Šešiasdešimt penktasis (189) posėdis
2002 m. sausio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 24 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Prašom iškart registruotis. Prašom, registracija pradėta. Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Dabar mes su jumis turime susitarti dėl darbo tvarkos šiandien ir rytoj paketu. Ar pakete? Kur A.Vidžiūnas? Posėdžio pertraukos dėl to nedarysime. Mielieji kolegos, mes dabar pagal darbotvarkę turėtume nagrinėti 2 kompleksinį klausimą, bet dėl jo čia yra kai kurių keblumų, tai truputį vėliau. Minutę!

Iš rytinio posėdžio mums liko du klausimai, t.y. dėl Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto buvo pertrauka iki šios dienos vakarinio posėdžio, taip pat buvo pertrauka iki šios dienos vakarinio posėdžio dėl Europos Konvento. Yra dar vienas, t.y. 4 klausimas, Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Paskutinis dalykas: yra surinkti parašai sudaryti laikinajai komisijai dėl J.Paliako žūties aplinkybių ištyrimo. Taigi štai turim tiek tų klausimų, kuriuos visus iš eilės turime spręsti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl projektų Nr.IXP-1319(2*), Nr.IXP-1311(2*), Nr.IXP-1312(2*), Nr.IXP-1239(2*)

Pirmiausia dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Jos esmė yra tokia. “Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: įtraukiant į sausio 24 d. darbotvarkę 2-1a, 2-1b, 2-1c, 2-2 klausimus, pažeista Seimo statuto 151 straipsnio 1 punkto nuostata, reglamentuojanti įstatymo projekto svarstymo tvarką”. Pasirašo komisijos pirmininkas A.Salamakinas. Seimo valia apsispręsti taip ar kitaip. Ar laikom, kad šis pažeidimas yra šiurkštus, ar nėra esminis, nes ir Konstitucija, ir Statutas skiria tokias sąvokas – šiurkštus pažeidimas ir šiaip pažeidimas, vadinasi, reakcija arba sankcijos gali būti skirtingos. Bet vardan sutarimo ir geresnio darbo rytoj aš siūlau palaikyti komisijos sprendimą ir nukelti šį klausimą rytdienai. Po Vyriausybės valandos bus Seimo valdybos neeilinis posėdis ir ten tarsimės dėl darbotvarkės patvirtinimo, nes vakar buvo patvirtinti tiktai trys klausimai. Ar priimame šį susitarimą? Nereikia balsuoti? Aišku. Ar A.Kubilius dėl šio klausimo? Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes tikrai dėkingi, ypač asmeniškai jums, kad jūs pripažįstate, kad Seime statutas galioja. Aš tikiuosi, kad kitą kartą nereikės ir Etikos ir procedūrų komisijos išvadų tam, kad toks principinis susitarimas egzistuotų. Todėl mūsų palinkėjimas Seimo vadovybei, ne tiktai jums, laikytis aiškios nuostatos, kad Seimo statutas yra privalomas visomis aplinkybėmis ir nereikia ieškoti būdų, kaip jį pažeisti – šiurkščiai ar ne taip šiurkščiai.

PIRMININKAS. Mielasis kolega, aš nenoriu sakyti, jog remiuosi jūsų ketverių metų darbo patyrimu, bet priverstas pasakyti, kad stropus taisyklių laikymasis yra streiko forma, kuri vadinama itališka. Čia yra reikalo esmė, bet kadangi mes vieną dieną galime palaukti, tai laikykimės formalistiškai ir labai preciziškai. Aš dar kartą pabrėžiu, jeigu preciziškai, be abejo, yra visiškai teisybė ir turime padaryti rytoj. Taigi sutarėme dėl šio klausimo.

Dabar einame toliau. Kaip sakiau, yra iniciatyva sudaryti komisiją. Aš siūlau tai nagrinėti vis dėlto vėliau, po Vyriausybės valandos, nes turime išspręsti kitus klausimus, o mes tų klausimų turime su kaupu.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-167(2*) (priėmimo tęsinys)

Dabar iš eilės imame nagrinėti atidėtąjį Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Dėl vedimo tvarkos – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mūsų frakcija labai norėtų, kad šis įstatymas vis dėlto šiandien būtų priimtas, todėl mes prašom pusės valandos pertraukos.

PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja? Kolega V.Matuzas? Prašom.

V.MATUZAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš irgi būčiau panašiai prašęs, bet dėl kitų motyvų, nes kovo 8-oji yra A.Vidžiūno gimimo diena. Kol jo nėra, galbūt būtų neetiška svarstyti šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Geras pasiūlymas. Tikiuosi, kad bus. O, ir pats A.Vidžiūnas atėjo. Vadinasi, jo balsas bus už po pusės valandos. Sutariame, kad bus pusės valandos pertrauka.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-852(3*) (priėmimas)

Dabar aš siūlau, kad šiek tiek įsibėgėtume, imtis 2-3 darbotvarkės punkto – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo” projekto. Priėmimo stadija. Pranešėjas Užsienio reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas G.Kirkilas. Prašom.

G.KIRKILAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš tikiuosi, visi turi projektą prieš akis. Žinote, dėl įvairių priežasčių, o daugiausia dėl to, kad šiek tiek yra patikslintos Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės nuostatos (daugiausia tai yra redakcinės pastabos), tos nuostatos yra šiek tiek pataisytos. Dėl to yra pateiktas pasiūlymas pakeisti tų nuostatų nutarimo projektą, nes šis tas pasikeitė. Iš esmės tai yra gana formalūs dalykai. Aš siūlyčiau priimti. Aš nežinau, pirmininke, gal pastraipsniui?

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą įžangą. Gerbiamieji kolegos, iš esmės čia yra daug pataisų, bet joms visoms pritarta. Jas teikia kolega V.Landsbergis ir kolega R.Karbauskis. Kiek aš supratau, viskam yra pritarta, bet mes turime formaliai sutarti, nes čia priėmimo stadija. Ar visi pritariame, ar reikės balsuoti, kad būtų 29 balsai? Visi pritaria? Nėra prieštaravimų, kad nagrinėtume kolegų siūlymus. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, komiteto posėdyje iš esmės viskam pritarta.

G.KIRKILAS. Taip, tiktai ketvirtajai pozicijai pritarta iš dalies, bet tai yra irgi grynai formalus dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas dėl to balsuoti, ar jeigu komitetas pritarė, ir mes pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Tada yra dar paties komiteto pirmininko pora pastabų.

G.KIRKILAS. Nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Taip. Irgi klausimas yra toks: ar yra 29 Seimo nariai, kurie tam pritaria, kad galėtume formaliai imtis? Yra? Galime? Nereikia balsuoti? Prašom tada tai referuoti.

G.KIRKILAS. Dėl to, kad pasikeičia nutarimas, yra tokie pasiūlymai. Nutarimo 1 straipsnį yra pasiūlyta išdėstyti taip (galbūt aš greitai perskaitau): “Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos (toliau – komisija), kuri Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.IXP-293 pratęsia 1995 m. sausio 26 d. nutarimu Nr.1776 sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos veiklą, paskirtis – puoselėti Lietuvoje ir JAV gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padės stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų bei institucijų plėtrą”. Tiesiog nutarime yra paaiškinama, dėl ko mes darome šį sprendimą. Taip pat 2 straipsnis, kuris pripažįsta netekusiu galios prieš tai buvusį nutarimą. Ir nuostatai, nes mes juos redaguojame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nutarimo, ne nuostatų, o nutarimo 2 straipsniui pateikta pataisa, arba naujoji redakcija, priimtina, ar reikia dėl to balsuoti? Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Gerbiamasis J.Veselka dėl viso? Mielieji kolegos, tada imamės pastraipsniui. Nutarimą sudaro trys straipsniai. 1 straipsnis kaip tik ir yra patvirtinti nuostatus, dėl kurių mes jau susitarėme priimdami kolegų pataisas bendru sutarimu. Galime priimti 1 straipsnį ir kartu nuostatus? Ačiū. 2 straipsnis yra pakeistas pagal kolegos G.Kirkilo siūlymą. Galime priimti 2 straipsnį? Priimta. Ir 3, kad nutarimas galioja nuo priėmimo. Priimta. Taigi pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, prašome dabar dėl viso nutarimo kartu su nuostatais balsavimo motyvų. Kolega A.Medalinskas pirmasis. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar girdėti?

PIRMININKAS. Taip.

A.MEDALINSKAS. Iš tikrųjų siūlyčiau pritarti šio nutarimo pakeitimui, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus, manyčiau, gana esminius ir iškilusius diskutuojant mums Užsienio reikalų komitete. Šis nutarimas yra pakeitimas ankstesnio nutarimo, nutarimo, kuris buvo parengtas vietoje bendradarbiavimo tarp Amerikos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Seimo. Tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, mes, Seimo nariai, aš pats, pavyzdžiui, tokia mano pozicija, tai nereiškia, kad mes būtume prieš, jeigu kas nors inicijuotų iš Pasaulio lietuvių bendruomenės ar kokių kitų bendruomenių analogiškus siūlymus dėl to, kad būtų priimtas panašus sprendimas dėl Pasaulio lietuvių bendruomenės su Lietuvos Seimu.

Antras dalykas, šio nutarimo pataisymas yra gana teigiamas tuo, jog šalia Amerikos lietuvių bendruomenės jau sudaroma galimybė ir kitų lietuvių bendruomenių atstovams dalyvauti priimant bendrus sprendimus. Mechanizmas, aišku, turėtų būti aptartas bendruose posėdžiuose. Tačiau aš manyčiau, kad tokia organizacija, kokia yra ta institucija tarp Amerikos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Seimo, yra reikalinga, stiprina mūsų ryšius, rodo mūsų dėmesį Amerikos lietuvių reikalams. Mes irgi galbūt gauname įdomių pasiūlymų iš Amerikos lietuvių. Pritariame pakeitimui, bet kaip sakau, visiškai galimas dalykas, kad ateityje mes galime svarstyti klausimą ir Pasaulio lietuvių bendruomenės susitarimo su Lietuvos Seimu. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš niekaip nesuprantu, kodėl mes tuos JAV lietuvius ypač išskiriame? Iš tikrųjų yra Pasaulio lietuvių bendruomenė. Įsivaizduoju, kad ši bendruomenė, kuri atstovauja turbūt visiems Vakarų pasaulio lietuviams, iš tikrųjų būtų pripažinta, kad visi lietuviai, gyvenantys užsienyje, kokiu nors būdu susitaria ir mes, Seimas, su visais dirbame. Dabar tik Amerikos lietuviai. Ką jie ypatingo Lietuvai duoda? Kiek ten yra, 16 ypač nusipelniusių, kurie rėkauja, kad Lietuvą greičiau priimtų į NATO. O ką daugiau jie daro? Kodėl mes tik amerikiečius išskiriame? O lietuvių visur yra – Australijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir taip toliau. Dėl tokio vienpusio pataikavimo tik JAV aš esu prieš tokį bendradarbiavimą, ypač Seimo.

PIRMININKAS. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia yra tam tikras seniai žinomas niuansas, bet realybė yra tokia, kad šiuo metu tos įvairios Pasaulio lietuvių bendruomenės tarpusavyje nesutaria. Ši bendruomenė, apie kurią kalbame, atstovauja plačiausiam Lietuvos išeivijos sluoksniui, kuris daugiausia yra prisidėjęs prie Lietuvos reikalų. Būtent tuo pagrindu taip yra daroma.

Antras dalykas, tai nereiškia, kad negali įsitraukti į tą reikalą kitos pasaulio lietuvių organizacijos. Kelias yra atviras, tai priklauso nuo jų pačių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas. Prašom. (Balsas salėje) Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosime.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš – taip pat.

Už – 63, prieš – 1, 3 susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų patvirtinimo” priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-800(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Dabar 2-4 darbotvarkės klausimas, kitas Seimo nutarimas “Dėl Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Pranešėjas – kolega D.Barakauskas. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Seimo nutarimui “Dėl Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Ekspertų konsultantų, specialistų išvados yra pateiktos tik iš Seimo Teisės departamento ir į jas yra atsižvelgta. Kitų siūlymų nebuvo, tačiau šis klausimas keletą kartų buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Siūlau pritarti Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Komitete buvo balsuota ir šiam projektui bendru sutarimu pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar nepabėkite dėl viso pikto. Nutarimas – 1 straipsnis, 2 straipsnis ir patys nuostatai, kuriems pastabų, kaip sakė pranešėjas, nebuvo. Nutarimo projektui pastabų nebuvo. Ar galime laikyti, kad pastraipsniui priimta? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau vieningai pritarti ir šiandien sutvarkyti. Čia iš tikrųjų turi būti tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Prašom dar sykį registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom neagituoti.

69 – už ir 1 Seimo narys susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Ir dabar mes galėtume imtis dar vieno klausimo, kadangi nesibaigė pertraukos laikas. Tačiau aš turiu tam tikrą nesmagumą. Gerbiamasis E.Masiulis yra? Kolega Masiuli, dėmesio! Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje buvo pradėtas pateikti klausimas dėl Europos Konvento narių nuo Lietuvos Respublikos. Kolegos liberalai paprašė pertraukos. Ir dabar mes turime susitarti dėl tolesnio darbo.

Kol mes susitarsime, noriu pranešti, kad į Seimo Pirmininką kreipėsi grupės frakcijų, arba dalies Seimo narių, vardu kolegos E.Masiulis, A.Kubilius ir A.Kašėta, trijų frakcijų vardu. Perskaitau: “Gerbiamasis Pirmininke, politinio bendradarbiavimo taryba, atstovaujama opozicinių Seimo frakcijų – Liberalų, Tėvynės sąjungos (konservatorių), Jungtinės centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų – į Konventą dėl Europos Sąjungos ateities pagrindiniu atstovu deleguoja A.Medalinską, jo pavaduotoją – E.Vareikį”. Pirmas formalus klausimas yra tas. Seime oficialiai, mano žiniom, yra įregistruotos dvi opozicinės frakcijos – Konservatorių ir Liberalų. O čia yra niuansas. Čia pasakyta, kad trijų opozicinių frakcijų. Opozicinių partijų yra daugiau, o frakcijų yra tiktai dvi. Jeigu jos jau pasiskelbė, tai aš norėčiau gauti dokumentą. (Balsas salėje) Taigi išvardyta – opozicinių Seimo frakcijų. (Balsai salėje) Aš siūlau nesiginčyti. Čia yra tam tikri niuansai. Ir, antra vertus, klausimas yra toks: ar imam mažumos dalį, mažumą, ar imam atskirai mažumą, kuri pasiskelbė opozicija, tai yra viena Seimo dalis, antra dalis – opozicija, kuri oficialiai tai padarė, ir, žinoma, valdančioji dauguma, ir vienaip ar kitaip tai dėliojam. Todėl aš siūlau dabar netęsti to pateikimo, nukelti tai rytdienai į neeilinį posėdį, o po Vyriausybės valandos bus Seimo valdyba. Jeigu kas pageidaus, prašom į tą valdybos posėdį, ir galėsim pasitarti, ką toliau darysim. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes iš tikrųjų šiek tiek nustebę esame, kadangi šiaip jau Seniūnų sueigos vaidmuo yra derinti tarp frakcijų kylančius nesutarimus. Oficialiai jums buvo įteiktas opozicijos pageidavimas, kuriame buvo įvardytas A.Medalinskas kaip pagrindinis atstovas, E.Vareikis kaip pakaitinis atstovas. Seniūnų sueigoje nebuvo jokių kalbų. Staiga mes išgirstame visai kitus pasiūlymus. Todėl bet kuriuo atveju mes siūlome tai svarstyti ne kur nors Seimo valdyboje, o Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra vienas keblumas, kadangi Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos vienu metu sušaukti negalima. Mes tai galim padaryti tiktai po posėdžio. Tai galėsim dėl to pasitarti. Prašau, iš eilės – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia šitų delegatų siuntimą ir paskyrimą į Konventą suprantu kaip Lietuvos Seimo atstovavimą tarptautinėje organizacijoje labai svarbiame įvykyje. Ir mane pirmiausia domina šitų skiriamų žmonių kompetencija, jų žinios apie Europos Sąjungą, mūsų problemas ir visus kitus procesus. Aš nenorėčiau, kad šiame Konvente, atsižvelgiant į kažkokį, ne kažkokį, atsiprašau, … perskaitęs V.Giscard d’Estaingo, buvusio Prancūzijos Prezidento, laišką ir t.t., kad jis tikisi, kad kai apskritai Europos valstybės ras tinkamą atstovavimą ir moteris… Tai jokiu būdu nėra kreipimasis į Lietuvos Seimą, kad būtinai čia pas mus turi būti moterys. Aš manau, kad mes pirmiausia turėtume kalbėti apie kvalifikaciją. Man labai nesinorėtų, kad į Konventą tikrai atsakingai diskutuoti tuos klausimus važiuotų žmonės tik tam, kad parsivežtų lauktuvių ar patylėtų ir nebūtų pajėgūs informuoti Lietuvos visuomenę apie šituos visus procesus.

Labai prašau tikrai atsižvelgti į opozicijos teisę jai apsispręsti, nes opozicija turi tokią teisę, apsispręsti, ką mes turime teisę siūlyti. Ir man atrodo, tiek gerbiamasis A.Medalinskas, tiek gerbiamasis E.Vareikis yra tie žmonės, kurie tikrai nedarys gėdos nei mūsų Seimui, nei mūsų valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau tiktai galvoti, kadangi vis tiek, matyt, mums reikės atskirai susitikti, o ne visam Seimui posėdžiauti, ar mes norim su deleguojamais į Konventą žmonėmis atstovauti kiek įmanoma visam Seimui, ar tik dviem jo dalims. Čia yra klausimas apmąstymams. O į V.Giscard d’Estaingo laišką aš prašyčiau nenumoti ranka. Paskui galim gailėtis. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, iš tikrųjų mūsų Seimo atstovų skyrimas į Konventą ir jų darbas jame bus labai rimtas reikalas. Dėl to aš, nenorėdamas kalbėti apie vieną ar kitą pavardę, norėčiau vis dėlto žinoti aiškiai, pagal kokius principus skiriami tie žmonės į Konventą. Man viskas yra aišku dėl pozicijos atstovų: yra dvi frakcijos, yra po vieną žmogų. Tačiau kai dėl opozicijos, atsiranda daug ginčų. Tai kad tie aiškūs principai pirmiausia būtų išdėstyti mums.

