1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: A. Sysas – komiteto pirmininkas, I. Degutienė, V. Fiodorov, S. Kružinauskas, A.Poplavski I. Šiaulienė; komiteto patarėjos: R. Molienė – vyresnioji patarėja, D. Aleksejūnienė, D. Bidvaitė, D. Jonėnienė; padėjėjos R. Virbalienė, R. Liekienė; kviestieji asmenys: A.Bartkevičius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjas, S. Dringelis - Lietuvos profesinių sąjungų centro direktoriaus pavaduotojas, P. Grėbliauskas – Lietuvos darbininkų sąjungos viceprezidentas, G. Gruzdienė – Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pavaduotoja, R. Guobys – Lietuvos Pramoninkų konfederacijos Verslo ir socialinių klausimų komisijos narys, R. Kairelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, R. Kancevičius - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių skyriaus vedėjas, N. Kasiliauskas - Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas, A. Levickas – Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungos teisininkas, A. Malukaitė - Lietuvos darbininkų sąjungos teisininkė, I.Nekrošius – Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedros vedėjas, D. Petrylaitė – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento vyresnioji konsultantė, L. Pivoras - Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo teisininkas, M. Pluktas – Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, N. Rapšienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Teisės departamento išvada

1. Kodekso projekte vartojamos skirtingos sąvokos “norminiai darbo teisės aktai”, “darbo teisės norminiai aktai”, “norminiai aktai”, “norminiai teisės aktai” ir “darbo teisės aktai”. Teisės teorijoje yra teigiama, kad pagrindine romanų-germanų arba kontinentinės teisės šalių teisės normų išraiškos forma yra norminis teisės aktas, t.y. tautos, valstybės institucijų, pareigūnų nustatyta tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojamos teisės normos. Todėl siūlytume kodekso projekte suvienodinti minėtas sąvokas ir vartoti atitinkamai sąvokas: “norminiai darbo teisės aktai” arba “norminiai teisės aktai” (žr. projekto 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 240 straipsnį).

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinama kolektyvinių derybų šalių atsakomybė už kolektyviniuose susitarimuose ir sutartyse numatytus įsipareigojimus. Tačiau projekto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinės derybos gali būti vedamos ne tik dėl kolektyvinių susitarimų bei sutarčių pasirašymo, bet ir sprendžiant kolektyvinius ginčus ar derinant kitus darbo santykių šalių kolektyvinius interesus. Todėl, atsižvelgiant į projekto 49 straipsniui pateiktą pastabą, siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyti ne kolektyvinių derybų šalių, bet kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus ir šį punktą išdėstyti taip: “kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus.”.

3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodžius “trišaliai susitarimai”, nes šie susitarimai nėra laikomi norminiais teisės aktais, sukuriančiais, pakeičiančiais ar panaikinančiais teisės normas. Trišaliai susitarimai laikytini patariamojo pobūdžio dokumentais, kuriuos pasirašo veikiančios trišalės struktūros (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos trišalė taryba). 1998 metais patvirtintuose Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinti pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, konsensusas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims. Atsižvelgiant į tai siūlytume “trišalių susitarimų” nelaikyti darbo teisės šaltiniais.

Taip pat siūlytume šioje dalyje vietoje žodžių “kolektyviniai susitarimai ir sutartys” įrašyti žodžius “kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos”. Darbo teisės teorijoje išskiriamos keturios pagrindinės kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sąlygų grupės, t.y. 1) organizacinės sąlygos, nustatančios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo laiką, vykdymo kontrolės būdus, pakeitimo ir papildymo tvarką bei atsakomybės už jos pažeidimus klausimus; 2) prievolinės sąlygos - tai administracijos ir darbuotojų įsipareigojimai, nenustatantys bendrų elgesio taisyklių, bet esantys teisinės prievolės pobūdžio ir turintys socialinę naudą (pvz., darbdavio įsipareigojimas išmokėti kalėdines premijas). Šios sąlygos pasibaigia, kai yra įvykdomos (pvz., kai darbdavys sumoka minėtas kalėdines premijas); 3) normatyvinės sąlygos - tai sąlygos, kurios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo metu įgauna teisės normų pobūdį.; 4) informacinės sąlygos - tai nuostatos, kartojančios galiojančių įstatymų ar aukštesnio lygio kolektyvinių susitarimų tam tikras nuostatas ir jų tikslas yra priminti darbuotojams jų teises, įtvirtintas įstatymais ar kolektyvinėmis sutartimis. Remiantis tuo yra laikoma, kad darbo teisės šaltiniais gali būti tik normatyvinės kolektyvinių sutarčių sąlygos, kurios kaip tik ir sukuria, pakeičia ar panaikina teisės normas.

Šioje dalyje taip siūlytume išbraukti žodžius “kiti lokaliniai norminiai teisės aktai”, kaip perteklinius, kadangi šioje dalyje nurodoma, kad darbo teisės šaltiniais yra “kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai”, kurių vieną iš rūšių kaip tik sudaro ir lokaliniai norminiai teisės aktai.

4. Projekto 5 straipsnio pavadinime žodį “sritį” reikėtų pakeisti žodžiu “sritis”.

Šio straipsnio 2 dalies antrame sakinyje po žodžio “Lietuvos” reikia įrašyti žodį “Respublikos”, o po žodžio “taikomi” įrašyti žodį “dirbant”, o žodžius “kitoms transporto priemonėms” pakeisti žodžiais “kitose transporto priemonėse”.

5. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje žodį “Kodekso” reikėtų rašyti iš mažosios raidės ir tokiu būdu suderinti su kitais šio kodekso straipsniais (pavyzdžiui žr., 1 straipsnio 1dalį, 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir t.t.).

6. Siekiant suderinti kodekso projekto 14 straipsnio 1 dalį su šio straipsnio pavadinimu, siūlome po žodžio “Darbdavių” įrašyti žodį “darbinis”.

7. Teisės departamento nuomone 19 straipsnio 1 dalies alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:

a) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija nesiaurina profesinių sąjungų teisių ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad “niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai”;

b) priėmus siūlomą alternatyvą, absoliuti darbuotojų dauguma liktų be savo atstovaujamojo organo ir tokiu būdu negalėtų realizuoti šiame kodekse numatytų savo teisių, kai tokių teisių realizavimas yra susijęs su kolektyvinėmis derybomis;

c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 “Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo” ir konvencijos Nr.135 “Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje”.

d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija niekaip nevaržo profesinių sąjungų teisių, nes kodekso projekto 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad renkami darbuotojų kolektyvo atstovai negali vykdyti funkcijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra pripažintos kaip išimtinė profesinių sąjungų prerogatyva;

e) priėmus alternatyvą, iš dalies būtų griaunama Darbo kodekso projekto koncepcija ir reikėtų taisyti daugelį projekto straipsnių.

8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį, projekto 20 straipsnyje žodį “atstovaudamos” siūlome keisti žodžiu “gindamos” ir po žodžio “teises” įrašyti žodžius ”bei interesus”.

9. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių “gauti informaciją iš darbdavių apie” įrašyti žodį “jų”.

10. Iš kodekso projekto 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad sąvoka “kolektyvinė sutartis” šiame kodekso projekte vartojama kaip bendrinė ir apima tiek kolektyvinio susitarimo, tiek įmonės kolektyvinės sutarties sąvokas. Tuo tarpu šio straipsnio pavadinime ir 1 dalyje kaip bendrinė jau pateikiama “kolektyvinio susitarimo” sąvoka. Todėl siekiant suderinti šio straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje bei išlaikyti kitų projekto straipsnių teisinę logiką, siūlome 49 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį išdėstyti taip:

“49 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių rūšys

1. Kolektyvinės sutartys gali būti tokios:

1) nacionalinis kolektyvinis susitarimas;

2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudarytas kolektyvinis susitarimas;

3) įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu – įmonės kolektyvinė sutartis.”

Atsižvelgiant į šią pastabą, reikėtų iš projekto 4 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius “ir sutartys”.

11. Projekto 50 straipsnio 1 dalyje po žodžių “susitarimas yra” siūlome įrašyti žodį “rašytinis”.

Taip pat siūlytume pasvarstyti, ar nebūtų tikslinga, remiantis projekto 49 straipsnio 1 dalyje pateikta kolektyvinių susitarimų sistema, 50 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir joje aptarti nacionalinio susitarimo turinio klausimus, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas bendras kolektyvinio susitarimo apibrėžimas, o toliau detalizuojamos tik šakos ir teritorinių kolektyvinių susitarimų turinio sąlygos.

12. Siekiant suderinti projekto 51 straipsnio 2 dalį su 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 2 dalimi, reikėtų 51 straipsnio 2 dalyje žodį “Šakinio” pakeisti žodžiu “Šakos”.

13. Projekto 62 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas “kolektyvinį ginčą”, “kolektyvinis ginčas” reikėtų keisti atitinkamai į sąvokas “kolektyvinį darbo ginčą” ir “kolektyvinis darbo ginčas” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto X skyriaus nuostatomis.

Projekto 62 straipsnio 7 dalyje siūlome po žodžių “atviru balsavimu” įrašyti žodį “dalyvaujančiųjų”.

14. Projekto 65 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiu “Įmonės”, įrašant jį prieš žodį “kolektyvinės”, nes šiame straipsnyje reguliuojami būtent su įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimu susiję klausimai.

Projekto 65 straipsnio antrojo sakinio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja to paties straipsnio pirmajam sakiniui. Tikėtina, kad šios dalies antrasis sakinys suformuluotas neišsamiai, todėl reikėtų jį patobulinti.

15. Siekiant suderinti projekto 67 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio nuostatas, 67 straipsnio 1 dalyje prieš žodį “(konfliktams)” reikėtų įrašyti žodį “interesų”.

Projekto 68 straipsnyje reikėtų išbraukti žodžius “kolektyvinį susitarimą”, kaip perteklinius, nes prieš šiuos žodžius vartojama “kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.

16. Siekiant suderinti projekto 72 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatas, reikėtų 72 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “įteikusių” įrašyti žodį “iškėlusių”.

17. Teisės departamento nuomone, 76 straipsnio alternatyva galėtų būti priimta, tačiau:

a) turėtų būti nurodyta, kad lokauto skelbimo ir organizavimo tvarką nustato specialus įstatymas;

b) reikėtų patikslinti lokauto sąvoką. Suprantama, kad lokautas galėtų būti leidžiamas, kai darbuotojai nevykdo kolektyvinių ginčų nagrinėjimo organo sprendimo, bet abejotina, ar tikslinga leisti skelbti lokautą ir tuo atveju, kai streikas pripažįstamas neteisėtu, pavyzdžiui, kai darbuotojai remdamiesi teismo sprendimu nutraukia neteisėtą streiką ir grįžta į darbą.

18. Manytume, kad 77 straipsnio 3 dalyje reikia įtvirtinti nuostatą, kad apie streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu.

19. Projekto 78 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius “ar kolektyvinio susitarimo”, kaip perteklinius, nes šioje dalyje vartojama “Kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.

