Šešiasdešimt antrasis (186) posėdis
2002 m. sausio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

2002 m. sausio 22 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Aš noriu pasakyti, kad mes dar luktersime minutę, nes techninės sąlygos mums neleidžia pradėti posėdžio. Dar galite ramiai šnekučiuotis. Aš paskelbsiu, kai mes jau galėsime įjungti mūsų techniką.

Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas! Geros jums dienos, gerų darbų ir minčių. Pradedame sausio 22 dienos plenarinį posėdį. Plenarinis posėdis pradėtas. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi pirmiausia mes turėsime pasitvirtinti sausio 22 dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Aš norėčiau jus informuoti, kad darbotvarkės klausimai 1-8a, 1-8b Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu yra išbraukti iš darbotvarkės, nes dar nebaigtas visas klausimų komplektas. Taip pat 11a, 11b ir visos alternatyvos, taip pat 11h, 11j išbraukiami iš darbotvarkės, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti komitetai pasiūlė iš esmės tuos projektus atmesti, bus pateikta kita redakcija, todėl jie iš darbotvarkės išbraukiami. Taip pat iš darbotvarkės išbrauktas Seimo nutarimo dėl Europos konvento narių projektas dėl tos priežasties, kad Seimo frakcijos nėra pateikusios pavardžių. Būtų prašymas šiandien, kad opozicinės ir kitos frakcijos suderintų savo nuostatas, ir ketvirtadienį mes jau galėtume priimti šį Seimo nutarimą. Aš kreipiuosi į Seimo frakcijų vadovybes, kad mes tikrai galėtume operatyviai tą klausimą išspręsti. Taip pat Seimo Seniūnų sueiga pasiūlė įtraukti 1 rezervinį, 3 rezervinį, 4 klausimus į darbotvarkę. Norėčiau dar pasakyti, kad jums yra išdalintas Seimo protokolinis nutarimas, kuriam vakar pritarė Europos reikalų komitetas, dėl kreipimosi į Vyriausybę. Aš manau, kad mes jį šiandien darbo tvarka galėtume priimti.

Dabar turbūt dėl darbotvarkės norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau ne kartą kreipėsi pramonininkai ir prašo ratifikuoti laisvos prekybos sutartį su Bulgarija. Bulgarija ratifikavo. Mūsų pajininkai mato galimybių padidinti ten eksportą. Kadangi šiandien iškeliame iš darbotvarkės labai daug klausimų, ar negalėtume, sakysime, į popietinę darbotvarkę įrašyti šį klausimą? Paprastai tokios sutartys labai greitai ratifikuojamos. Aš ketvirtadienį prašiau, A.Skardžius sakė, kad kitą dieną, o dabar, taip sakant, nematau šio dalyko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad šiandien mes neturime jokių galimybių tą statutiškai padaryti, bet Užsienio reikalų komitetas tą girdi, juo labiau kad vakar Užsienio reikalų komitete buvo pritarta tai sutarčiai. Aš manau, būtent dėl to, kad tik vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė, turi praeiti pora dienų, manau, ketvirtadienį tą klausimą būtų galima įtraukti į darbotvarkę. Aš kreipsiuosi į gerbiamąjį Č.Juršėną, kad jis tai pasižymėtų.

Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės? Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu šios dienos posėdžių darbotvarkę? Bendras sutarimas yra. Ačiū.

Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto „Estonia“ bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-928 (priėmimas)

Tuomet pradedame, kolegos, svarstyti mūsų klausimus. Pirmasis klausimas – Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-928. Pranešėjas – A.Lydeka, Žmogaus teisių komitetas. Priėmimas. Prašome pranešėją į tribūną.

A.LYDEKA. Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Siūlau priimti Estijos, Suomijos ir Švedijos susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymą. Priminsiu, gerbiamieji kolegos, kad praeitų metų spalio 23 dieną buvo šio klausimo svarstymas ir buvo Seimo Pirmininko pasiūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka, t.y. iš karto priimti šį įstatymo projektą. Kai kuriems Seimo nariams pageidaujant buvo vis dėlto padaryta pertrauka ir priimtas toks protokolinis nutarimas: “Išsiaiškinti, ar Estijos Respublikos parlamentas ratifikavo Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimą dėl kelto “Estonia” bei jį papildantį protokolą”. Taigi Žmogaus teisių komitetas, vertindamas ir atlikdamas savo pareigą, susijusią su šiuo Seimo plenarinio posėdžio metu priimtu protokoliniu nutarimu, gavo Užsienio reikalų ministerijos raštą, kuriame yra teigiama, kad 1995 m. vasario 23 d. pasirašytą Estijos, Suomijos, Švedijos susitarimą dėl kelto “Estonia” Estijos parlamentas ratifikavo 1995 m. birželio 28 dieną. Tiek šis susitarimas, tiek 1996 m. balandžio 23 d. pasirašytas jį papildantis protokolas, remiantis Lietuvos Respublikos ambasados Estijoje pateikta informacija, galioja Estijos Respublikai. Taigi vertinant šią situaciją neturėtų būti kliūčių ratifikuoti šį susitarimą ir mūsų Seime. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mūsų įstatymas iš vieno straipsnio. Aš matau, kad norinčių už ar prieš kalbėti neužsiregistravo. Tuomet ar galėtume balsuoti dėl šio įstatymo? Galime. Tada, kolegos, registracija.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavimas dėl Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 78 balsavus už, 2 susilaikius ir 1 balsavus prieš, Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl kelto “Estonia” bei jį papildančio protokolo ratifikavimo įstatymas priimtas. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1332* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome antrąjį darbotvarkės klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1332. Pranešėjai: J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir E.Vareikis – Užsienio reikalų komitetas. Prašome J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą.

Buvo tik viena pastaba, kuriai siūlyta pritarti. Įstatymo projektui dėl sutarties ratifikavimo iš esmės pritarta, tačiau siekiant išvengti kartojimosi projekto 1 straipsnyje po žodžių “atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2002 m. sausio 15 d. dekretą” siūloma įrašyti dekreto Nr.1648. O dekreto pavadinimą išbraukti kaip perteklinį. Bendru sutarimu siūloma Seimui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame Užsienio reikalų komiteto atstovą E.Vareikį pareikšti komiteto nuomonę. Prašom.

E.VAREIKIS. Laba diena. Užsienio reikalų komitetas, apsvarstęs projektą, neturėjo jokių pastabų. Už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlome pritarti konvencijai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau perduoti jums Seimo Pirmininko, šiuo atveju pavaduojančio Seimo Pirmininką ir einančio jo pareigas Č.Juršėno prašymą šią sutartį priimti ypatingos skubos tvarka. Ar nebūtų prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Dabar vėl norėčiau pakviesti pranešėją. Bet gal tuomet sutiksime, kad galime pradėti priėmimą iš karto, nes įstatymas iš vieno straipsnio, ir nebevarginti pranešėjo? Sutinkame. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų už ir prieš nematau. Ar galime balsuoti dėl viso įstatymo? Galime. Taigi dabar registracija. Po registracijos priimsime šį įstatymą.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo.

Už – 74, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes lenkiame mūsų darbotvarkės grafiką. Ar mes galime dabar pradėti svarstyti darbotvarkės 3 klausimą, ar imame iš rezervo? Neprieštaraujate? Galime. Gerbiamieji kolegos, tuomet tęsiame darbą pagal darbotvarkę.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-724(3*) ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 3 klausimą – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-724. Pranešėjas – E.Klumbys. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, pranešėjau, į tribūną. Priėmimas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiandien yra priimamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Po svarstymo procedūros buvo gautas vienas pasiūlymas, kurį užregistravo Seimo narys J.Razma. Jis siūlė įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius “ir straipsnio papildymas 5 dalimi” bei įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenys tvarkomi, pirma, valstybės saugumo ir gynybos tikslais, antra, fizinio asmens ir tik savo asmeninėje veikloje”. Taip pat jis siūlo išbraukti 1 straipsnio 4 dalį. Noriu pasakyti, kad šie Seimo nario J.Razmos pasiūlymai yra identiški pasiūlymams, kuriuos teikė Valstybės saugumo departamentas ir kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Seimas nepritarė svarstymo metu. Noriu pasakyti, kad kitų siūlymų nebuvo, todėl siūlau šį įstatymo projektą pradėti priiminėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjote pranešėjo komentarus dėl pasiūlymų. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti šio įstatymo priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau. Registruojamės ir pradėsime priėmimą pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad tęsiame registraciją. Dabar yra proga užsiregistruoti, nes pradėsime priėmimą pastraipsniui.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Yra J.Razmos pataisa, kuria jis siūlo išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime žodžius: “ir straipsnio papildymas 5 dalimi”. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam pasiūlymui nepritaria. Ar norėtų kas nors pateikti J.Razmos pasiūlymą? A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnio 5 dalyje yra sakoma taip: “Tvarkant asmens duomenis valstybės saugumo, gynybos tikslais šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip”. Mūsų įsitikinimu, ši formuluotė yra labai neapibrėžta ir visada Lietuvoje, kai įvairiausiais įstatymais bandoma sureguliuoti nustatomas teisines normas, kyla daugybė nesusipratimų, nes šiuo atveju visiškai neaišku, kas bus tas teisėjas, kas bus tas arbitras, kuris pasakys, kiek kiti įstatymai nustato kitaip, negu šis įstatymas, dėl asmens duomenų tvarkymo. Mūsų siūlymas yra išbraukti šią dalį ir įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį pakeisti taip, kad būtų aiškiai pasakyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenys tvarkomi valstybės saugumo ir gynybos tikslais arba fizinio asmens ir tik savo asmeninėje veikloje, kad būtų visiškai aišku, kokiais principais yra tvarkomi asmens duomenys valstybės saugumo ir gynybos tikslais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote siūlomą 1 straipsnio pataisą, kurią pateikė kolega A.Kubilius. Norint ją svarstyti, reikia 29 Seimo narių parėmimo. Primenu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiai pataisai nepritaria. Taigi dabar balsuosime, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Kubiliaus pataisą.

Deja, balsavo tik 6 Seimo nariai. Taigi šis pasiūlymas nebus svarstomas.

Ar galime dabar kalbėti už ir prieš 1 straipsnį? Atsiprašau. (…) 1 straipsnio pavadinime. Dabar 1 straipsnio pavadinimas lieka toks, kokį siūlo komitetas. Ar galime sutarti, kad pavadinimui pritariame bendru sutarimu? Galime. Dėl 1 straipsnio pavadinimo pritariame bendru sutarimu.

Dabar antroji pataisa 1 straipsnio 3 daliai. Pataisą norėtų pateikti kolega A.Kubilius. Prašome A.Kubilių pateikti antrąją siūlomą pataisą.

A.KUBILIUS. Aš jau kalbėjau apie tai. Matyt, neparems Seimo dauguma, bet vėlgi siūlyčiau atsižvelgti į valstybės saugumo ir gynybos institucijų susirūpinimą dėl šio įstatymo ir to juridinio neaiškumo, kurį sukelia formuluotė, kai sakoma, kad šis įstatymas veikia tiek, kiek leidžia kiti įstatymai. Kas nustatys, kiek kiti įstatymai leidžia ir kiek šis įstatymas užima tos tvarkymo erdvės.

Antras dalykas. Turiu pasakyti, kad mes šioje vietoje paliečiame ne tik jautrią temą žmogaus teisių požiūriu, bet ir jautrius mūsų užsienio politikos ir integracijos, ypač į NATO organizaciją, klausimus. Prisiminkime, kiek daug naujos šalys narės: Lenkija, Vengrija ir Čekija, įstojusios į NATO, turėjo problemų su duomenų apsauga. Ir dabar gynybos ir valstybės saugumo klausimais mes paliekame duomenų apsaugą visiškai neapibrėžtą. Aiškiai parodome, jog gali būti prieštaravimų tarp kelių įstatymų. Kas spręs šiuos prieštaravimus, yra visiškai neaišku. Dar sykį noriu atkreipti Seimo narių, valdančiosios daugumos dėmesį, kad kuriama teisinė painiava. Aš nežinau, ar mūsų siūlymas yra pats geriausias, bet faktas, kad formuluotė “Tvarkant asmens duomenis valstybės saugumo ir gynybos tikslais šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip” yra visiškai miglota ir sukuria daugybę galimybių piktnaudžiauti arba sudaryti pavojų valstybės paslapčių apsaugai. Šitą dalyką turime aiškiai suprasti. Todėl dar sykį raginu atkreipti dėmesį į mūsų pasiūlymą. Jeigu dabar negalima priimti tokios pataisos, kokią siūlau, siūlome daryti pertrauką ir svarstyti, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad yra siūlomas toks 1 straipsnio pakeitimas: įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenys tvarkomi: pirma, valstybės saugumo ir gynybos tikslais; antra, fizinio asmens ir tik savo asmeninėje veikloje”. Motyvus jūs girdėjote. Šiam siūlymui Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria. Ar bus 29 Seimo nariai, norintys paremti A.Kubiliaus pataisą? Balsavimas pradėtas.

Parėmė tik 8 Seimo nariai. Taigi šis pasiūlymas nebus svarstomas.

Ar A.Kubilius sutiktų, kad tuomet ir jūsų trečiasis pasiūlymas išbraukti 1 straipsnio 4 dalį netenka prasmės, nes ir dėl pavadinimo balsavome, ir dabar balsavome… Sutinkate, taip? Labai ačiū.

Dabar žodis pranešėjui.

E.KLUMBYS. Aš tik noriu patikslinti stenogramai, kad pasiūlymai yra ne Seimo nario A.Kubiliaus, o Seimo nario J.Razmos.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, mes apsvarstėme visus pasiūlymus 1 straipsniui. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Kas nori kalbėti už ar prieš 1 straipsnį? Prieš – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį pakartoju tuos pačius argumentus tikėdamasis, kad kas nors, kurie remia šį įstatymo straipsnį, išdėstys argumentus, kodėl būtent tokią formuluotę reikia priimti. Iki šiol aš visą rytą kalbu, kokia yra bloga formuluotė, tačiau neišgirstu nė vieno žodžio, apginančio šią formuluotę. Noriu dar sykį pakartoti, kad neapibrėžtumas taikant formules, kad kažkoks įstatymas taikomas tiek, kiek tam neprieštarauja kiti įstatymai, yra visiškai prasta praktika ir jos reikia atsisakyti. Mūsų siūlymas buvo tik tam ir skirtas. Dar sykį noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės saugumo institucijas paliekame labai neapibrėžtoje situacijoje, ir aš esu įsitikinęs, kad sulauksime problemų integruodamiesi į NATO, kai mums NATO ekspertai pasakys, kad tokio neapibrėžtumo tvarkant asmens duomenis, tvarkant duomenis, susijusius su valstybės paslaptimi, negali būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys A.Lydeka. Vieną minutę. Prašom. Vieną minutę. Tuojau jus įjungs centriniu būdu. Prašom.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Seimas praeitų metų vasario 20 d. ratifikavo konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Ši konvencija buvo ratifikuota visiškai be jokių išlygų kaip ir reikia. Jeigu mes dabar priiminėdami įstatymą, kurį iš tikrųjų pritaikome konvencijos nuostatoms, padarytume išlygas, mes padarytume tam tikrą teisinę netvarką įstatymuose. Todėl ta nauja formuluotė įrašant 5 dalį, apie kurią gerbiamasis kolega A.Kubilius atsiliepė neigiamai, yra teigiamas aspektas tuo požiūriu, kad netrukdys saugumo ir kitoms teisėsaugos institucijoms dirbti, tačiau nesuvels mūsų įstatymų. Taigi siūlau pritarti ir balsuoti už tokią 1 straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už ir prieš. Kadangi sutarimo nėra, balsuosime dėl 1 straipsnio, ar 1 straipsnis priimamas taip, kaip siūlo pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir pranešėjas. Balsavimas pradėtas. Labai norėčiau paprašyti, kad pranešėjas nebūtų trukdomas. (Balsai salėje) To nėra numatyta, kolegos, Statute. Yra galimybė balsuoti pranešėjui.

Už – 35, prieš – 3, susilaikė 9. 1 straipsnis priimtas.

