Septintasis (203) posėdis
2002 m. kovo 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS. Norėčiau paskelbti šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pradžią. Darbotvarkę jūs turite visi. Pirmasis vakarinio posėdžio klausimas turėtų būti Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos tvirtinimas, tačiau netrukus turėtų atvykti pranešėjas kolega Č.Juršėnas. Iki to laiko būtų siūlymas svarstyti rezervinius klausimus eilės tvarka. Kviesčiau prieš tai registruotis.

Ta pačia proga norėčiau paminėti, kad šiandien Seime ir Plenarinių posėdžių salėje lankosi Panevėžio “Ąžuolo” vidurinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai. Malonu palabinti jus. (Plojimai) Primenu, kad vyksta registracija.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-656(3*) (svarstymas)

Ar mes galėtume svarstyti trečią rezervinį klausimą? Aš matau Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-656(3) svarstymą. Šį klausimą teikia Peticijų komisija. Kaimo reikalų komitetas yra pagrindinis. Kviesčiau kolegą E.Karečką iš tribūnos pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Prašom.

E.KAREČKA. Gerbiamieji kolegos, dėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-656. Gal iš pradžių priminsiu, kad šis projektas buvo pateiktas Seimo Peticijų komisijos pagal piliečių R.Liako ir P.Pilecko peticiją, kuriai protokoliniu nutarimu Seimas pritarė. Šio projekto tikslas – įstatymu sureguliuoti žemės grąžinimo, suteikimo bei perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir pardavimo eiliškumą, taip pat išspręsti ginčytiną problemą dėl žemės suteikimo neatlygintinai piliečiams, činčo teise naudojantiems žemę miestuose. Kaimo reikalų komitetas, apsvarstęs šį įstatymą, gavo keletą siūlymų iš Seimo Teisės departamento. Šiems siūlymams iš dalies pritarė. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir politinių organizacijų bei suinteresuotų asmenų pasiūlymų, pataisų buvo negauta. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymų, pataisų negauta. Seimo nario R.Ruzo siūlymams Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė. Kaimo reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje Statuto numatyta tvarka dalyvauti pageidaujančių Seimo narių nėra.

Gerbiamasis pranešėjau, ačiū jums už klausimo pateikimą.

Noriu paklausti, ar svarstymo metu dėl šio įstatymo projekto būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau, ar mes po svarstymo šiam įstatymo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nei girdžiu, nei matau. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu.

Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-661(2*) (svarstymas)

Siūlyčiau dabar svarstyti ketvirtą rezervinį klausimą, t.y. Firmų vardų įstatymo dviejų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-661(2). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą kviesčiau pateikti D.Veličką. Prašom iš tribūnos.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji! Pateikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Komitetas labai atidžiai išnagrinėjo šį teikimą, buvo surengti klausymai, išklausytos įvairiausios nuomonės. Kaip matote, yra daug pastabų. Kai kurioms iš jų komitetas pritarė, kai kurioms nepritarė. Jūs šiuos visus dokumentus turite. Gal aš jų, jums leidus, neteiksiu. Tiktai perskaitau bendrą komiteto sprendimą. Taigi keturiais balsais už, dviem balsais prieš komitetas įstatymui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų pateikimą. Diskusijoje pageidautų dalyvauti kolega J.Sabatauskas, tačiau jo šiuo metu nėra salėje, todėl diskusiją laikome baigta. Gerbiamieji kolegos, ar svarstymo metu dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Taip, kolega P.Jakučionis. Balsavimo motyvai prieš. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Manau, dabar nereikėtų pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui ir reikėtų padaryti svarstymo pertrauką, ir reikėtų šį įstatymo projektą pateikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui svarstyti, nes čia yra Kalbos komisijos kompetencija. Kalbos komisijos jokių išvadų nėra dėl šio įstatymo ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kažkodėl nebuvo paskirtas nei pagrindiniu, nei papildomu. Manau, kad buvo padaryta klaida ir reikia tą klaidą ištaisyti, nes kai kurie kalbininkai jau kreipėsi į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, sakydami, kad čia gali būti kai kurių problemų. Man atrodo, kad ten reikia kai ką pataisyti dėl tų skaičių, dėl numerių, dėl žodžio, kad neatitinka bendrinės lietuvių kalbos nuostatų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik priminčiau, kad Statute numatyta tvarka kiekvienas Seimo narys gali teikti pataisas, jeigu mano, kad yra trūkumų įstatymo projekte. Dėl balsavimo motyvų už – kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nesutinku su kolega P.Jakučioniu, nes buvo teisingai paskirtas komitetas. Firmų vardai nėra lietuvių kalbos problema, o yra teisinė problema, kaip juos registruoti ir įteisinti, ir patentuoti, ir panašiai. Viena.

Antra. Įstatymo projekte kalbama apie tai, kad firmų vardai turi atitikti lietuvių kalbos, kaip bendrinės kalbos, nuostatas ir normas. Todėl visiškai teisingai, mano supratimu, Teisės komitetas pasielgė, apsvarstė, o dauguma tam pritarė. Kviečiu Seimo narius pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kolegos, nesant bendro sutarimo, registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo projekto.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Sveikinu pademonstravusius miklumą registruojantis.

Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-661(2). Prašau balsuoti Seimo narius dėl pritarimo arba nepritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 28 – už, 7 – prieš, 14 susilaikė. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-548(3*) (svarstymas)

Svarstome antrą rezervinį klausimą.

Ar būtų siūloma penktą? Rezervinis 2 klausimas Nr.IXP-548(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu A.Poplavskį pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti ruošiasi kolega A.Sadeckas. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pateikti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo svarstymo išvadą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Gauta Valstybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvada. Šiai išvadai komitetas pritarė. Taip pat gauta papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, kuriai taip pat pritarta. Po šio įstatymo svarstymo komiteto išvada tokia – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Noriu atkreipti dėmesį, kad keičiant 16 straipsnio 4 dalies 5 punktą, išdėstant šį punktą taip: “asmenims, pradėjusiems tarnauti ir dirbti krašto apsaugos sistemoje”, komitetas siūlo įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką kviečiu pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi G.Šivickas – Biudžeto ir finansų komitetas.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pateikus komitetų išvadas, norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių nėra. Klausiu, ar mes galėtume po svarstymo įstatymui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nematau ir negirdžiu. Po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-548(3) bendru sutarimu pritarta.

Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-528(2*) (svarstymas)

Galėtume svarstyti vieną iš likusių rezervinių klausimų. Siūlyčiau pirmąjį iš rezervinių. Ar būtų kas nors iš Ekonomikos komiteto vietoj J.Razmos pasirengęs pateikti komiteto išvadą? Ar G.Šivickas pasirengęs pateikti komiteto išvadą dėl rezervinio 5 klausimo? Gerai. Tada svarstome rezervinį 5 klausimą, kol laukiame vakarinio posėdžio pirmojo darbotvarkės klausimo. Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-528. Svarstymo stadija.

G.ŠIVICKAS. Komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą ir įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, pritaria šiam projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje užsiregistravusių dalyvauti Seimo narių nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pageidaujančių… Taip. Kolega R.Pavilionis. Ar norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų?

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, aš norėjau pasitikslinti. Mes kalbame apie Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį?

PIRMININKAS. Taip. Prašau.

R.PAVILIONIS. Na, jeigu jūs atidžiai perskaitėte tai, kas yra siūloma, tai iš tikrųjų yra visiškai nepriimtina daugybe požiūrių. Vienas iš jų yra tas, kad tokia pataisa prieštarauja Ilgalaikio finansavimo įstatymui, švietimo ir mokslo prioritetui, kuris yra numatytas Vyriausybės programoje. Vyriausybės programoje Ilgalaikio finansavimo įstatymas yra įrašytas kaip nepažeidžiamas ir privalomai vykdytinas. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas tokių įstatymų teisėtumą, nėra kvestionavęs Ilgalaikio finansavimo įstatymo, Europos Sąjungos politiniuose dokumentuose, net prieš tris dienas Barselonoje priimtame dokumente pabrėžiama, kad ne tik šalys narės, bet ir šalys kandidatės privalo vien tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirti (cituoju) “ne mažiau nei 3% bendrojo vidaus produkto”. Šiandien Lietuvoje yra skiriama mažiau nei 1% viskam – ir studijoms, ir tyrimams. Akivaizdu, kad tokia pataisa nesulauks jokio akademinės bendruomenės palaikymo, ji šiandien prieštarauja valstybės strategijai ir, manau, ji taip pat labai rimtai kerta ir per krašto apsaugos reikalus. Nors nesu jų šalininkas, kai jiems skiriamos tokios lėšos kaip šiandien tai daroma Lietuvoje, bet teks peržiūrėti ir tuos 2%, kurie yra skirti krašto apsaugai, nes šiemet svarstant kitų metų Biudžeto sandaros įstatymą teks atsižvelgti į tą pataisą, kurią siūlo kolega K.Glaveckas. Manau, kad jam, kaip pretendentui į Prezidentus, šis įstatymas padarys labai blogą paslaugą. Kviečiu visus kolegas nepritarti tokiai pataisai kaip kenksmingai šalies strategijai, šalies plėtrai ir neatsakingai parengtai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš supratau, kad jūsų motyvai buvo prieš, nors registravotės prie motyvų už. Ar kolega V.Einoris taip pat norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų?

V.EINORIS. Aš prisijungiu prie profesoriaus R.Pavilionio pasakytos kalbos…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ačiū.

V.EINORIS. Pritariu tam, ką jis pasakė.

PIRMININKAS. Jūs piktnaudžiaujate jums suteiktu žodžiu. Jūs registravotės dėl balsavimo motyvų kalbėti už ir klaidinate ne tik mane, bet ir kitus Seimo narius. Gerbiamasis kolega, prašau elgtis korektiškai. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų už, registruojantis taip, kaip priklauso? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš paprasčiausiai raginčiau valdančiąją daugumą gerbti Konstitucinio Teismo nuomonę ir išvadas, kuriomis visiškai nedviprasmiškai pasakyta, kad tokie Seimo sprendimai, kai konkrečiais įstatymais nustatomi išlaidų procentai vienai ar kitai sričiai, nėra konstituciniai. Šiuo atveju mes galime pasidžiaugti, kad krašto apsaugos tai neliečia, nes krašto apsaugos reikalams 2% numatyti partijų tarpusavio susitarimu. Lygiai tokiu pat principu turėtų būti sprendžiami ir kiti ilgalaikiai prioritetai. Todėl aš nežinau, kodėl reikia taip kritiškai vertinti kolegos K.Glavecko siūlymą, kai tokiu atveju mes turime pasakyti aiškiai, kad kritiškai vertiname ir nepaisome Konstitucinio Teismo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nėra. Kalbas dėl balsavimo motyvų baigėme. Prieš registruojantis dėl vedimo tvarkos – A.Ramanauskas. Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu aš prašau šio įstatymo projekto svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, nuoroda yra Statuto 109 straipsnio 2 dalis. Tam, kad būtų padaryta pertrauka, reikia trečdalio Seimo narių pritarimo, nes prašo ne opozicinė, o viena iš valdančiųjų frakcijų. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti siūlymui padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio? Matau daug linksinčių galvų, nė vieno prieštaraujančio. Pritarta padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, t.y. iki ketvirtadienio rytinio posėdžio. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-1429(4) (priėmimas)

Dabar galėtume grįžti prie pagrindinės darbotvarkės ir svarstyti pirmą šios darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” projektą. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.IXP-1429. Aš kviečiu šio klausimo teikėją – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną į tribūną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, aš noriu tiktai trumpai referuoti, kuo ketvirtasis variantas, kurį, tikiuosi, jūs visi turite, skiriasi nuo kitų. Taip, kaip ir kai kurie kolegos siūlė, ketvirtajam variantui yra pateikti klausimai juos sujungiant. Tie, kurie yra vienos rūšies arba vienam kuriam nors įstatymui, jie yra sujungti į vieną eilutę. Ir noriu daugiau pasakyti. Mūsų siūlymas yra toks, kad ateityje, kai iš to paketo bus teikiama kuri nors viena pataisa, būtų gražu, žinoma, visiems pritariant, kad ir kitos pataisos būtų teikiamos vienu metu. Tada mes ir sutaupytume laiko, ir išvengtume dubliavimosi, kas kartais pasitaiko. Tai štai vienas momentas, daugelis klausimų sujungta į blokus.

Kitas momentas. Dalis projektų, kurie nėra registruoti, yra išbraukti. Jeigu tai yra Vyriausybės projektai, tai Vyriausybė turi galimybę pagal kitą mūsų programos dalį, kai bus parengti tie projektai, jeigu tikrai svarbūs, juos teikti, ir, žinoma, Vyriausybės siūlymams bus žalia gatvė, lygiai taip, kaip Prezidento siūlymams. Tokie yra esminiai pakeitimai, todėl programa tapo, man atrodo, aiškesnė ir kompaktiškesnė.

Nepaisant to, kad yra ketvirtas variantas ir kolegos galėjo teikti siūlymus anksčiau, atsirado dar kai kurių ir komitetų, ir Seimo narių siūlymų. Kad nebūtų čia didelių debatų, aš siūlau viskam pritarti ir priimti protokolinį nutarimą, kurį, tikiuosi, jūs turite, dėl kodeksų ir mokestinių įstatymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasitikslinti, gerbiamasis pranešėjau. Jūs siūlote pritarti visiems pasiūlymams, dėl kurių yra atskirų Seimo narių teikimų, įskaitant…

Č.JURŠĖNAS. Taip, konkrečiai yra kolegos A.Sakalo, o mišrios Seimo narių grupės beveik visi yra įrašyti. Ir dar, man atrodo, buvo vienas siūlymas, kuris nėra labai aiškiai įvardytas, dėl jo bus galima tartis sudarant konkrečias darbotvarkes. Štai ir viskas. Ir protokolinis nutarimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl ko protokolinis nutarimas?

Č.JURŠĖNAS. Aš jį galiu perskaityti, bet jis turėjo būti išdalintas visiems.

PIRMININKAS. Jūs turite galvoje dėl įstatymų leidybos proceso?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Jis nėra sietinas su šiuo nutarimu.

Č.JURŠĖNAS. Su programa. Po programos jį reikėtų priimti.

PIRMININKAS. Gerai, po programos priėmimo mes apsispręsime, kaip galėtume elgtis dėl šio protokolinio nutarimo. Gerbiamieji kolegos, išklausę pranešėjo informaciją ir tai, kad jis siūlo įtraukti visus pasiūlymus į darbotvarkę, galėtume pereiti prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui. Du straipsniai.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra pageidaujančių kalbėti. Klausčiau, ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl 2 straipsnio pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi socdemų-socliberalų koalicija pademonstravo pusę drąsos, tai aš siūlau vieningai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Kviečiu registruotis. Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1429(4) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 48 – už, prieš nėra, susilaikė 16. Seimo nutarimas Nr.IXP-1429 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, yra protokolinis nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos teisės sistemos stabilumo”. Tačiau aš siūlyčiau jį, kaip ir priimta protokolinius nutarimus, priimti pabaigoje, nes tiesioginės sąsajos su šituo sprendimu aš nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galime judėti į priekį? Mes šiek tiek atsiliekame su pagrindiniais darbotvarkės klausimais. Gerai?

Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1372* ES (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-1372. Tai su Europos integracija susijęs tarptautinis susitarimas, jo ratifikavimo įstatymo projektas, svarstymo ir priėmimo stadija. Kas iš komiteto narių būtų pasiruošęs pateikti pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Galbūt komiteto pirmininko pavaduotojas R.Šukys galėtų pateikti? Žmogaus teisių komiteto išvadą ruoštųsi pateikti A.Stasiškis, po to – Užsienio reikalų komitetas.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, komitetas, apsvarstęs Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektą, šiam projektui bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą kviesčiau pateikti kolegą A.Stasiškį. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto narys ponas S.Dmitrijevas.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė teikiamo ratifikavimo įstatymo projektą, išklausė suinteresuotų žinybų ir ekspertų nuomonę ir nutarė pritarti teikiamam projektui. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašyčiau pateikti kolegą S.Dmitrijevą.

S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas pritarė Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ratifikavimo įstatymo projektui. Siūlau Seimui paremti konvencijos ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė G.Purvaneckienė norėtų pateikti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą? Darbotvarkėje yra minima, kad jūsų komisija taip pat yra parengusi išvadą. Jeigu iš tribūnos tai padarytumėt, tai būtų malonu.

G.PURVANECKIENĖ. Komisija apsvarstė teikiamą ratifikuoti konvenciją dėl vaikų grobimo ir bendru sutarimu nutarė jai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Svarstymo stadija. Aš klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Klausčiau, ar po svarstymo mes galėtume įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ar Seimo Pirmininką pavaduojantis jo pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas būtų pasirengęs siūlyti ypatingos skubos tvarką? Taip. Ar galėtų Seimas pritarti bendru sutarimu priimant šį įstatymą taikyti ypatingos skubos tvarką? Ačiū. Bendru sutarimu apsisprendėme dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo. Pereiname prie priėmimo stadijos. Įstatymas priimamas pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimų motyvų nėra. Klausčiau, ar galėtume nesant prieštaraujančių pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galėtume nesant prieštaraujančių pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio taip pat pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu, ar galėtume pritarti 3 straipsniui nesant prieštaraujančių bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Proga kalbėti keturiems už, keturiems prieš dėl balsavimo motyvų. Pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Primenu, kad ratifikuojant tarptautinius susitarimus reikia 57 Seimo narių pritarimo. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-1372, priėmimo. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 64 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Buvo ir daugiau, galbūt mes spėsime kitą įstatymą svarstydami užsiregistruoti ir įskaičiuoti balsus. Balsų tikrai pakanka, kad šis įstatymas būtų priimtas.

Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1373* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą, taip pat su Europos Sąjungos integraciniais dalykais susijusį įstatymo projektą, – Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1373. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pateikti pagrindinio komiteto išvadą. papildomo Užsienio reikalų komiteto išvadą ruošiasi pateikti kolega S.Dmitrijevas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė įstatymo projektą dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo ir pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikti kviečiu kolegą S.Dmitrijevą. Papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvadą ruošiasi pateikti kolega E.Klumbys. Jeigu jo nėra, kas nors kitas iš komiteto narių. Prašom.

S.DMITRIJEVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo įstatymo projektui. Siūlau Seimui paremti konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Šukį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją, pateikti išvadą.

R.ŠUKYS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ratifikavimo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas. Diskusijoje dėl šio įstatymo svarstymo stadijoje norinčių dalyvauti nėra. Aš klausčiau, ar dėl balsavimo motyvų kolega V.Einoris norėtų kalbėti?

