Ketvirtasis (200) posėdis
2002 m. kovo 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS bei V.P.ANDRIUKAITIS

2002 m. kovo 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegės ir kolegos, kviesčiau patogiai įsitaisyti. 2002 m. kovo 14 d., ketvirtadienis, noriu paskelbti rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Žinia, plenarinis posėdis prasideda nuo kiekvienam Seimo nariui būdingos procedūros atlikimo – nuo registracijos. Kviečiu registruotis. Atsiprašau, minutėlę! Tuoj pat bus nustatytas klausimas, tada registruosimės. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, tradicinis klausimas posėdžio pradžioje yra plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas, tos, kuriai buvo pritarusi Seniūnų sueiga. Matau, dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega A.Matulevičius, po to – J.Veselka.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Laba diena, posėdžio pirmininke ir Seimo nariai. Turiu labai didžiulį prašymą, tikiuosi, kad Seimas parems. Iš vakarinio posėdžio darbotvarkės prašyčiau klausimą 2-8, kurio projekto registracijos Nr.IXP-683, perkelti į rytinį posėdį. Jeigu nėra tokios galimybės, tai prašyčiau perkelti į kitą dieną. Niekaip negalėsiu pateikti šio klausimo tuo metu, kada jis numatytas, o anksčiau tikrai nežinojau, kad jis bus įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Prašyčiau Seimo supratimo, atjautos šiuo klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galime bendru sutarimu sutarti dėl šio klausimo įtraukimo į kitos dienos plenarinį posėdį? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad tikrai ne mirtinas klausimas. Ačiū už jūsų supratimą. Prie mikrofono J.Veselka.

J.VESELKA. Malonu, kad vieną projektą išbraukėt iš darbotvarkės, todėl prašau įtraukti pagal eilę Nr. 504 – dėl Turto fondo direktoriaus atlyginimo sumažinimo nuo 12 tūkstančių iki 6 tūkstančių. Šiam projektui yra pritarę trys komitetai, nežinau, kodėl jis nuolat dingsta iš darbotvarkės. Išbraukus vieną, prašau įtraukti kitą, kad kompensuotume mūsų darbo valandas.

PIRMININKAS. Ačiū. Išbraukti yra nepalyginamai lengviau ne įtraukti. Gerbiamieji kolegos, aš kreipčiausi į darbotvarkės sudarytojus. Galbūt Č.Juršėnas galėtų ką paguodžiančio pasakyti?

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra numatyta kitą savaitę.

PIRMININKAS. Išklausius šią informaciją, ar gera valia mes galėtume neprieštarauti ir judėti į priekį? Dėkui už jūsų galvos linktelėjimą.

Dėl vedimo tvarkos ir dėl darbotvarkės – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Dėl darbotvarkės, posėdžio pirmininke. Tradiciškai norėčiau atkreipti darbotvarkės sudarytojų dėmesį, kad dar kartą yra žiauriai pažeidžiamas Statutas įtraukiant į darbotvarkę Seimo narių projektus pagal pastarųjų registracijos eilę. Pavyzdys – R.Palaičio užregistruotas Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektas Nr.IXP-636, jis vis dar nėra patekęs į darbotvarkę, tuo tarpu mes šiandien svarstome Nr.IXP-662, Nr.IXP-663, Nr.IXP-664 pažymėtus įstatymus. Vis dėlto norėčiau į tai atkreipti dėmesį, kad būtų aiškiai pasakyta, kokiais kriterijais vadovaujantis vieni įstatymų projektai yra įtraukiami į darbotvarkę, o kitų Seimo narių yra paliekami už borto.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu mes galėtume tikėtis, kad tokių neapsižiūrėjimų, sudarant darbotvarkes, ateityje nebus, ar galėtume pritarti šios dienos abiejų plenarinių – rytinio ir vakarinio – posėdžių darbotvarkei bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Bendru sutarimu darbotvarkei yra pritarta.

Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-959(2*) ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-959(2), su integracija į Europos Sąjungą susijęs projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Salaką. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Projektas iš tikrųjų yra labai didelis, jis suskirstytas į dešimt dalių ir daugelį skirsnių. Nė vienam skirsniui ar daliai neturime Seimo narių pastabų. Yra Teisės departamento redakcinės pastabos, pavyzdžiui, vietoj žodžio “kaltinimas” siūloma įrašyti “įtariamas” ar žodį “rūpintojams”… pakeisti žodžiu “rūpintojams” ir panašios redakcinės pastabos, kurias mes suderinome su rėmimo grupe bei joms pritarėme. Todėl aš prašyčiau, jeigu tai yra įmanoma, ir posėdžio pirmininką, ir kolegas sutikti, kad mes nebalsuotume dėl kiekvieno straipsnio atskirai, tai užtruktų ne mažiau kaip apie porą valandų, o balsuotume dėl dalių arba blogiausiu atveju dėl skyrių.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis mano klausimas tikslinant. Ar jūs, gerbiamasis komiteto pirmininke, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra linkę pritarti Teisės departamento išvadoms, iš esmės tam, kad tai yra redakcinio pobūdžio siūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti?

A.SAKALAS. Taip, mūsų nuomone, reikėtų į juos atsižvelgti, nes čia yra patikslinančios formuluotės. Redaguojant redaktoriams bus mažiau darbo.

PIRMININKAS. Ar Seimas galėtų bendru sutarimu pritarti, kad Teisės departamento pastabos galėtų būti laikomos redakcinėmis? Ačiū už jūsų supratimą. Taip nusprendėme. Atsižvelgdami į tai, kad, svarstant tiek pagrindiniame komitete, tiek ir papildomuose bei kitų stadijų metu, ypač prieš priėmimą, siūlymų nebuvo gauta, galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo ir priėmimą vykdyti dalimis. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume balsuoti dėl kiekvienos iš dalių, o ne dėl skirsnių kartu? Ačiū.

Taigi 1 dalis – “Bendrosios nuostatos”. Ji apima nuo 1 iki 8 skyriaus, įskaitant ir 8. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų priimant Baudžiamojo proceso kodekso 1 dalį? Prieštaravimų negirdžiu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Klausiu, ar bendru sutarimu galėtume pritarti Baudžiamojo proceso kodekso 1 daliai? Prieštaravimų nėra. (Balsai salėje) Gerbiamasis ministre, matau jūs tribūnoje. Prašau.

V.MARKEVIČIUS. Aš labai atsiprašau posėdžio pirmininko, bet kodeksą sudaro vienuolika dalių, tai galbūt visas vienuolika dalių būtų gerai šiandien priimti? Jūs paminėjote, kad dešimt dalių.

A.SAKALAS. Vienuolika dalių. Apsirikau, atsiprašau.

PIRMININKAS. Manau, ši pastaba niekaip neužkirs mums kelio šiandien priimti visą kodeksą. Dėl 1 dalies bendru sutarimu apsisprendėme. Ji yra priimta.

2 dalis – “Nusikalstama veika, padarytos žalos atlyginimas”, ją sudaro du skyriai. Dėl šios dalies norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu ar, nesant prieštaraujančių, 2 daliai galime pritarti bendru sutarimu? Nuomonių prieš nei girdžiu, nei matau, 2 daliai pritarta bendru sutarimu. Kviesčiau mobiliuosius telefonus perjungti į begarsį režimą, kad netrukdytumėte posėdžio eigai.

3 dalis – “Procesinės prievartos priemonės”. Ji susideda iš dviejų skyrių. Dėl balsavimo motyvų, priimant šią dalį, norinčių kalbėti nėra. Aš klausiu, ar galėtume, nesant prieštaraujančių, pritarti kodekso 3 daliai bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta ir 3 dalis yra priimta bendru sutarimu.

4 dalis – “Ikiteisminis tyrimas”. Šią dalį sudaro keturi skyriai. Pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant prieštaraujančių, kodekso 4 dalį galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Kodekso 4 dalis yra priimta bendru sutarimu.

5 dalis – “Bylų procesas pirmosios instancijos teisme”. Šią dalį sudaro septyni skyriai. Dėl visos 5 dalies norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra.

Ar, nesant prieštaravimų, galima pritarti kodekso 5 daliai bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau, pritarta 5 daliai bendru sutarimu.

Kodekso 6 dalis – “Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme”. Šią dalį sudaro du skyriai. Dėl visos dalies norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Ar, nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti 6 daliai bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu, nėra. 6 dalis yra priimta bendru sutarimu.

7 dalis – “Nuosprendžio ir nutarties vykdymas”. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti 7 daliai ir ją priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 7 dalis yra priimta bendru sutarimu.

8 dalis – “Bylų procesas kasacinės instancijos teisme”. Šią dalį sudaro du skyriai. Dėl visos dalies norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar, nesant prieštaraujančių, galėtume Baudžiamojo proceso kodekso 8 dalį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 8 dalis yra priimta bendru sutarimu.

9 dalis – “Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas”. Šią dalį sudaro penki skyriai. Dėl balsavimo motyvų dėl viso kodekso norėtų kalbėti kolega J.Veselka. Dėl 9 dalies dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar visai 9 daliai galėtume pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 9 dalis yra priimta bendru sutarimu.

10 dalis – “Žemesnių teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas”. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau. Ar, nesant prieštaraujančių, kodekso 10 dalį galėtume priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 10 dalis priimta bendru sutarimu.

11 dalis – “Baudžiamosios bylos atnaujinimas”. Ją sudaro trys skyriai, tai yra paskutinioji kodekso dalis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti, priimant šią dalį, nėra. Ar galėtume, nesant prieštaraujančių, priimti Baudžiamojo proceso kodekso 11 dalį bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, 11 dalis priimta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsas salėje) Ačiū.

Dabar galėtume pereiti… Gerbiamieji kolegos, priėmę visas Baudžiamojo proceso kodekso dalis, turėtume pereiti prie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo. Yra trys straipsniai. Dėl kiekvieno straipsnio turėtume balsuoti atskirai.

1 straipsnis – “Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimas”. Ką tik bendru sutarimu pritarėme visam Baudžiamojo proceso kodekso tekstui. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, 1 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Taip pat nesant pageidaujančių, kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidaujančių nėra. Prieštaraujančių taip pat negirdžiu. Ar galima pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Šioje stadijoje yra galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Prieš – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatyme, mano nuomone, yra viena iš tokių didelių ydų. Ginti įtariamąjį arba teisiamąjį gali tik advokatas arba jo padėjėjas. Aš nesuprantu, jeigu visur diegiame demokratijos ir rinkos sąlygas, tai, man atrodo, šis principas prieštarauja pačiai demokratijai. Juk įtariamasis ar teisiamasis ne prievarta, o pats turi turėti teisę pasirinkti ar advokatą, ar kitą teisinį išsilavinimą turintį žmogų. Čia juk prievartos nebūtų. Kodėl ši nuostata vis dėlto neįteisinama? Nors ir turi tam tikrą patirtį, bet įvertinkime Lietuvos realią padėtį. Yra susiformavęs advokatų klanas, į kurį norint patekti reikia arba įtikti kokiam nors advokatui, arba būti jų giminaičiu. Tai ne mano žodžiai, tai patvirtina patys teisininkai. Šį klaną bandoma tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Baudžiamojo proceso kodekse izoliuoti ir palikti jį toliau klanu. Todėl ši nuostata yra principinė, ydinga, netinka demokratijos principams, nors įstatymas apskritai yra geras, bet ši nuostata yra teisinių klanų ir giminyste susijusių ryšių įteisinimas, neįleidimas net ir labai gabių teisininkų į tuos klanus. Manau, reikėtų balsuoti prieš šias nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Net jeigu sutiktume su ką tik kalbėjusiu, kad kai kurios nuostatos yra ne visai tikusios, vis tiek mums reikia balsuoti už visą didžiulį, reikalingą ir naujovišką teisės aktą. Šis teisės aktas įsirašo į visą mūsų sistemą ir bus komplekso dalis, todėl labai kviesčiau visus kolegas balsuoti už šį labai svarbų kodeksą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš suprantu ir pritarčiau gerbiamajam Seimo nariui Seimo Pirmininko pavaduotojui ponui Č.Juršėnui, bet taip pat pritarčiau ir ponui J.Veselkai. Už šį įstatymą reikia balsuoti, nes reikalingas Baudžiamasis proceso kodeksas, jis ilgai rengtas. Bet mes turime suprasti vieną dalyką, aš pats balsuočiau už tai, bet su skaudama širdimi dėl vieno dalyko. Sakykite, kas iš tikrųjų priima Lietuvos Respublikos įstatymus ir atsako už tuos įstatymus, kad jie priimti vienokie ar kitokie. Juk ne tie specialistai teisininkai, kurie juos surašo ir primeta mums savo valią. Jie nevažiuoja susitikti su mūsų rinkėjais ir neišklauso priekaištų.

Antra. Mes nuolat girdime iš teisėsaugos institucijų, kad arba trūksta įstatymų, arba jie nevykę, arba panašiai. Ir dėl šio įstatymo, kai buvo prašyta pataisų, tai labai vangiai, ypač iš teisėsaugos institucijų, kurios turi dirbti operatyvinį darbą ir gaudyti nusikaltėlius, gana vangiai ėjo tos įstatymo pataisos. Man atrodo, bus sulaužyta daugiau iečių ne dėl šio kodekso ar dėl Operatyvinės veiklos įstatymo, nors vienas su kitu siejasi. Ypač tas noras, kad tik advokatai turi vienintelę galią ginti žmogų, jau yra negerai. Plius jie labai aktyviai dalyvauja kuriant įstatymų projektus. Atrodytų nieko bloga, bet, antra vertus, mums, Seimo nariams, visai neseniai kai kam dėl kelių akcijų buvo išdalytos tokios deklaracijos ar perspėjimai, kad, ponai, jūs neturite teisės, nes pažeidžiate viešuosius ir privačius interesus. Man iškilo klausimas, ar šie žmonės irgi nepažeidžia viešųjų ir privačių interesus, kai prastumia tokius įstatymus. Juo labiau jog kodeksas nėra paprastas įstatymas, tai kodeksas, kuris, kaip man aiškino tiesininkai, yra truputį aukščiau negu paprastas įstatymas ir jį pakeisti bus kur kas sunkiau. Aš, žinoma, neagituoju balsuoti prieš, bet noriu išreikšti šiam garbingam mūsų Seimui, kad ateityje reikėtų vengti tokių vienašališkų nuostatų, kurias įdeda ne Seimo nariai, ne politikai, kurie atsiskaito žmonėms, o būtent tam tikrų grupių ir interesų žmonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Todėl dėl balsavimo motyvų kalba kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau atsakyti kolegai J.Veselkai. Visų pirma advokatų atstovavimas kaltinamiesiems, teisiamiesiems ir įtariamiesiems įteisintas ne vien šiame kodekse. Taip buvo ir ankstesniame kodekse. Bet šis kodeksas dar liberalesnis už Civilinio proceso kodeksą. Pavyzdžiui, nukentėjusiems gali atstovauti ir kiti teisininkai, bent jau šiame kodekse neuždrausta. Tai – vienas dalykas.

Yra didelė naujovė, numatyta šiame kodekse, kad atstovas kartu su nukentėjusiu asmeniu gali dalyvauti nuo pat pirmosios apklausos. Tai labai svarbi naujovė ginant nukentėjusiuosius.

Apskritai yra daug naujovių, dėl kurių turės labai pasitempti mūsų ikiteisminio tyrimo institucijos – policija ir prokuratūra. Kolegos, siūlau balsuoti už naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš pritariu gerbiamųjų Č.Juršėno ir J.Sabatausko išsakytoms mintims ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą: balsuojame dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo Nr.IXP-959(2). Prašau Seimo narius balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas Nr.IXP-959 priimtas.

Dėkoju, kolegos, už pritarimą šiam svarbiam įstatymui. Ta pačia proga aš noriu padėkoti darbo grupei, intensyviai ir kruopščiai rengusiai Baudžiamojo proceso kodeksą. Yra nuveiktas išties didelis darbas, ir Seimas reiškia jums nuoširdžia padėką. (Plojimai)

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo“ projektas Nr.IXP-1454 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie kito klausimo. Netradicinis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo” projektas Nr.IXP-1454. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A.Paulauską, bet prieš tai turėtume atlikti dar vieną malonią procedūrą. Šiandien 40 metų sukanka vienam iš mūsų kolegų. Tai yra S.Lapėnas. Sveikiname jį. (Plojimai)

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimo projektą skirti Č.Juršėną Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Šio nutarimo pagrindas yra Statuto 24 straipsnio 4 dalis, kuri skelbia, kad Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Pasirinkau Č.Juršėną kaip turintį didžiausią darbo Seime patyrimą. Jis dirbo įvarų darbą ir pozicijoje, ir opozicijoje, ėjo įvairias pareigas, taip pat Seimo Pirmininko pareigas, todėl dėl kompetencijos, aš manau, jokių abejonių nekyla. Sprendimą nulėmė ir asmeninės pretendento savybės: sugebėjimas tinkamai organizuoti darbą, išklausyti įvairias nuomones, tolerancija, konsenso ieškojimas ir sugebėjimas nesukelti jokių konfliktų esant įvairioms situacijoms. Taip pat turiu paminėti, kad lėmė ir politiniai susitarimai su mūsų bendro darbo partneriais.

Esu įsitikinęs, kad Č.Juršėnas tinkamai atliks savo darbą, todėl prašau pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis yra K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš noriu kalbėti, o ne klausti. Įvyko klaida.

PIRMININKAS. Tvarka. Svarstymo metu bus kalba diskusijoje. Klausimai eilės tvarka. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, pirmasis klausimas. Mes jau gerus pusė metų keliam klausimą dėl taupymo, dėl racionalesnio Seimo darbo, kad vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų turėtų būti pirmasis pavaduotojas. Jūs taip didvyriškai atsišaudydavote. Kas dabar apšvietė jūsų protą, kad būtent šiandien Č.Juršėnas tapo vertas būti pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju?

Ir antrasis dalykas. Jūs sakėte, jog tarėtės su bendro darbo partneriais. Aš noriu klausti, ar opozicija – centro, dešinės – nėra jūsų darbo partneriai? Aš nesu girdėjęs, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkas, būtumėte taręsis su šia puse. Taigi du klausimai.

A.PAULAUSKAS. Visų pirma aš pastebėjau prieštaravimą dėl pinigų taupymo ir pirmojo pavaduotojo. Kaip tik, aš manau, yra didesnės išlaidos, o ne taupymas, todėl tas jūsų klausimas man nėra visai suprantamas.

Kodėl apsisprendėme? Reikėjo laiko, reikėjo apsižiūrėti ir norėjosi, jog visi pabūtų Pirmininko pavaduotojai, kad galėčiau įsitikinti, kuris geriausiai tą darbą atlieka.

Dėl to, su kuriais aš tariausi. Aš tiksliai paminėjau, kad su bendro darbo partneriais (tokia yra mūsų sutartis) – Socialdemokratinės koalicijos frakcija. Su jais mes tarėmės dėl šito sprendimo. (Balsas salėje: visas Seimas tai yra nulis) Aš kalbėjau apie bendro darbo partnerius. Tai yra teisinė kategorija.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau jūsų klausia A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš, iš principo pritardamas ir gerbdamas poną Č.Juršėną, noriu paklausti, kokius klausimus jis, kaip pirmasis pavaduotojas, ateityje kuruos? Ir noriu išplėsti šį klausimą. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų tarp pavaduotojų padaryti tam tikrą… gal žodis “tvarka” netiktų, bet susidaro tokia tendencija, kad vienas iš pavaduotojų (apie tai spauda dažnai rašo, o aš jį, kaip žmogų, gerbiu, bet jis pakliūna į keistą situaciją) – tai ponas A.Skardžius – visą laiką būtinai važinėja po egzotiškas šalis. Gal tai reikia tolygiai išdalinti visiems valdybos nariams, taigi gal ir ponui Č.Juršėnui tektų gera šalis. Kaip jūs manote, ar ateityje tai keisit?

