LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D  A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIRMŲ VARDŲ ĮSTATYMO

2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-661)

2002 m. vasario 25 d. Nr.

Vilnius

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

            Seimo nariai: R.Šukys, E.Klumbys, V.Popovas, J.Sabatauskas, R.Sedlickas, D.Velička, A.Lydeka, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjai A.Kabišaitis, L.Zdanavičienė, J.Dirma, D.Komparskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėjos B.Kovalenkienė, A.Jankauskaitė.

            2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

            2.1. Seimo Teisės departamento išvada:

                Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

                Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

                1. Nuorodą į keičiamo įstatymo oficialų paskelbimo šaltinį reikėtų išdėstyti taip: "(Žin., 1999, Nr.63 - 2060)".

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

                2. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra pateikiama simbolinio vardo samprata, o reikalavimai jam išdėstyti 4 straipsnyje, siūlome atsisakyti 2 straipsnio 4 dalies papildymo, nes aiškinamajame rašte išdėstytam tikslui pasiekti pakanka papildyti 4 straipsnio 7 dalį.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateikiama simbolinio vardo samprata yra netiksli, nes joje kalbama tik apie žodžių ir žodžių junginių vartojimą simboliniuose varduose, neužsimenant apie galimybę varde vartoti  raides bei skaitmenis.

                3. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai yra privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms pagal Valstybinės kalbos įstatymą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymą, todėl šios komisijos reikalavimai dėl firmos vardo sudarymo bus privalomi ir pakeitus Firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

                4. Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje" (pabraukta mūsų), todėl projektas tikslintinas, suvienodinant jame vartojamus terminus su vartojamais Civiliniame kodekse.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Civilinio kodekso normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, įsigalios nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

                5. Siūlytume projekte vietoj "firmos vardo darinys" įrašyti "firmos vardas".

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

                6. Projekte minimos inspekcijos pavadinimas yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija (Valstybinės kalbos įstatymo 25 straipsnis). Ši inspekcija kontroliuoja Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimą, tačiau ji nesprendžia ginčų tarp valstybės institucijos (šiuo atveju firmų vardų registro tvarkytojo) ir fizinių bei juridinių asmenų. Pagal Firmų vardų įstatymo 14 straipsnį registro tvarkytojo sprendimai atsisakyti įregistruoti firmos vardą yra skundžiami teismui, kuris ir priima sprendimą. Todėl siūlytume projekte išbraukti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies paskutinį sakinį arba jį taisyti.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

2.2. Europos teisės departamento prie LRV išvada:

            Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos firmų vardų  įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (IXP-661) pažymime, kad kyla abejonių dėl Projekto 1 ir 2 straipsniuose vartojamo žodžio “suprantamas” (“...raidės ar skaitmenys, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai, tačiau jie yra suprantami ...”; “...firmos vardo darinys yra suprantamas...”). Manome, kad tokia formuluotė iš esmės yra labai subjektyvi – jei tai nėra žodis, neaišku, kokio supratimo šiuo atveju reikia - vienam asmeniui atitinkamas simbolių junginys gali būti suprantamas, kitam ne. Todėl praktikoje kai kuriais atvejais gali kilti sunkumų registruojant firmos vardą, o tokia situacija būtų vertintina kaip steigimo laisvės, kurią garantuoja EB sutarties 43 str., apribojimas. Todėl siūlome šį žodį išbraukti. Taip pat manome, kad tokiu atveju kilus ginčui dėl firmos vardo registravimo sprendimas turėtų būti priimtas pagal šio įstatymo 14 str. nuostatas.

            Pastabų ar pasiūlymų, nesusijusių su ES teise, neturime.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies.

2.3. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Komparskienės pastabos:

Abejotina ar projektas išspręstų problemas, su kuriomis susiduriama parenkant firmos vardą – palengvintų ir paspartintų firmų vardų parinkimą bei registravimą. Pritarus raidžių bei skaitmenų vartojimui firmos pavadinime, taptų problematiška laikytis reikalavimų, keliamų firmos vardui – identifikuoti firmą, leisti ją atskirti nuo kitų, nesutapti su kitų firmų vardais, neklaidinti visuomenės, būti suprantamu. Registruojant firmos vardą lyginamas vizualinis, fonetinis, prasminis suvokimas – o vartojant pavadinime raides bei skaitmenis tai komplikuotųsi.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kokie firmų vardai neregistruotini.