V.EINORIS. Remiu komiteto pirmininko gerbiamojo A.Šukio siūlymą ir rekomenduoju balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų dar norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausčiau, ar bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti šiam įstatymo projektui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ar galėtų patvirtinti Seimo Pirmininko pareigas einantis kolega Č.Juršėnas, kad jis siūlo ypatingos skubos tvarką? Taip, patvirtinimas yra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šis įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo. Pereiname prie priėmimo stadijos. Įstatymo priėmimas pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausiu, ar nesant prieštaraujančių galėtume pritarti įstatymo projekto 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar nesant prieštaraujančių 2 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar prieštaraujančių nesant galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl motyvų pageidaujančių kalbėti nėra. Ar 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu 4 straipsniui. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra, todėl registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-1373, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 72 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Pavojingų krovinių gabenimo ro-ro tipo laivais pagal tarptautinį jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksą (IMDG kodeksą), pavojingų krovininių tarptautinio gabenimo geležinkeliais taisyklių (RID) ir Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) reikalavimus supratimo memorandumo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1179* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2-4 klausimą – Nr.IXP-1179. Svarstymo stadija. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo išvadą kviesčiau pateikti komiteto pirmininką A.Sadecką. Papildomo – Užsienio reikalų komiteto – išvadą ruošiasi pateikti kolega S.Dmitrijevas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė Pavojingų krovinių gabenimo ro-ro tipo laivais pagal tarptautinį jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksą, pavojingų krovinių tarptautinio gabenimo geležinkeliais taisyklių ir Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais reikalavimus supratimo memorandumo ratifikavimo įstatymo projektą ir jį patobulino atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus. Jie yra daugiau redakcinio pobūdžio, t.y. siūloma įrašyti

Prezidento dekreto numerį. Dekreto pavadinimą išbraukti kaip perteklinį. Pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Papildomo Užsienio reikalų komiteto išvadą iš tribūnos prašyčiau pateikti kolegą S.Dmitrijevą.

S.DMITRIJEVAS. Užsienio reikalų komitetas pritarė šiam ratifikavimo įstatymo projektui. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje svarstymo stadijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar kolega Č.Juršėnas galėtų patvirtinti, kad siūlo ypatingos skubos tvarką? Gerbiamasis Česlovai! Yra patvirtinimas, kad yra siūloma ypatingos skubos tvarka priimant šį įstatymą. Aš klausiu, ar galėtume pritarti ypatingos skubos taikymui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta ypatingai skubai bendru sutarimu. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Todėl registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto registracijos Nr.IXP-1179, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 61 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-1179, priimtas.

Seimo rezoliucijos "Dėl sveikatos reformos" projektas Nr.IXP-1452 (pateikimas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-5 klausimo. Tai Seimo rezoliucijos “Dėl sveikatos reformos” projektas Nr.IXP-1452, pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Matulevičių. Primenu, kad šis rezoliucijos projektas yra teikiamas 49 Seimo narių. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, ši rezoliucija, kaip minėjo pirmininkas, yra pasirašyta 49 Seimo narių ir ja siekiama atkreipti vykdomosios valdžios dėmesį į netinkamai ir neteisingai sprendžiamas problemas, kurios iškyla mažinant sveikatos apsaugos finansavimą bei reformuojant pačią sveikatos apsaugos sistemą. Anot šalies vadovų, viskas šioje srityje vyksta taip, kaip ir turėtų vykti, o Ministras Pirmininkas savo metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad jis ir toliau rems sveikatos apsaugos ministrą, kuris jau trečias mėnuo vis dar svarsto, kaip racionaliau būtų galima paskirstyti 2 mlrd. litų, skirtų sveikatos apsaugai, nors jam vadovaujant ministerijai skolos vien vaistams per paskutinius aštuonis mėnesius (pabrėžiu, per paskutinius aštuonis mėnesius) padidėjo 140 mln. litų, o ministerija nesiėmė jokių konkrečių veiksmų padėčiai pataisyti vis verkšlendama ir rodydama į praeitį, nors šiuos sąrašus jie galėjo pakeisti per dvi dienas.

Protestuodami dėl blogo sveikatos apsaugos finansavimo šių metų kovo 14 d. pirmą kartą šalies istorijoje streikavo medikai, nes nei jų, nei pacientų netenkina sumažintas finansavimas sveikatos apsaugai, o sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.696 bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos sprendimas Nr.7-2 yra ydingi, nes totaliai mažina finansavimą visoms sveikatos apsaugos sritims, išskyrus tretinę stacionarinę sveikatos priežiūrą. Pirminei ambulatorinei sveikatos priežiūrai, kuri yra pagrindas sveikatos apsaugos, mažinama 6%, greitajai medicininei pagalbai ir slaugai – 5,1%, antrinei stacionarinei ir ambulatorinei sveikatos priežiūrai – iki 7%. Iš esmės, pasirašant sutartį su Valstybine ligonių kasa, yra mažinama dar daugiau. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Kaišiadorių slaugos ligoninę, kurioje slaugos lovų poreikis finansuojamas 57%, t.y. iš 37 lovų finansuojamos 22 lovos. Šiuo metu eilėse laukia 52 ligoniai, 4 ligoniai per šių metų 3 mėnesius numirė laukdami eilės namuose, taip ir nesulaukę gydymo slaugos ligoninėse.

Susidaro vaizdas, kad valdžia mano, jog ligonius galima gydyti neskiriant tam reikiamų lėšų, o medikams vietoje atlyginimo galima mokėti išmaldą. Tokia vykdoma politika duos neigiamas pasekmes žmonių sveikatai ir galutinai sugriaus žmonių viltis gauti kvalifikuotą medicinos pagalbą. Tai yra priežastys, dėl kurių teikiamas šios rezoliucijos projektas. Ar reikėtų su juo supažindinti, ar turite?

PIRMININKAS. Aš manau, kad jis yra visiems Seimo nariams išdalytas. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai įdomiai atrodo 2 punktas: “Skubiai spręsti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto padidinimo”. Ką tai reiškia? Kad dabar iš karto mums reikėtų teikti projektą dėl biudžeto padidinimo? Be to, dar praėjusiais metais nuo pirmojo varianto biudžeto pateikimo yra siūlyta padidinti lėšas apie 40 mln. Lt, ir kodėl šioje rezoliucijoje nekalbama apie racionalų lėšų panaudojimą?

J.MATULEVIČIUS. Aš manau, ir turbūt dauguma, kurie pasirašė šią rezoliuciją, manė, kad skirtas finansavimas – 4,1% bendrojo vidaus produkto yra per mažas, kad išlaikytume sveikatos apsaugą racionalią, dirbančią labai racionaliai. Jeigu už tokias lėšas ji dar gali dirbti ir teikti kvalifikuotą bei specializuotą medicinos pagalbą, tai yra didelis stebuklas, kuris yra turbūt vien Lietuvoje. Jeigu pasižiūrėtume į Europos, į Šiaurės Amerikos valstybių praktiką, pamatytume, kad yra iki 15% bendrojo vidaus produkto Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos šalyse – 7%. Taigi lėšos buvo skirtos per mažos. Juk už vieną valstybės draudžiamą asmenį buvo skirta 187 litai, t.y. aštuonis kartus mažiau, negu moka kiekvienas valstybės apdraustas žmogus. Yra paskirtos nerealios lėšos. Apie tuos dalykus aš kalbėjau iš šios tribūnos, kai buvo svarstomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Deja, tada buvo 40 Seimo narių, kurie manė kitaip. Toks buvo sprendimas, bet, matyt, klaidas reikėtų taisyti laiku ir nedelsiant, nes ilgiau delsiant gali būti liūdnos pasekmės žmonių sveikatai. Jūs matote, kad žmonės, nesulaukę stacionarinės slaugos, jau miršta namuose. Tai yra nenormalu valstybėje. Juo labiau kad žmonės yra užsidirbę sveikatos draudimą. Tai yra pensininkai, kuriems ši pagalba ir priklauso pagal įstatymą.

Dėl racionalaus naudojimo. Apie tai visą laiką vyksta kalba Seime ir su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojais. Tiktai aš matau, kad Sveikatos reikalų komitetas, taip pat ir pirmininkas, didelės įtakos jų mentalitetui nepadaro ir nepadarė per aštuonis mėnesius. Iš esmės Sveikatos apsaugos ministerija neklauso Sveikatos reikalų komiteto pirmininko nuomonės. Mes šią rezoliuciją paremdami, aš manau, kaip tiktai remsime Sveikatos reikalų komiteto ir jo pirmininko poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, be abejo, susipažinote su valdančiosios koalicijos išvadomis dėl sveikatos reikalų sprendimo. Jas pasirašė keturi Seimo nariai. Noriu paklausti, ar jūs, susipažinę su šiais pasiūlymais, nesutiktumėte atsiimti savo rezoliucijos, išskyrus 2 punktą, kuriam mes taip pat pritariame, kad, atsiradus galimybei, sveikatos apsaugai turėtų būti skirtos praeitų metų lygio lėšos? Dėkoju už atsakymą.

J.MATULEVIČIUS. Man neteko garbės susipažinti su jūsų minimu dokumentu, nes aš jo negavau. Be abejo, bus įdomu perskaityti, ir aš galėčiau perskaitęs pasakyti savo nuomonę. Atšaukti šią rezoliuciją aš nesu įpareigotas 49 Seimo narių, nes tai yra ne vien mano, bet ir kolegų nuomonė, kurią aš gerbiu, pateikiu, ir lieku prie šios pozicijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kits klausiantysis yra… Atsiprašau, ar galėtumėte paspausti savo mygtuką? V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte man pateikti skaičius, kadangi jums teko dirbti Kaišiadoryse, kokią procentų dalį dabar sudaro Kaišiadorių rajono poliklinikos administracija, ligoninės administracija, slaugos ligoninės administracija? Kiek procentais lėšų skirta valdymui ir kiek ligoniai sugaišta, patekdami iš poliklinikos į stacionarus, kai poliklinikos yra atskirtos nuo stacionarų? Jeigu galima, iš jūsų asmeninės patirties.

J.MATULEVIČIUS. Manau, kad buvo neracionaliai atlikta pati reforma, nes valdymo išlaidos, be abejo, išaugo. Kaišiadorių rajone buvo skrupulingai laikomasi visų įstatymų, teisinės bazės. Pas mus buvo atskirta pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra taip, kaip reikalauja įstatymas. Dėl to padidėjo valdymo išlaidos, nes vietoj vienos rajono centrinės ligoninės šiuo metu yra 8 savarankiškos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bet yra tokia teisinė bazė, deja, yra neteisinga, jog pinigai, kurie turi būti skiriami ligoniams gydyti, yra skiriami valdymui. Tai priklauso ne nuo vietinės valdžios, bet nuo tų įstatymų, kurie išleisti. Manau, kad blogai daro tos gydymo įstaigos, kurios nesilaiko įstatymų. Įstatymų nihilizmas praktiniame gyvenime taip pat veda prie blogų dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū. Išsitrynė duomenys mūsų kolegų, kurie buvo užsiregistravę. Ar kolega A.Indriūnas norėjo paklausti? Taip. Paspauskite.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime ne tiek rezoliuciją aiškinate, kiek reiškiate kaltinimus ir Seimui, ir ministrui. Kokia dalis kaltės čia ministro ir kokia dalis kaltės Seimo, jūsų nuomone, kad sveikatos apsauga nepakankamai finansuojama? Ačiū.

J.MATULEVIČIUS. Aš nesu prokuroras ir nieko nekaltinau. Tai yra mintys, kurios, jeigu bus realizuotos ir bus priimta rezoliucija, padės gerinti sveikatos apsaugą. Mano ir pasirašiusiųjų tikslas nebuvo tas, kad ką nors apkaltintume, bet kad pagerintume tą sveikatos apsaugos padėtį, kuri šiuo metu yra kritinės būklės, ir šiuos klausimus spręstume. Todėl ši rezoliucija ir atsirado. Aš kviečiu visus Seimo narius, jeigu nėra daugiau klausiančių, paremti šią rezoliuciją priėmimo stadijos metu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamais pranešėjau. Iš tiesų klausimai baigti, jie buvo užduoti. Po pateikimo ir klausimų, kaip numato Seimo statutas, yra rengiama diskusija. Diskusijoje pageidauja dalyvauti Seimo narys A.Kubilius. Kviečiu jus į tribūną, kolega. Jūs buvote užsiregistravęs klausti?

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome labai svarbų reikalą ir problemą, kuri jaudina daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, ypač provincijos. Susitinkant su rinkėjais, su savivaldybių vadovais, kiekvieną kartą iškyla tas pat klausimas, kad, vykdant šiandieninę sveikatos politiką, rajoninės ligoninės yra pasmerktos žlugti. Gaila, kad šiandien šioje diskusijoje nedalyvauja sveikatos apsaugos ministras, taip pat nematau nė vieno iš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės. Svarstant tokį svarbų klausimą, tenka apgailestauti dėl tokio nesidomėjimo, ką Seimas mano apie tokias problemas, kurios tikrai yra svarbios.

Noriu pabrėžti, kad esminis rezoliucijos tikslas, kuris šiandien yra pateikiamas, yra vienintelis ir labai aiškus – paraginti ministrą atšaukti nelabai sėkmingą arba, sakyčiau, visiškai nesėkmingą ministro įsakymą, nustatantį naują sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarką, kuri labai skaudžiai paliečia ir labai stipriai mažina rajoninių ligoninių finansavimą. Turiu pasidžiaugti, kad ir valdančiosios koalicijos darbo grupė, kurią sudaro kolegos K.Kuzmickas, J.Olekas, D.Mikutienė ir V.Nekrašas savo išdalytuose pasiūlymuose taip pat siūlo lygiai tą patį. Štai 5 punkte jie rašo, kad “reikia peržiūrėti stacionarių paslaugų sąrašus, pagal kuriuos numatoma ligonių paslaugoms mokėjimas 2002 m., atsižvelgiant į ligoninių vadovų pasiūlymus, restruktūrizavimo planus, ir numatyti lankstesnę apmokėjimo už paslaugas tvarką, sudarant galimybes ligoninėms atsižvelgti ir į konkretaus ligonio sveikatos būklę, o ne vien į ligos pavadinimą”. Taigi, gerbiamieji kolegos, tai, ką mes sakėme iš karto po šio į statymo priėmimo, matau, valdančioji koalicija pagaliau pradeda suprasti, kad mes buvome bent iš dalies teisūs, nes tas problemas tenka mums visiems kartu spręsti.

Antras dalykas, kurį norėčiau pabrėžti šiandieninėje diskusijoje. Klausantis ministro, susidaro vaizdas, jog pagrindinis ministro argumentas, kalbant apie rajonų ligonines, yra tas, kad, girdi, šiandien Lietuvoje yra tokia situacija, kad ligoninėse yra per daug lovų, nes pagal ministro skaičius, pagal jo statistiką, rodos, Lietuvoje iki 80 lovų tenka 10 tūkst. gyventojų. Toks bendras vidurkis, ir tai yra per didelis skaičius, palyginti su kitomis valstybėmis. Todėl reikia uždarinėti ligonines, kitaip neefektyviai naudojame lėšas ir tų lovų nereikia, nes chirurginiame skyriuje atseit gydo slogą. Aš iš atminties cituoju ministro žodžius. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad 80 lovų, ar maždaug 80 lovų, yra bendras Lietuvos vidurkis. Tuo tarpu tikslesnė statistika pagal regionus, aš ją pasiėmiau iš Anykščių rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo laiško, yra tokia. Štai Utenos apskrityje 58 lovos – 10 tūkst. gyventojų, Anykščiuose – tik 42, tuo tarpu Kaune – 131 lova, Klaipėdoje – 129, Vilniuje – 120. Tai klausimas: kur tų lovų yra per daug ir kur jų skaičių reikia mažinti? Kodėl mažinam dabar rajonų ligoninių finansavimą, didiname centrinių ligoninių finansavimą, kai ten ir taip ligoninių lovų skaičius yra labai viršijęs bet kokį vidurkį ir bet kokias normas? Jau vien ši tikslesnė statistika aiškiai rodo, kad žingsniai, kurie yra daromi, daromi visiškai ne ta kryptimi.

Dėl ligonių kasų. Iš tikrųjų, lankantis rajonuose, iškyla nuolat tas pat klausimas, t.y. kam reikalingos ligonių kasos. Aš turiu pasakyti, kad neturiu atsakymo. Kai matau net ir valdančiosios koalicijos siūlymą iš dešimt ligonių kasų palikti penkias, tai pradedu galvoti, o kodėl nepalikti vienos arba nė vienos. Man atrodo, kad didelio skirtumo tikrai nepajustume, o apie 40 mln. litų, kurie išleidžiami ligonių kasoms, galėtų būti paskirstyti rajonų ligoninėms.

Trečias dalykas yra amžina problema dėl vaistų kompensavimo. Man atrodo, mes vėl turime matyti, jog sistema, kuri yra sukurta, turi pakankamai didelių ydų. Pirmiausia yda ta, kad ši sistema yra pilna pagundų korupcijai – ir medikų, ir farmacininkų, o kita vertus, atsiranda kažkokios absurdiškos kvotos, kai medikas dabar turės skaičiuoti, kiek vaistų jis gali skirti kokiai ligai gydyti. Todėl, pasinaudojant ir šios dienos diskusija, aš siūlau apsvarstyti vieną principinį pakeitimą ir pradėti kompensuoti ne vaistus, o kompensuoti ligas. Pasiūlyti ministerijai nustatyti standartines ligas, visi mes sergam maždaug tom pačiom ligom tie, kurie sergam Lietuvoje, gali būti ilgalaikės, nepagydomos, gali būti vienkartinės, bet visų jų pavadinimus, kaip suprantu, medikai žino, diagnozes jų žino, kitas tik galbūt būna sunkiau nustatyti, bet vis tiek žinoma, ir tokios ligos yra gydomos standartiniais vaistais. Aš siūlau ministerijai patvirtinti tokį sąrašą ir pasakyti, kad štai tokių vaistų kompensavimas yra šimtaprocentinis, o jeigu yra geresnių vaistų ir kas nors nori tų vaistų, tai jis gauna kompensaciją už standartinį vaistą, o likusią dalį pats prisimoka. Tokiu atveju išnyktų visos pagundos ir baigtųsi šitas amžinas ligonių kasų įsiskolinimas vaistinėms. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau ne tiktai priimti rezoliuciją, kurios svarbiausias tikslas yra iš tikrųjų atšaukti, pasiūlyti ministrui atšaukti nutarimą, tą, aš suprantu, ir valdančioji koalicija jau siūlo daryti, bet taip pat aptarti ir susitarti dėl kai kurių dalykų, kurie sveikatos sistemai, man atrodo, yra pribrendę.

PIRMININKAS. Ačiū. Statuto numatyta tvarka diskusijoje dalyvaujančių daugiau užsiregistravusių nėra. Todėl, gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie apsisprendimo, kaip elgsimės su rezoliucija. Primenu, kad po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Jeigu taip neatsitiktų, tokiu atveju mes galėtume arba redaguoti, arba atmesti rezoliucijos projektą ir pavesti parengti naują. Tačiau dabar dėl balsavimo motyvų. Už reiškia pritarimą rezoliucijai, prieš – nepritarimą. Dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Buvau užsirašęs ir klausti, ir diskusijai, bet, jums bandant įjungti, dėl techninės klaidos aš buvau išbrauktas. Po to kėliau ranką ir norėjau pasakyti, kad pasilieku diskusijai. Jūs pasakėte, kad diskusijose užsiregistravusių nėra. Aš labai norėjau reaguoti į tai, ką kalbėjo A.Kubilius. Tai verta rimto komentaro. Neapsakomai. Manau, kad tą diskusijoje būtų buvę galima išklausyti ir tuomet turėti galimybes balsuoti. Dabar teks kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš tik noriu pasakyti, kad jokios klaidos neįvyko. Jūs, kaip Statuto žinovas, žinote, kad iki klausimo svarstymo pradžios jūs galėjote tai padaryti.

