----------------------------------------------------

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: A. Sysas – komiteto pirmininkas, V. Fiodorov, S. Kružinauskas, A. Poplavski, I. Šiaulienė; komiteto patarėjos: R. Molienė – vyresnioji patarėja, D. Aleksejūnienė, D. Bidvaitė, D.Jonėnienė, padėjėjos: R. Liekienė, R.Virbalienė; kviestieji asmenys: A. Bartkevičius - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vedėjas, R. Budbergytė - Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus pavaduotoja, R. Kisielienė - Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės patarėja, I. Petraitienė - Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė, V. Šarafanovičienė - Valstybinio patentų biuro pirmininko pavaduotoja, G. Valujavičienė - Lietuvos darbo federacijos valstybės tarnybos šakos pirmininko pavaduotoja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl įstatymo projekto (2001-11-26);

2. Lietuvos Teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto darbo grupės pastabos dėl įstatymo projekto (2002-01-17);

3. Lietuvos viešojo administravimo instituto pastabos, išvados ir siūlymai dėl įstatymo projekto (2002-01-17).

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga (III-ojo suvažiavimo kreipimasis dėl įstatymo projekto) (2001-09-28)	Supranta, kad reikalinga patikslinti ir keisti atskiras galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Tačiau įstatymo projekte iš profesinių sąjungų atimta pagrindinė teisė - per savo atstovus ginti valstybės tarnautojų profesines, ekonomines ir socialines teises. Sumažintos socialinės garantijos, pabloginta, palyginus su kitų Lietuvos įmonių darbuotojais, valstybės tarnautojų padėtis. Atkreipia dėmesį ir prašo įstatymo projekte:	Pritarti iš dalies.
		1. nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų nustatymo tvarką;	Pritarti iš esmės.	Pareigybes priskirti tam tikram lygiui ir kategorijai ir nustatyti pareiginių algų koeficientus turėtų šis įstatymas.
		2. nustatyti priedų, priemokų bei premijavimo mokėjimo tvarką;	Pritarti iš esmės.	Priemokų maksimalų dydį ir vienkartinės piniginės išmokos skyrimo sąlygas turėtų nustatyti šis įstatymas.
		3. nustatyti visiems valstybės tarnautojams vienodą valstybės tarnybos pradžios laiką ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką;	Pritarti.	Projekte taip ir nustatyta.
		4. palikti valstybės tarnautojams socialines garantijas, numatytas dabar galiojančiame įstatyme;	Pritarti iš dalies.	Kai kurioms galiojančiame įstatyme numatytoms garantijoms komitetas nepritaria.
		5. palikti teisę profesinių sąjungų atstovams dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo, pareigų paaukštinimo, nuobaudų skyrimo, perkėlimo į kitas pareigas esant tarnybiniam būtinumui, darbo sąlygų klausimus;	Pritarti.
		Prašo įstatymo projektą svarstyti LR Trišalėje Taryboje ir tik po to - Seime.	Nepritarti.	Nėra trečios šalies.
2.	Lietuvos profesinių sąjungų integracijos į Europos Sąjungą komisija (2001-10-16)	Siūlo įstatymo projekte įteisinti šias nuostatas:
		1. Su valstybės tarnautojais sudaromos valstybės tarnybos sutartys. Valstybės tarnybos sutartyse nurodomos būtinosios sąlygos: darbo vieta, pareigybė, darbo užmokestis.	Žr. komiteto išvados 2 punktą.
		2. Valstybės tarnautojai esant tarnybiniam būtinumui gali būti laikinai perkeliami į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietoje be jų sutikimo, įspėjus apie tai prieš vieną mėnesį.	Pritarti.
		3. Žala, neviršijanti 6 vidutinių valstybės tarnautojo tarnybinių atlyginimų dydžio, asmens, atsakingo už valstybės tarnybos valdymą, sprendimu gali būti išieškota tik valstybės tarnautojo raštišku sutikimu.	Pritarti.
		4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovas turi visiškai atlyginti tiesioginę žalą, padarytą įstaigai, kai teismo sprendimu bylose, susijusiose su darbo santykiais, įstaiga privalo atlyginti valstybės tarnautojui teismo išlaidas.	Pritarti iš dalies.	Reikėtų apriboti tokios žalos atlyginimo dydį.