2.4. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo A. Kabišaičio pastabos:

1. Siūlytina nekeisti Įstatymo 2 str. 4 d., kadangi tai yra sąvokos apibrėžimas ir papildymas požymiais jos nepadaro aiškesnės. Be to, raidės ir skaitmenys yra simboliai, kuriuos norint visada galima išreikšti žodžiais.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti.. Keičiamo įstatymo sąvoka tikslintina.

2. Įstatymo 4 str. 2 d. pakeitimas nieko nepakeičia, kadangi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statusą ir teises nustato kiti teisės aktai.

Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.

3. Įstatymo 4 str. 7 d. pakeitimas derintinas su Civilinio kodekso 2.40 str. 3 d., nustačius kitokią normą nei Civiliniame kodekse galiotų Civilinio kodekso nuostatos, kadangi jis turi viršenybę pagal 1.3 str. 2 d.

Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Civilinio kodekso normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, įsigalios nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

            3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisingumo ministerija	1. Manytume, kad yra neaiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies papildymo tikslingumas. Šio straipsnio pildoma nuostata, kad simbolinis firmos vardas gali būti sudaromas  ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir iš raidžių ar jų skaitmenų, yra įtvirtinta to pačio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, tai pat ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnyje. Be to, projekto papildymas, kad firmos pavadinimas turi būti suprantamas ir neklaidinti visuomenės, pakartoja jau šiame įstatyme (5 straipsnyje) ir Civiliniame kodekse (2.39 straipsnyje)  įtvirtintas normas. 2. Valstybinės kalbos komisijos  įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kalbos komisijos nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, nors ir išbraukus iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies Valstybinės lietuvių komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus, firmų vardai turės atitikti tiek bendrąsias, tiek ir komisijos sunormintas lietuvių kalbos taisykles. 3. Abejotinas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies papildymas, pagal kurį ginčytinais atvejais dėl firmos vardo reikalavimų sprendimus priimtų Kalbos inspekcija. Manytume, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, ginčus turėtų spręsti tik teismas.	pastabai nepritarti pastabai pritarti pastabai pritarti	Keičiamame įstatyme įtvirtintas raidžių ir skaitmenų vartojimas firmų varduose tik išimtiniais atvejais.
2.	Valstybinė lietuvių kalbos komisija	Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritaria Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatoms. 1. Siūloma pataisa akivaizdžiai prieštarauja aiškinamajame rašte nurodytam tikslui  „…palengvinti parenkant ar sudarant firmų pavadinimą, išplečiant galimų naudoti firmų pavadinimams simbolinių vardų parinkimo galimybes“. Jei 4 straipsnio 2 dalyje liktų tik sakinys Firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų, firmų vardų darybos galimybės kaip tik būtų gerokai susiaurinamos: juk bendrinėje kalboje nėra nei dirbtinių simbolinių vardų (pvz., Sodra, Achema, Linava), nei kitų, paprastai antikinių, kalbų žodžių, kurių vartojimą firmų varduose numato Kalbos komisijos nutarimais patvirtintos Firmų vardų darymo taisyklės ir jų priedas „Pavadinimų gimininių žodžių vartojimas ir rašymas“. Minėtos taisyklės padeda sudaryti firmos vardą, kadangi jose pateikiami iš esmės visi lietuvių kalbos normoms neprieštaraujantys firmų vardų tipai. Atsisakius taisyklių tik pagausėtų (priešingai, nei teigiama aiškinamajame rašte) biurokratinių procedūrų, nes rastųsi daugiau kalbos normų atžvilgiu ginčytinų firmų vardų. 2. Projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostata ginčytinais atvejais sprendimą priima Lietuvių kalbos inspekcija nepriimtina, nes Valstybinė kalbos inspekcija nėra įgaliota spręsti ginčytinų kalbos dalykų: kalbos vartosenos ir norminimo klausimus svarsto ir dėl jų sprendimus priima Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Be to, raidės, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenys nėra kalbos dalykas (juolab visuomenės klaidinimo požiūriu), todėl nepriskirtinas nei Kalbos komisijos, nei Kalbos inspekcijos kompetencijai. 3. Kita vertus, visai neaišku, kaip gali būti suprantami raidės ar skaitmenys, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai (2 str. 4 dalies papildymas) ir kaip bus nustatoma, ar jie neklaidina visuomenės. Nevartotina sąvoka firmos vardo darinys (4 str. 7 dalies pakeitimas) – jos nėra firmų vardų įstatyme, be to, šiuo atveju užtenka sąvokos firmos vardas.	pastabai pritarti iš dalies pastabai pritarti pastabai pritarti iš dalies	VLKK nutarimai yra privalomi, nepriklausomai nuo to ar jie minimi Firmų vardų įstatyme Nustatant ar vardas neklaidina visuomenės turėtų būti lyginamas vizualinis, fonetinis, prasminis suvokimas