J.JURKUS. Dėl vedimo tvarkos…

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega. Aš pabaigsiu, tada jums bus suteiktas žodis. Iki klausimo svarstymo pradžios Seimo posėdžių sekretoriate jūsų noras dalyvauti diskusijoje niekaip nebuvo pareikštas. Vėliau pretenzijos yra nepriimamos. Dabar dėl vedimo tvarkos – kolega J.Jurkus. Prašau.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Atsižvelgiant į tai, kad jūs nenorite leisti diskutuoti,…

PIRMININKAS. Statutas neleidžia…

J.JURKUS. …frakcijos vardu prašau pertraukos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs nesiūlytumėt dabar išklausyti motyvus ir po to balsuoti dėl pertraukos? Ar norėtumėt, kad dabar būtų balsuojama iš karto? Gerai, dėl pertraukos buvo frakcijos vardu prašymas, remiantis Statuto 109, jeigu teisingai suprantu, straipsniu. Ar mes galėtume bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Registruojamės ir apsispręsime dėl pertraukos.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsuojame dėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymo padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Prašau balsuodami pasakyti savo nuomonę. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. Seimas apsisprendė padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko M.Martinaičio ataskaita

Gerbiamieji kolegos, judame į priekį. Kitas eilės tvarka darbotvarkės klausimas yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko M.Martinaičio ataskaita. Aš kviesčiau jus, gerbiamasis tarybos pirmininke, iš tribūnos pateikti Seimui metinę ataskaitą. Taip pat malonu pasveikinti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narius bei administracijos vadovus.

M.MARTINAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos radijo ir televizijos taryba šių metų vasario 26 d. aptarė ir patvirtino praėjusių metų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos ataskaitą, kuri buvo pateikta Seimui, o kovo 12 d. aptarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje. Dabar leiskite pateikti tik kai kuriuos apibendrintus ataskaitos duomenis, taip pat informuoti apie tarybos ir administracijos veiklos pobūdį, kryptis bei esamus ir galimus trukdžius.

Praėjusieji metai tarybos ir administracijos veikloje buvo išskirtiniai. Pagaliau įvykdyta radikali radijo ir televizijos valdymo ir veiklos reforma. Manykime, kad jau negrįžtamai. Visos iki tol darytos reformos dažnai būdavo kosmetinio pobūdžio, mažai ką keičiančios. Lietuvos radijas ir televizija veikia kaip gerai save apginanti struktūra. Kiek buvo direktorių, tiek buvo ir reformų, tiksliau, bandymų daryti reformas, t.y. apie 12. Nuolatinė, beveik kasmetinė generalinių direktorių bei administracijos kaita trikdė šios institucijos veiklą, buvo sunku planuoti strateginius veiklos tikslus, nes kasmet viskas keisdavosi iš naujo, nes kartu buvo keičiamas ir įstatymas. Praėjusiais metais buvo pasiryžta daryti būtiną, nors ir nepopuliarų žingsnį, kuris sukėlė įvairiausių vertinimų, nes ne vienam darbuotojui jis buvo gana skausmingas.

Nedelsiant vykdyti šią reformą reikėjo dėl kelių priežasčių. Pirma, nesulaikomai ir katastrofiškai per kelerius pastaruosius metus didėjo šios institucijos įsiskolinimai. Praėjusių metų pradžioje įsiskolinimų tendencija buvo augti kas mėnesį beveik po vieną milijoną. Todėl susidarė tokios sumos. Praėjusių metų pradžioje skola siekė apie 20 mln., metų viduryje jau buvo 26 mln. Turint mintyje, kad bendras biudžetas buvo 51 mln., vadinasi, daugiau negu pusė buvo skola, institucija buvo prasiskolinusi. Tokia įsiskolinimų našta trikdė visą radijo ir televizijos darbą. Bankuose nuolat būdavo areštuojamos sąskaitos. Dauguma kreditorių grasino nutraukti savo paslaugas.

Antra, reikėjo surasti būdus, kaip mažinti radijo ir televizijos išlaidas, kad tarybos veikla neprimintų gaisrininkų darbo, visą laiką šokant gesinti vis naujus gaisro židinius. Taigi nesitikint didesnio finansavimo iš biudžeto, yra jau nusistovėję maždaug 36 milijonai, ir niekas daugiau nežada, taip pat mažėjant komercinėms lėšoms už reklamą ir kitas paslaugas, gerokai sumažėjo per keletą metų – maždaug nuo 20–25 mln. iki 5 mln. 2000 metais. Beje, šiais metais lėšos ėmė šiek tiek augti – buvo 8 mln., tikimasi nelabai didelio padidėjimo ir šiais metais.

Trečia. Iškilo būtinas reikalas keisti visą valdymo sistemą, padaryti ją mobilesnę ir paslankesnę, nes vis labiau aiškėjo, kad nesugebama prisitaikyti ir persitvarkyti esant nepakankamam finansavimui bei didokam mažai užimtų darbuotojų skaičiui. Taip pat reiškiasi senosios, iš praeities paveldėtos tradicinės sistemos nerangumas, siekiant kiek galima ilgiau radijo ir televizijos tinkleliuose išlaikyti savo laidas dažnai iki jų kūrybinio ar moralinio nusidėvėjimo. Ankstesnė administracija, kuriai vadovavo V.Žukas, nesugebėjo pateikti tinkamo plano, kaip įveikti tuos minėtus trukdymus, ir administracija atsistatydino. Praėjusių metų gegužės 8 dieną konkursą generalinio direktoriaus vietai užimti laimėjo V.Milaknis, pateikęs tarybą patenkinantį lėšų panaudojimo bei valdymo modelį, kuris ir buvo įgyvendinamas praėjusiais metais. Iš esmės dabar yra stabilizuoti kreditoriniai įsiskolinimai ir praėjusių metų pabaigoje įsiskolinimai sumažėjo (buvo 17,5 mln.).

Turiu pranešti, kad reforma jau duoda savo vaisių. Vasario mėnesį po daugelio metų balansas jau buvo teigiamas – beveik pusė milijono. Vykdant reformą buvo sustambinti Televizijos ir radijo struktūriniai padaliniai, sumažinant valdymo kaštus. Įvesta mobilesnė prodiuserinė laidų rengimo sistema, naujoms laidoms skelbiant konkursus ir su rengėjais sudarant autorines sutartis tam tikram ribotam laikui. Tai leidžia atsisakyti nepavykusių laidų bei rengėjų paslaugų keisti radijo ir televizijos tinklelių struktūrą ir turinį.

Būtų galima paminėti ir daugiau įvairių skaičių, kurie rodytų, jog materialinė bei finansinė Radijo ir televizijos būklė yra daugmaž stabilizuojama. Tačiau visa, kas praėjusiais metais buvo daroma ir jau padaryta, turi tarnauti svarbiausiam tikslui, tai yra Radijas ir televizija turi tinkamai atlikti jai patikėtą visuomeninio transliuotojo misiją. Dėl to įvairiomis progomis diskutuojama. Klausytojas ir žiūrovas jau yra pastebėjęs laidų struktūros ir turinio pokyčius, kurie vienus tenkina, kiti pasigenda pamėgtų įrastų programų arba naujų programų gilesnio ir profesionalesnio pateikimo. Reformuojant Radijo ir televizijos valdymo sistemą, kartu buvo bandoma atnaujinti ir laidų tinklelius, siekiant patraukti jaunesnį arba vadinamąjį masinį žiūrovą, kurio iš savo įtakos glėbio nepaleidžia komercinės televizijos, kartais siūlydamos jam lengviau virškinamą maistą. O, kaip rodo apklausos, visuomeninio transliuotojo žiūrovai daugiausia buvo vyresnio amžiaus žmonės. Komunikavimo problema su įvairaus mentaliteto žiūrovais bei klausytojais yra gana rimta ir nevienareikšmė. Visuomeniniam transliuotojui negalima orientuotis tik į tam tikrą vidutinį žiūromumo modelį, nes jo priedermė yra aprėpti įvairius gyventojų sluoksnius.

Taryba stengiasi atlikti tą misiją, tačiau bendra mūsų kultūros problema yra ta, kad tebėra neaiški visuomenės struktūra, socialinių bei amžiaus grupių kultūriniai interesai. Dabar įprasta žiniasklaidos priemonėse žmones skirstyti tik į jaunus ir senus, turtingus ir skurdžius, nusikaltėlius ir padoriai gyvenančius, į politikus ir šiaip žmones. Dar tebėra neaiškios tam tikros kultūrinės nišos arba žmonės neranda tų kultūrinių nišų. Nesunku būtų rengti laidas tik pagyvenusiems žmonėms, taip pat kultūros ir meno kūrėjams, iš kurių gaunama nemažai pastabų. Ieškomas ir sunkiai atrandamas tas kitas, galbūt jaunesnis žiūrovas, darant kartais tam tikras nuolaidas, t.y. palengvinant laidas, tačiau tarsi atsiduriant ties kitu kraštutinumu – prastumu. Nors Radijo ir televizijos reitingai yra pakilę, sakysime, Radijo šiuo metu svyruoja apie 30%, Televizijos reitingai pakilo nuo 7% iki maždaug 12–13%, vis dėlto pastaruoju metu yra ir nemažai eksperimentinio pobūdžio laidų. Kai kurios iš jų yra trumpalaikės, jų atsisakyta ir dar bus atsisakoma rengiant vadinamąjį vasaros tinklelį.

Įvykdžius reformą atsirado galimybė planuoti darbą tolesnei ateičiai. Buvo padarytas svarbus darbas – patvirtinta LRT misija ir strateginiai tikslai iki 2006 metų. Pagal tuos strateginius tikslus mes rengiame šių metų programas ir veiksime ateityje. O kaip tai bus, kaip veiks šis mūsų planas, atsiskaitysiu kitais metais. Tai tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis tarybos pirmininke. Jūsų norėtų paklausti 18 Seimo narių. Mes šį pusvalandį klausimų uždavimo tvarką taikysime tokią pat kaip ir per Vyriausybės valandą ir pusvalandžius, pradedant nuo opozicinių frakcijų, po to nuo didžiausių frakcijų. Taigi pirmoji klausia D.Teišerskytė.

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau išreikšti didžiausią savo susižavėjimą ir pagarbą Lietuvos radijui, kuris išties atlieka visuomeninio dvasinio taurinimo funkcijas. Labai džiaugiuosi už jus, už save ir už Lietuvos radijo ir televizijos administraciją, sugebėjusią išties labai aktyviai, labai progresyviai dirbti ir sumažinti skolas, tačiau turiu tam tikrų priekaištų Lietuvos visuomeninei televizijai, kuri savo misijoje ir vizijoje, ir strateginiuose planuose yra numačiusi (grubiai pasakysiu) aprūpinti Lietuvos žiūrovą kultūrinėmis vertybėmis, švietimu, kalbų mokymu ir t.t., ir t.t., tačiau, deja, iki šiol viso to nematyti. Kultūrinės laidos yra nublokštos vos ne į vidurnaktį, švietimo laidų, bent jau tokių, kokias norėčiau matyti aš, nėra. Ir netgi paskutinis incidentas, sakyčiau, itin grubus ir dvasiškai labai neigiamas incidentas, kai buvo atsisakyta įrašyti D.Banionio ir R.Adomaičio spektaklį apie Bachą ir Hendelį. Manyčiau, kad tai yra visuomeninei televizijai netinkantys dalykai. Juolab kad visuomeninę televiziją iki šiol žiūri milijonas Lietuvos senstelėjusių ir vidutinio amžiaus žmonių, kurie yra išauklėti išties kitokių vertybių ir laukia iš visuomeninės televizijos tam tikrų dvasinių ir kultūrinių klodų. Prašome pasakyti, kaip jūs numatote atlikti šią funkciją?

M.MARTINAITIS. Dėkoju už pagyrimą. Mus labai retai giria, kaip turbūt esate pastebėję. Mūsų svarbiausias darbas buvo reforma, stebėti ją ir reguliuoti, galbūt mažiau buvo veikiama tai, ką mes turėtume daryt. Čia jūsų klausimas, bet ir tam tikra pastaba, su kuria galima sutikti, ir tai yra tarybos tikslai ir tarybos rūpestis. Ne tai, kad mes negalvotume… Tai yra mūsų šių metų planas ir mes šiais metais turime padaryti. Iš tikrųjų mes gauname priekaištų dėl kultūros laidų, taip pat dėl laiko, nes atsiduria per vėlai, kaip daug kas pareiškia pastabų, bet, kita vertus, mes vis dėlto turime užsidirbti pinigų. Kol kas. Nieko nepadarysi. Mes turime užsidirbti iš reklamos. Šis komercinis laikas išstūmė tas kultūros programas. Žinoma, tai yra labai negerai ir bus galvojama, kaip reikia padaryti, kad iš tikrųjų būtų prieinamos ir kitiems žmonėms.

Kitas dalykas. Aprėpti visus sluoksnius. Kaip užsiminiau, tai yra labai sudėtingas dalykas. Pirmiausia mes norime kaip nors pažadinti, sudominti kai kuriomis laidomis provinciją, galbūt kai kurios yra neįdomios miesto žmonėms, bet, sakysim, tokia populiari laida kaip “Duokim garo” turi labai nemažą pasisekimą. Galbūt artimiausiu metu mes ir planuojam tai daryti, ką jūs čia ir klausėte. Labai konkrečiai negalima pasakyti. Tai bus mūsų posėdžių, mūsų nutarimų dalykai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu prašyti, kad klausimams skirtume iki vienos minutės. Klausia B.Bradauskas, ruošiasi V.Kvietkauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš karto, kad nekiltų kokių nors abejonių pasisakau, kad Nacionalinis radijas ir televizija reikalingi. Man dėl to nekyla abejonių. Bet aš norėčiau paklausti jūsų, ar jūs darysite kokius nors žygius ir žingsnius, kad Nacionalinis radijas ir televizija būtų objektyvus? Kai valdo viena pusė, būna įvarčiai mušami į šviesius vartus, kai valdo kiti, įvarčiai mušami į tamsius vartus. Aš norėčiau paklausti, ar jūs imsitės tokių žygių, kad vis dėlto Nacionalinis radijas ir televizija būtų nepriklausomas nuo to, kas valdo, kad tauta būtų objektyviai informuota apie visus pokyčius, tiek ekonomikos, tiek kultūrinio gyvenimo, tiek kitus? Lydintis mažytis klausimas. Prašom pasakyti…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs turite teisę vienam klausimui.

B.BRADAUSKAS. Sekundę! Aš tuoj. Labai pamėgta laida buvo “Pageidavimų koncertas”. Kas jus privertė atsisakyti šios laidos, nes labai daug žmonių nesupranta tokio jūsų žingsnio? Dėkoju.

M.MARTINAITIS. Nežinau, kokios laidos? “Pageidavimų koncerto”. Būtų sunku dabar visus motyvus peržiūrėti, nes buvo įvairių nuomonių dėl tų koncertų lygio. Yra pageidavimų. Aš nemanau, kad mes negrįšime prie tos temos. Ypač seni žmonės pageidauja tų dalykų.

Mus įpareigoja įstatymas, mes turime laikytis įstatymo, kuris įpareigoja mus būti objektyvius. Be abejo, yra buvę tokių radijo ir televizijos laidų, kai pasireikšdavo vienašališkos nuomonės. Aš nežinau, bent man atrodo, kad mes tik šiek jau esam sureguliavę tuos dalykus. Pastaruoju metu yra bandoma išbalansuoti, kad tai nebūtų vienos grupuotės ar vienos partijos dominuojanti nuomonė. Tai taip pat yra mūsų tikslas sureguliuoti, neleisti įsigalėti kokiai nors vienai krypčiai, vienai grupei, kuri komentuotų kitą grupę be atsakymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis tarybos pirmininke, prieš savaitę jūs ir tarybos nariai Švietimo, mokslo ir kultūros komitete kalbėjote apie radijo ir televizijos misiją. Tada kalbėjome ir apie tai, kad žmonės, valstybės gyventojai yra verti gauti teisingą, plačią informaciją iš pirmų lūpų, ir kalbėjome apie tai, kad kažin ar nevertėtų svarbiausių įvykių, kurie vyksta čia, Seime, tarkim, Prezidento metinė ataskaita arba kokie kiti įvykiai, arba Vyriausybėje vykstančių įvykių nušviesti Nacionalinio radijo ir televizijos laidose. Paskui spaudoje skaičiau Radijo ir televizijos vadovybės paaiškinimą, kad žiūrovams tai būtų nuobodu. Ar ir taryba mano, kad tai būtų nuobodu ir netikslinga?

M.MARTINAITIS. Ačiū. Ne, taryba nemano, kad būtų nuobodu, netikslinga. Reikėtų galvoti, kokiu būdu tai pateikti. Galbūt toks būdas, koks buvo anksčiau, kai buvo ištisai transliuojami Seimo posėdžiai, ne visai galbūt atitiko tai, ko reikia. Aš manau, verta galvoti, kokiu būdu objektyviai turėtų būti pateikiami Vyriausybės, Seimo sprendimai. Tikrai tame posėdyje buvo pareikšta pastaba ir, manau, ji yra teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Vazbys. Ruošiasi J.Narvilienė.

A.VAZBYS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų diskusija apie laidų turinį niekada neišvengs subjektyvaus pobūdžio. Šiuo atveju aš nesu tas, kuris mano, kad tiek Lietuvos radijas, tiek televizija yra kaip nors politiškai tendencingas, tačiau turbūt niekas nepaneigs tos tendencijos, kad kiekviena valdžia, pradėjusi veikti ir įsitvirtinusi, mėgina vykdyti permainas Nacionaliniame radijuje ir televizijoje sau priimtina politine linkme ir sunkiai atsispiria pagundai ją mėginti daryti savo partijos ar valdančiosios koalicijos ruporu. Šia prasme aš norėjau jūsų klausti, kaip jūs vertinate tų tendencijų įtaką tiek tarybos, tiek pačios televizijos ir radijo gyvybingumui ir konkrečiai vieną iniciatyvą, kuri, kiek žinau, šiuo metu yra iškilusi, tai yra sujungti Nacionalinę radijo ir televizijos tarybą su komisija ir taip ją reformuoti. Kaip jūs manote, tai galėtų atsiliepti nacionaliniam transliuotojui?

M.MARTINAITIS. Dėkoju. Manau, kad tai būtų tiesiog žlugdymas šios institucijos, kuri yra pradėjusi darbą ir planuoja tą darbą. Vėl keičiamas įstatymas, vėl viskas pradedama iš naujo, vėl kokia nors kita reforma, tie dalykai kažkur sklando. Aš žinau būtent apie tą mėginimą. Dar tai būtų grįžimas prie seno varianto – prie valstybinio radijo ir televizijos, nes ten dar numatyta, kad komisija, atrodo, turėtų būti skiriama Vyriausybės. Tai būtų žingsnis atgal. Mes priartėtume prie Baltarusijos. Tai būtų neįmanoma, nes vis dėlto mes galvojame apie Europą, apie Europos Sąjungą, kurioje veikia kitas principas. Šis įstatymas, mano supratimu, yra pats demokratiškiausias. Iš tikrųjų taryba atstovauja visuomenei, ne valdžios institucijoms ir kokios nors direktyvos yra neįmanomos, pagal direktyvas iš kur nors mums vadovautis… Kita vertus, yra pastabų. Aš manau, politikai taip pat yra piliečiai, jie gali pareikšti pastabas, ką jie padaro, bet tai nėra direktyvos. Kartais tos pastabos būna naudingos ir pavyksta reguliuoti programas ir laidas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Narvilienė. Ruošiasi J.Veselka.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, kai mes kalbame apie vienos ar kitos komisijos sujungimą, tai yra diskusiniai klausimai, tačiau šiandien kalbėdami apie verslą mes vis dėlto turime lygias galimybes suteikti Nacionaliniam radijui ir televizijai ir komercinėms televizijoms. Tai irgi savotiškas verslas. Šiandien komercinės televizijos dirba, verčiasi per galvą negaudamos nė vieno lito iš biudžeto ir stengiasi, kad tos programos būtų įdomios. Nacionalinis radijas ir televizija, turime pripažinti, iš tikrųjų gyvena šiltnamio sąlygomis, nes gauna pakankamai pinigų, sakykim, ne pakankamai, bet vis dėlto gauna. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs, kaip tarybos vadovas, organizuojate tarybos darbą, kad laidos būtų įdomios ir pritrauktų reklamą, ir kiek užsidirbama papildomai pinigų? Juk tokių sąlygų kaip valstybinis radijas, patikėkite, nė viena komercinė televizija neturi.