		5. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamą valstybės tarnybos stažą, gali būti suteiktos neapmokamos atostogos dėl svarbių priežasčių laikotarpiui iki 3 metų. Šiuo atveju valstybės tarnautojui garantuojamos jo eitos pareigos valstybės tarnyboje.	Nepritarti (žr. komiteto nuomonę dėl 1 pasiūlymo 4 punkto).	Tokios trukmės atostogos, nustatytos galiojančiame įstatyme, yra per ilgos.
		6. Atleidžiant valstybės tarnautoją iš valstybės tarnybos, kompensacija išmokama atleidimo dieną.	Pritarti.
		7. Valstybės tarnautojams, laikinai perkeltiems į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietoje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos persikėlimo išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikyti.	Pritarti iš dalies.	Įstatymo projekte visiems perkeltiems į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir perkeltiems į kitas pareigas pagal 19 str. karjeros valstybės tarnautojams persikėlimo išlaidų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
		8. Statutinių tarnautojų, kurie 1990 m. kovo 11 d. dirbo ir tebedirba statutiniais valstybės tarnautojais, tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į pareigas data ir tarnybos stažas skaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.	Nepritarti (žr. 1 pasiūlymo 3 punktą).
		9. Valstybės tarnautojui apie atleidimą, jei nėra darbuotojo kaltės, pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 2 mėnesius iki atleidimo, pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo. Valstybės tarnautojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, valstybės tarnautojui auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie atleidimą, jei nėra tarnautojo kaltės, pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 4 mėnesius iki atleidimo, pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo.	Pritarti iš dalies.	Valstybės tarnautojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, turėtų būti įtraukti į asmenų, įspėjamų prieš 4 mėnesius, sąrašą. Auginantys vaikus (vaiką) iki 14 metų valstybės tarnautojai į šį sąrašą jau įtraukti.
		10. Valstybės tarnautojui, sukakus 62 metus ir 6 mėnesius, valstybės tarnyba gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 2 metams.	Pritarti iš dalies.	Reikėtų nustatyti, kad sukakę 62,5 metų ir vyresni asmenys negalėtų būti priimti į karjeros ir įstaigų vadovų valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius) pareigas, o priimtų anksčiau tarnybą prireikus galėtų pratęsti asmuo, priėmęs į valstybės tarnautojo pareigas.
		11. Valstybės tarnautojui profesinių sąjungų atstovai ir rinkti valstybės tarnautojų atstovai - dalyvauja sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo, pareigų paaukštinimo, perkėlimo į kitas pareigas, nuobaudų skyrimo, darbo sąlygų, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki 12 valandų per mėnesį.	Pritarti iš esmės.	Reikėtų įtvirtinti teisę valstybės tarnautojų profesinėms sąjungoms ir/ar kitiems valstybės tarnautojus atstovaujantiems subjektams dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų atestacijos, perkėlimo į aukštesnes pareigas, laikino perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kt. su valstybės tarnautojų pareigomis susijusius klausimus. Valandų, skiriamų tokiai veiklai, skaičiaus įstatymo projekte nustatyti nereikėtų.
		12. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą, darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, bet ne ilgiau negu 1 metus po šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo.	Nepritarti.	Neaišku, kaip bus taikomi valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai tokiu pereinamuoju laikotarpiu.
		13. Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui nesuteikti teisės skelbti neeilinės valstybės tarnautojų atestacijos.	Pritarti iš dalies.	Reikėtų atsisakyti nuostatos dėl neeilinės atestacijos vykdymo, kai iškils abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros tarnautojo kvalifikacijos.

3. Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pasiūlymai dėl įstatymo projekto (2001-12-03).

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Ignalinos rajono mero B. Ropės pastabos dėl įstatymo projekto (2002-01-02).

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

1. Seimo nario Z. Balčyčio pasiūlymas dėl įstatymo projekto (2001-11-29).

2. Seimo nario K. Kuzmicko pasiūlymas dėl įstatymo projekto (2001-12-03).

Komiteto pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Įstatymo projekte yra netikslumų ir neaiškumų:

1.1.1. Neatskleistas 3 str. 1 d. pateiktų valstybės tarnybos principų - įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo ir lojalumo - turinys;

1.1.2. 4 str. 3 d. 2 punkte po žodžio "prokurorams" reikėtų įrašyti žodžius "jų pavaduotojams ir tardytojams", nes šis įstatymas netaikomas ne tik LR Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams, bet ir teisėjų ir prokurorų pavaduotojams ir tardytojams;

1.1.3. 4 str. 3 d. 3 p. po žodžių "jo pavaduotojams" reikėtų įrašyti žodį "valdybos";

1.1.4. 4 str. 3 d. 4 p. minimi valstybės įstaigų vadovai ir valstybės pareigūnai, tačiau tokios sąvokos projekto 2 str. nepateiktos; 8 str. 2 d., 17 str. 1 d., 49 str. 3 d., 50 str. 2 d. 1 p. ir kt. minimos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, tačiau projekto 2 str. pateiktos kitokios sąvokos - "valstybės ir savivaldybių institucijos" ir "įstaigos vadovas";

1.1.5. 4 str. 3 d. 5 p. vietoj žodžio "atskirus" reikėtų įrašyti žodį "specialius";

1.1.6. Neaiškus 4 str. 3 d. 5 p. sąvokos "fondų valdybų pirmininkai ir nariai" turinys (galiojančiame įstatyme - "pareigūnai");

1.1.7. Lyginant su galiojančiu įstatymu, tarnybiniai nusižengimai nebeskirstomi į lengvus, vidutinius ir sunkius. Atskleisti tik vienos iš 4 tarnybinių nuobaudų - atleidimo iš pareigų - pagrindai. Neaišku, už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos kitos tarnybinės nuobaudos - pastaba, papeikimas ir griežtas papeikimas (33 str.). Tai reikėtų nurodyti;

1.1.8. Visų tarnybinių nuobaudų senaties terminas - 6 mėnesiai (34 str. 1 d.). Tai atitinka lengvo nusižengimo senaties terminą galiojančiame įstatyme. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po šios nuobaudos skyrimo datos praėjus 1 metams. Neaišku, kodėl ne po 6 mėnesių, kaip už lengvą nusižengimą galiojančiame įstatyme;

1.1.9. Neaišku, kodėl įsakymas dėl žalos išieškojimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos padarymo paaiškėjimo dienos (36 str. 5 d.). Pagal galiojantį įstatymą - per 2 savaites;

1.1.10. Neaišku, kodėl projekte, skirtingai nei galiojančiame įstatyme, yra reglamentuojama žala, padaryta valstybės tarnautojo neteisėta kalta veikla dėl neatsargumo (36 str. 3 d.);

1.1.11. Neaišku, kodėl projekte Vyriausybei nedeleguojama nustatyti žalos dydžio nustatymo ir išieškojimo tvarką, kaip yra galiojančiame įstatyme (36 str.). Projektą reikėtų papildyti nuostata, kad tokią tvarką nustato Vyriausybė;

1.1.12. Neaišku, kodėl nebereglamentuojamas Vyriausybei neatskaitingų institucijų, ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų personalo valdymas, taip pat personalo valdymas savivaldybėse (48 str.);

1.1.13. Neaiškus 49 str. 2 d. turinys: "Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos".

1.2. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ir dėl valstybės tarnautojų karjeros neatitinka Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatų sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus:

1.2.1. Nebetaikoma viršutinė amžiaus cenzo riba priimant į karjeros ir įstaigų vadovų valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinių) pareigas. Pagal galiojantį įstatymą, priimamo asmens amžius neturi viršyti 62,5 metų (9 str. 1 d. 3 p.). Reikėtų nustatyti, kad sukakę 62,5 metų ir vyresni asmenys negalėtų būti priimti į karjeros ir įstaigų vadovų valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius) pareigas, o priimtų anksčiau tarnybą prireikus galėtų pratęsti asmuo, priėmęs į valstybės tarnautojo pareigas;

1.2.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamos sąlygos, kurioms esant asmenys negali būti priimti į valstybės tarnautojų pareigas (9 str. 3 d.). Tarp jų nebėra galiojančio įstatymo apribojimo, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimti asmenys, už tarnybinį nusižengimą pagal šį įstatymą atleisti iš valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų, bei buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai;

