Šešiasdešimt pirmasis
(185) posėdis
2002 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.ANDRIUKAITIS
PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, pradėsime sausio 17 d. popietinį posėdį. Pradėkime šį posėdį Seimo narių registracija. Registracija pradėta. Posėdis pradėtas. Kol vyksta registracija, noriu informuoti, kad mus aplankė ir posėdį stebi Vilniaus S.Stanevičiaus mokyklos moksleiviai. (Plojimai)
Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašote pakartoti registraciją? Gerai, kartojame registraciją. Registracija tęsiasi. Noriu pasakyti, kad mes pradėsime popietinę posėdžio darbotvarkę taip, kaip yra numatyta. Dabar yra opozicinė Liberalų frakcijos darbotvarkė. Ją teikia kolegos liberalai. Pradėsime ją taip, kaip numatyta. Pirmasis klausimas bus Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
Taigi pradėsime svarstyti darbotvarkės klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-383(2). Pranešėjas – J.Veselka. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, nematau pranešėjo. Gerbiamieji kolegos, gal tuomet svarstykime, nežinau, ar galėtume svarstyti jį lydintįjį… Gal galėtų kas nors pateikti? Aš kreipiuosi į opozicinę frakciją, nes jūs esate šios darbotvarkės šeimininkai. Ekonomikos komitetas. Gal kas nors iš Ekonomikos komiteto įgaliotas pateikti vietoj J.Veselkos?
Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau padaryti taip: gal kartais pranešėjas ateis. Pradėkime nuo 2-3 klausimo, nes matau, kad šio klausimo pranešėjas yra. Po to, kai šis klausimas bus pateiktas, gal sugrįšime prie pirmojo klausimo. Ar esate nieko prieš? Jeigu nieko prieš, kolegos, tai pradedame svarstyti 2-3 klausimą – Aukštojo mokslo įstatymo 55, 59 ir 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1259. Pranešėjas – E.Masiulis. Pateikimas. Prašome, pranešėjau, į tribūną.
Kol pranešėjas ateis į tribūną, atėjo daugiau Seimo narių ir mes dar kartą pakartosime registraciją.
Prašome, pranešėjau, galite pateikti.
Opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkė. Aukštojo mokslo įstatymo 55, 59 ir 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1259 (pateikimas)
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas tam tikra prasme yra susijęs su Aukštojo mokslo įstatymo pataisomis, kurios buvo priimtos dar praeitų metų pabaigoje. Tada gerbiamasis komiteto pirmininkas profesorius R.Pavilionis, teikiant mano pasiūlymus buvusiam įstatymui, paminėjo, kad komitetas iš principo neprieštarauja šiems siūlymams, tik technologiškai pagal Statutą nebuvo galima jų teikti.
Mano siūlymų principas išlieka tas pats. Esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikoje veikia valstybinės aukštosios mokyklos ir veikia valstybės pripažintos nevalstybinės aukštosios mokyklos. Tiek vienose, tiek kitose studijuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems įstatymai turėtų būti vienodi. Siūlymas yra toks, kad valstybės apmokamos vietos galėtų rastis ne tik valstybinėse aukštosiose mokyklose, bet ir valstybės oficialiai pripažintose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, taip suvienodinant sąlygas ir galimybes studentams rinktis studijuoti valstybinėje aukštojoje mokykloje ar nevalstybinėje.
Šios pataisos tikrai paspartintų nevalstybinio aukštojo mokslo plėtrą Lietuvoje ir, dar kartą pakartosiu, suvienodintų studijų sąlygas. Pats įstatymas nenustato, kokia tvarka būtų apmokamos vietos nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, tačiau yra siūloma, kad Vyriausybė nustatytų aiškią tvarką, kaip tai būtų daroma. O jeigu nevalstybinėse aukštosiose mokyklose studijų kaštai būtų didesni, tai jau būtų studento valia primokėti iš savo pinigų, bet valstybė padengtų tokią pat bazinę sumą, kokią ji išleidžia valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuojantiems studentams.
Taigi kviečiu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui, kad komitetas galėtų dar pasvarstyti. Manau, kad tai papildytų dabar galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš pradėdama klausti noriu pasakyti, kad jūs truputėlį neteisingai formulavote tai, kad dabar ten, ką jūs išbraukiate, kas įstatyme yra įrašyta, tai tokia galimybė studijuoti nevalstybinėse mokyklose, jeigu reikia to valstybei, yra numatyta. Jūs tai būtent išbraukiate. Noriu jūsų paklausti tokio klausimo. Aš tikiuosi, kad jūs, rengdamas šią pataisą, visapusiškai išnagrinėjote ir pasidomėjote kitų šalių ir teorijomis, ir praktika. Gal galėtumėte pasakyti, kaip jūs manote, kodėl tokia turtinga šalis kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, kuri, galima sakyti, yra liberalų rojus, kodėl ji iš valstybės ar mokesčių mokėtojų pinigų neduoda nė vieno cento privačioms mokykloms? Gal galėtumėte atsakyti?
E.MASIULIS. Ačiū gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Tiksliau sakant, čia buvo keli klausimai. Pirmas dalykas, noriu atsakingai pasakyti, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nėra bendros tvarkos. Yra 50 valstijų ir, rodos, 20 ar 25 modeliai skirtingose valstijose. Tai yra palikta spręsti Valstijų valdžiai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, būtent todėl, kad Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenė yra turingesnė nei Lietuvos visuomenė, ir yra palikta tvarka, kad valstybė išlaiko tik valstybines aukštąsias mokyklas. Tuo tarpu privatūs koledžai, privačios aukštosios mokyklos renkasi pinigus iš turtingesnių visuomenės sluoksnių. Mano siūlymas kaip tik ir yra labiau priartinantis gyvenimo realijas, įrašant jas į įstatymą, nes Lietuvoje tikrai nėra, sakykime, tokio plataus, turtingo sluoksnio, kuris galėtų studijuoti už savo pinigus privačiose aukštosiose mokyklose. Todėl valstybė turėtų sudaryti vienodas sąlygas tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.
PIRMININKAS. Vieną minutę, prieš klausiant kitam Seimo nariui! Gerbiamieji Seimo nariai, aš kreipiuosi į J.Veselką ir į kitus, gal būtų galima šiek tiek tyliau, nes pranešėjui sunku atsakinėti į klausimus. Gerbiamasis kolega Veselka, aš kaip tik kreipiuosi į jus. Pranešėjui nėra taip lengva atsakinėti į klausimus, kai salėje pakankamai didelis triukšmas.
Jus nori paklausti J.Korenka.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs paprotinkite mane. Aš jau neisiu iki Jungtinių Amerikos Valstijų, bet jūs man pasakykite, kur, kokiose valstybėse taikoma būtent tokia tvarka, kad privačių mokyklų studentui (pagal jūsų norą ir pataisą), kaip ir valstybinėse mokyklose, suteikiama apmokama vieta ir taip pat dar teikiamos stipendijos. Kartu galėtumėte baigdamas paaiškinti savo liberališkąjį teiginį, kad kiekvienas turi teisę pagal savo galimybę studijuoti kur nori, jeigu čia pat jūs jau reikalaujate valstybės pinigų.
PIRMININKAS. Prašau atsakyti.
E.MASIULIS. Pradėsiu nuo antrosios klausimo dalies. Nežinau, gal mes ne visai teisingai vienas kitą suprantam, bet manau, kad Lietuvos Respublikoje visi piliečiai yra lygūs. Jeigu valstybė organizuoja vienos ar kitos paslaugos teikimą savo piliečiams, tai visos institucijos, kurios teikia paslaugą, oficialiai nustatytą valstybės standartų, turi turėti vienodas sąlygas. Iš to išplaukia ir mano siūlymas.
Dėl pasaulinių pavyzdžių. Aš nesu labai didelis specialistas ir nenoriu klaidinti, bet tikrai žinau Australijos pavyzdžius, tam tikra prasme Olandijos pavyzdžius, kur panašios sistemos egzistuoja. Aš sutinku, kad siūloma tvarka nėra labai plačiai pasaulyje paplitusi, bet tikrai sėkmingų pavyzdžių pasaulyje yra.
PIRMININKAS. Jūsų klausti norėtų Seimo narys R.Pavilionis. Prašom.
R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų turtinguose kraštuose… Europoje, kiek man žinoma, ne, bet Amerikoje valstybė iš dalies remia ir privačias aukštąsias mokyklas, nes jos, kaip sakė gerbiamasis pranešėjas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Bet Europos rektorių konferencija yra priėmusi labai griežtą nuostatą dėl privačiųjų aukštųjų Europos mokyklų. Tai reiškia, kad tokios mokyklos galėtų būti steigiamos tiktai fundacijų pagrindu, o mokesčiai už studijas negalėtų būti esminis tų privačių mokyklų mokesčių šaltinis. Mes jau turime keturias privačias mokyklas, kurios gyvuoja savarankiškai. Jose gyvuoja labai ribotos studijų programos: vadyba, teisė, užsienio kalbos. Kol kas jos tenkina tik tuos interesus. Bet principinis klausimas yra susijęs daugiau su turtingumu – neturtingumu. Kaip jūs puikiai argumentavote priimant mūsų biudžetą, jūs reiškiate dideles abejones, ar tas įstatymas bus vykdomas vien dėl to, kad biudžete stinga pinigų jam įgyvendinti. Tuo labiau priėmus šias pataisas pinigų nepadaugės, o jeigu galvotume logiškai, jų sumažės. Tai ar logiška tuomet savo paties atžvilgiu siūlyti tai, kam jūs pats prieštaravote? Galbūt bus galima tęsti tą pokalbį kitais biudžetiniais metais, kai mes kalbėsime apie kitą biudžetą.
E.MASIULIS. Ačiū, profesoriau. Aš manau, ir jūsų, ir mano, kaip Seimo nario, pareiga siekti, kad aukštajam mokslui Lietuvoje pinigų netrūktų. Matyt, visos pastangos turi būti tam skirtos. Antras dalykas, jūs kalbate, kad šiandien Lietuvoje egzistuoja keturios privačios aukštosios mokyklos. Ar jūs žinote, kad tai yra vienas blogiausių rodiklių visame pasaulyje, palyginti valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų santykį? Lietuva šiuo požiūriu yra uodegoje. Aš manau, kad valstybinės aukštosios mokyklos, jų administracija šiandienai tikrai yra suinteresuotos, kad neatsirastų normali, alternatyvi konkurencija, todėl galima teigti, kad šiandien yra užtikrinamas norinčių studijuoti nevalstybinėse aukštosiose mokyklose poreikis. Ar yra padaryti nors vieni tyrimai dėl to klausimo? Ar tikrai jūs turite informaciją, kad jeigu Lietuvoje atsirastų daugiau nevalstybinių aukštųjų mokyklų, jos nesurinktų studentų? Aš tikrai negalėčiau taip teigti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys N.Medvedev.
N.MEDVEDEV. Reikėtų pripažinti, kad privačios aukštosios mokyklos vis dėlto gali būti priskirtos biznio reikalams. Tai yra biznis. Na, kaip – privati aukštoji mokykla yra biznis. Pagal tą logiką reikėtų šefuoti ir skirti lėšas ir kitoms biznio rūšims, nes žmonės tai kuria tam, kad užsidirbtų pinigų. Juk ne altruizmo pagrindu steigiamos šios aukštosios mokyklos, bet tam, kad žmonės, kurie steigia, galėtų užsidirbti pinigų. Dėkoju.
E.MASIULIS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Jeigu pastebėjote, aš savo retorikoje nevartoju žodžio “privati”, aš vartoju žodį “nevalstybinė”. Ką tik gerbiamasis profesorius, kalbėdamas apie Europos rektorių konferencijos sprendimus, pasakė, kad pasaulyje yra tikrai nemaža praktika steigti aukštąsias nevalstybines mokyklas įvairiausių, sakykim, fondų pagrindu. Tai yra tikrai visuomeniniai fondai, moksliniai fondai, kurie neužsiima jokiais bizniais, todėl privati aukštoji mokykla ir nevalstybinė aukštoji mokykla tikrai nėra vienas ir tas pat. Tikrai nesutikčiau su jumis, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos paskirtis yra biznio siekimas. Ji atliktų paslaugą, kurią iš jos pirktų valstybė. Lygiai taip pat dabar valstybė duoda pinigų valstybinėms aukštosioms mokykloms. Esant tokai situacijai turėtų būti ne piniginiai santykiai ir ne kažkokia komercija, o turėtų būti kalbama apie kokybišką paslaugą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti tai, ką jūs tik ką sakėte, kad nevyriausybinė aukštoji mokykla teiks tas paslaugas, kurias iš jos pirks Vyriausybė.
E.MASIULIS. Užsakys.
J.OLEKAS. Ar tai reiškia, kad nevyriausybinė aukštoji mokykla, nevalstybinė, turės paklusti, nustatyti… studentų priėmimo skaičių suderinti su Vyriausybe, pasirašyti sutartį su ministerija, kaip kitos valstybinės aukštosios mokyklos, nes mes norėtume biudžeto pinigus skirti toms studijoms, kurios reikalingos Lietuvai, kad aukštąjį mokslą įgiję mūsų jauni piliečiai dirbtų Lietuvoje, neišvažiuotų? Ar mes leisime nevyriausybinėms aukštosioms mokykloms priimti tiek, kiek nori (sumoka ir priimam), ir dar atsinešti dalį pinigų iš biudžeto? Tokiu būdu tie pinigai sklis į visas šalis, kur tik kas pageidaus.
E.MASIULIS. Ačiū už tikrai gerą klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad dabartiniame įstatyme tam tikra prasme yra padaryta spraga, kad nėra sudarytos galimybės toms pačioms valstybinėms aukštosioms mokykloms turėti ir valstybės nefinansuojamas vietas, nustatyti laisvojo studento mokestį, kaip dabar jisai egzistuoja. Valstybės resursai yra riboti ir valstybė gali tos paslaugos užsakyti tiek, kiek turi pinigų. Taisyklės dėl sutarčių pasirašymo turėtų būti vienodos valstybinėms ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybė turėtų pasakyti, kiek jinai pajėgia Lietuvoje finansuoti valstybės vietų, kartu palikdama galimybę ir valstybinėms, ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms sudaryti galimybes steigti valstybės neapmokamas vietas, kad jos galėtų už tai imti lėšas. Dabartinis įstatymas to nenumato. Aš manau, kad realus gyvenimas tuoj privers jį keisti būtent šia linkme.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip žinote, yra Teisės departamento išvados, taip pat Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Ar mes galėtume pritarti? Ne. Matau, kad bendru sutarimu po pateikimo negalėsime pritarti. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo motyvų ir apsispręsime, ar pritariame po pateikimo. Motyvus už – J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pirmiausia iškelti tokį retorinį klausimą: ar būtų blogai, jeigu Lietuvoje visi norintys gautų aukštąjį išsilavinimą? Manau, tikrai nebūtų blogai. Žinoma, kyla klausimas, galbūt ir abejonės, kad tos nevalstybinės aukštosios mokyklos gali parengti prastesnės kvalifikacijos diplomantus, bet tai yra tik prielaida. Klausimas yra, kokie gali būti reikalavimai, taisyklės ir taip toliau. Vadinasi, įteisinti ne tik valstybines, bet ir kitas aukštąsias mokyklas – tai įteisinti, kad dalis jaunų žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali mokytis valstybinėse aukštosiose mokyklose, galėtų gauti aukštąjį išsilavinimą kitose mokyklose. Taigi klausiu: ar geriau, kad tie žmonės negali mokytis Lietuvoje ir yra priversti arba būti bedarbiais, arba išvykti kur nors, ar jie patys, prisidėdami pinigais, taip pat gali įgyti diplomą? Ko vertas bus vienas ar kitas diplomantas, šiandieninėmis sąlygomis nulems rinka. Todėl aš manau, kad šį pasiūlymą reikėtų palaikyti, o ten, kur yra pastabų, įvairių pasiūlymų, galima dar diskutuoti ir tobulinti. Pats principas, manau, yra labai teisingas. Kuo geresnio išsilavinimo bus tauta, tuo didesnės perspektyvos jai iškyla naujoje epochoje. Siūlau palaikyti tą projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Seimo narė G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Prieš dėstydama savo motyvus aš noriu pasakyti, kad E.Masiulio pataisa yra išbraukiama ta galimybė valstybei (…) privačiose mokyklose. Tai dabar įstatyme yra, o jis tą išbraukia.
O dėl motyvų aš noriu pasakyti, kad šį įstatymą, šią pataisą reikėtų kaip kenkiančią nacionaliniam saugumui atmesti. Kodėl Amerikoje ir daugelyje kitų šalių nėra finansuojamas privatus aukštasis mokslas, o Amerikoje ne tik privatus, bet ir vidurinis? Todėl, kad jaunas žmogus turi tikėti, kad jo šalyje egzistuojanti sistema jam sudaro vienodas galimybes, kad tai, ar jis gali pasiekti mokslo, ar negali, priklauso tik nuo jo gabumų, darbo, bet ne nuo tėvų piniginės. Ir būtent todėl, kad nebūtų riaušių, kad neįvyktų socialistinė revoliucija Jungtinėse Amerikos Valstijose, amerikiečiai vieningai nefinansuoja privataus mokslo iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Tai yra pagrįsta ir teorijomis, ir praktika.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Girdėjote motyvus prieš, motyvus – už. Dabar pakartosime registraciją ir balsuosime, ar pritarti šiam kolegos E.Masiulio pateiktam projektui. Registracija pradėta.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 90 Seimo narių. Taigi balsuosime, ar pritariame Aukštojo mokslo įstatymo 55, 59 ir 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-1259 po pateikimo. Balsavimas pradėtas. Norintieji balsuoti už balsuoja už, norintieji balsuoti kitaip, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašyčiau tylos! Ar galima susikaupti?
Gerbiamieji kolegos, 42 balsavus už, 30 – prieš ir 15 susilaikius, po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Jis gali pridėti savo balsą. Jūs už ar prieš? Už. Vadinasi, 43 – už, 30 – prieš, 15 susilaikius po pateikimo nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos norėtų kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mūsų frakcija siūlo pakartoti šį balsavimą. Man atrodo, kad yra ir neregistruotų salėje, antras dalykas, tikrai būtų keista, jeigu tokia svarbia tema, kaip aukštojo mokslo reikalai, Seime būtų neleidžiama net ir diskutuoti. Gerbiamasis pirmininke, mes žiūrime su viltimi į jus ir į jūsų tolerantišką elgesį ir manome, kad jūs pakeisite ir savo asmeninę nuomonę balsuojant iš naujo, todėl siūlau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Kad ponams konservatoriams būtų lengviau ir nereikėtų prašyti perbalsuoti, aš noriu informuoti, kad sistema rodo, kad aš balsavau už, nors iš tikrųjų aš balsavau prieš. Jeigu yra pageidavimas, galiu…
PIRMININKAS. Žodžiu, aš matau, kad yra ne taip balsavusių, neužsiregistravusių, naujai atėjusių Seimo narių, ir mes iš tikrųjų galėtume pakartoti balsavimą po pateikimo. Kolega A.Kubilius to paprašė frakcijos vardu. Prašymas yra teisėtas. Aš manau, kad frakcijų seniūnams būtų galima pasitarti, kaip jie norėtų šį klausimą svarstyti, nors klausimas neseniai buvo svarstytas, bet dabar pamėginkime pakartoti registraciją. Registracija pradėta. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad dar vakar iš Seimo Pirmininko lūpų mes išgirdome, kad šiomis dienomis Seime yra kuriama darbo grupė tam pačiam įstatymui, dėl kurio yra teikiama pataisa, tobulinti ir ieškoti konsenso. Dabar yra siūloma net nepradėti svarstyti pataisų, kurios yra svarstytinos toje pačioje grupėje. Kolegos! Aš siūlau elgtis korektiškai vieni kitų atžvilgiu, nes aš manau, kad ta darbo grupė vis tiek tas pačias problemas kels, ir atmetinėti dabar būtų tikrai nekorektiška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote Seimo Pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus argumentus, nors, aišku, tai nebuvo dėl vedimo tvarkos, tai buvo tiesiog papildomi argumentai. Aš galiu pasakyti, kad tie argumentai visiškai nekliudo šias pataisas atiduoti darbo grupei, nesvarbu, kaip Seimas balsuotų. Bet dabar, kolegos, kadangi užsiregistravo 94 Seimo nariai, dar kartą pamėginkime balsuoti, kas pritaria po pateikimo, o kas galvoja kitaip. Prašom. Pakartotinis balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, pakartotinai 44 balsavus už, 34 – prieš ir 15 susilaikius po pateikimo nepritarta. Dabar yra dvi alternatyvos – ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti po pateikimo. Gal galėtume bendru sutarimu priimti sprendimą grąžinti tobulinti? Ar yra toks bendras sutarimas? Aš klausiu pateikėjo. Yra siūlymas grąžinti tobulinti, ar tai galėtume priimti bendru sprendimu? Galima. Ar yra siūlymų atmesti? Kolegos, nuomonių sutapimo vėlgi nėra. Vieni siūlo grąžinti tobulinti, kiti – atmesti. Todėl balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, spaus mygtuką “už”, kas mano kitaip, spaus mygtuką “prieš”. Kas už tai, kad atmestume, mygtukas “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, 56 mano, kad reikia grąžinti tobulinti, ir 27 mano, kad reikia atmesti. Taigi įstatymas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Ačiū, kolegos. Šį klausimą baigiame.
Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-383(2*) (priėmimas)
Dabar matau Ekonomikos komiteto pranešėją J.Veselką. Grįžtame prie pirmojo popietinio darbotvarkės klausimo – Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo. Priėmimo stadija. kviečiame pranešėją. Ekonomikos komiteto vardu kalbės Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, siūlau Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kartu yra… Čia skirtingi pranešėjai. Gerai. Kolegos, ar norėtų kas kalbėti už ar prieš, ar galime priimti bendru sutarimu? Už nori kalbėti D.Velička. Prašom.
D.VELIČKA. Gerbiamieji kolegos, J.Veselka žino, ką daro. Aš pritariu J.Veselkos pasirinkimui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš norinčių kalbėti nematau, taigi, kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame šio įstatymo pataisą. Registracija pradėta. Pranešėjau, galite eiti registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 76 Seimo nariai. Taigi balsuosime, ar priimti Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
56 balsavus už, 5 susilaikius, Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas… Matau, dar už – V.Einoris. Tai bus 57, ir J.Jurkus – 58, I.Degutienė – 59, A.Sadeckas – 60 ir E.Vareikis – 61. Už – 61, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas. Taigi dabar kviečiame pateikti lydinčiuosius teisės aktus. Juos pateikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys ponas R.Šukys. Tai Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašom, pranešėjau.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-384(2*) (priėmimas)
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau šiek tiek oponuoti, kad tai yra lydintysis projektas. Mano požiūriu, tai yra pagrindiniai įstatymai. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-384(2) yra suderintas su visais pasiūlymais ir pataisomis, kurios buvo anksčiau. Prisiminkime situaciją, kodėl jis buvo teikiamas. Buvo teikiama tam, kad būtų dekriminalizuota tam tikra veika, tai yra naminio alaus gamyba, ir žmonės atleisti nuo nepagrįstos baudžiamosios atsakomybės, taip pat siekiant išspręsti teismams kilusias tam tikras kolizijas. O Alkoholio kontrolės įstatymas buvo siekiant įvesti tvarką šiame procese, kad ne Alkoholio kontrolės tarnyba su Sveikatos ministerija nustatinėtų, kas yra stiprūs naminės gamybos alkoholiniai gėrimai, o būtų nustatyta įstatyme, ir kad tai būtų stabilu, nesikeistų kas pusmetį. Tai tik tokia pastaba. Pataisų, papildymų nėra gauta. Projektas yra suderintas su ką tik priimtu Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnio… Nuostata priimta dėl 15%, buvo siūloma autorių ankstesnė 18%. Kadangi papildymų, pasiūlymų nėra gauta, galima būtų balsuoti ir būtinai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti siūlomą papildymą? Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymas. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Nematau. Taigi registruojamės. Balsuosime, kolegos, ar priimsime Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo. Balsavimas pradėtas.