A.PAULAUSKAS. Aš prašyčiau tiksliai formuluoti klausimus, nes taip neįmanoma…

A.MATULEVIČIUS. Kokius klausimus kuruos ponas Č.Juršėnas ir ar kelionės (…) ponas A.Skardžius, ar jis taip pat?

A.PAULAUSKAS. Tuos, kuriuos dabar kuruoja, ir, be abejo, pavaduos mane, kai aš išvyksiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kitas Seimo narys – A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, tarp savo pasirinkimo motyvų paminėjote politinius susitarimus, kaip suprantu, su valdančiosios koalicijos partneriais. Norėdamas suprasti politinę situaciją ir jausti, kokie bus sprendimų priėmimo Seime svertai, noriu jums pateikti tokį klausimą: ar tarp tų politinių susitarimų su socialdemokratais yra ir susitarimas, kad jūsų partneriai rems jūsų kandidatūrą per Prezidento rinkimus ir tuo atveju, jeigu jūs būsite išrinktas, Č.Juršėnas taps Seimo Pirmininku? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Tokio susitarimo nėra. Yra susitarimas teikti Č.Juršėno kandidatūrą būti pirmuoju pavaduotoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo pritardamas pono Č.Juršėno kandidatūrai, aš taip pat noriu paklausti Seimo Pirmininko. Aš manau, kad pono A.Matulevičiaus klausimas dėl funkcijų pasiskirstymo buvo visai logiškas, ir mes apie tai dar išgirsime. Mano klausimas štai toks: ar jūs rengiatės papildyti savo komandą dar vienu pavaduotoju? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Dėl funkcijų pasiskirstymo. Jūs turbūt žinote, kad visi pavaduotojai turi tam tikras funkcijas. Jos yra skelbtos, aš nenoriu kalbėti. Dėl komandiruočių sprendžia valdyba. Jeigu norėtumėte konkrečiai sužinoti kiekvieną atvejį, kur vyko ponas A. Skardžius… galiu tik tiek pasakyti, kad valdyba pritarė šiai komandiruotei. Ir jis vyko ne vienas, su D.Kutraite. Dabar…

PIRMININKAS. Dėl pavaduotojo.

A.PAULAUSKAS. Dėl kito pavaduotojo. Statutas numato, kad Seimo Pirmininkas gali turėti iki penkių pavaduotojų, bet, atsižvelgdami į A.Vidžiūno siūlymą taupyti lėšas, mes kol kas taupome ir galbūt panaudosime kitiems geriems darbams.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, šis jūsų teikimas taip gerai sutampa su jūsų nesėkmingos kalbos Kovo 11-osios proga laiku. Aš norėčiau pasiteirauti, ar tarp tų darbo barų, kuriuos pavesite pirmajam pavaduotojui, yra jūsų oficialių kalbų peržiūrėjimas, kad ateityje jums tiksliau sektųsi apibūdinti, kas tai yra kolaboravimas, ar pasakyti, kiek yra išleista istorinės literatūros apie daktarą J.Basanavičių. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Norėčiau patikslinti, nesėkmingas kam? Jums? (Balsas salėje) Ačiū. Tai aš manau, kad mano kalba tikrai nebuvo bandyta jums sukelti kokių nors nesėkmių. O aš tarsiuosi su Č.Juršėnu, be abejo, visais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs išvardijote nemažai motyvų, dėl ko gerbiamasis Č.Juršėnas yra tinkamas būti Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Bet kadangi Č.Juršėnas nėra Dievas, o yra žmogus, norėčiau klausti, kokias neigiamas jo puses jūs įžiūrite? Ačiū. (Juokas salėje)

A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad nelabai tinka šią minutę ieškoti neigiamų savybių, nors iš tiesų būtų labai sunku surasti… (Balsas iš salės: viena yra – negeria.) … bet aš manau, kad nerūko, nepiktnaudžiauja, ir tai galima vertinti dviprasmiškai. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviesčiau laikytis rimties, ypač kairėje pusėje, svarstant gana rimtą klausimą.

Kitas klausiantysis yra M.Bastys. Prašom.

M.BASTYS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš manau, kad jau visi rimti klausimai yra užduoti. Aš tiesiog džiaugiuosi Pirmininko pasirinkimu ir neabejoju, kad Č.Juršėnas tikrai gerai atliks pareigas, kai jūs būsite išvykęs. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Matuzas. Prašom.

V.MATUZAS. Iš tikrųjų į rimtus klausimus, pone Pirmininke, jūs atsakėte gana teisingai. Aš manau, kad ponas Č.Juršėnas yra ta kandidatūra, kuri tikrai tinka tam darbui, tik ar, pone Pirmininke, negalėtumėte jo paprašyti, jeigu jis bus išrinktas pirmuoju pavaduotoju, kad jis truputį rečiau skambintų tuo posėdžio pirmininko varpeliu.

A.PAULAUSKAS. Aš manau, jis skambina tada, kai nori, kad išgirstumėte kalbėtoją, nes dažnai būna, kad kalba neaišku kam. Todėl nuo jūsų rimties salėje priklausys, kiek dažnai Č.Juršėnas naudosis varpeliu.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis – kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Kadangi dešinė pusė taip ir nesuformulavo nė vieno rimto klausimo, tai aš iš viso neklausiu. O pasiūlysiu, kad nebekalbėtume nei už, nei prieš, o taupydami laiką balsuotume už gerbiamąjį Č.Juršėną.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.

A.PAULAUSKAS. Aš noriu pasiūlyti šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, nes iš klausimų supratau, kad nėra prieštaraujančių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš pradžių turėtume apsispręsti dėl pritarimo šiam nutarimui po pateikimo. Ar dėl viso, kolegos, norėtų, ar galėtume? (Balsai salėje) Dėl viso. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Pereiname prieš Seimo Pirmininko siūlymo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėkui už jūsų supratimą. Pereiname prie svarstymo stadijos. Diskusijoje norėtų kalbėti iš anksto užsirašę Seimo nariai. Pirmasis būtų A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, aukštasis pretendente. Taigi keli žodžiai iš mūsų pusės Č.Juršėnui, politikui ir žmogui, pagarbinti. Kadangi Pirmininkas nesitarė su jumis dėl to, ar jam trūksta balsų dėl jūsų, ar jam reikia dešiniosios pusės balsų, mes, aišku, žmogiškai esame už jus, bet tiesiog dabar esame draskomi visokiausių prieštaravimų ir abejonių, kaip mums elgtis. Bet tiek to. Tikiuosi, kad, jums tapus pirmuoju pavaduotoju, Seimo darbas, frakcijų kalbėjimasis taps šiek tiek racionalesnis.

Taigi tai politikoje patyręs žmogus, žmogiškas, linksmas, gudrus, bet palyginti garbingas. Tai galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties. Sakau palyginti, kad nebūčiau visiškai bedantis. Neturėjau galimybės tuo suabejoti. Turi visokios patirties, ano laiko politinės patirties, kuri dabar ypač padeda, žurnalistika, Seimas ir t.t. Mes nuoširdžiai linkime sėkmės. Šiuo sprendimu šiandien mes tiktai formaliai įvardinsime tai, kas jau faktiškai Seime vyksta. Niekas turbūt Seime dabar nejuda, nepajudina piršto be Č.Juršėno žvilgsnio.

Bet problemų iš tikro yra. Mes linkime, kad, kolega Česlovai, jums pavyktų padaryti ir labai svarbių Seimui, Lietuvos politiniam stabilumui ir reformoms darbų. O būtent linkėtume, kad jums pavyktų stabiliau sukalti koaliciją, kad santykiai tarp Seimo ir Vyriausybės taptų pagrįsti europine patirtim, o ne taip, kad Seimo nariai paskutiniu metu tobulintų Vyriausybės atneštus projektus, per priėmimą atsirastų kiek įmanoma mažiau pataisų. Mes linkėtume jums, kad Seimas pagaliau netaptų, o jūs daug kartų esate žadėjęs, dar stipresnis, didesnis negu žiauriais konservatorių laikais įstatymų kepimo fabrikas. Taip dabar yra ir mes nuoširdžiai linkime, kad būtų sustota. Jūs tai galite padaryti.

Rezultatyvesnis Seimo darbas ir Seimo įvaizdis, atviresnis Seimo įvaizdis, galbūt be tam tikro populistinio momento, kuris dabar irgi yra, sakysime, atvirojo Seimo idėjoje. Jums gali tai pavykti. Seimas turi atgauti savo įtaką, savo vietą ir, manau, vienas iš dalykų, kuriuos jūs turėsite padaryti ir ko nėra visiškai šiame Seime (tai Seniūnų sueiga to nepakeičia, tai Seimo Pirmininkas to nesiima, nežinau, dėl kokių priežasčių), visiškai nėra kalbėjimosi tarp partijų, tarp frakcijų, išankstinio tarimosi dėl teikiamų įstatymo projektų. Darbo grupių, kurios sudaromos, susitarimai ne visą laiką vykdomi, sakykime, dėl Konstitucijos pataisų ar dėl saugiklių įstatymo. Tai jeigu jums pavyktų dažniau susodinti prie kavos ar ne prie kavos visas frakcijas, mėginti ieškoti ir neformalesnėje aplinkoje susitarimų, aš tikiuosi, parlamentiniam darbui tai būtų naudinga.

Na, ir žinoma, J.Razmos siūlymas, asmeninis mūsų frakcijos prašymas. Vis dėlto tokie žodžiai, išsprūstantys iš Seimo Pirmininko lūpų, už kuriuos, už tokius terminus yra baudžiamoji atsakomybė mūsų kodeksuose, aš tikiuosi, kad už veiką, kuri įvardijama tais žodžiais,.. mes labai prašytume atidžiai prižiūrėti šiuos dalykus. Aš tikiuosi, kad kovo 8-oji kitais metais bus pažymėta ne tiktai B’Avarijos koncertu, bet galbūt, pavyzdžiui, kokio nors “G & G sindikato” su padėjėjomis koncertu apačioje, kaip buvo Sporto rūmuose. Linkime, kad jums sektųsi, o mes einame tartis, kaip reikėtų balsuoti. Tikiuosi, kad dėl kitų personalijų bus tariamasi iš anksto. Sėkmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat diskusijoje kviečiu kalbėti K.Rimšelį.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų pristatydamas Seimo Pirmininko pavaduotojo Č.Juršėno kandidatūrą, Pirmininkas ne visai buvo teisus sakydamas, kad anksčiau bandė, kuris pavaduotojas geriausias, ir išvažiuodamas pavesdavo pareigas vis kitam ir tikrino.

Iš tikrųjų G.Steponavičiui nė karto nepavedė, ir turbūt tai darė sąmoningai, nes jis, ko gero, irgi būtų rimtas konkurentas į pirmojo pavaduotojo postą. Vis dėlto mums, Liberalų frakcijai, malonu, kad galų gale Seimo Pirmininkas apsisprendė pateikti Seimui pirmojo pavaduotojo kandidatūrą. Šis iš esmės paprastas, atrodytų, apsisprendimas buvo gana ilgai brandintas. Manome, kad buvo labai sunku išsirinkti iš vieno realiai galimo kandidato pirmojo pavaduotojo kandidatūrą.

Jeigu į šį klausimą pasižiūrėtume iš žmogaus ir Seimo nario teisių pozicijos, reikėtų pasakyti, kad Seimo nariai dabar įgaus visas Statute numatytas teises. Pavyzdžiui, mes galėsime surinkti parašus dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku ir juos įteikti Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui, kaip mums nurodo Statutas. Seniau mes tokių teisių neturėjome. Mes nesakome, kad šiandien reikia taip pradėti daryti, bet tokią teisę turėti mums visiems malonu.

Liberalų frakcija, apsvarsčiusi Pirmininko teikiamą kandidatūrą, mano, kad atmetus jo partinę priklausomybę ir užtarnautą rangą svetimoje partijoje jis tinka preciziškai realizuoti Seimo narių teises, todėl nemaža Liberalų frakcijos dauguma pritars Č.Juršėno kandidatūrai. Šią paramą mes išreikšime balsuodami. Sėkmės darbe.

PIRMININKAS. Ačiū. Sykį tokia proga, aš klausčiau, gal gerbiamasis pretendentas diskusijoje taip pat norėtų tarti žodį? Aš tiesiog klausiu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Man, kaip vienas irgi labai patyręs Seimo narys sakė, vertėtų tiktai padėkoti. Antras jo patarimas buvo ištaisyti tuos trūkumus, apie kuriuos čia buvo kalbėta, arba kai kurie buvo nutylėti. Aš tikrai stengsiuosi tuos trūkumus ištaisyti. Bet ar pavyks, kitas klausimas.

O jeigu rimtai, tai išties buvo keletas labai esminių ir svarbių palinkėjimų. Iš tikrųjų aš ir savo dvasia, nusistatymu, galų gale ir praktine veikla stengiausi ir stengsiuosi, kad čia, Seime, nacionaliniame parlamente, tautos atstovybėje, būtų didesnis sutarimas. Užtikrinti absoliutų sutarimą, jūs puikiai žinote, nepavyko per 12 metų ir abejoju, ar pavyks ateityje, išskyrus ypatingus klausimus. Bet kad būtų daugiau sutarimo, aš tikrai tai galiu pažadėti. To siekia ir pats Seimo Pirmininkas, ir kiti kolegos, ir, tikiuosi, kad visi mūsų flangai ir centras, kuris yra per vidurį, taip pat siekia, kad būtų kuo daugiau sutarimo. Šitą palinkėjimą aš tikrai nuoširdžiai priimu ir stengsiuosi tai daryti.

Dėl darbo gerinimo. Tai priklauso nuo mūsų visų, ne tik nuo vadovybės. Suprantama, nuo vadovybės labiau, bet ir nuo mūsų pačių. Kai visi norime kuo daugiau, tada ir išeina kaip visada. To neužmirškime. Bet vėlgi vadovybė pirmiausia kalta ir asmeniškai aš nesu viską padaręs, ir stengsimės, kad išties būtų mažiau tų teisės aktų, bet kol kas, deja, tai nėra išvengiama.

Ačiū už visus gerus visus linkėjimus. Aš juos deduosi į širdį. Kartu dirbdami pasistengsime, kad tikrai ir geriau skambėtų Lietuvos Seimo vardas, ir kad būtų padaryti darbai, ir kad būtų atlikti mūsų tarptautiniai įsipareigojimai. Taigi ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, diskusija yra baigta. Turėtume po svarstymo apsispręsti dėl Seimo Pirmininko teikiamo nutarimo projekto. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Pereiname prie priėmimo stadijos. Primenu, kad Seimas apsisprendė taikyti ypatingos skubos priėmimo tvarką. Taigi pastraipsniui turėtume pereiti prie Seimo nutarimo priėmimo.

Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalis numato, kad Seimui nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais, tačiau aš klausiu, ar mes galėtume apsispręsti balsuoti elektroniniu būdu priimant šį Seimo nutarimą? (Balsai salėje) Taip, aš paminėjau tiktai galimybę, tačiau aš nematau prieštaraujančių, kad mes balsuotume įprastu būdu.

Todėl 1 straipsnis. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su įsigaliojimu. Ar galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Pastraipsniui nutarimas yra baigtas priimti.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nepaisant kolegos konservatoriaus gerbiamojo J.Razmos kylančio skausmo, taip pat gerbiamojo kolegos A.Vidžiūno, kaip jis pats sakė, vidinių prieštaravimų, siūlyčiau pritarti gerbiamojo kolegos liberalo K.Rimšelio geriems palinkėjimams būsimajam pirmajam Seimo Pirmininko pavaduotojui ir nepaisant, kaip sakė kai kurie kolegos, kai kurių silpnybių, sakykim, gerbiamojo Č.Juršėno nemeilės alkoholiui ir taip toliau, vis dėlto palaikyti šį projektą ir balsuoti už Č.Juršėno skyrimą Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, buvau neplanavęs kalbėti, tačiau iš išėjusio į tribūną Č.Juršėno neišgirdau tvirto patikinimo, kad jis atidžiai peržiūrės visas Seimo Pirmininko kalbas. Taigi suabejojau, ar tai bus deramai sprendžiama.

Kita vertus, aš apgailestauju, kad Seimo Pirmininkas iš dabar esančių pavaduotojų į pirmojo pavaduotojo pareigas nepasiūlė stipriausio ir labiausiai tam tinkamo asmens, aš turiu galvoje, suprantama, G.Steponavičių, nes kompetencijos prasme aš tikrai jį laikyčiau tolygų Č.Juršėnui, tačiau jis turi vieną esminį pliusą – ta kompetencija, atsisėdęs į pirmininko kėdę, nepiktnaudžiauja. To, deja, negaliu pasakyti apie Č.Juršėną.

Aš manau, kad jeigu būtų buvęs toks sprendimas pasiūlyti į pirmojo pavaduotojo postą opozicijos atstovą, tai būtų galėjęs būti naujas žingsnis parlamentinės demokratijos keliu, labiau konsoliduojantis bendram darbui visą Seimą, o ne, kaip čia buvo pasakyta, tik tuos, kurie yra pasirašę bendro darbo sutartį. Todėl aš, nebalsuodamas prieš Č.Juršėną, tiesiog išeisiu pasivaikščioti ir leisiu kolegoms apsispręsti, kaip jie pageidauja.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, ir aš, ir kiti mano kolegos, kurie Seime yra tik pirmą kadenciją, turėjo galimybę įsitikinti, kad tai yra tikrai pati priimtiniausia kandidatūra į pirmojo Seimo Pirmininko pavaduotojo postą. Ir aš, ir mūsų frakcija tikrai remia ir siūlo balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš sakiau, kad remiu gerbiamojo Č.Juršėno kandidatūrą į šias pareigas, tačiau turiu tris pageidavimus. Visų pirma iš tikrųjų vadovybei reikėtų geriau organizuoti ir drąsiau imtis laužyti tą seną rutiną, kuri šiuose rūmuose bujoja antrą dešimtmetį konvejeriu priimant įstatymus. Jokio pateisinimo nėra nei Europos Sąjungoje, nei kitur. Mes priiminėjame antrarūšius, trečiarūšius įstatymus, o pagal oficialią statistiką kas šeštas žmogus Lietuvoje badauja, bet mes neturime laiko čia susirinkti ir pakalbėti, o ką daryti, kad tie žmonės nebadautų? Badauja 260 Lt uždirbantys žmonės, esantys žemiau skurdo ribos, o jeigu gauni 300 Lt, tai tu turtingas. Aš tikiuosi, kad gerbiamasis Č.Juršėnas nėra toks išpuikęs ir suformalėjęs, kad į šitą dalyką neatkreiptų dėmesio.

Antras dalykas. Lietuvos Respublikos Seimą rinkėjai priima ne kaip partijų konglomeratą, o kaip Seimą. Dažnai visi gauname pylos, nesvarbu, kokiai partijai, opozicijai ar pozicijai priklausome. Aš manau, kad būtent Č.Juršėnas turi šią savybę – tą pavydą ir anksčiau jį turėjo. Bet galbūt, čia ilgai sėdint, kartais jį išbarstai. Vis dėlto linkėčiau kuo daugiau konsoliduoti ne partiniu principu, o valstybiniu, valstybinio mąstymo principu, ir ugdyti mumyse tą valstybinį mąstymą.