3.	LR Valstybinis patentų biuras	Valstybinis patentų biuras atsakingas už pramoninės nuosavybės objektų, įskaitant ir firmų vardus, registravimą Lietuvoje susipažino su Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu IXP-661 ir nepritaria Seimo nario A.Lydekos inicijuotiems pakeitimams dėl šių priežasčių: 1. Įteisinta nuostata, kad “Firmos varde esantis simbolinis vardas ar tiesioginės reikšmės pavadinimas, susidedantis iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir (ar) skaitmenų arba jų derinių, gali būti įregistruojamas tik tada, jeigu toks firmos vardo darinys yra suprantamas ir neklaidinantis” ne tik kad nepalengvins firmų vardų sudarymo, bet įves dar didesnę painiavą ar net gali padaryti didesnę žalą firmų vardų savininkams. Firmų vardai yra specifinis objektas ir kalbos ir teisės požiūriu. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai pritaiko lietuvių bendrinės kalbos norma specifinei sričiai ir praplečia bendrinės kalbos normų taikymo galimybes - nustato tam tikras schemas, pagal kurias modeliuojami firmų vardai. Žodžių junginys “nusistovėjęs rinkoje” (ar CK vartojamas “nusistovėjęs visuomenėje”) reiškia, kad 1) įmonė, kurios pavadinime vartojamos raidės ir/ ar skaitmenys, buvo įsteigta, vykdė veiklą, t.y. pateko į rinką, bet nebuvo įregistravusi firmos vardo Firmų vardų registre (iki 1993 03 01 tai nebuvo privaloma), jį įregistruoja; 2) firmos vardas keičiamas dėl to, kad toks sutrumpinimas nusistovėjo firmai save pristatant prekės ženklu, vartojant sutrumpintą firmos vardo variantą, pvz. VB lizingas. Pagrindinė firmos vardo funkcija yra identifikuoti firmą ir atskirti ją nuo kitų firmų. Leidus registruoti firmų vardus, sudarytus iš raidžių ir/ar skaitmenų, identifikuoti firmą būtų daug sudėtingiau arba visiškai neįmanoma, nes raidės ir skaitmenys negali atlikti skiriamojo žodžio funkcijos. Sunku nustatyti panašumo ar tapatumo kriterijus (pvz. UAB “7MG” ir UAB “Septyni EMGE” – ištariant šie vardai netenka skiriamosios funkcijos – tam reikėtų matyti jų grafinį vaizdą. Firmos vardo pasirinkimo įvairovę mažina ne firmų vardų įstatymas, o lietuvių kalbos žodyno galimybių nežinojimas. Firmų vardų pasirinkimo galimybes ypač praplės 1990-2000 m. likviduotų įmonių firmų vardų išregistravimas iš Firmų vardų registro. Išregistruoti firmų vardai bus skelbiami. Teikiami pasiūlymai prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms arba atitinkamai turėtų būti keičiamas ir CK. 2. Atkreipiame dėmesį, kad pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui ir įsigaliojus Civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms juridinių asmenų pavadinimų sudarymą, Firmų vardų įstatymas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata yra analogiška dabar galiojančio Firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatoms. Todėl, manome, kad dėl CK viršenybės ir laikino Firmų vardų įstatymo galiojimo šio įstatymo keitimas yra netikslingas ir beprasmis.	pastabai nepritarti pastabai nepritarti	Reikalavimus firmos vardui nustato Firmų vardų įstatymo 4 ir 5 straipsniai, kurių bus privalu laikytis ir priėmus įstatymo projektą. Nustatant vardo panašumą, tapatumą, taip pat ar vardas neklaidina visuomenės turėtų būti lyginamas vizualinis, fonetinis, prasminis suvokimas. Civilinio kodekso normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, įsigalios nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
