LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-1163)
2002 m. kovo 8 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bandoma apibrėžti sąvoką "Valstybės tarnyba". Ši norma suformuluota labai painiai ir neaiškiai. Pavyzdžiui, numatyta, kad įstatymas nebus taikomas rengiant ir priimant "…teismo nuosprendžius, sprendimus, nutartis, nutarimus ir įsakymus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis…" Tokia nuostata nesiderina su Konstitucijoje įtvirtintu teismų nepriklausomumo principu, pagal kurį vykdomoji valdžia negali kištis į bet kokių teismų procesinių sprendimų priėmimą, o ne tik tokių, kurie susiję su asmenų teisėmis ir laisvėmis.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies.
Manytume, kad projekto 2 straipsnio 1 dalis turėtų būti suformuluota taip, kaip Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Taip būtų išvengta ir neretai pasitaikančios painiavos, kai ta pati sąvoka skirtinguose įstatymuose apibrėžiama skirtingai.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Negalima perkelti Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. formuluotės, nes tokiu atveju patektų paslaugas teikiantys asmenys, kuriems Valstybės tarnybos įstatymo projektas nėra taikomas.
Iš pateikto valstybės tarnybos bei valstybės tarnautojo apibrėžimo darytina išvada, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai nėra valstybės ar savivaldybių tarnautojai, tačiau iš projekto nuostatų visiškai neaišku kokia valstybės ar savivaldybės įstaigoje paslaugas teikiančių darbuotojų teisinė padėtis.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnį, šio įstatymo paskirtis yra reguliuoti visą valstybės tarnybą. Tačiau pagal aiškinamojo rašto trečiąją pastraipą, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei bei atliekantiems ūkines ar technines funkcijas. Taigi, įstatymas bus taikomas ne visiems valstybės tarnautojams, o tik tiems, kurie atlieka viešojo administravimo funkcijas. Ši taisyklė įtvirtinta projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose projekto straipsniuose. Vadinasi, keičiamo įstatymo pavadinimas ir jo 1 straipsnio tekstas nevisiškai atitinka teikiamo įstatymo projekto turinį, todėl juos reikėtų patikslinti.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Pagal Projekto koncepciją valstybės tarnyba suprantama siaurąja prasme, t.y. valstybės tarnautojai yra tik tie tarnautojai, kurie vykdo viešojo administravimo veiklą. Todėl nėra tikslinga apibrėžti asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinį statusą šiame įstatyme.
2. Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, suderinant ją su šio straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pagal dabartinę 4 dalies redakciją, valstybės ir savivaldybių institucijomis gali būti laikomos taip pat kitos valstybės institucijos ir įstaigos, finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, taigi ir tokios institucijos, kurios neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir net kai kurios viešosios įstaigos. Tai prieštarauja projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalims bei projekto 4 straipsnio 3 dalies 8 punktui.
Projekto nuostatose tapačiam subjektui įvardyti vartojamos skirtingos sąvokos “valstybės ir savivaldybių institucija’, “institucija ar įstaiga”, “kolegiali valstybės valdžios institucija”, “valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga”. Reikėtų suvienodinti vartojamą terminologiją, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąvoka “valstybės ir savivaldybių institucijos”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
3. Būtina patikslinti statutinio valstybės tarnautojo apibrėžimą, suformuluotą projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal siūlomą redakciją išeitų, kad valstybės tarnautojo, kaip statutinio tarnautojo statusą lems ne to tarnautojo tarnybinės funkcijos (viešojo administravimo įgalinimai), ne specifinis tam tikros valstybės valdymo srities pobūdis, reikalaujantis ypatingo valstybės tarnybos teisinio reguliavimo toje srityje, o specialaus įstatymo pavadinimas – ar jis pavadintas statutu ar kitaip.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnį reikėtų papildyti nauja dalimi ir numatyti, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje išvardintų asmenų tarnybos (darbo) santykius reguliuoja bendrieji darbo įstatymai ir atitinkamai papildyti projekto 5 straipsnį. Šio įstatymo koncepcija, kad jis taikomas tik viešojo administravimo valstybės tarnautojams yra pagrįsta. Viešųjų paslaugų valstybės tarnautojų ir asmenų, atliekančių ūkines - technines funkcijas, pareiginės funkcijos iš esmės niekuo nesiskiria nuo analogiškas funkcijas privačiame sektoriuje vykdančių asmenų funkcijų, todėl vadovaujantis konstituciniu piliečių lygybės prieš įstatymą principu, jų darbo sąlygas turi reguliuoti bendrieji darbo įstatymai.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Kadangi šis įstatymas taikomas tik valstybės tarnautojams, nėra tikslinga papildyti tokia siūloma nuostata, kuri nurodys kokie įstatymai taikomi tiems asmenims, kuriems šis įstatymas netaikomas. Tuo labiau, kad asmenims, įvardintiems 4 str. 3 d., taikomi ne tik bendrieji darbo įstatymai, bet ir specialūs įstatymai (pvz. Teismų įstatymas, Prokuratūros įstatymas).
5. Reikėtų tobulinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis 9 punktą, nes jame numatyta, kad šis įstatymas netaikomas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, su kuo gali būti sudarytos darbo sutartys. Dėl šios priežasties tikslintina ir projekto 8 straipsnio 4 dalis.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Darbo sutartys nesudaromos su valstybės tarnautojais (10 str. 5 d.), tokiu būdu su visais kitais asmenimis, kurie nėra valstybės tarnautojai ir gauna darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, yra sudaromos darbo sutartys.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnį reikėtų tobulinti ir dėl to, kad iš jo 3 dalies nuostatų gali kilti tam tikrų keblumų. Tiek šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas, tiek aptariamas projektas įvardina subjektus, kuriems šis įstatymas netaikomas. Tokiu atveju darytina išvada, kad jų tarnybą reguliuoja specialūs įstatymai, tačiau šiuo metu galiojantys specialūs įstatymai nereguliuoja visos eilės su tarnyba susijusių santykių. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantys įstatymai nereglamentuoja savivaldybių merų atostogų suteikimo tvarkos ir sąlygų. Taigi, šiuos santykius galėtų reglamentuoti bendrasis, t.y. Valstybės tarnybos įstatymas arba specialūs įstatymai. Todėl nagrinėjamas projektas turėtų būti papildytas atitinkamomis nuostatomis arba kartu su šiuo projektu teikiami atitinkamų įstatymų papildymo įstatymų projektai. Tokia teisinio reguliavimo spraga gali sukelti keblumų, pvz., būtų neaišku, kokias teisės normas taikyti, jeigu meras atostogų metu būtų sužalotas.
Komiteto nuomonė – pastabai pritartina iš dalies. Galimas spragas turėtų išspręsti specialūs įstatymai, reguliuojantys projekto 4 str. 3 d. įvardintų asmenų statusą. Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas šiems asmenims, todėl nėra tikslinga šiame įstatyme išsręsti kitų specialių įstatymų galimų teisinio reguliavimo spragų.
Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata nėra tiksli ir ta prasme, kad kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos vis dėlto šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomos. Pavyzdžiui, projekto 8 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina teismų pirmininkai, generalinis prokuroras.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šis įstatymas bus taikomas tik valstybės tarnautojams, dirbantiems teismuose, prokuratūros sistemoje, o ne teismų primininkams ar generaliniam prokurorui. Ši įstatymo norma tik patvirtina teismo pirmininkų kaip teisminės administracijos pareigūnų, pareigą vadovauti teismo organizaciniam darbui, bei generalinio prokuroro pareigą vadovauti visų prokuratūrų veiklai, nustatyti vidaus struktūrą ir etatus.
6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Ši nuostata gali būti taikoma tik projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardintiems valstybės tarnautojams. Jeigu vadovautis nurodyta nuostata, tai valstybės tarnautojams, įvardintiems 4 straipsnio 3 dalies 1 - 6 punktuose, darbo įstatymai turėtų būti taikomi be jokių išimčių, tačiau pagal projekto 4 straipsnio 3 dalį, šis įstatymas jiems apskritai netaikomas. Todėl reikėtų nustatyti, kad tų kategorijų tarnautojų tarnybinius santykius darbo įstatymai reguliuoja tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja specialūs įstatymai. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 - 9 punktuose įvardintų valstybės tarnautojų santykius reguliuoja darbo įstatymai.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Argumentai išdėstyti prie 4 pastabos.
7. Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nes nei Aukštojo mokslo įstatymas, nei kiti galiojantys įstatymai nenumato, kad kas nors galėtų "prilyginti" kokį nors kitokį išsilavinimą universitetiniam ar aukštajam neuniversitetiniam. Čia matyt norėta nustatyti, kad pareigybei užimti būtinas magistro ar jam prilygintas (pvz.,vienpakopis universitetinis) išsilavinimas.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
8. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir Vyriausybės atstovų pareigybių aprašymus tvirtina vidaus reikalų ministras. Tačiau projekto 10 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad apskrities viršininką ir jo pavaduotoją į pareigas skiria Vyriausybė. Manytume, kad nelogiška nustatyti, jog reikalavimus kandidatui užimti tam tikras pareigas nustato ne institucija, kuri į tas pareigas priima. Projekto 10 straipsnyje, laikantis nuoseklumo, taip pat galima būtų pasiūlyti nustatyti kas skiria į pareigas Vyriausybės atstovus.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
9. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakciją reikėtų patikslinti ir po žodžio “pripažinti” įrašyti žodį “kaltais”.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 17 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka “artimi giminystės ar svainystės ryšiai”. Būtent su šiais ryšiais susieti tam tikri apribojimai, taikytini valstybės tarnautojui, tačiau nevisai aiškus sąvokos “artimi giminystės ar svainystės ryšiai” turinys ir jis projekte neatskleistas. Šią nuostatą galima būtų pasiūlyti patikslinti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.135 ir 3.136 straipsnius.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
Taip pat galima būtų pasiūlyti numatyti, kad negali būti priimami ir šiame punkte įvardinti asmenys, kurie pagal pareigas kontroliuotų vienas kitą.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Kontroliuoti vienas kitą valstybės tarnyboje neįmanoma.
10. Pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, asmenys, priimami į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkurso būdu, egzaminuojami raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta atranka ir atrankos būdas - pokalbis (egzaminas žodžiu). Projekto 13 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytas konkursas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje jau kalbama apie atranką.
Todėl projekto 11 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti ir nurodyti konkurso procedūras (etapus), nes priešingu atveju šio straipsnio 3 dalies nuostatos ir projekto 13 straipsnio 2 dalis galės būti įvairiai interpretuojamos.
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo 21 straipsnyje numatytas dar vienas priėmimo į pareigas būdas - atestavimas, todėl šių straipsnių nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti.
Komiteto nuomonė – pastaba svarstytina (???).
11. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje pateikta asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas, santrumpa ir nurodyta, kad tai "asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas". Tokia formuluotė ir santrumpa nepriimtina keliais aspektais. Visų pirma, asmuo priimamas į įstaigą ar instituciją, ir nors priėmimo procedūras atlieka asmuo, jis veikia valstybės ar savivaldybės įstaigos ar institucijos vardu. Todėl, vietoj sampratos "asmens ar kolegialios valstybės valdžios institucijos, priimančios valstybės tarnautoją į pareigas" ir jos santrumpos galima būtų pasiūlyti įrašyti "valstybės ar savivaldybės institucija". Tokia formuluotė tikslesnė teisine prasme, ji derintųsi su projekto 2 straipsnio 4 dalimi ir būtų patogesnė vartoti.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje sampratą "valstybės valdžios institucija" reikėtų tikslinti atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 4 dalį.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies.
12. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad po pokalbio priimamas sprendimas dėl asmens kvalifikacijos. Tokia nuostata kelia abejonių, nes asmens kvalifikaciją patvirtina tam tikras dokumentas (diplomas, sertifikatas), tačiau abejotina, kad tai gali nuspręsti komisija. Komisija, matyt, galėtų priimti sprendimą dėl pretendento tinkamumo užimti pareigas.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
13. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 punkte vartojama sąvoka “kelti kvalifikaciją” derintina su kitose projekto nuostatose vartojamomis sąvokomis “mokymas”, “mokytis”, kurių turinys yra tapatus.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
14. Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniuose numatyti atvejai, kai valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas, ir nustatyta, kad jis gali būti perkeltas tam tikram terminui, todėl projekte reikėtų numatyti ir garantijas grįžti į anksčiau užimtas pareigas arba aiškiai nurodyti, kad tokios teisės tarnautojas neturi.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis redaguotina, nes nevisai aišku, kokie priedai ir priemokos turėtų būti mokami laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui – priklausantys pagal anksčiau (iki perkėlimo) eitas pareigas ar pagal tas pareigas, į kurias jis yra perkeltas.
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
15. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Visų pirma, pagal šio straipsnio 2 ir kitų dalių nuostatas, valstybės tarnautojas galės būti atestuojamas kiekvienais metais. Antra vertus, šio straipsnio 12 dalyje numatyta neeilinė atestacija, kuri gali būti vykdoma "kai iškyla abejonių dėl tarnautojo kvalifikacijos". Tokia atestavimo tvarka svarstytina ir dėl to, kad dauguma pareigų yra užimamos konkurso būdu, todėl projekte turėtų būti nustatyti konkretūs pagrindai, (pvz., tarnybinio nusižengimo padarymas, viešųjų ir privačių interesų pažeidimas), kuriais remiantis tarnautojas gali būti atestuojamas ne eilės tvarka.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį galima būtų pasiūlyti išdėstyti atskira 2 straipsnio dalimi, nes šiame sakinyje yra pateiktas sąvokos “valstybės tarnautojo vertinimas” apibrėžimas.
Komiteto nuomonė- pastaboms pritarti.
Svarstytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią atestacijos komisijos narius atestuos valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija.
Abejotina, ar karjeros valstybės tarnautoją turėtų atestuoti nurodytoji komisija, nes vienintele tokios atestacijos priežastimi yra jo buvimas atestacijos komisijos nariu. Svarstytina, ar tokia atestavimo tvarka leis įgyvendinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą atestacijos tikslą. Gal būt tuo tikslu turėtų būti iš kitų asmenų sudaryta komisija.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad straipsnyje nurodyta neeilinė atestacija, tačiau visiškai nereglamentuota eilinė atestacija, todėl projektą reikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis.
Komiteto nuomonė – dėl šių pastabų turėtų apsispręsti pagrindinis komitetas.
16. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje tikriausiai norėta nustatyti, kad priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, todėl reikėtų patikslinti šios dalies redakciją.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
17. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti per kokį laikotarpį skaičiuojamas 1 metų laikas. Kartu galima būtų pasiūlyti šią dalį patikslinti, nes iš formuluotės neaišku, ar 4 punkte nurodyta priemoka siejama su pareigomis ar su jas užimančiu asmeniu. Jeigu nustatyti, kad priemoka asmeniui gali būti mokama tik metus, vadinasi, daugiau per visą savo karjerą, tarnautojas negalės pretenduoti į tokią priemoką.
Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka “ypatumai”, tačiau nelabai aišku, ar čia turimas omenyje šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas priemokų mokėjimo atvejis ar kas kita.
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
18. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį galima būtų pasiūlyti išbraukti kaip perteklinę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą žalos atlyginimo dydį reikėtų tarpusavyje derinti su projekto 36 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Jeigu projekto 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse norima diferencijuoti atlygintinos žalos dydį priklausomai nuo kaltės formos, tai reikėtų nuostatas atitinkamai ir suformuluoti. Kartu galima būtų atkreipti dėmesį į tai, kad žala gali būti padaryta veikimu ar neveikimu, todėl šia prasme turėtų būti patikslinta formuluotė "atliekant viešojo administravimo veiklą".
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
19. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą tarnybinio nusižengimo sąvoką, reikėtų pasvarstyti, ar valstybės tarnautojams neturėtų būti taikomos tarnybinės nuobaudos už tarnautojo vardo pažeminimą, ar elgesį, kad ir ne tarnybos metu, nesuderinamą su tarnautojo užimamomis pareigomis.
Reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, nes pagal pateiktą redakciją galima suprasti, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos praėjus pvz., 6 mėnesiams ir 1 dienai tarnybinę nuobaudą vėl būtų galima skirti.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies.
20. Pagal pateiktą keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies redakciją galima būtų suprasti, kad už padarytą nusižengimą asmuo gali būti nubaustas du kartus – tarnybine nuobauda ir kriminaline bausme arba administracine nuobauda. Kažin, ar toks reglamentavimas derintųsi su bendraisiais teisės teorijos principais, pagal kuriuos asmuo už vieną padarytą nusižengimą turėtų būti nubaustas tik vieną kartą.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
21. Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas žalos išieškojimas neginčo tvarka. Reikėtų pasvarstyti, ar tokia nuostata derinasi su Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta ir visuotinai pripažinta nekaltumo prezumpcija.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Minėto straipsnio 7 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu dėl valstybės ir savivaldybių institucijai padarytos žalos išieškojimo, gali kreiptis į teismą.
22. Keičiamo įstatymo 37 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų darbo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Ši nuostata svarstytina, nes kai kurių kategorijų valstybės tarnautojų nušalinimo nuo pareigų pagrindus nustato įstatymai ir statutai. Jeigu teikiamą nuostatą būtų apsispręsta palikti nepakeistą, reikėtų kartu su šiuo projektu teikti atitinkamų įstatymų bei statutų pakeitimo įstatymų projektus. Taip pat reikėtų tikslinti ir projekto 4 straipsnio 2 dalį, nes antraip tarp nurodytų normų bus kolizija.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies.
23. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį reikėtų išbraukti kaip perteklinę, nes ši nuostata įtvirtinta keičiamo įstatymo 45 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybos stažo skaičiavimo tvarką.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
24. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas “atstovybės tarptautinėse organizacijose”, “tarptautinės organizacijos” reikėtų suderinti su kitose projekto nuostatose vartojamomis sąvokomis “atstovybės prie tarptautinių organizacijų”, “tarptautinės institucijos”.
Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas gali būti perkeltas dviejų institucijų tarpusavio susitarimu.
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
25. Keičiamo įstatymo 43 straipsnį arba bent jo 2 dalį reikėtų braukti kaip perteklinę, nes privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys įvardinti tą draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose, o asmuo, draustas viena ar kita draudimo rūšimi, turi teisę į atitinkamą išmoką.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Ši įstatymo norma yra blanketinė, kurios tikslas yra nurodyti kokiu teisės aktu reikia vadovautis atsiradus tokiems santykiams.
26. Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą galima būtų pasiūlyti patobulinti ir nustatyti bendro pobūdžio atleidimo pagrindą visiems valstybės tarnautojams, o ne tik savivaldybės kontrolieriui ar savivaldybės tarnautojui, atsižvelgiant į projekto 17 straipsnyje įvardintą su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla.
Komiteto nuomonė- pastabai nepritarti. Įstatymo 33 str. 4 d. 1 p. nustato tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už dalyvavimą su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas "priėmimo laikas", tačiau nevisiškai aišku apie kokį terminą čia kalbama.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje numatytoje išimtyje galima būtų pasiūlyti nurodyti ir šio straipsnio 2 dalį, nes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai priimami tam tikram terminui, kuris turėtų nutrūkti nepriklausomai nuo kitų aplinkybių.
Komiteto nuomonė – pastaboms pritarti.
2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos L.Zdanavičienės pastabos:
Pritariant Seimo Teisės departamento pastaboms, galima būtų papildomai pareikšti tokias pastabas:
1. Apibrėžiant 2 str. 7 d. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoką siūlytina išbraukti perteklinius žodžius “į valstybės tarnautojo pareigas” ir šį apibrėžimą išdėstyti taip: “<…> - valstybės tarnautojas, priimtas į valstybės tarnautojo pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimų laikotarpiui”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2. To paties straipsnio 9 d. apibrėžta “kvalifikacinės klasės” sąvoka nėra aiški, nes kvalifikacinė klasė apibrėžiama kaip kvalifikacinis lygmuo. Tai nieko nepasakantis apibrėžimas, juo labiau, kad ir projekto 21 str., kuris skirtas kvalifikacinėms klasėms reglamentuoti, nieko konkretaus nepasakoma, išskyrus tai, jog yra trys klasės. Kokiu atveju bus suteikiama 1 klasė, kokiu atveju 2 ir t.t.
Komiteto nuomonė - pastabai nepritarti. Projekto 22 str nustatyta valstybės tarnautojo vertinimo ir atestavimo tvarka, kuria vadovaujantis valstybės tarnautojui suteikiamos atitinkamai pirma, antra ar trečia klasė bei priedas už kvalifikacinę klasę.
3. Projekto 2 str. 10 d. apibrėžiant “pakaitinio valstybės tarnautojo” sąvoką yra nustatyta, jog tai “valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoją”. Tokia sąvoka neapima atvejo, kuris yra nustatytas projekto 14 str. 2 d., t.y. kai “Pakaitiniais valstybės tarnautojais priimama <…> konkurso organizavimo laikotarpiu <…>”. Šiuo atveju pakaitinis valstybės tarnautojas priimamas į laisvą valstybės tarnautojo vieta, o ne į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo vietą.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
4. Projekto 10 str. 3 d. nustatyta, kokioje institucijoje ir kas priima į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas. Tačiau šio straipsnio 3 d. 5 punkte kažkodėl išskiriamos konkrečios pareigybės (apskrities viršininkas ir jo pavaduotojas).
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Projekto 10 str. 3 d. 5 p. nurodytos pareigybės yra ypatingos savo statusu ir vykdomų uždavinių svarba (Apskrities valdymo įstatymo 5 str.), todėl ir jų skyrimas į pareigas yra išskirtas į atskirai. Be to, Apskrities valdymo įstatymo 4 str. nustatyta, kad apskrities viršininką ir jo pavaduotoją skiria Vyriausybė.
5. Projekto 16 str. 2 d. kaip perteklinis brauktinas žodis “Kiti”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
6. Projekto 17 str. 2 p. nereikėtų apsunkinti teksto du kartus vartojant “daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų”. Todėl siūlytina po kablelio išdėstyti taip: “<…>, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
7. Projekto 18 str. 2 d. nurodoma, kad “esant tarnybiniam būtinumui” valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Nėra aišku, kas tai yra tarnybinis būtinumas ir kas turima omenyje kitas pareigas. Ar tai bus žemesnės, ar aukštesnės pareigos. Be to, abejotina, ar esant tarnybiniam būtinumui perkelti tarnautoją į kitas pareigas, jis dar privalomai turėtų būti atestuojamas.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Kiekvienu konkrečiu atveju įstaigos vadovas sprendžia, ar yra tarnybinis būtinumas ir ar reikalingas valstybės tarnautojas atlikti atitinkamas užduotis ar funkcijas. Taip pat kitos pareigos gali būti tiek žemesnės, tiek aukštesnės. Be to atkreiptinas dėmesys, kad reikalingas valstybės tarnautojo sutikimas (Projekto 18 str. 4 d.). . Valstybės tarnautojas turi būti atestuojamas, nes kitu būdu jam negalima nustatyti darbo užmokesčio, atitinkančio jo kvalifikaciją, ir nustatoma, ar jis galės atlikti pareigas.
8. Projekto 22 str. numatomas valstybės tarnautojo vertinimas ir to vertinimo pasekmė – atestacija. Abejotinas siūlymas, kad atestacija yra privaloma jeigu tarnautojas įvertinamas l.gerai ir nepatenkinamai. Tokia nuostata skatintų tiesioginį vadovą neobjektyviai vertinti tarnautoją, siekiant apsaugoti jį nuo atestacijos arba nenorint prarasti l.geros kvalifikacijos darbuotojo, nes l.gerai įvertinus ir gavus teigiamą atestacijos komisijos įvertinimą, jis gali būti paaukštintas pareigose.
Komiteto nuomonė – pastaba svarstytina (???)
9. Vienodintinos sąvokos “tarnybos stažas” ir “stažas” projekto 39 str. ir 41 str.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
10. Projekto 47 str. dėstomi bendrieji valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai, kurie taikomi visiems valstybės tarnautojams. Tačiau šio straipsnio 1 d. 2 p. jau konkrečiai įvardijami ir išskiriami savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, Vyriausybės atstovas.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Valstybės tarnautojams nenustatomas draudimas eiti savivaldybės tarybos nario pareigas. Tačiau būtent tuo atveju, kai savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti tarybos nario pareigas toje savivaldybėje, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo, gali atsirasti interesų konfliktas. Todėl būtina įtvirtinti šį specifinį atleidimo pagrindą.
11. Projekto 49 str. įtvirtinta, ką atlieka valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Šiame straipsnyje nurodyta, kad ši įstaiga yra prie ministerijos. Tačiau nenumatyta, kas steigia tokią įstaigą, prie kokios ministerijos.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Vyriausybė, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo 22 str. 8 p., steigia įstaigas prie ministerijos ir tokiu būdu patvirtina prie kokios ministerijos tokios įstaigos steigiamos.
12. Projekto 50 str. 3 d. “Valstybės tarnautojų registrui” reikėtų žodį “valstybės” rašyti iš didžiosios raidės.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
13. Svarstytina, ar nereikėtų pačiame įstatyme nurodyti, kad šio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimo tvarką nustato kitas įstatymas (IXP-1164), kurio pavadinime reikėtų nurodyti, jog tai ne tik įgyvendinimo, bet ir įsigaliojimo įstatymas.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:
- Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento, Komiteto patarėjos bei kitas komitete išsakytas pastabas:
1) projekto 21 str. vietoj žodžio “priimant” rašyti žodį “priėmus”;
2) projekto 36 str. siūlytina išbraukti 3 d. Be to siūlytina šio straipsnio 2 d. vietoj žodžių “viešojo administravimo veiklą” įrašyti žodžius “vidaus administravimo veiklą”;
3) projekto 37 str. derinti su Darbo kodekso projekto 123 str. nuostatomis;
4) projekto 38 str. nurodyta, jog valstybės tarnautojų atostogas, apmokėjimą už jas tvarką bei sąlygas reglamentuoja Atostogų įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, jog priėmus Darbo kodekso projektą, Atostogų įstatymas netenka galios, todėl minėtas projekto straipsnis derintinas su Darbo kodekso projekto nuostatomis.
5) Projekto 40 str. 1 d. nurodyta, jog nemokamos atostogos iki 3 mėn. suteikiamos valstybės tarnautojo ir jį priėmusios į pareigas asmens susitarimu. Tai prieštarauja rinkimų įstatymams, kuriuose nėra reikalaujama susitarimo, be to rinkimų įstatymuose nustatomas kitoks tokių atostogų trukmės laikas (Seimo rinkimų įstatymo 48 str.; Prezidento rinkimų įstatymo 38 str.; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 45 str.).
6) Projekto 47 str. 5 d. nuostatos derintinos su Darbo kodekso projekto nuostatomis.
7. Balsavimo rezultatai:
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: R.Šukys, V.Popovas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.
Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas