Šešiasdešimt ketvirtasis (188) posėdis
2002 m. sausio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2002 m. sausio 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). … patvirtinta Seniūnų sueigoje. Kai kurie įstatymų projektai patamsinti, jų nesvarstysime, nes komitetai šių įstatymų nepraengė svarstyti. Taigi yra šiokių tokių korektyvų. Aš kviečiu visus registruotis. Vyksta registracija. Kol mes registruojamės, dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėjau kalbėti dėl darbotvarkės, jeigu leisite.

PIRMININKAS. Prašom.

E.MASIULIS. Noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į darbotvarkės 1-6 punktą – Kino įstatymo projektą (svarstymo stadija). Seimo sprendimu dar praeitais metais yra numatyta, kad Kino įstatymas bus svarstomas ir priimamas pavasario sesijoje. Įtraukdami šį įstatymo projektą į šiandienos darbotvarkę, mes lyg ir pažeidžiame ankstesnį Seimo sprendimą. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Kiek man žinoma, vyko tikrai audringi šito įstatymo projekto klausymai. Dabartinė redakcija tikrai nėra suderinta su socialiniais partneriais, su įvairiomis interesų grupėmis, ką labai dažnai mėgsta akcentuoti gerbiamasis Seimo vicepirmininkas V.Andriukaitis. Taigi aš tikrai nematau prasmės šiandien forsuoti šitokio sudėtingo ir svarbaus įstatymo svarstymą ir priėmimą, todėl būtų siūlymas, kad šis įstatymo projektas šiandien nebūtų svarstomas, o dar būtų įsigilinta į įvairių organizacijų siūlymus, tuo labiau atsižvelgta į tai, kad vakar Seniūnų sueigoje jis buvo įrašytas į darbotvarkę kaip rezervinis. Dabar jis yra pagrindinėje darbotvarkėje. Siūlome šiandien šio įstatymo projekto nesvarstyti.

PIRMININKAS. Dar dėl darbotvarkės – Seimo narys J.Veselka. Prašom. Įjungtas mikrofonas, bet… (Balsai salėje) Iš vietos, įjungsime mikrofoną. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš antradienį A.Skardžiaus prašiau, pažadėjo… Praeitą kartą A.Skardžius pažadėjo, po to V.Andriukaitis pažadėjo, kad įtrauksite laisvosios prekybos sutarties su Bulgarija ratifikavimą. Šiandien iš tikrųjų yra daug tokių laisvų nišų. Kodėl mes delsiam tai, ko pramonininkams labai reikia? Juk Bulgarija nėra kokia Prancūzija ir mums naudinga su ja laisvai prekiauti. Ar nebūtų galima dėl šios laisvosios prekybos sutarties su Bulgarija ratifikavimo šiandien įtraukti į popietinę darbotvarkę vietoj kurių nors išbrauktų klausimų?

PIRMININKAS. Gerai, mes tuoj pasiteirausime, kokios būklės šis įstatymas. Ir paskutinis – Seimo narys D.Velička.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūs sakėte, kad kai kurie klausimai išbraukti dėl to, kad neparengti. Sakykite, ar manote, kad ir Alkoholio kontrolės įstatymas neparengtas, kad jis taip pat išbrauktas iš darbotvarkės? Alkoholio kontrolės įstatymas buvo tarp rezervinių klausimų.

PIRMININKAS. Tuoj mes atsakysime.

D.VELIČKA. Aš noriu priminti, kad šitas įstatymas nepaprastai svarbus, nes mes stabdom daugelį Vyriausybės procesų, kurie dabar tikrai bus nukelti mėnesiui arba net ilgiau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų, kaip Pirmininkas iš pradžių sakė, darbotvarkė buvo aprobuota Seniūnų sueigoje – ir įrašymai, ir išbraukimai. Iš eilės pirmiausia dėl Bulgarijos. Mes šią sutartį tikrai galim svarstyti rytoj, jeigu komitetai yra apsvarstę. Jeigu. O jeigu neapsvarstė, vadinasi, neišeina įtraukti į darbotvarkę. Alkoholio klausimą galim nagrinėti per artimiausius neeilinės sesijos posėdžius, tuo tarpu Kino įstatymą tikrai turim pradėti svarstyti šiandien. Jeigu bus ginčų, tada galima daryti svarstymo pertrauką, bet turim pradėti. Neatidėliokime, tai išties svarbus eurointegracinis klausimas.

PIRMININKAS. Iš dalies atsakyta, aš dar kai ką papildysiu. Bet mes dėl darbotvarkės. Dėl darbotvarkės – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Nuostabą kelia tai, kad Seniūnų sueigoje viena yra sutariama, po to darbotvarkėje staiga atsiranda kiti klausimai, arba atvirkščiai – sutariama, kad lieka, o po to jis patamsėja. Taigi aš norėčiau paklausti, kokie yra motyvai? Tai, ką sako gerbiamasis Č.Juršėnas, neįtikina.

Bet aš noriu atkreipti dėmesį į 4 rezervinį klausimą – Cukraus įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, vakar Vyriausybė savo išvadose labai aiškiai pasakė, kad tai yra visus principus laužantis klausimas, ir nepritarė šiam įstatymui. Taigi korektiškiausias sprendimas būtų bent jau dabar nesvarstyti, o pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Klausimų, kurie nėra sutarti Seniūnų sueigoje, mes neturėtume traukti iš po paklodės ir įrašyti į darbotvarkę, nes dar sykį turėsime gelbėti Vyriausybę ir jos garbę, kai valdančioji dauguma neįsiklausys į jos nuomonę.

PIRMININKAS. Gerai, aš pasakysiu dėl kiekvieno jūsų teiginio. G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, praėjusį ketvirtadienį svarstant įstatymų projektus Nr.IXP-233 ir Nr.IXP-234 (ATPK ir BK pakeitimų straipsnius) bendru Seimo sutarimu buvo nutarta įtraukti į artimiausią posėdį (jis buvo praėjusį antradienį), bet jų nėra ir šios dienos darbotvarkėje. Gal yra kokia nors priežastis arba motyvai, nes bendru Seimo sutarimu buvo taip nutarta?

PIRMININKAS. Apie ką tas įstatymas dėl atsakomybės?

G.BABRAVIČIUS. Jis yra susiję su autorių teisėmis. Kontekstas tas, kad yra susiję su tvarkos nustatymu ir dabartinės netvarkos pašalinimu sprendžiant dėl pačių įvairiausių sankcijų, kurias valstybės institucijos taiko nelegalios programinės įrangos vartotojams. Tai aktualus ir rezonansinis klausimas, todėl aš ir klausiu, kodėl neįtrauktas?

PIRMININKAS. Aš jums irgi atsakysiu. Ir A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalį, kuri labai aiškiai nustato, kad įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 2 darbo dienos prieš Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžią. Remiantis šiuo Seimo statuto straipsniu, negali būti svarstomi 2-1a, 2-1b, 2-1d ir 2-2 darbotvarkės klausimai, nes jų svarstymas Seimo komitetuose įvyko tik vakar.

PIRMININKAS. Išgirdome visas nuomones. Aš noriu, kad komitetai, tiksliau, komitetų vadovai, žiūriu, jų salėje ne tiek daug, išgirstų šias pastabas, nes daugelis įstatymų yra neįtraukti į darbotvarkę dėl to, kad komitetai jų neapsvarstė ir nėra išvadų. Tai, kad mes negalime šių klausimų įrašyti į darbotvarkę, jūs priimkite kaip priekaištą sau.

Dabar konkrečiai. Į kai ką jau atsakė gerbiamasis Č.Juršėnas, aš galiu dar pridėti dėl Bulgarijos. Nėra pagrindinio komiteto išvados. Informavo. Aš sakau, kad nėra, ši išvada neužregistruota Sekretoriate. Toliau dėl Kino įstatymo. Kino įstatymą iš tiesų mes pradėkime svarstyti. Jeigu dėl jo yra kokių nors abejonių, padarysime pertrauką ir neforsuosime.

Ir balsuosime dėl G.Babravičiaus. Taip pat informuoja, kad dėl autorinių teisių pagrindinis komitetas nėra davęs išvados, todėl jį lydintys įstatymai negali būti įtraukti. Toliau dėl cukraus. Dėl cukraus mes nesvarstysime 4 rezervinio klausimo, nes neturime pagrindinio komiteto išvados. Dėl kino sakiau. (Balsai salėje) Yra labai svarbūs įstatymai. Pradėsime svarstyti… (Balsai salėje) Šiek tiek galioja. Balsuosime. Galbūt balsuosime. Atsižvelkime į tas pastabas, kurias pasakė. 2-1b klausimas. Ar yra komiteto primininkas? Ką jis galėtų pasakyti dėl baudžiamosios teisės ir konvencijos dėl korupcijos ratifikavimo? Ar komiteto pirmininkas turi kokį nors paaiškinimą, kodėl pavėluotai įteikta? (Balsai salėje) Paspauskite mygtuką, mes čia įjungsime. Teigia, kad per vėlai išdalyta išvada.

A.SAKALAS. Būtų galima nukelti po pietų, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Popietinis posėdis irgi nieko…

A.SAKALAS. Arba perkelti į rytojaus dieną, nes rytoj yra papildomas posėdis. Tada visus formalumus išsaugosime.

PIRMININKAS. Vadinasi, nesibarkime, o tiesiog padarykime pastabą, kad to daugiau nebūtų. (Balsai salėje) Prašau dar kartą registruotis. Prašom pasakyti.

A.KUBILIUS. 2-1 ir 2-2 klausimai, aš suprantu, šiandien nebus svarstomi ir nukeliami į rytdieną, taip?

PIRMININKAS. Dabar spręsite jūs, ar svarstysime, ar ne.

A.KUBILIUS. Pirmininke, kaip mes galime spręsti? Jūs mums liepiate spręsti, ar galima ne pagal Statutą svarstyti kokį nors klausimą. Kaip mes turime balsuoti, jūsų nuomone?

PIRMININKAS. Ne, ne toks klausimas. (Balsai salėje) Kodėl jūs karščiuojatės?

A.KUBILIUS. Mes nesikarščiuojame, jūs karščiuojatės.

PIRMININKAS. Ramiai.

A.KUBILIUS. Jeigu jūs valdote Seimą, jūs esate Seimo Pirmininkas, mes siūlome laikytis aiškiai Statuto, nepaisant to, kokios svarbos klausimai yra svarstomi. Nes darant klaidas ir nesilaikant Statuto vienu klausimu, po to tokia liga plinta ir kitur. Todėl mes siūlome primygtinai laikytis Statuto. Tai yra tikrai svarbūs klausimai, juos reikia kelti į rytdieną, bet tai turi būti padaryta tiksliai pagal Statutą.

PIRMININKAS. Kokią jūs matote čia problemą? Dviejų dienų problemą? (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Pirmininke, ne dviejų dienų problemą, o Statuto problemą. Jeigu jūs manote, kad galime nesilaikyti Statuto, jūs taip ir formuluokite. Reikia kelti klausimą Seimui balsuoti, ar gali Seimas dirbti nesilaikydamas Statuto. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. (Balsai salėje) Ne, negalima, baigiame ginčus. Baigiame ginčus! Ateikite vieną kartą į Seniūnų sueigą ir pasakykite savo pastabas. (Balsas salėje: vakar sakėm.) Kokias pastabas jūs sakėte?

A.KUBILIUS. Pirmininke, vakar lygiai tą patį sakėme ir Seniūnų sueigoje, jog negalime svarstyti klausimų Seime ne pagal Seimo statutą. Deja, jūsų vakar Seniūnų sueigoje nebuvo. Todėl mes neturime ką daugiau jums pasakyti.

PIRMININKAS. Gerai. Pradėsime svarstyti tuos specialius klausimus. Aš pasidomėsiu, kodėl taip įvyko. Mes negalime dabar išbraukti iš darbotvarkės, nes tai yra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Prašau, kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė, prašom balsuoti. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos dar sykį.

PIRMININKAS. Aš tik paskelbsiu rezultatus.

Už – 53, prieš – 13, susilaikė 16. Darbotvarkė patvirtinta.

Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs sukūrėte problemą visiškai lygioje vietoje. Šiuo atveju mes turėsime kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri turės pripažinti, kad šios dienos darbotvarkė yra neteisėta. Tai kam jūs kuriate tas problemas? Visas mūsų šios dienos darbas gali pavirsti visišku chaosu.

PIRMININKAS. Jūsų neteisinga formuluotė. Negali būti visa darbotvarkė neteisinga.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1203(3*) ES (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės pirmąjį klausimą, kuris į darbotvarkę yra įrašytas teisėtai, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą Nr.IXP-1203(3). Pranešėjas – G.Šivickas. Priėmimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Labas rytas visiems. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas yra parengęs šio įstatymo projektą priimti. Gautos Teisės departamento išvados. Pirmajai ir antrajai yra nepritarta, trečiajai ir ketvirtajai iš esmės pritarta. Gauti Seimo narių pasiūlymai. P.Jakučionio – nepritarta, A.Matulevičiaus – nepritarta, P.Vilko – pritarta, G.Didžioko dviem pasiūlymams nepritarta, R.Sinkevičiaus pasiūlymui pakeisti datą iš esmės yra pritarta. Tai yra patikslintas mano pasiūlymas. B.Bradausko vienam pasiūlymui pritarta, G.Kniukštos dviem pasiūlymams pritarta ir G.Šivicko dviem pasiūlymams pritarta. Taigi galime priimti pastraipsniui ir net paskirsniui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mes patys turėtume ramiau elgtis ir girdėsime. Pranešėjas, jeigu gali, tegul kalba garsiau. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Galima priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pradedame priiminėti 1 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti? G.Steponavičius dėl viso įstatymo? Dėl viso. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra, pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. (Balsai salėje) Skirsniais?

G.ŠIVICKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad I skyriuje yra Teisės departamento pastabos 2 ir 9 straipsniams. Iš esmės pirmajam pasiūlymui mes nepritarėme, o pastaba 9 straipsniui iš esmės bus įvertinta redaguojant. Taigi kitų pasiūlymų nėra, galime priimti skyriais.

PIRMININKAS. Dėl I skyriaus yra pastabų? Nėra. Ar galėtume priimti I skyrių? I skyrius priimtas.

II skyrius.

G.ŠIVICKAS. II skyriui taip pat yra Teisės departamento pastabų, jos daugiau redakcinio pobūdžio. Pasiūlymų nėra, galime priimti.

PIRMININKAS. Dėl II skyriaus nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti II skyrių? Priimtas.

III skyrius – “PVM tarifai”.

G.ŠIVICKAS. III skyriaus 19 straipsniui yra pasiūlymų. Aš nežinau, pirma 18 straipsnį?

PIRMININKAS. 19 straipsnyje…

G.ŠIVICKAS. 19 straipsniui yra A.Matulevičiaus, G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pasiūlymai.

PIRMININKAS. Visi trys teikia?

G.ŠIVICKAS. A.Matulevičiaus siūlymams komitete nepritarta, o G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pritarta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulevičius turėtų pateikti savo pataisos turinį dėl 19 straipsnio. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų pritarta. Nesuprantu, kodėl nepritarė. Kai yra grąžinamas PVM, ten yra samprata apie prekes. Aš noriu, kad būtų įskaitytas ilgalaikis turtas, nes kalbama apie įrengimus. Tai yra susiję su investicijomis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia dėl 19 straipsnio.

A.MATULEVIČIUS. Atsiprašau. Gerai. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas mane tikrai parems, nes neseniai buvo kalbėta ir Seime buvo ekologiškai švarių produktų paroda. Mes turim kaip nors remti šią programą. Man atrodo, čia nieko nereikia pridėti, nes Lietuvoje būtent ši žemės ūkio produkcijos rūšis gali tapti pelninga, bet iš pradžių ją reikia paremti.

PIRMININKAS. Dabar 29 Seimo nariai turėtų paremti A.Matulevičiaus pataisą, kad ją pradėtume svarstyti. Paspauskite mygtuką “už”, kas remiate A.Matulevičiaus pataisą. Prašom, balsuoti.

Tiktai 24 Seimo nariai parėmė jūsų pataisą. Ji nesvarstoma. Dar dvi rankas matome, tris, tai… Baikit. (Balsai salėje) Registracija? O kam registracija, jeigu… (Balsai salėje) Gerai. Bet E.Masiulis tai užsiregistravęs buvo. Prašau dar kartą registruotis. Gerai. Dar kartą registruojamės. Paskutinę sekundę agitacija negalima.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas remiate A.Matulevičiaus pataisą, kad ją pradėtume svarstyti, paspauskite mygtuką “už”. Reikia 29 Seimo narių pritarimo. Jo pataisa yra 19 straipsniui.

35 Seimo nariai parėmė A.Matulevičiaus pataisą. Pradedame svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kad ekologiškai švariems produktams nustatytume lengvatinį PVM? A.Matulevičius negalėtų kalbėti dėl motyvų, nes tai yra jo pataisa. Gerai. Tada aš norėčiau… J.Veselka paremtų. Nuomonė už, prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turbūt tie, kurie yra šiek tiek su žeme susiję, supranta, kad ekologišką produkciją auginti iš tikrųjų yra labai sunku, palyginti didelės išlaidas, ir šiandien Lietuvoje yra nelengva parduoti. Todėl ateitis taip pat siejama su konkurencija Europos Sąjungoje. Bus labai didelės perspektyvos ekologiškai švariai produkcijai. Manyčiau, norint, kad mūsų žemdirbiai imtųsi šios srities, nes kitaip ten nenaudinga dirbti, reikia pabandyti suteikti tą PVM lengvatą. Jie galėtų geriau plėtoti gamybą ir geriau pasirengtų konkuruoti Europos Sąjungoje, man atrodo, šis pasiūlymas tuos aspektus atspindėtų. Ir čia praradimai būtų maži, nes šiomis sąlygomis tikrai yra nenaudinga auginti produkciją.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Nuomonė prieš. Prašau. (Balsai salėje) Prašau. Prašyčiau tylos. Paklausykime kolegų.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto ekologiškai švarūs maisto produktai turi būti remiami ne per mokesčių lengvatas, bet tam turi būti sukurtos specialios rėmimo programos. Jeigu priimtume tokią įstatymo pataisą, tai labai išaugtų administravimo kaštai. Siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Komiteto išvados prašyčiau pranešėją.

G.ŠIVICKAS. Komitetas yra nepritaręs, nes tai yra susiję su biudžetu. Tuomet biudžete reikėtų numatyti tam tikras pataisas. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Prašau registruotis prieš balsavimą. Balsuosime dėl A.Matulevičiaus pataisos. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume A.Matulevičiaus pataisą dėl 19 straipsnio, prašau balsuoti.

Už – 39, prieš – 30, susilaikė 2. Pataisai pritarta.

Svarstome G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pataisą, kuriai komitetas pritarė. Prašau pateikti. G.Kniukšta pateikia savo pataisą.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pakartoti argumentus, kodėl mes teikiame šią pataisą. Pirmiausia tai leis atpiginti produktus ir padidinti jų apyvartą, kartu išsaugoti darbo vietas kaime. Antra. Didesnis mėsos suvartojimas, ypač mažas pajamas gaunančiose šeimose, medikų teigimu, mažintų tuberkuliozės plitimą Lietuvoje. Trečia. Bus suvienodintos prekybos įmonių, perdirbimo įmonių ir turgaus prekeivių veiklos sąlygos, todėl pridėtinės vertės mokesčio įplaukos į biudžetą ne tik kad nesumažės, bet atvirkščiai – padidės. Taip pat sutaupytas lėšas perdirbimo įmonės galės skirti joms modernizuoti, eksportui plėtoti. Kita vertus, išsprendus vienos labai svarbios prekių grupės pridėtinės vertės mokesčio sumažinimo problemą, bus galima išanalizuoti pasekmes ir imtis atitinkamų veiksmų ateityje dėl kitų pagrindinių produktų. Aš dar kartą noriu priminti, kokia yra situacija kitose šalyse. Pirmiausiai Kanada, Didžioji Britanija: pridėtinės vertės mokestis maisto produktams – nulis. Liuksemburgas – 3%, Italija, Lenkija – 4%, Ispanija – 4%, Portugalija – 5%, Belgija, Olandija – 6%. Manau, šių argumentų užtenka, kad gerbiamieji Seimo nariai galėtų apsispręsti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų Seimo narių G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pasiūlymą? Prašau paspauskite mygtuką “už”, kas remiate šį Seimo narių G.Kniukštos ir G.Mikolaičio siūlymą.

47 Seimo nariai parėmė. Ar yra?.. Jūs norėtumėte dėl balsavimo motyvų? Tuoj. Baikim dėl šios pataisos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? B.Vėsaitė – už. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, labai remiu šią pataisą, nes tada pensininkai galės nusipirkti ne tik kaulų, bet ir tikros mėsos. Man regis, mes čia jų asortimentą praplėsime. Tačiau yra viena nemaža problema: ar šios naudos nenugriebs, tarkim, didieji prekybos centrai? Aš manau, kad jeigu mes iki to laiko neišspręsime būtent tų antkainių problemos, tai jaučiu, kad čia galėtų kilti grėsmė. O šiaip iš esmės labai palaikyčiau šią pataisą ir kviečiu kolegas balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Komitetas pritarė su sąlyga, kad tai bus nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Taigi yra G.Kniukštos pasiūlymas ir kitam straipsniui, kuriam komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Kubilius – nuomonę prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad svarstant tokius klausimus, kurie susiję su mokesčiais ir valstybės pajamomis, būtų gerai išgristi Vyriausybės nuomonę. Aš, žiūrėdamas šiek tiek skeptiškai į tokius siūlymus, manau, kad šiandien būtų gerai išklausyti ir viceministro V.Vasiliausko nuomonę.

PIRMININKAS. O jūs savo nuomonės neturite?

A.KUBILIUS. Pasakiau, skeptiškai.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau registruotis. (Balsai salėje) Yra komiteto atstovas. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos – A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, prašau daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką, nes, pritarus A.Matulevičiaus pataisai, kuri įsigaliotų nuo š.m. liepos 1 d., reikėtų persvarstyti šių metų biudžeto išlaidas.

PIRMININKAS. Tuoj, aš tik baigsiu procedūrą. Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš, pritardamas pono A.Butkevičiaus siūlymui, vis dėlto siūlyčiau daryti posėdžio pertrauką ir valdančiajai koalicijai susitarti, ką šiandien svarstome.

PIRMININKAS. Kažkaip be nuotaikos šiandien atėjote į darbą, matau. (Juokas salėje) Gal geriau apskritai išsiskirstome ir einame namo? Aš noriu dar pabaigti dėl tos pataisos, kurią mes aptarėme. Neverta? Dėl šios pataisos turėtume balsuoti, nes išgirdome motyvus. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo narių G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pataisa, prašom balsuoti.

53 – už, 1 – prieš, susilaikė 10. G.Kniukštos ir G.Mikolaičio pataisai pritarta. Priimta.

Buvo pasiūlymas daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką. Ar bendru sutarimu galime padaryti pertrauką? Nėra prieštaraujančių? Iki kada? Komitetas turi pasiūlyti iki kada. Iki neeilinės sesijos. Pertrauka iki neeilinės sesijos. Pone Razma, prašau prie mikrofono replikuoti.

J.RAZMA. Mano pasiūlymas, manau, būtų veiksmingesnis. Aš siūlau iki Prezidento rinkimų, tada gal bus mažiau populistinių pasiūlymų ir galėsime priimti normalų įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Jūs apie A.Matulevičiaus pasiūlymą taip? Pertrauka iki neeilinės sesijos bendru sutarimu.

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą. Aš pakviesčiau Č.Juršėną, trumpam norėčiau perduoti. Pirmininkauja Č.Juršėnas.

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1336 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį. Darbotvarkės antrasis punktas. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Teikiu įstatymo projektą, jis labai paprastas ir trumpas, Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą. Tikslas yra užtikrinti ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių teisėtų interesų gynimą teismine tvarka. Pagal galiojantį Civilinio proceso kodeksą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms reikia mokėti žyminį mokestį kreipiantis į teismą, kad žemės ūkio produkcijos priėmėjai atlygintų žalą už produkciją, už kurią jie neatsiskaito. Mano pasiūlymo esmė – atleisti žemės ūkio bendroves ir ūkininkus bylose dėl nesumokėtų už pateiktą žemės ūkio produkciją sumų išieškojimo. Šis projektas neturėtų sukelti jokių neigiamų pasekmių. Juo labiau kad 5% šiandien kaip tik sukelia daugiau neigiamų pasekmių, trukdančių ūkininkams ginti savo teisėtus interesus. Todėl prašau pritarti šiam mano projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori keli Seimo nariai paklausti. Pirmasis J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Nors jūs teigiate, kad lėšų nereikia, bet dėl to man kyla šiokių tokių abejonių. Ar jūs nemanytumėte, kad vis dėlto dėl projektų, kurie susiję su finansiniais klausimais, būtų tikslinga gauti Vyriausybės išvadą? Kas čia tokio skubaus, kad nebūtų galima palaukti keletą dienų?

A.PAULAUSKAS. Aš dar kartą tvirtinu, kad tai nesusiję su jokiomis papildomomis finansinėmis išlaidomis. Šis projektas kaip tik šiuo metu suteikia galimybę kreiptis į teismą tam tikrai kategorijai piliečių be žyminio mokesčio. O dabar jie apskritai negali kreiptis, nes tie mokesčiai yra dideli, jiems nepakeliami.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš neturiu klausimų, kviečiu balsuoti už, čia labai geras pasiūlymas.

PIRMININKAS. Taigi klausimo nėra. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš taip pat norėčiau paklausti, nes ne tik su žemės ūkio produkcija tokia prasta padėtis. Noriu pabrėžti, jūs, be abejo, tai žinote, kad su vaistinėmis Ligonių kasa neatsiskaitinėja daugiau kaip pusę metų. Ar jūs nemanote, kad reikia įtraukti ir tą kategoriją, nes jau seniai tie vaistai suvalgyti ir pinigų dabar nebenorima grąžinti.

A.PAULAUSKAS. Matote, aš čia kalbu apie nelygiaverčius partnerius. Tai yra ūkininkas, kuris atiduoda savo produkciją tiekėjui, gavėjui, o šis kai kada tiesiog tyčia delsia turėdamas pinigų ir galėdamas atsiskaityti. Jūsų situacija yra šiek tiek kitokia. Ligonių kasos neatsiskaito ne todėl, kad nenorėtų, bet jos tiesiog neturi pinigų tam padaryti. Ne, nepateisinama priežastis, bet aš kalbu, kad čia yra skirtinga situacija, negu tuo atveju, dėl kurio aš dabar teikiu pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamasis Pirmininke. Dėl balsavimo motyvų V.Rinkevičius. Vienas – už, vienas – prieš.

V.RINKEVIČIUS. Visiškai pritariu pateiktam projektui ir noriu patvirtinti tuos žodžius, kuriuos pasakė Pirmininkas. Pasikalbėjęs su ūkininkais, žinau, kad dažnai jie nesikreipia į teismą dėl išieškojimo jiems nesumokėtų lėšų vien dėl to, kad žmonės neturi iš ko sumokėti tų 5%. Jie labai nuskriausti, neturi iš viso pinigų ir dažnai nesumoka, o tie 5% jiems dažnai būna didžiulė problema. Šiuo atveju jiems palengvins sąlygas kreiptis į teismą išsiieškoti uždirbtus pinigus. Pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Šukys. Kita nuomonė.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrųjų stebiuosi, kad tokį įstatymo projektą teikia Seimo Pirmininkas, ir būtent teisininkas. Išskirti vieną socialinę grupę bylinėjantis teismuose į kažkokią privilegijuotą padėtį atleidžiant nuo žyminio mokesčio yra ydinga praktika. Ydinga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia nuo liepos 1 dienos įsigalios naujas Civilinio proceso kodeksas, kur apskritai neišskiriama, jokių išimčių nedaroma dėl žyminio mokesčio, ten nebus tas reglamentuota. Tai kiek laiko galios ši pataisa? O tada kyla klausimas, kam ji naudinga, jeigu ten įrašyta tik žemės ūkio bendrovės ir tik ūkininkai? Kodėl neįrašytos uždarosios akcinės bendrovės? Kodėl neįrašyti žemės ūkio produkcijos perdirbėjai? Jeigu jau taip žiūrėtume. Jie visi yra tos pačios rinkos, užsiimančios žemės ūkio produkcijos auginimu, gamyba, perdirbimu, dalyviai. Dabar mes kažkodėl norime tik gamintojus ir tai tik keletą rūšių. Fizinį asmenį – ūkininką teismas ir taip gali atleisti nuo žyminio mokesčio, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį. O šiuo atveju mes norime padaryti iš anksto, a priori jį atleisti, nors jis galbūt turi pakankamai turto. Turi pastatus, turi ir pinigų. A priori mes išskiriame vieną rūšį. Tai yra teisiškai ydingas projektas, todėl vakar komitete buvo pareikšta nuomonė tuo klausimu. Iš tikrųjų teisiškai pritarti šiam projektui negalima. Tada įtraukime ir automobilių perpardavėjus, nes ir jie tampa dažnai apgaulės aukomis ir paskutinį turtą dažnai praranda, su jais neatsiskaitoma, ginčus dėl nekilnojamojo turto, kai yra apgaunami pensininkai ir butus parduodantys, ir panašiai. Čia mes galime tęsti iki begalybės. Bet yra tam tikri civilinio proceso principai, ir vieni iš principų yra ir ekonomiškumas, ir efektyvumas, ir operatyvumas, kad teismai nebūtų užversti nepagrįstais reikalavimais. Žyminis mokestis yra viena iš prevencijos priemonių. Taigi tam nepritariu ir kviečiu nepritarti kolegas Seimo narius.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po pateikimo CPK 102 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektui.

Už – 54, prieš – 6, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, dabar turim susitarti dėl pagrindinio komiteto. Buvo siūloma Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Yra kitas siūlymas, girdėjau, – Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Ir Žmogaus teisių komitetas. Pirma turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto, balsuosime alternatyviai. Mygtukas “už” – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas “prieš” – Kaimo reikalų komitetas. Prašom balsuoti alternatyviai.

Už – 28, prieš – 33. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetai. Sutarta.

Dėl vedimo tvarkos – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paviešinti tam tikrą apgaulę, kuri Seime įvyko vakar Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo šitas projektas, neįvykus pateikimui, komitete apsvarstytas, sužinota, kad neigiama nuostata, ir šiandien apsispręsta, kad pagrindinis komitetas, išsiaiškinus klaidą, neva turi būti ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Kaimo reikalų komitetas. Atsiprašau, tai yra nesąžininga, ir aš darysiu išvadas, kaip toliau dalyvauti ir balsuoti Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu mes taip elgiamės.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolega, kiek žinau, buvo prašyta preliminarių išvadų. Ačiū. Apsispręsta ir svarstysime neeilinėje Seimo sesijoje. Taigi šitas klausimas irgi baigtas.

Mielieji kolegos, dabar mes turime susitarti dėl vieno dalyko – ką toliau darome, kadangi mes turime tam tikrą pauzę ir galim imti iš eilės, bet vienas pranešėjas turi išeiti į rimtą posėdį. Ar galėtume dabar imtis 5 darbotvarkės punkto – Virškvotinio baltojo cukraus? Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Ar galim šitą pirma, o Teismų įstatymą – nustatytu laiku? Galim. Ačiū.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas.

Cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1248(2*) ES (priėmimas)

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmas įstatymas – Lietuvos Respublikos cukraus mokesčio įstatymas. Po svarstymo Seime pastabų ir pasiūlymų negauta, todėl galima jį priimti.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Galėtume pradėti.

G.ŠIVICKAS. Cukraus mokesčio įstatymas.

PIRMININKAS. Įstatymo 1 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų ir pasiūlymų nėra nė vienam straipsniui.

PIRMININKAS. R.Vaštakas dėl viso įstatymo? Noriu paklausti R.Vaštako – dėl viso? Ačiū. Galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Nėra pataisų, nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

3 straipsnis – “Mokesčių objektas”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

5 straipsnis – “Mokesčių tarifai”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

6 straipsnis – “Cukraus mokesčio netaikymo atvejai”. Ar galėtume šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių.

7 straipsnis – “Mokestinis laikotarpis”. Siūlymas priimti bendru sutarimu. Straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Bendru sutarimu galime priimti? Nėra prieštaraujančių.

9 straipsnis. Pataisų nėra. Kalbėti taip pat niekas nenori. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių.

10 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.

11 straipsnis – “Atsakomybė”. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

12 straipsnis – “Baigiamosios nuostatos”. Nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu priimtas.

13 straipsnis, pasiūlymai Vyriausybei. Bendru sutarimu priimtas. Ačiū.

Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys J.Lionginas – prieš. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia, manau, klaidinama visuomenė, nes ir šiandien išdalintoje darbotvarkėje yra nurodoma, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Aš dar kartą primenu visiems, kad Europos Sąjungos teisė cukraus mokesčio jokiais normatyviniais dokumentais nereglamentuoja, todėl tai tik klaidina gyventojus. Man skambina ir mano rinkėjai, pasisakydami prieš, nes eidami į Europos Sąjungą mes tarsi privalome įsivesti specialų cukraus mokestį. Taip nėra, todėl tik klaidinama visuomenė ir, žinoma, didėja euroskeptikų skaičius.

Antra. Manau, kad vis dėlto reikėtų laikytis Vyriausybės programos, kurioje aiškiai pasakyta, kad nauji mokesčiai gali būti įvedami tik prasidedant naujiems biudžetiniams metams. To nėra ir, kaip matome, naujas mokestis įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Dėl to manau, kad reikėtų įstatymo projektui nepritarti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas – už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tam, kai bent kiek bandoma apginti mūsų gamintojus ir mūsų gyventojus, ypač žemdirbius, reikėtų pritarti. O kai jau būsime Europos Sąjungos nariai, tada atitinkamai ir veiksime pagal tuos kanonus. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. R.Vaštakas – nuomonė prieš.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau atkreipti valdančiosios koalicijos narių dėmesį, ypač Socialdemokratų, kurie teigia, kad vis dėlto vartotojams mokesčiai neturėtų augti, dėmesį. Taigi šių mokesčių įvedimas akivaizdžiai pirmiausia atsilieps vartotojams, t.y. visiems Lietuvos piliečiams, taip pat tiems, kurie gauna mažas pajamas, labai mažas pajamas, nes šis mokestis apmokestina vieną iš svarbiausių produktų – cukrų.

Antras dalykas, kuris, manau, ypač svarbus, yra tai, kad apskaičiuoti, patikrinti arba kontroliuoti to mokesčio surinkimą, tuos procentus iš tikrųjų nėra lengva. Pirmiausia tai skatins kurti biurokratines, sakykim, žabangas ir skatins valstybės išlaidas, kita vertus, verslo struktūras vers išsisukti iš to skaičiavimo… bandyti keisti tvarką. Kad ant didžiosios visuomenės dalies nebūtų kraunamas papildomas mokestis, siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui. Kalbėjau Liberalų frakcijos vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Einoris – nuomonė už.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, mane labai stebina, kad plėtojamos, mano nuomone, labai pavojingos tendencijos. Jeigu tik vietiniams mūsų gamintojams, Lietuvos piliečiams, daroma kokia nors lengvata, būtinai atsiranda didžiulė vienos pusės opozicija. Manau, reikėtų apie tai susimąstyti. Aš kviečiu vieningai balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. G.Šivickas – nuomonė už.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Jeigu mes automobilį pavadinsime traktoriumi, tai vis tiek jis nebus traktorius, o liks automobilis. Taigi čia yra ne naujas mokestis, o tik keičiamas jo pavadinimas. Šiuo metu cukraus mokestis yra reglamentuotas Akcizų įstatyme. Tai yra akcizas. Priimtame naujajame Akcizų įstatyme, kuris įsigalios nuo liepos 1 d., yra trys objektai: alkoholis, kuras ir tabakas, todėl mums reikia cukraus akcizą pakeisti cukraus mokesčiu. Taigi iš esmės nepasikeis nei kainos, nei jo mokesčio reglamentavimas. Jis galios iki Europos Sąjungos dienos, o po to bus bendras cukraus reglamentavimas. Taigi siūlau pritarti, nes šios surenkamos pajamos yra naudojamos cukrinių runkelių augintojų pajamoms palaikyti. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. E.Masiulis – nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia tikrai stebėtina tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas kalba, kad tai nėra joks naujas mokestis, bet Mokesčių administravimo įstatyme jūs nerasite tokio pavadinimo mokesčio, tad nereikia dumti akių, jog tai yra tas pats arba jau esantis mokestis.

