Šešiasdešimtasis (184) posėdis
2002 m. sausio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

2002 m. sausio 17 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame ketvirtadienio, sausio 17 d., plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Buvo prašymas dar kartą registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tą procedūrą pakartoti.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų patvirtinti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ar galėtume bendru sutarimu ją patvirtinti? Ačiū.

Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad 2-4 klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą negalėtų būti įtrauktas į darbotvarkę, nes šis įstatymas dar nėra įsigaliojęs. Jeigu jis nebus įsigaliojęs iki 15.40 val., aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Statutą mes jo negalėsime svarstyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma tuo pačiu klausimu.

J.RAZMA. Atkreipčiau dėmesį, kad minėto įstatymo neįsigaliojimas ir teoriškai nėra įmanomas. Dabar nėra teorinių galimybių, kad, atmetus Prezidento veto, priimtas įstatymas neįsigaliotų. Jeigu šiandien būtų siūloma priimti Seimo nutarimą, aš suprasčiau kolegos J.Oleko pastabas, bet pateikti nutarimą dėl tokio įstatymo, kuris tikrai įsigalios, aš manau, yra visiškai logiška ir galima.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, ar nebūtų galima įtraukti laisvosios prekybos sutarties su Bulgarija ratifikavimo, nes, kaip įprasta, parengti tas sutartis trunka labai trumpai. Pramoninkai to laukia. Bulgarai jau ratifikavo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manyčiau, kad jūs savo siūlymą galėtumėte arba turėjote pateikti Seniūnų sueigoje. Tai, manau, galima padaryti kitoje Seniūnų sueigoje ir bus įtraukta. Šiandien, atleiskite, turbūt apsiribosime sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ratifikavimu. Mes papildomai įtraukėme 1-9 klausimą.

Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymas būtų darbotvarkės 1-4 klausimą – Energetikos įstatymo projektą sujungti su… kad šalia būtų ir Energijos taupymo įstatymo projektas 1-6, nes šie klausimai yra tarpusavyje susiję. Komiteto išvada dėl abiejų klausimų panaši. Būtų tikrai logiška vienas po kito įstatymus…

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas geras ir, manau, nagrinėsime jūsų pasiūlyta tvarka.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, išsakę pastabas, dabar patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ačiū.

Pradedame nagrinėti pirmąjį klausimą. Prieš pradedant vis dėlto norėčiau jus supažindinti su naujai sudaryta balsų skaičiavimo grupe. Balsų skaičiavimo grupė: kolega A.Baura, kolega E.Kaniava, kolega A.Medalinskas, kolega G.Šivickas ir kolega V.Tomaševski.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1243(2*) ES (priėmimas)

Pradedame pirmąjį šios dienos darbotvarkės klausimą – įstatymo projektą Nr.IXP-1243. Tai Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kvotos su korupcija programos patvirtinimo”. Priėmimo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas, kurio nematau posėdžių salėje. Kviečiu pateikti pirmąjį klausimą, gerbiamasis kolega.

A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Kaip žinia, praeitą kartą, svarstymo stadijos metu kalbėdami apie Nacionalinę kovos su korupciją programą ir apie tam tikrą Seimo nutarimą dėl šios programos, kalbėjome, kad programa patvirtinta Vyriausybės ir pateikta Seimui. Komitete buvo tobulinama atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, Teisės departamento, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus. Tobulinama buvo kartu su programos rengėjais – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Manau, kad ji šiuo atveju yra parengta ir pateikta Seimui taip, jog ją būtų galima priimti ir patvirtinti. Tai ir prašau Seimą padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Pastabų ir siūlymų šios įstatymo nagrinėjimo stadijos metu nebuvo, todėl pradėsime priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų. Dėl viso įstatymo. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio, priimti 1 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų. Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimta.

Dėl viso įstatymo. Dėl balsavimo motyvų – kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes rengiamės priimti svarbų dokumentą, kurio Lietuvai tikrai reikia. Aišku, būtų galima pareikšti įvairių pastabų, galbūt kitaip sudėlioti akcentus. Sakysim, aš asmeniškai manyčiau, kad kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti korupcijos prevencijai, kai pati visuomenė būtų svarbiausias korupcijos stabdymo instrumentas. Tam reikėtų kur kas labiau pabrėžti skaidrumo principų besąlyginį taikymą visiems valstybiniams sprendimų priėmimo procesams.

Tačiau aš norėčiau pasakyti vieną esminę pastabą – kad Seimas, svarstydamas tokį svarbų dokumentą, iš tikrųjų galėjo atlikti kur kas didesnį vaidmenį telkdamas visuomenę korupcijos prevencijai, jeigu Seime vykęs šios antikorupcinės programos svarstymas būtų virtęs kur kas platesniu ir išsamesniu svarstymu. Tai nėra priekaištas komiteto pirmininkui ar kam nors kitam, bet, mano įsitikinimu, buvo kažkaip labai standartiškai pasižiūrėta į šio dokumento svarstymą, kaip į paprasto įstatymo ar paprasto Seimo nutarimo svarstymą. Tokiu atveju daugelis šios programos nuostatų nėra plačiau žinomos visuomenei. Lieka tiktai valdžios institucijų, biurokratų bandymas ieškoti būdų, kaip stabdyti korupciją. Tuo tarpu dar sykį noriu pakartoti, kad mano įsitikinimu, jeigu visuomenė nebus sutelkta ir visuomenei nebus parodyti būdai, kaip ji pati gali kovoti su korupcija, kaip ji gali užkirsti kelius korupcijai, reikalaudama iš valstybės tarnybos daug daugiau skaidrumo, daug daugiau aiškumo, tai ta kova su korupcija gali ir likti tik kabinetinė. Todėl aš norėčiau ir pasiūlyti galbūt komiteto pirmininkui, kad net ir priėmus šią mūsų korupcijos programą kartu su STT ir kitomis atsakingomis žinybomis reikėtų organizuoti daug platesnius svarstymus visuomenėje išnaudojant Seimo galimybes tam, kad ši programa taptų visuomenės savastimi, o ne tik kabinetine programa.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, analizuojant, kaip politikai veikia tam tikrais atvejais, noriu pasakyti, kad išeina įdomus dalykas. Jeigu STT, sakysime, iškelia arba ima tirti kokią nors nusikalstamų ar teisinių struktūrų, ar piliečių veiklą, politikai tyli, o jeigu ši tarnyba užsiima kokių nors magnatų veiklos tyrimu, tai iš karto net pats Prezidentas kviečia STT vadą ir klausia, kaip tu drįsai tirti magnato veiklą? Todėl aš, balsuodamas ir pritardamas šiam nutarimui, vis dėlto esu prieš politikų kišimąsi, ir kai STT griebia stambias žuvis, kad politikai nesikištų, o lauktų galutinio teisėsaugos institucijų tyrimų rezultato. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolegė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, triukšmas salėje ir visiškas Seimo narių, ypač valdančiosios daugumos, nesidomėjimas šiuo įstatymu man tikrai kelia nemažą nerimą. Pratęsdama A.Kubiliaus mintį aš noriu pasakyti, kad mes turėjome unikalią galimybę pakalbėti labai atvirai ir rimtai apie šias problemas. Susidarė įspūdis, kad kai kuriems šios programos reikia tik todėl, kad to iš mūsų reikalauja NATO, kad to iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga ir kad kuo greičiau padėtume pliusiuką, jog ši programa priimta. Aš čia nesakau priekaištų Specialiųjų tyrimų tarnybai, adresuoju juos būtent Seimui.

Šioje programoje, jeigu jūs ją perskaitytumėte, yra labai svarbių nuostatų apie visuomenės įtraukimą į korupcinių teisės pažeidimų tyrimą, taip pat žiniasklaidos antikorupcinės švietimo strategijos nuostatų. Mes galėjome surengti bent jau klausymus pakviečiant ir kitus komitetus, pakviečiant organizuotas verslo struktūras, pakviečiant tą pačią “(…) international”, kitas organizacijas, kad jos galėtų išsakyti savo pozicijas. Galėjome pakviesti ir žurnalistų organizacijas, kad jie, kaip piliečiai, taip pat būtų įtraukti į šios programos įgyvendinimą.

Toks elgesys verčia galvoti, kad nenorima garsiai kalbėti apie daugelį dalykų. Ačiū Dievui, kad po svarstymų šioje programoje liko daug svarbių nuostatų ir tikrai komiteto darbo grupė neblogai padirbėjo. Aš noriu pasiūlyti (ir tai turėtų būti užfiksuota protokole), kad Seimas įsipareigotų rengti seminarus, konferencijas šiais klausimais ir ištaisytų tas klaidas, kurios buvo padarytos svarstymo metu. Be to, kadangi socialliberalai ir socialdemokratai dominuoja daugelyje savivaldybių, aš kviesčiau (gaila, kad jie neklauso) šių partijų lyderius surengti šios programos klausymus, svarstymus savivaldybėse. Artėja savivaldybių rinkimai, o praėję rinkimai parodė, kad korupcijos problemų šiuose baruose yra be galo daug. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų buvo atliktas didelis darbas ir tikrai galima padėkoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, ir jos vadovui, gana aktyviai bendradarbiavusiems su mūsų komitetu svarstant šią programą. Manau, joje yra labai daug gerų ir sveikintinų nuostatų. Vis dėlto man norėtųsi atkreipti Seimo narių dėmesį į dvi dalis, kurios yra šioje programoje, t.y. politinę korupciją ir administracinę korupciją. Aš ne visai tikras, kad siūlymas nutraukti politinių partijų finansavimą, finansuoti jas daugiau iš biudžeto duos laukiamų rezultatų, nes ir dabar, jeigu Seimas apsispręstų, galėtų politinėms partijoms skirti daugiau lėšų. Dėl administracinės korupcijos, aš manau, sveikintina yra tai, kad savivaldybių tarnybų vadovai tuo pačiu metu negalėtų būti ir savivaldybių tarybų nariai, nes tikrai tai ne visai normalus reiškinys.

Šioje programoje aš matau ir keletą silpnų vietų, pavyzdžiui, viena iš skaudžiausių sričių, kurioje tikrai klesti korupcija, yra mūsų muitinės, o toje programoje mes sutrumpiname laiką Vyriausybei rasti pakankamai lėšų sukurti visą informacinę muitinių sistemą, kad būtų galima susigaudyti, kas pro kur įvažiuoja, kas pro kur išvažiuoja. Taip pat truputį keistokai atrodo šios programos teiginys, kad šiais metais lyg ir nereikės papildomo finansavimo. Aš neįsivaizduoju, kaip galima kovoti su korupcija neskiriant tam papildomų lėšų.

Ta pačia proga aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį ir į mūsų Antikorupcinę komisiją, kuri yra Seime. Kiek aš prisimenu, kai tik ateina nauja valdžia, tuoj sudaroma speciali nusikaltimų tyrimo ar antikorupcinė komisija, ir mes visi suprantame, kad dažniausiai tos komisijos tikslas būna tirti, ką blogo yra padarę prieš tai buvę valdžioje. Aš norėčiau pasveikinti gerbiamąją N.Steiblienę, kad ji savo veiklą daugiau kreipia į dabartinius reiškinius, ir tikrai sveikintinas jos domėjimasis Vilniaus savivaldybe, “Dalkijos” reikalais. Kartu aš norėčiau pasakyti, kad tai komisijai būtų galima daugiau domėtis dabartine valdžia, dabartine dauguma, ir man keistokai atrodo mūsų Seimo nuostata, kai tie, kurie šiandien yra valdžioje, patys save kontroliuoja. Aš puikiai prisimenu konservatorių švarių rankų politiką. Tiesa, toms švarioms rankoms neužteko muilo, iš jos nieko neišėjo. Bijau, kad ir gerbiamajai N.Steiblienei, ko gero, neužteks muilo, kad ši Antikorupcinė komisija galėtų efektyviai kontroliuoti savo pačios valdžią. Pasaulyje paprastai yra priimta, kad valdžios institucijas, ten, kur yra daugiausia galimybių plėtotis korupcijai, kontroliuoja opozicija, o ne dauguma.

Šiai programai siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus visus – gerbkime kolegų norą išsakyti savo nuomonę, sudarykime tam sąlygas ir netriukšmaukime. Kolega J.Bernatonis. Nuomonė už.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo pažymėta, išties tai labai svarbus darbas integruojantis ir į NATO, ir į Europos Sąjungą, tačiau tai nėra, kaip buvo bandyta pareikšti, tik dėl to, kad būtų atsiskaityta, jog tai padarėme. Mano supratimu, pirmą kartą konceptualiai sprendžiamos būtent kovos su korupcija problemos, koordinuojama įvairių institucijų veikla, ir iš tiesų reikėtų padėkoti Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovams ir specialistams, kurie rengė šią programą.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė nuodugniai svarstė programą ir išties, kai kalbama apie papildomą finansavimą, reikėtų turėti omenyje, kad dar prieš priimant biudžetą ši programa jau buvo aptarta ir tos lėšos, kurių reikia jai įgyvendinti šiais metais, jau yra numatytos šių metų biudžete.

Aš pritarčiau kolegos A.Kubiliaus minčiai, kad reikėtų šią programą propaguoti, tačiau noriu informuoti Seimo narius, kad STT iniciatyva jau buvo surengta keletas konferencijų, kur tai buvo daroma. Suprantama, toks viešumas dar labiau padėtų įtraukti visuomenę į kovą su korupcija.

Taigi korupcija yra labai rimta problema ir aš prašyčiau opozicijos atstovų, kad ji nebūtų politizuojama. Kviečiu visus sutelkti pastangas, taip pat kviečiu visus balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomones už ir prieš dėl balsavimo motyvų, todėl prašyčiau dar kartą registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 105, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Kolega A.Vidžiūnas savo balsą prideda prie balsuojančiųjų už. Prašome pridėti. Už – 106, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Kolega V.Šustauskas taip pat savo balsą atiduoda už, vadinasi, už – 107. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” priimtas.

Darbotvarkės 2 klausimas – Pridėtinės vertės… Suteikiu žodį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui kolegai V.Junokui.

V.JUNOKAS. Mes labai dėkojame gerbiamajam pirmininkui, visiems gerbiamiesiems Seimo nariams, prisidėjusiems prie programos tobulinimo, rengimo. Komiteto pirmininkui ponui A.Sadeckui, ypač vidaus reikalų ministrui ponui J.Bernatoniui ir visam Seimui, kuris tikrai padarė svarbų žingsnį ne tik integruojantis į Europos Bendriją, bet ir mažinant korupciją, vykdant korupcijos prevenciją Lietuvoje. Pasižadame atsižvelgti į visus gerbiamųjų Seimo narių išsakytus pasiūlymus, pastabas dėl programos įgyvendinimo ir mūsų veiksmų. Ačiū už dėmesį.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1203(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū visiems dalyvavusiems. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1203. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks kolega G.Šivickas.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra bene griežčiausiai reglamentuojamas Europos Sąjungos direktyvomis ir šis mokestis yra bene daugiausiai surenkamas mūsų valstybės biudžete. Taigi komitetas svarstė šį projektą. Apsvarstytos Teisės departamento pastabos, daugumai iš jų pritarta. Taip pat yra daug pasiūlymų įvairių piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų.

Ūkio ministerijos Tarpžinybinės tradicinių dailiųjų amatų dirbinių ekspertų komisijos pirmininkas J.Adomonis siūlo palikti PVM neapmokestinimo lengvatą tradicinių dailiųjų amatų dirbiniams. Komitetas tam pritarė, t.y. taikyti lengvatą iki 2003 m. gruodžio 31 dienos. Nacionalinės žurnalistų ir leidėjų asociacijos prezidentas A.Ažubalis siūlo sulyginti sąlygas laikraščių ir žurnalų leidybai ir taikyti lengvatinį 5% tarifą nuo liepos 1 dienos. Komitetas pritarė šiam siūlymui.

Toliau. Akcinės bendrovės “Puntukas” generalinis direktorius A.Terbetas ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga siūlo palikti galiojančią lengvatą, kuri galioja pagal dabartinį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą pagal steigėjo statusą, tai yra tiek, kiek turi invalidų draugijos, visuomeninės organizacijos kapitalo kai kuriose įmonėse, joms proporcingai taikoma pridėtinės vertės lengvata. Komitetas tam nepritarė, nes išlieka lengvata pagal neįgaliųjų darbo vietų skaičių. Taip pat dėl to paties prašymo ir siūlymo kreipėsi Lietuvos invalidų draugijos pirmininkė, komitetas nepritarė.

Viešosios įstaigos “Kepėjų gildija” direktorius R.Balbieris siūlo sumažinti pirmos eilės PVM maisto produktams (duonai, batonams) tarifą iki 0%. Nulinis tarifas apskritai prieštarauja teisės aktų normoms. Komitetas nepritarė šiam siūlymui.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas E.Vilkelis siūlo išlaikyti kai kurias lengvatas ir papildomai taikyti lengvatas dėl faktoringo (…) kredito įstaigų parduodamą už negrąžintas paskolas perimtą turtą. Komitetas nepritarė, nes kai kurie siūlymai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, be to, kai kurios lengvatos išlaikomos iki stojimo į Europos Sąjungą. Valstybinės įmonės “Oro navigacija” generalinio direktoriaus pasiūlymas yra neapmokestinti rinkliavų už oro uosto ir oro navigacijos paslaugas, tačiau projekte numatytas nulinis tarifas. Tai yra griežtai reglamentuojama Europos Sąjungos direktyvomis ir komitetas nepritarė. Be to, yra, kiek žinau, atsiimtas šis pasiūlymas Ekonomikos komitete ir problema išspręsta. Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidento A.Krikščiūno pasiūlymai taikyti toliau lengvųjų automobilių pridėtinės vertės mokesčio atskaitą arba taikyti tik už automobilių nuomą. Komitetas nepritarė, nes tokie apribojimai taikomi beveik visose Europos Sąjungos šalyse.

Žurnalistų etikos inspektoriaus R.Gudaičio siūlymas atidėti pridėtinės vertės mokesčio įvedimą popieriui bei kitiems spaudos darbams. Kadangi komitetas apsisprendė kitu būdu, tai yra taikyti apmokestinimą nuo liepos 1 d., nuo projekto įsigaliojimo, šiam pasiūlymui nepritarta.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija siūlo taikyti lengvatinį tarifą kabelinei televizijai, komitetas nepritarė. Lietuvos dailininkų asociacija siūlo kai kuriuos techninius pakeitimus dėl meno rūšių klasifikavimo ir tautodailės priskyrimo prie meno rūšių. Šiam techniniam pataisymui mes pritarėme, tačiau nepritarėme dėl klasifikavimo, nes Europos Sąjungos dokumentai aiškiai nustato, kad klasifikavimas pateikiamas pagal KPN sistemą.

Farmacijos pramonės įmonių asociacijos pasiūlymui iš esmės komitete pritarta. Komitetas yra apsisprendęs atidėti vaistų neapmokestinimą iki 2004 m. įgaliojant Vyriausybę sudaryti sąrašą, kuriems vaistams jau iš karto nuo įsigaliojimo būtų taikomas 5% lengvatinis tarifas. Taigi iš esmės pritarta Farmacijos pramonės įmonių asociacijai. Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija taip pat siūlo kabelinei televizijai taikyti lengvatinį tarifą. Kaip minėjau, yra nepritarta.

Toliau. Yra gauta daug Mokesčių policijos departamento, Teisės departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Muitinės departamento pasiūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio grobstymo, daug iš jų komitete apsvarstyta ir daugeliui pritarta.

Toliau. Seimo narių pasiūlymai. G.Kniukšta siūlo taikyti lengvatinį tarifą mėsai ir jos produktams, komitetas nepritarė. Gerbiamojo Seimo nario P.Vilko pasiūlymas, kaip jau minėjau anksčiau, dėl lengvatos taikymo pagal steigėjo statusą, kai įmones steigia invalidų, visuomeninės organizacijos. Komitetas nepritarė. Seimo nario E.Maldeikio pasiūlymai dėl ilgalaikio turto apibrėžimo. Iš esmės yra pritarta, nes projekto redakcija bus derinama su Pelno mokesčio įstatymu. Taip pat yra E.Maldeikio siūlymas neapmokestinti avansu, jeigu paslaugos teikiamos… Dėl laiko stokos Seimo narių siūlymus siūloma apibendrinti. Vis tiek reikės už tuos, kuriems komitetai nepritarė, balsuoti, tai tuo ir… Iš esmės yra pritarta A.Klišonio pasiūlymui dėl vaistų sąrašo tvirtinimo ir kai kuriems E.Maldeikio pasiūlymams. Taigi yra pritarta Ekonomikos komiteto išvadai pritarti įstatymo projektui, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai atidėti laikraščių, žurnalų ir knygų leidybai neapmokestinimą iki 2004 metų, o skirti lengvatą žurnaliniam ir knygos popieriui nepritarėme, nes, kaip minėjau, apsisprendėme dėl kito būdo. Taigi komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Primenu, pranešimui – 10 minučių. Tos pataisos ir pastabos, kurioms komitetas nepritarė, kurios bus svarstomos, reikėtų, kad nesidubliuotų ir t.t. Kviečiu pateikti Ekonomikos komiteto išvadą kolegą E.Maldeikį.

E.MALDEIKIS. Laba diena, kolegos. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą, kaip ypač svarbų ir nulemiantį krašto ūkinę apyvartą ir vartojimo lygio reguliavimą, išsamiai išnagrinėjo įvairius siūlymus.

Aš išvardysiu tuos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Ūkio ministerijos tarpžinybinės tradicinių dailiųjų amatų ir dirbinių ekspertų komisijos pirmininko Adomonio pasiūlymas buvo palikti PVM neapmokestinimo lengvatą tradiciniams dailiųjų amatų dirbiniams. Komitetas pritarė šiam siūlymui nurodydamas neapmokestinti iki 2003 metų pabaigos.

Taip pat pritarė Nacionalinių žurnalistų leidėjų asociacijos prezidento A.Ažubalio visiems siūlymams dėl PVM lengvatų panaikinimo. Taip pat komitetas pritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko G.Kniukštos siūlymui dėl 5% PVM mėsai ir jos produktams ir Seimo nario J.Veselkos siūlymui – pienui, mėsai, duonai ir daržovėms PVM 5%, bet tai galiotų iki 2003 metų sausio 1 dienos.

Komitetas taip pat pritarė mano siūlymui dėl avansinio PVM mokėjimo bei iš dalies neapmokestinti už paskolas perimto parduodamo turto. Komitetas pritarė tam, kad 32 straipsnyje, perduodant naujus pastatus ar statinius, PVM būtų fiksuojamas nuo perdavimo naudoti. Tai techninis pasiūlymas. Iš esmės komitetas įstatymo projektui pritarė vienbalsiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome išvadas abiejų komitetų, nagrinėjusių šį įstatymo projektą. Pradedame bendrą diskusiją. Kviečiu frakcijos vardu kolegą G.Steponavičių.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, kolegos Seimo nariai, svarstome ilgiau nei pusmetį rengtą vieną svarbiausių mokesčių įstatymų. Svarbu, kad pribrendo metas, kai pridėtinės vertės mokesčio klausimas yra iš esmės peržiūrimas. Peržiūrėjimas nemaža dalimi yra susijęs su Europos Sąjungos integraciniais klausimais.

Kalbant apie vieną svarbiausių ir didžiausias pajamas biudžete sudarantį pridėtinės vertės mokestį, negalima nekalbėti apie visą mokesčių sistemą. Deja, tai yra dar vienas valdančiosios daugumos nesisteminio darbo ir apskritai požiūrio į mokesčius pavyzdys. Lietuvos mokesčių mokėtojai, manau, verti žinoti, kas laukia jų per artimiausius metus. Ne tik kalbant apie pridėtinės vertės mokestį, bet ir apskritai.

Europos Sąjungos šeštoji direktyva ir jos priedas H kalba, kam galima taikyti PVM lengvatas. Todėl yra aišku ir reikia atvirai pasakyti, kad dėl Europos Sąjungos direktyvos reikalavimų tikrai brangs šildymas 9% bei keleivių transportas 5%, taip pat žemės ūkio sąnaudos. Šalia to PVM mažesnis bus, ko gero, tiktai viešbučiams. Būtų galima skaičiuoti praradimus arba papildomai gaunamas pajamas nuo 2004 metų pradėjus taikyti šiuos PVM tarifus. Tai reiškia ne ką kita, o iš esmės bent jau mokesčių naštos nemažėjimą. Žvelgiant į mokesčių klausimus nesistemiškai arba imant paskirus įstatymus, Lietuvos žmonės tikrai nemato, kad ši valdžia yra nusiteikusi mažinti mokesčių naštą.

Dar kartą Liberalų frakcija nori paraginti padėti ant stalo visą konceptualų mokesčių koncepcijos darbo rezultatą, kuris, lyg ir žinom, yra parengtas, ir išsklaidyti abejones. Kalbant apie integraciją ir galimą žmonių paramą integracijai į Europos Sąjungą, turime rasti svertus parodyti, kad mokesčių našta žmonėms nedidės ir kitais įstatymais. Fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, neapmokestinimo minimumo mažinimas, kitų mokesčių nedidinimas būtų tas ženklas, kuris leistų sušvelninti kartais nemažas ir neigiamas pasekmes, susijusias su prisiderinimu prie Europos Sąjungos reikalavimų. Tarp jų paminėčiau ir akcizo degalams, dyzeliniam kurui bei tabakui didinimus, ir gana dramatiškus didinimus.

Liberalų frakcija taip pat džiaugiasi, kad buvo įsiklausyta į paskirų grupių, asocijuotų struktūrų pasiūlymus ir svarstant Biudžeto ir finansų komitete kompromisai buvo pasiekti. Visų pirma tai pasakytina dėl PVM tarifo spaudai, laikraščiams bei knygoms suvienodinant konkurencines sąlygas. Bet negalime nepaminėti, kad šalia šio teigiamo dalyko –konkurencinių sąlygų suvienodinimo – gali brangti spauda, ypač regioninė, o tai reikštų daliai regioninės spaudos milžinišką konkurencinį spaudimą ir galbūt bankrotą. Taip pat sveikiname ir tai, kad buvo įsiklausyta ir į farmacijos sektoriaus asocijuotų struktūrų pasiūlymus ir yra pasiekti kompromisai.

Nerimą kelia PVM apskaitymo technikos aspektai, nes iki šiol įstatyme išlieka teisė mokesčių administracijai koreguoti apmokestinamąją vertę, o tai galėtų sudaryti progą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Taip pat nerimą kelia ir tai, kad nebus galima daryti PVM atskaitos už pirktus lengvuosius automobilius, nors jie galbūt, o gal ir ne, naudojami darbo veikloje. Kam pasakyti, o kodėl tada nėra einama toliau ir ieškoma priekabių neva dėl piktnaudžiavimo dėl telefonų, dėl kitos buitinės įrangos ir panašių dalykų. Manyčiau, įdiegus tokią nuostatą, ją apeiti bus labai paprasta. Manau, rinka prie to prisitaikys, galbūt dar ne vėlu būtų atsisakyti iš principo šios gana abejotiną vertę turinčios nuostatos.

Iš principo įstatymo reikia, tačiau jis yra teikiamas be visos mokesčių koncepcijos. Taigi mes nematome visos sistemos, bet šis įstatymas, palyginti su ankstesniu PVM įstatymu, tikrai yra geresnis. Taigi turime judėti į priekį ir būti pasirengę priimti svarbius sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau kreiptis į jus ir pakviesti susimąstyti, ką mes darome priimdami tokius įstatymus ir kur vedame šalį. Noriu pasakyti, kad premjero, gerbiamojo Ekscelencijos A.Brazausko vakarykštis pareiškimas dėl kandidatavimo į Lietuvos Respublikos Prezidentus įmanomas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje atsitiks stichinė nelaimė, iš tikrųjų gali išsipildyti, jeigu ir toliau Finansų ministerija pakišinės Seimui tokius įstatymus kaip šis, kurį svarstome, kitą, Cukraus įstatymą, kurį svarstysime, Pelno, kuris jau priimtas ir rengiamos pataisos, akcizų įstatymai ir panašūs, kurie veda prie vieno dalyko – mokesčių didinimo ir neišvengiamo kainų didėjimo, iš esmės jie šalį veda į aklavietę.

