LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS
Stasys Kružinauskas
Kodas 8860529 Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius Tel. (8~22) 396401 Faks. (8~22) 396439
El.p. stkruz@lrs.lt
_____________________________________________________________________________________________________
PASIŪLYMAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO
III DALIES 15 - 19 SKYRIAMS
1. Pakeisti ir papildyti 190 straipsnį (Darbo užmokesčio minimumas) ir jį išdėstyti taip:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu, nustato minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teikimu, gali nustatyti skirtingus minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius.
2. Kolektyvinėse
sutartyse gali būti nustatyti didesni kitokie, negu nustatyti šio
straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalaus darbo užmokesčio dydžiai. ,
bet jie negali būti mažesni už šio straipsnio 1 dalyje numatytą dydį.
3. Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga, studentams ir moksleiviams atliekantiems praktiką arba kai darbdavys moko darbuotoją tam tikrą darbą, nustatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesnė negu pusė nustatyto atlygio dydžio.
3. Darbuotojo
valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesnė už šio straipsnio 1,
ir 2 ir 3 dalyse nustatytus minimalius dydžius.
2. Pakeisti 212 straipsnio (Lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams) 1 dalį taip:
1. Darbuotojams,
kurie dirbdami mokosi mokymo įstaigose gamyboje,
neatsitraukdami nuo darbo, darbdavys privalo sudaryti reikiamas sąlygas
dirbti ir kartu mokytis.
3. Pakeisti 215 straipsnio (Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis gamyboje) pavadinimą ir 2 dalį taip:
215 straipsnis.
Sudarymas reikiamų sąlygų dirbti ir kartu mokytis gamyboje
2. Darbuotojų, kurie
dirbdami mokosi mokymo įstaigose besimokančių gamyboje, mėnesinis
uždarbis visais atvejais negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ir šio kodekso 190 straipsnyje nustatytą minimalią mėnesinę
algą.
4. Pakeisti 234 straipsnio (Darbo tvarkos taisyklės) 1 dalį taip:
Darbo tvarką
darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, kurias tvirtina darbdavys, suderinęs
su darbuotojų atstovais (šio kodekso 19 straipsnis).
5. Pakeisti 261 straipsnio (Visiškos materialinės atsakomybės sutartis) 1 dalį taip:
1. Visiškos
materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių
darbas susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu,
pardavimu, pirkimu, transportavimu bei dėl priemonių, perduotų darbuotojui
naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje
sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu, joje turi būti nustatyta, už
kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę
atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrinant sąlygas,
kad žala neatsirastų.
6. Pakeisti 274 straipsnio (Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones) 1 dalį taip:
1. Darbdavys privalo
informuoti ir konsultuotis su darbuotojais visais darbuotojų saugos ir
sveikatos analizės, planavimo, organizavimo, vykdymo ir kontrolės klausimais.
Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose
svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami
įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų
atstovai, kurie veikia pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir
sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos
komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, juos suderinęs su įmonės darbuotojų
atstovais (šio kodekso 19 straipsnis).
7. Pakeisti 282 straipsnį (Asmenų iki aštuoniolikos metų (jaunų asmenų) darbas) ir dalių numeraciją taip:
1. Asmenys,
jaunesni kaip aštuoniolikos metų, negali būti skiriami dirbti:
1) darbą, kuris
fiziškai ir psichologiškai per sunkus;
2) darbą, kuriame
naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą
veikiančios medžiagos;
3) darbą, kur
galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir
(ar) pavojingų veiksnių poveikis;
4) darbo, kur
didesnė tikimybė nelaimingiems atsitikimams ar susirgimams profesinėmis
ligomis, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo
jausmo asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.
1. 2. Jaunų asmenų įdarbinimo, jų sveikatos
patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo
laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų, pavojingų veiksnių sveikatai
sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
2. 3. Jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų
profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
3. 4. Asmenys, jaunesni kaip aštuoniolikos metų
negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo
trukmė viršija šio kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo
trukmę.
4. 5. Įmonėje privalo būti sudarytas jaunesnių
kaip aštuoniolikos metų darbuotojų sąrašas.
8. Pakeisti 286 straipsnio (Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas) 2 dalį ir išbraukti 3 dalį:
2. Nelaimingų
atsitikimų darbe, ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė,
sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas mirė
darbovietėje dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais, darbdavys nedelsdamas
privalo pranešti artimiausiam policijos skyriui apylinkės
prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Ūmių profesinių ligų, dėl
kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti
atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo
inspekcijai ir Visuomeninės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
9. Pakeisti 293 straipsnio (Darbo ginčų komisijos sudarymas) 3 dalį taip:
3. Komisija sudaroma nedelsiant
ginčo atvejui nagrinėti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
Seimo narys Stasys Kružinauskas