Prašom, pranešėjau, 2 straipsnis.

E.KLUMBYS. 2 straipsnis yra bazinio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitimas.

PIRMININKAS. Čia pasiūlymų nėra, gerbiamasis pranešėjau.

E.KLUMBYS. Nėra jokių pasiūlymų ir aš siūlau šį straipsnį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl 2 straipsnio? Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Papildymų ir pasiūlymų nėra. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl 3 straipsnio? Motyvai už, motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

4 straipsniui taip pat nėra papildymų ir pasiūlymų.

Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

5 straipsnis. Papildymų ir pasiūlymų nėra. Ar galime ir 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas.

6 straipsnis. Taip pat nėra papildymų ir pasiūlymų. Norinčių kalbėti nematau. Gal galėtume 6 straipsnį taip pat priimti bendru sutarimu? Priimta.

7 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 7 straipsnį? Priimta.

8 straipsnis. Taip pat pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. 8 straipsnį priimame bendru sutarimu? Sutarimas yra. Priimta.

9 straipsnis. Papildymų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. 9 straipsnį galime laikyti priimtu bendru sutarimu. Priimta.

10 straipsnis. Taip pat norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

11 straipsnis. Ar galėtume ir čia priimti bendru sutarimu? Priimta.

12 straipsnis. Situacija ta pati. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

13 straipsnis. Vėlgi, galim priimti bendru sutarimu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui visi straipsniai priimti. Dabar norėčiau, kad būtų kalbama dėl viso įstatymo – motyvai už, motyvai prieš. Prašome. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo, kolegos? Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nematau. Tada, kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavimas dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 60, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 10. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų atsiklausti. Mes vėl lenkiame laiką, kaip jūs žinote, balsavimas ir priėmimas skelbiami iš anksto, šiuo atveju mes jau priėmėme tris įstatymus. Ar galėtume toliau tęsti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo priėmimą, ar imtis rezervinio klausimo? Aš siūlyčiau pratęsti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo priėmimą, kadangi jis sudėtingesnis. Mes tada galbūt iš tikrųjų sutaupytume laiką ir visų kitų, o pabaigoje galėtume svarstyti rezervinius? Ar galime tai daryti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-721(3*) ES (priėmimas)

Taigi kviečiu į tribūną pranešėją A.Butkevičių. Pradėsime Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimą. Prašome.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas priimti. Po svarstymo jokių pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė projektą. Ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime.

Taigi 1 straipsnis. Kadangi pasiūlymų ir pildymų nėra nė vienam straipsniui, tai aš to nekartosiu. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Priimta.

5 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimta.

6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

7 straipsnis. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis. Matau, kad sutarimas yra. 8 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

9 straipsnis. Kalbančiųjų už ir prieš nematau. 9 straipsnį priimame bendru sutarimu.

10 straipsnis. Taip pat priimame bendru sutarimu.

11 straipsnis. Taip pat priimamas bendru sutarimu.

12 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu.

Kadangi visas įstatymas turi dar du bendrus straipsnius, tai turbūt sutinkame, kad ir juos priimame bendru sutarimu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, dabar noriu, kad kalbėtumėte už ir prieš dėl viso pastraipsniui priimto įstatymo. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai prieš – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties tai yra svarbus integracinis įstatymas, kuris susijęs su Europos Sąjungos teisės normų diegimu Lietuvoje. Neabejotinai svarbu kalbėti ir apie aplinkosauginius dalykus, susijusius su šio įstatymo priėmimu.

Žvelgiant iš Liberalų sąjungos ir frakcijos pozicijų tenka pripažinti, kad šis įstatymas lyg ir atrodytų priimtinas, nes šiuo įstatymu teršėjui, tai yra tam, kuris teršia aplinką, nustatomas mokestis, taip pat šio įstatymo priėmimas leistų nustatyti tam tikrą sistemą, leisiančią tiek kontroliuoti, tiek spręsti aplinkai padarytos žalos problemas. Kita vertus, tenka nuogąstauti, kad, žvelgiant aritmetine prasme, šio įstatymo priėmimas yra susijęs su papildoma mokesčių našta ne tik ūkio subjektams, kurie apmokestinami pakuotės mokesčiu, tačiau netiesiogiai atsilieps ir visiems vartotojams. Neabejotinai tai yra ne tik tiesioginės įplaukos į biudžetą, bet ir ūkio subjektų prisitaikymo prie šio naujo įstatymo reikalavimų kaštai.

Todėl, žvelgiant iš visos mokesčių politikos sistemos pozicijų, tenka pripažinti, kad atskirai paimtas šis įstatymas padidins bendrą naštą, todėl nežinant visų Vyriausybės ir valdančiosios daugumos ketinimų, kokia perspektyva laukia visų Lietuvos mokesčių mokėtojų, kaip bus su fizinių asmenų pajamų mokesčiu, kaip bus su kitais svarbiais mokesčiais ir ar kiti mokesčiai mainais į šio mokesčio įvedimą bus mažinami, būtent dėl šios priežasties, aš negaliu raginti kolegų pritarti, nors ir svarbiam, Europos integraciniam įstatymui.

PIRMININKAS. Motyvai už – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, be abejo, jūs žinote, yra eurointegracinis ir visoje Europos Sąjungoje egzistuoja vienokia ar kitokia tvarka, sprendžiant atliekų klausimą. Mes neturime atsilikti. Lietuva paskutinė iš visų net Baltijos šalių priima tokį įstatymą. Aš nenoriu per daug agituoti ir atimti laiką aiškindamas šio įstatymo esmę, nes tai buvo padaryta jį svarstant, tik noriu pakviesti balsuoti už šį įstatymą. Mes turime įgyvendinti principą, kad teršėjas turi mokėti, o ne kas nors kitas už jį. Todėl šis įstatymas kaip tik įgyvendintų šį principą ir aš kviesčiau visus balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pastaruoju metu daug Europos Sąjungos integracinių teisės aktų svarstome Seime. Pradedu pastebėti tokią tendenciją, kad derinantis prie Europos Sąjungos teisės aktų dažniausiai yra nueinama lengviausiu keliu. Tai yra visi papildomi kaštai, kurie susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, paprasčiausiai užkraunami ūkio subjektams. Kita vertus, tikrai yra įmanomi ir kiti būdai. Manau, valstybė, derindama teisės aktus, turi rasti savo vidinių resursų tam, kad galėtų mažesnę papildomą naštą užkrauti ūkio subjektams, kartu lyg ir atgrasindama, atbaidydama juos nuo tolesnės integracijos į Europos Sąjungą. Reikia pripažinti, kad tai yra naujo mokesčio įvedimas dėl įvairių rūšių pakuočių. Ir šioje vietoje argumentai, kad toks mokestis ypač sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse, kur mokesčių bazė ir taip yra labai didelė, aš manau, Lietuvai nelabai turėtų galioti. Jau dabar reikia Lietuvą suvokti kaip Europos dalį ir ji turėtų būti konkurentabili Europos dalis, todėl tikrai Vyriausybė ir Lietuvos valdžia galėjo pagalvoti apie tai, ar nereikėtų iš jau dabar surenkamų mokesčių apmokėti pakuočių surinkimą ir taip gerinti verslo sąlygas, padaryti, kad tos verslo sąlygos šiuo aspektu būtų geresnės negu Švedijoje ar Danijoje. Taigi matydamas, kad jau kelintas įstatymo projektas, šiandien mes dar turėsime Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektą, kur vėl yra užkraunama ūkio subjektams papildoma našta, matydamas, kad tai iš tikrųjų tampa pavojinga tendencija, vis dėlto kviesčiau šiandien susilaikyti nuo šio įstatymo priėmimo ir dar kartą apgalvoti kitus būdus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau paprašyti visų kalbančiųjų laikytis dviejų minučių tokio tradicinio mūsų priimto džentelmeniško susitarimo. Bet suprantu, kad įstatymas svarbus, tai šiuo atveju suteiksiu tokią pat teisę ir kalbantiems už. A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau kreiptis į gerbiamuosius liberalus, kurie taip keistai kalba prieš šį įstatymą, puikiai suprasdami, kad nereikėtų gąsdinti čia Europos Sąjunga. Ne Europos Sąjungos problema yra. Kai eini į Europą, turi savo kiemą išsišluoti. Mums Europa tai sako, ir teisingai sako. Reikia, kad vieną kartą tas įstatymas būtų iš tikrųjų priimtas. Europa pasirengusi padėti. Tačiau, jeigu nemato, kad mes patys norime tai padaryti, tai turbūt mes niekados to ir nepadarysime. Todėl aš tikrai siūlau balsuoti už šį reikalingą įstatymą, tuo labiau kad jis buvo suderintas su visais suinteresuotais atstovais visų organizacijų, ilgai svarstytas, buvo atidėtas, persvarstytas ir jis buvo teikiamas labai seniai ir visi pasisakė už jį. Todėl tikrai siūlau šiandien nedviprasmiškai imti jam ir pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai už sutaupytą laiką. Motyvai prieš – V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Iš esmės pritardamas šiam įstatymo projektui, aš už jį nebalsuosiu vien todėl, kad tai susiję su mokesčių didinimu. Mes daug ugninių kalbų girdėjome ir Seime, ir visur apie verslo skatinimą, verslo aplinką, užsienio investicijas ir t.t. Tačiau Seime dauguma priimamų teisės aktų yra skiriami ne verslo aplinkai skatinti ir mokesčiams mažinti, o kaip tik dauguma yra skirta mokesčiams didinti. O turbūt visiems aišku, kad mokesčių našta neskatina verslo. Vien todėl aš priverstas susilaikyti balsuodamas už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Motyvai už. Kolega J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasidžiaugti, kad šis įstatymas priimamas Europos Sąjungos integravimosi dvasia. Surinkimai, perdirbimo ciklų kainos didėjančia progresija atsispindi šiame įstatyme taip, kaip yra savikaina. Tai vienas momentas. To rezultatas – mes sukursime naujas darbo vietas ir mūsų aplinka bus švaresnė. Antras dalykas. Norėčiau išsklaidyti nuogąstavimus, kad vartotojams prekių kaina padidės. Nekalbu apie Europos Sąjungos šalis. Netgi kalbant apie Estiją, kuri šį etapą jau išgyvena, konkurencinėje kovoje prekių kaina ne tik nepadidėjo, o kai kur atpigo dėl sumanaus verslo technologijų naudojimo. Taigi siūlyčiau palaikyti šį įstatymą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš daugiau nematau. Paskutiniojo motyvai už. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas buvo labai plačiai svarstomas. Žinoma, dabar, jeigu mes jo nepriimtume, manau, dar toliau gilintume esamą mūsų aplinkos padėtį. Aš visiškai pritariu ir kviečiu vieningai palaikyti šį įstatymą. Jūs pasidairykite po mūsų aplinką, kas dedasi mūsų gamtoje, kokia tvarka, tada, man atrodo, nė vienam nekils minčių šiam įstatymui nepritarti. Kviečiu visus vieningai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad registracija tęsiasi. Tai yra gera proga užsiregistruoti. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kurie sėdi ne tribūnoje, kad vyksta registracija. Jūsų balsai bus labai reikalingi. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsavimas dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 56 balsavus už, 1 – prieš, 15 susilaikius Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-722(2*) (priėmimas)

Toliau svarstysime Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-722. Pranešėjas – A.Macaitis. J.Raistenskis. Prašome pranešėją J.Raistenskį į tribūną. Priėmimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.RAISTENSKIS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Komitete po svarstymo visuomeninių organizacijų, Vyriausybės, mokslo ir mokymo institucijų pastabų negauta. Vien dėl 3 straipsnio, kur kalbama apie 34 straipsnio pakeitimus ir papildymus, gautos Teisės departamento pastabos. Komitete pastabos apsvarstytos. Siūlyčiau pritarti įstatymui su Teisės departamento pastabomis, kurioms pritarė mūsų komitetas. Komitete priimta bendru sutarimu, 7 balsavo už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume mes pradėti priėmimą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau. Mielieji kolegos, 1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? 1 straipsniui pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime, gerbiamieji kolegos, 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis. Pranešėjas pristatė, kad 3 straipsnį priima su Teisės departamento pasiūlymais. Taigi ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis? Priimta.

Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, mes pastraipsniui priėmėme visus straipsnius. Ačiū pranešėjui. Dabar galime kalbėti dėl viso įstatymo. Motyvai už, motyvai prieš. Prašome, keturi – už, keturi – prieš. Motyvai už, Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Kviečiu negaištant laiko visiems balsuoti vieningai už.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. Norinčių kalbėti nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavimas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo ir papildymo pradėtas.

Už – 41, prieš nėra, susilaikė 14. Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Protokolinis nutarimas

Gerbiamieji kolegos, mes esame aplenkę laiką. Manau, galėtume dabar priimti labai trumpą Seimo protokolinį nutarimą, kuris jums visiems yra išdalytas, aš jį perskaityčiau. Seimo protokolinis nutarimas: “Lietuvos Respublikos Seimas prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti Seimui pasiūlymus dėl Nacionalinės energetikos strategijos pataisų, reikalingų sėkmingai stojimo į Europos Sąjungą eigai bei abipusiams Lietuvos ir Europos Sąjungos įsipareigojimams užtikrinti, sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimus”. Šiuo atveju protokolinį nutarimą teikia Europos reikalų komitetas.

Ar mes galėtume šį protokolinį nutarimą priimti bendru sutarimu? Jis buvo išdalytas vakar, kolegos. (Balsas iš salės: balsuojam!) Aš labai norėčiau dabar pasakyti, kad jis iš tikrųjų yra išdalytas vakar. Komitetas yra balsavęs. Ar galime balsuoti? Balsuojame. Gerai. Registruojamės.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame dėl šio Seimo protokolinio nutarimo. Prašome, balsavimas pradėtas.

Už – 55, prieš – 4, susilaikė 13. Seimo protokolinis nutarimas priimtas. Repliką po balsavimo – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto manyčiau, kad nevisiškai deramai pasielgta čia, Seimo posėdžių salėje. Nors vakar mes Europos reikalų komitete ir svarstėme šį klausimą, bet, man atrodo, Ignalinos klausimas yra tikrai svarbus, svarbus tiek, kad mes nesvarstytume taip perskaitę, kažkas girdėjo, kažkas matė, vakar Europos reikalų komitete… Didelė salės dalis nematė nieko, ir svarstom iš tikrųjų labai jautrų klausimą. Nors aš ir balsavau už, nes tą tekstą mačiau Europos reikalų komitete, bet vis dėlto šitokiais klausimais, kaip ir analogiškai kitais svarbiais klausimais, reikėtų vengti tokios skubos ir bandymo daryti labai ekspromtinius sprendimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau pasakyti, kad šis sprendimas išdalytas vakar Statuto nustatyta tvarka kiekvienam Seimo nariui į dėžutes, apsvarstytas Europos reikalų komitete, prieš tai grupėje. Dabar dar kartą nuosekliai aš jį perskaičiau visiems girdint, ir tai yra tokia pati praktika, kaip visą laiką daroma. Dabar mes galime pakartotinai paprašyti raštu salėje dar kartą išdalyti, kad visi Seimo nariai jį turėtų.

