstatymą būtų žymimas krosnių kuras, t.y. šildymui naudojamas kuras, taip pat numatyta galimybė žymėti ir žemdirbių naudojamą kurą, jeigu nepasitvirtintų šiuo metu taikoma akcizo už dyzelinius degalus grąžinimo tvarka.

Ir trečioji nuostata. Siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį, suteikiant teisę valstybinėms mokesčių inspekcijoms nagrinėti kodekso 142 straipsnio įvairiose dalyse numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas, o konkrečiai bylas, susijusias su keleivių vežimu be bilieto. Prašytume pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Ačiū. Man jau kuris laikas galvoj sukasi toks įtarimas, kad visas tas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas daugiau skirtas ne žmonėms auklėti, nusikaltusiems bausti, o valstybės biudžetu pildyti. O konkrečiau, aš pasigendu šiuose straipsniuose diferencijuotų bausmių, gali būti tokių atvejų su itin lengvinančiomis aplinkybėmis. Galėtų būti, sakysime, įspėjimas arba bauda nuo tiek iki tiek. Kodėl visur tokios sumos, kurios, palyginti su Lietuvos žmonių pajamomis, yra tiesiog pritrenkiančios, labai didelės? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš principo pagrindai, kuriems esant galima atleisti nuo administracinės atsakomybės arba sumažinti sankcijas, jeigu aš neklystu, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrojoje dalyje, konkrečiai 30 straipsnyje. Iš principo būtent pažeidimo bylą nagrinėjantys asmenys, taip pat ir teismas, atsižvelgdami į pažeidimo padarymo aplinkybes, atsakomybę gali sumažinti. Taip pat ten yra numatyta įspėjimo skyrimo galimybė. Taigi bendrais pagrindais atsakomybės švelninimo klausimą galima išspręsti. Sakykime, nebūtinai būtų taikomos baudos, kurios yra numatytos kodekso specialioje dalyje, t.y. konkrečiuose straipsniuose.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis viceministre, pagal galiojantį įstatymą, kurą žemdirbiai nuo kitų metų sausio 1 d. turės pirkti be akcizo. O jūs čia kažkaip paminėjote įsigalios, įstatymas šiandien galioja, mes kompensuojame, atgal grąžiname ir paskui baudos. Kokie argumentai, kad šis… Ar bus keičiamas įstatymas ar kaip nuo sausio pirmos, jūs siūlysite šiandien galiojantį nuo kitų metų sausio 1 dienos? Dėl ko čia tas?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Ne. Taigi iš principo naujas Akcizų įstatymas, kuris įsigalioja nuo liepos 1 d., ne šiandien galiojantis, iš tikrųjų numato galimybę įsigyti kurą žemdirbiams be akcizo. Bet ten yra pasakyta, kad Vyriausybė tokio lengvatinio kuro įsigijimo atveju gali numatyti, kad toks kuras būtų žymimas. Čiagi, be šio kuro, Akcizų įstatyme dar yra numatyta, kad būtų žymimas ir buitinis krosnių kuras, kuris taip pat bus parduodamas lengvatinėmis sąlygomis. Kalbama apie atsakomybę už žymėto kuro panaudojimą ne pagal paskirtį arba žymėjimo panaikinimą. Čia tik bendrosios nuostatos. Paskui, kai mes nagrinėjome šį klausimą Kaimo reikalų komitete, kalbėjome, kad jeigu pasiteisintų šiais metais taikoma akcizo grąžinimo sistema, tuomet galbūt būtų galima svarstyti klausimą ir toliau pratęsti tos dabartinės sistemos galiojimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų, kaip ir dera, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? O papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir dar papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Gerai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Svarstysime Seimo posėdyje balandžio 4 d. Ar komitetai spės per savaitę? Nespės. Tai tada balandžio 9 dieną. Ačiū.

Aš noriu grįžti truputį prie ankstesnio klausimo dėl biudžeto, nes čia vienas klaustukas iškilo. Kai yra Biudžeto keitimo įstatymas, eiliniai posėdžiai rengiami, o griežti grafikai ir griežti terminai, kurie numatyti Seimo statute, nebūtinai turi būti išlaikomi. Tai tiek norėjau priminti.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-684 (pateikimas)

Mielieji kolegos, liko paskutinis klausimas, jeigu kantrusis Jonas dar yra. Paskutinis klausimas, tai rezervinis 6 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-684. Kviečiu į tribūną J.Jurkų. Pateikimo stadija. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano ir kolegos V.Karbauskio pasiūlymu įstatymas daugiau susijęs su rajoninių miestų savivaldybių problemomis. Yra atsižvelgta į merų ir savivaldybių prašymus. Mūsų įstatymo pataisa skambėtų taip: “Metinėse sąmatose turi būti numatyta, kad 20% programos finansavimo lėšų būtų panaudota vietiniams keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei gatvėms ir privažiavimams prie gyvenamųjų namų tiesti, taisyti, prižiūrėti.”

Komitetas pretenzijų neturi. Teisės departamentas siūlo parašyti “papildymas”, su tuo būtų galima sutikti. Kalbant su kolegomis iškyla kai kurių ginčų. Mes, kaip autoriai, sutiktume, kad jį būtų galima truputėlį tobulinti, nes kalbama, kad gali būti kartais prieš rinkimus permestos visos lėšos – 20% privažiavimams prie namų. Aš manau, būtų galima nustatyti konkrečiai ar 5%, ar įrašyti, kad būtinai prie daugiabučių namų, tačiau tas klausimas yra reikalingas, manyčiau, jog šį klausimą turėtų svarstyti, turėtų būti pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, nes lėšų papildomai nereikia ir kartu pasibaigtų ta savivaldybių praktika, kai norėdamos sutvarkyti jos turi prirašinėti pagrindiniams keliams. Aš manyčiau, kad nereikia bijoti mero ir savivaldybės darbuotojų darbo. Reikia suteikti jiems teises, kad jie dirbtų ir už tai atsakytų.

PIRMININKAS. Pirmasis klausia Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šito teikiamo įstatymo nuostata yra perteklinė ir savivaldybių taryboms uždedama papildoma našta, papildoma nemaloni našta perskirstyti ir taip trūkstamų pinigų kiekį jokia metodika ir logika neparemtam tikslui?

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš, prieš teikdamas savo pasiūlymą, kalbėjau su daugybe merų, man ir pačiam teko būti meru, teko kalbėti su daugeliu merų, ir visi jie manęs prašė, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas. Aš sutinku, kad jį reikia tobulinti. Tobulinimui niekada ribų nėra, tačiau šį klausimą svarstyti būtina. Mes atsižvelgsime į gerbiamojo ministro pastabą, kurią jis man pasakė prieš teikiant šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Aš, pratęsdamas ministro klausimą, taip pat norėčiau paklausti. Labai trūksta lėšų gatvių ir kelių remontui rajonuose ir kaimuose. Ir buvo pasiekta, kad būtų skirta 20%. Dabar mes norime įteisinti daugiabučių namų kiemus. O kaip individualių namų kiemai? Ar tie jau kitokie gyventojai? Tada visų gyventojų gatvėms tikrai neliks. Kaip jūs manote?

J.JURKUS. Ačiū, kolega. Man labai keista, kad kaip buvęs vicemeras keliate tokius klausimus, kai rinkėjai ypač mums, vienmandatininkams, per kiekvieną susitikimą išreiškia daug pretenzijų šiais klausimais. Aš noriu pasakyti, žmogus nekaltas, kad jo namas stovi toliau nuo gatvės, ir tos gatvės pavadinimas yra tas pats, žmogus sumoka, tai yra gatvės sudėtinė dalis. O iš ko sutvarkyti? Savivaldybė šiandien lėšų neturi. Jeigu protingai savivaldybė sprendžia tas problemas, ir mes matome, kad daugelis savivaldybių dirba normaliai, išspręs ir šią problemą. Be to, yra ir kontroliuojanti institucija – tai apskrities inspekcija, kuri labai preciziškai prižiūri ir reikalauja, kad būtų viskas pagal įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, dėmesio, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne? (Balsai salėje) Minutėlę. Yra kitaip manančių. Kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Vis dėlto aš norėčiau paprieštarauti teikiamam įstatymo projektui. Pirmiausia šis projektas neatitinka priimto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, neatsižvelgta į skiriamų lėšų formavimo metodiką. Priėmus šitą siūlomo įstatymo projektą iškils keblumų realizuojant įstatymo reikalavimus, nes kai kurie privažiuojamieji keliai prie gyvenamųjų namų jau yra privačios nuosavybės formos. Taip pat nėra parengta rekomendacijų ir metodikų, kokiomis sąlygomis turi būti skiriamos lėšos konkretiems privažiavimams prie gyvenamųjų namų taisyti ir prižiūrėti, kaip čia yra teigiama. Jeigu priimsime šitą įstatymo nuostatą ir numatę, kad jis gali pradėti galioti nuo kitų metų, nes 2002 metų kelių priežiūros išlaidose šių lėšų nėra numatyta ir metodika jau yra parengta, jeigu įsigalios nuo kitų metų, tai yra prognozuojama, kad gerokai padidės išlaidos šiems tikslams. Taip pat neatmetama galimybė, kad išlaidos šiems tikslams padidės ypač rinkiminiais metais. Todėl galima būtų teigti, kad skirstant lėšas šiems tikslams gali iškilti interesų konfliktas, sprendžiant, kuriam privažiavimui skirti lėšų pirmumo teise, o kuriam ne.

Siūlyčiau šiam įstatymo projektui nepritarti, nes Kelių priežiūros ir plėtros programoje yra aiškiai numatyti ir nustatyti tikslai – tai kelių priežiūrai, jų taisymui, naujų kelių tiesimui – ir tiktai tie keliai yra suskirstomi pagal savo kategorijas, tai yra respublikiniai, magistraliniai, vietiniai ir taip toliau. Todėl dar kartą norėčiau siūlyti nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Mikolaitis kitaip mano, nuomonė už. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Aš manau, kad 20% yra labai mažos lėšos ir reikėtų jas panaudoti keliams. Tačiau dabar yra toks laikotarpis, jeigu pavyktų gatves, kiemus, privažiavimus pavadinti karaliaus Mindaugo arba Gedimino vardais, tai šiais metais būtų galima pritarti tam įstatymui.

PIRMININKAS. Dabar suprask, ar taip, ar taip?

G.MIKOLAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim pritarti bendru sutarimu, ar to bendro sutarimo nėra? Tada prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai.

Kolegos, dėmesio! Mes dabar turime balsuoti, ar pritariame po pateikimo ir padedame svarstymo procedūrą? Ar pritariame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektui? Jeigu pritariame – už, o jeigu manome kitaip, kaip kolega Z.Balčytis, kitaip ir balsuojame. Balsavimas pradėtas.

Už – 13, prieš – 6, susilaikė 8. Deja, nepritarta. (Balsai salėje)

Klausimas po posėdžio. (Juokas salėje) Prieš? Tada viskas gerai. (Balsai salėje) Tai vis tiek tas pats, kolegos. Atiduodame tobulinti autoriui. Viskas gerai, sutarėme. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kiek suprantu, jokių pareiškimų nėra. Šiek tiek anksčiau, negu numatyta, posėdį baigėme. Eilinis posėdis antradienį 10 val., Seniūnų sueiga pirmadienį 8 val. Gero savaitgalio!