M.MARTINAITIS. Dėkoju. Pirmiausia galbūt nevienodi uždaviniai. Nesu aš paskaičiavęs, bet kai peržiūri programas, komercinių televizijų programas ir nacionalinio radijo ir televizijos programas, aiškiai matyti, kiek autorinių laidų rengia nacionalinis transliuotojas ir kiek rodo filmų, kurie yra kur kas pigesni. O tie filmai kaip tik ir pritraukia daugiausia reklamos.

Labai keblus klausimas dėl reklamos pritraukimo. Aš apskritai būčiau prieš reklamą, jeigu be jos būtų galima apsieiti, nes reklama deformuoja misiją. Reikia prisitaikyti prie žiūrovo, ieškoti patogaus laiko, parinkti laidas ir jas dažniausiai pritaikyti vidutiniam skoniui. Tai blogybė, kurios ateityje neturėtų būti. Kaip jūs žinote, taryba nerengia laidų, nes tai ne mūsų kompetencija. Mes stebime jų turinį, kokybę ir komentuojame tai savo posėdžiuose. Laidos, kurios nepatenkina tarybos, nepatenkina žiūrovo, yra sustabdomos. Kuriant laidas mes nedalyvaujame, mes negalime nurodyti, kaip kurti kokią nors laidą, nes tai yra specialistų darbas. Taryba stebi, kaip transliuotojas atlieka visuomeninę misiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi A.Gricius.

J.VESELKA. Gerbiamasis tarybos pirmininke, Lietuvos radijas ir televizija per metus gauna beveik 35 mln. litų. Pagal jūsų ataskaitą nacionalinę televiziją žiūri tik 10–11% auditorija. Vadinasi, žiūri tik kas dešimtas žmogus. Kaip jūs manote, kodėl Lietuvos žiūrovas yra nusigręžęs nuo Lietuvos televizijos, o štai Lietuvos radijo klauso kas trečias žmogus?

Antra. Juk ši vieninga televizija ir radijas buvo sukurti tarybiniais laikais, kai buvo viena ideologija. Mano galva, būtų labai demokratiška dabar atskirti radiją ir televiziją. Tegul jos dirba laikydamosi tam tikrų nacionalinių krypčių, bet tegul dirba atskirai. Kaip jūsų manote?

Trečia. Taryba disponuoja 35 mln. litų. Ar yra kokia nors jūsų konkreti atsakomybė, ar jūs tik turite teisę nurodinėti, o atsakomybės jokios?

M.MARTINAITIS. Šiuo konkrečiu klausimu tai yra ne mūsų kompetencija. Tai daro administracija, ji planuoja, mes tik stebime, ar teisingai yra panaudojamos lėšos. Tai mes darėme ir pernai, kiekvieną mėnesį stebėdami, kaip yra naudojamos lėšos.

Dabar dėl reitingų. Matome, kad televizijos reitingai išaugo ir yra tendencija didėti, bet pagaliau svarbiausia ne reitingai. Reikia nepamiršti, kad yra kuriamos laidos, kurias žiūri labai nedaug žmonių, t.y. tautinės, religinės mažumos ir t.t., ir ten yra nuliniai reitingai. Taip pat yra ir kitos laidos, kurios yra labai mažai žiūrimos, tačiau mes jų atsisakyti negalime. Mes turime patenkinti visus mokesčių mokėtojų poreikius, nors jų būtų ir visiškai nedaug. Kitas dalykas, būtų galima pakelti reitingus rengiant komercines laidas, ir būtų viskas paprasta. Vis dėlto rengiant laidas susidaro nemažai išlaidų ir mes negalime daryti taip, kad mes pakenktume, neaprėptume visų šalies gyventojų.

J.VESELKA. O kaip dėl radijo ir televizijos atskyrimo?

M.MARTINAITIS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Šiaip vienas klausimas – vienas Seimo narys. Aš siūlyčiau, gerbiamasis tarybos pirmininke, suteikti galimybę užduoti klausimus ir kitiems.

M.MARTINAITIS. Aš labai trumpai.

PIRMININKAS. O po posėdžio jūs galėsite prieiti ir paklausti. Jeigu labai trumpai, prašome.

M.MARTINAITIS. Tas dalykas yra labai seniai keliamas. Kaip prisimenate, kas keletą metų iškyla šis klausimas, bet paskaičiavus nebūtų racionalu tai padaryti, o būtų brangiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, tikrai norėtųsi pasidžiaugti tomis permainomis, kurios vyksta televizijoje, tai matyti ir iš ataskaitos. Turiu omeny ir taupesnį pinigų naudojimą, ir darbo efektyvumo didinimą, ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tai džiugina. Man atrodo, mūsų radijas ir televizija eina teisingu keliu.

Dėl reitingų. Žinoma, jie nėra tokie aukšti kaip komercinių televizijų ir tai suprantama, nes jos turi didesnę veikimo laisvę. Tačiau man norėtųsi pasakyti, kad, pavyzdžiui, premjero metinė ataskaita, Prezidento kalba, nesvarbu, ar tai įdomu, ar ne, yra tokie svarbūs metų įvykiai, kuriuos privalu transliuoti mūsų valstybinei televizijai. O dėl Seimo narių (aš labai atsargiai pradėjau kalbėti, be pavardžių), kurie norėtų, kad tauta sužinotų jų nuomonę, nes ji yra labai svarbi, gal galima rasti kompromisą? Užsienio valstybėse po 24 val. (gal tai labai nedaug kainuoja) galima transliuoti įvairius posėdžius, kuriuose svarstomi aktualūs klausimai. Gal galima tai padaryti ir pas mus, ir kas norės, tas galės pasižiūrėti. Kai kuriose valstybėse tai daroma ir nieko blogo.

M.MARTINAITIS. Ačiū už klausimą. Galbūt tai ir yra atsakymas. Aš visiškai sutinku dėl mūsų svarbiausių pareigūnų kalbų, kurios turi būti pateiktos visuomenei. Tai turi būti daroma ir negerai, kad mūsų pareigūnų kalbos, kurios turi reikšmės mūsų gyvenimui, mūsų likimui, kokiu nors būdu nepateikiamos visuomenei. Nežinau, ar tiesiogiai, ar įrašius, tai yra kitas klausimas. (Balsai salėje) Taip, jūs turbūt žinote, kad radijas veikia visą parą, dirba pirmoji programa, kuri kol kas yra tuštoka, laidos kartojamos. Pasiūlymas racionalus ir galima apie tai galvoti, kad būtų pateikiami kai kurie įrašai. Visas laikas nėra užpildomas naujai parengtomis laidomis, laidos yra kartojamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitą kartą užtenka girdėti, o ne vien matyti. Ačiū, gerbiamasis tarybos pirmininke. Mes išnaudojome pusvalandį pateikti jūsų ataskaitai bei atsakyti į klausimus. Norėčiau pasiūlyti…

M.MARTINAITIS. Dėkoju Seimo nariams.

PIRMININKAS. … tolesnį svarstymo kelią. Būtų siūlymas toliau svarstyti ir įvertinti ataskaitą skiriant pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Ar galėtume sutarti, kad šios Seimui atskaitingos institucijos ataskaita būtų svarstome šiuose komitetuose? Ar galėtume sutarti, kad tai įvyktų iki balandžio vidurio? Ačiū. Apsisprendėme dėl tolesnės ataskaitos svarstymo procedūros. Dėkoju atvykusiems Radijo ir televizijos vadovams, tarybos nariams.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1354* (svarstymas)

Toliau turėtume svarstyti 2-7 darbotvarkės klausimą – Seimo narių, grįžusių iš Konvento Sąjungos ateities, ataskaitą. Aš galbūt belaukiant salėje pasirodančio kolegos V.Andriukaičio galėčiau pasiūlyti svarstyti pirmąjį rezervinį klausimą, jeigu kas nors iš Ekonomikos komiteto narių būtų pasirengęs jį pateikti, t.y. Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Matau, būtų pasirengusi kolegė S.Burbienė. Kviečiu jus į tribūną. Mes tekstą turime ir jums duosime. Po šio klausimo iš karto ataskaita dėl Europos Sąjungos Konvento. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis, apsvarstė siūlomą Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame yra siūloma, kad tiems, kurie spausdina vertybinius popierius, dokumentų blankus ir specialius ženklus, t.y. banderoles alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams, būtų išduodamos licencijos. Komitetas tam pritarė, nes šitas spausdinimas nėra šiaip sau paprasto popieriuko atspausdinimas. Komitetas pritarė bendru sutarimu ir prašome Seimo pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

Ar kažkas iš Biudžeto ir finansų komiteto narių būtų pasiruošęs? Matau J.Lionginą. Kviečiu jus į tribūną. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ir jam yra pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, kad esant šiai kebliai situacijai padėjote mums pateikti komiteto išvadą. Taigi dėl balsavimo motyvų yra proga svarstymo stadijoje kalbėti vienas už, vienas prieš. Prieš tai noriu pasakyti, kad diskusijoje pageidaujančių dalyvauti taip pat nebuvo. Taigi nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl aš klausiu, ar galėtume pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-1354 bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu.

Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaita

Grįžtame į pagrindinę mūsų darbotvarkę ir svarstome darbotvarkės 2-7 klausimą – Seimo narių, grįžusių iš Konvento dėl Europos ateities, ataskaitą. Taip suformuluotas klausimas. Netrukus jie vėl išvyks. Kol nėra išvykę, kviečiame pateikti ataskaitą apie startavusį Konventą dėl Europos ateities. Kolega V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai, kad yra galimybė jums pateikti nors ir trumpai, per penketą minučių, ataskaitą iš mūsų pirmosios išvykos į Konventą. Kaip jūs žinote, mūsų delegacija, kuri susideda iš keturių Seimo narių – tai kolegos A.Medalinskas, R.Pavilionis, D.Kutraitė-Giedraitienė ir aš – dalyvavo visuose praeito Konvento posėdžiuose.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Konventas organizuojamas ir Konvento darbas organizuojamas ir sekcijomis, ir partijų grupių susirinkimais, ir bendra plenarine asamblėja. Taigi Konventą sudaro atstovai iš keturių struktūrų. Tai atstovai iš nacionalinių parlamentų delegacijų, atstovai nuo nacionalinių vyriausybių delegacijų, taip pat Europos Komisijos atstovai ir Europos Parlamento atstovai. Taigi Konvento asamblėjoje yra keturios grupės. Jos visos dirba lyg ir pagal tokį frakcinį principą. Pirmiausia vyko nacionalinių parlamentų delegacijų pasitarimas. Taip pat atskirai vyko vyriausybių delegacijų pasitarimas ir partinių grupių pasitarimai, jie taip pat vyko atskirai. Man teko dalyvauti partinių grupių, kurias sudaro Europos socialistų partija, pasitarime. Į tą pasitarimą įeina leiboristai, socialistai, socialdemokratai ir Europos kairieji. Tai yra bene didžiausia politinė grupė Konvente. Kolegoms A.Medalinskui, R.Pavilioniui ir D.Kutraitei-Giedraitienei teko dalyvauti liberalų politinėje grupėje. Deja, taip jau susiklostė, kad mes neturime atstovų liaudies partijų arba konservatorių ir krikščionių demokratų partijų grupėje. Taigi mūsų veikimo galimybės tose grupėse yra silpnesnės. Bet iš esmės partinių grupių susirinkimai nėra vyraujantis bruožas Konvente. Konventą visi traktuoja kaip milžinišką nacionalinę konstitucinę asamblėją, kurios tikslas yra parengti vieningą dokumentą ir pateikti jį Tarpvyriausybinei konferencijai, kuri įvyks 2004 metais.

Konvento Prezidentas V.G.d’Estaing’as suskirstė Konvento darbą į tris etapus. Pirmasis etapas prasideda dabar, kovo mėnesį, ir baigsis šių metų birželio mėnesio pabaigoje. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent šiame pirmajame etape Konventas lauks pasiūlymų iš visų parlamentų, ne tik iš parlamentų deleguotų atstovų į Konventą, bet iš visų parlamentarų, kurie aktyviai dalyvaus diskusijose dėl Europos Sąjungos ateities. Taigi pirmasis etapas apibrėžiamas taip: tai yra idėjų kaupimo etapas. Šiuo atveju tikimasi, kad idėjas dėl Europos Sąjungos ateities ir idėjas bei pasiūlymus, kuriuos iškėlė Lakeno deklaracija, atsakymus į tuos pasiūlymus galės pateikti visų šalių parlamentarai per interneto tinklą “Future”, interneto tinklą “Ateitis”, ir taip pat tiesiogiai pačiam Konventui galės teikti, nes Konventas šią savaitę ar kitą savaitę jau turės savo tinklapį, ir bus galima tiesiogiai Konvento sekretoriatui teikti pasiūlymus. Taigi atkreipčiau kolegų dėmesį, kad iki šių metų birželio mėnesio pabaigos mes, kaip Seimo delegacijos nariai, norėtume gauti jūsų pasiūlymus. Taip pat mes ragintume ir agituotume jus ir tiesiogiai siųsti savo pasiūlymus tais klausimais, kuriuos iškėlė Lakeno deklaracija.

Antrasis etapas yra nuo šių metų birželio mėnesio pabaigos iki šių metų spalio mėnesio. Tai bus diskusijų etapas jau pačiame Konvente, kai apibendrinant visas idėjas bus suformuluotos temos ir tomis temomis Konvente bus galima rengti debatus.

Ir trečiasis etapas – nuo šių metų spalio mėnesio iki kitų metų, tikimasi, galbūt vasario, jeigu ne, tai gal iki 2003 metų birželio mėnesio. Jau bus rengiamas vieningas tekstas. Konvente vyrauja nuomonė, kad rengiant vieningą tekstą Konventas turėtų pasiekti tokį lygį, kad galiausiai sprendimai būtų priimami bendru sutarimu, nors neatmetama galimybė kartais sprendimus priimti ir kvalifikuota balsų dauguma.

Mūsų delegacija pirmuosiuose Konvento posėdžiuose veikė labai aktyviai ir mes iš karto pateikėme paraiškas daugeliu klausimų, ypač Konvento procedūrų klausimais. Konvento reglamentas, arba taisyklės, arba taisyklių ir procedūrų rinkinys (tiksliau vadinti Konvento reglamentu), buvo pateiktas Konvento delegatams labai vėlai ir mes pastebėjome keletą esminių skirtumų. Visų pirma visiškai aišku, kad Konventas savo darbe vadovaujasi Europos Sąjungos principu, kad delegacijos kalba nacionalinėmis kalbomis. Šiuo atveju 11 nacionalinių kalbų. Tuo tarpu šalys kandidatės tokios teisės neturi. Tai psichologiškai ir gilumine prasme yra nelabai geras bruožas. Dėl to mes pasiūlėme (ir pritarėme čekų ir latvių pasiūlymui), kad ir šalių kandidačių delegatai galėtų kalbėti gimtąja kalba. Juo labiau kad jeigu mūsų šalies žmonės teiks pasiūlymus, jie turėtų būti rašomi gimtąja kalba. O vertimu turėtų pasirūpinti Konventas.

Antras dalykas. Mes pastebėjome, kad Prezidiume nėra atstovaujamos šalys kandidatės. Šiuo atveju Lakeno deklaracija numatė tokį apribojimą, tačiau mes pasiūlėme, konkrečiai mūsų delegacija pasiūlė, kad jeigu Prezidiume negalima dalyvauti tikraisiais nariais, tai bent stebėtojais nuo šalių kandidačių atstovai galėtų būti. Šis mūsų pasiūlymas sutiktas palankiai. Noriu informuoti, kad kaip tik šiomis dienomis vyksta Prezidiumo pasitarimai Briuselyje ir yra svarstomas mūsų delegacijos pasiūlymas, kad nuo šalių kandidačių būtų du stebėtojai: vienas – nuo nacionalinių parlamentų, kitas – nuo nacionalinių vyriausybių, kad du atstovai Prezidiumo darbe dalyvautų stebėtojų teisėmis. Taip pat iškilo ir kita problema. Konventas lyg ir neprieštarautų (matau, kad mano laikas baigiasi), kad nacionalinės delegacijos kalbėtų gimtąja kalba, bet tuomet nacionalinės delegacijos turėtų turėti savo vertėjus. Taigi mums, ko gero, teks diskutuoti apie tai, kad vykdami į Konventą mes galėtume turėti ir vertėją. Šiuo atveju tas būtų, aišku, susiję su papildomomis išlaidomis.

Taigi, mielieji kolegos, mes manome ir mūsų pasiūlymas būtų, kad mes po kiekvienos išvykos atsiskaitytume Seimui. Mes taip pat norime visą medžiagą, visas Konvento vadovų kalbas: ir V.G.d’Estaing’o, ir G.L.Dehaene’o, ir G.Amato, ir kitų kalbėjusiųjų kalbas elektroniniu paštu perduoti visiems Seimo nariams. Labai sveikintina idėja, kurią ir Lietuva sukūrė, – tai Piliečių forumas. G.L.Dehaene’as yra atsakingas už Piliečių forumo tinklo ir diskusijų rengimą visoje Europoje, manau, kad tai yra teisinga. O taip pat yra dar viena idėja, labai atkreipčiau į tai Seimo narių dėmesį, kad surengtų Jaunimo konventą, arba Subkonventą. Šiuo atveju manoma, kad toks Jaunimo kongresas galėtų įvykti šių metų birželio mėnesį. Taigi tiek būtų labai trumpai atsiskaitant už mūsų pirmąją kelionę į Konventą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, mes dešimt minučių, skirtų ataskaitai, tiesiog išnaudojome klausydami jūsų informaciją. Nors yra ir pageidaujančių klausti Seimo narių, aš klausčiau, ar tikrai primygtinai norėtų klausti. Jeigu nėra atsisakančių, tai pirmasis klausia R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, man truputį neaišku dėl galutinio Konvento rezultato. Ar dokumentas, kurį jūs minėjote, turėtų būti suderintas ir jam visi turėtų pritarti bendru sutarimu? Ar tai bus įpareigojantis dokumentas? Kas tame dokumente, jūsų manymu, turės būti? Nes, pasakymas dėl Europos Sąjungos ateities, aš suprantu, suponuoja klausimą: kokia tai bus Sąjunga, valstybės formos prasme ar organizacijos prasme? Ar tas jūsų bendru sutarimu suderintas dokumentas, kurį čia lyg ir Piliečių forumas parems ar dėl jo diskutuos, ar panašiai… Ar tai nebus lyg ir išankstinis sutikimas jūsų, kaip savotiškų derybininkų, kurie yra Europos Komisijoje kaip mūsų derybų delegacija, kai paskui jau nieko nebus galima pasakyti, sakys, jūs dalyvavote, jūs sutikote, ir mums Europos Sąjungos narės gali primesti tam tikrą valdymo ir organizavimo formą, ir buvimą Europos Sąjungoje, kam mes negalėsime net realiai, kaip aš suprantu, daryti įtakos, nes yra daug apribojimų valstybėms kandidatėms? Aš norėčiau, kad jūs trumpai pasakytumėte esmę, koks bus viso to darbo rezultatas ir kiek tai bus privaloma šalims kandidatėms ir netgi narėms?

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsakau, kad Konvento produkcija, ar tai bus bendra Konvento deklaracija, ar tai bus Konvento parengtas aktas, išdėstys visus principus dėl Europos Sąjungos ateities. Vadinasi, ir požiūrį į Europos Konstituciją, požiūrį į Europarlamentą, į nacionalinius parlamentus, jų vaidmenį, požiūrį į Europos Komisiją, į Europos Komisijos vadovo rinkimo būdą, į Europos Komisijos ir Europarlamento santykį, požiūrį į Europos viršūnių Tarybą, jos galimybę paversti antraisiais Europarlamento rūmais, požiūrį į konstitucinius principus, į nacionalinių konstitucijų ir Europos Konstitucijos santykį. Tai yra be galo sudėtingi, didelės apimties klausimai. Beje, į visus, t.y. į per 50 klausimų, kuriuos iškėlė Lakeno deklaracija, manau, Konventas ieškos atsakymo. Vadinasi, gali atsirasti gana didžiulės apimties Konvento dokumentas, kuris bus rekomendacinis Tarpvyriausybinei konferencijai. Žinoma, Tarpvyriausybinė konferencija negalės neatsižvelgti į visų šalių parlamentų atstovų balsą.

Aš, dėkodamas jums už klausimą, iš karto matau, kad jūs palietėte konstitucinius klausimus. Kaip tik norėčiau paraginti kolegas kartu diskutuoti, nes į visus konstitucinius klausimus, mano nuomone, maždaug iki birželio mėnesio Lietuva, Seimas turėtų atsakyti, ar reikalinga Europos Sąjungos Konstitucija, ar ne, koks santykis nacionalinės Konstitucijos su Europos Konstitucija. Atsakydamas aš tiesiog pasiūlyčiau, kad Seime mes surengtume iki birželio mėnesio kokius tris, keturis pasitarimus ir plenariniame posėdyje vėl išreikštume Seimo požiūrį į tuos klausimus. Kol kas mes gruodžio mėnesį tik labai atsargiai atsakėme dėl bendrijų metodo, subsidiarumo metodo ir nacionalinių parlamentų vaidmens didinimo metodo, ir nieko daugiau. Dabar jau aišku, kad tai reikalaus gilesnių diskusijų. Aš norėčiau visus Seimo narius įtraukti į tas diskusijas ir teikti medžiagą. Mes, kaip Lietuvos delegacija, turėtume važiuoti turėdami nuomonę.

Kokia bus rekomendacija šalims kandidatėms? Manau, nebus, ne tas kontekstas. Mes 2004 metais, mano įsitikinimu, jau būsime Europos Sąjungos nariai, vadinasi, tai nebus rekomendacija, tai bus bendra lygiaverčių šalių diskusija dėl to, koks susitarimas gali būti. Jeigu atsiras Europos Konstitucijos idėja, tai vis tiek bus priimta ne taip greitai. Tai gali būti 2005 ar 2006 metai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar jūsų norėtų klausti K.Bobelis. Daktare, prašom. Ir tai bus paskutinis klausimas.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man labai įdomu, kokia yra jūsų pozicija, t.y. tų šalių, kurios yra kandidatės į Europos Sąjungą? Kiek teisių jūs ten turite? Ar jūs ten dalyvaujate kaip pilnateisiai nariai, taip pat balsuojate, pateikiate siūlymus? Ar jūs tik sėdite kaip stebėtojai, ką tos 15 Europos Sąjungos valstybių daro ir kokius jos nutarimus pristato? Ar jūs galite tuos nutarimus laisvai kritikuoti, išreikšti valstybės poziciją, taip pat laisvai balsuoti su tomis valstybėmis, kurios yra Sąjungos narės?

V.P.ANDRIUKAITIS. Mūsų pozicija šiuo atveju vienareikšmė. Mes nuo pat pirmosios dienos pareiškėme, kad mes dalyvausime tik su viena sąlyga – lygiais pagrindais. Lygiais pagrindais mes galime dalyvauti Konvento Asamblėjos debatuose ir kalbėti, lygiais pagrindais dalyvausime darbo grupėse, lygiais pagrindais teiksime pasiūlymus darbotvarkėms ir pristatysime projektus, balsuosime ir kritikuosime. Bet Statute yra numatyta tam tikra diskriminacija šalių kandidačių atžvilgiu. Tarkime, viena pozicija, kai sakoma, kad visos šalys turi lygias teises, bet šalys kandidatės neturi teisės blokuoti sprendimų. Mūsų šiandieninis siūlymas yra, kad nė viena šalis neturi teisės blokuoti savo sprendimu, ne tik šalys kandidatės, bet ir šalys narės. Tai šiuo atveju šią poziciją mes ginsime ir šį ketvirtadienį, ir penktadienį Konvente. Lygaus atstovavimo. Atsakymas bus šiomis dienomis, t.y. ketvirtadienį ir penktadienį įvyksiančiuose Konvento posėdžiuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad dar buvo pageidaujančių klausti, bet neabejotinai dar turėsime progų aptarti šią tematiką, tai bus tęstinis procesas visus šiuos metus. Ačiū, gerbiamasis Andriukaiti.

Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau padaryti 10 min. pertrauką, tuomet pereitume prie Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų. Pertrauka iki 17.10 valandos.

Pertrauka

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas Nr.IXP-1458 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, po to pereisime prie darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo. Vyksta registracija. Kol vyksta registracija, aš kviečiu į tribūną žemės ūkio viceministrę ponią D.Miniataitę. Svarstome – Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą Nr.IXP-1458, tai yra su integracija į Europos Sąjungą susijęs klausimas. Vyriausybės teikiamas projektas, pateikimo stadija. Gerbiamoji viceministre, prašom.

D.MINIATAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi žemės ūkio ministras J.Kraujelis yra išvykęs į Briuselį, tai turiu Vyriausybės pavedimą pateikti Seimui svarstyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas parengtas vykdant Vyriausybės 2001–2004 metų programą bei Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Įstatymo koncepciją Vyriausybės patvirtinto 2001 m. sausio 25 d., o šių metų kovo 8 d. Vyriausybė pritarė minėto įstatymo projektui.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas bus pagrindinis žemės ūkio sektorių reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis pagrindinius žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo bei įgyvendinimo principus. Tai sudarys prielaidas faktiškai dviejų pagrindinių ramsčių priemonėms įgyvendinti. Pirmiausiai turime omenyje, kad stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu bei narystės laikotarpiu, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikės įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos rinkos reguliavimo priemonių sistemą, tai yra kvotas, gamybos apimtis, kokybės reikalavimus, tiekiant produktus į rinką, bei reglamentuoti kaimo plėtrą pagal Europos žemės ūkio garantijų bei vystymo fondo nuostatas.

Įstatymo projekte yra apibrėžiamos valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos ir kontroliuojamos žemės ūkio veiklos sritys, nustatomos atsakingų institucijų kompetencijos ribos, įtvirtinamos nuostatos dėl efektyvios žemės ūkio rinkos reguliavimo sistemos sukūrimo.

Yra numatomos rinkos reguliavimo priemonės bei kitos priemonės. Čia turima mintyje gamybos kvotos, interventiciniai pirkimai, kitos intervencinės priemonės, eksporto skatinimas, prekybos režimai ir pan. Taip pat yra įgyvendinamos nuostatos dėl ekologinio žemės ūkio reguliavimo. Ypač nauja ir svarbu yra įstatymo skirsniai, reglamentuojantys kaimo plėtrą pagal Europos Sąjungos žemės ūkio garantijų ir plėtros fondo nuostatas. Taip pat numatomi paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai šaltiniai ir kryptys. Siekiant užtikrinti efektyvų paramos lėšų administravimą, sudaromos teisinės priemonės sukurti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, be kurios, kaip žinome, negalėsime mokėti ūkininkams tiesioginių išmokų. Įstatymo projekte taip pat reglamentuojamas visuotinis žemės ūkio surašymas, nustatomi ūkio apskaitos duomenų tinklo ir žemės ūkio produkcijos rinkos informacinės sistemos kūrimo pagrindai bei funkcionavimas.

Įstatymo projektas suderintas su Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir pagrindinės žemės ūkio kaimo plėtros teisės aktų nuostatomis ir atitinka tarptautinius mūsų šalies įsipareigojimus. Šis projektas buvo derinamas su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais ir Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje gruodžio 7 d. projektui iš esmės buvo pritarta. Taip pat rengiant buvo diskutuojama ir konsultuojamasi su kitomis interesų grupėmis. Rengiant projektą taip pat konsultuotasi su užsienio ekspertais, teigiamos išvados buvo gautos iš Europos Sąjungos komisijos Žemės ūkio direktorato. Taip pat buvo atsižvelgta ir į kitų šalių kandidačių patirtį šioje srityje, būtent Lenkijos, taip pat į patirtį kitų Europos Sąjungos šalių narių – Vokietijos, Danijos, turinčių tokį pagrindinį žemės ūkio įstatymą. Reikia priminti, kad Estijoje toks įstatymas jau įgyvendinamas, Latvijoje tokio pobūdžio įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Minėtas įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2003 m. sausio 1 d., nes per likusį laikotarpį iki šios datos Vyriausybė paskirs įgaliotąsias institucijas ir priims teisės aktus, reikalingus įstatymo nuostatoms įgyvendinti, kurie faktiškai jau yra išvardyti Lietuvos žemės ūkio derybinėje pozicijoje. Įstatymas galios stojimo laikotarpiu, bet pagrindinės jo nuostatos galios ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Įstatymui įsigaliojus, bus pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos besikuriantiems ūkininkams įstatymas. Papildomo finansavimo šio įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus, finansavimas vykdant žemės ūkio maisto produktų rinkos reguliavimą bei kaimo plėtrą bus nustatytas bendra tvarka kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Tiek trumpai. Teikiu jums svarstyti šio įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Septyni Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis – M.Pronckus. Ruošiasi V.Rinkevičius. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji viceministre, žinoma, reikia sveikinti šio projekto pasirodymą Seime, tačiau yra daug abejotinų dalykų. Pavyzdžiui, imkime 7 straipsnį. Yra žodelis “gali”. Tai jeigu remtis tuo žodeliu, tai galima mokėti tiesiogines išmokas ir kompensacijas, galima nemokėti, galima vykdyti intervencinius pirkimus, galima nevykdyti, galima skatinti eksportą, galima ir neskatinti. Kitaip tariant, Vyriausybė nusiplauna bet kokią atsakomybę už tų dalykų darymą, o jeigu jų nebus, tada ir žemės ūkio būklė bus, atsiprašant, tokia pat kaip ir dabar.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš manyčiau, kad ta pastaba, aišku, gali sukelti tam tikrų abejonių, bet aš norėčiau priminti, kad šis žodis yra įdėtas tam, kad jeigu mes kalbame apie stojimo į Europos Sąjungos laikotarpį, iš tikrųjų mūsų Vyriausybė pagal finansines galias gali nuspręsti, kokias priemones taikyti, kokių netaikyti. O kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, šios nuostatos bus numatytos Europos Sąjungos reglamentu. Jos bus privalomos Lietuvai, tada automatiškai jų nuostatos bus perkeliamos ir mes jas turėsime vykdyti. Todėl, atsižvelgdama į finansines galias, aišku, Vyriausybė gali nuspręsti, kurias iš šių priemonių taikyti arba netaikyti, nes, kaip žinoma, visą laiką trūksta lėšų visoms priemonėms taikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamoji viceministre, perskaičius įstatymo projektą galima būtų jį išdėstyti vienu straipsniu ir vienu sakiniu – “Visas šio įstatymo nuostatas nustato Lietuvos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija” nes nuoroda visuose straipsniuose yra tokia, kad viską nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Aš suprantu, kad mes kol kas nežinome Europos Sąjungos visų reikalavimų ir visų sąlygų žemės ūkiui, mūsų finansavimo ir visa kita, gal mes per daug skubame, nes praktiškai nežinome, kaip bus sprendžiami visi šie dalykai. Jis yra labai aptakus ir labai abstraktus. Faktiškai nieko nėra konkretaus. Viską nustatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tai gal palaukime, kai mes turėsime daugiau informacijos ir žinosime, kaip mes galėsime iš tikrųjų tvarkyti savo žemės ūkį, kokios bus Europos Sąjungos sąlygos, ką mums leis daryti, o tada priimtume? Atrodytų daug rimčiau, nes, palyginti su buvusiu Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymu, šis atrodo dar nevisiškai subrendęs.

D.MINIATAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti taip, iš tikrųjų jūs visiškai teisus, nes daugeliu atveju mes įstatyme nurodėme, kad Vyriausybė įgalios vykdyti tam tikras funkcijas tam tikras institucijas. Mūsų supratimu, rašyti į įstatymą konkrečių institucijų pavadinimus nebuvo tikslinga, nes, kaip žinome, labai dažnai keičiasi ir dar per stojimo procesą būtent iki 2004 metų šie dalykai gali keistis. Bet, jeigu pažiūrėsime, kas numatyta šiandien, mes šią institucijų struktūrą, sistemą jau faktiškai turime. Ta struktūra ir sistema yra išdėstyta kaip mūsų veiksmų planai, kurie yra sudėtinė Europos Sąjungos žemės ūkio derybų pozicijos dalis. Todėl šiandien yra visiškai akivaizdu, kokios institucijos ką įgyvendins ir kokias funkcijas vykdys. Todėl aš manau, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, būtent iki kitų metų sausio 1 dienos, mes tikrai galėsime konkrečiai Vyriausybės nutarimais įvardyti institucijas. Kai kurios jau, pavyzdžiui, Nacionalinio mokėjimo agentūra, jau šiandien aišku, kokias funkcijas vykdo, bet, kaip žinome, atsiradus tiesioginėms išmokoms, nacionalinei paramai, jos funkcijos plėsis, todėl keisis funkcijos. Taigi manome, kad netikslinga į įstatymą įrašyti konkrečių institucijų pavadinimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Baura. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

A.BAURA. Gerbiamoji viceministre, Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projekto pateikimas Seime laukiamas Lietuvos žemdirbių dokumentas, kuris turėtų tapti pagrindiniu žemės ūkio sektorių reglamentuojančiu teisės aktu. Kadangi teikiamo įstatymo projekto 11 straipsnis reglamentuoja žemės ūkio ir maisto produktų eksportą ir importą ir turint omenyje tai, jog visas įstatymas įsigalios, kaip kad jūs minėjote, nuo kitų metų sausio 1 d., noriu jūsų paklausti. Ar realios Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos galimybės apsaugoti šalies žemdirbius nuo šiais metais plūstančios iš užsienio šalių pačios prasčiausios mėsos, o tai sudaro galimybes perdirbimo įmonėms gerokai sumažinti Lietuvos žemdirbių užaugintų gyvulių supirkimo kainas. O gal reikalingi tokie sukrėtimai, kaip pernai buvo su kempinlige, kai uždarius sienas faktiškai visus metus gyvulių augintojams kainos buvo tikrai pusėtinos.

D.MINIATAITĖ. Noriu pasakyti, kad kokybės reikalavimai… Mes esame pasirašę laisvos prekybos sutartis ir kitokius prekybinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuos mes turime arba vykdyti, arba inicijuoti jų pakeitimą. O tai, ką jūs kalbate, pigi nekokybiška žaliava arba produktai, tai konkrečiai šiuos reikalavimus tiekti rinkai šiuo metu reglamentuoja ne vien tik minėtas įstatymas arba reglamentuos ne tik šis įstatymas, reglamentuoja ir kiti produktų saugos įstatymai, daugelis Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymų. Aš manau, kad mes turime pakankamai teisės aktų, kuriais galėtume reglamentuoti nekokybiškų produktų importą, bet reikėtų pažiūrėti, iš kur tas importas atsiranda. Daugeliu atveju mes turime pripažinti, kad yra ne tik legalus importas, yra dalis ir nelegalaus importo. Ir, kaip jūs suprantate, šios importo dalies šis įstatymas negali reglamentuoti, nes tai yra kitų įstatymų dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas, ruošiasi P.Jakučionis.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, įstatymas turbūt geras, bet pinigų nematyti. Mes esame priėmę daug gražių strategijų, kur visas Seimas yra balsavęs. Duok Dieve, kad šis dokumentas neliktų vien strategija. Tai mano klausimas – pinigai. Jūs rašote aiškinamajame laiške, kad lėšų suma kiekvienais metais bus nustatoma savivaldybių ir valstybės biudžetuose. Jausdama, jog Lietuvos žemės ūkiui reikės konkuruoti su Europos Sąjungos rinkos spaudimu ir kartu daryti reformas, panaudoti Europos pinigus, kaip jūs manote, koks bus kitų metų žemės ūkio finansavimas pagal šį įstatymą? Ar jis bus toks, kaip šiais metais, jau treti ar kelinti metai mažėjantis, ar Vyriausybė imsis kokių nors papildomų finansinių injekcijų žemės ūkiui? Tai vienas klausimas.

Antras. Aš norėčiau klausti dėl Kaimo plėtros tarybos. Ar čia europinis modelis ir ar jūs manote, kad ši visuomeninė organizacija galės pasiūlyti tai, ką priimtų Seimas ir Vyriausybė? Labai skeptiškai žiūriu.

Ir trečiasis dalykas, grūmojant ponui G.Steponavičiui. 30 straipsnis. Ar jums nebaisu? Asmenys, nevykdantys šio įstatymo, bus patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ar kaip ten formuluojama? Ar ne kraupi formuluotė?

D.MINIATAITĖ. Asmenys, pažeidę reikalavimus, atsako įstatymų numatyta tvarka. Aš manau, tai pakankamai aptaki ir normali formuluotė.

Dėl papildomo finansavimo. Be abejonės, aš ne finansų ministrė ir ne premjeras ir negaliu jums prižadėti, kad kitais metais tas finansavimas bus didesnis ar mažesnis. Aš manau, kad jis tikrai bus ne mažesnis, nes tikrai, ką jūs paminėjote, yra tiesa, poreikiai auga, ir konkurencinis spaudimas jau dabar jaučiamas, nes mes įgyvendiname laisvos prekybos sutartis ir tikrai ūkininkams reikia tos paramos. Aš manyčiau, kad šis įstatymas, kaip aš minėjau, nepareikalaus kokio nors papildomo finansavimo, nes priemonės, kurios reglamentuojamos šiame įstatyme, numatomos, kuriomis gali būti reguliuojama rinka, ir šiandien yra įgyvendinamos. Aš sutinku, kad tų priemonių įgyvendinimas ir parama neatitinka Europos Sąjungos lygio, nes mes neturime tiek lėšų, bet vis tiek savo esme ir savo prasme jos atitinka Europos Sąjungos turinį. Aš manau, kad tai palengvins pamažu perimti bendrosios žemės ūkio politikos pagrindines nuostatas. O dėl finansavimo, aš manau, kad vėlgi reikėtų mums maksimaliai išnaudoti SAPARD galimybes. Mes suprantame, kad yra tam tikrų problemų, bet reikia tas problemas spręsti.