Antras momentas. Mes susiduriame su ta pasekme, kad ydingai buvo priimtas šių metų biudžetas – biudžeto pajamos yra apskaičiuotos pagal dar neegzistuojančius įstatymus. Kas atsitiktų, jeigu šiandien mes nepriimtume šio įstatymo ir 40 mln. litų pajamų, kurios yra numatytos šių metų biudžeto pajamų dalyje, nebūtų gauta? Taip neatsakingai elgiantis galima sužlugdyti šių metų biudžetą.

Ir trečia, aš norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamojo V.Einorio tam tikrą dviveidiškumą. Mes ką tik pritarėme lengvatinių sąlygų mūsų gamintojams (turiu omeny ekologinės produkcijos gaminimą), mūsų žemdirbiams, sudarymui. Jūsų, Socialdemokratų, iniciatyva, gerbiamasis Einori, šis įstatymo projektas nebuvo priimtas, yra atidėtas. Nereikia čia apsimesti dideliu Lietuvos žemdirbių gynėju ir kartu elgtis priešingai. Siūlau balsuoti prieš šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. A.Kubilius – nuomonė už.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į pono G.Šivicko pasakytą nuomonę, kuri šiuo atveju yra teisinga, nes mes neįvedame naujo mokesčio, o vietoj šiandien galiojančio akcizo cukraus produktams paprasčiausiai yra įvedamas kitas specialus mokestis. Atsisakyti to mokesčio, matyt, šiandien nėra galimybių, nes tokiu atveju mes turėtume labai aiškiai suprasti, kad Lietuvos rinka būtų užpilta ne Lietuvoje pagamintu cukrumi. Šito mokesčio buvimas iš tikrųjų yra Lietuvos cukraus rinkos apsauga nuo užsienyje pagaminto cukraus. Deja, turime susitaikyti su tuo, kad šis mokestis kol kas turi būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime dėl įstatymo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Cukraus mokesčio įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 62, prieš – 21, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Repliką – V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis E.Masiulis paminėjo patriotizmą. Aš pasakysiu, kad iš kai kurių sričių ne viskas matyti. Žinoma, kinai taikydavo priverstinį išvykimą į kaimus ar kitur persiauklėti. Mes tokios galimybės neturime. Aš siūlau savanoriškai daugiau lankytis kaimuose ir pamatysite, kas ten dedasi ir kodėl tas patriotizmas kartais išryškėja.

Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1249(2*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Kitas klausimas – Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1249(2). Pranešėjas – G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Komitetas parengė priimti šį įstatymo projektą, tačiau prieš tai norėčiau perskaityti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymą dėl termino: “Žodžių junginys “virškvotinis baltasis cukrus” tiktų tik cukraus rūšiai žymėti, o pateiktoje įstatymo citatoje apibrėžiamas apmokestintinas cukraus kiekis. Todėl siūlytume terminą “baltojo cukraus virškvotis” keisti į “baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymas”. Lygiai taip pat reikėtų pakeisti visus žodžių junginius.”

Taip pat gauta Teisės departamento pastaba, kad šis įstatymas turėtų galioti tik iki stojimo į Europos Sąjungą momento. Komitetas nematė prasmės tai rašyti įstatyme, nes vis dėlto Europos Sąjungoje pats reglamentas bus bendras, bet virškvočio mokestis taip pat bus, tik neaišku, ar tas reglamento vykdymas bus numatytas įstatymu. Taigi bet kokiu atveju tas įstatymas turės būti keičiamas. Šiuo metu mes palaikome tokią formuluotę, kokia yra įstatyme. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priiminėti pagal straipsnius.

Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Galėtume priimti bendru sutarimu? Tai klausimas. Nėra atsakymo. Priimtas.

2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ar 4 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ar 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

7 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir 8 straipsnį svarstome. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

9 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir paskutinis – 10 straipsnis. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.

Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 54, prieš – 4, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1250(2*) ES (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 5c klausimą – Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1250. Pranešėjas – G.Šivickas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Tai lydintysis teisės aktas. Pasiūlymų ir pastabų iki priėmimo negauta. Siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Priimtas.

2 straipsnis. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Paskutinis – 3 straipsnis. Dėl įsigaliojimo. Ačiū. Bendru sutarimu straipsnis priimtas. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nėra. Prašau registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 51, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo patikslinimo ir nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.IXP-1343 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dar mes turime laiko iki Teismų įstatymo projekto svarstymo. Imame rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Einorį pristatyti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo patikslinimo ir nuostatų patvirtinimo” projektą Nr.IXP-1343.

V.EINORIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Komisijos darbo nuostatai buvo parengti dar 2001 m. gegužės mėnesį, bet, kaip matome iš komisijos pavadinimo, tai sudėtinga savo prioritetų gausa komisija, todėl ir jos parengtų nuostatų tikslinimas pareikalavo nemažai laiko. Praėjusią savaitę komisijos posėdyje nuostatai dar kartą buvo aptarti ir komisijos narių bendru sutarimu priimti.

Nuostatų svarstymo metu pastebėjome, kad komisijos pavadinimas nevisiškai atitinka Jungtinių Tautų praktikoje vartojamą terminologiją. 1992 m. birželio 3-4 d. Rio de Žaneire įvyko Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros pirmoji konferencija, paskatinusi pasaulio valstybėse steigti subalansuotos plėtros institucijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu buvo sudaryta Nacionalinė subalansuotos plėtros komisija, kuriai pirmininkauja premjeras. Komisijoje yra 25 aukšti ministerijų ir kitų institucijų vadovai bei pareigūnai. Atsižvelgdami į Jungtinių Tautų priimtą terminą – “subalansuota plėtra”, jungiantį aplinkos ir visko, kas kuriama ir statoma gamtoje, balansą, siūlome Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinime atsisakyti žodžio “aplinkos” ir komisijos pavadinimą išdėstyti taip: “Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija”. Todėl Seimui teikiame nutarimo projektą, kurio 1 straipsniu siūlome patikslinti komisijos pavadinimą, ir to paties nutarimo 2 straipsniu patvirtinti komisijos jau nauju pavadinimu nuostatus. Yra gauta Teisės departamento pastabų. Visos pastabos yra priimtos, suderintos ir nesusipratimų nėra. Todėl, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai prašau šiandien priimti šį nutarimą ir patvirtinti nuostatus.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių jūsų paklausti. Mes turėtume apsispręsti, ar po pateikimo pritariame šiam nutarimo projektui? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Tada mums reikėtų nustatyti komitetus, kuriems perduosime svarstyti šį nutarimą. (Balsai salėje) Šiandien priimti teikia? Ar galėtume ypatingos skubos tvarka ir priimti? Visi nori, todėl reikia taip ir daryti. Pradedame šio nutarimo priėmimą. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju.

2 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

Dėl viso nutarimo nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis. Genda mūsų kompiuteris. Dar kartą prašau registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Seimo Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pavadinimo patikslinimo ir nuostatų patvirtinimo, prašau balsuoti.

50 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Seimo rezoliucijos „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“ projektas Nr.IXP-1206(2) (svarstymas ir priėmimas)

Ar gerbiamoji J.Narvilienė pasiruošusi pateikti rezoliuciją? Svarstome darbotvarkės 3 rezervinį klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje” projektą Nr.IXP-1206. Pranešėja – Seimo narė J.Narvilienė. Priėmimas.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiant rezoliuciją buvo sudaryta redakcinė komisija, kuri peržiūrėjo rezoliuciją. Mes du kartus posėdžiavome. Komisija buvo sudaryta iš visų frakcijų Seimo narių, jie atstovavo visoms frakcijoms. Vakar mes galutinai redagavome rezoliuciją ir šiandien ji yra pateikta jūsų dėmesiui. Aš nežinau, ar jūs norėtumėte, kad aš perskaityčiau, ar kad aš tiesiog prašyčiau pritarti šiai rezoliucijai. Jūs visi, visos frakcijos turbūt susipažinote?

PIRMININKAS. Aš manau, skaityti nereikia, mes visi ją turime. Ji dabar suredaguota, komisijos aprobuota ir teikiama. Klausiu: ar galėtume tokią rezoliuciją, kokia dabar pateikta, priimti? Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašau registruotis. Pranešėjai dėkoju. Salėje 68 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų priimta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje”, prašau balsuoti.

62 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Rezoliucija priimta.

Visuomeninių organizacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-652 (pateikimas)

Dar mes turime laiko iki pagrindinio klausimo svarstymo. Aš norėčiau paklausti B.Vėsaitės. Ar galėtume pradėti svarstyti 2-9 klausimą – Visuomeninių organizacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą? Galime. Prašom. Pradedame darbotvarkės 2-9 klausimą – Visuomeninių organizacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-652. Pranešėja – B.Vėsaitė. Jeigu jūs luktelėsite minutę, aš suteiksiu žodį E.Masiuliui. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, aš manau, perkeliant iš popietinės Seimo darbotvarkės klausimus į rytinę, bent reikėtų Seimo balsavimo ar pritarimo tam?

PIRMININKAS. Tai aš klausiau, ar sutiktumėte.

E.MASIULIS. Mes norėtume, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad pradėtume svarstyti 2-9 klausimą, prašau balsuoti.

42 – už tai, kad pradėtume svarstyti, 10 – prieš, 5 susilaikė. Kviečiu B.Vėsaitę pateikti šį įstatymą.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė – leisti visuomeninėms organizacijoms užsiimti ūkine veikla, kuri yra nurodyta jų įstatuose. Mes jau neseniai esame pritarę po pateikimo panašiam pasiūlymui dėl asociacijų ir labdaros bei paramos fondų. Siūlyčiau pritarti ir šiam siūlymui po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausima E.Masiulis. Ruošiasi A.Gricius. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų visiškai neseniai buvo tas klausimas tik su asociacijomis svarstomas Seime ir diskusija buvo, bet vis dėlto noriu paklausti. Kokie būtų administraciniai mechanizmai prižiūrėti tai, kad visuomeninės organizacijos komercinėje srityje veiktų būtent pagal savo įstatuose numatytus tikslus? Nes čia iš tikrųjų atsiranda visiškai nemažos galimybės nesilaikyti šio įstatymo ir tokiu būdu lyg ir žlugdyti rinką.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis kolega, visuomeninės organizacijos pagal savo tikslus yra ne pelno siekiančios organizacijos. Jūs žinote, kad šis pelnas negali būti skirstomas jokiu būdu, o būtent panaudojamas šių organizacijų veiklai plėtoti pagal įstatus. Tikrai čia negali kilti grėsmė, kad visuomeninės organizacijos taps komercinėmis organizacijomis, nes jos veikia tik pagal savo įstatus. Ką paprastai daro nevyriausybinės organizacijos? Jos moko savo narius ar kitus narius. Jeigu šiuo metu nevyriausybinės organizacijos yra išlaikomos iš tarptautinių lėšų, tai, tarkime, šiuo metu jos negali netgi imti jokio užmokesčio už mokymą, kad padengtų kaštus. Tarkime, norime padaryti kavos pertraukėlę, bet juridiškai mes neturime teisės imti nė vieno lito už suteikiamas žinias. Manyčiau, kad Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad nevyriausybinėms organizacijoms jų įstatuose nurodytai veiklai vykdyti nereikia steigti nei individualių įmonių, nei kokių kitų.

PIRMININKAS. A.Gricius. Ruošiasi D.Teišerskytė.

A.GRICIUS. Gerbiamoji Seimo nare, man teko dirbti tose visuomeninėse organizacijose, žinau, kad yra nuostatai, yra įstatai, galima tam tikrą veiklą plėtoti, tas yra įstatymais reguliuojama, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia visuomeninėms organizacijoms užsiimti komercine veikla? Jeigu tai būtų padaryta su daugeliu apribojimų, kad ten neatsirastų galimybių užsiimti nešvariais darbeliais… Nes man čia toks kvapas eina iš to jūsų siūlomo įstatymo, yra suinteresuotų visuomeninių organizacijų, kurios apeis ar mokesčių sistemą, ar kažką kita. Jaučiu, jeigu tas įstatymas griežtai neribos tų sričių, kokia veikla gali užsiimti ši visuomeninė organizacija, tai, manau, mes suteiksime dar vieną galimybę užsiimti neteisėta veikla. Prašau man paaiškinti, kodėl tai būtina daryti?

B.VĖSAITĖ. Kodėl tai būtina daryti? Tarkime, visuomeninė organizacija nori surinkti papildomai lėšų būtent įstatuose nurodytai veiklai vykdyti. Pagal dabar egzistuojančius įstatymus ji negali pardavinėti net marškinėlių su savo logotipu. Pavyzdžiui, tarptautinė Raudonojo Kryžiaus organizacija. Kaip gi jie mobilizuoja savo lėšas? Jie paprastai skelbia akcijas. Arba UNICEF organizacija, ginanti vaikų teises. Turbūt esate ne vienas pirkęs atvirukus su šios organizacijos vaizdais ir simboliais, pinigai paskui eina būtent jos įstatuose nurodytai veiklai. Tai kodėl mes iš karto pradedame įtarinėti, kad šios nevyriausybinės organizacijos pradės piktnaudžiauti. Ten yra tokia smulki veikla. Jeigu, tarkime, paaiškėja, kad nevyriausybinė organizacija piktnaudžiauja jai duota veikla, ekonominė policija, STT, bet kas gali patikrinti, kad ji nevykdo savo įstatuose nurodytos veiklos, ir taškas. Tuo atveju veikia mechanizmas, kad tokia organizacija gali būti išregistruojama.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Teišerskytė. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Kuo tada skirsis visuomeninės organizacijos nuo paprastų UAB, ar nepradės visos uždarosios akcinės bendrovės persiregistruoti į visuomenines organizacijas ir tokiu būdu valstybė neteks didelės dalies mokesčių. Kitas dalykas, ar etiška teikti jums šio įstatymo pataisas, nes jūs daug metų vadovavote būtent tokiai organizacijai? Ar čia nėra to skandalingojo Viešųjų ir privačių interesų konflikto?

B.VĖSAITĖ. Pirma, dėl etikos klausimo. Aš manau, kad būtų visiems Seimo nariams labai sveika būti bent dviejų ar trijų visuomeninių organizacijų nariais. Tada mes turbūt neturėtume tokių klausimų, kuriuos jūs šiandien keliate.

Dabar dėl visuomeninių organizacijų galimo piktnaudžiavimo ir kuo jos skirsis nuo UAB? Iš tikrųjų UAB yra pelno siekianti organizacija ir pelną dalijasi tarp savo narių. Nevyriausybinės organizacijos, taip pat ir visuomeninės organizacijos savo pelno neturi teisės dalyti tarp savo narių, jokiu būdu, nes tai draudžia Visuomeninių organizacijų įstatymas. Dar sykį atsakau, kuriose srityse dirba nevyriausybinės organizacijos: šalpos, mokymo, bet jos nedirbs nei automobilių gamybos, nei prekybos…

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerbiamoji kolege, bet jūsų pataisoje parašyta: “teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas”. Čia yra komercinė veikla, čia yra verslas.

B.VĖSAITĖ. Mieloji kolege, pačiame Visuomeninių organizacijų įstatyme parašyta, kad visuomeninės organizacijos veikia pagal savo įstatus. Ten geriausia paslauga geriausiu atveju galėtų būti mokymai.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Ruošiasi J.Sabatauskas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, būtų miela, kad jūs griežčiau paimtumėte į rankas posėdžio vedimą, nes dabar Seimo nariai ne visi atidūs, lietuviškai kalbant ir labai diplomatiškai. Ponia pranešėja…

PIRMININKAS. Jūs dabar atėjote į posėdį, tai tikrai bus tvarka.

A.VIDŽIŪNAS. Ponia pranešėja, idėja jūsų įdomi ir aš po pateikimo pritariu. Bet mano klausimas toks, ar čia dar vienas Socialdemokratų frakcijos džiazas, ar tai yra sutarta su Vyriausybe, su A.M.Brazausku sutartas projektas, su A.Brazausko Vyriausybe?

B.VĖSAITĖ. Čia yra mano asmeninis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs įstatymo projekto 2 straipsnyje, tiksliau, iš bazinio įstatymo 10 straipsnio siūlote išbraukti žodžius “įstatymo nustatyta tvarka”. Ar ne geriau būtų taisyti tuos įstatymus, kurie reglamentuoja tą tvarką, negu išbraukti šiuos žodžius. Kaip jūs manote?

B.VĖSAITĖ. Aš esu atvira visiems jūsų siūlymams ir prašyčiau pritarti po pateikimo. Po to iki svarstymo bus galima dar daryti pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi jus paklausė. Ar bendru sutarimu po pateikimo galėtume pritarti šiam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių? Pritariate? Garsiau sakykite ne. Kai kurie nepritaria. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo B.Vėsaitės įstatymo projektui ir pradėtume svarstymo procedūrą, prašom balsuoti.

Už – 44, prieš – 11, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Kokiems komitetams siūloma perduoti šio įstatymo svarstymą? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Papildomų nėra? Ar bendru sutarimu perduotume Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Nėra prieštaraujančių. Svarstysime artimiausioje pavasario sesijoje. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, viena pastaba ir vienas prašymas. Kodėl nedavėte kalbėti dėl balsavimo motyvų? O pasiūlymas yra kreiptis į Vyriausybę, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadas dėl šio projekto.