PIRMININKAS. Nebuvo kada tai pasakyti. Trumpai atsakysiu: keturių didžiausių frakcijų atstovai. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu jus informuoti, kad Europos moterų (…) pageidauja, kad Europos Konvente būtų atstovaujama ne tik pusei Europos žmonių, bet ir kitai pusei, t.y. taip pat moterims. Ir aš manau, kad apie Europos ateitį turi kalbėti ne vien vyrai. Ir štai delegacijoje turi būti ir moterų. Tai yra didžiulis įžeidimas, mieli kolegos, kad moterys važiuoja į Briuselį apsipirkti. Gerbiamasis kolega Griciau, jūs būsite paduotas į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad įžeidinėjate moteris. Įsivaizduojate, kad tiktai jūs vienas išmanote, kaip atrodo Europos ateitis? Mes irgi turime supratimą, ir mūsų atstovės ten turėtų būti. (Balsai salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Mieli bičiuliai, dėmesio! Susitarkim dėl vieno dalyko. Šitoj pusėj – kolega K.Rimšelis, čia – kolega A.Vazbys ir ten du Seimo nariai, pabaigoje – Europos komiteto pirmininkas, ir taškas, po to imamės kitų klausimų. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš nenoriu įsijungti čia į tokias aistringas diskusijas, kurios prasidėjo, bet man atrodo, kad jūs pats dabar itališkai streikuojate ir manipuliuojate visais dokumentais. Jeigu pasižiūrėtume nutarimą, jo yra ketvirtas variantas. Vietos sukeičiamos, po to motyvacija sukeičiama. Aš manau, kad turi būti pateiktas dokumentas, kas konkrečiai kviečiami į Konventą atstovauti Lietuvai: ar pozicija ir opozicija, ar dauguma ir mažuma. Tada, vienu žodžiu, aš noriu paklausti jūsų dar tokio dalyko. Pavyzdžiui, jūs dabar sąmoningai įveliate, kad mes kalbėtume apie moteris, kad moterys turi atstovauti. Mes sutinkam. Mes sutinkam, kokia kvalifikacija yra D.Kutraitės, puikiai žinome. Bet mes taip pat žinome, kad abudu asmenys, pasiūlyti nuo opozicijos, yra Europos reikalų komiteto nariai. Būtent E.Vareikis, dirbantis darbo grupėje, sudarytoje Europos komitete, kuriam vadovauja gerbiamasis V.Andriukaitis, jis dirba būtent ta kryptimi – dėl Europos ateities. Ir aš galvoju, kodėl dabar moterų klausimas yra sprendžiamas opozicijos kontekste. Aš, pavyzdžiui, vietoje V.P.Andriukaičio siūlau B.Vėsaitę. (Plojimai)

PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Ačiū. V.Einoris, po to kolega. Gerbiamasis Matulevičiau, sutarėm, kad jau visi. Aš išvardijau, mes turime dirbti kitus darbus.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad dėl pagarbos moterims vyrams labai negražu šiandien šitaip kalbėti. Aš vienodai myliu gerbiamąją D.Kutraitę ir kandidatą, kuris čia yra įrašytas, apie kurį kalbame, vienodai myliu, bet aš noriu atiduoti pirmenybę ir pagarbą moterims. Aš siūlau ir prašau balsuoti už gerbiamąją D.Kutraitę.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pradėti nuo šiek tiek rimtesnių dalykų. Manau, beveik niekas iš opozicijos neabejoja, kad toks siūlymo būdas, ypač po to, kai klausimas buvo aptartas Seniūnų sueigoje, yra ne kas kita, kaip bandymas supjudyti Seimo mažumą, naujai besikuriančią Nepriklausomą frakciją supriešinti su likusiais opozicijos atstovais. Tikiuosi, mes nepasiduosime šiai provokacijai ir dėl to viduje susitarsime. Bet ponios B.Vėsaitės idėją aš labai palaikau, turiu omeny, kad ji teikia projektą dėl Kovos 8-osios, kovoja dėl moterų lygių galimybių. Jeigu kalbėtume apie lobį, tai niekas kitas Europoje to lobio moterų atžvilgiu nepadarys taip gerai, kaip ponia B.Vėsaitė. Tai yra labai akivaizdu. Manau, ta idėja yra labai gera. Ją deleguoti vietoj pono V.Andriukaičio. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Ir V.Andriukaitis. (Balsai salėje) Po kito klausimo bus, niekas nedega. Bus po kito klausimo. Prašom ramiai sėdėti. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai įdėmiai išklausiau kolegos K.Rimšelio ir pono A.Vazbio siūlymus. Siūlymai yra geri. Galbūt yra tik vienas trūkumas – kad jie nukreipti tik į vieną pusę. Šiuo atveju būtų lygus variantas, jeigu, tarkime, A.Medalinskas ir aš išeitume, o D.Kutraitė ir B.Vėsaitė būtų pakviestos. Tuomet substitutais, arba pavaduotojais, būtų pakviesti kitų frakcijų žmonės. Tai būtų visiškai gerai. Aš priimu tokį variantą.

Dabar norėčiau pasakyti, kad problema yra didesnė. Nėra abejonės, kad referatą apie Konventą mūsų Europos reikalų komitete, dar man nesant jo pirmininku, rengė keturi asmenys: J.Karosas, E.Vareikis, K.Prunskienė ir A.Kubilius. Manau, K.Prunskienė, rengusi referatą, gerai išmano problemas, gerai išmano problemas E.Vareikis, J.Karosas ir A.Kubilius. Deja, parlamentas turėtų rasti sprendimą, kaip subalansuoti politines jėgas ir žmones, kurie geriau specializavosi šiuo klausimu.

Antras dalykas. Aš jums primenu mūsų raštą, parašytą ir pozicijos, ir opozicijos frakcijoms, kuriame nurodyta, kad jos turėtų tartis su mažumų frakcijomis, nes Statutas apibrėžia, kad jos dalyvautų diskusijose renkant kandidatus.

Trečioji aplinkybė, kuri yra labai svarbi: ne frakcijoms turėtų atstovauti tie žmonės – jie turėtų atstovauti Lietuvai. Deja, mums, kaip parlamentarams, skirtos tik dvi vietos ir viena vieta Vyriausybei. Taigi atsižvelkime į visas aplinkybes.

Taip jau atsitinka, kad kompetencija, dalykiškumas gali būti šiek tiek keičiami politinių partijų susitarimo prasme. Manau, tai, ką teikia kolega Č.Juršėnas, dabar galėtų būti diskusijų objektas, o mes, šiaip ar taip, turėtume rasti sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-167(2*) (priėmimo tęsinys)

Kadangi baigėsi pertrauka, mes grįžtame prie Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio. Prašom gerbiamąjį pranešėją į tribūną. Profesoriau, prašom. R.Pavilionis. Jeigu pamenu, tai visos kalbos baigėsi. Dabar turime tik dėl balsavimo motyvų. Atsiprašau, gerbimasis profesoriau. Ačiū. Prašom dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Pirmasis – J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai palaikau tuos argumentus, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis R.Pavilionis, teikdamas šį nutarimą. Noriu iškelti du klausimus: pirmas – ar moterys to nenusipelnė, antras – ar mes, vyrai, ir jūs, gerbiamasis Razma… kas būtų iš mūsų visų, jeigu nebūtų moterų? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Vazbys – kita nuomonė. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, antrindamas prieš tai kalbėjusiam kolegai, turiu pasakyti, kad moterys tikrai to nusipelnė, bet taip pat manau, kad ir vyrai to nusipelnė, todėl tie pasiūlymai, kurie buvo išsakyti prieš tai, kai buvo prašoma pertraukos, yra labai racionalūs. Šią redakciją reikėtų grąžinti tobulinti, įrašant pora žodžiu, kad ta šventė yra ne tik moterų solidarumo, bet ir vyrų solidarumo diena. Manau, mes būtume labai modernūs, šiuolaikiški ir kartu išpažintume tradicines vertybes bei nediskriminuotume vienos lyties kitos lyties atžvilgiu, kaip yra siūloma šiuo atveju. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų nevarginsiu ilga istorija. Mes jau tiek kartų kalbėjome. Ir šiame Seime, ir ankstesniuose buvo tiek daug diskusijų, kad, atvirai pasakius, man jau gėda dėl tų priešininkų, kurie vartoja įvairią demagogiją. Ką noriu pasakyti? Tai yra tarptautinė Jungtinių Tautų paskelbta diena. Būtent tokia, o ne vyrų ir moterų ar dar ką galima išsigalvoti. Jungtinės Tautos yra pakvietusios visas šalis nares minėti šią dieną. Dauguma pasaulio valstybių taip ir daro. Kodėl čia mes išsigalvojame kokius nors… nežinau, kaip pasakyti, kad dar kartą pažemintume moteris?

PIRMININKAS. E.Vareikis. Prašom, kolega.

E.VAREIKIS. Labai ačiū. Kalbama dėl balsavimo motyvų. Prieš 15 minučių visiems Seimo nariams, kas turi internetą, išsiunčiau informaciją, kas yra Moters diena. Kas nespėjote paskaityti, paskaitysite vėliau. Šioje informacijoje yra minima, kad tai yra diena, kurią pasiūlė socialistai, o paskui socialdemokratai. Aš turiu motyvą pasiūlyti visoms nesocialistinėms partijoms, šiuo atveju kaip opozicijai, šios idėjos neparemti. Tai yra vienas motyvas.

Antras motyvas yra asmeninis. Aš esu žmogus, kuris moteris myli kasdien, o ne vieną pavasario dieną. Vienos dienos išskyrimas man sukelia didelį kompleksą. Aš siūlau moters dienomis skelbti visus metus – taip bus geriau ir moterims, ir vyrams. Argumentas numeris… Jeigu skaitėte, jeigu žinote, kas yra Moters diena, tai tradiciškai (paskaitykite tai, ką jums atsiunčiau internetu) Moters diena buvo minima paskutinį vasario mėnesio sekmadienį. Tai būtų galima padaryti be žalos valstybės biudžetui. Kas nori švęsti paskutinį vasario sekmadienį… tai kai kuriais atvejais sutaptų ir su vasario 23 diena, jeigu kas labai norite, ir visi būtumėte laimingi. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui ir labai gerai pamąstyti, ką mes vis dėlto švenčiame.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Poplavski. Atsiprašau, J.Jučas. Tik turiu pasakyti, kad mes nagrinėjame Atmintinų dienų įstatymą, o ne Šventinių dienų įstatymą. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jau išklausiau keleto prieš save kalbėjusių kolegų kalbas. Aš nesigilinu į šios dienos istoriją – taip pat myliu moteris kiekvieną dieną. Manau, kad ta atmintina diena, be jokios abejonės, kertasi su Lygių galimybių įstatymu. Kadangi aš esu didelis moterų gerbėjas, vis dėlto siūlau, nors tai ir kertasi su Lygių galimybių įstatymu, paremti šį projektą.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, per ilgai mus persekioja sovietmečio šmėklos ir baimė nesusitapatinti su praeitimi. Laikas būti laisviems nuo šito. Modernusis Vakarų pasaulis, daugelis šalių, švenčia. Man daug metų (ir šiemet) tenka nuvykti į Vokietiją, į Bavariją, į krikščioniškas organizacijas. Aš turiu minty taip pat ir (…), bendrauti, kalbėti moterų organizacijose būtent šia proga, jų renginiuose. Nemanau, kad ten yra socializmas arba kad jie elgiasi kaip nors neeuropietiškai.

Dėl lygių galimybių. Kas bent kiek prisimena ar dalyvavo rengiant tą įstatymą ir žino jo dvasią ir kodėl jis atsirado, žino dar ir tai, kad egzistuoja pozityvus diskriminavimas. Kad vyrams neatrodytų, kad moters diena kaip nors nepritampa prie lygių galimybių, ši sąvoka ir šis reiškinys, kaip pozityvus diskriminavimas, kuris šiek tiek išlygina sąlygas, yra taikytina ir, manau, dar ilgai bus aktuali nepervertinant tos dienos. Juo labiau kad ji netampa šventine, išeigine, laisva diena. Aš manau, kad mums neverta laužyti iečių. Jeigu yra Lietuvoje žmonių, jeigu Europoje, į kurią mes einame, yra žmonių, kurie pripažįsta tą dieną, tai ir mes elkimės panašiai. Yra beprasmiškas ginčas, juo labiau kad niekas nuo to nieko nepraranda, o kažkam nuo to bus geriau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega A.Poplavski. Prašom.

A.POPLAVSKI. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai kontroversiškas šis įstatymas. Aš, klausydamas gerbiamosios, labai gerbdamas poną R.Pavilionį (…), jo lūpomis, man atrodo, gal daugiau kalbėjo ponia M.Pavilionienė. Klausant iš tikrųjų įvairių nuomonių, aišku, kad tarp moterų irgi nėra vieningos nuomonės, nes dalis moterų kalbėjo už, dalis – prieš. Šio klausimo svarstymo pertrauka buvo padaryta per trumpa, kad aš galėčiau pasitarti su savo žmona, kaip ji reaguos. Bet aš manau, kad mes, vyrai, turėtume tinkamai reaguoti, ir prašau palaikyti mane. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis – B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji vyrai arba nešiojantys vyriškas kelnes! Tie, kurie domisi moterimis, turėtų balsuoti už, tie, kurie domisi ne moterimis, o, sakykime, vyrais, turėtų balsuoti prieš. Aš kviečiu pasielgti pagal sąžinę. Galų gale sužinosime, kokia mūsų Seimo pakraipa. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. Registracija!

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Prašom balsuoti. Paskui pasiaiškinsime. Dabar prašom balsuoti.

Už – 52, prieš – 12, 9 susilaikė. Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau truputį pasitikslinti. Anksčiau aš visą laiką žinojau, kad moterį Dievas sukūrė iš Adomo šonkaulio. E.Vareikis man išaiškino, kad moterį sukūrė socialistai. Kaip iš tikrųjų yra, kas galėtų man paaiškinti?

PIRMININKAS. Atsakys A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar jums trupučiuką ne gėda, kad buvote taip akis nuleidęs ir nesuteikėte man žodžio? Pirmas klausimas.

Antras klausimas. Pone posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš kaire ausimi neprigirdžiu.

A.VIDŽIŪNAS. Rimtasis dalykas, pone pirmininke. Aš dabar frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti ir pertraukos, mat Seimo statute yra 18 straipsnis, kuris liepia Seimo nariams vengti asmeninių, privačių ir visokių viešųjų konfliktų. A.Salamakinas, aukštosios komisijos pirmininkas, man nėra pateikęs rekomendacijų, kaip aš, asmeniškai susijęs su kovo 8-ąja, turėčiau elgtis. Todėl, pone posėdžio pirmininke… (Plojimai salėje) prašome skelbti perbalsavimą, pertrauką ir aš laukiu A.Salamakino komisijos išvadų.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tikrai smagu, kad mes ne bloga gaida, o gera nuotaika baigiame šią sesiją. Bet aš siūlau dabar taip. Gal pirma V.Einoris, o vėliau A.Gricius. Prašom. V.Einoris.

V.EINORIS. Mano gerbiamasis Vidžiūnai, kam jūs šitą dalyką darote? Jūs protingas žmogus, bet plėtojate tokią iš piršto išlaužtą demagogiją. Jums netinka, negražu eiti prieš moteris.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėl šventos ramybės prašom dar kartą balsuoti. Prašom balsuoti. Kartojame balsavimą, kad A.Vidžiūnas būtų ramus. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti.

54 – už, 11 – prieš, 7 susilaikė. Įstatymas vis tiek priimtas. Ačiū.

A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man asmeniškai tikrai dėl tos kovo 8-osios dzin. Aš nei balsavau, nei rengiuosi balsuoti. Kas nori, tegul švenčia. Aš gerbsiu tuos, kurie švenčia. Mano žmona sako – tu nešvęsk. Aš jos klausau – nešvęsiu. Tai ne toks svarbus reikalas. Mūsų ekonomikai įtakos neturės ir viskas gerai.

Aš pirmiausia noriu kreiptis į gerbiamąją kolegę Seimo narę B.Vėsaitę, kuri neteisėtai mane apkaltino lygių teisių pažeidimu. Dar vienas kolega iš šiuo metu neaiškios frakcijos (nei opozicinės, nei daugumos) apkaltino, kad aš kalbėjau prieš D.Kutraitę. Aš noriu aiškiai pasakyti, patikėkite manimi, aš neieškau populiarumo. Aš nesidomiu nei baltaplaukėmis, nei šunimis, kad pakliūčiau į spaudą. Aš kalbu dalykiškai. Mano giliu įsitikinimu, mūsų Seimas tokiame Konvente turi būti atstovaujamas kvalifikuotų žmonių. Tikrai, gerbiamasis Česlovai, jeigu reikia moterų, aš pritariu tai idėjai, bet dauguma jūs turite tiek daug visokių darbų. Paskirkite tą moterį. Aš už gerbiamąją B.Vėsaitę dviem rankomis balsuosiu. Už gerbiamąją K.Prunskienę tikrai dar labiau balsuosiu. Aš ne prieš moteris, bet kodėl tai turi būti daroma be žmonių specialistų, kurie gali atstovauti mūsų Seimui tikrai rimtame pokalbyje apie Europos ateitį? Ačiū.

PIRMININKAS. A.Sakalas, po to A.Matulevičius.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kiekvienam žmogui ateina laikas, kai ir vyrai, ir moterys tampa dzin. Man labai gaila, aš nuoširdžiai užjaučiu mano kolegą A.Gricių, kad tas laikas jam jau atėjo. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man atrodo, kad iš tikrųjų reikia baigti šią sesiją, nes visi pervargo, todėl iš karto matyti, kad ir darbotvarkė šiandien gana skysta, ir įstatymai “buksuoja”.

Antras dalykas. Man atrodo, į Konventą mums nėra ką deleguoti, nes mes dar iš tikrųjų nepasirengę ir nepriaugę. Tai rodo šiandien popietinis posėdis. Todėl aš siūlyčiau kuo greičiau baigti šią sesiją, truputį atšalti ir tada pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, nemenkinkime mūsų darbo. Vien dėl Teismų įstatymo vertėjo šaukti posėdį, o mes dar daugiau padarėme.

Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kiek aš žinau, po Vyriausybės valandos Seimo Seniūnų sueigoje turės būti diskutuojama dėl atstovų į Konventą. Aš vis dėlto matydamas tai, kaip vyko šios diskusijos, kreipčiausi į Seimą, kad formulė skiriant atstovus būtų išlaikyta dabar jau taip, kaip numatyta Statute. Statute numatyta, kad, siūlant į delegacijas ir komisijas atstovus, jie būtų siūlomi pagal Seimo daugumos ir Seimo mažumos principą. Daugumą sudaro tos frakcijos, kurios pasirašo deklaraciją. Taigi socialdemokratai, socialliberalai. Mažumą sudaro visos kitos frakcijos, įskaitant ir Mišrią Seimo narių grupę. Todėl mano siūlymas būtų, kad visos frakcijos, tiek Valstiečių, tiek Mišri Seimo narių grupė, tiek visos kitos frakcijos, sueitų ir iš tikrųjų išsirinktų du atstovus. Tai būtų logiška ir statutiškai teisinga.

PIRMININKAS. Dar kartą A.Gricius.

A.GRICIUS. Tikrai Seimo nariams gali susidaryti blogas įspūdis. Kaip pasakė gerbiamasis kolega A.Sakalas apie tą dzin mano adresu, tai aš noriu pasakyti, kad man moterys tikrai ne dzin, man Kovo 8-oji yra dzin. (Juokas, plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Man atrodo, šiandien ne tik priėmėme svarbius įstatymus ir nutarimus. Mes šiandien išsiaiškinome esminius, gyvybinius klausimus. Ačiū. Arba likiminius klausimus.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr.IXP-506 (svarstymas)

Mielieji kolegos, mums iki Vyriausybės valandos teliko 4 minutės. Tai mes išties galime pasidaryti mažą pertrauką. Minutę. Mes iš tikro galime padaryti vieną sprendimą, t.y. imtis 2-10 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai” projekto svarstymo. Gal tikrai mes galime tą klausimą išspręsti. Čia dėl savivaldybių teisių. Pranešėjas – V.Uspaskich. Prašom.

V.USPASKICH. Neturiu pasiėmęs dokumento, bet galiu taip pasakyti, atsimenu, kas buvo parašyta. Praeitą kartą Seimas jau vienbalsiai priėmė po pateikimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad išsiaiškintų, ar gali savivaldybė netvirtinti nesubalansuoto savivaldybės biudžeto. Tiek, jeigu trumpai. Paaiškinti? Tuojau paaiškinsiu. Todėl, kad Konstitucijos 120 straipsnyje parašyta: “Valstybė remia savivaldybes”, 121 straipsnis: “Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą” savarankiškai. Todėl aš manau, kad pagal Konstituciją priimtas įstatymas neteisingas, jis apriboja savivaldybių savarankiškumą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje norėjo kalbėti tik J.Razma. Prašom. Klausimai jau buvo praėjusį kartą. Ačiū, pranešėjau. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes neseksime neseniai pademonstruotu valdančiosios daugumos blogu pavyzdžiu, kai buvo nepalaikyta mūsų iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuosavybės grąžinimo įstatymo pataisų, ir palaikysime bet kokias iniciatyvas, jeigu daliai Seimo narių kyla abejonių, jog yra prieštaravimų tarp įstatymo ir Konstitucijos. Aš manau, pats geriausias būdas tokiems įtarimams išsklaidyti ir yra pasitikrinimas Konstituciniame Teisme. Na, aišku, mums taip pat įdomu pažiūrėti, kaip valdančioji dauguma gyvens, kai Biudžeto įstatymas tuo metu, kol jis bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, nustos veikti. Tai irgi įdomus eksperimentas, todėl mes jį mielai palaikysime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau niekas nenorėjo kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Ne. Minutę. Dar vienas Seimo narys. K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Labai atsiprašau, kad nespėjau užsiregistruoti. Man kyla abejonių dėl tokio nutarimo priėmimo teisingumo, nes jeigu po to bus sustabdytas įstatymas, tai čia mes pateksime į tokią aklavietę su savivaldybėmis dėl įstatymo veikimo, kol nebus Konstitucinio Teismo išvadų. Jeigu klausimas yra dėl Kėdainių savivaldybės ir iš ten iniciatyva kyla, tai kuo yra nusikaltę kiti miestai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimo “Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai” projektui po svarstymo. Prašom balsuoti, o po to tarsimės, ką darysime toliau.

Už – 31, prieš – 9, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.

Mielieji kolegos, dabar aš jums turiu pranešti, kad yra Seimo Pirmininko siūlymas šį klausimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Taigi ar yra prieštaraujančių? Prieš? Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mes prieštaraujame skubai, nes čia gali iškilti labai keistų dalykų. Mes sustabdome įstatymo veikimą nenusprendę, kaip toliau gyventi savivaldybėms ir kaip bus sprendžiami tie klausimai, kurie buvo suformuluoti šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu nėra sutarimo, tai nukelkime į neeilinę sesiją, ir po kelių savaičių viskas bus išspręsta. Prašom. Tinka?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima?

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, būtinai turime nukelti ir turime iš tikrųjų išanalizuoti situaciją, paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų, nes tai yra konstituciniai klausimai. Šiandien gali būti labai kebli savivaldybių situacija, nes, primenu, šiuo atveju biudžeto vykdymo sustabdymas reikštų visišką savivaldybių biudžetų suirutę.

PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, kadangi ministrai jau renkasi, aš siūlau galutinį sprendimą dėl siūlymo, ar nagrinėti, ar nenagrinėti ypatinga skuba, priimti po Vyriausybės valandos.

Vyriausybės valanda

O dabar, gerbiamieji, yra Vyriausybės valanda.

Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ministrai, mielieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pagal tradiciją ir bendrą tvarką turėtų klausti opozicinių frakcijų vadovai. Jų nė vieno nematau. Tada A.Vidžiūnas už vadovą. A.Vidžiūnas. Ruošiasi K.Rimšelis. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji ministrai, mano klausimas būtų buvęs ponui A.Valioniui, bet jis turbūt dirba kitus darbus. Todėl, pone Ministre Pirmininke, jūs, be abejo, esate geriausiai informuotas apie pakankamai, mūsų galva, sudėtingą dalyką. Daug jau šnekėta su jumis ir jūsų Vyriausybės nuomonė, ačiū Dievui, buvo pakankamai konstituciškai griežta, kad Piliečių nuosavybės įstatymo pataisos, leidžiančios atimti atkurtą nuosavybę, yra antikonstitucinės ir panašiai. Taip mano opozicija, taip mano Prezidentas ir jūsų nuomonė šimtu procentų buvo tokia. Aš norėjau klausti pono A.Valionio, bet, be abejo, ir jus pasiekė informacija: kokia demokratinio pasaulio reakcija į tokį mūsų Seimo sprendimą? Tai vienas klausimas, nes ir Amerikos, ir Europos politikai jau yra spėję pasakyti nuomonę dėl šių klausimų. Gal jūs ką daugiau žinote? Ir ar nežada Vyriausybė kokia nors forma grįžti prie šio įstatymo ir Konstitucijos santykio?

A.M.BRAZAUSKAS. Taip, žinot, aš neturėjau progos, gal jūs daugiau turit informacijos. Bet aš nesusidūriau su kokia nors neigiama nuomone arba kokia nors informacija, kuri išreikštų neigiamą nuomonę dėl šio dokumento. Aš nemanau, kad kokia nors frakcija ar partija, ar premjeras gali būti aukščiau už Konstitucinį Teismą ir kategoriškai reikšti savo nuomonę. Mes esame demokratinė normali konstitucinė valstybė, mes turime Konstitucinį Teismą, kiek man žinoma, didelė grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, telieka tiktai laukti jų sprendimo. Aš visiškai nelinkęs vėl iš naujo pradėti šią diskusiją. Juo labiau kad labai plačiai buvo diskutuota šiais klausimais ir buvo išryškintas visas spektras nuomonių, galų gale daugumos balsų šis įstatymas buvo priimtas. Man atrodo, kas mums belieka. Žinoma, kai vakar susitikau su opozicinių partijų vadovais, tai tas klausimas iškilo, ir aš lygiai tą patį pakartojau. Jeigu mes bendromis pastangomis galėtume šiek tiek inicijuoti, kad pagreitintume sprendimo priėmimą Konstituciniame Teisme, tai turbūt vienintelis, ką mes galime šiandien padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Rimšelis. Ruošiasi J.Karosas.

K.RIMŠELIS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministrą J.Kraujelį. Bus netradicinis klausimas, gal net ne pagal kompetenciją. Aš apie bulves norėčiau jūsų paklausti. Dėl jūsų muitų politikos, dėl to, kad bulvės brangsta, vyksta kažkokia imituojama apsauga nuo galimų ligų, kurios gali patekti iš užsienio, bulvės pjaustomos, žiūrima, ar yra kažkokio žiedinio puvinio, ar jos neapkirmijusios. O mes turime po 3 Lt pirkti sukirmijusias bulves ir su tuo pačiu žiediniu puviniu, kurį galime puikiausiai padovanoti užsieniui, bananai jau dabar pigesni pasidarė. Koks bus cepelinų likimas bus? Iš bananų darysime?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šiandien tas bulvių klausimas labai aktualus, bet aš norėčiau pateikti daugiau informacijos. Taip, mes kasmet suvartodavom maždaug, maistui turiu minty, po 460–470 tūkst. tonų. Šiais metais toks balansas, kad prikasta maždaug 1480, negalutiniais skaičiavimais, tūkstančių tonų, atsiprašau, 1 mln. 480 tūkst. tonų, bet, aišku, pašarams, kitiems dalykams. Lyg ir pagal bendrą balansą pakaktų, tačiau maistui tinkamų, aišku, trūksta. Mūsų skaičiavimais, apie 60 tūkst. tonų. Mūsų derlius praeitais metais buvo prastas, tačiau (čia turiu vienos Vokietijos agentūros duomenis) 2001 metais Europos Sąjungoje irgi prikasta bulvių beveik 25% mažiau. Pas mus irgi taip pat. Todėl šio kiekio, prognozuoja minėta agentūra, gali neužtekti net vidaus poreikiams ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Dabar apie eksporto galimybes. Aišku, įsivežti 60 tūkst. tonų iš Europos Sąjungos šalių nėra tokių jų didelių prognozuojama, bet būtų galima atrasti. Tačiau kitas dalykas. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba dėl karantino yra laikinai uždraudusi bulvių importą į Lietuvą iš Lenkijos, Jugoslavijos ir Vengrijos. Mes negalime daryti nuolaidų, nes yra žiedinis puvinys ir kita. Iš tikrųjų dabar derinama su Europos Sąjunga, yra viena iš derybinių pozicijų, kur mes prašom pereinamojo laikotarpio, nes iš tikrųjų užtikrinti šito puvinio likvidavimą pas mus sudėtinga dėl paprasčiausios priežasties – kiekvienas, turintis žemės, augina bulves. Jeigu bulvių auginimas būtų sukoncentruotas kaip Amerikoje, kad trys valstijos aprūpina visą Ameriką ir panašiai, mes problemos neturėtume. Tačiau čia mes prašome pereinamojo laikotarpio net iki 2011 metų. Tai yra viena iš priežasčių, kad mes jeigu ir turėtume ateityje tų bulvių pakankamai, ką ankstesniais metais turėdavome, eksportuodavome į Rytus, mes negalėsim, jeigu bus šita liga. Todėl kaltinti Augalų apsaugos tarnybą aš nedrįsčiau, kai yra tokia padėtis, kai gali įsivežti dar kokią papildomą naują ligą ar panašiai.

K.RIMŠELIS. Bet ar muitus sumažinsite, ministre?

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas klausia. Ruošiasi E.Šablinskas.

J.KAROSAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Tiesą sakant, nelabai žinau, kam skirti klausimą. Lyg ir sveikatos ministrui reikėtų, bet, matau, jo nėra, tai gal tada socialinių reikalų ministrei. Sena problema, ji gerai žinoma. Kurortų įstatymas tiesiogiai suaugęs su dabartine Lietuvos kurortų būkle. Mes Seime esame priėmę tam tikrą įstatymo korekciją dėl kurortų statuso. Bet tai mažai sprendžia problemą. Kas galėtų atsakyti, kokia padėtis šios seniai svarstomos, seniai keliamos idėjos – Kurortų įstatymo likimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš labai atsiprašau, iš tikrųjų nesu kompetentinga atsakyti dėl Kurortų įstatymo. Be abejo, aš manau, mes galime atsakyti tiesiog raštu, tas, kam priklausytų Vyriausybėje. Iš tikrųjų sutinku, jeigu mes kalbėsim apie Druskininkus, tai padėtis Druskininkuose yra labai sudėtinga. Tiek, kiek leidžia mūsų ministerijos kompetencija, mes stengiamės šią padėtį švelninti, ir jūs tai puikiai žinot. Penktadienį atidarytas “Dobilo” cechas, kur sukurtos 54 darbo vietos iš mūsų Vyriausybės finansuojamų vietinio užimtumo iniciatyvų programos. Pernai buvo pirmas bandymas ir labai geras žingsnis įsteigti, padėti įsteigti verslui darbo vietas ten, kur yra didelis nedarbas, kur yra kaimiškos vietovės, kur iš tikrųjų kitaip neatsirastų darbo vietų. Mes tą iniciatyvą, žinoma, plėtosim ir toliau. Kadangi finansavimas tam numatytas ir šiais metais, siūlom ir Druskininkų miestui, ir kitiems regionams, kur iš tikrųjų yra didelis bedarbių skaičius, tiesiog verslo žmonėms rodyti iniciatyvą, teikti tokius projektus.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš truputį…

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. … kaip tiktai mes Vyriausybėje šią savaitę priėmėme tokį nutarimą dėl įstatymo pataisų dėl vietinių rinkliavų. Vienas iš elementų yra būtent kurortams, taip pat ir savivaldybėms galimybė užsidirbti dėl kurortinių zonų infrastruktūros panaudojimo. Mes būtume dėkingi, jeigu jūs palaikytumėt šias pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Šablinskas klausia. Ruošiasi D.Velička.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, turėčiau tokį prašymą. Kaip žinote, savivalda lieka savivalda, valstybės valdymas yra lyg ir atskirai, bet jūs dažnai susitinkate su gerbiamuoju meru A.Zuoku. Norėčiau, kad jūs vis dėlto paprašytumėte jo. Vilnius yra sostinė ir jo švara kaip tik yra veidas, jis – pagrindinis miestas, į kurį žvalgosi ir užsieniečiai. Paskutiniu metu, kaip pastebėjote, sniegas tapo tiesiog baisus, arba juodas, juodas ir pats Vilnius, o motyvus, kad nėra pinigų arba taupoma, tai, manau, galima rašyti su kabutėmis. Iš tikrųjų jūs galėtumėt paveikti, nes ir miesto tarybos nariai negali susitarti ir susikalbėti su gerbiamuoju meru. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, jeigu tarybos nariai negali susikalbėti, tai man turbūt nė kiek ne lengviau susikalbėti. Iš tikrųjų man tenka susitikti įvairiais klausimais, ypač ruošiantis kitų metų Lietuvos jubiliejui (…), bet dėl miesto estetinių ir kitų reikalų, sniego valymo ir panašiai dar nepasiekėme tokio lygio. Aš manau, kad įvairiais būdais galima paveikti. Galbūt per partijų tarybos narius, kurių yra ir vienoje, ir kitoje partijoje, galima paveikti. Žinoma, aš su didžiausiu malonumu matydamas tą patį, ką ir jūs, perduosiu ponui A.Zuokui štai šį susirūpinimą, kuris iš tikrųjų yra teisingai išdėstytas. Čia, kaip jūs matote, ir gamta yra prieš mus, nes daug sniego, ir dabar nešvaraus sniego, kurį reikėtų išvežti, pašalinti iš pagrindinių gatvių. Be abejo, su jums galima sutikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Velička. Ruošiasi A.Rimas.

D.VELIČKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji ministrai, norėčiau perskaityti Baltijos rezoliuciją, kuri buvo priimta Taline praeitų metų gruodžio 15 dieną dėl jūrų turizmo plėtros Baltijos valstybėse. Jums rezoliucija galbūt žinoma, bet jeigu pamiršote, galiu jums priminti. Baltijos Asamblėja kviečia Baltijos Ministrų Tarybą atkreipti dėmesį į jūrų turizmą reguliuojančios plėtros programas ir pradėti diskusiją dėl jūrų turizmo bendros strategijos parėmimo.

Taip pat yra atkreiptas dėmesys į mažųjų uostų tinklo plėtrą, į tarptautinių finansavimo šaltinių panaudojimą pagal galimybes. Prašom pasakyti, ar ministrų kabinetas rengia kokias nors priemones šiems klausimams spręsti? Čia yra pajungta ir kultūros, ir gamtos apsaugos, ir ekonomikos sritys. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, specialios programos dėl jūrų turizmo dar nesvarstėme, bet labai stengiamasi, kad artimiausiu metu, vyliausi, kad šių metų birželio mėnesį bus baigta statyti prieplauka kruiziniams laivams, tai yra jūrų turizmo pagrindas. Deja, kai kurios techninės priežastys ir būtinybė priimti karinius didelius laivus reikalauja kur kas didesnių investicijų, bet, šiaip ar taip, mes kontroliuojame, kad ši prieplauka, ta kruizinė krantinė būtų padaryta pačiu artimiausiu laiku.

Dėl mažųjų laivų, jachtų, lygiagrečiai su šio projekto realizavimu, šalia Klaipėdos, prie Danės, yra numatomas jachtų klubas miesto centre. Toks projektas yra rengiamas. Manau, jis bus įvykdytas. Aš tiesiogiai kontaktuoju su Neringos miesto meru ponu S.Mikeliu, manydamas, kad būtinai ir Juodkrantėje, ir Nidoje būtų turistinės prieplaukos, turistiniai uosteliai, kur jūrinės jachtos, kurių dabar vis daugėja, atplaukia į Klaipėdą ir į Kuršių marias, galėtų sulaukti reikiamos pagalbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Rimas. Ruošiasi A.Klišonis. Prašom.

A.RIMAS. Aš personaliai nenurodau, kuris Vyriausybės narys galėtų atsakyti, jūs patys pasirinksite. Mano klausimo esmė būtų tokia. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr.607 žalos atlyginimas už pakenkimą sveikatai, dirbant buvusiuose kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, mokamas iš savivaldybės vietos biudžeto lėšų. O tuo tarpu už pakenkimą sveikatai, dirbant buvusiose valstybės įmonėse, fabrikuose, gamyklose iki jų privatizacijos arba likvidavimo, šią prievolę vykdo valstybė. Ar nebūtų galima suvienodinti ir mokėti žalos atlyginimą abiem atvejais tik iš valstybės biudžeto lėšų, neužkraunant naštos savivaldybei?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Be abejo, būtų galima. Ačiū, kad iškėlėte tą mintį. Iš tiesų 1992 metai buvo tie metai, kai reikėjo ieškoti būdų, kaip spręsti susidariusią problemą. Aš atsimenu, kaip mes tada ieškojome bendrų būdų, kad nenukentėtų tie žmonės, kai kolūkiai, tarybiniai ūkiai, bendrovės žlugo. Ten žmonės daugiausia sirgo vibracinėm ligom. Likvidavus tas bendroves, kas nors turėjo perimti žalos atlyginimo mokėjimą. Tokia prievolė buvo aptarta ir perduota savivaldybėms.