20. Projekto 80 straipsnio 2 dalyje žodį “nustatyto” reikėtų keisti žodžiu “paskelbto”.

21 Siekiant suvienodinti kodekso projekte vartojamo žodžių junginio “įmonės, įstaigos, organizacijos” sudėtį, reikėtų 87 straipsnyje, 88 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 3 dalyje, 224 straipsnio 3 dalyje ir 256 straipsnyje attinkamai įrašyti trūkstamus žodžius.

22. Projekto 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte žodį “ilgalaikiai” siūlytume išbraukti, kaip perteklinį.

23. Projekto 112 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius “darbo sutarties sudarymo” siūlome įrašyti žodį “sezoninės”.

24. Projekto 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių “sutartis yra” siūlome įrašyti žodžius “darbo sutartis”.

25. Kodekso projekto 129 straipsnio paskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio antrą dalį ir prieš žodį “Grupės” įrašyti skaičių “6.”.

Projekto 139 straipsnio priešpaskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio šeštą dalį ir prieš žodį “Išeitinės” įrašyti skaičių “2.”, o buvusią šio straipsnio antrą dalį laikyti trečia dalimi.

26. Projekto 145 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti paskutinį sakinį, nes šiame straipsnyje detaliai aptariamos ne viso darbo laiko nustatymo bei trukmės sąlygos, todėl manytume nėra prasmės Vyriausybei suteikti papildomų įgaliojimų šioje srityje.

27. Kodekso projekto 147 straipsnyje po žodžio “globos” reikia įrašyti žodį “(rūpybos)” ir tokiu būdu suvienodinti šiame ir 143 straipsnio 4 dalyje naudojamas sąvokas.

28. Projekto 149 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnyje žodžius “nenutraukiant darbo” siūlytume perkelti po žodžio “mokyklose”. Projekto 149 straipsnio 4 dalyje skliaustuose esančiame tekste siūlytume išbraukti žodį “savo”.

29. Projekto 153 straipsnio 1 dalies antro sakinio pirmą žodį “Naktinio” reikėtų keisti žodžiu “Naktinis”. Šio straipsnio 5 dalyje žodį “nemažinama” reikėtų keisti žodžiu “netrumpinama” ir tokiu būdu šioje dalyje vartojamas sąvokas suderinti su šio straipsnio 2 dalies sąvokomis.

30. Projekto 154 straipsnyje, atsižvelgiant į 143 straipsnio nuostatas, reikėtų išbraukti žodį “normali”. Šio straipsnio 4 dalyje, siekiant suderinti šios dalies nuostatas su 153 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome po žodžio “darbuotojai” įrašyti žodį “vieni”, o žodį “turintys” pakeisti žodžiu “auginantys”.

31. Darbo kodekso projekto 157 straipsnyje nurodyta, kad viena iš poilsio rūšių yra savaitės nepertraukiamas poilsis, todėl ir projekto 160 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio “Savaitinis” reikėtų įrašyti žodį “Savaitės”.

Projekto 166 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą, siūlome prieš žodį “Pailgintos” įrašyti žodį “Kasmetinės”.

32. Kodekso projekto 169 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome papildyti žodžiais “numatytos šios dalies 3, 4, 8 ir 9 punktuose”, įrašant šiuos žodžius po žodžio “išmokos”.

33. Projekto 17 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, esantys darbo santykiuose su darbdaviu, todėl ir 185 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių “darbo kolektyvo atstovu” reikėtų vartoti žodžius “darbuotojų kolektyvo atstovu”.

34. Projekto 207 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodį “įmonės”, nes tokia sutarčių rūšis šiame kodekso projekte daugiau niekur nenumatyta.

35. Projekto 229 straipsnio 2 dalį reikia suderinti su to paties straipsnio 1 dalimi ir papildyti ją žodžiu “išmokėtino” įrašant jį po žodžio “procentų”.

36. Projekto 242 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio “administracijos” reikėtų įrašyti žodžius “jo įgalioto asmens”.

Projekto 271 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir šios dalies 2 punkte naudojamas sąvokas “(padalinio vadovas)” taip pat reikėtų keisti į žodžius “ar jo įgaliotas asmuo”.

37. Projekto 247 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “spręsti” reikėtų įrašyti žodį “nagrinėti” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto XIX skyriaus nuostatomis.

38. Teisės departamento nuomone XIX skyriaus alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:

a) Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas, kuris šia alternatyva siūlomas inkorporuoti į Darbo kodekso projektą, juridinės technikos prasme yra kritikuotinas. Faktiškai šis įstatymas numato dvi taikinamąsias (tiesioginių derybų) stadijas, t.y. šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai numato, kad darbuotojas prieš inicijuodamas darbo ginčą turi tiesiogiai derėtis su darbdaviu. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad neįvykus deryboms sudaroma darbo ginčų komisija iš darbdavio ir darbuotojo atstovų. Tačiau lieka neaišku, kam reikalingas pastarasis etapas, nes pagal Civilinio kodekso 2.133 ir 2.137 straipsniuose įtvirtintas nuostatas atstovas negali išeiti už įgaliojimo ribų. Taigi lieka neaišku, ką gali dar papildomai nutarti iš ginčo šalių atstovų sudaryta darbo ginčų komisija, jeigu pačios ginčo šalys nesusitarė tarpusavyje?

b) pagal Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 15 straipsnį, darbo ginčų komisija yra privaloma stadija visiems darbo ginčams, bet pagal to paties įstatymo 19 straipsnį pasirodo, kad taip nėra. Be to, tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali sabotuoti darbo ginčų komisijos sudarymą, dar daugiau šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia darbuotojui tiesiogiai kreipti į teismą tuo atveju, kai jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į darbdavį dėl tiesioginių derybų. Tačiau įstatymas nenustato šio termino trukmės. Tokių juridinės technikos pažeidimų šiame įstatyme būtų galima rasti ir daugiau.

39. Projekto 296 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pabaigoje reikėtų įrašyti žodžius “nuo prašymo padavimo dienos” ir tokiu būdu suderinti šį sakinį su antruoju šios dalies sakiniu.

40. Siūlytume 300 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą perkelti į to paties straipsnio 2 dalies 5 punktą, o esamą 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu. Praktiškai neįmanoma įsivaizduoti projekto 300 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos nuostatos, kad tuo atveju, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo jau yra nutrūkę, darbo ginčas pirmiau turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, o tik po to darbuotojas gali kreiptis į teismą, įgyvendinimo mechanizmo. Todėl manytume, kad šiuo atveju darbuotojas turi turėti teisę kreiptis į teismą betarpiškai.

41. Projekto 292, 293, 295 ir 296 straipsniuose naudojamos tiek “pareiškimo”, tiek “prašymo” sąvokos, todėl reikėtų jas suvienodinti ir atitinkamai minėtuose straipsniuose žodžius “pareiškimas” pakeisti žodžiais ”prašymas”.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 297 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija priima “sprendimus”, bet 292 straipsnyje jau nurodoma, kad darbo ginčų komisijos raštvedys siunčia “nutarimus”. Siūlytume suvienodinti šias sąvokas ir atitinkamai pakeisti 292 straipsnį.

1. Pritarti

2. Pritarti

3. Pritarti

4. Pritarti

5. Pritarti

6. Pritarti

7. Pritarti

8. Pritarti

9. Pritarti

10. Pritarti

11. Iš dalies pritarti

12. Pritarti

13. Pritarti

14. Pritarti

15. Pritarti

16. Pritarti

17. Pritarti

18. Pritarti

19. Pritarti

20. Pritarti

21. Pritarti

22. Nepritarti

23. Pritarti

24. Pritarti

25. Pritarti

26. Nepritarti

27. Pritarti

28. Pritarti

29. Pritarti

30. Pritarti

31. Pritarti

32. Nepritarti

33. Pritarti

34. Pritarti

35. Pritarti

36. Pritarti

37. Pritarti

38. Pritarti

39. Pritarti

40. Pritarti

41. Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

10.

11.

UAB “Kauno Autobusai”

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija

AB “Panevėžio cukrus” profesinė sąjunga

Profesinės sąjungos (LPSS, LPSC, LDF, LDS)

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas

Lietuvos Darbo federacija ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimas

Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos darbo federacija

Lietuvos pramoninkų konfederacija

Lietuvos profesinių sąjungų centras

Laisvosios rinkos institutas

Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija

1. Siūlo 59 str. 4 dalyje neleisti įmonei pradėti darbą kol darbdavys nepasirašys kolektyvinės sutarties su profesine sąjunga.

Siūlo 109 str. uždrausti darbdaviui sudaryti terminuotą darbo sutartį su darbuotojais, kurie turi nuolatinį darbą arba dirba valstybinėse įmonėse ir jeigu darbdavys priėmė darbuotoją vieną kartą į darbą, sudarė terminuotą sutartį tiems darbams atlikti tai priimant tą darbuotoją į tą patį darbą turi būti sudaroma neterminuota darbo sutartis.

Siūlo 133 str. nustatyti, kad atleidžiant iš darbo darbuotoją, darbdavio iniciatyva ir valia, kai nėra darbuotojo kaltės, darbdavys turėtų gauti išankstinį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komiteto sutikimą.

Siūlo 193 str. 3 p. darbo užmokestis privaloma tvarka turi būti indeksuojamas pakilus kainų vartojimo indeksui, kurį skelbia LR Statistikos departamentas.

Siūlo 204 str. darbo užmokestis būtų mokamas ne mėnesio pabaigoje, o nustatant: atlyginimas 11-13 d., darbuotojui pageidaujant avansas 23-25 d.

Siūlo 16 str. Darbdavys. Vietoje projekte parašyto “Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija” tiksliai apibrėžti sąvoką, kas yra darbdavys darbuotojui, į kurį jis gali kreiptis, pagaliau reikalauti saugių ir sveikų darbo sąlygų, atlyginimo už darbą. Jeigu darbdavio sąvoka bus palikta tokia, kokia siūloma 16 str., tuomet darbdavio atstovų institucijai būtina skirti žymiai daugiau DK straipsnių, ypač dėl jų pareigų ir atsakomybės darbuotojų ir atstovų atžvilgiu.

Siūlo 19 str. 1 d. vietoj žodžių “gali įgyvendinti” įrašyti žodžius “įgyvendina profesinės sąjungos”.

Siūlo iš esmės pakeisti antrą sakinį ir jį išdėstyti taip:

“Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas atlieka ekonominės veiklos šakos arba teritorinės profesinės sąjungos.” Tai atitinka LR Konstitucijos 50 str. nuostatai.

Siūlo (Čekijos DK, kuris priimtas 2001 m. patirtimi) papildyti 21 str.:

- Jei kolektyve yra veikianti profesinė sąjunga, tai kolektyvo Taryba, ar Įgaliotiniai, nerenkami.

- Kolektyve išrinkta Taryba ar Įgaliotiniai, susikūrus profesiniai sąjungai, pasinaikina.

Siūlo 23 str. pavadinimą po žodžio “darbdavių” papildyti žodžiais “ir jų atstovų”. Priešingu atveju sunku įsivaizduoti, kaip darbdavys-įmonė “konsultuosis su darbuotojų atstovais”.