Repliką po balsavimo – kolega A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat balsavau už, tačiau posėdžių stenogramai noriu pasakyti, kad šitas protokolinis nutarimas neatskleidžia to, ko mes iš tiesų norime. Iš Vyriausybės mes laukiame, kad tie įsipareigojimai, apie kuriuos kalba Europa, bus labai aiškiai atskleisti. Todėl jeigu mes sugrįšim prie Nacionalinės energetikos strategijos svarstymo, tai joje yra tiktai mūsų pusės įsipareigojimai. Jeigu mes ją persvarstysim, tai jie bus patikslinti. O mes iš Vyriausybės laukiame, kad bus labai aiškiai pasakyta, ką turėjo galvoje aukšti Europos Sąjungos pareigūnai, kai jie sakė, kad tai yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos reikalas. Tai galima suprasti tik vienu būdu, kad parama Ignalinos uždarymui bus teikiama atskira eilute ar iš atskiro šaltinio. Jeigu mes tą paramą gausim iš Europos fondų, kuriais ir taip disponuosime, vadinasi, tai bus tik mūsų pačių reikalas. Taigi mes laukiame iš Vyriausybės labai aiškių jos pozicijų, ko Vyriausybė per savo derybas laukia iš Europos Sąjungos, kokių įsipareigojimų.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip ir svarstėm grupėse. Dar repliką – Seimo narė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad teisingai padarėm, priimdami tą sprendimą, ir kaip tik todėl, kad tai svarbus klausimas. Aš čia replikuoju kolegai A.Kubiliui. O dėl turinio, kokią poziciją turi pristatyti Vyriausybė ir ką jinai turi atlikti dialoge su Europa, šiandien mes replikos tvarka vargu ar galime svarstyti. Tik viena aišku, kad Lietuvos Vyriausybė neturi laukti, kol Europa pasakys galutinį žodį, ir bus visiškai teisinga, jeigu paraleliai su Europos nuomonės ir pozicijos formavimu vyks šio klausimo svarstymas ir apsisprendimas iš Lietuvos pusės. Taigi mes elgiamės, manau, teisingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką – Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man beveik nesuprantamas Lietuvos elgesys energetikos atžvilgiu jau labai seniai. Viena traktuojam – uždaryti. Kaip žinote, sunaikinti proto nereikia. O kodėl nepabandžius alternatyvos? O gal yra alternatyva uždarymui, kad Lietuva liktų atominės energetikos šalimi? Žiūrint į apsirūpinimą energetiniais resursais, į kitus dalykus, šitas vienpusis – uždaryti. Kodėl? Pasaulyje niekas neuždarinėja paskutinės atominės elektrinės. Jie ten politiškai manipuliuoja, todėl aš balsuoju prieš šį vienpusišką traktavimą. Reikia nagrinėti alternatyvas. Viena – uždarymas, kita alternatyva – Lietuva energetikos šalis. Tokią rezoliuciją reikėjo parengti. Europiečiams to ir reikia…

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai buvo visi motyvai. Pabrėžiu, kad mūsų protokoliniame nutarime yra fiksuoti abipusiai sprendimai. Taigi, aš manau, kad mes vasario arba kovo mėnesiais grįšime prie šių svarbių klausimų.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsniams“ projektas Nr.IXP-1305 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti 5 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsniams projektą Nr.IXP-1305. Pranešėjas – J.Razma. Vietoj J.Razmos – A.Kubilius. Prašome pranešėją kviečiame į tribūną.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, visi sutiksime, kad svarstome tikrai svarbų klausimą, tam tikra prasme Seimo autoriteto ir Lietuvos autoriteto klausimą. Manau, niekam nekyla abejonių, kad Seimo dauguma pati supranta, jog priėmė Konstitucijai prieštaraujantį sprendimą. Galbūt kai kam iš valdančiosios daugumos galima ir atleisti, nes, atrodo, kai kas iš viso nesuprato, ką priėmė. Štai neseniai televizijos laidoje Ekonomikos komiteto pirmininkas (ne kas nors kitas, o Ekonomikos komiteto pirmininkas, kuris turėtų labai gerai suprasti nuosavybės reikalus) aiškino, kad namus iš savininkų reikia paimti todėl, kad, girdi, jie netinkamai prižiūri savo namus. Manau, tai akivaizdžiai rodo, kad įstatymo problemos supratimas šiuo atveju yra gana skurdus.

Dar sykį noriu priminti, kad esminis dalykas minėtame įstatyme, mūsų įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Tai yra įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuris numato, kad pastatai, jeigu juose gyvena nuomininkai, valstybės bus išperkami iš savininkų net ir tuo atveju, kai tokie pastatai buvo grąžinti savininkams natūra ir ši nuosavybė yra įteisinta pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Pastatai bus išperkami iš vienų asmenų tam, kad juos atiduotume kitiems asmenims. To, gerbiamieji kolegos, tikrai negalima traktuoti kaip nuosavybės išpirkimą visuomenės poreikiams. Toks išpirkimas bus taikomas ne tik pirmą kartą Lietuvos istorijoje, bet, mano įsitikinimu, nerasime panašių analogų visoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose yra taikomas europietiškas demokratinėms valstybėms priimtinas nuosavybės apsaugos principas.

Dar daugiau. Noriu priminti, kad minėtoji straipsnio nuostata taip pat nustato, kad bet koks nuomininkas, dabar gyvenantis savininkui sugrąžintame name, net ir toks nuomininkas, kuris butą išsinuomojo, pavyzdžiui, 2001 m., galės pasinaudoti įstatymo nustatyta teise privatizuoti tokį savininkui priklausantį butą.

Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas sumažina garantijas nuomininkams, nes įstatyme yra išbrauktas straipsnis, kuris anksčiau numatė garantijas nuomininkams, kartu ir garantijas, apsaugančias juos nuo galimos savininkų savivalės. Turime aiškiai suprasti, kad sugrąžintų pastatų išpirkimas ir vėlesnis jų pardavimas nuomininkams užtruks labai ilgai, nes tokie pastatai gali būti išpirkti tik pagal Civilinį kodeksą, o tai reiškia, kad valstybei jie atiteks tik tada, kai visa pinigų suma bus išmokėta savininkui. Taigi galime prognozuoti, kad tai pirmiausia priklausys nuo biudžete skirtų lėšų ir, mano įsitikinimu, tai tikrai užims nemažai laiko. Visą šį laiką šie pastatai priklausys savininkams, bet nuomininkai, gyvenantys juose, įstatymo leidėjo valia neturės jokių garantijų.

Ir paskutinis dalykas, kurio negaliu nepaminėti kalbėdamas šiandien, yra klausimas, kaip Lietuva su tokiu įstatymu atrodo tarptautinėje bendruomenėje? Aš manau, gerbiamieji kolegos, turime visiškai atvirai pasižiūrėti į šio priimto įstatymo nuostatas, kaip jos atrodo tarptautinėje demokratinėje bendruomenėje, ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas, išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, dar kartą kreipėsi į Seimą ragindamas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Manau, kad toks kreipimasis, pasiekęs mus iš už Atlanto, yra neatsitiktinis kreipimasis. Mes kalbėjome ir priimdami šį įstatymą, kaip jautriai į nuosavybės klausimus žiūri tarptautinė bendruomenė, kartu ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas. Užtenka pažiūrėti į jų stenogramas, kuriose svarstomi nuosavybės grąžinimo klausimai, kad suprastume, kodėl Prezidentas su tokiu susirūpinimu dar sykį kreipėsi į Seimą.

Tai rūpestis, gerbiamieji kolegos, Lietuvos ateities reikalais. Mes turime labai aiškiai suprasti, kad šitokios dėl valdančiosios koalicijos užsispyrimo daromos klaidos Lietuvai gali kainuoti labai brangiai einant į NATO. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad jūsų pakankamai pašaipios nuotaikos šiandien rodo, kaip menkai jūs suprantate savo atsakomybę ne tik prieš savo rinkėjus, bet ir prieš visą Lietuvą.

Baigdamas noriu pakartoti labai aiškų dalyką. Taip, Lietuvoje yra daug skaudžių problemų, tarp jų nuomininkų ir savininkų problemų. Kyla klausimas, kaip jos bus sprendžiamos: konfrontacijos keliu, dirbtinai siekiant konfrontaciją didinti, galbūt tą darant sąmoningai ir suprantant, kad tik toks kelias gali šiek tiek pakelti smunkantį valdančiosios partijos reitingą, ar šioms problemoms spręsti bus ieškoma sutarimo, ilgalaikių sprendimų, kurių pagrindas turi būti labai aiškiai suprantamas – negalima ieškoti ekonominių ir socialinių problemų sprendimo neteisinėmis, nekonstitucinėmis priemonėmis.

Tokioms problemoms spręsti reikia vieno dalyko: aiškaus sutarimo ir sugebėjimo šių problemų sprendimui skirti pinigų. Deja, valdančioji koalicija akivaizdžiai parodė, kad šitaip spręsti problemų ji nemoka. Šių metų biudžete šioms problemoms spręsti pinigų neskirta. Vienintelis dalykas, ką valdančioji koalicija iki šiol sugebėjo parodyti, tai demonstruoti politinę valią, kuriai visiškai nerūpi Konstitucija.

Gerbiamieji kolegos, siūlau valdančiajai koalicijai atsižvelgti į ne vieną kartą išsakytą valdančiosios koalicijos lyderio premjero A.Brazausko žodį, kad šis sprendimas prieštarauja Konstitucijai, ir siūlau taip pat gerbti ir nestatyti Ministro Pirmininko į tokią padėtį, kuriai esant Lietuva turės galvoti, ar tikrai verta tikėti jo žodžiais.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs buvote premjeru, turbūt labai gerai susipažinęs ir su Konstitucija, ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolais, ir su Europos teisės departamento išvada, ir Europos žmogaus teisių teismo referento pono D.Vitkausko išvada, kuriose sakoma, kad nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei mūsų Konstitucija negina nors ir neteisėtais būdais, bet prarastos nuosavybės teisių.

Klausimas būtų toks. Jūs 1997 m. buvote šio įstatymo pataisų autorius. Kodėl po jūsų įstatymo priėmimo visiškai mažai grąžinta, nors politinė situacija buvo palanki, valdžioje ir savivaldybėse buvo tie patys… Sakykime, Kaune visiškai mažai atkurta nuosavybės teisių savininkams ir iki šiol, jau per 10 metų, beveik nė vienas nuomininkas neprivatizavo buto, nepaisant to, ar tai būtų savininko butas, ar valstybės?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasistenkime paklausti per vieną minutę. Prašome, pranešėjau.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad šiuo atveju mes pirmiausia kalbame apie konstitucingumą, o ne apie tai, kaip reikia spręsti problemas ir kaip jos buvo sprendžiamos iki šiol. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad Konstitucija gina savininkų teises, iš kurių nuosavybė buvo atimta neteisėtai. Perskaitykite Konstitucinio Teismo sprendimus.

Antras dalykas. Šiuo atveju kalbame jau ne apie nesugrąžintą nuosavybę, bet kalbame apie sugrąžintą nuosavybę, apie įteisintą nuosavybę, kuri tampa lygiai tokia pati kaip ir nusipirkta, gauta dovanų arba paveldėta nuosavybė. Civiliniam kodeksui nėra jokios skirtumo, kokiu būdu nuosavybė buvo įgyta. Todėl jūsų priimtas sprendimas atimti jau įgytą nuosavybę pačiu šiurkščiausiu būdu pažeidžia pačius elementariausius ir pagrindinius Konstitucijos principus. Dabar dėl to, kaip buvo sprendžiama ir kaip nebuvo sprendžiama.

Iki tol, kol Kauno miesto meru netapo kolega V.Šustauskas, iki tol problemos buvo sprendžiamos labai aiškiais būdais. Buvo skiriami pinigai, iki Rusijos krizės jų buvo skiriama daugiau, po to, deja, tų pinigų liko mažiau. Buvo atkuriamos nuosavybės teisės ir buvo statomi namai, į kuriuos buvo siūloma išsikelti nuomininkams. Noriu priminti, kad šiandien Kaune yra 661 butas, į kuriuos jau atkurtos savininkų nuosavybės teisės ir atlikta teisinė registracija, bet ten dar gyvena nuomininkai. 296 nuomininkams, gyvenusiems grąžintuose butuose, jau suteikti butai. Taigi problemos sprendimas glūdi visų pirma politinėje valioje skirti pinigus, o ne teisiniuose įstatymų niuansuose bandant įstatymus parašyti nekonstituciniu būdu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, jūs čia keletą kartų minėjote Amerikos reikalus. Tai čia taip juokais: kai Amerika grąžins indėnams žemes, tada bus galima kalbėti apie jų nuosavybės saugojimo principus. O esminis klausimas būtų toks, kaip gerbiamojo P.Papovo. Iš tikrųjų politinė valia turėjo būti sprendžiant problemą. Mes kalbame pirmiausia apie problemą, o ji atsirado jums vadovaujant, kitaip sakant, konservatoriams. Ji gilėjo, ji nebuvo sprendžiama ir čia juokingai atrodo kalba apie V.Šustausko reikalus, kai valstybė turėjo skirti pinigus ir tą problemą išspręsti. Ši problema neišspręsta, tai yra jūsų problema. O jūs dabar norite ją užmesti kitiems. Kodėl jūs, būdami valdžioje, nesprendėte šios problemos, kurią patys sukūrėte?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pone Pronckau, noriu priminti, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, kuris buvo priimtas 1990 m. ar 1991 m., galiojo taip pat ir jums būnant valdžioje, tai yra 1992–1996 metais. Deja, pinigų jūs tuo metu visiškai neskyrėte nei namams išpirkti, nei kompensacijoms išmokėti. Visi reikalai pajudėjo 1996 metais. Aišku, jie nepajudėjo tiek, kiek mes norėjome. Jeigu rinkėjų valia būtų buvusi kitokia, mes būtume tęsę šį pradėtą darbą. Siūlome jums tą patį daryti ir dabar.

O dėl indėnų nuosavybės aš turiu pasakyti, kad esminę klaidą jūs padarėte priimdami šį įstatymą, nes ir Amerikoje šiuo metu iš indėnų, iš negrų ar iš ko norite nuosavybės, kurią jie turi šiandien, pagal galiojančius Amerikos įstatymus niekas Amerikoje nedrįsta atimti taip, kaip jūs žadate atiminėti čia, Lietuvoje, kuri gyvena vienuoliktus nepriklausomybės metus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Veselka. Gerbiamasis kolega, vieną minutę, vėl kompiuterinė klaida. Tuoj pat. Prašom. Jeigu galima, per šoninį mikrofoną. Mes paprašysime atkreipti dėmesį, kad neįjungiamas kolegos J.Veselkos mikrofonas. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis kandidate į Prezidentus. Jūs turbūt sutiksite, kad yra du variantai. (…) skaityti pirmą, kuriame buvo, kad nuomininkams valstybė už savo pinigus stato būstus ir grąžina savininkams. Tai buvo anksčiau. O dabar priėmė, kad valstybė išperka iš savininkų ir nuomininkams leidžia pasinaudoti, įsigyti tuos butus. Taip buvo beveik visose Europos valstybėse, kad nuosavybė yra valstybės išperkama. Beje, ir Lietuvoje reformos metu žemė buvo išperkama ir dalijama bežemiams. Tai dabar klausimas yra, kur jūs matote Konstitucijos pažeidimus ir tarptautinės bendruomenės reakciją, jeigu tokia praktika buvo taikoma visame pasaulyje?

Antra. Aš norėčiau konkrečių skaičių, kiek jūsų valdymo laikais buvo skirta pinigų butams statyti siekiant iškelti nuomininkus ir kodėl buvo sustabdyta; kodėl, kai svarstėme 2002 m. biudžetą, nebuvo jūsų pasiūlymų išmokėti kompensacijas buvusiems savininkams arba padidinti, arba apskritai skirti būstui statyti?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kandidate į Prezidentus. Aš čia stoviu kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos pilietis, kuriam tikrai rūpi ši skausminga problema. Noriu pakartoti dar kartą, kad šiuo atveju mes kalbame apie tai, kiek įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mūsų įsitikinimu, šis įstatymas visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes šiuo įstatymu siūloma išpirkti savininkui teisėtai priklausančią nuosavybę ir atiduoti kitam asmeniui sprendžiant iš tikrųjų sunkias problemas. Jeigu mes nutartume, kad šis įstatymas atitinka Konstituciją, tokiu atveju reikėtų išpirkti J.Veselkai šiandien teisėtai priklausantį butą ir taip pat atiduoti kam nors, kieno šiandien yra vargingesnė padėtis, nes J.Veselka yra Seimo narys ir galėtų pragyventi kaip nors ir taip. Mūsų įsitikinimu, čia yra liečiami pagrindiniai nuosavybės principai, liečiami visiškai neteisėtai ir nekonstituciniu būdu. Todėl mes raginame Seimą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nes jeigu valdančioji dauguma vis dėlto neišdrįs kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip mes siūlome, mes suprasime, kad valdančioji dauguma paprasčiausiai bijo Konstitucinio Teismo ir supranta, kad jis pripažins šį įstatymą nekonstituciniu, bet per tą laiką bus galima šiek tiek kai kuriuos reikalus neteisėtai patvarkyti. Štai ir visa logika.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys E.Klumbys. Bet prieš tai noriu pranešti, kad mus aplankė ir stebi šį dialogą Kelmės rajono (…) pagrindinės mokyklos moksleiviai. Ačiū jiems. Klausia Seimo narys E.Klumbys. (Plojimai)

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu vienas iš tų, kurie puikiai suprato, kodėl reikėjo priimti šį įstatymą. Taip pat aš supratau iš jūsų atsakymų, kad JAV Kongresas yra jūsų politinis švyturys. Sakykite, kodėl JAV Kongresas nepasakė savo nuomonės dėl to, kad Lietuvai yra negrąžinamos Tarybų Sąjungos užimtos ambasados Prancūzijoje ir Italijoje? Tai yra lygiai toks pat principas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš galbūt pasakysiu labai trumpai ir aiškiai. Jūs esate teisininkas, bet, skirtingai nuo kitų Lietuvoje esančių žymių teisininkų, kurių daugelis, taip pat ir Vyriausybės teisininkai, pasakė aiškiai, kad šis įstatymas savo nuostatomis prieštarauja Konstitucijai, jūs, kaip teisininkas, baigęs teisės studijas, to nesuprantate. Man tenka apgailestauti, kad jūs savo teisinę išmintį šioje vietoje padarėte savo politinės valios verge.