Dabar dėl Kaimo plėtros tarybos. Tiesiog man sunku pakomentuoti. Aišku, galime žiūrėti skeptiškai. Ko labiausiai pasigendama Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą? Tai koordinacijos ir bendrų veiksmų koordinavimo tarp atskirų institucijų. Reikia tikėtis, kad ši taryba iš tikrųjų bus tas organas, kuris išspręs šią problemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų taip pat nori paklausti Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, iš tikro įstatymo projektas yra gražiai pavadintas – Žemės ūkio ir kaimo plėtros, bet įsigilinęs aš nelabai randu pačios kaimo plėtros. Čia 90% ar daugiau kalbama būtent apie žemės ūkio veiklą, o kaimo plėtra apima daug platesnę veiklą: ir žuvininkystė, ir miškininkystė, ir turizmas, ir kiti dalykai – apie tai čia iš viso nekalbama – ir trihektarininkų likimas, ir žemės savininkų, kurie žemės nenaudoja, patys nedirba. Kyla toks klausimas, kad kaimo plėtra – tai turėtų būti ir alternatyvios darbo vietos, ir infrastruktūros plėtimas, to čia taip pat pasigendama. Galbūt bus kiti kokie nors teisės aktai dėl šių mano išvardytų subjektų?

D.MINIATAITĖ. Iš tikrųjų jūs labai gerai pastebėjote: 90 ir 10%, būtent toks šiandien santykis egzistuoja Europos Sąjungoje, kada mes kalbame apie žemės ūkio garantijų ir plėtros fondą. 90% fondo lėšų eina rinkai reguliuoti, t.y. subsidijos, intervencija, kvotos ir t.t., ir tik 10% yra skiriama kaimo plėtrai. Į tokią Europą mes einame, deja, ir toks yra santykis. Kas konkrečiai įstatyme yra numatyta dėl kaimo plėtros? Visa tai, ką jūs paminėjote, iš tikrųjų Europos Sąjungoje reglamentuoja 1999 metų reglamentas 1257. Ketvirtajame skirsnyje “Kaimo plėtra”, 15 straipsnyje, aš manau, jūs rasite visa tai, ką ir išvardijote. Čia ir alternatyvi veikla, ir infrastruktūros plėtra, ir ankstyvas išėjimas į pensiją, ir visos kitos sritys, kurios tiesiogiai nesusijusios su rinkos reguliavimu. Aš manau, kad šioms sritims, jeigu šiandien pažiūrėtume specialią kaimo rėmimo programą, yra pakankamai daug skirta dėmesio, taip pat ir SAPARD programoje yra dvi priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su šių dalykų įgyvendinimu. Aišku, ateinant Europos Sąjungos struktūrinėms lėšoms, bus skiriamas dar didesnis dėmesys alternatyviai veiklai, nes ūkių struktūra, 2-3 ha, net ir 10 ha ūkis tikrai negalės atlaikyti Europos Sąjungos vidaus rinkos konkurencijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū, jau paklausė mano klausimą. Nuomonės visiškai sutapo, nes tos alternatyvios veiklos aš čia nematau. Būtų visai ne pro šalį, jeigu ji būtų tiksliau įvardyta, nes jeigu pasigedo du Seimo nariai, gal ir daugiau kas norėtų, kad būtų tiksliau įvardyta. Ačiū.

D.MINIATAITĖ. Žinoma, atsižvelgsime į tai.

PIRMININKAS. Jūsų būtų koks nors komentaras?

D.MINIATAITĖ. Aš manau, kad paprasčiausiai alternatyvi veikla yra šiek tiek kitaip reglamentuojama, mes konkrečiai panaudojome būtent reglamente numatytas programų nuostatas, kokios programos yra finansuojamos pagal reglamentą 1257. O ta alternatyvioji veikla yra gerokai platesnė, ji pereina ir prie agrarinės aplinkosaugos, ir prie kitų programų. Bet turime minty jūsų šią pastabą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamoji pranešėja, skaitau aš, pavyzdžiui, kas yra žemės ūkio produktai. Cituoju: “…pagaminti, apdoroti ar perdirbti gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės, žvėrininkystės produktai, neskirti žmonių mitybai ar neparuošti žmonėms vartoti”. Imu iš avilio medų. Jis pradėjo varvėti, nes pažeidžiau užvakavimą, ir paimu. O pagal 30 įstatymą (atsakau pagal šį įstatymą) jūs mane bausite? Bet čia tarp kitko, daug tokių perliukų šiame įstatyme. O dabar man aiškiai pasakykite, kaip žemdirbiams jūs skirstysite pieno, mėsos, kopūstų, burokų, cukrinių runkelių, morkų kvotas, kad aš žinočiau, ar reikės man prie savivaldybės Agrarinės tarnybos iš vakaro užimti vietą ir prašyti, maldauti, ar bus kokia nors kita aiški, tvarkinga sistema?

D.MINIATAITĖ. Pirmiausia dėl kvotų. Iš tikrųjų burokų, kopūstų kvotų nėra. Yra trys produktai, kurie kvotuojami, t.y. pieno, baltojo cukraus kvota, krakmolo kvota. Šios kvotos bus administruojamos Nacionalinės mokėjimų agentūros pagal procedūras, kurios bus parengtos, ir, kaip žinome, pagal mūsų derybinę poziciją pieno kvota bus pradėta įgyvendinti nuo kitų metų balandžio 1 dienos, vadinasi, faktiškai po metų. Kaip tai bus? Dabar aktyviai dirba darbo grupė ir konkrečiai bus susitarta dėl skirstymo principų, bet, aišku, tie principai yra tokie, kaip yra Europos Sąjungoje, o Europos Sąjungoje kvotų dydžiai konkrečiam ūkininkui skiriami remiantis būtent referenciniu laikotarpiu, tai reiškia, kiek ūkininkas gamino šiais metais ar kitais metais. Priklausys nuo to, koks tai bus laikotarpis, ir tuo remiantis jam bus paskirta tokia kvota.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus, diskusija vyks komitete, taip pat svarstymo metu. Ačiū už klausimo pateikimą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje, svarstant šį įstatymo projektą, – G.Kniukšta. Prašom. Motyvai už.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jūsų klausimai rodo, kad Vyriausybė teikia labai svarbų įstatymo projektą. Bet juk prieš akis svarstymai komitetuose, kaip sakė gerbiamasis posėdžio pirmininkas. Ir aš manau, kiekvienas mūsų parodys iniciatyvą, juk iki šio įstatymo priėmimo dar yra daug laiko. Mano komentaras būtų labai trumpas. Šis naujas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas reikalingas dėl kelių priežasčių, bet pirmoji priežastis yra ta, kad žemės ūkio srities teisės normas būtina suderinti su Europos Sąjungos teise. Kita vertus, noriu pasakyti, kad šis įstatymas pirmą kartą šalies istorijoje kompleksiškai integruoja žemės ūkio ir kaimo plėtros nuostatas. Siūlau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar išklausę kalbą dėl balsavimo motyvų, galėtume šiam su Europos integracija susijusiam įstatymui pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Pradedame svarstymo procedūrą. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomais – Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetus. Preliminarią svarstymo datą numatyti gegužės 2 dieną. Ar tiktų tokia svarstymo eiga? Nesant prieštaraujančių, apsisprendėme dėl tokių komitetų bei svarstymo preliminarios datos.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektas Nr.IXP-1459 ES (pateikimas)

Kitas eilės tvarka klausimas (2-9), susijęs su Europos Sąjungos integracija – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-1459. Aš noriu pasakyti, kad tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymas. Klausimą pristato Žemės ūkio viceministras ponas J.Panamariovas. Kviečiu jus į tribūną.

J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė beveik prieš savaitę savo nutarimu pritarė įstatymo projektui ir pavedė mūsų žemės ūkio ministrui pateikti šį įstatymą Seimui svarstyti. Deja, ministras išvykęs į Briuselį, tarnybinė komandiruotė, todėl ši garbinga misija tenka man.

Kaip žinote, beveik prieš 9 metus buvo priimtas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, kuris galioja. Tačiau praėjus 9 metams įvyko esminių pakeitimų teisinėje bazėje, be to, buvo priimtas Civilinis kodeksas. Vyriausybė savo nutarimu dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo pavedė pataisyti galiojantį Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Žemės ūkio ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ne tik šios ministerijos darbuotojai, bet ir Žemės ūkio rūmų, kooperatyvų, asociacijų, Žemės ūkio universiteto atstovai.

Buvo parengtas projektas, kurio rengėjams buvo iškelti tokie pagrindiniai tiksliai ir uždaviniai. Jų buvo trys. Pirmasis uždavinys buvo suderinti Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso II knygos 2 dalies nuostatomis. Antrasis uždavinys. Pašalinti kooperatinių bendrovių įstatymo prieštaravimus pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 43 straipsnio reikalavimus dėl steigimosi laisvės, nes galiojančiame įstatyme buvo nuostata, kad steigėjai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai ar juridiniai asmenys. Ir trečia. Išspręsti galiojančių Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo praktinio taikymo problemas, suderinti šio įstatymo nuostatas tarpusavyje ir išdėstyti jas aiškiau įstatymo naudotojams.

Sprendžiant šiuos uždavinius ir siekiant išvengti Kooperatinių bendrovių įstatymo ir Civilinio kodekso normų kolizijos, dabartiniu įstatymo projektu siūloma Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatas pakeisti ir patikslinti atsižvelgiant į Civilinio kodekso II knygos 2 dalies normas. Patikslintos nuostatos, reglamentuojančios kooperatinių bendrovių steigėjus, steigimo dokumentus, jų turinį, taip pat nuostatos, reglamentuojančios procedūras bei reikalavimus kooperatinėms bendrovėms steigti, registruoti, reorganizuoti ir likviduoti. Šalinant įstatymų prieštaravimus, kaip minėjau, pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 43 straipsnio reikalavimus dėl steigimosi laisvės, projekte numatoma, kad kooperatinių bendrovių steigėjais ir nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, ir ne tik Lietuvos.

Sprendžiant įstatymo praktinio taikymo problemas, tobulinama valdymo struktūra. Šalyje registruotos kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) faktiškai turi valdymo organą, administraciją, kuri iki šiol galiojančiame įstatyme nėra numatyta. Todėl siūloma šią nuostatą įteisinti. Be to, projekte tikslinama valdymo organų kompetencija, jų sudarymo ir darbo tvarka, nustatomos esminės valdybos ir administracijos vadovo funkcijos, tikslinama narių susirinkimų ir organizavimo tvarka. Taip pat siūloma pataisų, susijusių su aiškesniu santykių reglamentavimu, priėmimu į kooperatinės bendrovės narius, narystės, jos pasibaigimo pagrindų, sąlygų ir tvarkos nustatymu, atsiskaitymu, pasibaigus narystei, pajamų disponavimu. Tobulinama įstatymo struktūra, siekiama suvienodinti vartojamas sąvokas.

Parengtas įstatymas atitinka Vyriausybės programą. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams. Priėmus projektą, keisti ar naikinti galiojančių teisės aktų, taip pat skirti papildomų lėšų nereikės, neigiamų pasekmių nenumatoma. Rengėjų grupė, rengdama šį įstatymą… Vyriausybė priėmė. Pateikta visai nauja įstatymo redakcija, nes iš 22 straipsnių, buvusių įstatyme, nėra nė vieno straipsnio, kuris nebūtų tikslinamas arba papildomas. Iki šio laiko galiojęs įstatymas suvaidino didelį vaidmenį respublikos kooperacijos gyvenime. Dėl įdomumo galiu pasakyti. 1993 m., priėmus šį įstatymą, buvo įsteigtos 3 kooperatinės žemės ūkio bendrovės, arba kooperatyvai, kurie jungė 48 asmenis, dabar respublikoje yra apie 400 kooperatyvų, kurie jungia apie 13 tūkst. narių. Manome, kad šis, nors ir didelis, jeigu skaičiuotume, tai šimtąkart augimas per 9 metus, bet jis neatspindi, augimas turi vykti spartesniais tempais. Nenoriu kartoti to, kas parašyta aiškinamajame rašte. Teikiu įstatymą ir prašau gerbiamųjų Seimo narių pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, noriu informuoti, kad yra gautos Teisės departamento pastabos ir išvados dėl teikiamo įstatymo projekto. Taip pat noriu pasakyti, kad 5 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, įstatyme yra nuostatos dėl pajų dydžių, kad maksimalus pajus negali viršyti 10 minimalių pajų. Įvertinus situaciją Lietuvoje, kad yra didelės bendrovės… žemės ūkyje yra nemažai smulkesnių ūkininkų ir jeigu tik 10 kartų skirtųsi pajus, būtų sunku sukaupti reikiamą kapitalą, nes stambesnės, finansiškai stipresnės bendrovės negalės daugiau investuoti į kooperatyvą savo lėšų, įnešti pajų pavidalu. Ar nevertėtų šitą nuostatą pakeisti ir padidinti tarpą tarp 1-10, galbūt padaryti tarp 1 ir 100?

J.PANAMARIOVAS. Rengėjai, kurie rengė šį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad steigėjai, kurie steigia kooperatyvą, gali nustatyti minimalaus pajaus dydį, ir paskui tas 10 kartų, nustačius didesnį pajaus dydį, irgi darytų įtaką bendram dydžiui. Mūsų nuomone, jeigu yra toks pasiūlymas, galima jį svarstyti ir atsižvelgti į jūsų pasiūlymus. Nemanau, kad reikia nustatyti 100 kartų, bet padidinti galbūt ne 10, o 15 ar 20. Šį klausimą galima svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Pone pranešėjau, lieka pasidžiaugti teikiamu naujos redakcijos Kooperatinių bendrovių įstatymo projektu, kuris, tikėkimės, sudarys realias prielaidas kooperatiniam judėjimui šalyje suaktyvinti. Noriu jūsų paklausti, ar tai vienintelė priežastis, dėl kurios naujų kooperatyvų kūrimas iš esmės nevyksta? Ir ar šis naujos redakcijos įstatymas bus postūmis į teigiamą pusę?

J.PANAMARIOVAS. Kad bus postūmis į teigiamą pusę, mes norime tuo tikėti, bet jokiu būdu tai nėra vienintelė priežastis. Jeigu perskaitysite visą įstatymą, pamatysite, kad jis apima kooperacijos procesą visame šalies ūkyje. Šiuo atveju mes kooperaciją daugiau suprantame kaip kooperaciją žemės ūkyje. Jeigu žiūrėtume pagal bendrą vidaus produktą, tai kooperacija žemės ūkyje galėtų sudaryti ne daugiau kaip 10% kooperatyvų. Mūsų nuomone, galėtų būti daugiau paslaugų kooperatyvų, aptarnavimo arba kitokių kooperatyvų, kurie labiau suinteresuotų gyventojus įsitraukti į tų kooperatyvų veiklą. Aš norėčiau taip pakomentuoti. Bet tai nebus pagrindinis faktorius, kuris pakeis kooperacijos procesą iš esmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kniukšta.

G.KNIUKŠTA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žemdirbių visuomeninės organizacijos žemės ūkio kooperatyvą traktuoja kaip specifinį ūkininkų susivienijimą, kuris yra kuriamas tenkinti savo narių poreikius. Nurodoma, kad būtina narystės sąlyga – dalyvavimas kooperatinės bendrovės veikloje, naudojimasis jos paslaugomis. Ar, jūsų nuomone, galima suderinti Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą su žemės ūkio kooperatyvų specifika? Ir kartu pratęsiant šią mintį noriu paklausti, kaip jums sekėsi derinti šį įstatymo projektą su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis ir ar, jūsų nuomone, reikalingas atskiras žemės ūkio kooperatyvų įstatymo projektas? Ačiū.

J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis pirmininke, atsakydamas į jūsų klausimą turiu pabrėžti, kad darbo grupėje, kaip jau minėjau, kuri rengė šį įstatymo projektą, dalyvavo Žemės ūkio rūmų, kooperatyvų, asociacijų atstovai, šis projektas suderintas su Lietkoopsąjunga, suderintas su Pramonininkų konfederacija, kuri pateikė daug savo pasiūlymų. Tie visi specifiniai klausimai, žinoma, gali atsispindėti, bet manau, jie gali atsispindėti ir patvirtintuose kooperatyvų įstatuose. Rengiant šį projektą, manau, kad visus klausimus galima suderinti, juolab kad kol šis projektas atėjo iki Seimo, Vyriausybėje jis buvo ne kartą tobulinamas ir mes ieškojome kompromisų su Lietkoopsąjungos specialistais.

G.KNIUKŠTA. O dėl atskiro Žemė ūkio kooperatyvo įstatymo?

J.PANAMARIOVAS. Dėl atskiro Žemės ūkio kooperatyvų įstatymo. Mano manymu, tie visi klausimai, kurie atsispindi šiame įstatymo projekte, atsako į tuos klausimus, kuriuos kelia žemės ūkio darbuotojai. Tiesa, kai kurie specialistai, kurie specializuojasi toje srityje, mano, kad gali būti ir atskiras Žemės ūkio kooperatyvų įstatymas, nors mes pasaulio praktikoje ir toje pačioje Europoje, kurioje yra senos kooperacijos tradicijos, jos tęsiasi kelis šimtus metų, tokių pavyzdžių neturime. Iš tokių valstybių galima paminėti Daniją.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, man vis dėlto liko neaiškus vienas dalykas. Sakysime, prieš tai jūsų pranešėja pareiškė, kad kvota bus išduodama tam tikru periodu. Sakysim, 3 ūkininkai turėjo po 3 karves ir nutarė 10 jų sujungti į kooperatyvą. Vadinasi, jau jiems kvotą duos tik 30 karvių, bet toks ūkis yra nekonkurencingas kooperatyvas, jam reikia išsiplėsti. Kaip reikės pramušti tą papildomą kvotą?

J.PANAMARIOVAS. Aš, atsakydamas į šį klausimą, žinoma, turbūt detaliai negaliu atsakyti, bet iš esmės pas mus yra taip. Sakykim, yra baltojo cukraus kvota ir jeigu ta kvota didėja, tai 5% padidėjimo yra skiriama naujiems gamintojams. Jeigu mums, įstojus į Europos Sąjungą, bus nustatyta tokia pieno gamybos kvota, kokios mes esame užsiprašę (o mes prašome gerokai didesnės, negu mūsų projekte numatyta), aš manau, kad tos kvotos bus nustatytos pagal suvartojimą, o suvartojimas turėtų kilti, taigi jos turėtų būti peržiūrimos ir tas padidėjimas turėtų būti skiriamas naujiems gamintojams. Be to, aš manau, kad Europos Sąjungos valstybėse kvota jau yra prekė, kuri pas mus oficialiai neįteisinta, bet natūra tos esamos cukraus gamybos kvotos jau yra savotiška prekė. Ją vieni gamintojai parduoda kitiems ir moka už toną po 120 litų. Kaip bus, pamatysime, bet aš manau, kad klausimas taip spręstis. O kad išsilaikys ateityje 3 ar 10 karvių, manau, bus nustatyta… Man teko būti Švedijoje, tai ten optimaliausia karvių banda yra 65 karvės. Sako, Prancūzijoje dominuoja 35 karvių bandos. Mes pradedame remti nuo 5 karvių. Mes irgi norime daugiau, bet manau, reikia atsižvelgti į mūsų specifiką. Ūkininkai, kurių žemės plotas nedidelis, ateityje, matyt, turės vidutiniškai 30 karvių bandas. Atitinkamai turės būti kooperuojamos ir tos kvotos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už jūsų pateikimą. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėkoju. Ar pateikimo stadijoje dėl balsavimo motyvų, norint kalbėti tik už, galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą: pagrindiniu komitetu skirti Kaimo reikalų komitetą, papildomu – Ekonomikos komitetą. Preliminarią svarstymo datą numatyti balandžio 23 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Prieštaravimų nesant, apsisprendžiame dėl tokios svarstymo tvarkos.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1157(2) (pateikimas)

Dabar norėčiau pasiūlyti svarstyti 6 rezervinį klausimą. Tai yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1157. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Pateikimo stadija.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pristatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Projekto esmė ta, kad Respublikos teismuose teisėjai, prokuratūros pareigūnai, nors ir davę priesaikas, negali susipažinti bylose, kurias jie nagrinėja, su medžiaga, laikoma valstybės paslaptimi. Jeigu pasirodo, kad ta medžiaga atsiranda tiesiog teismo metu, tenka keisti teisėją, jeigu jis neturi leidimo dirbti su valstybės paslaptimis. Mūsų nuomone, tai yra nelabai teisinga. Teisėjai yra prisiekę, prokurorai taip pat pasirašę tam tikrus pasižadėjimus ir davę priesaikas. Todėl, mūsų nuomone, reikėtų papildyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnį, kuris leistų Lietuvos Respublikos teismų teisėjams, Prokuratūros prokurorams pagal pareigas turėti teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja naudotis nagrinėjant ir tiriant bylas bei sprendžiant kitus jų kompetencijai priskirtus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius norėtų paklausti, ir tai yra vienintelis pageidaujantis.

A.GRICIUS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jeigu mes, Seimo nariai, norime susipažinti su dokumentais, kurie turi tam tikrą slaptumo grifą, mes pildome tam tikras anketas. Tie Seimo nariai, kurie nenorėjo, kaip jūs žinote iš istorijos, nepildė jų, neturėjo teisės susipažinti su slaptais dokumentais. Mes lyg ir iškeliame prokurorus ir teisėjus į aukštesnį lygį, kad jie a priori gali tuos dokumentus žiūrėti. Aš manau, kad tvarka turi būti ta pati. Tai pirma klausimo dalis.

Antra klausimo dalis yra ta, kad turėtų būti ribojamas priėjimas prie slaptų dokumentų… kuris tiesiogiai susijęs su byla. Turėtų būti aiškiai pasakyta, kad tiktai tie dokumentai, kurių reikia tai bylai. Ačiū.

A.SAKALAS. Jūs esate absoliučiai teisus. Skirtumas tarp Seimo narių ir teisėjų yra tas, kad Seimo nariai gali susipažinti su visais slaptais dokumentais, jeigu turi leidimą, gali susipažinti su visais valstybės dokumentais, pažymėtais grifu “slaptai” ar skirtais valstybiniam naudojimui. Teisėjams to nereikia. Teisėjai ir prokurorai turėtų susipažinti tik su tais dokumentais (tai jūsų antrasis klausimas), kurie yra nagrinėjami byloje, nuo kurių priklauso, ar apkaltinti pilietį, ar jį išteisinti. Tiktai taip. Jeigu to nėra, pavyzdžiui, dabar šnipinėjimo byloje. To šnipo, kurį pagavo ponas M.Laurinkus, proceso negali būti Kaune neįforminus šio slaptumo. Manau, kad teisėjams yra kita procedūra. Jie turėtų turėti teisę susipažinti su dokumentais, o visi kiti, jeigu yra reikalas, turėtų rašyti pasižadėjimus, kad tą paslaptį išsaugos. Be to, teismo posėdžiai gali būti uždari, jeigu valstybinės paslapties dokumentai juose nagrinėjami.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, projekte ne taip parašyta. Pažiūrėkite, ten yra parašyta, kad jis apskritai gali susipažinti su slaptais dokumentais.

A.SAKALAS. Ne, projekte yra ne taip parašyta, bet projektą bus galima pataisyti taip, kaip jūs norite. Čia turima galvoje, kad tiktai su tais dokumentais, kurie tiesiogiai susiję su bylos šalimis. Bet jokiu būdu ne su visais kitais dokumentais, su kuriais norėtų susipažinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančiųjų nėra. Aš dėkoju už jūsų pateikimą. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Aš klausčiau, ar po pateikimo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Taip pat norėčiau paminėti, kad Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bei preliminarią svarstymo datą numatyti šių metų balandžio 23 dieną. Ar priimtina tokia svarstymo procedūra? Prieštaraujančių nėra. Pritarta tokiai svarstymo procedūrai.

Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1360*. Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1395(2*) (svarstymas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Tai 2-10a, 2-10b klausimai – Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas bei jį lydintis įstatymo projektas. Aš klausčiau, ar būtų galima prašyti, kad komitetai pateiktų išvadas dėl abiejų įstatymų projektų kartu? Balsuosime atskirai, išvadas pateiksime atskirai. Eilės tvarka Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą ir padarė tokias išvadas. Turiu pasakyti, kad šį įstatymo projektą pateikė Vyriausybė. Teisės departamentas nustatė, kad šis įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė šį projektą atmesti, tačiau komitetas pritarė Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui. 6 balsavo už, 2 – prieš ir susilaikė 1. Komitetas siūlo sujungti šį projektą su projektu Nr.IXP-1395 ir nustatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2002 m. balandžio 1 dieną.

Projektą Nr.IXP-1395, taip pat dėl 69 straipsnio pakeitimo ir papildymo. komitetas irgi apsvarstė ir pritarė pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: 5 balsavo už, 2 – prieš ir 2 susilaikė. Turbūt tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kviečiu papildomo komiteto išvadą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 69 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Kad nesusipainiotume, projekto Nr.IXP-1360.

Galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojams, paskirtiems eiti pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos su darbu užsienyje susijusios išlaidos, (...) bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams, įvaikiams, išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikyti. Šios kompensacijos traktuojamos kaip kitos (noriu pabrėžti) išlaidos. Tai yra jos nėra Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio sudėtinė dalis. Pagal įstatymo 31 straipsnio 1 dalį darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Todėl reikėtų keisti ne galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, o Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr.1235 “Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos”, kuriame yra nustatyti minėtų kompensacijų dydžiai.

Antras dalykas. Įstatymas sudarytų precedentą svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo pereinamojo laikotarpio darbo užmokesčio nuostatų taikymą kitiems valstybės tarnautojams.

Dar norėčiau papildyti. Komitetas bendru sutarimu tokiam dalykui pritarė. Man labai keista pagrindinio komiteto išvada, kad pritaria mūsų išvadoms, o iš principo joms nepritaria. Aš atkreipiu dėmesį, kolegos, kokia yra problema dėl atašė ir kitų darbuotojų diplomatinėse misijose, todėl tas pakeitimas tikrai bus precedentas, kad atsirastų kitų institucijų tarnautojų kreipimaisi keisti šio įstatymo nuostatas, būtent šio straipsnio. Ne paslaptis, kad kai mes svarstysime trečią įstatymą, ne šiuos du, o kitą, prasidės griūtis, kuri išbalansuos darbo apmokėjimo tvarką valstybiniame ir biudžetiniame sektoriuje.

Dabar noriu pateikti išvadą dėl kito projekto, t.y. projekto Nr.IXP-1395. Esmė yra ta, kad šiuo įstatymu bandoma pakeisti darbo apmokėjimo formulę. Formulę, kuriai buvo pritarta po labai sunkių diskusijų, mes norime pakeisti. Liaudiškai kalbant, mes norime sumažinti darbo užmokesčio mažinimą kai kuriems tarnautojams valstybės institucijose, todėl iš tos formulės išbraukėme tam tikrus priedus ir “prikabinome” prie formulės. Komitetas siūlė pagrindiniam komitetui daryti svarstymo pertrauką ir prašyti Vyriausybės pateikti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį įstatymui įgyvendinti. Aš suprantu, kad šiandien visi sako, mes turime rezervą ir iš to rezervo mokėsime. Bet ateis kiti biudžetiniai metai ir šioje salėje mes turėsime didinti valdymo išlaidas. Todėl komitetas tokiems dalykams nepritaria, kaip visada nepritarė tam tikrų sutarimų, kurie yra sunkiai pasiekti Seime, išbalansavimui, kuris turės įtakos ateityje darbo užmokesčiui būtent valstybės ir savivaldybių lygmeniu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pageidaujančių dalyvauti diskusijoje Statuto numatyta tvarka užsiregistravusių nėra. Svarstant pirmąjį įstatymo projektą Nr.IXP-1360 dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas – prieš. Pirmasis – kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl abiejų, nes jie tarpusavyje susiję ir čia ne visai taip yra, kaip Socialinių reikalų komiteto pirmininkas pasakė. Pakeičiant dėl diplomatų, tai kaip tik čia atlyginimas yra mažinamas, nes pagal naująjį įstatymą ir pagal Diplomatinės tarnybos statutą Vyriausybė turi nustatyti tuos priedus, o kartu su priedais ir atlyginimas yra didesnis negu pačių diplomatų ambasadorių. Todėl pataisa būtina. Galima, žinoma, buvo pasakyti, ir teisingai buvo pasakyta, kad Vyriausybė galėjo pakeisti nutarimą, bet Vyriausybė pasiūlė kitą variantą, todėl buvo svarstomas šis variantas ir jis čia jokios sumaišties nesukelia. O dėl kito, taip pat dėl statutinių tarnautojų, ypač dėl policininkų, pagal tai, kad dabartiniu metu, pereinamuoju laikotarpiu, atlyginimai ne didinami, o tik mažinami, tai kaip tik paprastiems policininkams dėl to, kad į darbo užmokestį įskaitomos priemokos ir priedai, jų atlyginimas mažėja. Ir taip nedidelis atlyginimas paprastiems policininkams mažėja. Todėl šios pataisos yra reikalingos. Papildomų lėšų nereikės, nes diplomatinio korpuso tarnautojų atlyginimai mažės, o šitų atlyginimai nemažės, bus tokie, kokie buvo spalio 1 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš tik noriu pasakyti, kad, be jokios abejonės, šias kompensacijas dėl diplomatinėse tarnybose dirbančių asmenų buvo galima sutvarkyti Vyriausybės nutarimu. Vyriausybė galėjo tai puikiausiai padaryti, nepritariu iš viso tokiam dalykui, kad tai būtų svarstoma Seime. O šiaip tai vis dėlto, išklausius gerbiamojo A.Syso kalbą, manyčiau, kad reikėtų arba nepritarti tam įstatymo projektui, arba bent paprašyti pertraukos, kad pateiktų išvadas pati Vyriausybė. Gal ji apsispręstų ir rastų kitą būdą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deja, mes turėtume visų pirma balsuoti dėl pagrindinio komiteto siūlymo, jis siūlo pritarti teikiamam įstatymo projektui. Taigi dabar, gerbiamieji kolegos, registruojamės, tą senokai darėme, po to balsuosime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1360. Registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1360, ar pritariame, ar nepritariame jam po pateikimo. Prašom balsuoti.

22 – už, 6 – prieš, susilaikė 12, po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Dabar dėl kito to paties straipsnio įstatymo projekto Nr.IXP-1395 dėl balsavimo motyvų – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš čia šiuo atveju taip pat pritarčiau, kad reikalinga pertrauka, kaip siūlo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, kad Vyriausybė įvertintų, kiek papildomai lėšų čia prireiks, jeigu tokių prireiks. O apskritai noriu pasakyti labai neigiamą nuomonę dėl to, ką aš jau minėjau svarstant iš karto, kai buvo kalbama apie atidėjimą, mažinimą, paskui staigų sumažinimą valstybės tarnautojų atlyginimo koeficiento. Na, kolegos, valstybės tarnautojai – tokie pat žmonės, kaip ir bet kurie kiti, jie nėra eksperimentiniai triušiai, kuriems kas pusę metų, kas trys mėnesiai keičiama darbo apmokėjimo tvarka. Aš noriu priminti, kad dabartiniu metu mūsų komitetas jau apsvarstė ir pateikė išvadą, pagrindinis komitetas, matyt, jau taip pat apsvarstė naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją. Mes priimame straipsnio pakeitimą ir jis įsigalios nuo balandžio 1 dienos. Kiek aš žinau dabartinio vidaus reikalų ministro poziciją, ano įstatymo nauja redakcija turi įsigalioti ne vėliau kaip liepos 1 dieną. Kiek mes mėnesių turėsime naują apmokėjimo tvarką, kai vėl vieniems galbūt mažės, kitiems didės? Atsiprašau, šitaip su įstatymu ir su darbo apmokėjimu tikrai negalima elgtis. Mes jau pradėjome mūsų kadencijos metu nesolidžiai elgtis, kai atidėliojome ir nepriėmėme ryžtingų sprendimų, paskui tuos sprendimus įvairiai interpretavome ir keitėme. Atsiprašau, naujoji dauguma taip pat šioje srityje nė kiek nepasistūmėjo teigiama linkme.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai už. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Galima sutikti su ką tik kalbėjusiuoju dėl to, kad Seimas pats įsivėlė pareigybėms nustatinėdamas kategorijas. Iš tikrųjų pagal pareigybių aprašymą reikėtų, kad kategorijas nustatytų vykdomoji valdžia, taip dabar ir siūloma pagal naująją redakciją. Tačiau ta naujoji redakcija dar yra svarstoma, tikimasi, bus priimta, bet įsigalios nuo liepos 1 d., o nuo balandžio 1 d. bus įvedamas didesnis atlyginimų mažinimo koeficientas. Ir čia daroma tokia lengvata statutiniams tarnautojams, sakykim, paprastiems policininkams, kuriems mažės ir taip maži atlyginimai, nes jiems į darbo užmokestį įskaičiuojami priedai, kurie anksčiau buvo didesni, dabar jie mažesni, ir dėl to mažės jų dabar gaunamas atlyginimas. Taigi kad išvengtume iki liepos 1 d. tų dalykų, čia darbo užmokesčio sistema nesikeičia, tik mažėjimas sušvelninamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme po vieną kalbą dėl balsavimo motyvų už ir prieš. Svarstymo stadijoje Statutas nenumato daugiau galimybių, taigi, kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1395. Gerbiamieji kolegos, priimu pastabą. Registruokimės, yra keletas Seimo narių, atėjusių į salę, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1395, pritariame ar nepritariame jam po svarstymo.

22 – už, 4 – prieš, 10 susilaikė. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16, 27, 59 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1266(2*) (svarstymo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 2-11 klausimą Nr.IXP-1266. Svarstymo tęsinys. Šio įstatymo teikėja Vyriausybė. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą pateikti klausimą nuo tos vietos, kur esame sustoję.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritarus A.Rimo pasiūlymams Vyriausybės įstatymui, pagal kuriuos atsiranda naujos pareigybės vietoj kelių viceministrų, valstybės sekretorius, lieka sekretoriai ir lieka vienas viceministras politinio lygmens, buvo būtina daryti ir Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, nes reikia keisti pareigybes. Todėl gerbiamasis kolega A.Pulokas pateikė pasiūlymus, komitetas apsvarstė ir visiems A.Puloko pasiūlymams pritarė. Taip pat yra gautas Seimo Pirmininko pasiūlymas dėl pakeitimų. Komitetas iš esmės pritarė, tačiau ne visoms pareigybėms nustatė tokias kategorijas, kaip Seimo Pirmininkas siūlė, kai kurioms, vėliau galbūt ir pasakysiu, šiek tiek sumažino, kitoms pareigybėms paliko tą patį. Šiandien yra gauta ir daugiau pasiūlymų. Bet komitetas nespėjo jų apsvarstyti, nes šiandien ryte apsvarstė Seimo Pirmininko pasiūlymus, o tie pasiūlymai buvo įregistruoti vėliau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar jūs siūlytumėte šiandien tęsti šio klausimo svarstymą ir mėginti…

P.PAPOVAS. Taip, nes ketvirtadienį teikiamas priimti Vyriausybės įstatymas, o kadangi jie abu vienas su kitu derinasi, todėl būtina šiandien pritarti ir kartu priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Svarstymo stadija. Diskusijoje kviečiu kalbėti Statuto numatyta tvarka užsiregistravusį A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai pasistengsiu ilgai nekalbėti. Diskusijoje mane paskatino dalyvauti, ko gero, pavasariškai prasiveržęs mūsų Seimo narių kolegų dosnumas. Iš principo dosnumas geras dalykas ir toleruotinas, bet noriu atkreipti dėmesį. Šiuo atveju tas dosnumas daromas mokesčių mokėtojų sąskaita ir niekas kol kas neįvertino šio dosnumo kainos, o tai tikrai ne 4 Lt, kuriuos mes sunkiai sukrapštėme kiekvienam pensininkui Lietuvoje. Čia vieno skaičiaus pakeitimu vienam tarnautojui pridedame tiek, kiek padidinam 100 ar 200 pensininkų kartu paėmus. Noriu atkreipti dėmesį, kolegos Seimo nariai, kad įstatymo pataisos esmė, pirminė, yra visai kita. Pakeitus Vyriausybės įstatymą, keičiasi pavadinimai, šiek tiek keičiasi struktūra ir nieko nebuvo kalbama apie tai, kad tai pareikalaus papildomų išlaidų, kad bus keičiamas priedėlis, t.y. dydžiai, pagal kuriuos nustatomas atlyginimas. Tačiau darau išvadą, kad, ko gero, būtent šilto oro proveržis paskatino laviną pataisų. Kas man gali atsakyti, ar aš teisingai šiandien suprantu, kad Seimas ir Vyriausybė atsisako Valstybės tarnybos įstatymo ir Politikų, pareigūnų ir teisėjų įstatymo subalansavimo darbo užmokesčio srityje. To buvo siekta ilgu, kruopščiu metų darbu, kol buvo sudėlioti visi į lentynėles ir buvo numatyti tam tikri atlyginimai. Tas ilgai rengtas įstatymas paprasčiausiai, nors dešimt metų tęsiasi netvarka šioje srityje, dedamas į stalčių ir marinuojamas. Aš manau, kad tokie sprendimai, ekspromtu, greitai daromos tokios pataisos tikrai nedaro garbės Seimui, nes mes grąžiname visišką netvarką ir konkuravimą tarp atskirų institucijų ir žinybų. Valstybės tarnybos įstatymu ir Politikų, pareigūnų ir teisėjų įstatymu buvo siekiama, kad būtų subalansuota darbo apmokėjimo tvarka valstybinio ir biudžetinio sektoriaus. Todėl mano siūlymas – paskelbti moratoriumą priedėlių keitimams. Pirma aiškiai nuspręsti, ar mes atsisakome konceptualios darbo apmokėjimo tvarkos valstybėje, valstybiniame sektoriuje ir pradedame tampyti antklodę, kuri nelabai didelė, kiekvienas ant savo kojų? Pritardamas pačioms įstatymo pataisoms, tiems straipsniams, kurie būtini ir reikalingi, aš jokiu būdu negaliu pritarti ir siūlau nepritarti 1 bei 2 priedėlių koeficientų dydžių pakeitimams, nes mes neatsakėme į pagrindinį klausimą. Ar tikrai mes atsisakome tos darbo apmokėjimo tvarkos, kurią sunkiai pasiekėme anoje kadencijoje? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasiūlyti eilės tvarka svarstyti pataisas, kurios įregistruotos. Dėl vedimo tvarkos, matau, yra K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į tai, jog yra pasiūlyta daug pataisų, kurių ir komitetas nesvarstė, frakcijos vardu prašau šio įstatymo svarstymo pertraukos.