Siūlo 128 str. 3 d. 5 p. papildyti žodžiu “Amžius”.

Teiginį “išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna” perkelti į 134 str., kur kalbama apie pirmumo teisę palikti darbe, jei darbo stažas didesnis negu 10 metų. Tai logiška, kad pensiją gaunantis ar galintis gauti, nesinaudoja pirmumo teise pasilikti darbe, o yra toks pats, kaip ir visi kiti darbuotojai, kuriems netaikoma lengvata pasilikti darbe.

Siūlo projekte įteisinti konkrečius buvusius minimalius dydžius papildomai apmokant už darbą nenormaliose sąlygose.

19 str. 1 d. Darbuotojų teisių ir interesų atstovavimą ir gynimą darbo santykiuose gali įgyvendinti darbuotojų įgaliotos profesinės sąjungos.

77 str. 1 d. 1-3 p. 1) skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai įmonės darbuotojų (daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų);

2) skelbti streiką įmonės struktūriniame padalinyje - du trečdaliai to padalinio darbuotojų ir ne mažiau kaip pusė visos įmonės darbuotojų (daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų);

3) skelbti streiką daugiau negu vienoje įmonėje - ne mažiau kaip pusė darbuotojų kiekvienoje streike dalyvaujančioje įmonėje.

79 str. Streikui vadovauja įmonės profesinė sąjunga, šakos profesinės sąjungos, teritorijoje veikiantys profesinių sąjungų susivienijimai, centrinės (respublikinės) profesinių sąjungų organizacijos (susivienijimai, federacijos, konfederacijos).

Papildyti 134 str. 1 d. 6 punktu “6) įmonės profesinės sąjungos renkamų organų nariai”

Pakeisti 198 straipsnio 3 dalį taip:

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ~~arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo~~, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Pakeisti 198 straipsnio 4 dalį taip:

Jeigu darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Siūlo pakeisti Darbo kodekso projekto 22 straipsnį perkeliant 1 dalies 1 punktą “sudaryti kolektyvines sutartis ir susitarimus, kontroliuoti jų vykdymą” į antrą dalį, o antrą šio straipsnio dalį atitinkamai laikant trečia bei papildyti 1 dalies 5 punktą žodžiais “ginti ir atstovauti” ir straipsnį išdėstyti taip:

“22 straipsnis. Darbuotojus atstovaujančių subjektų teisės

1. Darbuotojus atstovaujantys subjektai turi šias pagrindines kolektyvinio atstovavimo teises:

1) teikti pasiūlymus darbdaviui dėl darbo organizavimo įmonėje;

2) organizuoti ir valdyti streikus ir kitas teisėtas priemones, kurių imtis turi teisę darbuotojai;

3) teikti pasiūlymus valstybės institucijoms, vykdyti darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę;

4) ginti ir atstovauti darbuotojų teises įmonės pirkimo-pardavimo, verslo ar jo dalies perleidimo sandoriuose, rinkos struktūrų koncentracijose ir įmonių reorganizacijose;

5) gauti informaciją iš darbdavių apie socialinę ir ekonominę padėtį bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotojų padėtį;

6) skųsti teismui darbdavio ir jo įgaliotų asmenų sprendimus ir veiksmus, prieštaraujančius teisės normoms, sutartims ar pažeidžiančius atstovaujančiojo subjekto teises.

2. Profesinės sąjungos turi išimtinę prerogatyvą sudaryti kolektyvines sutartis ir susitarimus, kontroliuoti jų vykdymą.

3. Darbuotojus atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, nukreiptus atstovauti darbuotojų interesus darbo santykiuose, atitinkančius įstatymus, neprieštaraujančius sąžiningiems santykiams tarp šalių. Jeigu darbuotojų atstovų kompetencija nėra apibrėžta įstatymuose, tai jų kompetencijos ribas nustato darbuotojų kolektyvas kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.”

Siūlo papildyti 37 straipsnį sakiniu “arba kai tomis aplinkybėmis teisių pažeidimo negalima buvo efektyviai pašalinti kitomis priemonėmis ir jeigu teisės buvo ginamos nepažeidžiant principų, nustatytų šio kodekso 36 straipsnyje” ir straipsnį išdėstyti sekančiai:

“37 straipsnis. Darbinių teisių savigyna

Darbinių teisių savigyna leidžiama tik šio kodekso nustatytais atvejais arba kai tomis aplinkybėmis teisių pažeidimo negalima buvo efektyviai pašalinti kitomis priemonėmis ir jeigu teisės buvo ginamos nepažeidžiant principų, nustatytų kodekso 36 straipsnyje.”

Siūlo pakeisti Darbo kodekso projekto 60 straipsnio 3 dalį papildant žodžiais “slaptu balsavimu” bei atsisakyti 4 dalies ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“60 straipsnis. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys

1. Įmonės kolektyvinės sutarties šalimis yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys, kuriuos sudarant šią sutartį atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai.

2. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.

3. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija) slaptu balsavimu.

4. Kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir darbuotojų kolektyvo susirinkimas nedelegavo darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos šakinei profesinei sąjungai, kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos arba kitų darbuotojų įgaliotų atstovų (šio kodekso 21 straipsnis) vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis.”

Siūlo Darbo kodekso 69 straipsnio 1 d. 2 punkto atsisakyti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“69 straipsnis. Reikalavimų iškėlimas

1. Reikalavimus darbdaviui, kolektyvinių susitarimų subjektams turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga arba profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, arba profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - profesinė sąjunga);

2. Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti, motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo subjektui.”

Siūlo papildyti 76 straipsnį žodžiais “ginant ekonominius, socialinius interesus arba” išdėstant sekančiai:

76 straipsnis. Streikas

Streikas - vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupių laikinas darbo nutraukimas ginant ekonominius, socialinius interesus arba kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas.

Siūlo panaikinti kodekso 85 straipsnio 3 dalį.

Siūlo Darbo kodekso projekto 99 straipsnio 3 dalies atsisakyti šį straipsnį išdėstyti taip:

“99 straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

1. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 95 straipsnis).

2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba darbdavio vardu - darbovietės vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio, jo įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta ir turi būti nedelsiant įforminta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Už tinkamą darbo sutarties įforminimą atsako darbdavys.

3. Sudarydamas darbo sutartį darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

4. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip.”

Siūlo darbo kodekso projekto 106 straipsnyje 1 dalyje atsisakyti žodžio “paprastai” ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“106 straipsnis. Išbandymo terminas

1. Išbandymo terminas ~~paprastai~~ negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

2. Įstatymuose nustatytais atvejais siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgiau kaip šeši mėnesiai.

3. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.”

Siūlo pakeisti 125 straipsnio 1 dalį išdėstant ją sekančiai:

“125 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame numatoma nuo kurio laiko ji nutraukiama ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.”

Siūlo atsisakyti Darbo kodekso 128 straipsnio pirmų keturių dalių ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“128 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

1.Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės pagrindai:

1) kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla;

2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų;

3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;

2. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pasibaigimo, laikydamasis šio ir 129 straipsnio nuostatų tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.”

Siūlo pakeisti 201 straipsnį išdėstant jį sekančiai:

201 straipsnis. Darbo apmokėjimas esant sutrumpintam darbo laikui

Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, mokamas darbo užmokestis kaip už pilną darbo laiką.

Siūlo Darbo kodekso projekto 210 straipsnį papildyti 3 dalimi “ Kai atleidžiant darbuotoją uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės sumokamas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą priėmimo dienos.”

Siūlo Darbo kodekso projekto 241 straipsnio 1 dalies 3 punkto “ bauda (šio kodekso 242 straipsnis)” atsisakyti ir straipsnį išdėstyti taip:

“241 straipsnis. Drausminės nuobaudos

1. Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) atleidimas iš darbo (šio kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai).

2. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.”

Siūlo Darbo kodekso projekto 242 straipsnio atsisakyti.

Siūlo pakeisti 260 straipsnio 3 punktą suformuluojant “žala padaryta materialinėms vertybėms, dėl kurių su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis”

Siūlo pakeisti 261 straipsnio 1 dalį išdėstant ją sekančiai:

“261 straipsnis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurie materialines vertybes saugo, priima, išduoda, parduoda, perka, transportuoja bei dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu, joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrinant sąlygas, kad žala neatsirastų.

2. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybę, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi pasirašę sutartį darbuotojai. Kiekvieno jų dalis žalos atlyginime nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais, nesukakusiais aštuoniolikos metų.”

Siūlo vietoj šio skyriaus į kodeksą perkelti galiojantį Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą.

76 str. 2 d. Lokautas - vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės darbo santykių sustabdymas įstatymo nustatyta tvarka, kai streikas pripažintas neteisėtu arba kai kolektyvinis ginčas išspręstas, tačiau darbuotojai nevykdo taikinimo komisijos ar teismo sprendimo.

Siūlo 99 str. 2 d. 1 sakinį išdėstytai taip: “Darbo sutartis paprastai turi būti sudaroma raštu.”

Siūlo 129 str. 3 d. išdėstyti taip: “3. Kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis darbdavys per įspėjimo laikotarpį suteikia laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko naujo darbo paieškoms.”

139 str. 1 d. 1 p. išdėstyti taip: “1) nuo šešių iki dvylikos mėnesių – vieno darbo užmokesčio dydžio;”

198 straipsnio 4 d. išdėstyti taip:

Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, už prastovos laiką jam atlyginimas nemokamas.

Siūlo 128 str. 3 d. 5 p. “amžius;”.

Siūlo pakeisti Darbo kodekso projekto 133 straipsnio 1 dalį papildant sakiniu “Profesinės sąjungos nariai negali būti atleisti be išankstinio profesinės sąjungos renkamų organų sutikimo.” bei papildant straipsnio antrą dalį žodžiais “ar profesinės sąjungos narį” ir šias dalis išdėstyti taip:

“1. Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio kodekso 19 straipsnis), negali būti atleisti iš darbo pagal šio kodekso 128 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos nariai negali būti atleisti be išankstinio profesinės sąjungos renkamų organų sutikimo.

2. Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą ar profesinės sąjungos narį atstovaujamasis organas privalo išspręsti per keturiolika dienų nuo jo gavimo. Darbuotojus atstovaujantis organas sutikimą ar nesutikimą atleisti darbuotoją iš darbo turi pateikti raštu. Jeigu per šį terminą darbuotojus atstovaujamasis organas darbdaviui atsakymo neduoda, tai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.”

Siūlo Darbo kodekso projekto 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto atsisakyti “~~3) kai darbuotojo elgesys, nors ir ne darbo metu, yra nesuderinamas su jo pareigomis (darbu)~~”.

Darbo kodekso projekto 224 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip:

2.Šių išmokų minimalų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Konkretūs šių išmokų dydžiai, bet ne mažesni negu minimalūs, nustatomi kolektyviniuose susitarimuose ir sutartyse.

Siūlo Darbo kodekso projekto 2 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Šio Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reguliuoti taikomi šie principai:

1) sutarčių laisvė;

2) asociacijų laisvė;

3) darbuotojų lygiateisiškumas nepriklausomai nuo jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ar visuomeninėms organizacijoms;

4) priverčiamojo darbo draudimas;

5) saugios ir sveikos darbo sąlygos;

6) teisingumas, sąžiningumas ir protingumas vykdant teises ir pareigas.”

Siūlo nustatyti, kad Vyriausybė ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos gali priimti teisės aktus darbo santykių srityje tik šio Kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat siūlome panaikinti apribojimą, kad Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybės institucijų priimti norminiai aktai nepablogintų darbuotojų padėties, nes toks ribojimas yra vienpusiškas, ginantis tik darbuotojų interesus, be to, pati sąvoka nėra visiškai aiški ir tiksli.

Siūlo Darbo kodekso projekto 4 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Vyriausybė, kitos valstybės ar savivaldybių institucijos turi teisę priimti norminius aktus darbo santykių reguliavimo klausimais savo kompetencijos ribose tik šio Kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 4 straipsnio 4 dalį.

Siūlo numatyti Civilinio kodekso taikymą tais atvejais, kai nėra reikalingos darbo teisės normos.

Siūlome Darbo kodekso projekto 9 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Jeigu negalima pritaikyti darbo teisės norminių aktų analogijos, tai sutinkamai su darbo įstatymų pradmenimis ir prasme, taikomos civilinės teisės normos.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 11 straipsnio 1 dalį.

Siūlo atsisakyti Darbo kodekso projekto 13 straipsnyje ir kitose kodekso nuostatose vartojamos “piliečio” sąvokos ir vartoti fizinio asmens sąvoką.

Siūlo Darbo kodekso projekto 14 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Darbdaviai (juridiniai asmenys) įgyja darbines teises ir prisiima darbines pareigas, taip pat įgyvendina jas per savo organus (administraciją), kurie formuojami ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Darbdaviai (fiziniai asmenys) darbines teises ir pareigas realizuoja patys ar per savo atstovus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.”

Siūlo tiksliau suformuluoti Darbo kodekso projekto 16 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią juridinių asmenų galimybę būti darbdaviais, suderinant terminus su naujuoju Civiliniu kodeksu.

Siūlo Darbo kodekso projekto 16 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Darbdaviu gali būti bet koks juridinis asmuo, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, teisinio statuso, rūšies bei veiklos pobūdžio, kuris pagal šio Kodekso 14 straipsnį turi darbinį teisnumą ir veiksnumą.”

Siūlo atsisakyti ribojimo neveiksniems bei jaunesniems kaip 18 metų fiziniams asmenims būti darbdaviu ir Darbo kodekso projekto 16 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Darbdaviu gali būti bet koks fizinis asmuo. Darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.”

Siūlo numatyti, kad atstovavimo kolektyviniuose darbo santykiuose metu, įsipareigojimai privalomi tik juos prisiėmusiems darbuotojams.

Siūlome pakeisti Darbo kodekso projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Kolektyviniuose darbo santykiuose įsipareigojimai yra privalomi juos prisiėmusiems darbuotojams.”

(kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių susitarimų taikymas plačiau aptariamas dalyse “Dėl kolektyvinio susitarimo taikymo sferos”, “Dėl kolektyvinės sutarties privalomumo”).

Siūlo Darbo kodekso projekte 23 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2) Darbdavys priimdamas sprendimus, galinčius įtakoti darbuotojų padėtį, privalo įstatymų nustatytais atvejais konsultuotis su darbuotojų atstovais”.

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, numatančius darbdavių pareigą nevilkinti kolektyvinių derybų ir sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams vykdyti jų funkcijas.

Siūlo atsisakyti projekto 25-30 straipsnių nuostatų kaip perteklinių ir atkartojančių Civilinio kodekso nuostatas.

Siūlo nesuteikti Trišalei tarybai kompetencijos sudaryti privalomus trišalius susitarimus ir panaikinti Darbo kodekso projekto 45 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 52 straipsnio 2 dalį, numatančią galimybę socialinės apsaugos ir darbo ministrui išplėsti kolektyvinio susitarimo taikymo sferą.

Siūlo panaikinti kolektyvinės sutarties privalomumą kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje bei kiekvienam darbuotojui.

Siūlome Darbo kodekso projekto 59 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“ 59 straipsnis. Kolektyvinė sutartis

1. Kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojų grupės dėl papildomų darbo sąlygų. Darbuotojai gali įgalioti įmonės profesinę sąjungą, darbo tarybą arba kitus darbuotojų atstovus (šio Kodekso 21str.) sudaryti kolektyvinę sutartį su darbdaviu.

2. Kolektyvinė sutartis yra privaloma ją pasirašiusioms šalims.

3. Kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Siūlo nereglamentuoti kolektyvinės sutarties šalių ( 60 straipsnis), turinio ( 61 straipsnis), sudarymo tvarkos ( 62, 64, 65 straipsniai), galiojimo trukmės ( 63 straipsnis), privalomo kontrolės mechanizmo ( 66 straipsnis), nes tai turi būti įteisinta kaip privataus susitarimo dalykas.

Siūlo tiesiogiai numatyti, kad esant streikui nestreikavę darbuotojai turi teisę gauti žalos dėl streiko atlyginimą.

Darbo kodekso projekto 85 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“5. streiko padaryta žala įmonės, kurioje vyko streikas, nestreikavusiems darbuotojams, taip pat žala, padaryta kitoms įmonėms ar piliečiams (asmenims) atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 87 str., apibrėžiančią įdarbinimo sąvoką; 88 straipsnį, numatant įdarbinimo tarybas.

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 89 straipsnio 1 dalį, numatančią teritorinių darbo biržų informavimą apie laisvas darbo vietas.

Siūlo panaikinti nuostatą, kad tarpininkavimas dėl piliečių darbo užsienyje yra išimtinė valstybės teisė, taip pat panaikinti įdarbinimo užsienyje paslaugų licencijavimą.

Darbo kodekso projekto 90 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“ 90 straipsnis. Teisės į darbą užsienyje įgyvendinimas

Dėl piliečių darbo užsienyje tarpininkauja Lietuvos darbo birža, bei kitos organizacijos, kurių įstatuose ar steigimo dokumentuose nurodytas šių paslaugų teikimas.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 94 straipsnio 2 dalį, numatančią reikalavimą, kad individuali darbo sutartis negali numatyti blogesnių sąlygų darbuotojui, nei kolektyvinė darbo sutartis, įstatymai ar kiti norminiai aktai.

Siūlome į būtinąsias darbo sutarties sąlygas vietoje “darbovietės” įtraukti darbo vietą, t.y., vietą, kur bus atliekamos darbo funkcijos.

Siūlome panaikinti Darbo kodekso projekto 95 straipsnio 3 dalį, o darbo apmokėjimo sąlygas numatyti 95 straipsnio 1 dalyje kaip būtinas darbo sutarties sąlygas.

Darbo kodekso projekto 95 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos ir kt.), darbuotojo darbo vietos, darbo funkcijų (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų) bei darbo apmokėjimo sąlygų.”

Pagal Darbo kodekso projekto 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, “nelegaliu laikomas darbas neįforminus darbo sutarties (šio Kodekso 99 straipsnio 2 dalis).” Pažymėtina, kad Darbo kodekso projekto 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne darbo sutarties įforminimą, bet darbo sutarties sudarymą. Todėl 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte minima nuoroda yra neteisinga, nes darbo sutarties sudarymas ir įforminimas nėra tapačios sąvokos.

Siūlo Darbo kodekso projekte tiksliai atriboti Darbo sutarties sudarymo ir įforminimo sąvokas.

Siūlo įvesti nuostatą, kad darbo sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu, sušvelninti darbo sutarčių registravimo reglamentavimą bei atsisakyti kodekso nuorodos į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Siūlome Darbo kodekso projekto 99 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Darbo sutartis sudaroma raštu arba žodžiu. Jei darbo sutartis sudaroma raštu, darbo sutartį pasirašo darbdavys arba darbdavio vardu – darbovietės vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną, arba tą dieną, kai tai tampa įmanoma padaryti, įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 109 straipsnio 1 dalį, numatančią maksimalų terminuotos darbo sutarties 5 metų terminą. Siūlo panaikinti 109 straipsnio 2 dalį, draudžiančią sudaryti darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui ir numatančią išimtį tik tais atvejais, kai to prašo darbuotojas.

Siūlo 112 – 117 straipsniuose nustatyti, kokios Darbo kodekso nuostatos netaikomos šiuose straipsniuose reglamentuojamoms sutartims bei nustatyti kitus esminius reglamentavimo skirtumus.

Siūlo atsisakyti Darbo kodekso projekto 128 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų, kad darbuotoją darbdavio iniciatyva galima atleisti tik dėl “svarbių priežasčių” ar “ypatingais atvejais” bei nesant galimybės darbuotojo sutikimu perkelti jį į kitą darbą. Atleisdamas darbuotoją iš darbo, darbdavys turi nurodyti atleidimo priežastį, tačiau ta priežastis nebūtinai turi būti numatyta įstatyme. (Darbo kodekso projekto 129 straipsnio 3 dalis užtikrina darbuotojui galimybę per įspėjimo laikotarpį užsiimti naujo darbo paieškomis, o įspėjimo laikotarpiu asmeniui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.)

Darbo kodekso projekto 128 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1.Darbdavys gali nutraukti neterminuotą ar teminuotą darbo sutartį su darbuotoju, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 129 straipsnyje numatyta tvarka ir, darbuotojo pageidavimu, nurodęs darbo sutarties nutraukimo priežastį.”

Panaikinti Darbo kodekso projekto 128 straipsnio 2 dalį, apibrėžiančią kas laikytina svarbiomis aplinkybėmis.

1(2). Siūlome visiems asmenims taikyti bendrą atleidimo iš darbo tvarką ir panaikinti Darbo kodekso 128 straipsnio 4 dalį, 131, 134 straipsnius, numatančius privilegijas atskirų kategorijų darbuotojams nutraukiant darbo sutartį.

Būtų tikslinga Lietuvoje laikytis šio pasiūlymo ir Darbo kodekse numatyti nediskriminacinius kitų darbuotojų atžvilgiu darbuotojų atstovų atleidimo iš darbo pagrindus arba tiesiog įtvirtinti nuostatą, kad darbuotojo, išrinkto į darbuotojų atstovaujamuosius organus atleidimo iš darbo priežastimi negali būti jo vykdoma veikla.

Siūlo panaikinti kategorišką maksimalaus darbo laiko ribojimą ir numatyti galimybę darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl ilgesnio nei numatyta įstatyme darbo laiko bei nustatyti, kad darbo laikas yra būtinoji darbo sutarties sąlyga.

Darbo kodekso projekto 143 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“143 straipsnis. Darbo trukmė

1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip.

2. Kasdieninė darbo trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip.”

144, 145, 148, 152 ir kituose Darbo kodekso straipsniuose, numatančiuose maksimalų darbo laiką, taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad numatyta įstatyme darbo laiko trukmė gali būti viršijama tik darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Siūlo numatyti, kad minėtų kategorijų asmenims būtų mokamas atlyginimas, proporcingas jų dirbtam laikui, t.y. taikoma ne viso darbo laiko apmokėjimo tvarka.

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 144 straipsnį, išvardijantį asmenų, turinčių teisę į sutrumpintą darbo laiką, kategorijas.

Siūlo numatyti galimybę darbuotojui ir darbdaviui laisvai susitarti dėl viršvalandinių darbų trukmės.

Darbo kodekso projekto 149 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Viršvalandiniu darbu laikomas darbas, dirbamas viršijant darbo sutartyje nustatytą arba įstatymo reikalaujamą maksimalią darbo laiko trukmę.”

Darbo kodekso projekto 149 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Darbdavys savo iniciatyva gali naudoti viršvalandinius darbus tik išimtiniais atvejais, kuriuos nustato šio Kodekso 150 straipsnis. Darbuotojo sutikimu viršvalandinius darbus galima dirbti ir kitais atvejais.”

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 151 straipsnio 1 dalį numatančią draudimą dirbti viršvalandinius darbus dagiau kaip 4 valandas per 2 dienas iš eilės ir 120 valandų per metus ir leisti darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl viršvalandžių trukmės.

. Darbo kodekso projekto 159 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“1. Kasdieninio tarp darbo dienų (pamainų) nepertraukiamo poilsio trukmė turi būti ne trupesnė kaip 11 valandų iš eilės, jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip.”

Darbo kodekso projekto 160 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“5. Jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip, savaitinis nepertraukiamas poilsis negali trukti mažiau kaip 35 valandas, o šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, darbuotojui prašant, abi poilsio dienos turi būti duodamos iš eilės.”

Darbo kodekso projekto 160 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“6. Skirti dirbti poilsio dienomis neleidžiama, jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip.”

Darbo kodekso projekto 161 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

“2. Jei darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenumatyta kitaip, Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl gamybinių techninių sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir pakrovimo bei iškrovimo darbus.”

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlo Darbo kodekso projekto 165 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:

“1. Jeigu darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip, kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 28 dienos. Darbdavys savo nuožiūra darbuotojams gali pagerinti atostogų suteikimo sąlygas, vadovaudamasis šio Kodekso 166 ir 167 straipsniais.”

Darbo kodekso projekto 166 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“166 straipsnis. Kasmetinės pailgintos atostogos

1. Rekomenduojama pailgintas 35 kalendorinių dienų atostogas suteikti:

- darbuotojams iki 18 metų amžiaus;

- darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų;

- invalidams;

- kitiems įstatymų numatytiems asmenims.

Rekomenduojama pailgintas iki 58 kalendorinių dienų atostogas suteikti darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika.”

Darbo kodekso projekto 167 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“167 straipsnis. Papildomos atostogos

1. Rekomenduojama suteikti papildomas atostogas:

- darbuotojams, dirbantiems kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis;

- už ilgalaikį nepertrauktąjį darbą toje darbovietėje;

- už ypatingą darbų pobūdį.”

Siūlo panaikinti ribojimą, kad viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 dienų.

Darbo kodekso projekto 171 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

“171. straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas dalimis

Darbuotojo ir darbdavio susitarimu atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba dalimis.”

Siūlo leisti darbuotojo sutikimu išmokėti didesnį nei dvidešimt procentų darbo užmokesčio turtu ir paslaugomis.

Darbo kodekso projekto 189 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

Darbo užmokestis paprastai mokamas pinigais. Dalis darbo užmokesčio gali būti išmokama turtu ir paslaugomis, jeigu taip numatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje arba atskiru darbuotojo ir darbdavio raštišku susitarimu. Jeigu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenumatyta kitaip, turtu ir paslaugomis išmokamo darbo užmokesčio dalis negali viršyti dvidešimt procentų darbo užmokesčio priskaičiuoto pinigais. Dalinis darbo užmokesčio išmokėjimas alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ar kitomis, kenksmingomis žmogaus sveikatai medžiagomis ar prekėmis yra draudžiamas.

Siūlo nustatyti neaukštą minimalų darbo užmokestį, numatyti jį Darbo kodekse ir jo nedidinti. Siūlo suteikti kompetenciją Vyriausybei nustatyti kategorijas darbuotojų, kurioms minimalus darbo užmokestis nebūtų taikomas.

Siūlo leisti už viršvalandinį darbą ir darbą naktį apmokėti darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Darbo kodekso projekto 196 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

196 straipsnis. Apmokėjimas už viršvalandinį ir naktinį darbą

Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama pusantro valandinio atlygio, jei darbo sutartimi ar kitu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip.

Siūlo leisti už darbą poilsio ir švenčių dieną apmokėti darbuotojo ir darbdavio susitarimu.

Darbo kodekso 197 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

2. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Už darbą poilsio arba švenčių dienomis mokamas ne mažesnis nei dvigubas valandinis arba dieninis atlygis, jei darbo sutartimi ar kitu darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitaip.

Siūlo panaikinti Darbo kodekso projekto 201 straipsnį, numatantį darbo laiko apmokėjimo tvarką esant sutrumpintam darbo laikui.

Siūlo numatyti, kad žinių tikrinimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje privalomas tik tam tikriems darbdaviams.

Siūlo Darbo kodekso projekto 273 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

273 straipsnis. Darbdavių atestavimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbdavių sąrašą, kurie, prieš pradėdami eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai, privalo patikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos darbe srities Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Siūlo Darbo kodekso projekto 307 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

1. Darbo ginčų komisijos išlaidoms taikomos teismo išlaidų atlyginimo taisyklės.

XIII skyrių “Darbuotojų sauga ir sveikata” pilnai perkeliant LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

Nepritarti

Iš esmės pritarti

Nepritarti

Pritarti

Iš esmės nepritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarta žodžio “tiesiogiai” įrašymui

Nepritarti

Iš esmės pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Iš esmės pritarti

Iš dalies nepritarti

Nepritarti

Projekto nuostata gera ir ją keisti netikslinga.

Tai šalių susitarimo reikalas.

Darbdavio sąvoka projekte apibrėžta pakankamai aiškiai.

Vyriausybės pateiktas projektas iš esmės atitinka siūlomą modelį.

Apsispręsta nevardinti kodekse baigtinio atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva pagrindų sąrašo.

Galiojančio įstatymo nuostatos nepasiteisino praktikoje.

Apsispręsta, kad darbo sutarties forma turi būti tik rašytinė.

Darbuotojui, atleidžiamam iš darbo be kaltės turi būti kompensuojama.

Didžiajai daliai Laisvosios rinkos instituto pasiūlymų nepritarta, nes jie remiasi absoliučios šalių lygybės principu kaip kad civiliniai santykiai. Darbo teisė yra savarankiška teisės šaka su specifiniais santykiais, kur viena iš šalių – darbuotojas yra silpnesnė ir turi būti darbo įstatymais labiau apsaugota.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Valstybinė darbo inspekcija

Lietuvos Bankas

Siūlo 32 str. redaguoti taip:

“ 32 straipsnis. Valstybinė darbo įstatymų, kolektyvinių susitarimų ir sutarčių laikymosi kontrolė ir pažeidimų prevencija.

Kaip darbdaviai (šio kodekso 16 straipsnis) laikosi šio kodekso, kitų darbo įstatymų ir norminių teisės aktų, kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija ir kitos įgaliotos institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją”.

Siūlo 50 str. (kolektyvinio susitarimo turinys) 4 dalį papildyti 5 punktu išdėstant jį taip:

“6) darbo normų išdirbto laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus nustatymo, pakeitimo ir peržiūrėjimo tvarka”, o 5-ąjį ir 6-ąjį punktus, atitinkamai laikyti 6-uoju ir 7-uoju.

95 straipsnio pirmoje dalyje sakinį, esantį skliausteliuose, redaguoti taip: (įmonės, įstaigos, organizacijos, ir jų struktūrinio padalinio ir kt.).

Pirmos dalies punktą 1) redaguoti taip: “dirbtas ir/ar dirbamas neįforminus darbo sutarties (šio kodekso 99 straipsnis 2 dalis).

Antrą dalį siūlome redaguoti taip: “Nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) darbai, kurių sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

98 straipsnio trečiąją dalį siūlome redaguoti taip: “Nelegalų darbą kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Mokesčių policijos departamentas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos”.

Alternatyva: “Nelegalų darbą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos ir įstaigos”.

98 straipsnį papildyti dalimi (antrąja), kurią išdėstyti taip: “Nelegaliu darbu taip pat laikomas dirbtas ir/ar dirbamas virš įstatymais nustatytos darbo trukmės darbas ir įstatymų nustatyta tvarka neapskaitytas”.

Straipsnio antrąją dalį laikyti trečiąja, o trečiąją dalį – ketvirtąja dalimis.

99 str. antros dalies pirmąjį sakinį redaguoti taip: “Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą”.

99 str. antros dalies 5 sakinį ir tolimesnį tekstą (5,6,7 ir 8 sakiniuose), redaguoti taip: “Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kuris yra neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi, darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą), Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotoją identifikuojančio dokumento formą jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”.

99 straipsnio trečiąją dalį redaguoti taip: “Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus identifikuojantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties įforminimą atsako darbdavys”.

109 str. antrąją dalį redaguoti taip: “Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai, įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitokių organizacinių struktūrų (šio kodekso 16 str.) įstatai arba kolektyvinės sutartys”.

Ketvirtąją straipsnio dalį išbraukti.

Kodekso projekto autoriai turėtų paaiškinti laikinosios darbo sutarties sąvoką, kaip tai padaryta 112, 114, 115, 116 straipsniuose. Priešingu atveju šio straipsnio reikia atsisakyti, o tuo pačiu ir 108 str. pirmosios dalies 2 punkte išbraukti žodį “laikinoji”.

129 str. ketvirtąją dalį papildyti sakiniu: “Konsultacijų išdavos įforminamos protokolu, po kuriuo pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvą atstovaujančio organo atstovai”.

133 str. pirmąją dalį po skliaustų papildyti žodžiais: “jų išrinkimo laikotarpiu” – toliau kaip tekste.

137 str. po žodžio “perdavėjas” skliaustuose įrašyti “(pardavėjas)”, o po žodžio “perėmėjas” skliaustuose įrašyti “(pirkėjas)”.

189 straipsnio (Darbo užmokestis) 2 dalyje išbraukti žodžius “arba turtu už darbuotojo atliktą darbą” ir 4-ąją šio straipsnio dalį.

194 straipsnio (Užtikrinimas normalių darbo sąlygų darbo normoms įvykdyti) 7 punktą siūlome papildyti ir išdėstyti taip:

“7) pagrįstų darbo normų (išdirbto laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus) nustatymas, tinkamo poilsio režimo nuostatų įtvirtinimas ir kitos sąlygos, reikalingos konkretiems darbams atlikti”.

200 straipsnyje (Darbo apmokėjimas, kai padidinama darbų apimtis) 1 dalyje po žodžių “už jo darbą mokama” įterpti žodį “proporcingai” ir straipsnio 1 d. išdėstyti taip:

“1. Kai darbuotojui padidinama jo darbo apimtis, negu nustatyta norma, už jo darbą mokama proporcingai daugiau”.

202 straipsnyje (Darbo apmokėjimas pagaminus produkciją, pripažintą broku) siūlome išbraukti 1-ąją dalį, kadangi nesant darbuotojo kaltės darbuotojas neturėtų materialiai atsakyti už žalą įmonei atsiradusią nesant priežastinio ryšio elemento tarp darbuotojo veiksmų ir žalos dėl nekokybiškos produkcijos pagaminimo įmonei padarymo.

242 straipsnis (Bauda) yra svarstytinas, nes skiriant tokią drausminę nuobaudą kaip baudą pažeidžiamas darbo santykių teisinio reguliavimo principas dėl teisingo apmokėjimo už darbą. Kai kuriais atvejais, pvz. vienetininkui įvykdžius išdirbio normas, nesumokėjimas priklausančio užmokesčio nesiderina nei su šiuo principu, nei su nuobaudų skyrimo tikslu. Pažymėtina, kad tokiais atvejais gali būti neužtikrinamas ir MMA išmokėjimas net ir esant geriems darbo rezultatams.

271 straipsnyje (Darbų sustabdymas) 3 dalies 3 punktą siūlome išdėstyti taip:

“Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus”

4 punktą siūlome išdėstyti taip:

“darbdaviui ar padalinio vadovui atsisakius vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorių reikalavimus, jie turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai”.

274 straipsnio (Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones) 1 dalies 5 eilutėje po žodžių “darbuotojų atstovai” dėti tašką. Tolimesnis šio sakinio tekstas išbrauktinas. Toliau siūloma įrašyti sakinį “Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų, renkamų darbuotojų atstovų uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, garantijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas”.

Šio straipsnio 2 dalį redaguoti taip:

“Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariams, renkamiems darbuotojų atstovams vykdantiems 1 d. numatytas funkcijas, mokamas jų vidutinis darbo užmokestis”.

277 straipsnį (Medicinos paslaugų organizavimas) papildyti 3 dalimi:

“Teikia kitas medicinines paslaugas numatytas kolektyvinėje sutartyje”.

283 straipsnio (Motinystės sauga) 7 dalyje siūloma išbraukti žodžius “jos sutikimu”, o 11-osios dalies antrajame sakinyje žodžius “ir pateikus pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai”.

Šis siūlymas panaikintų esamus loginius prieštaravimus tarp 11-osios dalies pirmojo ir antrojo sakinio, bei išspręstų problemą dėl 7 dalyje įtvirtintos darbdavio prievolės gauti moters, kurios nėra galimybės perkelti į darbą, neturintį poveikio jos ar kūdikio sveikatai, sutikimą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, nes pagal esamą redakciją darbdavys neturi galimybės išspręsti problemą dėl tokių moterų, nesutikusių eiti atostogų darbo.

289 straipsnis (Saugos ir sveikatos darbe valdymas ir kontrolė) 1 dalį redaguoti taip: “1. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija…” ir toliau – kaip tekste.

1 str. 2 d. nustatyta, kad atskirų darbo santykių rūšių reguliavimo diferencijavimo ribas nustato šis kodeksas, taip pat pagal šio kodekso nustatytas ribas kiti įstatymai.

Siūlo išbraukti žodžius “ pagal šio kodekso nustatytas ribas”, nes kaip teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo kodekso derinimo pažymoje, atskirų darbo santykių reguliavimo diferencijavimo ribos bei išimtiniai šių santykių pasireiškimo atvejai reguliuojami ir kitais specialiais įstatymais, o kodekse netikslinga ir neįmanoma numatyti visų specifinių darbo santykių pasireiškimo atvejų.

4 str. 2 d. naudojami žodžiai “valstybės ir savivaldybių institucijos”, o to paties straipsnio 3 d. – “įmonės ir organizacijos”. Neaišku, kas laikytina “institucija”, o kas “įstaiga ir organizacija”.

19 str. 1 d. nustatyta, kad įstaigose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojus darbo santykiuose atstovauja darbuotojų atstovai, išrinkti kolektyvo susirinkime.

Mano, kad tokia nuostata taisytina, nes ji tik apsunkintų atstovavimą individualiuose santykiuose.

59 str. 1 d. nustatyta, kad visų rūšių įmonėse sudaroma kolektyvinė sutartis. Esant tokiai redakcijai, galima suprasti, kad kolektyvinė sutartis turi būti sudaryta.

Pasiūlymo teikėjo nuomone, tai turi būti kolektyvo pasirinkimo dalykas, todėl prieš žodį “sudaroma” siūlo įrašyti žodžius “gali būti”.

109 str. 3 d. nustatyta, kad su darbuotojais, kuriuos į darbą skiria renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui. Lieka neaišku kas yra darbo sutarties šalis, kai renkamasis organas skiria įstaigos vadovą ar kolegialaus organo narį – renkamasis organas, ar pats paskirtasis vadovas. ( pvz. Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria Seimas Prezidento teikimu, o valdybos narius- Prezidentas – Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu).

109 str. siūlo papildyti žodžiais “išskyrus įstatymų nustatytus atvejus”, nes jai kurie įstatymai, pvz.Lietuvos banko įstatymas, numato ilgesnius terminus negu juos paskyrusiųjų kadencija.

129 str. 4 d. numatyta pareiga pravesti konsultacijas su darbuotojo kolektyvą atstovaujančiu organu, tačiau tokių organų gali nebūti. Be to, neaiški sąvoka “struktūriniai pertvarkymai” – pvz. Ar struktūriniu pertvarkymu laikytinas dviejų skyrių sujungimas

Pasiūlymo teikėjas mano, kad 150 str. nenumato visų atvejų, kai darbo negalima baigti dėl techninių gamybos sąlygų ir dėl pradėto darbo nutraukimo gali sugesti medžiagos ar įrengimai. Tačiau ne mažiau svarbu leisti dirbti viršvalandžius kitais atvejais – kai gali sutrikti atsiskaitymai ar pan.

160 str. 6 d. nustatyta, kad skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama ir nurodyti galima darbo poilsio dienomis atvejai. Mano, kad jie yra neišsamūs. Pagal 142 str. 2 p., į darbo laiką įeina tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Galimi atvejai, kai komandiruotės metu poilsio dienomis ( šeštadienį ir sekmadienį ar užsienio valstybėje tų valstybių švenčių dienomis) darbuotojas yra kitoje vietovėje, bet tomis dienomis neprivalo dirbti.

185 str. 3 d. nenustatyta, kaip spendžiami klausimai, jei įmonėje, įstaigoje nesudaroma kolektyvinė sutartis.

187 str. siūlome išbraukti žodžius “taip pat sudaromose Lietuvos banke”.

207 str. 2 d. numatyta, kad galimi atvejai, kai darbuotojas atitraukiamas nuo darbo, o 185 str. – palaisvinamas nuo darbo. Kadangi palaisvinimo atvejai išvardinti įstatyme (nors ir ne visi), tikslinga būtų išvardinti ir atitraukimo atvejus, nes dabar iš viso neaiški atitraukimo sąvoka.

234 str. nustatyta, kad darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais, tačiau 19 str. numato galimybę, o ne prievolę išrinkti darbuotojų atstovus. Todėl šiuo ir kai kuriais kitais atvejais neaišku, kaip turi būti sprendžiami klausimai, kai nerenkami darbuotojų atstovai.

245 str. 1 d. nustatyta, kad prieš skiriant drausminę nuobaudą pareikalauti pasiaiškinti turi darbdavys, pasiaiškinimo terminus nustato ir nuobaudą skirti gali ne tik darbdavys, bet darbdavys arba administracija. Kadangi administraciją sudaro ne vienas asmuo, o darbo sutartis sudaroma su darbdaviu (93 str.), manome, kad visus 245 str. nustatytus veiksmus turi atlikti darbdavys.

Pritarti

Iš esmės pritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Iš esmės pritarti

Nepritarti

Pritarti

Iš esmės pritarti

Pritarti

Iš esmės pritarti įrašant žodžius “darbuotojų atstovai”

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Perteklinė nuostata.

Tai kolektyviniai, o ne individualūs santykiai.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo narys A. Sysas

Seimo narys S. Kružinauskas

Seimo narys V. Fiodorov

Siūlo 19 str. 1 d. antrame sakinyje po žodžio “išrinkti” įrašyti žodžius “slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų”.

Siūlau iš Darbo kodekso projekto 109 straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius “išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį rašytiniu prašymu prašo pats darbuotojas” ir ją išdėstyti taip:

“ 2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio.”

Siūlau papildyti 120 straipsnio 3 dalį sakiniu “Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.”

Siūlau papildyti kodekso projektą 127-1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

“127⁽¹⁾ straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos.”

Siūlau pakeisti 139 str. 1 d. po žodžio “kodekso” įrašant žodžius “127-1 straipsnį ir”.

Siūlau pakeisti darbo kodekso projekto 202 straipsnio 1 dalį bei atsisakyti straipsnio 2 dalies ir šį straipsnį išdėstyti taip:

“202 straipsnis. Darbo apmokėjimas pagaminus produkciją, pripažintą broku

1. Pagaminus produkciją, pripažintą broku, ne dėl darbuotojo kaltės darbas už jos pagaminimą apmokamas kaip už tinkamą produkciją.pagal mažesnius įkainius. Šiais atvejais mėnesinis darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir nemažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

2. Gaminių brokas, atsiradęs dėl darbdavio kaltės arba dėl apdirbamos medžiagos paslėpto defekto, taip pat brokas, pastebėtas po to, kai gaminys buvo priimtas, darbuotojui apmokami kaip tinkami gaminiai.

3. Gaminių brokas, atsiradęs dėl darbuotojo kaltės, apmokamas pagal mažesnius įkainius priklausomai nuo produkcijos tinkamumo laipsnio.”

Siūlau išbraukti darbo kodekso projekto 206 straipsnio 2 dalį:

“2. Tais atvejais, kai apie naujų darbo apmokėjimo sąlygų įvedimą ar esamų pakeitimą nepranešama nustatytu laiku, darbuotojams turi būti mokamas ne mažesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas pirmesnėse darbo apmokėjimo sąlygose už visą laiką iki pasibaigiant vieno mėnesio terminui.”

Siūlo papildyti kodekso projektą nauju 218-1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

“218⁽¹⁾ straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims auginantiems vaikus

Moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką invalidą arba du vaikus iki 12 metų amžiaus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), apmokant už tai iš darbdavio lėšų.”

Pakeisti 23 straipsnio (Darbdavių pareigos ir teisės darbuotojų atstovų atžvilgiu) pirmąją dalį taip:

1. Darbdavys privalo:

1) gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukta darbdavio valia;

2) priimdamas sprendimus, galinčius įtakoti darbuotojų padėtį, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų numatytais atvejais - gauti jų sutikimą;

3) nevilkinti kolektyvinių derybų;

4) laiku nagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per šiame kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas - per vieną mėnesį motyvuotai raštu į juos atsakyti;

~~5) nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą;~~

5) 6) sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams vykdyti jų funkcijas suteikdamas patalpas ir būtiną informaciją .

Išbraukti 52 straipsnio (Kolektyvinio susitarimo taikymo sfera) 2 dalį ir straipsnį išdėstyti taip:

1. Kolektyvinis susitarimas taikomas įmonėse, kurių darbdaviai:

1) buvo susitarimą pasirašiusių darbdavių asociacijų nariai;

2) prisijungė prie šių asociacijų po susitarimo pasirašymo.

2. Jeigu kolektyvinio susitarimo nuostatos yra svarbios atitinkamai gamybos šakai, profesijai, tai socialinės apsaugos ir darbo ministras gali praplėsti susitarimo ar atskirų jo nuostatų taikymo sferą, nustatydamas, kad tas susitarimas taikomas visai šakai, profesijai, paslaugų sferai ar tam tikrai teritorijai, jei tokį reikalavimą pateikė viena ar keletas dalyvaujančių susitarime darbuotojų arba darbdavių organizacijų.

2. 3. Kai įmonėje galioja keli kolektyviniai susitarimai, taikomas tas susitarimas, kurio nuostatos numato palankesnes sąlygas darbuotojams.

Pakeisti ir papildyti 59 straipsnį (Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis) ir jį išdėstyti taip:

1. Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų ~~kolektyvo~~ dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių-ekonominių sąlygų. ~~Kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau - įmonėse).~~

~~2. Naujai įsteigtoje įmonėje kolektyvinė sutartis sudaroma po įmonės įregistravimo, laikantis šiame kodekse nustatytos tvarkos.~~

2. ~~3. Įmonėje sudaroma kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams.~~ Darbdavys gali pasirašyti kolektyvinę sutartį su profesine sąjunga, atstovaujančia tam tikros profesijos darbuotojams, kurios nuostatos taikomos tos profesijos darbuotojams. Įmonės filialuose, atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka ir tos kolektyvinės sutarties apibrėžtose ribose.

3. Kolektyvinė sutartis yra privaloma pasirašiusioms šalims.

Papildyti 62 straipsnio (Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas ir svarstymas) 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja bent penki bet ne mažiau kaip pusė įmonės (struktūrinio padalinio) darbuotojų, o įmonėse, kuriose yra 50 ir daugiau darbuotojų, konferencijoje - ne mažiau kaip 2/3 delegatų. Jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius, tai per penkias dienas ~~turi~~ gali būti sušauktas pakartotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija). Pakartotinis ~~Šis~~ susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis darbuotojų, o konferencijoje - pusė delegatų.”

Pakeisti ir papildyti 65 straipsnį (Kolektyvinės sutarties nutraukimas) ir jį išdėstyti taip:

Įmonės kolektyvinė sutartis gali būti nutraukiama šalims susitarus arba bet kurios šalies sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, perspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. ~~įmonės kolektyvinę sutartį nutraukti draudžiama.~~

Pakeisti ir papildyti 73 straipsnio (Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje) 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo sąlygas suteikdamas patalpas ir būtiną informaciją ~~(suteikti patalpas, ryšio, orgtechnikos priemones, būtiną informaciją).~~

Pakeisti ir papildyti 88 straipsnio (Įdarbinimo tarpininkavimo tarnybos) 1 dalį taip:

1. Įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas nemokamai teikia Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Lietuvos darbo birža). ~~Ją -~~ Lietuvos darbo biržos struktūrą sudaro Respublikinė ir teritorinės darbo biržos.

Pakeisti 89 straipsnio (Informacija apie laisvas darbo vietas) 2 dalį taip:

2. Teritorinės darbo biržos registruoja laisvas darbo vietas, viešai jas skelbia ir siūlo ~~jas~~ ieškantiems darbo asmenims. ~~Darbdaviams sutikus laisvos darbo vietos viešai skelbiamos.~~

Pakeisti 91 straipsnio ( Bedarbiai) 1 dalį taip:

1. Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, ~~neturintys pakankamų pragyvenimo lėšų,~~ užsiregistravę gyvenamosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę priimti pasiūlymą įsidarbinti arba profesiniam mokymuisi.

Pakeisti ir papildyti 92 straipsnio (Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys) 2 dalį taip:

2. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra šie:

1) invalidai - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka;

2) asmenys nuo šešiolikos iki dvidešimt penkių metų amžiaus pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;

3) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos daugiau kaip du metai;

4) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penki metai;

5) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų; ~~nedirbusi (-ęs) dėl vaiko iki septynių metų auginimo;~~

6) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

7) 3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

3. Šio straipsnio antros dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.“

Pakeisti 99 straipsnio (Darbo sutarties sudarymas) 2 dalį taip:

2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba darbdavio vardu - darbovietės vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbo sutarčių registravimas žurnale neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. Už darbo sutarties sudarymą, jos registravimą, ~~darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą, jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą~~ yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Pakeisti 108 straipsnio (Darbo sutarčių rūšys) 1 dalį taip:

1. Darbo sutartis gali būti:

1) neterminuota;

2) terminuota~~, laikinoji, sezoninė;~~

~~3) dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų;~~

~~4) su namudininkais;~~

~~5) patarnavimo darbams;~~

~~6) kitos.~~

~~2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).~~

Siūlo išbraukti 112, 113, 114, 115, 116 straipsnius.

Pakeisti 127 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) 3 dalį taip:

3. ~~Terminuotoje d~~ Darbo sutartyje gali būti sulygta, jeigu sutartis ~~iki jos termino pabaigos~~ nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (šio straipsnio 1 dalis), tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo išlaidas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.

Papildyti 128 straipsnio (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) 3 dalies 4 punktą įrašant žodį “išsilavinimo”.

Papildyti 145 straipsnį (Ne visas darbo laikas) 4 dalimi:

4. Ne viso darbo laiko trukmės apribojimai netaikomi:

4.1. šios straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams;

4.2. pedagogams;

4.3. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams;

4.4. socialiniams darbuotojams;

4.5. daugiabučių namų savininkų bendrijų darbuotojams;

4.6. visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų darbuotojams;

4.7. žemės ūkio subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 1-5; 1996, Nr. 116-2694) 2 straipsnyje, darbuotojams;

4.8. finansinės-buhalterinės apskaitos darbuotojams;

4.9. darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų darbuotojams;

4.10. draudimo įmonių darbuotojams, kurie įmonės vardu ir naudai rengia, sudaro draudimo sutartis, surenka draudimo įmokas ir kuriems darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis proporcingas kiekvieno jų surinktų draudimo įmokų sumai;

4.11. dieniniame skyriuje besimokantiems moksleiviams ir studentams”

4.12. ne daugiau kaip 20-čiai procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose bendras šių darbuotojų skaičius, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), ne daugiau negu 100 (išskyrus 4.1-4.10 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus bei šias laisvas darbo vietas (etatus), o jeigu šių darbuotojų yra mažiau negu 5 – tik vienam iš jų;

4.13. ne daugiau kaip 10-čiai procentų kitų kategorijų darbuotojų įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose bendras šių darbuotojų skaičius, įskaitant ir laisvas darbo vietas (etatus), yra daugiau negu 100 (išskyrus 4.1-4.10 punktuose nurodytų kategorijų darbuotojus bei šias laisvas darbo vietas (etatus).

Pakeisti ir papildyti 190 straipsnį (Darbo užmokesčio minimumas) ir jį išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu, nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu, gali nustatyti skirtingus minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius.

2. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni ~~kitokie~~, negu ~~nustatyti~~ šio straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalaus darbo užmokesčio dydžiai. ~~, bet jie negali būti mažesni už šio straipsnio 1 dalyje numatytą dydį.~~

3. Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga, studentams ir moksleiviams atliekantiems praktiką arba kai darbdavys moko darbuotoją tam tikrą darbą, nustatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesnė negu pusė nustatyto atlygio dydžio.

3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesnė už šio straipsnio 1, ir 2 ir 3 dalyse nustatytus minimalius dydžius.

Pakeisti 212 straipsnio (Lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams) 1 dalį taip:

1. Darbuotojams, kurie dirbdami mokosi mokymo įstaigose ~~gamyboje, neatsitraukdami nuo darbo~~, darbdavys privalo sudaryti reikiamas sąlygas dirbti ir kartu mokytis.

Pakeisti 215 straipsnio (Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis gamyboje) pavadinimą ir 2 dalį taip:

215 straipsnis. Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis ~~gamyboje~~

2. Darbuotojų, kurie dirbdami mokosi mokymo įstaigose ~~besimokančių gamyboje~~, mėnesinis uždarbis visais atvejais negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šio kodekso 190 straipsnyje nustatytą minimalią mėnesinę algą.

Pakeisti 234 straipsnio (Darbo tvarkos taisyklės) 1 dalį taip:

Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, kurias tvirtina darbdavys, ~~suderinęs su darbuotojų atstovais (šio kodekso 19 straipsnis).~~

Pakeisti 261 straipsnio (Visiškos materialinės atsakomybės sutartis) 1 dalį taip:

1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, transportavimu bei dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. ~~Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje.~~ Ši sutartis įforminama raštu, joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrinant sąlygas, kad žala neatsirastų.

Pakeisti 274 straipsnio (Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones) 1 dalį taip:

1. Darbdavys privalo informuoti ir konsultuotis su darbuotojais visais darbuotojų saugos ir sveikatos analizės, planavimo, organizavimo, vykdymo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai, kurie veikia pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys~~, juos suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais (šio kodekso 19 straipsnis).~~

Pakeisti 282 straipsnį (Asmenų iki aštuoniolikos metų (jaunų asmenų) darbas) ir dalių numeraciją taip:

~~1. Asmenys, jaunesni kaip aštuoniolikos metų, negali būti skiriami dirbti:~~

~~1) darbą, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;~~

~~2) darbą, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;~~

~~3) darbą, kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;~~

4) darbo, kur didesnė tikimybė nelaimingiems atsitikimams ar susirgimams profesinėmis ligomis, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jausmo asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

1. 2. Jaunų asmenų įdarbinimo, jų sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų, pavojingų veiksnių sveikatai sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

2. 3. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

3. 4. Asmenys, jaunesni kaip aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija šio kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo trukmę.

4. 5. Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių kaip aštuoniolikos metų darbuotojų sąrašas

Pakeisti 286 straipsnio (Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas) 2 dalį ir išbraukti 3 dalį:

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, ~~sunkių nelaimingų atsitikimų darbe,~~ taip pat kai darbuotojas mirė darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais, darbdavys nedelsdamas privalo pranešti artimiausiam policijos skyriui ~~apylinkės prokuratūrai~~, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai.

3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

Pakeisti 293 straipsnio (Darbo ginčų komisijos sudarymas) 3 dalį taip:

3. Komisija sudaroma nedelsiant ginčo atvejui nagrinėti ~~ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.~~

Siūlo pakeisti 104 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: “2. Darbdavys ~~gali~~ turi pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų ~~asmenį liudijantį~~ asmens tapatybės dokumentą.”