Trečias labai geras palinkėjimas. Tos ydos, kurią jūs turite, kad nevartojate alkoholio, neplatinkite visame Seime. Apskritai tai – humoras, nes jūs humorą suprantate. Kolegas kviečiu balsuoti už šią kandidatūrą, ir tikiuosi, kad Seimo darbui tai tikrai duos naudos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė kalba dėl balsavimo motyvų. Už – K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prie to, kas jau pasakyta kolegos Č.Juršėno atžvilgiu, norėčiau pridurti, būdama visiškai įsitikinusi, kad jis yra labiau patyręs už daugelį mūsų Seimo narių, įskaitant ir Seimo Pirmininko pavaduotojus. Be to, Česlovas yra gana tolerantiškas, turi sveiką humoro jausmą, kurio kartais taip reikia mūsų sudėtinguose ir kartais net niūrokuose Seimo posėdžiuose. Linkiu jam sėkmės. Manau, mes tikrai labai darniai balsuosime už jo kandidatūrą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Primenu, Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Dabar registruojamės, po to balsuosime dėl nutarimo priėmimo. Registracija.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr.IXP-1454 priėmimo. Prašom balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo. Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra, Seimo nutarimas priimtas. (Plojimai) Sveikiname Č.Juršėną, tapus Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo norėtų A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš labai džiaugiuosi tokiu vieningu Seimo pritarimu gerbiamojo Česlovo kandidatūrai. Žinoma, jeigu būtų buvęs slaptas balsavimas, gal keli būtų balsavę prieš. Norėčiau gerbiamajam Č.Juršėnui palinkėti, nors jis manęs dabar negirdi, kad tas pareigas, kurias jis ėjo praeitame Seime 1992–1996 metais… išlaikytų tas teigiamas savybes, kurias iki šiol turėjo. Nors šiandien mūsų dauguma, koalicinė dauguma, yra truputį kitokia ir jam turbūt bus problemų, vadovaujant šio Seimo darbui, tikiuosi, kad tolerancijos, pakantumo kitų nuomonei ir takto jam visada pakaks. Linkiu jam darbe sėkmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pone Česlovai, šventė baigėsi, darbas prasideda. Primenu, kad iš mūsų frakcijos tik vienas žmogus palaikė jus. Taigi dirbsime. Sėkmės!

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau ta pačia proga paminėti, kad Seime ir mūsų plenarinių posėdžių salėje vieši Kauno “Versmės” vidurinės mokyklos moksleiviai. Labas jums! (Plojimai)

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-730(2*) (priėmimo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 1-3 klausimą – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-730. Primenu, priėmimo stadijos metu dėl dviejų straipsnių buvo padaryta priėmimo pertrauka. Dabar į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį J.Sabatauską. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo buvo gauta siūlymų. Šie siūlymai buvo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Galiu pasakyti, kad gauti pasiūlymai buvo dviejų Seimo narių: Seimo nario J.Razmos ir Seimo nario J.Sabatausko.

Seimo narys J.Razma siūlė… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Dabar dėl 5 straipsnio. Buvo abejonė dėl vieno žodžio formuluotės.

J.SABATAUSKAS. Taip, tai yra Teisės departamento pastaba, redakcinė pastaba, kuriai galima pritarti. 5 straipsnio 4 dalyje praleistas žodis.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti 5 straipsnio 4 dalies pastabai, kurią išsakė Teisės departamentas, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, pritariame.

Dabar turime balsuoti arba priimti visą 5 straipsnį. Ar būtų prieštaraujančių, jog, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 5 straipsnis būtų priimtas bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, 5 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio yra gauta Seimo nario J.Razmos pataisa. Tam, kad ji būtų svarstoma, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Aš iš pradžių prašyčiau kolegą pateikti savo pataisą.

J.RAZMA. Čia yra dvi mano pataisos. Jos yra skirtingos, nors tam pačiam straipsniui, bet skirtingoms dalims. Noriu pateikti pirmąją pataisą. Siūlau, kad teisėjų darbo stažą, kuris lemia neseniai mūsų nustatytą didesnę pensiją, skaičiuotume nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Priminsiu, panašiai yra pasielgta dėl valstybės tarnautojų. Manau, ir teisėjų stažo tuo laikotarpiu, kai jie nuosprendžius skelbdavo okupacinės valstybės vardu, netiktų įskaičiuoti į tą stažą, kuris lemia dabar mūsų atkurtos valstybės teikiamą privilegiją – didesnę pensiją. Tai būtų nemoralu, nevertybiška ir nelabai teisiška. Manau, apie aną laikotarpį ir darbą tuo metu – iki 1990 m. kovo 11 dienos galima daug kalbėti, čia Seimo Pirmininkas netikėtu kampu atskleidė tą laikotarpį, bet aš negaliu kaip nors reikšmingai įvardyti to laikotarpio teisėjų darbo, tuo labiau jog buvo visokių sprendimų, ir tokių, kurių reikalavo okupacinė valdžia. Nemanau, jog tas darbas buvo kuo nors reikšmingesnis už patyrusio chirurgo darbą. Jeigu nepriklausoma Lietuvos valstybė teikia teisėjams tam tikrą privilegiją, gerą pensiją, manau, tą reikėtų fiksuoti nuo 1990 m. kovo 11 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš iš tiesų norėčiau pasakyti, kad turėtume atskirai balsuoti dėl šio straipsnio kolegos J.Razmos teikiamų pataisų. Dabar jūs pateikėte 8 straipsnio 1 dalies pataisą. Pranešėjau, prašyčiau jus pakomentuoti.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų kolega siūlo riboti, t.y. stažą skaičiuoti tik nuo 1990 m. kovo 11 dienos. Turiu pasakyti, kad Seimas jau ne vienu įstatymu yra apsisprendęs, kad pareigūnams stažas skaičiuojamas, t.y. stažo skaičiavimas neribojamas 1990 metais. Pavyzdžiui, policijos darbuotojams, saugumo darbuotojams, prokuratūros. Teisėjai taip pat yra pareigūnai, šiuo atveju jų darbo stažo komitetas nesiūlo riboti, t.y. komitetas nepritarė kolegos siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, elektroniniu balsavimo būdu turėtume išsakyti savo nuomonę, kad ši pataisą galėtų būti svarstoma. Tam reikia 29 Seimo narių pritarimo. Prašom balsuoti.

Paramos jūsų pataisa nesulaukė, todėl ji nebus svarstoma.

Dabar dėl 8 straipsnio 3 dalies. Prašyčiau gerbiamąjį J.Razmą pateikti.

J.RAZMA. Man taip pat nesuprantama, kodėl į teisėjo darbo stažą, kuris lemia didesnę pensiją, įskaičiuojamas advokato darbo stažas, kaip dabar siūloma 3 dalyje. Vis dėlto aš įsivaizduoju, kad teisėjui ta pensija yra už tarnybą valstybei. Tuo tarpu advokatas, sakyčiau, vis dėlto tarnauja privatiems subjektams, gauna gana gerą atlyginimą, faktiškai nelabai dalyvauja pensinio draudimo solidarumo sistemoje ir mažai prisideda pildydamas “Sodros” iždą. Ir štai mes dabar privačią veiklą prilyginame atsakingai valstybės tarnybai – teisėjo pareigoms. Aš manau, kad čia reikia skirti, kai mes advokato patirtį įvertinam numatydami galimybę tapti teisėju. Tačiau tai skiriasi nuo valstybės tarnybos. Aš manau, kad advokatai, gaudami gerus atlyginimus, turi galimybę privačiai apsidrausti, sukaupti nekilnojamojo turto ir iš to užsitikrinti sočią senatvę, nepretenduodami į didesnę valstybinę pensiją. Tuo labiau kad ši nuostata gali paskatinti, kad artėjant pensiniam amžiui kiekvieno rimtesnio advokato noras tapti bent keliems metams teisėju didės, kad užsitikrintų dar ir tą gerą teisėjo pensiją.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau pranešėją pakomentuoti.

J.SABATAUSKAS. 8 straipsnio 3 dalies esmė yra tokia, kad daugelis advokatų tiesiog atsiliepė į valstybės kreipimąsi, kai buvo vykdoma teismų reforma 1994–1996 m. laikotarpiu, kai buvo kuriami nauji teismai ir trūko kvalifikuotų teisininkų. Būtent turimi omeny tie advokatai. Vienas dalykas. Kita vertus, kaip šiandien, yra privati advokato praktika, tačiau jis atlieka ir valstybės nurodytas funkcijas. Komitetas nepritarė kolegos pasiūlymams.

PIRMININKAS. Aš kviečiu balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl to, kad ši pataisa būtų arba nebūtų svarstoma plenariniame posėdyje.

Nėra pakankamos paramos. Parėmė tik 7 nariai, todėl ši pataisa nebus svarstoma. Dabar apsvarsčius 8 straipsnio pataisas, kurioms nebuvo pritarta, galėtume balsuoti dėl viso 8 straipsnio priėmimo. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Tačiau bendro sutarimo, nepritarus pataisoms, vargu ar būtų galima tikėtis. Kolega A.Sedlickas norėtų kalbėti prieš 8 straipsnio redakciją.

R.A.SEDLICKAS. Yra problema, kad jeigu vartojamas terminas “advokatas” be ribų, tai reiškia ir po kovo 11-osios ir prieš ją. 20 metų darbo Sovietų Sąjungai. Ką tai turi bendra su nepriklausomos Lietuvos pensijomis? Aš visai nesuprantu, kam duoti tą, kas jam visai nepriklauso. Aš esu prieš šios dalies įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų, priimant 8 straipsnį, A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji, ši pataisa bus taikoma ne tik tiems advokatams, kurie dirbo Tarybų Sąjungos sistemoje, taigi ir Lietuvoje, bet ir tiems, kurie dirbo Amerikoje arba Vokietijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų priimant 8 straipsnį baigtos. Prašau balsuoti dėl 8 straipsnio priėmimo.

Ačiū. Už – 31, prieš – 4, susilaikė 5. 8 straipsniui yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau prašyti jūsų pritarimo, kad mes galėtume grįžti prie 5 straipsnio, nes kai buvo padaryta pertrauka dėl šio straipsnio, mes vis dėlto turime Statuto numatyta tvarka įregistruotą kolegos A.Sabatausko pataisą dėl 5 straipsnio 1 dalies. Turėtume ją apsvarstyti, kad būtų išlaikyta procedūra. Ar Seimas neprieštarautų? Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes turime pasitarti. Įregistruota 15.00 val. vakar ir viena para nėra praėjusi. Mes šio straipsnio negalėtume dabar svarstyti, bent jau tos patisos. Gerbiamieji kolegos…

J.SABATAUSKAS. Aš prašyčiau pertraukos iki popietinio posėdžio. Nes čia buvo tikrai esminė pastaba, į kurią atsižvelgta ir ši redakcija pataisyta.

PIRMININKAS. Atsiprašau, į kieno pastabą atsižvelgta?

J.SABATAUSKAS. Diskutuojant komitete. Problema kyla tokia. Jeigu mes paliksime šio straipsnio 1 dalies redakciją tokią, kokia yra dabar, kad tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su aukštosiomis mokyklomis, tai jeigu bent viena mokykla nederins, vadinasi, Vyriausybė negalės priimti nutarimo. Tikrai negalima palikti tokios redakcijos. Siūloma šiek tiek švelnesnė formuluotė.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš principo, kolegos, tikrai mes buvom padarę vieną pertrauką praėjusiame posėdyje būtent dėl šios nuostatos patikslinimo. Turiu pripažinti, kad tai yra gana svarbus dalykas, tai nebuvo laikyta redakcine pastaba, todėl turėjo būti įregistruota pataisa. Dabar aš noriu, kad jūs tiksliai suformuluotumėte, kieno vardu. Ar galėtumėte tai formuluoti kaip komiteto prašymą padaryti pertrauką?

J.SABATAUSKAS. Taip, nes komitete mes tai apsvarstėme ir pritarėme.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio? Tada bus išlaikytas Statuto reikalavimas, vakariniame posėdyje galėtume svarstyti šią pataisą, susijusią su 5 straipsnio 1 dalimi, po to priimtume visą įstatymą? Ačiū. Svarstant šį klausimą ir priimant daroma pertrauka iki 15.00 val., iki prasidės vakarinis posėdis.

Lietuvos nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymo projektas Nr.IXP-741(3*) (priėmimo tęsinys)

Dabar svarstome 1-3b klausimą – Nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymo projektas Nr.IXP-741. Kolegą J.Sabatauską, esantį tribūnoje, prašau pristatyti, nes dėl šio klausimo praėjusiame posėdyje taip pat buvo padaryta priėmimo pertrauka.

J.SABATAUSKAS. Dėl šio projekto buvo padaryta priėmimo pertrauka, atsižvelgus į teisingumo ministro prašymą, kad komitetas apsvarstytų. Komitetui apsvarsčius atsirado… komitetas svarstė siūlymus, kuriuos registravo Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Sakalas. Taip pat yra panašūs V.Kvietkausko siūlymai ir dar vienas mano siūlymas. Jų dviejų po pietų.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Galiu pasakyti, kam pritarta. Iš esmės komitetas pritarė 1 straipsnio pakeitimui, atsižvelgdamas į siūlymus, nes mano, kad tai yra išdėstyta tikrai racionalesniu būdu; taip pat pasiūlytam 2 straipsnio pakeitimui; 4 straipsnio pakeitimui, kaip pasiūlyta kolegos A.Sakalo; pritarė, kad būtų išbraukti 4, 5, 6 straipsniai, nes 1 straipsnyje iš esmės išspręstas tas klausimas, dėl kurių buvo 4, 5, 6 straipsniai; taip pat 7 straipsnį reikia laikyti 4, atsiprašau, 5 straipsniu… ne, 4 straipsniu, ir jį sutrumpinti iki vieno pasiūlymo Vyriausybei – dėl patalpų suteikimo Nacionalinei teismų administracijai, nes kiti klausimai jau išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išties šiuo metu yra svarstytinas tiktai A.Sakalo pasiūlymas, nes tik jis išlaiko 24 valandų reikalavimą registruojamoms pataisoms. Ar, gerbiamasis pranešėjau, nepasiūlytumėte analogiškai pasielgti dėl šio įstatymo – daryti pertrauką, nes J.Sabatausko bei V.Kvietkausko pataisos yra registruotos, žvelgiant atgal nuo šio momento, dar nepraėjus 24 valandoms?

J.SABATAUSKAS. Aš galiu prašyti pertraukos tik savo vardu.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pataisas, dėl kurių norėtų prašyti pertraukos, komitetas yra apsvarstęs. Komitetas toms pataisoms nepritarė ir paliko savo seną variantą, todėl aš nesuprantu, kodėl mes turėtume jas svarstyti dar kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Tam teisę turinčių subjektų pasiūlymo daryti pertrauką nėra, bet dėl vedimo tvarkos dar, matau, R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tokią pastabą ir prašymą posėdžio pirmininkui ir pranešėjui. Mes einame negera linkme: Seimo nariai, patys nesilaikydami Statuto, įregistruoja pataisas, o paskui sprendžia tas problemas, dirbtinai darydami pertraukas, atidėdami projekto svarstymą. Aš suprantu, kai yra esminės pastabos, kurioms komitetas pritaria, be kurių projektas iš tikrųjų būtų ydingas, bet kai pastaboms komitetas nepritaria ir projekto, sakykime, teisiniam ydingumui neturi reikšmės, dėl to neturėtų būti daromos pertraukos. Ateityje į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą noriu pakartoti tai, ką dabar tik ką sakiau: nesant siūlymo daryti pertrauką, mes… Kolega V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš priėjau prie mikrofono dėl labai svarbios priežasties. Šio įstatymo 3 straipsnis, dėl kurio kyla ganėtinai didelis ginčas tarp dviejų valstybės pareigūnų – Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisingumo ministro, – nėra visiškai paprastas ginčas, nes jis yra susijęs su Konstitucijos traktavimu. Tame 3 straipsnyje yra vienas iš argumentų, kodėl reikėtų daryti taip, o ne kitaip, nes tai, ką siūlo komitetas ir ponas A.Sakalas, mano požiūriu, prieštarauja Konstitucijai. Kad mes nepakliūtume į tokią situaciją, geriau būtų tai dar kartą apsvarstyti, nes reikalas nėra toks degantis.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą noriu pasakyti, kad dabar mes pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Iš eilės svarstysime ir pataisas, kurios yra įregistruotos Statuto numatyta tvarka.

Taigi 1 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio.

J.SABATAUSKAS. 1 straipsnis. Pritarta A.Sakalo siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau… nematau pataisų teikėjo. Taip, kolega A.Sakalas. Prašyčiau jus trumpai pateikti savo siūlymus dėl 1 straipsnio. Paspauskite mygtuką. Prašom.

A.SAKALAS. Iš tiesų šią 1 straipsnio redakciją pasiūlė teisingumo ministras. Tai yra labai gera redakcija, nes ją priėmus nereikės… ten dar poros straipsnių bus galima atsisakyti. Tai yra geresnė ir kvalifikuotesnė redakcija, todėl aš siūlyčiau pritarti šiai pataisai. Kviesčiau Seimo narius ją paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad Seimo nario A.Sakalo pataisa būtų svarstoma šiame posėdyje, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. Prašau elektroninio balsavimo būdu išsakyti savo nuomonę dėl to, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma plenariniame posėdyje.

Pritaria daugiai nei 29 Seimo nariai. Ši pataisa yra svarstoma. Ar dėl balsavimo motyvų, svarstant šią pataisą, Seimo nariai norėtų kalbėti? Pageidaujančių nėra. Aš klausčiau, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti Seimo nario A.Sakalo pataisai dėl 1 straipsnio? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso straipsnio su pataisomis, kurias teikė kolega A.Sakalas, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausiu, ar 1 straipsniui su A.Sakalo pataisomis mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu pritarta 1 straipsniui su pataisomis.

2 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsniui taip pat yra kolegos A.Sakalo pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Spustelkite mygtuką. Kolega A.Sakalas. Prašom pristatyti savo teikiamą 2 straipsnio pataisą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai nėra tik mano pataisa. Ši pataisa buvo apsvarstyta, arba, kaip sakoma, suformuluota, komiteto, todėl J.Sabatauskas turi teisę pats ją pateikti. Bet aš galiu pasakyti, jog atsižvelgdami į Seimo nutarimą, kad mes turime persvarstyti, arba peržiūrėti, teisingumo ministro pasiūlymus, mes iš tiesų peržiūrėjome ir į daug ką, ką pasiūlė ministras, mes atsižvelgėme ir įforminome kaip pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Seimo nario A.Sakalo teikiamai pataisai, kad ji būtų svarstoma plenariniame posėdyje? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Kolegos, dėl 2 straipsnio pataisos, kurią teikia A.Sakalas. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pataisai pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 2 straipsnio su pataisomis, kurioms mes ką tik pritarėme. Ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

Dabar, kolegos, aš jaučiu, kad seniai registravomės. Užsiregistruosime ir tęsime įstatymo priėmimą pastraipsniui. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Tęsiame įstatymo priėmimą pastraipsniui.

3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio taip pat yra gauta kolegos A.Sakalo pataisa. Gerbiamasis pranešėjau, prašyčiau jus pateikti.