Taip, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas man yra aiškus švyturys siekiant Lietuvos narystės NATO. Aš visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai tai teigiu. Taip, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į NATO bus vienas iš svarbiausių. Lietuvos vaizdą, dėl kurio per paskutiniuosius keletą metų mes turėjome dėti daug pastangų, kad Lietuva atrodytų tikrai pirmaujanti tarp NATO kandidačių, šitokiais sprendimais, visiškai neatsakingais sprendimais, politiniais sprendimais paminant savo teisinę išmintį galima labai greitai sugadinti. Jūs esate už tai atsakingi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos klausiantieji, noriu pasakyti, kad klausiančiųjų dar yra daug, todėl noriu paprašyti, kad būtų trumpesni klausimai ir trumpesni atsakymai. Kaip žinote, tai 10 min. turėtų užimti. Bijau, kad galime nespėti baigti. Žinau, kad klausimas opus, manau, kad mes visi paklausime, bet labai prašyčiau taupyti laiką. Klausia Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis kolega, jūs, matyt nenuneigsite, kad visi teisiniai aktai dėl nuosavybės grąžinimo buvo priimti inicijuojant jūsų partijai ir visai dešiniajai pusei. Sakykite, ar jūs nejaučiate atsakomybės, kad tokie skuboti, nepamatuoti sprendimai, priimti prieš 10 metų, davė dabar neigiamus vaisius. Aš noriu paklausti, ar jūs, kaip konservatorių lyderis, dabar neketinate atsiprašyti tų žmonių, kurie liko nuskriausti priėmus tokius netinkamus teisės aktus? Ačiū.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis kolega Jūs tikrai man sudarote gerą galimybę atsiprašyti tų žmonių, kurie tikėjosi, kad nuosavybės grąžinimas bus greitesnis, ir tų žmonių, kurie nesitikėjo, kad 1992–1996 m. valdant LDDP visas nuosavybės grąžinimas bus taip blokuojamas. Aš turiu pasakyti, kad mums teko dėti daug pastangų, kad 1992–1996 metais nuosavybės grąžinimas nebūtų sustabdytas visiškai, ne vieną kartą teko ginti nuosavybės teisių grąžinimą Konstituciniame Teisme. Konstitucinis Teismas yra suformulavęs pakankamai aiškiai Konstitucijos interpretavimo tradiciją, susijusią su nuosavybės grąžinimu, ir šiandien ginčų dėl to, kaip teisiškai reikia spręsti šią problemą, mano įsitikinimu, Lietuvoje nebegali būti. Yra kitas klausimas – kiek pinigų šiandien Lietuvos valdžia, Lietuvos valstybė, valdančioji koalicija turi ir gali skirti šios problemos sprendimui? Be pinigų skyrimo, ši problema nebus išspręsta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Greičiūnas.

V.GREIČIŪNAS. Pone pranešėjau, jūsų pateiktame Seimo nutarimo projekte yra kai kas nurodyta, tačiau Seimo Kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadose nurodė kai kuriuos trūkumus. Kaip jūs juos galėtumėte pakomentuoti, nes neišgirdome iš jūsų atsakymo į tuos…

A.KUBILIUS. Taigi, gerbiamieji kolegos, vienintelis pagrindinis trūkumas, kurį aš suprantu iš Teisės departamento išvadų, yra tas, kad pačiame nutarime, kuriuo yra kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, nėra nurodyti įstatymų straipsniai, kurie, mūsų manymu, yra abejotini ir dėl kurių Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų tas abejones. Turiu pasakyti, kad šiuo atveju visi straipsniai yra nurodyti pačiame nutarimo aiškinamajame rašte. Iki šiol Seimas kreipdavosi būtent tokio pavidalo dokumentais, tai yra straipsnius įvardydavo aiškinamajame rašte, kuriame būdavo išdėstyta visa motyvacija, o pačiame nutarime būdavo konstatuojamas tik pats prašymo faktas. Bet mums visiškai nesudėtinga būtų, jeigu Seimas šiandien pritartų po pateikimo, pataisyti nutarimą ir įrašyti jame tiesiog straipsnių numerius, dėl kurių yra abejojama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, labai daug dejuojama dėl pinigų, tačiau tuo pačiu metu Seimo darbotvarkėje yra klausimas dėl valstybinių nukentėjusiųjų pensijų skyrimo buvusiems stribams. Ir tai sudarys 4 mln. litų. (Balsai salėje) Ne pati didžiausia suma, žinoma, grąžintina nuomininkams, tačiau vis dėlto, atrodo, pinigų yra. Ar jums neatrodo, kad tuos 4 mln. tikrai būtų geriau panaudoti nuomininkams, kad jie įsigytų butus, o po to skirti vis daugiau ir daugiau?

A.KUBILIUS. Aš visiškai pritarčiau jūsų abejonėms dėl kai kurių sprendimų ir dėl kai kurių valstybės biudžeto lėšų skyrimo tikslingumo. Noriu pasakyti, kad 4 mln. yra tik per šiuos metus, per kitus metus vėl bus 4 mln., 4 mln. skaičiuojant labai šiurkščia, suapvalinus yra nuo 80 iki 100 butų. Taigi problemos pakankamai greitais tempais ir pakankamai radikaliai galėtų keistis Kauno mieste, kuriame vieninteliame iki šiol yra likusios tokios didelės problemos tarp savininkų ir nuomininkų. Aš tikiu, kad skiriant šiuos pinigus ir savivaldybės pozicija spręsti realiai savininkų ir nuomininkų problemas pasikeistų į pozityvesnę pusę.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų priimtas įstatymas yra blogas ta prasme, nes, kaip sakant, brastoje nekeičiami arkliai, bet čia po kurio laiko vėl bandoma eiti kažkokiu kitokiu keliu. Bet mano klausimas būtų truputėlį kitoks. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu iš tikrųjų Seimo dauguma priimtų įstatymą, kuriame savininkai, gavę kompensaciją ir sutikdami paimti tą kompensaciją, atsisakytų savo nuosavybės teisių ir tie butai, gyvenamasis plotas, liktų tiems žmonėms, kurie dabar juose gyvena, t.y. tas teisingumo aktas būtų įvykdytas tada, kada jau būtų atsiskaityta su savininkais? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, yra didžiulis skirtumas tarp savininkų ir pastatų, kurie dar nėra teisiškai grąžinti ir nėra savininkų įteisinti kaip jiems priklausanti nuosavybė, ir tų pastatų, kurie jau yra sugrąžinti, savininkų įteisinti kaip jų nuosavybė pagal visus Lietuvoje galiojančius įstatymus, jau tapę jų realia, tikra, nuosavybe, kurią galima parduoti, kurią galima dovanoti, kurią gali paveldėti paveldėtojai. Iš tikrųjų, sprendžiant dar negrąžintos nuosavybės klausimą, galima elgtis šiek tiek laisviau, ieškant galbūt ir kažkokių kitokių sprendimų, bet, aišku, nepažeidžiant pagrindinių konstitucinių principų. Tuo tarpu sprendžiant pastatų, kurie jau yra sugrąžinti, klausimą, čia galimybės keisti ir galiojančius įstatymus, ir galiojančius principus yra labai ribotas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Smagu buvo šiek tiek pagilinti savo išprusimą, sužinoti, kad šiandien Lietuvoje namų savininkai turi tiek pat teisių, kiek prieš du šimtus metų Amerikos indėnai, taip pat kad reikia atsiprašyti kažko, kad prieš dešimt metų buvo panaikinta socialistinė nuosavybė. Todėl aš, pasiremdamas K.Markso mokymu, noriu štai ko paklausti. Kadangi namai – tai ne fabrikas, ne gamybos priemonės, o asmeninis žmogaus per visą gyvenimą sukauptas turtas, kuris buvo nusavintas svetimos okupacinės valdžios, tai vėl jo dabartinis nusavinimas, mano supratimu, yra tas pat, kas nurengti gerą švarką viduryje gatvės ir atiduoti benamiui arba dar kam nors. Mano klausimas štai koks. Ne dėl Konstitucijos prieštaravimo, tai suprantama, bet dėl nuolatinių lozungų, kad mes stojame į Europos Sąjungą, savo teisės sistemą deriname prie Europos Sąjungos teisės nuostatų. Taigi kaip dera su Europos Sąjungos teisės sistemos principais toks pakartotinis asmeninio turto nusavinimas? Ar teks čia ką nors keisti? Ar galbūt šie lozungai apie Europos Sąjungą yra tik lozungai?

A.KUBILIUS. Noriu pasakyti, kad pakartotinis turto nusavinimas yra toks pat, kaip bet koks turto nusavinimas, kurį valstybė padaro nekonstituciniais pagrindais. Pakartotinis turto nusavinimas tik moraline prasme kur kas skaudesnis, bet teisiškai yra toks pat turto nusavinimas, kurio europinė teisės tradicija niekados nelaikė teisėtu. Noriu taip pat priminti, kad nuosavybės teisės pagrindai, nuosavybės apsauga, nuosavybės principų besąlygiškas laikymasis buvo krikščioniškosios civilizacijos vienas iš pamatinių akmenų. Ir krikščioniškoji civilizacija, laisvoji rinka, kapitalizmo etika per visus šimtmečius buvo kuriama labai aiškios pagarbos nuosavybei principais. Taigi šiuo atveju mes turime labai aiškiai pasakyti, kad, darydami tokį sprendimą, mes kėsinamės į bazinius vakarietiškos civilizacijos principus. Todėl šioje vietoje, atimdami iš savininkų jiems teisėtai priklausantį turtą, mes turime aiškiai pasakyti, kad toks sprendimas turi labai didelių pasekmių ne tik savininkams, bet turės labai didelių pasekmių ir verslui Lietuvoje, ir investuotojams, kurie nebegali būti Lietuvoje užtikrinti, kad Lietuvoje laikomasi bazinių nuosavybės apsaugos principų, į kuriuos remiasi visa šiandieninė europietiško, laisvosios rinkos principais besiremiančio verslo logika.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Ruzas. Tai paskutinysis, norintis paklausti Seimo narys.

R.RUZAS. Gal labai trumpai. Gerbiamasis kolega, 1992 metais ir valdant LDDP žemės buvo grąžinama bent dešimt kartų daugiau, negu valdant konservatoriams. Tos žemės grąžinimas kainavo maždaug 19 litų, o jau prie jūsų – per 500 litų. Kitas tos pačios pusės klausimas ir dėl pono V.Šustausko. Yra neetiška kalbėti taip, nes, V.Šustauskui būnant meru ir pačiai tarybai, buvo pritarta grąžinti tuos namus, kurie yra laisvi, ir patuštinti tų gyventojų, kurie juose gyveno. Kartu norėčiau paklausti. Jūs čia labai daug kalbate apie Europos Sąjungą, apie NATO. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip sureaguos NATO Kongreso nariai, kurie yra juodaodžiai, nes jūs ką tik pavadinote kai kuriuos negrais? Iš viso tarptautinėje teisėje, einant į Prezidentus ir visa kita, jau seniai pamiršti tokie terminai kaip “negrai”. Kaip jūs į tai reaguosite?

A.KUBILIUS. Būtų gerai, kad kolega R.Ruzas šioje vietoje rūpintųsi Lietuvos reikalais, o ne tuo, kaip pavadinti kitos etninės grupės žmones. Pirmas dalykas, noriu dar sykį pakartoti. Deja, Kauno savivaldybė po 2000 m. rinkimų praktiškai sustabdė įstatymo galiojimą Kauno teritorijoje. Taigi elgesys buvo aiškiai neteisėtas. Nesvarbu, kokiais motyvais remiantis.

Antras dalykas. Noriu priminti, kad 1992–1996 m. žemės grąžinimas vyko lengvesnėmis aplinkybėmis, nes buvo grąžinama tik ta žemė, dėl kurios nebuvo jokių problemų. Tačiau problemą sukūrė taip pat LDDP, įteisindama 3 hektarų nuosavybę, sukurdama visas problemas ir po 1996 m. mums liko spręsti daug sudėtingesnes problemas. Tarp jų ir pilkųjų, ir žaliųjų zonų visas problemas, kurias 1992 m. LDDP sprendė labai neatsargiai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, galite dabar pailsėti.

Dabar, gerbiamieji kolegos, motyvai už, motyvai prieš. Dėl vedimo tvarkos kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju. Aš turiu įvykdyti vieną darbą. Aš galiu patvirtinti tai, ką sakė kolega A.Kubilius. Iš tikrųjų Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas skambino dėl šio klausimo, kurį mes nagrinėjam. Man tai pasakė gerbiamojo Prezidento atstovas kolega Penkauskas. Prezidentas taip pat skambino ir premjerui. Bet nepaisant šio skambučio, mano nuomonė lieka ta pati. Tikiuosi, kad mūsų nuomonė bus ta pati, kaip ir atmetant Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš vis dėlto priverstas atkreipti gerbiamojo prelegento ir kandidato į būsimus mūsų valstybės vadovus dėmesį, kad vis dėlto kalbos apie žmogaus etnines grupes turėtų remtis tarptautinėmis sąvokomis. Būtent spalvos, o ne įžeidžiančių žodžių replikomis. Taigi norėčiau atkreipti dėmesį ir, matyt, teks atsiprašyti Seimo vardu tų, kuriems tai buvo skirta. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Čia buvo dėl vedimo tvarkos. Dabar, gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. Motyvai už. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Tai, kaip šis klausimas yra svarstomas šioje salėje, parodo ne ką kita, o tik tai, kad mes tiesiog maudomės politinėje retorikoje. Reakcija į tai, kai yra pristatomas klausimas ar atsakomi pakankamai svarbūs dalykai, parodo, kad nenorima nei girdėti, nei klausyti. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti penkias priežastis, kodėl Seimas garbingai turėtų pasielgti ir priimti šį Seimo nutarimą. Pirma. Šiandien nėra jokių juridinių kliūčių po to, kai Prezidentas pasirašė vetuotą įstatymą ir šis įstatymas buvo paskelbtas “Valstybės žiniose”. Antra. Kyla klausimas ir rimtų abejonių dėl Konstitucijoje įtvirtintos prigimtinės ir neatimamos, pabrėžiu, neatimamos, privačios nuosavybės teisės. Trečia. Geriausias būdas šiam ginčui spręsti yra teisinis būdas, o ne politizuotas sprendimas. Todėl Konstitucinis Teismas, kaip nešališka ir kompetentinga institucija, gali ir turi priimti sprendimą. Aš manau, kad tai leistų sumažinti ir supriešinimą tarp žmonių. Ketvirta. Yra siūloma priimti šį Seimo nutarimą, nes mes tokiu būdu gerbtume Lietuvos žmones, tiek savininkus, tiek nuomininkus. Jie po šio įstatymo priėmimo ir priėmus Konstitucinio Teismo galutinį sprendimą būtų ramūs, kad priimti sprendimai nebus peržiūrimi, kad nebus tampoma ir vėl grįžtama atgal. Pagaliau penkta. Lietuvai yra svarbūs šie metai. Nemažiau svarbūs šie metai ir Lietuvos žmonėms. Neturime daryti sprendimų, galinčių užkirsti kelią mūsų valstybei ir žmonėms siekti strateginių tikslų. Šiandien gauname rimtus signalus, galimus ir turimus išgirsti čia. Tie signalai ateina iš už Lietuvos ribų. Raginu valdančiosios daugumos atstovus įsijungti radarus ir užpelenguoti šiuos signalus tam, kad nepadarytume esminės klaidos.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia labai daug kalbama apie Konstituciją. Aš noriu priminti, kad šioje salėje buvo siūloma keisti tam tikrą straipsnį. Konstitucija sako, kad nuosavybė neliečiama. Buvo siūloma keisti – teisėtai įgyta nuosavybė neliečiama. Deja, kaip tik dešiniosios daugumos balsais šitas pakeitimas buvo atmestas. Šiuose reikaluose kaip tik ir galime įžiūrėti teisėtai ir neteisėtai įgytą nuosavybę. Tai pirmas dalykas.

Antras. Gerbiamasis A.Kubilius, švelniai tariant, sakė visišką neteisybę, kai jis aiškino, kad, matot, tada nuosavybė nebuvo grąžinama. Daug sparčiau nuosavybė buvo grąžinama 1992–1996 m. negu po to. Aš noriu paklausti gerbiamojo A.Kubiliaus. Jūsų įstatyme įrašyta nuostata, kad galima už žemę atsiskaityti vertybiniais popieriais. Kodėl iki šiol dar nėra jokių vertybinių popierių? Jūs priėmėte tą įstatymo nuostatą. Jūsų buvo Vyriausybė. Tokia įvelta painiava į nuosavybės atkūrimo reikalus pirmiausia yra jūsų bėdos. Todėl aš negaliu pritarti šio nutarimo atšaukimui, nes čia yra labai daug demagogijos. O tie, kurie mano, kad tai prieštarauja Konstitucijai, normalia tvarka tegu renka parašus, tegu teikia Konstituciniam Teismui savo siūlymus ir jis svarstys. O Seimui nėra reikalo antrą kartą įsivelti į tai, nes jis jau vieną kartą pasakė savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome motyvus už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, girdėjome motyvus prieš, kad būtų nepritarta. Gerbiamieji kolegos, pakartosime registraciją ir balsuosime, ar pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Dabar balsuosime, ar pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą. Kas mano, kad reikia pritarti, balsuoja už, kas mano, kad nereikia pritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 38, prieš – 56, susilaikė 7. Po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statutą galėtume balsuoti dėl dviejų alternatyvų: grąžinti iniciatoriams tobulinti arba atmesti projektą po pateikimo. Kitokių galimybių Statutas nenumato. Ar galime bendru sutarimu sutarti grąžinti tobulinti? Ne. Yra siūlymų atmesti. Gerai, kolegos, dar kartą pakartosime registraciją, kad nebūtų prieštaravimų ir paskui balsuosime, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Balsuosime alternatyviai.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai.

Taigi siūloma grąžinti tobulinti arba atmesti. Atsiprašom, neregistruoja. Gerbiamieji kolegos, salėje yra Seimo narių, kurie yra, bet jų registracijos nerodo. Paprašykime pakartoti registraciją dar kartą.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai.

Ar dabar visi užregistruoti? Visi 98. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Balsuosime alternatyviai: mygtukas “už” – grąžinti tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Balsavimas pradėtas.

Už – 6, prieš – 59, Seimo nutarimas Nr.IXP-1305 atmestas.

Gerbiamieji kolegos, replikos po balsavimo. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien įvyko didžiausia Lietuvos Seimo diskreditacija po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Man labai apmaudu konstatuoti, jog kairioji dauguma susivienijo apie pačias reakcingiausias jos gelmėse esančias jėgas. Tai, žinoma, nepraeis be pasekmių, todėl visam Seimui yra uždedama didžiulė dėmė. Po vakarykštės Č.Juršėno spaudos konferencijos, kur jis viltingai pasakė, kad dabar neturėtume daryti klaidų, buvo vilties, kad šito neįvyks. Tačiau šiandien ta klaida padaryta. Aš tik noriu retoriškai paklausti: kiek reikės dabar pastangų, kad šias pasekmes sušvelnintume ir galvotume, kaip padaryti, kad tai neturėtų iš tikrųjų labai skaudžių pasekmių? Galbūt to ir nori ponas V.Andriukaitis?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad už atmetimą balsavo 59 ir 6 už tai, kad grąžintume tobulinti. Tai stenogramai.

Toliau – Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes atmetėme konstitucinę problemą, ir labai gaila, kad šioje vietoje valdančioji dauguma neieškojo kompromiso arba, tiksliau, nepanorėjo išgirsti Konstitucinio Teismo sprendimo šiuo klausimu. Aš irgi manau, kad tai turės labai liūdnas pasekmes ateityje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad šis balsavimas neužkerta kelio kolegoms Seimo nariams kreiptis į Konstitucinį Teismą. Opozicija tą ne kartą darė kitais atvejais. Aš norėčiau patikslinti ekspremjerą, kai jis kalba apie tai, kad daugelis Lietuvoje nepritaria tiems veiksmams, ką daro šiandieninė dauguma. Paskutiniai “Baltijos tyrimai” rodo visai ką kita, būtent, Socialdemokratų partijos reitingas, priėmus šį sprendimą, padidėjo, o visų opozicinių partijų, kurios balsavo prieš, krito. Manau, kad tas sprendimas buvo teisingas. Galbūt ponas A.Kubilius galėtų nurodyti, kur būtų galima rasti kapitalizmo etikos rinkinėlį? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai negaliu nei protu, nei jausmais suprasti šį daugumos balsavimą, kai bijomasi normaliai, Seimo narių balsais kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar priimtas įstatymas atitinka mūsų Konstituciją. Aš šio balsavimo rezultatus matau tik vienaip: valdančioji dauguma šiandien, deja, jaučia, kad tas įstatymas bus Konstitucinio Teismo panaikintas. O kas įvyks per tą laikotarpį, per tą pusę metų ar dar ilgesnį laiką? Vėl prasidės tam tikri procesai, kurie dar labiau sujauks žmonių protus, žmonių santykius, supykdys žmones, ir po to vėl reikės taisyti tuos įstatymus. Atsiprašau, mes turime puikų “Mažeikių naftos” pavyzdį, kai buvusi Seimo dauguma, nesiskaitydama su nuomone, priėmė įstatymus, kuriuos vėliau Konstitucinis Teismas reikalavo patobulinti. Man tikrai nesuprantama ši logika, nesuprantamas daugumos elgesys, kai tokiu jautriu klausimu bijomasi išsiaiškinti, ar jis teisingas, ar ne.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolega P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šiek tiek nuoširdumo ir atvirumo pritrūko valdančiajai daugumai. Aš jau praeitą kartą minėjau, ir ponas V.Andriukaitis sakė, kad jis pats pasirašys po įstatymo nutarimu, ar šios įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Manau, jeigu Seimas būtų balsavęs, tai būtų išvengta tos sumaišties, kuri gali būti.

 Kitas dalykas, kas mane labai jaudina, yra tai, kad Prezidentas V.Adamkus išvykdamas ir net iš Jungtinių Amerikos Valstijų skambino ir prašė, kad Seimas atsižvelgtų ir priimtų. Kyla klausimas kodėl? Galbūt vienas iš tokių momentų yra tas, kad įtakingi Amerikoje gyvenantys Lietuvos piliečiai kreipėsi per Prezidento Dž.Bušo administraciją, kad Lietuvoje vykdoma antra nacionalizacija. Manau, kad jam net ir dalyvaujant televizijos laidoje, skatinant amerikiečius į Lietuvą daryti investicijas, ar tikrai neatsilieps Lietuvos investicinei dvasiai, ar neišsigąs užsienio piliečiai, kad vykdoma nacionalizacija? Man labai gaila, kad mums pritrūko valios kreiptis, ir Konstitucinis Teismas būtų išaiškinęs ir visiems laikams dėl šios problemos padėjęs tašką. Na ką gi, mums lieka ta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir Seimo nariai kreipsis, tačiau per šį laikotarpį galima padaryti nemažai sumaišties.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš esu įsitikinęs, kad ekspremjeras ir būsimasis Prezidentas tikrai žino, kas sprendė ir kas pasirašė dokumentą dėl 3 ha, apie kuriuos čia buvo kalbėta. Man tik neaiškus vienas dalykas. Kodėl mes visą laiką ant tos beužgyjančios žaizdos toliau barstome druską ir visą laiką primename kompromituojančius veiksmus, atliktus pono V.Landsbergio? Man atrodo, tai reikėtų baigti. Tai vienas dalykas.

Dabar dėl žemės grąžinimo. Jūs paimkite gerbiamojo V.Lapės pateiktą anais laikais Seimui pažymą, kiek buvo grąžinta LDDP valdymo laikais žemės per mėnesį, kiek kainavo 1 ha; tai biudžetui kainavo 18 Lt 90 cnt; ir kiek kainavo jūsų valdymo laikais 1 ha – 502 Lt biudžetui; ir kiek kartų (ne procentų) per mėnesį buvo grąžinama žemės. Jūs buvote įkirtę, kad 2000 m. spalio 1 d. žemės grąžinimas besąlygiškai bus baigtas. Atverskite statistiką ir pažiūrėkite, kad beveik milijono hektarų žmonės dar neatgavo ir dokumentų rankose neturi. Todėl kai kalbate, reikia turėti šiokią tokią sąžinę ir galų gale prisiminti tikrus duomenis.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pirmiausia padėkoti kolegai V.Einoriui už paramą man Prezidento rinkimuose. Jeigu jis įvardija mane kaip būsimą Prezidentą, tai aš tikiu, kad ir daugiau atsiras jo rėmėjų, kurie pasielgs taip pat. Norėčiau atsiprašyti, jeigu ką nors užgavo mano galbūt tikrai netinkamai pavartoti kai kurie žodžiai, kurie tarptautinėje praktikoje nevartojami. Ir norėčiau kolegai A.Sysui pasiūlyti paskaityti garsų vokiečių IX–XX a. filosofą ir sociologą M.Vėberį, jo knyga “ (…) kaip kapitalizmo etika” yra ir mūsų bibliotekoje.

Ir paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti. Vis dėlto labai gaila, kad valdančioji koalicija ne tik pažeidė, labai aiškiai pažeidė Konstitucijos principus, bet taip pat eina ir į aiškų karą tarp institucijų, nepaisydama ir Prezidento nuomonės, į kurią buvo galima labai nesunkiai atsižvelgti. Turiu pasakyti, kad mane stebina valdančiosios koalicijos Seime toks aklas užsispyrimas, kai aiškiai parodoma, kad ir Vyriausybės vaidmuo, Vyriausybės nuomonė, premjero nuomonė yra visiškai nevertintina. Labiausiai stebina tai, kad ministrai, kurie Vyriausybės posėdyje balsavo už Vyriausybės nuomonę, teigiančią, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos, tie patys ministrai, atėję į Seimo salę, balsuoja taip, kaip liepia valdančioji koalicija. Toks susidvejinimas politikoje, artimas kai kurioms psichologinėms arba psichinėms ligoms, iš tikrųjų pavojingas Lietuvai ir aš turiu pasakyti: gerbiamieji kolegos valdančiosios koalicijos atstovai, gelbėkite Vyriausybės autoritetą, gelbėkite premjero autoritetą, nes lyderiai Lietuvos politikoje yra reikalingi, kitaip sumaištis tik didės, o Lietuvai šiais metais tai yra visiškai nereikalinga.

PIRMININKAS. Ir paskutinis repliką po balsavimo – kolega J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Iš tikrųjų labai keista, ko išsigando valdančioji dauguma. Paprasčiausiai, jeigu jūs esate teisūs, arba šiek tiek abejojate, kodėl gi nesikreipiate į Konstitucinį Teismą ir nepasitikslinate savo teisumo arba abejonių? Jeigu jūs bijote, vadinasi, jūs esate neteisūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tai buvo visos replikos po balsavimo. Dabar aš noriu paskelbti, kad pagal darbotvarkę turėtume pradėti 12.00 val., bet replikos labai užsitęsė ir lieka 5 min. Ar jūs nesutiktumėte, kad posėdį mes pradėtume 12.10 val., turėtume 15 min. pertrauką? Ar galime tai daryti bendru sutarimu? Ačiū. Po pertraukos pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Ačiū visiems už pirmąją konstruktyvią dalį.

Pertrauka

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas Nr.IXP-1233(4*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, tęsiame Seimo rytinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis ir svarstysime darbotvarkėje eilės tvarka numatytus klausimus.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Šiandien registracijos galimybių bus ne viena ir ne dvi. Svarstome darbotvarkės klausimą 1-6, tai su Europos Sąjungos integracija susijęs įstatymas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas Nr.IXP-1233(4). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną J.Budrevičių, Ekonomikos komiteto narį, trumpai pateikti priėmimo stadijoje svarstomą klausimą.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komiteto pavedimu teikiu priimti įstatymo projektą ir noriu pasakyti, kad pastaruoju metu po svarstymo Seime yra gautos Teisės departamento išvados, Ekonomikos komitete jos nesvarstytos. Taip pat po svarstymo Seime gauti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymai, komitetas jiems nepritarė. Nepritarta taip pat Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymui. Seimo nario V.Karbauskio pasiūlymui, įregistruotam vakar 11.10 val., nepritarta, o pasiūlymo redakcija, užregistruota 12.00 val., komitete nesvarstyta. Taigi siūlau įstatymo projektą priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pereiti, kaip siūlo gerbiamasis pranešėjas, prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra.

J.BUDREVIČIUS. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisa 1 straipsniui. Mes sutinkame, pataisysime ir dėl to nereikia nė balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Su redakcinėmis Teisės departamento pastabomis ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Čia užsiregistravę kolegos dėl viso įstatymo ar dėl šio straipsnio? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Dėl šio įstatymo nėra prieštaraujančių, kad būtų pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu? Tokiu būdu 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis.

J.BUDREVIČIUS. 2 straipsnio 4 punkte Seimo narys J.Veselka siūlo išbraukti žodį “nurašymas”. Tokio žodžio čia nėra, komitetas atmetė, ir iš viso nėra ką svarstyti.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis kolega J.Veselka galėtų patikslinti dėl savo teikiamo pasiūlymo? Išties 2 straipsnio 4 punkte nėra tokio žodžio.

J.VESELKA. Teisingai, aš pažiūrėjau, kitame buvo, dabar nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi ši pataisa atsiimama ir nesvarstoma. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galėtume 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)

J.BUDREVIČIUS. 4 punkte nėra žodžio “nurašymas”. (Balsas salėje) Mes kalbame apie 3, o jūs siūlote 4…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra netiksliai suformuluota pataisa. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime laikyti, kad tai yra tik netikslumas ir dėl tos pataisos turėtume apsispręsti? Manau, kad tai yra nedidelis pataisymas, todėl kviečiu stabtelti ties 2 straipsnio 3 dalimi, kuriai vis dėlto (patikslinu) yra teikiamas J.Veselkos siūlymas išbraukti atsargų tvarkymo sąvokų dalyje žodį “nurašymas”. Tam, kad ši pataisa galėtų būti svarstoma, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. Kviečiu elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę dėl šios pastabos.

Gerbiamieji kolegos, pakartokime registraciją ir tada apsispręsime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Taigi dabar turėtume apsispręsti, ar pritariame tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Prašau elektroniniu balsavimo būdu išsakyti savo nuomonę. Primenu, kad dabar turime apsispręsti, ar svarstome Seimo nario J.Veselkos pasiūlymą.

Pritarė 28 Seimo nariai. Aš galiu patvirtinti, kad aš pritariu, kad ši pataisa būtų svarstoma. Gerbiamasis kolega, 29 Seimo narių pritarimas yra, mes prašome trumpai pateikti pataisą.

J.BUDREVIČIUS. Į 3 perkėlė.

PIRMININKAS. 2 straipsnio 3 dalis.

J.VESELKA. Kodėl aš siūlau išbraukti žodį “nurašymas”? Todėl, kad aš 4 straipsnyje siūlau visai kitu principu formuoti atsargas. Tai yra valstybė biudžete kaupia tam tikrą dalį akcizų ir iš akcizų viešojo pirkimo būdu būtent ir perka tas atsargas. Tai yra valstybė tik disponuoja piniginėmis lėšomis, o pačias atsargas tvarko tie, kurie užsiiminėja naftos verslu. Tokiu būdu nereikėtų metus laikyti atsargų (jos gali sugesti, išgaruoti) ir nereikėtų jų nurašyti. Principas paprastas. O jeigu mes priimsime, kad valstybė tik turi pinigus… Šios atsargos yra reikalingos ne verslininkams, o valstybei, todėl valstybė turi pinigų, daro viešąjį pirkimą ir jai nurašinėti nereikia. Siūlau 2 straipsniui nurašyti su sąlyga, jeigu bus priimta 4 straipsnio mano redakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip išgirdome iš pataisos teikėjo, mes negalime apsispręsti dėl šios pataisos, nes nėra aiškus 4 straipsnio likimas. Ar būtų priimtina, kad mes 2 straipsnio priėmimą ir pritarimo ar nepritarimo šiai pataisai klausimą atidėtume ir grįžtume prie jo, kai būsime apsvarstę 4 straipsnį? Ar priimtina? Gerbiamieji kolegos, tada pereiname prie 3 straipsnio – “Atsargas kaupiantys subjektai”.

J.BUDREVIČIUS. 3 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. Yra dėl 3 straipsnio 3 dalies (12 val., t.y. jau 24 valandos praėjo) kolegos V.Karbauskio pataisa. Siūloma tam tikrais žodžiais papildyti 3 dalį. Komitetas, minėjote, šios pataisos nespėjo apsvarstyti.

J.BUDREVIČIUS. Nesvarstėme. Šios redakcijos nesvarstėme.

PIRMININKAS. Gerbiamąjį pataisos teikėją prašytume pateikti šią pataisą.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa atsirado todėl, kad šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijos pradžioje yra aiškiai pasakyta: “Atsargų neprivalo kaupti įmonės, kurių parduotų naftos produktų kiekis per metus neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio.” Į tokių įmonių sąrašą, kaip žinome, pateks visos įmonės, užsiimančios mažmenine naftos produktų prekyba, ir tos įmonės, kurios turi sukūrusios kooperacines bendroves. Kooperatyvų steigimo tikslas buvo ir yra perkant didesniais kiekiais naftos produktus iš gamintojo gauti prekybines nuolaidas, kokias turi didesnės ir didmenine prekyba užsiimančios kompanijos. Toks poreikis mažų įmonių yra gyvybiškai būtinas ir, manyčiau, reikalingas siekiant išlikti rinkos konkurencinėje kovoje. Šį poreikį gali tenkinti tik kooperacinė bendrovė. Tačiau atlikdama tokį veiksmą, t.y. pirkdama naftos produktus didesniais kiekiais, kooperacinė bendrovė turi įsigyti licenciją didmeninei prekybai, nors, kaip žinome, naftos produktus ji perka tik savo kooperatyvo nariams. Pagal tokią redakciją, kokia yra dabar pateikta, kooperatyvai priskiriami prie įmonių, užsiimančių didmenine prekyba. To praktikoje, kaip aš jau minėjau, nėra. Todėl ir siūlau 3 straipsnio 3 dalį papildyti tokiu sakiniu: “Kaupti ir tvarkyti atsargas neprivalo įmonės ir tokių įmonių kooperacinės bendrovės, perkančius naftos produktus tik savo kooperatyvo nariams”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių pritarimo. Galbūt būtų bendras pritarimas, kad ji būtų svarstoma? Nėra prieštaraujančių. Ši pataisa yra svarstoma. Galimybė kalbėti vienam už, vienam prieš. Kviesčiau gerbiamuosius kolegas nekalbėti iš vietos. Jeigu norima, šoninis mikrofonas dėl vedimo tvarkos arba galimybė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsavimo motyvai už dėl šios pataisos. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūloma kolegos V.Karbausko pataisa yra logiška. Ji tiesiog papildo ir išbaigia tą nuostatą, kuri pateikta pirminiame projekte. Jeigu kaupti ir tvarkyti atsargas neprivalo įmonės, kurių pagamintų, importuotų, parduotų ir sunaudotų naftos produktų kiekis per metus neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio, suprantama, kad tokių įmonių kooperatinė bendrovė, kurioje įmonės išlaiko savo savarankiškumą, kai ta bendrovė įsigyja produktus tik savo kooperatyvo nariams, kitaip tariant, tikrąja to žodžio prasme didmeninės prekybos nevykdo, ji taip pat turi pasinaudoti šia teise. Kitaip tariant, įsikūrusi tokių įmonių bendrovė būtų paprasčiausiai baudžiama už tai, kad ji sujungia savo funkcijas teikdama paslaugas, t.y. už pirkimą iš pirminio šaltinio naftos produktų savo kooperatyvo nariams. Aš nesuprantu, kodėl ir kas galėtų įrodyti, kad tokiu atveju kooperatinė bendrovė yra baustina nepritaikant tų sąlygų, kurios galioja tos bendrovės nariams. Jeigu tos įmonės turi tokią teisę, tai ir susijungusios į bendrovę (…), bet neprekiaudamos kaip didmenininkai naftos produktais gali šia nuostata pasinaudoti. Tai yra logiškas iš kooperacijos esmės kylantis dalykas, ir būtų keista, kad mes to nepalaikytume. Vadinasi, kažko mes nebūtume supratę. Taigi aš visiškai pritariu ir esu įsitikinusi, kad kitaip tiesiog negalime elgtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo motyvai prieš. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano motyvai prieš būtų šie. Visų pirma aš neabejoju, kad Vyriausybė analizavo įvairiausius atvejus. Aš abejoju, ar naftos versle galėtų veikti kooperatyvai vieno balso, vieno pajaus principu. Greičiausiai smulkiame naftos versle yra pelno principai ir Vyriausybė turbūt vertino viską. Šiuo atveju aš manau, kad Vyriausybės yra teikiamas toks įstatymo projektas, o pataisomis jis gali būti pakoreguotas taip, kad jis neatitiks Vyriausybės siekiamų tikslų. Aš norėčiau priminti Statuto 158 straipsnio 3 dalį, kurioje pasakyta: “Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą.” Aš manau, kad ir 3, ir 4 straipsniai, ir dabar siūloma pataisa tikrai dar reikalauja rimtų diskusijų. Tai gali iš esmės lemti įstatymo principus ir sandarą. Todėl aš siūlyčiau dabar nebalsuoti dėl šios pataisos, padaryti pertrauką, po pertraukos sužinoti Vyriausybės nuomonę ir tada apsispręsti ir dėl pataisos, ir dėl principo, nes priešingu atveju tai gali smarkiai kirstis su įstatymo sandara.

J.BUDREVIČIUS. Taip, galima pritarti nuomonei dėl 3 ir 4 straipsnių nebalsuoti, atidėti. (Balsai salėje) Ne, ne komiteto.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad pranešėjas galėtų neprieštaraujant kitiems čia esantiems komiteto nariams imtis tokios iniciatyvos ir siūlyti. Jūs nesiūlote pertraukos? Patiksliname – pertraukos nėra prašoma. Nors tikrai tenka pripažinti, kad… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, ne dėl viso, tuokart dėl 3 ir 4 straipsnių.

J.BUDREVIČIUS. Taip, aš sakiau, kad dėl 3 ir 4 straipsnių.

PIRMININKAS. Gerai, ar galime sakyti, kad dėl 3 ir 4 straipsnių priėmimo stadijoje mes padarome pertrauką? Atitinkamai ir dėl 2 straipsnio? Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka.

J.VESELKA. Pertrauka yra tikrai geras dalykas, bet aš žinau, kad mano pasiūlymai, atrodo, nuo kada įsigalioja. Jeigu mano nuostatoms dėl 4 straipsnio pritartų, tada ir tą paskutinį įsigaliojimą reikėtų nuo 2003 m. pradžios…

PIRMININKAS. (…), jeigu bus sąsaja su konkrečiais straipsniais? Ar priimtina taip?

J.BUDREVIČIUS. Kai prieisime prie to.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 2, 3 ir 4 straipsniai paliekami nepriimti padarius pertrauką.

5 straipsnis.

J.BUDREVIČIUS. 5 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 5 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Dėl balsavimo motyvų priimant šį straipsnį norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.

6 straipsnis.

J.BUDREVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra pasiūlymų, bet yra noras kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Razma. Prašom. Svarstome 6 straipsnį.

J.RAZMA. Jeigu mes padarėme pertrauką dėl kelių straipsnių, man atrodo, kad 6 straipsnyje koreguotinas dalykas būtų bent 2 dalyje įrašyti žodeliai “gali būti”. Tai yra kad skaičiuojant naftos produktų atsargų kiekį tas atsargų dydis gali būti sumažintas, bet gali būti ir nesumažintas tuo kiekiu, kiek mes Lietuvoje naftos išgauname.

Aš manau, kad reikėtų kalbėti vienareikšmiai, kad jis sumažinamas. Kodėl mes turėtume užkrauti prievolę tiek valstybei, tiem verslininkams kaupti didesnes atsargas? Jeigu įrašytume “sumažinama tuo kiekiu”, viskas būtų aišku. Nes čia lieka kažkokia dviprasmybė. Neaišku, kodėl gali būti vienaip arba galim būti kitaip, mes nieko nepasakom.

PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau nėra gauta jokių Statuto tvarka numatytų pasiūlymų dėl šio straipsnio 2 dalies. Todėl nesant pritarimo, aš matau, kad mums teks balsavimu pritarti arba nepritarti šiam straipsniui. 6 straipsnis. Kviečiu registruotis, paskui balsuosim.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo 6 straipsnio priėmimo. Prašau balsavimu išsakyti savo nuomonę, kolegos.

Balsavimo rezultatai: už – 20, prieš – 24, susilaikė 18. 6 straipsniui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, išties tai yra straipsnis, kuris yra susijęs su Europos Sąjungos reikalavimų įtvirtinimu, bent dalis šio straipsnio, todėl klausčiau – ar pagrindinis komitetas nesiimtų iniciatyvos vis dėlto padaryti pauzę ir prašyti pertraukos dėl viso įstatymo tam, kad tokiu būdu mes išvengtumėme klaidų? Gerbiamieji kolegos, klausimas buvo labai aiškiai suformuluotas – dėl 6 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl 6 straipsnio. Taip, dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad tai pakankamai sudėtingas ir rimtas eurointegracinis įstatymas. Šiuo atveju Vyriausybės pozicija yra suderinta su daugeliu komponentų. Manau, arba mes perbalsuotume dabar, palaikydami Ekonomikos komiteto redakciją, arba aš prašyčiau apskritai šio įstatymo priėmimo pertraukos, kad mes galėtume susikoncentruoti, iš tikrųjų dar kartą apsvarstyti visus dalykus. Mano siūlymas dabar – perbalsuoti prieš tai įvykusį balsavimą. To prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kreipčiausi į pagrindinio komiteto pranešėją tam, kad būtų komiteto vardu paprašyta pertraukos.

J.BUDREVIČIUS. Gerai. Komitetas…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu yra padaryta pertrauka. Tada, kai komitetas susirinks, aš tikiuosi, artimiausiu metu susirinks, apsvarstys siūlymus, mes grįšime prie klausimų, kurie yra pakankamai svarbūs, jautrūs, eurointegraciniai. Šiuo klausimu yra padaryta pertrauka. Ačiū.

Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1162(2*) (priėmimas)

Eilės tvarka darbotvarkės 1-7 klausimas – Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1162(2). Priėmimo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių kviečiu į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Priimti yra teikiamas Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo buvo gauta Teisės departamento išvada, tiksliau, pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Biudžeto ir finansų komitetas šiam pasiūlymui pritarė. Daugiau pasiūlymų bei pastabų nebuvo gauta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime tokiu būdu, nesant prieštaraujančiųjų, pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančiųjų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimo terminais. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl klausiu: ar, nesant prieštaraujančių, galima pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Proga kalbėti dėl balsavimo motyvų, keturi kalba už, keturi – prieš. Pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl kviečiu Seimo narius registruotis, o po to balsuosime.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-1162, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-861(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-8a klausimą – Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-861(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Po svarstymo yra gauti kelių Seimo narių pasiūlymai. Komitetas visus apsvarstė, pritarė. Gerbiamasis J.Jurkus vieno pasiūlymo atsisako, bet, matyt, galima pradėti priimti pastraipsniui ir tuomet spręsti. Ačiū. 1 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau išsijungti mobiliuosius telefonus tam, kad galėtume konstruktyviai svarstyti klausimus ir priimamą įstatymą.

Pasiūlymų ir pastabų dėl 1 straipsnio nėra. Ar, priimant pastraipsniui įstatymą, nesant norinčiųjų kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant prieštaraujančiųjų, galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Girdžiu tik pritarimus. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis.

P.PAPOVAS. 2 straipsnio 2 daliai yra gerbiamojo A.Syso pasiūlymas. Taip pat yra gerbiamojo J.Jurkaus siūlymas 2 daliai. Gerbiamasis J.Jurkus, matyt, pasakys, o gerbiamojo A.Syso siūlymui yra pritarta.

PIRMININKAS. Registracijos eilės tvarka pirmasis yra kolega J.Jurkus. Kviesčiau jus pristatyti savo teikiamą siūlymą.

J.JURKUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš savo pasiūlymą 2 daliai atsiimu, lieka gerbiamojo A.Syso siūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Pereiname prie kolegos A.Syso pataisos, kuriai pagrindinis komitetas pritarė. Kviesčiau trumpai pristatyti jūsų teikiamą pasiūlymą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau šiek tiek patikslintą šio straipsnio variantą, kad iškiltų mažiau problemų steigiant paramos fondą. Siūlau būtent patikslintą variantą, nes paprasčiausiai profesinėms sąjungoms bus lengviau išspręsti iškilusias problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad ši pataisa būtų svarstoma, reikia 29 Seimo narių pritarimo.

Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Nesant prieštaravimų, šis pasiūlymas yra svarstomas bendru sutarimu. Ar yra norinčių kalbėti dėl Seimo nario A.Syso pataisos? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime šiai pataisai, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. A.Syso pataisai pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso 2 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar galėtume pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu su A.Syso pataisa, kuriai mes pritarėme? Prieštaravimų nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis.

P.PAPOVAS. Taip, 3 straipsniui yra Seimo narių J.Oleko ir A.Syso pataisos. 3 straipsnio 3 daliai. Gerbiamojo A.Syso pataisa yra 3 straipsnio 5 daliai. Komitetas šioms pataisoms yra pritaręs.

PIRMININKAS. Atsiprašau, yra pritaręs?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisos teikėjas dėl 3 straipsnio 3 dalies siūlymo, teikiamo kartu su J.Oleku. Ar galėtumėte jį pateikti?