Pakeisti 111 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: “3. Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui pratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistuoju iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai ~~darbuotojo reikalavimu~~ tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui, išskyrus šio kodekso 109 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Kilus ginčui, jį sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu darbo sutartis pripažįstama neterminuota, tai pertrauka darbe įskaičiuojama į darbuotojo nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje (šio kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas).”

Siūlo 189 str. išdėstyti taip:

189 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

2. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir bet kokius papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui ~~grynaisiais~~ pinigais ~~arba turtu~~ už darbuotojo atliktą darbą.

3. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą ~~turi būti~~ mokamas vienodas darbo užmokestis.

4. Darbo užmokestis ~~paprastai~~ mokamas pinigais. Dalis darbo užmokesčio gali būti išmokama turtu ir paslaugomis, jeigu taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Turtu ir paslaugomis išmokamo darbo užmokesčio dalis negali viršyti dvidešimt procentų darbo užmokesčio, apskaičiuoto pinigais. Dalinis darbo užmokesčio mokėjimas alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ar kitomis žmogaus sveikatai medžiagomis ar prekėmis yra draudžiamas.

Siūlo 197 straipsnį išdėstyti taip:

197 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, apmokama ne mažiau kaip dvigubai, arba darbuotojui pageidaujant kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba ~~darbuotojui pageidaujant~~ tą dieną prijungiant prie kasmetinių atostogų. ~~arba apmokant ne mažiau kaip dvigubai~~

2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

Siūlo 205 straipsnį išdėstyti taip:

205 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai

1. ~~Visiems darbuotojams~~ Darbuotojui raštu prašant darbdavys turi jam įteikti atsiskaitymo lapelius.

2. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui paskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos.

Siūlo 271 straipsnį papildyti nauja dalimi:

271 straipsnis. Darbų sustabdymas

1. Darbai sustabdomi teisės aktų nustatyta tvarka:

1) kai darbuotojai (darbuotojas) neapmokytas saugiai dirbti;

2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui;

3) kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

4) kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinėmis ir/ar asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei.

2. Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje darbdavys privalo:

1) kaip galima greičiau informuoti visus darbuotojus apie jiems gresiantį pavojų bei informuoti tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat informuoti kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti, kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;

2) imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai ir darbuotojams duoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, taip pat darbuotojų evakuaciją;

4) kaip galima greičiau informuoti atitinkamas vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijos) apie pavojų ir nukentėjusiuosius darbuotojus;

5) iki įmonei bus suteikta tarnybų pagalba, pavojui likviduoti pasitelkti iš anksto apmokytus darbuotojus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei darbuotojų atstovus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai darbdavys (padalinio vadovas) nesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojaus priemonių, darbai sustabdomi šia tvarka:

1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teisę įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovas (šio kodekso 19 ir 274 straipsniai) arba profesinė sąjunga;

2) darbdaviui (padalinio vadovui) atsisakius vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar darbuotojų atstovo (profesinės sąjungos) reikalavimą, komitetas, darbuotojų atstovas (profesinė sąjunga) apie tai praneša Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai;

3) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus;

4) darbdaviui ar padalinio vadovui atsisakius vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius kreipiasi į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai.

4. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsiant informuoti darbdavį arba padalinio vadovą apie sugedusias darbo priemones ar susidariusią avarinę situaciją – pavojų.

4. 5. Kiekviena įmonė ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus.

5. 6. Įmonės, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos medžiagos, privalo turėti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Tokių įmonių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. 7. Darbuotojų evakuacijos planai patalpinami įmonės ir jos padalinių informaciniuose stenduose pastebimose vietose. Evakuacijos planus, įmonės galimus avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai.

7. 8. Už laiką, kai darbai sustabdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.

8. 9. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos vykdyti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymo nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju darbuotojams mokama kaip už prastovą.

Siūlo 286 straipsnį išdėstyti taip:

286 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, jeigu jis pajėgia tai padaryti, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai. ~~, jeigu jis pajėgia tai padaryti.~~

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas mirė darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais, darbdavys nedelsdamas privalo pranešti apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai.

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

1. Pritarti

2. Pritarti

3.Nepritarti

4.Nepritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

1. Pritarti

2. Pritarti

3.Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš esmės

Nepritarti

Iš esmės

pritarti

Nepritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Tarptautiniai dokumentai reikalauja, kad darbdavys teiktų informaciją darbuotojų atstovams.

Kolektyvinė sutartis yra teisės aktas kaip ir įstatymas ar nutarimas, todėl jis negali būti vieniems taikomas, o kitiems – ne.

Apribojamos darbuotojų kolektyvo iki 5 asmenų teisės.

Šalių susitarimas išreiškiamas kolektyvinėje sutartyje.

Pritarus pasiūlymui būtų suteikta galimybė gauti bedarbio pašalpą asmenims, turintiems pakankamų pragyvenimo lėšų.

Tikslinga kodekse įteisinti ir įvairių rūšių darbo sutartis.

Netikslinga nutarimo nuostatas perkelti į kodeksą. Kodekse turėtų būti įrašomos tik esminės nuostatos.

Perteklinė nuostata.

Tarptautiniai dokumentai reikalauja lokalinius teisės aktus derinti su darbuotojų atstovais.

Šiuo metu tie sąrašai nustatyti poįstatyminiu aktu, todėl perėjimas nuo valstybinio reglamentavimo prie visiško nereglamentavimo būtų nepagrįstas.

Tarptautiniai dokumentai reikalauja lokalinius teisės aktus derinti su darbuotojų atstovais.

Siūlomos išbraukti nuostatos yra perkeltos iš direktyvų.

Pritarus pasiūlymui, nuostatos reikalautų, kad darbdavys privalėtų informuoti atitinkamas įstaigas net ir dėl lengvo nelaimingo atsitikimo.

Nelaimingus atsitikimus tiria ne policija, o prokuratūra ir Darbo inspekcija.

Tokia nuostata galiojančiame įstatyme nepasiteisino.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

1. Projekto 7 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose vienodintinos vartojamos sąvokos “nuolatos” ir “pastoviai”.

2. Projekto 11 straipsnio 2 dalis dubliuoja 3 straipsnio 2 dalį, kurioje vartojamas terminas “įstatymai” turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir reikšti norminį teisės aktą. Siūlytina 11 str. 2 dalį išbraukti.

3. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma piliečiais vadinti ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečius. Pilietybė yra asmens teisinis santykis su valstybe, sąlygojantis tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą. Manome, kad asmenų, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai negalima taip vadinti.

4. Projekto 13 str. siūloma “piliečiais” vadinti ir Lietuvos Respublikos piliečius, ir užsieniečius, kitos valstybės piliečius, ir kitus nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikoje asmenis (tame skaičiuje ir asmenis be pilietybės). Nors tokia “piliečio” sąvoka siūloma vartoti tik šio kodekso taikymo prasme, tačiau vargu ar su tuo galima būtų sutikti. Siūlytina apsvarstyti sąvokos “fizinis asmuo” vartojimo galimybę.

5. Projekto 22 str. 7 p. vietoje žodžio “atstovaujančiojo” rašytinas žodis “atstovaujamojo”, kadangi čia turima omenyje atstovaujančiojo subjekto teisė skųsti teismui darbdavio veiksmus ir sprendimus, pažeidžiančius ne jo paties teises, bet to, kurį jis atstovauja, t.y. “atstovaujamojo”.

6. Projekto 27 str. taisytina dalių numeracija. Vietoj antrą kartą nurodytos 4 dalies, žymėtina ši dalis Nr. 5.

7. Projekto 27 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie ieškinio senaties terminą jis vadinamas bendru. Tačiau reikėtų vartoti terminą “bendrasis”. Taip šis terminas apibrėžiamas ir Civiliniame kodekse.

8. Projekto 36 str. 7 d. vietoj žodžio “nustatyto” reikėtų rašyti “nustato”.

9. Projekto 40 straipsnio 1 dalyje žodis “galiojančių” yra perteklinis, ir taip aišku, kad kalbama apie galiojančius įstatymus.

10. Projekto 46 straipsnio 2 dalyje užtenka minėti kolektyvines sutartis, kaip išaiškinta Seimo kanceliarijos teisės departamento 10 pastaboje.

11. Projekto 49 str. 1 d.3 p. ir 2 d. vienodintinos vartojamos sąvokos “lygiu” ir “lygmeniu”.

12. Kaip išaiškinta Seimo kanceliarijos teisės departamento 10 pastaboje, projekto 69 straipsnyje reikėtų vartoti sąvoką “kolektyvinės sutartys”.

13. Projekto 72 straipsnyje tikslinga būtų akcentuoti, kad atstovų skaičius turi būti lygus.

14. Projekto 85 str. 2 d. keistina formuluotė “kitoms papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms”. Tai redakcinio pobūdžio dalykas, kurį turėtų išspręsti redaktorės.

15. To paties straipsnio paskutinė dalis žymėtina ne “7”, o “6”, kadangi tai šeštoji dalis.

Projekto 104 str. vietoj žodžių “asmenį liudijantį dokumentą” siūlytina rašyti “asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą”.

16. Projekto 138 str. 2 d. prieš žodžius “tarptautinius susitarimus” reikėtų įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”.

17. Projekto 148 str. 1 d., 150 str.1 d. 3 p., 154 str. 3 d. yra minimas “normalus darbo valandų skaičius”, “normali darbo laiko trukmė”, tačiau apibrėžiant darbo laiką tokia sąvoka - “normalus darbo laikas” nevartojama.

18. Projekto 186 str. 1 d. 1 p. po žodžio “kalendorinių” trūksta žodžio “dienų”. 1 d. 2 p. vietoj žodžio “keturiolika” reikėtų rašyti “keturiolikos”.

19. Projekto 220 str. pavadinime po žodžio “arba” praleistas žodis “yra”.

20. Projekto 224 str. 3 d. nėra aišku, kas norėta pasakyti “kitoje valstybėje narėje”. Kokia narystė čia turima omenyje.

21. Projekto 227 str. 1 d. tarp žodžių “darbuotojų reikalavimai” reikėtų įterpti žodį “piniginiai”, kadangi čia kalbama ne apie bet kokius, bet konkrečiai apie piniginius reikalavimus.

22. Kadangi projekto 282 str. pavadinime pateikta sutrumpinta “asmenų iki aštuoniolikos metų” sąvoka “jauni asmenys”, todėl ir kitose šio straipsnio dalyse siūlytina vartoti sutrumpinimą.

23. Projekto 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama imperatyvi nuostata, kad darbo ginčų komisijos išlaidas visais atvejais atlygina darbdavys. Tačiau kaip ir teismo išlaidų padengimo atveju darbo ginčų komisijos išlaidas taip pat turėtų padengti kalta šalis.

Iš esmės pritarti 1-21

22. Nepritarti

23. Nepritarti

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

28. Projekto 149 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnyje žodžius “nenutraukiant darbo” siūlytume perkelti po žodžio “mokyklose”. Projekto 149 straipsnio 4 dalyje skliaustuose esančiame tekste siūlytume išbraukti žodį “savo”.