Nuo šių metų dalį žalos atlyginimo, kuris buvo mokamas iš savivaldybių biudžeto, perėmė mokėti “Sodra” iš valstybės biudžeto, ir tam yra numatyta 16 mln. litų. Mūsų ministerija yra parengusi tokius projektus, ir mąstome apie tai, kad svarstant kitų metų biudžetą, gal būtų galima iki galo perimti ir tą žalos atlyginimą, kuris dar liko mokėti savivaldybėms. Manau, galbūt mums tą kompromisą pavyks surasti. Juo labiau jeigu mes žiūrėsime patogumų tų nukentėjusių žmonių, būtų patogiausia, kad tą funkciją vykdytų “Sodros” teritoriniai skyriai, nes žmonės jau gauna dviem atvejais iš “Sodros” žalos atlyginimą, per “Sodros” teritorinius skyrius, tai, manau, būtų gerai, kad ir ta funkcija pereitų. Manau, tai galėtų būti svarstymo objektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Klišonis. Ruošiasi Z.Mačernius.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą vidaus reikalų ministrui ponui J.Bernatoniui. Visur deklaruojama, ir vyriausieji valstybės vadovai deklaruoja, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, kad jos yra dėkinga geografinė padėtis ir kad tą reikia išnaudoti. Viena iš pagrindinių arterijų, kuria plūsta kroviniai, tai yra automagistralė Klaipėda-Vilnius. Kaip žinome, paskutiniu metu, ir ne tik paskutiniu metu, ten dingsta daug krovinių, kurie turi didelę vertę. Norėčiau jūsų, gerbiamasis ministre, paklausti, kokių priemonių imamasi ir kada jų bus imamasi? Arba kitaip klausimą suformuluočiau: ką autostradoje reikia dar pavogti, kad vidaus reikalų sistema pradėtų dirbti? Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju kolegai už gerą ir įdomų klausimą. Aš nemanyčiau, kad vidaus reikalų sistema nedirba, ir nenorėčiau, kad jūs pagal vieną ar kitą atvejį vertintumėte apskritai situaciją mūsų sistemoje. Vakar kaip tik Policijos departamente buvo aptarti praeitų metų veiklos rezultatai ir perspektyvos, išanalizuotos įvairios problemos. Iš tiesų praeitais metais kai kurių rūšių nusikaltimų padaugėjo, bet bendras nusikaltimų rodiklis, statistika gerėja, sumažėjo 3,8%. Mes jau netoli 1999 metų lygio. Pats didžiausias nusikalstamumo augimas buvo 2000 metais. Jeigu tokios tendencijos išliks, suprantama, kad tuomet visuomenės ir Seimo narių požiūris į situaciją mūsų valstybėje bus kitoks.

Be to, norėčiau jus informuoti, kad palyginus, tarkime, su Estija, kuri mus lenkia visose srityse, nusikalstamumas pas mus yra 1,5 karto mažesnis. Aš suprantu, kad mes labai nerimaujame dėl tokio kiekvieno atvejo, kuris įvyko. Kiekvienu konkrečiu atveju yra aiškinamasi, kas atliko tą nusikaltimą. Be to, buvo imtasi kai kurių priemonių ir po ankstesnių krovininių automobilių dingimo. Deja, nėra taip lengva įveikti tą nusikalstamumą, kuris augo daugelį metų. Norėčiau jums pasakyti, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. Kiekvienu atveju reikia konkrečiai ištirti ir nubausti nusikaltusius, bet nedaryti iš to kokių nors politinių išvadų. Suprantama, pagrindinės magistralės, jūs matote, pakankamai daug patruliuojamos, net yra tam tikras Seimo narių nepasitenkinimas, kad per dažnai stabdo viršijus greitį. Tačiau aš sakyčiau, kad reikės tai dar sustiprinti, kaip tik pagrindinių magistralių apsaugos stiprinimo kryptimi ir bus toliau einama.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z.Mačernius. Ruošiasi I.Degutienė, arba, jeigu jos nėra, R.Juknevičienė.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš adresuočiau savo klausimą Vyriausybės vadovui gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Klausimas toks. Mes turbūt žinome, kaip sunkiai patvirtinome šių metų biudžetą. Deja, juo liko nepatenkinti ir Kaimo reikalų komiteto žmonės. Tačiau mes patikėjome jūsų, finansų ministrės ir žemės ūkio ministro, dalyvavusių mūsų komitete… patikėjome, kad pinigų nėra. Ir žiniasklaidoje, ir kalbėdamasi su valstiečių bei kaimo žmonių atstovais naujoji Valstiečių partijos pirmininkė K.Prunskienė nuolat kartoja, kad pinigų yra. Vyriausybės vadovo kompetencijai liko 2 mlrd. litų nepaskirstytų pinigų, todėl aš prašau vis dėlto paaiškinti, kur tie pinigai ir kodėl jie nepaskirstyti, kad galėtume šiandien žinoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kieno kišenėje pinigai, premjere?

A.M.Brazauskas. Šiek tiek tenka nusistebėti, kad habilituota mokslų daktarė, kurios, deja, čia nėra (aš atsakyčiau jai tiesiai), kelia tokį klausimą. Valstybė negali gyventi be rezervo. Valstybė negali gyventi be garantinių fondų. Šis fondas iš esmės formuojamas tik iš privatizavimo lėšų. Metų pradžioje mes turėjome 1 mlrd. 80 mln. litų. Metų pabaigoje planuojame apie 1 mlrd. 800 mln. litų. Tai visas mūsų turtas, jeigu sėkmingai privatizuosime tai, ką esame numatę šiais metais. Dabar aš norėčiau priminti…

Žinoma, pravalgyti galima viską, kaip mes sėkmingai darėme iki šiol, bet aš nemanau, kad šią praktiką reikia tęsti. Valstybė turi turėti rezervą, valstybė turi turėti garantinius fondus, kad tam tikrais atvejais juos galėtų panaudoti, o kam panaudoti – tai labai plati sritis. Pirmas dalykas, mes manome, ir aš manau, kad greitai Seime bus priimtas sprendimas dėl pensijų reformos, kuri reikalaus daugiau ar mažiau, bet milijardinių sumų. Tai priklausys nuo to, koks variantas bus priimtas Seime.

Antras dalykas. 1 mlrd. 100 mln. litų yra pažadėti valstybės įstatymų forma už prarastą nekilnojamąjį turtą, žemę. Štai man ministrė sako, kad pusantro… Mes turime pažadėję 2 mlrd. 200 mln. litų prarastiems indėliams kompensuoti. Matote, 1 mlrd. litų ir tai, ką aš suskaičiavau, – 5 mlrd. litų. Man atrodo, kiekvienas ekonomistas, finansininkas supranta, kad valstybė negali visą laiką gyventi tuščiomis kišenėmis ir negalvoti bent apie pačią artimiausią ateitį. Mes galvojame ir, žinoma, niekada nepasiūlysime, kad vėl iššvaistytume paskutiniuosius pinigus ir liktume be nieko. To mes niekada nesiūlysime. Ministrė papildys.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, ministre.

D.Grybauskaitė. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad privatizavimo lėšų panaudojimą reglamentuoja esami įstatymai. 2/3 jų eina į rezervinį fondą ir 1/3 eina investicinei programai. Jūs neseniai patvirtinote rezervinio fondo išlaidų kryptis. Pirmiausia tai yra ekstremalios ekonominės situacijos, skolinių įsipareigojimų vykdymas, santaupų atkūrimas ir pensijų reforma. Tai kryptys, numatytos įstatyme. Kaip ir gerbiamasis premjeras minėjo, milijardas lietuviškai skamba gerai. Iš tiesų tai yra 250 mln. litų. Aš nenoriu net komentuoti, bet galiu tik pasakyti, kad tai yra 2–3 dienų šoko amortizacijos reikalas, jeigu išorinė situacija būtų katastrofiškai grėsminga. Jokia šalis negali sau leisti neturėti nieko tokiam atvejui. Tuo labiau puikiai žinote, kad buvo rugsėjo 11 d., kad 1999 m. šalyje buvo ikikrizinė finansų situacija, todėl neatsakingai elgtis ši Vyriausybė tikrai negali ir sau neleis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegei R.Juknevičienei, aš tiesiog norėčiau priminti Seimo valdybos nariams, kad 17.00 val., tai yra po Vyriausybės valandos, Seimo valdybos posėdis greta, 209 salėje. Po to, po 5–7 minučių, toje pačioje salėje, tai yra 17.05 val., Seniūnų sueiga dėl tų klausimų, dėl kurių ginčijomės. Posėdžio tęsinys maždaug 17.30 valandą.

Dabar klausia R.Juknevičienė. Ruošiasi J.Budrevičius.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalo ministro pono J.Bernatonio. Mano klausimas bus dėl pasienio reikalų. Pastarosiomis dienomis vyko labai svarbūs susitikimai, susitiko Lietuvos-Lenkijos pasienio tarnybų vadovai. Iš tikrųjų ir dabar, ir ateityje pasienio tarnybų darbas yra ir bus labai svarbus. Jį reikia tikrai labai stiprinti. Kiek man teko susidurti, pasieniečiai be galo laukia kažkur gilokai įstrigusių statuto patvirtinimo reikalų. Gal jūs galėtumėte bent jau preliminariai pasakyti, kada būtų galima laukti, kad bus įgyvendinamas šis dalykas?

Antras klausimas iš tos pačios serijos. Girdime, kad Lietuvos-Lenkijos pasienyje neliks (ačiū Dievui, pagaliau) sovietinių laikų tvoros, turinčios signalizacijos sistemą. Tačiau, man atrodo, būtų didelė klaida, jeigu jos visai neliktų, jeigu mes sunaikintume tą tikrai šiurpų, bet ir įspūdingą okupacijos laikų reliktą ir istorine, ir turbūt turistine prasme. Man pačiai neseniai teko apsilankyti Lazdijuose ir pirmą kartą gyvenime pamatyti. Aš suprantu, kad turbūt visiems ją pamatyti būtų labai svarbu ir įdomu. Ar žadate palikti bent dalį jos, kad būtų tam tikras istorinis genocido ir turizmo paminklas?

J.BERNATONIS. Dėkui. Pasiūlymas išties įdomus, gal tik su genocidu mažai turi ryšio, bet aš manyčiau, kad iš tiesų būtų gerai palikti bent dalį tos sienos, kuri yra buvusi, kad ateity žmonės pamatytų, kaip mes tuomet gyvenome. Jeigu apskritai kalbėtume apie pasienį, išties ši Vyriausybė deda daug pastangų, kad būtų supaprastintas ir sienų pralaidumas bei tikrinimas, kad būtų patogiau važiuoti. Mes labai tikimės, kad po lenkų valstybės sienos apsaugos tarnybų vadovų susitikimo… aš tikiuosi, kad po mūsų susitikimo kito mėnesio pradžioje su Lenkijos vidaus reikalų ministru pavyks pasiekti, kad ir čia būtų supaprastinta tvarka. Taip pat rengiami tam tikri dokumentai ir dėl mūsų darbo prie sienos su Latvija, kad ta tvarka būtų supaprastinta. Mes manome, kad tai labai svarbūs žingsniai. Dabar orientuojamės į tai, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas išorinėms sienoms, o būsimas vidaus sienas galėtume jau iš anksto padaryti lengviau pereinamas.

Jeigu kalbėtume apie pasieniečių darbo sąlygas, apie statutą, aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų padėtis nėra tokia paprasta, bet aš nemanyčiau, kad ji būtų labai bloga, jeigu lygintume su kitomis mūsų sistemos tarnybomis – su policija, su priešgaisrine apsauga ir pan. Dabar yra rengiamas bendras Vidaus reikalų ministerijos statutas, kuris bus pateiktas Seimui svarstyti, kai bus priimtas naujasis Valstybės tarnybos įstatymas, nes, kaip žinote, naujajame Valstybės tarnybos įstatymo projekte yra nustatyta, kad būtent įstatymu patvirtinti statutai reguliuos tų tarnybų veiklą. Mes manome, kad turėtų būti bendras visos vidaus reikalų sistemos pareigūnų statutas. Viena vertus, tai galbūt ir sudėtingiau parengti, tačiau būtų vienodas šios sistemos darbas, suprantama, atsižvelgiant į tam tikrą specifiką. Taigi ir pasieniečiams, ir jums, aš tikiuosi, teks dar pusmetį palaukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Budrevičius. Ruošiasi A.Medalinskas.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau kreiptis į užsienio reikalų ministrą, bet jo nėra. Gal galėtų atsakyti finansų ministrė? Mano klausimas susijęs su nekilnojamojo turto atkūrimo forma, kurią čia pateikė Seimas, ir kilo tam tikras nepasitenkinimas. Jūs žinote, kad Prancūzijoje yra mūsų ambasados nuosavybei priklausantis pastatas. Prancūzijos Prezidentas mums pasiūlė negrąžinti to pastato, o mokėti pinigais. Nei Prezidentas V.Adamkus nesureagavo, nei mūsų opozicija, visi lyg ir patenkinti. Kaip vertina tokios formos pasiūlymą Vyriausybė, kaip čia minėjo, pasaulio demokratinė visuomenė, ar tai yra Europos priimta tradicija, ar norma? Ir kitas klausimas, ar tie pinigai jau sumokėti, ar tik žadama kada nors sumokėti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Mes turėjome du panašius precedentus. Tai buvo ikikarinės Lietuvos aukso rezervų klausimas ir mūsų ambasadų pastatai. Dėl aukso rezervo, okupaciniu laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota, kai kurios šalys, nenoriu minėti kurios, tiesiog jų Vyriausybės nusprendė atiduoti Lietuvos aukso rezervus bei nekilnojamojo turto nuosavybę arba greičiausiai tai buvo iš karto atiduota Tarybų Sąjungai, arba tuo metu tai okupacinei vyriausybei. Praeito dešimtmečio pradžioje mes pradėjome derybas su Užsienio reikalų ministerija dėl aukso rezervo statuso, jo grąžinimo… ir dėl to, kaip tuo metu Vakarų Europos Vyriausybės reaguos, koks bus jų sprendimas ir t.t. Aukso klausimą mums pasisekė išspręsti per 1991–1992 metus. Visos šalys mums tą auksą kompensavo, bet jos nereikalavo iš Rusijos jo grąžinti. Jos tiesiog kompensavo ištaisydamos savo klaidą. Tai lygiai tas pat ir su pastatu. Pastatas yra atiduotas konkrečiai Prancūzijai, dabar Rusijos Federacijos konsulato įstaigai, ir fiziškai jo iš ten atsiimti neišeina, nes juridiškai viskas buvo sutvarkyta labai tvarkingai. Taigi Prancūzijos Vyriausybė po ilgų derybų rado vienintelę išeitį – kompensuoti Lietuvai tam tikrą sumą, jeigu aš neklystu, atrodo, 25 mln. frankų. Ta pinigų suma, nematau viceministro, nenorėčiau tiksliai sakyti, bet žinau, kad vyksta derybos.

A.M.BRAZAUSKAS. Dalis, dalis.

D.GRYBAUSKAITĖ. O, teisingai, dviem dalimis. Viena dalis yra dabar, antra bus turbūt po metų, bet jau vyksta derybos su konkrečiomis komercinėmis struktūromis dėl pastato paieškos. Taigi bus, matyt, vykdoma arba išperkamąja nuoma, arba kokiu kitu būdu, dar galutinai nenuspręsta. Lietuvos ambasada tuo užsiima. Iš tikrųjų dviem dalimis bus atiduodama.

A.M.BRAZAUSKAS. Tik turėsime iš tų pinigų užmokėti už nuomą per visus 10 metų tos skurdžios ambasados, kurią mes turėjome.