PIRMININKAS. Gerai, komitetas gali kreiptis dėl Vyriausybės išvados. Buvo mano pasiūlymas dėl balsavimo motyvų. Buvo. A.Melianas. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pasiūlėte, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl balsavimo motyvų, bet kažkodėl nesulaukiau žodžio, todėl norėčiau trumpą repliką po balsavimo. Aš noriu atkreipti dėmesį gerbiamųjų kolegų, kad išanalizavau 32 artimiausias Lietuvai valstybes, visose yra leidžiama visuomeninių organizacijų komercinė veikla, išskyrus Indiją. Aš manau, kad tai rimtas argumentas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pertrauka iki 12.00 valandos.

Pertrauka

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-729(4*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Pradedame Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-729 priėmimą. Darbotvarkės 3 klausimas. Kviečiu į tribūną pranešėją, komiteto pirmininką A.Sakalą. Nėra kam registruotis, labai nedaug.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti procedūrą, kad nereikėtų mums dėl kiekvieno straipsnio, dėl kurio nėra abejonių, balsuoti. Aš pasiūlyčiau, gerbiamasis Pirmininke, ar būtų galima taip, kad už tuos skyrius, kuriems nėra pataisų, būtų galima balsuoti už visą skyrių, tai Statutas, kaip man žinoma, leidžia. O už tuos skyrius, kuriems yra pataisų, pirma apsvarstytume pataisas, priimtume tuos straipsnius su pataisomis, o po to balsuotume už visą skyrių, kuriame būtų ir straipsniai su pataisomis, ir straipsniai be pataisų. Mes sutaupytume daug laiko. Manau, kad tai būtų geresnis sprendimas, negu eiti pastraipsniui, nes tų straipsnių labai daug.

PIRMININKAS. Gerai. Galime priimti jūsų siūlymą. Bet dėl 1 straipsnio mes jau ir turime pataisą.

A.SAKALAS. Taip, mes turime…

PIRMININKAS. Galbūt aš paklausiu dėl preambulės. Ar yra norinčių kalbėti? Galime priimti preambulę? Ačiū. Pradedame 1 straipsnį.

A.SAKALAS. 1 straipsniui yra Seimo nario A.Indriūno pataisa, kuria jis siūlo apibrėžti sąvokos apibūdinamą, įveda tokią sąvoką. Komitetas, beje, apsvarstė visas pataisas, kurios buvo pasiūlytos, įregistruotos. Komiteto nuomone, ši siūloma sąvoka susiaurina teisingumo sąvoką, ir komitetas mano, kad reikia jai nepritarti.

PIRMININKAS. Aš kviečiu pataisos autorių A.Indriūną pristatyti pataisą.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme gana daug kalbama apie procedūras. Vienos procedūros priskiriamos teisingumo vykdymui, tas procedūras vykdantys teismai ir teisėjai turi būti nepriklausomi pagal Konstituciją. Ir kitos procedūros yra susijusios su teismų administravimu. Teismų administravimui nėra... Teismai ir teisėjai visiškai nepriklausomi, tam tikru mastu jie turi vykdyti teismų savivaldos ar kitus dalykus. Todėl reikėtų būtinai apibrėžti, kokios procedūros priklauso teisingumo vykdymui. Man atrodo, tai būtina. Aš sutinku, kad ši mano formuluotė nėra tobula, bet tai padaryti reikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikėtų registruotis. Prašom registruotis. Ar J.Matulevičius yra salėje? Kas už jį registravosi? (Balsai salėje) Nekartokite daugiau.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Prašom paspausti mygtuką “už”, kas remia A.Indriūno pataisą, kad pradėtume ją svarstyti.

10 Seimo narių parėmė jūsų pataisą. Trūksta balsų, todėl jos nesvarstome.

A.SAKALAS. Jeigu galima, Pirmininke, dabar yra dėl 11 straipsnio iš I skyriaus. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Seimo nario J.Razmos pataisa. Jis siūlo 11 straipsnio 3 dalį papildyti žodžiais “tarp jų ir teisėjų darbo užmokestį”. Komitetas svarstė ir pataisai nepritarė. Paskysiu kodėl. Ši pataisa nieko nekeičia, nes teisėjo atlyginimas susietas su MMA. Vadinasi, jeigu blogės Lietuvos ekonominė padėtis, mažės MMA ir mažės teisėjų atlyginimai. Todėl ši norma, kurią siūlo Seimo narys J.Razma, būtų perteklinė.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį J.Razmą pateikti savo pataisą.

J.RAZMA. Jeigu mes pažiūrėsime tolesnius straipsnius, tai ten pažymėta, kad teisėjų atlyginimai gali būti mažinami vieninteliu atveju, t.y. jeigu apie tai kalbama būtent šiame įstatyme. Perskaitę visą įstatymą niekur nerasite parašyta, kad teisėjų atlyginimai gali būti mažinami. Kaip sako pirmininkas, tai netiesiogiai išeina per MMA, bet vis dėlto, manau, būtų nekenkę ir čia parašyti, kad iš esmės pablogėjus ekonominėms sąlygoms teisėjų atlyginimai gali būti mažinami. Jeigu to neparašom, tai gali kilti įvairių spekuliacijų, teisėjai gali remtis tuo įrašu, kad tai turi būti parašyta šiame įstatyme, bet to nėra.

PIRMININKAS. Kad pradėtume svarstyti šias pataisas, reikėtų 29 Seimo narių paramos. Prašom paspausti mygtuką “už”, kas remia J.Razmos pataisą dėl 11 straipsnio 3 dalies.

6 Seimo nariai parėmė jūsų pataisą. Ji nesvarstoma.

Dabar prašau grįžti prie viso I skyriaus. Ar sutiktumėte, kad I skyrius būtų priimtas bendru sutarimu? Galime? Nėra prieštaraujančių? I skyrius priimtas bendru sutarimu.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, II skyriui pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar sutiktų Seimo nariai ir II skyrių priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. II skyrius priimtas.

A.SAKALAS. III skyriui taip pat pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar III skyrius gali būti priimtas bendru sutarimu? III skyrius priimtas.

A.SAKALAS. IV skyriui pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar III skyrius gali būti priimtas bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. III skyrius priimtas.

A.SAKALAS. IV skyriui taip pat neturime pastabų.

PIRMININKAS. IV skyriui pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu IV skyrių? Priimtas.

A.SAKALAS. V skyriaus 39 straipsniui turime Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Komitetas tam pasiūlymui pritarė iš dalies ir kviesčiau Seimo narį J.Razmą tam pritarti. Mes nepritarėme 2 dalies pakeitimui, o 3, 4 ir 5 dalių pakeitimams pritarėme. Čia kalbama, kokie dokumentai, teismo nutartys turi būti skelbiami interneto puslapiuose.

PIRMININKAS. Noriu paklausti, gal Seimo narys J.Razma sutinka su tokiu komiteto sprendimu? Ačiū. Ir netgi jeigu komitetas pritarė, reikia 29 Seimo narių parėmimo dėl 4 ir 5 dalių. Ar bendru sutarimu galite paremti? (Balsai salėje) Galite. Ačiū. Komiteto nuomonę jūs žinote ir 29 Seimo narių palaikymas yra. Ar galėtume priimti J.Razmos pataisas dėl 39 straipsnio 4 ir 5 dalių? Galite. Ačiū. Bendru sutarimu šias pataisas priėmėme.

Dabar visas V skyrius. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso V skyriaus? Ar galėtume V skyrių priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Skyrius priimtas.

A.SAKALAS. Pirmininke, VI skyriui yra Seimo nario J.Sabatausko pasiūlymas, 43 straipsniui siūlo papildomą dalį. Komitetas pritarė. Šioje dalyje kalbama apie tai, kad teisėjas privalo tikrintis sveikatą pagal Teismų tarybos aprobuotą ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei teisingumo ministro patvirtintą tvarką. Komitetas mano, kad vis dėlto teisėjai, kaip ir kiti piliečiai, turi tikrintis sveikatą, ten tvarka bus nustatyta. Komitetas kviečia pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Sabatauską pateikti pataisą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Kadangi tiek Konstitucijoje, tiek šiame įstatyme yra numatyti atleidimo pagrindai dėl sveikatos būklės, o būtent ši pataisa padėtų išspręsti, kaip tai padaryti, kad teisėjai reguliariai tikrintų sveikatą pagal šią nustatytą tvarką, kuri yra minima. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti J.Sabatausko pataisai, kuriai pritarė ir komitetas? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu mes priimame ją svarstyti. Ar yra norinčių dėl jos kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti J.Sabatausko pataisą dėl 43 straipsnio 4 dalies? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta bendru sutarimu.

A.SAKALAS. To paties skyriaus 47 straipsniui yra Seimo nario J.Razmos pataisa, kuria jis siūlo papildyti 6 dalį dėl teisėjų nusikalstamų veiksmų ar neveikimo. Komitetas pritarė, bet siūlytų Seimo nariui J.Razmai tokį variantą, vietoj “veiksmų” įrašyti žodį “veika, veikos”, nes veika apima ir veikimą, ir neveikimą, tada nereikėtų ir pataisos. Jeigu Seimo narys J.Razma sutiktų, o Seimo nariai pritartų, būtų ir šiek tiek trumpesnis straipsnis, ir būtų apibrėžta tai, ką norime pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Razma, pristatykite pataisą ir pasakykite, ar sutinkate su ta pataisa, kurią siūlo pirmininkas.

J.RAZMA. Aš sutinku su tuo, ką pasakė pirmininkas.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti J.Razmos pataisai? Ačiū, bendru sutarimu pritarta. Ar bendru sutarimu priimtume šią pataisą? Pataisa priimta. Toliau.

A.SAKALAS. Šitam skyriui mes neturime daugiau pastabų.

PIRMININKAS. VI skyrius. Ar VI skyrių galėtume priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) VI skyrius priimtas.

A.SAKALAS. VII skyriui mes turime pastabų. Tai Seimo narių J.Sabatausko, A.Syso pastabos. Seimo narys J.Sabatauskas siūlo 52 straipsnyje vietoj žodžių “įstatymo nustatyta tvarka” įrašyti žodį “teismo”. Komitetas svarstė ir nepritarė motyvuodamas tuo, kad tinkamesnė būtų Konstitucijos formuluotė. Formuluotė “įstatymo nustatyta tvarka” yra artimesnė Konstitucijos formuluotei, nei pasiūlyta pateikėjo, todėl kviestume Seimo narį J.Sabatauską atsisakyti pataisos.

J.SABATAUSKAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.SAKALAS. Toliau yra Seimo nario pataisa 57 straipsnio 3 daliai. Siūloma pakeisti 3 dalį ir buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi. Čia kalbama apie Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimų pratęsimą iki 70 metų. Komitetas svarstė šią pataisą. Balsai pasidalijo, tačiau buvo priimtas sprendimas pritarti šiai pataisai motyvuojant tuo, kad iš, sakyčiau, aukščiausiųjų teisėtvarkos pareigūnų nederėtų eliminuoti teisėjų, turinčių labai didelį patyrimą. Kadangi teisėjus, kurie turi didelį patyrimą, iš esmės skiria Seimas, tai Seimas gali pritarti arba nepritarti Prezidento siūlymui leisti jam dirbti sulaukus 65 metų.

PIRMININKAS. Prašau Seimo narį J.Sabatauską pristatyti šią pataisą. Minutę!

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Kai kurie Seimo nariai sako, kad balsavom dėl to. Balsavom dėl kitos formuluotės – dėl visų teisėjų. Čia aš siūlau tik dėl trijų teismų, kurie yra vieninteliai: Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo, motyvuodamas tuo, kad šiuose teismuose dirba aukščiausios kvalifikacijos ir didžiausią patirtį turintys teisėjai. Tai tikrai nesudarys didelio masto, t.y. pasekmės nebus didelio masto, todėl siūlyčiau pratęsti šių teismų teisėjų įgaliojimus iki 70 metų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai paremtų J.Sabatausko siūlymą? Palaikote. Yra ir nepalaikančių. Kas remia J.Sabatausko siūlymą, prašau paspausti mygtuką “už”. Taip, remia ir komiteto pirmininkas.

19 plius 1 – vis tiek yra per mažai, kad galėtume… (Balsai salėje) Gerai, supratau. Ramu. Registruojamės. Balsuosime dėl J.Sabatausko pataisos 57 straipsnio 3 daliai.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašau tuos, kurie remia J.Sabatausko pataisą, paspausti mygtuką “už”.

45 Seimo nariai parėmė J.Sabatausko pataisą. Pradedame ją svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? G.Dalinkevičius – nuomonė už. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume labai aiškiai suprasti, kad žmogaus protas yra didžiausia vertybė, o teisėjo vertė įgyjama per tam tikrą ilgą laiką. Deja, metai kartais ima ir atbėga negailestingai greita, o proto tokio amžiaus žmogui protingai teisėjauti dar užtenka. Kviečiu Seimo kolegas protingai pasielgti ir pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. A.Sysas – nuomonė prieš.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad svarstymo šioje salėje metu mes balsavome už amžių ir buvom nusprendę, kad jis bus 65 metai. Jeigu mes žiūrime šiek tiek plačiau ir kalbame apie teisėjų lygiateisiškumą, tai tokia pataisa išskiria trijų teismų teisėjus, palyginti su visais kitais. Ar mes nesusikirsim su tam tikrom mūsų Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatom? Taigi šita pataisa yra išskirtinė ir niekuo nepateisinama, todėl ir siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Balsuosime dėl J.Sabatausko pataisos.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume J.Sabatausko pasiūlymus dėl 57 straipsnio 3 dalies, prašau balsuoti.

Už – 40, prieš – 12, susilaikė 12. Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Pirmininke, dabar reikėtų taisyti ir dabartinę 3 dalį, būsimą 4 dalį, nes papildyta nauja dalimi. Senajame variante buvo minimos 1 ir 2 dalys. Kadangi priėmėm 3 dalį, siūloma 1, 2 ir 3 dalis. Seimo nario J.Sabatausko 4 straipsnio pataisa yra formali pataisa, tik šiek tiek pakeista redakcija. Komitetas siūlo priimti.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti šiam techniniam pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.

Svarstome toliau. 57 straipsnio 5 dalis… (Balsai salėje) Dėl to paties 57 straipsnio 5 dalies yra A.Syso pataisa.

A.SAKALAS. Taip, 57 straipsniui yra A.Syso pataisa. Jis siūlo išbraukti perteklinius skaičius. Pratęsiami įgaliojimai teisėjui tol, kol byla bus baigta nagrinėti. Sakinio gale yra parašyta, kad kol šiam teisėjui sukaks 70 metų. Mūsų nuomone, tai yra taip pat perteklinė norma, todėl žodžius “tačiau ne ilgiau kol šiam teisėjui sukaks 70 metų” būtų galima išbraukti. Komitetas pritaria Seimo nario A.Syso siūlymui.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. A.Sysas trumpai pateiks.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Komiteto pirmininkas pasakė esmę. Aš siūliau, kad būtų logiška, nes byla gali užsitęsti truputį ilgiau, ir tada mes susidurtume su tam tikromis problemomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu paremti A.Syso pataisą? Ačiū. Pataisa paremta. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Pirmininke, šiam skyriui daugiau pataisų mes neturime.

PIRMININKAS. Taigi dėl viso skyriaus yra norinčių kalbėti? Tai yra VII skyrius.

A.SAKALAS. Vieną minutę, atsiprašau. Tuoj pažiūrėsiu. Tai yra VII skyrius. VII skyriuje yra daug skirsnių. Iki VIII skyriaus dar yra pataisų. Aš atsiprašau, Pirmininke, reikia svarstyti kitas pataisas. Seimo narys siūlo 66, 67 ir 68 straipsnius papildyti žodžiais “sveikatos pažymėjimas” atitinkamose redakcijose. Komitetas pritarė, tik siūlo truputį paredaguoti neiškeliant sveikatos pažymėjimo į pirmą vietą, o sakinyje nukeliant į pabaigą. Prašau. Tai čia aš ne prašau, aš tik pasakau komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sabatauskas dėl 66 straipsnio.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Kadangi yra pritarta siūlymui apskritai dėl teisėjų sveikatos tikrinimosi, čia yra reikalavimas asmenims, norintiems tapti apygardų teismų teisėjais, ir tiems asmenims, kurie iki tol nebuvo teisėjais, pateikti sveikatos pažymėjimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar 29 Seimo nariai paremtų J.Sabatausko pataisą? Visi parėmė bendru sutarimu. Ačiū. Ar galėtume priimti šią pataisą? Bendru sutarimu pataisa priimta.

Dėl 67 straipsnio. Po to visus su pataisomis priimsime.

A.SAKALAS. 67 straipsnio 1 daliai yra analogiška pataisa.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas ar turi? Ne, ačiū. Ar galėtume paremti šią pataisą? Pataisai pritarta, prieštaraujančių negirdėti. Ar galėtume priimti šią pataisą dėl 67 straipsnio? Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu priimta.

A.SAKALAS. 68 straipsnio 3 punkte taip pat analogiška pataisa, kuriai komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai paremtų šią pataisą? Ji analogiška ankstesnei. Pataisai pritarta. Pradedame svarstymą. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime priimti šią pataisą? Nėra prieštaraujančių. Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Pirmininke, daugiau pataisų šiam skyriui neturime.

PIRMININKAS. Dabar mums reikėtų priimti visą VII skyrių su pataisymais straipsnių, kuriuos mes priėmėme. Ar yra norinčių kalbėti dėl VII skyriaus? Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti VII skyrių su tomis pataisomis, kurias padarėme prieš tai? Nėra prieštaraujančių. VII skyrius su pataisytais straipsniais priimtas.

A.SAKALAS. VIII skyriui pataisų neturime.

PIRMININKAS. VIII skyrius. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū. VIII skyrius bendru sutarimu priimtas.

A.SAKALAS. IX skyriui pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti IX skyrių? IX skyrius priimtas.

A.SAKALAS. X skyriui pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte X skyrių priimti bendru sutarimu? X skyrius priimtas.

A.SAKALAS. XI skyriui turime Seimo narių V.Lapėno, J.Sabatausko, J.Razmos ir A.Syso pasiūlymus, todėl reikia svarstyti pastraipsniui. 96 straipsniui mes neturim. 97 straipsnio 2 daliai Seimo narys V.Lapėnas dėl stažo tų, kurie dirbo prokurorais, prokurorų pavaduotojais, valstybiniais arbitrais, siūlo papildomai įrašyti ir prokuratūros tardytojus. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jūs beveik ir pateikėte, bet aš vis tiek kviečiu V.Lapėną pateikti šią pataisą. Dėl vedimo tvarkos – R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir pranešėjau, man atrodo, kad reikėtų svarstyti pataisas skirtinga eilės tvarka. Pirma svarstyti J. Sabatausko, kur yra siūlomas išbraukimas, o po to, jeigu pritartume, papildymą. Nes priešingu atveju, jeigu po to svarstytume ir, tarkime, pritartume J.Sabatausko, išeis, kad tai, ką įrašėme V.Lapėno, jeigu pritartume, nebepateks. Tiksliau, reikėtų sukeisti vietomis šių pataisų svarstymą.

A.SAKALAS. Pirmininke, galima taip daryti. 97 straipsnio 2 dalis. Seimo narys siūlo pakeisti šio straipsnio tą dalį, kuriai siūlo pataisą ir ponas V.Lapėnas. Ten yra siūloma išbraukti “ir advokatai” ir įrašyti “Konstitucinio Teismo teisėjai”. Jeigu mes tai priimtume, tada būtų galima įrašyti, vėliau svarstyti ir pono V.Lapėno pataisą, kuria jis siūlo įrašyti dar ir prokuratūros tardytojus.

PIRMININKAS. Tai iš pradžių siūlote svarstyti J.Sabatausko pataisą?

A.SAKALAS. Taip, galima ir taip.

PIRMININKAS. Aš V.Lapėno atsiprašau, mes jums suteiksime žodį truputį vėliau. Tada kviečiu J.Sabatauską pateikti pataisą dėl 97 straipsnio 2 dalies.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų mano siūlymai yra pateikti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nes Teisės departamentas iškėlė klausimą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, dėl stažo valstybės tarnyboje, nes atitinkamai yra nuostata Valstybės tarnybos įstatyme, kur įskaitomas ir teisėjo darbo stažas. Vadinasi, analogiškai mes turėtume taisyti čia papildant Konstitucinio Teismo teisėjais, stažu valstybės tarnyboje bei išbraukiant advokato privačią praktiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti “advokato ir prokuroro”? Tik advokato. Gerai. Ar Seimo nariai paremtų J.Sabatausko pataisą? Prašau paspausti mygtuką “už”. Kas pritariate, kad pataisą pradėtume svarstyti, paspauskite mygtuką “už”.

39 pritarė. Pradedame svarstyti. Yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti J.Sabatausko pataisą dėl 97 straipsnio 2 dalies? Bendru sutarimu pataisa priimta.

A.SAKALAS. Pirmininke, dabar reikėtų grįžti prie Seimo nario V.Lapėno pataisos, kuris siūlo įrašyti į tą sąrašą ir prokuratūros tardytojus. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Nėra V.Lapėno, kuris teikia. Ar pritartų Seimo nariai šiai pataisai? Pritariate. Bendru sutarimu pataisa gavo pritarimą, pradedame jos svarstymą. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Toliau. 98 straipsnio 1, 2 dalims yra Seimo nario J.Razmos pataisos, kuriomis siūlo 1 dalyje išbraukti sakinį “Aukščiausiojo Teismo teisėjų atostogų trukmę nustato Aukščiausiojo Teismo statutas” ir toliau redakciniai pataisymai, jeigu tas bus padaryta. Komitetas nepritarė. Motyvai tokie – yra nustatyta maksimali atostogų riba šiame įstatyme ir Atostogų įstatyme. O be to, Aukščiausiojo Teismo statutą tvirtina Seimas ir ten negalės būti jokių normų, prieštaraujančių šiam įstatymui. Komiteto nuomone, reikėtų nepritarti šiam pono J.Razmos siūlymui.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Razmą pateikti savo pataisos esmę.

J.RAZMA. Nelaikau šios pataisos labai reikšminga ir nesiūlysiu dėl jos balsuoti, nors maniau, kad būtų geriau nustatyti bendrą atostogų sistemą visų rūšių teisėjams. Ypač atsižvelgiant į tai, kad apylinkių teisėjai turi dar intensyvesnį krūvį negu Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Aš nesiūlau balsuoti, nes ir taip daug sugaišome.

PIRMININKAS. Dėkui. Atsisakė pataisos. Toliau svarstome A.Syso pataisą.

A.SAKALAS. Taip, A.Syso ir dar J.Sabatausko pataisa, kurios visiškai analogiškos – 28 straipsnio 2 daliai. Galiu pasakyti, kad, dar svarstant Seime šitą dokumentą, buvo sutarta, kad šią straipsnio formuluotę pasiūlys, nes ji iš tiesų buvo bloga, komiteto pirmininkas ponas A.Sysas. Jis pasiūlė formuluotę, Seimo narys J.Sabatauskas ją truputį patikslino, nes pono A.Syso formuluotė apimtų tai, kad už pareigas, vykdomas per teismų procesus, kurie vykdomi normaliu darbo laiku, taip pat gali būti suteiktos papildomos atostogos. Tuo tarpu pono J.Sabatausko pataisoje pasakyta, kad už tą darbą po darbo valandų, taigi ji yra tikslesnė. Aš kviečiu Seimo narį A.Sysą atsisakyti savo pataisos, kadangi pagal jūsų pataisą yra parengta kita, tikslesnė pataisa.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sysą pareikšti savo nuomonę.

A.SYSAS. Aš atsiimu savo pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas kviečiamas pateikti pataisą. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų čia siūloma kompensuoti teisėjams už darbą po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis, kai atliekamos teisėjo funkcijos, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Tas kompensavimas kitaip neįmanomas, tik papildant kasmetines jų atostogas, t.y. skirtingai negu valstybės tarnyboje, kai iš karto per mėnesį turi būti kompensuojama. Siūlau pritarti tai pataisai.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai paremtų J.Sabatausko pataisą, kuriai pritarė komitetas? Bendru sutarimu pataisa paremta. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Toliau aš siūlyčiau, gerbiamasis Pirmininke, svarstyti Seimo nario J.Razmos pataisą 100 straipsnio 2 daliai, o po to grįžti prie J.Sabatausko pataisos 100 straipsniui. Seimo narys J.Razma taip pat siūlo išbraukti žodį “advokato”, bet ten nėra, tai aš manau, kad pasiūlymas atkrenta. 2 dalyje siūlo vietoj skaičiaus “45” įrašyti skaičių “30”, čia kalbama apie procentą nuo vidutinio atlyginimo, kuris skelbiamas spaudoje, t.y. kokią teisėjas turi teisę gauti pensiją. Tame straipsnyje įrašytas apribojimas, kad pensija negali viršyti 1,5 VDU. Aš labai prašyčiau 45%, tai buvo svarstyta. Teisingumo ministras pasakė savo nuomonę šiuo klausimu, todėl prašyčiau leisti teisingumo ministrui išsakyti savo nuomonę, ar galime pritarti Seimo nario J.Razmos pataisai.

PIRMININKAS. Iš pradžių norėtume išgirsti paties autoriaus J.Razmos nuomonę. Prašau. Pateikite savo pataisą.

J.RAZMA. Pirmiausia aš atkreipčiau dėmesį į tai, kad šiandien teisėjų atlyginimai yra neproporcingai aukšti, palyginti su vidutiniu šalies atlyginimu, bet, deja, mes negalime jų normalizuoti dėl žinomo Konstitucinio Teismo sprendimo ir esame tokioje padėtyje, kokioje esame. Jeigu dabar su tuo atlyginimu susiejame dideliais procentais pensiją, tai, manau, būtų dviguba disproporcija visos visuomenės socialinės padėties atžvilgiu. Kita vertus, jeigu mes paskaičiuosime 45% nuo žemiausio šiandien teisėjo atlyginimo, tai matysime, kad jis viršija 0,5 VDU. Kitaip sakant, nelieka jokios teisėjų pensijų diferenciacijos. Visi, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, ar žemiausio rango apylinkės teismo teisėjas, visi gaus po 1,5 VDU. Tai, manau, irgi nėra pakankamai logiška. Jeigu liktų mano pataisa – 30%, tai paliestų nedidelę dalį teisėjų, tik keletą apylinkės teisėjų, kuriems gal ne 1,5 tūkst. išeitų, o apie 1,2 tūkst. ir panašiai. Tai nors minimali diferenciacija būtų, būtų bent minimalus akstinas teisėjams siekti karjeros, kad jie galėtų pretenduoti į didesnę pensiją.

PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai paremtų J.Razmos siūlymą? Prašau paspauskite mygtuką “už”, kas remiate J.Razmos pataisą. Prašau balsuoti.

Parėmė 15 Seimo narių. Pataisa nesvarstoma.

A.SAKALAS. Pirmininke, tada siūlyčiau svarstyti Seimo nario V.Lapėno pataisą, kuris siūlo taip pat įrašyti į šį sąrašą prokuratūros tardytojus. Tą sąvoką mes jau esame įrašę, todėl aš tikiuosi, kad Seimas neprieštaraus ir čia įrašytai tai pačiai sąvokai.

PIRMININKAS. Čia laikantis nuoseklumo dėl to, ką mes anksčiau padarėme. Nėra V.Lapėno. Ar paremtume jo pataisą? Bendru sutarimu visi parėmė V.Lapėno pataisą dėl 100 straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą? Nėra prieštaraujančių, pataisa priimta. Toliau.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau dabar grįžti prie Seimo nario J.Sabatausko pataisos 100 straipsniui. Jis siūlo išbraukti 1 dalį, pakeisti 2 ir 3 dalis bei papildyti nauja dalimi. Komitetas pritarė ir šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Paprašykime J.Sabatausko komentaro.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Čia vėl buvo redaguotas straipsnis, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, išbraukta 1 dalis, nes tai jau 99 straipsny pasakyta. Taip pat redaguojant buvusią 2 dalį, kuri dabar taps 1 dalimi, pakeičiama visa straipsnio struktūra, perkeliama ta dalis sakinio, kurioje kalbama apie 20 metų bendro stažo teisėjų, Konstitucinio Teismo teisėjų ir t.t., o “15 metų” iškeliama į 2 dalį sakinio, kad būtų visiškas aiškumas dėl paskutiniųjų 5 metų darbo stažo. Taip pat patikslinama, kad ši pensija mokama iš biudžeto.

Dėl 3 dalies, kuri dabar taps 2 dalimi. Patikslinamos sąvokos, kad būtent šio ir kitų įstatymų nustatyta pensijų suma kartu su socialinio draudimo pensija negali viršyti vidutinio Statistikos departamento skelbto šalies ūkio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio ir kad šį pensijų ribojimą taiko atitinkama institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.

O 3 dalis papildoma, kokiais atvejais nebūtų mokama ši pensija, tai yra kai įgaliojimai nutrūko apkaltos proceso tvarka, kai jis pažemino savo poelgiu teisėjo vardą ir (trečias punktas) kai įsiteisėja teismo nuosprendis. Vadinasi, pensija būtų atimta, jeigu jis po to, kai ji buvo paskirta, padarė nusikaltimą ir tai pripažinta teismo nuosprendžiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimo nariai paremtų J.Sabatausko pasiūlymus, kuriems pritarė ir komitetas? Nėra prieštaraujančių, bendru sutarimu pradedame svarstyti J.Sabatausko siūlymus dėl 100 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu šiuos pasiūlymus? Nėra prieštaraujančių, pasiūlymams pritarta. Priimta.

A.SAKALAS. Pirmininke, dabar 100 straipsnio 3 daliai J.Sabatausko užregistruotas dar kitas pasiūlymas. Aš prašyčiau jo komentaro, jis nenori atsiimti, nes ką tik priimtame pasiūlyme yra suformuluota tai, ką jis siūlo 3.

PIRMININKAS. Linktelkite galvą, ar sutinkate atsiimti. Ačiū.

A.SAKALAS. Toliau, 100 straipsnio 4 daliai yra Seimo Pirmininko pavaduotojo pono Č.Juršėno pasiūlymas papildyti nauja 4 dalimi šį straipsnį. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar autorius Č.Juršėnas pateiktų savo pataisą dėl 100 straipsnio 4 dalies? Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. 4 dalis yra teikiama dėl to, kad būtų apimta visa teisėjų sistema, t.y. ir Konstitucinio Teismo teisėjai. O principas yra tas pats – pagal vidurkį, ne daugiau kaip pusantro, priimant tą patikslinimą, apie kurį kalba arba kalbės kolega J.Sabatauskas.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Ar Seimo nariai paremtų Č.Juršėno pataisą? Nėra prieštaraujančių. Pataisai pritarė. Dabar pradedame jos svarstymą. Svarstant nori kalbėti komiteto pirmininkas.

A.SAKALAS. Aš siūlyčiau pataisos autoriui išbraukti paskutinį sakinį, nes tai jau įrašyta ir kitiems teisėjams, kad jie to netenka įstatymo nustatyta tvarka. Kad jie netenka, todėl nereikia kartoti tos pačios normos.

PIRMININKAS. Priimate tokį pasiūlymą? Paskutinį sakinį autorius sutinka paaukoti.

A.SAKALAS. Priešpaskutinį sakinį reikėtų suderinti su įstatymu, nes įstatyme mes numatėme kitą formuluotę, kaip apskaičiuojamas maksimalus pensijos dydis. Tai būtų redakcinė pastaba.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas norėtų pritarti?

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš tik norėjau pasakyti tai, ką pasakė komiteto pirmininkas, redaguoti vidurkio sąvoką su prieš tai esančia pataisa. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar bendru sutarimu galėtume priimti Č.Juršėno pataisą? Nėra prieštaraujančių. Pataisa priimta.

A.SAKALAS. Daugiau 100 straipsniui pataisų neturime. Yra tik 101 straipsniui. 101 straipsniui yra Seimo nario J.Sabatausko pataisa. Komitetas jai pritarė iš dalies ir siūlo truputį kitaip formuluoti, nei siūlo Seimo narys J.Sabatauskas. Siūlome pirmoje eilutėje po žodžio “pareigų” dėti dvitaškį ir toliau problema išsprendžiama, jeigu Seimo narys J.Sabatauskas sutiktų.

PIRMININKAS. Ar sutinkate su šiuo komiteto sprendimu? Prašom.

J.SABATAUSKAS. Taip, iš tikrųjų. Čia, galima sakyti, yra techninė klaida. Reikėtų po žodžių “kuris atleidžiamas iš pareigų” dėti dvitaškį ir po to būtų išvardijamos sąlygos, kokiomis tas veiksmas atliekamas. Mano pataisos esmė yra ta, jog išbraukiame tuos metus, nes jie būtų pertekliniai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau svarstome kitą pataisą.

A.SAKALAS. Seimo nario J.Sabatausko pataisa to paties straipsnio 4 daliai. Tai yra kita formuluotė dėl teisėjų persikėlimo išlaidų kompensavimo. Tai yra šiek tiek siauresnė formuluotė, nei buvo anksčiau, komitetas pritarė siauresnei formuluotei. Jeigu Seimo narys teikia tą pataisą, tai komitetas ją palaiko.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Iš tikrųjų aš siūlau šiek tiek koreguoti teisėjo išlaidų, susijusių su persikėlimu, kompensavimą. Ankstesnėje redakcijoje buvo žodis “visos”. Siūlau vietoj “visos” įrašyti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai pritartų J.Sabatausko siūlymams dėl 101 straipsnio 1 ir 4 dalių? Pritariat. Pradedame svarstymą. Ar yra norinčių kalbėti? Ar galėtume šias pataisas priimti? Pataisoms pritarėm ir jos priimtos. Mes baigėme XI skyrių.

A.SAKALAS. Tam skyriui mes daugiau pataisų neturime.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl XI skyriaus? Mes papildėme šio skyriaus 97, 98, 100 ir 101 straipsnius. Niekas nenori kalbėti. Ar galėtume priimti XI skyrių su papildytais straipsniais? Bendru sutarimu skyrius priimtas.

Pradedame XII skyrių.

A.SAKALAS. XII skyriui yra Seimo nario A.Indriūno pataisa 102 straipsniui. Seimo narys A.Indriūnas siūlo įrašyti sąvokos apibūdinimą, kas yra administravimas teismuose. Komitetas šiai pataisai nepritarė dėl kelių priežasčių. Viena iš jų, kad mes sąvokų šiame įstatyme nerašome, o kita, kad ši sąvoka yra pateikta Viešojo administravimo įstatyme, todėl nereikėtų kartoti normų, kurios yra kituose įstatymuose.

PIRMININKAS. Prašom A.Indriūną pateikti pataisą.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, argumentai tie patys kaip ir 1 straipsniui. Kadangi 1 straipsniui nepriimta, aš sutinku su komiteto nuomone ir atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys savo pasiūlymą atsiėmė.

A.SAKALAS. Daugiau pastabų XII skyriui neturime.

PIRMININKAS. Dėl XII skyriaus nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti XII skyrių? XII skyrius priimtas.

A.SAKALAS. XIII skyriuje yra Seimo nario A.Indriūno pastaba 119 straipsniui. Jis siūlo papildyti jo 1 dalį ir po žodžio “nepriklausomumo“ įrašyti žodžius “vykdant teisingumą”. Komitetas nepritarė, ir štai dėl ko. Ne dėl to, kad tai būtų blogas pasiūlymas, bet tai yra perteklinė norma, nes teismai nepriklausomi tik tada, kai vykdo teisingumą. Tai yra bendra norma ir nereikėtų dar papildomai rašyti tos normos čia.

PIRMININKAS. Ar galėtų autorius pakomentuoti?

A.V.INDRIŪNAS. Iš esmės 129 straipsnis nurodo, kad teismus gali kontroliuoti kiti dalykai. O pasakyti apskritai, kad yra nepriklausomumas, vis dėlto logiškai neteisinga.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti už šią pataisą?

A.V.INDRIŪNAS. Galima sutikti, bet toliau tai reikės pataisyti, man atrodo.

PIRMININKAS. Atsiimate savo pataisą?

A.V.INDRIŪNAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū.

A.SAKALAS. Toliau to paties straipsnio 5 daliai yra Seimo nario A.Indriūno pasiūlymas, kuriuo jis siūlo reglamentuoti, kaip Teismų taryba renka ketveriems metams pirmininką, pavaduotoją, sekretorių. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad dėl Teismų tarybos pirmininko yra apsispręsta anksčiau, o kaip renkamas, slaptu ar atviru balsavimu, pavaduotojas ir sekretorius, turi nustatyti pati Teismų taryba savo reglamente ir gali nuspręsti, kaip reikėtų balsuoti. Tai turi būti pačios Teismų tarybos prerogatyva.

PIRMININKAS. Prašau pataisos autorių pateikti pataisą.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto įstatyme akcentuota, kad yra teismų savivalda. Jeigu yra savivalda, tai darykime ją iki galo. Pasiūlymas, kad slaptu balsavimu rinktų tarybos pirmininką ir kitus narius, yra visiškai logiškas. Kitas dalykas argumentai, kad gali išrinkti apylinkės teisėją. Tai iš 24 Teismų tarybos narių tik 6 gali būti apylinkių teisėjai. O jeigu išrinktų apylinkės teisėją tokie kvalifikuoti žmonės, tai reikštų, kad jis tikrai yra genijus ir vertas tų pareigų. Kviečiu už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai paremtų A.Indriūno pataisą? Kas remia, spauskite mygtuką “už”.

A.SAKALAS. Primenu, kas nežino, kad komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. 12 Seimo narių remia šią pataisą. Ji nesvarstoma.

A.SAKALAS. Nesvarstoma. Galima toliau?

PIRMININKAS. Taip, nesvarstoma.

A.SAKALAS. 120 straipsniui yra pakartojimas to paties, dėl ko buvo apsispręsta 119 straipsnyje. Atsiima pastabą.

PIRMININKAS. Autorius atsiima.

A.SAKALAS. 120 straipsniui yra Seimo nario J.Sabatausko pasiūlymas išbraukti 14 punktą. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. J.Sabatauską prašau pateikti 120 straipsnio pataisą. Įjungtas mikrofonas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Siūlau išbraukti iš Teismų tarybos kompetencijos Nacionalinės teismų administracijos nuostatų tvirtinimą, nes tai susiję su 124 straipsnio pataisa, kad juos tvirtina Teismų taryba. Bus atskiras Nacionalinės teismų administracijos įstatymas, kuriame ir bus apibrėžta. Faktiškai tai yra steigėjo funkcija, todėl įstatyme bus pasakyta aiškiai. Manau, kad čia yra perteklinė norma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai paremtų J.Sabatauską? Paremiate? Nėra prieštaraujančių? J.Sabatausko pataisoms pritarta. Dabar pradedam jų svarstymą. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti J.Sabatausko pataisas, kurioms pritarė komitetas? Nėra prieštaraujančių. Pataisoms pritarta. Priimtos.

A.SAKALAS. Toliau yra J.Sabatausko pataisa 124 straipsnio 3 daliai, kuri apibrėžia, kas reglamentuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą. Komitetas svarstė, siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Prašau autorių. Ar jūs turite ką pasakyti?

J.SABATAUSKAS. Aš prieš tai pasakiau, faktiškai čia analogiška, tik kitam straipsniui.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai paremtų šias pataisas? Ačiū. Bendru sutarimu pataisoms pritarta. Dabar pradedamas jų svarstymas. Ar galėtume priimti bendru sutarimu šias pataisas? Ačiū. 124 straipsnio 3 dalies pataisos priimtos.

A.SAKALAS. 125 straipsniui yra Seimo nario J.Sabatausko pataisa. Jis siūlo dar įterpti 7 punktą, tačiau komitetas nepritarė, nes tai sudarytų didelių komplikacijų organizuojant orgtechnikos diegimo politiką, ir siūlytų Seimo nariui J.Sabatauskui atsiimti tą pataisą.

PIRMININKAS. Ar pritartumėte komiteto siūlymui? Pritariate. Ačiū. Pataisos atsiimtos.

A.SAKALAS. Toliau Seimo narys J.Sabatauskas siūlo naują 131 straipsnį, siūlo papildyti 7 dalimi ir jį išdėstyti taip: “Baigiamosios nuostatos. 131 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 dienos”. Motyvacija yra tokia, kad dar reikia Vyriausybės įvairių po įstatymų leidžiamų aktų, reikia duoti tam tikrą terminą, apie 4 mėnesius, kad Vyriausybė galėtų tuos aktus parengti, tada galėtų įsigalioti šis įstatymas, kad nereikėtų vėl kreiptis į Seimą su prašymu nukelti įsigaliojimo terminą. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ar jūs norėtumėte dar motyvuoti šią pataisą? Prašau.

J.SABATAUSKAS. Kadangi bus dar ir kiti įstatymai dėl įgyvendinimo, taip pat ir Nacionalinės teismų administracijos, todėl reikia laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai paremtų šią pataisą? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu J.Sabatausko pataisa paremta. Ar yra norinčių ją svarstyti? Nėra. A.Matulevičius dėl viso įstatymo? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti J.Sabatausko pasiūlymą dėl 131 straipsnio? Bendru sutarimu straipsnis priimtas.

Dabar visas VIII skyrius. Dėl viso VIII skyriaus ar yra norinčių kalbėti? Ar sutinkate bendru sutarimu priimti VIII skyrių su pataisymais, kurie padaryti mūsų minėtuose straipsniuose? Nėra prieštaraujančių. VIII skyrius priimtas. Ir viskas.

A.SAKALAS. Ne, Pirmininke, dar ne viskas. Dar XI skyrius, čia visos tos pataisos.

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš skirsnį paėmiau. Ne VIII, o XIII skyrius. Kas už tai, kad būtų priimtas XIII skyrius? XIII skyrius priimtas. Ačiū pranešėjui.

Dabar mes turime kalbėti dėl balsavimo motyvų. R.Šukys – nuomonė už. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas yra ilgo ir didelio darbo rezultatas. Kokie pasiekti susitarimai, kompromisai, politiniai ir teisiniai? Iš tikrųjų buvo įdėta daug jėgų ir darbo, derinta įvairiausi interesai – ir socialiniai, ir visuomeniniai, ir politinių partijų programiniai, ir taip toliau.

Įstatymas yra šiandien priimtas pastraipsniui. Siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą. Jeigu bus kokių nors problemų, kurios išaiškės iki jo įsigaliojimo, iki š.m. gegužės 1 d., tikrai bus galimybė dar svarstyti pavasario sesijoje. Jeigu iš tikrųjų iškiltų kokių nors nesuderinamų klausimų, visada bus galima priimti tam tikras pataisas. Įstatymo pirmasis variantas, koks buvo pateiktas Seimui, komitete iš tikrųjų buvo labai smarkiai tobulintas. Buvo sudaryta darbo grupė ir pasiūlymams apibendrinti, ir darbo grupė pagal tuos pasiūlymus rengė naują redakciją, atsižvelgdama į visų komitetų ir Seimo narių išsakytą nuomonę ir pasiūlymus. Įstatymas, manau, yra tikrai šiandien geras, juo labiau kad jis pašalino daug tų problemų, kurias iškėlė Konstitucinis Teismas dar prieš pusantrų metų. Ilgiau nepriimti naujo įstatymo, nevykdyti Konstitucinio Teismo nutarimų, nevykdyti Europos Sąjungos tam tikrų nurodymų, kur mūsų teismų sistema neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, mes negalėtume, todėl siūlau balsuoti už ir pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma – nuomonė prieš.

J.RAZMA. Iš tiesų mano nuomonė nėra kategoriškai prieš. Matyt, balsuodamas susilaikysiu. Visiškai nedaug trūksta, kad balsuočiau už. Įstatymo projektas iš tiesų gerokai patobulintas į gerąją pusę, lyginant su pirminiu projektu. Aš norėčiau padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kuris labai įdėmiai svarstė visas pataisas, tarp jų ir mano pataisas. Man atrodo, jis sugebėjo gerai pajusti ne tik teisėjų interesus, bet ir visos visuomenės interesus, tą bendrą šiandienos valstybės socialinį lygį. Manau, tai yra geras pavyzdys, kai komitetui vadovauja ne tos kuruojamos srities atstovas ir tas vadovavimas duoda pozityvų rezultatą.

Tačiau nieko gero negaliu pasakyti apie pirminio projekto teikėją, Prezidento atstovą poną A.Abramavičių, kuris, deja, pateikė pirminį projektą, persunktą privilegijomis teisėjams. Man atrodo, kad šiuo atveju ponas A.Abramavičius ir pats nesugebėjo išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes, kaip žinom, dabar pretenduoja į Konstitucinio Teismo teisėjus. Gerai, kad šiuo atveju Seimas buvo pakankamai ryžtingas ir nesitaikstė su tomis pirminėmis pasiūlytomis privilegijomis.

PIRMININKAS. Nuomonė už – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausęs pirmą pono J.Razmos pasisakymo dalį buvau beketinąs iš viso nekalbėti, bet antroji dalis privertė mane pasakyti kai ką, būtent kad sumaištį dėl teisėsaugos socialinių garantijų sukėlė konservatoriai – vienus išaukštinę, kitus palikę kaip nori tvarkytis. Todėl šiandien mes turime vis dėlto prisiminti, kad teismai – tai yra baigiamoji stadija, ir jeigu mes paliksime teisėjus mažiau socialiai aprūpintus negu vidaus reikalų, prokuratūros darbuotojus, tai bus tikrai neteisybė jų atžvilgiu. Todėl aš kviečiu, gerbiamieji kolegos, balsuoti už, kviečiu balsuoti už ir poną J.Razmą. Taip jis bent kiek ištaisytų savo anksčiau padarytas klaidas. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Matulevičius – nuomonė už.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Kai buvo pateiktas projektas, ir žiniasklaidoje vasarą nuėjo nedideli atgarsiai, tai paskatino atidžiau susipažinti su projektu. Reikia pasakyti, kad tas projektas, kuris buvo pateiktas, ir tas, kurį šiandien priiminėjame, skiriasi tiesiog kaip diena ir naktis. Gerokai padirbėta, yra daug naujovių, sakyčiau, teigiamų naujovių. Aš, kalbėdamas iš principo už, norėčiau ir keletą pastabų dėl ateities. Teisėjai turi didžiules teises, kaip kažkada juokavau, susitikdamas su rinkėjais, nes rinkėjai dažnai klausia, kodėl tokie teismų sprendimai, kodėl stringa bylos, kodėl nenagrinėjamos, kodėl sukčiai paleidžiami iš teismo salių. Žmonės nežino šių niuansų. Iš tikrųjų jiems reikia daugiau aiškinti. Mes turime aiškinti, nes mes išrinkti žmonių, mes važinėjame, su jais susitinkame. Nors aukštesnio rango teisėjai skiriami netgi Seime pagal Prezidento teikimą, jie nesusitinka su žmonėmis ir jiems to neaiškina. Bet, man atrodo, tai yra valdžia, tai yra didžiulė valdžia, todėl atsiriboti nuo žmonių ir neaiškinti mūsų teisėsaugos ypatumų, ypač naujovių, man atrodo, negerai. Teisėjai turėtų eiti į visuomenę, pas piliečius, ir dirbti šį darbą. Aš suprantu, kad to neįrašysi įstatyme, bet to mums visiems reikia.

Antras labai blogas dalykas, nuskambėjęs ir visuomenei, kad teisėjai pasirašo algas. Tai daugiau susiję su Konstituciniu Teismu. Tuo metu kaip tik viešėjo žmonės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jie buvo nustebę, nes algų prerogatyvą, nors ir teisminės valdžios, jų šalyje turi Kongresas. Taip yra valstybėje, kurioje yra demokratija. Taigi mums dar daug reikia mokytis. Matyt, neklystančių nėra.

O iš principo reikia priimti šį įstatymą. Bet labai norėčiau, kad tarp Seimo, teismų, teisėjų ir ten dirbančių gyvų žmonių būtų dalykinis dialogas. Nereikia taip, kad kas nors kam nors nurodinėtų, bet kad nebūtų tokio įsižeidimo, jog jūs mūsų negalite pasikviesti ir neturite teisės kištis. Niekas nenori kištis į bylas, bet reikia visiems galvoti, kaip įrodyti visuomenei, kad Lietuvoje yra teisingumas, kad jis galioja. Aš tikiuosi, kad priėmus šį įstatymą taip ir įvyks. Ačiū.

PIRMININKAS. K.D.Prunskienė – nuomonė už.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija remia įstatymo projektą. Džiaugiamės, kad rengimo ir svarstymo metu buvo rasti kompromisai ir dėl kai kurių radikalių pasiūlymų, kurie buvo svarstomi, nepadarėme nelogiškų socialine prasme ir neteisingų sprendimų. Ypač turiu omenyje socialinius klausimus reglamentuojančius straipsnius. Taip pat džiaugiuosi, kad šiandien mes nenuvertinome intelekto, suabsoliutindami amžiaus vaidmenį, žmogaus, dirbančio intelektinį darbą, potencialo, jo darbingumo, ir buvo priimta pataisa. Taigi mes remiame šį įstatymą.

Replikuodama tiems, kurie kritiškai vertino, turiu omeny, kad čia ne vieta mums charakterizuoti teikėjus, komitetų pirmininkus, vis dėlto pasakysiu, kad mane gerokai stebina toks staigus posūkis iš dešiniosios pusės ryškiai į kairiąją, kuris nuskambėjo pono J.Razmos kai kuriuose, žinoma, ne visuose, pasiūlymuose ir kalbose. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis – nuomonė prieš.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaičius šį įstatymą susidaro toks įspūdis, kad šis įstatymas yra daugiau teisėjų privilegijų įstatymas. Teisėjai yra skiriami visam laikui. Aš manau, kad būtų daug geriau, jeigu kas penkeri metai teisėjai būtų atestuojami. Atestacinė komisija turėtų būti sudaryta ne iš teisėjų, o iš kvalifikuotų atstovų, pavyzdžiui, Teisės akademijos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Prezidentūros, Seimo ir kitų institucijų. Dabar teisėjai patys vertina savo darbą. Garbės teismas taip pat turėtų būti ne iš teisėjų, o iš garbingų visuomenės narių. Deja, kaip sakoma… Todėl aš, balsuodamas dėl šio įstatymo, susilaikysiu.

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis – paskutinioji nuomonė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paraginti priimti šį įstatymą ir padėkoti visiems Seimo nariams, kurie išsakė daug kritinių pastabų, padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, kuris nemažai prisidėjo, kad šis įstatymas būtų socialiai teisingesnis. Tie pasiekti kompromisai yra visuomenei priimtini, taip pat jie tenkina Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimus. Mes galime pasidžiaugti, kad Seimas parodė lankstumą, kartu ir pagarbą Konstituciniam Teismui ir teisminei valdžiai apskritai. Šis įstatymas, nėra abejonės, labai civilizuotai reglamentuoja visą teismų sistemą. Aš pritariu kolegoms, kalbėjusiems apie jo svarbą mums kuriant teisinės valstybės pamatus.

Be abejo, noriu padėkoti visiems, kurie balsuos už šį įstatymą, ir ta prasme, kad šis įstatymas jums padės greičiau derėtis ir stipriau jaustis derantis dėl teisingumo ir vidaus reikalų srities. Aš esu tikras, kad šiandien mes galėsime pasidžiaugti tuo, kad šis įstatymas galės būti pavyzdys kitoms valstybėms, kaip reikia kompromisiškai ir protingai reglamentuoti visas teismų sistemos problemas. Taip pat norėčiau padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kuris parodė lankstumą, išmintį, atkaklumą ir sugebėjo šį sunkų laivą vesti tarp Scilės ir Charibdės bei pasiekti, kad šiandien už šį įstatymą pasisakysime labai plačiu Seimo narių konsensu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Prašom registruotis.

Salėje – 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Teismų įstatymo pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

64 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Toliau svarstome darbotvarkės 4 klausimą. Repliką norėtų pasakyti komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tikrai nuoširdžiai padėkoti visiems Seimo nariams, sėdintiems ir pozicijos, ir opozicijos suoluose, kad mes priėmėme šį įstatymą, kuris bus naudingas mums visiems. Aš taip pat noriu padėkoti ir tiems komiteto nariams bei pataisų teikėjams, dėl kurių pataisų įstatymas tapo tobulesnis. Noriu padėkoti ir teisininkams, kurių ten susirinko didelis būrys, nes, be jų pagalbos, be jų pasiūlymų, įstatymas tikrai nebūtų buvęs toks, dėl kurio beveik niekas nebalsavo prieš. Taigi ačiū. Linkiu teismams ir toliau elgtis taip, kaip kalbėjo kolega A.Matulevičius.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-167(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame svarstyti darbotvarkės 4 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-167. Pranešėjas – komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Prašom. Priėmimo stadija.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamosios kolegės ir kolegos, komitetas svarstė gerbiamosios kolegės B.Vėsaitės siūlymą ir visi komiteto nariai, įvairių frakcijų atstovai, vienu balsu jam pritarė. Motyvai yra akivaizdūs. Pritardami šiam siūlymui, patvirtintume, jog esame civilizuota Europos valstybė, ketinanti tapti Europos Sąjungos nare, šalis, kurioje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, vienareikšmiai remiamas moterų judėjimas už lygias teises. O kovo 8-oji yra istoriškai įteisinta kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena. Būtų nesusipratimas prieštarauti tokiam siūlymui vien dėl to, kad ši diena buvo minima ir totalitarinėje sistemoje. Istoriškai jos ištakos yra XIX a. ir XX a. pradžios moterų judėjime, o Europos Sąjungos šalyse ši diena yra įprasminama nuoseklia valstybių politika ir teisėje, ir gyvenime, siekiančia moterų vaidmenį sustiprinti visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Tai, beje, labai akcentuota ką tik išrinkto Europos Parlamento Prezidento liberalo P.Cox inauguracijos kalboje, taip pat ir kairiųjų centristinių pažiūrų Europos Komisijos Prezidento R.Prodžio neseniai pasakytoje kalboje apie Europos ateitį. Kviečiu gerbiamąsias koleges ir gerbiamuosius kolegas pritarti šiam kilniam B.Vėsaitės siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mes įstatymą turime, matome, kad jis turi vieną straipsnį. Todėl kviečiu iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų ir iš karto balsuosime dėl viso įstatymo. Jūs dėl vedimo tvarkos? J.Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis Pirmininke, aš Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos vyrų vardu, parėmė ir frakcijos moterys, prašau pertraukos tokiu svarbiu klausimu iki kito posėdžio. Kaip girdėjome, ponas R.Pavilionis labai išryškino klausimo svarbą, cituodamas ir aukštus Europos Sąjungos pareigūnus. Aš manau, vis tiek turime giliau pamąstyti apie projektą dėl priimamo sprendimo. Be to, galėtume pasiteirauti vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolierės, ar tuojau mums nereikėtų įvesti ir vyrų solidarumo dieną, ta pačią ar kitą. Jeigu dabar bus tik moterų solidarumo diena, ar nebus pažeistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Mano pasiūlymas yra absoliučiai oficialus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai pasiūlymas frakcijos vardu skelbti pertrauką, nes reikia apmąstyti, ar neįvesti ir vyrų solidarumo dienos. Toks oficialus motyvas. Prašom registruotis. Kol mes registruojamės, dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, aš nematau rimtų motyvų. Nebent J.Razma neatskiria lyčių. Tai čia problema yra labai nesudėtinga. Šiuo atveju lygios galimybės reiškia, kad tie vyrai, kurie nori švęsti, arba ir taip jaučiasi, jie gali būti sveikinami. Nėra jokių problemų. Šiuo atveju tikrai galiu pasakyti, kad nėra rimtų motyvų, nedarykime problemų dėl to, dėl ko jų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Iš tiesų mūsų praktika nuėjo tuo keliu, kad savo siūlymų dėl pertraukų niekas nesirūpina paremti motyvais.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Aš noriu priminti, kad opozicinės frakcijos gali prašyti pertraukos ir tokį siūlymą gali paremti 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Jūs dar norėtumėte motyvuoti? Gerai. Dar keletas teiginių. Seimo narė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Aš norėčiau reaguoti į tai, ką sakė V.Andriukaitis, kad mes čia painiojame lygias galimybes. Iš tiesų, jeigu yra žodis “moterų diena”, turi būti ir vyrų diena. Arba dėl lygių galimybių klausimo būtų moterų ir vyrų solidarumo diena. Tada būtų viskas aišku. Mes turime kalbėti ne apie šventę, kas švenčia ir šventės dalyviai yra, bet kaip vadinasi ta šventė ir kodėl ji yra. Todėl ir mūsų motyvas, kad mes pažeidžiame Lygių galimybių įstatymą.

PIRMININKAS. Kuriam laikui siūlote padaryti pertrauką?

I.DEGUTIENĖ. Kol gausime atsakymą iš ponios A.Burneikienės.

PIRMININKAS. Bet Statutas numato visai kitaip: arba kitą posėdį, arba 30 min. ir valandą. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Popietinio posėdžio. Kas už tai, kad pritartume frakcijos vardu J.Razmos pasiūlymui padaryti pertrauką iki popietinio posėdžio, prašom balsuoti.

Už – 24, prieš – 36, susilaikiusių nėra. Darome šio klausimo svarstymo ir priėmimo pertrauką iki popietinio posėdžio. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Kadangi ponas Jurgis, matyt, nusprendė labai rimtai pasitarti, siūlyčiau tartis su žmonėmis, nes profesorius išvykęs, išeiti pasivaikščioti Neries pakrante ir paklausti žmonių, kokios jie yra nuomonės, o po pietų pertraukos referuoti.

PIRMININKAS. Ne tik su žmonėmis, bet ir su žmonomis.

Svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Kino įstatymo projektą Nr.IXP-1217. Pranešėja… Kitą? Kino… Rezervinį. Kadangi mes padarėme pertrauką, pradedame svarstyti rezervinį klausimą dėl Konvento. Minutę.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities“ projektas Nr.IXP-1349(2) (pateikimas)

Pradedame svarstyti rezervinį klausimą. Pirmasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo atstovavimo Konvente dėl Europos ateities” projektas Nr.IXP-1349. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Pašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, ryšium su Europos Sąjungos išplėtimu ir kitokios Europos tvėrimu, yra numatyta turėti Konventą, į kurio darbą pažadėta įtraukti ne tik šalis Europos Sąjungos nares, bet ir kandidates. Ir mums pasiūlyta paskirti du pagrindinius atstovus ir du pavaduotojus. Taip pat Konvento Prezidento V.Giscard d’Estaingo laiške pageidaujama atkreipti dėmesį į tai, kad moterys būtų pakankamai atstovaujamos Konvente. Jums pateiktas nutarimo projektas su keturiomis konkrečiomis pavardėmis. Pasiūlyti Seimo nariai atstovauja ir Seimo daugumai, ir mažumai, ir opozicijai. Kiekvienas Seimo narys, jeigu imsime visus keturis iš eilės, atstovauja didžiausioms Seimo frakcijoms. Tai yra socialdemokratams, socialliberalams, liberalams ir Nepriklausomai frakcijai. Todėl kviečiu kolegas pritarti tokiam projektui ir aš manau, kad šiandien galima būtų priimti, vėliausiai rytoj.

PIRMININKAS. Dabar vyksta pateikimas?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. O kodėl nenorite užduoti klausimų? Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Pašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Opozicinės Liberalų frakcijos vardu prašytume, remiantis Statuto 109 straipsniu, pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. O koks motyvas? Gerai. Prašom registruotis. Ačiū pranešėjui. Dar kartą kviečiu visus registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Dar kartą primenu, opozicinės frakcijos siūlymu gali būti paskelbta pertrauka, jeigu šį siūlymą remia viena penktoji posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Prašom balsuoti. Kas pritariate šiam pasiūlymui skelbti pertrauką, prašom balsuoti. 23 Seimo nariai remia šį siūlymą. Pertrauka skelbiama iki popietinio posėdžio. Taigi po pietų pratęsime šio klausimo svarstymą.

Kino įstatymo projektas Nr.IXP-1217(2*) ES (svarstymas)

Dabar svarstome darbotvarkės 6 klausimą – Kino įstatymo projektą Nr.IXP-1217. Svarstymo stadija. Pranešėja – ministrė, Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikdama Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę dėl Kino įstatymo projekto, norėčiau pradėti nuo to, kad šis komitetas pirmą kartą susirinko dėl šio Kino įstatymo projekto praeitų metų gruodžio 5 dieną, tai buvo pasirengimas svarstyti. Buvo išklausyti argumentai, buvo susipažinta su darbo grupės pastabomis, buvo užduoti klausimai.

Šių metų sausio 10 dieną įvyko šio projekto viešieji klausymai komitete. Visuose klausymuose, be Seimo narių, be komiteto narių, dalyvavo Radijo ir televizijos komisijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai, Kino rodytojų ir Kino platintojų asociacijų atstovai, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nariai, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai, Kinematografininkų sąjungos, Lietuvos radijo ir televizijos suinteresuoti atstovai. Klausymai vyko labai produktyviai. Klausymų metu buvo pateiktos pastabos ir siūlymai visų šių mano minėtų suinteresuotų institucijų.

Darbo grupė atsižvelgė į šių asociacijų ir kitų minėtų institucijų pastabas ir atitinkamai pakoregavo arba siūlė koreguoti įstatymo projektą. Dėl šių pastabų atsirado papildymas, jis numatė, kokie duomenys turi atsirasti valstybės filmų registre. Taip pat buvo nustatyta, per kokį laikotarpį turi būti patvirtintas žiūrovų amžiaus cenzo indeksas ir registras, nustatytas terminas, kad būtų papildyta įstatymo nuostata ir filmai, kuriuos reikia indeksuoti, būtų rodomi tiktai kino teatruose, kino salėse ir videosalėse, kad tai nebūtų taikoma televizijos programoms ir per televiziją rodomiems filmams.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstymas įvyko šių metų sausio 16 dieną. Svarstymo metu buvo analizuotos Seimo narių J.Čekuolio, J.Korenkos ir J.Jučo siūlomos pataisos. Komitetas, atitinkamai įvertinęs įvairių institucijų, darbo grupės pasiūlymus ir Seimo narių siūlytas pataisas, šių metų sausio 16 dieną pritarė projektui ir parengė projektą Nr.2, kuris ir parengtas atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, pataisas ir Seimo Teisės departamento išvadas. Vakar komitetas taip pat buvo susirinkęs, bet komitetas svarstė Seimo nario E.Kaniavos pastabas ir pasiūlymus. Siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėkime bendrąją diskusiją. Nori kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys J.Jučas.

J.JUČAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti savo nuomonę apie esančias spragas Kino įstatymo projekte ir pagrįsti, jog šiek tiek reikėtų dar antrąjį projektą patobulinti. Aš pats balsavau už Kino įstatymo pateikimą. Jame yra nemažai gerų nuostatų, ir apskritai jis yra reikalingas.

Šiame įstatyme yra ginamos ir nustatomos kūrėjų bei platintojų teisės. Bet šis įstatymas apima ir subjektus, kurie yra susiję su kinu, tai ir televizija, ir radijas, ir Kino platintojų asociacija, ir daug daug asocijuotų struktūrų. Net ir po Kino įstatymo svarstymo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įstatymo paliesti subjektai prieštarauja šiai naujai antrajai įstatymo redakcijai.

Pirma. Man atrodo, netinkama, nepriimtina trečiojo skirsnio 8 straipsnio 2 dalis, kurioje yra kalbama apie kino finansavimą. Kaip tik po svarstymo į mane kreipėsi telefonu Radijo ir televizijos fondo… Spaudos rėmimo fondo direkcija, nes numatyta 8 straipsnio 2 dalyje 50% atskaitymų nuo mokesčių už televizijos stočių ir kabelinės televizijos veiklos licencijas skirti kino reikmėms. Šios lėšos yra įskaitomos į Spaudos rėmimo fondą kultūrinio ir šviečiamojo pobūdžio radijo ir televizijos programoms remti. Lėšų skyrimas kinui per Spaudos rėmimo fondą nėra numatytas ir Visuomenės informavimo įstatyme. Tiek fondo vadovybė, tiek radijo ir televizijos stotys prieštarauja šiai nuostatai. Manyčiau, nors tai nėra labai didelės lėšos, jų neturėtų būti, nors ir yra motyvuojama tuo, kad ir televizijos filmai galėtų pretenduoti į paramą.

Antra. Iš esmės esu prieš naujų mokesčių įvedimą. Todėl trečiojo skirsnio 8 straipsnio 3 dalis, man atrodo, bent šiandien netinkama. Joje siūloma į Nacionalinio kino rėmimo programos lėšas įtraukti 25% surinkto atlyginimo už tuščių laikmenų panaudojimą ir garso bei vaizdo technikos įsigijimą. Kol kas šio mokesčio nėra, kiek aš žinau ir sužinojau komitete svarstymo metu, yra rengiamas naujas įstatymas, bet jo šiandien nėra. Todėl nemanau, kad jau dabar reikėtų kalbėti apie naują mokestį, kurio dar nėra kituose įstatymuose. Čia apie 25%.

Trečia. Man nepriimtina nuostata ketvirtojo skirsnio 11 straipsnio 2 dalyje dėl rinkliavos dydžio už filmų registravimą. Ten yra numatytos rinkliavos, bet jų dydį pagal šios redakcijos, kurią mes svarstome, įstatymą nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Būtų gerai, kad įstatyme to mokesčio dydžio ribos būtų kiek nors apibrėžtos.

Toliau. Esu prieš naujų biurokratinių institucijų kūrimą. Tai yra 10 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 2 dalis. Projekte yra numatyta steigti naują instituciją, būtent Filmų indeksavimo komisiją, kuri indeksuotų filmus pagal žiūrovų amžiaus cenzą. Mano manymu, nebūtinai reikėtų kurti naują instituciją, tam daryti valstybės išlaidas. Puikiausiai tai galėtų būti taip, kaip yra dabar, savireguliavimo principu, tai galėtų daryti būtent tie, kurie filmus platina ir panašiai. Šiandien yra Žurnalistų etikos komisija. Ji puikiausiai vykdo tą pavedimą. Ji galėtų tą pavedimą vykdyti, kontroliuoti ir vykdyti priežiūrą, o jeigu būtų kokių nors pažeidimų, yra pakankamai priemonių – iki licencijų atėmimo ir pan. Taigi siūlyčiau šiek tiek supaprastinti tuos dalykus.

Su antrąja redakcija, kuri buvo komitete priimta po svarstymo, bet, manau, nedaug laiko praėjo, net nesusipažino visos suinteresuotos pusės, todėl siūlyčiau labai neskubėti, galbūt padaryti svarstymo pertrauką, kad su ta redakcija susipažintų visos suinteresuotos pusės. Galbūt dar Seimo nariai pateiktų vieną kitą pasiūlymą ir neskubant būtų galima priimti šį įstatymą kuo geresnį, kad nereikėtų ateityje jo taisyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Babravičių pratęsti diskusijas.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš šios tribūnos ką tik gerbiamoji ministrė pateikė svarstymo procedūras ir paminėjo daugelį asociacijų, kurios dalyvavo jos minėtuose posėdžiuose. Gali susidaryti įspūdis, kad įstatymo projektas iš tikrųjų buvo viešai, išsamiai svarstomas ir įvertintas. Savo ruožtu norėčiau atkreipti dėmesį, nes pats tame posėdyje dalyvavau, kad iš esmės į principines minėtų asociacijų pastabas nebuvo atsižvelgta. Pritariu tam rūpesčiui, kuris yra susijęs su nacionaliniu kinu, visiškai neabejoju, kad nacionalinis kinas yra mūsų bendros kultūros dalis, be to, labai imli finansiškai kultūros dalis, pritariu tam, kad valstybė turi paskaičiuoti savo galimybes, kiek ji gali šią sritį remti, t.y. kokios yra jos realios galimybės, ir siūlau neplanuoti naujų mokesčių. Mano kolega J.Jučas minėjo nuorodą, kad įstatyme jau yra nuoroda į dar neįvestą naują mokestį, kuris yra susijęs su tuščia laikmena. Gerbiamieji Seimo nariai ir kiti, kurie yra susiję su šia problema, tikriausiai atsimena, kad buvo pakankamai aštrios diskusijos priimant jau galiojantį Autorinių teisių įstatymą. Šis papildomas mokestis dar tik bus įvestas, o svarbiausia, kad šiame kontekste galima teigti, kad iš vieno ubago į kito ubago krepšį yra perdedama tam tikra lėšų dalis. Aš turiu omeny Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kuris ir taip yra labai silpnai remiamas valstybės. Kitas finansavimo šaltinis – atskaitymai iš radijo ir televizijos stočių licencinio mokesčio, kuris yra pervedamas į šį fondą, absoliučiais dydžiais taip pat labai kuklūs skaičiai. Todėl galiu konstatuoti, kad dabartinis kultūros, spaudos rėmimas, dabartinis nekomercinių televizijos programų finansavimas, kuris buvo daromas iš šio fondo, dar labiau sumažės.

Šiuo įstatymu iš esmės šiuo etapu nebūtų išspręstas esminis klausimas, kaip išgelbėti nacionalinį kiną, o dėl to, kad gana daug ūkio subjektų, įvairių viešųjų įstaigų ir kultūros srityje veikiančių įstaigų nukentėtų, mano siūlymas būtų pritarti pasiūlymui padaryti svarstymo pertrauką ir išsamiau įvertinti visų suinteresuotų pusių argumentus, ieškoti subalansuoto sprendimo, o ne kaip šiuo atveju, kai yra iš esmės atvirai lobistinis, tam tikros kultūros žmonių dalies parengtas ir proteguojamas projektas, kuris, dar kartą pabrėžiu, mano giliu įsitikinimu, esminių problemų neišsprendžia, o tiktai sukels dar daugiau sumaišties ir taip jau trapioje kultūros rinkoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių daugiau kalbėti. Tada galėtume pradėti svarstyti pataisas dėl šio įstatymo. Pirmasis jas pasiūlė J.Čekuolis. Joms komitetas pritarė, todėl mes jų ir neturėtume svarstyti. J.Čekuolio pataisa dėl 6 straipsnio 2 dalies. Dėl 7 straipsnio 5 dalies, kuriai komitetas nepritaria. Ar vietoje J.Čekuolio kas nors galėtų pateikti šias pataisas? Gal komiteto pirmininkė… Kaip pranešėja, gal galėtumėte pakomentuoti tas pataisas? Dėl vedimo tvarkos – V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Kolega J.Jučas siūlė padaryti svarstymo pertrauką, jeigu jūs pamenate. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Iki kito posėdžio?

V.KVIETKAUSKAS. Ne, iki kitos sesijos būtų patogiau.

PIRMININKAS. Yra du variantai: arba iki posėdžio, arba valandą. Vis tiek aš noriu dabar sulaukti kokio nors paaiškinimo. Prašom. Dėl J.Čekuolio pataisų, kurioms komitetas nepritaria. 7 straipsnio 5 dalies.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, J.Čekuolio 7 straipsnio 5 daliai komitetas nepritarė dėl lėšų filmų gamybai skiriamų filmų gamintojams, todėl tiek komitetas, tiek darbo grupė siūlo šią 5 dalį išbraukti.

PIRMININKAS. Aišku. Aš norėčiau pasitarti. Gal mes tas pataisas apsvarstome, po to padarysime pertrauką? Dabar tos pertraukos prasmė man nelabai aiški. Bet aptariame pataisas ir tada galime svarstyti dėl pertraukos. Būtų užbaigtas darbas. Gerai. Dabar dėl J.Čekuolio pataisų. Norėtų už kalbėti J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Norėjau kalbėti dėl pertraukos.

PIRMININKAS. Dėl pertraukos? Dėl pertraukos truputį vėliau. Dabar dėl J.Čekuolio pataisų yra norinčių kalbėti? Nėra. Tada mums reikėtų balsuoti, ar pritariame J.Čekuolio pataisoms. Dėl 7 straipsnio 5 dalies. Jis siūlo išbraukti “lėšos filmų gamybai skiriamos tik filmų gamintojams”. Šį sakinį, 5 dalį, jis siūlo išbraukti, o komitetas nepritaria ir R.Dovydėnienė argumentavo, kodėl to komitetas nenori daryti. Aišku, dėl ko balsuoti? Čia nereikia, čia prieš komitetą. Kas pritaria J.Čekuolio pataisoms, prašom balsuoti.

Tiktai 9 pritaria. Pataisoms nepritarta.

Dabar kitos pataisos, kurioms komitetas nepritaria. 8 straipsnio 2 dalį taip pat siūlo išbraukti. Gal aš pakviesčiau R.Dovydėnienę pakomentuoti, nes paties J.Čekuolio nėra. Jūs pakomentuokite, kodėl komitetas nepritaria šioms pataisoms, kad būtų lengviau apsispręsti.

R.DOVYDĖNIENĖ. Komitetas nepritaria šioms pataisoms ir darbo grupė siūlo šioms pataisoms nepritarti, nes siūloma išbraukti 50% atskaitymų nuo užmokesčio už televizijos stočių ir kabelinės televizijos veiklos licencijas kaip dalis, kuri eitų į kino rėmimo programos lėšas. Kadangi yra pritarta J.Čekuolio ankstesnei pataisai, kad filmų gamybai ir rodymui būtų naudojamos tos pačios programos lėšos ne vien tik kino filmams, bet ir televizijos filmams, tai atitinkamai tos lėšos, ateinančios į šitą fondą, turėtų būti skirstomos ir televizijos filmams. Todėl siūloma nepritarti. Tiek komitetas, tiek darbo grupė siūlo J.Čekuolio 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto išbraukimui nepritarti.

PIRMININKAS. O dėl 1 punkto? Jis taip pat siūlo dėl 1 punkto pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, čia dėl 30% pridėtinės vertės mokesčio.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, Pirmininke, dėl 1 punkto – taip pat nepritarti, nes jeigu mes kalbame apie tai, kad Nacionalinio kino rėmimo programai nebus numatytas konkretus procentas, kuris yra apskaičiuojamas… praėjusių metų pridėtinės vertės mokesčio už kino filmų platinimą ir viešą rodymą, tokia rėmimo programa niekada neturės pakankamo finansavimo ir jos buvimas šiame įstatyme tampa beprasmiu. Todėl tiek komitetas, tiek Vyriausybė ir darbo grupė siūlo tai pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Supratome. Dabar registruokimės. Prašom visus registruotis.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Ar norėtų kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto šios pataisos? Nėra? Kas už tai, kad pritartume J.Čekuolio pataisoms dėl mano paminėto straipsnio, prašom balsuoti.

Pritarė tik 11 Seimo narių. Nesulaukė pritarimo, nepritarta.

Toliau dėl 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Čia R.Dovydėnienė jau komentavo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Jučas. Prašom.

J.JUČAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jau minėjau savo kalboje, kad vis dėlto, kalbant su fondo vadovais, jie visiškai nepritarė šiai pataisai, t.y. pritarė šiai pataisai, nepritarė, kad būtų 50% atskaitymų – tai viena, o kita, jeigu bus 50% atskaitymų ir bus už videofilmus, tai šiek tiek per brangiai kainuoja. Ir kadangi tas fondas nėra turtingas, man atrodo, kad esama tvarka, kai yra remiamos laidos, o ne produkcija, nėra bloga.

PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti V.P.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, turbūt iš tikrųjų reikėtų atskirti komercinius dalykus ir valstybės politiką, juo labiau kad valstybė šiuo atveju randa tam tikrą lėšų sumą tai paramai ir juo labiau kad ministrė labai argumentuotai išdėstė tiek ministerijos, t.y. tiek Vyriausybės, tiek komiteto pozicijas. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti į Vyriausybės nuostatas. Priminsiu, šis įstatymas yra ir mūsų derybinis įstatymas, todėl turbūt reikėtų galvoti ir apie visą derybinę aplinką ir nekeisti derybinių nuostatų, nes taip bus lengviau po to įgyvendinti derybinius susitarimus. Aš siūlyčiau pritarti komiteto nuostatai ir neparemti pataisos.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, nes dvi skirtingos nuomonės. Reikės balsuoti. (Balsas salėje) Po vieną nuomonę paprastai dėl pataisų išgirstame.

44 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume J.Čekuolio pataisai dėl 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto? Prašom balsuoti.

10 pritarė, 23 – prieš, 4 susilaikė. Šiai pataisai nepritarta.

Toliau taip pat J.Čekuolio pataisa dėl 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto. Šiai pataisai komitetas nepritarė. R.Dovydėnienės prašytume pakomentuoti.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju, Pirmininke. Ši J.Čekuolio siūloma pataisa yra nepriimtina, nes ir dabar, ir ateityje filmų gamyba, pirmiausia vaidybinių, iš biudžeto finansuojama tik iš dalies, nuo 10% kartais iki 50, kartais iki 60%. Todėl šiai pataisai nepritaria nei komiteto nariai, nei Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

PIRMININKAS. Aišku. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nematyti. Kas už tai, kad priimtume J.Čekuolio pasiūlymą dėl 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto, kuriam, kaip sakiau, komitetas nepritarė? Prašom balsuoti.

Už – 8, 25 – prieš, susilaikė 4. Pataisai nepritarta. Visoms kitoms pataisoms komitetas pritarė ir dėl jų mes nebalsuosime.

Svarstome J.Korenkos siūlymus. Daugeliui jų komitetas pritarė, visiems pritarė.

Dabar J.Jučo siūlymai dėl 8 straipsnio 2 dalies. Komitetas nepritarė. Prašytume autoriaus pateikti šią pataisą.

J.JUČAS. Aš jau minėjau savo kalboje, kad 25% surinkto atlyginimo už audiovizualinių kūrinių panaudojimą asmeniniams tikslams galbūt ir yra Europos teisės norma, bet šiandien tokio mokesčio nėra. Tai mes faktiškai įvedame tokį mokestį, kurio šiandien nėra.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Dėl jos paremdamas norėtų kalbėti G.Babravičius. Prašom.

G.BABRAVIČIUS. Visų pirma Europos teisės normos paraidžiui taip tų dalykų nereglamentuoja. Yra įvairių koncepcijų. Yra šalių, kuriose renkamas atlyginimas už tuščias laikmenas, yra šalių, kuriose jis nerenkamas. Buvo labai išsamios diskusijos prieš keletą metų, priimant Autorių ir gretutinių teisių įstatymą. Šiuo metu po tų diskusijų tokios normos nėra. Nuoroda į būsimą pakeitimą būsimoje diskusijoje dėl šios normos mus privers rodyti nuorodą į šį įstatymą lyg ir esą jau reikia ją priimti. Mano siūlymas pritarti pono J.Jučo pataisai ir šią dalį išbraukti.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė. Nuomonė prieš.

R.DOVYDĖNIENĖ. Tiek komitetas, tiek darbo grupė šiai pataisai nepritarė. Europos teisės departamentas savo rekomendacijose siūlė palikti šią nuostatą, nes jau yra pateiktos pataisos dėl įstatymų, kuriuose yra būtent autorių teisių dalykai reglamentuojami tokiais pat procentais, kokie yra nustatyti šiame įstatyme. Kadangi įstatymas integracinis, siūlyčiau neišbraukti šios nuostatos. J.Jučo siūlymui nepritarė nei komitetas, nei Vyriausybės darbo grupė.

PIRMININKAS. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume J.Jučo pataisai dėl 8 straipsnio 2 dalies? Prašom balsuoti. A.Sakalas prieš. (Balsas salėje) Ne, jis pasakė, aš tik pakartojau.

11 – už, 22 – prieš, susilaikė 5. Pataisai nepritarta.

Svarstome 10 straipsnio pataisą, kurią teikia J.Jučas. Prašau pateikti.

J.JUČAS. Pataisos esmė būtų ta, kad, mano galva, nereikėtų dar vienos biurokratinės institucijos amžiaus cenzui nustatyti. Tai daryti galėtų platintojai, o kontroliuoti – Žurnalistų etikos komisija. Taip būtų taupomos lėšos ir nebūtų įvairių verslo suvaržymų, nes tai vis dėlto užima laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos – V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš noriu paprašyti jūsų, kad paskelbtumėte registraciją, nes tuo metu, kai registravomės, aš negalėjau registruotis, nes negalėjau balsuoti, kadangi buvau suinteresuotas to straipsnio balsavimo baigtimi.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.KVIETKAUSKAS. Dabar nebegaliu ir toliau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. R.Dovydėnienė – nuomonė prieš dėl 10 straipsnio pataisos. Prašau.

R.DOVYDĖNIENĖ. Siūlyčiau nepritarti J.Jučo pataisai, nes yra tarptautinė praktika, kad filmų platintojai, tų filmų, kuriuos patys atveža ir platina, jie neindeksuoja, nes yra suinteresuotoji pusė. Valstybei tai nebūtų didelės išlaidos, tuo labiau kad atitinkamo registro mokesčio yra atsisakyta. Tai būtų simbolinės lėšos, kad sutvarkytume kino rinką. Todėl siūlyčiau palikti tą nuostatą, kuriai pritaria komitetas, nepritardamas J.Jučo pataisai, ir kurią siūlo Vyriausybės darbo grupė.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis. Balsuosime dėl šios pataisos. Vyksta registracija.

43 Seimo nariai užsiregistravo. Kas už tai, kad priimtume J.Jučo pataisą dėl 10 straipsnio, prašau balsuoti. Du kartus balsuoti negalima. Na, reikėjo registruotis…

13 – už, 20 – prieš, susilaikė 4. Pataisai nepritarta. Pridedam dar 3 – 16. 20 – prieš.

Toliau svarstome pasiūlymą dėl 11 straipsnio – papildyti 8 dalimi. Prašau J.Jučą pateikti. Prašau pateikti.

J.JUČAS. Labai ačiū. Šitos pataisos esmė – kad vis dėlto įstatyme būtų apibrėžta, kokia bus ta rinkliava, t.y. vietoje žodžių “Lietuvos Respublikos Vyriausybė” įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu”.

PIRMININKAS. Taip, yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo. E.Masiulis norėtų pasakyti nuomonę už. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, aš manau, kad jau seniai Seime buvo tokia praktika (ir toliau turbūt reikėtų laikytis tokios nuostatos), kad visi mokesčiai turėtų būti nustatomi įstatymais ir čia, Seime, o ne deleguojama ši galimybė Vyriausybei. Tokiu būdu mes tikrai artėtume prie konsoliduoto biudžeto ir to, ko reikalauja Europos Sąjungos teisė, atskiros direktyvos. Taigi aš kviesčiau pritarti J.Jučo pataisai, kad Seimas nustatytų mokesčius, kad šita funkcija nebūtų atiduota Vyriausybei.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat ir gerbiamasis Seimo narys J.Jučas žino, kad iš 8 straipsnio yra išbraukta nuostata – rinkliava už filmų indeksavimą, todėl tai būtų tiktai dydis už konkretaus filmo registrą. Tai nebūtų rinkliava, o būtų įmoka už tam tikrą registrą, kurią visiškai pajėgi nustatyti Vyriausybė. Ir komitetas, ir darbo grupė tokiam siūlymui nepritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Nereikia registruotis? (Balsai salėje) Reikia. Prašau dar kartą registruotis – atėjo naujų Seimo narių.

46 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad priimtume J.Jučo pasiūlymą – 11 straipsnį papildyti 8 dalimi, prašau balsuoti.

11 – už, 28 – prieš, susilaikė 4. Pataisa nepriimta.

Svarstome pataisą 11 straipsnio 2 daliai. Prašau J.Jučą pateikti.

J.JUČAS. Turbūt jau nebe tą, turbūt 12 straipsnį, nes tik ką 11 straipsnio 2…

PIRMININKAS. Bet 2 dalis, kur vietoj žodžių “Lietuvos Respublikos Vyriausybė”…

J.JUČAS. Aš apie tai jau kalbėjau…

PIRMININKAS. Nepritarė, taip. 12 – paskutinis.

J.JUČAS. 12 labai yra panašus į tą, kuriam buvo nepritarta, taigi aš dabar nežinau, kaip elgsis posėdžio pirmininkas, nes tai yra pataisymas dėl to, kad filmai būtų indeksuojami savireguliavimo būdu. Dviejuose straipsniuose yra ta nuostata, čia jinai pakartojama, todėl mano pataisose ir buvo nuoroda į 12 straipsnį.

PIRMININKAS. Tai jūs atsiimat šią pataisą?

J.JUČAS. Atsiimti neatsiimu, bet gali būti problemų dėl kitos…

PIRMININKAS. Bet jūs siūlot 12 straipsnio pataisą?

J.JUČAS. Be abejonės.

PIRMININKAS. 12 straipsnio pataisą?

J.JUČAS. 12 straipsniui taip pat yra pataisa dėl žiūrovų amžiaus indekso.

PIRMININKAS. Taip, dėl žiūrovų amžiaus indekso. R.Dovydėnienė norėtų pasakyti nuomonę prieš šią pataisą. Prašau.

R.DOVYDĖNIENĖ. Prieš esu ne tik aš, bet prieš yra ir komitetas, ir įstatymo projektą rengusi grupė, nes pagal tą nuostatą, kurią siūlo Seimo narys J.Jučas, amžiaus indeksus nustatytų patys platintojai. Mes jau kalbėjome, kad suinteresuoti asmenys šios funkcijos neturėtų vykdyti, nes ji nebus objektyvi. Todėl, atsižvelgdama į komiteto siūlymą, darbo grupė siūlo nepritarti J.Jučo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Kvietkauskas – nuomonė už.

V.KVIETKAUSKAS. Pirmiausia dėl suinteresuotų asmenų. Suinteresuoti asmenys gali nebent visur parašyti “S” raidę, nes kuo “kietesnis” filmas, tuo jis bus labiau žiūrimas, ta prasme, kad vaikai dar labiau būtų apsaugoti nuo netinkamo turinio filmų.

Dabar iš esmės. Filmai pagal šiandien galiojančią tvarką indeksuojami pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnį. Tai daro Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Jie priskiria spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas, pornografinio, erotinio ar smurtinio pobūdžio, visuomenės informavimo priemonių kategorijai. Dabar skirti naują komisiją, organizuoti naują komisiją – ar yra didesnė prasmė?

Aš siūlyčiau palikti kolegos J.Jučo pataisą, nes čia parašyta, kad Vyriausybė patvirtina tvarką. Vyriausybė galėtų patvirtinti tvarką, kuri jau egzistuoja. Arba tada mums reikės keisti Visuomenės informavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume J.Jučo pasiūlymus dėl 12 straipsnio, prašom balsuoti.

Už – 15, prieš – 23, susilaikė 3, pataisai nepritarta. A.Gricius nori sakyti repliką. Prašom.

A.GRICIUS. Ne, aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes, įsivaizduokime, turime darbotvarkę.

PIRMININKAS. Taip.

A.GRICIUS. Yra pietų pertrauka.

PIRMININKAS. Taip.

A.GRICIUS. Seimo nariai susitaria kokiais nors klausimais, ateina interesantai. Aš ką tik nuėjau pasiimti vieną popieriuką, ten trys žmonės laukia Matulevičiaus, galbūt kitur laukia kiti žmonės.

PIRMININKAS. Aš supratau.

A.GRICIUS. Žmonės planuoja sau darbą.

PIRMININKAS. Taip.

A.GRICIUS. Valstybė nesugrius dėl Kino įstatymo, ar dieną vėliau, ar dvi savaites vėliau. Laikykimės minimalios… Aš suprantu, kai būna labai svarbus įstatymas. Aš visiškai jums pritariu. Kartais tikrai reikia pratęsti ir ilgam laikui. Bet čia ne tas atvejis, kai mes turime būtinai laužyti darbotvarkę. Ačiū. Tuo labiau buvo prašyta pertraukos.

PIRMININKAS. Taip, taip. Bet nenutraukime žmogaus. Tegul pasako sakinį, tada paskelbsime tą pertrauką. Ar dabar, jeigu jau išmušė dvi valandas, viskas, visi pakylame ir išeiname? (Balsas salėje) Kol jūs kalbėjote, praėjo dvi minutės, o dabar yra po dviejų keturios. Tai kas čia liko? Tik 3 minutės, kaip viršijome reglamentą, ir toks triukšmas. Dieve, atrodo, kad kažkas įvyko.

Gerai. Buvo siūlymas daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Siūlė E.Masiulis. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti dėl šio įstatymo svarstymo pertraukos? Pritariame? Pertrauka turbūt iki neeilinės sesijos. Bet nepamirškite, kad dabar jau jūs aiškinsitės su A.Griciumi.

E.MASIULIS. Gerai. Kaip nors susitarsime.

PIRMININKAS. Prašom.

E.MASIULIS. Aš noriu pasakyti, kokie argumentai būtų dėl pertraukos. Visiškai neseniai mes svarstėme, sakykime, Aukštojo mokslo įstatymą. Kai ateina į komitetą įstatymo projektas ir kai yra pateikiamos pataisos, komitetas daug tų pataisų svarsto, vienas priima, kitas ne, tada iš tikrųjų yra protinga prašyti Vyriausybės išvados, nes iš principo keičiasi įstatymo redakcija, keičiasi pirminis įstatymo projektas. Netgi finansų ministrė visai neseniai yra minėjusi tokią nuostatą, kad būtų logiška prašyti Vyriausybės išvados, o tam, kad Vyriausybė duotų išvadą, reikėtų ilgesnės pertraukos.

PIRMININKAS. Gerai. Iki neeilinės sesijos. Taigi darome Kino įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Taip pat skelbiu pietų pertrauką iki 15.00 valandos. Ačiū visiems už darbą.