1.2.3. Konkurso apie priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas viešas skelbimas nebebūtų privalomas, tik galimas, o konkurso apie priėmimą į įstaigų vadovų pareigas skelbti iš viso nereikėtų (11 str. 4 d., 13 str.),- priešingai nei dabar galiojančiame įstatyme;

1.2.4. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas būtų galima priimti ir konkurso būdu, ir be konkurso (11 str.). Galiojančiame įstatyme priimant į šias pareigas, taikomas atrankos būdas - egzaminas, pretendentai atrenkami atviro konkurso būdu;

1.2.5. Priimant į įstaigų vadovų pareigas, nenustatoma, į kokias pareigas (kaip galiojančiame įstatyme), priimama konkurso būdu, į kokias - be konkurso (13 str. 1 d.). Neaišku, ar tai bus nustatyta Vyriausybės tvarkoje;

1.2.6. Atsisakoma valstybės tarnautojo priesaikos;

1.2.7. Į aukštesnes pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas galėtų būti perkeliamas po atestacijos (18 str. 1 d.). Galiojančiame įstatyme - atviro arba uždaro konkurso būdu, informaciją apie visus vyksiančius konkursus skelbiant viešai.

1.3. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių, darbo užmokesčio, paskatinimo, garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinti susiklosčiusias atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas; specialia kvalifikacinių kategorijų skale reguliuoti valstybės tarnautojų tarnybinę padėtį ir karjerą, o atlyginimus ir socialines garantijas (statutiniams pareigūnams) padaryti priklausomas nuo kvalifikacinės kategorijos bei stažo, užimant atitinkamas pareigas:

1.3.1. Nereglamentuojamas stažuotojo ir asmens, priimto bandomajam laikotarpiui, darbo užmokestis (23 str.). Pagal galiojantį įstatymą, tokiam asmeniui mokamas darbo užmokestis sudaro 70 procentų pareiginės algos. Projekte reikėtų reglamentuoti tokių asmenų darbo užmokestį;

1.3.2. Nors valstybės tarnautojų pareigybių skaičius sumažinamas nuo 30 iki 15 kategorijų (7 str. 2 d.), kiekvienoje kategorijoje įvedamos trys kvalifikacinės klasės (21 str.), taigi realiai pareigybių skaičius išauga iki 45 kategorijų, t.y. 1,5 karto;

1.3.3. Nustatoma, kad už kvalifikacines klases mokami skirtingo dydžio priedai: už I-ą klasę - 10-15 procentų, už II-ą klasę - 20-35 procentai, už III klasę - 40-70 procentų pareiginės algos (25 str. 3 d.);

1.3.4. Konkrečius priedų dydžius nustato į pareigas priėmęs asmuo (25 str. 3 d.);

1.3.5. Priedo už kvalifikacinę klasę nenumatoma mokėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (25 str. 5 d.);

1.3.6. Projektu nustatoma, kad valstybės tarnautojo priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 procentų pareiginės algos. Pagal galiojantį įstatymą, statutiniai valstybės tarnautojai gali turėti maksimalų 60 procentų (30 procentų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir 30 procentų - už laipsnį, klasę, rangą kvalifikacinę kategoriją), kiti - 30 procentų (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) pareiginės algos dydžio priedą, o priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, taigi priedų ir priemokų suma negali viršyti 110 procentų pareiginės algos;

1.3.7. Priedo už pareiginį laipsnį dydis neberibojamas (25 str.). Galiojančiame įstatyme jis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos dydžio;

1.3.8. Nebėra apribojimo, kad priedas už pareiginį laipsnį mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams; nėra gavėjų apribojimo ir dėl priedo už diplomatinį rangą;

1.3.9. Priemoką už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis numatoma mokėti ir tuomet, jeigu šie ypatumai yra įvertinti nustatant pareigybės kategoriją, be to, šios priemokos dydis neberibojamas (26 str.). Jis galės viršyti galiojančiame įstatyme nustatytą dydį - 70 procentų pareiginės algos;