Aš suprantu, kad neįdomu kolegoms tai, apie ką aš čia dabar kalbu, nes dėl tų dalykų nusprendžiama siauram partijų vadų ratelyje ir renkami pinigai tam, kad paskui apgaunant pensininkus po penkis litus būtų pamesta prieš rinkimus. Bet mes susimąstykime! Iš tikrųjų taip negalima daryti, nes tai kenkia šaliai ir kenkia mūsų žmonėms. Juk neišvengiamas kainų didėjimas, kuo mes įsitikinome. Aš iš šios tribūnos kalbėjau dėl kuro akcizų. Pakėlė kuro kainas, vėliau pakels dar, energetikos kainos. Juk tai gula našta ant mūsų gyventojų pečių. Eidami į Seimą visi sakėme, kad mes to nedarysime, kad mes mažinsime mokesčius, skatinsime verslą, o dabar, prisidengdami Europos Sąjungos lozungais, mes, pamiršę, kad dar labai daug laiko iki Seimo rinkimų, labai drąsiai balsuojame už mokesčių bendros suminės naštos didinimą. Aš suprasčiau, einant į Europos Sąjungą reikia suderinti įvairius įstatymus, tarp jų ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, bet kodėl mes nesuderiname pagal savo galimybes, visų pirma pagal mūsų algas, pagal mūsų pajamas? Nepamirškime, kad mūsų minimalus darbo užmokestis 430 litų yra įšaldytas, pensijos yra įšaldytos. Kai žmonės manęs klausia, kaip pragyventi iš 240 litų pensijos, aš nežinau. Jeigu kolegos Seime žino, būtų gerai, kad pasidalytų ta paslaptimi.

Mes, prisidengdami Europos Sąjunga, kaip tik gimdome euroskeptikus. Jeigu reikės rengti referendumą, mes nesurinksime reikiamų balsų. Mano siūlymas yra susimąstyti ir konceptualiai žiūrėti į ūkio, ekonomikos, verslo plėtrą, o ne atskirais įstatymėliais, kuriuos sukuria valdininkai kabinetuose, kuriais primeta savo valią Seimui, ir toliau didinti mokesčių naštą, stabdyti verslą. Juk iki ko priėjome! Net laikraščiai bus apmokestinti PVM, kai kaimuose žmonės ir dabar negali nusipirkti laikraščio.

Ponai, Lietuva nesibaigia Gedimino prospektu! Taip, ta Lietuva, kuri yra Gedimino prospekte, gali sau leisti didelius mokesčius, bet 90% Lietuvos yra toliau, už Gedimino prospekto, ir vieną gražią dieną tai mums gali labai liūdnai baigtis. Norėdami didinti mokesčius ir juos suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis (visų pirma mes esame kol kas suvereni valstybė), dar iš pradžių pasitvarkykime, prieš eidami į Europos Sąjungą. Taip pat aš norėčiau, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija pateiktų, kokius mokesčius mažins ir kaip didins algas, minimalų darbo užmokestį – kada mes turėsime minimalų užmokestį 1000 litų – po penkerių, dešimties ar penkiasdešimties metų? Tegul modeliuoja. Kodėl apie tai mes šiandien nekalbame?

Todėl aš siūlyčiau šį įstatymą labai rimtai tobulinti, labai rimtai pertvarkyti. Siūlau šiandien priimti drąsų sprendimą, parodyti, kad mes tarnaujame žmonėms, o ne tik Gedimino prospektui, ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, ypač kolega Matulevičiau! Sakėte, mes dar suvereni valstybė. Nė velnio mes nebesuvereni valstybė! Atvažiuoja koks nors G.Verheugenas, ką nors liepia, atvažiuoja Pasaulio banko klerkas, ką nors liepia, atvažiuoja TVF koks nors klerkas, liepia, ir mes, kaip rusiškai sakoma “na lapočkach”, įvykdysime ir viršysime šimtu procentu. Čia toks mūsų savarankiškumas – tik juokinti žmones.

Bet dabar aš norėčiau pasakyti esminius dalykus dėl PVM. Jeigu mes labai norime sekti Europos Sąjungos šalimis, aš noriu jums kai ką ir priminti iš Europos Sąjungos šalių, kad gerai atsimintumėte. Sakysim, PVM maisto produktams: Belgijoje – 6%, Didžiojoje Britanijoje, kuri “skurdžiau” gyvena už Lietuvą – 0%, Graikijoje – 8%, Ispanijoje – 4,7%, Italijoje – 4%, Liuksemburge – 3%, Olandijoje – 6%, Portugalijoje – 5%, Prancūzijoje – 5,5%, Vokietijoje – 7%, Austrijoje – 10%, “nuskurdusioje” Kanadoje – 0%, Lenkijoje, kurios lygis panašus kaip mūsų – 4%. Biudžeto ir finansų komitetas ir Finansų ministerija nuo 18% nulipti negali. Mato “terbą” ir žiūri, kaip į tą “terbą” iš ubago atimti paskutinius centus. Todėl, jeigu mes jau orientuojamės į Europos Sąjungą, iš tikrųjų būtų protinga nuo 2003 metų, nes šiais metais biudžetas suplanuotas, paimti Europos Sąjungos vidurkį – 5% maisto produktams. Sakysim, mėsos, pieno, šviežių daržovių, galbūt žuvies, ką yra būtina įtraukti. Taip pat norėčiau ir malkoms, nes kaimiečiams mokėti 18% malkoms… Vidutinis jų atlyginimas gal išeina 200 litų, daugiausia iš pensijų gyvena. Kai aš tai pasiūliau, gavau Finansų ministerijos atsakymą – dėl to prarasime maždaug 380 mln. litų. Suskaičiuoja labai paprastai. Negalvoja, kad tie 380 mln. litų niekur nedings, jie liks pas gyventojus, o niekas taip gerai nemoka tvarkyti pinigų, kaip pats gyventojas. Jis žino, ko jam reikia. Valdininkas patį velnią išgalvoja: tai jam Bosnijoje reikalų yra, tai jam Afganistane, tai jam Turkijoje, tai bala žino kur jam yra reikalų. Gyventojas žino, ką pirkti. Tie 380 mln. litų duos du kartus didesnį efektą, kai jie liks pas gyventoją, negu jie bus nukreipti į Bosniją. Taigi sumažinus iki 5%, logiškai mąstant, netenkame 380 mln. litų, bet jeigu žiūrėtume apyvartos padidėjimą, ekonomikos postūmį, mes gautume kur kas didesnę naudą. Viena.

Antras dalykas. Aš matau, kur iš dalies galima kompensuoti šiuos praradimus, jeigu formaliai paskaičiuotume. Mes dešimt metų finansinių paslaugų tarpininkavimo niekaip nesugebame apmokestinti ir tvirtiname, kad Europos Sąjunga nesugeba. Taip, Europos Sąjunga nesugeba, bet kitos kai kurios valstybės yra suradusios įvairių specifinių mokesčių, kurie palengvina šį apmokestinimą, nebūtina ten viską skaičiuoti.

Todėl mano ir yra toks antras protokolinis pasiūlymas, kad būtent Vyriausybė pastudijuotų Europos Sąjungos šalių, kurios tas paslaugas apmokestina kažkokiu kitokiu mokesčiu, patirtį ir kompensuotų. Galima kompensuoti 180 mln. litų. Iš 480 atimame 180 mln. litų, lieka 300 mln. litų, ir ta apyvarta labai greitai kompensuosis. Žinoma, Vyriausybė gali priimti tam tikrus sprendimus, sakysim, pereinamajam laikotarpiui tam tikrus reguliavimo svertus, kad (…) pinigai prekiautojui ar kam nors. Tai galima padaryti. O Biudžeto komitetas ir Finansų ministerija… Maišas yra, ir viskas. Aš žiūriu, kaip Biudžeto ir finansų komitetas žiūri į tuos pasiūlymus, tai nėra didesnių Lietuvos ekonominiam augimui kenkėjų kaip Biudžeto komitetas ir Finansų ministerija.

Aš vis dėlto norėčiau, kad Seimo nariai, nepaisydami biudžeto argumento, vis dėlto paremtų, kad mes maisto produktams ir galbūt malkoms iš tikrųjų sumažintume iki 5% ir realiai pamatytume, kad ekonominė nauda iš to būtų kur kas didesnė, negu tie pinigai pateks į tą biudžetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikro šis įstatymas yra reikalingas ir jį, matyt, teks priimti, nors ne viskas ir ne visiems mums patinka ir ne viskas yra reikiamai ir tiksliai, teisingai reglamentuota. Įstatymo projekto tikslas yra nacionalinę pridėtinės vertės mokesčio teisę suderinti su Europos teise, ir tai mes turime padaryti, taip pat suderinti su naujomis Civilinio kodekso nuostatomis ir sąvokomis. Tai taip pat reikia padaryti. Vien jau tai sako, kad įstatymas turėtų būti priimtas.

Žinoma, šiame įstatyme jau iš karto yra nustatyta, kad kai kurios paslaugos brangs. Labai gaila, kad brangs transportas ir šildymas. Su tuo, žinoma, gyventojams bus sunku susitaikyti. Man ypač kelia susirūpinimą ketinimas apmokestinti PVM dabar neapmokestinamas medicinos ir spaudos paslaugas. Nors tai ir lengvatiniai tarifai, tačiau vis dėlto šios sritys labai jautrios. Žinoma, tos paslaugos pabrangs. Nors įstatymų projektai ir žada PVM sugrąžinti, kaip žinome, būna labai sunku įforminti tą sugrąžinimą ir jo sulaukti. Ypač daug abejonių kelia PVM taikymas žurnalų, laikraščių, knygų leidybai, nors, sakau, vėlgi tais 5% brangs šios paslaugos.

Reikia padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, kad jis pritarė Žurnalų leidėjų asociacijos prašymui dėl PVM žurnalų popieriui, nes buvo aiškus neatitikimas – laikraščiams lengvata yra, žurnalams nėra. Tikimės, kad ši lengvata bus patvirtinta ir čia, Seime.

Turiu vieną tokį ypatingą prašymą ir Biudžeto ir finansų komitetui, ir visam Seimui, ir įstatymų rengėjams dėl PVM lengvatos kultūros vertybių, pabrėžiu – kultūros vertybių, ne vien tik paminklų, kaip buvo iki šiol, restauravimo ir konservavimo darbams – nustatyti galbūt 5, o geriausiai būtų ir nulinį tarifą ne tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamiems darbams, kaip buvo iki šiol, bet ir privatiems savininkams, tvarkantiems jiems nuosavybės teise priklausančias kultūros vertybes už savo lėšas, nes kultūros vertybių savininkas jas tvarko ir saugo ne tik sau, bet visos visuomenės labui ir interesams. Labai nuostolingas turtas yra nuosavybės teise priklausanti kultūros vertybė. Valstybė, žinoma, turi prisidėti prie to turto saugojimo, restauravimo ir konservavimo.

Prašyčiau neskubinti šio įstatymo priėmimo, nukelti jį į eilinę pavasario sesiją, dar patobulinti įstatymą, kad Seimo nariai dar turėtų progą teikti siūlymų, pataisų ir šiam antrajam variantui. Dar kartą prašyčiau atkreipti ypatingą dėmesį į PVM lengvatą kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo darbams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes išgirdome keletą nuomonių. Labai apgailestauju, kad kai kurių ekonomistų kalbos buvo gana populistinės, nepagrįstos nei teoriškai, nei praktiškai, bet aš apie tai truputį vėliau.

Iš tikrųjų šiandien mes turime apsispręsti, ar mes einame į Europos Sąjungą, ar neiname. Iš kai kurių kalbų man susidaro keistas įspūdis – mes visi sutariame, kad einame į Europos Sąjungą, pripažįstame, o kai reikia priimti vieną ar kitą eurointegracinį dokumentą, kuriame yra nubrėžtos aiškios, tiesios ir nediskutuotinos sąlygos, mes pradedame savo populizmu maišyti tą košę, kurią paskui patys turėsime kabinti.

Gerbiamieji kolegos tiems, kurie taip populistiškai kalba, noriu priminti, kad rinkimai ne rytoj – dar po trejų metų. Na, nebūkime tokie populistai. Šiandien valdančioji dauguma yra kaltinama, kad neva taip didina mokesčių naštą gyventojams. Kaltinkime tuos, kurie derėjosi su įvairiomis Europos Sąjungos komisijomis, kurie uždarė įvairius skyrius, sakykime, dėl aplinkos apsaugos, kuriam reikės milžiniškų investicijų, ir kitus. Ar valdančioji dauguma derėjosi su Europos Sąjunga ir priėmė įsipareigojimus uždarydama tuos skyrius? Ne valdančioji dauguma. Mes valdome tik kelis mėnesius, todėl, jeigu jau kalbame, būkime teisingi iki galo ir pasakykime, kad mūsų derybininkai nesugebėjo susiderėti dėl pereinamojo laikotarpio dėl dyzelinio kuro, tabako ir kitų akcizų, nesugebėjo to padaryti, dėl ko mes šiandien turime, norime to ar nenorime, priimti tokius įstatymus, kokius ir teikiame. Aišku, visada yra taisytinų dalykų. Negalima sakyti, kad tai yra šedevras, idealas, bet teikime siūlymus, o ne laukime. Nelaikykime užantyje tų siūlymų, kad, išėję į tribūną, galėtume savo apygardos rinkėjams sublizgėti įvairiomis spalvomis. Tai tikrai nėra gerai.

Aš noriu pakomentuoti tokį vieną populistinį siūlymą. Siūlo sumažinti PVM duonai, maisto produktams ir t.t. Kai kas galvoja, kad šie pinigai atsidurs paprasto žmogaus kišenėje. Na, kaip galima taip naiviai galvoti? Tie visi pinigai pirmiausia atsidurs prekybininko kišenėje. Tie, kurie dabar kalba apie tai (ir ponas A.Matulevičius, ir ponas J.Veselka), aš nemanau, kad specialiai, bet jie remia didžiuosius prekybininkus, tokius kaip “Vilniaus prekyba” ir panašiai. Bet šiais savo siūlymais jūs tai darote. Niekada ant prekystalio neatpigs maisto produktai, jeigu mes padarysime 9% PVM, kaip čia sako įsikandę socialdemokratai 18, ar vieno, ar nulinį. Visi tie procentai atsidurs prekybininkų kišenėje. Mes jau turime ryškų pavyzdį. Nuo 1996 metų grūdų supirkimo kainos sumažėjo per pusę. Pažiūrėkite, ar, duonos gaminiai ant prekystalio, nors viena bandelė, atpigo, ar ne. Jų kaina auga taip, kaip ir augo. Todėl aš siūlau tiems, kurie nagrinėja tuos klausimus, iš pradžių išnagrinėti iš esmės, o ne šiaip sau atsistoti ir kalbėti bala žino ką.

Dėl spaudos ir popieriaus. Pagal šią idėją, kai suvienodinamas tarifas, to reikalauja ir Europos Sąjunga dėl konkurencijos, iš tikrųjų turėtų atpigti vadovėliai, knygos. Bet aš labai abejoju, ar jos atpigs. Ar neatsidurs tie pinigai irgi leidėjų kišenėje? Aš labai abejoju, ar reikia čia ypatingos kontrolės, kad šitą dalyką mes galėtume suvaldyti. Aš neįsivaizduoju, kaip administruoti šitą reikalą ir kaip suvaldyti tą procesą.

Dėl regioninės spaudos iš tikrųjų yra problemų ir aš manau, kad mes turime dar kartą grįžti prie šito klausimo ir apsvarstyti. Rajonų laikraščių tiražai vis dėlto menki, gyventojai negauna informacijos, negali nusipirkti laikraščių, jie niekada nenusipirks kaime “Lietuvos ryto”, “Respublikos” ar dar kokių nors laikraščių, kurie tikrai brangūs. O rajono spauda yra tas židinys, kuris gali teikti informaciją. Deja, tie rajoniniai laikraščiai irgi negali būti tokie pigūs, kad dirbtų nerentabiliai. Todėl aš manyčiau, kad iki 2004 m. pradžios galbūt būtų tikslinga palikti spaudai tą nulinį variantą. Yra ir kitų atvejų, kai leidėjai, gaudami pigų popierių be PVM, perparduoda jį kitiems ir kartu uždarbiauja.

Dar noriu paliesti vieną klausimą, konkrečiai dėl 73 straipsnio. Aš manau, kad Finansų ministerija ir mes, Biudžeto ir finansų komitetas, turėtume pažiūrėti į tai iš esmės. Numatyta, kad PVM mokėtojas registruodamasis, jeigu jis apgaudinėjo ar panašiai, turi gauti banko arba draudimo kompanijos garantą. Aš kėliau Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje tą klausimą, bet dabar dar paanalizavęs noriu pasakyti, kad nei viena draudimo kompanija, nei vienas bankas tokiam PVM mokėtojui už visą PVM mokėjimo laikotarpį garanto neduos. Jie bus priversti nesiregistruoti. O jeigu jie nesiregistruos, jūs žinote, kas iš to išeis. Todėl šitą straipsnį Finansų ministerijai reikia dar iki priėmimo suredaguoti arba iš viso atsisakyti. Mano laikas baigėsi, todėl dėkoju.

PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti kviečiu B.Vėsaitę, kuri taip pat buvo užsiregistravusi. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Mielieji kolegos, Lietuva yra pasaulio ekonomikos dalis, taip pat ir Europos, ir norime mes ar nenorime, bet turime laikytis Europos Sąjungos reikalavimų ir derinti savo įstatymų bazę. Šis įstatymas tai ir daro.

Pritardama šio įstatymo nuostatoms, turėčiau keletą pastabų. Mes 18% PVM apmokestiname Invalidų draugijos įsteigtas įmones, kitaip tariant, norime iš vargšo atimti lazdą. Mes turėtume džiaugtis, kad šitie žmonės, t.y. invalidai, dar kuria kažkokį pridedamąjį produktą. Yra problemų ir šiose įmonėse, aš girdėjau gandus, kad piktnaudžiaujama naudojantis šia lengvata, kad A.Stašaitis supirkinėja invalidų įmones. Bet Invalidų draugija ir Invalidų taryba gali pasakyti, kurios įmonės yra remtinos ir kurios ne. Jeigu mes panaikiname šitą lengvatą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo numatyta invalidų rėmimo tvarka rengiasi grąžinti PVM tose įmonėse dirbantiems žmonėms, tai aš noriu pasakyti, kad nors ir ne visi tose įmonėse dirbantys žmonės yra su negalia, tačiau jie negali atlikti visų funkcijų, ir, man regis, mes darome labai didelę žalą.

Mielieji kolegos, aš noriu (dabar jau kalbu Verslo ir užimtumo komisijos vardu), kad mes pritartume pono P.Vilko pataisai ir atsilieptume į Aklųjų ir Invalidų draugijų raginimus, kad iki 2003 m. pabaigos šita lengvata jiems nebūtų panaikinta. Iš viso čia yra 10 įmonių ir iš tikrųjų tas efektas, kurį gaus biudžetas, yra nedidelis, tai yra 400 tūkst. Lt pelno, kurį vėl Invalidų draugija padalija tiems patiems nariams. Aš manau, kad nereikia atiminėti iš vargšo lazdos.

Ir dar dėl PVM maisto produktams. Aš manau, kad mūsų badaujantys pensininkai nusipelnė valgyti pigesnius maisto produktus ir valgyti daugiau. Buvo pasiūlymų dėl PVM duonai ir batonui, žaliai mėsai, kai kuriems pieno produktams, tai dar reikia pasvarstyti. Jeigu nėra finansinių galimybių šiandien, rytoj, tai gal jos atsiras 2004 metais. Tik yra didelė grėsmė, ar tie vartotojai pasinaudos šia lengvata, t.y. 9%, ar didieji prekybos tinklai, kuriuos mums labai sunkiai sekasi suvaldyti, nenugriebs šios grietinėlės ir ar nenugriebs tos grietinėlės perdirbėjai?

Siūlyčiau pritarti parengtam variantui atsižvelgiant į mano pateiktas pastabas. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvaujančių daugiau nėra, todėl pradėsime nagrinėti pataisas, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas. Kviečiu kolegą G.Šivicką, kaip pagrindinio komiteto skirtą pranešėją, į tribūną. Prieš tai norėčiau jums, gerbiamieji kolegos, pristatyti vieną pataisą, kurią teikia kolegą G.Didžiokas. Ji pateikta vakar 11.50 val., komitetas jos nespėjo išnagrinėti. Taip pat neišlaikytas 24.00 val. terminas iki pradedant svarstyti klausimą. Šią pataisą gerbiamajam kolegai siūlyčiau teikti į priėmimo stadiją, kad nepažeistume Seimo statute numatytos procedūros.

Prašau gerbiamąjį G.Šivicką. Pirmoji pataisa, teikiama G.Kniukštos 19 straipsnio 1 daliai. Prašau gerbiamąjį kolegą G.Kniukštą pateikti šią pataisą.

G.KNIUKŠTA. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kodėl aš teikiu šį pasiūlymą? Todėl, kad, pirma, tai leis atpiginti produktus ir padidinti jų apyvartą, kartu išsaugoti darbo vietas kaime.

Antra. Bus suvienodintos prekybos įmonių, perdirbimo įmonių ir turgaus prekeivių veiklos sąlygos, dėl to pridėtinės vertės mokesčio įplaukos į biudžetą ne tik nesumažės, bet atvirkščiai, padidės.

Trečia. Sutaupytas lėšas perdirbimo įmonės galės skirti jų modernizavimui, eksporto plėtrai.

Ketvirta. Didesnis mėsos suvartojimas, ypač mažas pajamas gaunančiose šeimose, medikų teigimu, sumažins tuberkuliozės plitimą Lietuvoje. Aš manau, kad išsprendus vienos labai svarbios prekių grupės pridėtinės vertės sumažinimą bus galima išanalizuoti pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų ateityje dėl kitų pagrindinių produktų.

Ką rodo kitų užsienio šalių patirtis? Belgija ir Olandija – 6%, Portugalija – 5%, Ispanija – 4,7%, Italija, Lenkija – 4%, Liuksemburgas – 3%, Kanada, Didžioji Britanija – 0.

Gerbiamieji kolegos, šio projekto svarstymo išvakarėse finansų ekspertai pateikė naujų argumentų ir paprašė pratęsti diskusiją dėl šio mano siūlymo. Todėl aš prašau šiandien šio mano teikiamo siūlymo nesvarstyti, o tai padaryti šio įstatymo projekto priėmimo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate?

G.KNIUKŠTA. Taip.

PIRMININKAS. Iš šios svarstymo stadijos. Ačiū. Kita pataisa, teikiama kolegos P.Vilko, yra 129 straipsnio 9 punkto 2 daliai. Prašau gerbiamąjį kolegą pristatyti savo teikiamą pataisą.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė yra tokia. Dešimt Lietuvos gamybos įmonių, kurių steigėja yra Lietuvos invalidų draugija, apskaičiuotos mokėtinos PVM sumos nemoka, o Invalidų draugijos akcinė bendrovė “Puntukas” apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina proporcingai draugijos turimo kapitalo procentais. Įvertinant tai bei kitas veiklos sąlygas minėtų įmonių pelnas 2001 m. siekė apie 400 tūkst. litų. Pelnas nustatyta tvarka pervedamas Lietuvos invalidų draugijai, kuri jį skiria įvairioms pašalpoms, reabilitacijos stovykloms finansuoti, neįgaliems studentams remti, higieninėms priemonėms pirkti ir kitkam. Tuo naudojasi 43 tūkst. neįgaliųjų. Kartoju, 43 tūkstančiai. Štai šiandien mes svarstome įstatymo projektą, kuriame numatyta atimti iš invalidų kuklią lengvatą ir nuo liepos 1 dienos panaikinti turėtas PVM lengvatas. Tai skaudžiai atsilieps įmonėms bei jų perspektyvai, turės neigiamos įtakos gaminių savikainai bei jų konkurencingumui rinkoje. Dalis įmonių jau šiandien tik per didžiausius vargus sugeba realizuoti pagamintą produkciją. Atsiranda pavojus, kad reikės mažinti darbuotojų skaičių norint išsilaikyti rinkoje. Įmonė būtų pasmerkta pralaimėti konkursus tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinius, nes konkuruoti kainų atžvilgiu su Taivanio, Kinijos gamybos kompensacine technika bei su kitais gaminiais neįgaliesiems būtų beviltiška.

Mielieji kolegos, neatimkime iš vargšų invalidų galimybės patiems savo darbu palengvinti savo nelaimingą dalią. Taigi neatimkime nors laikinai, ir palikime galioti dabartinę lengvatą kaip daugeliui kitų veiklos rūšių įmonių bei organizacijų. Tuo mes parodysime realų rūpestį invalidais, kurių padėtis mūsų visuomenėje apgailėtina privilegijų atžvilgiu. Tad nebūkime abejingi tam – neatimkime iš jų vilties turėti geresnį materialinį aprūpinimą. Supraskime, kad valstybės parama išmokant pašalpas – tai tik gyvybės palaikymas.

Užbėgdamas įvykiams už akių noriu pasakyti, kad dėl mano pasiūlymo gerbiamieji oponentai pasakys, kad šiame įstatyme numatyta remti įmonę, atsižvelgiant į įdarbintų invalidų skaičių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisų autoriams yra skiriama iki 2 minučių. Norėčiau priminti.

P.VILKAS. Aš tuoj baigsiu. Norėčiau pasakyti, kad ta lengvata, pirma, yra labai nedidelis palengvinimas. Antra, ši lengvata anksčiau buvo šiame įstatyme. Be to, norėčiau pareikšti, kad invalidai gali sėkmingai dirbti tik kartu su sveikais žmonėmis, nes jie gali atlikti tik kai kurias gamybos technologines operacijas. Todėl labai prašau priimti mano siūlymą – iki 2003 m. gruodžio 31 dienos… gamybinėms įmonėms, kurių steigėjas yra Lietuvos invalidų draugija. Atsisukime veidu į invalidą, tuo palengvindami ne kiekvienam suprantamą sunkų invalidų gyvenimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes, nors ir skaudu, ne tik šios lengvatos turėsime netekti, bet ir tos lengvatos, kuri yra siejama su invalidų darbo vietų kūrimu. Ši lengvata, susijusi su invalidų darbo vietomis įmonėse, kuriose jie dirba, išlieka. Čia yra lengvata, susijusi su steigėjo, su akcininko statusu. Ir konkurencinės sąlygos yra iškreipiamos lyginant su kitomis įmonėmis. Tose įmonėse nebūtinai gali dirbti invalidai. Paprasčiausiai steigėjai yra invalidų organizacijos. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nuomonę už – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Aš galėčiau pasakyti tik tiek, kad iš liberalių pozicijų žiūrint. Iš socialdemokratinių, manau, gyvenimo logikos argumentai yra gana įtikinantys tam, kad būtų pritarta šiai pataisai. Žmonėms, kurie šiandien yra su negalia, turi būti suteikta galimybė užsidirbti. Iš valstybės pozicijų žiūrint mes galėtume tikėtis, kad valstybei nuostolio nebus. Tie žmonės, dėl savo negalios atsidūrę bedarbių gretose, nusipelnys galbūt kitų pašalpų ar kitų išmokų pavidalu tam tikros valstybės paramos. Manau, kaip neskaičiuosi, kaip nevertinsi, mes turime suteikti galimybę ir pasitikėjimą tiems žmonėms, kad jie patys galėtų užsidirbti.

Vienas niuansas, kuris yra susijęs su pataisos esme, kad steigėja yra Invalidų draugija. Reikėtų ieškoti platesnės ir tikslesnės formuluotės, nes be Invalidų draugijos yra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kuri taip pat yra kelių įmonių steigėja Lietuvoje ir įdarbina, mano žiniomis, beveik 1000 žmonių. Siūlyčiau pritarti šiai pataisai. Iki priėmimo ją dar reikėtų tikslinti suteikiant visiems dirbantiesiems su negalia galimybę turėti darbą.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš – kolega A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš norėjau šiek tiek paaiškinti, kas yra PVM. PVM tai yra mokestis, kuris nėra taikomas įmonei. Tai mokestis, taikomas prekei arba paslaugai. Jeigu mes jį taikome, tai taikome visoms įmonėms. Jeigu netaikome, tai netaikome kažkokiai prekei irgi visoms įmonėms. Ta praktika atsižvelgiant į tai, kokios skirtingos įmonės, yra ydinga.

Kita vertus, visiškai nenoriu kalbėti prieš invalidus. Invalidus reikia paremti, bet ne šio mokesčio mechanizmu, nes šis mechanizmas nėra pritaikytas tokioms išimtims. Reikėtų eiti kitu keliu, apskritai kurti socialinės reikšmės įmones, tada būtų galima reguliuoti jas atskiru įstatymu. Tas, manau, bus padaryta. Bet PVM mechanizmas, kartoju, neleidžia daryti tokių išimčių.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, balsuosime dėl kolegos P.Vilko teikiamos pataisos.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Vilko teikiamai pataisai, kuriai nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas, pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Už pataisą – 36, prieš – 14, susilaikė 9, pataisai pritarta.

Kita pataisa, teikiama kolegos E.Maldeikio, 2 straipsnio 6 daliai. Prašom pateikti pataisą. Atsiprašau, 14 straipsnio 4 daliai. Mano prieš tai minėtai iš dalies pritarė Ekonomikos komitetas, taip pat Biudžeto ir finansų komitetas. 14 straipsnio 4 daliai. Prašom.

E.MALDEIKIS. Yra patikslinamas ilgalaikio turto apibrėžimas. Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš minėjau, 2 straipsnio 6 daliai buvo pritarta ir prašiau jūsų pateikti pataisą 14 straipsnio 4 daliai, kuriai komitetas nepritarė. Prašom.

E.MALDEIKIS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Ekonomikos komitetas pritarė mano siūlymui išbraukti šią dalį dėl to, kad reikia neapmokestinti PVM avansiniu mokėjimu. Pirmiausia tai susiję su ilgalaikiu ciklu ir užsakymu gamybinėms įmonėms, taip pat įšaldo jų apyvartines lėšas. Kolega A.Plokšto minėjo, kas yra pridėtinės vertės mokestis. Tai yra mokestis, kuris mokamas nuo prekių ir atliktų darbų ar suteiktų paslaugų. Šiuo atveju to nėra padaryta, o apmokestinant iki to, kol ta paslauga ar prekė nėra pagaminta arba paslauga nesuteikta, prieštarautų pačiai PVM esmei.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Komitetas tam nepritarė bent todėl, kad tai yra bene griežčiausia taisyklė direktyvose. Tai mes privalome išlaikyti. Be to, čia tik avansiniams mokėjimams, kai paslaugos suteikiamos po 12 mėnesių. Taip būtų išvengta mokesčio nukėlimo į tam tikrą laikotarpį. Todėl siūloma nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nuomonę prieš – kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Aš, pritardamas pranešėjo nuomonei, noriu pasakyti, kad įvedus tokią tvarką būtų kur kas sudėtingesnis šio mokesčio administravimas. Yra taisyklė, kad kai yra mokama, atsiskaitoma arba avansas, arba atsiskaitoma už visą prekę, visada nuo tam tikros dalies mokamas ir PVM. Kam čia daryti painiavą, aš ne visai suprantu.

PIRMININKAS. Kolegos, mes balsuodami turime apsispręsti dėl kolegos E.Maldeikio teikiamos pataisos 14 straipsnio 4 daliai. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, kuriai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, balsuojate už, kas nepritariate pataisai… Grupė Seimo narių reikalauja registruotis. Todėl prašau nutraukti balsavimą. Registracija!

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta 14 straipsnio 4 daliai teikiamai pataisai, kurią teikia kolega E.Maldeikis, balsuojate už. Kas nepritariate – prieš arba susilaikote. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.

Už – 24, prieš – 25, pridėjus kolegos V.Andriukaičio balsą prieš – bus 26 ir 8 susilaikė. (Balsai salėje)

Manau, kad pasielgsime tikrai demokratiškai. Prašau dar kartą balsuoti dėl 14 straipsnio… (Balsai salėje) Prašau registruotis. Gerbiamieji kolegos, savo ruožtu aš jus kviesčiau tikrai dalyvauti svarstant labai rimtą įstatymą, kai yra apsisprendžiama dėl pataisų, kurios lems mūsų ekonominį gyvenimą ateityje. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos E.Maldeikio teikiamai pataisai 14 straipsnio 4 daliai, balsuojate už. Kas prieš pataisą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 30, prieš – 37, susilaikė 7 Seimo nariai. Pataisai nepritarta.

Taip pat kolega E.Maldeikis teikia pataisą 17 straipsnio 3 daliai, kuriai komitetas nepritaria.

E.MALDEIKIS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau atkreipti ypatingą dėmesį į šį momentą. Ekonomikos komitetas pritarė mano pataisai. Rengėjai siūlo labai įdomią išimtį. Savivaldybių įstaigos ir organizacijos daro daugybę viešųjų pirkimų, perka prekes ir paslaugas, o jie siūlo, kad Mokesčių inspekcija netikrintų PVM teisingumo savivaldybių įstaigų ir organizacijų sandorių. Aš manau, kad visi ūkio subjektai, kurie tik daro sandorius, perka prekes ar paslaugas, turi būti kontroliuojami ir PVM požiūriu. Mes žinome, kokia yra praktika viešųjų pirkimų ir konkursų, kaip yra užkeliamos arba dirbtinai sumažinamos kainos. Neturėtų savivaldybių įvairiausios įstaigos ir organizacijos, ir savivaldybės būti nekontroliuojamos PVM mokėjimo teisėtumo požiūriu. Buvo sakomi argumentai, kad… Kalbama, kad savivaldybių tarybos kontroliuos ir visa kita. Mes žinome, kiek buvo, yra ir bus problemų dėl PVM teisėtumo įvairiausių sandorių, ypač valstybės ir savivaldybių pirkimų. Ačiū už dėmesį. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, tad… Atsiprašau, komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Aš truputėlį patikslinsiu. Čia yra apmokestinamosios vertės apskaičiavimas tam tikru mokesčių administravimo sprendimu, kuris dabar bus naujiena. Jeigu yra įtarimas, kad kaina užaukštinta ar sumažinta, tam tikrais nustatytais atvejais mokesčių administratorius galės pats spręsti dėl apmokestinamosios vertės. Žodžiu, jeigu savivaldybė arba kokia nors valstybės institucija nustatys tam tikrą kainą, mokesčių administratorius baus ne savivaldybę, bet įmonę. Įmonė gali nukentėti nuo mokesčių administratoriaus sprendimo. Būtent tokį dalyką turėtų kontroliuoti pačios savivaldybės kontrolieriai. Bet aš taip pat vieną dalyką galėčiau pasakyti kaip pavyzdį, manau, taip gali atsitikti. Savivaldybė nustato tam tikrą kainą, ateina į įmonę mokesčių administratorius ir sako, kad bloga kaina. Įmonė turi nuostolių. Ji dar yra valstybinė įmonė ir prieš privatizavimą galima labai puikiai padaryti, kad ta įmonė būtų nuostolinga. Yra ir kita pusė. Žodžiu, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom, kolegos, balsuodami apsispręsti dėl kolegos E.Maldeikio teikiamos pataisos 17 straipsnio 3 daliai. Kas remiate tą pataisą, balsuojate už, kas remiate Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 25, prieš – 34, susilaikė 9. Šiai pataisai nepritarta.

Taip pat kolega E.Maldeikis teikia pataisą 32 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nepritarė. Prašau pateikti.

E.MALDEIKIS. Aš siūliau šio straipsnio dalį papildyti žodžiais “arba Vyriausybės nustatyta institucija”. Šiuo atveju kalbama apie…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš minėjau 32 straipsnio 1 dalį. Jūs vėl kalbate apie 28 straipsnį, kuriam iš esmės yra pritarta.

E.MALDEIKIS. Iš principo šiuo atveju tai susiję su techniniu patikslinimu dėl statybų užbaigimo momento fiksavimo, kai atsiranda PVM mokėjimas. Aš tiesiog techniškai siūlau taip patikslinti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Komitetas nepritarė, nes naujo pastato ar statinio sąvoka yra suderinta su Statybos įstatymu. Be to, ką siūlo Seimo narys E.Maldeikis, perdavimas gali neįvykti, jei statinys statomas pačiam sau, pačiai įmonei ar pan. Jis neperduodamas, todėl užbaigimo sąvoka yra tokia, kokia yra Statybos įstatyme. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Kolega B.Bradauskas prieš šią pataisą.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Tiesiog aš manau, kad ponas E.Maldeikis nepaskaitė Statybos įstatymo ir jis naudojasi dar sena formuluote, kuri buvo “priduoti eksploatacijon”. Užbaigimas yra, kai pasirašomas valstybinės komisijos aktas, pastatas baigtas. Todėl šis “perdavimas naudoti” yra visiškai neaiškus, kas čia turima omeny, ar sudaroma kokia nors sutartis, kai kas nors įsikelia į jį ar pan. Todėl naudokimės tuo, kas yra apibrėžta Statybos įstatyme, ir vienodi terminai ir bus visiems aišku. Dėkoju.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį pataisos autoriui, norėtų šį tą patikslinti.

E.MALDEIKIS. Čia turima galvoje konkretus veiksmas. Perdavimas naudoti yra fiksuojamas dokumentais. Kaip mes žinome daugelį atvejų, kai vykdomos statybos, užbaigiami pastatai, žmonės gyvena, bet užbaigimas neįforminamas juridiškai ir nėra dokumentų. Yra įvairiausių tokių dalykų. Kodėl aš sakau patikslinimas? Perdavimas naudoti visada fiksuojamas tam tikrais teisiniais aktais – dokumentais ir sutartimis, o užbaigimas yra labai nefiksuota sąvoka.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones.

Prašau balsuodami apsispręsti, kolegos, dėl kolegos E.Maldeikio teikiamos pataisos 32 straipsnio 1 daliai. Yra siūlymas registruotis, bet aš jūsų dar kartą prašau, gerbiamieji kolegos, svarbus įstatymas, svarbios pataisos, prašyčiau laikytis tvarkos ir nepalikinėti darbo vietų, nes… Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega E.Maldeikis 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 25, prieš – 35, susilaikė 8. Pataisai nepritarta. Prašau kolegos E.Maldeikio pateikti 32 straipsnio 4 daliai teikiamą pataisą, kuriai nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

E.MALDEIKIS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa remiasi tuo, kad kredito įstaigos, kurioms įkeičiamas nekilnojamasis turtas ir kreditorius neatsiskaito, bankai ir kredito institucijos parduoda įkeistą turtą, kad susigrąžintų išduotas paskolas. Todėl neturėtų būti antrą kartą dar papildomai apmokestinamas šis veiksmas. Tai yra paskolos susigrąžinimas. Šis ekonominis veiksmas leidžia bankams užtikrinti ir atsiskaityti už suteiktą paskolą. Tai neturėtų būti apmokestinama.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Na, iš tiesų negalime pritarti tokiam dalykui, nes tai prieštarauja direktyvoms, be to, čia iš esmės yra pritarta. Reikia pažiūrėti 129 straipsnio 11 dalies 3 ir 4 punktus, kad šis neapmokestinimas, atidėjimas yra numatytas iki 2004 metų. Bet tokiai formuluotei pritarti negalima.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Šią pataisą remia kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Pono E.Maldeikio siūlymas tikrai logiškas, bet ar jis sutiktų atsiimti savo siūlymą, nes, kaip minėjo ponas G.Šivickas, iš tikrųjų tas klausimas yra išspręstas. Dėkoju.

E.MALDEIKIS. Gerai, aš sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisa atsiimta.

Kita pataisa dėl 43 straipsnio 4 dalies 2 punkto taip pat teikiama kolegos E.Maldeikio.

E.MALDEIKIS. Aš atsiimu šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 62 straipsnio 1 dalies 3 punkto taip pat jūsų teikiama pataisa, kolega.

E.MALDEIKIS. Taip pat atsiimu, nes buvo analogiški siūlymai.

PIRMININKAS. Dėl 73 straipsnio teikiama pataisa.

E.MALDEIKIS. Dėl 73 straipsnio norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad Mokesčių inspekcija turi teisę pareikalauti atitinkamų banko garantijų, įtariant firmas, kurios registruojamos kaip PVM mokėtojai, iš anksto, a priori, ir tai reiškia, kad ūkio subjektai turi kreiptis į bankus, kad gautų laidavimus ar garantijas, ir tai jiems kainuoja tam tikrus pinigus. Manau, kad mūsų valstybinės institucijos ir Mokesčių inspekcija turi pakankamai informacinių galimybių patikrinti firmas ir jų veiklą, o ne kelti papildomus finansinius reikalavimus įmonėms, dar nieko nenusikaltusioms, tik turint kokį nors subjektyvų įtarimą.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Aš tikrai norėčiau atkreipti dėmesį į šį klausimą, nes čia yra pakankamai liberali nuostata. Kai kuriais atvejais anksčiau buvo iškelta byla ar panašiai, žmogus vertėsi verslu ar panašiai, dabar net neregistruoja PVM mokėtoju. O čia suteikiame jam galimybę įsiregistruoti PVM mokėtoju, bet pateikiant laidavimo dokumentą. Tai yra papildoma sąlyga, kad jis gali registruotis. Bet čia tam tikrais nustatytais Vyriausybės atvejais, kai buvo nusikaltimai ar panašiai.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega B.Bradauskas. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš jau minėjau savo kalboje, kad iš tikrųjų ir tiems nusižengusiems, juo labiau nusižengusiems, nė viena institucija, paminėta 73 straipsnyje, garantijos tikrai neišduos. Na, pabandykite įsivaizduoti, kad už visą jo veiklos laikotarpį kokia nors draudimo kompanija arba bankas išduoda laidavimą, kad jis sąžiningai mokės PVM. Tai neįmanoma. Todėl aš pritariu pono E.Maldeikio siūlymui. Jeigu reikia įdėti kokį nors saugiklį, Finansų ministerija turėtų pagalvoti, kaip šį straipsnį suredaguoti iki priėmimo, kad jis būtų visiems priimtinas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolegos, mes balsuodami turime apsispręsti dėl kolegos E.Maldeikio teikiamos pataisos 73 straipsniui. Kas remiate pataisą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prie arba susilaikote. Kolegos, aš dar kartą prašau jūsų nevaikščioti, nes priiminėjamas labai svarbus įstatymas ir mes labai vėluojame pagal darbotvarkę. Tad po kiekvieno straipsnio ar pataisos nesiregistruosime.

Už – 29, prieš – 22, susilaikė 18. Pataisai nepritarta.

Kolega P.Gražulis teikia… Kolegos, prašau nekalbėti iš vietos! Yra šoniniai mikrofonai, dėl vedimo tvarkos jūs galite prieiti ir kalbėti. (Balsas iš salės) Taip, kolega, aš jums tą taikau. Kolegos, kolega P.Gražulis teikia pataisą įstatymo 129 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Prašom, gerbiamasis kolega, teikite.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra įsigaliojęs Biokuro įstatymas. Europos Sąjungos Komisija numato, kad iš viso sunaudojamo kuro automobiliams ir traktoriams iki 2005 metų Europos Sąjungos šalyse būtų sunaudota bent 2% biokuro. Vokietija, Prancūzija, JAV ir kitos šalys ne tik taikė mokestines lengvatas, bet ir subsidijavo biokuro auginimo kultūras. Per 10 metų yra paskaičiuota (paskaičiavo kompanija “Shell”), kad 2010 metais kuro, pagaminto iš naftos, ir biokuro kainos susilygins. Aš manau, kad tuo metu ir bus galima netaikyti lengvatų. Tuo labiau šis verslas tik pradeda įsibėgėti. Aš manau, kad yra labai svarbu sudaryti palankesnes mokestines lengvatas.

Aš taip pat noriu priminti socialliberalams ir kitoms politinėms partijoms, kurios įsirašė į savo programas, kad biokurą rems įvairiomis formomis. Taip pat aš manau, kad jeigu mes paremsime šią šaką, nemažai sukursime darbo vietų kaime. Mes kuriame programas, kaip mažinti skurdą kaime, kaip didinti užimtumą. Todėl aš prašau visų atsakingai pažiūrėti į šią pataisą ir vienbalsiai jai pritarti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

G.ŠIVICKAS. Iš esmės dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo esteriui ir dabar taikoma 9% lengvata. PVM apmokestinamasis objektas yra prekė, o ją skaidyti į kelias dalis, kad vienai mokesčio daliai būtų taikomas vienas tarifas, o kitai daliai – kitas tarifas, faktiškai neįmanoma, negalima. Todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Plokšto. Nuomonė prieš. Sekundėlę.

A.PLOKŠTO. Būtent aš norėčiau pritarti pono G.Šivicko pasakytai nuomonei, kad mes nesam prieš lengvatas dėl kuro. Bet šis siūlymas reikštų, kad mes gauname, pavyzdžiui, arbatą su pienu ir po to mums pasako: jūs atskirkite ir už tai, kiek liks pieno, sumokėkite mokestį. Tiesiog techniškai to neįmanoma atlikti ir reikia ieškoti kitų mechanizmų.

PIRMININKAS. Nuomonę už – kolega R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš būčiau linkęs palaikyti pono P.Gražulio išsakytą nuomonę. Žinote, kas bus, jeigu vieną lašą rapsų aliejaus arba metilo alkoholio įpilsite į 100 tonų kuro ir viskam taikysite lengvatas. Ar tai bus logiška? Yra nustatytos receptūros, yra labai aišku, kurią dalį kuro mišinio sudaro biologinės kilmės dalis ir kurią mineralinės kilmės dalis. Tai taip ir reikia taikyti. Aš labai prašyčiau pagalvoti iki priėmimo.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš, todėl, kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl kolegos P.Gražulio teikiamos pataisos 129 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Kas remiate, balsuojate už, kas neremiate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 21, prieš – 21, susilaikė 23. Pataisai nepritarta. Kolegė D.Teišerskytė teikia 129 straipsnio 11 dalies 5 punkto pataisą. Prašau pristatyti teikiamą pataisą.

D.TEIŠERSKYTĖ. Mano pataisos esmė buvo suvienodinti laikraštinio, žurnalinio ir knyginio popieriaus apmokestinimo sąlygas. Kadangi Nacionalinė leidėjų asociacija pateikė panašų projektą ir dar šiek tiek geresnes sąlygas, mano pataisa gali būti nesvarstoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. Kita pataisa yra teikiama Seimo nario J.Veselkos – 19 straipsnio 1 dalį papildyti 5 punktu. Prašom pristatyti savo teikiamą pataisą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau ir kalbėdamas pabrėžiau, bet po medžiotojo kalbos, aš manau, Socialdemokratai nepalaikys manęs, tačiau vis tiek noriu paaiškinti. Daugumoje Europos šalių ši lengvata taikoma dar didesnė – kai kur net nulinis tarifas, kai kur tarifas 4, net 3. Dabar kalbama, kad štai stambieji prekybos tinklai pasisavins. Galbūt pradiniu etapu taip įvyks, bet tuoj pat pradės veikti konkurencijos dėsniai ir kainos bus neišvengiamai mažinamos. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu net ir tie tinklai pasisavins tas papildomas pajamas, tai jie nuo padidėjusių pajamų vėl turės papildomai mokėti pelno mokestį ir PVM. Vadinasi, tai išsilygins, o vėliau pradės veikti konkurencija, todėl šių pajamų, apskaičiuotų pagal Finansų ministeriją, nebus.

Trečias dalykas. Siūlyčiau socdemams pažiūrėti į savo programą, kurioje buvo numatyta mažinti mokesčius maisto produktams. Tai kodėl tada, kai einama į rinkimus, žadama padaryti tai, kas visai ekonomikai būtų gerai, o atėjus į valdžią viskas užmirštama? Jeigu jiems primeni, jie sako: tai yra populizmas. Tai nėra populizmas, tai taiko dauguma išsivysčiusių šalių, tarp jų Lenkija, vadinasi, tai įrodyta faktais, ekonominio gyvenimo logika, tai duobė spartesniam ekonomikos plėtojimui. Todėl prašau, kad tie, kurie apie ekonomiką sprendžia ne iš sustojimų giriose, o iš realių Europos Sąjungos procesų (ir direktyvos tai leidžia), šią nuostatą palaikytų. Jūs pamatysite – duosite postūmį ekonomikai augti.

Ketvirta – žemdirbiai. Vakar buvom susitikę, žemdirbiai daug ką sakė. Jūs visada linguojate galvas ir pritariate. Tai padarykite sprendimą čia, o ne visokiuose kongresuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ne komiteto reikalas apsispręsti, ar malkos yra valstybės prioritetas, bet dėl to, kas šiame punkte parašyta, aišku, kad valstybės biudžetas to nepakels. Mums paprasčiausiai reikia apsispręsti dėl prioritetų, būtent to, ką teikė G.Kniukšta. Biudžeto ir finansų komitetas sutinka derėtis su Kaimo reikalų komitetu dėl prioritetų, kokiems produktams mažinti tarifą, bet iš esmės, mūsų nuomone, tarifo mažinimas nereiškia, kad žmonėms bus mažesnės kainos. Tai reikia derinti ir su kita reforma – gyventojų apmokestinimo reforma. Komitetas šiems siūlymams nepritaria.

PIRMININKAS. Nuomonių, palaikančių šį siūlymą, nėra. Dėl balsavimo motyvų. Nuomonę prieš – kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamajam J.Veselkai pabrėžti, kad aš, nors ir esu medžiotojas, ir mes kūrename miškuose malkas, vis tiek nepritariu jo pasiūlymui. Motyvus jau išsakiau kalbėdamas. Noriu tik pabrėžti, kad kainos nesumažins automatiškai, kaip galvojama. Jeigu mes kaip kozirius naudojame kitas valstybes, kur situacija klostėsi dešimtmečius ar šimtmečius, tai negalima šitų valstybių patirties perkelti čia. Mes daug kur surasime, kad ir fizinių asmenų pajamų mokestis mažesnis, ir pelno mokestis mažesnis, Estijoje galbūt nulinis ir panašiai, ir visa tai perkelkim pas save. Tik neaišku, iš ko mes mokėsime pensijas ir panašiai – neliks biudžeto, todėl kalbant reikia apriboti tuos kitų valstybių lyginimus. Kitos valstybės yra kitos, o Lietuva yra tokia, kokia ji yra, kokia yra šiandieninė jos ekonomika.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl Seimo nario J.Veselkos teikiamos pataisos.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J.Veselkos pataisai – 19 straipsnio 1 dalies papildymui 5 punktu, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 15, prieš – 23, susilaikė 24. Pataisai nepritarta. Tai buvo paskutinė pataisa, dėl kurios mes turėjome apsispręsti.

Gerbiamasis kolega, jūsų antrasis siūlymas nėra konkretus ir jis ne svarstymo stadijai, todėl svarstymo metu sprendimų dėl jo mes nepriimsime. Visos pataisos yra… (Balsai salėje). Prašom klausytis, o ne kalbėti. Visus kolegas, kurie nori girdėti, prašom atsisėsti. Todėl, kad jūsų siūlymas nėra konkretus ir nėra svarstytinas svarstymo stadijos metu, mes antrojo siūlymo nenagrinėsime. Prašom teikti priėmimo metu. Priėmimo metus bus galima priimti, gerbiamais kolega.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų – kolega P.Gražulis. Nuomonė prieš. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar Seime vyko konferencija, kaip išplėtoti kooperaciją Lietuvoje. Ten ne vienas prelegentas kalbėjo, kaip yra būtina sumažinti pridėtinės vertės mokestį masto produktams. Deja, ten buvo ir Seimo narių, ir kitų aukštas pareigas užimančių asmenų, ir visi lyg ir pritarė toms nuostatoms. Susidaro įspūdis, kad mes rengiame programas, rengiame konferencijas, o realių sprendimų nepriimame. Man labai gaila, kad nors ir visi kalbėjome, kad skatinsime biokuro gamybą, kad tai daro Europos Sąjungos šalys, kad net yra Europos Komisijos įpareigojimai šalims iki 2005 metų sunaudoti ne mažiau kaip 2% biokuro, deja, tos lengvatos buvo atmestos.

Siūlyčiau, kaip ir kiti Seimo nariai, daryti svarstymo pertrauką arba grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti. Be to, nesuprantama, kad laikraštiniam popieriui yra įvedamas PVM. Juk laikraščių prenumerata visiems 2002 metams jau yra baigta, o šio įstatymo įgyvendinimas yra numatytas nuo 2002 metų liepos 1 dienos.

Man taip pat juoką kelia argumentai, kad tai neturės jokios įtakos laikraščių kainoms. Norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, į tai, kad regioniniai, rajoniniai laikraščiai vos suduria galą su galu. Nuolat keliamos pašto ir kitos paslaugos, ir jie negali išgyventi. O mes, užuot jiems padėję, juos parėmę, visiškai žlugdome.

Dar kartą prašau Seimą nebalsuoti po svarstymo, o siūlyti iniciatoriams šį įstatymą tobulinti.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom. Nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, šis įstatymas subalansuoja pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą tarp įvairių mokėtojų, o tie, kurie nepritaria dėl žemės ūkio produkcijos, tai mes aiškiai girdėjome Kaimo reikalų komiteto nuomonę, kad jie buvusį siūlymą dėl pridėtinės vertės mažinimo mėsos produktams atsiėmė, o priėmimo stadijoje bus pateiktas naujas variantas, kuriam galėsime pritarti. Siūlau po svarstymo pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjome nuomonę už ir nuomonę prieš. Prašom registruotis ir balsavimu apsispręsime dėl to, ar pritarti šiam įstatymui po svarstymo, ar ne. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektui Nr.IXP-293 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už. Kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Už – 42, prieš – 16, susilaikė 7, įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu 10 minučių pertrauką iki 12 val. 10 minučių.

Pertrauka

Cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1248(2*) ES. Virškvotinio baltojo cukraus  mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1249(2*) ES. Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1250* ES (svarstymas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame rytinį Seimo posėdį. Mes su jumis šiek tiek atsiliekame nuo grafiko, bet jeigu sutartinai dirbsime, pasivysime ir pralenksime.

Taigi darbotvarkės 3 kompleksinis klausimas – Cukraus mokesčio įstatymo projektas ir du lydintys įstatymai, jų registracijos Nr.IXP-248(2), Nr.IXP-249(2) ir Nr.IXP-250. Visi – eurointegraciniai. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu – kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė šį projektą. Norėčiau paminėti, kad tai nėra naujas mokestis. Šis mokestis tai yra cukraus akcizas, esantis dabar galiojančiame Akcizų įstatyme. Kadangi nuo liepos 1 d. įsigalioja naujas eurointegracinis Akcizų įstatymas, apimantis tris mokesčių objektus, tai yra alkoholį, kurą ir tabaką, cukraus akcizas keičiamas į cukraus mokestį. Jo tarifas ir reglamentavimas iš esmės nesikeičia.

Komitetas yra apsvarstęs Teisės departamento išvadas, be to, gavo Nacionalinės gėrimų asociacijos pasiūlymą nepriimti šio įstatymo arba netaikyti jo nuostatų šalies įmonėms, gaminančioms įvairius nealkoholinius gėrimus, sultis bei kokteilius.

Komitetas tam nepritarė. Daugiau pasiūlymų nėra. Komitete balsavo: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą pranešimą. Dabar papildomo komiteto vardu, Kaimo reikalų komiteto vardu – pirmininko pavaduotojas kolega G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį projektą ir kadangi negavo iš jokių institucijų, kurios gali teikti pasiūlymus, pastabų, šiam įstatymui pritarė vienbalsiai. Siūlome po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Jau trečias atsirado. Visų pirma D.Velička. Ruošiasi A.Matulevičius.

D.VELIČKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstome saldų įstatymą, tačiau šio įstatymo svarstymas turi tam tikrą ne visai saldžią preambulę. Mes visi puikiai prisimename, kai buvo patvirtinta minimali cukraus pardavimo iš fabrikų kaina ir kai vienos įmonės problemas Vyriausybė sugebėjo užkrauti visai Lietuvai. Tokiu sprendimu buvo įvykdyti vienos labai siauros grupės žmonių reikalavimai. Dabar iškilusias problemas bandoma spręsti tokia pačia forma. Nors suprantama, kad šis įstatymas yra eurointegracinis ir jį tikrai reikės priimti, jo istorija ne visai graži. Dabartinis Cukraus įstatymas tai yra pakeista cukraus akcizo forma. Kyla klausimas, kodėl tuo metu, kai mes svarstėme Akcizų įstatymą, nebuvo priimtas ir Cukraus įstatymas? Tada niekam nekiltų abejonių dėl to, kad Vyriausybė dabar įveda naują papildomą mokestį.

Aš suprantu, kad vienas įstatymas pakeistas kitu, arba pakeisti pavadinimai, ir kad tai yra trumpalaikis įstatymas, bet aiškumo, kodėl taip buvo padaryta, nėra. Šiuo atžvilgiu mes iš esmės svarstome Žemės ūkio ministerijos darbą, nors jį turėjo atlikti Finansų ministerija teikdama Akcizo įstatymą. Manau, tai yra blogas precedentas, kai taip sujaukiami įstatymai.

Kita vertus, į šio įstatymo priėmimą atkreipė dėmesį ir Europa, nes minimalios cukraus pardavimo iš fabrikų kainos įvedimas labai suerzino ir Pasaulio banką, Pasaulio prekybos organizacijas ir sudarė visiškai nekokią nuomonę apie mūsų įstatymo priėmimą. Aš siūlau prieš priimant labiau padiskutuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Matulevičių. Ruošiasi J.Lionginas.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Suprantu, kad būsiu galbūt nepopuliarus ir ne visai suprastas kalbėdamas ir prieš šį įstatymą, nes prieš kalbėjau ir dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, bet juk kažkas turi pasakyti nors ir nemalonią, bet blogą tiesą.

Šis įstatymas kvepia labai negerais dalykais. Susimąstykime, kas įvyks, jeigu bus priimtas šis įstatymas. Juk pabrangs ne tik cukrus, o ir taip viskas brangsta. Gali cukrus brangti ir galima jo visai nevartoti. Medikai sako, kad jis kenkia sveikatai. Mes ir pasakykime Lietuvos žmonėms, kad mes uždraudžiame cukraus vartojimą, nes tie, kurie mažai uždirba, tikrai jo neįpirks. Bet yra dar gilesni procesai, kur įstatymas numato, kad tuoj pat pabrangs tie produktai, kurių gamyboje yra naudojamas cukrus, be kurio tie produktai negali būti pagaminti. Mano supratimu… Jeigu triukšmaus, pirmininke, aš galiu garsiai kalbėti, perrėksiu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Mano supratimu, kad pabrangs ne tik cukrus. Pabrangs tie gaminiai, kuriems gaminti yra naudojamas cukrus, t.y. konditerijos ir nealkoholinių gėrimų pramonės gaminiai. Mes ją galutinai sugriausime. Visi ponai, aš nenoriu išskirti ir valdančiosios daugumos, ir mūsų, eidami į rinkimus sakėme, kad mes stengsimės mažinti mokesčius, stengsimės balansuoti taip, kad verslas plėtotųsi ir būtų kuriamos darbo vietos. Bet kas vyksta? Jeigu, pavyzdžiui, gaminyje bus 30% cukraus, mažiausiai 30 centų tas gaminys brangs. Vadinasi, jo konkurencingumas rinkoje mažės ir mūsų gamintojai niekada neatlaikys konkurencijos su kitais gamintojais. Jie tiesiog bus išvyti iš savo rinkos. Todėl man atrodo, kad prieš teikdama Seimui Vyriausybė turėtų numatyti ilgalaikes pasekmes ir labai gerai pasverti. Galbūt kam nors ir atrodo, kad laikinai išspręsime kokią nors problemą, bet išspręsime tik nedidelės žmonių grupės problemą. Reikėtų pasakyti, kad šis įstatymas iš tikrųjų nėra pamatuotas. Man atrodo, kad Vyriausybė turėtų dar kartą svarstyti ir vieną kartą pasakyti, kad negalima priimti tokių įstatymų, kurie didina nedarbą, skurdina žmones, didina kainas. Apskritai jis turi antivalstybinę reikšmę ir griauna valstybės pamatus. Aš siūlyčiau net netobulinant apskritai tokio įstatymo nepriimti, tai yra jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Žiauriai, gerbiamasis kolega. J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visų pirma aš nustebau, kaip ir pirmininkas, kai pasakė iš tribūnos, kad tai eurointegracinis įstatymas. Kolegos, neklaidinkime visuomenės ir neklaidinkime savęs, nes Europos Sąjungos teisėje apie cukraus mokestį apskritai neužsimenama ir niekur nerašoma.

Antras dalykas. Yra priimamas laikinas įstatymas, kuris galios tik pusantrų metų. 2004 metais, aš tikiuosi, mes įstosime į Europos Sąjungą ir šis įstatymas turės būti panaikintas. Dėl to, aš suprantu, kad reikėjo rasti 85 milijonus, kuriuos išmokėsime cukrinių runkelių augintojams, prieš trejus metus buvo pasirinktas būdas įvesti cukraus akcizą, kuris taip pat nė vienoje pasaulio valstybėje netaikomas. Šiuo atveju akcizas transformuojamas į cukraus mokestį. Manau, tai apskritai yra nonsensas. Taip, Europos Sąjungos teisė reglamentuoja trijų prekių rūšių apmokestinimą akcizais: naftos produktų, alkoholio ir tabako. Dėl kitų produktų grupių gali apsispręsti pačios valstybės. Žinome, kai kuriose valstybėse apmokestinami brangūs automobiliai, papuošalai, kava ir t.t. Jeigu būtume išlikę nuoseklūs, Akcizų įstatyme dar galėjome palikti cukraus akcizą padarydami formuluotę, kad tas straipsnis galioja iki 2004 m. sausio 1 d. ir mažiau sukeltume visuomenėje aistrų, diskusijų ir įvairiausių neigiamų nuomonių. Kolegos, siūlyčiau įstatymo projektą grąžinti komitetams dar kartą išnagrinėti galimybę papildyti Akcizų įstatymą, t.y. seną tvarką, nes ir mokesčių administratoriai žino, kaip administruoti, o dabar iš viso reikės keisti, naują tvarką įvesti. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybėje visą laiką per vienuolika metų mokesčių įstatymus (buvo tokia nuostata ir neginčijama teisė) teikdavo finansų ministras. Šiuo atveju dėl naujo mokesčio įvedimo (būkime teisingi – tai naujas mokestis, nes tokio mokesčio Mokesčių administravimo įstatyme nėra reglamentuota) teikia žemės ūkio ministras. Jeigu mes pirmiausia įvesime cukraus mokestį, negali niekas šiandien garantuoti, kad rytoj neįvesime pieno mokesčio, poryt -duonos mokesčio, ir taip pasaka be galo.

Aš manyčiau, kad mokesčių sistema turi būti aiški, konkreti, subalansuota, lengvai administruojama. Manyčiau, būtų protingas žingsnis, jeigu mes šiandien visi gerai pagalvotume. Dar kartą siūlau grąžinti tobulinti. Dar kartą primenu, žiūriu į gerbiamąjį kolegą V.Andriukaitį, kaip Europos komiteto pirmininką. Jeigu jis man įrodys, kad Europos Sąjungos teisė reglamentuoja tokį cukraus mokestį, aš atsiprašysiu iš šios tribūnos, sakysiu, kad ne viską žinau, nes jei viską žinai, žinoma, galima išeiti ir iš Seimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis kolega. Kadangi buvo, kaip sakiau, žiaurių arba, tiksliau tariant, radikalių siūlymų, prašyčiau žodį tarti ir komiteto pirmininką A.Butkevičių. Prašom trumpai. Tada dar dėl balsavimo motyvų ir tada apsispręsime. Prašom, pirmininke.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seniai tiek demagogijos girdėjau iš šios tribūnos ir ypač iš liberalų, buvo labai keista klausyti. Pirmiausia grįžkime į tam tikrą praeitį ir prisiminkime, dėl ko Lietuvoje buvo priimti tam tikri sprendimai, ypač susiję su cukrumi, arba su cukrinių runkelių auginimu, arba su vidaus rinkos apsauga.

Kaip atsimename, kažkada buvo leidžiama įvesti muitus. Tie muitai buvo įvesti siekiant apsaugoti savo rinką nuo iš užsienio įvežamo cukraus. Paskui buvo pasirašyta tarptautinė sutartis, kad muitų taikyti negalima. Ką daryti, kaip apsaugoti rinką, nes žinome, kad į Lietuvą labai greitai galima įvežti pigaus cukraus, kurio kilogramas kainuoja 1 litą, bet ką daryti su žemdirbiais, kaip spręsti socialines problemas? Gerbiamieji, buvo priimtas Akcizų įstatymas siekiant apsaugoti tik vidaus rinką, o ne, kaip ponas J.Lionginas pasakė, kad būtų surasta papildomai 85 mln. litų. Aišku, tai irgi yra gerai. Gerai yra tai, kad žmonės turi darbo, žmonės sukuria tam tikrą produktą, sukuria bendrąjį vidaus produktą, kuriamos naujos darbo vietos, gauna pajamas ir nereikia skirti socialinių pašalpų. Tai yra gerai.

Dabar dėl cukraus pabrangimo. Kur jis pabrangs? Vietoje akcizo parengiame Cukraus mokesčio įstatymą. Pasirinktas labai protingas kelias. Kiekviena valstybė apie tai galvoja. Panagrinėkime Europos Sąjungos valstybių priimtus dokumentus, kurie reguliuoja tam tikrą jų apsaugos rinką. Taip, jie yra nustatę cukrui intervencinę kainą. Ką reiškia šiandien Lietuvoje nustatyti intervencinę kainą? Būsime Europos Sąjungos nare ir iš karto tas įstatymas neteks galios. Lietuvoje bus intervencinė kaina, kuri irgi nustatys kainos dydį. Gerbiamieji, kaip ponas A.Matulevičius kalbėjo,… kad gal ta intervencinė kaina per didelė ir dėl to vėl pabrangs cukrus. Gerbiamieji, dar neprasidėjo rinkimų agitacija, bet šiandien kai kurie Seimo nariai sukėlė tam tikrų spėlionių, dėl ko tokias stiprias kalbas iš šios tribūnos pasakė. Aš manau, kad tos kalbos sukelia tam tikrus kitus didelius klausimus, kada (…) esame mes tikri.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau apsispręsti dėl visų trijų įstatymų. Sutinkame? Tada prašyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis M.Pronckus. Ruošiasi G.Steponavičius. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Mykolai, kadangi trys įstatymai, tai gal du – už, du – prieš. Galime taip sutarti? Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau pereitą kartą kartojau, dabar dar kartą noriu pakartoti, nes kai kam labai sunkiai suprantama, matyt, kad čia joks naujas mokestis neatsiranda. Tas mokestis yra ir dabar, tik pakeičiamas vieno ar kito įstatymo pavadinimas, ir viskas. O kai gąsdina, kad atsiras nauji mokesčiai, tai yra nonsensas. Tai yra visiška nesąmonė. Jokių naujų mokesčių neatsiranda. Pirmas dalykas.

Antras. Gerbiamasis A.Butkevičius jau kalbėjo, kad cukrus Europoje gana griežtai reguliuojamas, ir mes taip pat bandome reguliuoti. Galbūt būtų galima tai padaryti geriau, tačiau patys finansininkai siūlė tokią išeitį, nes Akcizų įstatyme lyg ir negalima taikyti cukrui akcizo, tai jie siūlė priimti Cukraus mokesčio įstatymą. Čia finansininkų siūlymas. O agrarininkams ar šiaip, ar kitaip būtų, nebūtų jokio skirtumo. Žinoma, apskritai kalbant apie cukrų, šiaip ar taip, pasaulyje nuolat yra per 1 mln. tonų perteklinio cukraus, tai yra cukranendrių cukrus, tai yra ir virškvotinis cukrinių runkelių cukrus, kuris yra labai pigus ir kurio bet kas gali čia atsiųsti. Tada, žinoma, žlugtų visas cukrinių runkelių auginimas ir visi kiti reikalai. Todėl aš siūlau šitam įstatymui pritarti ir balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, kita nuomonė. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Turbūt kontekstas yra platesnis nei vien šie trys įstatymai, kurie yra teikiami. Išties yra ne vien skonio reikalas, kaip mes įvedame cukraus mokestį arba kaip apmokestiname cukrų. Ar tokiu mokesčiu, ar akcizu. Klausimas yra kitas. Ar dar ilgai socialdemokratinė dauguma ir Vyriausybė dusins Lietuvos vartotojus tokia trumparegiška cukraus sektoriaus politika? Na, galima kalbėti apie cukraus pramonę, gamyklas, tiekėjus, daugelį ten dirbančių žmonių, bet su šia politika, aš manyčiau, mes pasiekiame priešingų rezultatų. Kainos didėja, už jį mokame neadekvačiai daug, ir pirmiausia tai skaudžiausiai atsiliepia tokiems vartotojams kaip pensininkai, kitos socialiai pažeidžiamos grupės. Kukliausiais skaičiavimais, mokama dvigubai brangiau, negu pats cukrus kainuoja. Ir mes dar sakome, kad iš principo reikėtų daugiau remti. Aš kaip tik siūlyčiau apsukti viską į priešingą pusę ir pasižiūrėti. Lietuvoje yra mažų mažiausiai 3,5 milijono vartotojų ir būtent jiems tai atsiliepia skaudžiausiai.