70 balsavo už, susilaikė 4. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-385(2*) (priėmimas)
Ar galime balsuoti ir dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo? Čia turbūt motyvų jau nereikia. Galėtume balsuoti. Ar jūs norite dar, pranešėjau, išsakyti motyvus? Ar galime balsuoti? Taigi galime balsuoti, kolegos. Šis įstatymo įgyvendinimo įstatymas turi tris straipsnius. Pirmiausia mes balsuosime pastraipsniui. Kas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo 1 straipsnio? Pataisų ir papildymų nėra. Kalbančiųjų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Galime. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Pataisų, papildymų nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. 3 straipsnis. Pataisų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų už, prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo? Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Kolegos, registruojamės, balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Registracija pradėta.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavimas dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pradėtas.
70 Seimo narių balsavus už, 3 susilaikius, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas. Replika po balsavimo – pranešėjas R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėjau padėkoti, kad mes priėmėme šiuos įstatymus ir išsprendėme iš tikrųjų rimtą problemą – dekriminalizavome tam tikrą veiką, už kurią buvo baudžiama, t.y. už naminio alaus gamybą netgi savo reikmėms. Tik aš norėjau apgailestauti, kad visas tas procesas (ir tai nedaro, matyt, garbės Seimui, kai žmonės yra nuteisti, iškeltos baudžiamosios bylos), deja, užtruko ilgiau negu metus. Ateityje, tikiuosi, mes tokius sprendimus priimsime operatyviau. Ačiū.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-233(2). Baudžiamojo kodekso 1421 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-234(3*) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, svarstome darbotvarkės klausimą 2-2a – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-233(2). Pranešėjai – R.Sedlickas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir R.Pavilionis, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Bet kiek mane informavo prieš posėdį Seimo narys G.Babravičius, šį įstatymą svarstant būtų galima šiandien… Ar kolega R.Šukys praneš? Gerai, prašome kolegą R.Šukį. Tuomet jūs vietoj R.Sedlicko, taip? Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau trumpai pasakyti, kad iš tikrųjų yra mūsų prašymas padaryti šiuo atveju svarstymo pertrauką, ir pasakyti motyvą, kodėl taip atsitiko. Komitetas, svarstydamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, buvo nusprendęs šį projektą svarstyti ir svarstė atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybės buvo pateiktas projektas Nr.IXP-392, iš esmės identiškas, tačiau labiau kompromisinis. Komitetas, priimdamas sprendimą, tikėjosi, kad anksčiau bus apsvarstytas Vyriausybės projektas. Dabar to neįvyko, todėl būtų šiek tiek ne visai teisinga spręsti dėl šio projekto, kol nėra apsispręsta dėl Vyriausybės projekto. Nes autoriaus, teikėjo gerbiamojo Seimo nario G.Babravičius iniciatyva būtų lyg ir per anksti išspręsta, jeigu mes šiandien apsispręstume. Todėl ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, ir dėl Baudžiamojo kodekso projekto Nr.IXP-234 prašyčiau daryti svarstymo pertrauką.
Debatai dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ,8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsniams“ projekto Nr.IXP-1305
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu daryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, t.y. iki antradienio? Fiksuojame Seniūnų sueigoje, kad antradienį šis klausimas bus darbotvarkėje. Labai ačiū.
Dabar iš eilės turėtume svarstyti opozicinės darbotvarkės 4 klausimą – Seimo nutarimas “Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 30 straipsniams” projektas Nr.IXP-1305. Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos, jus informuoti, kad yra rimta kolizija. Kaip žinote, Konstitucija ir Statutas nustato, kad įstatymas laikomas galiojančiu tik tada, kai jis paskelbtas “Valstybės žiniose”. Šis įstatymo projektas yra pasirašytas, tačiau nepaskelbtas ir šiandien jis negalioja. Todėl aš negalėčiau neatkreipti opozicinės darbotvarkės rengėjų dėmesio į tai, kad jūs įtraukėte į darbotvarkę klausimą, kuris teisiškai neturi objekto. Tas pasirašytas įstatymas dar nėra paskelbtas “Valstybės žiniose” ir tol, kol jis nepaskelbtas, jis negalioja. Turbūt motyvus norėtų paaiškinti Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs dar pacituotumėte Statuto straipsnį, pagal kurį jūs dabar siūlote išbraukti iš darbotvarkės mūsų įrašytą klausimą, tai jūsų prievolė būtų atlikta. Bet kadangi jūs to negalėsite parodyti, tai aš noriu priminti, jog šio nutarimo 2 punktas, kurį mes siūlome dabar svarstyti, nurodo, nuo kada jis įsigalioja. Jame visai nesunku nurodyti, kad jis įsigalios tada, kai įsigalios ir įstatymas. Mūsų frakcija, Liberalų frakcija reikalauja, kad jūs tęstumėte darbą taip, kaip nustatyta darbotvarkėje ir nekeistumėte darbotvarkės savo valia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dar kartą dėmesį į tai, kad mes susiduriame su rimta teisine kolizija. Aš noriu pasakyti, kad savo valia keisti darbotvarkės aš neturiu teisės, kaip ir neturiu teisės pažeisti Konstitucijos ir įstatymų. Todėl aš norėčiau kreiptis į Seimą, ar mes galėtume šiandien apsispręsti? Ar klausimas gali būti būtent pateikiamas dabar, kol dar nėra įsigaliojęs įstatymas? Aš norėčiau paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko nuomonės, bet vis tiek aš tą klausimą teiksiu balsuoti Seimui. Dabar dėl motyvų, nes čia toks neeilinis variantas, ko gero, pirmą kartą šio Seimo kadencijos praktikoje. Žodį suteikiu kolegai R.Šukiui.
R.ŠUKYS. Aš atsiprašau, aš norėjau ne dėl motyvų. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko pirmininkauti posėdžiui, o nekomentuoti projektų. Taip, kaip jūs elgiatės nekviesdamas į tribūną pranešėjo, mano atveju, iš tikrųjų matau, kad jums Seimo greitai nereikės. Jūs pirmininkausite, komentuosite ir kalbėsite dėl motyvų. Šiuo atveju, ar gali būti teikiama, ar ne, tai gali būti motyvas, ką jūs sakėte, vienaip ar kitaip balsuoti. Kaip tik jūs esate taip padaręs, kai siūlėte keisti jau negaliojantį įstatymą. Čia yra motyvas pritarti pateikimui ar nepritarti, bet tai negali būti motyvas, ar iš viso leisti daryti pateikimą. Čia teisinė problema yra tik tokia. Prašyčiau pirmininkauti bešališkiau. Tuos motyvus, kuriuos jūs sakote, matyt, galėtų pasakyti kas nors iš salės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote Seimo nario R.Šukio repliką. Dabar norėčiau, kad kalbėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtume gavę tokį pavedimą, būtume svarstę Teisės ir teisėtvarkos komitete ir turėtume komiteto nuomonę. O dabar aš galiu pasakyti tik savo nuomonę. Mano nuomone, kol nėra įstatymo, kol jis nėra publikuotas, nėra kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl dar neegzistuojančio įstatymo. Labai galimas dalykas, sakau, galimas dalykas, kad bus priimtas koks nors kitas sprendimas, aš nežinau, koks, bet mes neturėtume užbėgti už akių. Tai būtų galima padaryti antradienį arba ketvirtadienį, kai bus publikuotas “Valstybės žiniose”.
PIRMININKAS. Dar norėtų repliką ar kalbėti dėl vedimo tvarkos kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, tikrai noriu pasakyti, kad jūs pačiais šiurkščiausiais būdais kišatės į opozicinės darbotvarkės turinį. Antras dalykas. Manau, Seimas turi atkreipti dėmesį ir į Respublikos Prezidento kvietimą išsiaiškinti šio klausimo atitikimą Konstitucijai. Mes puikiai suprantame, kad tai yra valios reikalas. Tai yra įrodymas, kad valdančioji dauguma yra nelinkusi aiškintis ir daro visokias kliūtis, kad opozicija galėtų išsiaiškinti, ar tikrai priimti įstatymai atitinka Konstitucijos raidę. Kita vertus, mes galime pastebėti, kad tikrai egzistuoja daugelis techninių dalykų, kaip būtų galima šiandien išspręsti šią situaciją. Pateikti šiandien kreipimąsi, tačiau jo nepriimti. Galima kreipimesi nustatyti datą, kad šis kreipimasis įsigalios nuo tos minutės, kai įstatymas bus paskelbtas “Valstybės žiniose”. Yra aibė ir kitų būdų. Jūs šiandien tikrai demonstruojate visišką nenorą ieškoti bendro sutarimo ir visišką nenorą matyti, ir visišką nenorą pastebėti, kad vienas ar kitas jūsų priimtas įstatymas tikrai gali prieštarauti konstitucinėms nuostatoms.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, mes visi žinome, kad Prezidentas, išvykdamas į Jungtines Amerikos Valstijas, paragino Seimą, kad Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo priimtų pataisų. Kaip jūs puikiai žinote, Prezidentas šį įstatymą vetavo, tačiau Prezidento veto Seimas balsų dauguma atmetė. Dabar Prezidentui nelieka jokio kito kelio, kaip tik pasirašyti šį įstatymą. Todėl kito varianto nebus. Manau, kad yra labai logiškas pasiūlymas priimti šį nutarimą, kad Konstitucinis Teismas galėtų svarstyti, bet nurodyti, kad šis nutarimas įsigalioja tik įstatymą paskelbus “Valstybės žiniose”. Taip pat norėčiau kreiptis į dabar pirmininkaujantį V.Andriukaitį ir priminti jam Seniūnų sueigoje jo paties pasakytus žodžius. Jis sakė, kai bus priimtas įstatymas, aš pats kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, kad nebūtų daugiau jokio neaiškumo. Todėl prašyčiau nuoširdumo, atvirumo, nedaryti jokių kliūčių ir visiems, ir opozicijai, ir pozicijai, balsuoti už šį nutarimą. Manau, kad Konstitucinis Teismas padės čia tašką ir daugiau nereikės grįžti prie šio įstatymo.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiau dėmesį į šią koliziją dar prieš šios dienos posėdį rytą svarstant darbotvarkę, jog įstatymas nepaskelbtas ir mes jo negalime svarstyti. Maniau, kad mes bendru sutarimu sutarsime palaukti. Mes tikėjomės, kad iki 15 val. galbūt išeis “Valstybės žinios” ir jose bus išspausdintas įstatymas. Deja, to įstatymo išspausdinto nėra. Galbūt būtų galima balsuoti, ar svarstyti ar ne, bet aš noriu pasiūlyti posėdžio pirmininkui lengvesnį variantą ir frakcijos vardu paprašyti atidėti pateikimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar turbūt dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Manyčiau, kad šiuo atveju neturėtume eskaluoti klausimo, nes politinis ginčas siūlomas išspręsti teisiniu keliu, pasirenkant neutralią instituciją – Konstitucinį Teismą. Jeigu norima elgtis pagal tą teisinę logiką, kurią siūlo valdančioji dauguma, tokiu atveju mes turėtume priimti protokolinį nutarimą arba bendru sutarimu nuspręsti, kad šis klausimas yra įtraukiamas į antradienio darbotvarkės rytinį ar vakarinį posėdį. Jeigu sutariame šitaip, aš sutinku, kad mes galime ieškoti sprendimo ir išvengti balsavimo, kad nerodytume šio klausimo tolesnio politizavimo.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat Jungtinės frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti tokį patį variantą dėl šio klausimo įtraukimo į antradienio posėdį protokoliniu nutarimu, kaip ir kolega G.Steponavičius. Tik noriu priminti valdančiajai koalicijai, kad analogiškų atvejų buvo ir anksčiau, kai įstatymai nebuvo įsigalioję, o būdami opozicijoje socialdemokratai taip pat siūlė nutarimus dėl Konstitucinio Teismo. Jeigu jūs pavartytumėte archyvą, tai tikrai rastumėte tokių atvejų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo labai malonu išgirsti kalbas dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų jūs atspėjote mano mintį ir norą, nes šiuo atveju aš turėjau du kelius ir būčiau tai padaręs. Vienas kelias – daryti šio klausimo pateikimo pertrauką ir kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinti, ar šio klausimo pateikimas yra galimas. Tai būtų ir atsakymas kolegai R.Šukiui, kad mes turėtume elgtis tikrai pagal Statutą, nes, kaip žinote, problema yra. Ir antras dalykas – sutarti džentelmeniškai, kad šitas klausimas automatiškai įrašomas į antradienio posėdžių darbotvarkę. Tuomet mes turėtume… Taip, netgi galime priimti Seimo protokolinį nutarimą, kaip ir siūlo G.Steponavičius, nematau problemų. O šiaip kolegą P.Gražulį norėčiau paagituoti cituoti mane tiksliai. Aš sakiau, kad mielai pasirašysiu po Seimo narių kreipimusi į Konstitucinį Teismą, čia nematau problemų. Taigi aš remčiau 38 ar 40 Seimo narių iniciatyvą ir linkėčiau tai daryti. Tuo tarpu nesu šalininkas balsuoti už šį nutarimą.
Taigi ar mes galime priimti bendru sutarimu Socialdemokratų frakcijos seniūno pasiūlymą priimti protokolinį nutarimą, kad šis nutarimas būtų įrašytas į antradienio darbotvarkę – arba rytinio, arba… O dar tiksliau, norėčiau papildyti kolegą A.Vidžiūną, kad ne tik rytinio, bet sutarti taip, kad nebūtų jokių teisinių kolizijų, jog paskelbiamas įstatymas “Valstybės žiniose”. Galbūt jis bus paskelbtas rytoj, tada antradienio rytiniame posėdyje mes svarstytume šį klausimą, šį nutarimą. O jeigu jis bus paskelbtas pirmadienį ar kitą dieną, tai iš karto po paskelbimo įtrauktume šį nutarimą į darbotvarkę, kad mes neturėtume teisinių kolizijų. Ar sutariam? Kaip matote, yra bendras sutarimas. Dėkoju.
Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto jūs savavališkai sukėlėte šią diskusiją, neturėdamas jokios teisės išbraukinėti iš darbotvarkės. Šį klausimą buvo galima svarstyti ir turėjome svarstyti, ir nėra jokios teisinės kolizijos, kad nutarimas įsigalios tada, kai ir įstatymas įsigalios, bet jūs primetėte šią diskusiją dėl to, tiktai dėl to, kad jūs bijote ne tik Konstitucinio Teismo, bet bijote ir opozicijos argumentų šiandien. Iš tikrųjų man labai gaila, kad jūs ir toliau tęsiate tokią konfrontacinę politiką. Antradienį, aš įsivaizduoju, kuo baigsis, bet, ačiū Dievui, kad jūs bent išdrįstate įtraukti į rytinį posėdį, o ne vakare 21 val. į diskusiją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai nebuvo dėl vedimo tvarkos, bet aš galėčiau pasakyti, kad aš būtinai antradienį įsirašysiu į svarstymą dėl šio nutarimo, kad jūs girdėtumėte mano motyvus. O šiuo atveju, aš dar kartą norėčiau pasakyti, galbūt tikrai susitarkim nedaryti kolizijų ten, kur tos kolizijos akivaizdžiai matyti.
Gerbiamieji kolegos, ačiū, dar mes turime 5 minutes. Šiuo atveju kreipiuosi į pranešėją R.Vaštaką, ar jis galėtų pateikti, kol prasidės Vyriausybės valanda, Saugios laivybos įstatymo projektą? Mes galėtume toliau tęsti darbotvarkę. Ar galimas toks pateikimas?
Prašome, dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai, kad jūs esate genijus ir talentingas, mums abejonių nekyla. Bet aš prašyčiau stabdyti, kai jūs pirmininkaujate, šituos žodžių upelius. Kaip suvalkietis sakau – tai Lietuvos valstybei daug kainuoja, o kaip Tėvynės sąjungos frakcijos narys aš kreipiuosi į šventojo A.Salamakino komisiją, kad ji padarytų pareiškimą, jog ponui V.Andriukaičiui uždrausta tuščiai šnekėti pirmininkaujant posėdžiui.
PIRMININKAS. Manau, kad A.Salamakinas girdėjo, ir aš taip pat esu įsitikinęs, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų svarstyti tuos klausimus, ir Seimo narių pareiškimus taip pat.
Saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-623 (pateikimas)
Dabar kreipiuosi į R.Vaštaką. Gerbiamasis Vaštakai, ar galime pradėti pateikimą? Prašom. Kolegos, svarstome darbotvarkės 2-6 klausimą – Saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.IXP-623. Pateikimas. Pranešėjas – R.Vaštakas.
R.VAŠTAKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas buvo užregistruotas 2001 m. balandžio 27 dieną. Šitas įregistravimas įvyko Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės jūrų uosto direkcijos iniciatyva. Tačiau Saugios laivybos administracija jau buvo įsteigta praeitų metų birželio mėnesį, ji ėmė veikti, tačiau šiandien dar nėra juridinio pagrindo, yra Vyriausybės nutarimas, bet nėra įstatyminio pagrindo šios Saugios laivybos administracijos veiklai. Todėl ir aiškinamajame rašte, ir pačiame įstatyme yra mažai neatitikimų.
Kalbant telefonu su Valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovais, jie paminėjo, kad vis dėlto reikėtų šį įstatymą svarstyti ir, paskyrus Ekonomikos komitetą, nemažai šių straipsnių būtų pataisyta arba dar papildomai būtų pakeista, ir vis dėlto įstatymiškai reglamentuota ir šios Laivybos administracijos veikla, nuo kada ji tampa biudžetine ir atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Ir kiti netikslumai, kurie čia yra, t.y. realios situacijos neatitikimas, būtų pataisyti.
Taigi manyčiau, kad jeigu Seimas pritartų, Ekonomikos komitete, svarstant su Valstybine jūrų direkcija ir su Susisiekimo ministerija, neatitikimai ir tie momentai, kurie svarbūs šiuo metu, būtų įvertinti. Aišku, galimas ir kitas variantas. Jeigu mes manome, kad visiškai nereikia įstatyminiu būdu kištis į Saugios laivybos administracijos kūrimą ir valdymą, derinimą su Europos Sąjungos aktais, kad tai gali padaryti vyriausybinės institucijos, bet ne Seimas, žinoma, šio įstatymo galima būtų ir nepriimti, tačiau galvoti apie tai, kaip reglamentuoti Vyriausybės veiklą Saugios laivybos administracijos kūrimo, valdymo ir finansavimo srityje. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Stankevič.
V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, jeigu aš neklystu, Saugios laivybos administracija buvo įkurta 2001 m. birželio 21 d., o dabar pagal pateiktą projektą mes kalbame apie minėtos administracijos steigimą. Aš manyčiau, kad mes turėtume spręsti atsiskyrimo nuo Uosto direkcijos klausimą, kad Saugios laivybos administracija taptų nepriklausoma, ko ir reikalauja Europos Sąjunga.
Kiek aš žinau, Vyriausybė savo planuose numato, kad Saugios laivybos administracija bus atskirta nuo Uosto direkcijos iki liepos 1 dienos. Aš matau, kad po to kalbės ministras ponas Z.Balčytis, gal jis ir galės paaiškinti. Jeigu Vyriausybė mano, kad užtenka lėšų ir pajėgumo atskirti Saugios laivybos administraciją iki minėto termino, tada jokio įstatymo nereikia. Jeigu yra problemų, tada mums reikia spręsti klausimą, kaip ir kada atskirti Saugios laivybos administraciją.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašau atsakyti.
R.VAŠTAKAS. Atsakydamas į klausimą galiu pabrėžti, kad esminė šio klausimo registravimo ir pateikimo Seimui problema, arba noras išspręsti, yra tai, kad iš tikrųjų tokia Laivybos administracija būtų įsteigta. Jinai buvo įsteigta. Antra, kad jinai veiktų, būtų finansuojama iš valstybės biudžeto ir atitiktų Europos Sąjungos normas ir tinkamai prižiūrėtų saugią laivybą. Iš tikrųjų galbūt ministro Z.Balčyčio kalba išspręstų tą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, kaip tik dabar klausia Seimo narys ir susisiekimo ministras Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų būtų toks labai paprastas klausimas. Kadangi mūsų Vyriausybės pirmojo ir antrojo pusmečio programoje yra labai aiškiai pasakyta, kad Saugios laivybos administracija yra išlaikoma iš valstybės lėšų ir iš dalies iš rinkliavų, kad nuo liepos 1 dienos turi būti atskirtos tos funkcijos (pagal Europos Sąjungos teisės aktus pavaldi organizacija neturi turėti kontroliavimo funkcijų – tai yra Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, o uždarydami skyrių mes nedviprasmiškai įsipareigojome šią nuostatą išsaugoti), aš norėčiau jūsų paklausti, kokius jūs matote dabartinės įstatymų arba Vyriausybės nutarimų bazės prieštaravimus arba neatitikimus? Kodėl šiandien yra teikiamas įstatymas, kad būtų nukelta įsigaliojimo data iki 2003 metų sausio 1 dienos?
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
R.VAŠTAKAS. Mano supratimu, o ir iš pokalbių su Saugios laivybos administracijos vadovybe aišku, kad jie norėtų, jog tas finansavimas, vadinkime, būtų vykdomas ne per Jūrų uosto direkciją, bet iš valstybės biudžeto tam tikrais etapais, užtikrinant tam tikras lėšas jiems augti. Buvo manoma, kad tai būtų galima padaryti įstatymais, tačiau jeigu Vyriausybė įsipareigoja ir savo dokumentais patvirtina tai, be to, ministras teigia, kad iš tikro finansavimas bus pakankamas, Saugios laivybos administracija bus atskirta nuo Valstybinio jūrų uosto direkcijos šių metų liepos 1 dieną ar nuo kitų metų sausio 1 dienos, turėdama pakankamą biudžetą, geras galimybes vykdyti administravimą, tai tada tokio įstatymo projekto lyg ir iš tikro nereikėtų. Nebuvimas pakankamų garantijų kaip tik ir privertė teikti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys V.Greičiūnas.
P.GRAŽULIS. Atsiprašau, aš jau iš anksto užsirašiau paklausti Vyriausybės. Premjero.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis kolega, Europos Sąjungos direktyvos reikalavo, ir jos įvykdytos parengus Saugios laivybos įstatymą, tai ir buvo padaryta... Kas tokius įstatymus administruoja ir kaip administruoja, yra tos valstybės vidaus reikalas, taigi tokio priverstinio būtinumo, aišku, nebuvo. Be abejo, aš suprantu, mūsų valstybė nėra vargšė, turi daug pinigų ir gali kurti naujas struktūras bei išlaidauti, kas labai sėkmingai iki šiol ir daroma. Kaip žinia, šiais metais biudžete jai išlaikyti numatyti berods 7 milijonai. Manau, kitais metais tas skaičius padvigubės. Kaip žinia, trim šimtams darbuotojų Uosto direkcijoje atsirado vienuolika vadovų, tarp jų administracijoje papildomai atsirado trys. Aš manyčiau, kad visi tie dalykai ne pagal mūsų pečius ir ne pagal mūsų galimybes.
Dar viena pastaba. Visi jūreiviai iki vasario 1 dienos turi pakeisti savo dokumentus, kad būtų pripažinti pasaulio laivyno ir galėtų dirbti. Mano klausimas: kaip jūs vis dėlto manote, mes gerai panaudosime savo valstybės biudžeto lėšas kurdami atskirą Saugios laivybos administraciją ir biudžete numatydami atskirus valstybės finansavimo šaltinius?
PIRMININKAS. Prašom.
R.VAŠTAKAS. Ačiū. Pirmiausia, jeigu galima, aš pacituosiu Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės komentarą dėl šio įstatymo: “Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės nuostatomis, valstybė narė privalo turėti kompetentingą laivybos instituciją, kontroliuojančią saugios laivybos reikalavimų vykdymą dėl bendrų standartų ir taisyklių, nustatytų laivų inspekcijos bei priežiūros organizacijoms ir atitinkamai jūrų laivybos valdymo institucijų veiklai”. Yra pažymėti Tarybos direktyvų numeriai. Aš galėčiau pasakyti, kad, žinoma, jeigu administracinių vienetų skaičius didėja ir išlaidos auga, yra blogai. Tačiau aš žinau, kad galimi tokie variantai, kad ir viena administracija, neefektyviai naudodama lėšas, gali jų sunaudoti daugiau negu dešimt efektyviai veikiančių administracijos vienetų. Taigi tai priklauso ne nuo administracijos vienetų skaičiaus, o priklauso nuo lėšų panaudojimo efektyvumo, nuo darbo. Jeigu yra Europos Sąjungos reikalavimas, manau, tokio reikalavimo mes turėtume laikytis.
PIRMININKAS. Paskutinis paklausti nori Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, mano klausimas labai trumpas. Kadangi jūs girdėjote ministro atsakymą ir motyvus, klausimas būtų, ar reikia dabar įstatymo, nes mes išgirdome, ką Vyriausybė žada ir ką darys? Jeigu reikia, ar priėmus įstatymą, kurį jūs siūlote, nebus supančiota Vyriausybė, tarkime, jos veikla… arba bus nukelta dar tam tikram laikui, bus įteisinta vėliau, nei buvo planuota.
R.VAŠTAKAS. Atsakysiu į jūsų klausimą taip. Kadangi šio įstatymo iniciatyva… Ne viename susitikime dalyvavo ir Susisiekimo ministerija, ir Valstybinė jūrų uosto direkcija, nes tas klausimas nebuvo greitai sprendžiamas, o jūs atsimenate, iš pradžių aš minėjau, kad jis įregistruotas 2001 m. balandžio 27 d., o po to jau buvo įregistruota (taip buvo sureaguota vien į įstatymo įregistravimą), aš manyčiau, kad jeigu Vyriausybės nuostata bei šių punktų vykdymas šiandien vyksta tvarkingai ir per šiuos metus bus įgyvendinta visiškai, manyčiau, galbūt įstatymu tada jų varžyti ir nereikia. Registravimas ir pateikimas savo darbą bus atlikę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip girdėjote, pranešėjas atsakė į visus klausimus. Gal galėtume… Norinčių kalbėti už ir prieš dėl to, ar galime pritarti po pateikimo… Motyvus prieš – V.Stankevič. Prašom.
V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, vis dėlto mes turėtume kartu su Vyriausybe, o Vyriausybė iš esmės savo planuose numato spręsti atsiskyrimo klausimą, ne steigimo… aš kviečiu balsuoti prieš pateiktą projektą. Esu dėkingas kolegai R.Vaštakui, kad jis susirūpino Saugios laivybos administracijos likimu, bet mes, pakartosiu, turėtume svarstyti atsiskyrimo nuo Uosto direkcijos klausimą, bet ne steigimo. Administracija įsteigta. Kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, matote, motyvai prieš. Motyvų už nebuvo. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kadangi pranešėjas neatsiėmė, tai…
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, balsuosime, ar pritariame po pateikimo Saugios laivybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.IXP-623. Balsavimas pradėtas. Kartu šiek tiek atsiprašome Vyriausybės, kad mes atėmėme iš jūsų truputį laiko. Laiką nes galėsime pratęsti.
Gerbiamieji kolegos, 30 balsavus prieš, 6 susilaikius, 21 balsavus už įstatymui po pateikimo nepritarta. Ar bendru sutarimu galėtume grąžinti įstatymą autoriui tobulinti? Ar yra siūlymas atmesti? (Balsai salėje) Yra siūlymas atmesti, yra siūlymas grąžinti tobulinti. Taigi, kolegos, balsuosime. Mygtukas “už” – grąžinti tobulinti, mygtukas “prieš” – atmesti. Susilaikę nebus skaičiuojami.
Mygtukas “už” – 30, prieš – 26, taigi grąžinama iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
Vyriausybės valanda
Tuomet pradedame Vyriausybės valandą. Labai atsiprašome Vyriausybės, kad šiek tiek vėluojame, bet manau, kad mes pratęsime klausimus. Prašom pagal užsirašiusiųjų eilę.
Gerbiamieji kolegos, kadangi kol kas mes neturime opozicijos lyderio (galbūt greitai turėsime), tai dabar klausia didžiausios opozicinės frakcijos seniūnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Mano klausimas būtų jums, gerbiamasis premjere, ir klausimas nebūtų apie žemės drebėjimą arba pavasarį. Klausimas būtų apie artimiausias savaites ir sprendimus, kuriuos Seimas turi priimti. Turiu minty ne ką kita, o Konstitucijos pataisas, leisiančias ne tik Lietuvos ūkio subjektams, bet ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise. Gerbiame ir džiaugiamės jūsų principinga pozicija, kurią ir visa Vyriausybė išsakė šią savaitę pirmadienį, tačiau yra įvairių nuomonių tarp Seimo daugumos, o tai rodo ne ką kita, kaip tai, kad kompromisai, kurie buvo pasiekti per pusmetį darbo, lyg ir nebegalioja.
Gerbiamasis premjere, aš noriu klausti jūsų, ar iš šios tribūnos jūs galėtumėte dar kartą patikinti, kad jūsų principinė nuostata, kuri galėtų būti ir tam tikras autoritetas ir jūsų partijos kolegoms, yra netaikyti pereinamojo laikotarpio ir laikytis būtent tokių parengtų įstatymo principinių nuostatų, kad mes jau kitą savaitę, penktadienį, galėtume pirmą kartą balsuoti ir patvirtinti parengtas pataisas?
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis premjere, atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad, žinoma, balsuoti reikia, ir reikia būtinai priimti konstitucinio 47 straipsnio pataisas. Bet mums nereikėtų iš karto viską suvelti į vieną vietą. Kaip aš suprantu, ir jūs, ir kitos opozicinės partijos reikalaujate, kad būtų balsuojama ir už vieną, ir už kitą įstatymą vienu metu. Na, Seimo valia, daugumos valia, kaip jūs nutarsit ir darysit, žinoma, čia mes padiktuoti negalime. Matyt, irgi yra tam tikrų priežasčių, dėl ko taip keliamas klausimas.
Prisipažinsiu, dėl kitos savaitės balsavimo nei Socialdemokratų frakcija, nei Socialdemokratų partijos vadovybė galutinai nėra nutarusi. Mes, žinoma, reaguojame į jūsų žingsnius, stebime jūsų poziciją. Aš manau, kad 47 straipsnio pataisa yra bendras visų partijų reikalas. Jis negali būti skirtingas. Jeigu mes visi su jumis esame nutarę eiti į Europos Sąjungą, mes turime į ją eiti, ir, žinoma, kai kurie labai svarbūs klausimai privalo būti sprendžiami.
Dabar dėl pereinamojo laikotarpio. Aš šiandien negaliu pasakyti ir įvertinti visų galimų balsavimo variantų. Aš tikiuosi, kad per šią savaitę, dar ir kitos pradžią, kartu su mūsų partneriais socialliberalais mes priimsime galutinį sprendimą įvertindami, žinoma, bendras nuotaikas, kurios yra Seime, visų frakcijų nuotaikas ir nuomonę. Į mane kreipėsi dėl susitikimo Vyriausybėje opozicinių partijų vadovai G.Steponavičius, A.Kubilius, A.Kašėta, mes susitiksime savaitės pradžioje ir galėsime ta tema pasikalbėti. Todėl prašyčiau nepykti, jeigu aš į antrą klausimo dalį neatsakysiu. Aš manau, kad vis tiek iki 25 d., kai vyks balsavimas, mūsų Seimo dauguma, abi mūsų partijos ir frakcijos, apsispręs ir turės savo tvirtą poziciją.
PIRMININKAS. Klausia Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš taip pat norėčiau paklausti premjero ir beveik pratęsiu kolegos G.Steponavičiaus klausimą, gal tiktai šiek tiek kitu aspektu. Gerbiamasis premjere, sakykite, kaip čia taip išeina šiandieniniame Lietuvoje politiniame gyvenime? Jūs pasisakėte prieš priimtą Aukštojo mokslo įstatymo įstatymą. Mes tuo džiaugiamės, nes daugelis jūsų nuostatų atitiko ir mūsų nuostatas. Tuo tarpu valdančioji socialdemokratinė koalicija Seime šitam įstatymui pritarė. Dėl Pensijų reformos įstatymo – Vyriausybė pritaria įstatymui, o valdančioji Socialdemokratų partija Seime nepritaria. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymui Vyriausybė nepritaria, Socialdemokratų frakcija Seime pritaria. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą jūs, kaip ir Prezidentas, manote, kad tikrai tą reikėtų padaryti, tuo tarpu kolega V.Andriukaitis ką tik išaiškino, kad to Socialdemokratų frakcija Seime nedarys. Dėl pereinamojo laikotarpio, apie kurį klausė G.Steponavičius. Savaitės pradžioje jūs sakėte, kad tokio laikotarpio nereikia, V.Andriukaitis Seime kalba apie tai, kad tokio laikotarpio reikia, ir aš jaučiu, kad baigsis tuo, kad to laikotarpio bus paprašyta.
Mano klausimas labai trumpas ir aiškus: gerbiamasis premjere, kas vadovauja Socialdemokratų partijai – jūs ar V.Andriukaitis?
A.M.BRAZAUSKAS. Na, aš manau, kad jums turbūt nelabai rūpi, kas vadovauja Socialdemokratų partijai. Mes kaip nors tarp savęs susikalbėsime. Labai prašyčiau nepergyventi ir negadinti sau sveikatos dėl to. O dabar iš eilės dėl tų klausimų, kuriuos jūs man uždavėte. Čia tiek daug jūs jų išsakėte, kad aš nespėsiu į visus atsakyti. Pirmiausia dėl aukštojo mokslo. Aš ne prieš įstatymą, ir tų pastabų paprašė Prezidentas. Mano iniciatyvos čia nebuvo, mūsų Vyriausybės taip pat. Prezidentas paprašė kai kurių pastabų dėl įstatymo. Iš esmės Vyriausybė pritarė šiam įstatymui ir jokių nuomonių skirtumų nėra. Yra kai kurie niuansai, kurie galėtų būti svarstytini. Dabar, kai įstatymas yra priimtas, galima ir, aš manau, kad reikėtų grįžti prie to įstatymo, nes Seime yra labai daug įvairių atskirų frakcijų, atskirų Seimo narių nuomonių. Ir aš nemanau, kad būtų labai blogai, jeigu grįžtume atgal ir pasvarstytume kai kurias labai nedideles pastabas. Tarp kitko, aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu prieš šį įstatymą. Nei oficialiuose pareiškimuose, nei mano kalbose, nei medžiagoje raštu niekur nėra šito pasakyta. Todėl aš visiškai atmetu tą jūsų pasakymą.
Dėl pensijų reformos. Taip, Seimo vadovybė paprašė pasakyti savo nuomonę. Mes pasakėme, kad galimas toks variantas. Seimas nesvarstė. Aš manau, kad pensijų reformos klausimas nėra toks paprastas. Jis reikalauja labai rimto svarstymo, labai didelės diskusijos. Vyriausybė pasirengusi dalyvauti šiame svarstyme. Galimi įvairūs variantai. Mes pasižiūrėjome į pensijų reformą grynai valstybės finansinių galimybių aspektu. Kiek valstybė su savo biudžetu, su kitais finansiniais ištekliais gali dalyvauti įgyvendinant pensijų reformą. Mes išdėstėme savo poziciją, kad tai iš tikrųjų labai sunki finansinė našta valstybei. Bet mes, įvertindami, kad pensijos apskritai mūsų valstybėje yra labai mažos, manome, kad valstybės dalyvavimas ateityje, ne šiandien, ne rytoj ir ne poryt, aš turiu galvoje metus… Aš tikiuosi, kad valstybė iš tikrųjų ateityje turės galimybę aktyviai dalyvauti formuojant ir pertvarkant socialinio draudimo sistemą ir konkrečiai pensijas.
Nuosavybės atkūrimas. Taip, nuosavybės atkūrimą galima traktuoti vienaip ir kitaip, nes niekas dar šito neužprotestavo. Antra, aš Prezidentui nežadėjau, ir Prezidentas vakar neklausė mano nuomonės dėl šito įstatymo. Čia yra grynai Seimo kompetencija. čia yra Prezidento nuomonė ir Seimo kompetencija, prašome svarstyti. Jeigu manysite, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą pagal bendrą nustatytą tvarką, prašom kreiptis. Tegul Konstitucinis Teismas pasako dėl šito. Man atrodo, kad aš atsakiau į visus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Dabar jūsų nori paklausti Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys J.Budrevičius.
J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Aš noriu pakalbinti susisiekimo ministrą gerbiamąjį Z.Balčytį. Praeitą gruodį Seimas priėmė pataisą, kurios esmė yra ta, kad keliaujantys į Neringą nemoka persikėlimo išlaidų. Iš esmės tai neįgyvendinta ir žmonės dabar turi nepatogumų. Noriu paklausti, kas dėl to kaltas? Ar ministerija per lėtai sukasi, ar yra kitų priežasčių, kas dėl to kaltas ir kada žmonės galės pasinaudoti ta lengvata? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kas kaltas? Manau, kad iš dalies kalta pati dokumentų rengimo tvarka, kuri egzistuoja ir mūsų valstybėje, ir visur kitur. Tai yra kad norint parengti kompensavimo tvarką arba nemokamo persikėlimo keltais tvarką reikėjo peržiūrėti 27 įstatymus ir įvairius Vyriausybės nutarimus: Akcinių bendrovių įstatymą, Kainų, Vidaus vandenų, Viešųjų pirkimų įstatymus ir t.t. Kodėl to reikėjo? Todėl, kad “Smiltynės perkėla”, kaip akcinė bendrovė, turi 3% privataus kapitalo ir 97% yra valstybės. Privataus kapitalo buvimas akcinėje bendrovėje iš karto iškelia privačių akcininkų interesus, juos reikia visapusiškai suderinti. Be to, šis įstatymas buvo priimtas gruodžio pabaigoje. Kaip tik gruodžio 21 d. buvo baigtas mūsų transporto derybinis skyrius. Per šį laikotarpį iki sausio ir vasario mėnesių mes esame įsipareigoję parengti įvairius papildomus dokumentus. Todėl manau, kad vieno mėnesio laikotarpis, palyginti su mūsų įstatymų leidyba ir tvarkos rengimo bendra praktika, yra labai trumpas laikas. Manau, kad priimta tvarka, principas dėl tų lėšų kompensavimo ateityje… kurią šiandien patiria besikeliantys per keltą, yra šiandien priimtas sprendimas, kurį ateityje bus nesunku įgyvendinti. Manau, kad nuo vasario mėnesio šis principas, kuris yra įteisintas Kelių priežiūros ir plėtros programos straipsnyje, bus įgyvendintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Socialliberalų frakcijos narys V.Stankevič.
V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau paklausti apie žuvininkų problemas. Kaip žinome, pastaruoju metu susidarė labai sudėtinga situacija žuvininkystės srityje. Žemės ūkio ministerija bando spręsti tokius klausimus, bet aš matau, kad situacija tokia sudėtinga, kad vienos ministerijos neužteks. Klausimas toks: ar artimiausiu metu apskritai ministrų kabinetas savo posėdžiuose ruošiasi apsvarstyti sudėtingą situaciją žuvininkystės srityje? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš maniau, kad jūs kreipėtės į ministrą, o jūs kreipėtės į mane. Aš su jumis sutinku. Iš tikrųjų padėtis yra netgi bloga, ne tik sudėtinga. Mes tarėmės su ministru, kad reikia gerokai sustiprinti vadovybę, žmones, kurie užsiima žuvininkystės reikalais. Nes kai ši sritis buvo įtraukta į Žemės ūkio ministerijos sudėtį, vadovavimas liko gerokai nuošaly. O problemų iš tikrųjų yra labai daug: ir jūrinė žuvininkystė, ir vidaus vandenų žuvininkystė, ir veislininkystė ir visi kiti dalykai. Ačiū už pasiūlymą, nes, man atrodo, tikrai pribrendo reikalas rimtai apsvarstyti visus klausimus, susijusius su žuvininkystės ateitimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Nepriklausomos frakcijos narys R.Paksas.
R.PAKSAS. Mano klausimas buvo finansų ministrei, bet manau, premjere, galėsite atsakyti ir pats. Jūs puikiai žinote Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme galiojančias nuostatas, kad pridėtinės vertės mokestis yra nemokamas už vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionatų teikiamas paslaugas, taip pat nemokamas už karstų, vainikų gamybą, laikinuosius paminklus, laidojimo paslaugas, nemokamas už Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų teikiamas paslaugas, už kurias aukojamos lėšos. Įsigaliojus naujai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcijai visa tai ir kur kas daugiau bus apmokestinta. Mano klausimas būtų toks: ar tai yra tokia mūsų valstybės socialinė visuomeninė politika, ar mūsų valstybė jau yra tiek nugyventa, kad reikia pinigus atimti ir iš invalidų pensionatų už teikiamas paslaugas, ar mūsų derybininkai, turiu omeny Europos Sąjungos derybininkus, užmigo ant laurų ir tinkamai neatstovauja Lietuvos interesams? Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašome atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Mes pateikėme Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pataisas, ir galiu pasakyti tik tiek, kad, žinoma, niekas neieško būdų, kaip padidinti mokesčius. Atvirkščiai, mes ieškome būdų, kaip šioms paslaugoms, kurias išvardijote, kurios šiandien neapmokestinamos, galima ilgiau išlaikyti. Kiek aš prisimenu, mes siūlėme, kad šitas nulinis apmokestinimas būtų išlaikytas iki 2004 metų. Vėliau bus bendri europiniai reikalavimai. Aš nežinau, ar užmigo, ar neužmigo ant laurų, gal ir nemiega, turbūt nemiega, bet mes privalome laikytis bendrų normų. Netikiu, kad kas nors darys išimtis Lietuvai. Tas skyrius dar nebaigtas, derybos dėl mokesčių sistemos vyksta, tai yra vienas iš sunkiausių skyrių, bet pirmiausia turi apsispręsti Seimas. Mes pateikėme pasiūlymus griežtai įvertindami absoliučiai neginčytinas Europos Sąjungos Komisijos direktyvas. Jokių kitokių samprotavimų, kad kas nors nori skriausti senelių namus, vaikų darželius, čia nėra. Dėl karstų gamybos, laidojimo apmokestinimo mes irgi esame prieš, bet gyvenimas priverčia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Valstiečių partijos frakcijos narys A.Baura.
A.BAURA. Ačiū. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministrą poną J.Kraujelį. Praeitų metų rugsėjo 25 d. finansų ministrė pasirašė įsakymą dėl naftos produktų laikymo tvarkos ir apskaitos taisyklių patvirtinimo (aš dėl laiko stokos sutrumpinau pavadinimą). Tos taisyklės, žemdirbių manymu, kiek tai susiję su jais, yra apsunkinančios ir nereikalingos. Tenka apgailestauti, kad rengiant minėtas taisykles buvo ignoruota Žemės ūkio ministerijos nuomonė. Klausimas toks: ar jus, kaip žemės ūkio ministrą, tenkina anksčiau paminėta tvarka? Jeigu ne, ar realu tikėtis, kad jūsų vadovaujamos ministerijos… Žemės ūkio rūmų, taip pat žemdirbių savivaldos, į mano ir mano kolegų pastabas bus atsižvelgta ir taisyklės bus patobulintos žemdirbių naudai? Ačiū.
J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Jis yra labai aktualus ir jautrus. Aš tiesiai galiu pasakyti, kad netenkina. Ėmėmės kai kurių priemonių. Buvo pagrindiniai žemdirbių siūlymai, kurių pirmas, kad ūkininkams, naudojantiems degalus savo reikmėms, nereikia taikyti taisyklių, atrodo, 4 punkte numatytų reikalavimų, kad eksploatuojamos talpyklos būtų metrologiškai patikrintos, t.y. kalibruotos, teisės aktų nustatyta tvarka. Tai iš tikrųjų sukėlė didelį triukšmą. Ir antras. Netaikyti reikalavimų, kad degalus, eksploatuojamus iš talpyklos, privaloma pilti į autotransporto priemonių degalų bakus naudojant metrologiškai patikrintus ir plombuotus sumuojamuosius skaitiklius. Ūkininkams tai yra neįgyvendinamas dalykas. Dėl šių dviejų pasiūlymų su ministerija išsiaiškinom ir Finansų ministerija davė tokį paaiškinimą, kad reikalavimai ūkininkams netaikomi. Paaiškinimą mes išsiuntėm rajonų žemės ūkio skyriams. Dabar mes dar kartą kreipėmės dėl dar vieno reikalavimo – nereikalauti įvesti degalų apskaitos žurnalų ir kas mėnesį teikti Mokesčių inspekcijai ataskaitas. Finansų ministerijai pasiūlėme, kad šios ataskaitos gal ir galėtų būti teikiamos du kartus per metus, bet ne šitaip. Šis klausimas yra svarstomas, artimiausią savaitę turėsim tam tikrus bendrus rezultatus. Galėčiau tiek informuoti.
PIRMININKAS. Klausia mišrios Seimo grupės atstovas P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, Seime yra užregistruotos Cukraus įstatymo pataisos, kuriame yra numatyta keturiems cukraus fabrikams padalyti cukraus kvotas į lygias keturias dalis nediskriminuojant nė vieno cukraus fabriko. Panašiai yra numatyta ir teismo spendimu patvirtintoje Marijampolės fabriko sanavimo programoje. Kaimo reikalų komitetas padarė svarstymo pertrauką ir paprašė Vyriausybės išvados. Asmeniškai klausiu jūsų nuomonės, kaip jūs vertinate šias Cukraus įstatymo pataisas. Taip pat norėčiau, kad pakomentuotumėt, kaip vertinate įžūlų danų firmos atstovų verkimą, kad Lietuvoje turėdami 80% cukraus rinkos, kaip Konstitucinis Teismas išaiškino, neteisėtai įsigiję, jie verkia, kad 3,5 metų Lietuvoje yra diskriminuojami. Ar Vyriausybė išliks garbinga ir lietuviška, ar nepasiduos danų spaudimui?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
A.M.Brazauskas. Visi keturi cukraus fabrikai stovi Lietuvoje. Vienas – Suvalkijoje, kiti kitose vietose. Visi jie mums svarbūs, nes cukraus pramonė užima labai didelę Lietuvos ekonomikos dalį ir mes suinteresuoti, kad visi fabrikai dirbtų, kad būtų investuojamas kapitalas, kad produkcija būtų konkurentiška visoje Europoje. Todėl konfliktas čia visiškai nereikalingas. Mano nuomonė, jeigu kalbėčiau konkrečiai, taip, aš susitikau su prezidentu, kuris specialiai prieš dvi dienas atskrido iš Švedijos, mes apsvarstėme klausimus. Aš jiems išdėsčiau panašiai, kaip jūs pasakėte, kad Marijampolė, kuri šiandien sudaro 1/5 gamybos apimčių, nėra konkurentas ir jūs apie ją nekalbėkite. Čia ne jūsų įmonė. Jūs kalbėte apie savo įmones, kur Vyriausybė ar kas nors trukdo jums investuoti kapitalą, tvarkyti visas tas tris įmones, tuos tris cukraus fabrikus. Jeigu konkrečiai atsakyčiau, aš manau, kad nereikia jokių pataisų, Vyriausybė nepalaikys šitų pataisų, jeigu kreipsis Seimas. Aš manau, kad šita proporcija, kuri yra dabar susiklosčiusi ir kuri leidžia normaliai dirbti Marijampolės cukraus fabrikui, turi išlikti. Tokiu atveju bus pašalinti visi konfliktai, nebus rodomos ambicijos nei vienos, nei kitos pusės ir mes saikingai, tvarkingai galėsime sutvarkyti cukraus pramonę Lietuvoje.
Dar noriu pasakyti. Neseniai Marijampolės cukraus fabriką išlaisvinom nuo 14 mln. skolų. Aš manau, kad tai turi būti įvertinta, tai sudaro daug geresnes sąlygas Marijampolės cukraus fabriko veiklai, manau, kad vieną kartą reikia baigti šį nereikalingą konfliktą.