1.3.10. Numatoma mokėti naują priemoką išimtinai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams - už ypač svarbių užduočių vykdymą. Jos turinys neatskleistas (26 str. 1 d. 3 p.);

1.3.11. Priemokų dydžių suma neberibojama (26 str.). Priemokų suma galės viršyti galiojančiame įstatyme nustatytą 50 procentų pareiginės algos dydį;

1.3.12. Priemokų mokėjimo trukmė neberibojama, išskyrus vieną iš keturių priemokų (kitos - už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, už ypač svarbių užduočių vykdymą) - už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą - negalės būti mokama daugiau nei vienerius metus (26 str.). Galiojančiame įstatyme priemokos negali būti mokamos daugiau kaip 6 mėnesius per metus;

1.3.13. Vyriausybė, o ne šis įstatymas (taip nustatyta galiojančiame įstatyme) nustatys priemokų (išskyrus priemokos už ypač svarbių užduočių vykdymą) maksimalų dydį (26 str. 4 d.). Priemokų maksimalų dydį turėtų nustatyti šis įstatymas;

1.3.14. Atsisakoma šiuo įstatymu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes ir karjeros bei įstaigų vadovų valstybės tarnautojų tipines pareigybes priskirti tam tikrai kategorijai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes priskirti tam tikram lygiui, ir pareiginės algos koeficiento (pagal kurį nustatomas pareiginės algos dydis) dydžio priklausomybę nuo pareigybės kategorijos. Numatoma, kad Vyriausybė tvirtins Unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, priskirdama valstybės tarnautojų pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai bei nustatydama pareiginių algų koeficientus (8 str. 1 d.). Pareigybes priskirti tam tikram lygiui ir kategorijai ir nustatyti pareiginių algų koeficientus turėtų šis įstatymas;

1.3.15. Šiuo įstatymu nereglamentuojama asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (galiojančiame įstatyme - paslaugų valstybės tarnautojų) darbo užmokesčio sistema. Tačiau projekte numatyta, kad Vyriausybė tvirtintų maksimalų leistiną tokių asmenų skaičių ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų (8 str. 4 d.), ir iki 2002 m. birželio 1 d. patvirtintų tokių asmenų darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodiką (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto 11 str. 1 d. 3 p.), o savivaldybės taryba tvirtintų maksimalų leistiną tokių asmenų skaičių savivaldybėje. Tai ne šio įstatymo projekto dalykas, nes šis įstatymas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, netaikomas (4 str. 3 d. 9 p.);

1.3.16. Neatsisakoma valstybės tarnautojų skatinimo vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka (30 str. 2 d. 3 p.). Galiojančiame įstatyme piniginė premija gali būti skiriama už vienkartinę ypatingos svarbos labai gerai atliktą užduotį arba už labai gerą tarnybą per vienerius tarnybos metus. Už labai gerai įvertintą tarnybą per vienerius tarnybos metus projekte skatinimas jau nustatytas: valstybės tarnautojui taikoma viena iš šių priemonių: suteikiama aukštesnė kvalifikacinė klasė, arba karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas į aukštesnes pareigas, arba padidinamas priedas už kvalifikacinę klasę. Vienkartinės piniginės išmokos skyrimo sąlygas turėtų nustatyti šis įstatymas;

1.3.17. Valstybės tarnautojams nustatoma nauja išmoka: esant sunkiai materialinei būklei dėl ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa (t.y. šiuo metu - 2150 Lt) (46 str. 7 d.). Pašalpą skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas.

1.4. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų karjeros ir garantijų neatitinka Vyriausybės programos nuostatų užtikrinti valstybinės tarnybos pastovumą ir profesionalumą, nes atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams suteikiama mažiau garantijų nei galiojančiame įstatyme, valstybės tarnyba praranda patrauklumą:

1.4.1. Karjeros valstybės tarnautojas negalės būti laikinai perkeltas į kitas pareigas ilgiau nei 1 metus per 5 tarnybos metus (18 str. 5 d.). Galiojančiame įstatyme nustatyta papildoma sąlyga - ir ilgiau kaip 10 mėn., jei perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas. Pagal projektą, laikinai perkėlus, būtų mokama už pareigas, į kurias jis yra perkeltas, nustatytas darbo užmokestis. Galiojančiame įstatyme - iki perkėlimo buvęs darbo užmokestis;

1.4.2. Projekte nenustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojai, esant tarnybiniam būtinumui, gali būti laikinai perkeliami į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje be jų sutikimo. Projekte reikėtų nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojai, esant tarnybiniam būtinumui, gali būti laikinai perkeliami į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje be jo sutikimo, įspėjus apie tai prieš vieną mėnesį;

1.4.3. Galės būti vykdoma neeilinė atestacija, kai iškils abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros tarnautojo kvalifikacijos (22 str. 12 d.). Projekte šios nuostatos reikėtų atsisakyti;

1.4.3. Pagal projektą, atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, siūlys atleisti jį iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas bus įvertintas nepatenkinamai (22 str. 8 d. 4 p.). Galiojančiame įstatyme - 3 metus iš eilės;

1.4.4. Projekte nebėra nuorodos į kitus įstatymus dėl valstybės tarnautojų darbo trukmės, saugos ir sveikatos (tarp jų - dėl žalos atlyginimo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga), nors valstybės tarnautojams šios garantijos ne mažiau svarbios nei ne valstybės tarnautojams. Projektą reikėtų papildyti šiomis nuostatomis;

1.4.5. Valstybės tarnautojui, turinčiam daugiau kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvieną paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 2 (galiojančiame įstatyme - 3) kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (39 str. 2 d.);

1.4.6. Atsisakoma valstybės tarnautojų valstybinės pensijos, nors galiojančiame įstatyme tokia socialinė garantija nustatyta;

1.4.7. 46 str. 1 d. į asmenų, įspėjamų prieš 4 mėnesius, sąrašą, neįtraukti valstybės tarnautojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai. Darbo sutarties įstatyme (34 str.) numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Analogiška nuostata yra ir Darbo kodekso projekte. Valstybės tarnautojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, turėtų būti įtraukti į šį sąrašą;

1.4.8. Įstatymo projekte neįtvirtinta teisė valstybės tarnautojų profesinėms sąjungoms ir/ar kitiems valstybės tarnautojus atstovaujantiems subjektams dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų atestacijos, perkėlimo į aukštesnes pareigas, laikino perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kt. su valstybės tarnautojų pareigomis susijusius klausimus. Tokią nuostatą projekte reikėtų įtvirtinti;

1.4.9. Nenustatyta, kad žala išieškoma tik valstybės tarnautojo raštišku sutikimu (36 str.). Projekte reikėtų nustatyti, kad žala, neviršijanti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu išieškoma esant valstybės tarnautojo raštiškam sutikimui;

1.4.10. Nenustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas turi visiškai atlyginti tiesioginę žalą, padarytą valstybės ar savivaldybės institucijai, kai teismo sprendimu bylose, susijusiose su valstybės tarnybos santykiais, institucija privalo atlyginti valstybės tarnautojų teismo išlaidas (36 str.). Projekte reikėtų įteisinti tokią nuostatą, apribojant tokios žalos alyginamą dydį;

1.4.11. Nustatoma, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išeitinės kompensacijos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis (44 str. 4 dalis). Projekte reikėtų nustatyti, kad išeitinės kompensacijos išmokamos atleidimo dieną.

1.5. Vyriausybės programoje numatyta iš valstybės tarnautojų reikalauti kompetencijos ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo; parengti valstybės tarnautojų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo strategiją bei atitinkamas programas; organizuoti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą dirbantiems tarnautojams. Kai kurios įstatymo projekto nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo ir mokymo finansavimo šių tikslų neatitinka:

1.5.1. Projekte nustatoma, kad valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (29 str. 2 d.). Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonėse numatytas valstybės tarnautojų rengimas ir jų kvalifikacijos kėlimo strategija projekte iš viso neaptariami. Galiojančiame įstatyme Vyriausybė nustato valstybės tarnautojų mokymo valstybės strategiją ir mokymo proceso organizavimo tvarką, o institucijos - savo mokymo prioritetus;

1.5.2. Projektu nustatoma, kad Vyriausybė nustato mokymo programų turinio reikalavimus, o valstybės tarnautojų mokymo programas rengia vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos (27 str. 2 d.). Pagal galiojantį įstatymą, mokymo programų turinį nustato, mokymo programas rengia ir tvarko, atsiskaitymą už mokymo programas organizuoja Lietuvos viešojo administravimo institutas. Reikėtų tikslinti projekto nuostatas dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigų, nes neaiški tokių įstaigų paskirtis ir minėto instituto likimas;

1.5.3. Atrodytų, kad valstybės tarnautojų mokymo finansavimo apimtis lieka tokia pati, kaip ir galiojančiame įstatyme: ne mažiau kaip 1 procentas ir ne daugiau kaip 5 procentai asignavimų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui dydžio (28 str. 1 d.). Tačiau ši nuostata pradedama įgyvendinti tik nuo 2005 m. sausio 1 d., t.y po 3 metų. Iki to laiko lėšos mokymui sudarytų ne mažiau kaip 1 procentą asignavimų darbo užmokesčiui (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. IXP-1164 2 str.).

1.6. Abejotina, ar nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2002 m. liepos 1 d. bus įmanoma taikyti Valstybės tarnybos įstatymą, kadangi tuo metu galiosiančio įstatymo teisės normos (išskyrus dabar galiojančio įstatymo 2 str. (pagrindinės sąvokos), 25-29 str. (tarnybinės veiklos vertinimas, tarnybos vertinimo komisijos, personalo valdymo taryba, statutinių pareigūnų tarnybos vertinimo komisija, pareigų pažeminimas) ir 65 str. (profesionalumo vertinimas)), neatitiks 2 str. (pagrindinės sąvokos), 21 str. (valstybės tarnautojo kvalifikacinės klasės) ir 22 str. (valstybės tarnautojo vertinimas ir atestacija) įtvirtintų normų (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 1 str.);

1.7. Įstatymo projekto Nr. IXP-1164 10 str. nustatoma, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, susiję su valstybės tarnyba, taikomi tol, kol bus priimti ir įsigalios atitinkami juos pakeičiantys ir Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai tiek, kiek jie neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymui. Abejotinas tokių teisės aktų taikymas, kadangi jų teisės normos iš esmės skirtųsi nuo naujų teisės aktų normų, kaip kad skiriasi galiojančio įstatymo ir įstatymo projekto normos;

1.8. Atsižvelgiant į poįstatyminių teisės aktų, tarp jų ir Valstybės tarnybos įstatymo poįstatyminių teisės aktų, rengimo terminų praktiką, abejotina, ar Vyriausybė iki 2002 m. kovo 1 d. parengs ir patvirtins įstatymo projekto IXP-1164 11 straipsnyje įvardytas 3 tvarkas, reikalingas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2, 21 ir 22 straipsniams įgyvendinti nuo 2002 m. kovo 1 d., ir visas kitas tvarkas (jų įstatymo projekte Nr. IXP-1163 įvardyta 16), reikalingas kitiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo straipsniams įgyvendinti nuo 2002 m. liepos 1 d.

1.9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nuo įsigaliojimo 1999 m. liepos 30 d. buvo keičiamas 12 kartų. Jam įgyvendinti priimta virš 30 poįstatyminių teisės aktų. Visus Juos reikės keisti naujomis redakcijomis arba pripažinti netekusiais galios ir priimti naujus teisės aktus. Kiek valstybei kainuoja esminis tokios apimties teisės aktų keitimas?

1.10. Kartu su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektu reikėtų svarstyti įstatymo dėl darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio mokėjimo projektą, išskyrus valstybės tarnautojus (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 11 str. 1 d. 6 p.) (darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kaip paslaugų valstybės tarnautojams, taikoma dalis galiojančio įstatymo nuostatų) ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus (įstatymo projekto Nr. IXP-1164 1 d. 11 str. 7 ir 9 p.), kadangi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu nemažai teisės normų keičiama iš esmės.

2. Pasiūlyti projekto iniciatoriui - Vyriausybei - apsvarstyti galimybę valstybės tarnybos santykius reglamentuoti darbo ir kitais įstatymais, o Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuoti tik valstybės tarnybos santykių specifiką.

7. Priimto sprendimo argumentai: žr. aukščiau.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA