Šeštasis (196) posėdis
2002 m. kovo 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. kovo 7 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašau registruotis. Kol sureguliuos techniką, dėl darbo tvarkos. Mums iš rytinio posėdžio liko du kompleksiniai klausimai, t.y. 7 ir 9 klausimai. Dabar prašau registruotis. Minutę! Pirma registracija. Taigi pirma Vyriausybės įstatymas, po to ATPK ir Miškų įstatymas, t.y. rytinio posėdžio 9 kompleksinis klausimas. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Mielieji kolegos, pirmiausia noriu pranešti, kad turim simpatiškų moksleivių iš Alytaus rajono Punios vidurinės mokyklos. Prašome juos pasveikinti. (Plojimai)

Dabar imamės darbotvarkės. Kaip sakiau, iš rytinio posėdžio mums liko du klausimai, turim pradėti svarstyti, t.y. tęsti Vyriausybės įstatymo pakeitimo svarstymą. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu mes prašome padaryti Vyriausybės įstatymo papildymo įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad vieni ir kiti sutinkam, tik aš siūlyčiau patikslinti. 10 dieną mums yra įžanginis posėdis ir sekmadienis, tai gal nukelkim į antradienį? Sutinkam?

A.SYSAS. Į antradienį, sutinkam.

PIRMININKAS. Į antradienio rytinį posėdį. Sutarta. Galim eiti toliau.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62, 224, 242, 244, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1138(2*) Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 62¹ 62² straipsniais ir 62, 224, 242, 244, 259¹, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1138A(2)* (svarstymas)

Ir paskutinis iš rytinio posėdžio darbotvarkės likęs klausimas, tai buvęs 9 kompleksinis – ATPK pateikimai ir Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimai. Pagal registraciją projektas Nr.IXP-1138(2) ir šiam variantui alternatyvus, plius projektas Nr.IXP-1270. Pranešėjas – kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Norėčiau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62, 224, 242, 244, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1138(2). Komitetas, apsvarstęs šį projektą, 2002 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą siūlyti Seimui atmesti projektą, nes komitetas pritarė vėliau pateiktam projektui Nr.IXP-1138A(2), t.y. kitam darbotvarkės klausimui – 1-9b. Jis yra patobulintas, į jį yra integruotos visos normos, kurios buvo šiame projekte, todėl dėl šio projekto, kuris buvo teiktas Vyriausybės, komitetas siūlo Seimui apsispręsti ir pritarti komiteto išvadai atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už trumpą ir aiškią kalbą. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pirmąjį atmesti, o antrajam pritarti? Kolegė N.Steiblienė. Prašom. N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Siūlyčiau pritarti projektui Nr.IXP-1138A(2), nes šiam projektui pritarė tiek Aplinkos apsaugos komitetas, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia yra sujungti du projektai, teikiamas Vyriausybės ir mano siūlytas alternatyvus. Siūlau pritarti šiam variantui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nematau, kad kas nors norėtų dar kalbėti. Ar galime bendru sutarimu atmesti Nr.IXP-1138(2) ir pritarti Nr.IXP-1138A(2)? Galim? Nereikia balsuoti? Ačiū. Sutarta.

Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1270* (svarstymas)

Dabar dėl Miškų įstatymo. Jūs, gerbiamasis pranešėjau, ar čia kuris kitas turi kalbėti? Kolega A.Macaitis – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šis Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra taip pat kaip lydintis, susijęs su prieš tai svarstytu įstatymu. Čia yra gana paprastas pakeitimas, iš esmės yra vienos sąvokos išaiškinimas, patikslinimas. Mūsų komitetas svarstė šį projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Todėl mes siūlytume šį įstatymo projektą priimti, jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.

Mielieji kolegos, noriu informuoti, yra Seimo Pirmininko siūlymas, kad 1-9b ir 1-9c klausimus nagrinėtume ypatingos skubos tvarka ir iš karto šiandien imtumės priėmimo procedūros. Ar galim sutikti? Ačiū. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti? Mielieji kolegos, truputį techniką turim sureguliuoti, bet per tą laiką išspręsim. Mielieji kolegos, taigi sutariam, kad ypatingos skubos tvarka. Dabar priėmimo procedūra. Vėlgi grįžtame prie 1-9b klausimo – ATPK kai kurie pakeitimai. Gerbiamasis R.Šukys, kaip pranešėjas. Čia yra keletas klausimų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 62, 224, 242, 244, 259¹, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 62¹, 62² straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1138A(2)* (priėmimas)

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi labai greitai buvo pritarta po svarstymo alternatyviam projektui, aš tik norėjau informuoti, kad yra keletas redakcinių pataisų, kurios priėmimo stadijos metu mes turėtume užfiksuoti protokole. Lietuvos Respublikos Vyriausybė…

PIRMININKAS. Minutėlę, gal pradėkime iš eilės. 1 straipsniui, arba 62 straipsnio…

R.ŠUKYS. Pagrindą noriu pasakyti.

PIRMININKAS. Pagrindą, prašau.

R.ŠUKYS. Šių redakcinių pataisų pagrindas yra tas, kad Vyriausybė, apsvarsčiusi šį alternatyvų projektą, 2002 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.121 pateikė daugelį tam tikrų siūlymų, kuriuos galbūt buvo galima ir svarstymo metu aptarti. Kadangi esminiams yra nepritariama, komitetas buvo apsisprendęs nepritarti ir tai buvo svarstyta, bet keletas yra redakcinio pobūdžio. Dėl pavadinimo. Pavadinimo esmės, kuri dabar yra išdėstyta, siūloma labai nepakeisti, ir mes tam pritartume. Būtų grynai išvardyti projekto straipsniai 62¹ ir 62², juos pavadinime reikėtų perkelti į pabaigą. Redaktoriai tai suredaguos, tik aš norėčiau, kad tam būtų pritarta.

PIRMININKAS. Tai turėtų būti fiksuojama, gerbiamasis pranešėjau. Ar kolegos Seimo nariai sutinka su tokiu tikrai redakciniu patikslinimu? Ačiū.

R.ŠUKYS. Ir dar vienas redakcinis patikslinimas. Yra nurodyti ne visi kodekso paskelbimo šaltiniai, tai taip pat bus pataisyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau atskiriems straipsniams pastabų nėra?

R.ŠUKYS. Į kitus straipsnius jau yra atsižvelgta projekto svarstymo metu komitetuose, o kai kurie siūlymai yra nepriimtini.

PIRMININKAS. Ačiū.

R.ŠUKYS. Nepriimta…

PIRMININKAS. Pabūkite, kol pastraipsniui priimsime. 1 straipsnis, arba 62 straipsnio pakeitimas, galima priimti? Ačiū. 2 straipsnis, papildymas 62¹ straipsniu, galim priimti? Ačiū. 3 straipsnis, 62² straipsnis. Galim priimti? Ačiū. 4 straipsnis, 224 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų. Ačiū, priimta. 5 straipsnis, arba 242 straipsnio kai kurių dalių punktų pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 6 straipsnis, 244 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 7 straipsnis, 259¹ straipsnio pakeitimai. Galime priimti? Ačiū. Ir čia toks didelis didelis straipsnis, 8 straipsnis, arba 268 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. 9 straipsnis, arba 320 straipsnio papildymas. Galim priimti? Ačiū. Taigi pastraipsniui priimta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega V.Rinkevičius. Prašom. V.Rinkevičius. Prašom. Minutėlę… Antrasis ne jūsų. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Iš principo aš pritariu šiam projektui, tačiau noriu pasakyti vieną mintį. Pas mus susiklostė tokia praktika, kad Aplinkos ministerijai priklauso ir miškų kontrolė, ir pati gamyba. Aš apie tai kalbėjau priimant Miškų įstatymą. Labai dažnai mūsų žiniasklaidoje, kitur skelbiama apie miškų pažeidimus, daromus privačių miškų savininkų. Tų pažeidimų valstybiniuose miškuose yra dar, mano nuomone ir žiniomis, daugiau. Bet kadangi varnas varnui akies niekada nekerta, susidarė tokia paradoksali situacija, kad pavesta kontroliuoti savo konkurentus, t.y. šiuo atveju valstybiniai miškininkai ir privatūs miškų savininkai yra konkurentai. Tiems valstybiniams miškininkams pavesta kontroliuoti savo konkurentus – privačius miškininkus. Tai yra labai ydinga. Visi, kurie… Aišku, privačiuose miškuose yra tų pažeidimų, jie su didžiausiu pasitenkinimu visur rodomi ir skelbiami. O tie pažeidimai, kurie daromi valstybiniuose miškuose, labai tyliai užglostomi, nes dažnai ten dalyvauja tie patys miškininkai, girininkai, urėdai ir visi kiti. Labai negražiai atrodo, kai žaidžiama į vienus vartus. Atrodo, kad privatūs miškininkai tai plėšikai ir vagys, o valstybiniai miškininkai yra patys sąžiningiausi ir doriausi žmonės. Šitai yra negerai. Iš viso ta miško gamyba turėjo būti, kaip ir siūlėm priimant Miškų įstatymą, priskirta Žemės ūkio ministerijai, tada tikrai kontrolė būtų objektyvi ir sąžininga. Šiuo atveju tai yra nesąžininga konkurencija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, pratęsdamas gerbiamojo V.Rinkevičiaus mintis, noriu tiktai padėkoti iniciatoriams, gerbiamajai N.Steiblienei, gerbiamajam A.Macaičiui už šiuos teikiamus įstatymų projektus. Tai iš tikrųjų labai labai aktuali problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbėti niekas nenori. Todėl kviečiu registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo ir pakeitimo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 61 ir 1 Seimo narys susilaikė. Gerbiamieji kolegos, ATPK papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1270* (priėmimas)

Dabar vis tiek formaliai turim kviesti į tribūną kolegą A.Macaitį, nors, atrodo, čia vienas straipsnis, ir viskas aišku. Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Kaip kalbėjau, nebuvo gauta daugiau jokių pasiūlymų. Kaip buvo įregistruota ši pataisa, taip mes ir siūlome tokį projektą, jums pateiktą priimti. Jokių kitokių pataisų, pasiūlymų nebuvo gauta. Todėl siūlytume priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime iškart balsuoti, ar reikia dar kartą registruotis? Prašom. Registruojamės. Registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kolegos, dėmesio, balsuosim. Ar priimam Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

62 – už, 1 – prieš. Ar pripažįstam, kad kolega R.Ruzas balsavo ne prieš? (Balsai salėje) Ne? Prieš? Gerai, tada laikysim, kad 62 balsavo už ir nė vienas prieš. Ačiū.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1269(2*) ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar jau imamės tiesiogiai vakarinio posėdžio darbotvarkės. Pirmasis arba, tiksliau, pirmasis kompleksinis klausimas – Darbo kodekso projektas. Svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-1268(2). Jį lydintis Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1269(2). Tai eurointegraciniai projektai. Kviečiu į tribūną komiteto vardu komiteto pirmininką A.Sysą. Ruošiasi kolega V.Popovas Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji darbo grupės nariai ir grupės vadove, rengęs šį kodeksą. Mieli kolegos, šis Darbo kodeksas rengtas jau gerą dešimtmetį. Tikrai, ko gero, tai istorinė diena, kai mes pagaliau pradedam jį svarstyti Seime. Noriu informuoti, kad bent jau paskutinius trejus metus prie jo įnirtingai ir labai atsidavusios dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių ir verslininkų konfederacija, Profesinių sąjungų respublikinės organizacijos. Tas projektas buvo pateiktas Vyriausybei, Vyriausybė pateikė Seimui. Mūsų komitete vyko irgi gana geros, turiningos ir reikalingos diskusijos. Buvo trys klausymai, trys svarstymai. Mes posėdyje svarstėm ir šiek tiek patobulintą antrąjį variantą. Taigi šiam įstatymo projektui gauta gana daug įvairių organizacijų pastabų. Savo pastabas išsakė Teisės departamentas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kaip sakiau, buvo atsiliepimų profesinių organizacijų ir jų junginių, Pramonininkų konfederacijos atsiliepimų. Laisvosios rinkos institutas pateikė labai daug pataisų, Valstybinė darbo inspekcija, netgi Lietuvos bankas buvo pateikęs kai kuriems straipsniams savo pataisas. Be šių institucijų, savo pataisas teikė Seimo nariai S.Kružinauskas, V.Fiodorov, A.Melianas, G.Steponavičius ir aš. Taigi aš norėčiau tik pasakyti išvadą, nes vis tiek visą kodeksą teks svarstyti iš eilės pagal tas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos mes svarstėme. Komitetas pritarė komiteto patobulintam projektui.

Dar norėčiau pasakyti, kad vakar buvo gautos dar dviejų Seimo narių pataisos ir pastabos. Komitetas paprasčiausiai fiziškai nespėjo jų išnagrinėti. Pastabas teikė P.Vilkas ir D.Teišerskytė. Bet kokiu atveju mes pradėsime svarstyti pastraipsniui ir vis tiek teks daryti pertrauką, nes, manau, šis dokumentas labai sudėtingas ir ilgas, reikės daug balsuoti ir iki Vyriausybės valandos nespėsime, o tas 40 min., kurios skirtos, mes, ko gero, išnaudosime pagal paskirtį ir apsvarstysime dalį kodekso pastraipsniui, balsuodami po svarstymo. Ačiū už dėmesį ir esu pasiruošęs ateiti kitą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prieš pakviesdamas kitą, aš turiu pasakyti, kad mes turime imtis 2-2 darbotvarkės punkto, po to 2-3 ir kompleksinio. Ministras jau yra atėjęs tiksliai laiku, net šiek tiek anksčiau, taigi mums viskam yra ne daugiau kaip 20 minučių, 18 minučių. (Balsai salėje)

A.SYSAS. Spėsime du klausimus apsvarstyti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kas kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu? (Balsai salėje) Profesoriau? Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Mes svarstėme šį projektą komitete ir pagrindiniam komitetui pateikėme daug pastabų. Tikimės, kad pagrindinis komitetas tas pastabas išnagrinės. Komiteto nuomonė buvo tokia: siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pataisas, kad būtų galima pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turime diskutuoti. Manau, nėra abejonių, kad po svarstymo pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Kviečiu į tribūną kolegą G.Steponavičių, ruošiasi J.Veselka. Noriu paklausti, ar kalbėsite frakcijos vardu? Tada 7 minutės. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svečiai. Svarstome Darbo kodeksą, vientisą darbo santykius apibrėžiantį dokumentą, antrą kartą nuo 1971 metų. Iš tiesų svarstant tokį fundamentalų dokumentų kyla klausimas, ar mes esame atsiplėšę ir atitrūkę nuo sovietinių laikų ir ar iš tiesų šis kodeksas yra kokybiškai naujas dokumentas.

Žvelgiant į daugelį nuostatų būtų galima sakyti “taip”, tačiau nemažai nuostatų, deja, yra persismelkusios kolektyvizmo dvasia, kiti pasakys, europine dvasia. Tačiau nuostata, kai yra pasakoma, jog jeigu dalis kolektyvo, tarkime, mažoji dalis, 3% ar 5%, susirinkusi nuspręs ir sudarys su darbdaviu kolektyvinę sutartį, likusiems darbuotojams ši nuostata taps privaloma, įskaitant ir jų atlyginimų, ir kitų darbo sąlygų reikalus... Aš klausiu, ar dalis… Rinkos instituto, galime minėti, kolegos, kiek norite, bet aš siūlau išklausyti, ar dalis…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašome nesiginčyti su kolegomis iš posėdžių salės.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai, aš vis dėlto prašyčiau, kad būtų nereplikuojama iš vietų. Noriu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Palaikau kalbėtoją.

G.STEPONAVIČIUS. Mano manymu, didesnė, aš nekalbu apie mažesnę, kolektyvo dalis negalėtų, prieštaraujant net pagrindinėms Konstitucijos nuostatoms, primesti valios kitiems kolektyvo darbuotojams, kurie nėra profesinių sąjungų nariai arba nedalyvavo rengiant arba prisidedant prie kolektyvinių sutarčių. Šia prasme tai yra iliustracija, bet pavyzdžių, kai aukščiau atskiro darbuotojo intereso yra iškeliami pseudokolektyviniai interesai, deja, yra ne vienoje nuostatoje.

Jeigu bendrais bruožai kalbėtume apie Darbo kodekso projektą, tai pripažįstame, kad jo būtinai reikia. Yra taip, kad dažnai be reikalo yra reglamentuoti darbuotojų ir darbdavių santykiai, visiškai nepasitikima pačiais darbuotojais ir darbdaviais. Prezumpcija labai būdinga socialdemokratams – žmonės yra kvaili ir nesugebės susitarti, todėl sutarties laisvės principu kodekse beveik nekvepia. Deja, tenka apgailestauti, kad daugelyje kodekso nuostatų tai taip pat atsispindi.