4.	Lietuvos Aukščiausiasis teismas	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-661, norėtume pareikšti savo nuomonę, kad pateiktajam projektui nepritariame. Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies papildymas neatitinka Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Ši naujojo civilinio kodekso norma, kaip ir kitos antrosios knygos IV skyriaus normos, susijusios su juridinio asmens pavadinimu, bus taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Siūlomas papildymas nėra tinkamas ir juridinės technikos požiūriu, kadangi, siūlomojo papildymo dalis “/.../ tačiau jie yra suprantami ir neklaidina visuomenės” savo esme yra reikalavimai firmos vardui (Firmų vardų įstatymo 4 straipsnis), tuo tarpu, siūlomas papildyti Firmų vardų įstatymo 2 straipsnis tik nustato pagrindines šio įstatymo sąvokas. Firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas netikslingas, nes nepriklausomai nuo to, ar įstatyme bus įtvirtinta, kad firmos vardas turi būti sudarytas laikantis /.../ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų, ar ši nuostata bus išbraukta, bet kokiu atveju sudarant firmų vardų pavadinimus bus privalu laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos komisijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kalbos komisijos nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Dėl Firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies pakeitimo -Valstybinė kalbos inspekcija negali būti laikoma ginčus tarp firmų vardų registro tvarkytojo ir privačių asmenų dėl atsisakymo įregistruoti vienokį ar kitokį firmos vardą, nagrinėjančia institucija (Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo 4 ir 5 straipsniai). Atsisakymo įregistruoti firmos vardą apskundimo tvarką reglamentuoja Firmų vardų įstatymo 14 straipsnis. Reikia pažymėti tai, kad šiuo metu galiojančioje Firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies redakcijoje įtvirtinta galimybė įregistruoti tokius firmų vardus, susidedančius iš raidžių ir (ar) skaitmenų arba jų derinių, yra absoliučiai išimtinė iš bendrųjų normų. Tokia išimtis skirta tiems atvejams, kuomet ūkio subjektas, atitinkamas raides, skaičius, jų derinius ilgą laiką naudojo firmos vardo prasme, rinkoje toks vardas nusistovėjo kaip firmos vardas, t.y. firmos vardo registravimo momentu jau atlieka firmos vardo (būtent firmos vardo, o ne tos firmos gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų ženklo) paskirtį - tas firmos vardas identifikuoja būtent tą ūkio subjektą ir leidžia jį atskirti nuo kitų ūkio subjektų (Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto yra supainiojami du atskiri ir savarankiški pramoninės nuosavybės objektai – firmų vardai ir prekių/paslaugų ženklai, kas turbūt buvo viena iš priežasčių, iššaukusių siūlomus pakeitimus ir papildymus. Firmų vardų ir prekių/paslaugų ženklų paskirtis yra skirtinga: firmos vardo – identifikuoti firmą ar firmos padalinį ir atskirti ją nuo kitų firmų ar firmų padalinių (Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), prekių/paslaugų ženklo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Skirtingi jų registracijai keliami reikalavimai (pvz.: kaip ir tai, kad ženklą gali sudaryti piešinys, emblema, spalva ir pan.), arba tai, jog prekių/paslaugų ženklui nėra keliamas griežtas atitikimo bendrinės lietuvių kalbos normoms reikalavimas, kadangi, galima teigti, prekių/paslaugų ženklai dažnai turi “tarptautinį” požymį: labai dažnai įmonė savo gaminamas prekes eksportuoja į kitas šalis, o tam, kad prekių ženklas, kuriuo žymimos, reklamuojamos tos prekės būtų saugomas toje konkrečioje valstybėje, į kurią prekės patenka, tas ženklas turi būti ten įregistruotas (ženklo apsauga remiasi pasižymi “teritoriniu” principu. Skirtingai nuo firmos vardo, kurio registracija yra privaloma, prekių ženklo registracija nėra privaloma Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Tuo tarpu, prekių ženklas yra atskiriamas nuo ženklo savininko (įmonės). Visos išdėstytos aplinkybės lemia, kad šie du atskiri pramoninės nuosavybės objektai vienas kito “neperdengia”, jie yra skirtingi savo teisine prigimtimi, atlieka skirtingą paskirtį, todėl firmų vardų ir prekių/paslaugų ženklų registracijai yra keliami skirtingi reikalavimai, ir dėl ko firma, turėdama atitinkamą firmos vardą, savo prekes ir paslaugas žymi, reklamuoja ženklais, dažnai visiškai skirtingais nuo tų firmų vardų.	pastabai nepritarti dėl aukščiau aptartų motyvų.	Firmų vardų įstatyme vartojama firmos vardo sąvoka yra netiksli, todėl keistina Firmų vardai ir prekių ženklai atlieka skirtingas funkcijas, todėl galimybė prekės ženkle vartoti raides ir skaitmenis neišsprendžia problemų, kylančių registruojant firmų vardus

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Papildomų komitetų nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai:  4 už; 2 prieš.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: D.Velička.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Priedai:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                                 R.Šukys