J.SABATAUSKAS. Dėl 3 straipsnio. Taip pat yra atsižvelgta į teisingumo ministro siūlymus ir šis straipsnis pataisytas papildant jį 7 straipsnio nuostata, ji tapo 6 šio straipsnio dalimi. Kartu mes naikiname 7 straipsnį ir atitinkamai keičiame Nacionalinės administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimo procedūrą, kad tai daro pats direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai pakoreguojamos kitos nuostatos. O visa kita lieka tas pat. Tiek. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti, pataisai dėl 3 straipsnio, kad ji būtų svarstoma bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl A.Sakalo 3 straipsniui teikiamos pataisos. Ar galėtume pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso 3 straipsnio priėmimo su pataisomis, kurioms mes ką tik pritarėme, dėl balsavimo motyvų kolega R.Šukys už, prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, buvo paminėtas diskusinis momentas dėl 3 straipsnio dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus skyrimo, koks pareigūnas ir kas jį turėtų skirti. Buvo suabejota dėl to, kad yra konstitucinių problemų. Aš norėčiau pasakyti, kolegos, kad Konstitucijoje Prezidentui yra numatyta galimybė skirti įstatymais numatytus valstybės pareigūnus. Tuo metu, kai Konstitucija buvo priimama, aiškaus skirstymo į valstybės tarnautojus ir pareigūnus, atskiriant juos pagal įgaliojimus ir panašiai, administravimo turėjimą arba neturėjimą, diskusijos nebuvo, todėl mes komitete svarstydami tą problematiką iš tikrųjų nusprendėme, kad čia yra politinio apsisprendimo klausimas. Pati sąvoka “pareigūnas” Konstitucijoje apima platesnį ratą asmenų negu tik pareigūnas ta siaurąją prasme, kaip yra bandoma įteigti, kaip sąvoka “pareigūnas” yra suformuluota, tarkim, Administracinių teisės pažeidimų kodekse arba vėliau priimtame Viešojo administravimo įstatyme. Todėl čia nereikėtų į tai kreipti labai didelio dėmesio, traktuojant Prezidento teises siauriau, negu Konstitucijoje iš tikrųjų yra parašyta. Mes politiškai šiandien turėtume apsispręsti ir pritarti šiam straipsniui su ta nuostata, kokia ten yra, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorių skiria Prezidentas Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymu.

Aš čia norėčiau dar vieną argumentą išsakyti, kodėl tai yra gerai. Tai yra gerai todėl, kad Teismų tarybos pirmininkas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Atskyrus Nacionalinės teismų administracijos vadovo skyrimą nuo Aukščiausiojo Teismo pirmininko, manau, būtų pasiektas tam tikras ir Nacionalinės teismų administracijos savarankiškumas, arba vadovo statuso pakėlimas į aukštesnį lygį. Galbūt netgi tiesioginio nepriklausomumo arba pareigų atlikimo prasme pastatymas jo į tokią poziciją, kad žinojimas savo statuso, jog yra skirtas Prezidento, manau, tik pagerintų jo, kaip vadovo, atliekamo darbo kokybę ir suteiktų tam tikro, netiesioginio, bet tam tikro nepriklausomumo priimant sprendimus pagal kompetenciją. Todėl siūlyčiau pritarti šiam straipsniui taip, kaip yra dabar suredaguotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad mano kolega, komiteto narys R.Šukys teisės klausimais už mane gudresnis ir žino daugiau, ir Konstituciją gali traktuoti kvalifikuočiau nei aš, tačiau vadovaujantis tokia logika, kad nebūtų susiaurinamos Prezidento teisės, Prezidentas gali skirti visus pareigūnus, ne tik šios administracijos, bet ir kitų veikiančių Lietuvos Respublikoje. Daug yra reikšmingų institucijų, kurių vadovų Prezidentas neskiria. Jeigu yra toks traktavimas, tuomet yra viena situacija. Bet aš manau, kad pirminis variantas, kai Nacionalinės teismų administracijos direktorių skiria Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kaip tik tinka. Mažiau logikos, kai Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu skiria Prezidentas, tačiau ji vis tiek aptarnauja teismus. Nelabai įtikino mane kolegos R.Šukio agitacija balsuoti už. Todėl aš kviečiu nepalaikyti šios nuostatos, o grįžti prie to pirminio varianto – Nacionalinės teismų administracijos direktorių skiria Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dabar padėti visiems susiorientuoti, ką mes dabar svarstome ir dėl ko buvo kalbama dėl balsavimo motyvų, ir dėl ko balsuosime dabar. Mes bendru sutarimu pritarėme A.Sakalo pasiūlymams dėl 3 straipsnio. Dabar balsuojame dėl viso 3 straipsnio su pataisomis, kurioms mes jau pritarėme, priėmimo. Kviečiu Seimo narius balsuoti, galbūt prieš tai registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl 3 straipsnio su pataisomis, kurioms mes pritarėme, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 12. 3 straipsnis yra priimtas su pataisomis, kurioms taip pat buvo pritarta.

Pereiname prie 4 straipsnio. 4 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsnis – tai, kas liko iš paskutiniojo straipsnio, 7 straipsnio. Pasiūlymai Vyriausybei. Šiuo atveju taip pat yra atsižvelgta į teisingumo ministro pasiūlymus šiam projektui, kadangi buvo koreguotas 1 straipsnis, kuriame…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs dabar komentuojame siūlymą dėl 4, 5, 6 straipsnių išbraukimo?

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Iš pradžių mes turėtume balsuoti dėl šito. Apsisprendę dėl to, mes galėsime kalbėti apie 7 straipsnį, kuris atitinkamai taptų 4 straipsniu.

J.SABATAUSKAS. Taip. Atsižvelgęs į teisingumo ministro siūlymus, kolega A.Sakalas įregistravo pasiūlymus, pagal kuriuos atsiranda dabartinis 4 straipsnis. Iš siūlymų lieka tik vienas – dėl patalpų suteikimo Nacionalinei teismų administracijai. O visi kiti siūlymai Vyriausybei nereikalingi, nes 1 bei 3 straipsniuose atitinkamai tai išspręsta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 4, 5, 6 straipsnių išbraukimo, ką siūlo kolega A.Sakalas, ar būtų prieštaraujančių, kad mes bendru sutarimu pritartume, jog šį pataisa yra svarstoma? Prieštaraujančių nėra. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume pritarti A.Sakalo siūlymams išbraukti 4, 5, 6 straipsnius? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu. Taigi buvęs 7, dabar naujas 4 straipsnis, jį taip pat kolega A.Sabatauskas pristatė, komitetas pritarė, ar būtų prieštaraujančių, kad buvusio 7, dabar tampančio 4, straipsnio redakcija, arba siūlymas, kurį teikia A.Sakalas, būtų svarstomas plenariniame posėdyje bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Šis pasiūlymas yra svarstomas bendru sutarimu. Dėl balsavimo motyvų priimant šias pataisas norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti A.Sakalo pasiūlymui dėl naujos 4 straipsnio formuluotės? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu dėl viso naujo 4 straipsnio su pataisomis, kurioms mes pritarėme. Ar galima, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti 4 – už, 4 – prieš. Kolega J.Veselka. Trumpam pirmininkavimą perduodu mano kolegai pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, nelaikykite blogu tonu, bet vis tiek aš privalau pirmiausia jums visiems – ir balsavusiems, ir nebalsavusiems – padėkoti. Ir pasakyti, kad tie mano įžadai, kurie buvo duoti iki balsavimo, galioja ir po balsavimo. Taigi ačiū. Tęsiame posėdį. Dabar kalbės J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu panašias funkcijas atlieka, mano nuomone, Teisingumo ministerijos departamentas ar skyrius, o dabar bandoma įkurti atskirą biurokratinę struktūrą, kuri bus savarankiška tam tikru aspektu. Žinoma, ministerijos skyrius, kai jiems parašai dėl teismų darbo, atsako standartiniu būdu: mes nieko nežinome, mes niekur negalime kištis, ir eikite jūs, gerbiamieji Seimo nariai, po velnių. Na, ką padarysi, atsirašinėja, bet vis tiek yra šansas. Ministras gali būti ir reiklesnis, todėl gali kitaip tvarkyti, sakykim, neteisingus sprendimus arba kreipimusis. Kai sukuriame šią struktūrą ji bus tos struktūros postruktūrė, kuri nieko nespręs, tik ims iš biudžeto pinigus. Todėl man nesuprantama, kodėl mes didiname biurokratinį aparatą? Matau, kad čia nėra Europos Sąjungos grifo. Vadinasi, tai neatitinka Europos Sąjungos dalykų. Kodėl mes kuriame papildomą biurokratinę struktūrą, kuri iš esmės niekam nebus pavaldi, išskyrus tuos pačius teisininkus? Nesuprantu to.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Nuomonė už.

A.SAKALAS. Tikiuosi, gerbiamasis J.Veselka geriau supras, jeigu jam priminsiu, kad buvo Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos (jūs teisingai ir sakote), bet Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad Teismų departamentas negali būti ministerijos arba, kitaip tariant, vykdomosios valdžios žinioje ir jų kontroliuojamas. Čia nekuriama jokia nauja institucija, paprasčiausiai pakeičiamas pavaldumas, kuris jokių naujų pinigų nereikalaus. Mes tik vykdome Konstitucinio Teismo sprendimą. Jeigu šie mano argumentai poną J.Veselką įtikins, tikiuosi, jis nebalsuos prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom registruotis. Toliau vėl pirmininkaus kolega G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Tikrai posėdžio pirmininkų kaita netaps tradicija. Primenu, vyksta registracija. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Aš norėčiau paklausti. Mes nefiksavome dar vieno dalyko, susijusio su įstatymo pavadinimo pakeitimu, kurį taip pat siūlė kolega A.Sakalas, t.y. Nacionalinės teismų administracijos įstatymas vietoj Nacionalinės teismų administracijos įsteigimo įstatymo. Ar mes galėtume pritarti prieš balsuodami dėl viso įstatymo dėl pavadinimo pakoregavimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Niekam neprieštaraujant, kad būtų patikslintas pavadinimas, dabar pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Buvo kalbos, registracija įvyko. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo Nr.IXP-741(3) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 8, Nacionalinės teismų administracijos įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-1429(3*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos projektą Nr.IXP-1429. Svarstymo stadija. Ar kolega Č.Juršėnas būtų pasirengęs pakomentuoti šį klausimą? Taip, svarstymo stadija. Iš tiesų komitetai dar teikia pasiūlymus. Prašyčiau gerbiamąjį Č.Juršėną pakomentuoti, kokie yra pasikeitimai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite turėti ant savo darbo stalų trečiąjį variantą, kuris buvo registruotas šiandien, bet, aš manau, nesismulkinsime. Šis trečiasis variantas yra šiek tiek patikslintas atsižvelgiant į tuos siūlymus, kurie buvo pateikti laiku, t.y. ir kai kurių komitetų siūlymai, ir atskirų frakcijų, kurios nebuvo iš pradžių pateikusios siūlymų, ir atskirų Seimo narių siūlymai. Į tai yra atsižvelgta. Dar gauta papildomų pasiūlymų. Juos būtų galima inkorporuoti, bet lieka pagrindinis klausimas, kurį su jumis ką tik nagrinėjome aptardami mano kandidatūrą. Programa pasidarė per didelė, o trumpinti ar mažinti niekas nieko nesiūlo. Jeigu Seimas būtų maloningas palikti šią teisę iki priėmimo man ir Seimo vadovybei pasitarus su Seniūnų sueiga, tada būtų galima radikaliai trumpinti. Būtų galima palikti taip, kaip kitais atvejais darydavome, t. y. patvirtiname šią programą kaip programą maksimum, o, žinoma, įvykdysime tik programą minimum, geriausia optimum. Tai yra, kaip sakiau pateikdamas darbų programą, priimsime trečdalį programoje numatytų klausimų, trečdalį pradėsime svarstyti, o trečdalis liks ir nesvarstyti arba net neregistruoti. Taip ir šiandien yra.

Štai yra du variantai: ar imamės nuo šiandien radikaliai trumpinti, bet tada prašyčiau nepykti, kai bus sutrumpintas kam nors brangus projektas arba maža pataisėlė, arba kol kas paliekame taip, kaip buvo, o sudarant konkrečias savaitės darbotvarkes ir dienos darbotvarkes bus išskiriami tie ypatingieji, svarbiausieji klausimai, pirmiausia eurointegraciniai, o visi kiti tik tada, kai liks laiko. Tai tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pasiūlymų, kuriuos teikė Socialdemokratinės koalicijos frakcija bei Seimo narys J.Veselka. Ar galėtumėte apibendrinti, ką, jūsų manymu, reikia įtraukti, ką ne, kad būtų aišku balsuojant?

Č.JURŠĖNAS. Sakyčiau, būtų galima kalbėti apie visus projektus, tik čia kai kur reikėtų patikslinti numeraciją (mes jau su kolegomis aiškinomės). Dėl kolegos J.Veselkos yra vienas klausimas, kuris jau vieną kartą buvo neįtrauktas, manyčiau, kad jis ir dabar yra nereikalingas.

PIRMININKAS. Apie kurį jūs kalbate?

Č.JURŠĖNAS. Kalbu apie neutralitetą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, diskusijoje pageidauja dalyvauti 5 Seimo nariai. Pirmoji yra K.Prunskienė, kuri kalbės Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos vardu. Prašom. Primenu, kad iki septynių minučių kalbantiems frakcijos vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija iš esmės pritaria pavasario sesijos darbų programai. Programa nelengva, turinys gana solidus ir klausimų skaičiumi, ir jų svarba. Kartu norėčiau pritarti Seimo pirmojo vicepirmininko išdėstytam principui, kad kol kas trumpinti nereikėtų, nes mes, svarstydami savaitės programą, galime operatyviai reaguoti ir pakoreguoti numatytą darbų programą pagal mėnesius ir savaites.

Norėčiau pateikti keletą siūlymų, kuriuos mes registruojame frakcijos vardu, kartu paremdami kai kuriuos siūlymus, kuriuos teikia Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija. Pakomentuosiu konkrečiai, ką turime minty. Kolega V.Rinkevičius yra įregistravęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo I priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1413. Ten automobilių amortizacinių atskaitymų dalyje siūloma pakoreguoti kaštų nustatymą. Tai turi ryšį su pelno mokesčio skaičiavimu. Iš tikrųjų tai, kas nelogiška, tai, kas sujaukia ūkinę veiklą ir konkrečiai įmonių finansinę veiklą, reikėtų atitaisyti kuo greičiau. Norėtųsi, kad tai būtų padaryta, mes siūlome, balandžio mėnesį.

Taip pat siūlome išklausyti premjero ir finansų ministrės informaciją ir organizuoti Seimo diskusiją dėl Vyriausybės rezervinio stabilizavimo fondo sąmatos naudojimo. Mes priėmėme labai keistą biudžeto sąmatą, kai yra įplaukos ir metų pabaigoje to fondo suma turi sudaryti 2 mlrd. litų. Tačiau bent kiek konkretesnio šio fondo išlaidų detalizavimo, struktūros mes nematėme, neturėjome ir kažkodėl vengiama ta tema kalbėti. 2 mlrd. Lt per didelė suma. Tai ne 20 mln., tai ne 2 mln., kad būtų galima apskritai Seimui nekreipti dėmesio nei į tos sąmatos vykdymą, nei į tą dalį, kuri iš viso nebuvo konkrečiai planuota.

Mes, kaip frakcija, taip pat remiame Ignalinos komisijos (sutrumpintai) numatytus klausimus, tai yra pasigendame pavasario sesijos programoje, kas šiek tiek keista, Nacionalinės energetikos strategijos pataisų svarstymo. Apie tai daug kalbėta, Vyriausybė skelbiasi, kad ji kovo mėnesį pateiks mums tos strategijos pataisas, taigi turime planuoti ir šių pataisų svarstymą. Be to, esu pateikusi alternatyvą kolegos E.Klumbio įstatymo pataisai, tai yra Branduolinės energetikos įstatymo 5 straipsnio pataisą, kuri, siejant ją su Ignalinos atominės elektrinės problematika ir atominės energetikos perspektyva apskritai, jau turėtų būti svarstoma, priimama, nes mes turime įstatymu suformuoti prielaidas kuo palankiausiai energetikos sektoriaus plėtrai.

Taip pat siūlome anksčiau, nei numatyta programoje, svarstyti Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų, atleidžiamų dėl jos eksploatavimo nutraukimo, papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo projektą. Tai yra ne gegužę, kaip numatyta, o paankstinti bent vienu mėnesiu, ir pateikimą, ir svarstymą numatyti balandžio mėnesį. Kiek mes žinome, Vyriausybėje tas projektas jau iš esmės parengtas, todėl norim, kad nebūtų delsiama jį pradėti svarstyti. Taigi yra tokie mūsų pasiūlymai, kurie teikiami ir kaip bendras frakcijos registruojamas siūlymas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kviečiu dalyvauti E.Masiulį.

E.MASIULIS. Mielieji kolegos, iš tiesų šiandien svarstome labai platų dokumentą. Tikrai su giliu liūdesiu reikia pasakyti, kad pavasario sesijos darbų programoje yra numatyta 285 teisės aktų priėmimas. Mes ir toliau susiduriame su tuo reiškiniu, apie kurį mes daug kalbam, tai yra tam tikra prasme su teisine infliacija. Spartuoliškai didėja teisės aktų skaičius, nors beveik visos frakcijos per diskusiją Seime sutarė, kad reikia tobulinti teisėkūros procesą ir pirma reikia sulėtinti įstatymų, nutarimų priėmimo tempus. Dabar iš šios darbų programos tikrai to nematyti. Priešingai, yra siekiama dar labiau rekordiškai padidinti svarstomų ir priimamų teisės aktų skaičių.

Be jokios abejonės, su šia problema iškyla ir kita problema, kai nėra aišku, o kas yra tikrieji prioritetai, o kas yra pagrindiniai šios pavasario sesijos klausimai, kurie turi būti patys svarbiausi Lietuvos žmonėms. Kai mes girdime tai, kad studija apie skurdą Lietuvoje iš tikrųjų šiurpinanti, tada galima paklausti, o kokie įstatymų projektai iš pavasario darbų sesijos padės spręsti skurdo problemas. Kur yra mokesčių mažinimo, kur yra ekonomikos liberalizavimo klausimai, kuriuos spręsdami mes galėtume suaktyvinti darbo rinką, kuriuos spręsdami mes galėtume pasiekti, kad būtų įsteigta naujų darbo vietų? Tuo tarpu plano 3, 4 dokumentų projektai užgožia prioritetinius klausimus ir taip mes skęstame kasdienėje rutinoje.

Trečias momentas, kurį norėčiau pasakyti, kad vis dėlto nėra iki galo preciziškai laikomasi Seimo statuto. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo narių užregistruoti įstatymų projektai tikrai nėra įtraukiami pagal registracijos eilę. Kažkodėl atsiranda lygesni Seimo nariai tarp lygių. Tai čia palinkėjimas irgi yra darbotvarkės ir programos sudarytojams, kad vengtų šitų dalykų ateityje. Negera praktika pasižymi ir tuo, kad pavasario sesijoje numatyta labai daug Savivaldybių ir Prezidento rinkimų įstatymų pataisų. Mes visą laiką, kai jau artėja Prezidento ar savivaldybių rinkimai, lieka pusė metų, pradedame keisti įstatymus. Po to kyla problemų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai vykdyti tuos įstatymus, ir pačios politinės partijos, ir patys rinkėjai nežino, kaip, atėjus į balsavimo vietą, jiems balsuoti. Tai šioje vietoje palinkėčiau atsisakyti, kiek įmanoma, pataisų, kurios nėra esminės Savivaldybių ir Prezidento rinkimų įstatymuose.

Dar viena pastaba yra ta, kad pagal kai kuriuos siūlomus įstatymų projektus, ypač Vyriausybės siūlomus įstatymų projektus, yra siūloma, kad atsirastų naujos valstybinės institucijos, kurios pareikalaus dar papildomų pinigų, didės valstybės valdymo išlaidos, kitais metais biudžete mes turėsime numatyti dar daugiau valstybės valdymo išlaidoms. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Nepriklausomos kontrolės įstaigos įstatymo projektą. Arba, sakykime, kam iš tikrųjų reikalingas, gal iniciatoriai įrodytų, Fizinio asmens gimimo momento nustatymo įstatymas? Tai gal tada greitai pereitume prie barzdos ar ūsų auginimo įstatymo, pagal kurį irgi galėtume reglamentuoti, kaip tai turi būti.

Todėl aš pritarčiau Č.Juršėno išsakytai minčiai, kai jis siūlė apsispręsti. Ir Liberalų frakcijos pozicija būtų, kad tikrai reikėtų mažinti teisės aktų skaičių, nes kitu atveju, jeigu surašytume visus pageidavimus į pavasario darbų programą, tai reikštų, kad mes sudarome nerealią programą. Tada iš viso kyla klausimas, ar reikia taip planuoti savo darbą, kai įrašome bet ką.

Kviestume atsižvelgti į šias pastabas. Jeigu iki priėmimo į šias pastabas nebūtų atsižvelgta, tai Liberalų frakcija šiandien susilaikys arba balsuos prieš ir priėmimo metu tikrai negalės pritarti tokiai pavasario sesijos darbų programai.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai E.Masiuliui. J.Razma yra kitas kalbėtojas diskusijoje. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, visada pirma norisi pasakyti ką nors gero projekto rengėjams, Seimo vadovybei. Aš, atidžiai išstudijavęs tą projektą, vieną gerą sakinį galiu pasakyti. Išties, kaip mes prašėme praėjusiame posėdyje pateikimo metu, yra sugrupuoti ir vienoje vietoje įrašyti to paties įstatymo pataisų projektai.

Telieka palinkėti, kad tokiu pat būdu sugrupavus šie projektai būtų rašomi į konkrečias Seimo posėdžių darbotvarkes ir taip mes šiek tiek laiko galėtume sutaupyti galiausiai priimdami visas pataisas vienu ypu ir įformindami vienu teisės aktu.

Vis dėlto šis teikiamas projektas turi nemažai trūkumų. Nors mes tikėjomės ir lyg buvo suteikta vilčių, kad bus tam tikra įžanginė dalis, pristatanti darbų programą, prioritetus, kad ne tik mes formaliai galėtume studijuoti tą ilgą ir nuobodų teisės aktų sąrašą, bet ir piliečiai, kurie norėtų suprasti, ką čia mes darome, tai galėtų lengviau padaryti perskaitę jau mūsų priimtą darbų programos projektą “Valstybės žiniose”, deja, to neradome. Tai yra tam tikras praradimas, nes anksčiau vis dėlto buvo pajėgiama pristatyti pagrindinius projektus ir prioritetus. Iš Seimo vadovų kalbų, teikiant darbų programą, gali suprasti, kad vienintelis prioritetas yra eurointegracija. Galvoju, o jei nestotume dabar į Europos Sąjungą, tai ką iš viso Seimas darytų? Atrodo, kad valdančioji dauguma nepajėgi įvardyti jautrių sričių, kurios reikalauja mūsų įsikišimo teisės aktų projektų pavidalu. Pagaliau, jeigu jau kalbam apie tarptautinius prioritetus, aš manau, kad be eurointegracijos reikėtų nepamiršti stojimo į NATO. Vis dėlto šie metai dar svarbesni šiam procesui. Keista, kad vienintelė rezoliucija, kuri buvo pateikta mano kolegės R.Juknevičienės dėl stojimo į NATO, nerado vietos pagrindinėje darbų dalyje. Mes turėjome įrašyti į opozicijos darbotvarkę, nors sekretoriatas aiškina, kad rezoliucijų nerašo, bet aš manau, kad svarbesnes rezoliucijas vertėtų įrašyti būtent parodant tuos prioritetus.

Toliau dar koks trūkumas? Mes ne vienoje vietoje matome įrašytą jau naują numatomą kokio nors įstatymo redakciją ir greta – tų pačių valdančiosios daugumos atstovų teikiamas dar seno įstatymo pataisas. Aš vis dėlto linkėčiau atidžiau padirbėti ir susitarti. Jeigu jau ketinama teikti naują įstatymo projektą, tai ar verta teikti pataisas, kurios gal galios vieną du mėnesius? Gal reikia pakentėti iki viso projekto priėmimo?

Keletas smulkesnių pastabų. Mums jau atsibodo bandyti kritikuoti valdančiąją daugumą už tai, kad vilkinamas apsisprendimas dėl kelių įstatymų, dėl akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo pataisų. Tai yra du ar trys straipsniai. Žiūriu, kad šis kuklus įstatymas numatytas svarstyti tik gegužės mėnesį. Aš manau, tai tikrai yra nepateisinama. Reikėtų vis dėlto įrašyti šį projektą į kovo ar bent balandžio mėnesį. Toliau, man nelabai suprantama, kodėl biudžeto pataisos numatytos svarstyti jau kovo mėnesį. Argi tuo laiku jau tikrai bus išryškėję, kiek atsiliekame ar lenkiame numatytas pajamas. Aš vis dėlto siūlyčiau dėl biudžeto tikslinimo apsispręsti prieš sesijos pabaigą, birželio liepos mėnesį, kad nedarytume tų pataisų kiekvieną ketvirtį, apsiribotume bent vienu dviem kartais per metus. Aš siūlyčiau Statuto rengėjams pagalvoti, ar verta mums štai tokias darbų programas tvirtinti Seimo nutarimu? Kai jos yra absoliučiai formalios, ar nepakaktų numatyti, kad tokias darbų programas tvirtina Seimo valdyba? Taip mes, manau, sutaupytume laiko, o praktinis darbas dėl to nenukentėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje kalbėti kolegą J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keletą pastabų dėl programos. Pirma, ji iš tikrųjų plati, bet mano galva, kadangi mes labai norime įstoti į Europos Sąjungą, tai tų, kur visi pažymėti ES, galima sutrumpinti priėmimo laiką. Kadangi vis tiek dauguma apsisprendę už juos balsuoti, tai pasakei, kad čia Europos Sąjungos, ir iš karto einame prie balsavimo. Būtų labai greitai, todėl galėtume daugiau laiko skirti kitiems aktualiems įstatymams. Tai viena.

Antra, matau, ten yra du su alkoholiu susiję įstatymai, vienas su tabaku, vienas su švenčių dienomis. Man atrodo, kad tas tabako ir alkoholio liberalizavimas nėra svarbus šiais metais. Niekis, kad bus truputį didesni trukdžiai alkoholio vartojimo, nes jis be galo didelis. Man labai keista, kai 1992–1996 metais L.Alesionka kovojo, kad per metus taptume blaivininkais, buvo vienas kraštutinumas, dabar grįžtame į kitą kraštutinumą, kaip greičiau nugirdyti. Todėl šie įstatymai palauks.

Dėl principinių dalykų. 2000 metais yra parengti du strategiškai svarbūs Lietuvai įstatymai. Pirmas – Lietuvos neutralumo įstatymas. Kaip aš žinau pagal sociologinius tyrimus, kuo arčiau lapkričio sesija, tuo labiau tauta nori stoti į NATO. Dabar jau beveik 60% nori. Bet yra dar 40%, gerbiamasis Juršėnai, kurie arba nežino, arba nenori. Tai kodėl, vadovaujantis demokratijos principais, nepabandžius čia svarstyti. Kodėl? Aš noriu išgirsti čia, iš tribūnos, argumentus, kodėl įstojus į NATO Lietuvoje prasidės komunizmas? Man būtų labai įdomu, o paskui būtų labai įdomu mušti visus tuos, kurie argumentuos, kad įstojus į NATO prasidės komunizmas, nes aš žinau, kad jis neprasidės. Lenkijos pavyzdys rodo. Pirma visi labai šaukė, kaip padidėjo Lenkijoje investicijos, o kai finansų ministras rudenį pasakė, kad sumažėjo ir net ekonominiai tempai sulėtėjo, kažkaip visi tie NATO entuziastai nutilo. Tai, gerbiamasis Juršėnai, padiskutuokime, argumentuokime, vienas kitam pasakykim ne, neutralumas nėra tas pasyvus neutralumas, aš nesiūlau to pasyvaus, kur apskritai nematome, kas vyksta, bet į NATO stoti nereikia. Nereikia, kad būtume ribinė valstybė, į kurią niekas nenorėtų investuoti, nes jei kas, neduok Dieve, tai čia pirmiausia. Tai viena.

Antra. Dėl tos okupacinės žalos. 1997 metais priimtas įstatymas, kur paskaičiuota 80 mlrd. dolerių okupacinė žala. Per ketverius metus nė vienas litas ar doleris neišreikalautas. Niekas ir nereikalauja, nes žino, kad yra kvailystė. Aš galiu daug daugiau priskaičiuoti, kiek nuostolių Lietuvai padarė reforma. Galų gale ryžkimės, ir dauguma pritariat, kad tai yra kvailystė, bet bijote išspręsti šį dalyką, kuris kaip tik paspartintų politinių, ekonominių, kultūrinių, kitų santykių plėtotę. Įtraukite šiuos du klausimus. Atmesite – atmesite, tauta išgirs argumentus ir tie 40% nebeabejos, galbūt bus įrodyta. O gal iš 60% entuziastų liks tik 40%? Kaip ten Konstitucijoje pasakyta, tauta valdžią vykdo tiesiogiai arba per išrinktus atstovus. Gal tauta užsimanys kitaip ir jus pasuks. Todėl prašyčiau šiuos du įstatymus įrašyti, nes vietos yra. Galime kai ko priėmimą paspartinti, o kai ką ir išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis diskusijoje dalyvauja A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas priekaištas, kad esama didelės įstatymų gausos, mano nuomone, yra pagristas, bet yra ir galimybės, kaip tą įstatymų gausą sumažinti. Pagal statistiką, jeigu pažiūrėtumėte, apie trečdalis jūsų teikiamų įstatymų yra įvairių kodeksų pataisos. Kiekviena save gerbianti ministerija mano, kad būtinai reikia pataisyti kokį nors kodeksą. Mes juos svarstome ir eilės, ir ne eilės tvarka, kaip išeina, juos priimame. Aš nekalbu apie Europos Sąjungos būtinus įstatymus, integracijos įstatymus, kuriems, matyt, yra ir bus suteiktas prioritetas, bet aš matau galimybę sumažinti bent jau visų kodeksų pataisų svarstymą, juos priimant du kartus per metus, išskyrus galbūt specialius atvejus. Būtent kiekvienos sesijos pabaigoje (pateikimai gali vykti ir anksčiau) būtų galutinis priėmimas, visos kodekso pataisos būtų įtrauktos į vieną dokumentą ir vietoj N pataisų būtų vienas dokumentas. Arba būtų trys dokumentai dėl kiekvieno kodekso: Baudžiamojo, tarkime, ATPK ar Civilinio kodekso. Manau, kad ateityje sumažėtų darbo ir Seimui.

Toliau. Yra tokių įstatymų, kurie yra tikrai neatidėliotini įstatymai. Juos reikia priimti. Pavyzdžiui, yra įvykusi pateikimo, svarstymo stadija. Aš kalbu apie įstatymą dėl bausmių už alkoholio laikymą, na, kalbėkim taip, naminės degtinės laikymą. Dabar radus 1 su trupučiu litro alkoholio galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tie piliečiai sėda į kalėjimą, Prezidentas malonės tvarka juos paleidžia, nes supranta, kad tai menkas nusikaltimas, o bausmės yra griežtos. Todėl yra pateiktas įstatymas, kuriame ši norma gerokai padidinta. Reikėtų, kad jis būtų priimtas.

Kitas, kurio svarstymo procedūros jau įvyko, – dėl automobilių vagysčių. Automobilių vagystės dabar pasidarė uždarbio šaltinis, jų daugėja, o bausmės yra, sakyčiau, neadekvačios. Mes pasiūlėme pataisas, kurioms po svarstymo pritarta, kad automobilio vagystė būtų prilyginta vagystei iš buto. Tada baudžiamoji sankcija visiems bus vienoda – pavogei brangų ar pigų automobilį, bus taikoma bausmė nuo 2 iki 6 metų.

Kaip žinote, Seimas priėmė įstatymą dėl privalomosios civilinės atsakomybės, kuris įsigalios nuo balandžio 1 dienos. Bet ką reiškia įstatymas, jeigu nėra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, pagal kurią už transporto priemonių neapdraudimą civiline atsakomybe būtų taikoma kokia nors sankcija, sakykime, 100–200 litų? Ta pataisa yra užregistruota. Matyt, ateis balandžio 1 d. ir mes ypatingos skubos tvarka priimsime šitą ATPK pataisą. Tai tokie skubūs įstatymai, kurių negalima labai ilgai atidėti.

Yra ir probleminių klausimų. Aš kaip pavyzdį galėčiau pasakyti… probleminio klausimo, kai reikalingas politinių partijų sprendimas, pavyzdys galėtų būti įstatymas dėl televizijos abonentinio mokesčio. Ar mes jį įvesim? Jeigu mokestį įvesim nuo Naujųjų metų, tai pats laikas pradėti svarstyti, kad ir televizijos, galų gale ir žmonės būtų orientuoti, jog toks mokestis bus. Jeigu tas įstatymas nereikalingas, jeigu jo neįvesim, kam tada buvo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo sumokėti pinigai už darbą? Todėl gal geriau priimti politinį sprendimą, po to sudaryti darbo grupės.

Taigi ačiū už dėmesį. Šiaip, aš sakyčiau, reikėtų pritarti, bet galbūt dar galima tą visą programos projektą “išravėti”, kad neliktų tokių įstatymų, kurie galbūt šiandien nėra būtini.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausę diskusijoje kalbėjusius Seimo narius, turėtume balsuoti dėl pritarimo arba nepritarimo Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” projektui po svarstymo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos” – pritarimo jai arba ne po svarstymo. Prašau Seimo narius balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 2, susilaikė 10 Seimo narių. Po svarstymo Seimo nutarimui Nr.IXP-1429 yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką norėčiau paprašyti jūsų dėmesio dėl vieno protokolinio nutarimo priėmimo. Jis yra susijęs su kovo 12 d. priimtu Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Paskutinysis (16) straipsnis buvo susijęs su dviejų straipsnių įsigaliojimo terminais, kurie jau yra praėję. Kad išvengtume dviprasmybių, būtų siūlymas priimti protokolinį nutarimą, pripažįstantį CPK 16 straipsnį (kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo straipsnį) nepriimtu. Protokolinis sprendimas būtų atitinkamai susijęs su įstatymu, kurio registracijos Nr.IXP-779. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Ačiū už jūsų supratimą. Dėkoju.

Šiek tiek vėluojame, bet skelbiame pertrauką iki 12.20 valandos. Paskui tęstume rytinį posėdį. Būtų svarstomas Darbo kodeksas.

Pertrauka

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Kolegos Seimo nariai, prašom užimti vietas. Tęsiame mūsų šios dienos plenarinį posėdį. Gal pirmiausia užsiregistruokime. Registracija pradėta. Kol vyksta registracija, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pranešti, kad kovo 7 d. įvyko Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės susirinkimas. Jame išrinktas naujas šios grupės pirmininkas – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas V.Greičiūnas. Už pasiūlytą kandidatą balsavo 51 grupės narys. Taip pat išrinktas naujas šios grupės pirmininko pavaduotojas – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys S.Dmitrijevas, surinkęs taip pat 51 grupės nario balsą. Tai tokia informacija.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Užsiregistravo 15 Seimo narių. Gal pradėsime darbą. Pradedame darbotvarkės 1-5a klausimą – Darbo kodekso projektą Nr.IXP-1268. Pranešėjas – A.Sysas. Gerbiamąjį pranešėją kviečiame į tribūną. Kolegos, Darbo kodekso svarstymo tęsinys. Prašom. Pranešėjau, jums žodis.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad mes pradėjome svarstyti Darbo kodeksą ir apsvarstėme net pirmuosius 4 straipsnius. Tačiau turiu nuliūdinti, kad po to mūsų kolegos pateikė 2 straipsnio pataisas. Norėčiau pasiūlyti grįžti prie 2 straipsnio.

Yra kolegų D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus 2 straipsnio pataisa. Komitetas svarstė. Ši pataisa buvo svarstyta ir per pirmąją stadiją. Ją buvo pateikęs Laisvosios rinkos institutas ir jai buvo nepritarta. Šį kartą irgi nepritariam, nes 2 straipsnio susiaurinimas prieštarauja Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms ir Europos Sąjungos chartijai, kurią mes neseniai ratifikavom. Taigi siūlau nepritarti kolegų 2 straipsnio 1 dalies redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tuomet pradedame svarstyti pastraipsniui? Taigi dėl 2 straipsnio yra gerbiamosios D.Teišerskytės ir gerbiamojo G.Steponavičiaus pataisa. Kadangi komitetas nepritaria, reikėtų… ji yra pateikta antrajam projektui, taigi reikėtų 10 Seimo narių pritarimo, kad pradėtume svarstyti.

Taigi prašome G.Steponavičių pateikti pataisas. Po to klausime, ar yra pritariančių 10 Seimo narių, kad pataisa būtų pradėta svarstyti. Prašom, gerbiamasis Steponavičiau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nederėtų užsiimti tokiomis interpretacijomis, kurias dabar pateikė komiteto pirmininkas. Noriu priminti, kad Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis, dėl kurios mes su kolege D.Teišerskyte teikėme pasiūlymą, yra susijusi su principais, kurie yra taikomi darbo santykiams reguliuoti. Siūlome apsiriboti konkretesniais, tiksliau, gerokai abstraktesniais, bet principiniais dalykais. Manyčiau, dabartiniame Darbo kodekso variante, kuriam teikėme pataisą, numatyti darbo santykių teisinio reguliavimo principai nesudarytų prielaidų teisingai ir efektyviai reglamentuoti darbo santykius bei aiškinti darbo teisės normas, nes jie yra vienpusiški ir neatspindi darbo santykių privatinio pobūdžio, tai yra sutarčių laisvės tarp subjektų principų.

Darbo santykių teisinio reguliavimo principai turėtų vienodai ginti tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus, be to, valstybės kišimasis į darbo santykius turėtų būti minimalus. Darbo santykiai – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Todėl siūlome Darbo kodekso projekte numatyti tokius darbo santykių teisinio reguliavimo principus, kurie padėtų liberalizuoti darbo santykius. Padarytų lankstesnę pačią darbo santykių sistemą, padidintų darbdavio ir darbuotojo galimybę susitarti dėl jiems palankių ir, sakyčiau, netgi palankesnių sąlygų. Manome, būtina įtraukti tokius principus kaip sutarčių laisvė, asociacijų laisvė, lygiateisiškumo principai ir, be jokios abejonės, visiems priimtini dalykai – priverčiamojo darbo draudimas, saugios ir sveikos darbo sąlygos bei teisingumas, sąžiningumas ir protingumas vykdant teises ir pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas pateikė pasiūlymus. Ar yra 10 remiančių Seimo narių, kad mes pradėtume svarstyti? Gal prieš tai pakartokime registraciją, nes atėjo dar Seimo narių. Prašom. Registracija pradėta, gerbiamieji kolegos.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 28 Seimo nariai. Ar atsiras 10 Seimo narių, remiančių pataisą? Kas remia, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, prašom išreikšti savo valią balsavimu. Taigi 10 Seimo narių parėmė, pataisai svarstyti užtenka.

Kas norėtų kalbėti, 1 – už, 1 – prieš už šią pataisą? Prašom. Norinčių kalbėti nematau. Taigi dar pranešėjas turi teisę komentuoti, po to balsuosime dėl pataisos.

A.SYSAS. Norėčiau pataisyti kolegą G.Steponavičių. Labai norėčiau atkreipti dėmesį dėl to, kai jis sako, kad darbdaviai norėtų turėti tas pačias lygias teises, atkreipti dėmesį į trečią jų siūlytą punktą. Jo originalas skamba taip: darbo teisės subjektų lygybė, nepaisant jų lyties. Jūs siūlote tik darbuotojų lygiateisiškumą. Yra didelis skirtumas – darbo santykių subjektai ir darbuotojų lygiateisiškumas.

Toliau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ko nelieka autorių pateiktam projekte. Nelieka laisvės pasirinkti darbą, valstybės pagalbos asmenims įgyvendinant teisę į darbą, nelieka saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, nelieka teisingo apmokėjimo už darbą, visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimo, nelieka darbo santykių stabilumo, darbo įstatymų bendrumo ir jų diferenciacijos pagal darbo sąlygas ir jų darbuotojų psichofizines savybes, nelieka kolektyvinių derybų laisvas, siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus, ir nelieka kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybės už įsipareigojimus. Štai tiek nelieka šiam siūlyme. Todėl komitetas ir nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Trumpinkite. Kolegos, dabar dar kartą pakartokime registraciją, nes atėjo daug neužsiregistravusių Seimo narių. Tai jau bus paskutinis registravimasis, kolegos, nes drausmė vis dėlto yra geras dalykas. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 35 Seimo nariai. Kas remia D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus papildymą 2 straipsniui, balsuoja už. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

11 balsavus už, 15 – prieš, 6 susilaikius, pataisai nepritarta.

Prašom, pranešėjau, kitą.

A.SYSAS. Dėl 4 straipsnio. Dėl kolegos A.Meliano ir kolegos G.Steponavičiaus pataisų balsavome jau per praeitą posėdį. Yra A.Meliano ir G.Steponavičiaus pasiūlymas Darbo kodekso 11 straipsnio 2 daliai. Komitetas svarstė ir nepritarė, nes jų siūlymas pablogina darbuotojų padėtį.

PIRMININKAS. Dabar norėtume suteikti žodį gerbiamajam A.Melianui pateikti savo pataisą. Vėliau klausime, ar yra 10 Seimo narių, remiančių pataisą. Prašom. A.Melianas.

A.MELIANAS. Su pono G.Steponavičiumi siūlome išbraukti Darbo kodekso projekto 11 straipsnio 2 dalį. Manau, sąvoka “pabloginanti” ar “pagerinanti” darbuotojų sąlygas yra ne visiškai juridinė, yra labai subjektyvi. Kartais kažkoks pabloginimas rytoj gali padaryti ryškų pagerinimą ir atvirkščiai. Todėl manau, įstatyme turėtume vengti tokių sąvokų, kurios yra labai subjektyvios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 10 Seimo narių, remiančių A.Meliano pataisą? Gal balsuokime. A.Meliano pataisą remia 11 Seimo narių. Užtenka. Kas norėtų kalbėti diskusijoje, 1 – už, 1- prieš pateiktą pataisą? Motyvai už – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keista ir iškreipta gyvenimo logika yra paremtas nepritarimas tokiam siūlymui, nes Darbo kodekso projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai tarp darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma tokia nuostata, kuri yra naudingesnė darbuotojui. Kiekviena teisės kolizija ir sprendimas yra pagrįstas, kai yra sprendžiama susitarimu arba ginčų civilizuota sprendimų tvarka, o ne vienos iš sutarties šalių naudai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai principai sprendžiant koliziją yra teisės akto juridinės galios viršenybės, konkretesnės normos viršenybės bendresnės normos atžvilgiu, teisės aktų priėmimo laiko ir visų privatinių subjektų, o ne vienos šalies, šiuo atveju darbuotojų interesų paisymas. Kolizijos sprendimas yra problema, į kurią teisės teorija davė atsakymą, ir atsakymas yra vienareikšmis. Kolizija, kai yra iškilęs toks klausimas, yra taikomas visoms teisės šakoms vienodai. Manau, toks ydingo principo diegimas, kai viena iš šalių a priori būtų užtikrintos naudingesnės sąlygos, būtų neteisinga, todėl siūlome panaikinti Darbo kodekso projekto 11 straipsnio 2 dalį.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – M.Bastys. Vieną minutę. Motyvai prieš. M.Bastys.

M.BASTYS. Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų yra nesuprantama pono A.Meliano kalba, kad tai yra subjektyvi komiteto nuomonė. Tai ne subjektyvi nuomonė, ir tos pataisos iš tikrųjų gali pabloginti darbuotojų sąlygas. Aš siūlau balsuoti prieš tokią pataisą.

PIRMININKAS. Girdėjote motyvus – už, motyvus – prieš. Kolegos, kadangi atėjo didelis Seimo narių būrys, registruojamės. Kol registruojatės, pranešėjas pateiks savo komentarą.

A.SYSAS. Aš norėčiau priminti, kolegos, kad tokia nuostata egzistuoja ir šiandien, ir ji atsirado ne kokią nors dieną, o tokia teisė egzistuoja nuo Romos laikų, kad silpnesnė pusė yra darbuotojas, ir dėl to yra atskira darbo teisės rūšis – darbo teisė. Jeigu to nereikėtų, tai būtų per visus civilinius santykius… ir civilinė teisė yra atskira rūšis. Todėl tas teigimas, kad subjektai šiandien yra lygūs, man labai keistai atrodo. Užtenka pažiūrėti į darbo inspekcijos patikrinimo rezultatus – per metus oficialiai užregistruota 150 darbo laiko ir poilsio pažeidimų, 100 tūkst. darbo apmokėjimo, tūkstančiai kitokių pažeidimų, o mes kalbame apie lygias darbo rinkos subjektų teises. Juokingai skamba.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpinkime komentarą. Jūs norėtumėte? Kaip? Dėl vedimo tvarkos? Prašome.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau prašyti jūsų laikytis Statuto. Šiuo metu vyksta svarstymas ir jokie komentarai iš tribūnos negalimi, nes reikėtų tam užsirašyti kalbant už ar prieš. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, laikykitės Statuto. Šiuo metu vyksta bakchanalija. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau, kad sektumėte Statutą. Gerbiamasis kolega Melianai, kreipiuosi į jus, jeigu galima, atsiverskite Statutą. Atverskite tą dalį, kurioje komiteto vardu kalbančiam pranešėjui leidžiama pateikti nuomonę, paaiškinti. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, laikykimės Statuto. Ačiū. Dabar, kadangi girdėjote motyvus – už, motyvus – prieš, balsuosime. Kas remia kolegos A.Meliano pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš.

Už – 13, prieš – 19, susilaikė 5. Seimo nario A.Meliano pataisai nepritarta. Replika po balsavimo. Prašom. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, kaip nubalsavome, taip nubalsavome, tik norėčiau paprastai liaudiškai pasakyti: paimkite patyrusį advokatą ir jis bet kuriuo ginčytinu klausimu suras prieštaravimų ir įvairių kolizijų tarp teisės aktų nuostatų. Mes iš karto įkalame nuostatą, kad tokiu atveju, jeigu yra prieštaravimas, vadinasi, turi būti sprendimas ne ginčo tvarka, ne teismo ar kažkokio susitarimo tvarka, bet tiesiog vienai iš pusių palankesnė nuostata. Tai labai geras plyšys, labai geros erdvės tam, kad bet koks ginčas iš karto taptų prieštaravimų objektu. Tokia galimybę mes paliekame. Gaila, kad taip padarėme. Tai replika po balsavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Čia repliką suteikėme J.Čekuoliui. Dabar dar kartą noriu priminti Statuto 152 straipsnio 6 dalį. Tai adresuoju kolegoms, kurie bandė traktuoti kitaip. Ji skamba taip: “Pataisų ir papildymų svarstymo Seimo posėdžio metu leidžiama kalbėti tik pataisų ir papildymų autoriams iki 2 min. dėl kiekvieno pasiūlymo, pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų”. Kaip matote, šiuo atveju pranešėjas pradžioje pristato pataisas, po to jis gali išreikšti komiteto nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, dėl vedimo tvarkos? Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū už suteiktą žodį, jūs labai teisingai pacitavote Statutą, taip ir yra parašyta. Mes tik atkreipiame dėmesį, kad pranešėjas kolega A.Sysas kalbėjo du kartus ir, kol registravomės, jis išnaudojo tą pauzę išsakydamas savo poziciją antrą kartą. Jis prieš tai komiteto vardu buvo pakomentavęs, po to dar papildomai pakomentavo. Mes dėl to sureagavome, dėl antrojo komentaro. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išlaikysime tą pačią praktiką – komitetas pristato pataisas ir gali išsakyti savo nuomonę.

Kolegos, einame toliau. Toliau yra 18 straipsniui…

A.SYSAS. 16 straipsniui.

PIRMININKAS. 16 straipsniui yra A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa, komitetas siūlo pritarti. Redaguojant reikia pataisyti ir 14 straipsnio 1 dalį iš jos išbraukiant paskutinę dalį. Prašome, pranešėjau.

A.SYSAS. Komitetas pritarė A.Meliano ir G.Steponavičiaus Darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalies pataisai. Kartu siūlome pataisyti 14 straipsnio 1 dalį, kitaip būtų kolizija. Komitetas pritaria ir galime bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu pasakyti, kad ten, kur komitetas pritarė, mums nereikia balsuoti, taupykime laiką ir eikime tik prie tų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Taigi yra A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa 18 straipsniui. Kas iš jūsų pristatys pataisą, kolegos? Prašome. A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, Darbo kodekso projekte buvo numatyta, kad kolektyvinio darbo sutarties reikalavimai yra privalomi visiems darbuotojams. Tokiu atveju gali atsitikti taip, kad įmonėje yra trys profsąjungos nariai, o dirba 1000 darbuotojų, ir tie susitarimai, kurie kartais gali pažeisti kitų darbuotojų interesus, bus privalomi visiems. Mano galva, tai nėra gerai. Aš siūlau pataisą, kuri nustatytų, kad kolektyvinė sutartis būtų privaloma tik tiems darbuotojams, kurie įgalioja atitinkamus atstovaujamus organus – ar profsąjungą, ar darbo tarybą – atstovauti jiems pasirašant kolektyvinę sutartį.

PIRMININKAS. Dabar noriu paklausti, ar yra 10 Seimo narių, remiančią šią pataisą? Gal balsuokime.

Yra 12 Seimo narių, pritariančių pataisos svarstymui. Dabar, kolegos, suteiksime žodį komiteto pirmininkui. Pakomentuokite pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Svarstymo metu komitete nepritarta tokiai pataisai. Noriu priminti, kad yra nusistovėjusi praktika, ir yra individualūs susitarimai ir kolektyviniai susitarimai. Tikrai nuraminsiu kolegą A.Melianą ir kitus, neturinčius patirties ir nedirbusius įmonėse, kuriose yra kolektyvinės sutartys – ne taip lengva pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tik 3% Lietuvos įmonių pasirašyta kolektyvinė sutartis. Sutartis yra abiejų šalių susitarimas ir 3 žmonės niekada neprivers darbdavio pasirašyti sutartį, kuri būtų nenaudinga visam kolektyvui, kartu ir darbdaviui. Toks nuogąstavimas nepagrįstas, todėl komitetas jam nepritarė. Juo labiau kad Trišalėje taryboje, kuri ilgai svarstė Darbo kodeksą, pačios darbdavių organizacijos paprašė ir pareikalavo, kad Darbo kodekse būtų įrašytos darbo tarybos.

Jos nori kolektyvinių sutarčių. O kadangi ne visur yra profesinės sąjungos, kolektyvinių sutarčių priimti negalima, nes dabartinė įstatymo nuostata tokią teisę – pasirašyti kolektyvinę sutartį – leidžia tik profesinei sąjungai. Naujame Darbo kodekse atsiranda darbo tarybos, mes priimsime atskirą įstatymą, kas tai bus, bet būtent motyvuodami tuo, kad patys darbdaviai nori kolektyvinių sutarčių. Toks įrašymas ir toks mūsų kolegų siūlymas paprasčiausiai siaurina šių galimybių įgyvendinimą. Todėl komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto nuomonę. Dabar motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, komiteto pirmininkas kalbėjo nei į tvorą, nei į mietą. Visai kita tema. Mūsų su A.Melianu teikiama pataisa yra susijusi ne su iš principo tokių kolektyvinių sutarčių ydingumu, o su tuo, kam tokios kolektyvinės sutartys būtų privalomos. Mūsų siūlymo esmė yra (aš cituoju): “Kolektyviniuose darbo santykiuose įsipareigojimai yra privalomi tiems darbuotojams, kurie įgaliojo jiems atstovauti atitinkančius atstovaujančius subjektus”. Štai šia prasme aš, kaip Seimo mažumos atstovas, galėčiau pasakyti, kad mes šiandien nesiūlome jums, socialdemokratams ir socialliberalams, kaip elgtis, ir nesiūlome priimti įstatymo pataisos, kad tai, ką mes pasiūlysime, taps privaloma jums. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš tikrai manau, kad kai atstovavimas, esant kolektyviniams darbo santykiams, pagal su galiojančius darbo įstatymus atsiranda be atskiro darbuotojo valios išreiškimo, tai yra išties labai keista. Tokio atstovavimo metu prisiimami bendri įsipareigojimai yra privalomi ir atskiriems darbuotojams, patenkantiems į tokių įsipareigojimų veikimo sritį. Tam tikra prasme jie patenka į pinkles, nors ir atskirai nesuteikus specialiųjų įgaliojimų kolektyvinio atstovavimo subjektui.

18 straipsnio 2 dalis “įteisina” nuostatą, kad, esant kolektyviniams darbo santykiams, prisiimti įsipareigojimai yra privalomi ne tik juos prisiėmusiam asmeniui, asmenims, bet ir kitiems subjektams. Tai yra, atvirai sakau, nepagrįstas prievolių primetimas trečiosioms šalims. Aš taip pat manau, kad ši nuostata kvestionuotina ir konstituciniu požiūriu, kai žmogui, nedalyvaujančiam procese, yra uždedamos prievolės, tarp jų ir susijusios su jo darbo užmokesčio dydžiu, darbo sąlygomis. Jeigu jam tai atrodo nepriimtina, niekas be jo sutikimo jam tokios valios primesti neturėtų ir negalėtų.

PIRMININKAS. Motyvai prieš pataisą. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma, sudarant kolektyvinę sutartį, dalyvauja arba profsąjungos, arba darbo tarybos. Darbo tarybas renkant, visi kolektyvo nariai turi teisę jas įgalioti vienu ar kitokiu būdu priimti vienokią ar kitokią sutartį. Todėl čia jau pasireiškia viso kolektyvo nuomonė.

Antras dalykas. Kolektyvinė sutartis iš tiesų turi būti kolektyvinė sutartis, o ne Jono, Petro ar Onutės sutartis.

Trečias dalykas. Kai yra priimamas Seimo statutas, tai yra kaip kolektyvinė sutartis mums visiems, nepaisant to, kad vienas ar kitas Seimo narys balsavo prieš tą Statutą, jis galioja mums visiems. Tai yra visiškai analogiškas dalykas, įtvirtintas įstatymu, todėl nereikėtų sakyti, kad jeigu kam nors nepatinka viena ar kita Statuto norma ir jis už ją nebalsavo, tai jam laikytis jos ir nereikia. Todėl aš esu prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pakartokime registraciją. Atėjo įvairių Seimo narių. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas pritariate A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisai, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, – prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 19 balsavus už, 19 – prieš, 13 susilaikius, pataisai nepritarta. Prašome, pranešėjau. Replika po balsavimo. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Poniai S.Burbienei galėčiau pasakyti: dažnai važinėjant į Europos Tarybą, derėtų jums žinoti paprastą dalyką, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad teisė vienytis į asociacijas, darbo tarybas ar profesines sąjungas apima ir negatyvią asmens teisę nepriklausyti ir nebūti verčiamam priklausyti įvairioms asociacijoms. Todėl, kolege, neklaidinkite Seimo narių. Manau, kad mes šią nuostatą dar ne sykį pakeisime remdamiesi būtent Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Buvo replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, toliau 19 straipsniui yra A.Syso pataisa. Komitetas jai pritaria. Taigi tai 19 straipsnio pataisai komitetas pritaria.

22 straipsniui yra kolegos P.Vilko pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Taigi dabar norėtume, kad gerbiamasis P.Vilkas pateiktų savo pataisą. Prašom. P.Vilkas.

P.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pataisoje yra toks motyvas: 22 straipsnis deklaruoja darbuotojų atstovų teises. 6 jo punktas nusako, kad “saugoti darbuotojų teises sudarant ir vykdant įmonės pirkimo ir pardavimo, verslo ir jo dalies pervedimo sandorius koncentruojant rinkos struktūras ir reorganizuojant įmones”.

Aš manau, kad reikėtų išbraukti “vykdant įmonės pirkimo, pardavimo sandorius”, nes sunku įsivaizduoti, kaip galima išsaugoti darbuotojų teises, parduodant įmones, jeigu keičiama įmonės specializacija arba iš viso yra net ir naikinamas tas verslas. Man atrodytų, kad šis nurodymas tikrai iš esmės yra ir neįgyvendinamas. Todėl siūlyčiau mano pasiūlymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 10 Seimo narių, kurie remia šią pataisą? Prašom išreikškite tai balsavimu. 18 Seimo narių parėmė. Komiteto nuomonė dėl pataisos. Prašom, pirmininke.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pakomentuoti. Komitetas nepritarė šiai pataisai, ir motyvų buvo keletas. Pirmas motyvas: mes esame priėmę Civilinį kodeksą, kuriame aiškiai apibrėžta, kad yra įmonės pardavimas. Ne verslo, o įmonės pardavimas. Todėl noras išbraukti ir palikti tik verslą prieštarautų Civiliniam kodeksui.

Antra, kažkodėl iki šiol veikianti mūsų teisė dažniausiai reglamentavo darbdavį kaip fizinį asmenį. Šiame kodekse aš norėčiau atkreipti dėmesį į 16 straipsnį, darbdavys pradedamas traktuoti kaip traktuojamas užsienyje, t.y. darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija. Tai yra ne fizinis subjektas, o juridinis subjektas. Todėl santykiai yra šiek tiek kitokie.

Vėlgi dėl tolesnių bus pataisų. Yra labai griežta Europos Sąjungos direktyva: keičiantis darbdaviui, visos teisės ir kolektyvinė sutartis turi išlikti. Vėlgi tai yra vienas iš apsauginių mechanizmų, kuris yra numatytas Europos teisėje. Todėl mes ir nepritariame.

PIRMININKAS. Taigi dabar, kolegos, motyvai. Vienas kalba už, vienas – prieš. Motyvai už – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke pone Sysai, dabar 16 straipsnio 2 punkte aiškiai parašyta: “darbdavys gali būti ne jaunesnis kaip 18 metų veiksnus fizinis asmuo”. Tai ką jūs čia dabar kalbate, kad negali būti fizinis asmuo darbdavys? Šioje vietoje, manau, tikrai P.Vilko pataisa tam tikra prasme palengvina šio Darbo kodekso įstatymo įgyvendinimą, nes iš tikrųjų įmonės pirkimo ir pardavimo situacijoje darbuotojų dalyvavimas ne visada būtų ir pateisinamas, ir ne visada įmanoma sudaryti sąlygas tiems darbuotojams, kai įvyksta nuosavybės pasikeitimas ir kai yra keičiamas įmonės pobūdis. Todėl manau, kad tokie papildomi primetimai tikrai vers sandorio dalyvius ieškoti kokių nors papildomų apėjimų ir vis tiek nebus laikomasi tokios nuostatos. Kviesčiau palaikyti P.Vilko pataisą.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kolegai E.Masiuliui norėčiau pasiūlyti perskaityti 16 straipsnio abi dalis ir bus aišku, ką pasakė kolega A.Sysas.

Dabar dėl 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbama ne apie darbdavį, kuris turi saugoti, o apie darbuotojams atstovaujančius subjektus, kurie turi pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises ir tarp tų teisių yra teisė saugoti darbuotojų teises šiais numatytais atvejais. Todėl čia iš tiesų yra būtent leidimas atstovauti toms teisėms ir kolektyvinis atstovaujantis organas iš tiesų tas teises turi turėti, nes būtent tokiu būdu apsaugoma nuo kai kurių neprotingų arba netgi nusikalstamų veiksmų, kuriuos gali daryti vieni ar kiti atsakingi asmenys, įmonė ar organizacija. Todėl tikrai nereikėtų šios dalies išbraukti.

PIRMININKAS. Taigi girdėjote motyvus už ir prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl P.Vilko pasiūlymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktui. Prašom. Kas palaikote P.Vilko, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote.

16 balsavus už, 16 – prieš, 19 susilaikius, 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamieji kolegos… Jūs žinote, kad registracija bus paskelbta, jūs neseniai registravotės. Aš būtinai tai pakartosiu. Dabar, gerbiamieji kolegos, svarstome P.Vilko 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto pasiūlymą. Prašom. P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. 7 punktas nurodo darbdavių atstovų teises gauti informaciją iš darbdavio apie jų (darbdavio) socialinę ir ekonominę padėtį. Aš suprasčiau, jeigu darbdavys, kaip mes kalbėjome, yra įmonė, gal tai būtų ir logiška (socialinę ir tai nelabai suprasčiau), bet jeigu fizinis asmuo, tai apie to darbdavio socialinę, ekonominę padėtį, man atrodo, būtų labai nekorektiška gauti. Aš siūlau – gauti informaciją iš darbdavių apie numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų socialinę bei ekonominę padėtį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 10 narių, remiančių pataisą? Aš manau, kad gal nebalsuosime. Tikrai yra daugiau kaip 10 narių, remiančių pataisą. Taigi dabar, kolegos, motyvai už, motyvai… Atsiprašau, komiteto nuomonė. Prašom.

A.SYSAS. Komitetas šiai pataisai nepritaria. Aš labai norėčiau atkreipti visų dėmesį, nes čia ne vieną kartą minimi Europos Sąjungos visokie dokumentai, t.y. direktyva apie konsultavimą ir informavimą. Būtent kolega P.Vilkas iš esmės keičia šios dalies esmę. Čia yra kalbama, kad būtent konsultavimu ir informavimu turi teisę gauti informaciją, o ponas P.Vilkas siūlo visiškai pakeisti esmę. Jis siūlo gauti informaciją iš darbdavio apie numatomas permainas. Tai yra visiškai skirtingi dalykai ir balsuodami už tokią pataisą mes nusižengsime tiems Europos dokumentams, į kuriuos kartais apeliuoja ir dešinioji pusė.

PIRMININKAS. Girdėjote, gerbiamieji kolegos, komentarą. Dabar motyvai už ir motyvai prieš. Motyvai už – J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Mielieji kolegos, skaitydamas ir pagrindinio Darbo kodekso projekto 7 punkto redakciją, ir kolegos P.Vilko 7 punkto redakciją, tarp jų esminių skirtumų nematau. Manau, kad kolegos P.Vilko siūlymas tiesiog yra tikslesnė ir aiškesnė tos pačios, kartoju, tos pačios minties redakcija, nes kaip dabar yra pradiniame projekte “gauti informaciją iš darbdavių apie jų socialinę ir ekonominę padėtį”, iš tiesų yra neaišku, ar apie darbdavio socialinę ir ekonominę padėtį, ar apie darbuotojo, ar apie numatomas permainas ir t.t. Mano galva, kolegos P.Vilko siūloma redakcija yra tiesiog tiksliau suformuluota, o mintis lieka ta pati – informacija, kurią darbuotojas turi teisę gauti iš darbdavio, lieka ta pati. Tai yra tiesiog tikslesnė redakcija, todėl, manau, galime ją palaikyti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nėra visiškai ta pati siūloma redakcija. Kolegos P.Vilko siūloma tiktai apie galimus, būsimus kokius nors pakeitimus, kurie gali pakeisti. O esama redakcija yra pasakyta ir apie esamą padėtį, todėl būtent taip ir reikėtų palikti, nes nežinant esamos padėties labai sudėtinga spręsti, kokie pakeitimai gali ją pakeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus prieš, motyvus už. Dabar registruosimės, nes vieni išėjo, kiti atėjo. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, kartoju tiems, kurie kartais nespėja užsiregistruoti, registracija pradėta.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Balsuojame dėl P.Vilko pataisos 22 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Kas palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

24 balsavus už, 15 – prieš, 14 susilaikius pataisai nepritarta.

Taigi dabar 23 straipsnio pataisa. Pataisos autorius S.Kružinauskas. Prašom pataisos autorių.

S.KRUŽINAUSKAS. Aš atsiimu savo pataisą.

PIRMININKAS. Pataisa atsiimta. 23 straipsniui yra A.Syso pataisa. Komitetas jai pritaria. Toliau 20 straipsniui yra A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa. Prašom. Kas pateiks pataisą? G.Steponavičius. Būtų gerai, kad paspaustumėte mygtuką, kolegos. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš noriu pasitikslinti. Dėl 23 straipsnio, taip? Gerbiamasis pirmininke, ar dėl 23 straipsnio?

PIRMININKAS. Taip, dėl jūsų pataisos 23 straipsniui.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Išties mūsų siūlymas yra susijęs su siūlymu švelninti dabar projekte įtvirtintą nuostatą, nes Darbo kodekso projekto 23 straipsnyje išvardytos darbdavių pareigos darbuotojų atstovų atžvilgiu. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, kad darbdavys, priimdamas sprendimus, galinčius daryti įtaką darbuotojų padėčiai, privalo konsultuotis su darbdavių atstovais, o įstatymo numatytais atvejais net gauti jų sutikimą. Manyčiau, kad kiekvieną kartą konsultuotis su darbuotojų atstovais tikrai reikštų užsitęsiantį ir besivilkinantį patį sprendimo priėmimą. Be to, realus gyvenimas, kaip kolega A.Sysas sako, ir patirtis rodo, kad darbuotojų atstovų sutikimą tam tikrais atvejais gauti bus sunku ar net tiesiog neįmanoma. Todėl siūlytume pritarti gyvenimo išbandytiems sprendimams ir lankstesnei formuluotei, kuri skamba “priimdamas sprendimus, galinčius paveikti darbuotojų padėtį, darbdavys privalo įstatymo numatytais atvejais konsultuotis su darbuotojų atstovais”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Aš manau, kad yra tikrai daugiau. Taigi sutarkime, kad šią pataisą remia daugiau nei 10 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, dabar komiteto pirmininko komentaras, po to motyvai už ir prieš.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad komitetas nepritarė. Aš vėl remsiuosi viena iš nepopuliarių direktyvų apie konsultavimą ir informavimą. Ten aiškiai pasakyta, kad yra atvejų, kai reikia konsultuotis, o kitais atvejais reikia gauti sutikimą. Taigi noriu atkreipti dėmesį, kad ne dėl bet kokių sprendimų darbdavys turi kiekvieną kartą konsultuotis arba gauti sutikimą, bet tik dėl tų, kurie turės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Tai yra viena iš Europos teisės normų, kuri įtvirtina konvencijose, rekomendacijose, todėl toks siūlymas prieštarautų jau mūsų priimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.

PIRMININKAS. Dabar motyvai už ir motyvai prieš. Motyvus už – P.Vilkas.

P.VILKAS. Ačiū. Mano manymu, pasiūlymas yra gana logiškas. Jeigu mes paliksime taip, kaip čia yra nurodyta, tai darbdaviui beveik nelieka laisvės, nes jis dėl kiekvieno klausimo turės tartis, kalbėti. Man atrodo, kad tai būtų suvaržymas, kuris kenktų verslui ir sėkmingam darbui. Siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Motyvus prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, konsultacijos tokiu atveju, kai sprendimas gali daryti įtaką darbuotojų padėčiai, visiškai nereiškia, kad kas 15 minučių darbdavys turi konsultuotis su atstovais dėl vieno ar kito ekonominio sprendimo. Nereikia manyti, kad yra nesuvokiama, kokie sprendimai gali pabloginti darbuotojų padėtį. Jeigu mes paliekame konsultuotis tik įstatymų numatytais atvejais, tai yra apskritai visiškai neapibrėžtas dalykas. Jeigu darbdavys, priimdamas sprendimus, konsultuosis su darbuotojų atstovais, tai galų gale, jeigu atvejai nenumatyti įstatymų, jam vis tiek paliekama teisė priimti sprendimą, neprieštaraujantį įstatymams. Tačiau tokiu atveju darbuotojų atstovai žinos, kas laukia, kaip reikėtų elgsis, kaip amortizuoti tuos blogus sprendimus, kurie tokiu atveju gali būti. Taigi aš esu prieš pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus už ir prieš. Dabar balsuosime. Kas palaiko kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, registracija, kaip žinote, skelbiama posėdžio pirmininko iniciatyva. Aš labai norėčiau pasakyti, kad mes registravomės prieš keletą minučių. (Balsai salėje) Gerai. Pamėginkime dar kartą. Kolegos, susitarkime, kad dabar registruojamės paskutinį kartą, gerai? Kolegos, registruojamės. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Balsuojame. Kas palaiko G.Steponavičiaus ir A.Meliano pataisą, balsuoja už, kas mano, kad ji neatitinka reikalavimų, balsuoja prieš arba susilaiko, kitaip sakant, kas remia komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 24, prieš – 22, susilaikė 5. Pataisai nepritarta.

Dabar pradėsime svarstyti gerbiamosios D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pataisą.

A.SYSAS. Esmė ta pati.

PIRMININKAS. Kas pateiks šią pataisą? Ta pati pataisa, jūs atsimenate. Gerai.

A.Syso pataisai dėl 32 straipsnio komitetas yra pritaręs.

45 straipsniui yra G.Steponavičiaus ir D.Teišerskytės pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Kas pateiks šią pataisą? Kolegos, prašome. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Tai padaryti mielai galėtų D.Teišerskytė, bet ji yra išvykusi.

Aš norėčiau pasakyti, kad mūsų siūlymas yra dėl 45 straipsnio 5 ir 6 dalių išbraukimo. Jo logika yra tokia. Darbo kodekso projekto 45 straipsnis Trišalei tarybai suteikia teisę sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių, su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir susitarimo šalių tarpusavio santykių reguliavimo, kurie Ministro Pirmininko potvarkiais skelbiami “Valstybės žiniose” ir įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trišalis bendradarbiavimas ypač efektyviai gali būti panaudojamas informavimui ir konsultacijoms, tačiau privalomas normas turėtų leisti tik tautos atstovaujama institucija – Seimas ar jo įgaliotos institucijos, todėl mes siūlome Trišalei tarybai nesuteikti kompetencijos sudaryti privalomus trišalius susitarimus. Viskas yra paprasta.

PIRMININKAS. Prašome komiteto pirmininką pakomentuoti.

A.SYSAS. Šiuo atveju aš kolegoms siūlyčiau atsiimti pataisą, nes bus labai negražu, kadangi Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos 144 konvenciją. Mes esame šios organizacijos nariai. Ten labai griežtai pasakyta apie trišales konsultacijas. Paprasčiausiai siūlyčiau nelaužyti iečių dėl to, dėl ko nereikia. Mes einame į tą bendriją, norim priimti jos žaidimo taisykles ir visais būdais tam priešinamės, todėl komitetas ir nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Kolegos, gal aktyviau kelkime rankas. Taip, yra daugiau nei 10 Seimo narių. Dabar prašome motyvus – už, motyvus – prieš. Dėl motyvų už ir prieš niekas nenori kalbėti. Kolegos, apsispręsime balsuodami. Kas remia D.Teišerskytės ir G.Steponavičiaus pataisą, balsuoja už, kas remia komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 19, prieš – 21, susilaikė 5. Pataisai nepritarta.

52 straipsnio pataisa. S.Kružinauskas. Komitetas jai pritarė ir ji priimama. A.Syso pataisa 52 straipsniui. Prašome komiteto pirmininką pateikti 52 straipsnio pataisą.

A.SYSAS. Leiskite jums pateikti pataisą. Po pirmojo svarstymo komitetas išbraukė nuostatą dėl 52 straipsnio 2 dalies, kurią buvo pateikusi Vyriausybė. Aš siūlau ją grąžinti. Motyvai yra tie, kad toks darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimas Trišalėje taryboje buvo pasiektas ne šiaip sau, o šią pataisą daugiau rekomendavo ir priimti siūlė darbdavių organizacijos, nes joje iš esmės kalbama apie teisingą konkurenciją, sąžiningą konkurenciją. Tuo atveju, jeigu bus pasirašytas nacionalinis šakos ar teritorijos susitarimas, susijęs su tam tikra sritimi, kolektyvinės sutarties nuostatos galiotų visiems subjektams, dirbantiems toje srityje. Jeigu tokios nuostatos nelieka, tai sąžiningai dirbančių darbdavių, sąžiningai mokesčius mokančių darbdavių, padėtis tampa kur kas blogesnė nei tų, kurie nenori dalyvauti šiame procese. Tokia sistema pagrįstos Europos Sąjungos šalių kolektyvinės derybos ir susitarimai, todėl siūlau grąžinti nuostatą, kurią teikė ir Trišalė taryba, noriu pabrėžti, ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, reikėtų Seimo narių pritarimo, kad pradėtume svarstyti šią pataisą. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių A.Syso pataisą. Nematau rankų. Aktyviau… sutiksite, kad yra. Taigi dabar motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai ilgai buvo eita ir Trišalėje taryboje būtent į tokį susitarimą, kad būtų šakų kolektyviniai susitarimai. Čia yra kaip tik įteisintas toks dalykas. Tokie susitarimai yra Europos Sąjungos šalyse ir tai nėra nieko nepaprasto. Tikrai, kolegos, jeigu susitarė darbdaviai su profsąjungom ir tam pritaria Vyriausybė, tai Seimui tiesiog būtų negražu tam taip pat nepritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, mes vieną kartą jau svarstėm ir atmetėm tą pono A.Syso pataisą, jau buvo pakeista. Aš siūlau jums perskaityti dabartinį 52 straipsnį ir pagalvoti, ar iš tikrųjų turi būti privaloma visoms įmonėms, nesvarbu, ar jos yra asociacijose, ar ne. Pagalvokite, kas gali būti primetama tada iš mažumos įmonių kitoms įmonėms ir panašiai. Tokiu atveju ponia S.Burbienė ne visai teisingai komentavo šią pataisą. Siūlau balsuoti taip, kaip balsavo jūsų kolegos socialdemokratai komitete ir kitur. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, girdėjot motyvus už ir prieš. Dabar balsuosime. Kas pritaria A.Syso pataisai, kuriai iš esmės siūlo pritarti ir komitetas, prašome balsuoti už. Kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

22 balsavus už, 16 prieš, 4 susilaikius, pataisai pritarta. 54 straipsniui A.Syso pataisa. Prašome, pranešėjau, pateikti.

A.SYSAS. Komitetas iš esmės pritaria ir prašo pataisyti pirmosios dalies redakciją, ir ją išdėstyti taip: “Nacionalinės šakos, teritorijos kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka. Jų registravimo tvarką nustato Vyriausybė. Nacionalinę šakos ar teritorinę kolektyvinę sutartį, registruojamą per 20 dienų nuo jo pasirašymo, pateikia šalis – darbdavių organizacija”. Aš siūlau dar įrašyti antrą dalį. Jeigu darbdavių organizacija, nebūtinai dėl priešiško nusistatymo ar dėl kitų svarbių dalykų, neįregistravo sutarties, tokia teisė lieka kitai pasirašiusiai šaliai, t.y. profesinei sąjungai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų dešimt Seimo narių, remiančių A.Syso pataisą? Nematau rankų. O dabar jau įsitikinote, kad yra daugiau. Ačiū. Taigi dabar motyvai už ir motyvai prieš. Motyvai už. Norinčių kalbėti nematau. Tai balsuojame, kolegos. Kas remiat A.Syso pataisą, balsuojat už, kas manot kitaip, balsuojate kitaip.

Gerbiamieji kolegos, 21 balsavus už, 13 prieš, 5 susilaikius, pataisai pritarta. Taigi 59 straipsnis, S.Kružinausko pataisa. Prašome S.Kružinauską. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos. Gerbiamieji kolegos, dabar yra S.Kružinausko pataisa 59 straipsnio 3 daliai, kuriai nepritaria komitetas. Prašome S.Kružinauską … būtent tos dalies.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Na, mano pasiūlymas yra labai paprastas, argumentuočiau taip. Yra individuali sutartis, kuri sudaroma tarp darbdavio ir darbuotojo, ji galioja toms pasirašiusioms pusėms, taip pat ir kolektyvinė sutartis pasirašiusioms pusėms turėtų būti privaloma. O kiti, kurie nepasirašė, jiems nebūtų tai taikoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras 10 narių, kurie remia S.Kružinausko siūlymą? Gal vis dėlto balsuojame, kolegos, nes vaizdas toks… Prašome balsavimu išreikšti nuomonę.

Pataisą remia 18 Seimo narių. Taigi dabar komiteto pirmininko nuomonė dėl pataisos. Prašome A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū. Komitetas nepritaria. Mes jau apie tai diskutavom, kad reikėtų skirti individualius darbo santykius ir kolektyvinius. Individualiuose mes numatome būtent individualiai ir kiekvienas pasirašo tai, ko jis trokšta iš sutarties. Viena pusė – ką gali duoti, kita – ką gali padaryti. Kolektyvinė sutartis remiasi tuo, kad yra išreiškiama kolektyvo nuomonė. Ir man labai keista girdėti, kad kažkodėl visi įsitikinę, jog kolektyvinė sutartis kažką gali pabloginti. Jeigu jūs įsiskaitysit į dabartinius įstatymus ir Darbo kodeksą, kolektyvinėje sutartyje kalbama, kad normos gali būti tik geresnės, ne blogesnės, negu nustatytos įstatymuose. Todėl ir kolektyvinė sutartis iš principo tik gerina darbuotojų arba socialinę, ar ekonominę, ar finansinę padėtį, o ne blogina. Todėl toks priešinimasis ir siūlymas riboti tiktai mažai kažkokiai grupei taip įsivaizduojant, komitetui tokia nuomonė nepriimtina.

PIRMININKAS. Taigi norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Balsuosime dėl S.Kružinausko pataisos. Prašome išreikšti savo nuomonę balsavimu. Kas palaikote S.Kružinausko nuomonę, balsuojat už, kas palaikot komitetą, prieš arba susilaikot. Gerbiamasis pranešėjau, jūs neturėtumėte teisės agituoti ir rodyti, kaip…

21 balsavo už, 13 – prieš, 9 susilaikė. Nepritarta pataisai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar… Dabar A.Syso pataisa 59 straipsnio pirmai daliai. Replika po balsavimo. Prašom. A.Melianas.

A.MELIANAS. Liberalų frakcijos vardu aš prašyčiau perbalsuoti, nes ką tik įėjęs Socialdemokratų partijos atstovas paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas. Už, vadinasi, rezultatas yra kitas. Tokiu atveju frakcijos vardu prašom perbalsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, na, prašymas… vis dėlto norėčiau paklausti pono B.Bradausko, ar jūs įgaliojot Liberalų frakciją išreikšti jūsų nuomonę? Prašome kolegą B.Bradauską per šoninį mikrofoną. Gerai.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Jeigu prašo perbalsuoti, galim perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, tiktai norėčiau atsakyti, kad frakcija turi motyvuotai prašyti perbalsuoti. Tai dabar suprantamas frakcijos prašymas. Registruojamės prieš balsavimą. Pakartosim balsavimą. Registruojamės, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsuosime pakartotinai. Kas pritaria S.Kružinausko pasiūlymui, balsuoja už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, 23 balsavus už, 20 – prieš, 9 susilaikius, pataisai nepritarta. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, mes einame jau beveik į pabaigą, svarstome paskutinį 59 straipsnį. Pranešėjas A.Sysas turi savo pataisą. Jai komitetas nepritarė. Prašome gerbiamąjį A.Sysą. Dėl vedimo tvarkos A.Melianas.

A.MELIANAS. Aš labai norėčiau paprašyti komiteto pirmininką pateikti komiteto, o ne savo asmeninę nuomonę. Aš noriu pasakyti visiems Seimo nariams, kad komitete dauguma klausimų buvo nuspręsta 4:4. Tai yra tik pirmininko balsas lėmė rezultatą. Kaip komiteto nuomonė nebuvo įvertinta tai, ką sako pirmininkas. Tai yra jo asmeninė nuomonė, jis elgiasi nekorektiškai agituodamas už ar prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu komiteto pirmininkas balsams pasiskirsčius po lygiai balsuoja už poziciją, jo balsas lemia. Taigi komiteto nuomonė tuomet būtent tokia. Gerbiamieji kolegos, einame prie 59 straipsnio, A.Syso pataisos. Prašom.

A.SYSAS. Dėkoju, pirmininke. Ačiū už rūpestį A.Melianui. Noriu pateikti 59 straipsnio 1 dalį. Aš labai apgailestauju, kad šiai pataisai komitetas (noriu pabrėžti) nepritarė. Tokią redakciją, kokią aš teikiu 59 straipsnio 1 daliai, pateikė Trišalė taryba ir Vyriausybė. Tai nėra mano pataisa, aš paprasčiausiai grąžinu tai, ką mano suolo draugas S.Kružinauskas sugadino. Aš tiesiai šviesiai sakau, kodėl taip padaryta.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad 17 straipsnyje yra parašyta, kas yra darbuotojų kolektyvas. Jeigu jūs pastebėsite, mano kolega išbraukė žodį “kolektyvas” ir Darbo kodekse lieka toks neaiškus ir neapibrėžtas terminas kaip “įmonės darbuotojai”.

Antras dalykas, Trišalė taryba, darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos ilgų derybų metu sutarė, kad ši nuostata, t.y. kad įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose, būtų įrašyta. Tai padaryta ne profsąjungų reikalavimu, o abiejų socialinių partnerių derybų keliu buvo sutarta dėl tokios nuostatos. Toks šiurkštus kišimasis į tam tikrą tų socialinių partnerių susitarimą, aš manau, gali sukelti daug sudėtingesnių ir visiškai mums nereikalingų problemų. Todėl aš ir siūlau grąžinti šias nuostatas, kurias pateikė Trišalė taryba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Yra. Gerbiamieji kolegos, palaikykite ilgiau rankas. Tai dabar, kolega Rimšeli, galima sutikti, kad korektiškai elgiamės? Gerai. Yra daugiau kaip 10 Seimo narių, pritariančių pataisai. Dabar motyvai už, motyvai prieš. Prieš tai noriu pranešti, kad posėdį stebi Šakių agronomų sąjunga. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, motyvai – už. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Kaip mes matome, kolega A.Sysas mato kažkokius socialinius partnerius, bet kolektyvizmo liūne nebesimato žmogaus. Aš galėčiau įsivaizduoti, kad žmonėms susitarus grupėje, bendruomenėje, pagaliau darbo kolektyve galima rasti sprendimus. Aš tokiu atveju galėčiau kalbėti apie tai, kad gali būti kolektyvo sprendimas. Bet kitą sykį tai gali būti mažumos sprendimas, ir mano pataisa įregistruota, kad būtų pasielgta priešingai, todėl man nesuprantama, kodėl tokia pataisa, klampinanti mus nuo senų laikų besivelkančiame šleife, yra siūloma Seimui. Aš manau, tai būtų tiesiog laikinas laiko dvasios neišlaikantis sprendimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega G.Steponavičius išdėstė motyvus prieš. Dabar, kolegos, motyvai už. S.Burbienė. Prašome.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai, ką kalbėjo kolega G.Steponavičius, nėra joks šleifas, tai yra visoje Europos Sąjungoje ir net už jos ribų priimtos teisės. Šleifas yra kažkur kitur. Jeigu tai yra sutarta trijų svarbiausių partnerių, paprasčiausiai būtų keista, jeigu Seimas ilgai nešiotiems, ilgai tartiems, ilgai ginčytiniems sprendimams nepritartų dabar, kai dėl jų yra sutarta. Kam tada atstovautų Seimas? Nė vienai iš tų trijų institucijų. Tikrai šią jau sutvarkytą straipsnio dalį reikėtų priimti būtent tokią, kokią siūlo kolega A.Sysas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. Dabar balsuosime taip: kas pritariate A.Syso pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 27 balsavus už, 19 – prieš, 5 susilaikius, pataisai pritarta. Replika po balsavimo? A.Melianas.

A.MELIANAS. Aš sveikinu kairiąją pusę nubalsavus už kolektyvinių sutarčių privalomumą visose įmonėse, net jeigu ten dirba 2 žmonės. Tai šiek tiek protu nesuvokiama. Gerbiamosios ponios S.Burbienės aš noriu paprašyti, kad vis dėlto komentuotumėte tuos straipsnius, už kuriuos tuo metu balsuojama. Bent jau perskaitykite, o ne paspauskite mygtuką ir kalbėkite visai apie ką kita. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra gerbiamojo A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisa 59 straipsniui – “Kolektyvinė sutartis yra privaloma ją pasirašiusioms šalims”. Lygiai tokia pati pataisa buvo S.Kružinausko. Ją mes atmetėme. Ji taip ir skamba: “Kolektyvinė sutartis yra privaloma pasirašiusioms šalims”. Šiuo atveju yra tik žodelis “ją pasirašiusioms”. Dėl jos jau buvo balsuota, kolegos. Kolegos, dėl jos jau buvo balsuota. (Balsai salėje) Gerai. Čia yra lygiai ta pati pataisa, kolegos. Gerai. Prašom ją pateikti. Prašom G.Steponavičių dar kartą pateikti tą pačią, tik šiek tiek kitaip parašytą pataisą. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Pagal dabartinį Darbo kodekso projekto variantą įmonėje sudaroma kolektyvinė sutartis yra taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. Darbo kodekso projektas numato absoliutų kolektyvinės sutarties privalomumą. Reikalavimas yra nepagrįstas, nes kolektyvinės sutarties sudarymas ne visada naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Nei darbuotojų atstovai, nei profesinės sąjungos neatstovauja visų darbuotojų interesams. Vadovaujantis siūloma redakcija, kolektyvinės sutarties reikalavimams privalo ir privalės paklusti ir tie darbuotojai, kurie jai nepritaria. Taip nepagrįstai primetamos kolektyvinės sutartys, išplečiama jų taikymo sritis. Kolektyvine sutartimi turėtų būti laikomi savanoriški susitarimai tarp darbdavio ir tų darbuotojų, jų grupių dėl papildomų darbo sąlygų. Būtent todėl kolektyvinės sutartys turėtų būti sudaromos tarp darbdavio ir tiesiogiai suinteresuotų darbuotojų ir privalomos tik sutartį pasirašiusioms šalims, o ne visiems darbuotojams. Na, įsivaizduokite, kvalifikuotas darbuotojas arba darbuotojai, jeigu nebūtų privalomumo ir jeigu jie turėtų teisę atskirai susitarti, galėtų pretenduoti į aukštesnį atlyginimą. Tegu ta dalis, kuri dalyvauja tame procese, tariasi, bet jeigu yra nepriimtina kitiems ir jis nori gauti 10 arba keliais šimtais litų didesnį atlyginimą, nes jis yra studijavęs Oksfordo ar Vilniaus universitete ir įgijęs geresnę kvalifikaciją bei vertas geriau mokamo darbo, kodėl jis turi būti pakišamas po tuo kolektyviniu priekalu?

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad valios primetimas ne tik žmogaus teisių požiūriu, bet ir apskritai gyvenimo logikos požiūriu yra sovietinių laikų atgyvena. Siūlau nesekti šiomis pėdomis.

Dar daugiau. Siūlau nesidangstyti Europos Sąjungos direktyvomis, integracijos specialistams siūlau atkreipti dėmesį į Europos Komisijos teikiamą iniciatyvą darbo santykių liberalizavimo linkme kaip į vieną pagrindinių priemonių nedarbo problemoms spręsti. Kviečiu nespekuliuoti Europos Sąjunga, nes tendencijos yra priešingos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pateikta pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Ar yra 10 remiančių Seimo narių? Būkite aktyvesni, gerai? Gerai, yra remiančių 10 Seimo narių. Dabar komiteto nuomonė. Prašom, kolega Sysai.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai nenorėčiau kartoti, bet reikia dar kartą pasakyti abėcėlines tiesas, kurios egzistuoja, kai yra kolektyviniai susitarimai. Kolektyvinės sutarties negali pasirašyti Petras ir taikyti visam kolektyvui. Kolektyvinė sutartis yra pasirašoma dviejų subjektų: vienai šaliai atstovaujančio darbdavio arba jo įgalioto asmens, kitos šalies vardu – kolektyvo įgaliotų žmonių. Todėl kai jūs kalbate apie tai, kad kokia nors grupė pasirašys, tai mes galime kiekvienas sau pasirašyti, bet ji negalios. Dar kartą noriu priminti: kolektyvinė sutartis yra įmonės vidaus įstatymas. Labai gaila, kad kai kurie mano kolegos skaitė daug visokių įstatymų, užsienio dokumentų, bet neperskaitė nė vienos kolektyvinės sutarties, nes jeigu būtų perskaityta nors viena reali, veikianti kolektyvinė sutartis, pavyzdžiui, “Phillip Morris”, “Kraft Sugar” ar kita, tada tokių spekuliacijų paprasčiausiai nekiltų.

Todėl komitetas ir nepritaria tam, nes, be šio siūlymo, dingsta tvarka, o kaip gi bus pasirašoma kolektyvinė sutartis kituose padaliniuose, atstovybėse, struktūrose. Negalima visko supaprastinti. Todėl kolektyvas nepritaria ir siūlau Seimui nepritarti. (Balsai salėje: koks kolektyvas nepritaria?..)

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Taigi dabar motyvai už, motyvai prieš, kolegos. Motyvai už. Nematau. Motyvai prieš – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šį kartą aš pasakysiu apie Lietuvos kolektyvinių sutarčių įstatymą, kuriame apie tai, kuo mus gąsdino ponas G.Steponavičius, nėra kalbos, nes nė viena kolektyvine sutartimi negalima siūlyti blogesnių sąlygų. Yra kalbama tik apie tai, kas gali būti geriau, palyginti su kiekvienu individualiu susitarimu. Tai gali būti papildomos atostogų dienos, kurių niekas jūsų neverčia imti. Tai gali būti dar kokie nors panašūs susitarimai dėl darbo sąlygų, dar dėl ko nors, o ne dėl to, kad Jonui ar Petrui kolektyvas neduos daugiau uždirbti. Taigi tai tikrai yra neteisybė ir todėl tikrai tokiai pataisai pritarti nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime. Kas pritaria kolegos G.Steponavičiaus ir A.Meliano pataisai, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

20 pritaria, 18 nepritaria, 12 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Replika po balsavimo – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke! Aš tikrai nesu didelis Darbo kodekso specialistas, bet kantriai sėdėjau beveik valandą. Matant, kaip čia yra svarstomos pataisos, man susidaro toks įspūdis, kad vieni kalba apie tiltus, kiti kalba apie miltus. Negalima šioje plenarinių posėdžių salėje svarstyti tokios gausybės pataisų, kurias mes ekspromtu… Dabar iš tų kalbų matau, kad jos nelogiškos, pagrindimai nelogiški. Žinote, koks bus rezultatas? Rezultatas bus toks, kad mes nenukentėsime, mūsų alga nesumažės, mes ir toliau čia posėdžiausime, o kentės tas paprastas žmogus, kuris nežinos, į kokią įstaigą jis ateina dirbti, kaip toliau tie įstatymai bus vykdomi. Aš garantuoju, kad po metų ar po kitų jie vėl bus keičiami. Ką mes čia galų gale kuriame? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Mes baigėme 59 straipsnį. Kadangi darbotvarkėje šiam klausimui numatytas laikas baigėsi, tai darome svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projektas Nr.IXP-1422. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1423. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 8, 14, 17, 19, 58 straipsnių ir 2 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1424. Valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1425 (pateikimas)

Dabar imsimės 1-6a klausimo – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto pateikimo. Teikėjas – A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kai mes priėmėme Teismų įstatymą, ten buvo aptartos ir teisėjų pensijos. Tačiau nustatyta teisėjų pensija nereiškia, kad ji neturi turėti lydinčio įstatymo, kuriame turi būti parašyta, kas skaičiuoja pensijas, kas moka, kas administruoja, kokiu būdu skaičiuoja. Kitaip sakant, reikia atskiro įstatymo, kurį aš jums teikiu. Norėčiau tiktai paprašyti, kad jeigu bus pritarta tam įstatymui, o aš norėčiau pakviesti pritarti po pateikimo, pagrindiniu komitetu taptų ne mūsų komitetas, o Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs kartu pateikiate ir visus tris lydinčius projektus?

A.SAKALAS. Taip, tai yra ir lydintys projektai.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime sutikti, kad pateikti visi, tiek pagrindinis, tiek visi lydintys projektai: Nr.IXP-1423, Nr.IXP-1424 ir Nr.IXP-1425? Pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, valstybinių pensijų reformos koncepcija ir jos projektas numato nesteigti naujų valstybinių pensijų, o ir esamas riboti. Čia lyg ir prieštaraujama tokiai koncepcijai. Ar jūs negalėtumėte pasakyti, ar nebus čia atidarytas kelias dar kelioms valstybinėms pensijoms profesiniu pagrindu, sakysim, gydytojams, mokytojams, kurie tikrai yra ne mažiau valstybei nusipelnę, nei yra nusipelnę teisėjai?

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, dėl valstybinių pensijų teikimo teisėjams, arba įkūrimo teisėjams, nusprendėte jūs, kai priiminėjote Teismų įstatymą. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų komitetas netvarko nei gydytojų, nei mokytojų, nei kitų pensijų ir mes nesirengiame papildomų pensijų jiems teikti.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamojo A.Sakalo. Statute yra tokia nuostata, kad kai Seimo narys teikia įstatymo pataisą, turi būti ekonominis pagrindimas. Jūs čia užsimenate tiktai prabėgom. Ar, teikdamas įstatymą, šiek tiek paskaičiavote, kiek valstybės iždui toks įstatymas kainuotų? Labai ačiū.

A.SAKALAS. Yra tokia suma apskaičiuota, aš dabar jos negalėčiau tvirtai įvardyti, bet galėčiau pasakyti, kad pensija galėtų būti mokama nuo gegužės 1 d., t.y. nuo tada, kai įstatymas įsigalioja, bet mes manydami, kad reikėtų prašyti pinigų iš valstybės rezervo, nutarėme to nedaryti. Siūlome, jau yra įvirtinta Teismų įsigaliojimo įstatyme, kad Pensijų įstatymas įsigaliotų nuo Naujųjų metų, kai bus paskirtos naujos biudžeto lėšos. Tai nėra didelės lėšos. Iš viso teisėjų pensininkų šiuo metu yra ne daugiau 80.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas atsakė į visus klausimus. Ar galima pritarti pateikimui bendru sutarimu? Bendru sutarimu negalima pritarti. Gerai. Tada registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Dabar, kadangi nėra bendro sutarimo, turėsime balsuoti dėl kiekvieno įstatymo atskirai. Taigi dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1422 – dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto. Prašom, kas norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti už ir prieš nebuvo. Taigi balsavimas pradėtas.

Už – 19, prieš – 11, susilaikė 6. Įstatymui po pateikimo pritarta.

Taigi dabar balsuosime dėl lydinčiųjų įstatymų. (Balsai salėje) Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – balandžio 23 diena. Sutariam? Sutariam.

Dabar balsuosime dėl kitų įstatymų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1423. Kas norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Gerai. Balsavimas, ar pritariame po pateikimo, pradėtas.

Už – 21, prieš – 8, susilaikė 7. Po pateikimo projektui Nr.IXP-1423 pritarta. Komitetai bus tie patys – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Šį kartą yra kitų pasiūlymų. Prašom P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš siūlyčiau klausimams 1-6b ir 1-6c paskirti tuos pačius komitetus. Čia kalbama apie valstybės politikus, ten apie valstybės tarnautojus, jų darbo apmokėjimą. Siūlau, kad pagrindiniu komitetu abiejų klausimų būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Sutariame, kad pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai. Svarstymo data taip pat balandžio 23 diena.

Dabar balsuosime dėl projekto Nr.IXP-1424. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolegos, iš pradžių bendro sutarimo nebūna, o po to, kai reikia kalbėti dėl motyvų, kalbančiųjų nėra. Ar galime projektui Nr.IXP- 1424 pritarti bendru sutarimu? Negalime. Prašom. Kolegos, balsuojame dėl šio projekto.Balsavimas pradėtas.

Už – 28, prieš – 6, susilaikė 4. Įstatymui po pateikimo pritarta.

Dabar projektas Nr.IXP-1425. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Dabar dėl komitetų. Ar sutiktumėte, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomas? Dėl komitetų sutinkame. Ar pritariame, kolegos, dėl pateikimo? Balsuojame, nes bendro sutarimo nėra. Balsavimas pradėtas.

Už – 25, prieš – 6, susilaikė 3. Po pateikimo projektui Nr.IXP-1425 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime balandžio 23 dieną. Repliką po balsavimo A.Sysas.

A.SYSAS. Man labai keista, kad dėl pagrindinio Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo paskiriate Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o dėl kitų, kur kalbama apie darbo užmokestį, paskiriate visai kitus komitetus. Man visiškai nesuprantama, kodėl Valstybės tarnybos įstatymo priedėliai, kurie susiję su atlyginimais, Socialinių reikalų ir darbo komitete apskritai nesvarstomi. Jeigu pagrindinis įstatymas yra paskirtas mūsų komitetui, tai ir lydintys turi būti paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nes kitaip nelogiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų galima nesiginčyti ir palikti pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o dėl projektų Nr.IXP-1423 ir Nr.IXP-1424 papildomus palikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą? (Balsai salėje) Na, iš tikrųjų atlyginimai… Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Man labai įdomu, kai reikia svarstyti pagrindinius įstatymus, Valstybės tarnybos įstatymą, į kurį įeina ir darbo apmokėjimas, arba valstybės politikų, kur taip pat yra darbo apmokėjimas, tuomet Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, o kai yra daliniai pakeitimai, tada keičiami į kitus. Mes taip išbalansuosime visą sistemą, kad… Aš sutinku, kad būtų papildomu, mes lyg ir buvom sutarę, kad abiem bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Tegul būna taip, kaip esame nusprendę. Projektų Nr.IXP-423 ir Nr.IXP-1424 pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. O dėl kitų projektų taip, kaip esame sutarę. Ačiū, kolegos.

Klausimai baigti, pietų pertrauka iki 15 val.