PIRMININKAS. Ar jūs galite patikslinti, iki kada siūlote pertrauką?

K.RIMŠELIS. Bent jau iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Tvarka. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas, kuris susijęs būtent su gana sudėtinga situacija, kai dabar tiek gautų pasiūlymų apsunkintų mums judėjimą į priekį. Komiteto pirmininkas P.Papovas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš vis dėlto prašyčiau kolegą komiteto narį, savo pavaduotoją atsiimti šį siūlymą. Yra dar du pasiūlymai dviejų Seimo narių, juos bus galima svarstyti priėmimo metu. O tie pasiūlymai, kurie pateikti, komitete išnagrinėti, jiems pritarta ir niekas čia nesitrukdo. O kitus pasiūlymus galima teikti priėmimui. Kitaip mes sujauksime ketvirtadienio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš suprantu, kad siūlymas buvo frakcijos vardu, o ne asmeniškas K.Rimšelio. Todėl turime registruotis ir balsuosime dėl pertraukos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Liberalų frakcijos siūlymo padaryti pertrauką iki artimiausio Seimo posėdžio. Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą. 14 balsų, ir tai yra daugiau negu gana, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinio vieneto dalyvavimo tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“ Kirgizijos Respublikoje“ projektas Nr.IXP-1390 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome 2-12 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos karinio vieneto dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Kirgizijos Respublikoje” projektas Nr.IXP-1390. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pateikti pagrindinio komiteto išvadą bei rengtis kolegą V.Simuliką papildomo komiteto išvadai.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos karinio vieneto dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Kirgizijos Respublikoje” projektą. Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui. Už – 11, susilaikė 2. Norėčiau tik papildyti, kad, kiek turime informacijos, karių išvykimas į misijos rajoną numatomas gegužės mėnesio pabaigoje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Papildomo komiteto – Užsienio reikalų komiteto – išvadą kviečiu pateikti V.Simuliką. Prašom.

V.SIMULIK. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos karinio vieneto dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Kirgizijos Respublikoje”, projekto Nr.IXP-1390. Komitete klausimą pateikė krašto apsaugos viceministras A.Gečas. Jokių pataisų nebuvo. 7 balsavo už, prieš, susilaikiusių nėra. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje pageidaujančių dalyvauti nėra. Ar svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Ne. Ar mes galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad galėtume šiandien pat priimti šį Seimo nutarimą? Prieštaraujančių nėra.

Pereiname prie priėmimo. Vienas vienintelis straipsnis, todėl dėl viso nutarimo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, pageidaujančių nėra. Registruojamės! Balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dėl nutarimo Nr.IXP-1390 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 22 – už, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas Nr.IXP-1390 priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-822 (pateikimas)

Svarstome 2-13 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos patvirtinimo”. Pateikimo stadija. Klausimą teikia Vyriausybė. Kviečiu klausimą pateikti vidaus reikalų viceministrą poną V.Bulovą.

V.BULOVAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų dėmesiui yra pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa. Projektas buvo parengtas vykdant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnį ir kitus dokumentus. Aiškinamajame rašte parašyta, kodėl viso to reikia. Aš gal bandysiu tai interpretuoti savais žodžiais, truputį kitaip.

Yra labai gera tradicija, kai daromos tokios ilgalaikės plėtros programos. Aš, aišku, norėčiau, kad tokia pati programa būtų parengta ir policijai, nes, turint tokią programą, pirmiausia ją sudarant, sistemos žmonės išanalizuoja galimybes, išanalizuoja, kokie yra tikslai, ką reikia pasiekti, ko reikia, kad tikslai būtų pasiekti, ir visa tai yra fiksuojama dokumente. Jeigu žiūrėtume į šią programą ir skirtume tuos pagrindinius tikslus, vienas iš pagrindinių tikslų yra valstybės sienos demarkavimas. Aiškiai galima skirti dvi dalis. Viena dalis, kuri yra fiksuota su Baltarusija, čia problemų nebus, tik laiko klausimas. Iš Baltarusijos pusės problemų taip pat nebus, nes jie taip pat gauna finansavimą iš Europos Sąjungos. Problemų bus su Rusija, nes neratifikuota valstybės sutartis, tačiau sudarant programą tai yra įvertinta.

Antroji funkcija, kurią reikės atlikti, yra Europos Sąjungos reikalavimai dėl būsimos išorinės sienos kontrolės. 2004 metais (visi mes tuo tikime) būsime Europos Sąjungos nariai, ir nuo to laiko mes jau turime garantuoti, kad išorinės sienos, tai yra sienos su Rusija ir Baltarusija, turi būti saugios. Kurį laiką dar funkcionuos ir valstybių sienos su Lenkija ir Latvija, kol nebus prisijungta prie Šengeno konvencijos. Šioje programoje yra numatyta daug priemonių: ir statyti stebėjimo bokštus, kurie jau iš dalies pastatyti ir bus statomi, įsigyti reikiamą techniką, įrengti valstybės sienos infrastruktūrą ir kitos priemonės.

Trečiasis tikslas, kurį būtų galima taip vadinti, yra žvilgsnis į šiek tiek tolesnę ateitį, kai bus panaikintos vidaus sienos tarp valstybių, tai yra sienos su Lenkija ir Latvija maždaug 2008 metais, dar galiojant šiai programai, jau turėtų tapti simbolinėmis. Jūros siena visą laiką išliks, ir problemų, tikimės, ateityje didelių nebus.

Dar vienas momentas – tai bendradarbiavimas, kuris taip pat šioje sutartyje atsispindi. Tas bendradarbiavimas šiuo metu buvo gana ribotas, o po paskutinių Lenkijos ministro vizitų ir gautų pažadų atrodo, kad tam tikrų poslinkių bus, ir vienas iš tų poslinkių – šią savaitę, penktadienį, yra atidaromas bendras konsultacinis postas, kur abiejų šalių pareigūnai galės operatyviai keistis informacija. Valstybės sienos apsauga jau kitais metais turėtų tapti profesionalia. Faktiškai net ir žaliajai sienai saugoti jau neturėtų būti naudojami šauktiniai.

Visos šios ir kitos priemonės yra įtrauktos į šią programą. Galbūt toje programoje svarstymo metu jūs ir pastebėsite kai kurių trūkumų. Aišku, gal kai ką gali tekti ateityje tobulinti, bet mūsų prašymas būtų, kad šią programą Seimas priimtų ir pritartų jos pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Keturi Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis buvo kolega J.Veselka. Jo nėra salėje. Tada V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Jeigu Rusija neratifikuos sienos sutarties, ką mes tada darysime? Mes dabar programas tvirtiname, bet kaip elgsimės tokiu atveju? Antras dalykas. Išorinė Europos Sąjungos siena labiausiai rūpi Europos Sąjungai, ir programą finansuoti labiausiai turbūt turėtų Europos Sąjunga savo lėšomis, tuo labiau kad mes lėšų pertekliaus ir neturime. Ar šiuo atveju jie daug prisidės, ar daugiausia mūsų valstybei iš biudžeto reikės finansuoti šios programos įgyvendinimą?

V.BULOVAS. Dėl valstybės sienos su Rusija. Infrastruktūros įrengimas pakankamai sienos apsaugai problemų nekelia, nes iš esmės siena eina Nemuno upe. Kuršių įlankoje taip pat problemų nėra, yra pastatomos plūdės. Šiek tiek problemų yra dėl sausumos sienos. Faktiškai ten mes negalime statyti valstybės sienos ženklų, kol nėra ratifikuotas susitarimas. Ten šiek tiek problemų yra, tačiau tai sienos apsaugai ir kontrolei labai didelės įtakos neturėtų. Sienos perėjimo punktai su Rusijos puse yra suderinti, dėl to jokių problemų nėra.

Dėl finansavimo iš Europos Sąjungos. Aš negaliu pateikti konkrečių skaičių, bet, mano orientaciniu vertinimu, sienos infrastruktūrai, įskaitant ir užkardų statybą, finansavimas yra maždaug per pusę. Šiuo požiūriu valstybės sienos apsaugos padėtis yra nebloga.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis. Ruošiasi V.Greičiūnas.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Programa yra nebloga, bet pasigendu joje datų. Randu tik vieną, kad programa bus įgyvendinama iki 2010 metų. Konkretus mano klausimas būtų susijęs su 31 programos punktu, kuriame kalbama, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūriniai padaliniai bus formuojami tik profesionalios tarnybos pagrindais, kaip jūs ir minėjote, kad bus atsisakoma šauktinių pasienyje. Norėčiau paklausti, kaip tas procesas vyksta ir konkrečiai kelintais metais jūs galvojate, kad tas dalykas jau galės įvykti, ir ar nereikėtų konkretinti kiekvieną punktą su planuojamomis datomis ir programoje tai įtraukti?

V.BULOVAS. Datos šioje programoje yra susietos su pinigais. Galbūt galima šiek tiek pakeisti tą formą, nes tame priede, kuris yra prie programos, lėšų poreikis išskleistas pagal metus. Galbūt reikia detalizuoti daugiau tą dokumentą, bet ten laikas numatytas. O šiaip su jumis sutinku, kad pagrindinei programai laiko nėra numatyta. Dėl profesionalios tarnybos mes tikimės, kad šie metai yra paskutiniai, kai šauktiniai dar tarnaus prie žaliosios sienos. Kitais metais jų jau neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Greičiūnas. Minutėlę, įjungsime jūsų mikrofoną. Atsiprašau.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis viceministre, ši programa, kaip aš suprantu, jos finansavimas buvo skaičiuotas pradedant 2001 metais. Praėjo jau devyni mėnesiai, ir dabar aš nelabai suprantu, ar tie 2001 metai išbraukti, ar pasilieka, kaip suprasti tokią lyg ir labai pasenusią medžiagą?

V.BULOVAS. Ne, medžiaga nėra pasenusi. Esmė turbūt ta, kad programa buvo pradėta rengti prieš keletą metų ir tos lėšos, kurios tada buvo planuotos ir skirtos, buvo įvertintos. Faktiškai yra parodoma, kiek lėšų buvo ir parodomas poreikis ateičiai. Galbūt galima buvo ir kitą variantą pasirinkti, t.y. nerodyti, kiek lėšų naudota, ir išbraukti iš lentelės 2001 metus. Bet buvo pasirinktas toks variantas.

V.GREIČIŪNAS. Tai vis dėlto kiek investicijų reikės iki 2010 metų?

V.BULOVAS. Iki 2010 metų susidaro nemaža suma – iš viso 180 mln. litų visoms priemonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų užduoti Seimo nariai nepageidavo. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už klausimo pateikimą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo metu kalbėti norinčių nėra. Todėl klausčiau, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo procedūrą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skirti pagrindiniu bei preliminarią svarstymo datą numatyti š.m. balandžio 23 d. Ar tinka tokia procedūra? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl Seimo narių pareiškimų. Pageidaujančių skaityti pareiškimus Seimo narių aš nematau. (Balsai salėje) Tuoj pat, minutėlę. Trys Seimo nariai norėtų perskaityti pareiškimus. Pirmasis – kolega J.Karosas. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos pareiškimą.

“Dėl Druskininkų moksleivio G.Matulionio tragiškos žūties. Sekmadienį, sprogus mokomajai granatai, sunkiai susižalojo septyniolikmetis moksleivis, jaunųjų šaulių Druskininkų būrio vadas G.Matulionis, kuris vėliau ligoninėje mirė. Nors šios beprasmės nelaimės aplinkybės dar tik tiriamos, tačiau dabar galima būtų sakyti, kad nelaimės priežastis – netvarka Šaulių sąjungos struktūrose. Turint omenyje, kad kasmet Šaulių sąjungai iš valstybės biudžeto skiriama apie 2 mln. Lt ir žinant, jog įvairūs netvarkos atvejai šioje visuomeninėje organizacijoje išaiškėja ne pirmą kartą, visiškai pamatuota kalbėti apie neracionalų mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą.

Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcija primygtinai reikalauja kruopščiai ištirti tragišką incidentą Alytaus apskrities Šaulių rinktinės Druskininkų kuopos būstinėje ir griežtai įvertinti kaltuosius.

Socialdemokratinės koalicijos vardu – Seimo narys J.Karosas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pareiškimas bus perskaitytas Seimo nario E.Klumbio. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti pareiškimą dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.

“Šiomis dienomis Lietuvos žiniasklaida informavo, kad š.m. kovo 28 d. ketinama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį, kurioje numatyta, jog Lietuvos lenkų vardai ir pavardės bus rašomos lenkiškais, o Lenkijos lietuvių – lietuviškais rašmenimis. Kiek yra žinoma, Lietuvos Respublikai derybose dėl šios sutarties pasirašymo atstovauja Vidaus reikalų ministerija. Jei ši sutartis bus pasirašyta, tuomet bus pažeistas ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”, priimtas dar 1991 m. sausio 31 d., šio Seimo 2001 m. pabaigoje priimti asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymai, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra labai aiškiai teigiama: “Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas”.

Toliau Konstitucinio Teismo nutarime, remiantis Lietuvos Respublikos 29 straipsniu, pabrėžiama, kad negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo, atsižvelgiant į asmens tapatybę, taisyklių. Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso, kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Akivaizdu, kad teisinė norma Lietuvos Respublikos piliečio pase ir asmens tapatybės kortelėje asmens vardą ir pavardę rašyti valstybine kalba, t.y. lietuviškais rašmenimis, privalo būti nuosekliai taikoma visiems be išimties piliečiams, nepaisant jų tautybės ir kitų požymių, kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas ir pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Tai pirmiausia turėtų žinoti Lietuvai derybose atstovaujanti Vidaus reikalų ministerija bei ketinantys Lietuvos – Lenkijos sutartį dėl vardų ir pavardžių rašymo pasirašyti oficialūs Lietuvos Respublikos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarime “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos pase” yra labai aiškiai parašyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduotame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Šiuose Seimo priimtuose asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymuose įtvirtinta, kad piliečio vardas ir pavardė įrašomi Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka, t.y. vadovaujantis aukščiau minėtu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus faktus, raginu oficialius Lietuvos Respublikos pareigūnus, atstovaujančius mūsų valstybei derybose su Lenkija dėl Lietuvos ir Lenkijos sutarties dėl vardų ir pavardžių rašymo, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, taip pat derybose siekti tokios sutarties, kuri neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Tuo pat metu kreipiuosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį kviesdamas nepasirašyti Lietuvos ir Lenkijos sutarties dėl vardų ir pavardžių rašymo, jei joje liks nuostata, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, dalies mūsų valstybės piliečių, esančių lenkais, vardus ir pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis. Taip pat noriu pažymėti, kad dalies Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lenkiškais rašmenimis sudarys labai blogą precedentą, nes po to kita dalis Lietuvos piliečių, esančių rusais, arabais, žydais ar kinais, visiškai pagrįstai reikalaus jų pavardes rašyti rusų, arabų, ivritų ar kinų kalbomis.”

PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimą taip pat norėtų perskaityti kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti pareiškimą dėl Vilniaus miesto mero A.Zuoko veiksmų. Didžiai gerbiu jį.

“Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį Lietuvos Respublikoje įstatymų leidybos iniciatyvos teisė priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Šią teisę taip pat turi 50 tūkst. turinčių rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečių. (O kaip tylu! Gerai.) Jokių kitų subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato. Tačiau vakar Seime buvo pradėta taikyti nauja praktika, kuri, tikiuosi, netaps paradigma. Būtent atvejis, kai įstatymo pataisas teikia meras.

Vakar Seimo nariai gavo raštus iš Vilniaus miesto savivaldybės mero A.Zuoko su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pataisa, kurią, anot mero, būtina kuo skubiau priimti, nes ji atspindi laiku pateiktą supratimą ir ekonominį požiūrį į miesto susisiekimo sistemos kūrimą pagal geriausius Europos didmiesčio pavyzdžius. Beje, teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Vilniaus miesto meras savo rašte “palaiko” vieno iš Seimo narių pateiktą pataisą. Tačiau toliau pateikti tekstas ir dokumentai nepalieka abejonių dėl šios pataisos autoriaus asmenybės. Kas gali paneigti, jog būtent pats meras ir stengiasi prastumti šią pataisą, kurios esmė labai paprasta? Reikia įkurti agentūrą (galbūt privačią), kuri surinktų visų vežėjų uždirbtus pinigus, taip yra pataisoje, ir naudotų juos keleivinio transporto valdymui. Kita vertus, čia reikėtų kalbėti ir apie pono A.Zuoko interesus, kaip jis gali kalbėti Vilniaus miesto vardu? Meras renkamas tarybos, o ne tiesiogiai piliečių, todėl jam niekas nesuteikia mandato kalbėti vilniečių vardu. Taip pat niekas jam nesuteikė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės siūlyti pataisas ir brukti jas Seimo nariams motyvuojant laiku pateiktu supratimu ir ekonominiu požiūriu į miesto susisiekimo sistemos kūrimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu būtų priimta ši pataisa, tai reikštų viena: visi privatūs vežėjai priverstinai privalės nutraukti savo darbą ir atleisti darbuotojus, nes nė vienas privatus subjektas nesutiks, kad jo darbo vaisiais naudotųsi savivaldybė ar kažkokia agentūra. Apie kokią kokybę mes tada kalbėsime? Juk negaudamas lėšų vežėjas negali nusipirkti ne tik naujų transporto priemonių, atnaujinti savo parkus išperkamosios nuomos (lizingo) būdu, bet ir benzino niekas jiems skolon neduos.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės parkai turi 60 mln. skolų, kurios susidarė būtent dėl Vilniaus savivaldybės nemokamų kompensacijų už lengvatas turinčius keleivius. Ar priėmus tokią kodekso pataisą tai reikš, kad ir privatus sektorius turės skolų? Ne, niekas privačiam subjektui neduoda skolon, o savivaldybė ir toliau nemokės jokių kompensacijų, nes pinigų nėra. Tiems, kas naiviai mano, kad savivaldybė privalės mokėti, nes bus įpareigota įstatymu, primenu, kad ir dabar Transporto lengvatų įstatyme taip įtvirtinta, tik ar nuo to kas keičiasi?

Man išties keista, kad liberalus meras siūlo socialistinį sprendimą – naikinti smulkų ir vidutinį verslą, privačius vežėjus. Juk kiekvienas privatus vežėjas kuria darbo vietas. Šiuo metu Respublikos mastu tai tūkstančiai žmonių, kurie išlaiko savo šeimas. Vežėjai moka mokesčius, ir tai milijonai. Ar valstybė turi galimybių mokėti naujas socialines pašalpas? Ar mūsų biudžetas yra toks pilnas, kad mes turime teisę naikinti, o ne leisti dirbti?

Atsižvelgus į mano išsakytas mintis primygtinai prašau jus atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio pataisas ir sustabdyti antiįstatymiškų ir ekonomiškai nepagrįstų reikalavimų “prichvatizuoti” transporto sektorių įteisinimą.” Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Salėje yra 22 Seimo nariai. 18.49 valanda. Seimo posėdis yra baigtas.