A.SYSAS. Pataisos esmė yra ta, kad paprasčiausiai Seimas neturėtų kištis į patalpų skirstymą pirminėms profesinių sąjungų organizacijoms, nes tai gali sukelti labai daug pasekmių ir įvairios pirminės organizacijos pradės rašyti. Mes siūlome palikti tokį variantą, koks buvo įstatyme. O dėl 3 straipsnio 5 dalies, pasakysiu iš karto, kad siūlau patikslinti pavadinimus, kaip dabar vadinasi tos įstaigos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų bendras sutarimas, kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje? Prieštaraujančių nėra ir ši pataisa svarstoma posėdyje. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Kolega P.Gražulis. Prašom. Primenu, kad dėl 3 straipsnio 3 dalies teikiamos pataisos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, šiai pataisai reikėtų pritarti, tačiau, aš manau, mes nesusikalbėjome ir problema išspręsta tik iš dalies. 3 straipsnio 3 dalyje taip pat kalbama, kad priverstinai numatoma penkeriems metams profsąjungoms sudaryti sutartis su Kultūros ministerija. Tai taip pat sukelia nemažai įvairių konfliktų, nes ministerija nenori mokėti už komunalines paslaugas ir primestinai siūlo įdarbinti žmones. Todėl manau, kad tai nevisiškai išsprendžia tą problemą. Būtų daug geriau, jeigu tas 3 straipsnis būtų išbrauktas, nes jis tik iš dalies sprendžia tą problemą. Manau, jog artimiausiu metu reikėtų įregistruoti pataisas šiam įstatymui ir taip galutinai išspręsti šią problemą.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme balsavimo motyvus. Ar galėtume pritarti 3 straipsnio 3 daliai teikiamam pasiūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nėra. A.Syso ir J.Oleko pasiūlymui pritarta bendru sutarimu. Kitas pasiūlymas susijęs su 3 straipsnio 5 dalimi. Siūlymo teikėjas yra tas pats A.Sysas. Prašom, kolega, trumpai pateikti savo siūlymą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš jau sakiau, kad siūlome tik patikslinti, kaip vadinasi “Neringos kopos”. Ji dabar yra uždaroji akcinė bendrovė, o ne poilsio namai. Reikia, kad nekiltų teisinių problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiam pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti, kad ši pataisa svarstoma plenariniame posėdyje? Prieštaravimų nėra. Pritariam bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų svarstant A.Syso pataisas, susijusias su 3 straipsnio 5 dalimi. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso 3 straipsnio daugiau pataisų nėra. Galėtume pereiti prie viso straipsnio priėmimo. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant prieštaraujančių, ar galėtume pritarti 3 straipsniui su Seimo nario A.Syso pataisomis, kurioms buvo pritarta bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis.

P.PAPOVAS. 4 straipsniui yra dviejų Seimo narių pasiūlymai. Tai kolegų gerbiamojo R.Palaičio ir gerbiamojo J.Jurkaus pataisos. Komitetas svarstė ir abiem pasiūlymams pritarė. Kviesčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos J.Jurkaus pataisa yra susijusi su 4 straipsnio pabaiga. Gerbiamasis kolega, ar trumpai pateiktumėte? Atsisakote savo pasiūlymo? Kolega J.Jurkus atsisako savo pasiūlymo.

J.JURKUS. Ne atsisako, o nekomentuoja.

PIRMININKAS. Nekomentuojate. Pagrindinis komitetas svarstė ir pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tam, kad ši pataisa būtų svarstoma posėdyje? Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti svarstant šią pataisą nėra. Klausiu, ar galime Seimo nario J.Jurkaus pataisai pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Kitos pataisos, susijusios su 4 straipsniu, autorius yra Seimo narys R.Palaitis. Gerbiamasis kolega, ar trumpai pateiktumėte šią pataisą?

R.PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ši pataisa yra susijusi su realia gyvenimiška situacija, nes šis specialus fondas veiklai vykdyti yra įsteigęs daugelį viešųjų įstaigų kurortiniuose miestuose. Tos viešosios įstaigos veiklos seniai nevykdo, iš esmės jos bankrutuoja, yra dideli įsiskolinimai tiek darbuotojams, tiek valstybės biudžetui, tiek “Sodrai”. Tačiau realaus turto tos viešosios įstaigos neturi, nes visas nekilnojamasis turtas priklauso specialiam fondui, ir iš esmės nėra iš ko išieškoti. Ši pataisa lieps specialiam fondui prieš jam likviduojantis atsiskaityti už savo įsteigtų viešųjų įstaigų įsipareigojimus. Tai yra skolos darbuotojams, biudžetui ir “Sodrai”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pataisos teikėjau. Pagrindinis komitetas jūsų siūlymui pritarė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai Seimo nario R.Palaičio teikiamai pataisai? Prieštaravimų nėra, pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso 4 straipsnio. Ar galėtume 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu kartu su J.Jurkaus ir R.Palaičio pataisomis, kurioms buvo pritarta bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. 4 straipsnis su pataisomis, kurioms buvo pritarta, yra patvirtintas bendru sutarimu.

5 straipsnis.

P.PAPOVAS. 5 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Pasiūlymų negauta. Dėl 5 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui lyg ir baigtas, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad svarstymo stadijoje yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas dėl įstatymo 2 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėte patvirtinti, kad į šias pastabas jau yra atsižvelgta?

P.PAPOVAS. Taip. Kadangi buvo pritarta gerbiamojo A.Syso pasiūlymui ir 2 straipsnio 2 dalis yra perredaguota, tai ši problema, dėl kurios teikia Biudžeto ir finansų komitetas, yra išspręsta.

PIRMININKAS. Ačiū. Visų straipsnių priėmimą eilės tvarka baigėme. Prieš pereinant prie viso įstatymo priėmimo, noriu informuoti ir pasveikinti Seimo plenariniame posėdyje viešinčius Kauno miesto “Saulės” gimnazijos gimnazistus ir moksleivius. (Plojimai)

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Bus proga kalbėti dėl balsavimo motyvų keturiems – už ir keturiems – prieš. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Andriukaitis – už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai įsisenėjusi problema, kurią mes turime išspręsti, galbūt net turėjome išspręsti ir daugiau kaip prieš porą metų. Gerai, kad imamės to klausimo, nes profesinės sąjungos jau seniai kėlė šias problemas, juo labiau kad buvo daug teisinės painiavos, iš esmės nebuvo įmanoma priimti jokių sprendimų. Dabar siūlomas projektas atitinka situaciją ir leis teisiškai sutvarkyti, reglamentuoti šitą profesinių sąjungų turtą. Siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Razma – prieš. Prašom.

J.RAZMA. Šio įstatymo svarstymas ir priėmimas vis dėlto palieka nekokį įspūdį. Ir pirmiausia dėl to, kad Seimas taikstosi su teisiniu nihilizmu, tuo teisiniu nihilizmu, kuris buvo ryškus vykdant anksčiau galiojusį įstatymą, kurį mes šiandien keičiame. Tai yra ir Turto fondas, ir Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profsąjungoms remti šaltu veidu leido sau nevykdyti įstatymo, ir mes nepareikalaujame už tai jokios atsakomybės. Jeigu mes ir toliau laikysimės tokių nuostatų, kodėl gi ir kiti subjektai, gavę jiems nepatinkantį įstatymą, nesiims jo nevykdyti? Ir mes puolame prisitaikyti prie tos situacijos, kuri susidarė nevykdant įstatymo. Aš manau, kad kur kas geresnis sprendimas būtų buvęs bent pratęsti ano įstatymo terminus, nekeičiant jo esmės, nes ten, manau, buvo gerai apgalvoti principai dėl turto likimo, ir nereikėjo pratęsti šio keisto darinio – Specialiojo fondo – agonijos ir pačiam Seimui likti savotiškai ir toliau prisirišusiam prie buvusių profsąjungų turto klausimų sprendimų, kai anuo įstatymu jau Seimas buvo faktiškai atsiribojęs nuo tų reikalų. Dėl to, aišku, aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega J.Jurkus – už. Atsiprašau, A.Sysas prieš tai. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visi įstatymai dažniausiai būna geri, bet toks būna skirtumas, kad vieni vykdomi, arba juos galima įvykdyti, kitų ne. Anoje kadencijoje priimtas įstatymas buvo labai geras, tačiau taip ir liko neįvykdytas, aš manau, neįvykdytas todėl, kad iš karto mes į jį įdėjome tam tikras nuostatas, kurių negalėjome įvykdyti. Kad mes pavedame Turto fondui parduoti turtą kartu su gyvais žmonėmis, tai Turto fondas visada pasako – duokite mums nekilnojamąjį turtą, ir mes įvykdysime iškeltas užduotis.

Aš manau, kad šitas laikotarpis, per kurį nesugebėjome įgyvendinti ano įstatymo nuostatų, ir privertė mus teikti su ponu P.Palaičiu naujas įstatymo pataisas, nes tai sprendžia ne tik profsąjungų turto klausimą, bet ir mūsų kurortinių miestų tam tikrą vaizdelį. Palangoje ir Druskininkuose yra profesinių sąjungų nuosavybė, kuria paprasčiausiai profesinės sąjungos negalėjo disponuoti. Jos galėjo ja grožėtis, žiūrėti, kaip ji nyksta, bet nieko negalėjo daryti. Tai būtent šis įstatymas ir leidžia pačioms profesinėms sąjungoms ieškoti sprendimo būdų kartu su savivaldybėmis, kaip vieną ar kitą objektą paversti normaliu objektu, į kurį ateitų žmonės, kuris nedarytų gėdos miestui. Ir kitas dalykas, kad būtent šiuo įstatymu galbūt nukirsime tą ryšį, kuris jungia šitą fondą su Seimu nuo 1993 metų. Labai ačiū ir kviečiu pritarti įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – kolega R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS. Aš noriu šiek tiek reaguoti į kolegos J.Razmos motyvus, pasakydamas štai ką. Vadinasi, Seimas iš tikrųjų būtų nusišalinęs nuo problemos, jeigu nebūtų daręs šio įstatymo pataisų, nes pastatai iš tikrųjų griūva, darbuotojai sėdi, už dvejus metus nemokėta alga, ir pagal tokią stručio politiką, įkišę galvas į smėlį, mes galime gyventi ilgai, bet gyvenimas nuo to negražės. Tai pirma.

Antra. Aš vis dėlto noriu atskirti dvi problemas, tai yra įstatymo vykdymas, o kita problema yra nusikalstama, galbūt nusikalstama arba korupcinė tam tikrų Specialiojo fondo darbuotojų, jeigu ji buvo, veikla. Šiuo atveju aš esu parašęs laiškus tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek Valstybės kontrolei. Jie yra ėmęsi tam tikrų žygių, ir jeigu kokių nors korupcijos požymių bus, aš manau, jie juos išaiškins ir atitinkamai patrauks atsakomybėn kaltus asmenis. Valstybės kontrolės darbuotojai patikino, kad šių metų jų darbo plane yra Specialiojo fondo patikrinimas, o Specialiųjų tyrimų tarnyba pasakė, kad po šio Valstybės kontrolės patikrinimo jie padarys tam tikras išvadas. Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Registruojamės, po to balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Kviesčiau visus perjungti mobiliuosius telefonus į begarsį režimą.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo (registracijos Nr.IXP-861) priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 4, susilaikė 8. Įstatymas (registracijos Nr.IXP-861) priimtas.

Įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-862(2*) (priėmimas)

Svarstome lydintįjį teisės aktą eilės tvarka 1-8b, registracijos Nr.IXP-862. Priėmimo stadija. Gerbiamąjį komiteto pirmininką P.Papovą kviečiu trumpai pristatyti priėmimui klausimą.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Po svarstymo gautas vienas kolegos R.Palaičio pasiūlymas, komitetas apsvarstė ir pasiūlymui pritarė. Siūlau priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Klausčiau, ar kolega J.Razma nori kalbėti dėl šito straipsnio? Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Šiame straipsnyje nelieka datos, iki kada veikia šitas Specialusis profsąjungų fondas. Aišku, ta data, kuri dabar yra ten, yra nereali, bet palikti jo veikimą begalinį, aš manau, nėra logikos. Reikia įvertinti, kiek yra jau numatyta darbų, ir įrašyti konkrečią datą, kad baigtųsi kada nors jų parazitinis egzistavimas ir Seimo prisirišimas prie tų reikalų. Kol yra šitas fondas, jis susijęs su Seimu, su jo tvirtinamais nuostatais, sudėtimi. Kam mums to reikia? Kodėl rengėjai negalėjo įrašyti kokią nors datą?

PIRMININKAS. Gerbiamojo pranešėjo prašyčiau pakomentuoti šio straipsnio priėmimą.

P.PAPOVAS. Aš noriu pakartoti, ką neseniai sakė kolega A.Sysas: tam ir yra priimamos pataisos, kad Seimas nebūtų susietas su šių įstatymų įgyvendinimu, o juos įgyvendintų pačios profsąjungos.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad paprasčiausiai tai yra bandymas išspręsti šitą problemą, kad turto klausimus spręstų ne Seimas kartu su profesinėm sąjungom, o pačios profesinės sąjungos. Todėl kai ponas J.Razma pradeda vadinti vienus kitus parazitais, tai, aš manau, ne pats geriausias dalykas, nes profesinės sąjungos pačios nuspręs. Aš manau, jos egzistuos ne taip, kaip sakė E.Kunevičienė, 100 metų, o gal ir daugiau, todėl čia data ir neparašyta. Profesinės sąjungos nesuinteresuotos laikyti kokį nors fondą, kuriam reikia mokėti atlyginimus, kuriuo reikia rūpintis. Mūsų noras išspręsti klausimus akcionavimo būdu arba per paramos fondą ir Specialųjį fondą panaikinti. Ir aš manau, kad profesinės sąjungos tai padarys kur kas greičiau, negu reikėtų per Seimą ar per Vyriausybę spręsti šį klausimą. Todėl balsuokime už.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš šios tribūnos norėčiau tik pastebėti, kad niekas nieko parazitais šioje salėje nevadino. Kviesčiau neaštrinti situacijos ir susilaikyti nuo kategoriškų pareiškimų. Kviečiu registruotis ir balsuosime dėl 1 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo 1 straipsnio priėmimo. Balsavimas už reiškia priėmimą, balsavimas prieš reiškia nepritarimą, susilaikymas, žinia, yra susilaikymas.

Balsavimo rezultatai: 48 – už, prieš nėra, 10 susilaikė. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis.

P.PAPOVAS. Yra dvi gerbiamojo R.Palaičio pataisos tam pačiam sakiniui. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar norėtumėte pristatyti savo teikiamus pasiūlymus? Prašom, kolega Palaiti.

R.PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šie pasiūlymai yra du papildomi saugikliai. Pirmasis iš tų saugiklių yra tas, kad mes neleistume specialiam fondui be galo ilgai galvoti nustatyta tvarka, kaip jis ten tą turtą išdalins, ir apribojame tą tvarkos sugalvojimą dviem mėnesiais. Tai pirmasis pasiūlymas.

Antrasis pasiūlymas buvo lygiai toks pat, kaip aš išdėsčiau prieš tai buvusiame įstatyme, kad vis dėlto ta tvarka nustatytų, kaip specialus fondas atsiskaitys už savo įsteigtas viešąsias įstaigas, tiksliau, kad būtų privaloma tvarka atsiskaityta už savo įsteigtas viešąsias įstaigas. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šios pataisos būtų svarstomos? Dėkui. Prieštaravimų nėra. Šios pataisos yra svarstomos plenariniame posėdyje. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų galėtume pritarti abiem pataisoms iš karto bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nesant, šioms pataisoms pritarta bendru sutarimu. Daugiau dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir papildymų nėra gauta, todėl aš klausiu, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo 2 straipsniui su pataisomis, kurių teikėjas yra R.Palaitis ir kurioms buvo pritarta? Prieštaraujančių nesant, 2 straipsnis yra priimtas. Taigi įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Prieš tai registruojamės. Vyksta registracija. Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl viso įstatymo, registracijos Nr.IXP-862, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 48 – už, 13 susilaikė, prieš nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.IXP-863(2*) (priėmimas)

Kitas lydintis teisės aktas, darbotvarkės numeris 1-8c, – Nr.IXP-863. Priėmimo stadija. Prašau gerbiamąjį P.Papovą pateikti klausimą.

P.PAPOVAS. Po svarstymo šiam nutarimo projektui jokių pastabų negauta, siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi nėra klausimų, galime pereiti prie šio įstatymo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, todėl klausčiau, ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau, todėl klausiu, ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra, pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

Šio nutarimo priėmimas pastraipsniui yra baigtas, todėl pereiname prie viso Seimo nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-863, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 50 – už, prieš nėra, 10 susilaikė. Seimo nutarimas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 84¹ straipsniu ir 237, 241¹, 242 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-956* (priėmimas)

Pereiname prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymų projektų priėmimo. Pirmasis eilės tvarka 1-9a – Nr.IXP-956. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį D.Veličką į tribūną.

D.VELIČKA. Ačiū. Teikiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris buvo pagrindinis komitetas, išvadą, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 84¹ straipsnio ir 237, 241¹…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visos išvados dabar nereikėtų. Turėtumėte pasakyti, ar gauta papildomų pasiūlymų ir pastabų priėmimo metu.

D.VELIČKA. Negauta.

PIRMININKAS. Taip. Pasiūlymų tikrai nėra gauta. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už klausimo pateikimą, nes priėmimo stadijoje turime fiksuoti, ar gauta pasiūlymų ar pataisų.

Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaraujančių 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Įstatymą pastraipsniui priimti baigėme. Pereiname prie viso įstatymo projekto. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti priėmimo stadijoje nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo.

Aš norėčiau gerbiamuosius Seimo narius prašyti, kad būtų registruojamasi tiktai už save. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pakartokime registraciją.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto registracijos Nr.IXP-956, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 54 – už, prieš – 1, 1 susilaikė. Įstatymas, kurio projekto registracijos numeris Nr.IXP-956, priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁴ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-914* (priėmimas)

Darbotvarkės 1-9b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-914. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją R.Šukį kviečiu iš tribūnos pateikti klausimą.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Teikiamas priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172²⁴ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-914. Siūlymų šiam įstatymo projektui priėmimo stadijoje nebuvo gauta, todėl būtų galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 1 straipsnis pereinant prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl klausčiau, ar 1 straipsniui galėtume pritarti nesant prieštaraujančių bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galime nesant prieštaraujančių 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl klausčiau, ar 3 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 3 straipsniui bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Kviečiu registruotis. Po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.IXP-914, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 44 – už, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-914, priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181, 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 181¹ ir 181² straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-579(A)2* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-9c klausimą. Tai projektas Nr.IXP-579. Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį J.Sabatauską iš tribūnos pateikti klausimą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181, 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 181¹ ir 181² straipsniais įstatymo projektui komitetas pritarė. Po svarstymo siūlymų nebuvo gauta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Klausčiau, ar galime nesant prieštaraujančių pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar nesant prieštaraujančių galime patvirtinti 2 straipsnį bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu.

4 straipsnis. Ar galima pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 4 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

5 straipsnis. Ar galime pritarti nesant prieštaraujančių 5 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 5 straipsnis yra priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Balsuojame dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-579, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 45 – už, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas, kurio projekto registracijos Nr.IXP-579, priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1014(2*) (priėmimas)

Kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, registracijos Nr.IXP-1014, priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį J.Sabatauską iš tribūnos pateikti įstatymą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio papildymo įstatymo projektas. Po svarstymo yra gautos Teisės departamento pastabos. Šioms pastaboms galima pritarti. Taip pat yra gautas Seimo nario A.Sadecko siūlymas dėl to paties straipsnio, nes tik vienas straipsnis. Iš tų dviejų siūlymų, aš manyčiau, labiau pritartina Teisės departamento siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra gauta kolegos A.Sadecko pataisa, susijusi su šiuo įstatymo projektu. Gerbiamasis kolega, ar norėtumėte pateikti savo pasiūlymą? Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas kilo dėl to, kad patobulinę įstatymo projektą, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mes nepasiekėme to tikslo, kurį norime pasiekti kalbėdami apie viešą demonstravimą kaip apie savarankišką sudėtį, tai yra kai mes kalbame, kad viešas demonstravimas turint tikslą platinti. Pagal Saugumo departamento darbuotojų nuomonę tai dar labiau apsunkins darbą, nes jeigu dabar (…) platinimą dar suvokdavo kartais kaip viešą demonstravimą, tai, įvedus šią sąvoką, viešas demonstravimas netampa savarankiškas. Beje, apie tai kalba ir Teisės departamento išvada, kad, priėmus dabartinės redakcijos projektą, straipsnyje nenumatyta atsakomybė už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, viešąjį demonstravimą neturint tikslo jos platinti. Jeigu jis būtų aiškinamas, laikantis nuostatų, kad platinimas neapima viešo demonstravimo.

Aš siūlyčiau kompromisinį sprendimą, jeigu jis tiktų, t.y. šio straipsnio 1 daliai palikti tą siūlymą, kurį aš pats teikiau su tuo registruotu pirmuoju variantu, o kitus – sankcijas ir 2 dalį – palikti taip, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nors sunkiai suprantama, kodėl mes keičiame sankcijas pagal dabar galiojantį įstatymą. Ką, padėtis pagerėjo, kad mes keičiame sankcijas ir jas mažiname? Tai čia logiškai tiesiog sunku paaiškinti. Toks būtų mano galbūt iš dalies kompromisinis siūlymas.

PIRMININKAS. Atsiprašau, ar jūs kompromisiniu vadinate tą jūsų įregistruotą pataisą? Būtent tą pataisą, kurią jūs teikiate?

A.SADECKAS. Taip, būtent pataisą, 1 dalies dispoziciją, visa kita paliekant taip, kaip…

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Supratome. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pakomentuokite…

J.SABATAUSKAS. Kolega A.Sadeckas savo siūlymu pateikė iš esmės du pakeitimus, t.y. “demonstravimo” sąvoką šiek tiek kitaip… ją įrašo prieš… “viešo demonstravimo” įrašo ten, kur gaminimas, t.y. “viešas demonstravimas arba gaminimas, ar laikymas, turint tikslą platinti, taip pat platinimas”. Nori suvienodinti su Teisės departamento siūlymu, pastarasis siūlo viešą demonstravimą vis dėlto laikyti šalia platinimo, tai būtų kaip alternatyva – platinimas arba viešas demonstravimas. Šiuo atveju, kolega A.Sadeckas taip pat keičia ne tik dispoziciją, bet ir sankcijas: siūlo didinti, palyginti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintu projektu, sankcijas, t.y. pirmuoju atveju komitetas siūlo nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst., o kolega A.Sadeckas jau siūlo nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst.; antruoju atveju – jau nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Šiuo atveju komitetas siūlo nedidinti sankcijų, t.y. palikti komiteto, paaiškinsiu kodėl. Vis dėlto čia yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o ne Baudžiamasis. Kolegos, kaip žinote, viena iš kriminalinių bausmių yra bauda. Ir bauda šiuo atveju per 5 tūkst. litų iš esmės yra labiau Baudžiamojo kodekso reikalas, todėl mes ir taip darome savotišką išlygą, numatydami tokias baudas, t.y. 1 dalyje – iki 5 tūkst., 2 dalyje – iki 10 tūkst. Sakyčiau, viešas demonstravimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlyme irgi yra išskirtas kaip savarankiškas, manyčiau, labiau pritarti reikėtų Teisės departamento siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti. Pataisa, kuri yra gauta kolegos A.Sadecko, gali būti laikytina pataisa tik dėl žodžių “viešas demonstravimas”. Dėl baudų dydžių nustatymo iš principo lieka tas pats, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes pagal pataisų registravimo tvarką iš šios pataisos nėra matyti, kad yra siūloma pakeisti baudų dydžius.

Taigi dabar, kolegos, mes turėtume apsispręsti dėl kolegos A.Sadecko siūlymo tam tikroje vietoje įterpti žodžius “viešas demonstravimas ar”. Ar dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra? Gerbiamieji kolegos, aš klausčiau – ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiai pataisai? Nėra norinčių pritarti. Taigi kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl visos pataisos.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Sadecko pataisos, susijusios su… Gerbiamieji kolegos, dabar mes balsuojame dėl to, ar gali ši pataisa būti svarstoma. Tam reikia surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių balsus. Ši pataisa nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl ji nebus teikiama balsavimui.

Taip pat yra pranešėjo pateikta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada… atsiprašau, Teisės departamento išvada, tačiau ši departamento išvada nėra redakcinio pobūdžio, todėl ar jai pritariame, ar nepritariame, kol ji nėra įforminta kaip atskiras siūlymas, mes balsuoti taip pat negalėsime. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs siūlytumėte kitą išvadą, kitą išeitį. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Tada aš siūlau pertrauką.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo padaryti šio įstatymo priėmimo pertrauką. Ar galime tam pritarti? Gerai. Prieštaravimų nėra. Yra padaryta šio įstatymo priėmimo pertrauka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1099(2*) (priėmimas)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1099. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto narį V.Popovą. Prašom. Ne išvadą, bet pateikti klausimą.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo Seime Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlymų, pastabų negavo. Siūlo priimti, tik yra viena redakcinio pobūdžio pataisa: paskutiniame sakinyje praleistas žodis “šimto”, turėtų būti “Užtraukia baudą nuo 100 iki 250 litų”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą mes tikrai galėtume bendru sutarimu laikyti redakciniu siūlymu? Bendru sutarimu mes konstatuojame, kad Teisės departamento siūlymas yra redakcinio pobūdžio, į kurį bendru sutarimu siūlau atsižvelgti. Taigi vienas straipsnis. Galime balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo su Teisės departamento pastaba, į kurią nusprendėme atsižvelgti. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl registruojamės, po to balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-1099, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 41, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206², 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1005(3*) (priėmimas)

Ir paskutinis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1005. Priėmimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį E.Klumbį kviečiu į tribūną.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos. Siūloma priimti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206², 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Negauta jokių pastabų ir jokių papildymų. Tiktai norime atkreipti dėmesį, kad, kaip ir ankstesniame įstatyme, reikėtų patikslinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Vietoj sąvokos “Lietuvos Respublikos užsieniečio pasas” vartoti terminus “užsieniečio pasas” ir “laikinojo užsieniečio pasas”, nes tai patvirtinta 2000 metais priimto vidaus reikalų ministro įsakymo nuostatomis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visų pirma noriu paklausti, ar dėl Teisės departamento išvados mes galėtume laikyti, kad tai yra redakcinio pobūdžio pataisymas? Toks yra bendras Seimo supratimas. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Todėl galėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių nėra. Todėl aš klausiu, ar, nesant prieštaraujančių, 1 straipsniui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 1 straipsniui bendru sutarimu.

2 straipsnis. Ar galėtume 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba, nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta 2 straipsniui bendru sutarimu.

3 straipsnis. Ar galime, nesant prieštaraujančių, pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 3 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Nesant prieštaraujančių, ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta 4 straipsniui bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Todėl kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Balsavimo rezultatai, atsiprašau, registracijos rezultatai: 43 užsiregistravo. Prašau balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-1005, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 43 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-1005, priimtas.

Gerbiamieji kolegos, būtų siūlymas bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą, kuriuo visus Administracinių teisės pažeidimų kodekso priimtus įstatymus sujungti pavestume Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Dokumentų skyriui. Ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą? Ačiū už jūsų supratimą. Pritarta tokiam protokoliniam nutarimui.

Advokatūros įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-734. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-735. Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-737. Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-739 (svarstymas)

Eilės tvarka svarstome darbotvarkės klausimą 1-10a. Ar būtų prieštaraujančių, kad visus tris klausimus galėtume pateikti kartu? Kviečiu pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto – pranešėją pateikti net keturis klausimus.

J.SABATAUSKAS. Taip, gerbiamieji kolegos. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Primenu, kad tai yra su Teismų įstatymu susijęs įstatymų paketas. Svarstymo stadija.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Advokatūros įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektą komitetas siūlo atmesti, nes ten siūloma atskira kategorija advokatų, kurie galėtų atstovauti bylų dalyviams kasacinėje instancijoje, t.y. Aukščiausiajame Teisme. Komitetas tam nepritaria ir siūlo atmesti.

Kitu įstatymo projektu, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, buvo siūloma, kad teisėjai, kurių baigėsi įgaliojimų laikas, iš karto galėtų būti priimti į valstybės tarnybą, t.y. atitinkamuose teismuose galėtų eiti patarėjų, padėjėjų pareigas. Tačiau kadangi jų priėmimą reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, todėl komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti.

Kitame, trečiame įstatymo projekte, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimo departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte buvo siūloma, kad šalia mano išvardytų institucijų darbuotojų ir teisėjai turėtų teisę gauti valstybinę pensiją. Kadangi tas klausimas išspręstas pagrindiniame Teismų įstatymo projekte, kurį svarstysime ketvirtadienį, komitetas taip pat siūlo šį projektą atmesti.

Dar viename Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projekte vėl buvo šnekama apie teisėjų atostogas. Kadangi šis klausimas jau yra išspręstas kitame įstatymo projekte, Teismų įstatymo projekte, komitetas taip pat siūlo šį projektą atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra pagrindinio komiteto siūlymas atmesti keturių įstatymų projektus, mes iš karto turėtume dėl to balsuoti. Aš primenu, kad tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, turi būti ne mažiau kaip 36 Seimo narių balsai. Todėl dabar registruokimės ir žiūrėsim, kokia yra situacija.

36. Ar galime bendru sutarimu priimti sprendimą, kad įstatymo projektai Nr.IXP-734, Nr.IXP-735, Nr.IXP-737 ir Nr.IXP-739 yra atmetami? Ačiū už jūsų konstruktyvų supratimą. Keturi įstatymai yra atmesti bendru sutarimu.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1323 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 1-10e – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1323. Pateikimo stadija. Prašau teikėją A.Sysą pateikti klausimą iš tribūnos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos esmė yra ta, kad mes Seime dabar svarstome Teismų įstatymą. Tai yra viena priežastis. Antra priežastis, aš neslėpsiu, šią įstatymo pataisą buvau parengęs dar praeitais metais, metų pabaigoje, po to, kai prasidėjo domėjimasis, ar teismai galėtų išsimokėti vadinamąjį tryliktąjį atlyginimą. Kaip rašė laikraščiai, kai kas pasinaudojo ta proga. Todėl jau svarstymo metu Seime yra pritarta, kad už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių dienomis teisėjams bus galima kompensuoti prijungiant tas dienas papildomai prie apmokamų atostogų.

Todėl būtų nelogiška, kad pagal kitą įstatymą už tokį patį darbą dar būtų mokamas 13 atlyginimas. Kalbant apie Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, susidaro išvis keista nuostata, nes Konstitucinis Teismas praeitų metų liepos 12 dieną pripažino, kad tam tikros įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja teisėjų darbo užmokestį, yra antikonstitucinės, todėl neveikia. Taigi pagrindinę darbo užmokesčio dalį reglamentavęs įstatymas pripažįstamas negaliojantis, o priemokas ir priedus buvo palikta galioti. Todėl siūloma išbraukti teisėjus iš šio įstatymo.

Tokia maža pastaba. Jeigu kas nors skaitė straipsnį, rodos, “Lietuvos žiniose” dėl tos teisėjos, kuriai buvo išmokėtas 13 atlyginimas, ten labai keistai skambėjo naujojo teismo pirmininko nutarimas iš jos išskaičiuoti tą neteisėtą priemoką. Iš principo 13 atlyginimas buvo išmokėtas teisingai, nežinau, kokiais dokumentais remiantis teismo pirmininkas išskaičiuoja iš jos tą 13 atlyginimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nepatikėsite, bet norinčių klausti jūsų nėra. Ačiū už klausimo pateikimą. Pateikimo stadija. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių nėra. Ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą: pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar priimtini šie komitetai?

Galbūt per šoninį mikrofoną, kolega Šuky. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau papildomu dar numatyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes tą siūlymą reikėtų suderinti ir su Teismų įstatymu, ir su Teismų įstatymo įgyvendinimu. Ar tikrai galime taip lengva ranka viską išbraukti? Ar tos garantijos, derinant ir su Konstitucinio Teismo nutarimu, tikrai yra teisingai išbraukiamos? Manau, nepakenktų, jeigu mūsų komitetas kaip papildomas įvertintų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Dėl svarstymo datos. Kokie būtų siūlymai dėl svarstymo datos, kolega Sysai?

A.SYSAS. Pavasario sesijoje.

PIRMININKAS. Pavasario sesijoje. Jeigu nespaudžia mūsų terminai, tada svarstysime pavasario sesijoje. Ar galime tam pritarti? Ačiū. Pritarta tokiai svarstymo eigai.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume baigti mūsų rytinį posėdį? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, 13.45 val. skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą.