LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

Kodas 8860529     Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius     Tel. (8~22) 3 9 64 41    Faks. (8~22) 39 64 39

Ei. Paštas: [email protected]

______________________________________________________________________________________________________

            Seimo posėdžių sekretoriatui                                                  2002-01-24

PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PROJEKTUI   IXP-1268

189 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

            2. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir bet kokius papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui grynaisiais pinigais arba turtu už darbuotojo atliktą darbą.

3. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis.

            4. Darbo užmokestis paprastai mokamas pinigais. Dalis darbo užmokesčio gali būti išmokama turtu ir paslaugomis, jeigu taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Turtu ir paslaugomis  išmokamo darbo užmokesčio dalis negali viršyti dvidešimt procentų darbo užmokesčio, apskaičiuoto pinigais. Dalinis darbo užmokesčio mokėjimas alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ar kitomis kenksmingomis žmogaus sveikatai medžiagomis ar prekėmis yra draudžiamas.

197 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

1. Už darbą  poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, apmokama ne mažiau kaip dvigubai, arba darbuotojui pageidaujant kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba darbuotojui pageidaujant tą dieną prijungiant  prie kasmetinių atostogų.  arba apmokant ne mažiau kaip dvigubai

2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis.

205 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai

1. Visiems darbuotojams Darbuotojui raštu prašant darbdavys turi jam įteikti atsiskaitymo lapelius.

2. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui paskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos.

271 straipsnis. Darbų sustabdymas

1. Darbai sustabdomi teisės aktų nustatyta tvarka:

1) kai darbuotojai (darbuotojas) neapmokytas saugiai dirbti;

2) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai - pavojui;

3) kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

4) kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinėmis ir/ar  asmeninėmis apsauginėmis  priemonėmis;

5) kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei.

2. Iškilus pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje darbdavys privalo:

1) kaip galima greičiau informuoti visus darbuotojus apie jiems gresiantį pavojų bei informuoti tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat informuoti kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti, kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;

2) imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai ir darbuotojams duoti nurodymai palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;

3) organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą nukentėjusiesiems, taip pat darbuotojų evakuaciją;

4) kaip galima greičiau informuoti atitinkamas vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijos) apie pavojų ir nukentėjusiuosius darbuotojus;

5) iki įmonei bus suteikta tarnybų pagalba, pavojui likviduoti pasitelkti  iš anksto apmokytus darbuotojus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojus bei  darbuotojų atstovus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai darbdavys (padalinio vadovas) nesiima darbuotojų apsaugos nuo galimo pavojaus priemonių, darbai sustabdomi šia tvarka:

1) pareikalauti sustabdyti darbus turi teisę įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovas (šio kodekso 19 ir  274 straipsniai) arba profesinė sąjunga;

2) darbdaviui (padalinio vadovui) atsisakius vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto  ar darbuotojų atstovo (profesinės sąjungos) reikalavimą, komitetas, darbuotojų atstovas  (profesinė sąjunga) apie tai praneša Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai;

3) Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį sustabdyti darbus;

4) darbdaviui ar padalinio vadovui atsisakius vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius kreipiasi į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai.

4. Darbuotojai, esant galimybei, turi nedelsiant informuoti darbdavį arba   padalinio vadovą apie sugedusias darbo priemones ar susidarusią avarinę  situaciją – pavojų.

4. 5. Kiekviena įmonė  ir visi jos padaliniai privalo turėti darbuotojų evakuacijos planus.

5. 6. Įmonės, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos medžiagos, privalo turėti galimos avarijos prevencijos ir likvidavimo planus. Tokių įmonių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. 7. Darbuotojų evakuacijos planai patalpinami įmonės ir jos padalinių informaciniuose stenduose pastebimose vietose. Evakuacijos planus, įmonės galimus avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai.

7. 8. Už laiką, kai darbai sustabdyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, darbuotojams darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį.

8. 9. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos vykdyti. Pavojaus atvejais darbdavys, siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymo nustatyta tvarka skelbiama prastova. Sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju darbuotojams mokama kaip už prastovą.

286 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas

1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, jeigu jis pajėgia tai padaryti, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai.       jeigu jis pajėgia tai padaryti.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas mirė darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais, darbdavys nedelsdamas privalo pranešti apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai.

      3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

Teikia

Seimo narys                                               Vasilij Fiodorov