Jeigu pažvelgtume į kitų valstybių patirtį, į tų valstybių, kurias valdė kairieji, socialdemokratinės pakraipos politikai (Italijos, Naujosios Zelandijos ar Australijos), pamatytume, kad darbo santykių liberalizavimas atvedė ne prie ko kita, o prie kur kas spartesnių ekonomikos augimo tempų. Sakykim, Italijoje yra paskaičiuota, kad kairiųjų vyriausybės taikytas darbo santykių liberalizavimas leido įsteigti, be kitų faktorių, be abejo, prie to prisidėjo ir darbo santykių liberalizavimas, 1,5 mln. naujų darbo vietų. Tokių pavyzdžių yra daug. Galėčiau minėti kitų valstybių patirtį, tačiau man tenka apgailestauti, kad į kodeksą įrašomos nuostatos, kurios, deja, nepasitarnaus šiam tikslui.

Šia proga norėčiau kreiptis į ekskoalicijos partnerius kolegas socialliberalus, kurie iš esmės prieš metus stoiškai, vykstant piketui, balsavo dėl darbo santykių liberalizavimo nuostatų. Manau, kad mes ir dabar, nesakydami, kad visas kodeksas yra blogas, galėtume jį tiesiog tobulinti, pakeisti bent jau kelias principines nuostatas. Manau, kad principingumas ir nuoseklumas garbingiems politikams būtų tinkamas elgesys. Prašyčiau gerbiamuosius kolegas, taip pat ir socialdemokratus, kurie nėra užliūliuoti dalies profesinių sąjungų aktyvistų presingo, įsiklausyti į gyvenimo, realaus gyvenimo, nuostatas. Taip pat manau, kad Darbo kodeksas yra ilgalaikis sprendimas, todėl plataus politinių jėgų sutarimo ir kompromiso, mano manymu, reikia.

Taip pat galėčiau pasakyti, kad, be abejo, Liberalų frakcijos nariai yra įregistravę nemažai pataisų. Mes toli gražu neteikiame visų radikaliausių visuomeninių organizacijų pasiūlymų, kurie skambėjo, toli gražu nesame tie, kurie paviršutiniškai kalba apie darbo santykius, tačiau bet kokiu atveju reikėtų atsisakyti vieno stereotipo – kad kažkas dešiniojoje pusėje, konkrečiai liberalai, neva atstovauja darbdavių interesams. Tai netiesa dėl kelių paprastų priežasčių. Mes kaip tik manome ir visada siekiame, kad žmogui būtų galimybė turėti geresnes darbo sąlygas ir didesnį darbo užmokestį. Jūs pasakykite, bet kurios gamyklos kvalifikuotas darbuotojas galėtų su savo darbdaviu tiesiogiai susitarti dėl gerokai didesnio atlyginimo negu per lygiavos principus, kuriuos jam primeta per kolektyvinę sutartį. Jeigu toks kodeksas, kaip dabar, “eitų” į priekį ir būtų privalomos kolektyvinės sutartys, tokiu atveju geriausi darbuotojai būtų pakišti po lygiavos presu. Tokių situacijų yra labai daug. Aš manyčiau, kad dėl to mes galėtume ieškoti kompromiso ir atsižvelgti į gyvenimo išbandytas situacijas ir sprendimus.

Taip pat manau, kad negalime kalbėti ir apsiriboti vien vienos pusės interesų atstovavimu. Liberalų frakcija sako, jog mes norėtume, kad šiame kodekse būtų įtvirtintos nuostatos, kurios leidžia ir darbuotojams, ir darbdaviams turėti tinkamas ir jų orumo vertas susitarimo galimybes. Jeigu dalis nuostatų tas galimybes suvaržo, tai Liberalų frakcija, matydama, kad jos išlieka šiame kodekse, negalės pritarti tokiam kodeksui. Todėl mes manome, kad susitarimo galimybės ir kompromiso siekimas yra geriausias tikslas. Ir aš matau besišypsančius ar net įsitempusius veidus kairėje pusėje, neabejoju, turėsim smagią diskusiją.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai G.Steponavičiui. Kviečiu į tribūną J.Veselką. Ruošiasi kolega A.Melianas. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Apsisprendžiant, kokie turi būti šio kodekso esminiai principai, pirmiausia reikia konkrečiais argumentais įrodyti, ar darbdavys ir samdomas darbuotojas yra lygiaverčiai partneriai, ar vienas iš jų silpnesnis ir žymiai silpnesnis partneris kito atžvilgiu. Jeigu bent vienas iš jų yra silpnesnis partneris, turi įsikišti trečias, kuris neleistų savo sąlygų diktuoti stipresniam. Kas turi būti tas trečias? Tuo trečiu gali būti du, tai arba galingos profsąjungos, arba kokios darbuotojų asociacijos (tas nesvarbu) ir valstybė. Pas mus galingų ir ypatingų visuomeninių organizacijų ar profsąjungų nėra. Vadinasi, tuo trečiu arbitru gali būti valstybė. Žinoma, daug geriau būtų, kad valstybė čia būtų neutrali ir tas funkcijas atliktų kiti. Bet Lietuvoje šiandien yra reali tokia situacija, kad faktiškai profsąjungų, kaip savarankiškų institucijų, nežinau, dėl kieno kaltės, bet nėra. Vadinasi, įstatyme turėtų būti įteisintas arbitras – valstybė, kuri veiktų įstatymo vardu.

Dabar pasižiūrėkime, kad maždaug tokiais principais yra ir suformuluotas šis įstatymas, bet jį, mano galva, reikėtų patikslinti. Štai, sakysime, 2 straipsnis – “Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai”. Ten viskas yra surašyta, kad turi būti subjektų lygybė. Ten rašoma: nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės, socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų ir taip toliau. Viskas teisinga, bet nėra nurodytas svarbiausias dalykas šiandieninėje Lietuvoje, kad darbo sutarties subjektų lygybė nepriklauso nuo turimo pinigų maišo. Šito įstatyme nėra užrašyta, o mes žinome, kad tų santykių lygybę šiandien diktuoja būtent pinigų maišas. Kas turi pinigų, tas besąlygiškai turi juristus, diktatą ir visa kita. Antra, nedarbas. Kai toks nedarbas, aišku, darbdavys visada gali tave išvaryti ir pasamdyti kitą. Nebent tu esu ypač aukštos kvalifikacijos, be kurios neapsieis, bet taip beveik nebūna. Esant šitai situacijai, mes negalime kalbėti apskritai, kad darbdavys ir darbuotojas tarpusavyje sutars, – neišeina. Vienas be galo stiprus, kitas be galo silpnas. Tai yra ne teorija kokia, o tai yra praktika.

Arba štai 4 straipsnio 4 dalis sako, kad subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Aš už tai, bet neaišku, kaip tuos principus pamatuoti. O jeigu jų negalima pamatuoti, jie tampa deklaracija. O kam perpildyti įstatymą tuščiom deklaracijom? 10 Dievo įsakymų viską pasako. Daugiau jokių deklaracijų niekur nereikia.

Norėčiau dar vieną dalyką pasakyti, kurio aš nerandu įstatyme, bet kurį diktuoja gyvenimo praktika. Štai, sakysime, mes dabar dažnai privatizuojame tuos ypač naudingus objektus užsieniečiams, kurie paskui diktuos sąlygas tiek mūsų darbdaviui, tiek darbuotojui. Ir mūsų lietuviškas darbdavys taps toks pat darbuotojas to strateginio investuotojo atžvilgiu, arba užsienio subjekto atžvilgiu. Ir štai kas atsitinka. Įsigyja, sakysim, Taupomąjį banką, laivyną ar ką, kaip įprasta, pasirašoma sutartis, kad jie pirmaisiais metais gali atleisti ne daugiau kaip 30% darbuotojų. Dabar kas darosi? Įstatymai sako, kad čia viskas vyksta darbdavio iniciatyva, yra 29 straipsnis ir prašau pagal tą straipsnį atleisti. Bet jie to nedaro. Jie iš tikrųjų vykdo psichologinį terorizmą. Kaip jis vykdomas? Labai paprastai. Pavyzdžiui, yra Taupomojo banko skyrius. Jie iš to skyriaus, norėdami atsikratyti darbuotojais, daro du, vieną, sakysim, atsiskaitymų centrą, į kurį perkelia naujus darbuotojus, ir lygiagrečiai palieka skyrių tose pačiose patalpose. Ir tuos žmones, kurių jie nenori priimti, jie perkelia į tą skyrių, jiems neduoda jokio darbo. Atlyginimą moka, bet darbo neduoda. Aišku, daromas begalinis psichologinis spaudimas. Kadangi neduoda darbo, bus prastovos, po to tave atleis iš darbo. Ir jis turi priimti tokias sutarties sąlygas, kurios jam yra nenaudingos. Tai yra psichologinis spaudimas. Todėl reikėtų papildyti realiai tuo, koks yra gyvenimas šiandieninėje Lietuvoje, o ne apskritai apmąstant tai, kokia bus Lietuva po šimto metų. Todėl iš esmės pritardamas, manyčiau, kad reikėtų dar tokiais esminiais dalykai įstatymą papildyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kolegą A.Melianą. Ir iš anksto atsiprašydamas kviesčiau kiek įmanoma trumpiau kalbėti, nes jau ministras eilėj.

A.MELIANAS. Stengsiuosi.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MELIANAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, jau buvo minėta, kad Darbo kodeksas Lietuvoje veikia nuo 1971 metų, ir aš tikiuosi, kad net ir patys didžiausi buvusios santvarkos apologetai iš kairiosios pusės supranta, kad tas Darbo kodeksas yra moraliai pasenęs ir kad susiklostę nauji rinkos ekonomikos santykiai reikalauja lankstaus, aiškaus, visiško ir liberalesnio teisinio reguliavimo darbo santykių srityje. Noriu atkreipti dėmesį, kad visos Rytų bei Vidurio Europos šalys savo darbo teisę jau reformavo. Man tenka apgailestauti, kad valdančiosios daugumos planuose pradėti svarstyti Darbo kodeksą buvo numatyta lapkritį, šiandien mes turime kovą. Taigi vėl eilinį kartą buvo užvilkintas procesas, nors Darbo kodekso projektas buvo visiškai parengtas ir buvo galima teikti Seimui svarstyti jau rugsėjo mėnesį.

Darbo kodekso projektą sudaro trys dalys: bendroji, kolektyvinius darbo santykius ir individualiuosius darbo santykius reglamentuojančios normos. Deja, jau toks suskirstymas įrodo, kad kairieji prioritetą teikia ne darbuotojo ir darbdavio susitarimams, bet kolektyvizmui. Aš suprantu ir pritariu būtinumui susitarti dėl bendrų visiems ar daliai darbuotojų sąlygų, tačiau esu įsitikinęs, kad tokie susitarimai turi būti tik po atskirų darbuotojo ir darbdavio susitarimų. Dar blogiau, kai kairieji kolektyvinių sutarčių privalomumą siūlo visiems įmonės darbuotojams, nors tokias sutartis gali pasirašyti ir profsąjungos, dažnai atstovaujančios tik nežymiai darbuotojų daliai. G.Steponavičius pateikė pavyzdį, pavyzdžiui, jeigu įmonėje yra 5 profsąjungos atstovai, jie gali primesti tūkstantiniam kolektyvui savo galbūt ir ne visada gerus susitarimus su darbuotojais ir tokiu atveju pažeisti jų teises.

Dar keisčiau atrodo kai kurių socialdemokratų noras priversti turėti kolektyvinę sutartį visas įmones, nesvarbu, ar dirba 3, ar 3 tūkst. darbuotojų. Akivaizdu, kad tokia prievartinė kolektyvizacija tik parodijuos darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad kairieji nesupranta, kad didesni suvaržymai darbdaviams tik sulėtins naujų legalių darbo vietų kūrimą, o juk yra žinoma, kad nedarbas yra pagrindinė Lietuvos socialinė problema.

Kitas, ko gero, retorinis klausimas: ar suvaržymai darbdaviams, kurių laikymąsi dažnai sunku patikrinti, nepaskatins plisti nelegalų darbą ir pažeidinėti visas civilizuoto darbo santykių normas. Suprantama, būtina siekti, kad Lietuvoje nebūtų vergiškų darbo sąlygų, nežmoniško išnaudojimo. Tačiau tai galima įgyvendinti gerinant Darbo inspekcijos darbą, didinant pačių darbuotojų atsakomybę už susitarimus su darbdaviu. Deja, šis Darbo kodeksas yra persmelktas nepasitikėjimu darbuotojais, noru visur ir visada juos globoti, vargu ar turint tokias realias galimybes.

Aš tikiuosi, kad socialdemokratai pagaliau supras, kad darbdavio nelogiški suvaržymai galų gale neišvengiamai atsilieps ir darbuotojams. Liberalai visada pasisako už minimalius Europos teisės reikalavimus, kad jie atsispindėtų kodekse, tačiau suteikiant didesnes galimybes darbuotojams ir darbdaviams patiems susitarti. Tikiu, kad visi mes čia esantys realiai apsvarstysime kiekvieną kodekso straipsnį, realiai pamatysime, kokios tikros pasekmės bus vieno ar kito straipsnio, ir priimsime teisingesnį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Mielieji kolegos, dabar situacija yra tokia, kurią aš šiek tiek apibrėžiau anksčiau.

Antras ir trečias kompleksiniai klausimai turi būti nagrinėjami dabar iškart, nes pranešėjas gerbiamasis ministras A.Valionis turi išvykti. Aš siūlau dabar padaryti pertrauką. Jeigu po tarptautinių reikalų liks truputį laiko, tada dar kartą grįšime prie Darbo kodekso. Prašom, gerbiamasis ministre, į tribūną. (Balsai salėje) Taip, žinoma. Bet dar kartą sakau: jeigu ministras labai operatyviai viską pateikia per 5 minutes, tada grįšime prie Darbo kodekso.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1400. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1362. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Australijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1363. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Portugalijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1364.Lietuvos Respublikos ir Rumunijos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1384 (pateikimas)

Prašom, ministre. Čia yra keturios sutartys dėl investicijų skatinimo su Baltarusija, Slovėnija, Australija ir Portugalija. Sutartys matyt, vienodo tipo, numeriai pagal registraciją Nr.1400, Nr.1362, Nr.1363, Nr.1364. Gal visas iš karto. Prašom. Ir dar yra atskira sutartis, t.y. Lietuvos ir Rumunijos sutartis dėl laisvosios prekybos ratifikavimo, jos registracijos Nr.1384. Prašom, ministre, viską kartu.

A.VALIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, matau, kad mūsų interesai šiuo atveju visai sutampa. Aš turiu labai greitai išvykti, todėl kalbėsiu labai trumpai. Į visus klausimus, jeigu jie vėliau kils, jums leidus, atsakytų mano darbuotojas, departamento direktorius ponas R.Švedas, kuris yra čia, salėje.

Taigi teikiamos Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti ir ratifikuoti šios sutartys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, pasirašyta 1999 metų kovo 5 d. Minske, analogiška Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Slovėnijos Respublikos Vyriausybės sutartis, pasirašyta 1998 metų spalio 13 d. Liublianoje, Lietuvos Respublikos ir Australijos Vyriausybių sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, pasirašyta 1998 metų lapkričio 24 d., ir Lietuvos Respublikos bei Portugalijos Respublikos sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos, pasirašyta 1998 metų gegužės 27 d. Lisabonoje.

Savo turiniu šios sutartys panašios į kitas, kokias Lietuva jau yra sudariusi su daugeliu Europos ir pasaulio šalių. Sutartys suteikia užsienio investicijai bei su ja susijusiai veiklai ne mažiau palankų režimą nei panašiomis aplinkybėmis taikomą savo valstybės piliečių ar bendrovių, arba bet kurios trečios valstybės piliečių ar bendrovių investicijai ar su ja susijusiai veiklai. Jos įtvirtina tarptautinėje praktikoje pripažintas investicijų garantijas, apsaugo investicijas nuo neteisėto nacionalizavimo, eksproprijavimo ar kitų analogišką poveikį turinčių priemonių, užtikrina su laisvomis investicijomis susijusių mokėjimų pervedimą į užsienį konvertuojama valiuta, reglamentuoja ginčų tarp investuotojų ir valstybės tvarką, nedraudžia taikyti ir palankesnių investicijų skatinimo ir apsaugos nuostatų.

Užsienio reikalų ministerijos nuomone, šių sutarčių ratifikavimas ir jų taikymas sudarytų palankesnes sąlygas ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir mano minėtų valstybių plėtojimui bei turėtų teigiamos įtakos investicijų didėjimui. Vidaus teisines procedūras, kurios būtinos, jau yra atlikusios Australija, Baltarusija ir Slovėnija.

Tiek apie šią sutartį. Dar norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos ir Rumunijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį,..

PIRMININKAS. Prašom.

A.VALIONIS. … kurią taip pat siūlome ratifikuoti. Kaip jūs žinote, Rumunija yra viena iš šalių, CEFT narių, todėl Lietuvai siekiant glaudžiau bendradarbiauti su CEFT, taip pat svarbu ratifikuoti šią sutartį su Rumunija. Ši sutartis užtikrins, kad lietuviškos prekės į Rumuniją būtų eksportuojamos preferencinėmis sąlygomis, ir daugeliu atvejų Lietuvos gamintojai, mūsų nuomone, galės konkuruoti Rumunijos rinkoje su kitais Centrinės Europos šalių gamintojais, kadangi pastarieji, importuodami sutarties pagrindu, įgyja importo muito nuolaidų. Galime taip pat pažymėti, kad ši sutartis Lietuvai yra svarbi ir kitais aspektais. Visų pirma tokios sutarties įsigaliojimas būtų dar vienas žingsnis link glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos su Vidurio ir Centrinės Europos valstybėmis.

Tiek aš norėjau pasakyti apie šias sutartis ir prašyčiau Seimo, įvertinus visas aplinkybes, jas ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Niekas jūsų nenori paklausti. Todėl man lieka… (Balsai salėje) Prašom. Gerai, tai gal taip sutariame, kad vis dėlto palinkime gerbiamajam ministrui geros kelionės, o jo atstovai galės atsakyti. J.Veselka klausia pirmasis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministro atstove, kadangi yra pateikta ratifikuoti ir sutartis su Baltarusija dėl investicijų apsaugos ir skatinimo, ir buvo labai gerai atsiliepta apie visas šias sutartis, ar iš tikrųjų Baltarusijoje jau priimtas įstatymas, kuris atitinka ir kitų Europos valstybių panašius įstatymus?

PIRMININKAS. Prašom įjungti mikrofoną. Prašom.

R.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau patikslinti klausimą. Ar Baltarusijos nacionaliniai įstatymai atitinka tarptautinius? Ši sutartis? Taip, ši sutartis atitinka tarptautinius reikalavimus ir tai yra labai svarbu užtikrinant mūsų investuotojų teises Baltarusijoje, nes, kaip žinome, ten tvarka nevisiškai atitinka tarptautinius reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar nori paklausti R.Juknevičienė. Prašom, kolege.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas irgi dėl tos pačios sutarties, kad truputį plačiau pakomentuotų dėl abipusės apsaugos investicijų Baltarusijoje. Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip apsaugosime tas investicijas ir kokias?

R.ŠVEDAS. Kiek suprantu, klausimas dėl Baltarusijos investicijų į Lietuvą. Bet kuriuo atveju sutartis yra dvišalė ir sudarant dvišalę sutartį mes kur kas labiau, sakykim, rūpinamės mūsų investicijomis tenai. Be jokios abejonės, ir mūsų nacionaliniai įstatymai atitinka tarptautinius reikalavimus. Tai yra tarptautinė sutartis. Taigi kaip ir visų kitų šalių, taip ir Baltarusijos investicijos, jeigu jos bus tokios, jos bus ginamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Į visus klausimus atsakyta. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstyti visas sutartis? Galime? Ačiū. Kitas klausimas – pagrindinis komitetas. Matyt, Užsienio reikalų komitetas. Ekonomikos? Prašau. Tada Ekonomikos – pagrindinis, o Užsienio reikalų kaip papildomas visoms sutartims. Sutinkam? Ekonomikos – pagrindinis, Užsienio reikalų – papildomas. Visoms keturioms, atsiprašau, penkioms sutartims. Siūloma svarstyti Seimo posėdyje kovo pabaigoje. 26 dieną. Tinka? Ačiū. Sutarta.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268(2*) ES. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1269(2*) ES (svarstymas)

Taigi pagal mūsų generalinį susitarimą grįžtame prie pirmojo vakarinio posėdžio darbotvarkės punkto – Darbo kodekso projekto. Pataisos. Kviečiu dar kartą į tribūną kolegą A.Sysą ir imsimės pataisų. Gerbiamasis pirmininke, jeigu norite pasakyti porą žodžių, prašom, o jeigu ne, tada iškart imamės pataisų.

A.SYSAS. Norėčiau.

PIRMININKAS. Prašau.

A.SYSAS. Kad nesusidarytų įspūdis, kad liberalai visada teisūs, aš norėčiau atsakyti į kai kurias pasakytas replikas. Aš specialiai nenorėjau politikuoti, nes Darbo kodeksas tai yra darbo, o ne politiniai santykiai, ir labai gėda, kad kai kurie mūsų kolegos, kurie kartais atstovauja Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, nežino Europos teisės aktų, kuriuos Lietuva ratifikuoja. Mes visai neseniai čia, salėje, ratifikavome Europos socialinę chartiją, mes ratifikavome įvairias Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir Europos Sąjungos direktyvas ir turime jas vykdyti. O jūsų matymas tuose europiniuose dokumentuose kažkokios pokomunistinės baimės arba kairuoliškumo sukelia šypseną ir juoką. Taigi aš labai norėčiau, kad ne tik įsiklausytumėte, bet ir įsiskaitytumėte į direktyvas, į konvencijas, į Socialinę chartiją. Galite užeiti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, ji ant sienos kabo, ir jūs pamatysite visus straipsnius, t.y. 31. Suprantu, kad moralizavimas suteikia tam tikrą malonumą, bet reikėtų priminti liberalų žodžius, sakytus prieš metus čia, salėje, kai mes, Seimas, liberalizavome darbo santykius. Jūsų žodžiai buvo, kad darbo vietų nuo to padidės. Mielieji ponai, per tuos metus nedarbas Lietuvoje padidėjo, nors bendrasis vidaus produktas augo, gamyba didėjo, eksportas didėjo. Kaip tie santykiai traktuoti, jeigu visi makroekonominiai rodikliai didėjo, o darbo santykiuose vyksta tokie dalykai? Taigi, mielieji ponai, dėl darbo santykių ne kairieji išgalvojo kažką ir ne kairieji teikia šį Darbo kodeksą. Darbo kodeksą teikia iškiliausi Lietuvos darbo teisės specialistai. Jiems talkino ir specialiai ne vieną kartą rengė seminarus bei įvairias konferencijas tuo klausimu Tarptautinės darbo organizacijos specialistai ir Europos Sąjungos specialistai. Jų niekaip negalima apkaltinti kairuoliškumu ar dar kokiais nors -izmais. Taigi siūlau pradėti svarstyti, nes pataisų yra labai daug.

Dar norėčiau pasakyti tiems kolegoms, kurie nepasižiūrėjote į Darbo kodeksą. Vyriausybė, pateikusi Darbo kodeksą… Darbo kodekso pabaigoje turbūt radote, kas vartėte, kad dvylikai straipsnių yra alternatyvos. Politiškai buvo nesutarta arba derybų būdu tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. Tos alternatyvos irgi buvo svarstytos komitete. Vienoms iš jų pritarta, kitoms nepritarta, bet tam ir yra parlamentas, kad tokiu atveju nuspręstų, kaip pasielgti. Taigi yra pirmiems…

PIRMININKAS. Ačiū. Gal tada iškart susitarkime dėl procedūrų. Mes daug nespėsime padaryti iki Vyriausybės valandos, bet, manau, dėl pirmųjų pataisų, tai yra dėl kolegų A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisų, galime susitarti. Tik yra tam tikras formalumas – reikia dešimt Seimo narių. Aš manau, galime visoms šių dviejų kolegų pataisoms tuos dešimt Seimo narių surinkti. Sutinkame, kad yra? Nereikia formaliai balsuoti dėl kiekvienos? Ačiū. Sutarta. Tada prašyčiau iš eilės. Kuris kalbės: ar kolega A.Melianas, ar kolega G.Steponavičius? Prašom.

A.MELIANAS. Pirmasis mūsų pasiūlymas būtų dėl 4 straipsnio 2 dalies. Mes siūlome tą dalį išdėstyti taip: “Vyriausybė, kitos valstybės ar savivaldybių institucijos turi teisę pagal savo kompetenciją priimti norminius teisės aktus darbo santykių reguliavimo klausimais tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais”. Mes siūlome dėl to, kad ten yra sąvoka “pablogins darbuotojų padėtį” ar pan. Manyčiau, kad sąvoka “pablogins” iš tiesų yra labai subjektyvi.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

A.SYSAS. Komitetas nepritarė šioms pataisoms. Norėčiau priminti, kad darbo santykiuose, tą sakė ir kolega J.Veselka, darbuotojas visada yra silpnesnė grandis, ir nuo senų laikų, kai atsirado pirmieji darbo įstatymai. Bent jau dėl to ir atsirado atskira sritis – darbo teisė, ne civilinė. Būtent per darbo teisę realizuojama nuostata, kad dirbantysis darbo santykiuose yra silpnesnė grandis. Todėl tas įrašas yra ir 4 straipsnio 2 dalyje, ir 4 straipsnio 4 dalyje, ir 11 straipsnio 2 dalyje. Visoms šioms pataisoms komitetas nepritaria. Norėčiau priminti, kad tai yra Vyriausybės pateiktas variantas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra palaikančių? Matau, kolega G.Steponavičius. Prašom. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties šio mūsų siūlymo esmė yra ta, kad visada paprasčiau spręsti ir priimti sprendimus, kai vienoje vietoje ir atitinkamo lygio įstatyme, tokio lygio kaip Darbo kodeksas, darbo santykiai yra apibrėžti ir nepaliekama erdvės institucijoms ne tik kad interpretuoti, bet ir savarankiškai pagal savo neva kompetenciją užsiimti improvizacijomis. Kad tiek Vyriausybei, tiek ir žemesnio rango institucijoms – savivaldybėms būtų panaikinta galimybė kenkti arba kištis ir nereikalingai reguliuoti darbuotojų ir darbdavių santykius žemesnio rango įstatymų lydimaisiais aktais – štai šia prasme mes ir siūlome aiškesnę, skaidresnę formuluotę. Jos esmė būtent ir yra – tik šio kodekso ar kitų įstatymų. Mes siūlome bent jau klausimą apibrėžti įstatymo lygiu. Aš manau, kad tai yra įstatymo viršenybės principas, kuris tikrai leistų pasiekti objektyvesnių rezultatų, Seimui nenusišalinant nuo atsakomybės.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kita nuomonė. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visiškai aišku, kad ir šis, ir kiti panašūs siūlymai yra nukreipti į tą pagrindinį dalyką, kurį minėjo kolegos liberalai tribūnoje, t.y. siekiant visiškai sulyginti ir kaip lygų su lygiu pastatyti darbdavį su darbuotoju. Tačiau jeigu bent yra realiai susidūrę su darbdavio ir darbuotojo santykiais, puikiai turėtų suprasti, kad tos lygybės nėra ir nebus. Todėl šios kodekso nuostatos ir yra skirtos priartinti, t.y. sulyginti, padidinti darbuotojo galimybes. Todėl mes nepritariame šiai įstatymo straipsnio pataisai, siūlomai kolegų liberalų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi aišku, kad bendro sutarimo nebus, kviečiu registruotis, ir apsispręsime bent dėl vienos pataisos iki Vyriausybės valandos. Kolegos, registruojamės. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai.

Dėmesio! Balsuojame dėl kolegų A.Meliano ir G.Steponavičiaus pataisos 4 straipsnio 2 daliai, tiksliau, dėl papildymo. Kas šią pataisą remiate, balsuojate už, kas manote kitaip, kaip komiteto pirmininkas, balsuojate kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.

A.SYSAS. Taigi jūs turite savo dirigentą.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Vieni – vienaip, kiti – kitaip.

Už – 23, prieš – 30, 6 susilaikė. Nepritarta.

Mielieji kolegos, gal galime susitarti dėl antros pataisos 4 straipsnio 4 daliai?

A.SYSAS. Taip, tai analogiška pataisa.

PIRMININKAS. Jeigu kolegos sutiktų, kad analogiška, tada galėtume nebalsuoti. Prašom. (Balsai salėje) Kolega A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Sutinkame.

PIRMININKAS. Sutinkate. Taigi bent vieną klausimą išsprendėme. Mums liko 10 sekundžių. Matyt, nepradėsime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

A.SYSAS. Darome pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki kitos savaitės ar ilgesnė. Posėdyje daugiau laiko turėtume skirti Darbo kodekso projekto pataisoms, nes pataisų išties yra apsčiai.

Vyriausybės valanda

Dabar kviečiu Vyriausybės narius į savo tribūną ir tuoj pradėsime Vyriausybės valandą.

Gerbiamieji ministrai, ar galime pradėti Vyriausybės valandą, ar bus daugiau? (Balsai salėje) Mielieji kolegos, teks tenkintis tuo, kas yra. Prašome juos aktyviau klausinėti. (Balsai salėje) Aš manau, kad pirmasis klausia, kaip nustatyta, G.Steponavičius, jeigu norės dar paklausti premjero, tai galės tai padaryti vėliau. G.Steponavičius. Ruošiasi A.Kubilius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Aš klausiu, kai atvyks premjeras, nes turiu principinį klausimą. Nebent galėčiau prašyti, kad man būtų po to suteiktas žodis ir dabar neklausčiau.

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Ar vis dėlto būtų galima Seime kaip nors susitarti su Vyriausybe ir bent jau iš ryto žinoti, kokie Vyriausybės nariai dalyvaus ir kokie nedalyvaus Vyriausybės valandoje? Dabar mes jaučiamės šiek tiek…

PIRMININKAS. Našlaičiai…

A.KUBILIUS. …našlaičiai ir ypač jaudinamės, jog valdančioji koalicija gali pasimesti. Antras dalykas yra tas, kad paprasčiausiai jaučiamės labai negerbiami.

PIRMININKAS. Čia jau kitas atvejis, koalicija tikrai nepasimes, galiu tai užtikrinti. Tada pirmasis klaus Z.Mačernius. Prašom. Jeigu yra nepasimetęs.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas buvo kitam ministrui, bet kadangi jo nėra, tai klausiu ūkio ministro. Norėčiau sužinoti, ką jis mano dėl tokio klausimo. Aš perskaitysiu mintį, o jis ją turėtų pakomentuoti. “Taikant 100% tiesiogines išmokas naujų šalių ūkininkams būtų išskirta viena profesinė grupė kitų visuomenės grupių atžvilgiu, t.y. vienai visuomenės grupei pajamos labai išaugtų per trumpą laikotarpį, tas sukurtų didelius pajamų skirtumus ne tik tarp kaimo bendruomenės narių, bet ir tarp miestų ir kaimų. Tai galėtų būti paskata miesto žmonių migracijai į kaimą, ypač turint mintyje, jog daugelis miestiečių turi atsikūrę žemės nuosavybę kaime”. Dabar aš norėčiau atkreipti dėmesį į tokią mintį: “Šie procesai sukeltų papildomas ekonomines bei socialines problemas kaime. Atsirastų paskata didinti žemės ūkio gamybą ir kiti nepageidautini reiškiniai”. Ar jūs, ministre, iš tikrųjų manote, kad jeigu žmonės noriai dirbs kaime ir didins gamybą, tai yra blogi Lietuvos reiškiniai, esant tokiam nedarbui?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą, tačiau sunku orientuotis, iš kokios operos šis klausimas. Tokių teiginių aš lyg ir niekur nesakiau. (Balsai salėje: V.Blinkevičiūtei…)

PIRMININKAS. Gerai. Klausiam toliau. V.Stankevič. Prašom. (Balsai salėje)

J.KRAUJELIS. Jeigu leistumėte, galėčiau trumpai pakomentuoti šį dalyką. Čia dėl tų tiesioginių išmokų, tą ponas F.Fischleris yra paskęs Berlyne, ir kitų klausimų. Mes, Pabaltijo šalių žemės ūkio ministrai, susirinkę Rygoje, kategoriškai tą dalyką neigėme. Imant šiandieninį skurdo lygį kaime, jeigu palygintume šeimų pajamų ir išlaidų balansus, kaime šeimų pajamos 2,5 karto yra mažesnės, negu šiuo metu jos yra mieste. Padidinus tiesiogines išmokas, būtų galima sutikti su vienu teiginiu, kad tai paskatintų žemės ūkio produkcijos gamybos augimą ar didėjimą. Su tuo teiginiu galima sutikti. Tačiau su kitu teiginiu, kad tai būtų kaime gyvenančių žmonių pajamų šaltinio padidėjimas, tai būtų tik pajamų šaltinio priartėjimas prie mieste gyvenančių žmonių ir panašų sunkų darbą dirbančių…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Vaclovai, vieną minutę. Aš noriu pranešti, kad premjeras iš tikrųjų bus, nes užtruko tarptautinis susitikimas. Jis baigėsi, ir premjeras bus kartu su mumis. Jeigu Seimo nariai reikalaus, tai bus galima Vyriausybės valandą šiek teik pratęsti. Dabar V.Stankevič. Prašom nežiūrėti į laikrodį, bet prašom klausti.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke, nežiūrėsiu. Norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministrą. Pone ministre, kaip žinote, dabar yra labai sudėtinga situacija žuvininkystės srityje. Žinau, kad Vyriausybė savo posėdyje rengiasi iš esmės apsvarstyti žvejų problemas. Man bent taip buvo žadėta, manau, kada nors tai įvyks. Norėčiau paklausti jūsų. Kokia jūsų nuomonė dėl susiklosčiusios situacijos žuvininkystės srityje? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUNDROTAS. Labai ačiū už klausimą. Tikriausiai atsakymą reikėtų dalytis su Žemės ūkio ministerija, ne mes kartu prižiūrime šią sritį. Aplinkos ministerijos pozicija daugiau yra bendrieji žvejybos limitai ir kontrolė. Dėl to didesnių problemų lyg ir nebuvo iškilę. Pastaraisiais metais visada yra pabrėžiama, kad žvejyba yra labai intensyvi ir tai netrukus gali atsiliepti žuvų ištekliams. Jeigu mes norime turėti šiame ūkyje stabilią situaciją, tai turime galvoti, kokie yra tikrieji limitai ir kokios galimybės yra šiems ištekliams atkurti, kad galėtume tą procesą valdyti.

Jeigu turite galvoje taršos problemas tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros, tai po Būtingės avarijos įvyko keletas pasitarimų ir diskusijų su mokslininkais. Šiose diskusijose dalyvavo ne koks nors vienas institutas, tačiau visi, kurie turi reikalų su jūra ir kurie tai tiria. Negalima taip aiškiai teigti, kad kokia nors didesnė įtaka yra dėl vienos avarijos. Be abejo, yra bendra įtaka, kad anglevandenilio kiekis pastaruoju metu šiek tiek didėja. Tiesiogiai tai susieti su išteklių sumažėjimu negalėtume. Bet tai nereiškia, kad bendra situacija dėl taršos leistų nurimti. Kaip tik ne. Turi būti imamasi kur kas griežtesnių priemonių, dirbtinių veisyklų įrengimo. Mes numatome dalį lėšų, jeigu bus nutarta, kad tai leidžia Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas, skirti šiai sričiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu klausti J.Veselką. Ruošiasi A.Baura.

J.VESELKA. Gerbiamasis, leiskite paklausti premjero, nes su ministrais aš susirašinėju ir gaunu atsakymus, kurie labai tiktų “Fitiliui”.

PIRMININKAS. Gerai. A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Nenorėčiau paklausyti pono J.Karoso siūlymo rašyti ponui J.Bernatoniui, bet norėčiau paklausti žodžiu. Jeigu mano turima informacija yra teisinga, tai Lietuva yra vienintelė iš visų Rytų bloko šalių, kurioje yra likę nesujungtos Civilinės saugos bei Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybos. Juo labiau kad dabar apskrityse esantys civilinės saugos departamentai iš esmės nedisponuoja jokiomis gelbėjimo priemonėmis. Žinodamas tiek jūsų, kaip vidaus reikalų ministro, tiek jūsų kolegos krašto apsaugos ministro siekius sujungti šias dvi struktūras, noriu vis dėlto paklausti, kas šiuo metu yra daroma.

J.BERNATONIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mūsų priemonių planuose yra numatytas toks jungimas. Tačiau dar tuo klausimu mes diskutuojame, kadangi truputį keičiasi požiūris tarptautiniu mastu į šias struktūras. Kadangi tai labiau susiję būtent su Krašto apsaugos ministerija, gal mano kolega jums aiškiau atsakys. O šiaip tai jeigu būtų tokios galimybės, tai mes pasirengę sutarti ir tas tarnybas sujungti.

PIRMININKAS. Ačiū.

L.LINKEVIČIUS. Ar galiu papildyti, jeigu sutinkat?

PIRMININKAS. Prašom.

L.LINKEVIČIUS. Iš tiesų ką kolega J.Bernatonis sakė, šiek tiek situacija keičiasi ir nėra pakankamai aišku, ypač NATO kontekste. Kadangi civilinės saugos institucijų yra ir tenai, ir NATO valstybių praktika rodo, kad vis dėlto dar nėra aiškumo, kurios žinybos turėtų labiau koordinuoti tą veiklą, nes tai susiję ne tiktai su civiline sauga, bet ir platesne prasme su krizių valdymu. Gal jūs informuoti, gal žinote, kad būtent Civilinės saugos departamento etatų ir jėgų pagrindu pradėjo veikti Krizių valdymo centras Vilniuje. Jis jau šiuo metu veikia. Su tuo susiję kiti aspektai. Todėl, kaip ir sakė kolega, dar reikėtų padiskutuoti tuo klausimu. Jeigu Seimo nariai pageidautų, galima būtų padaryti specialų susitikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia D.Teišerskytė. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ. Dėkoju. Norėčiau klausimą pateikti sveikatos ministrui. Pone ministre, kai prasidėjo sveikatos reforma, buvo teigiama, jog privačios klinikos, šeimos klinikos, privatūs gydytojų kabinetai bus steigiami arčiau gyventojų, t.y. miesto pakraščiuose, mažuose miesteliuose, kaimuose ir t.t. Tuo tarpu praktika ir realijos rodo, kad visos tos privačios įstaigos dažniausiai kuriasi šalia didelių vaistinių ir aplink valstybines poliklinikas ir dažnai atlieka tik dispečerinės vaidmenį, t.y. išrašo siuntimus į polikliniką, kur ligoniai gauna visą aptarnavimą. Kas yra numatyta padaryti remiantis jūsų kompetencija, kad padėtis pasikeistų? Jeigu registruojasi privati poliklinika, man regis, ji turėtų turėti visa tai, ką turi ir valstybinė. O jeigu ji neatlieka sau prisiskirtų paslaugų, tai neturėtų gauti ir atitinkamo finansavimo. Ačiū.

K.R.DOBROVOLSKIS. Labai ačiū už klausimą. Tai yra aktuali problema, kuri šiuo metu gana aktyviai bandoma spręsti. Kaip tik Seimas patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnį ir tame straipsnyje yra numatyta, kad būtent pirminių sveikatos priežiūros centrų ir šeimos gydytojų, tiek privačių, tiek valdiškų, visą išsidėstymo tvarką tvirtina savivaldybė. Įsteigti savo noru ir gauti iš ligonių kasų pinigų už paslaugas nė vienas bendros praktikos gydytojas ar šeimos gydytojas šiuo metu negali. Mes dabar važiavom, aš ką tik grįžau iš Kupiškio rajono, prieš tai buvau Kretingoje, Elektrėnuose, visur tokie planai yra, Panevėžio rajono labai gražus planas, ir pagal tuos planus visi punktai išdėstyti ne prie pat centrų, o būtent periferijoje. Tik ten leidžiama steigti naujus punktus. Na, mieste padėtis kitokia. Mieste įstatymo reikalavimas irgi tas pats, tačiau tie atstumai kitokie, galbūt šiuo metu dėl to ir stengiamasi reguliuoti tą procesą. O jeigu nori privatus gydytojas steigti savo kabinetą ir nenori gauti bent didesnės dalies finansavimo būtent per ligonių kasas, tada jis gali steigti, kur nori. Bet tokiu atveju jis rizikuoja savo pinigais, ar išsilaikys, ar neišsilaikys. O valdiškų kabinetų įsteigimui yra skiriamos lėšos. Kaip anksčiau esu minėjęs, 85 kabinetai praeitais metais buvo įsteigti, o šiais metais vėl papildomai bus įsteigti, jie aprūpinami ir inventoriumi, ir transportu. O sudarytos sąlygos yra maždaug vienodos tiek privačiai, tiek ir valdiškai medicinai. Kazlų Rūdoje buvom, vienas liko valdiškas kabinetas, o septyni yra privatūs. Tačiau kitur labai sunkiai privatūs skinasi kelią. Vakar, t.y. šiandien, buvau Kupiškyje ir Kupiškyje yra tik vienas privatus kabinetas, visi kiti kabinetai Kupiškio rajone, būtent periferijoje, yra tiktai valdiški ten, kur numatyta įsteigti, išlaikomi vien valstybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, prieš porą savaičių Paryžiuje vyko Pasaulio banko, Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijų konferencija apie žinių visuomenę. Pagal tos konferencijos priimtus vertinimus Lietuva pakliuvo į atsiliekančių valstybių grupę. Atsiliekam, aišku, ir nuo kaimynų estų. Ši konferencija paragino tokias šalis, tarp jų ir Lietuvą, imtis ypatingų priemonių padėčiai gerinti. Ministre, norėčiau jūsų paklausti, kokių priemonių imasi Švietimo ir mokslo ministerija ir ar Rektorių konferencijos pareiškimas dėl nepasitikėjimo Mokslo ir studijų departamentu nėra priešinimasis šioms reformoms ir šitų autoritetingų organizacijų nuomonei? Ačiū.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už aktualų klausimą. Tikrai mano atstovas dalyvavo šiame pasitarime ir buvo mūsų Lietuvos keletas atstovų. Jie, kaip aš žinau, padarė keletą pranešimų, bent jau tris. Šiaip reikėtų pasakyti, kad Lietuvos atlikti darbai per praėjusius metus yra labai gerai įvertinti. Visų pirma, tai, kad yra sukurta strategija, kad yra Vyriausybės priemonių planuose numatyti konkretūs darbai, na, ir tie darbai turi jau tam tikras pasekmes, rezultatus. Tarkime, pagal pagrindinius rodiklius praėjusiais metais, aš drįsčiau pasakyti, yra padarytas posūkis bent jau švietimo, mokslo ir studijų srityje. Bet problema yra ta, kad, kaip minėjot, per daug metų mes esam atsilikę, ir gana beviltiškai. Jeigu šitų tempų mes neišlaikysim… Kalbama ne apie kokį nors tolygų procesą, bet apie šuolį, mes turim daryti šuolį. Praeitais metais, kaip sakiau, buvo posūkis. Jeigu mes tokius tempus išlaikysim ir dar spartinsim, tai mes galim prisijungti prie žinių ekonomikos plėtros procesų, kurie Europos Sąjungoje vyksta. Jeigu mes šito nepadarysim, mes ne tik kad pavėluosim, bet tapsim tikra provincija, kuriai paskui bus labai daug problemų. Mano patarėjas R.Venckus rengia publikaciją, ji turėtų kitą savaitę pasirodyti, bus nušviestos visos problemos. Bet kaip aš žinau, kiti Seimo nariai dalyvavo, ta informacija yra gana plačiai žinoma.

Su Rektorių konferencijos pareiškimais nesiečiau. Man atrodo, tai yra tokia konfliktinė situacija ir pasikarščiavimas. Galbūt rektoriai yra nepripratę prie tam tikro viešumo, kai pirmą kartą po kelių metų, kai niekada nebuvo derinamos bendros programos, jas departamentas paprasčiausiai patvirtindavo, ir tiek, aš reikalauju viešumo, skaidrumo, kad būtų pristatyta rektoriams, B kategorijos valstybės tarnautojas tai padarė ir sulaukė štai tokio vertinimo. Pareikalauta netgi jo atsistatydinimo. Bet jis ne politikas. Politikas esu aš, viceministras mano pavaduotojas yra politinio pasitikėjimo. Todėl mes turime formuoti politiką, turim atsakyti už politinius sprendimus. Mes šiuo metu šnekamės su Rektorių konferencija, bet esmė tokia, kad mokslo ir studijų sistema, kaip ir daugelis kitų sričių, neturi būti uždara. Interesų grupių, kurios suinteresuotos šių institucijų veikla, yra daug, tai studentų organizacijos, verslo organizacijos, įvairūs kiti užsakovai, socialiniai partneriai, kurie suinteresuoti mokslo ir studijų institucijos veikla. Todėl mes turime formuoti politiką, kuri įvertina visų interesus ir atliepia valstybės numatytus prioritetus. Taigi su Rektorių konferencija, man atrodo, mes išsiaiškinsim, sutarsim. Tai yra viena iš interesų grupių, kuri turi savo interesus. Tai yra natūralu. Mes turime išmokti su interesų grupėmis dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Turim Ministrą Pirmininką ir dabar grįžtam prie mūsų bendros tvarkos pradžios. Todėl klausia G.Steponavičius, o ruošiasi A.Kubilius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Smagu matyti jus, premjere, gyvą ir sveiką ir dar į Seimą atvykusį. Norėčiau paklausti jūsų klausimo, kuris yra susijęs su smulkaus ir vidutinio verslo plėtra bei jos trukdžiais. Jūs turbūt žinote, kad dar prieš Naujus metus audringai svarstant buvo pritarta jūsų partijos bent jau frakcijoje kolegos A.Syso pataisai dėl 15% socialinio draudimo mokesčio uždėjimo individualioms įmonėms nuo jų apyvartos. Šis pasiūlymas, be abejo, susilaukė milžiniško pasipriešinimo ir pasimetimo smulkių verslininkų tarpe. Prieš porą dienų Liberalų frakcijos nariai įregistravo pataisą dėl šio akibrokštiško įstatymo, kuris įsigaliojo jau nuo š.m. sausio 1 dienos, bet iki šiol nėra Vyriausybės priimtų po įstatymo leidžiamų aktų. Gerbiamasis premjere, ar jūs nesutiktumėte iš esmės peržiūrėti tokią ydingą ir verslui žalą darantį sprendimą ir vietoj po įstatymų leidžiamų aktų priėmimo imtis priemonių, kad ir Seime būtų pritarta, kad toks įstatymas būtų atšauktas?

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.Brazauskas. Socialinis draudimas verslui žalos daryti negali, visame pasaulyje jis yra. Aš nemanau, kad individualios įmonės vadovas (kalbama apie jį, apie vieną žmogų) gali turėti kokią nors išimtį ir kad valstybė jį turi drausti. Kas turi drausti individualios įmonės vadovą? Įdomu būtų išgirsti atsakymą. Galbūt aš ne taip supratau jūsų klausimą? Bet aš manau, kad apie 15% socialinį draudimą. Tai jeigu jūs, jūsų frakcija, turi kokį pasiūlymą, konkretų variantą…

G.STEPONAVIČIUS. Aš patikslinčiau, gerbiamasis premjere.

PIRMININKAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Iki buvo priimtas šis įstatymas, draudimas buvo, ir individualių įmonių savininkai mokėjo jį bazinei pensijai, tačiau buvo drastiškai padidintas socialinio draudimo įmokos dydis, įvedant faktiškai apyvartos mokestį. Gerbiamasis premjere, jūs dabar gal ir nežinote konkretaus klausimo niuansų, bet šiuo klausimu aš norėjau iškelti problemą, kuri tikrai šiuo metu yra aštriai ir skausmingai priimama daugelyje Lietuvos vietų.

A.M.Brazauskas. Gerai, aš supratau. Vyriausybė negavo tokių signalų, kad tas klausimas yra toks aštrus, arba gal aš asmeniškai negavau. Nėra čia nė vienos ministrės, jos galbūt detaliau išmano šį klausimą. Ačiū už jį. Aš pasistengsiu dar kartą išnagrinėti šį klausimą. Jeigu pakanka bazinės pensijos, tada galima grįžti. Žinot, bazinė pensija yra toks labai jau nekoks daiktas, jeigu taip jau kalbėtume vien tik apie bazinę pensiją. Kiekvienas dirbantis žmogus turi galvoti apie savo ateitį. Bus pensijų reforma, bus nustatyti kaupiamieji fondai. Manau, kad tas klausimas ateityje išsispręs.

Aš turiu informuoti, kad pavėlavau keletą minučių, nes negalėjau nutraukti pokalbio su mūsų valstybės Prezidentu. Taigi prašom turėti omenyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius. Prašom. Ruošiasi D.Mikutienė.

A.KUBILIUS. Norėčiau visų pirma padėkoti ministrui A.Monkevičiui ir pasveikinti jį su atsakymu dėl aukštųjų mokyklų ir visuomenės bei visuomenės interesų grupių santykių. Bet mano klausimas Ministrui Pirmininkui.

Gerbiamasis premjere, jūs šiomis dienomis gana daug bendravote su Rusijos politikos lyderiais. Aš norėčiau jus paklausti apie “Lietuvos dujų” privatizavimą. Aš iš savo įvairių prognozių, remdamasis savo motyvais ir savo supratimu, spėju, kad po metų ar po dvejų, jeigu privatizavimas vyks, kaip jis dabar yra planuojamas, “Lietuvos dujų” valdantį akcijų paketą valdys Rusijos “Gazpromas” galbūt kartu su jo dukterinėmis įmonėmis, veikiančiomis Lietuvoje. Sakykite, ar jūs sutinkate su mano tokiomis prognozėmis? O jeigu nesutinkate, ar jūs sutiktumėte eiti lažybų?

A.M.Brazauskas. Žinot, dėl valstybinių reikalų aš lažybų niekad neinu, čia per daug rimta. Antras dalykas, jūsų samprata ir jūsų prognozės yra jūsų asmeninis dalykas. Trečia, privatizavimas vyks pagal tą programą, kuri yra nustatyta, ir jokių išankstinių prognozių aš nedarau. Kaip jūs žinote, mes esame Vyriausybėje aiškiai nutarę, ir ne vieną kartą, man atrodo, ir su jumis esame priėję prie bendros nuomonės, kad po 34% yra parduodamos akcijos “Lietuvos dujų” investitoriui ir dujų tiekėjui. Mes laikomės tos pačios politikos, jokių naujų sprendimų Vyriausybė per tą laiką nepriėmė, manau, kad visiškai nereikia ir priiminėti. Na, o kad mes ką nors tendencingai darytume, tai aš kategoriškai neigiu. Mes nedarome jokių užkulisinių žaidimų. Vakar, susitikdamas ir su Rusijos premjeru, ir su “Gazpromo” vadovybe, vienu iš pavaduotoju, aš lygiai tą patį sakiau, kad bus lygiai taip pat skaidriai daroma, kaip pirmoji privatizavimo dalis, taip bus daroma ir antroji. Prašau dalyvauti. Pagal tas konkurso sąlygas, kurių mes dar nesam parengę ir priėmę. Mes jas parengsim, jos bus viešos, nebus jokių paslapčių. Vienas principas, kuris bus išlaikytas, kad dujų tiekėju mes įvardysim tik tą ūkio subjektą, kuris užsiima dujų gavyba, o ne perpardavimu. Tai toks bus pagrindinis kriterijus, taip aš suprantu. O visi kiti papildomi, tai čia bus, žinoma, gerai apgalvoti dalykai, kad nesutrukdytų nei normaliai, skaidriai privatizacijai, nei visai privatizavimo eigai.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kubilius norėtų papildyti.

A.KUBILIUS. Patikslinti. Gerbiamasis premjere, aš nekalbu apie privatizavimo skaidrumą ir kitus panašius dalykus, čia atskira kalba, bet mane labai nustebino jūsų pasakymas, kad jūs neturite strateginių prognozių, kaip strateginė Lietuvos dujų įmonė veiks po privatizavimo. Ar jūs neprognozuojate, koks akcijų kapitalas ir kaip atrodys akcininkų sudėtis ir kaip bus įmonė valdoma? Galų gale Pasaulio bankas, ko gero, buvo teisus, kritikuodamas tai, kas akcininkų sutarties projektas, kuris yra parengtas, matyt, yra prastas. Tai ar iš tikrųjų strateginių prognozių jūs neturite, kaip šita įmonė veiks po privatizavimo?

A.M.Brazauskas. Žinoma, turim. Mane išvis domina ne tik pats dujų ūkio privatizavimas, tos sistemos, kurią mes turime, bet jos tolesnė raida, tai yra plėtra, tai yra kai kurie kiti objektai, dėl kurių šiandien dar tiktai, sakyčiau, tolimos ateities prognozuojama. Ir šiandien vargu ar būtų galima svarstyti tuos klausimus ar diskutuoti tais klausimais, kai mes neturime pakankamos informacijos ir kitokių dalykų. Aš manyčiau, kad toks prognozavimas diskusine forma visiškai nieko neduoda. Priklausys nuo daugelio veiksnių. Jūs pats sutiksite, kad dėl vienų ar kitų veiksnių gali pasikeisti ir pati politika. Tik aš sakau, 34 ir 34, Vyriausybė supratimu, mes visiškai nelinkę peržiūrėti ir nuosekliai laikysimės to, ką jau esame nutarę. Gyvenimas parodys, kaip toliau mes elgsimės. Mes esame ne vieni, Vyriausybė yra, parlamentas mus kontroliuoja ir ateityje kontroliuos. Prašau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Mikutienė. Ruošiasi J.Veselka.

D.MIKUTIENĖ. Pirmiausia – replika. Esu nustebusi, kad prieš tokią gražią šventę visos moterys dingo, ministrės. Ar čia kas nors įvyko, ar jūs jas paslėpėt?

PIRMININKAS. Jau švenčia.

D.MIKUTIENĖ. Jau švenčia.

A.M.Brazauskas. D.Grybauskaitė tikrai serga.

D.MIKUTIENĖ. Aišku, suprantama. Aš čia kaip humorą… Norėčiau klausimą užduoti žemės ūkio ministrui. “Respublikos” laikraštyje buvo kritika Žemės ūkio ministerijai ir žemdirbiams, kad Lietuvoje neskubama steigti ekologinių ūkių. Kas yra daroma šioje perspektyvioje srityje?

J.KRAUJELIS. Kritika, aišku, yra pagrįsta. Praėjusiais metais mes visų pasėlių teturėjom 0,2% ekologiškų ūkių, tačiau poslinkių yra. 1997 metais apie 106 ūkius turėjome, tada buvo 4 tūkst. Ha. Per keletą metų ūkių skaičius padidėjo – yra beveik 300. O konkretūs veiksmai, kurių buvo imtasi, apsisprendimas čia, Seime, kai buvo didelė tokia priemonė organizuota, mes tada ir konferencijoje, kurią Seime organizavome, ir aš savo pranešime apie mūsų veiklą tolimoj ateity numatėme siekti, kad 10% pasėlių būtų ekologiški. Tai gana perspektyvi alternatyvi veiklos sritis, nes yra paklausa ir Lietuvoje, ir ypač užsienio šalyse, todėl iš šių metų Specialiosios kaimo rėmimo programos paramą ekologiniams ūkiams patrigubinome – 1,5 mln. litų. Vienas iš svarbiausių trūkumų – labai maža parama viena hektarui, nes iš tikrųjų nesiekdavo to atsipirkimo laipsnio. Tie dydžiai yra padvigubinti. Dabar pagrindinė problema yra dėl žemdirbių savivaldos organizacijų, nes mes nesukaupiame daugelio produktų, skundžiasi ir mūsų prekybos centrai. Todėl Žemės ūkio rūmams vienas toks prašymas ir užduotis – kad iš tikrųjų vykdytų šių ūkių kooperaciją, nes labai maži kiekiai. Iš tikrųjų jie yra nepaklausūs, aš jau nekalbu apie eksportą, todėl iš kooperacijos, kuriai plėtoti šiemet padvigubinta suma, numatyta 5 mln. litų šiems kooperatyvams steigti. Jeigu bus steigiami ekologinių ūkių kooperatyvai, iš tikrųjų ir ta ekologiniams ūkiams patrigubinta suma turėtų duoti efektą, turėtų įvykti persilaužimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi J.Jurkus.

J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Kaip žinote, dabar vyksta dujų privatizavimas. Pavyzdžiui, 199101992 metais statydami namus žmonės savo lėšomis įsirengė paskirstymo tinklus, kuriuos pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė “Lietuvos dujoms”. Dabar, kai vyksta privatizavimas, tie žmonės sako, kad reikėtų su jais atsiskaityti. Aš jums parašiau du laiškus, bet pas jus yra tokia tvarka: papuola pas kažkokią sekretoriaus pavaduotoją, sekretoriaus pavaduotoja – Ūkio ministerijai, Ūkio ministerijoje gauna Onutė, Onutė parašo, Jonas pasirašo. Aš vis dėlto noriu, kad su tais žmonėmis, kurie investavo savo pinigus… kad tas priėmimo-perdavimo aktas būtų įskaitomas kaip tam tikras nuosavybės liudijimas ir kad su tais žmonėmis būtų atsiskaityta. Dabar man siūlo – tegu jie eina į teismą. Ką jie gali teisme laimėti? Vadinasi, turi būti ne ministro įsakymas, o Vyriausybės nutarimas, ir negalima neatsiskaityti su žmonėmis.

Antras klausimas. Kaip jūs vertinate radikalą Dž.Bušą, kuris nustatė 30% muito mokestį plienui, nusispjaudamas į visus kitus? Amerikai reikia – Amerika pasidarė.

Ir paskutinis toks smulkus klausimėlis. Ar negalite įsakyti teisingumo ministrui, kad Lietuvoje ne žmogus eilėje lauktų notaro, o notaras lauktų žmogaus, nes dabar notarai – didžiausi ponai ir reikia užsirašyti į eilę, jeigu nori išspręsti paprasčiausią dalyką? Ačiū.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamieji ministrai! Gerbiamasis Juliau ir mielieji kolegos, klausimui – viena minutė, būtent vienam klausimui, o po to bus laiko antram ir trečiam. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl metalurgijos produkcijos apmuitinimo. Lietuvoje nėra nė vieno metalurgijos kombinato. Lietuva, be abejo, to nepajus, todėl aš nelabai linkęs komentuoti. Aš manau, kad užteks komentarų tų, kurie eksportuoja į Ameriką apie 30 milijonų tonų metalurgijos produkcijos.

Jums leidus, į jūsų klausimą dėl tų paskirstymo tinklų atsakys ministras P.Čėsna.

J.VESELKA. Premjere, aš turiu du laiškus kaip atsakymus. Man nereikia.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl visa ko paklausykime. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Prašom.

P.ČĖSNA. Ačiū už gerą klausimą, kuris, manau, yra aktualus ne jums vienam. Jeigu jūs išeinate, gerbiamasis Seimo nary, tai nieko… Aš noriu papasakoti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, vieną minutėlę! Būna ir nemandagių Seimo narių, atleiskite, o atsakyti vis tiek reikia visiems. Prašom.

P.ČĖSNA. Aš tai ir rengiuosi padaryti, nes tai yra labai rimta problema, kadangi atsirado spaudoje straipsnių ir buvo Seimo narių paklausimų. Aš noriu trumpai paaiškinti situaciją, galbūt ir paprašyti jūsų patarimo.

2000 m. spalio mėn. buvo priimtas Gamtinių dujų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo praėjusių metų liepos 1 dienos. Ten buvo nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dujų perdavimo ir paskirstymo įmonės išperka arba perima eksploatuoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtas bendro naudojimo sistemas ir dujų kiekio matavimo priemones. Tokios nuostatos tikslas buvo sudaryti vienodas sąlygas visiems dujų vartotojams – tiems, kurie patys įsirengė už savo pinigus, ir tiems, kuriems buvo įrengta už “Lietuvos dujų” pinigus. Gamtinių dujų įstatymo nuostatai įgyvendinti praėjusių metų birželio 20 d. (dar dirbant ne mūsų Vyriausybei) ūkio ministro įsakymu Nr.201 patvirtinta “Vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendro naudojimo sistemų ir gamtinių dujų kiekio matavimo priemonių išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo įmonių žinion tvarka”. Kitaip sakant, ministras įstatymu nustatė tvarką, kuria turi būti iš žmonių išperkami šie tinklai. Tačiau yra kai kurie niuansai.

Tame įstatyme numatyta, kad dujų įmonė savo iniciatyva negali atsisakyti išpirkti. Vartotojai, norintys parduoti savo dujų tinklus dujų įmonei, turi pateikti dokumentus, įformintus teisės aktų nustatyta tvarka, įrodančius jų nuosavybės teisę į parduodamą objektą. Tai užregistruota Žemės ir nekilnojamo turto kadastro ir registro įmonėje. Tačiau yra viena problema – tame įsakyme mano kolega buvęs ministras neparašė datos, iki kada turi būti išpirkta. Problema, matyt, yra ta, kad paskaičiavus tokiems išpirkimams apytiksliai reikia per 60 mln. litų, o tokių lėšų “Lietuvos dujos” neturi. Tai galėtų būti akcijų emisija, galėtų būti įmonės pelnas. Įmonė prieš trejus, ketverius metus dirbo labai nuostolingai ir, per paskutinius dvejus metus turėdama 20–30 mln. litų pelno, dar nesugebėjo padengti turėtų nuostolių. Taip pat ji turi tokių klientų kaip “Kauno energija”, “Panevėžio stiklas”, kurie yra labai įsiskolinę “Lietuvos dujoms” ir yra tikimybė, kad dalis jų bankrutuos ir neatsiskaitys.

Taigi, viena vertus, yra ministro įsakymas, kad turi išpirkti, antra vertus, dalis tų tinklų jau yra perduota anksčiau, t.y. iki įstatymo įsigaliojimo tinklai yra perduoti “Lietuvos dujoms”. Dabar tie, kurie anksčiau buvo perdavę, prašo išpirkti. Yra tik vienas būdas: tie, kurie yra jau anksčiau perdavę tinklus… turi arba “Lietuvos dujos” pripažinti savanoriškai atsisakius tų perdavimo aktų, arba tos organizacijos ir žmonės turi kreiptis į teismą, kad pripažintų tuos aktus negaliojančiais. Tada išeitų taip, kad vis tiek “Lietuvos dujos” turi iš naujo išpirkti, tačiau tam nėra lėšų ir ministro įsakymu nėra nustatytas terminas, iki kada tai turi būti padaryta. Kai aš pradėjau atidžiai gilintis į šią problemą, susidūriau su tokiu užburtu ratu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji ministrai, norėčiau priminti, kad ir jums yra laiko limitas, kaip ir Seimo nariams. Taigi, jeigu galima, trumpiau.

Dabar klausia J.Jurkus ir ruošiasi kolega A.Indriūnas.

Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas turbūt daugiau būtų užsienio reikalų ministrui, kurio nėra. Tačiau gal jį galėtų pakomentuoti vidaus reikalų ministras ir kažkiek premjeras. Klausimas labai sudėtingas. Konservatoriai per savo valdymo metus taip sugriovė Lietuvos ūkį, kad daug jaunų žmonių, nerasdami darbo Lietuvoje, važiuoja uždarbiauti į įvairias užsienio valstybes. Šeštadienį į mane kreipėsi pilietė Baltavičienė, kurios 21 metų sūnų, išbuvusį Ispanijoje pusantro mėnesio, nužudė. Šiandien moteris yra bedarbė, neturi pinigų ir negali parvežti į Lietuvą sūnaus palaikų. Ar galite įsivaizduoti motinos skausmą?

Susisiekęs su daugelio ministerijų pareigūnais priėjau prie išvados, kad jie nežino net ką atsakyti į šį klausimą. Kalbama, kad Ispanijoje yra žuvę apie 30 Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos reikia parvežti. Baisiausia tai, jog piliečiams leidžiama išvykti į užsienio valstybes be draudimo, o atsitikus nelaimei esame puolami mes, Seimo nariai ir merai, tarsi tai būtų mūsų kaltė. Aš suprantu, kad tai yra tragedija, bet valstybė kaip nors turėtų padėti išspręsti tų žmonių palaikų parvežimą. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju, kolega, už klausimą. Kadangi tai yra labai konkretus atvejis, po Vyriausybės valandos pateikite man konkrečią informaciją, ir nors tai yra sritis, priskirta Užsienio reikalų ministerijai, bet tą klausimą reikia spręsti konkrečiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Indriūnas. Ruošiasi E.Savickas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, kaip reikia paaiškinti žemdirbiams, kai jie kreipiasi, kad negali užregistruoti savo traktorių priekabų, nes nėra valstybinių numerių? Kas dėl to kaltas ir kaip jiems reikia paaiškinti, kada tai bus sutvarkyta? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nuo 1993 m. pagal Vyriausybės nutarimą šią funkciją atliko rajonų žemės ūkio skyriai. Pagal Apskrities valdymo įstatymą taip pat yra nustatyta, kad turėtų registruoti traktorius ir kitas savaeiges važiuokles. Iki šiol nebuvo tokių problemų, tačiau dabar, kai reikia mokėti privalomąjį draudimą, pasirodo, pritrūko ženklų. Dėl ženklų aš kaltinčiau tuos, kam buvo pavesta tai daryti. Kelio ženklai gaminami valstybės įmonėje, kuri vadinasi “Kelio ženklai”. Užsakyti juos turėtų rajonų žemės ūkio skyriai, nesvarbu, kad dabar iš apskričių jie pereina į savivaldybes. Klausimas kyla dėl lėšų. Kiek mes spėjome pasidomėti (šis klausimas iškilo prieš porą dienų), Finansų ministerija, planuodama apskritims lėšas, yra numačiusi nedidelę lėšų sumą. Manau, kad per savaitę tie dalykai turėtų būti išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Savickas. Ruošiasi kolega J.Karosas.

E.SAVICKAS. Norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Kaune, Aleksote, labai apleistoje daržinėje, yra sukaupta 10 tūkst. liuminescencinių lempų. Teritorija yra nesaugoma, į pastatą bet kada gali pakliūti bet koks žmogus. Pačios lempos yra popierinėse dėžėse. Jeigu netyčia arba tyčia įvyktų gaisras, tai būtų ekologinė bomba Kaune. Manau, gaisre žūtų ne viena dešimtis tūkstančių kauniečių. Tai problemai išspręsti reikia tik 400 tūkst. litų. Kada ministras galėtų pažadėti išspręsti šią problemą? Mes apie tai jau esame kalbėję. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Aišku, į jį gal galėtų atsakyti ūkio ministras, nes ši ministerija prižiūri pavojingų atliekų tvarkymą. Tačiau aš žinau tą istoriją ir galiu atsakyti. Ūkio ministerija surengė keletą pasitarimų, juose dalyvavo ir Aplinkos ministerija, ir savivaldybės atstovai. Yra sutarta finansuoti lygiomis dalimis iš Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos ir savivaldybės Gamtos fondo. Jau šiemet prasidės tų lempų išvežimas utilizuoti. Aš dabar negaliu tiksliai pasakyti grafiko, kaip bus viskas tiksliai įvykdyta, tačiau tie reikalai gerokai pasistūmėjo nuo praeito karto, kai apie tai kalbėjome.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Karosas. Ruošiasi kolega K.Skamarakas.

J.KAROSAS. Ačiū. Aš norėjau paklausti gerbiamosios finansų ministrės, tačiau kadangi ji serga, klausimą adresuosiu žemės ūkio ministrui. Problema tokia. Dabar, kai sujudintas indėlių atkūrimas ir nesibaigiantis atlyginimas už valstybės išperkamąją žemę, nustatytos tam tikros tvarkos, tam tikros kvotos ir tam tikras eiliškumas. Aš suprantu, kad labai sunku įstatymu aiškiai fiksuoti konkrečią ribą, nes ji yra labai abstrakti. Konkretūs atvejai gyvenime yra kur kas sudėtingesni. Visą laiką mano apygardoje (manau, tas pat ir kitose) kreipiasi žmonės su labai konkrečiomis, nepaprastai tragiškomis gyvenimo situacijomis, kurios nepatenka į įstatyme fiksuotus rėmus. Manyčiau, kad reikėtų ieškoti būdų ir kaip nors išplėsti arba įrašyti tuos ekstraordinarinius atvejus, kurie tikrai negali būti išvardyti konkrečiame įstatyme, kad žmonės galėtų gauti tam tikrą kompensaciją. Žinau, kad šiais metais skirti 5 mln. atlyginti už išperkamąją žemę. Sakykime, žmogus sulaukė 100 metų ir negali atsiimti tos išpirkos. Tokiais atvejais reikia ieškoti būdų ir, manau, kad juos galima rasti, nes ne tiek daug būna tokių atvejų ir reikia pasistengti, kad žmonės galėtų išspręsti tas problemas, kurios jiems yra aktualios gyviems esant. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis labai aktualus jau nuo praėjusių metų. Iš tikrųjų yra labai sunkiomis ligomis sergančių žmonių, o tą bendrą problemą dėl žemės kompensacijų išmokėjimo mes Vyriausybėje nagrinėjome, tačiau kuriam laikui atidėjome, kad dar karto pabandytume paskaičiuoti. Yra milijardas 180 mln. vien tik kompensuoti už žemę. Aišku, problema neišnyks ir sprendimą turėsime priimti.

O kas dėl šios išskirtinės grupės, tai, kiek aš žinau, ir Seime yra užregistruota įstatymo pataisa, ir mes, Žemės ūkio ministerija, parengėme tokią formuluotę, kad pagal Vyriausybės nustatytą pirmumą pagreitintume tiems žmonėms. Dabar šių metų sąmatoje mes turime 5 mln. tokiems kritiniams atvejams. Jeigu netaisysime šio įstatymo, tai einant eilės tvarka, man atrodo, išeina tik po 1 litą 40 centų. Galėtume apibrėžti pagal ligų skaičių, čia, aišku, sudėtingi dalykai, bet vis tiek reikia ryžtis ir tokiems žmonėms suteikti išimtinę galimybę. 5 mln. sąmatoje yra numatyti, o dėl pačios tvarkos mes kreipsimės į Seimą ir prašysime išimties tvarka šiek tiek patikslinti įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega K.Skamarakas. Ruošiasi J.Olekas.

K.SKAMARAKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas žemės ūkio ministrui. Nacionalinio mokėjimo agentūroje jau pasirašinėjamos sutartys dėl SAPARD programos lėšų panaudojimo, tačiau jų panaudojimas žemės ūkyje yra pasyvus. Norėčiau paklausti du klausimus. Ar neliks nepanaudotų SAPARD lėšų? Ir antras, kiek sutarčių jau pasirašyta?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis gana aktualus. Galiu informuoti, kad pagal pirmąją SAPARD paramos kryptį tai yra investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą. Tai buvo skelbta gruodžio 6–21 dienomis. Aišku, trumpas laikas. Pateikė tik 28 paraiškas, iš kurių daugiausia pieno sektorius, mėsos sektorius, vaisių ir daržovių. Dabar yra maždaug 15 mln. litų ir tai būtų ne… 35% skirtų asignavimų. Šiuo metu agentūra jau visiškai įvertino pateiktas paraiškas pagal minėtą kryptį. Galiu pasakyti, kad rezultatai tokie: iš 28 paraiškų 12 reikėjo laikinai pripažinti netinkamomis. Aš pasakiau žodį “laikinai”, nes daugelis nusivilia, kad tai neįmanoma. Reikia tam tikrų pataisymų. Dabar jau yra paskelbta, kad nuo kovo 25 d. iki balandžio 26 d. skelbiamas naujas šios krypties paraiškų priėmimas. Pagal mūsų duomenis pagal šį šaukimą mes gausime tiek paraiškų, kad visiems numatytiems, skirtiems asignavimams patenkins. Kartu yra apibendrintos klaidos, rajonuose žemdirbiai su tuo yra supažindinami, Konsultavimo tarnyba suaktyvino seminarų rengimą. Man atrodo, kad neliks. Taip pat greitai reikės pasirašyti sutartį dėl 2001 m. investicinių lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Kartu primenu Statutą, kad klausimai frakcijoms tenka atsižvelgiant į jų dydį. J.Olekas. Ruošiasi R.Juknevičienė.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau šiek tiek padėkoti premjerui ir Vyriausybei, nes ne taip seniai į naujas patalpas įsikėlė Kalvarijos savivaldybė, t.y. pagaliau naujai sukurtos savivaldybės gali pradėti normaliai dirbti.

Norėjau paklausti socialinių reikalų ir darbo apsaugos ministrės, tačiau kadangi jos nėra, gal vidaus reikalų ministras J.Bernatonis ją pavaduos. Dar ne visur naujose savivaldybėse įsikūrė valstybinės institucijos “Sodros”, Darbo biržos, Mokesčių inspekcijos. Vienur galbūt dėl vietinių darbo institucijų ne visai gero pasiruošimo, kitur dėl savivaldybių nepasirengimo jas priimti. Ar negalėtume paprašyti, kad būtų suderinta su Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir galbūt būtų Vidaus reikalų ministerijos paskatinimas, kad tose savivaldybėse, nors ir mažose, būtų arba atvykstantys pareigūnai iš valstybinių institucijų, ar dirbtų nuolat, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į buvusius ankstesnių rajonų centrus, kad jų savivaldybėje tam tikrą laiką būtų valstybinių institucijų atstovai?

J.BERNATONIS. Dėkoju už gerą klausimą. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mūsų ministerija stebi, kaip vyksta šie procesai. Tačiau reikėtų grįžti į tą laiką, kai šios savivaldybės buvo įsteigtos, nes jų steigimas nebuvo pagrįstas tam tikru finansavimu. Dabar mes susiduriame su lėšų problemomis, nes tie savivaldybių centrai nebuvo pasirengę, nebuvo parengta ir pati infrastruktūra, kad būtų steigiamos tam tikros institucijos. Kaip jūs teisingai pasakėte, dabar yra rengiama tvarka, kad valstybės tarnautojai galėtų atvykti spręsti problemų ir grįžti į tą savivaldybės centrą, kuriame tokia institucija jau yra. Tai ir socialinio draudimo, ir kiti klausimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi V.Karbauskis.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Mano klausimas ponui premjerui A.Brazauskui. Neseniai mes spaudoje skaitėme apie jūsų iniciatyvas dėl Baltarusijos, jog kartu su Lenkija siūlote prašyti iš Europos Tarybos tam tikrų įgaliojimų, mandato kalbėtis su Baltarusijos vadovybe, konkrečiai su prezidentu A.Lukašenka. Dar gruodžio mėnesį mūsų ministras A.Valionis yra pareiškęs, jog pirmiausia reikia laukti žingsnio iš Minsko, suformuoti tam tikrus reikalavimus A.Lukašenkai ir tik tada bandyti spręsti kitus klausimus. Ar tai reiškia, jog jūsų siūlymai yra skirtingi negu ministro A.Valionio, ir ar tai reiškia, jog jie bus vienpusiai, ar prieš tai nebus pateikti konkretūs reikalavimai iš Baltarusijos?

Toliau dėl to paties klausimo. Kas gi izoliuoja Baltarusiją, nes jūs esate pasakęs, kad netikslinga izoliuoti Baltarusiją? Ar Lietuva, Europos Taryba ar vis dėlto pats A.Lukašenka? Ar jūs žinote demokratinių opozicinių A.Lukašenkai jėgų požiūrį į jūsų pateiktus siūlymus, ar jie pritaria? Ir ar jums žinomi Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės svarstymai imtis rimtų sankcijų prieš A.Lukašenkos režimo valdomą Baltarusiją dėl nelegalių ginklų pardavinėjimo teroristus palaikančioms šalims? Jie dabar pasirodė.

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Baltarusiją izoliuoja visi, ir mes taip pat, nors turime 650 km sienas ir turime labai daug ekonominių interesų. Ir Baltarusija, ir mes… Mano supratimu, vien tik toks kategoriškas izoliavimas neturi pagrindo ir yra žalingas, nes Europoje ir Europos Sąjungoje bei kai kuriose kitose valstybėse (su vadovais arba užsienio reikalų ministrais aš susitinku) yra kitokia nuomonė. Baltarusija su 10 mln. gyventojų yra Europos centro valstybė. Ir visiems užsimerkti ir nematyti, kas ten darosi, būtų nesąžininga. Aš manyčiau, kad visos normalios demokratinės valstybės turi jaudintis dėl to, kas mūsų kaimyninėje valstybėje, Baltarusijoje, yra bloga. Todėl aš ir parodžiau tokią iniciatyvą. Manau, kad Europos Taryba, kuri yra pašaukta ginti žmonių interesus, žmonių teises ir demokratiją, turėtų parodyti kokias nors pastangas. Šiandien tokių Europos Tarybos pastangų aš nematau. Nežinau, gal aš klystu, gal kas nors gali tai paneigti, bet nėra absoliučiai jokių pastangų. Manyčiau, kad Europos Taryba turi parodyti tam tikras pastangas, kaip daryti poveikį Baltarusijai, kad demokratiniai principai valstybės valdyme, visuomenės gyvenime ten vis dėlto atsirastų. Tai yra Europos Tarybos pareiga. Mano supratimu, tai yra Europos Tarybos pareiga. Todėl aš pasiūliau tokį variantą, kad Europos Taryba kaip labai autoritetinga organizacija, kuri sustabdė Baltarusijos svečio teises šioje organizacijoje, parodytų kokias nors pastangas padaryti poveikį pačioje Baltarusijoje. Manau, būtų labai gražu, jeigu kas nors ir iš Lietuvos dalyvautų šiame procese.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galiu patikslinti?

PIRMININKAS. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone premjere, aš klausiau, ar bus suformuluotos kokios nors sąlygos A.Lukašenkos režimui, kaip formulavo ponas A.Valionis gruodžio mėnesį? Ar tai bus besąlygiškas noras, kaip jūs sakote, neizoliuoti Baltarusijos, nors, mano giliu įsitikinimu, ją izoliuoja A.Lukašenka, o ne Lietuva? Aš tikrai nenorėčiau prisiimti tokios atsakomybės. Ir jūs neatsakėte man, ar vis dėlto jūs žinote to krašto demokratinių jėgų požiūrį į jūsų pasiūlymą, nes jie, mano žiniomis, yra labai sunerimę dėl mūsų iniciatyvų, ir iš tikrųjų neatrodo, kad skatintų.

A.M.BRAZAUSKAS. Žinote, aš kasdien susitinku su užsienio šalių žmonėmis, vadovais, ir šiandien susitikau, ir vakar, ir užvakar, pradedant nuo pirmadienio. Aš neišgirdau nė iš vieno, kad jis pasakytų, jog reikia kietai izoliuoti Baltarusiją nuo tarpvalstybinio, sakyčiau taip, gyvenimo. Iš kur jūs gaunate šios informacijos? Aš nežinau, kokie yra jūsų šaltiniai. Aš nekalbu apie kokias nors oficialias derybas. Aš kalbu apie poveikį, galimybę organizuoti tokį poveikį Baltarusijai. Mes keliame sąlygas, jie kelia sąlygas – tai visiškai nieko neduos. Aš nesutinku su tuo. Aš prisidedu prie tų politikų, su kuriais man tenka susitikti, kurie mano, kad reikia parodyti tam tikras pastangas, kad procesai ir Baltarusijoje vyktų teigiama kryptimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Karbauskis. Ruošiasi K.Rimšelis.

V.KARBAUSKIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, mūsų derybininkams žemės ūkio srityje yra nemažai problemų tiek kvotų srityje, tiek dėl išmokų, tiek dėl kokybės reikalavimų. Ar nekils dar viena problema, t.y. Europos Sąjungos teisyno vertimo ir autentiškumo tvirtinimo, nes atsilikimas žemės ūkyje yra tikrai nemažas? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Gerbiamieji kolegos ir gerbiamieji ministrai, gal bendru sutarimu galime ministrų klausinėti dar 5 minutes? Galime? Ačiū. Prašom.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Suprantama, kad žemės ūkis yra vienas iš labiausiai reguliuojamų Europos Sąjungos sektorių. Iš visos ACQUIS, kuri turbūt turi apie 12 tūkst. dokumentų, žemės ūkiui jų tenka 2,5 tūkst. ir daugiau. Bet svarbiausias rodiklis yra 24 tūkst. lapų. Iki 2001 m. pabaigos išversta apie 1400 dokumentų, oficialiai juos dar reikia peržiūrėti ir autentifikuoti. Atsilikimas tikrai buvo gana nemažas, tačiau per sausio ir vasario mėnesius papildomai yra peržiūrėta 110, t.y. 1500 puslapių vertimo. Gruodžio mėnesį mes sudarėme trišalę sutartį tarp Žemės ūkio ir maisto… integracijos departamento prie mūsų ministerijos, Dokumentų vertimo informacijos centro ir Žemės ūkio ministerijos. Atrodo, kad reikalai pajudėjo, tačiau darbo dar daug. Mūsų skaičiavimais, iki šių metų pabaigos esamas atsilikimas bus likviduotas ir peržiūrėti visi iki šiol išversti teisės aktai. Kitas klausimas yra tas, kad, vykstant bendrosios žemės ūkio politikos reformai, daugelis anksčiau priimtų teisės aktų yra sujungiami arba numatomi panaikinti. Todėl šis darbas šiek tiek palengvės. Manau, kad neturėtume dėl to turėti nemalonumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Rimšelis. Ruošiasi O.Babonienė.

K.RIMŠELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį premjerą. Šiandien rytiniame posėdyje iš tikrųjų įvyko labai svarbus įvykis – mes balsavome dėl Konstitucijos 47 straipsnio, dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Taip pat pirmą kartą Seime kalbėjo V.Šustauskas, ir tai tikrai buvo labai įdomu.

PIRMININKAS. Trečią karą.

K.RIMŠELIS. Norėčiau jūsų paklausti. Kokia vis dėlto jūsų pozicija dėl pereinamojo laikotarpio ir kokia jūsų pozicija dėl įvairiausių siūlymų vėl pradėti “Laisvo kapitalo judėjimo” skyrių? Kokia jūsų asmeninė pozicija? Atsakykite labai trumpai ir aiškiai, nes visi norėtume tai išgirsti.

A.M.BRAZAUSKAS. Asmeninė pozicija ar premjero pozicija? Aš nemanau, kad čia vieta reikšti asmeninę poziciją. Bet aš galiu pasakyti iš dalies kaip ir Vyriausybės vardu štai taip. Turi būti pereinamasis laikotarpis, manau, jis turi būti. Tačiau dėl vieno dalyko darome klaidą – kietai sakome, kad septyneri metai ir reikia užsieniečiams nepardavinėti žemės. Manau, kad reikia diferencijuoti tuos dalykus. Pirmas dalykas – žemės pardavimas ūkio subjektams, t.y. juridiniams užsienio asmenim, netgi kitais įvairiais tikslais, o ne žemdirbystei, be abejo, gali būti perkama žemė. Tačiau aš palaikyčiau, kad pereinamuoju laikotarpiu, per septynerius metus nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą, įvertinant visą saugiklių sistemą, kurios projektas yra parengtas, ir ją papildžius, leistume įsigyti žemės individualiems ūkininkams, fermeriams iš užsienio. Suderinus šį skyrių, pavyzdžiui, man priimtinas Čekijos, Vengrijos, Bulgarijos variantas.

Kita vertus, mes manom ir Konstitucija rašo, kad nuosavybė yra šventas reikalas. Jūs paklauskite mūsų piliečių, kuriems priklauso žemė kaip nuosavybė. Ar mes būtinai turime kirsti kaip kirviu, kad mes jiems neleistume disponuoti savo nuosavybe, t.y. savo individualia nuosavybe – žeme? Štai kur kyla klausimas. Reikia pažiūrėti į šį klausimą iš kitos pusės. Pavyzdžiui, aš labai intensyviai susitikinėju su įvairių visuomeninių organizacijų vadovais, kurie susiję su žemės ūkiu. Tą klausimą, kurį jums iškėliau, jie iškėlė man: ar iš tikrųjų pagal Konstituciją mes negalime disponuoti savo žeme, savo nuosavybe? Jeigu Seimas nuspręs, kad negalima, tai yra vienas klausimas, bet jeigu Seimas vis dėlto pripažins, kad savo nuosavybe aš galiu visiškai disponuoti, tai yra visai kitas požiūris. Bet manau, kad pereinamojo laikotarpio parduoti žemę užsienio juridiniams asmenims reikia.

PIRMININKAS. Ačiū. O.Babonienė. Ir paskutinysis klaus S.Lapėnas. Prašom.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Šiandien Seimo salėje viešai iš Seimo nario išgirdome, kad internatuose moksleiviai tampa beraščiais, o yra naudojamos biudžeto lėšos. Mano manymu, tai yra netiesa. Kiek, jūsų manymu, pagrįstas šis sakymas?

A.MONKEVIČIUS. Nežinau, matyt, reikėtų kalbėti konkrečiai, kokiame internete kokia padėtis yra. Bet to tikrai neturi būti. Jeigu taip kur nors yra, tai mes galime konkrečiai išsiaiškinti padėtį ir trūkumus pašalinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir, kaip sakiau, paskutinysis klausia kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis premjere, jau kelintas mėnuo kaip yra nepaskiriamas Vyriausybė atstovas Tauragės apskrityje. Kadangi esu rinktas to krašto ir stebiu savivaldybių priimamus sprendimus, tai man kartais susidaro vaizdas, kad kai kurie sprendimai nevisiškai atitinka Vyriausybės vykdomos programos. Klausimas būtų toks. Ar ten žmonių pritrūko, ar pagalbos reikėtų siūlant kandidatus? Mielai galėtume padėti.

J.BERNATONIS. Jeigu galima, aš atsakysiu…

PIRMININKAS. Prašom.

J.BERNATONIS. …kadangi Vyriausybė pavedė būtent mums organizuoti konkursą šiai pareigybei užimti. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir laikantis visų normų, konkursas įvyko tik šiandien. Jau galiu jums pranešti rezultatus, kad mes siūlysime Vyriausybei paskirti Vyriausybės atstovu Tauragės apskrityje O.Šarmavičių, kuris šiuo metu dirba Tauragės apskrities viršininko pavaduotoju. Jis šiandien laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo 5 kandidatai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir ministrams, dėkoju Seimo nariams. Vyriausybės valanda baigta. Ačiū.

Mielieji bičiuliai, prašyčiau nesiskirstyti. Aš siūlau dirbti non stop, o jeigu kas nors nori kalbėtis su Vyriausybe, tai gali padaryti fojė.

Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.IXP-959(2*) ES (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo projektas. Pranešėjai – kolegos A.Sakalas, M.Bastys ir A.Sadeckas, kadangi yra trys komitetai. Prašom. A.Sakalas – pagrindinis komitetas. (Balsai salėje) Vieną minutę! Gerbiamasis profesoriau, prašome į tribūną, o, kolegos ir Vyriausybės nariai, jeigu galima, į fojė. Vyteni!

A.SAKALAS. Galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo proceso kodekso pirmąjį variantą parengė Vyriausybė, jis buvo įteiktas Seimui. Buvo gauta labai daug pastabų, pasiūlymų iš įvairių organizacijų, tada buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo visas pastabas, pasiūlymus. Jeigu aš jums parodyčiau, kiek vietos užima pats kodeksas, pamatytumėte, kad kodeksas užima trečdalį tų pasiūlymų, kuriuos mes išnagrinėjome. Pasiūlymų buvo dvigubai daugiau, juos narinėjome. Daliai pasiūlymų, suprantama, pritarėme, daliai negalėjome pritarti dėl to, kad keičia kodekso koncepciją. Taigi aš kviečiu jus pritarti naujam Baudžiamojo proceso kodeksui, kuris iš esmės keičia dabartinę padėtį, nes, kaip matėme iš spaudos, šiandien daug ginčų kyla tarp spaudos ir prokuratūros veiksmų, negalimumo apskųsti ir panašiai. Viskas Baudžiamojo proceso kodekse sureguliuota, jis gerai apsvarstytas, gerai subalansuoti visi procesiniai dalykai. Baudžiamojo proceso kodeksas, jeigu bus tokia Seimo valia, neįsigalios nuo rytojaus, nuo porytdienos, geriausiu atveju įsigalios tik nuo Naujųjų metų kartu su Baudžiamuoju kodeksu, kurį Seimas jau yra priėmęs. Kodėl nuo Naujųjų metų? Todėl kad visiems prokuratūros, teismų ir kitiems darbuotojams teks dar gerai išstudijuoti naują Baudžiamojo proceso kodeksą, labai nutolusį nuo buvusio tarybinio kodekso, kuris iki šiol galiojo su įvairiom pataisom, ir labai artimą Europos Baudžiamojo proceso kodeksams. Taigi aš kviesčiau pritarti po svarstymo, o jeigu bus pataisų vėliau kokiam priėmimui, tai mes galėtume tas pataisas atskirai svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar kviečiu į tribūną kolegą M.Bastį – Žmogaus teisių komiteto vardu. Prašom. M.Bastys.

M.BASTYS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiama Žmogaus teisių kaip papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projekto Nr.IXP-959(2). Komitete dalyvavo 5 komiteto nariai. Komiteto sprendimas – pagal Seimo statuto 150 straipsnį pritarti iniciatorių pateiktam projektui, siūlant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projektą papildyti pasiūlymu Lietuvos Respublikos Seimo komisijai Konstitucijos pataisoms rengti atsižvelgti į šio projekto nuostatas rengiant Konstitucijos pataisas. Pavesti Vyriausybei per 3 mėnesius nuo Baudžiamojo proceso kodekso priėmimo parengti ir patvirtinti šio kodekso metmenis ir pateikti Seimui. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir trečio komiteto vardu pats komiteto pirmininkas A.Sadeckas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom. (Balsas salėje) Iš eilės taip yra, trečias iš eilės kalba. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įdomi mūsų darbotvarkė. Mes tokį aktualų klausimą svarstome vėlesniu laiku, kai klausimai turbūt paprasčiau eina vėlesniu laiku, nors klausimas iš tikrųjų yra sudėtingas, nes priimame vieną iš svarbiausių dokumentų visai mūsų teisinei sistemai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti Baudžiamojo proceso kodekso projektą, nurodydamas per 20 kodekso projekto straipsnių, kuriuos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių nuomone, reikia daugiau ar mažiau patobulinti. Pavyzdžiui, buvo siūlyta didinti skaičių nusikaltimų, kuriuos tiriant leidžiama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Taip pat komitetas, siekdamas padidinti sprendimo operatyvumą, sumažinti nereikalingą derinimą ir nematydamas pagrindo manyti, kad sumažės kompetencija, atsakomybė, konfidencialumas, kontrolė, teisėtumas, pasiūlė apsvarstyti galimybę, kad tyrimo iki teismo pareigūnų veiksmus, neatskleidžiant tapatybės, leistų ne iki teismo tyrimo teisėjai, o prokurorai. Sąvoką “nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai” siūloma keisti į sąvoką “neteisėtą veiką imituojantys veiksmai”, nes siekiant ginti įstatymų saugomas vertybes bei atliekant tyrimą iki teismo, gali iškilti būtinumas imituoti ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitų įstatymų draudžiamas veikas, pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų. Buvo atkreiptas pagrindinio komiteto dėmesys, kad teikiamas BPK projektas palieka daug neišspręstų klausimų: dėl komercinių ir profesinių paslapčių traktavimo baudžiamajame procese, dėl advokatų susipažinimo su įslaptinta informacija įstatymo nustatyta tvarka. Kaip žinome, precedentą turime vienoje dabar tiriamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau pagrindinis komitetas, svarstydamas aptariamą įstatymo projektą, nepritarė nei mano minėtiems, nei visiems kitiems Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktiems siūlymams. Mes manome, kad yra pagrindas juos nagrinėti, diskutuoti ir šiek tiek tobulinti tą projektą. Tokia yra komiteto išvada. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Diskusijoms niekas neužsirašė. Todėl dar kartą kviečiu A.Sakalą į tribūną dėl kai kurių konkrečių siūlymų, kuriuos nagrinėjo komitetas ir pritarė ar nepritarė. Konkrečiai dėl vieno Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymo. Prašom, pirmininke.

A.SAKALAS. Taip, tą komiteto siūlymą, mes anksčiau nagrinėjome ir darbo grupėje, ir komitete. Ten iš esmės siūloma, kad sekimas ar kita operatyvinė veikla būtų įstatymo nustatyta tvarka. Kodėl ir darbo grupė, ir komitetas, ir aš nenorėčiau pritarti tokiai pozicijai? Jeigu įrašome įstatymo nustatyta tvarka, o ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai galima priimti įstatymą, kuris iš esmės pakeistų operatyvinių tarnybų priežiūrą, gali visiškai pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso esmę. Mes manome, kad Baudžiamojo proceso kodeksas yra kur kas svaresnis įstatymas negu paprasti įstatymai. Todėl paprastais įstatymais keisti Baudžiamojo proceso kodeksą, manome, būtų netikslinga. Komitetas siūlo nepritarti šiai pastabai ir aš kviesčiau taip pat gerbiamąjį A.Sadecką pergalvoti savo poziciją ir galbūt atsiimti šią pataisą. Mes rastume kitokį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar noriu klausti kito pirmininko, ar jis norėtų kalbėti dar kartą šiuo klausimu, ar jau sutarsime taip, kaip siūlo kolega A.Sakalas. Prašom. A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, čia ne esmė, apie ką kalba ponas A.Sakalas, tai yra smulkmeniška pastaba. Mes turėjome omenyje Operatyvinės veiklos įstatymą, ir niekas nekalba, kad tai sumenkina Baudžiamojo proceso kodekso svarbą reglamentuojant šiuos dalykus. Tegul Seimo nariai balsuoja.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, kadangi daugiau norinčių kalbėti nėra, kviečiu registruotis. Yra. Atsiprašau. Minutėlę. Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palaikyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, nes rimtų argumentų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto negirdėjome, o būtent Baudžiamojo proceso kodeksas ir buvo tas įstatymas, kurį daugiausia per pastaruosius metus taisėme, ko nepasakytum apie Operatyvinės veiklos ar panašius įstatymus. Taigi siūlau palaikyti mūsų pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sedlickas, matyt, kita nuomonė. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Baudžiamojo proceso kodeksas yra parašytas tam, kad padarytų baudžiamojo proceso tvarką. Yra nustatytos ribos. Čia buvo tikslas nustatyti visų tų agentūrų įgaliojimus ir nustatyti, kaip toli jos gali eiti. Jeigu padarysime kitais įstatymais, tada tuos rėmus sugriaunam ir viskas nuplaukia iki senos tvarkos. To negalima daryti. Baudžiamojo kodekso procesas dabar yra labai gerai parengtas, dirbo labai didelė grupė, labai sąžiningai, ir jis pagaliau po labai ilgo laiko mėgina suvaldyti tai, kas yra iš tikrųjų blogai su tom visom agentūrom.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega.

Dabar kviečiu registruotis. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisos arba, tiksliau, 202 straipsnio papildymo. Komiteto pirmininkas man pataria, gal ar ministras, ar viceministras norėtų šiuo klausimu žodį tarti dėl 202 straipsnio? Jeigu nenorite, nebūtina.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, balsuosime, kaip sakiau, dėl 202 straipsnio pataisymo, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet kuriam prieštarauja pagrindinis komitetas. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate pataisą, – už, kas manote, kad nereikia, balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 12, prieš – 10, 9 susilaikė. Nepritarta. (Balsas salėje) Jeigu reikės, pakartosime. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, daugiau tinkamai įformintų pataisų nėra. Ar galime pritarti visam projektui? Galime pritarti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-730(3*). Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-732(2*). Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-733(2*). Administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 21 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-738(3*). Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-740*. Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos įsteigimo įstatymo projektas Nr.IXP-741(3*). Civilinio proceso kodekso 11, 16, 136², 143, 144, 351, 364, 365, 367, 369, 370¹, 371¹⁸, 371¹⁹, 372, 373 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1156(3*). Baudžiamojo proceso kodekso 26, 285, 287, 416, 427¹, 427², 427³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1159(3*) (svarstymas)

Tada, gerbiamieji kolegos, imamės kito didelio klausimo, juo labiau sudėto iš kelių projektų. 2-6 kompleksinis klausimas – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas ir dar keli papildomi klausimai. Ir mano paminėtas, ir visi kiti yra susiję su mūsų anksčiau priimtu Teismų įstatymu. Taigi svarstymo stadija ir vėl kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Kalbėsime dėl projektų, kurių registracijos Nr.IXP-730(3), Nr.IXP-732(2), Nr.IXP-733(2), Nr.IXP-738(3), Nr.IXP-740, Nr.IXP-741(3), Nr.IXP-1156(3), Nr.IXP-1159(3). Štai toks, gerbiamieji kolegos, paketas. Jeigu jį įveiksime, galėsime giedoti himną. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų dėmesiui pateikti Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, kuriam pritarė komitetas bendru sutarimu. Priėmus Teismų įstatymo pakeitimo įstatymą numatyta, kokiais terminais steigiama teisėjų taryba, garbės teismai, egzaminų komisija, sušaukiamas visuotinis teisėjų susirinkimas ir kiti techniniai dalykai. Taip pat įrašyti pasiūlymai Vyriausybei, iki kada ji turėtų padaryti papildomus darbus. Aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia kai kuriais kitais klausimais turėjo kalbėti kiti Seimo nariai. Dėl ATPK turėjo kalbėti kolega E.Klumbys. Ar gerbiamasis profesorius kalbėjo visų vardu? (Balsai salėje) Ne, minutėlę. Čia yra dar ir kitų kalbėtojų. O dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo turėjo kalbėti kolega J.Sabatauskas. Manykime, kad profesorius irgi už jį atkalbėjo, bet dar turėtų kalbėti ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas kolega A.Sysas, kuris su kažkuo kitu kalbasi, bet ne su Seimu. Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 21 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už jį balsavo visas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu gerbiamasis komiteto pirmininkas kalbėjo ir už kolegą J.Sabatauską dėl kai kurių kitų klausimų, tada aš noriu jūsų, gerbiamieji kolegos, paklausti. Pataisų nebuvo, tada gal diskusijose viršum plano kalbėtų teisingumo ministras kolega V.Markevičius? Prašom. Įjunkite mikrofoną.

V.MARKEVIČIUS. Kažkodėl neveikia.

PIRMININKAS. Veikia, veikia.

V.MARKEVIČIUS. Dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į 5 straipsnį, kuriame yra nurodyta, jog asmenys, turintys teisę būti teisėjais, turi turėti vienpakopį teisinį išsilavinimą arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį. Čia viskas gerai, bet toliau yra problemiška, aš manyčiau, tai yra kvalifikacinius aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimus asmenims, norintiems įstatymo nustatyta tvarka eiti teisėjo pareigas, nustato Vyriausybė. Toje vietoje viskas lyg ir gerai, bet yra parašytas kitas sakinys “…suderinusi su aukštosiomis mokyklomis, suteikiančiomis teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį”. Kodėl problemiška? Šiandien yra trys aukštosios mokyklos, kurios tai daro, jos dirba, vadovaujasi statutais, t.y. autonominiais pagrindais, ir gali atsitikti taip, kad Vyriausybė nesuderins su visomis trimis, o suderins su dviem ir negalės nustatyti kvalifikacinių reikalavimų. Galbūt po to komitetas pakoreguotų ir pareguliuotų normą, t.y. derina arba atsižvelgia į tų mokslo įstaigų nuomonę, bet suderinti su trimis mokslo įstaigomis, kurios tarpusavyje konkuruoja, iš tikrųjų bus problemiška ir galim turėti įstatyminę problemą. Iš principo mes sutinkame, bet aš prašyčiau formuluotę patikslinti iki priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal papildomai kolega J.Sabatauskas. Prašom. Aš manau, kad siūlymas, kurį ministras išdėstė, gerbiamasis Sabatauskai, bent jau svarstytinas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų svarstytinas šis klausimas, ir, aš manau, mes tikrai atsižvelgsime į šį siūlymą prieš priėmimą. Tikrai racionalus tas siūlymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal galime taip ir susitarti, bet vis dėlto mes turime formaliai užbaigti procesą. Dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto galime pritarti po svarstymo? Reikia balsuoti? Nereikia. Dėl balsavimo motyvų, kad viskas tvarkingai būtų padaryta. Pritarta.

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Labai gražiai skamba, kai bandai perskaityti vienu atsikvėpimu. Galime pritarti? Ačiū.

Dabar Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Galime pritarti? Ačiū.

Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Galime pritarti? Ačiū.

Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo 7¹ straipsniu pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Galime? Ačiū.

Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos įsteigimo įstatymo projektas. Ministras dar kartą. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis dėlto labai prašyčiau komiteto… Iš principo pritarti galima, bet mes atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose vietose yra prieštaravimų labai neseniai priimtam įstatymui, tai yra Teismų įstatymui. Netgi drįsčiau sakyti, kad ta nuostata, kad Nacionalinės teismų administracijos vadovą skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktui, nes tie asmenys, kurie dirba Nacionalinėje teismų administracijoje, tarp jų ir jos vadovas, (…) kurios paskirtis pagal Teismų įstatymą, kurį priėmėte rudens sesijoje, sausio 24 d., yra aptarnauti savivaldos instituciją, o pagal Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktą skiria valstybės pareigūnus. Mes šiuo atveju negalime kalbėti, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius, kuris aptarnauja savivaldos organą, gali būti valstybės pareigūnas. Antras dalykas – tokia nuostata, kad jį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui ir Viešojo administravimo įstatymui, nes…

PIRMININKAS. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Yra dar kitų niuansų, kuriuos mes norėtume pateikti. Tai dėl audito atlikimo teismuose. Nacionalinė teismų administracija yra aptarnaujanti savivaldos institucija, ji neturėtų galimybės, neturėtų teisės, atsiprašau, atlikti teismų auditą, nes tarp Teismų įstatyme išvardintų teismų tarybos funkcijų nenumatyta teismų veiklos audito funkcija, todėl ši funkcija ir negali būti perduota Nacionalinei teismų administracijai. Yra vidaus auditas ir išorės auditas. Išorės auditą, kaip suprantate, atlieka Valstybės kontrolė. Kaip aš jau minėjau dėl Prezidento skyrimo, mes manome, kadangi steigėjas yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas galėtų būti tas asmuo, kuris skiria direktorių, pritarus Teismų tarybai. Tai atitinka ir Biudžetinių įstaigų įstatymą, pagal kurį ta institucija dirbtų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dar vienas aukštas teisininkas norėtų tarti žodį – tai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gerbiamasis V.Greičius. Prašom. Po to kolega R.Šukys.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti už man suteiktą žodį ir galimybę išreikšti poziciją dėl (…) būtent dėl Nacionalinės teismų administracijos steigimo įstatymo projekto 3 straipsnio, kuris buvo paminėtas. Ir teisingumo ministras išreiškė abejones, ar projekte yra gerai numatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos vadovą skirs Prezidentas. Atvirai kalbant, aš ne visai suprantu Teisingumo ministerijos vadovų poziciją šiuo klausimu. Tenka apgailestauti, kad šiandien yra tokia Teisingumo ministerijos vadovų pozicija dėl šio klausimo, t.y. ta pozicija, kad ne visai konstruktyvi ir ne visai atitinka… tai, ką jie sako, ne visai atitinka Valstybės tarnybos įstatymą ir Viešojo administravimo įstatymą.

Noriu pažymėti, kad Teismų įstatymo projektas, kuris šiandien yra priimtas ir įsigalios nuo gegužės 1 d., buvo rengiamas ilgą laiką.Teismų įstatyme buvo numatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos vadovą skiria Prezidentas. Dėl šios nuostatos ilgą laiką iš viso nebuvo oponuojama, ilgą laiką nebuvo reiškiama jokių pastabų ir buvo sutarta, kad Nacionalinės teismų administracijos vadovą skirs Prezidentas. Tačiau pačiu paskutiniuoju momentu buvo pasiūlyta, kad tos nuostatos galbūt yra perteklinės ir nuostatą, kad skiria Prezidentas, iš Teismų įstatymo reikia iškelti į atskirą įstatymą. Na, tai ir buvo padaryta.

Kai tai buvo bandoma perkelti į kitą įstatymą – Nacionalinės teismų administracijos steigimo įstatymą, atsirado papildomi siūlymai, kad šį pareigūną skirtų ne Prezidentas, bet pagal savo įgaliojimus kitas žemesnis valstybės pareigūnas. Aš su šiomis nuostatomis kategoriškai nesutinku ir prašau gerbiamųjų Seimo narių balsuoti ir pritarti šiam projektui, jo 3 straipsnio nuostatoms. Tos nuostatos yra labai svarbios. Aš manau, kad nereikėtų sumenkinti Nacionalinės teismų administracijos vadovybės ir tokios institucijos. Jos vaidmuo bus užtikrinti teismų veiklą. Institucijos vaidmuo bus nepaprastai didelis. Nuo Nacionalinės teismų administracijos tinkamo darbo, tinkamos veiklos iš dalies priklausys tai, ar mūsų šalyje tinkamai funkcionuos teismai. Dabar aiškinama, kad šios nuostatos, jog Nacionalinės teismų administracijos vadovą skiria Prezidentas, prieštarauja Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymams. Kaip aš minėjau, kategoriškai nenoriu sutikti. Manau, kad spręsti tai, kas skirs šį pareigūną, gerbiamieji Seimo nariai, yra jūsų teisė, jūs turite apsispręsti. Aš siūlau, kad jūs apsispręstumėte, jog šį pareigūną skirtų Prezidentas.

Antras momentas. Oponentai teigia, kad Prezidentas neturėtų skirti šio pareigūno, nes tai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatai – pareigūno apibrėžimui. Tačiau taip pat kategoriškai nesutinku, nes pagal Valstybės tarnybos įstatyme esantį pareigūno apibrėžimą, jis atlieka viešąjį, o toliau yra alternatyva – ir vidinį administravimą. Taigi oponentai tai pamiršta ir iš šio apibrėžimo pašalina tą vidinį administravimą.

Ir pagaliau dabar galiojančiame Viešojo administravimo įstatyme yra vidinio administravimo sąvokos apibrėžimas. Turint omenyje Nacionalinės teismų administracijos funkcijas, šis apibrėžimas visiškai atitinka Nacionalinės teismų administracijos vadovo, kaip pareigūno, statusą, todėl aš dar kartą prašau pritarti šiai projekto 3 straipsnio nuostatai, siūlau ir prašau pritarti, kad šį pareigūną skirtų Prezidentas.

Dabar dėl to, ar tik Nacionalinės teismų administracijos vadovas atliks vidinio administravimo funkcijas. Aš manau, Nacionalinės teismų administracijos kompetencijoje… numatyta Teismų įstatyme ir šiame projekte, papildančiame Nacionalinės teismų administracijos kompetenciją, aiškiai matyti, kad Nacionalinė teismų administracija, pabrėžiu, vykdys (vadovas vykdys) ne tik vidinį administravimą, bet ir išorinį. Tai yra labai svarbu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad per laiką, kuris liks iki priėmimo, bus galima poziciją šiek tiek suderinti, nors matau, kad ministras kraipo galvą ir tebesilaiko savo nuomonės, bet tam yra komiteto pirmininkas ir visas komitetas. Bus galima apsispręsti. Taigi, kolegos, aš dar kartą klausiu… Oi, atsiprašau, dar kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, tie argumentai, kuriuos išsakė gerbiamasis ministras ir gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, komitete buvo išklausyti ir komitetas apsisprendė balsuodamas. Sprendimas buvo priimtas ir projektas pateiktas toks, koks yra. Aš tik norėčiau, galbūt šiek tiek oponuodamas ir gerbiamajam ministrui, pasakyti, kad Nacionalinės teismų administracijos įstatymo dalyje, kuri numato Nacionalinės teismų administracijos funkcijas ir galimybes, yra, kad, pavyzdžiui, atlikti ir teismų auditą. Atkreipkime dėmesį – Teismų tarybos pavedimu, o Teismų taryba ir teismai yra savivalda. Taigi jokiu būdu neatima Valstybės kontrolei teisės atlikti tai, kas numatyta jos funkcijose ir jos įstatyme, tik Teismų taryba turi turėti galimybes, išmanyti teismų situaciją.

Dėl skyrimo. Aš manau, pažiūrėkime į 3 straipsnį, kodėl Nacionalinės teismų administracijos vadovą skiria Prezidentas. Reikėtų atsižvelgti ir į 2 straipsnio 8 punkto nuostatas, kokias funkcijas Teismų tarybos pavedimu gali vykdyti Nacionalinė teismų administracija ir konkrečiai jos pirmininkas. Šiuo atveju jis atstovauja teismų interesams valstybinės valdžios bei kitose institucijose. Manau, kad tam reikia turėti ir atitinkamą statusą. Mūsų komitetas neįžvelgė kokių nors ypatingų prieštaravimų. Siūlau pritarti komiteto išvadai ir balsuojant jai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dar kartą klausiu konkrečiai dėl Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos įsteigimo įstatymo projekto. Ar galime pritarti po svarstymo, jeigu komitetas, žinoma, prieš teikdamas priimti, dar kartą išnagrinės tas visas pastabas? Galime pritarti ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.

Dar du projektai. Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Galime pritarti po svarstymo?

Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta.

Ir jau paskutinis iš to didelio paketo – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Taigi visi pagrindinės darbotvarkės klausimai išspręsti.

O dabar dar noriu pranešti svarbią žinią. Paskutinę neeilinės sesijos darbo dieną mus pagerbė Suvalkijos ar suvalkiečių klubas. Kaip žinote, suvalkiečiai yra ypatingi žmonės, todėl paplokime jiems. (Plojimai)

Seimo nario pareiškimas

Dabar, kolegos, imamės 7 darbotvarkės punkto – Seimo narių pareiškimų. Užsirašė kolega J.Mincevičius. Prašom į tribūną. Prašom kantrybės, kadangi dar bus kai kurių dalykų, kur visi turime dalyvauti ir tada registruosimės. Po pareiškimo. Kolega J.Mincevičius. Prašom.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu apie dalykus, apie kuriuos tyli lietuviškoji spauda ir televizija, apie kuriuos rašo tik lenkiakalbė (ar kaip čia pasakyti) spauda.

“Ankstų rytą, kai abiejų tėvų nebuvo namuose, į Haidukevičių šeimą įsiveržė du emisarai. Dar miegančią 4 metų Jadzę, nesuprantančią, kas čia dedasi, nusinešė į mašiną, taip pat jėga įtraukė į mašiną Henriką. Vyresniems vaikams Valerikui, Antakui ir Helenkai pavyko pasprukti. Emisarai pradėjo vytis. Kaimo gyventojai pasakojo, kad tas vijimasis truko apie pusantro kilometro. Berniukai slėpėsi kapinėse, o vyriausiasis Valerikas pasislėpė šiauduose.

Ne, čia ne sovietinių partizanų surengtos gaudynės – be tėvų žinios sučiupti lenkų vaikai jėga nuvežti į steigiamą apskrities lietuvišką mokyklą. Tai nėra siaubo filmas, tai iš tikrųjų įvyko Senasalio kaime, Vilniaus rajone, rugsėjo 1 dieną. Žmogus, vadinęs save apskrities inspektoriumi, per Kalėdas ir Velykas, šiokiadieniais ir per šventes, aplanko ne tik J.Haidukevičiaus namus, aplanko taip pat ir J.Mockaus, G.Limišovos ir daugelio kitų. Važiuoja su diplomatu, prikrautu dešrų, dalija po keturias dešras namams, žada padėti suremontuoti butą, įdarbinti vyrą ar žmoną, jeigu tik pavyktų įkalbėti perkelti vaikus iš lenkų mokyklos į lietuvišką.

Nepavyksta. Žmonės, nors vargingai gyvenantys, nenori jo dešrų nei kitų žadėtų gėrybių. Šiandien tą skandalingą mokyklą lanko tik du mokiniai. Sausio mėnesį dviejų šeimų vaikai – K.Žapkevič iš 1 klasės ir O.Kuckevič iš 3 klasės, praleidę apskrities mokykloje pusantrų metų, sugrįžo į lenkų mokyklą, nieko per tą laiką neišmokę. Aišku, abiejų vaikų tėvai buvo įdarbinti mokykloje. Savo vaikus jie paaukojo dėl keliasdešimties litų uždarbio altoriaus. Gyventi reikia. Laimė, kad pagaliau susiprato ir pagailėjo vaikų. Žinoma, abu buvo atleisti iš darbo.

Ir čia ateina laikas susimąstyti, ar ne per didelė kaina mokama už tokius lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte steigimo žygdarbius? Turiu omeny ne dešrų ar degtinės kainą, o tą gėdą, kurią užtraukia Lietuvai tokie emisarai ir prieš kaimo gyventojus, ir prieš kitas pasaulio valstybes. O viskas tam, kad įrodytų, kad 52% lenkų veržiasi į lietuviškas mokyklas. Visos gėdingos pastangos su dešrom, gaudynėm ir papirkimais baigėsi dviem mokiniais, dar lankančiais tą mokyklą. Nuo rudens tikriausiai ir jie nebelankys.

Kieno politinius užsakymus vykdo apskrities švietimo vadas J.Vasiliauskas, jeigu apskrityje tokiu būdu steigiamos lietuviškos mokyklos lenkams? Ar gali jis ir toliau ten darbuotis ir kompromituoti Lietuvą tokiais skandalais? O juk jis už piktybišką nepateikimą duomenų apie apskrities mokyklas jau buvo nubaustas Seimo kontrolierės G.Račinskienės raštu Nr.366, kuriame Seimo kontrolierė reikalavo patraukti J.Vasiliauską drausminėn atsakomybėn bei imtis priemonių, kad panašūs įstatymų pažeidimai ateityje nepasikartotų. Tačiau jis ir toliau tęsia savo gėdingą darbą, o apskrities viršininkas jį toliau globoja. O gal jau laikas už pasiektus nuopelnus pervesti jį į Vyriausybę, bent į viceministro pareigas? Argi dar neužsitarnavo? Kiek jis dar turi įsteigti tokių skandalingų mokyklų, kiek turi prisipirkti dešros?” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar prieš baigiant mūsų neeilinę sesiją, prieš baigiant tikrai turiningą ir labai rezultatyvią sesiją, keletas pranešimų. Per išeigines dienas – renginiai, susiję su Kovo 11-ąja, su mūsų švente. Renginių planelius jūs visi turite, kai kurie renginiai kovo 10, kai kurie kovo 11 dienomis. Seimo nariai klaipėdiškiai prašo atkreipti visų dėmesį į tai, kad kovo 11 d., 14.00 val. čia, Seime, bus atidaryta paroda, skirta Klaipėdos 750 metų jubiliejui. Maža to, po oficialaus atidarymo bus kita dalis, kurioje netrūks jūros gėrybių ir “Švyturio” produkcijos.

Dabar artimesnis dalykas. Kovo 8 d., tai yra rytoj, – Moters diena, atkurta mūsų Seimo kaip atmintina diena. Primenu, kad 14.00 val. I rūmų fojė bus šventinis renginys, skirtas šitas dienai. Žinoma, bus sveikinamos ir kviečiamos ne tik visos moterys, bet dalyvaus ir vyrai, kurie tuo metu bus Vilniuje Seime. O koncertuos viena populiariausių jaunimo grupių (vėlgi iš Klaipėdos) – grupė “B’Avarija”.

Taigi prieš himną vis tiek turiu priminti, kad šita sesija baigėsi, o sekmadienį, kaip numato Konstitucija, prasideda eilinė sesija. Bet kadangi sekmadienis ir kovo 11 d., tai tas pirmasis posėdis truks maždaug 1 val., kad mes galėtume tvirtinti kitos savaitės darbotvarkę.

Tai tiek, gerbiamieji kolegos, informacijų. Tikrai ačiū visiems kantriausiesiems ir prieš patį paskutinį dalyką, prieš himną vis tiek registruojamės. Prašom. Kas žadėta, bus padaryta. Prašom. (Triukšmas salėje) Nori kas žodį pasakyti? Pirma registruojamės, o po to. Vieną minutę. Prašom registruotis. Nebuvo aišku, dėl ko registruojamasi, o dabar jau aišku. Jonai, Jonai, kantrybės! Sugadino visą scenarijų. (plojimai) Sveikiname mūsų kantriausiąsias.

Mielieji kolegos, dar neįteikta viena gėlė Onutei. Prašom. (Plojimai)

Dar kartą sveikiname mūsų šauniąsias, mūsų simpatiškąsias Seimo nares. Ryt jų ir mūsų diena, aš drįstu tvirtinti. O šiandien turiu pranešti, kad nors ir gaila, be ir posėdis, ir neeilinė sesija baigėsi. Dabar žodis Jonui, kadangi neturime profesoriaus E.Kaniavos. Prašom. (Giedamas himnas) Ačiū.

Ačiū, gerbiamasis Jonai, ačiū, visi kolegos ir svečiai. Posėdis baigtas. Neeilinė sesija taip pat baigta.