D.GRYBAUSKAITĖ. Nes tai kompensacija. Mes ją turėjome atseit nemokamai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Medalinskas. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.MEDALINSKAS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų mes galime visi tik apgailestauti, kad tokiomis interpretacijomis apaugo mūsų Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas į Maskvą ir susitikimas “Gazprom”. Aš tikiuosi, kad bus išaiškintos visos detalės ir skirtumai bei panašumai, lyginant su ministro E.Maldeikio vizitu į Maskvą. Bet klausimas, kuris buvo nagrinėtas, yra tikrai svarbus. Tai yra dujotiekio, “Gazprom” dujotiekio tiesimas per Lietuvą, ar tiesimo perspektyva per Lietuvą. Vėl galima tik apgailestauti, kad Užsienio reikalų ministerija taip vėlai susigriebė kalbėti tokiu klausimu, nes iš tikrųjų ta tema nėra nauja. Bet vis dėlto, pažiūrėjus į medžiagą, kurią ministras A.Valionis atvežė iš Maskvos, po susitikimo su “Lietuvos dujų” vadovais, sakykite, ar tikrai yra galimybė, jog ši dujų atšaka gali aplenkti Lietuvą, ir ką jūs, kaip Ministras Pirmininkas, rengiatės daryti, kad to iš tikrųjų neatsitiktų? Nes mes prarastume pakankamai nemažai pinigų, tranzitinių pinigų, ir kitų dalykų. To reikėtų, aišku, vengti. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Iš tikrųjų yra, kiek suskaičiavau, keturiolika trasos variantų. Iš (…), toks yra taškas tarp Peterburgo ir Maskvos, iš kur ir dabar mes gauname dujas, ir tiesti naują dujotiekį į Vakarų Europą iki 25–30 mlrd. pajėgumo… Labai galingas. Mes Lietuvoje šiandien sunaudojame apie 3 mlrd. dujų. Viskas priklausys, aš beveik neabejoju, nuo to, kaip sėkmingai mums pasiseks privatizuoti mūsų dujų ūkį. Kai kurių partijų tendencijos, kad mes būtinai turime ignoruoti Rusijos pusę, Rusijos organizacijas, dujų tiekėjus, aš manau, jos šiandien yra labai žalingos Lietuvai. Vyriausybės supratimu, privatizavimas turi būti paritetiniais pagrindais, tiek investitoriui, tiek dujų tiekėjui turi būti suteiktos maždaug vienodos teisės, ir mes, sakyčiau, taip ir vykdome šią visą dujų ūkio privatizavimo politiką, kuri taip vyksta iki šiol. Tačiau derybos, arba konkursas dujų tiekėjui, gali prasidėti tik šių metų viduryje, kai baigsis pirmoji dalis. Toks yra mūsų patvirtintas kalendorinis darbų planas ir mes taip elgsimės. Be abejo, priklausys ir nuo šito, ir priklausys apskritai nuo mūsų santykių su Rusija, nes tam tikras blogas įdirbis, kuris pastaraisiais metais buvo padarytas, labai trukdo šiuos santykius atkurti. Kaip jūs matote, kai ministras, kuris yra darbinės grupės vadovas iš Lietuvos pusės, nueina pas žinybos vadovą, tai sukelia visiškai nesuprantamą reakciją Lietuvoje, labai blogai tas atrodo. Labai blogai atrodo. Tai yra partneris, rimtas partneris, iš kurio mes šiandien gauname dujas, apie 90% dujų mes gauname iš šio partnerio, aprūpina, neturime jokio vargo, ir man atrodo, kad ir parlamentas, ir visos frakcijos turėtų šią svarbą suprasti, ir paties privatizavimo, ir šio dujotiekio tiesimo svarbą. Taip. Šimtas kilometrų – 10 tūkst. kubinių metrų yra pusė lito mums į kišenę be niekur nieko. Skaičiavome, kad 40 mln. litų, atsiprašau, dolerių, ne litų, mes galėtume gauti. Tai mums grynas pelnas, tai yra maždaug tiek pajamų, kiek šiandien visas dujų ūkis gauna per visą savo veiklą, visas veiklos sritis. Tai aktualus klausimas. Mes su “Gazprom” vadovais bendraujame, kalbamės, įrodinėjame, tai nėra pamiršta. Ir ateityje kuo labiau artės sprendimas dėl dujų ūkio privatizavimo dujų tiekėjui, tuo intensyviau mums reikės spręsti šį klausimą. Šansų yra. Be abejo, variantas, kad eis Baltijos jūros dugnu, yra labiau fantastinis, nes jis keletą kartų brangesnis negu sausuma. Juo labiau kad ta trasa, kuri yra pati realiausia, sutampa su tomis trasomis, kurios šiandien eina per Lietuvą iki Kaliningrado, pro Šakius ir taip toliau. Tik naudojantis šia trasa galima daug pigiau nutiesti dar vieną vamzdį daug didesniu pajėgumu negu dabar yra – 500 milimetrų. Tai štai toks būtų atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Sabatauskas. Ruošiasi D.Barakauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kodėl mūsų pakrantės apsaugos kateriai plūduriuoja šalia Būtingės terminalo plūduro ir jį saugo ištisomis paromis, tuo degindami mūsų biudžeto pinigus, ir ne šimtais litų, o tūkstančiais litų per vieną parą? Aš dar suprasčiau, kad dienos metu, kai kaimyninės valstybės tam tikros srities aktyvistai nori padaryti šou per žiniasklaidą dėl aplinkosaugos klausimų. Ar tai yra ministerijos pozicija, mūsų valstybės pozicija? Juk yra tam tikra firma, kuri prižiūri tą plūdurą. Juo labiau kad ne mūsų valstybės. Jeigu jūs šiandien nepasirengęs atsakyti, aš galiu palaukti jūsų atsakymo kitu laiku. Ačiū.

J.BERNATONIS. Iš tiesų klausimas labai konkretus, bet aš noriu pasakyti, kad mūsų valstybės sienos apsaugos tarnybos kateriai ne kokias nors firmas aptarnauja, o saugo valstybės sieną. Kaip žinote, ji toje vietoje tęsiasi jūra. Jeigu turite konkrečių faktų, kad ten per daug katerių (nors aš manau, kad to negalėtų būti, nes jų mes labai nedaug turime), kad per dažnai atplaukia į tą pusę, tai aš prašyčiau, kad pateiktumėt tuos duomenis man, aiškinsimės, kodėl toje pusėje daugiau katerių negu, sakykim, kitoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D.Barakauskas. Ruošiasi O.Babonienė.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Vyriausybės programoje yra labai protinga, patraukli deklaracija, kad Vyriausybė vadovus specialistus vertins pagal jų kompetenciją ir darbo rezultatus, o ne pagal politines simpatijas arba antipatijas. Kaip paaiškintumėte “Klaipėdos naftos” vadovo D.Kaubrio pakeitimą, taip pat ketinimą pakeisti “Lietuvos energijos” vadovą D.Mikalajūną, nors šių įmonių 2001 metų finansiniai rodikliai yra tikrai geri? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinote, čia jau labai sudėtingi klausimai ir aš nenorėčiau atsakyti vien į tuos gandus, kurie sklando, nes sprendimas dėl D.Kaubrio yra priimtas dėl tam tikrų priežasčių. Visų pirma ši įmonė turi dirbti geriau, mūsų jų darbas netenkina. Antras dalykas, ten nesibaigia parengiamieji šios įmonės privatizavimo darbai, nes ten yra visiška netvarka su akcijomis, viena valstybinė įmonė turi akcijų paketą kitoje valstybinėje įmonėje. Tai šią netvarką reikia likviduoti. Jinai iki šiol dar vis tęsiasi, nors mes ėmėmės priemonių, kad to nebūtų. Tikiuosi, kad per porą trejetą mėnesių bus išspręstas šios akcinės bendrovės parengimo privatizuoti klausimas. Tai sukelia, žinoma, tam tikrus veiksmus ir dėl pačių vadovų.

Dabar dėl kito objekto, dėl energetikos. Vyksta restruktūrizacija, “Lietuvos energijos” tos dalies funkcijos gerokai keičiasi. Mes matom ir tam tikrą pažangą, mes matom ir tam tikrą tokių veiksmų, neapgalvotų veiksmų, visą seriją, nors to neturėtų būti tų veiksmų. Tik veiksmai susiję su eksportu, su sutartimis dėl eksporto ir su daugeliu kitų dalykų. Bet šiandien čia dabar yra visiškai nediskutuotinas tas klausimas. Jeigu priims sprendimą akcininkų susirinkimas, taip ir bus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O.Babonienė. Ruošiasi V.Matuzas.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui dėl tautinių mažumų Lietuvoje. Girdėme pareiškimą Seime dėl lenkų, skaitome spaudoje: vadovėliai, finansavimas. Kyla daug klausimų – kodėl? Nesmagu, nemalonu, bet ne viskas yra taip, kaip teigiama. Ką daro Švietimo ir mokslo ministerija atsakydama į tai?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Na, aš tik šiandien, būdamas rytiniame posėdyje, mačiau šį pareiškimą ir skaičiau jo tekstą. Tačiau, man regis, Seimo nariai galbūt nematė visų nuostatų. Šiaip tai yra nuostatos, jos nėra joks kitas dokumentas, o ministerijos kolegijos patvirtintas dokumentas, kuris vadinasi “Tautinių mažumų švietimo nuostatos”. Jas beveik visus metus rengė darbo grupė, į kurią, be mokslininkų, įėjo Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, lenkiškos Jono Pauliaus II vidurinės mokyklos direktorius, įėjo Kačalovo vidurinės mokyklos direktorė, S.Vitun, Tautinių mažumų išeivijos departamento atstovas, Trakų rajono, Vilniaus rajono savivaldybių atstovai. Tas klausimas buvo gana gerai išdiskutuotas, buvo pateiktas kolegijai, į kurią irgi buvo pakviesta atvirai pakalbėti, tarkim, ir gerbiamasis (…) dalyvavo, ir kiti. Toje diskusijoje nebuvo ypatingų pastabų, todėl buvo priimtos tos nuostatos. Jos būtent ir užtikrina tai, ką ir turėtų užtikrinti valstybė – visoms tautinėms bendrijoms geras galimybes išmokti gimtąją kalbą, mokytis gimtąja kalba, puoselėti savo kultūrą, integruotis (tai yra labai svarbu) į mūsų visuomenę. Vaikai, kurie baigė šias mokyklas, turi turėti galimybę mokytis lietuviškose mūsų valstybės aukštosiose mokyklose.

Na, man regis, nuostatos yra labai europietiškos. Jos buvo suderintos ir su tarptautinėmis sutartimis. Tą patvirtino Tautinimų mažumų išeivijos departamentas. Ir po to dar mes trupučiuką svarstėm, buvo čia ir Seimo noras dar kai ką pakoreguoti ir dėl vadovėlių, ir dėl kitų dalykų. Bet jeigu yra noro, tai šis dokumentas, t.y. rekomendacinio pobūdžio nuostatos, dar nebaigtas. Mes sutarėm, kaip pasiūlė kai kurie Seimo nariai, gerbiamasis V.Popovas, gerbiamasis R.Pavilionis, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete kartu su Žmogaus teisių komitetu dar galim pasvarstyti, pasikvietę tuos žmones, kurie nori, kurie suinteresuoti. Visada galim pasvarstyti, patobulinti šį dokumentą. Bet, man regis, jame nėra nieko tokio, kas pažeistų tas teises. Taigi aš tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Matuzas. Ruošiasi G.Mikolaitis.

V.MATUZAS. Ačiū. Aš norėjau išsiaiškinti tokį dalyką. Šiandien po svarstymo buvo pritarta dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tame straipsnyje kalbama apie tai, kad jeigu savivaldybių tarybos nepatvirtina per du mėnesius savo biudžeto, tada taikomos sankcijos, jos negauna lėšų iš iždo. Aš pamačiau, kad po šio balsavimo atsirado kai kurių Seimo narių kalbose daug baimių, kad jeigu Seimas priimtų tokį nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tada savivaldybės išvis negautų jokio finansavimo. Ar galėtumėt nuraminti arba kaip kitaip paaiškinti šią procedūrą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai iš tiesų visiškai nepagrįsti nuogąstavimai. Konstitucinio Teismo sprendimą mes priimame visada. Jis bus tikrai negreit. Iki to jokių pakitimų tikrai… (Balsas salėje) Jeigu absoliučiai visas Seimas? Tai tada reikia aiškintis. Vis tiek kokį finansavimą, matyt, praeitų metų lygiu, greičiausiai duotume, lygiai taip pat, kaip vieną dvyliktąją, jeigu nėra biudžetas patvirtintas. Matyt, yra koks nors mechanizmas.

V.MATUZAS. Bet čia kreipiamasi tik dėl vieno straipsnio, pagal kurį, taip sakant, skiriamos nuobaudos savivaldybei, kuri nepatvirtino biudžeto. Aš manau, kad čia nėra dėl ko nuogąstauti apskritai.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš manyčiau taip pat. Tuo labiau kad dabar juridiškai bijočiau ir gilintis, bet jeigu taip atsitiktų, tai greičiausiai atsirastų mechanizmas, kad duodame tiek pat, kiek pernai, bet, aišku, šiek tiek nukentėtų savivaldybės, nes šįmet yra gerokai padidintas jų biudžetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, aš įsiterpčiau. Man atrodo, kaip tik čia būtų Damoklo kardas nuimtas nuo savivaldybių. Štai ką reiškia tas straipsnis. (Balsai salėje: taip, čia vienas straipsnis.) Damoklo kardo nuėmimas. Bet aš siūlau išties dabar nesiginčyti, išsiaiškinsim vėliau. Dabar klausia kolega G.Mikolaitis. Ruošiasi G.Kirkilas.

G.MIKOLAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Kiek yra žinoma, praeitais metais (klausimas apie tą patį plūdurą, apie kurį kolega klausė) įvyko apie tris avarijas Būtingėje, ir paskutinė buvo didžiausia. Buvo skaičiuojama žala gamtai ir žvejams. Kokia yra šiandien padėtis su atsiskaitymu? Ar visos baudos už visus tris atvejus sumokėtos ir ar žvejų nuostoliai taip pat padengti?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Kitos baudos, ankstesnės, yra sumokėtos. Nesumokėta yra paskutinioji, didžiausioji – 2,4 milijonai. Bet šis klausimas, kiek domėjomės, buvo svarstomas vadovybės, man atrodo, netgi šiandien. Gal rytoj jau bus galima sužinoti, kaip buvo spręsta, ar bus koks nors teismo procesas, ar sumokės savo noru. Dėl kokių nors baudų žvejams, tai būtų greičiausiai tiesioginiai ryšiai. Aš nesu informuotas, ar yra iškelta, ar yra padavę ieškinį įmonei žvejai ar žvejų kokia nors organizacija. Tai šiuo momentu negalėčiau dėl to atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G.Kirkilas. Ruošiasi K.Krikščiūnas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrą poną J.Kraujelį. Gerbiamasis ministre, susidaro toks įspūdis, kad Žemės ūkio rūmai tampa kažkokiu streikų štabu. Kiek aš žinau, šiaip pasidomėjau kitų šalių patirtim, tai žemės ūkio rūmai, prekybos, amatų rūmai tai yra kaip tik tos organizacijos, kurios yra skiriamos atstovauti įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms santykiuose su Vyriausybe, su parlamentu, su kitom tarptautinėm organizacijom, bet niekad negirdėjau, kad jos organizuotų streikus. Prašom pasakyti, ar nereikėtų Žemės ūkio rūmų vadovui paaiškinti funkcijas, ką jis iš tikrųjų turi veikti? Ar, jūsų nuomone, atitinka Žemės ūkio rūmų vadovo vykdoma politika tas funkcijas, kurios skirtos pagal įstatymą? Kaip aš žinau, Žemės ūkio rūmai yra finansuojami iš valstybės pinigų, o galbūt reikėtų pakeisti Žemės ūkio rūmų įstatymą, kad tos vadovo funkcijos būtų aiškiau apibrėžtos ir kad jis vykdytų savo funkcijas, o ne politikuotų? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Žemės ūkio rūmai yra vadinamoji stoginė žemdirbių savivaldos organizacija, kaip ir Pramonininkų konfederacija. Į ją ateina… Pramonininkų konfederacija neturi specialaus įstatymo. Žemės ūkio rūmai turi specialų įstatymą. Pramonės ir amatų rūmai taip pat turi specifinį įstatymą, bet pradėsiu iš eilės.

Žemės ūkio rūmai, mano gal nepaskutiniais duomenimis, anksčiau vienijo per 124 žemdirbių organizacijas. Ir Seimui, ir Žemės ūkio ministerijai, ir apskritai Vyriausybei bendrauti su tokiu skaičiumi organizacijų, išreiškiančių tam tikrus savo interesus, vykdančių tam tikras funkcijas, iš tikrųjų būtų sudėtinga. Todėl mes turbūt visi esame suinteresuoti, kad būtų viena organizacija, kuri iš tikrųjų išreikštų savo interesus įstatymo forma ir pan., teiktų siūlymus, vertintų įstatymų, nutarimų projektus ir t.t. Tas darbas vyksta, tačiau šios organizacijos turi problemų, mes jas žinome. Pirmiausia ta problema, kad Žemės ūkio rūmai, šiaip ar taip, nevienija didesnės daugumos žemdirbių. Mūsų skaičiavimais, čia ne paslaptis, mes juos kviečiame atvirai kalbėti, tai yra 15–20% pačių aktyviausių. Todėl kai kalbama visų žemdirbių vardu, iš tikrųjų to neišreiškiama. Atrodo, sutariame dėl vieno dalyko, o išeina pro duris ir tada iš vieno Lietuvos kampo nuskamba vienoks pareiškimas, iš kito kampo kitoks. Čia yra bendra problema.

Dabar dėl finansavimo. Kiek yra žemdirbių savivaldos organizacijų, tiek Danijoje, tiek Vokietijoje, tiek Švedijoje, kiek man teko pas juos būti, tam tikra lėšų dalis vykdyti programoms yra skiriama valstybės. Rūmai, pavyzdžiui, neblogai diegia, mes turbūt visi tai vertiname, agroturizmą kaime. Iš tikrųjų prieš porą metų turėjome apie 50 tokių lankomų sodybų, dabar turime apie 300, matyt, po metų bus ir 500. Iš tikrųjų savarankiškai dirba, šiek tiek duodam iš Specialiosios kaimo rėmimo programos, tačiau vykdomajai valdžiai, Vyriausybei, ir Seimui nereikia tuo rūpintis. Toliau, jiems yra pavesta kooperacijos plėtra. Deja, su kooperacija… Skiriama ir parama, bet tai yra juodas darbas, kurį reikia daryti. Dabar žemdirbių savivaldos organizacija. Mitingus organizuoti ar neorganizuoti? Tai jų funkcija ar ne jų funkcija? Šiuo atveju jos lyg ir perima profesinių sąjungų funkciją. Šiuo atveju tai gal ir nemadinga, tačiau demokratinėje valstybėje, aišku, reikia daugiau tartis ir susitarti. Yra pagrindinė problema, dabar Žemės ūkio ministerijoje patvirtinome programą – žemdirbių informavimo programa. Iš tikrųjų, jeigu čia viršuj daugmaž ir susitariame, ir išsiaiškiname, tačiau iki apačių labai sunkiai nueina. Tai yra apskričių sistema, rajonų žemės ūkio skyriai, rūmai turi rajone po vieną koordinatorių. Ką reiškia vienas žmogus rajone? Aišku, ten irgi yra problemų, reikia spręsti.

Dabar dėl finansavimo. Jeigu duodame pinigų, tai biudžete yra atskira eilutė. Šiais metais patvirtinome 1 mln. 761 tūkst. litų. Aišku, už tuos pinigus reikia prašyti, kad būtų atidirbta.

G.KIRKILAS. Bet atrodo, kad bus atidirbta prie Vyriausybės rūmų, kur ponas A.Ramonas ketina atvesti streikininkus. Aš nelabai to suprantu.

J.KRAUJELIS. Dėl pono A.Ramono. Aš galiu papildyti, kad pagal įstatymą, pavyzdžiui, yra asociacijos pagal kitą įstatymą, t.y. pagal Asociacijų įstatymą įsisteigę, vis tiek ši pareigybė – Žemės ūkio rūmų pirmininkas, vicepirmininkas yra renkami bendrame rūmų suvažiavime. Į rūmų suvažiavimą delegatai, atstovai renkami rajonų žemdirbių rūmų asociacijose. Delegatai susirenka kas treji metai. Renka atviru ar slaptu balsavimu, kaip jie sutaria, pirmininką ir vicepirmininkus. Taip pat yra daroma ir asociacijose. Toliau, valdymo organai priimant sprendimus yra prezidiumas ir taryba. Tiek aš galiu pasakyti apie šią struktūrą. Niekas neskiria, o renka.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valanda baigta.

Gerbiamasis premjere, ministrai ir mielieji kolegos, dabar bus trumpa pertrauka. Iškart renkasi Seimo valdyba 209 salytėje, po to toj pačioj salytėje Seniūnų sueiga. Pertrauka iki 17.30 val. Po pertraukos pirmas klausimas 2-6 – nutarimas “Dėl Lietuvių kalbos komisijos”.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas Nr.IXP-1327(2) (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Tęsiame vakarinį posėdį. Svarstome darbotvarkės klausimą 2-6 – Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos” projektą Nr.IXP-1327(2). Pateikimas. Pranešėjas – kolega R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmus Lietuvių kalbos statuso pakeitimo įstatymą, komitetas buvo įpareigotas teikti Seimui naują lietuvių kalbos komisiją. To klausimo svarba akivaizdi, nes senoji komisija jau juridiškai negali priimti sprendimų, o tie sprendimai šiandien yra susiję su nemažomis valstybės lėšomis, kurias reikia skirti komisijos kuruojamoms programoms įgyvendinti. Naujoji komisija buvo aprobuota komitete ir dabar teikiama Seimui atsižvelgus į institucijų, kurios teikia kandidatus šiai komisijai, siūlymus. Kaip jūs žinote, šiuo metu pagal patvirtintą Seime įstatymą, komisijoje turėtų dirbti 17 asmenų. Pasitarę su daugeliu institucijų, kurios siūlė konkrečius mokslininkus, galinčius atlikti šį valstybei labai svarbų darbą, mes surengėme tokią labai demokratišką procedūrą komitete ir pasiūlėme patiems pakviestiems į komisiją nariams išsirinkti savo pirmininką. Taip ir buvo padaryta. Šiandien turbūt jūs turite projektą Nr.2, kuriame yra aiškūs visi komisijos nariai. Matyt, nėra reikalo čia jų vardinti. Septyni iš jų yra buvusios komisijos nariai, kiti yra pakviesti dirbti naujoje komisijoje. Aišku, mes vadovavomės vienu labai svarbiu kriterijumi, kad komisija turi būti atnaujinta, kad ji negali būti amžina, nei jos vadovas, nei vadovė, nei tuo labiau patys komisijos nariai. Naujoji komisija labai pritarė šiai nuostatai. Joje yra, kaip jūs matote, žymių kalbos specialistų, kalbos praktikų, yra žmonių, kitaip nei ankstesnėje komisijoje, labiau orientuotų į europinį kontekstą, į informacinių technologijų taikymą norminant kalbos dalykus. Todėl mes kreipiamės į jus, gerbiamieji kolegos, prašydami pritarti šiai komisijos sudėčiai, kaip numatyta šio nutarimo 1, 2 ir 3 straipsniuose. 3 straipsnyje siūlome komisijos pirmininkę ir jos pavaduotoją, kuri, beje, lieka ta pati. 4 straipsnyje siūlome, kad tas nutarimas įsigaliotų nuo jo priėmimo.

Aš taip pat kreipiausi į Seimo Pirmininką, atsižvelgdamas į tai, kad būtų labai sunku komisijai laukti pavasario sesijos, nes tų darbų ji turi labai daug šiandien susikaupusių, priimti šį nutarimą ypatingos skubos tvarka. Šiandien Seimo Pirmininkas sakė, kad jis pritariąs tam ir kad jis teiks tokį siūlymą. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų klausti nemažai Seimo narių, net 7 nariai išreiškė norą jūsų klausti. Tad kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš nesu labai didelis šių klausimų žinovas, tačiau džiaugiuosi, kad vis dėlto ryžotės pakeisti komisiją. Aš pritariu tam jūsų veiksmui. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, iš karto sakau, kad aš nesu prieš ir nežadu balsuoti prieš. Bet tokios procedūros, kurias jūs siūlote, nepaisydamas Seimo Seniūnų sueigos susitarimų, jog nebus ypatingos skubos tvarkos, neturint Seimo Pirmininko nei raštiško, nei žodžiu mums dabar pateikto siūlymo dėl ypatingos skubos tvarkos teikimo, mums kelia, lietuviškai kalbant, nesusipratimą.

Mano klausimas yra labai paprastas. Kai daromos tokios revoliucijos, tai kas nors turi būti labai negerai. Kas atsitiko neįmanoma tragiška per praėjusius metus ar ir anksčiau lietuvių kalbos plėtojimo politikoj ir kalbos norminimo politikoj, kad reikia keisti du trečdalius buvusios komisijos narių, kad negalima į naująją komisiją įrašyti buvusių vadovų, kad atleidžiama iš jos profesorius V.Ambrazas, profesorius A.Girdenis, profesorius Z.Zinkevičius, vienas žymiausių terminologų – ponas J.Klimavičius? Kodėl? Kas atsitiko kalbos norminimo politikoj? Kam reikėjo, pone pranešėjau, vaidinti demokratiją, kad buvo pasitarta su daugeliu institucijų, jeigu tos personalijos, kurios turėjo didžiausią mokslo, studijų ir leidybos institucijų palaikymą, net neteikiamos į naują komisijos sudėtį? Tai tik korektiškai. Jeigu kalbėtume nekorektiškai (baigiu kalbėti), toks būdas, kaip jūs dirbate, pone pirmininke, yra Seimo tragedija.

R.PAVILIONIS. Aš galiu atsakyti? Dėkoju gerbiamajam A.Vidžiūnui už korektiškumą. Noriu atsakyti štai taip. Kaip sakiau, sumažėjo komisijos narių skaičius. Mes negalėjome išrinkti visų garbingų profesorių, kurie buvo siūlomi. Tariantis su buvusiais komisijos nariais ir kai kuriais iš jūsų minėtais, jie patys pasakė, kad jie jau truputį pavargo dirbti šioje komisijoje ir norėtų atsidėti mokslo darbui, atsietam nuo komisijos veiklos.

Be to, buvo išsiaiškinta ir tarp mūsų komiteto žmonių, kad labai svarbi tos komisijos funkcija yra organizuoti darbą. O realai tas milžiniškas darbas, kurį mes labai vertiname, gerbiame ir buvusią komisijos pirmininkę, jos narius už tai, ką jie padarė, tas didysis darbas yra atliekamas kitų mokslininkų, labai dažnai kolektyvų, jūs tą puikiai žinote – ir Lietuvos universitetuose, ir mokslo institutuose, kai rengiami žodynai, kai vykdomos konkrečios programos, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Taigi ta 17 žmonių grupė yra iš tiesų labai svarbi, bet ne tik ji, kur kas didesni kolektyvai atlieka darbą, kurį paveda ši grupė. Nieko blogo negaliu pasakyti apie buvusios komisijos veiklą. Perimamumo principas išlieka, manau, kad ir kur dirbtų gerbiamoji buvusi komisijos pirmininkė, kuri turi labai reikšmingas pareigas šiandien, kad ir kur dirbtų kiti profesoriai, jų nuomonė visuomet bus išklausoma ir toliau jie bus šiam darbui pasitelkiami, kai to prireiks.

Naujojoje komisijoje, kaip jūs žinote, taip pat yra labai daug garbingų, šiek tiek jaunesnių profesorių ir docentų, žmonių, kurie žino ne tik lietuvišką aplinką, bet ir platesnę, moka ne tik lietuvių, bet ir kitas Europos kalbas. Mums labai džiugu, kad ir baltų kalbos, ir latvių kalba yra daugelio naujų komisijos narių turtas.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad buvo tam tikra kriterijų sistema, pagal kurią buvo atrenkami tie žmonės. Kokia buvo kriterijų sistema? Juk negalėjo būti vien tik subjektyvi pažiūra, kad kam nors patinka tas ar kitas asmuo? Ačiū.

R.PAVILIONIS. Akivaizdu, kad ne. Jokie čia subjektyvaus patikimo kriterijai neturėjo jokios reikšmės. Buvo kalbama pirmiausia apie tų žmonių kompetenciją atlikti tą darbą, kurio turinys yra aiškiai nusakytas Valstybiniame kalbos įstatyme ir Komisijos statuso įstatyme. Buvo atsižvelgta į darbus, kuriuos jau atliko arba atlieka siūlomi kandidatais į šią komisiją asmenys. Buvo įvertinta jų patirtis ir taip pat jų, dar kartą pabrėžiu, tam tikros europinės orientacijos, kurios leidžia pažiūrėti į lietuvių kalbą kaip į didelį Europos turtą, o ne tik užsidaryti lietuvių kalboje ir nematyti, kad šios kalbos reikšmė yra kur kas platesnė, nei kartais mes įsivaizduojame. Tokių žmonių, galiu drąsiai pasakyti, šioje komisijoje yra. Tarp jų galėčiau drąsiai paminėti ne vieną pavardę, kad ir B.Savukyno, kuris nėra turintis daug antpečių mokslininkas, bet labai žinomas kalbininkas, kurio patarimai visuomet buvo labai reikšmingi, tikras profesoriaus A.Greimo mokinys. Na, ir kitos pavardės, kurios jums turėtų būti žinomos, jeigu domitės lietuvių kalbos norminimo dalykais, apie kuriuos kalba mūsų kalbininkai.

Aišku, skelbti straipsniai, publikacijos, monografijos tų asmenų, kurie yra komisijoje, taip pat turi didelę reikšmę. Mes norėjome, kad čia būtų ir terminologijos specialistų, ir kitų labai svarbių mūsų kalbos radai ir jos išsaugojimui specialistų. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų komitete ne visi yra kalbininkai ir ne visi yra šios srities specialistai, man buvo labai malonu konstatuoti, kad jokių subjektyvių kriterijų, svarstant vieną ar kitą kandidatūrą, nebuvo išsakyta. Buvo remtasi ta objektyvia informacija, kurią mes gavome iš mokslo institucijų ir kolegų, su kuriais tarėmės.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, kaip atremti tuos argumentus kalbininkų visuomenėje ir apskritai inteligentų sluoksniuose dabar sklandančius, jog vien dėl to, kad buvusi komisija, kuri, beje, buvo sudaryta ir paskirta dar LDDP Seimo laikais ir labai tvarkingai be jokių politinių skersvėjų dirbo iki šiol, vis dėlto buvo pernelyg savarankiška. Jūsų vadovaujamam komitetui užkliuvo tai, kad reikėtų turėti labiau priklausomus žmones. Aš neišgirdau atsakymo į pono A.Indriūno klausimą apie kriterijus, pagal kokius buvo atrinkti žmonės, ir kodėl tie, o ne kiti. Ir apskritai ar reikia dabartinei valdančiajai daugumai Lietuvoje vis dauginti ir didinti susipriešinimą visuose sluoksniuose?

R.PAVILIONIS. Labai dėkui už jūsų klausimą. Dėl kriterijų bandžiau atsakyti. Dėl to, ar tie naujieji komisijos nariai yra kaip nors partiniu požiūriu orientuoti, aš galiu pasakyti tik viena, kad niekada jokiame svarstyme jų politinės pažiūros nebuvo nagrinėjamos ir į jas atsižvelgiama, nes tokiu būdu mes, ko gero, būtume juos įžeidę. To mes sąmoningai nedarėme ir neturėjome tokių ketinimų.

Jeigu jūs atidžiai pažiūrėtumėte į šių žmonių sąrašą, tai nė vieno jų negalima apkaltinti kokiu nors ypatingu prielankumu kairei, dešinei, centrui ar kitai politinei orientacijai. Tai yra mokslininkai, ar mes kalbėtume apie A.Telksnį, žinomą matematiką, akademiką, ar apie profesorių A.Pakerį, ar Filologijos fakulteto dekaną B.Stundžią. Tai yra pavardės, kurios nereikalauja komentarų. Aš nesu girdėjęs nė apie vieną iš jų, kad jie būtų įsivėlę į kokius nors politinius reikalus. Mūsų požiūris į senąją komisiją taip pat jokiu būdu nebuvo kaip nors politizuotas. Tai tikrai galiu jums nuoširdžiai pasakyti, nes… Net galiu, ko gero, tvirtinti priešingai, nes kai iškilo problema, ar atskirti Kalbos inspekciją nuo Kalbos komisijos… Šią idėją mums iš pat pradžių teikė pati komisijos pirmininkė, o po to ji keitė savo požiūrį ir dažnai mus pastatydavo į keblią padėtį, kai reikėdavo paaiškinti, kodėl jau dabar tai netinka. Kai kurie žmonės sakydavo, kad tai, ko gero, susiję su jos tam tikromis politinėmis orientacijomis, o mes visą laiką sakėme, kad ne. Tai yra grynai dalykinė reikalo pusė ir šiuo požiūriu mes išliekame tokie, nes kalba, ačiū Dievui, šiandien Lietuvoje nėra nei politinių spekuliacijų, nei ideologijų objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato 10 minučių limitą. Kokia būtų jūsų nuomonė? (Balsai salėje) Liko du klausiantieji. Ar pakaktų, kadangi atsakymai, kaip matyt, kartojasi, o klausimai tie patys. Kaip apsispręstumėte? (Balsai salėje) Užtenka? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome atsakymus. Mums reikėtų apsispręsti, ar pritariame šiam Seimo nutarimui po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų prašom išsakyti nuomones. Už – J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atrodo, iš tikrųjų vakaras darosi vis linksmesnis. Pirmoji dalis buvo dzin, antroji – revoliucijos laikai. Aš seniai žinojau, kad dešiniosios pusės kolegoms konservatoriams visada ir visur yra revoliucija. Matyt, kai baigsis Seimo kadencija, jie naujus rinkimus irgi pavadins (…) kadencija, bet galima susitaikyti. Gerbiamoji kolege Juknevičiene, aš tikrai nekorektiškumo viršūne laikau jūsų atsiliepimą apie Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. To vis dėlto jau yra per daug. Jeigu jūs mus įtarinėjate, tai mūsų pirmininko profesoriaus išsakyti motyvai buvo labai aiškūs, kad 17 žmonių, kurių pavardes mes matome, yra tikrai garbingi, galintys daryti… Nieko baisaus, kad ateina dalis naujų žmonių. Dėl to tik bus naujų idėjų ir vėjų. Tad baikime vieną kartą žaisti revoliuciją ir įtarinėjimus. Siūlau pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Posėdžio pirmininke, jūs išprovokavote mane kalbėti prieš, nes aš negalėjau pasitikslinti mane dominančio klausimo. Iš tikrųjų nebuvo atsakyta ir visiškai neaišku, kokia tvarka ir kokiu principu parinkti šios komisijos nariai. Aš nė prieš vieną pavardę neturiu nieko prieš, tačiau man nežinoma, ar tai kokių nors organizacijų, fakultetų ar filologijos katedrų rekomenduoti žmonės, ar tai mūsų komiteto, ar komiteto pirmininko subjektyviai parinkti ir pakviesti žmonės. Todėl aš negaliu balsuoti už ir susilaikysiu.

PIRMININKAS. Girdėjome, kolegos, nuomones už ir prieš, todėl dabar prašau registruotis. Balsuosime dėl pritarimo Seimo nutarimui po pateikimo.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos” projektui būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už balsavo 40 Seimo narių, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šiam Seimo nutarimui taikyti ypatingos skubos tvarką. Kad ją paremtume, reikėtų 36 Seimo narių pritarimo. Prašom, gerbiamasis kolega Vidžiūnai.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju: aš nesu prieš, bet visiškai nepasirengta posėdžiui. Pone posėdžio pirmininke, kokia forma Seimo Pirmininkas teikia ypatingą skubą? Seniūnų sueigoje sutarta, kad vien tik pateikimas. Nėra Seimo Pirmininko nei raštiško, nei žodinio pasakymo. Žinoma, nusispjauti mums į Statutą, gerbiamieji kolegos. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Ačiū. Mes girdėjome jūsų nuomonę. Statutas formos nenumato, bet šiuo atveju yra raštiškas Seimo Pirmininko teikimas. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega Vidžiūnai, jeigu jums vis dėlto reikalingas, aš galiu paprašyti padauginti ir jums įteikti vieną egzempliorių su A.Paulausko parašu, manau, originaliu.

Kolegos, prašau išsakyti nuomonę dėl Seimo Pirmininko siūlymo šį Seimo nutarimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Mes turėsime apsispręsti balsuodami. Jeigu surinksime reikiamą balsų skaičių, bus nagrinėjama ypatingos skubos tvarka, todėl prašom. A.Vidžiūnas – nuomonė prieš. Gerbiamasis kolega, nuomonę prieš dėl balsavimo motyvų.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, parlamente taip nedirbama. Seniūnų sueigoje sutarta (ir aš dar šiandien klausiau), kad šis nutarimas šiandien būtų teikiamas, bet ne priimamas. Na, žinoma, galima daryti bet ką ir šia tema man visiškai neverta kalbėti. Tiesiog būtų gerai daug plačiau pakalbėti ir apie komisijos formavimo principus, ir apie komiteto bei naujosios komisijos santykius, ir apie tai, kad senoji komisija išvaikoma galbūt ir dėl to, galbūt, aš kalbu, ir dėl to, kad kai kurie dabartinės valdančiosios daugumos Seimo nariai yra buvę televizijų akcininkai ir savininkai, o buvusi Valstybinė komisija skyrė jiems visokias papeikiamąsias bausmes, galbūt naujoji komisija tokiu principu sudaroma dėl to, kad ir tarp komiteto oficialių asmenų yra žmonių, suinteresuotų pasiūlyti savo pažįstamus ar artimuosius. Apie tai reikėjo kalbėti per svarstymą. Labai gaila, kad buldozeris važiuoja net per kalbos politikos ir kalbos norminimo dalykus.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – kolegė J.Narvilienė.

J.NARVILIENĖ. Ačiū, pirmininke. Dėkoju ponui A.Vidžiūnui, kad šiame Seime iš tiesų yra buvusių televizijos darbuotojų, tačiau aš manau, kad mes nesame gavę jokių Kalbos komisijos nuobaudų, todėl prašyčiau teikiant tokius kaltinimus vis dėlto bent jau kur nors pasitikslinti. Tai pirma.

O dabar aš norėčiau kreiptis į gerbiamuosius kolegas. Reikia kaip galima greičiau patvirtinti, nes komisija negali dirbti. Eina laikas. Jeigu mes dar mėnesį užtęsime, tai iš tikrųjų komisija turi labai daug darbo. Aš manyčiau, kad mes, palaikydami lietuvių kalbą, turime leisti komisijai kaip galima greičiau dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomonę už dėl balsavimo motyvų. Prašom dar kartą registruotis, nes atėjo daug Seimo narių.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad dėl Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-1327 būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Reikalingi 36 Seimo narių balsai.

Už – 31, prieš – 5, susilaikė 5. Šiam Seimo nutarimui nebus taikoma skubos tvarka. Dabar, pradėję nagrinėjimo procedūrą, mes turime paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu buvo pasiūlytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Papildomi komitetai nenumatyti. Taip pat nėra. Kokia būtų siūloma svarstymo data? Neeilinėje sesijoje yra siūlymas. Jeigu šaukėjai neeilinės sesijos, iniciatoriai inicijuos tą klausimą, tai bus. Ačiū. Pritarta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas Nr.IXP-1337. Baudžiamojo proceso kodekso 25 ir 134 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1338. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁵, 187, 225, 259¹, 266, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 225³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1339. Komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1340. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo 27³ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1341. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1342 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7a klausimas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projektas Nr.IXP-1337. Pateikimas. Pranešėjas – ministras J.Bernatonis. Prašau, kolega.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Jeigu jūs leistumėte, kartu su pagrindiniu įstatymo projektu iš karto pateikčiau ir penkis lydinčiuosius įstatymų projektus. Tuomet galbūt daugiau laiko liktų atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Labai prašau jus taip ir padaryti.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu pamenate, kai iš šios tribūnos pateikinėjau Policijos veiklos įstatymo 8¹ straipsnio galiojimo pratęsimo įstatymą, mes buvome žadėję, kad sausio mėnesį pateiksime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą. Šį pažadą, kaip matote, mes ir įvykdėme. Kadangi buvo pratęstas galiojimas straipsnio, pagal kurį dabar veikia Mokesčių policija, tik iki balandžio 1 d., aš tikiuosi, kad ir Seimas suskubs iki to laiko apsvarstyti ir priimti vienokius ar kitokius patobulintus įstatymus. O dabar apie reikalo esmę.

Kaip minėjau, Mokesčių policija yra reorganizuojama į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Plečiama jos kompetencija, taip pat išgryninamos funkcijos, kad jos nebūtų dubliuojamos su kitų teisėsaugos institucijų funkcijomis. Yra gautos Teisės departamento išvados. Jų yra labai daug. Tačiau daugiausia tai yra redakciniai, juridinės technikos požiūriu siūlomi pataisymai, ir mes į visus juos siūlysime pagrindiniam komitetui atsižvelgti.

Penki lydintys įstatymai, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, Komercinių bankų įstatymo pakeitimas, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nauja redakcija, yra susiję ne tik su pavadinimo pakeitimu, bet ir su atsisakymu tam tikro funkcijų dubliavimo, geresniu tų funkcijų išgryninimu. Pavyzdžiui, kvotą dėl visų finansinių nusikaltimų vykdys ši Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o revizijas atliks mokesčių administratorius. Beje, taip pat numatoma, kad bendradarbiavimo tvarka tarp mokesčių administratoriaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bus nustatyta bendru finansų ministrės ir vidaus reikalų ministro įsakymu. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme galbūt yra daugiau pataisų. Taisoma iš esmės 90% straipsnių, todėl pagal juridinės technikos reikalavimus siūloma priimti naują redakciją. Čia yra šiek tiek daugiau pataisymų, prie kurių galbūt būtų įdomu ir Seimo nariams apsistoti, t.y. išplečiama “kredito įstaigos” sąvoka, taip pat padidinamas valstybės institucijų, atsakingų už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, sąrašas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas numatomas reikalavimas dėl klientų tapatybės nustatymo, keičiamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 9 straipsnis. Šiuo pakeitimu bus suvienodinti mūsų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai ir panašiai.

Esu pasirengęs atsakyti į jus dominančius klausimus, taip pat posėdyje dalyvauja Mokesčių policijos vadovas ponas D.Samuolis. Jis taip pat galės atsakyti į konkrečius jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus norėtų klausti trys Seimo nariai. Kolega J.Razma. Aš primenu kolegoms, kad dėl visų, ir lydinčiųjų, galite užduoti klausimus.

J.RAZMA. Norėčiau pasiteirauti, ar nebuvo galima tų problemų, kurios sprendžiamos dabar reorganizuojant, išspręsti nekeičiant pavadinimo, nes pavadinimo keitimas visada sukelia painiavą, blankų keitimus ir visi pareigūnai tada tam tikrą laiką “pakimba ore”, nežino, ar jie dirbs, ar nebedirbs. Aš lankiausi viename padalinyje, mačiau, kad nuotaikos yra ne pačios geriausios. Tas neprisideda prie rezultatų gerėjimo. Ar tikrai būtina keisti pavadinimą?

J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Atsakysiu galbūt pirma apie nuotaikas, po to apie priežastis, dėl ko reikėtų keisti pavadinimą. Visų pirma tokios nuotaikos yra todėl, kad ilgiau kaip metus nėra aiškumo. Nuolat buvo pratęsiamas Policijos veiklos įstatymo 8¹ straipsnio galiojimas ir dabar, kaip matot, iki sausio 1 d. vėl buvo nespėta parengti teisės aktų. Tai, žinoma, neprisideda prie pareigūnų gero darbo, nes žmonės nėra užtikrinti dėl savo perspektyvų. Tačiau palikti Mokesčių policijos pavadinimą būtų, mano manymu, klaidinga, nes dabartinė Mokesčių policija pagal savo veiklą, pagal savo kompetenciją apėmė daug plačiau nei mokesčių nusikaltimų aiškinimą. Taigi dėl to tenka keisti žodį “mokesčių” į “finansinių nusikaltimų”. Taip pat kadangi ši tarnyba nėra policinė tarnyba, policijos pavadinimas yra klaidinantis. Dėl to, kai buvo apsispręsta dėl koncepcijos, kaip bus reorganizuojama ši tarnyba, iškilo būtinumas pavadinimą keisti.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, anksčiau buvo kalbėta, man atrodo, net ir su jumis, kad iš tikrųjų reikia reorganizuoti Mokesčių policiją ir Ekonominę policiją (iš tikrųjų gal tokie pavadinimai) į tokią tarnybą, kuri apimtų visus finansinius nusikaltimus. Galbūt, kaip dabar siūlote daryti, prie Vidaus reikalų ministerijos ar kaip, bet aš matau, kad iš esmės yra keičiami tik pavadinimai, nebent jūs mano abejones išsklaidysite, mes kartu nesprendžiame problemos dėl ekonominės policijos. Negi vėl turėsime kelias tarnybas ir vėl sakysime, kad padarėme reorganizavimą? Kodėl nesiryžtama rimtam žingsniui, rimtai reformai, kad turėtume vieną instituciją, kuri kovotų su finansiniais nusikaltimais?

J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Iš tiesų šią idėją jau anksčiau iškėlė būtent Socialliberalų frakcija ir mes ją svarstėme. Tačiau nėra taip paprasta, kaip galbūt atrodo, neįsigilinus į tą problemą, nes finansiniai nusikaltimai ir ekonominiai nusikaltimai nėra tapačios sąvokos ir Ekonominė policija tiria visai kitokio pobūdžio nusikaltimus ar įvykius. Jeigu būtų taip padaryta dabar, steigiant šią instituciją, neplečiant jos, nesuteikiant papildomo finansavimo (kaip žinote, Seimas patvirtino biudžetą ir tas biudžetas Mokesčių policijai yra labai mažas šiais metais), tada paprasčiausiai nebūtų vykdomos pagrindinės šios tarnybos funkcijos, darbuotojai būtų užversti kasdieniniais smulkiais darbais, o milijoninės aferos liktų neištirtos. Todėl aš manau, kad tokiu būdu būtų pakenkta apskritai finansinių nusikaltimų tyrimui. Tai apie šiandieną. Ateityje, aš manau, tai bus įmanoma padaryti ir tam visiškai nereikės jokių įstatymų pakeitimų. Funkcijas vidaus reikalų sistemos viduje gali perskirstyti vidaus reikalų ministras. Kai tokios galimybės bus, galbūt per tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, patikėkite, aš jūsų negaišinsiu, tai bus galima padaryti. Jeigu gerbiamasis kolega A.Matulevičius girdėjo mano atsakymą, manau, jis patenkintas.

PIRMININKAS. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Dėkoju, aš irgi girdėjau atsakymą, todėl nenoriu kartoti klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.

J.BERNATONIS. Ačiū kolegoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau išsakyti nuomonę dėl balavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto, kuris teikiamas. Prašom. Nuomonė prieš – kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš tikrai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį ir gerbiamojo ministro, kuris pateikė, dėmesį. Aš ne prieš šį veiksmą, bet neapgaudinėkime nei savęs, nei žmonių. Jeigu man bandoma išaiškinti, kad finansiniai nusikaltimai nėra ekonominiai nusikaltimai, tad, atleiskite, aš savęs negerbsiu kaip ekonomistas, nes finansiniai nusikaltimai tai yra ekonominių nusikaltimų dalis. Jeigu mes iš tikrųjų buvom diskutavę ir kalbėję apie tai, kad reikia mažiau išdraskyti mūsų teisėsaugos ir taip menkas pajėgas, turint omeny galbūt ir finansinį aprūpinimą, ir sutelkti juos į kumštį, tai žinokite, kad iš tikrųjų reikia daryti darbą, o ne vaidinti. Teikiame įstatymų paketą, neišsprendžiame problemos, paliekame Ekonominę policiją kabėti su silpnais resursais Policijos departamente. Čia vietoj Mokesčių policijos pavadinimo priimame naują pavadinimą ir po to sakysime, kad kažką padarėme. Tikrai nepadarėme. Sutelkime į kumštį, sudėkime tuos resursus, finansinius, materialinius, žmogiškuosius, ir kovokime vieną kartą su tais ekonominiais nusikaltimais, kurių sudėtinė dalis yra ir finansiniai nusikaltimai. Man kitaip neįrodysite, nebent man reikės padėti daktaro diplomą. Tai aš siūlyčiau, pritariant šitai idėjai, iš esmės patobulinti šį įstatymą ir lydimuosius įstatymus įtraukiant būtent Ekonominę policiją. Tada padarytume labai gerą žingsnį. Agituosiu visus liberalus, kad balsuotų už pataisytą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonę už – kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Aš tikrai nelabai tikiu, nes kad ir kiek mes keistume tą įstatymą, bet jeigu jį pateiks J.Bernatonis, tai liberalai vis tiek balsuos prieš. Noriu pasakyti, kad tikrai čia yra ne viskas, ką reikia padaryti, bet pagal esamą ekonominę, finansinę padėtį, pagal esamą padėtį ekonomikoje ir finansuose, pasirinktas optimalus sprendimas. Būtent optimalus. Kitoks būtų skraidymas padangėmis, o nutūptume labai žemai. Paimta tai, ko reikėjo. Dėkoju. Aš manau, kad reikia palaikyti šį įstatymą po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę prieš, vieną – už. Gerbiamieji kolegos, klausiu jūsų: ar galėtume balsuoti dėl viso bloko vienu balsavimu? Prašom registruotis, balsuosime dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo projekto ir dėl jį lydinčiųjų vienu balsavimu.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1337 ir jį lydintiesiems, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 35, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymo projektui ir jį lydintiesiems pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai. Įstatymo projektui Nr.IXP-1337 pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Visus siūloma svarstyti pavasario sesijoje, turbūt visiems ir pritarsime, kad svarstytume pavasario sesijoje.

Įstatymo projektui Nr.IXP-1338 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl papildomų komitetų kitų siūlymų nėra? Nėra. Pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-1339. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP – 1340. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitų siūlymų? Nėra. Pritarta.

Įstatymo projektas Nr.IXP-1341. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta.

Ir paskutinis lydintysis projektas Nr.IXP-1342. Pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų siūlymų? Pritarta šiam siūlymui.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-635 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-635. Pranešėjas – kolega K.Kuzmickas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad Vyriausybės atstovai yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurių įgaliojimų trukmė turėtų būti susijusi su juos paskyrusios Vyriausybės kadencijos trukme. Dabar galiojančiame įstatyme Vyriausybės atstovai yra karjeros valstybės tarnautojai. Priėmus įstatymą, Vyriausybė turės naujai patvirtinti dabartinių Vyriausybės atstovų įgaliojimus arba paskirti naujus Vyriausybės atstovus. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų paklausti kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Neišgirdau paskutinio sakinio. Tai Vyriausybė pritaria? Jeigu jūs nedrįstate atsakyti, tai mano klausimas platesnis.

K.KUZMICKAS. Ne, tai Vyriausybės neklausėme. Aš neklausiau, pateikiau tik tokį projektą.

A.VIDŽIŪNAS. O kam čia klausti? Gerbiamasis kolega, po pietų klausiau ponios B.Vėsaitės, ar ne pelno organizacijoms leidimas pelną perskirstyti, kaip ir A.Salamakino enkavėdistų valstybinės pensijos, ir G.Šivicko grąžinto nekilnojamojo turto atėmimo įstatymo projektai, ir jūsų į šią eilę įeina klausimas, dabar jau kitą žodį vartoju, ar tai naujosios koalicijos, t.y. valdančiosios koalicijos, fokstrotas, ar suderintas tekstas su A.Brazausko, šios koalicijos lyderio, Vyriausybe?

K.KUZMICKAS. Aš manau, kad Seimas pats nuspręstų arba komitetas, ar reikės klausti Vyriausybės, ir atsakys.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Ar dabar egzistuojančios koalicijos slaptuosiuose protokoluose numatyta partneriams pasidalyti ir Vyriausybės atstovų postus, kad šį klausimą reikia taip skubotai spręsti, ar jūs nemanote, kad Vyriausybės atstovai, kurie turi kontroliuoti savivaldybių priimamų aktų teisėtumą, vis dėlto neturėtų būti kompetentingi karjeros tarnautojai ir nepolitiniu žvilgsniu žvelgti į tuos teisinius aktus? Kaip jūsų visas teikimas atrodo kito, jau Vyriausybės teikimo fone, kur mažinama politinių pareigų, aš turiu galvoje, viceministrų, kur nelabai atrodo, kad turėtų būti tokie teisės aktų žinovai, galėtų būti ir labiau politikai?

K.KUZMICKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Būtent Vyriausybės atstovai vykdo Vyriausybės priežiūrą, Vyriausybės sprendimų, ne tiktai kaip savivaldybės laikosi Konstitucijos, bet kaip savivaldybės vykdo Vyriausybės sprendimus. Pirmas toks būtų atsakymas į jūsų trijų dalių klausimą. O apie slaptuosius protokolus norėčiau pasakyti, jeigu jūs matėte juos, tai gal geriau jūs ir galėtumėte komentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Aš jūsų norėjau paklausti tokio klausimo. Kur jūs matote tuos privalumus, jeigu Vyriausybės atstovai būtų politinio pasitikėjimo, tame kontekste, kai iš tikrųjų yra pateiktas Vyriausybės įstatymas, kur net viceministrai yra siūloma padaryti nepolitinio pasitikėjimo. Aš suprantu, kad įstatymas yra įstatymas. Vyriausybės nutarimas yra Vyriausybės nutarimas ir tai savivaldybėms privalu vykdyti. Jeigu nevykdoma, tam ir yra Vyriausybės atstovas. Sena praktika parodė, kad dėl politinio pasitikėjimo į šias pareigas pateko žmonių, kurie net neturėjo teisinio išsilavinimo, o iš tikrųjų turėjo santykį su teisės aktais. Man atrodo, kad Vyriausybė ir taip bet kokiu atveju turi galimybių keisti atstovą, jeigu yra matoma, kad jis nevykdo savo funkcijų. Bet tai kitokia tvarka. Kodėl jūs norite šią instituciją politizuoti ir ar nenukentės Vyriausybės atstovo darbo kokybė?

K.KUZMICKAS. Labai ačiū. Manau, kad jūs teisingai pastebėjote, kad tikrai Vyriausybės atstovais buvo paskirti neturintys teisinio išsilavinimo. Dabar jūs puikiai žinote, kad jie atleidžiami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Aš manau, kad jeigu per šią pateikimo stadiją pereitų, pagrindinis komitetas galėtų keisti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, kuriame numatyta, kad Vyriausybės atstovu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, tik turintis aukštąjį išsilavinimą. Manyčiau, kad būtų galima įrašyti turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, tada būtų ištaisytos klaidos, kurias jūs minėjote.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Klausčiau dėl balsavimo motyvų. Prašau, kolegė R.Juknevičienė. Nuomonė prieš.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal pasaulinius korupcijos apibrėžimus tokie įstatymų kaitaliojimai vienai partijai naudingu požiūriu vadinasi valstybės užvaldymu. Mes neseniai priėmėm Nacionalinės kovos su korupcija programą ir čia pat darom žingsnius savai, atsiprašau už žodį A.Vidžiūno, pasakysiu ne visai lietuviškai, chebrai, kuriai dar trūksta įdarbinimo. Aš siūlau vis dėlto sustoti. Ribos kur nors turi būti. Labai prašau bent jau socialdemokratų, tų, kurie turi daugiau valstybinio mąstymo negu naujai į politiką įsiveržę socialliberalai, tikrai nepalaikyti šio projekto.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzmickas. Nuomonė už.

K.KUZMICKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau palaikyti tą nuomonę, bet panaši situacija buvo ir 1999 m., kai buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas liepos mėnesį ir buvo pakeisti Vyriausybės atstovai apskrityse. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis. Balsuosime, ar pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-635 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.

Už – 14, prieš – 13, susilaikė 11. Šiam įstatymo projektui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, vadovaudamiesi Statutu turėtume apsispręsti balsavimu, ar atmesti projektą, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar bendru sutarimu galėtume sutarti, kad grąžiname tobulinti? Nėra prieštaraujančių, todėl bendru sutarimu įstatymo projektą siūlome tobulinti iniciatoriams.

Prašau, kolega J.Razma.

J.RAZMA. Šiuo atveju aš šiandien jau antrą kartą norėčiau pasidžiaugti bent dalies socialdemokratų nuoseklumu, nes jie, kai buvo opozicijoje, balsavo prieš tokį socialliberalų teikimą, dalis išlaikė tą nuoseklumą ir bent susilaikydami pademonstravo panašią poziciją.

Seimo nutarimo „Dėl laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo“ projektas Nr.IXP-1352 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas būtų vadovaujantis Statuto 73 straipsnio 3 dalimi, jeigu ¼ Seimo narių raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimų komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausiame posėdyje. Buto pateiktas rytiniame posėdyje projektas “Dėl laikinosios komisijos J.Paliako žūties aplinkybėms ištirti sudarymo”. Buvo surinkti 41 Seimo nario parašai. Ši pateikimo forma reikalauja tam tikros redakcijos, bet, manau, tai netrukdytų mums dabar ją ir sudaryti. Kviečiu Seimo narį A.Matulevičių, kuris inicijavo parašų rinkimą ir šio nutarimo teikimą. Prašau trumpai pristatyti ir atsakytį į klausimus, jeigu tokių būtų.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Jūs visi žinote, matyt, suprantate, kodėl atsirado ši iniciatyva, nes įvyko labai negeras rezonansinis dalykas. Visuomenė mano, yra įvairių nuomonių, kad tyrimas vyksta per daug vangiai. Matyt, būtų labai teisinga Seimui parodyti savo pilietinę, žmogišką poziciją, nes ši nelaimė ar žūtis įvyko, negalima teigti, turi įvykti tyrimas, vis dėlto yra politiko žūtis. Man atrodo, Seimui būti nuošalyje būtų tiesiog neetiška. Todėl inicijavome parašų rinkimą ir siūlome sudaryti komisiją proporcingai nuo frakcijų po atstovą. Rytoj būtų galima dėl komisijos personalijų. Jeigu šiandien būtų pritarta principui, rytoj galima būtų patvirtinti personalinę sudėtį arba dar šiandien galima čia pasitarti. Viskas ponų valia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, aš, matyt, daugiau nei bet kuris kitas čia tuo dalyku suinteresuotas, nes tai mūsų partijos žmogus ir mano artimas draugas. Aš, aišku, suinteresuotas tuo klausimu. Bet aš visada esu truputį nusistatęs arba abejojantis komisijų įvairiomis progomis sudarinėjimo reikalingumu. Mes šiandien turime visas valstybės institucijas, kurios šitą darbą dirba. Mes, Seimas, turime galimybę kontroliuoti tų institucijų darbą ir iš jų reikalauti. Ar reikia mums užsiimti tokia biurokratine procedūra, kuri faktiškai užtemdo reikalą, užuot tą reikalą sprendusi? Štai kur klausimas.

A.MATULEVIČIUS. Aš tik tiek trumpai pasakysiu, jūs turite savo poziciją, aš turiu savo. Mano pozicija koresponduojasi su daugumos žmonių pozicija, nes net ir televizijos laidose jūs matėte, kaip reaguoja Lietuvos žmonės. O komisija netirs, bet iš tikrųjų privers, kad teisėsaugos pareigūnai pasijudintų. Dėkui Dievui, kol kas tai yra pirma politiko galbūt netgi ne žūtis, o galbūt ir kiti dalykai, bet šis dalykas visuomenėje turi rezonansą, tyrimas vyksta vangiai. Kiek dar Lietuvoje reikės laukti? Gal kai su Seimu kas nors atsitiks, tada kursime? Aš dirbu Seimo antikorupcinėje komisijoje. Kai mes surenkame 20 teisėsaugos institucijos pareigūnų, jie tik tada pas Seimo narę N.Steiblienę kabinete pradeda tarpusavyje aiškintis, kas kam parašė laišką ir kodėl negavo atsakymo. Įsivaizduojate, gyvenimas parodo. Aš irgi prieš komisijas, bet reikia išreikšti ir poziciją, reikia ir pajudinti juos. Būtų labai gerai, gerbiamasis kolega, jeigu viskas taip darytųsi, kaip jūs sakote. Deja, deja…

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jau inicijuojamas tokios komisijos sudarymas, matyt, yra tam tikrų abejonių, nuogąstavimų, kad teisėsauga nepakankamai efektyviai gali ištirti šį nusikaltimą. Aš ir norėčiau pasiteirauti, kokie konkretūs požymiai jums kelia nerimą, kad taip gali atsitikti. Ar, sakykime, tai yra spaudoje šmėkštelėjusi informacija apie vienos įtakingos verslo, sakyčiau, oligarchinės grupės kokį nors galimą ryšį su šiuo nusikaltimu, ar kiti dalykai?

A.MATULEVIČIUS. Aš pasakyčiau, nenoriu gilintis į detales, nes nesu specialistas, bet aš noriu pasakyti kaip politikas, kad iš tikrųjų man kelia nerimą dvi aplinkybės. Tai, kad šios žūties netiria Generalinė prokuratūra, o palikta tik Klaipėdai, jau kelia tam tikrų abejonių, nes mes žinome, kaip vietose dirbama.

Dėl komisijų. Man teko dirbti dėl Panevėžio komisijos ir nepasakyčiau, kad ta komisija blogai dirbo. Bet bėda, kad po to generalinis prokuroras per metus neįvykdė Seimo priimto nutarimo. Ir nežinau, ką nors reikės daryti, nes jeigu Seimo nutarimų nevykdo, tai aš jau net nežinau. Ten buvo aiškiai įrašyta dėl kadrinių klausimų, ir Seimas tą komisijos nuostatą patvirtino. Todėl komisijų gal geriau kad nebūtų apskritai, jeigu visi gerai dirbtų Lietuvoje, bet dar kartą sakau – nedirba iki galo. Man atrodo, kad vien Klaipėdos jėgomis iš tikrųjų šis dalykas nebus ištirtas.

PIRMININKAS. Kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Tikrai esu dalyvavęs ne vienoje tokioje komisijoje ir, gerbiamasis Matulevičiau, jūs turbūt žinote, kad tos komisijos lyg ir turi tam tikras teises, lyg ir neturi, o efektas iš to būna gana mažas. O Kiesų byloje – ne komisijos, o kai pradėjo dirbti Prokuratūra ir tyrimų organai, viskas pajudėjo į priekį. O šitą pastūmėti, kad būtų vykdoma, mes galime ir be komisijos. Aš tik noriu pajuokauti, kad įvairiems politiniams veikėjams, karžygiams ir kitiems paminklai pastatyti. Nė vienai komisijai nė vienoje valstybėje jokio paminklo nebuvo pastatyta. Dėkoju.

A.MATULEVIČIUS. Na, aš dėl vienintelio dalyko norėčiau nesutikti. Kai kas nors įvyksta garsioje demokratijos šaly – Jungtinėse Amerikos Valstijose, – tai Senato arba Kongreso komisijos tiria šiuos atvejus pačios, net iki tardymo veiksmų, taip. Suprantate? Mes gi sakome, kad esame parlamentinė valstybė, aukščiausia institucija – niekas mūsų neklauso. Mes važiuojame pas rinkėjus. Ir, gerbiamasis Seimo nary Medvedevai, aš nežinau kartais, ką atsakyti žmonėms. Mes turime iš tikrųjų ką nors daryti šioje valstybėje. O replikos dėl populizmo, atsiprašau, populizmas yra daromas kitaip, galima tų pavyzdžių daug paminėti, bet, deja, tai yra žmogaus žūtis. Man teko neseniai būti Klaipėdoje, Klaipėda šiuo klausimu yra kaip bičių avilys. Galų gale yra 41 Seimo nario valia, jeigu aš jau būčiau toks populistas, jie manęs nebūtų rėmę parašais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Atsakėte į visus teiktus klausimus.

A.MATULEVIČIUS. Aš tiesiog norėčiau paprašyti kolegų, nes pagal Statutą nežinau, ar čia reikalingas balsavimas, posėdžio pirmininkas pasakys, bet rytoj paskutinė šios sesijos darbo diena. Tai gal mums reikėtų įvardyti ir rytoj patvirtinti tos komisijos personalijas. Kiek aš suprantu, pagal Statutą, kai yra daugiau kaip 36 Seimo nariai, komisija sudaroma lyg ir automatiškai, be balsavimo, bet čia jau posėdžio pirmininko valia. Jeigu bus priimta tokia valia, tai reikėtų šiandien gauti personalijas, iš kai kurių frakcijų yra gautos personalijos, ir tada rytoj jas patvirtinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėl to mums reikėtų apsispręsti dėl šio Seimo nutarimo po pateikimo. Dėl balsavimo motyvų J.Razma – už.

J.RAZMA. Aš manau, kad tokio rango politiko, būtent vienos iš partijų, šiuo atveju valdančiosios partijos skyriaus lyderio, turbūt taip galima sakyti, žūtis yra pakankamai rimtas dalykas. Aš manau, kad tokiais atvejais tikrai galima galvoti apie komisijos sudarymą. O kolegai A.Matulevičiui tobulinant šį projektą, aš siūlyčiau pagalvoti, ar nereikėtų patikslinti ir įrašyti, kad tai yra specialioji tyrimo komisija, turinti visus tokiai komisijai būdingus įgaliojimus. Tie įgaliojimai pagal atitinkamą įstatymą yra didesni. O mūsų frakcija, be abejo, remia tokią iniciatyvą. Reikalingas visada tokiais atvejais aiškumas, kad visuomenė neabejotų, kad tokios bylos yra deramai ištiriamos.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega N.Medvedev.

N.MEDVEDEV. Jokiu būdu aš nekaltinau populizmu. Aš tikrai norėčiau, kad ta byla būtų ištirta. Ir aš pritariu A.Matulevičiui, kad kai Amerikoje vyksta tyrimai, tai ten vyksta kaip reikiant. Bet tada mums reikėtų pagalvoti, kaip pakeisti tokių komisijų statusą. Reikėtų tikrai Nacionalinio saugumo komitete, jeigu mes tikrai pradedame tokį reikalą, pagalvoti, kokie turėtų būti statusai, kaip organizuoti specialistų pritraukimą į tą komisiją ir tada tikrai galbūt galėtų būti. O šiaip aš žinau, kaip dirbo komisijos, atsiprašau, tiktai sujauksime viską.

PIRMININKAS. Viena nuomonė buvo išsakyta prieš, aš vis dėlto norėčiau kolegoms ir gerbiamajam kolegai N.Medvedevui priminti, kad Statutas numato galimybę sudaryti ir kitokias komisijas, ką J.Razma siūlė, ir pasitelkti specialistus, Statute tai įteisinta. Na, ar yra tuo naudojamasi, ar ne, tai kitas klausimas. Tad klausčiau, kolegos, ar bendru sutarimu galėtume pritarti tam, kad būtų sudaryta ši komisija? Ačiū.

Tada prašau priiminėti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio mes jau apsisprendę, nes, kaip aš minėjau, ne visai tinkamai suredaguotas šis Seimo nutarimas. Manau, galėtume 1 straipsnį, kaip čia pateikta, priimti bendru sutarimu. 1 straipsnis. Čia parašyta tai, kam mes jau pritarėme: sudaryti laikinąją komisiją. Aš manau, bendru sutarimu galime priimti.

Dabar pagrindinis dalykas – 2 straipsnis. 2 straipsnis: “Pagal Seimo frakcijų proporcijų atstovavimo principą sudaryti šią komisiją…” siūlo iš 7 Seimo narių. Statutas numato ne mažiau kaip iš 5. Siūlymas tinka. Mums reikėtų apsispręsti dėl 2 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galėtume sutarti, kad ši komisija būtų sudaryta iš 7 narių? Ačiū. Sutarta. Ir pavardės. Prašau, kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Liberalų frakcijos vardu į komisiją mes siūlome šios komisijos sudarymo iniciatorių A.Matulevičių.

PIRMININKAS. Kitos frakcijos? Rytoj neeilinis posėdis prasideda 9 valandą. Nei valdybos, nei Seniūnų sueigos nėra planuojamos. Vis dėlto mes turėtume apsispręsti atsižvelgdami į tas aplinkybes. (Balsai salėje) Mes negalime čia nuspręsti, nes į rytdienos darbotvarkę įrašyta. (Balsai salėje) Aš jūs siūlymą galėčiau suprasti taip, kad Seimas siūlo Valdybai susirinkti ir priimti tokį sprendimą. Kolega J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Jeigu būtų prašoma pertraukos iki kito posėdžio, tai akivaizdu, kad rytoj, kitame posėdyje, tas klausimas turi būti svarstomas nepaisant to, kad Valdyba nebus…

PIRMININKAS. Kolega, aš dar kartą primenu, kad rytoj vyks neeilinis posėdis. Jūs galėtumėte, vadovaudamasis Statutu, siūlyti į eilinio posėdžio... Jūs siūlote susirinkti Valdybai ir šiandien nematote galimybės sudaryti šią komisiją iš 7 žmonių? (Balsai salėje) Pašom, kolega.

J.JURKUS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega J.Jurkus – dėl vedimo tvarkos.

J.JURKUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš Socialdemokratų frakcijos vardu siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Ačiū. (Balsai salėje) Iki eilinio posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Yra tam tikrų frakcijų pasiūlymai, tik nėra Socialdemokratų frakcijos. Jiems reikėtų apsispręsti. Iš Konservatorių frakcijos – J.Razma, mane jau pasiūlė, iš Krikščionių demokratų… mišriosios frakcijos – P.Gražulis, Socialliberalų – G.Dalinkevičius, Nepriklausomos frakcijos – E.Skarbalius, Jungtinės frakcijos – A.Vazbys ir Valstiečių frakcijos – R.Didžiokas. Iš esmės šiandien žmonės būtų, jeigu rytoj negalima to daryti, bet tada reikia vieno žmogaus iš Socialdemokratų frakcijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos! Gerbiamasis Matulevičiau, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į 73 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos. Mes negalime pagal…

A.MATULEVIČIUS. Supratau, atsiprašau. Tada reikia daryti rytoj. Jeigu, ponai socialdemokratai, tai nukelsite į kovo 10 d., tai aš tikrai jūsų nesuprasiu, tauta taip pat. (Balsai salėje) Seimas gali protokoliniu nutarimu kreiptis į Valdybą ir prašyti, kad į rytdienos posėdį būtų įtrauktas šis klausimas – personalinė komisijos sudėtis, jeigu norime išspręsti šį klausimą. Jeigu nenorim…

PIRMININKAS. Ačiū visiems. Girdėjome nuomones, o dabar turiu siūlymą. Seimas turėtų kreiptis, mes kreipiamės į Valdybą, kad rytoj susirinktų ir papildytų darbotvarkę šiuo klausimu, o iki klausimo svarstymo būtų parengta komisijos sudėtis, suderinta tarp frakcijų. Ar tiktų toks siūlymas? Ačiū. Tai priimame tokį šio klausimo sprendimą.

Seimo narių pareiškimai

Ir paskutinis šiandienos klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kolega S.Buškevičius. Pareiškimai. Per tą laiką, kolegos, registruojamės.

S.BUŠKEVIČIUS. “Pareiškimas. Lietuvos Respublikos Prezidentui V.Adamkui.

Tarpukario Lietuvos tėvai, mokykla, valstybė išauklėjo patriotiškai nusiteikusių žmonių būrį, sugebėjusį dešimt metų ginklu priešintis okupaciniam gigantiškos komunistinės Rusijos režimui. Integrali patriotinio auklėjimo dalis buvo ir valstybės apdovanojimų tvarka bei politika.

Atkurta Lietuvos Respublika išlaikė apdovanojimų tvarkos tęstinumą, patvirtindama tą patį metų išbandytą įstatymą.

Štai prieš jus naujas Lietuvos Respublikos Prezidentūros teikimas – Valstybės apdovanojimų įstatymo projektas ir jo aiškinamasis raštas. Šie dokumentai savo forma arogantiški, o jų turinys – konceptualiai ydingas. Jaučiama nepagarba sau, savo piliečiams, panieka savo valstybei, savo valstybės istorijai. Ko vertas pasiūlymas naikinti septynis su pilietiškumu susijusius apdovanojimus: trijų laipsnių Vyčio kryžius, Lietuvos savanorių, Nepriklausomybės, Sausio 13-osios bei Dariaus ir Girėno medalius, argumentuojant, kad atkurtai Lietuvai nusipelnę asmenys, verti šių apdovanojimų, juos jau yra gavę?

Kai valstybei iškilo pavojus – rinkosi šimtai tūkstančių žmonių ją ginti, kai atėjo laikas atsiskaityti – “visi nusipelnę… jau yra gavę”.

Ar Lietuvos valstybė jau pagerbė parlamento, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos centro, Sitkūnų, Spaudos rūmų ir kitų objektų gynėjus bei jų darbuotojus? Ar pagerbti gydytojai, ryšininkai, savanoriai, statybininkai, iš visos Lietuvos apie parlamentą parų paras budėję žmonės? Ar pagerbti valstiečiai, nemokamai maitinę parlamento gynėjus? Ar pagerbti girininkai, vežę parlamento gynėjams malkas laužams? Ar šie žmonės nėra nusipelnę padėkos?

Ar jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas skaitė šį įstatymo projektą bei aiškinamąjį raštą? Ar jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas žino, kad siūlomų ordinų už nuopelnus Lietuvai pagrindinė dalis yra penkių galų kryžius, padengtas raudonu emaliu?

Pagarbiai informuoju: penkių galų kryžiaus nėra, bent jis nėra fiksuotas, yra penkių galų žvaigždė.

Ar neatrodo jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, kad dėl apdovanojimų diskreditavimo kalta ne apdovanojimų tvarka, o netvarka Prezidentūroje, įgalinusi aukščiausiais Lietuvos Respublikos ordinais apdovanoti aukštus KGB karininkus ir informatorius? Ar neatrodo jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, kad siūloma apdovanojimų tvarka labiausiai apsidžiaugs atsigaunantys kolaborantai? Ar nemano jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas, kad po tam tikro laiko bus grįžtama prie dabar esančios apdovanojimų tvarkos? Kas personaliai rengė šį projektą? Ar atsitiktinumas, kad šis projektas pateiktas tuo metu, kai kai kurių veikėjų siūlymu mąstoma apie galimybę stribams grąžinti pensijas?

Pagarbiai lauksiu asmeninio jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento paaiškinimo dėl mane dominančių klausimų.”

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar šios dienos darbotvarkėje turime vieną pareiškimą. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ponui A.Paulauskui. Pareiškimas.

Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, reiškiame susirūpinimą Seimo Pirmininko pono A.Paulausko pozicija dėl socialliberalų frakcijos nario pono V.Uspaskicho neetiškų pasisakymų spaudoje Lietuvos teismų ir teisėjų atžvilgiu.

2001 m. birželio 15 d. laišku Nr.01-05-50 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas V.Greičius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką poną A.Paulauską, prašydamas parlamentinėmis priemonėmis įvertinti, ar Seimo nario pono V.Uspaskicho komentarai ir teiginiai, išsakyti spaudoje apie civilinės bylos nagrinėjimą teismuose ir joje priimto teismo sprendimo vykdymą, kuriais reiškiama nepagarba teismui, neprieštarauja Seimo nario etikai.

Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių į šį Aukščiausiojo Teismo pirmininko laišką Seimo Pirmininkas ponas A.Paulauskas neatsakė. Jis net dabar nėra apsvarstytas. Sunku paaiškinti, kodėl tokie atvejai atsitinka Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios institucijose ir kad taip elgiasi aukščiausiojo rango šalies pareigūnai.

Prašome Seimo Pirmininką poną A.Paulauską viešai paaiškinti šio įvykio priežastis.

Priedas – Aukščiausiojo Teismo pirmininko pono V.Greičiaus laiškas. Pasirašo Seimo nariai A.Matulevičius, K.Rimšelis, D.Velička, A.Klišonis, J.Matulevičius, E.Masiulis, R.Palaitis.” Ačiū.

PIRMININKAS. Tuo šios dienos posėdį baigiame. Gero jums vakaro ir primenu, kad rytoj posėdis 9 valandą.