PIRMININKAS. Klausia Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovė ponia O.Babonienė.
O.BABONIENĖ. Mano klausimas sveikatos ministrui. Buvo žadėta gerinti padėtį mokyklose steigiant medicinos punktus, teikiant pirminę pagalbą, profilaktiką. Kokia situacija ir moksleivių sveikata, mes visi žinome. Taigi kokie planai, kokie pirmieji žingsniai bent jau nuo ateinančių mokslo metų? Net ir toms mokykloms, kurios turi 200–300 moksleivių, reikalinga pagalba, ne vien tik toms, kur 800. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Mokyklose tikrai yra labai svarbi darbo sritis – medicina ir sveikatinimas. Buvo numatyta, kaip jūs ir minėjote, kad 800 moksleivių steigiamas vienas medicinos darbuotojo etatas, tačiau mažesnėse mokyklose atitinkamai mažiau. Jeigu 200 ar 400, tada jau ne kiekvieną dieną ateina medicinos darbuotojas. Dabar dar kartą sudaryta darbo grupė, kuri kartu su Švietimo ministerija ir Sveikatos ministerija peržiūri galimybes, nes visus medicinos punktus mokyklose aprūpindavo Švietimo ministerija savo lėšomis, o darbuotojai buvo Sveikatos apsaugos ministerijos srities, bet per savivaldybes. Dabar dar kartą peržiūrėjus, atsirado pageidavimų, vieni siūlo, kad darbuotojai priklausytų Švietimo ministerijai, kiti tam prieštarauja. Todėl darbo grupė peržiūri šią medicinos punktų programą ir greta tos programos jie imsis moksleivių skiepijimo, profilaktinio darbo, greta dabar yra patvirtinta burnos priežiūros programa. Kaip žinome, moksleivių yra labai bloga dantų būklė, o stomatologijos iš esmės didesnė dalis yra privatizuota ir privatininkai mokyklose nedirba. Todėl ketinama šiais metais vykdyti burnos sveikatos priežiūros programą, kurioje atskiras skyrius yra moksleivių burnos priežiūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Socialliberalų frakcijos atstovas J.Palionis.
J.PALIONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui ponui L.Linkevičiui. Prienų rajone yra sportinės aviacijos gamykla. Jinai galėtų daugiau atlikti darbų, užsakymų krašto apsaugos reikmėms. Klausimas. Ką numatote, kokias užduotis, užsakymus šiai gamyklai?
PIRMININKAS. Prašome atsakyti.
L.LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai šiuo atveju galiu teigiamai atsakyti į jūsų klausimą. Mes tai svarstėme. Sukurti technines priemones, kurios leistų vykdyti nepilotuojamų skraidančių objektų gamybą, ką pasiryžusi daryti jūsų minėta akcinė bendrovė “Sportinė aviacija”. Tai yra aktualu. Pasaulinėje praktikoje tai plačiai taikoma, todėl mūsų oro pajėgos parengė investicinį projektą, o gynybos štabas – studiją apie tai. Mes esame numatę skirti lėšų šių metų investicijų programoje projektui finansuoti. Kalbama apie tiriamuosius darbus, apie projektavimą. Jeigu taip jau konkrečiai pasakius, tai būtent ir numatyta, kad jūsų minėta sportinė aviacija atliktų tuos eksperimentinius, tiriamuosius konstravimo darbus. Pradžia yra, ir aš manau, kad bus perspektyva. Žinoma, jeigu jų produkcija atitiks mano minėtus pasaulinius tokių objektų gamybos standartus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Liberalų frakcijos atstovas A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, Seimas pradėjo svarstyti konstitucines pataisas siekdamas įteisinti žemės įsigijimą užsieniečiams, nors žemės ūkio reforma Lietuvoje tik įpusėjo, kai kur jinai stringa, ypač Vilniaus apskrityje, kur 30% buvusių savininkų atgavę žemę. Ar mes darydami būtent tą pataisą, neskriaudžiam tam tikros žmonių grupės? Apskritai kyla klausimas, ypač po paskutinių įvykių Vilniaus apskrityje, kur kai kuriais dalykais domisi prokuratūra, ar Žemės ūkio ministerija ir Vilniaus apskritis pajėgi vykdyti tą reformą ir išspręsti tą klausimą? Ar nesuvelsim įteisindami tas konstitucines pataisas, ar nesulauksim dar didesnio chaoso?
PIRMININKAS. Prašom.
J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų visa problema dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo užbaigimo susiduria su pagrindine problema – tai lėšų trūkumu. Šių metų biudžete žemės reformų darbams numatyta skirti 16,8 mln. Lt, šios sumos pakaks praktiškai keturiems mėnesiams. Ją numatoma gauti, aišku, susitarėm su Finansų ministerija, pirmame pusmetyje, o nedalyti tos sumos iš dvylikos ir kartu dar labiau praskiesti darbų vykdymą. Specialioje programoje, vykdant žemės reformą, už parduotą valstybinę žemę planuojama sukaupti dar apie 20 mln. litų, tačiau aišku, kad tie pinigai nesistemingai ateina ir sistemingi darbai iš tikrųjų trukdosi.
Taip pat yra numatyta, kad patys piliečiai, ką pernai priėmėme įstatymu, kad gali… savomis lėšomis daugiau kaip 2,5, gal 3 mln. ir nesurinksime, bet irgi per visus metus. Todėl pagrindinė problema ir yra ta, kad jeigu vieną kartą būtume skyrę pakankamai lėšų, tų darbuotojų ir darbų yra, tada sistemingai ir kryptingai būtų vykdomas darbas. O dabar, ypač Vilniaus apskrities atskiruose rajonuose, iš seno yra likę problemų, kai kur ir rėžiniai, ir kiti dalykai, kai kur dokumentacijos trūkumas, o tą lėšų trūkumą mes bandėme pagal galimybes pakoreguoti, šiek tiek permetant nuo kitų apskričių į šią apskritį, tačiau mes negauname pusės pinigų, kiek reikėtų, kad sistemingai būtų galima dirbti, todėl problemos nebus visiškai išspręstos.
Kontrolės sistema. Praėjusį kartą atsakinėdamas į klausimus aš sakiau, mes sudarėme iš trijų neutralių žmonių mobiliąją grupę tikrinti, kur matininkai, jeigu apibendrintai pavadintume šią grupę, galėtų tikrinti. Bet iš esmės jų visas darbas dabar yra susikoncentravęs į miestus arba į Vilniaus apskritį. Tai yra iš tikrųjų problemiška. Man atrodo, kad per du tris mėnesius mes tikrai sugebėsime su apskrities vadovybe ir su kitais rasti kokių nors papildomų būdų, kaip spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Konservatorių frakcijos atstovas N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nematau finansų ministrės, taigi tada visa garbė ir bėdos premjerui.
Privatizavus Taupomąjį banką Lietuvoje, smulkesniuose miesteliuose, seniūnijų centruose, mano žiniomis, panaikinta per 250 jo skyrių. Aš nežinau, kodėl taip atsitiko, galų gale ne taip svarbu kodėl, bet yra tokia padėtis. Tuo labiau kad Taupomasis bankas dirbo nenuostolingai. Aišku, didesnis pelnas yra geras daiktas, tačiau kieno sąskaita? Pavyzdys. Mano tėviškės parapijoje, Užpalyje (Utenos rajonas), tame skyriuje, mano žiniomis, buvo per 3 tūkst. sąskaitų, metinė apyvarta siekė apie 7 mln. Tai yra smulkūs indėliai, žmonėms nuolatos reikia įvairiais atvejais įdėti, išimti tuos pinigus. Buvo kelių kilometrų atstumas. Dabar iki rajono centro 20–25 km. Padėtis pakankamai skandalinga, ir žmonės pikti. Ką galima tiems žmonėms pasakyti? Kokią galima rasti išeitį? Ką Vyriausybė tokiu atveju gali padaryti? Galų gale ką pasakyti tiems žmonėms? Gal tie skyriai galėtų dirbti ne visą savaitę, vieną, dvi, tris dienas per savaitę ar kaip nors kitaip. Apskritai, ar Vyriausybė mano spręsti šį dalyką kokiu nors būdu?
A.M.BRAZAUSKAS. Kaip jūs gerai žinote, Taupomasis bankas yra privatizuotas, privatizuotas jau turbūt prieš metus. Daugiau aš nežinau, ką atsakyti, nes mūsų Vyriausybė nedalyvavo privatizavimo eigoje ir procedūroje. Mes nežinome, kokius reikalavimus kėlė buvusi Vyriausybė, kaip Seimas balsavo. Dabar privačiam bankui diktuoti sąlygas turbūt nėra taip paprasta. Mes gauname tokių nusiskundimų ir daugiau, iš kitų Lietuvos provincijos vietų. Pabandysime kalbėti su naująja banko administracija, vadovybe, bet, be abejo, tai yra komercinis bankas ir žiūri, kaip minimizuoti aptarnavimo išlaidas ir todėl tą tinklą gerokai sumažino visoje Lietuvoje. Pabandysime kalbėtis su banko valdyba, bet, žinoma, tikėtis, kad mes galėsime padaryti labai efektyvų poveikį, kai pagal tam tikras taisykles buvo privatizuota ir, kaip aš suprantu, jiems nebuvo keliami reikalavimai, o pasirašyta privatizavimo sutartis, tai dabar belieka tik prašyti.
PIRMININKAS. Klausia Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovas J.Korenka. Ruošiasi J.Veselka.
J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas būtų švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, jau turbūt plačiai nuaidėjo ir visiems kiekvienoje mokykloje, kiekvienoje šeimoje mokinio krepšelis yra žinoma ir aiški problema. Labai gerai, pati idėja buvo gera, kad kiekvienas mokinys gauna savo krepšelį, ir yra ministerijos raštai, rekomenduojantys savivaldybėms, kad savivaldybių tarybos gali perskirstyti iki 15% bendro gauto savivaldybės krepšio, jeigu mes taip pasakytume liaudiškai. Ir tai galės daryti kelerius metus. Bet nebuvo griežtai nurodyta, kokiu principu tai daryti. Suprantama gera valia, kad pačios savivaldybės, būdamos arti savo problemų, galėtų tai išspręsti. Bet pastebėjau, kad ir mano gimtojoje savivaldybėje – Rokiškyje, ir kitose savivaldybėse kyla neaiškumų, kokiu principu skirstyti šį krepšelį, nes vieni teigia, kad tai yra mokinio krepšelis, t.y. tos mokyklos krepšelis ir būtent jai priklauso visi pinigai, o kitai priklauso mažiau. Ar jūs dabar ėmėtės kokių nors priemonių ar raštų, kad išaiškintumėt būtent šių krepšelių perskirstymo principą? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Yra Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, kurioje yra du punktai dėl perskirstymo. Pirmiausia sutaupytos lėšos gali būti perskirstytos švietimo reikmėms, ne vien tik bendrojo lavinimo mokykloms, bet ir kitoms švietimo reikmėms – sutaupytos lėšos. Būtent dėl šio perskirstymo mes kartu su Finansų ministerija jau baigiame parengti tvarką. Dabar dar ir neaktualu, vargu ar sausio mėnesį jau yra sutaupytų tų lėšų. Šią tvarką, aišku, paskelbsime ir ja rekomenduosime vadovautis.
O dėl 15% – nemanau, kad reikėtų čia kažką dar aiškinti. Leidžiama iki 15%, atsižvelgus savivaldybei į visas aplinkybes. Jeigu krepšelis, tarkime, kai kur nepalankiai veikia, tarkime, mažoje mokyklėlėje, o ta mokykla galbūt tikrai reikalinga, tai ir buvo numatyta, kad būtų galima tada iki 15% perskirstyti. Bet negi ministerija ar dar kas nors turėtų už savivaldybę išanalizuoti tą padėtį ir objektyviai pažiūrėti, kiek kur reikia pridėti, kur yra perteklius, kur per mažai ir tą paskirstyti. Čia yra savivaldybės prerogatyva. Tam ir palikome teisę, kad ji tą galėtų daryti šeimininkiškai, kad pati jaustų, jog gali daryti įtaką tai padėčiai, nes visur mes nesužiūrėsime. Nemanau, kad mes čia turėtume labai kištis. Jeigu kur nors iškyla kolizijų, be jokios abejonės, specialistai ir aš pats stengiamės padėti, patarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA. Norėčiau klausimą pateikti gerbiamajam premjerui ir ypač ūkio ministrui. Kaip žinote, turbūt “Mažeikių nafta” už 2001 metus gaus apie 200 mln. nuostolio. Ekonomikos komitetas yra pasiūlęs įvertinti sutarties nutraukimo teisines finansines pasekmes. Ar vyksta šis vertinimas? Jeigu nevyksta, ar nebijote, kad bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nieko neveikimą, aiškiai žinant, kad įmonė jau trečius metus vedama į bankrotą? Ir turbūt sutiksite, kad pagal bet kuriuos tarptautinius įstatymus, jeigu savininkas mato, kad jo turtas yra naikinamas, jis turi teisę imtis bet kokių priemonių, kad išsaugotų savo turtą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Mes parengėme, gerbiamieji Seimo nariai, jums atsakymą ir, man atrodo, jis jau yra išsiųstas. Jūsų pastabos teisingos apie galimybes nutraukti. Jūs gausite sutarties… Jeigu negavote, jums bus pateiktas raštu (pora lapų).
A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau pridėti. Man atrodo, kad truputį per greit, per daug karščiuojamės, nes šiandien, šiomis dienomis vyksta derybos su JUKOS ir “Williams” vadovybe. Yra ir vienos, ir kitos pusės pareikštas noras toliau tęsti derybas. Mes linkę palaukti, pasižiūrėti, kiek jie sugebės susitarti. Tada mes, kaip trečioji šalis, turinti 59% akcijų, pradėsime dalyvauti. Pažiūrėsim, kiek galima susitarti. Jeigu visiškai neįmanoma susitarti ir nebus matyti jokios perspektyvos, žinoma, ateityje mes turėsim imtis kokių nors veiksmų. Ateityje todėl, kad tokie nuostoliai veda į tai, kad jie greitai neturės apyvartinių lėšų, o tai gali sustabdyti ir gamybą, ir atsiskaitymus už žaliavą, ir visa kita. (Balsai salėje) Paskolų tuo labiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau pateikti tokį klausimą. Ar Vyriausybė imsis priemonių, kad atidžiai išnagrinėtų Vilniaus miesto tarybos priimtą sutartį dėl Vilniaus šilumos tinklų išnuomojimo užsienio įmonei “Dalkia International”, tiksliau, jos ekonominį pagrįstumą, nes dalis Vilniaus miesto tarybos narių, manau, pavargę nuo sandorių kūrimo, nuomos konkurso ir mūsų mero A.Zuoko populizmo, priėmė sutartį, patvirtino, o svarbiausia, kad paskutinioji sutartis yra be pagrindinio 2-ojo priedėlio, kuriame yra aprašomas investicijų planas, strateginės kryptys, investicijų detalizavimas. Labai svarbu, kad net senajame projekte šis priedas buvo patvirtintas tik dviem parašais – turėjo tvirtinti neegzistuojanti “Vilniaus energija” ir Vilniaus šilumos tinklai. Net nėra laiduotojo. Suprantat, meras atėjo ir išeis, o sutartis liks. Tas pasekmes pamatysime po tam tikro laiko. Nukentės vilniečiai, savivaldybės biudžetas, kartu ir valstybės. Ir kas atsakys? Juk tai panašu į “Mažeikių naftą”, “Telekomą”. Tai analogai, tik kita forma.
PIRMININKAS. Prašome atsakyti.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, koks Vyriausybės vaidmuo? Jūs puikiai suprantate, savivaldybė turi teises ir naudojasi šitomis teisėmis, taigi abejonių… Taip, mūsų teisininkai peržiūrėjo šitą sutartį, surašėm daug pastabų. Antradienį A.Zuoką ir darbuotojus buvom pasikvietę, jiems perdavėm savo pastabas, tai, ką mes galėjom padaryti. Antra, suformulavom reikalavimus, susijusius su 62 milijonais litų, kuriuos garantuoja Vyriausybė per Finansų ministeriją, visus saugiklius, kurie užtikrintų šitos paskolos grąžinimą. Mes padarėm viską, ką galėjom. Be abejo, tai yra labiau neformalu. Jie priėmė šitas mūsų pastabas, kurios yra išdėstytos raštu, atsižvelgus į daugelį aspektų, dėl kurių atrodė, kad yra per daug… per didelis vieno ar kito punkto rizikos laipsnis. Aš negaliu atsakyti pagal priedėlius, tai visiškai neįmanoma, tuo labiau kad čia nėra žmonių, kurie tą sutartį skaitė keletą kartų. Todėl Vyriausybė išreiškė savo nuomonę, išreiškė savo poziciją ir primygtinai prašė, kad į tai būtų atsižvelgta prieš pasirašant sutartį.
PIRMININKAS. Klausia D.Velička.
D.VELIČKA. Ačiū. Klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, šiuo metu mūsų pramonė gamina putojantį vyną. Iš esmės putojantis vynas yra dviejų kategorijų: vienas putoja dėl to, kad yra natūralios fermentacijos putojantis vynas, kitas – dėl to, kad yra dirbtinai užgazuotas. Abudu pardavinėjami tuo pačiu pavadinimu – putojantis vynas. Tai labai smarkiai klaidina pirkėjus. Todėl aš klausiu, ar jūs atlaikysite tą spaudimą, kad putojantis vynas būtų tiktai natūraliai putojantis, o tas gazuotas ir vadintųsi gazuotu vynu?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Šita situacija buvo labai įtempta prieš Naujuosius metus. Ne todėl, kad šventės, bet baigiantis prieššventinėm dienom man buvo atnešti trys variantai ir pasakyta: ministre, pasirinkit. Aš kol kas pasirinkau natūralų putojantį ir siūlau neleisti maišyti tų dalykų. Kol kas, atrodo, tie klausimai nurimo. Man atrodo, kad klaidinti vartotojus, mūsų neįgudusius vartotojus, pigesne kaina… tikrai darysim, kad tokių galimybių nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas adresuojamas gerbiamajam premjerui ir ūkio ministrui. Su energetikos sektoriumi yra susiję daug karštų temų. Deja, jos tokios neapibrėžtos liko ir šiais metais. Na, tiesą sakant, koks šių metų scenarijus, kokius pagrindinius privatizavimo, energetikos ir kitų sričių etapus ketinama įveikti, koks Vyriausybės šių metų kalendorius dėl energetikos aktualijų? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Na, pagrindiniai restruktūrizavimo darbai yra atlikti. Nuo sausio 1 d. veikia nauji ūkio subjektai, kurie turi savo turtą, savo finansinius įsipareigojimus, savo apyvartines lėšas ir visa tai, kas reikalinga veiklai. Aš manau, kad tik pradėjus dirbti iš karto kalbėti apie privatizavimą yra per anksti. Reikia leisti padirbti, pažiūrėti, kokie jų veiklos rezultatai, tuo labiau kad jie labai artimai susiję su savo partneriais iš vienos ir kitos pusės. Vyriausybė įsitikinusi, kad ateityje visų pirma bus skirstomųjų tinklų privatizavimas. Dabar imtis kokių nors papildomų veiksmų reformuojant energetikos sistemą… po to, ką mes padarėm praėjusių metų antrajame pusmetyje (ir Seimas priėmė atitinkamus sprendimus), nereikėtų daryti. Lieka sudėtingiausias derybų objektas – Ignalinos atominė elektrinė. Aš manau, kad šių metų pirmajame pusmetyje, galbūt pirmajame ketvirtyje, Seimas turėtų apsispręsti ir pateikti mums tam tikras direktyvas, kaip mes turime elgtis derybų proceso metu.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, bet aš turėjau mintyje energetiką plačiąja prasme, įskaitant “Mažeikių naftą”, taip pat “Lietuvos dujos”.
A.M.BRAZAUSKAS. Aš suprantu, kad tai yra kuro pramonė. Na, dėl Mažeikių mes kalbėjom. O ką dėl Mažeikių? Aš nežinau, ką mes dėl Mažeikių turime daryti. Žiūrėsime, kaip aš sakiau, kokia derybų eiga dėl Mažeikių bus ateityje, kokie… Derybos vyksta, be jokių abejonių, aš matau, bandysim kalbėti. O dėl kitos kuro pramonės, kas gali būti…
P.ČĖSNA. Dėl dujų grafikai sudaryti, yra prasidėjęs privatizavimo procesas, vyksta informacijos kaupimas. “Gaz de France” nusipirko paketą ir domisi. Ir Vokietijos “Rurgazas” kartu su “Eon”. Tai turėtų baigtis maždaug iki gegužės mėnesio. Po to, kai bus aišku, kiek mes gavom už akcijas, prasidės antrasis derybų su dujų tiekėju etapas. Aš manyčiau, iki šių metų pabaigos, jeigu viskas sėkmingai, galėtų būti baigtas dabar numatytas “Lietuvos dujų” privatizavimas (po 34%). O šią savaitę buvau susitikęs su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovais, kurie lankėsi Vilniuje. Jeigu “Mažeikių nafta” išspręs ilgalaikio naftos tiekimo problemas, tai jie pasirengę finansuoti. Taip pat pasiruošę finansuoti, jeigu reikia, “Lietuvos energijos” savarankiškas įmones, kurios laukia mūsų sprendimų ir rengia pasiūlymus.
A.M.BRAZAUSKAS. Yra dar vienas – “Klaipėdos naftos” terminalas. Šiandien yra rengiamas jo dviejų akcinių bendrovių sujungimas, mes jį baigsime ir rengsime privatizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Razma. Ruošiasi V.Greičiūnas.
J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gal pabaigai linksmesnis klausimas. Iš pirmo žvilgsnio klausimas dėl jūsų kandidatavimo Prezidento rinkimuose gali būti suprastas kaip klausimas partijos pirmininkui. Aš pasižiūrėjau, kad Vyriausybės spaudos tarnyba energingai platina tam tikrus pareiškimus šiuo klausimu. Juose yra skelbiama, kad LNK ne viską parodė, kai jūs vakar pasakėte, kad kandidatuosite tik esant žemės drebėjimui Lietuvoje. Aš noriu pasiteirauti, kokios dar įvardytos stichinės nelaimės liko neparodytos? Kadangi Lietuvoje nebūna stiprių žemės drebėjimų, tai gal galite pasakyti, kiek balų turėtų būti žemės drebėjimas, kad priverstų jus kandidatuoti? Ačiū.
A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū, kad jūs taip rūpinatės manimi ir mano likimu. Iš tikrųjų E.Jakelaitis šio interviu pabaigos neparodė ir aš turiu jam tam tikrų priekaištų. Todėl buvo išplatintas pareiškimas. Kadangi neparodė pabaigos, tai iškreipė ir patį turinį. Aš pasakiau, kad žemės drebėjimas negali manęs dabar priversti pasakyti, nes bus pasakyta tada, kai mūsų partija apsispręs, apsvarstys ir tai bus padaryta pavasarį. Kokį mėnesį, tiksliai pasakyti negaliu, bet kai įvyks mūsų partijos tarybos posėdis, tada ir bus priimti pavasariniai sprendimai. Tai bus pavasarį. Štai ir patenkinau jūsų smalsumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Aš pritariu Neringos miesto gyventojų interesams kelti juos nemokamai keltu į Neringą ir atgal, sudaryti jiems prieinamesnes sąlygas susisiekti su žemynu. Vasarą susidarydavo kilometrinės eilės ir reikėjo mokėti nemažus pinigus.
Mano klausimas – kiek tai kainuos valstybei ir kokių valstybių pavyzdžiu jūs rėmėtės pritardamas siūlymui kelti visus ir padaryti tą europinį kelią neapmokamą tiems, kurie keliaus į Karaliaučių, iš Karaliaučiaus ir panašiai? Kiek tai kainuos valstybei ir kokių valstybių pavydžiu jūs rėmėtės?
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
Z.BALČYTIS. Labai ačiū už klausimą. Manau, kad tai nebuvo mano vienareikšmiškas pritarimas arba nepritarimas. Tai yra Seimo sprendimas priimti tokią nuostatą šiame įstatyme. Aš pats buvau nustebęs, kad atsirado nuostata, pagal kurią šiandien turi teisę į nemokamą persikėlimą visi keleiviai ir visos transporto priemonės. Šiandien būtų labai sudėtinga atsakyti, kiek tai gali kainuoti. Praeitų metų Smiltynės perkėlos pajamos yra 7 mln. litų. Manau, kad mažiausiai tiek pat reikės ir kitais metais. Be to, iškils tokia problema kaip eilės prie keltų, nes vis dėlto šito įstatymo straipsnio nuostatos priėmimas buvo susijęs su tuo, kad tikėtasi didesnio antplūdžio į Neringą ir, matyt, reikės peržiūrėti Smiltynės perkėlos persikėlimo maršrutus. Jeigu bus galima pagal saugos reikalavimus juos sutankinti, mes taip ir padarysime, tačiau, aišku, neatmetama galimybė, kad eilės, ko gero, gali būti šiek tiek didesnės negu buvo praeitais ir užpraeitais metais. Tačiau gyvenimas iškelia problemas ir gyvenimas jas išsprendžia. Mūsų ministerija yra viena iš tų, kuri, matyt, privalės spręsti tas visas problemas. Aš manau, kad kitais metais tų 7 mln. litų turėtų užtekti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia…
Z.BALČYTIS. Atsiprašau, šiais metais.
PIRMININKAS. … A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Klausimą norėčiau užduoti sveikatos apsaugos ministrui ponui R.Dobrovolskiui. Gerbiamasis ministre, turbūt niekam ne naujiena, kad ligonių kasos neatsiskaito už medikamentus jau daugiau nei 180 dienų. Kaip žinome, yra parengtas planas daryti tuos atsiskaitymus imant 80–90 mln. Lt paskolą. Viskas labai gražu ir suprantama, tačiau dabar aiškėja toks momentas, kad tos didžiulės paskolos aptarnavimo išlaidas yra numatoma perkelti ant vaistų tiekimo įmonės pečių. Procentai ir visi kiti dalykai. Ar jūs galėtumėte paneigti šią situaciją kaip ministras ir kaip Privalomojo sveikatos draudimo tarybos fondo vadovas? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Galutiniai sprendimai bus priimti po susitikimo su visais gamintojais. Ir rytoj yra numatytas vienas posėdis, ir pirmadienį numatytas posėdis. Bus tariamasi ir ieškoma geriausio sprendimo. Tik labai įdomu, kad mes surengiame pasitarimą, apsvarstome, o kitą dieną laikraštyje randame visai priešingą nuomonę. Mums būna nemalonu, nes, atrodo, lyg ir priimame bendrą sprendimą, bendrą nutarimą, o spaudoje pareiškiama visiškai atvirkščiai.
A.KLIŠONIS. Noriu pasitikslinti. Ar iš tikrųjų tai yra numatoma – perkelti procentus ant gamintojų ir tiekėjų pečių?
K.R.DOBROVOLSKIS. Tai šiuo metu svarstoma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Visi norintieji per tą valandą paklausė. Valanda baigėsi. Dėkojame Vyriausybei už atsakymus, dėkojame visiems, kurie klausė.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau mūsų darbotvarkę. Dabar būtų opozicinės darbotvarkės klausimas 2-7, projekto Nr.IXP-1320. Gerbiamieji kolegos, gal padarykime 5 minučių pertrauką, gerai? Aš klausiu opozicijos, ar mes galėtume padaryti 5 ar 10 minučių pertrauką? Kiek? (Balsai salėje) Kadangi opozicija siūlo 6 minutes, tai sutariame, kad bus 6 minučių pertrauka.
Pertrauka
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1854 straipsniu, 225, 262 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1320 (pateikimas)
PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi. Kviečiu visus į vietas ir tęsiame opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkę. Kitas klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1854straipsniu, 225, 262 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1320. Pranešėjas – G.Steponavičius. Kviečiu pranešėją į tribūną, tuo tarpu užsiregistruokime. Gal už pranešėją paspauskite mygtuką. Kviečiu pranešėją į tribūną. Prašom. Tęsiasi registracija. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš Naujuosius metus Seimui svarstyti buvo pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kurį teikė Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, dėl administracinių nuobaudų papildymo tiems, kas perka alkoholinius gėrimus vaikams. Ne parduoda, bet perka. Iš esmės ši pataisa jau pasiekė priėmimo stadiją, ir matome, kad patobulintas variantas, ko gero, bus priimtas pakankamai plačiu konsensu.
Mano pataisa iš dalies yra susijusi irgi su panašia sritimi, t.y. siūloma bausti ir numatyti administracinę atsakomybę už tabako gaminių pirkimą bei perdavimą vartoti nepilnamečiams. Praktika rodo, kad draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams sudarė teisėsaugos pareigūnams galimybes aktyviau kontroliuoti tabako gaminių pardavimą. Tačiau ir pats asmeniškai turėjau progą bendrauti su prekybininkais. Jie sako, kad to nepakanka, nes prevencine prasme jie neturi pagrindo neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams asmenims, nors turi pagrįstų įtarimų, jog šie gaminiai bus perduoti nepilnamečiams vartoti. Todėl šis draudimas, nors ir kaip paradoksaliai skambėtų iš mano, liberalo, lūpų, galėtų sudaryti sąlygas teisėsaugos pareigūnams efektyviau kontroliuoti tabako gaminių nupirkimą nepilnamečiams. Noriu pasakyti, kad Tabako kontrolės įstatyme draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams jau yra numatytas, ir kodekso 226 bei 262 straipsnių pakeitimai leistų pažeidimus nagrinėti ir baudas skirti policijos pareigūnams. Taip pat norėčiau paminėti, kad šios įstatymų pataisos atsirado bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios vykdo įvairius prevencinius projektus, skirtus mažinti žalingus įpročius tarp jaunimo, ir būtent visos Lietuvos mastu plačiai vykdytas projektas “Aš galiu” paskatino mane įregistruoti tokią pataisą.
Taip pat galėčiau paminėti, kad Teisės departamento pastabos yra pakankamai korektiškos, ir jeigu būtų pritarta po pateikimo, į jas būtų galima atsižvelgti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pateikėjas išdėstė motyvus. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys. Kas norėtų kalbėti už arba prieš dėl šio įstatymo pateikimo? Gal galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ačiū. Pritariame. Yra siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Gerbiamasis pranešėjau, yra siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Pranešėjas manęs negirdi. Yra siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Sutariame bendru sutarimu? Ačiū. Labai ačiū.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.IXP-1110. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios ir „Dėl Valstybinės paveldo globos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1111. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1112. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1113. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2, 7, 8, 9, 14, 15, 18, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1114. Archyvų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1115. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1889 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1116 (pateikimas)
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Tai bus dokumentų paketas 2-8a, 2-8b, 2-8c, 2-8d, 2-8e, 2-8f, 2-8g. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios” projektas Nr.IXP-1110. Pranešėja – Seimo narė D.Teišerskytė. Prašome į tribūną.
D.TEIŠERSKYTĖ. Labas vakaras. Labai gerai suprantu, kad ketvirtadienio vakaras yra pats nepalankiausias momentas priimti sprendimus, tačiau privalau jums pristatyti visą paketą dokumentų, kurie yra susiję su Valstybinės paveldo globos komisijos reikalais, ateitimi ir dabartimi. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas praėjusių metų vasarą paprašė Seimo valdybos patvirtinti darbo grupę, kuri galėtų dirbti prie šių projektų, kurių įvardijimas yra labai ilgas, todėl aš jo viso neskaitysiu.
Ši komisija, į kurios sudėtį įėjo keturiolika žmonių, tai buvo deleguoti nariai iš Kultūros ministerijos, Nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ir kitų garbingų institucijų, dirbo keturis mėnesius, kad pabandytų sutvarkyti tą kūdikį, kurį šiandien globoja šešios ar septynios institucijos, t.y. paveldo apsaugą, visą Lietuvos paveldą, taip pat ir etninę kultūrą. Kadangi įstatymų paketas yra labai didelis ir analizuoti jį dabar būtų labai sudėtinga, aš tik noriu pasakyti, kad kai vieną kūdikį globoja šešios ar septynios institucijos, pakankamai neblogai finansuojamos institucijos, tas kūdikis tampa tarsi septynių auklių vaikas. Nė viena ši institucija neatlieka savo funkcijų iki galo. Jų darbai, mintys, nutarimai ir pati paveldo globa persikerta, jeigu taip galima pasakyti. Jų darbas kartoja kitą darbą ir dažnai jos tarpusavyje nelabai sutaria. Todėl išnagrinėjus labai daug Europoje veikiančių panašių institucijų, t.y. Austrijos, Airijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir kitų kraštų, darbą šioje srityje ir buvo nuspręsta parengti šių įstatymų projektų pakeitimus. Šiems įstatymams pritarė Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu ir, žinoma, visos deleguotos institucijos, išskyrus Etninės kultūros blogos tarybos deleguotus du narius, kurie pasitraukė iš mūsų sukurtos darbo grupės.
Šiandien, kaip žinote, nuo pat ryto yra dirbama šiuo klausimu atskirai su kiekvienu Seimo nariu, tačiau aš norėčiau jūsų paprašyti. Jeigu jūs įdėmiai perskaitėte šiuos pakeitimus, jūs įsitikinote, kad niekas nieko nenaikina, kad Lietuvos etninė kultūra yra ir mano, ir jūsų labai svarbus ir gyvenimo, ir mūsų visų ateities objektas. Yra tiesiog bandoma prisitaikyti prie bendrų Europos Sąjungos nuostatų, bandoma šiek tiek sutaupyti valstybės lėšų ir kad vieną sritį globotų viena komisija, kuri vadintųsi Valstybinė paveldo globos komisija. Ją sudarys keli pakomisijai, vienas iš jų bus etninės globos pakomisijys, į kurį įeis kaip ir dabar besirūpinantys etnine globa žmonės, tie žmonės, kuriuos paskirs Etninės globos taryba. Trumpai aš pasakiau pačią esmę.
Mes gavome daug pastabų iš Teisės departamento. Antradienį renkasi darbo grupė šioms pataisoms analizuoti. Jeigu jūs turite kažkokių pastabų, jeigu jums kažkas yra neaišku, aš maloniai prašau pateikti ir savo pastabas, ir savo analizę. Galbūt darbo grupė kažkur suklydo, galbūt kažką mes padarėme netobulai, bet mūsų norai ir siekiai, patikėkite, yra patys geriausi. Tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs pristatėte visą paketą ar kiekvieną atskirai?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, čia yra šeši įstatymų projektai. Aš manau, analizuoti juos man būtų ir laiko per mažai, ir nevisiškai tikslinga.
PIRMININKAS. Tai ar sutiksite, kad mes jums užduotume klausimus pagal visus pateiktus projektus?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, prašau.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia M.Pronckus.
D.TEIŠERSKYTĖ. Klausau tamstos.
M.PRONCKUS. Gerbiamoji kolege, aš dar kartą norėčiau pasitikslinti dėl etninės kultūros reikalų. Mane domina, kodėl iškilo nesutarimų tarp jūsų komisijos ir tų žmonių, kurie užsiima tais reikalais? Motyvas, kad, matot, reikia prisitaikyti prie Europos Sąjungos, yra ne motyvas, nes Lietuva yra Lietuva, Europa yra Europa ir taip toliau. Mes visą laiką buvome Europoje, gerbiamasis Karosai, tačiau tai nereiškia, kad mes…
PIRMININKAS. Klausėjau, tęskite.
M.PRONCKUS. Atsiprašau. Dėl ko čia tie esminiai nesutarimai kyla tarp jūsų, koks čia reikalas?
D.TEIŠERSKYTĖ. Tuoj atsakysiu. Asmeninių nesutarimų nėra jokių. Aš nežinau, kurią instituciją, besirūpinančią etnine kultūra, jūs turite omenyje. Šiandien etnine kultūra rūpinasi Kultūros ministerija, Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos etninės kultūros globos taryba, Lietuvos liaudies kultūros centras, Valstybinė paminklosaugos komisija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos istorijos institutas ir taip toliau. Kurią iš šių institucijų jūs turite galvoje?
M.PRONCKUS. Aš turiu…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji kolege, akivaizdu, jog yra skirtingų nuomonių, nors dalis jūsų nuskambėjusių argumentų yra svarūs. Aš vis dėlto norėčiau žinoti, kokius argumentus pateikia oponentai, t.y. tie, kurie atstovauja ligšiolinei sistemai. Taip pat, ar per tą trumpą laiką, kai ta sistema funkcionuoja ir sudarytos institucijos, ar jos jau realiai galėjo atskleisti privalumus ar trūkumus? Trūkumus turbūt lengviau pastebėti negu potencialą ar privalumus, kurie galėjo būti gauti struktūrizavus būtent kultūros sritį ir globojant, puoselėjant etninę kultūrą, būtent atskirai tą turint minty, ypač mums integruojantis į Europos Sąjungą, kad neištirptume mes visi su savo savitumais. Iš tikrųjų čia, Seime, yra labai daug žmonių, kurie labai karštai gintų etninės kultūros puoselėjimą. Ačiū.
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš nemanau, kad bent viena iš šių institucijų, kurias išvardijau, nėra suinteresuota šios etninės kultūros puoselėjimu taip pat kaip ir visa Lietuva, visi normaliai mąstantys piliečiai. Tačiau jeigu jūs turite galvoje Etninės kultūros globos tarybą, tai aš negaliu apie tai spręsti, nes mes iki šiol neturime Etninės kultūros globos tarybos parengtos darbo strategijos, neturime jų ataskaitos, neturime finansinės ataskaitos ir panašiai. Kiek aš žinau, ši ataskaita tarybos buvo patvirtinta vakar, bet aš jos neturiu. Buvo pateikta trumpa ataskaita. Taip, pone Gražuli, bet būtų gerai, kad aš ją gaučiau, o ne jūs. (Balsai salėje) Galbūt truputį vėloka.
PIRMININKAS. Kolegos, laikykimės tvarkos.
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš tik noriu pasakyti, kad iš šios tarybos atšaukė savo deleguotus narius… Prašau?
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, tęskite.
D.TEIŠERSKYTĖ. Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos kultūros ministerija ir t.t. Tai kažką pasako, man atrodo.
PIRMININKAS. Klausia E. Kaniava.
E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege. Šiandien “Lietuvos aide” publikuotas mūsų etnologės profesorės A.Vyšniauskaitės straipsnis “Ar rūpinamės tuo, kuo turėtume rūpintis”? Čia keliama problema, kad reorganizuojant Valstybinę paminklosaugos komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą į Valstybinę paveldo globos komisiją gali būti primiršta etninės kultūros paskirtis, kad (cituoju) “tautos etninė kultūra nėra vien tai, kas paveldėta iš praeities…
D.TEIŠERSKYTĖ. Be abejo.
E.KANIAVA. …o ir visa tai, kas kuriama šiandien”. Koks jūsų požiūris į tokį mokslininkės reiškiamą susirūpinimą?
Ir antra. Jūsų aiškinamajame rašte kalbama apie racionalų biudžeto lėšų panaudojimą vykdant reorganizaciją. Klausimas. Ar paskaičiuota, kokie kaštai galimos reorganizacijos, jeigu įstatymas būtų priimtas?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, mielasis kolega. Visa tai yra nurodyta projekte. Šiandien Etninės kultūros globos taryba yra finansuojama iš biudžeto. Pernai buvo paskirta 309 tūkst. litų. Ataskaitos apie jų panaudojimą komisija negavo iki šiol. Galbūt jie ir labai racionaliai panaudoti. Tačiau jokio veiklos apribojimo nėra. Niekas nedingsta. Beje, iš šių 309 tūkst., jeigu mano žinios yra tikslios, apie trečdalis yra skiriama administravimui. Aš nemanau, kad tai gera praktika. Šie 100 tūkst. ar 79, aš nežinau kiek tiksliai, nenoriu apkalbėti kolegų, bet jie gali būti paskirti programų plėtojimui, programų įgyvendinimui, būtent etninės kultūros globai, o ne dar vienai biurokratinei įstaigai puoselėti. Projekte yra viskas labai smulkiai numatyta ir nurodyta.
PIRMININKAS. Klausia A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, prašom atleisti, jeigu vienas kitas mano žodis kai kam gal pasirodys ne visai korektiškas. Liberalams kažkaip keistai išeina. Mažiname valstybinės vėliavos statusą, žeminame. Valome Kalbos komisiją su Kultūros komitetu, o dabar mėginame naikinti dar vieną instituciją – Etninės kultūros globos tarybą. Iš tikro daug yra institucijų, bet mūsų tikslas, priimant įstatymą, pagal kurį veikia ši taryba, buvo kiek įmanoma atiduoti funkcijų tos srities savivaldai ir kiek įmanoma atsisakyti biurokratų įtakos šiai sričiai. Dabar jūs kaip didžiausias netikšas minite būtent šią tarybą, nes ji išleidžia pinigus, labai daug kainuoja, ekspertai ne taip dirba ir panašiai.
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš šito nepasakiau ir apie ekspertus taip pat dar nepasakiau.
A.VIDŽIŪNAS. Aš galėčiau paskaityti, bet dabar tiesiog V.Andriukaitis tuoj man pasakys, kad laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Tikrai taip, jis jau baigėsi.
A.VIDŽIŪNAS. Kita komisija, sakysime, Valstybinė paminklosaugos komisija turi didžiulį autoritetą ir pan., ir pan., konkurencija tarp šių komisijų iš tikro yra buvusi, taip pat didžiulis mokamų valstybės biurokratų priešinimasis šiai tarnybai. Galbūt iš tikro jiems visko nepavyko padaryti ir pagal įstatymą, ir pagal buvusius planus. Ar jums, ponia pranešėja, neatrodo, kad jūs dabar esate tik romantiškai nusiteikęs sraigtelis mokamų valstybės biurokratų rankose?
D.TEIŠERSKYTĖ. Jūsų žiniai, niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu niekieno rankose sraigtelis. Čia pasakau vienareikšmiai. O romantiška buvau, būsiu ir esu. Man tai patinka ir nemanau, kad tai yra nuodėmė.
Kita vertus, nenorėdama klaidžioti džiunglėse, aš jums perskaitysiu Lietuvos kultūros ministrės vieną frazę. “Šiuo metu veikianti Etninės kultūros globos taryba nevykdo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme numatytų darbų, neparengta etninės kultūros plėtros valstybinė programa bei etnografinio kaimo išlikimo ilgalaikė programa. Nepateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei etninės kultūros globos fondo nuostatai, neparengtos etninės kultūros vertybių rinkimo bei kaupimo taisyklės. Tarybos veiklą apsunkina didelis narių skaičius bei neorganizuotas tarybos vadovybės darbas.” Ne mano mintys, nors aš joms visiškai pritariu. Ir dar yra puikus pasakymas: kai yra septynios auklės, tai vaikas, patys žinote be ko.
PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamoji pranešėja, šiuo metu Valstybinė paminklosaugos komisija išties neša didelę naštą, yra labai daug paminklosaugos problemų ir, deja, dėl objektyvių ir galbūt kitokių priežasčių komisija nespėja įveikti tų visų jai iškeltų uždavinių. Dabar pavedus jai naujas funkcijas, nors ir su darbuotojais, įsivaizduoju, kad ta sritis bus siauresnė negu visa likusi dalis, ta našta tikrai pasidarys dar didesnė ir kitą sykį mes galbūt nagrinėsime, kad ta komisija nepajėgi atlikti tų funkcijų, mes ją naikinsime…
D.TEIŠERSKYTĖ. Dovanokite, nesuprantu, apie kurią komisiją jūs kalbate?
A.KAŠĖTA. Aš kalbu apie Valstybinę paminklosaugos komisiją, nes jai bus pavesta vykdyti Etninės kultūros komisijos funkcijas, teisingai?
D.TEIŠERSKYTĖ. Ne visai. Paskaitykite įdėmiau įstatymų projektus.
A.KAŠĖTA. Būtent aš ir norėjau paklausti, kad jūs patikslintumėte, ar išties bus ši komisija pajėgi perimti dalį naštos?
D.TEIŠERSKYTĖ. Čia klausimas ne man, klausimas turėtų būti pateiktas komisijai, tačiau aš labai norėčiau, kai yra priimami tokie svarbūs, manyčiau, net valstybinės svarbos klausimai, kad bent jau klausiantieji būtų susipažinę su projektais, o ne pasiduotų atakoms biurokratinių įstaigėlių, kurios labai nenori netekti taip sunkiai uždirbamų valstybės biudžeto pinigėlių.
PIRMININKAS. Klausia E.Šablinkas.
D.TEIŠERSKYTĖ. Aš pasakiau, kad klausimas ne man. Aš negaliu pasakyti, kaip dirbs Paminklosaugos komisija.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu galite, jūs tik atsakinėkite į klausimus ir nereaguokite į replikas. Klausia E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, iš pradžių aš tiesiog atsiprašau už kai kuriuos savo kolegas krikščionis, kurie nekrikščioniškai pasielgė. Mano klausimas būtų toks. Žinau, kad Kultūros ministerija lyg ir rengia atskirai, kaip naują koncepciją. Ar jie derina kartu su jumis, kad tai paraleliai vienu metu išeitų?..
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys profesorius R.Pavilionis. Vieną minutę. Prašom.
R.PAVILIONIS. Norėjau pasitikslinti, ar aš teisingai supratau, kad taryba nenaikinama, o ji tampa pakomisiju?
D.TEIŠERSKYTĖ. Taip, ji tampa pakomisiju. Taip, taip, ji nenaikinama. Ir įstatymas – ne naikinimas. Tai yra, na, nepadorus melas.
R.PAVILIONIS. Ir kartu norėjau paklausti, ar jūs sutiksite su manim, kad į labai geidžiamą mums visiems Europos Sąjungą mes einame ne su gausybe tarybų, kurios saugo etninę kultūrą, bet su išsaugota etnine kultūra?
D.TEIŠERSKYTĖ. Be abejo. Tarnybų gausumas dar nereiškia žmonių kultūros. Žmonių kultūrą liudija visai kiti dalykai. Ir pati etninė kultūra turi būti nepaprastai švarių ir padorių žmonių rankose. Aš nesakau, kad kas nors nepadorus, aš teigiu.
PIRMININKAS. Aš padarysiu pastabą A.Vidžiūnui. Gerbiamasis Vidžiūnai, laikykitės Statuto!
D.TEIŠERSKYTĖ. Tai galbūt yra labai padorūs ir atsakingi žmonės. Aš ir teigiu, kad šita valstybės iš tikrųjų nepaprastai svarbi institucija turi būti, dar kartą kartoju, labai atsakingų, labai padorių ir labai gerai šitą etninę kultūrą išmanančių žmonių rankose, širdyse ir darbuose.
PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau minėjot tai, kad čia buvo ir yra kelių struktūrų tarpusavio kova, grumtynės dėl to, kad niekas realiai neveikia, nesugeba veikti.
D.TEIŠERSKYTĖ. Ne, ne visai taip.
A.N.STASIŠKIS. Ta taryba realiai neveikia, negali veikti. Jūs tikriausiai tada išsklaidysit mano tam tikras abejones arba, taip sakant, girdėtus visokius gandus, kad ta taryba daugiausiai neveikia, nesugeba veikti dėl kai kurių, na, kaip čia pasakyti, per didelių kai kurių asmenybių kaprizų, aikštingų žmonių nesugebėjimo organizuoti, vadovauti darbui. Ir mano klausimas, ar būtina šitą dalyką spręsti įstatymų pakeitimais, o gal užtektų vis dėlto pakeisti tarybos sudėtį ir padaryti, kad jai vadovautų sugebantys organizuoti ir, kaip jūs sakot, padorūs žmonės?
D.TEIŠERSKYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Jūs padėjote man truputį pasakyti tai, ko aš negalėjau dėl iš tikrųjų etinių sumetimų sakyti. Ne, nemanau taip. Galima žmones pakeisti, bet institucija turi būti viena. Patarėjas turi būti šios srities patarėjas Seimui, turi būti viena komisija, ne septynios ir ne aštuonios, kurios dažnai deklaruoja kardinaliai priešingai tuos pačius dalykus. Demokratija šioje vietoje nelabai tinkamas žodis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėt į visus klausimus…
D.TEIŠERSKYTĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. …kuriuos kolegos pateikė. Dabar, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu, bet matau, kad sutarimo nėra. Taigi vienas – už. (Balsas salėje)
Suteikime žodį ponui A.Vidžiūnui dėl vedimo tvarkos.
A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Mes svarstome iš tikro labai svarbius pertvarkymus. Labai korektiškai mūsų, tyliai ir mandagiai klauso tie žmonės, kurie jei ne nedorais pavadinti, tai bent jau nesugebantys susitvarkyti ar vadovauti visiems specialistams. Gal suteiktume žodį Etninės kultūros globos tarybos lyderiams, kad pasakytų keletą žodžių per šoninį mikrofoną ar iš centrinės tribūnos dėl savo matymo. Nes vis dėlto tai, kas buvo pasakyta, – programos nevyksta, niekas nepadaryta, – tai yra politinis požiūris. Gal galėtume sutarti, pone posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia Seimas turėtų nutarti. Aš manyčiau, kad tai būtų galima padaryti, jeigu vienas atstovas išreikštų Etninės tarybos poziciją ir pateikimo metu. Yra siūlymų svarstymo metu. Žodžiu, gerbiamasis kolega Vidžiūnai, vieningos nuomonės pasiekti, kiek matau, neišeina. Vieni siūlo svarstymo metu, kiti siūlo komitete. Aš manau, kad svarstymo metu būtų galima tikrai ir Seime išklausyti šitą poziciją.
Yra siūlymas Seimui apsispręsti, ar pateikimo metu galėtume mes suteikti žodį? Gal vis dėlto bendru sutarimu suteikime iki penkių minučių? Tuomet iki penkių minučių, gerbiamieji kolegos. Kas norėtų iš Etninės globos tarybos kalbėti? Prašom, kviečiame į tribūną.
R.ASTRAUSKAS. Labai ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui, labai ačiū Seimo nariams. Nepiktnaudžiaudamas jūsų brangiu laiku aš noriu pasakyti, kad ataskaita yra atlikta. Kadangi turiu būti tiesus, praėjusį kartą mes pateikėm ataskaitą už praeitus metus. Kai mes pamatėm, kokio pavidalo ji atsidūrė Seimo narių rankose, tai išsigandom, nes ji buvo faktiškai taip išdraskyta, kad mes jau dabar tiesiog nueitume patys asmeniškai ją įteikti, ir tai padarysime antradienį, 9 valandą. Tai čia dėl ataskaitos. Tai yra atlikti darbai.
Iš tikrųjų taryba labai sunkiai kūrėsi, susidūrė su labai didžiuliu pasipriešinimu, t.y. biurokratinių institucijų pasipriešinimu. Pavyko nuveikti nemažai darbų. Noriu pasakyti, kad ataskaitoje jie yra visi atspindėti. Mes padarėme daugiau negu kad iš mūsų buvo reikalaujama. Noriu pasakyti, kad įvyko UNESCO konferencija, kuri buvo inicijuota mūsų tarybos ir kurioje dalyvavo Tarptautinės liaudies meno organizacijos sekretorius, kuris pasakė, kad Lietuvos patirtis yra mums visiems kaip žvaigždė, ir pasakė: dirbkite, darykite, mes jus palaikysime. Šioje konferencijoje dalyvavo ir gerbiamasis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis, jis taip pat susidarė apie šią konferenciją savo nuomonę.
Dabar noriu pasakyti, kad tikrųjų tai yra labai sunki sritis ir šioje srityje yra labai daug problemų ne tiktai Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mes stebime šitą patirtį, mes bandome į ją atsižvelgti, dirbame tikrai, pasakyčiau, labai sunkiom sąlygom.
Aš labai dėkoju Seimui, kad Seimas mus iš tikrųjų palaiko. Vienintelė institucija, su kuria mes niekaip negalime susitarti, ir aš labai prašau Seimo atsakingai padėti mums šitą padaryti, tai yra Kultūros ministerija. Ir iš pat pradžių, kai buvo šis įstatymas priimamas, ir toliau tas darbas tęsiasi ir tęsiasi, ir tęsiasi, ir kodėl tęsiasi, galiu pasakyti: todėl, kad paprasčiausiai nevykdomi įstatymai. Yra priimtas įstatymas, Kultūros ministerija išleidžia savo potvarkius ir sako: mūsų potvarkiai yra svarbesni, nes mes turime didesnį autoritetą. Ir štai kodėl pasidarė nepaprastai sunku dirbti. Šitų visų siūlomų pataisų esmė yra ta: šiandien labai sunku dirbti, bet dar įmanoma, o po šitų pataisų jau nebebus įmanoma visiškai dirbti, nes komisija (dabar jinai yra taryba) yra savarankiška ir gali savarankiškai priimti sprendimus. Ji sudaryta demokratiniu principu, atstovaujama daugybės institucijų. Keturi nariai priklauso Kultūros ministerijos sričiai. Sakau atsakingai, ji atšaukė savo žmones, nes tie žmonės yra susiję ir jiems daroma įtaka. Tai dar nesutrukdė mūsų darbo. Mūsų darbas dėl to netgi, aš pasakyčiau, pagerėjo.
Mes rengiame šiandien dvi nacionalines programas. Yra jauna institucija, kuri turi tik tris etatus, kurios pirmininkas yra neetatinis darbuotojas, iš jų reikalaujama Dievas žino ko, suprantat, kažkokių aukštumų. Tai mus iš tikrųjų labai žeidžia, viena vertus, o kita vertus, mes norime dirbti. Ir darbas mums sekasi neblogai. Noriu pasakyti, mes inicijavome ir pradedame dirbti, pradedame kurti dvi nacionalines programas, kurios yra numatytos įstatyme. Ir baigiame, jau faktiškai parengėme, labai nemažą turime įdirbį.
Aš labai atsiprašau, kad trukdau jus, bet iš tikrųjų yra tokia situacija. Pataisos mus visiškai paralyžiuos. Kodėl? Todėl, kad mes turėsime tik vieną žmogų, kitaip sakant, būsime vienas iš 4 pakomitečių ir neturėsime jokio savarankiškumo. Labai ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs sutaupėte laiko. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti kolega R.Šukys. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš noriu dėl vedimo tvarkos paklausti gerbiamojo posėdžio pirmininko ir Seimo narių, kurie sutiko. Aš jokiu būdu nenorėčiau įžeisti prieš tai kalbėjusiojo, bet jeigu Seimo statute nustatyta procedūra, kaip vyksta pateikimas, kaip yra kalbama dėl motyvų, tai ne Seimo narių atvykimas ir agitavimas, kalbėjimas dėl motyvų Statute nenumatytas. (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji, situacija yra griežtai aptarta. Priešingu atveju mes iškreipiame pačią Seimo narių apsisprendimo galimybę. Svarstymo komitetuose metu – taip, galima išklausyti, išdėstyti raštu ir pateikiant iš tribūnos išvadas po svarstymo paskelbti. Jeigu mes tokį precedentą leidžiame, aš kalbu bendrai, tai šiandien yra toks jūsų veiksmas, rytoj gali būti kitoks veiksmas. Jeigu dėl kiekvieno pateikiamo įstatymo bus leidžiama kalbėti suinteresuotų institucijų atstovams, tai pateikimai pas mus vyks tikrai ne visai objektyviai. Seimo nariai pateikimo metu turi apsispręsti be pašalinės įtakos, juo labiau iš tribūnos. (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po savo kolegos R.Šukio kalbos norėčiau atkreipti dėmesį į Statuto 100 straipsnio 8 dalį. Aš ją pacituosiu, kad mes abu vienodai suprastume: “jeigu Seimas neprieštarauja, pateikimo metu gali suteikti žodį ir kitiems asmenims”. Kadangi aš iš pradžių paklausiau Seimo, buvo nuomonių, o po to Seimas sutiko, tai gal vis dėlto būkime korektiški. Noriu dar vieną dalyką priminti: pateikimo Seime metu daug kartų ir mokslininkai, ir specialistai yra kalbėję. Primenu, Statuto 100 straipsnio 2 dalies 8 papunktis.
Dabar, gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti, kad kalbėtumėte vienas – už, vienas – prieš ir balsuodami apsispręsime, ar pritariame po pateikimo. Kolega V.Einoris.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijoje dėl šių klausimų buvo tartasi. Komisija man pavedė pareikšti, kad mes bendru sutarimu pritariame pateiktiems įstatymų projektams. Dabar aš išklausiau ponios D.Teišerskytės argumentus ir juo labiau man nekyla jokių abejonių, kad po pateikimo reikia pritarti. Jeigu dar bus kokių nors minčių, man atrodo, yra užtektinai laiko tobulinti, teikti siūlymus ir panašiai, bet dabar aš siūlau ir pats balsuosiu už tai, kas yra pateikta.
PIRMININKAS. Motyvus prieš – kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Etninės kultūros taryba įsteigta vos prie metus laiko ir, kaip matome, pakelta iki Seimo lygio. Manau, kad tai nėra atsitiktinis dalykas. Žengiant į Europos Sąjungą yra galimybė prarasti savo kultūrą, identitetą, todėl, aš manau, Seimas labai racionaliai priėmė tokį įstatymą, paaukštindamas šią tarybą ir paimdamas ją globoti. Jeigu ji bus reorganizuota ir taps tik vienu pakomitečiu, kaip buvo minėta, ji neturės jokių savarankiškumo funkcijų, negalės priimti jokių sprendimų, rengti įvairių projektų. Todėl leiskime jiems dar padirbti, nereorganizuokime, nesudarykime laikinumo situacijos, kad jie ne rūpintųsi išlikimu, o galėtų toliau kūrybiškai dirbti.
Man labai gaila, kad pranešėja net nežinojo, kad 3 žmonės yra parengę (yra tik 3 etatai) ataskaitą, kurią vos galima viena ranka pakelti. Kitas dalykas, ji net nežinojo, kad iš 309 tūkst., kurie yra skirti, daugiau kaip 150 tūkst. yra sutaupyta. Žmonės dirba iš idealizmo, savanoriškais pagrindais. Aš manau, nekliudykime. Esu įsitikinęs, kad tai yra tų pačių kosmopolitų, kurie kalbėjo, kurie nenori, kad mūsų tauta išlaikytų etnines vertybes, ranka, todėl būkime budrūs. Prašyčiau nepritarti įstatymui po pateikimo.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už ir prieš. Dabar registruosimės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo. Kolega R.Šukys nori repliką. Sakau kaip Seimo posėdžio pirmininkas: 100 straipsnio 2 dalies 8 papunktis.
Gerbiamieji kolegos, balsavimas pradėtas. Kas balsuoja už pritarimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už – 36, prieš – 9, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Ar galime sutarti, kad mes balsavome už visą bloką įstatymų, ar vis dėlto tik už šį Seimo nutarimą? Gal traktuokime, kad mes balsavome už visą bloką įstatymų, nes taip būtų geriau. (Balsai salėje) Labai ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, yra siūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, bet, mano nuomone, tai yra ir valdymo reikalai, kurie yra gana sudėtingi. Papildomu komitetu aš siūlyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes yra labai sudėtingi valdymo klausimai. Taigi pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Gerbiamieji kolegos, 145… Dėmesio! Norėčiau A.Vidžiūno dėmesio. Statuto 145 straipsnis reikalauja štai ko: “Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas”. Kadangi čia yra daug institucijų, projekte lyg ir matomas reorganizavimas, tai susiję su biudžeto lėšomis, aš siūlyčiau… šiaip ar taip, ar sumažėja, ar padidėja, bet valstybės biudžetas turės būti koreguojamas, nesvarbu, kokia kryptimi. Aš siūlyčiau, kad būtų pateiktos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Tai yra Statuto 145 straipsnio reikalavimas. Taigi fiksuojame, kad Vyriausybės išvados turi būti pateiktos, juo labiau kad Vyriausybė privalo, manau, išsakyti nuomonę ir dėl kitų motyvų, nes tai yra labai svarbūs klausimai. Ačiū. Šis klausimas bus įtrauktas į pavasario sesijos darbotvarkę. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū.
Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-970(3*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, tuomet svarstome 2-9 klausimą – Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-970(3). Teikėjas – Seimo narys A.Vazbys, pranešėjai – R.Juknevičienė (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) ir A.Stasiškis (Žmogaus teisių komitetas). Prašome. Svarstymas. Prašome pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovę R.Juknevičienę į tribūną.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pono A.Vazbio siūlymą svarstė kartu su kita pono E.Masiulio pateikta pataisa, kuri buvo daug radikalesnė ir tikrai, komiteto požiūriu, galinti padaryti daug žalos krašto apsaugai ir kariuomenei. Po svarstymo komitetas buvo linkęs svarstyti pono A.Vazbio pasiūlymą, kurį šiandien kaip tik ir svarstome. Jo esmė yra tokia, kad baigę aukštąsias mokyklas, tačiau karo prievolę turintys atlikti jaunuoliai galėtų būti atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, jeigu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka prašė, tačiau nebuvo pašaukti atlikti tarnybos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytais tarnybos atlikimo būdais. Vadinasi, jiems tada jau negaliotų nuostata, jog į valstybės tarnybą jie negali būti priimti, jeigu nėra atlikę privalomosios karinės tarnybos.
Diskusijų metu daugelis Seimo narių sakė, kad tai mažesnė blogybė iš dviejų. Lygiai taip pat kalbėjo ir Krašto apsaugos ministerijos vadovai, ir generolas J.Andriškevičius, kuris dabar rūpinasi šaukimu, turiu galvoje šitą projektą, kurį dabar svarstome. Komitetas, pataisęs, patobulinęs pono A.Vazbio pasiūlytą projektą, už balsavus 8, susilaikius 2, pritarė tam variantui, kuris yra dabar teikiamas svarstyti Seimo salėje.
Kad nereikėtų man daugiau kalbėti, aš noriu, jeigu būtų galima, ir nuo savęs pasakyti. Aš asmeniškai kalbėjau su krašto apsaugos ministru L.Linkevičiumi ir manau, kad vis dėlto nebūtina keisti dabar galiojančius įstatymus. Aš pati susilaikiau ir tikrai manau, kad nebūtina keisti, ir solidarizuojuosi su Krašto apsaugos ministerijos vadovybės pozicija. Tačiau, kaip minėjau, komitetas, 8 balsavus už, 2 susilaikius, pritarė tai pataisai, kuri dabar yra teikiama.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Dabar kviečiame papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto vardu kalbėti pranešėją A.Stasiškį.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą. Komiteto sprendimas yra siūlyti projektą atmesti. Jis priimtas bendru sutarimu. Komiteto nutartyje priimto sprendimo argumentai išdėstyti taip: “Galiojantis įstatymas visiškai reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo tvarką ir lengvatas”. Toks yra komiteto siūlymas.
O nuo savęs galėčiau pridurti, kad nėra reikalo keisti, nes dabar galiojantys įstatymai visiškai numato visas galimybes ir lengvatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti diskusijose? Diskusijoje norinčių kalbėti nematau. Jūs dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau pataisyti gerbiamąjį posėdžio pirmininką, kad vedant Seimo posėdžius galioja 102 Statuto straipsnis: “Seimo posėdžių svečiai ir stebėtojai”. Ir jo 3 dalis sako, kad Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be atskiro kvietimo ir diskusijose išsakyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Apie jų dalyvavimą pažymima posėdžio protokole. Diskusijose, vadinasi, svarstymo metu. O jums, kaip Seimo posėdžio pirmininkui, 8 punktas iš tikrųjų suteikia tokią teisę Seimui pritarus, bet būtent vadovaujantis 102 straipsnio 3 dalimi. Aš taip suvokiu Statuto straipsnius. Nereikėtų taip vienašališkai numesti klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš dėkoju už jūsų aktyvumą, tačiau šiuo atveju jūs turite teisę turėti savo interpretacijas, aš savo. Kadangi man tenka pirmininkauti posėdžiui, aš pasinaudosiu šia privilegija, o kita teisė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl išaiškinimo. Kaip teisininkas, kad negaištume laiko, būtų gerai, kad jūs galėtumėte tai padaryti. Priešingu atveju aš manau, kad mes gaištame laiką.
Taigi aš kol kas vadovausiuosi Statuto 100 straipsnio 8 dalimi. Dėkoju. Dabar mes turime pasitarti vienas – už, vienas – prieš dėl dviejų komitetų skirtingų siūlymų. Pagrindinio komiteto – pritarti, papildomo komiteto – atmesti. Prašome. Kolega Seimo narys A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, išties komitete mes labai detaliai svarstėme, nagrinėjome pateiktą projektą, pataisą ir galutinai apsisprendėme, kai viceministras J.Gečas, atstovaujantis Krašto apsaugos ministerijai, sutiko, kad tokia pataisa gali būti ir kad ministerija neprieštarauja. Aš nenoriu komentuoti neoficialių pokalbių, tačiau oficiali Krašto apsaugos ministerijos pozicija buvo, kad jie neprieštarauja tokiai pataisai. Todėl siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad motyvai prieš buvo išsakyti ir jie yra labai argumentuoti. Siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi motyvai už ir prieš išsakyti, aš siūlyčiau balsuoti alternatyviai. Mes galime balsuoti pritarti, bet galime ir balsuoti alternatyviai. Tada siūlau pradžioje apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Registruojamės prieš balsavimą, kolegos.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Pagal Statuto 153 straipsnį dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Už – 21, prieš – 19, susilaikė 7. Svarstymui nepritarta.
Gerbiamasis kolega A.Kašėta, aš ką tik pacitavau 153 straipsnio 1 papunktį, kadangi prieš tai aš norėjau siūlyti alternatyvų balsavimą, bet būčiau, ko gero, gal ir neteisus. Taigi svarstymui nepritarta.
Dabar turime eiti toliau. Ar atmesti projektą, kaip siūlo Žmogaus teisių komitetas, ar grąžinti tobulinti. Yra dvi alternatyvos. (Triukšmas salėje) Ar galime sutarti bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Buvo 21, kolegos, 19 ir 7 atlikus registraciją. Tai yra frakcijos siūlymas perbalsuoti? Kuri frakcija? Prašome. Dėl vedimo tvarkos kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi iš tikrųjų po balsavimo pasigirdo kai kurių Seimo narių šūksniai, kad balsavo vienaip, o ekranas rodė kitaip, Liberalų frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Liberalų frakcijos prašymas teisėtas.
Kolegos, registruojamės dar kartą atidžiai. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Dar kartą tas pats rezultatas. Gerbiamieji kolegos, dabar kartojame balsavimą pagal 153 straipsnio 1 papunktį – ar pritarti po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, rezultatas akivaizdus. 22 – už, 20 – prieš, 4 susilaikė. Po svarstymo nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar yra kitas žingsnis: ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Ar bendru sutarimu? Ar yra bendras sutarimas? Nėra. Bendro sutarimo nėra, kolegos. Tuomet balsuosime, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Šį kartą fiksuoju, balsavimas alternatyvus. Susilaikę neskaičiuojami. Viena minutę. Atsiprašau, dar yra vienas niuansas. Ar grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti? Koks būtų sutarimas iš pradžių dėl apsisprendimo: ar komitetas, ar iniciatoriai? Koks sutarimas? Iniciatoriams. Gerai. Vadinasi, dabar balsuojame, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, 24 balsavo už, 16 – prieš. Kaip sakiau, alternatyvus balsavimas. Taigi atmetimui nesurinkta reikiamos balsų daugumos. Vadinasi, grąžinama iniciatoriams tobulinti. Ačiū. Klausimą išsprendėme. Replika po balsavimo. Prašom. N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl vedimo tvarkos, nes ponai, dviese pirmininkaujantys, jūs prieš balsavimą nesuformulavote, koks balsavimas ką reiškia, tik pasakėte, kad alternatyvus. Ką reiškia už, ką prieš, jūs taip ir nepasakėte.
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamasis kolega Napoleonai, kad stenogramoje bus tai, kas buvo pasakyta. Buvo pasakyta – alternatyvus balsavimas grąžinti tobulinti ar atmesti. O po to buvo patikslinta: ar iniciatoriams grąžinti, ar komitetui grąžinti. Bendru sutarimu buvo nutarta grąžinti iniciatoriams. Taigi buvo balsuota – grąžinti iniciatoriams tobulinti ar atmesti. Dar kartą sakau tiesiog dėl protokolo.
Įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-946. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-947 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas, kompleksinis. Kolegos, jis apima du įstatymus. Įstatymo “Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” pakeitimo projektas ir jį lydintis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projektų Nr.IXP-946 ir Nr.IXP-947. Pranešėjas – Steponavičius. Pateikimas. Prašom pranešėją į tribūną.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek platesnį atgarsį turėjo diskutuotas klausimas dėl mano teikiamų įstatymo pataisų. Šio įstatymo tikslas, kalbant apie Lietuvos valstybės vėliavos įstatymą, yra ketinimai atsisakyti įpareigojimo privatiems asmenims Lietuvos Respublikoje Vyriausybės nustatytomis dienomis privalomai švęsti šventes iškeliant Lietuvos valstybės vėliavą prie gyvenamųjų bei kitų privačių pastatų. Nenorėdamas atimti daug jūsų laiko, aš norėčiau pasakyti tik tiek, kad nesiūlau iš principo atsisakyti prievolės ir palikti privalomąjį vėliavos iškėlimą ant valstybinių įstaigų ir organizacijų pastatų. Manau, tai yra būtina daryti. Šalia to, aš manyčiau, gerbdami mūsų piliečių sąmoningumą, apsisprendimą dėl nepriklausomybės ir to apsisprendimo tvirtumą, neturėtume brukti patriotizmo per prievartą, leisti žmonėms savanoriškai pasirinkti, ar ant jų nuosavybės, ant jų privačių namų jie nori kelti vėliavą, ar ne. Taip pat tai yra susiję ir su galimybe laisviau kelti vėliavas ir užsienio valstybių, arba, tarkime, kelti Lietuvos Respublikos trispalvę asmeninių švenčių metu, gimtadienių proga ar panašiai. Turiu pasakyti, kad šis siūlymas nėra koks nors naujadaras, nes modernios, savo piliečių apsisprendimo laisvę, kada kelti savo valstybės vėliavą savo valdose, gerbiančios valstybės, tokios kaip JAV, Izraelis, ypač patriotiškai nusiteikusios šalys: Vokietija, Čekija, Vengrija, Kuveitas, Švedija, Naujoji Zelandija, Olandija, Lenkija, Suomija ir kitos, tokio reikalavimo savo piliečiams nekelia.
Kalbant apie Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimus, reikia pasakyti, kad administracinės nuobaudos numatymas ir tam tikrų prievolių kontroliuojančioms institucijoms primetimas, mano supratimu, irgi gali būti vertinamas kaip kišimasis į asmens gyvenimą. Tikrai netikiu, kad represinėmis priemonėmis mes galime, dar kartą kartoju, diegti pagarbą savo valstybei. Tad šio įstatymo pakeitimas padėtų užtikrinti žmogaus teisę į privataus elgesio laisvę ir panaikintų reikalavimą privalomai minėti Vyriausybės nurodytas šventes. Tai pasitarnautų žmogaus teisių pagarbai bei apsaugai.
Ir mano paskutinis teiginys, teikiant šiuos du įstatymų pakeitimus, yra, kad jeigu šie įstatymai būtų priimti, būsiu pirmas, kuris pakelsiu ir kviesiu kitus kelti vėliavą švenčių dienomis ant privačių pastatų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Karosas.
J.KAROSAS. Dėkui. Aš negaliu atsilaikyti pagundai parodyti šio klausimo svarbą mūsų valstybės reikalų, gyvenimo kontekste, aktualių problemų kontekste. Dabar vis dėlto palaikau gerbiamojo kolegos liberalizmo principą, bet galbūt būtų galima galvoti nuvesti šį principą iki loginės pabaigos ir siūlyti kelti bet kokias vėliavas laisvai prie privačių namų.
G.STEPONAVIČIUS. Tuokart pataisos kalba apie valstybių vėliavas, ne bet kokias vėliavas. Yra ir Teisės departamento išvados, į dalį jų reikėtų atsižvelgti, nes šiandieninis galiojantis Valstybės vėliavos įstatymas turi per daug suvaržymų. Taip pat manau, kad atskiras nuostatas galima būtų tobulinti atsižvelgiant tiek į jūsų pastabas, tiek ir į Teisės departamento.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Pone pranešėjau, aš turiu sąžiningai pasakyti, kad aš ir mano kaimynas esame pastebėti neiškėlę valstybinės vėliavos, bet ši valstybinę pagarbą turinti įrodyti prievolė (gerbiamieji kolegos, aš kalbu visiškai rimtai) visiškai nevaržo mano teisių ir laisvių. Tiesiog tuo metu buvau išvažiavęs ar buvau visiškai prastas pilietis. Čia mano nuomonė.
Du klausimai. Pone Gintarai, ar tikrai pasaulyje būtų per daug Lietuvos vėliavų atspindžių ir nupieštų valstybės vėliavų, jeigu Lietuvoje registruoti kitų pasaulio bendruomenių bendrovių laivai, oro laivai skraidytų po pasaulį? Ar tikrai čia Lietuvos vėliavos ženklo per daug? O kitas dalykas, mano klausimas iš aiškinamojo rašto. Cituoju: “Šio įstatymo pakeitimas padės užtikrinti žmogaus teisę į privataus elgesio laisvę ir panaikintų reikalavimą privalomai minėti Lietuvos Vyriausybės nurodytas šventes, todėl pasitarnautų žmogaus teisų pagarbai ir apsaugai”. Klausimas. Mano supratimu, valstybinės šventės yra kitaip išsikovojusios savo teises, o ne Vyriausybės nutarimais. Ar jūs manote, kad Vasario 16-ąją ir Sausio 13-ąją minime tik dėl to, kad jos yra Vyriausybės sąraše.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendra pastaba, klauskime iki 1 minutės. Gerai. Prašom atsakyti.
G.STEPONAVIČIUS. Aš galėčiau remtis tarptautine civiline aviacija, atsakydamas į jūsų pirmą klausimą, Čikagos konvencija bei Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, kurie reglamentuoja oro laivų registraciją ir ženklinimą. Būtent nėra reikalaujama nurodyti vėliavos. Valstybę, kurioje oro laivas registruotas, parodo raidinis kodas, kurį suteikia tarptautinės civilinės aviacijos organizacija. Pagaliau turiu minty ir momentą, kad Lietuvoje yra registruotų ne tik valdiškų lėktuvų, tikiuosi, vieną dieną bus ne tik valdiškų aviakompanijų ir prievolę primesti toms kompanijoms būtinai pasidabinti sparnus ar uodegas trispalve vėliava, tokią prievolę mes nebūtinai turime numatyti. Šiuo atžvilgiu mes turime būti korektiški, palikti privačioms institucijoms galimybę apsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Atsiprašau. Jeigu galima, paspauskite dar kartą mygtuką. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų būtų galima sutikti, kad baudžiant žmones už tai, kad jie pamiršo arba kaip nors kitaip negalėjo iškelti vėliavos, būtų galima į atitinkamus įstatymus įrašyti nuostatą, kad žmogus gali būti perspėtas, jam priminta, parašytas laiškas seniūnijos ar kaip nors. Dėl to aš sutikčiau. Tačiau aš niekaip negalėsiu balsuoti už, net ir po pateikimo, už jūsų pateiktą projektą dėl vėliavos, nes čia yra kertinis dalykas. Piliečiui, Lietuvos piliečiui, panaikinama pareiga – pareiga iškelti vėliavą. Daugelis žmonių dar tik pripranta būti Lietuvos piliečiai, nors praėjo 10 metų. Aš pati tai jaučiu iš savo aplinkos, iš savo gatvės. Ir tikrai manau, kad tai yra labai klaidingas ženklas mūsų visuomenei svarstyti šią nuostatą. Todėl mano klausimas. Ar jūs iš tikrųjų taip giliai įsitikinęs, kad ši nuostata, įrašyta į jūsų projektą, panaikinimas pareigos, nėra klaidinga ir labai žalinga mūsų jaunai valstybei.
PIRMININKAS. Prašome.
G.STEPONAVIČIUS. Ne, nemanau. Tuo ir skiriasi liberalai nuo konservatorių, kad į žmogų konservatoriai žiūri skeptiškai arba juo nepasitiki. Aš juo tikiu ir nemanau, kad tokiais pareigų metodais būtų galima siūlyti spręsti problemas. Švietimas, mokymas, bendravimas, vietos bendruomenės būrimas gatvėje ir pasitarus kartu iškėlimas vėliavos man priimtinas metodas. Valdiškas pareigos primetimas man yra nepriimtinas ir aš tai sakau labai nuoširdžiai.
PIRMININKAS. Klausia A.N.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone prelegente, aš gal nepakankamai išprusęs, bet dar nesu girdėjęs, kad fašistai ar liberalai, ar kokia kitokia politinė srovė būtų sukūrusi valstybę, visuomenę ar bendruomenę, kuri apsieitų be tam tikrų juos visus jungiančių simbolių, dėsnių, nuostatų. Tarp šitų jungiančių simbolių ar dėsnių, ar nuostatų, jų yra daug ir įvairios svarbos, be abejonės, yra nacionalinė vėliava, himnas, herbas. Dabar minėta mūsų jauna valstybė tik formuojasi, bet vis dėlto prieš kokius keliasdešimt metų tokie jauni žmonės kaip jūs kartais aukojo gyvybę labai kvailai iškeldami tą kvailą trispalvį skudurą ir žuvo. Daugelis žuvo, buvo nušauti vietoje arba žuvo lageriuose. Sakykite, kodėl kai šie kvaili jauni žmonės kažkada siekė atkurti valstybę, jūs dabar tik 10 metų pagyvenęs šioje valstybėje, taip ją niekinate ir taip jos nekenčiate? Aš suprantu, kad tuos jaunuolius jūs laikote kvailiais, nes jie buvo ne tokie išprusę kaip jūs, bet kur yra šaknys viso šio jūsų elgesio?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašyčiau tilpti į vieną minutę, nes taip sutaupysime laiką. Prašom, pranešėjau, atsakyti į klausimą.
G.STEPONAVIČIUS. Aš gerbiu jūsų nuomonę, bet nemanau, kad moralizavimas yra geriausias klausimo sprendimas. Priešingai, aš esu tikras, kad šio įstatymo praktinis įdiegimas stiprintų pasididžiavimo savo valstybe jausmą, nes tai būtų savanoriškas dalykas, neprimestas. Aš manau, kad tai sovietinis reliktas, dar daugiau. (Balsai salėje) Atsiprašau.
PIRMININKAS. Jeigu galima, kolegos, laikykitės tvarkos.
G.STEPONAVIČIUS. Aš manau, kad sovietiniais metodais pagarbos savo valstybei mes negalime diegti.
PIRMININKAS. Ar noriu paprašyti laikytis Statute numatytos tvarkos. Ir N.Stasiškį, ir visus kitus. Klausia J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, turiu pasakyti, kad socialdemokratinės pakraipos piliečiai yra nusiteikę patys iškelti, neverčiami, viskas gerai. Aš tik įžvelgiu, ar čia nėra kokio nors asmeniškumo naujos jūsų koalicijos partnerių konservatorių atžvilgiu, kai ponas A.Vidžiūnas minėjo, kad jis dažnai neiškelia ir nori būti nebaudžiamas. Ar čia ne tas motyvas, kad būtų atsisakoma bausmių?
G.STEPONAVIČIUS. Ne, ne tas motyvas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Martišauskas. Vieną minutę, kompiuteryje… Prašome. Kas čia darosi? Prašom.
V.MARTIŠAUSKAS. Aš jau išgirdau visus atsakymus į savo klausimus, man norėjosi tiesiog išgirsti pono G.Steponavičiaus argumentus. Man jie labai patiko. Ačiū. Daugiau neturiu ką paklausti.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar klausia kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš taip pat buvau užsirašęs klausti, tik mano pavardė paslaptingai dingo. Aš pritariu pranešėjo nuomonei, kad valstybingumas turi būti ugdomas sąmoningai, o ne tam tikromis prievartinėmis priemonėmis. Tačiau mane domina kitas klausimas, ar priėmus šitą įstatymą nebus taip, kad žmogus iškėlęs vėliavą, jos gali niekada ir nenuimti. Nes tai yra didelė problema, kai vėliava turi būti laiku iškeliama, bet taip pat ir laiku nuimama, kad nebūtų taip, kad vienas iš Seimo narių, kuris neiškelia vėliavos, po šito įstatymo iškels vėliavą ir niekada jos nenukabins.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū už jūsų sarkastišką klausimą. Mano atsakymas būtų, kad aš nesiūlau taikyti administracines nuobaudas už tai, jog vėliavos kabėtų nuolatos. Jeigu žmonės nori demonstruoti pagarbą savo valstybei, jie tai gali daryti. Užsienio šalyse esu matęs tai ne sykį, tai gana paplitęs dalykas. Netgi (…) vėliava.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Juknevičienė. Jau klausė. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi, norintys paklausti, paklausė. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Kaip matau, bendro sutarimo nėra. Už – kolega Seimo narys E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirma, tikrai labai apgailestauju, kad socialdemokratų kai kurie atstovai šiandien šitą klausimą tiesiog nuleido juokais ir stengėsi visaip pajuokauti, kas šmaikščiau pasakys. Bet iš tikrųjų tai yra vertybių klausimas ir turbūt sutinku su ponu J.Karosu, kad tai nėra pats svarbiausias šiandien mūsų bendrų valstybės problemų kontekste klausimas. Dar kartą kartoju, tai yra vertybių klausimas. Ir aš supratau iš tų, kurie dedasi perdėm dideli tėvynės mylėtojai, kad jie per 10 ar 12 nepriklausomybės metų, taip ir nesuprato, kad svarbu yra forma, ne poza, svarbu yra turinys. Piliečio mylėti Tėvynę nepriversim. Tėvynę mylėti galima tik išmokyti. Todėl kviečiu balsuoti už G.Steponavičiaus teikiamas įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Argumentai prieš – Seimo narė R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu pranešėjas būtų iš mano klausimo supratęs tuos nuogąstavimus ir sutikęs išbraukti pagrindinį dalyką, kad iš Lietuvos piliečių nėra reikalaujama jokių pareigų kelti šiuo atveju vėliavą, gal dar būčiau suabejojusi, kaip balsuoti. Dabar neliko abejonių, balsuosiu prieš net ir po pateikimo.
Man atrodo, labai netinkamoje vietoje buvo paminėti sovietiniai dalykai. Man teko matyti norvegus, keliančius savo vėliavą. Pagal įstatymą jausdami pareigą lygiai 9 val. vakaro, nepaisant, kad yra svečių, žiūri į laikrodį, kada bus 9 valandos, ir visi tvarkingai suvynioja valstybinę vėliavą, kad jos nebūtų galima kaip nors išniekinti vakare, tamsoje ir panašiai. Tai yra jų įstatymuose, tai niekada nebuvę sovietiniai žmonės, tai yra pilietinės visuomenės žmonės.
Norėčiau kreiptis į socialdemokratus ir socialliberalus, ypač į tuos žmones, kurie rūpinasi ryšiais su visuomene ir Seimo įvaizdžiu. Šis klausimas yra nagrinėjamas labai keistame fone. Yra stribų pensijos, yra visokie kiti dalykai, susiję su nuosavybės klausimais, ir šiandien tuo pat metu yra svarstomi tokie klausimai. Aš klausiu jūsų, ar dar jums reikia visuomenės supriešinimo, vėl tam tikrų diskusijų, vėl tam tikrų aistrų ir kalbų? Aš manau, tikrai nereikia. Todėl tikiuosi, kad socialdemokratai ir socialliberalai pamąstys šiuo klausimu ir nepritars po pateikimo šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, buvo motyvai už, motyvai prieš. Registruojamės. Nuspręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Registruoti prašyčiau tik save, bet ne savo draugus.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsavimas pradedamas. Kas manote, kad reikia pritarti, balsuojate mygtuku “už”. Kas manote, kad reikia nepritarti ar susilaikyti, balsuojate kitaip.
Už – 31, prieš – 9, niekas nesusilaikė, įstatymui po pateikimo pritarta.
Ar galime sutarti, kad ir lydinčiajam įstatymui pritariame po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau paklausti jūsų nuomonės, ar nereikia papildomo komiteto? Čia numatytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal galėtų papildomas komitetas būti Žmogaus teisių komitetas, nes klausimas labai rimtas, kad jį juokais nuleistume. Šį klausimą svarstysime pavasario sesijoje. Sutariame? Bendru sutarimu. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną, dovanokite, opozicinės frakcijos atstovai, gal mes sutartume pakviesti į tribūną Č.Juršėną pateikti kitos savaitės posėdžio darbotvarkę, kad atsipalaiduotume. Ar nesutiktumėte padaryti tokią išimtį Č.Juršėnui? Sutinkate.
Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs turite didelį pasisekimą Liberalų frakcijoje. Prašom pateikti kitos savaitės posėdžio darbotvarkę.
Savaitės (nuo 2002-01-21) darbotvarkės projektas
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, taigi ši savaitės darbotvarkė, kurią mes dabar aptarsime, yra nagrinėta Seniūnų sueigose kelis kartus ir aprobuota. Ji gali būti ir paskutinė pratęstoje rudens sesijoje. Turėtume baigti gražiu akcentu, t.y. pirmuoju balsavimu dėl Konstitucijos pataisų ir dėl kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus.
Kiti klausimai, žinoma, daugiausia eurointegraciniai. Jų iš viso yra 12. Dar atskirai norėčiau paminėti, kad ypač svarbūs klausimai ir antradienį, ir ketvirtadienį, – tai PVM, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, teismų įstatymų paketas, kai kurios konvencijos, tarptautiniai susitarimai. Ir dar vienas su eurointegracija susijęs dalykas, nors įrašytas į rezervą, bet yra ypač svarbus, – tai Seimo nutarimo “Dėl Europos konvento narių” projektas. Naudodamasis proga noriu priminti frakcijoms, kad jau seniai reikėjo pateikti kandidatus, nes pirmadienį reikėtų turėti kokį nors projektą.
Per tą laiką, kol buvo Seniūnų sueiga ir kol mes čia posėdžiavome, priėmėme, kaip prisimenate, kai kuriuos sprendimus papildomai įrašyti klausimus, kita vertus, kai ko atsisakyti arba perkelti. Noriu pasakyti, kad antradienio 2 klausimą reikėtų perkelti į ketvirtadienį, 2-7 klausimą nukelti vėlesniam laikui. Ir, kas svarbiausia, Civilinio proceso kodeksą, kadangi jis susijęs su dideliu redagavimo darbu, o čia yra 7 dalys, iš viso dvi didžiulės knygos, ir galime nespėti, yra siūloma nukelti vėlesniam laikui. Jeigu jau tokia laimė atsitiktų, kad spėtume, tai, žinoma, tada dar po Seniūnų sueigos spėsime įrašyti. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas prašė papildomai įrašyti Baudžiamojo kodekso kai kurias pataisas.
Tai štai tokia ta paskutinioji savaitė, jeigu Seimas nenutars dar pratęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Klausia E.Masiulis.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kitos savaitės ketvirtadienį tarp rezervinių klausimų 1 rezervinis yra įrašytas Kino įstatymo projektas. Jeigu gerai atsimenu, tai po pateikimo Seimas priėmė sprendimą, kad šis įstatymas bus svarstomas pavasario sesijoje. Šį Seimo sprendimą dar sustiprina ir tai, kad tikrai klausymų ir svarstymo metu yra gauta daug pataisų, daug pasiūlymų. Nesuprantama, kodėl skubama svarstyti dar šioje pratęstoje sesijoje, kai Seimas yra priėmęs sprendimą, kad tai bus daroma pavasario sesijoje.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pasakyti, kad tada buvo persistengta, užrašant pavasario sesijoje, nes visus šiuos klausimus mes turėjome užbaigti gruodžio mėnesį. (Balsas salėje) Aš suprantu, kad Seimas padaro visokių sprendimų, todėl aš ir siūlau, atsižvelgdamas į svarstymą Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kad būtų gražu bent vieną etapą pereiti sausio mėnesį ir kad mums pavasario sesijoje arba neeilinėje sesijoje būtų mažiau klausimų. Ką galime padaryti dabar, darykime dabar, nenukelkime rytdienai. Čia toks turi būti principas. Seimas save ir pataisys, kokia problema.
PIRMININKAS. Pranešėjau, netęskime polemikos.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti dėl 25 dienos posėdžio, kuriame numatyta svarstyti Konstitucijos pataisas. Pirmas dalykas, anksčiau buvo minima, kad pirmasis balsavimas bus 28 dieną, tai esame šiek tiek apgauti. Dar svarbesnis dalykas yra tai, kad svarstymo metu Seime, kuris vyko antradienį, buvo padaryta konstitucinio įstatymo svarstymo pertrauka. Buvo labai aiškiai sutarta ir politiniu lygiu, ir čia, Seime, kad iš pradžių turime išgirsti Vyriausybės aiškią informaciją dėl jos pozicijos, kaip ji elgsis derybose, ar ji prašys pereinamojo laikotarpio, ar ne. Ir tik tuo atveju, jeigu nebus prašoma pereinamojo laikotarpio, mes sutinkame balsuoti dėl suderintų projektų, kurie buvo derinami laikantis nuostatos, kad nebus prašoma pereinamojo laikotarpio.
Tuo tarpu ši Vyriausybės nuostata kol kas nežinoma, o jūs jau rengiatės pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos. Taigi gali taip būti, kad mes būsime priversti nebalsuoti dėl šių pataisų, nes taip ir neišgirsime jokių atsakymų. Prieš pirmąjį balsavimą turi būti bent jau baigtas konstitucinio įstatymo svarstymas. Tai nėra numatyta. Gerbiamasis pirmininke, siūlau atidėti visą balsavimą vėlesniam laikui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, taupykime laiką.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis kolega Andriau ir visi kiti mielieji kolegos, aš šiek tiek kitaip supratau ir viską iš eilės pasakysiu.
Dėl 25 dienos. Visą laiką buvo rašoma 25 diena, vėliau kai kuriuose projektuose skliaustuose atsirado 28 diena. Galų gale po pačio paskutiniojo pasitarimo buvo apsiribota viena 25 diena. 25 diena yra nuo gruodžio mėnesio. Taigi daugelį kartų ji buvo minėta. Kaip jau anksčiau atsakiau, mes tikrai nenorime kilnoti.
Dabar dėl Konstitucijos pataisų ir konstitucinių, arba lydinčiųjų, įstatymų santykio, jeigu galima taip pasakyti. Mes turime du kartus svarstyti ir du kartus balsuoti dėl Konstitucijos pataisų. Dėl lydinčiųjų įstatymų turime balsuoti vieną kartą, t.y. vieną kartą svarstyti ir vieną kartą balsuoti. Vadinasi, jeigu, sakykime, Vyriausybė bus nedora ar Seimo dauguma bus nedora ir nepadarys to, kas buvo sutarta po pirmojo balsavimo, tai nebus antrojo balsavimo, ir tai aišku kaip dieną. Nuo to mes niekur nepabėgsime ir tikrai nieko neapgausime.
Ir trečias dalykas. Aš vis dėlto supratau, kad susitarimas buvo balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, o per tuos tris mėnesius (arba galbūt netgi daugiau negu tris mėnesius) galutinai suderinti visus konstitucinius ir lydinčiuosius įstatymus. Aš prisipažįstu, kadangi ne visuose pasitarimuose dalyvavau, gal kai ko ir nesupratau, bet supratau būtent taip, kad šios sesijos pabaigoje kaip sesijos vainikavimas – pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, o konstituciniai ir lydintieji įstatymai, kurie, kaip jau sakiau, nereikalauja dvigubo svarstymo ir dvigubo balsavimo, laikotarpiu iki antrojo svarstymo, suprantama, ir antrojo svarstymo bei antrojo balsavimo dėl Konstitucijos pataisų. Aišku, jeigu nebus sutarimo, negali būti antrojo balsavimo. Čia jūs nieko nepralošite ir nieko neturite bijoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu patikslinti ir kolegą A.Kubilių, kad Konstitucijos komisijoje nebuvo visiško sutarimo. Kaip jūs žinote, kolega V.Rinkevičius nepasirašė konstitucinio įstatymo ir sakė, kad išreikš atskirąją nuomonę dėl pereinamojo laikotarpio. Diskusija dėl pereinamojo laikotarpio toje komisijoje buvo, deja, pasiekti sutarimo nepavyko.
Klausia A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš supratau, antradienį iki pietų bus įtraukta dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, taip?
Č.JURŠĖNAS. Šito aš negaliu pasakyti, nes tuo metu ne aš pirmininkavau…
PIRMININKAS. Aš galiu patvirtinti, gerbiamasis pranešėjau, kad antradienį turi būti, nes yra protokolinis nutarimas. Mes šiandien džentelmeniškai priėmėme protokolinį sprendimą, kad jeigu bus paskelbta “Valstybės žiniose” šiomis dienomis, t.y. arba penktadienį, arba pirmadienį, tarkime, iki antradienio posėdžio bus paskelbta, tuomet šį nutarimą mes svarstome pirmajame posėdyje. Jeigu iki pirmadienio nebus paskelbta, tai tada svarstome tą dieną, kai bus paskelbta. Toks buvo mūsų susitarimas. Taigi…
Č.JURŠĖNAS. Paskelbta turi būti šią savaitę.
PIRMININKAS. Vadinasi, gerai, vadinasi, į kitos savaitės antradienio rytinį posėdį turi būti įtrauktas klausimas dėl nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
A.GRICIUS. Dėkui. Klausimas būtų dėl Konvento, dėl mūsų delegatų tvirtinimo. Ar yra kokia nors oficiali mirtina data, ar būtų galima šį klausimą (bus dar du posėdžiai – ketvirtadienį ir penktadienį) svarstyti ketvirtadienį?
Č.JURŠĖNAS. Galima. Tik tiek, kad labai seniai buvo frakcijų prašyta pateikti kandidatus ir man nepatogu tai priminti garbingiems vyrams.
A.GRICIUS. Kai kam tai sunkiai sekasi, bet jeigu jūs neprieštarautumėte, galbūt būtų galima nukelti į ketvirtadienio posėdį.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau pasakyti, kolegos: Valdybos data yra sausio 15 diena. Europos reikalų komitetas taip pat raštu kreipėsi į visas frakcijas. Mes tiesiog prašome, kad pagaliau būtų rastas sprendimas.
Klausia A.Poplavski.
A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti dėl dviejų įstatymų: kada bus svarstomas eurointegracinis Maisto įstatymas, o antras toks rezonansinis įstatymas – Azartinių lošimų įstatymo pataisos.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad ir vienas, ir kitas turėtų būti pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, ateinančios savaitės darbotvarkė, kaip niekada, rodo, kaip socialdemokratai skubėdami stengiasi realizuoti savo idealią rinkimų programą. Mano klausimas dėl ketvirtadienio 2-1 klausimo – Atmintinų dienų įstatymo pataisų: taigi kokią Lietuvos nepriklausomybei ir jos vertybėms problemišką dieną žadate dar įteisinti kaip atmintiną Lietuvos dieną?
Č.JURŠĖNAS. Kovo 8-ąją.
A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad visi bus džentelmenai…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Čekuolis.
Č.JURŠĖNAS. … ir bus atitinkamai balsuota.
PIRMININKAS. Primenu, kad Kovo 8-oji atkuriant ir nepriklausomą Lietuvą vaidino svarbų vaidmenį. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS. Ačiū. Naudodamasis šia proga aš tik norėčiau priminti, kad jau gana ilgą laiką iki svarstymo stadijos niekaip neateina naujoji Draudimo įstatymo redakcija, kurios pateikimas labai seniai įvyko. Biudžeto ir finansų komitetas kelis kartus jau nagrinėjo. Vis pasirodydavo darbotvarkėse, kad bus svarstymas, ir vis paskutinę akimirką būdavo pajuodinama. Tiesiog į tai norėčiau atkreipti dėmesį.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad vienas įstatymas dėl draudimo yra, bet ar tas. Tai Draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra 2-3 punktas. Jeigu tai tas, tai viskas yra, jeigu kitas, tai komitetas turi…
J.ČEKUOLIS. Labai atsiprašau, tas. Pražiūrėjau, atsiprašau.
Č.JURŠĖNAS. Malonu.
PIRMININKAS. Klausia kolega A.Klišonis.
A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau dėl antradienio darbotvarkės 2-7 punkto – Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-823. Kadangi Seimo nariai taip pat buvo įregistravę projektą, ar bus teikiama kartu, ar bus bandoma rasti kokį nors kompromisą?
Č.JURŠĖNAS. Kaip tik dėl to, gerbiamasis kolega, kilo tam tikrų klaustukų. Darbotvarkė labai įtempta, yra siūlymas šiek tiek vėliau, matyt, viską kartu, bet reikia išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Klausia kolega R.Šukys.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu. Jūs minėjote projektą, bet nepaminėjote labai konkrečiai. Ar tai yra projektas Nr.IXP-956?..
Č.JURŠĖNAS. Nr.IXP-596.
R.ŠUKYS. …dėl kurio antradienį buvo padaryta pertrauka iki posėdžio.
Č.JURŠĖNAS. Nr.IXP-596.
R.ŠUKYS. Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti, ar būtų dėl motyvų už, prieš? Matau, kad sutarimo nėra. Kalbos dėl motyvų. Motyvų už nėra. Motyvus prieš – A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš bendro sutarimo nesitikiu. Išdėstau tris argumentus, kodėl mes neparemsime kitos savaitės darbotvarkės.
Pirmasis dalykas – dėl to, kad valdančioji dauguma nededa jokių pastangų kalbėti su opozicija dėl vieno svarbiausių mūsų balsavimų dėl Konstitucijos pataisų. Paskutinę dieną, prieš dvi dienas sužinai, kad penktadienį posėdis. Na, jeigu mūsų balsų nereikia, tiek to. Aš tikiuosi, kad Vytenis su Česlovu teisingai nuvairuos į Europos Sąjungą, nes kito kelio nėra. Tai pirmasis momentas, kodėl mes negalime balsuoti. Galbūt dar bus susitarta ir atidėtas tas balsavimas.
Antrasis momentas – mes negalime balsuoti dėl Kovo 8-osios, nors K.Bobelis ir visa kairioji dauguma ją baisiai palaiko, bet vis dėlto tą dieną reikėtų nekelti vėliavos, kolegos.
Ir trečiasis dalykas – ketvirtadienio darbotvarkės antrasis klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo pataisos (A.Salamakino teikimas) ir stribams bei visiems kitiems nukentėjusių nuo Lietuvos asmenų pensijos, kurioms pritarė, prieštaraudama savo programai, A.Brazausko Vyriausybė. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau visiems, na, kaip čia pasakyti, ne visai manantiems, kad patriotizmas yra tik teisė, bet ne pareiga… ir pareiga, ir teisė pasipriešinti mums valdančiosios daugumos primetamai kitos savaitės darbotvarkei.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjote argumentus prieš, t.y. argumentus tų, kurie turi patriotizmo monopolį, ir įsiklausykite tie, kurie jo neturi. Dabar registruojamės ir balsuosime. Kolegos liberalai, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame kitos savaitės darbotvarkei. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.
Už – 14, prieš – 8, susilaikė 12. Darbotvarkei nepritarta.
Dabar noriu pranešti, kad Statuto 91 straipsnis numato (cituoju, kolegos, kad mane ir R.Šukys šiuo atveju atidžiai sektų): “Savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarė Seniūnų sueiga, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo. Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti kaip rekomendacijos, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu Seimas jo balsuodamas nepatvirtino, turi būti aptarti Seimo posėdyje”. Aš nežinau, kada mes šiandien tai padarysime, jeigu jūs norėsite, nes tuomet reikės kito Seimo posėdžio, o tai tikrai galima padaryti. Iki pirmadienio laiko dar yra. “Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė.”
Gerbiamieji kolegos, aš dabar dėl vedimo tvarkos norėčiau suteikti žodį Č.Juršėnui. Manau, kad penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį yra pakankamai laiko sušaukti Seimo posėdį. Dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Čia jokia tragedija. Tiesiog visi turėsime daugiau sunkumų. Aš tai pripratęs, bet nežinau, ar kita pusės prie to pripratusi. Taigi turėsime šiek tiek daugiau sunkumų. O kad rastume tam tikrą sprendimą, siūlau patvirtinti antradienio darbotvarkę, dėl kurios problemų nebuvo. O ketvirtadienio tvirtinsime vėliau. Jeigu šis kompromisas nepriimtinas, tai ką gi, aš atmintį turiu, atsiminsiu, ir viskas. Daugiau nieko. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar galėčiau pasakyti, kad, deja, 93 straipsnis teigia, kad nepatvirtinus savaitės darbotvarkių negalima tvirtinti ir tos savaitės dienos darbotvarkės, tai yra Statuto 93 straipsnio 1 dalis. Aš manau, kad Seimo valdyba pasitars ir surengs Seimo posėdį, tą Seimo posėdį būtų galima surengti ir po šešių valandų pertraukos šiandien, galima surengti rytoj, galima surengti poryt. Aš manau, kad Seimo valdyba galėtų susirinkti po šios dienos posėdžio ir apsvarstyti, kaip šioje situacijoje elgtis. Ačiū, kolegos. Dar dėl vedimo tvarkos, jeigu jūs nieko prieš, Č.Juršėnas. A.Kubiliui suteiksiu žodį taip pat, bet, manau, kad A.Kubilius tiesiog iš pagarbos suteiks pirmenybę Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš galiu užleisti jaunesniam. Siūlymas toks: perbalsuokim.
PIRMININKAS. Gerai, dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome šiandien vis dėlto baigti svarstyti savaitės darbotvarkę, bet taip, kaip numatyta Statute, Seimas turi tartis dabar dėl to, kas netinka toje darbotvarkėje. Pirmas dalykas, mes siūlome išbraukti kovo 8-ąją, antras punktas, mes siūlome išbraukti valstybines stribų pensijas, ir trečias punktas, kadangi su opozicija visiškai nesusitarta dėl Konstitucijos pirmojo balsavimo (aš manau, kad tai yra didelė valdančiosios koalicijos klaida), mes siūlome išbraukti penktadienio darbotvarkę, ir aš tikiu, kad Č.Juršėnas mūsų daugiau negąsdins. Išbraukim, ir lieka visa kita savaitės darbotvarkė.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti Socialdemokratinės koalicijos seniūnas J.Olekas.
J.OLEKAS. Frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti dėl savaitės darbotvarkės ir, manau, bus tvarka.
PIRMININKAS. Socialdemokratinės koalicijos frakcijos prašymas yra teisėtas, kolegos. Taigi, kolegos, registruojamės. Kol registruojamės, galiu pacituoti Statuto 121 straipsnio 1 dalį. Pagal šio straipsnio 1 dalį balsavimas bus kartojamas, nes reikalavimas yra teisėtas.
Kolegos, ar sutiktumėte dar kartą pakartoti registraciją? Dar atėjo… Gerbiamieji kolegos, kartojame registraciją, nes atėjo naujų narių.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kartojame balsavimą dėl to, ar pritarti kitos savaitės posėdžių darbotvarkei. Balsavimas pradėtas.
Už – 20, plius G.Babravičius, už – 21, prieš – 6, susilaikė 7. Taigi kitos savaitės darbotvarkei yra pritarta. Dar kartą noriu pacituoti Statuto 121 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įvyko šis balsavimas: “Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti tam tikras darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai.” Taigi Socialdemokratinė koalicija šiuo atveju paprašė teisėtai.
Dėl vedimo tvarkos, kolegos. Aš norėčiau dabar atkreipti dėmesį, kad mes galėtume baigti šios dienos posėdį pratęsiant laiką ir baigti visus klausimus, jų nedaug liko. Ar sutiktume tą padaryti bendru sutarimu? Sutinkame. Gerai. Tada, kolegos, dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti dar du… Vadinasi, pratęsiame posėdį, kol baigsime visus šios dienos darbotvarkės klausimus. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs visiškai neteisėtai dabar atlikote pakartotinį balsavimą, nes niekas neišdėstė jokių motyvų. Ankstesnis balsavimas niekam nekėlė jokių abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo. Tokiu atveju jūs aiškiai pažeidėte Statutą, todėl ką tik įvykęs sprendimas yra neteisėtas ir lieka galioti ankstesnis sprendimas, o savaitės darbotvarkė yra nepatvirtinta. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau labai aiškiai laikytis Statuto ir nevesti Seimo klystkeliais.
PIRMININKAS. Kolega, mano siūlymas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Repliką po balsavimo – kolega J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvo abejonių, nes mano balsas buvo neįskaitytas. Pagrindas buvo labai aiškus. Buvo 5 frakcijos nariai, kurie palaikė šią iniciatyvą. Aš nuoširdžiai dėkoju kolegoms už supratimą, ypač liberalams, kad mes galime baigti jų pasiūlytus klausimus nagrinėti šiandien ir antradienį, kai taip pat buvo numatyti kai kurie klausimai. Dėkui jums už supratimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką po balsavimo – kolega A.Vidžiūnas.
A.VIDŽIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar tik patikrinome daugumos budrumą. Tai, vyrai ir moterys, būkite budrūs, jeigu toks menkas akmenėlis kaip darbotvarkė gali jus sujaudinti… J.Oleką ir Č.Juršėną ieškoti visokių neteisėtų išeities kelių. Taigi būkite budrūs, kolegos.
PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas pratęsia E.Telmano tradiciją. Būkite budrūs. Ačiū.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15, 27, 41, 108, 162, 196, 207, 208 ir 209 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1313 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau klausimus. Kviečiu į tribūną pranešėją V.Martišauską pateikti Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 15, 27, 41, 108, 162, 196, 207, 208 ir 209 straipsnių pakeitimo” projektą Nr.IXP-1313. Prašom, pranešėjau.
V.MARTIŠAUSKAS. Aš iš tiesų maniau, kad mano labai nereikšmingas, ir supratau, kodėl valdyba į paskutinę vietą įrašė mano klausimą. Bet prieš tai vykusi diskusija parodė, kad jis kaip tik, ko gero, yra svarbus. Šiuo atveju būtume turėję opozicijos lyderį, būtume pasitarę ir būtų vieningesnė nuomonė, o dabar į visus kampus išskydome.
Esmė yra tokia. Jūs puikiai žinote, kad dabar pagal Statutą yra nustatyta taip, kad opozicijos lyderis yra seniūnas tos frakcijos, kuri yra didesnė negu pusė mažumos. Bet tarsi numatydamas tokią situaciją, kokia atsitiko ne taip seniai dešinėje pusėje, Konstitucinis Teismas dar praėjusių metų sausio mėnesį, atrodo, priėmė tokią nuostatą, kad reikėtų pataisyti šią situaciją. Pamėginau ją pataisyti taip.
Mano siūlymo esmė yra tokia, kad dabar mes turėtume iš esamos mažumos išsirinkti opozicijos lyderį. Aš nedetalizuoju, nes nėra laiko, visi puikiai suprantate siūlymo esmę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs pateikėte projektą. Jūsų nori paklausti kolega A.Vidžiūnas. Prašom.
A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teikiamas projektas yra vertas didžiulio dėmesio, bet pakeliui su ta problema susijęs ir vakarykštis ar užvakarykštis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos svarstymas, kur mentoriškai mėginama nurodyti opozicijai, kaip ji turi gyventi. O būtent, kad dabar lyg ir neliko opozicijos lyderio, niekas negali atstovauti ir panašiai. Ar jums neatrodo, jog opozicinės frakcijos turėtų susitarti, kas yra jų lyderis ir kas turėtų joms atstovauti, o ne A.Salamakinas savo pareiškime turėtų nurodyti, kaip ten yra?
V.MARTIŠAUSKAS. Aš labai myliu ir gerbiu A.Salamakiną, todėl nieko nepasakysiu prieš jį. Aš noriu pasakyti, kad kas nors nepagalvotų, kad turiu ką nors prieš poną G.Steponavičių ir džiaugiuosi tuo, kad jis neteko šio posto. Iš tiesų, jeigu mes surinktume pusę savo balsų… Dėl formos mes susitartume. Nemanau, kad Teisės departamentas turėjo aiškinti, kaip mums elgtis. Nežinau, ar ponas A.Salamakinas iš tiesų turėjo komentuoti tą reikalą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Jūsų pasiūlymas, man atrodo, yra labai svarbus teoriniu požiūriu. Bet praktiniu požiūriu čia, Seime, yra mažiausiai 7 lyderiai. Ar neįsivelsime į begalines kovas dėl opozicijos lyderio kėdės?
V.MARTIŠAUSKAS. Aš manau, ponas V.Kvietkauskas iš anksto džiūgauja, kad taip atsitiks, bet, manau, taip neatsitiks. Mes rasime būdų susitarti. Ir ponas J.Karosas taip pat.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sutinku, kad pozicijai yra sunku matyti tokią silpną suskeldėjusią opoziciją. Tai nors menkas gelbėjimosi ratas sustiprėti opozicijai Seime, tai iš tikrųjų pagerintų Seimo darbą. Ar jūs tikitės, kad tai galėtų būti šiokia tokia pagalba opozicijai, kad būtų galima išsirinkti? Jūs teikiate gana, sakyčiau, progresyvinį siūlymą?
V.MARTIŠAUSKAS. Nemanau, kad gelbėjimosi ratas yra kokia nors nepadori priemonė. Gelbėjimosi ratai privalo būti kiekviename laive, koks yra mūsų garbingas Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritariame. Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal dar yra siūlymų dėl papildomo komiteto? Valdymo? Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
Civilinio kodekso 3.289 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-391 (svarstymas)
Dabar, kolegos, dar yra du rezerviniai klausimai. Rezervinis 4 klausimas – Civilinio kodekso 3.289 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-391. Teikėjas – A.Klišonis. Pranešėjas – D.Velička (Teisės ir teisėtvarkos komitetas). Prašom. Svarstymas.
D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji likusieji salėje, teikiu krikštynų įstatymą. Šis mano kolegos A.Klišonio tiekiamas įstatymo projektas suteikia teisę seniūnams atlikti registracijos procedūrą seniūnijose. Deja, turiu perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuri yra neigiama. Taip pat yra Teisės departamento šešios pastabos, kurios taip pat neigiamos. Teisingumo ministerija šiam projektui nepritarė ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija taip pat nepritarė. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga iš esmės pritarė, bet Šeimos ir vaiko reikalų komisija nepritarė. Komiteto bendra išvada yra įstatymui nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, bendra išvada yra atmesti projektą?
D.VELIČKA. Taip.
PIRMININKAS. Jūs suformuluokite tiksliau, nes čia…
D.VELIČKA. Aš perskaitysiu taip, kaip…
PIRMININKAS. Darbotvarkės projekte yra siūlymas atmesti.
D.VELIČKA. “Komiteto sprendimas – projektą atmesti, nes gimimo įregistravimas, lyginant su kitų teisės (…) aktų įregistravimu, yra ypatingas tuo, kad šiuo atveju kartu sprendžiamas ne tik paties gimimo įregistravimas, bet daug kitų labai svarbių klausimų: gimusio vaiko tėvystės, motinystės klausimas, vaiko pavardės ir vardo klausimas, asmens kodo suteikimas ir panašiai. Todėl šių klausimų, kurie paprastai yra teisiniai klausimai, negalima pavesti kaimo ir miesto seniūnams, kurie neturi teisinio išsilavinimo ir šių klausimų nepajėgs kvalifikuotai spręsti. Be to, gimimo įregistravimas kartu reiškia pakeitimų įvedimą į gyventojų registrą, kurio duomenys kompiuterizuoti, todėl tokius veiksmus atlikti seniūnijose nėra techninių galimybių. Be to, gimimui įregistruoti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, todėl nesudarys problemų kaimo ir rajono gyventojams”. Tokią išvadą padarė Teisės komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pagrindinio komiteto siūlymas yra atmesti, o Statuto 151 straipsnio 3 dalies antrasis skirsnis nurodo, kad Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka: balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti arba jį atmesti. Taigi dabar turi būti privalomas balsavimas, ar grąžiname, ar atmetame. Dabar prašom kalbėti vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už. A.Klišonis. Prašom.
A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, teikdamas šį įstatymo projektą, turėjau omeny tai, kad iki praeitų metų liepos 1 dienos seniūnai turėjo šią teisę ir jie tai vykdė. Visas pažymas, susijusias su šeimos situacija, su vienomis ar kitomis jos pajamomis, išduoda seniūnijos, ir šios funkcijos nesuteikimas joms, aš manau, tiktai pablogina padėtį. Tai, kas buvo pasakyta čia, kad negalima daryti vieno ar kito, negalima tų funkcijų atlikti arba jas atlikti nekvalifikuotai, man atrodo, parodytų tai, kad seniūnijose dirba nekvalifikuoti darbuotojai, kurie negali atlikti vienos arba kitos funkcijos. Aš įsitikinęs, kad jie gali tą dalyką padaryti. Manau, kad gyventojams tai, be abejo, būtų gerokai patogiau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Seimo narė G.Purvaneckienė.
G.PURVANECKIENĖ. Šį klausimą svarstė ne tik komisijos nariai, bet mes taip pat kvietėm ekspertus iš įvairių organizacijų, kurie užsiima įvairiais vaikų reikalais. Visų nuomonė buvo neigiama. Pagrindinis argumentas, kiek aš atsimenu buvo tas, kad žmonėms yra nepatogu važiuoti į rajonų centus registruoti vaikų. Bet, kadangi, kaip jūs visi žinote, gimus vaikui, yra išmokama vienkartinė pašalpa, tai vis tiek žmonės važiuoja dėl tos pašalpos, o tuo metu, kai jie gauna registracijos pažymėjimą, jie ir sutvarko. Taigi jokio nepatogumo ar papildomo važiavimo jiems nebūtų. Todėl remdamasi visų institucijų, kurios mums pataria kalbėti prieš, komisija ir suformulavo savo neigiamą nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime tikrai vieną pasirinkimą – balsuoti čia, Seime. Norint atmesti, reikės 36 balsų. Pirmiausia vyksta balsavimas dėl atmetimo. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Šiuo atveju mes neturim kito pasirinkimo. Registruojamės. Balsuosime dėl pagrindinio komiteto siūlymo. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes net balsavimo negalime daryti, nes reikalaujama speciali norma – 36 balsai. Nežinau, kaip mes galime išspręsti šią situaciją.
Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Mėginkime dar paspausti skambutį, kaip siūlo kolega E.Masiulis. Aš siūlyčiau du dalykus. Pradėti balsuoti, kaip bus, taip bus, paskui galvosime, ką daryti. Prašau balsuoti, kas palaiko pagrindinio komiteto siūlymą – balsuoja už. Procedūrinė problema, aš neturiu ką daryti.
4 Seimo nariai palaikė pagrindinio komiteto siūlymą, 20 nepalaikė pagrindinio komiteto siūlymo. Dabar man kolegos pasakė, kokia yra padėtis. Vis dėlto aš, kaip posėdžio pirmininkas, norėčiau šiuo atveju kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, ką mes turėtume daryti esant tokiai padėčiai, kai Seimo salėje nėra… Kolega Masiuli, leiskite man, kaip posėdžio pirmininkui, pabaigti savo statutinę priedermę. Šiuo atveju kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisija, nes taip, kaip siūloma kad priimtume sprendimą dėl kito komiteto, mes padaryti negalim. Kolegos, aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad jinai pateiktų išvadą, kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl darau šio klausimo pertrauką. E.Masiulis dėl vedimo tvarkos.
E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad jūs nuėjote labai klampiu keliu. Norėtume pasiūlyti kur kas paprastesnį kelią, Liberalų frakcijos vardu prašom pertraukos pagal Statuto 109 straipsnį iki artimiausio posėdžio, o artimiausiame posėdyje, matyt, tikrai dalyvaus daugiau nei 36 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas numato jums tokią teisę prieš balsavimą. Aš prieš balsavimą užsiminiau, kokia mūsų komplikuota padėtis, tačiau prieš balsavimą Liberalų frakcija nieko nepaprašė. Todėl, gerbiamieji kolegos, nesiginčykim, aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kokias išvadas jį pateiks, tokios ir bus. Daroma klausimo pertrauka.
Firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-661 (pateikimas)
Kitas klausimas – Firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-961. Pateikimas. Pranešėjas – A.Lydeka. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslai yra palengvinti parinkti ar sudaryti firmų pavadinimus, išplėsti firmų pavadinimams simbolinių vardų parinkimo galimybes, taip pat įtvirtinti galimybes firmų simboliniams pavadinimams vartoti įvairesnius pavadinimus, praplėsti firmų vardų kiekį. Taip pat tokius, kurie palengvintų firmų bendravimą su užsienio subjektais. Siūloma pakeisti nuostatas panaikinant draudimą registruoti simbolinį firmos vardą, sudarytą iš raidžių, skaitmenų ar derinių, kurie negali būti suprantami kaip žodžiai, išskyrus atvejus, kai toks vardas nusistovėjęs rinkoje, o vietoj jos įtvirtinti nuostatą, kad simbolinis vardas, sudarytas iš raidžių, skaitmenų bei jų derinių, gali būti registruojamas tik tada, jeigu toks firmos vardo darinys yra suprantamas ir neklaidina visuomenės. Toks pakeitimas suteiktų galimybę aiškiai praplėsti firmų simbolinių vardų kiekį, palengvintų firmos vardo parinkimą, taip pat būtų panaikinta vargu ar logikos dėsnius atitinkanti dabartinė įstatymo nuostata, kad firmos simbolinis vardas gali būti registruojamas tik tada, jeigu toks vardas yra nusistovėjęs rinkoje. Jis nusistovėti rinkoje gali tik tuo atveju, jeigu jis patenka į rinką. Jeigu jis neregistruotas, savaime suprantama, rinkoje vartojamas nebus, netaps nusistovėjusiu. Taigi ir registruojamas niekada negalės būti. Siūloma nuostata, kad simbolinis vardas gali būti registruojamas, jeigu jis suprantamas ir neklaidina visuomenės, išplėstų vardo parinkimo galimybes, kartu neleistų ir piktnaudžiauti šia galimybe, nes yra aiškus parinkimo kriterijus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pateikimas įvyko. Ar norėtumėte klausti? Klausiančiųjų nematau. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų už, prieš? Norinčių nematau. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Bendru sutarimu pateikimui pritarta. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkam? Ar reikia siūlyti papildomą komitetą? Papildomu komitetu kažkas siūlo Ekonomikos komitetą. Nereikia. Mano nuomone… Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerai. Sutariam. Šio įstatymo svarstymas bus pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, baigėme visus klausimus. Liekas paskutinis, aš turiu jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui yra įteikti pareiškimai. Seime įsikūrė Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupė. “Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, įkuriame Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupę.” Pasirašo 13 Seimo narių. Norintys prisijungti galės prisijungti Dokumentų skyriuje, tuomet bus šita grupė užregistruota ir nustatyta tvarka galės išsirinkti pirmininką.
Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių dar kalbėti, padaryti kokius nors pareiškimus? Nėra. Prieš atsisveikindami registruojamės, kad užfiksuotume savo buvimą. Registracija pradėta.
Užsiregistravo 21 Seimo narys. Dėkojame aktyviausiems Seimo nariams. Linkime jums gero savaitgalio, gero sekmadienio ir iki kitos savaitės. Šios dienos posėdis baigtas.