Aštuntasis (204) posėdis
2002 m. kovo 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. kovo 21 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. kovo 21 d. rytinį plenarinį posėdį.

Dėmesio, pirmiausia registruojamės. Kolegos, prašom sėsti ir registruojamės. Kompiuteris pagaliau veikia.

Pirmą kartą užsiregistravo 68 Seimo nariai. Mielieji kolegos, jūs turite Seniūnų sueigoje patikslintą darbotvarkę, prisidėjo 2 ir 3 klausimai, nes 2 klausimo dalis nagrinėjama skubos tvarka, o Seimo rezoliucijos pateikimo buvo padaryta pertrauka. Primenu, kad 12.00 val. yra Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika ir įrašyta keletas rezervinių klausimų. Seniūnų sueiga pritarė. Galim pradėti dirbti? Ačiū.

Vyriausybės įstatymo 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 31¹, 44¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1265(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Mielieji kolegos, pirmasis darbotvarkės punktas (tuoj registruosimės) kompleksinis Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 31¹, 44¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1265. Teikia Vyriausybė. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Priėmimo stadija. Prašom, gerbiamasis pirmininke. Kai prasidės pataisos, tada vėl registruosimės.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo pritarta kolegos A.Puloko pasiūlymams, todėl komitetas teikia 3 variantą. Šiam variantui yra vėl A.Puloko pasiūlymai, kurie yra techninio pobūdžio. Siūlau svarstyti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 straipsnio. Tiksliau, dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio. Ar nori kas kalbėti? Kolega K.Rimšelis dėl šio straipsnio ar ne? Nematau. Matyt, ne dėl šio straipsnio. Ar kolega J.Razma dėl šio straipsnio? J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad čia techniniai pakeitimai, bet jie, manau, vis dėlto yra pakankamai esmingi. Čia siūloma atsisakyti nuostatos, jog Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi strateginiu veiklos planu. Man toks atsisakymas nesuprantamas. Tuo labiau kad šis planas, regis, egzistuoja lygiai taip pat, kaip egzistuoja ir ministerijų strateginiai veiklos planai. Tuo tarpu Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kuria siūloma vadovautis, tik pradedama rengti ir nežinia, ar jis bus parengta ir patvirtinta iki kadencijos pabaigos. Atsisakius vadovautis dabar esančiu strateginiu veiklos planu, Vyriausybė lieka be jokios strategijos. Nes nežinau, kada valstybės strategija bus patvirtinta, kada bus rimtai parengta.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Prašom, pirmininke, o per tą laiką registruojamės. Dėmesio, antrą kartą registruojamės.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, čia įstatyme įrašoma, kad “vadovaujasi Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kurią (toliau 2 straipsnyje yra sakoma) rengia Vyriausybė ir teikia Seimas”. Ir Seimas ją patvirtins, todėl būtina įrašyti į įstatymą. Vyriausybės ilgalaikės strateginės veiklos plano Seimas netvirtina, pati Vyriausybė jį patvirtina. Todėl jeigu jis yra, tai juo ji ir vadovausis. Kam tada tvirtintų, kam į įstatymą rašyti tą, ką pati Vyriausybės dirba? Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega J.Razma reikalauja balsuoti? Prašom. Mielieji kolegos, tada prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pakeitimas?

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl 1 straipsnio. Balsavimas pradėtas.

Už – 47, prieš – 5, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

2 straipsnis, arba 22 straipsnio pakeitimas. Nėra pataisų?

P.PAPOVAS. Pataisų nėra, yra tik techninė klaida. Du kartus įrašyta “rengia”, vieną žodį reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Redakcinė. Ar kolega J.Razma kalbės? Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo sprendimu mes atleidžiame Vyriausybę nuo pareigos turėti strateginį veiklos planą ir juo vadovautis. Tuo tarpu “rengti Valstybės ilgalaikės raidos strategiją”, aišku, būtų galima įrašyti, bet tai yra teorinis dalykas, ateities dalykas. Nesuprantu, kodėl reikia išbraukti Vyriausybės strateginį veiklos planą. Viso pasaulio demokratinių šalių vyriausybės tokius planus turi. Dabar mes paliekam pačiai Vyriausybei jį turėti arba neturėti. Tai kodėl nereikia įpareigoti jį turėti, kai jau tas mechanizmas yra užsuktas?

PIRMININKAS. Ačiū. Tai diskutavome nagrinėdami 1 straipsnį. Ar vis tiek reikalaujate balsuoti? Prašom. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, arba 22 straipsnio 3 punkto pakeitimas? Prašom balsuoti.

Už – 48, prieš – 5, susilaikė 8.

3 straipsnis, arba 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Nėra pastabų?

P.PAPOVAS. Nėra.

PIRMININKAS. Galim priimti? Nereikia balsuoti? Ačiū. Priimtas.

5 straipsnis. Atsiprašau, o kur 4 straipsnis dingo?

P.PAPOVAS. Yra 4 straipsnis.

PIRMININKAS. 4 straipsnis, arba 29?

P.PAPOVAS. 26 straipsnis.

PIRMININKAS. 26 straipsnis. Prašom. Ar yra pastabų?

P.PAPOVAS. Taip. Yra A.Puloko techninė pataisa, tik reikėtų ne iš 26 straipsnio 3 dalies, o iš 2 dalies 8 punkto išbraukti “administracijos”. Turėtų likti “tvirtina ministerijos struktūrą ir pareigybių sąrašą”.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis tiek turim formaliai elgtis tvarkingai. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia tokį siūlymą?

P.PAPOVAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerai, bet vis tiek turim registruotis. Mielieji kolegos, registruojamės. Jeigu kas reikalus, balsuosime formaliai, o jeigu ne, tai bendru sutarimu. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo jau 82 Seimo nariai. Ar yra 29, kurie remtų kolegos… Pabalsuokime dėl šventos ramybės. Prašom balsuoti. Dėl visų kolegos A.Puloko pataisų vienu sykiu. 48. Pakanka. Taigi sutarėme, kad kolegos A.Puloko pataisas, kiek čia jų yra, iš esmės keturios, nagrinėsime.

Taigi dėl pirmosios – 26 straipsnio 3 dalies 8 punkto išdėstymas. Ar galime priimti bendru sutarimu, nes čia yra daugiau. Gerai. Kolega J.Razma. Prašom. Dėl viso straipsnio? Gerai. Jeigu dėl pataisos nėra norinčių kalbėti, bendru sutarimu pritariame. Prašom dėl viso straipsnio su kolegos A.Puloko pataisa…

P.PAPOVAS. Dar yra pataisa 2 dalies, t.y. 3 dalies. Iš dabar galiojančio 9 punkto taip pat išbraukti “administracijos”.

PIRMININKAS. Lyg ir nebuvo prieštaravimų. Pritarta.

P.PAPOVAS. Toliau yra 26 straipsnio 3 dalis ir kitų straipsnių, kad būtų suvienodinta, būtų ministerijos valstybės sekretorius.

PIRMININKAS. Jeigu jau vienodai – tai vienodai. Sutinkame, ar reikia balsuoti? Ačiū. Tada dėl viso pataisyto 26 straipsnio, arba šio įstatymo 4 straipsnio. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje pirmą kartą pasirodo pavadinimas ministerijos valstybės sekretorius. Mes buvome susidūrę su tokiu siūlymu ir ankstesnėje kadencijoje, bet, ačiū Dievui, pavyko iniciatorius nuraminti. Dabar vėl išlenda tas keistas pasiūlymas, kuris, nežinau, kaip gali būti suprastas žmonių, tarsi ministerijoje būtų atskira valstybė ir tos valstybės kažkoks sekretorius. Aš siūlau opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu šioje vietoje daryti įstatymo priėmimo pertrauką iki kito posėdžio, kad valdančiosios daugumos atstovai dar kartą galėtų pamąstyti, kokią nesąmonę šiuo pavadinimu siūlo. Jeigu jie taip nekantrauja ir būtinai nori dabartinius ministerijos sekretorius išmesti ir įdarbinti žmones, kantriai laukiančius darbo vietų ir esančius socialdemokratų sąraše, tai nereikia taip darkyti valstybės tarnautojų pareigybių pavadinimų. Galima pavadinti kancleriu ar dar kaip nors, bet neįvesti tokių nesuprantamų žodžių, kurie Vakarų Europos šalyse yra, suprantu, prigiję, turi vartojimo tradicijas, ir jiems nekyla tų problemų, kaip tai suprasti. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad šioje vietoje frakcijos vardu siūlau daryti įstatymo priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Raginu valdančiąją daugumą pamąstyti dėl tų pavadinimų.

PIRMININKAS. Vieną minutę. Pirma – J.Jurkus, paskui dėl vedimo tvarkos. Prašom. J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitete ne kartą buvo svarstomas šis klausimas. Komiteto nariai nusprendė, kad jį reikia svarstyti ir priimti. Aš kviesčiau kolegą Jurgį retkarčiais apsilankyti mūsų komitete, jeigu jam yra kas nors nesuprantama, negaišinti vis Seimo. Aš siūlyčiau kolegoms balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Sakalas – dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs atsiverstumėte Statutą, kur yra parašyta “priėmimas”, tai matytumėte, kad priėmimui taikoma speciali norma, kad pertraukos gali prašyti tik komitetas. Bendroji nuostata, kad pertraukos gali prašyti frakcija, priėmimui netaikoma. Todėl prašyčiau nepažeidinėti Statuto, nedaryti pertraukų, jeigu komitetas to neprašo.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sąžiningai kolega J.Razma pripažino, kad konservatorių Vyriausybė kaip tik siūlė įvesti valstybės sekretoriaus statusą, apskritai valstybės sekretoriaus. Šiuo atveju yra truputį kitaip, yra ministerijos valstybės sekretorius. Buvo nagrinėjami kiti variantai, kurie yra ir užsienio šalyse, tai nuolatinis sekretorius. Galima. Aš pats siūliau vadinti generaliniu sekretoriumi, nes kiti yra sekretoriai, bet generaliniai sekretoriai asocijuojasi su tarybiniais laikais. Vėl blogai. Mūsų tokia situacija, kad viskas blogai. Pagal Europos standartus pavadiname valstybės sekretorius – blogai, generalinį siūlome – vėl blogai pagal kitus standartus ir t.t. Jokių pasiūlymų nėra, nebuvo, laiko buvo gana daug, buvo diskusija, kai buvo galima pasiūlyti. Kažkodėl visi mėgstame kritikuoti. Aš kviečiu konstruktyviai dirbti ir siūlyti konkrečius pasiūlymus.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Ačiū, pirmininke. Po visos audringos P.Papovo kalbos mes vis tiek nesupratome, kodėl reikia atsisakyti dabartinio ministerijos sekretoriaus pavadinimo.

P.PAPOVAS. To nesvarstėme.

A.KUBILIUS. Visiškai neaišku. Dar sykį frakcijos vardu mes prašome daryti pertrauką, kaip numatyta Statute.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Dabar jokių replikų. Po balsavimo. Taigi balsuosime dėl pertraukos. Jau paprašėte žodžio dėl pertraukos, ir dabar balsuosime. Kantrybės! Po dešimt kartų nekalbama, gerbiamasis Arvydai, puikiai žinote.

78 Seimo nariai. Dabar balsuosime už tai, kas remia kolegų konservatorių, kaip opozicinės frakcijos, siūlymą padaryti pertrauką. Kas mano, kad pertraukos nereikia, reikia dirbti toliau, juo labiau pakankamai diskutuota, tas balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

18 – pakankamas balsų skaičius. Pertrauka.

Prašom. Po balsavimo – V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pirmininke ir kolegos, kadangi yra tokia diskusija, lyg ir neaiškumas, kodėl keičiamas pareigybės pavadinimas, tai aš prisimenu mūsų praktiką, kai aną kartą kažkurioje ankstesnėje kadencijoje ponas Č.Juršėnas pirmininkavo Seimui ir buvo keičiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pavadinimas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavadinimą. Visiems buvo aišku kodėl. Pakeitus tą pavadinimą, visiems – baltos kortelės, išvalė, išmėtė teisėjus, ir viskas. Tai gal ir dabar tas pats? Gal galima kitaip susitarti? Ar nėra kito būdo išmėtyti pareigūnus, nepakeitus pavadinimo?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man nederėtų atsakyti, bet kadangi pats esu paminėtas, tai noriu pasakyti, kad dauguma teisėjų tebedirba iki šios dienos. Dauguma. Taigi ir kitais atvejais lygiai taip pat bus.

Gerbiamieji kolegos, imamės darbotvarkės 2 punkto, o Vyriausybės įstatymą apskritai dėl šios dienos keblumų, ko gero, ramiai nagrinėsime po pasitarimų kitą antradienį.

Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16, 27, 59 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1266(2*) (svarstymo tęsinys) (taikoma skubos tvarka)

Dabar prašom – darbotvarkės 2 punktas. P.Papovas. Ar kolega V.Indriūnas? P.Papovas. Prašom. Aš siūlau 69, nes padaryta pertrauka. Prašom. P.Papovas. 1b, arba Nr.IXP-1266 pagal registraciją – Valstybės tarnybos įstatymo svarstymo tęsinys.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, buvo padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka dėl pasiūlymų, kurie buvo pateikti. Gerbiamojo A.Puloko pasiūlymams buvo pritarta praėjusį kartą. Komitetas papildomai išnagrinėjo Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymus, kolegos B.Bradausko ir V.Andriukaičio, taip pat J.Jurkaus pasiūlymus. J.Jurkaus pasiūlymui pritarė, nes iš tikrųjų ne konkurso tvarka pagal dabartinį Statutą yra skiriamas Seimo kancleris, jis nebuvo įrašytas. Dabar būtina jį įrašyti pagal Statutą. O pasiūlymams keisti Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų, Seimo narių padėjėjų kategorijas komitetas iš dalies pritarė ir pasiūlė kai kurių pareigybių kategorijas pakeisti truputį kitaip, negu siūlė autoriai. Konkrečiai Seimo Pirmininko sekretoriato vadovui Seimo Pirmininkas siūlė pačią aukščiausią – 30 kategoriją, mes siūlome 29, nes kanclerio kategorija 30 ir Seime, ir Vyriausybėje, tuo labiau kad ir Prezidentūros sekretoriato vadovo taip pat žemesnė kategorija, mes pasiūlėme 29 kategoriją. Analogiškai ir Seimo Pirmininko vadovo pavaduotojui pasiūlėme 28. Buvo siūloma “žirklės” 26-29. Seimo Pirmininko atstovui spaudai taip pat buvo pasiūlytos “žirklės” 26-27. Mes siūlome 26, nes Prezidento atstovo spaudai, kuris tikrai kur kas daugiau dirba negu Seimo Pirmininko, 26 kategorija, vienodai su Prezidento atstovu spaudai. O visiems kitiems pasiūlymai, kurie buvo Seimo Pirmininko, mes pritariame. Ar apie visas pataisas?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek reikės konkrečiai jas nagrinėti.

P.PAPOVAS. Tvarka. Tada dėl Seimo Pirmininko.

PIRMININKAS. Gal pradėkime nuo to, kam jūs iš esmės pritariate, – kolegos A.Puloko.

P.PAPOVAS. Taip, gerai.

PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria kolegos A.Puloko siūlymams? Yra. Gerai. Tada, tikiuosi, nereikia balsuoti? Gerai. Prašom. Ar pats gerbiamasis A.Pulokas norėtų tarti žodį? Ne, jis pasitiki pirmininku.

Gal tada iš eilės. 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto kitas išdėstymas. Ar pritariame? Kolega J.Razma turi kitą nuomonę. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiuose pasiūlymuose taip pat mes matome pavadinimą “valstybės sekretorius”, o šioje vietoje ankstesniame įstatymo projekte mes padarėme pertrauką, aš nežinau, kodėl mes turėtume dabar balsuoti?

P.PAPOVAS. Nėra.

J.RAZMA. Kaip nėra? Pono A.Puloko pasiūlymas. Aš matau, ten yra įrašyta “ministerijos valstybės sekretorius”.

PIRMININKAS. 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

J.RAZMA. Dėl 2 straipsnio tai nėra, bet aš kalbu apie pasiūlymų visumą.

PIRMININKAS. Gerai. Pritariame šiai pastabai? Tvarka. Dabar 2 straipsnis, arba antras siūlymas. 2 straipsnio 1 dalies 2 punktui yra kolegos J.Jurkaus pastaba.

P.PAPOVAS. Kolegos J.Jurkaus pasiūlymas ir yra 2 straipsnio 1 dalies 2 punktui – įrašyti “Seimo kancleris”. Tai vienintelis pasiūlymas ir yra.

PIRMININKAS. Bet čia būtent tam straipsniui, apie kurį kalbame. Kolega J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano pasiūlymas yra toks, kad Seimo kanclerį skiria Seimas Seimo Pirmininko pasiūlymu. Kad nereikėtų vadovaujantis Statutu paskui iš naujo grįžti prie šio įstatymo. Aš siūlyčiau jam pritarti, nes komitetas jam vienbalsiai pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Tikiuosi, kad formaliai yra 10 palaikančių Seimo narių. Niekas nesiginčija ir nematau, kad kas prieštarautų. Gal galime čia taip patikslinti, kaip mes jau esame pasitaisę Seimo statutą?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Galime? Pritarta. Tada toliau dėl 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto. Kolegos A.Puloko siūlymai.

P.PAPOVAS. Ne, daugiau jokių pasiūlymų nėra. A.Puloko pasiūlymams praėjusį kartą yra pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Nereikia balsuoti?

P.PAPOVAS. Ne, ne. Jau pritarta, praėjusį kartą buvo balsuota.

PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, J.Jurkaus ir kolegos A.Puloko pataisos aprobuotos?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom toliau.

P.PAPOVAS. Dabar Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymai yra 5 straipsnio 1 priedėlį papildyti pirmuoju skirsniu, ir aš jau sakiau dėl kategorijų. Komitetas daugeliui kategorijų pakeitimų pritarė, bet dėl kurių nepritarė, siūlyčiau balsuoti, matyt, alternatyviai ar kaip.

PIRMININKAS. Taigi tikiuosi, kad 10 Seimo narių yra. Nėra problemų? Yra. Ačiū. Siūlymas yra šiek tiek patikslintas komitete. J.Razma, kiek supratau, turi kitokią nuomonę. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Iš tikrųjų Seimo Pirmininko pasiūlymas yra ydingas iš esmės. Kiekvienoje jo siūlymo eilutėje yra prašoma didinti Pirmininko sekretoriato vadovo, tarnautojų pareigines algas. Sekretoriato vadovo 3 punktais, vadovo pavaduotojo irgi 3 ir t.t. Aš atkreipčiau dėmesį, kad nieko ypatingo, lyginant su ankstesne kadencija, nėra įvykę. Seimo Pirmininko sekretoriatas turi tas pačias funkcijas kaip ir anoje kadencijoje ir turėtų tenkintis tais koeficientais, kurie yra pakankamai subalansuoti su kitose valstybės institucijose esančių tarnautojų koeficientais. Seimo Pirmininkui tikrai neetiška savo darbuotojus proteguoti, naudojantis tarnybine padėtimi, kad jis yra Seimo Pirmininkas ir tai sudaro galimybes daryti didesnę įtaką Seimo nariams negu šiaip eiliniam Seimo nariui. Tai tikrai prastai atrodo. Jeigu kiekvienas ministras čia pradėtų dėl savo ministerijos pareigūnų nešti pasiūlymus didinti atlyginimus ir taip deformuotų visą darnią sistemą, tikrai čia yra nepriimtini dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė, ir siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininko su ministrais nepainioti. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Aš tikrai pritarčiau pono Česlovo nuomonei, kad nereikėtų painioti tokių dalykų ir nėra čia jokių interesų. Kaip tik yra stengiamasi suvienodinti. Kaip yra Vyriausybėje atitinkamos pareigybės, taip ir Seime, o Seime jų koeficientai buvo akivaizdžiai maži. Taigi nereikėtų čia tokios populistikos. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, prašyčiau registruotis ir balsuosime. Prašom įsiklausyti. Balsuosime dėl pataisytų pagal komitetą Seimo Pirmininko pataisų. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Seimo Pirmininko pataisų, bet pagal komiteto kompromisinę redakciją.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl Seimo Pirmininko pataisų, kurias modifikavo P.Papovo vadovaujamas komitetas. Kas palaikote šias pataisas, prašom balsuoti, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Prašom.

Už – 52, prieš – 18, 1 susilaikė. Pritarta.

Gerbiamasis pirmininke, kas toliau – V.Andriukaičio ar B.Bradausko pataisa?

P.PAPOVAS. Yra V.Andriukaičio pataisa. Siūlo pakeisti, Seimo Pirmininko pavaduotojo padėjėjo patarėjo pareigybei įvesti “A” lygį ir 25–28 kategoriją. Komitetas pritarė pakeitimui, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas, taip pat, kaip ir Seimo Pirmininkas, turėtų patarėją ir siūlo 25 kategoriją be “žirklių”. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria šiam siūlymui? Yra. Ačiū. Ar gerbiamasis Vytenis norėtų motyvuoti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritariu komiteto…

PIRMININKAS. Ačiū. Tada yra tik kita nuomonė, kurią norėtų pareikšti kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Šiuo atveju aš nesistebiu – ponas V.Andriukaitis tvarkingai seka savo viršininko A.Paulausko pėdomis. Kadangi anas pasirūpino savo sekretoriatu, tai ponui V.Andriukaičiui lieka tik pasirūpinti, kad ir jo patarėjai būtų gerai apmokami. Tik kažin kaip tai atrodo, jeigu kalbėtume apie Lietuvoje išaugusio skurdo lygio kontekstą. Visiems tragiškai trūksta pinigų, o čia, Seime, atsiranda pinigų politinių pareigūnų algoms didinti. Tai tikrai yra nesuprantami siūlymai, protekcionistiniai siūlymai. Mūsų frakcija tokiems siūlymams kategoriškai nepritaria.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Prašom registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Dėmesio, balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymų, kuriuos šiek tiek pataisė vėlgi P.Papovo vadovaujamas komitetas. Kas už šiuos siūlymus, atitinkamai ir balsuoja, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Balsavimas pradėtas.

Už – 44, prieš – 23, 1 susilaikė. Pritarta.

Dabar, matyt, paskutinis. Prašom.

P.PAPOVAS. Paskutinis siūlymas, matyt, tokių intrigų jau nesukels, nes tai susiję su visais. Tai dėl visų Seimo narių padėjėjų-sekretorių. Gerbiamasis kolega B.Bradauskas siūlo nustatyti žirkles – 20-21 kategorija. Dabartiniu metu yra įteisinta, kad Seimo narių padėjėjai-sekretoriai gali būti C lygio, tačiau manau, kad dauguma yra A lygio, turintys aukštąjį išsilavinimą, kitaip tariant, dėl to truputį diferencijuojama. Vadinasi, Seimo valdyba galėtų priimti sprendimą ir tiems, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, taikyti 20 kategoriją, o tiems Seimo narių padėjėjams–sekretoriams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, taikyti 21 kategoriją. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tradicinis klausimas: ar yra 10 pritariančių Seimo narių? Yra. Ačiū. Nėra? (Balsai salėje) Prašom pakelti rankas. Aiškiai yra 10. Ar dabar yra norinčių kalbėti? Prašom. M.Bastys. Vienas – už, vienas – prieš.

M.BASTYS. Aš manau, kad tai yra tikrai logiškas siūlymas, ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir priešingą nuomonę – A.Kubilius. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš kategoriškai prieštarauju apskritai visoms pataisoms, ypač dėl to, kad Seimo vadovybė rūpinasi savo aplinka ir po to kaip saldainiuką Seimo nariams numeta vieną punktą. Kiek aš suprantu, tai 21 kategorija taikoma, matyt, valdančiosios koalicijos Seimo narių padėjėjams, o 20 jau liks opozicijos.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau ne juokauti, o žiūrėti visiškai rimtai. Aš esu įsitikinęs, kad šiandieninėmis sąlygomis, kai valdančiosios koalicijos pastangų dėka skurdas dar labiau išaugo, kai pinigai sveikatos sistemai labai sumažėjo, didinti atlyginimus savo padėjėjams yra tiesiog šventvagiška, todėl siūlau nepritarti ir šiam “saldainiukui”.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasirengti balsuoti. Balsuosime dėl B.Bradausko pataisos. Balsavimas pradėtas. Kas už, prašom spausti atitinkamą mygtuką, kas prieš, taip pat prašom nesnausti.

Už – 46, prieš – 14, 9 susilaikė. Pataisoms pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Prašom tada dėl balsavimo motyvų. A.Kubilius pirmas. Dėmesio!

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš esu kategoriškai prieš šiuos siūlymus, ypač prieš Seimo Pirmininko, socialliberalų lyderio A.Paulausko siūlymus. Jis dabar nutarė, kad programinį šūkį “Nusipelnėme gyventi geriau” reikia pradėti įgyvendinti nuo savo artimiausios aplinkos. Paties Pirmininko siūlymas savo patarėjams labai padidinti atlyginimus yra iš tikrųjų, na, nepaisymas jokių skrupulų.

Aš turėčiau pasakyti, kad paaiškinimas, jog Seimo Pirmininko patarėjai yra tokio pat lygmens patarėjai kaip Ministro Pirmininko ar Prezidento, visiškai neatitinka realybės. Mes gerai žinome Ministro Pirmininko patarėją A.Juozaitį, simbolizuojantį visą Ministro Pirmininko patarėjų svarbą, tačiau aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad aš žinau kurį nors tokio pat lygmens kaip A.Juozaitis Seimo Pirmininko patarėją. Taigi aš tikrai negalėčiau pritarti tiems motyvams, kad Seimo Pirmininko patarėjai yra lygiai taip pat svarbūs, kaip Ministro Pirmininko patarėjai. Seimo Pirmininkas išsiskiria tik tvoros statymu, todėl, jeigu tai būtų patarėjai tvorai statyti, aš dar sutikčiau, kad galima didinti, o dabar nematau jokios logikos.

PIRMININKAS. Argumentai svarbūs, bet, ko gero, nepakankami. Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad buvo pritarta komiteto pasiūlymams, nes komitetas iš tikrųjų pasielgė logiškiau, šiek tiek sumažindamas kategorijas. Noriu patikinti, kad Vyriausybės patarėjų kategorijos yra didesnės: vyriausiojo patarėjo nustatyta 30, vyresniojo patarėjo – 29 kategorija, sakykime, atstovo spaudai kategorija pagal mūsų siūlymą taip pat yra sumažinta. Bet iš principo noriu pasakyti, kad nors kategorijos pagal įstatymą dabar ir yra padidintos (ir Vyriausybės, ir Seimo patarėjams), tačiau iki liepos 1 d. atlyginimai nedidinami, taigi niekas daugiau negaus. Nuo liepos 1 d. turėtų įsigalioti (dabar yra svarstoma ir bus priimta) nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, pagal kurią kategorijos nenumatomos. Pagal pareigybių aprašymus kategorijas nustatys Vyriausybė. Įstatyme numatomas kategorijų skaičius ir pagal kiekvieną kategoriją koeficientai. Taigi siūlau pritarti, nes iš tikrųjų pinigų darbo užmokesčiui didinti nereikės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Taip, po vieną. Kolegos, registruojamės ir balsuosime, nes nematau bendro sutarimo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Mielieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 40, prieš – 23, 1 susilaikė. Po svarstymo pritarta. Ačiū.

Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1360* (priėmimas)

Imamės kito klausimo. Antrasis kompleksinis darbotvarkės punktas. Dabar jau tikrai kviečiu gerbiamąjį A.Indriūną į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, buvo padaryta šio svarstymo pertrauka. Jokių pasiūlymų negauta. Aš daugiau neturiu ką pasakyti. Praeitą kartą viską pateikiau.

PIRMININKAS. Taigi priėmimas. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Ar reikia dar kartą registruotis? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo, registracijos Nr.IXP-1360. Prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 6, susilaikė 13. Prašom registruotis iš naujo. Nesueina skaičiai. Prašom, kolegos, visiems registruotis, ir tik už save. Nėra dalies žmonių. (Triukšmas salėje) Prašom tvarkingai registruotis.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 60 Seimo nariai, o prieš tai buvo 73. Prašom. Kartojame balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Prašom balsuoti.

Už – 35, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1395(2*) (priėmimas)

Dabar antrasis. Prašom, gerbiamasis Indriūnai, į tribūną.

A.V.INDRIŪNAS. Dėl to įstatymo taip pat buvo padaryta pertrauka. Po to gauta Teisės departamento išvada, kurios komitetas nesvarstė. Čia yra redakcinis pasiūlymas, kuriame, man atrodo, kalbama apie paslaugų valstybės tarnautojus. Pagal naująjį įstatymą tai visiškai nesusiję dalykai ir, man atrodo, į tas pastabas nereikia atsižvelgti. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų Seimo nariai nepateikė. Yra 2 straipsniai. Ar reikia balsuoti pastraipsniui, ar dėl viso? Dėl viso. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašom registruotis ir tuos, kurie kėlėte rankas, o nespaudėte mygtukų.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, komitetas ir Dokumentų skyrius siūlo šiuos abu įstatymus sujungti į vieną. Ar galime protokoliškai susitarti, nes čia kalbama apie tą patį straipsnį? Pritarta. Ačiū.

Seimo rezoliucijos "Dėl sveikatos reformos" projektas Nr.IXP-1452 (pateikimo tęsinys)

Dabar beveik pagal darbotvarkę imamės Seimo rezoliucijos “Dėl sveikatos reformos” projekto. Ar kolegė I.Degutienė, ar kuris kitas ateitų čia, į tribūną, kad aiškintumės toliau? J.Matulevičius. Prašom. Kolega A.Klišonis. Prašom trumpai drūtai priminti, kas buvo padaryta, ir ką, jūsų manymu, turėtume veikti toliau.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip žinote, Seime yra pateikta rezoliucija “Dėl sveikatos reformos”. Praėjusį posėdį buvo daug diskusijų, nuomonės, be jokios abejonės, išsiskyrė. Vis dėlto siūlyčiau, kaip vienas iš šios rezoliucijos rengėjų, taip pat kaip vienas iš Seimo narių, kuris pasirašė šios rezoliucijos projektą, teikiamą Seimui, šį projektą priimti.

Dėl šios rezoliucijos norėčiau paprašyti kolegų, kurie atstovauja šiuo metu daugumai, tai yra socialdemokratų ir socialliberalų, ypač socialdemokratų, kurių daugelis atstovauja būtent kaimiškųjų rajonų žmonėms. Jūs esate jų išrinkti, ypač vienmandatėse apygardose, ir jūs puikiai žinote, kas vyksta rajonuose, koks yra rajonų finansavimo mažėjimas, ir be tos pertvarkos, kurią siūlome šioje rezoliucijoje, aš manau, rajonų gyventojų aprūpinimas, kiek tai susiję su sveikatos apsaugos sritimi, tikrai bus kur kas prastesnis. Daugelio ligoninių, ypač stacionarių, finansavimas tikrai mažėja 10 ir daugiau procentų.

Mes siūlome sustabdyti šitą netvarką ir priversti sveikatos apsaugos ministrą ir ministeriją vykdyti sveikatos reformą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seime patvirtinta Nacionaline sveikatos programa.

Dar sykį, kolegos, noriu apeliuoti į kaimiškųjų rajonų atstovus, nes tai labiausiai susiję ne su didžiaisiais miestais, bet būtent su kaimiškaisiais rajonais, kurių nemažai daliai ir jūs atstovaujate. Tiek būtų, pirmininke.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų. Prašom. Pirmasis kolega K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos projekte minimas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl stacionarų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos tik nustato naują šių paslaugų diferencijuoto mokėjimo tvarką ir tai, kaip turėtų būti grupuojamos ligonių teikiamos paslaugos pagal jų sudėtingumą. Tačiau šis įsakymas nenustato nei konkrečių ligoninių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų, nei tuo labiau konkrečių vienai ar kitai ligoninei skiriamų lėšų.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nusprendė, kad šios lėšos ligoniams pagal naująją tvarką negali mažėti daugiau kaip 10%, tačiau tai nereiškia, kad šios lėšos ligoniams turi būti mažinamos tokiu pat procentu. Minėtų paslaugų sąrašai dar nėra iki galo patvirtinti ir turi būti koreguojami atsižvelgiant į ligoninių vadovų, medikų ir kitų organizacijų pastabas bei pasiūlymus. Be to, konkretų paslaugų apmokėjimą reglamentuos sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose galima detaliau reglamentuoti paslaugų apmokėjimą tais atvejais, kai sudėtinga vieną ar kitą konkretų susirgimą priskirti konkrečiam paslaugų sąrašui.

Šios VLK ir ligonių sutartys dar nėra pasirašytos ir dėl jų yra deramasi. Be to, esant reikalui galimas ir VLK direktoriaus įsakymas arba privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimas nustatant sutarčių sudarymo tvarką šiais metais.

Šio žingsnio sustabdymas reikštų tolesnes problemas, susijusias su neefektyviu sveikatos priežiūros sistemos finansavimu. Manau, kad reformą reikia tęsti ir koreguoti atsižvelgiant į komiteto narių pasiūlymus, kurie buvo išdalinti, ir jos nereikėtų stabdyti. Noriu pasakyti, kad bet koks procesas, kuris sukelia didelį pasipriešinimą, rodo, kad einama teisinga linkme, nes opozicija dabar kelia triukšmą ir nelaukia to, kas įvyks. Jeigu kas nors būtų blogai, tai būtų galimybė sukelti dar didesnį triukšmą ir parodyti pozicijai, kad ji blogai dirba. Siūlau balsuoti prieš ir atmesti rezoliuciją.

PIRMININKAS. Nuomonė už, kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau visiems balsuoti už šią rezoliuciją, nes šiuo metu sprendžiama dilema: būti ar nebūti sveikatos apsaugai kaimo rajonuose. Tas finansavimas, kuris yra siūlomas pasirašyti rajonų ligoninėms, taip pat pirminei grandžiai, kur totaliai mažinamas finansavimas visoms grandims, prives prie rajoninės grandies asmens sveikatos priežiūros įstaigų griūties. Mes esame atsakingi už šių žmonių sveikatą, nes esame jų rinkti. Remiantis protu reikia paremti šį dalyką dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija, mūsų vykdomoji valdžia, absoliučiai nieko nedaro, kad šios srities reikalai judėtų į priekį. Daroma ne reforma, bet griaunama sistema, kuri normaliai veikė ir kuri davė neblogus rezultatus. Skiriamas pinigų kiekis apskritai yra labai mažas, su tokiu pinigų kiekiu nuvarysime mūsų sveikatos įstaigas prie bankroto. Kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją, nes ji sanuos mūsų sveikatos apsaugą.

PIRMININKAS. D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs gavote mūsų darbo grupės siūlymus dėl sveikatos apsaugos reformos. Manau, jeigu jūs būtumėte geranoriški ir būtumėte į juos įsiskaitę, jūs akivaizdžiai matytumėte, kad mes labai stengėmės, kad būtų kiek įmanoma teisingi kriterijai visoms ligoninėms skirstant pinigus, nesvarbu, kokio lygio paslaugas jos teikia. Gal jūs skaitėte į 4 punktą asmeniškai mano iniciatyva įrašytą nuostatą, kad, planuojant bet kokią restruktūrizaciją, turi būti įvertinti ligoninių teikiamų paslaugų ir jų struktūros pasikeitimai per paskutiniuosius penkerius metus. Tos ligoninės, kurios taupė, žiūrėjo, stengėsi išgyventi, neturi didelių skolų. Tos ligoninės, pavyzdžiui, Kupiškio, Pasvalio, kurios kelia didžiausią triukšmą, dirba nuostolingai, jos netaupė pinigų. Mielieji, jūs imatės tokių populistinių žingsnių rėkdami, organizuodami mitingus ir platindami rezoliucijas. Ką tai rodo? Kur matyta, kad jūs palaikote poziciją, kad medikai dvi valandas per dieną galėtų nevykdyti Hipokrato priesaikos? Tai dar nusiųskite komercinį pasiūlymą dėl krašto apsaugos, kad jie pareikalautų 5% nuo BVP ir taip pat kokias dvi dienas per savaitę nevykdytų priesaikos Tėvynei. Iki ko mes nusirisime? Aš siūlau šią populistinę rezoliuciją atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad socialliberalų, ypač socialliberalų, yra gana sunki situacija, nes svarstome jų ministro padarytus darbus ir svarstome pagrindinį klausimą visiškai nepolitizuodami. Tai yra klausimą, kad ministras padarė klaidą, priimdamas savo garsųjį įsakymą, kuriuo pakeitė ligoninių finansavimą. Vienintelis mūsų noras, kad kartu, visi kartu nepolitizuodami šio klausimo, paragintume ministrą tą nutarimą atšaukti ir ieškotume kitokių sprendimų. Mane labai stebina ponios D.Mikutienės kalba ir pono K.Kuzmicko kalba. Aš suprantu, kad jie yra socialliberalai ir turi aklai garsiai ginti savo ministrą, nors savo išdalintoje nuomonėje jie sako lygiai tą patį, kas yra sakoma rezoliucijoje. Kodėl to negali padaryti Seimas, ką sako vieni socialliberalai? Aš noriu pacituoti.

Štai darbo grupė, kurią sudaro garbūs ponai K.Kuzmickas, D.Mikutienė, J.Olekas ir V.Nekrašas, 5 punkte sako, kad reikia peržiūrėti stacionarinių paslaugų sąrašus, pagal kuriuos numatomas ligoninių paslaugų apmokėjimas 2002 metais, atsižvelgiant į ligoninių vadovų pasiūlymus bei restruktūrizavimo planus, ir numatyti lankstesnę apmokėjimo už paslaugas tvarką sudarant galimybę ligoninėms atsižvelgti ir į konkretaus ligonio sveikatos būklę, ne vien į ligos pavadinimą.

Šis ministro nutarimas reikalauja finansuoti ligonines tik pagal ligos pavadinimą. Dėl to mes labiausiai kritikuojame tą nutarimą ir dėl to mes labiausiai pergyvename. Pagal minėtą nutarimą daugelis ligonių, gyvenančių Lietuvos provincijoje, vien dėl to, kad jų ligų pavadinimai yra tokie patys, kaip ir sergančiųjų Vilniuje, negaus tinkamų paslaugų, skirtingai nuo Vilniaus ar Kauno miesto, kur tokias paslaugas jie gautų artimiausioje poliklinikoje.

Gerbiamieji kolegos, gal mes baikime politikuoti, priimkime rezoliuciją, kuria raginame ministrą atšaukti nutarimą, ir toliau įgyvendiname socdemų ir socialliberalų rekomendacijas, gal ir kitas rekomendacijas, kurias minėjau praeitame posėdyje, keliant klausimą, ar tikrai Lietuvai reikia ligonių kasų. Bet negalima palikti tokioje neapibrėžtoje situacijoje ir nežinomybėje rajonų ligoninių, kai šis ministro įsakymas ir toliau “kabo” joms virš galvų. Todėl raginu priimti rezoliuciją.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu rezoliucija būtų konkreti, būtų galima apie ją kalbėti daugiau. Kaip suprasti tokius teiginius, pavyzdžiui, 3 punkte: “vykdyti apgalvotą kompleksišką sveikatos sistemos reformą”. Kokie čia terminai, kokie čia pasiūlymai? Ar norima pasakyti, kad dabar reforma vykdoma negalvojant ir nieko nedarant? Reikėtų konkretaus siūlymo.

4 punktas – “įpareigoti ministrą laikytis Nacionalinės sveikatos programos”. Jeigu rezoliucijoje būtų įvardyta, kurioje vietoje ministras nesilaiko Sveikatos programos, būtų galima diskutuoti, nes Nacionalinė sveikatos programa Seime yra patvirtinta ir reikia jos laikytis. Dabar to nėra.

Antras sakinys (aš nežinau, ar jį rašė lietuviškai suprantantis žmogus, ar ne): “skubiai spręsti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo” ir t.t. Ką spręsti? Ar klausimą spręsti, ar dėl biudžeto papildymo, ar dar ką nors spręsti? Nors lietuviškai reikėtų parašyti šią rezoliuciją.

 Aš negaliu pritarti tokiai rezoliucijai, kuri nekonkretizuoja, ką toliau reikia daryti. Viską galima uždrausti, bet vietoj to reikia ką nors pasiūlyti. Jeigu būtų konkretus siūlymas pakeisti tam tikrą ministro įsakymą ir ministrui pasiūlyti priimti kitą įsakymą, kuriame būtų tas, tas, tas, sakyčiau, rezoliucija būtų gera. Nepolitikuokime. Aš siūlau nepolitikuoti. Rezoliucijas rašykime protingas.

PIRMININKAS. A.Klišonis. Prašom, kolega.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau kreiptis į tuos, kurie šiandien žada spausti raudoną mygtuką. Ir ne todėl, kad tai iš principo yra bloga spalva. Ne todėl. Aš dar sykį apeliuoju į tuos žmones, kurie atstovauja kaimo rajonams. Jeigu ponas A.Sakalas šiandien pasakė, kad yra problema dėl to, kad nepasakyta, ką reikia pakeisti, atsiprašau. Gerbiamasis pone Sakalai, vis dėlto Nacionalinėje sveikatos programoje yra įteisintas principas, kad teritorinių ligonių kasų finansavimas turi būti pagal gyventojų skaičių. Tai nereiškia, kad Vilniuje gyvenantis žmogus turi gauti didesnį finansavimą negu gyvenantis Kaišiadoryse, Plungėje ar Zarasuose. Dabar tokia netvarka yra. Konkrečiai yra įvardytas tas ministro įsakymas, kurį siūlome pakeisti, nes jis yra ydingas.

Aš vis dėlto norėčiau, kad mes visi, šiandien atėję į salę ir kiekvieną kartą ateidami į salę, paskaitytume tai, kas yra pirmo aukšto fojė užrašyta: “Ir jei per mūsų darbus Lietuva atsikvošės…”. Mielieji ponai, atsikvošėkite ir pagalvokite, į kokią padėtį jūs stumiate paprastus Lietuvos gyventojus, kurie už jus balsavo ir kurie galbūt dar už jus žada balsuoti, jeigu jie iki Prezidento rinkimų dar išliks gyvi. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už palinkėjimus. Dar B.Bradauskas. Ruošiasi J.Veselka.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų sveikatos apsaugos srityje yra problemų, kurių nematyti negalima. Kas sukėlė tas problemas? Pažiūrėkite, kas dedasi rajonuose: vietoj vieno vyriausiojo gydytojo atsirado net 8 viršininkai, daugiau negu 8 buhalteriai, sekretorės, mašinos ir visa kita. Visą tą košę, visą šią velniavą įvedė tie, kurie dabar garsiai šaukia iš dešinės pusės.

Paimkime jų įsipareigojimus krašto apsaugai 2% nuo BVP, tas taip pat nepadeda sveikatos apsaugai. Iš pradžių pažiūrėkime, kas ką padarė. O dabar, kai mes pradėjome tvarkyti tuos reikalus, šios rezoliucijos nieko nei duoda, nei padeda. Mes esame ir frakcijoje aptarę tuos klausimus, ir su ministru, manau, greitai reikalai pasitaisys, o popierius gali būti, gali nebūti. Aš nesiūlyčiau gaišti laiko dėl tų rezoliucijų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis kalba J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA. Rezoliucija visada yra pats paprasčiausias pasimankštinimas Seime, aš tai suprantu, bet vis dėlto kodėl aš norėčiau, kad ta rezoliucija būtų priimta. Labai paprasta. Štai tie labai žiaurūs ir vargingi socializmo laikai. Toks Siesikų miestelis. Stovi vaistinė, dirba vaistininkas, atėjai, nusipirkai vaistų. Gydytojas, seselė, felčeris. Susirgo bobutė, atvažiuoja, suleido vaistus – viskas. Dabar, kai mes tapome iš recipientų donorais, vadinasi, nėra nė vaistinės, gydytojas vienas. Tas aplėkti visur negali, to alga apverktina. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Kai sužinojau, kad vaistams nustatytas minimalus galimas antkainis. Ne maksimalus, o minimalus, kurio negali sumažinti. Korupcija šimtaprocentinė!

Toliau žiūriu, kad Lietuvoje tiek daug nervingų, kad gydytojai už kelis milijonus išrašo vaistų nervams raminti. Nesąmonė. Manau, ta rezoliucija yra tikrai tam, kaip B.Bradauskas sakė, bet vis dėlto atkreipkime dėmesį. Jeigu reikia kur suveržti ir išgauti tuos milijonus, tai padarykime, bet atkreipkime dėmesį, tiek medicinos, tiek švietimo reformos vėl eina kaimų, miestelių, miestų, rajonų gyvenimo sunkinimo keliu. Todėl nieko blogo nebus, jeigu mes tą rezoliuciją priimsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau dabar registruotis. Kolegos, dėmesio! Registracija. Kolegos, registruojamės. Dėmesio, registruojamės. Vieną minutę! Dėl technikos kliūčių dar kartą turime registruotis. Kolegė N.Steiblienė liko neužregistruota. Prašom paspausti. Prašom registruotis, kolegos. Prašom registruotis. Kompiuteris kažkodėl rodo ne nesančius, bet esančius Seimo narius. Įtarus kompiuteris.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kol kas balsuosime taip. Jeigu teisingai supratau, buvo du siūlymai: pirmas – priimti rezoliuciją be pataisų, o kitas siūlymas – atmesti. Dabar balsuojame, ar priimame, o jeigu nepriimame, tada balsuojame, ar atmetame, ar redaguojame. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta, o kas mano kitaip, kitaip balsuoja.

Už – 27, prieš – 38, 3 susilaikė.

Mielieji kolegos, prašom be emocijų, nes dar antras balsavimas. Antras balsavimas yra toks: redaguojame rezoliuciją – mygtukas “už”, atmetame – mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Mygtukas “už” – redaguoti, mygtukas “prieš” – atmesti. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom neagituoti balsavimo metu.

24 – už redagavimą, 39 – už atmetimą. Rezoliucija atmesta.

Replika, matyt, po balsavimo. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji…

PIRMININKAS. Minutėlę! Jeigu galima, minutėlę. Aš labai atsiprašau. Kolegos, prašom nesiskirstyti, nes dabar bus ratifikavimai. Reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Aš labai atsiprašau. Prašom. A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Aš supratau, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikrai aš vertinu kiekvieno nuomonę, pasakytą ir prieš šią rezoliuciją. Tačiau, kolegos, šiandien, manau, vis tiek daugelis jūsų eis į garbingą suvažiavimą, į kurį suvažiuoja žemdirbiai iš Lietuvos. Jeigu būtų ne problema, nepasigėdykite ir pasakykite, ką jūs šiandien priėmėte, kam jūs čia neprieštaravote, kad tie žmonės, kaimiečiai, kurie suvažiuoja iš kaimų, gyvens kur kas blogiau arba blogėjimo tendencija bus ganėtinai didelė. Gerbiamasis kolega Jurkau, jūs išeinate. Aš suprantu, kad jums yra sunku, bet tada teritorinėje ligonių kasoje jūs neverkite, kad Mažeikių ligoninėje yra tikrai blogai, kad gydytojas ir medikai streikuoja. Tikrai nereikia sakyti tokių problemų, bet, patikėkite, nuo to liberalams galbūt blogiau ir nebus. Blogiau bus jums, tiems, kurie išrinkti rajonuose. Gaila, kad šiandien vis dėlto Lietuvos dvasia dėl mūsų sprendimo neatsikvošėjo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Jurkus ir dar A.Kubilius. Prašyčiau daugiau… Atsiprašau. Pasakyčiau vieną epitetą, bet vėl mane kuo nors įtars. Tokios Seimo narės nepastebėjau. Dar ir kolegė D.Mikutienė. Prašom. J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, suprantu, mano kolega irgi serga, tačiau nereikia užmiršti, kad jeigu mes sutaupytume tą 100 milijonų, tokį antkainį farmacininkai taiko vaistams, tai, ko gero, šiandien ligoninių problemų nebūtų.

Antroji problema, dėl kurios sutinka ir patys gydytojai, taip pat ir mūsų rajono, – reikia sujungti ligonines su poliklinikomis, reikia sujungti, kad būtų vienas gydytojas, tuomet mes dar sutaupytume lėšų. Yra rezervo ieškoti, tą ministras žadėjo spręsti. Manyčiau, gal tada rezoliucija iš dalies ir buvo tokia paakinanti, tačiau kai ministras daro išvadas iš jam teikiamos pastabos, tai reikėtų suteikti galimybę jam dirbti, o ne gąsdinti įvairiais pareiškimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gal aš po ponios D.Mikutienės?

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai turėčiau labai nuoširdžiai apgailestauti, kad išminties, sveiko proto neužteko ne tik valdančiajai koalicijai, neužteko ir liberalams demokratams, kuriuos, matyt, gundo kokie nors valdančiosios koalicijos pasiūlymai. Iš tikrųjų mes elgiamės visiškai ne taip, kaip turėtų elgtis parlamentarai, kuriems turėtų rūpėti tai, kas žmonėms šiandien rūpi. Manau, kad valdančioji koalicija elgiasi visiškai neišmintingai, užsimerkdama ir užsikimšdama ausis, ir negirdėdama to, ką sako pačių įvairiausių pakraipų – ir politikos, ir visuomenės lyderiai visoje Lietuvoje. Paskaitykite savo rajoninę spaudą. Mes važiuojame per Lietuvą, mes prašome žmonių, kreipiamės į juos: sakyk, žmogau. Jie mums sako, jūs, matyt, nieko nebesakote, esate užsikimšę ausis. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų po šitokių sprendimų mes turime labai aiškiai pasakyti, kad regioninę politiką mes mylime žodžiais, o darbais, tai bus labai gerai, jeigu ir toliau visas intelektas, visos paslaugos koncentruosis tiktai keliuose stambiuose miestuose, o provincijai tegul tenka provincijos dalia būti nuogai, plikai ir šelpiančiai gerbiamąją sostinę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D.Mikutienė. Prašom.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, opozicija! Valdančioji koalicija iš tiesų dirba. Deja, jūs paskutiniu momentu užsiimate tiktai niekiniais, populistiniais pareiškimais. Aiškintis Žemdirbių suvažiavime reikės ne mums, bet jums, kodėl jūsų rezoliucijoje nėra nė vieno žodžio apie juodus farmacininkų interesus ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus bei kriterijus. Apie tai jūs nuvažiavę ir pasiaiškinkite.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, imamės ketvirtojo darbotvarkės punkto, būtent ratifikavimo, ir penktojo, nes čia yra vienas pranešėjas – ministras ir Seimo narys kolega Z.Balčytis. Kviečiu jį… Ne jis į tribūną, o kolega P.Vilkas turėtų eiti į tribūną dėl Lietuvos ir Belgijos bei Liuksemburgo vyriausybių susitarimo dėl jūrų transporto ratifikavimo įstatymo. Svarstymas, o po to priėmimas. Prašom, kolega.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės bei Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybių susitarimo dėl jūrų transporto ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1208* (svarstymas ir priėmimas)

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės bei Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybių susitarimo dėl jūrų transporto ratifikavimo įstatymo projektą bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto kolega V.Stankevič. Nematau. Tai gal leisite man, kaip užsienio reikalų komiteto nariui, pasakyti, kad komitetas vienbalsiai pritarė. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Siūlau šią sutartį dabar priimti, t.y. siūlau ypatingą skubą. Ar galima sutikti? Ačiū. Tada prašyčiau kolegas registruotis. Registracija. Mielieji kolegos, prašom registruotis, nes jeigu net ir vienbalsiai visi balsuosime, truputį trūksta. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašom nesiskirstyti, nes tikrai svarbus balsavimas.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Galime rizikuoti. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia yra Teisės departamento pastaba šiek tiek patikslinti pavadinimą. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Taigi dabar prašom pasiruošti… Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašom balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos bei Liuksemburgo vyriausybių susitarimo dėl jūrų transporto ratifikavimo įstatymo. Prašom balsuoti. Kviečiu tikrai vieningai balsuoti.

Už – 58, vis tiek 1 susilaikė. Ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Norėjau paprašyti ir paklausti, ar nebūtų galima sukeisti vietomis klausimus 1-6a su 1-6b. Nes nuo to, kaip kolegos Seimo nariai pasielgs su mūsų komiteto išvada ir siūlymu, tam tikra prasme priklauso 6a balsavimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1209* (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Prašom, galima padaryti, bet mūsų laukia dar vienas ratifikavimas. Todėl kviesčiau kolegą J.Budrevičių dėl projekto Nr.IXP-1209 dėl Lietuvos ir Belgijos vyriausybių susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projekto. Prašom. Kolega J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.IXP-1209 ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Užsienio reikalų komitetas… Vėl leiskite man pasakyti, kad tikrai svarstė ir tikrai vienbalsiai pritarė. Ar galime patvirtinti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ne. Ačiū. Tada pradėsime priėmimo procedūrą ir registruosimės. Teisės departamentas taip pat siūlo patikslinti pavadinimą. Galime sutikti? Ačiū. Dabar prašom registruotis. Kolegos, registracija. Kolegos, registruojamės ir prašom neišsiskirstyti. Reikalinga kvalifikuota balsų dauguma.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ar tikrai visi užsiregistravo? Kviečiu tada vieningai balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas ratifikavimo įstatymas, prašom balsuoti.

57, tiksliai kiek reikia, už, dar su kolegos E.Šablinsko balsu – 58 už. Nė vieno – prieš, nė vieno susilaikiusio. Lietuvos ir Belgijos vyriausybių susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū. Padarėme gerus darbus. O dabar dar noriu, kad atkreiptumėte dėmesį į dešinę pusę arba nuo jūsų žiūrint – į kairę, yra daug simpatiškų žmonių iš Kaišiadorių. Pasveikinkime. (Plojimai)

Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1326 (svarstymas)

Mielieji kolegos, buvo siūlymas šiek tiek sukeisti 6 kompleksinio klausimo pateikimo eilę. Aš manau, niekas neprieštaraus, kad pradėtume nuo Civilinio kodekso. Ačiū. Pranešėjas kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiama Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Komitetas, apsvarstęs šį projektą, atsižvelgdamas į daugelį gautų Teisės departamento pastabų, Civilinio kodekso rengimo darbo grupės pirmininko profesoriaus V.Mikelėno pastabą, siūlo Seimui įstatymo projektą dėl Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo atmesti, nes priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos nepagrįstos privilegijos atskirai ūkio šakai, pažeisti valstybės ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, interesai. Nebūtų pasiektas projekto tikslas apsaugoti žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus, be to, yra galimybė spręsti šią problemą specialiais įstatymais, nekeičiant Civilinio kodekso. Taip pat buvo suformuluotas komiteto siūlymas, kad reikėtų Seimui apsispręsti, mes komitetas siūlo Seimui nepripažinti netekusiu galios Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo, kuris yra darbotvarkėje 1-6a Nr.IXP-1278, o svarstyti šio įstatymo pakeitimo klausimą. Iš tikrųjų tai politinio apsisprendimo klausimas, ar reikėtų atskiros ūkio šakos dirbančių asmenų ir jų kaip verslo, kaip tam tikros ūkio srities dalyvių interesus, būtent lėšų nurašymą, perkelti į antrą eilę. Aš norėčiau pacituoti motyvus, kodėl to nereikėtų daryti iš principo, o jeigu jau reikėtų daryti ir taip būtų nuspręsta, tai tikrai nereikėtų keisti Civilinio kodekso, nes Civilinio kodekso 6.923 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad kiti specialūs įstatymai gali nustatyti kitokią atskirą tvarką. Bankroto ir kiti specialūs įstatymai. Todėl tas įstatymas, kuris jau anksčiau reglamentavo atsiskaitymo su žemės ūkio produkcijos gamintojais eiliškumą (dabar yra siūloma, kad būtų pripažintas negaliojančiu, jeigu tam būtų pritarta, nors komitetas siūlo nepripažinti jo negaliojančiu), galėtų reglamentuoti ir nustatyti tą eiliškumą. Profesorius V.Mikelėnas pateikė tokius argumentus. Aš manau, jie tikrai yra svarstytini ir todėl projektas yra atmestinas. Jis nurodo, kad pateiktam įstatymo projektui negali pritarti, nes 6.923 straipsnio 2 dalyje reikalavimų tenkinimų eiliškumas išdėstytas atsižvelgiant į gyvybinių žmogaus poreikių patenkinimo būtinumus. Todėl šio sąrašo pirmoje ir antroje eilėse nėra reikalavimų, kylančių iš ūkinės komercinės veiklos. Vertimasis žemės ūkiu yra ūkinė komercinė veikla, todėl reikalavimai, kylantys iš šios veiklos, negali būti sulyginti su reikalavimais, kylančiais iš darbo, išlaikymo ir žalos asmeniui atlyginimo santykio. Toks pakeitimas yra ydingas dėl dviejų priežasčių. Pirma, nepagrįstai daromos privilegijos vienai ūkio šakai kitų atžvilgiu. Kitų ūkio šakų atstovai taip pat gali surasti daug argumentų ir prašyti įrašyti jų reikalavimus į pirmąją ar antrąją eilę. Antra, būtų pažeisti asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat valstybės interesai.

Ir paskutinis argumentas, kurį nurodo visi teisininkai, tai būtų pažeistas kodeksų stabilumo principas. Kadangi kodeksas yra vientisas aktas, yra atskirų straipsnių tarpusavio sąsajų, gali atsitikti taip, kad priėmus šią pataisą atsiras kodeksų straipsnių tarpusavio prieštaravimų. Todėl komitetas siūlo šį projektą atmesti ir spręsti kitu specialiu įstatymu, jeigu būtų apsispręsta, kad reikia spręsti taip, kaip yra nurodyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gal iš karto tada ir susitarsime. Ar Seimas sutiktų su tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kurią pateikė kolega R.Šukys? Ar galim bendru sutarimu atmesti, ar reikia formaliai balsuoti? Galime? Ačiū. Jeigu šitą atmetame, tai tada automatiškai ir tas negali būti priimtas. Dar kartą klausiu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu atmetame. Fiksuojame, kad Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmetamas. Klausimas išspręstas.

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1276* (priėmimas)

Dabar dėl pagrindinio klausimo Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės A.Plokšto. Prašom. Primenu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo lygiai taip pat pasielgti ir su šiuo įstatymu. Prašom, kolega.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, mes esam situacijoje, kad jeigu mes dabar priimtume šitą projektą, kurį siūlė anksčiau priimti Biudžeto ir finansų komitetas, tada tikrai būtų situacija, kad žemdirbiai atsidurtų penktoje eilėje pagal atsiskaitymo tvarką. Todėl mes suprasdami, kad tikrai Civiliniame kodekse negalima įrašyti tos normos, siūlom padaryti priėmimo pertrauką, kad būtų galima sutvarkyti šį įstatymą ir jį pakeisti taip, kad jis nesudarytų tos situacijos, kuri mums gresia.

PIRMININKAS. Ačiū. Toks yra pagrindinio komiteto siūlymas. Galim jam pritarti? Ačiū. Pritarta. Darom pertrauką.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 6, 7, 11, 13, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo, papildymo 4¹ straipsniu ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-683(2) (pateikimas)

Mielieji kolegos, mes dirbam beveik pagal grafiką. Jeigu kolegos N.Medvedevas, G.Šivickas, A.Sakalas sutiktų, aš siūlyčiau dabar išspręsti vieną klausimą, kuris yra vėlesnis, bet tada nebus pranešėjo, tai yra 2-9. Kolegos A.Matulevičiaus pateikimas labai trumpas. Galim sutikti? Paties A.Matulevičiaus nematau. Atsiprašau, yra. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jūs turite įstatymo projektą. Aš tik akcentuosiu, taupydamas jūsų laiką, principines nuostatas, ką norima tuo padaryti. Aš žinau, kad daugelis mūsų deklaravome tuos dalykus prieš rinkimus, daug kalbama, ir mes daug kalbėsime su gerbiamąja ponia N.Steibliene Antikorupcinėje komisijoje, kad reikia patvarkyti kai kuriuos Privatizavimo turto fondo dalykus.

Mano pataisose yra numatomi trys principiniai dalykai. Jeigu būtų priimtos šitos pataisos, jis įteisintų civilinę privatizavimo institucijų, tai yra vadovų, kurie pasirašo privatizavimo sandorius, atsakomybę. Tada žmonės tikrai pagalvotų, ką pasirašo. Antra, siūloma atsisakyti Privatizavimo komisijos kaip tokios institucijos, kuri tikrai už nieką neatsako, o pagal Turto fondo duomenis jiems, pasirodo, mokamos premijos už tuos posėdžius ir panašiai, bet iš tikrųjų yra privatizavimo konsultantai, kurie gauna didelius atlygius, kurių irgi neaiški atsakomybė. Jūs žinote, kad jeigu nori klausimą numarinti ar pridengti, tai atiduok kolegialiam organui, būtent komisijai, kuri faktiškai nėra nuolat dirbanti. Tai yra pripuolamas uždarbis žmonėms ir jokios atsakomybės. Svarbiausia, įteisinama nuostata dėl privatizavimo sandorių skaidrumo. Projektas registruotas praeitų metų birželio mėnesį. Kai ką, reikia pasakyti teisybės dėlei, Turto fondas pradėjo daryti dėl informacijos įslaptinimo, bet ne viską. Jie taip buvo viską įslaptinę, kad baisiau negu ponas M.Laurinkus.

Taip pat 20 straipsnio pataisoje siūloma aiškiau (o tai yra tam tikrų objektų privatizavimo patirtis) sudarant sandorius numatyti, kada ne iš karto sumokami pinigai, pirkėjų įsipareigojimus.

Tai būtų toks trumpas pristatymas. Jeigu bus klausimų, aš pasiryžęs atsakyti. Aš prašyčiau po pateikimo pritarti, komitetai pažiūrės, pasvarstys, gal ką nors pataisys, patobulins. Aš manau, kad ir kolegos dar pateiks pataisų. Bet aš tik žinau tiek, kad mes apie šiuos dalykus visi esame daug kalbėję. Norėtųsi tai pajudinti iš mirties taško. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, pati idėja gera, bet ar jūs įsivaizduojate patį mechanizmą, kaip tie pareigūnai bus atsakingi. Ar bus kodeksai dar papildyti, ar tik tas įstatymas? Kaip veiks pati šios atsakomybės realizavimo sistema? Kaip jūs dabar įsivaizduojate?

A.MATULEVIČIUS. Aš galėčiau apie tai plačiau kalbėti, bet galiu ir trumpai pasakyti. Gerbiamasis kolega Veselka, iš tikrųjų aišku, kad jūsų komitetas, Ekonomikos komitetas, kaip vienas iš komitetų, bus paskirtas dėl šio įstatymo ir tikrai bus galima detalizuoti, jeigu reikės, tą dalyką. Matote, jeigu šis įstatymas numatys civilinę atsakomybę, tai gali tekti pakeisti Civilinį arba Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kaip lydinčiuosius aktus, ir tai bus galima padaryti. Kiek aš žinau iš praktikos, taip ir yra daroma, jeigu daromi pakeitimai, tai lydintieji daromi vėliau. Jeigu Seimas po pateikimo nepritartų, tai kam daryti tuos dalykus? Bet aš irgi ne prieš, kad būtų papildoma diskusija, aš manau, kad komiteto nariai ir jūs tikrai padėsite konkretizuoti šiuos dalykus. Man buvo labai svarbu, kad šitą dalyką mes kartu, bendrom jėgom išviešintume ir pasitartume.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad kaip tik pagrindinis komitetas ir būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. Taigi du komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstytume gegužės pabaigoje. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 225² straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1467 (pateikimas)

Kadangi mes taip darniai dirbame, gal galime dar vieną tokį, sakyčiau, pakankamai skubų rezervinį klausimą paimti, o po to 1-7? Tai yra kolegos A.Sakalo teikiamas ATPK papildymo įstatymo projektas. Gerbiamasis Sakalai, ar galėtumėte eiti į tribūną su jums rūpimu rezerviniu? Projektas Nr.IXP-1467 pagal registraciją. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra kaip tik vienas iš tokių atvejų, kai yra priimtas įstatymas, bet jis gali būti nevykdomas, nes nėra tam tikros Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos. Kalbama apie privalomąjį civilinį draudimą, kuris įsigalioja nuo balandžio 1 dienos, ir jeigu mes nepriimsime kodekso pataisos, tai įsigaliojimas bus fiktyvus, bus galima jo nesilaikyti, nes niekas negalės nieko nubausti. Todėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 ir 225² straipsnių papildymo įstatyme numatytos baudos, jeigu pilietis po balandžio 1 dienos neturės privalomojo draudimo poliso.

Aš kviečiu pritarti po pateikimo ir prašyčiau Seimo Pirmininko, kad jau kitą savaitę reikėtų priimti, nes balandžio 1 diena yra ne už kalnų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kai tvirtinome tą negerą įstatymą, atrodo, buvo numatyta bauda. Buvo net toks projektas – 50 litų. Ar mes nepriėmėme?

A.SAKALAS. Ne. Tokia bauda 50 litų yra numatyta, jeigu neturi pasiėmęs civilinio draudimo poliso. Tačiau ši bauda ne už tai, kad neturi poliso, bet už tai, kad tu visai nesi apsidraudęs. Iš pradžių buvo siūloma 500 litų bauda, bet mes manėme, kad ji per daug didelė, todėl baudą už tai, kad nesi apsidraudęs, kaip to reikalauja įstatymas,pasiūlėme sumažinti.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom, kolega.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Noriu paklausti pranešėjo, ką daryti kaimo žmonėms. Dabar leidžiama vienu polisu apdrausti 5 transporto priemones ir reikalaujama, kad kiekvienas turėtų originalą, nes kopija neleidžiama. Jeigu tėvas važiuoja į vieną pusę, sūnus su kita mašina važiuoja į kitą pusę, kaip jie pasidalys tuo polisu ir kaip bus dėl baudų?

A.SAKALAS. Aš nemanau, kad tai šio įstatymo klausimas. Yra kitas variantas – kiekvienas gali pasidaryti notaro patvirtinta kopiją, kuri gali būti laikoma tikru dokumentu.

B.BRADAUSKAS. Tai vėl kaimiečiui reikės papildomai mokėti. Yra netvarka. Aš turiu privačių interesų dėl šio klausimo, negaliu jo kelti…

A.SAKALAS. Bet ne apie šį įstatymą kalbama.

B.BRADAUSKAS. Aš siūlyčiau jums tai išspęsti.

A.SAKALAS. Ne šio įstatymo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. J.Veselka turi kitą nuomonę. Prašom.

J.VESELKA. Klausimo, kurį iškėlė B.Bradauskas, yra tas paradoksas, kad vėl lakstyk iš kaimo į centrą pas notarą, mokėk pinigus. Tai viena. Antras dalykas – greitai jau balandžio 1 diena. Staiga mes priimame įstatymą, jog 200 litų mokės už tai, kad jis neapsidraudęs. Gerbiamieji, atliekamų pinigų daugelis žmonių neturi… bet ne mes. Tai kitas dalykas. Manyčiau, jeigu jau įgyvendinama ta bauda, tai nuo 2002 m. sausio 2 dienos.

PIRMININKAS. Tai atgal – dar geriau pasiūlėt.

J.VESELKA. Tai yra nuo 2003 metų, teisingai.

PIRMININKAS. Kitą nuomonę – G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Šis įstatymas jau yra priimtas beveik metai. Manau, kad ir žmonių informavimas vyko puikiai, ir pačių draudimo kompanijų, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Sutarėme. Ačiū.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ar sutinkame, kad mes jį priimtume greičiau, t.y. svarstytume antradienį? Ne šiandien, bet antradienį? (Balsai salėje) Centrinis mikrofonas. Prašom. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasakyti vieną dalyką. Šis įstatymas yra gana fundamentalus, jis susijęs su beveik visa Lietuvos piliečių bendrija, taigi pradėti bausti iš karto nuo balandžio 1 dienos nederėtų. Siūlyčiau, kad bausti pradėtų po poros mėnesių. Buvo išsakyta ir visuomenės nuomonė. Manau, tą įstatymą galime pradėti, bet jo priėmimo datą būtinai reikia pakeisti kita data.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutinku. Aš siūlau kompromisą, atsižvelgdamas į kolegos J.Veselkos ir kolegos G.Dalinkevičiaus siūlymus: pritariam skubos tvarkai, o svarstom antradienį. Tik po antradienio, kai apsispręsime frakcijose, nutarsime, kada balsuojame. Trečias dalykas – ar tikrai įsigalioja normalia tvarka, galimas daiktas, ir nuo balandžio 1 d., ar nuo gegužės 1 dienos?

Profesorius A.Sakalas. Prašom. Bet svarstome antradienį, sutarėme? Gerai. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, tada reikėtų nukelti ir pagrindinio įstatymo įsigaliojimo laiką: ne nuo balandžio 1 dienos, o nuo to laiko, kai nutarsite, jog įsigalios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Kitaip bus įstatymas, kuris negalios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom visa tai apsvarstyti, nes antradienį mes turėsime apspręsti. Sutinkame, kad komitetas skubos tvarka apsvarsto, o mes šį klausimą nagrinėjame antradienį? Ačiū.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-844(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, aš jau turėčiau skelbti pertrauką, bet jeigu 7 klausimą dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo labai operatyviai išnagrinėtume… Galime? (Balsai salėje) Kolega N.Medvedev – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Prašom. Nes mums, gerbiamieji, reikia pasirengti ceremonijai, kuri numatyta 12 valandą. Prašom.

N.MEDVEDEV. Įstatymas buvo svarstytas komitete. Buvo atsižvelgta į tai, kad būtina apsaugoti dokumentų blankus… alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei apdoroto tabako banderolių specialių ženklų technologiją, kad valstybė turėtų kuo mažiau nuostolių, kad nebūtų galima padirbinėti. Buvo pritarta. Gauta viena Seimo nario N.Medvedevo pataisa. Komitetas jai pritarė, aš taip pat jai pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kito komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, vardu – kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Komitetas taip pat apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu, todėl siūlau pritarti pagrindinio komiteto patobulintam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pats pirmininkas kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, irgi svarstė šį projektą. Pastabų neturime ir iš esmės pritariame pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. (Balsai salėje) Ačiū.

Pritarta. Visi rytinio posėdžio darbotvarkės klausimai vargais negalais išspręsti, įskaitant tai, kad kai kas buvo atidėta. Aš labai atsiprašau, yra tam tikros ceremonijos. Nepykite, reikia baigti šią posėdžio dalį. Apie kurį rezervinį jūs kalbate? (Balsas salėje) Tai tik pateikimas. Jeigu per dvi minutes įvyks pateikimas, tada prašom. Šiandien ir taip jau į kompromisus vis einame. Prašom.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1460 (pateikimas)

G.ŠIVICKAS. Tai verslui labai svarbus įstatymo projektas. Kaip žinote, praeitų metų gruodžio mėnesį priėmėme Pelno mokesčio įstatymą, kuriuo buvo numatyta visai kitokia pajamų pripažinimo tvarka. Kartu buvo priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, kuris numatė, kad mokesčius pagal programą moka nuo pajamų. Kartu išplėsta apmokestinimo bazė, nes anksčiau reikėjo mokėti nuo realizacinių pajamų. Siūlau patikslinti tą tvarką, numatant, kad mokama už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, taip pat už parduotą ar kitaip nuosavybėn perleistą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą bei finansinį turtą ir pajamų palūkanas. Taip pat išskiriamos kai kurios aplinkybės, tam tikros veiklos rūšys… kurios užsiima tam tikra veikla, t.y. statybų veikla, tarpininkavimo veikla, komisine veikla ir finansinio turto perleidimu nuosavybėn. Siūlau pritarti, nes, manau, verslininkai labai laukia šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų paklausti. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Matyt, pagrindinis komitetas turėtų būti jūsų – Biudžeto ir finansų komitetas, sutinkame? Ar reikia papildomo? Niekas nenori. Užtenka Biudžeto ir finansų komiteto. Svarstyti balandžio pradžioje. Tinka? Iš esmės po savaitės. Jūs kitą savaitę komitete apsvarstytumėte, o svarstytume balandžio 2 arba 4 dieną. Ačiū. Tada ir šis klausimas išspręstas.

Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų turime daryti pertrauką. Pertrauka iki 12 valandos. Prašyčiau ateiti, susikaupti – bus Konstitucinio Teismo teisėjų prisaikdinimas.

Pertrauka.

Pertrauka

Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, tęsiame Seimo posėdį. Dabar pagal nustatytą darbotvarkę yra Konstitucinio Teismo teisėjų priesaika. Primenu bendrą tvarką. Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, prieš pradėdamas eiti savo pareigas Seimo posėdyje prisiekia. Priesaikos tekstas žinomas. Primenu, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Priesaika priimama laikantis tų taisyklių, kurios yra nustatytos Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrai. Nors visi žino, bet turiu priminti, kad Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų. Dėl to Seimas turėtų priimti atskirą nutarimą, bet kadangi vienas iš prisiekiančiųjų jau vieną kartą prisiekė, aš manau, ir jis, ir kiti du žino taisykles. Todėl galime pradėti procedūras.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Konstitucinio Teismo teisėjai. Dar primenu vieną sprendimą. Tai yra Seimo nutarimą, kuris buvo priimtas kovo 5 dieną “Dėl A.Abramavičiaus, K.Lapinsko ir Z.Namavičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjais”. Šis nutarimas įsigalioja nuo kovo 19 d., o šiandien priesaika ir po priesaikos jie jau pradeda eiti pareigas. Taigi pagal abėcėlę kviečiu čia, į šią garbingą vietą, gerbiamąjį A.Abramavičių, kuris yra paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams, prisiekti.

A.ABRAMAVIČIUS. Aš, Armanas Abramavičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Dar kartą sveikinu gerbiamąjį A.Abramavičių.

Dabar kviečiu prisiekti K.Lapinską, kuris Seimo nutarimu taip pat paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams. Prašom.

K.LAPINSKAS. Aš, Kęstutis Lapinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Dar kartą sveikinu gerbiamąjį K.Lapinską.

Trečiasis paskirtasis – gerbiamasis Z.Namavičius, kuris irgi Seimo nutarimu paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams. Prašom.

Z.NAMAVIČIUS. Aš, Zenonas Namavičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Priesaika priimta. Dar kartą sveikinu gerbiamąjį Z.Namavičių. Sveikiname visus. Naudodamasis malonia proga noriu palinkėti ir šiems trims naujiesiems teisėjams, nors vienas – gerbiamasis K.Lapinskas – ne visai naujas, ir visam Konstituciniam Teismui tokio pat sėkmingo, aktyvaus darbo, kaip ir per tuos metus, kurie jau praėjo nuo 1993 metų. Kartu, aš manau, visų jūsų vardu, gerbiamieji kolegos, galiu padėkoti tiems trims teisėjams, kurie šiandien baigė savo kadenciją. Ačiū jums. (Plojimai)

Mielieji kolegos, dabar mes turime susitarti dėl darbo tvarkos. Rytinio posėdžio pirmojoje dalyje mes išnagrinėjome (arba ne visai išnagrinėjome) visus klausimus ir dar kai ką išnagrinėjome papildomai. Susiklosčius sunkioms Seimo vadovybei aplinkybėms, rytinį posėdį baigsime 13.00 val. arba, tiksliau tariant, 12.50 val. Ko nespėsime išnagrinėti, perkelsime arba į vakarinį posėdį, arba į kitą savaitę. Todėl kviečiu iškart imtis aštuntojo, žodžiu, tiek, kiek mes spėsime maksimaliai padaryti. (Balsai salėje) Nespėsime to padaryti. Galima, bet nespėsime.

Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-596(2*) (priėmimas)

Taigi 8 darbotvarkės punktas – Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega V.Popovas. Prašom. Kai reikės balsuoti, tada registruosimės.

V.POPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo Seime Teisės ir teisėtvarkos komitetas jokių pastabų, pasiūlymų negavo, todėl siūlau priimti įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę! Nepabėkite. Aš noriu iškart aptarti vieną dalyką kartu su visais kolegomis Seimo nariais. Čia yra dar du kodekso straipsniai. Jeigu jie būtų priimti, jeigu nebūtų abejonių, tada mes ramiai galėtume visus tris sujungti į vieną įstatymą, o nedaryti to atskirai. Arba jeigu mes dar turėtume po svarstymo atskirai balsuoti, tada galutinį balsavimą ir dėl šio, dėl kurio viskas aišku, atidėti šiek tiek vėliau. Gal kolega R.Šukys paaiškins. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš sutikčiau dėl kitų straipsnių, kurių yra svarstymas, kad galima jungti. Šis straipsnis tikrai labai ilgai laukė priėmimo, tai labai aktuali problema. Aš, naudodamasis proga, iš karto kalbėsiu dėl balsavimo motyvų už. Tai numato atsakomybės sugriežtinimą už automobilių vagystes neatsižvelgiant į jų vertę. Patikėkite, šiandien Respublikos mastu susidariusi situacija, galima sakyti, yra visiškai nekontroliuojama. Žmonės patiria ne tik materialinius, bet ir labai didelius moralinius nuostolius, kai asmenys, pavogę automobilį, nepatraukiami arba nepatraukiami realion baudžiamojon atsakomybėn. Šiandien tikrai pribrendo situacija kuo skubiau priimti šį įstatymo projektą sugriežtinant atsakomybę už automobilių vagystes. Iš esmės praėjo metai nuo komiteto iniciatyvos, tai nebuvo mano vieno asmeninė iniciatyva, komitete tai buvo svarstyta. Atsižvelgdami į prokuratūros ataskaitose nurodytus nusikaltimų dinamikos pokyčius, atsižvelgdami į Policijos departamento nurodytas problemas, susijusias su automobilių vagystėmis, tikrai šiandien mes turėtume priimti šį įstatymą, kad asmenys būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir ši vagysčių rūšis, jeigu galima taip pasakyti, būtų pažabota.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom, kaip sakoma, dar nedėti ragelio. Mano klausimas tada yra kitoks. Jeigu mes sutarsime ir dėl 310, ir dėl 271¹ straipsnių, jeigu juos priimsime, aš siūlysiu ypatingą skubą, ar galime visus sujungti į vieną įstatymą, gerbiamasis Šuky? Aš siūlysiu. Gerai, tai gal vis tiek tada balsuokime. Atsiprašau, dar kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš irgi norėjau paprašyti, kad visi pritartų šiai įstatymo pataisai, nes tai, ką sakė R.Šukys, iš tikrųjų yra aktuali problema, ypač Seimo nariams, kurie, pavyzdžiui, išperkamosios nuomos būdu pirko automobilius. Aš galiu perspėti, kad iš karto jų niekas nevogs, bet pagal turimą informaciją po trejų metų jie tampa vagysčių objektu, nes kompanijai jau būna sumokėta, ir ta informacija dažniausiai patenka tiems žmonėms, kurie suinteresuoti gauti dar palyginti naują automobilį. Taigi tai susiję ir su jumis.

PIRMININKAS. Ne, reikėtų sakyti, gerbiamasis kolega, tai susiję su visais mumis. Daugiau niekas nenori kalbėti. Dabar kviesčiau registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio papildymo įstatymo. Kas už, prašom balsuoti, kas manote kitaip, irgi prašome balsuoti.

Už – 45, nėra nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Konstatuoju, kad Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai priimtas. Ačiū.

Baudžiamojo kodekso papildymo 271¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1239(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Imamės darbotvarkės 9 klausimo – Baudžiamojo kodekso papildymo 271¹ straipsniu įstatymo projekto. Pranešėjas – kaip tik kolega R.Šukys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Svarstymo stadija. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstyti teikiama komiteto išvada dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 271¹ straipsniu įstatymo projekto. Komitetas, apsvarstęs ir įvertinęs įvairias gautas pastabas, pateikė patobulintą įstatymo projektą, kuris dabartiniu metu nustatytų, kad neteisėtas naudojimasis energija ar vandeniu, ar šilumos energija, dujomis ar vandeniu, padaręs didelę turtinę žalą, būtų baudžiamas kaip atskira veika, o ne kaip anksčiau buvo, kai ši veika buvo baudžiama kaip paprasta vagystė, kaip bet kurio kito turto vagystė. Iš tikrųjų iškildavo problemų taikant atsakomybę, kai nebuvo šios specialios normos. Todėl komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam projektui, jį patobulino. Siūloma pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui ir kartu šiai komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas. Dėl balsavimo motyvų, nes kalbėti diskusijose niekas neužsirašęs. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš manau, kad reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui. Tik kyla klausimas dėl to, kad mes dar neišsiaiškinome, kaip apskritai yra atliekama apskaita šių dalykų. Aš bijau, kad nebūtų problemų vėliau, nežinant, kaip vykdoma apskaita, iš karto bausti. Šiaip iš principo pritariu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Aš iš tikro siūlyčiau, kad būtų priimta ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Gerai. Ačiū. Taigi ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, kurį iš viso sudaro vienas straipsnis? Niekas. Tada prašome dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 271¹ straipsniu įstatymo. Prašom balsuoti.

42 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Baudžiamojo kodekso papildymo 271¹ straipsniu įstatymas priimtas. Iš karto sutariame, kad abu įstatymai sujungiami į vieną įstatymą. Sutinkame? Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1158(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Ir trečiasis įstatymo projektas – tai Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega D.Velička. Svarstymo stadija.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji, turiu pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 8 dalies pakeitimo. Pakeitimo esmė, kad keičiame 1 litrą į 5 litrus. J.Veselka pritarė, manau, kad visi supras. Esmė, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda ne nuo 1 litro alkoholio, o nuo 5. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš ne tiek dėl motyvų, kiek dėl procedūrų. Ar būtų galima ypatingos skubos tvarka priimti, nes iš tikrųjų už 1 litrą dabar žmonės sodinami į kalėjimą, o paskui Malonės komisija turi labai daug darbo juos paleisdama. Jeigu mes priimtume šį užsitęsusį įstatymą, sustotų tas srautas.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš vis dėlto privalau jums pasakyti, kad yra Teisės departamento išvada. Jeigu visi perskaitėte, gerai, bet gal kas neskaitė, todėl noriu, kad visi girdėtų, ir tada visi sąmoningai priimsime tam tikrą sprendimą.

“Šiuo metu už veiką, numatytą keičiamo straipsnio 3 dalyje, baudžiamoji atsakomybė atsiranda, jeigu pagaminama, laikoma, gabenama, parduodama ar kitaip realizuojama vienas ir daugiau litro alkoholio skiedinių mišinių”. Projektu siūloma numatyti, kad “Baudžiamoji atsakomybė už paminėtą veiką atsiranda, jeigu pagaminama, laikoma, gabenama, parduodama ar kitaip realizuojama 5 ir daugiau litrų tų skiedinių”, arba, matyt, pilstukų. “Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio 2 dalį (prašom klausyti) įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims, padariusiems atitinką veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą, todėl priimant projektą turėtų būti nustatyta ir jo taikymo tvarka”. Tai aš noriu paklausti komiteto pirmininką. Aš tikrai galiu pasiūlyti ypatingą skubą, bet ar reikalinga tada atskirai kitą savaitę priimti sprendimą dėl taikymo tvarkos?

A.SAKALAS. Taip, posėdžio pirmininke, bus reikalinga ir mes jį parengsime. Aš manau, kad Seimas pritars.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Galim pritarti po svarstymo? Ačiū. Aš iš tikrųjų siūlau ypatingą skubą. Nereikia balsuoti? Ačiū. Tada prašom dėl balsavimo motyvų. A.Sakalas – pirmasis. Jūs jau kalbėjote?

A.SAKALAS. Aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. Tada J.Veselka. Prašom. Minutę, dingo iš ekrano. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai geras įstatymas, gera įstatymo pataisa. Tik mes, čia susėdę vyrai, žinom, kad ir 5 litrų per maža. Bet gerai, kad yra atgalinė data, nes iš tikrųjų tiems žmonės, kurie nubausti už vieną litrą, bus taikoma amnestija, ar palengvinimas. Yra labai gerai, todėl siūlau vieningai vyrams ir moterims palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 38, susilaikė 2 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Tada, gerbiamieji kolegos, kaip tarėmės, visus tris kodekso keitimus sujungiame į vieną įstatymą. Sutinkame? Į vieną įstatymą. Ačiū. Taip pat antras dalykas, kartoju, arba primenu, tą pasižadėjimą, kurį davė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, t.y. įsigaliojimo tvarka būtų parengta šiandien, rytoj, kad tikrai mes antradienį galėtume ją aprobuoti. Ar sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas Nr.IXP-1337(2*) (svarstymas)

Dabar pagal eilę 11 kompleksinis. Bet, kiek aš žinau, čia yra kai kurių ginčų, o gal ir daugiau tarp komitetų ir Seimo narių. Taigi aš siūlau išklausyti pranešimus ir tada daryti pertrauką. Kolega J.Sabatauskas. Prašom. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Išklausome pranešimus ir tada padarysime pertrauką, iš principo sutarėme.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas šis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas. Visi, kolegos, žinote, kad tris kartus Seimas atidėjo terminus dėl Mokesčių policijos. Kitaip sakant, jeigu mes nepriimame šio įstatymo, balandžio 1 dieną, jie visi išsivaikšto kas kur. Nelieka tarnybos, nes negalioja tas įstatymas. Todėl svarstymo metu buvo gauti Seimo narių Matulevičiaus, N.Steiblienės ir E.Skarbaliaus siūlymai. Juos mes svarstėme ir daugumai iš jų, aš galiu net papunkčiui sakyti, jeigu reikėtų…

PIRMININKAS. Ne. Gal tik bendrais bruožais, kadangi šiandien mes tikrai nebalsuosime dėl pataisų.

J.SABATAUSKAS. Mes iš 5 siūlymų pritarėme 3, dar vienam – iš dalies. Taip pat, žinau, dar yra užregistruoti Seimo nario A.Plokšto pasiūlymai, bet mes jų nesvarstėme, kadangi jie užregistruoti buvo po svarstymo. Jeigu bus galima, siūlyčiau tai daryti per priėmimo stadiją. Nes, tiesą sakant, aš neturiu įgaliojimų spręsti komiteto vardu dėl šių siūlymų. Komitetas patobulino, atsižvelgdamas į Teisės departamento, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros ir kitų žinybų siūlymus, ir siūlo pritarti po svarstymo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu kolegę N.Steiblienę. Papildomo komiteto nuomonė. Ruošiasi kolega G.Šivickas.

N.STEIBLIENĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Už tai balsavo 10 komiteto narių, susilaikė 2. Tarp Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų yra pagrindiniai nesutarimai, taip pat ir dėl Vyriausybės teikiamo projekto, tai yra Vidaus reikalų ministerijos, dėl šios tarnybos. (Negirdėti) ir sujungimo ateityje su Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyba, nes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomone, tai yra per daug prabangu. Aš jums vieną pavyzdį pasakysiu. Jeigu Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius 57 veikas, tai yra pagal 57 straipsnius, tai dabartinė tarnyba, kurios pavadinimas iš Mokesčių policijos departamento pakeistas į Finansinių nusikaltimų tarnybą, – pagal 26 straipsnius, o 22 straipsniais vadovaujasi taip pat ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Mes kalbėjome daugiau apie racionalumą. Jokiu būdu, ko gero, ši tarnyba negalėtų vadintis Finansinių nusikaltimų, greičiau ji turėtų vadintis Mokestinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tiktai, nes šiaip ji apima iš esmės tik Baudžiamojo kodekso penkis straipsnius. Nežinau, ar mūsų valstybei nėra per didelė prabanga pakeisti pavadinimą ir net išsibraukti iš savo įstatymo pinigų plovimą, kuris buvo iki šiol. Nežinau, čia Seimui apsispręsti. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados buvo pateiktos tik vakar ryte, o ne taip, kaip reikalauja Statuto 151 straipsnis, t.y. prieš 2 darbo dienas iki posėdžio, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė mūsų komiteto teikiamoms pataisoms, tai gal atsiras Seimo narių, kurie individualiai užregistruos pataisas. Šių galimybių nėra, nepaliekama. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Šivickas. Po to, manau, bendru sutarimu padarysime pertrauką. Kolega G.Šivickas – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas irgi apsvarstė šį įstatymo projektą, Teisės departamento išvadas, taip pat Revizijų departamento, Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymus. Daugumai yra pritarta ir daugelį pagal kompetenciją pasiūlyta spręsti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Svarstyta Seimo narių Matulevičiaus, N.Steiblienės, E.Skarbaliaus pasiūlymai. Pirmą pasiūlymą taip pat pagal kompetenciją pasiūlyta svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Antram siūlymui yra pritarta. Bendra išvada – pritarti bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui, rengiant patobulintą įstatymo projektą, atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto išreikštą nuomonę bei argumentus dėl pateiktų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme pagrindinius pranešimus ir šiek tiek pajudėjome pirmyn. Atsižvelgiant į kai kurių kolegų siūlymus, konkrečiai į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą, darome pertrauką ne iki vakarinio posėdžio, bet iki antradienio. Gal per tą laiką pavyks ką nors suderinti, tada jau apsispręsime galutinai po svarstymo. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dabar gal imkimės ne šių didesnių tokių savotiškų klausimų – žmogaus mirties ir kažkodėl fizinio asmens gimimo, o gal šiek tiek paprastesnių, tuos nagrinėtume popiet.

Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-461 (pateikimas)

Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kolega – R.Šukys. Prašom. Taip, bet prašyčiau, gerbiamasis pirmininke, neskubėti. Gal mes viską čia staigiai padarysime. Dar yra 20 minučių. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Seimui Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-461. Projekto esmė yra tokia. 2000 m. lapkričio 28 d., priėmus Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą, Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalis buvo papildyta 9 punktu, kuris nustatė, kad generalinis prokuroras atleidžiamas iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, pasikeitus generalinio prokuroro skyrimo tvarkai, kai įstatymas nustato kitus generalinį prokurorą skiriančius subjektus.

To paties įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nutrūksta Lietuvos Respublikos Seimo paskirto generalinio prokuroro įgaliojimai ir jis laikinai eina generalinio prokuroro pareigas tol, kol Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka bus paskirtas generalinis prokuroras. Tokiu būdu sprendimą dėl generalinio prokuroro atleidimo, kuris į šias pareigas pagal anksčiau galiojusią Prokuratūros įstatymo redakciją buvo paskirtas Seimo, priėmė pats Seimas, priimdamas tam tikrą pakeitimo įstatymo 2 straipsnį. Todėl Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punktas yra perteklinis ir atveria kelią Seimui faktiškai atleisti Respublikos Prezidento paskirtą generalinį prokurorą, jeigu įstatymu būtų pakeisti jį skiriantys subjektai. Dėl minėtų priežasčių Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punktas teisiniu požiūriu yra ydingas, todėl turėtų būti pripažintas netekusiu galios.

Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Papildomų finansinių lėšų nereikės, bet išspręstume tam tikrą koliziją. Iš tikrųjų taip buvo. Pateikiant aną įstatymą konstatavau ir nuraminau labai aršiai puolusius mūsų sprendimą kritikavusius Konservatorių frakciją, kad buvusiam generaliniam prokurorui nebuvo pritaikytas šis punktas. Jis iš esmės liko. Sakykime taip, Prezidentas pateikė tokią formą, Seimas apsisprendė, komitetas pasiūlė kitą sprendimą. Tas kitas sprendimas yra ginčijamas Konstituciniame Teisme. Šio punkto išbraukimas iš įstatymo iš esmės pataisytų tą padėtį, kad galbūt mes išvengtume situacijos, kad Konstitucinis Teismas galėtų kalbėti dėl normos, kuri iš esmės nebuvo taikyta, nors abejonių dėl jos atitikimo Konstitucijai gali kilti. Todėl reikėtų ją išbraukti, tada būtų sprendžiamas tik klausimas, ar teisėtai buvo priimtas 2 straipsnis, ar Seimas galėjo tokiu būdu atleisti Seimo skirtą pareigūną, ar vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsniu turėjo būti inicijuojama nepasitikėjimo procedūra, nes tokia yra ginčo esmė Konstituciniame Teisme. Siūlyčiau šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Gal iš tikrųjų galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę. Kolega A.Sakalas vis dėlto nori tarti žodį. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi čia iš tikrųjų įstatymas nevertas labai didelio dėmesio, gal būtų galima jį priimti ypatingos skubos tvarka, jeigu jūs sutiktumėte?

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, taip nesitarėme. Nesitarėme. Jeigu reikės, galėsime greitai išnagrinėti. Iš eilės. Pirmiausia pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip? Sutinkame. Susitarkime, kada toliau nagrinėsime. Manau, vis tiek turime turėti savaitę apsitarimui ir, sakysime, balandžio 11 dieną svarstyti. Tai bus gana greitai. Sutinkame balandžio 11 dieną? Žodžiu, mes prieš akis turime vieną savaitę, o kitą savaitę apsisprendžiame. Jeigu nebus ginčų, tai ar pats pirmininkas, ar kuris kitas, manau, galės pasiūlyti ypatingą skubą ir po svarstymo bus galima iš karto priimti. Ar tinka taip? Ačiū.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-636(2) (pateikimas)

Kviečiu dar kitą kolegą liberalą – kolegą R.Palaitį pateikti darbotvarkės 2-8 punktą – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-636.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu šį įstatymo projektą paskatintas Seimo laikinosios darbo grupės kurortų problemoms spręsti ir šiek tiek labiau įsigilinęs į kitų šalių kurortų funkcionavimo patirtį.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelias savivaldybių funkcijas, apibrėžtas įstatymų. Funkcijos būtų tokios: švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas; aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; kraštovaizdžio tvarkymas ir apsauga; dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką; pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, gyventojų sveikatos priežiūros rėmimas iš savivaldybės biudžeto; turizmo ir gyventojų poilsio organizavimas. Šiaip lyg ir nieko ypatinga, visos savivaldybės šias funkcijas turi ir jas vykdo, bet kurorto savivaldybės specifika yra ta, kad jose gyvena ne tik savivaldybės gyventojai, bet ir poilsiautojai, todėl ribiniais momentais kurorte gyvenančių skaičius išauga iki 10 kartų.

Įsivaizduokite miestų infrastruktūros apkrovas tokiais momentais. Sakysite, kad miestas iš to gyvena, taip jam ir reikia, nes turi pajamų. Vis dėlto tas, kas geriau susipažinęs su mokesčių sistema Lietuvoje, pastebės, kad savivaldybei nuo didelio laikinų gyventojų skaičiaus yra nei šilta, nei šalta. Gal šiek tiek daugiau surenka fizinių asmenų pajamų mokesčio dėl sumažėjusio nedarbo, bet pagrindinė aisbergo dalis – mokesčiai nuo apyvartos, pridėtinės vertės mokestis, kurie padidėja nuo didelio poilsiautojų srauto, – nueina į valstybės biudžetą. Savivaldybei po to lieka, šiurkščiai kalbant, šiukšlės. Tik sudaromas neteisingas aukso kasyklos įspūdis.

Šiuo projektu siūloma suteikti savivaldybėms teisę rinkti vadinamąją kurortinę rinkliavą. Aš tik tiek norėčiau pasakyti, kad tai nėra jokia išskirtinė rinkliava ar mano išsigalvojimas, visiškai neoriginali idėja. Prieškarinėje Lietuvoje, kurioje buvo net 15 kurortų, jau buvo kurortinė rinkliava. Ji taip pat buvo Lietuvoje ir sovietiniais laikais. Taip pat kurortinė rinkliava egzistuoja ir daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, JAV yra teisė iki 5% antkainio prekėms ir paslaugoms. Europoje šiek tiek kitokia struktūra kurortinės rinkliavos rinkimo. Renkama nuo vieno poilsiautojo už naktį prie apnakvindinimo. Galėčiau pateikti šiek tiek konkrečių skaičių. Pavyzdžiui, Austrijoje kurortinė rinkliava yra nuo pusės iki 8 litų, Čekijoje – iki 1,5 lito, Lenkijoje – iki 1,5 lito, Vokietijoje – nuo 1,5 lito iki 15 litų, Slovakijoje apie 4 litus, Latvijoje – 1,3 lito. Tai čia yra nuo vieno poilsiautojo per naktį. Labai reti atvejai, kai kurortinė rinkliava renkama už įvažiavimą. Mes turėjome tik Palangoje prieš trejus metus, o šiuo metu yra Latvijoje. Latvijoje 1 latas (6,5 litų) už įvažiavimą į Jūrmalos kurortą. Aš nemanau, kad gera praktika imti už įvažiavimą, tačiau prie apnakvindinimo būtų visiškai normalus dalykas.

Toks yra mano siūlomas projektas. Kviesčiau pritarti sprendžiant sunkias mūsų Lietuvos kurortų problemas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Dėmesio! Kolega G.Šivickas pirmasis. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Aš norėčiau atkreipti ir pranešėjo, ir posėdžio pirmininko dėmesį, kad komitetas jau svarsto panašų Vyriausybės įstatymo projektą Nr.IXP-1361 ir Seime numatytas svarstymas balandžio 23 dieną. Mūsų yra pagrindinis, o papildomas Savivaldybių komitetas. Čia, aš matau, Savivaldybių komitetas yra pagrindinis, o Žmogaus teisių komitetas papildomas. Ar pranešėjas nemano, kad mūsų Biudžeto ir finansų komitetas galėtų svarstyti kartu tuos projektus?

R.PALAITIS. Mano supratimu, gal sekretoriate ar kur įsivėlusi klaida. Šis mano projektas buvo užregistruotas, atrodo, dar pavasarį, tačiau, kaip žinote, Vyriausybės visada turi prioritetą, ir sausio mėnesį užregistruotas projektas buvo anksčiau pateiktas ir pritartas po pateikimo negu šis projektas. Aišku, natūralu, tai yra mokesčiai, tai yra rinkliava, tam tikra mokesčių rūšis, be abejo, turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. Tuo labiau kad Vyriausybės pateiktame projekte ši nuostata taip pat yra įtvirtinta dėl “kurortinės rinkliavos” rinkimo. Taigi tuos projektus sujungti į vieną iš tikrųjų būtų tikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Šį organizacinį procedūrinį dalyką aptarsime šiek tiek vėliau.

Dabar kolega P.Jakučionis nori paklausti.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš nemanau, kad jūs linkite blogo kurortams, tačiau mokesčių didinimas mažina lankytojų arba poilsiautojų skaičių. Ar čia nebus tas antrasis lazdos galas didesnis, svaresnis? Kokia maždaug būtų ta rinkliava pinigine išraiška?

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šis mokestis nebūtų privalomas. Jį įsivestų kurorto savivaldybė atsižvelgdama į labai konkrečias situacijas. Kiek man teko preliminariai kalbėti su šiuo metu esančių keturių kurortų merais, tai nei Druskininkų, nei Birštono savivaldybėms, ko gero, tai nėra aktualu dėl jūsų paminėtų priežasčių. Tačiau kurortai prie jūros turi tokią specifiką, kad labai trumpas sezonas, žiemą ten labai nedaug kas atvažiuoja ir iš esmės tos rinkliavos didelės nėra prasmės rinkti, o vasarą ten žmonių antplūdis kartais yra net per didelis. Aš nemanau, kad nedidelė rinkliava (aš įsivaizduoju, kad tai turėtų būti nedidelė rinkliava) kaip nors atbaidytų poilsiautojus, tačiau dar sykį sakau, tai turėtų būti savivaldybės tarybos apsisprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis nori paklausti kolega A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Tiesiog norėčiau patikslinti, kas nuspręs ir kaip nuspręs, kokia ta rinkliava bus imama: ar už įvažiavimą, ar už nakvynę, nes iš paties įstatymo tokio aiškumo nėra. Ar gera iniciatyva imti rinkliavą už nakvynę nevirs bloga iniciatyva imti rinkliavą už įvažiavimą?

R.PALAITIS. Atsakymas į šį klausimą būtų toks. 11 straipsnio, kuris yra keičiamas, pirmas sakinys yra toks: “Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už…” ir toliau dvitaškis ir šis paminėtas punktas. Vadinasi, savivaldybės taryba savo sprendimu tokią rinkliavą nustatys. Plačiau kalbant, pliusų ir minusų turi ir vienas surinkimo metodas, ir kitas. Sakysim, įvažiavimo rinkliava yra labai lengvai administruojama, tačiau ji labai neigiamai nuteikia poilsiautojus iš anksto, dar nepatekus į kurortą.

Apnakvindinimo metu imama rinkliava yra labai sunkiai administruojama ir yra pavojus, kad, vienas dalykas, bus apkraunami ūkio subjektai, tarp jų ir Palangos gyventojai, papildomu administravimu. Antras dalykas, bus neefektyviai surenkamas pats mokestis. Čia yra pliusų ir minusų, tačiau kaip savivaldybės taryba apsispręstų, matyt, taip ir būtų.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Tai kad jau viršum plano, bet kaip komiteto pirmininkui – išimtis. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tas kelias, kuris vis dėlto veda į Kaliningradą, nėra magistralinis kelias? Pagal įstatymą magistraliniuose keliuose negalima rinkti rinkliavų.

R.PALAITIS. Tai nebūtų kokia nors rinkliava už važiavimą tuo keliu ar dar kas nors tokio. Jeigu tai būtų įvažiavimo rinkliava… Atleiskite, aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą, nes nežinau, kaip ta rinkliava bus renkama, kokį sprendimą priims miesto taryba. Jeigu ji priims už įvažiavimą, matyt, tą būdelę pastatys kur nors už magistralinio kelio į miesto pusę. Jeigu rinks viešbučiuose apnakvindinant, iš viso atpuola klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Iš tikro čia buvo mintis sujungti tuos du projektus, kai pagrindinis komitetas svarstys. Pagrindinis tikrai turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Žmogaus teisių komitetai. Sutinkame? Gerai. Ačiū. Tada svarstyti, matyt, reikėtų tą pačią dieną, kaip numatyta, ir tas projektas. Priminkite, balandžio…

R.PALAITIS. Balandžio 23 dieną.

PIRMININKAS. Balandžio 23 dieną.

R.PALAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai yra kurortinė rinkliava. Kurorto sezonas Lietuvoje yra pakankamai trumpas ir prasideda birželio mėnesį. Jeigu būtų įmanoma nors kiek paankstinti tą balandžio pabaigos datą, aš manau, kad kurortų savivaldybės spėtų geriau pasirengti sezonui.

PIRMININKAS. Minutėlę! P.Papovas nori tarti žodį. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai noriu garsiai pasakyti, o po to ar P.Papovas, ar kolega G.Šivickas pasakytų savo nuomonę. Jeigu komitetai apsvarstys, aš manau, mes galime padaryti ir balandžio 11 dieną. Spės apsvarstyti?

Dar P.Papovas nori tarti žodį. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau dėl komitetų. Vis dėlto visą laiką rinkliava būdavo savivaldybių, ne valstybės rinkliava, ir visada Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas buvo pagrindinis.

PIRMININKAS. Bet kitu atveju…

P.PAPOVAS. Čia dydžių nenustatoma. Čia tiktai nustatoma, kokias rinkliavas galima rinkti. Apie dydžius nekalbama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nesiginčyti, ir vienas, ir kitas komitetas galės svarstyti ir pasakyti savo nuomonę.

G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Aš komiteto pirmininkui dar tik norėčiau priminti, kad mūsų komitetas dėl panašaus įstatymo projekto tokiu pat pavadinimu jau yra pagrindinis. Mes jau svarstome. Faktiškai objektas yra tas pats. Aš manau, turėtų būti vienodai.

PIRMININKAS. Gal vis dėlto sutariame P.Papovui susilaikius. Ačiū. Jeigu komitetai spėja išnagrinėti, tada ne balandžio 23 d., o balandžio 11 dieną. Sutinkame? Ačiū.

Mielieji kolegos, mums liko išnagrinėti tris klausimus, bet kadangi iš vakarinio posėdžio išnagrinėti taip pat trys klausimai, plius dar pora rezervinių, aš manau, kad dabar tikrai galime pirmą kartą per ilgą laiką turėti normalią pietų pertrauką.

Mielieji kolegos, rytinis posėdis baigtas, vakarinis 15.00 valandą.