Aš taip pat galėčiau pasakyti, kadangi yra siūlomas naujas įstatymas, yra visai nebloga proga stabtelti ir pagalvoti, ar neverta iš principo atsisakyti tokių projekcijų. Tikrai dangstymasis Europos Sąjungos integraciniais tikslais prirašant raideles ES yra nekorektiškas, nes koreguojant galima teigti, kad iš principo turbūt yra Europos Sąjungos valstybių nusistovėjusi praktika, bet nereiškia, kad mes esame priversti elgtis būtent pagal šį modelį. Kviesčiau grąžinti iniciatoriams tobulinti ir pritarti būtent tokiam scenarijui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė už. Kolega P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiekviena Europos Sąjungos valstybė arba kiekviena valstybė, kurioje cukrus yra gaminamas ne iš cukranendrių, o iš cukrinių runkelių, turi cukraus įstatymą. Vienaip ar kitaip yra reguliuojama cukraus rinka. Nieko mes čia naujo neįvedame. Man keista, kodėl tiek daug aistrų sukėlė šio įstatymo priėmimas. Labai paprastas dalykas. Akcizą keičia mokesčiu, bet tarifas tas pats. Nepabrangs nei konditeriniai gaminiai, nesukels nedarbo ir nebus padaryta jokia ekonominė žala. Taigi aš manau, kad be jokių didesnių ginčų priimkime šį įstatymą ir už jį balsuokime.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena nuomonė prieš, kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš tikrai nenoriu atrodyti kvailys, todėl norėčiau kolegoms paaiškinti. (Triukšmas salėje) Aš noriu kolegoms paaiškinti, kad yra dvi cukraus žaliavų rūšys, tai cukriniai runkeliai ir cukranendrės, kurių cukrus yra daug pigesnis. Jeigu Lietuvoje būtų protingai sutvarkyta šita pramonė ir jeigu perdirbtume ne tik cukrinius runkelius, bet taip pat įsivežtume ir tą žaliavą, mes gamintume cukrų, kurį sėkmingai galėtume pardavinėti kaimyninėje valstybėje Rusijoje, kuri labai daug cukraus importuoja, darytume gerą biznį ir būtų geri mokesčiai. Bet kadangi mums trūksta smegenų tam tikroje vietoje, tada einama tokiu paprastu keliu: uždedami mokesčiai, o nežiūrima valstybės ateities. Štai kur buvo mano esmė, aš tiesiog nenorėjau gaišinti jūsų laiko, bet jeigu manote, kad esu truputį kvailas ir neišmanau šios pramonės, paaiškinu, kad, deja, taip nėra. Tikrai išmanau ir manau, kad yra ir kitų sprendimo būdų. Aš agituoju Vyriausybę ir valdininkus priversti dirbti valstybei, o ne eiti tuo keliu, kad parašai raštelį, tą raštelį mūsų rankomis paverti įstatymu, o paskui žiūrėsiu, kaip visi aiškinsitės rinkėjams, kodėl pabrango cukrus, kodėl sužlugo konditerijos pramonė, kodėl pabrango nealkoholiniai gėrimai. Visiems mums reikės aiškintis. Mūsų rinkėjai neskiria, kurioje pusėje esame, kokioje partijoje ir panašiai. Jie žiūri į Seimą ir laukia iš Seimo darbų, o ne mokesčių ir kainų didinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, mielieji kolegos. Dabar kviečiu registruotis Dėmesio, registracija. Prašom registruotis. Būtent po balsavimo. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Taigi, kaip susitarėme, balsuojame dėl viso paketo, t.y. dėl Cukraus mokesčio įstatymo projekto, dviejų lydinčiųjų, ar pritariame po svarstymo. Jeigu nepritariame, tada kiti siūlymai. Vienas labai radikalus, kitas lengvesnis. Taigi kas už tai, kad pritartume po svarstymo, prašome balsuoti. Kas manote kitaip, taip pat. Prašom neagituoti, prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 17, 2 susilaikė. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Aš noriu kreiptis į abu labai garbingus mano kolegas. Mes atsiliekame nuo grafiko, ar būtina dabar kalbėti? Būtina? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Mane įtikino kolega A.Matulevičius, kad, ko gero, Lietuvoje cukranendrės pradės augti. Tik norėčiau atkreipti kolegos A.Matulevičiaus dėmesį į vieną dalyką. Labai blogai, kai iš visos centrinės nervų sistemos – iš galvos smegenų ir nugaros smegenų – lieka tik liežuvis. Labai blogai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gailiuosi, kad leidau kalbėti. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne taip paspaudžiau mygtuką. Mano balsą prašau laikyti už.

PIRMININKAS. Štai čia esminis dalykas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime šiek tiek pasitarti. Iš ryto buvo siūlymai, kad 1-4 ir 1-6 nagrinėtume pagrečiui, nes pagrindinis komitetas siūlo vieną sprendimą. Po to 1-5 nagrinėti kartu su vienu rezerviniu arba, tiksliau tariant, pagrečiui, t.y. su 2 rezerviniu klausimu. Galime sutikti?

Energetikos įstatymo projektas Nr.IXP-1195 ES (svarstymas)

Prašyčiau dėl 4 darbotvarkės punkto, dėl Energetikos įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.IXP-1195 (eurointegracinis), gerbiamąjį kolegą V.Karbauskį kaip pagrindinio, tai yra Ekonomikos, komiteto pranešėją. Prašom.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, suprasdamas šio įstatymo svarbą, net keletą kartų svarstė šį projektą. Svarstymo metu buvo gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų, ir, sakyčiau, net esminių, kurie keičia padėtį vidaus rinkoje. Tokias pastabas išreiškė ne tik Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos energetikų sąjunga, bet ir daugelis kitų pastabų teikėjų. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje buvo pastebėta, kad pateiktame projekte būtina naikinti Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos ir Technikos priežiūros tarnybos funkcijų dubliavimą. Net 36 pastabos ir pasiūlymai buvo pateikti Seimo Teisės departamento.

Todėl komitetas, atsižvelgdamas į tokią gausą pastabų ir pasiūlymų, ir net esminių, teikia tokį sprendimą: “Grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvadas, įvertinant Trišalės tarybos, Lietuvos energetikų sąjungos, Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijų siūlymus, Seimo narių H.Žukausko, J.Raistenskio, V.Matuzo pasiūlymus ir papildant įstatymo projekto 5 skirsnį įstatymo projekto Nr.IXP-1233 nuostatomis dėl ekstremalios energetikos padėties valdymo bei integruojant į Energetikos įstatymo projektą Energijos taupymo įstatymo projekto pagrindines nuostatas”. Už tokį sprendimą buvo toks balsavimas: bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškų pranešimą. Mielieji kolegos, dabar, vadovaudamasis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 2 punktu, aš jums turiu pasiūlyti iš karto priimti sprendimą – ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei, ar reikia dar balsuoti? Pritariam. Grąžiname iniciatoriams. Klausimas išspręstas.

Energijos taupymo įstatymo projektas Nr.IXP-1291 ES (svarstymas)

Imamės 6 darbotvarkės punkto – Energijos taupymo įstatymo projektas Nr.IXP-1291, irgi eurointegracinis, bet čia tik Ekonomikos komiteto. Kitas pranešėjas – kolega R.Sinkevičius. Prašom. (Balsas salėje) Ačiū už patarimą. Aš manau, kad pranešėjas atsižvelgs į šitą patarimą. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, svarstydamas šį įstatymą, išėjo visas svarstymo stadijas, tai yra klausymą ir svarstymą, ir atsižvelgęs į Pramonininkų konfederacijos ir pagalbinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, pasiūlymus nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas, Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus ir integruojant pagrindines šio įstatymo nuostatas į Energetikos įstatymo projektą Nr.IXP-1195. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi aš avansu girdėjau pasiūlymą irgi bendru sutarimu pritarti, ar galim taip iš karto ir padaryti? Ačiū. Taigi ir dėl 6 darbotvarkės punkto sutarėme.

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1276* (svarstymas)

Dabar 5 punktas – Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP- 1276. Pagrindinio, tai yra Biudžeto ir finansų, komiteto vardu – A.Plokšto. Prašom, kolega.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Esmė yra ta, kad dabar šita mokėjimų eiga bus sprendžiama Civiliniame kodekse, o kadangi po šio žingsnio taip įvyko, kad žemdirbiai atsidūrė 5 eilėje, tai iš karto po manęs ateis ponas A.Butkevičius pateikti Civilinį kodeksą ir grąžinti tą padėtį, kuri yra dabar pagal šį laikinąjį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Ar irgi galim bendru sutarimu pritarti? Galim? Negirdžiu atsakymo. Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta.

Civilinio kodekso 6.923 straipsnio  papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1326 (pateikimas)

Tokiu būdu, kaip tarėmės, dabar rezervinis 2 klausimas, tai yra kaip tik Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1326. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projektas susijęs su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymu ir dėl to teikiama ši pataisa, kad subankrutavus įmonei ir neatsiskaičius už parduotą žemės ūkio produkciją šiuo metu žemdirbiai būtų 5 eilėje, o priėmus šią mano teikiamą pataisą ir pakeitus Civilinio kodekso straipsnį, žemdirbiai būtų kaip ir buvo iki šios dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys, tai kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Atsiprašau, ne paklausti, o visiškai pritariu šiam pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai manykime, kad tai buvo kalba dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkame? Kadangi čia eina kartu su tuo kitu, tai tada būtų gerai svarstyti šioje pratęstoje sesijoje. Aš labai prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą tikrai pirmadienį šį klausimą apsvarstyti. Komitetas negirdi, bet bus užrašyta. Ačiū.

Civilinio proceso kodekso (I – III dalys) projektas Nr.IXP-926(2) ES. Civilinio proceso kodekso (IV–VII dalys) projektas Nr.IXP-1127(2) ES (svarstymas)

Ir dabar imamės kapitalinio klausimo, aš siūlau iš karto abu klausimus, tai yra 7 ir 8, registracijos Nr.IXP-926(2) ir Nr.IXP-1027(2). Tai Civilinio proceso kodekso projektas (I–III ir IV–VII dalys). Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėjas – J.Sabatauskas. Prašom. Aš siūlyčiau, gerbiamasis kolega, iš karto kalbėti dėl abiejų dalių, nes tai vienas kodeksas, tik padalytas į du gabalus.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes dabar svarstysime įstatymo projektą dėl Civilinio proceso kodekso projekto I–III dalių. Noriu pasakyti, kad buvo padarytas didelis darbas. Darbo grupė rengė pirminį projektą, po to komitete sukurta vėl darbo grupė dėl pastabų, išvadų ir pasiūlymų. Noriu padėkoti visiems darbo grupės nariams, nes, kaip matote, pastabų buvo gausu, tikrai buvo daug pastabų. Mes jas visas įvertinome per gana trumpą laiką mūsų Seimo vadovybės prašymu. Galiu pasakyti, kad į daugelį pastabų buvo atsižvelgta vadovaujantis dabartiniais galiojančiais teisės aktais, ypač Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais. Taigi dabar, kiek žinau, yra tik keli pasiūlymai, įregistruoti vakar, o šiaip siūlau pritarti visam šiam įstatymo projektui Nr.IXP-926.

PIRMININKAS. Abiem, gerbiamasis kolega.

J.SABATAUSKAS. Iš karto abiem?

PIRMININKAS. Iš karto abiem, ko čia smulkintis.

J.SABATAUSKAS. Ir antrasis įstatymo projektas dėl IV–VII Civilinio proceso kodekso dalių. Šiai stadijai pasiūlymų nėra. Buvo šiek tiek mažiau pastabų, mes jas visas įvertinome, atsižvelgėme ir jums pateiktas patobulintas variantas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dėl tų dviejų siūlymų, arba komisijos ir vieno kolegos siūlymo, tarsimės šiek tiek vėliau, o dabar – kitų komitetų atstovai. Ačiū. Kiti nori kalbėti. Visų pirma kolega M.Bastys – Žmogaus teisių komiteto vardu. Ruošiasi pats pirmininkas G.Dalinkevičius. Už abu? Prašom. Tada kolega G.Dalinkevičius dėl abiejų klausimų, arba dėl visų Civilinio proceso kodekso dalių. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis kolega Basty, turbūt bus greičiau, jeigu pateiksime tą patį kartu, vienas iš karto.

Visos šešios knygos iš esmės…

PIRMININKAS. Septynios.

G.DALINKEVIČIUS. Atsiprašau, septynios, yra apsvarstytos mūsų komitete. Mes turėjome pastabų, kurios yra surašytos. Abu sprendimai – iš esmės pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui pataisyti juos, atsižvelgiant į žmogaus teisių užtikrinimo požiūriu svarbias pastabas. Jos yra surašytos, taigi nevarginsiu Seimo narių, kurie gali tai perskaityti. Jeigu nėra pastabų, ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar turėtų būti diskusija. Diskusijose kalbėti užsirašė tik vienas Seimo narys – kolega R.Šukys. Aš prašyčiau jo malonėti ateiti į tribūną. R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien svarstome Civilinio proceso kodekso projekto I–III ir IV–VII dalis. Norėčiau paraginti kolegas pritarti šiam projektui.

Šis projektas turėjo būti priimtas dar iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. iki praėjusių metų liepos 1 dienos. Dėl įvairių priežasčių – dėl objektyvių ir subjektyvių – jo nepavyko laiku priimti. Jeigu prisimenate, prieš pat įsigaliojant Civiliniam kodeksui, praeitų metų birželio mėnesį, mes priėmėme galiojančio Civilinio proceso kodekso redakcines pataisas, daugelio straipsnių pakeitimus, kad naujasis Civilinio proceso kodeksas galėtų pradėti galioti. Šiandien jis galioja.

Aš prisimenu, tada klausė manęs posėdžio pirmininkas (taip pat vicepirmininkas ponas Č.Juršėnas), ar tikrai imatės atsakomybės, kad viskas gerai, kad nebus problemų, kad galima priimti galiojančio Civilinio proceso kodekso pataisas ir Civilinis procesas gali pradėti galioti. Aš tada patvirtinau, kad galima tai daryti ir imuosi atsakomybės. Iš tikrųjų Civilinis kodeksas šiandien galioja netgi nepriėmus naujojo Civilinio proceso kodekso. Suprantama, tik priėmę naująjį Civilinio proceso kodeksą, daugelį kitų knygų, išspręsime daugelio kitų naujojo Civilinio kodekso straipsnių įsigaliojimo klausimą, nes dalies Civilinio kodekso straipsnių galiojimo arba įsigaliojimo datos yra nukeltos. Jos yra tiesiogiai susijusios su šiuo naujuoju Civilinio proceso kodeksu, todėl šiandien pritarę naujajam Civilinio proceso kodeksui mes žengtume didelį žingsnį link teisinės sistemos reformos pabaigos, kiek tai susiję su naujųjų kodeksų priėmimu.

Dar norėčiau paminėti vieną problemą, kurią reikėtų aptarti. Visi esate gavę Teisinių paslaugų įmonių asociacijos kreipimąsi, laišką, kuriame yra keliamos kai kurios abejonės dėl naujojo Civilinio proceso kodekso, kiek tai susiję su teisininkų, nesančių advokatais, galimybe atstovauti teismuose fiziniams ir juridiniams asmenims. Ši problema yra, ji komitete buvo aptariama. Praėjusių metų vasarą buvo sudaryta darbo grupė atskiram teisinių paslaugų teikimo įstatymui rengti. Buvo prieita prie išvados, kad priėmus naująjį Civilinio proceso kodeksą… jo įsigaliojimo įgyvendinimo įstatyme yra numatyta, kad vėliau turėtų būti priimta ir nauja Advokatūros įstatymo redakcija, kuri turėtų išspręsti šį klausimą ir šį prieštaravimą, todėl šiandien, atsižvelgdami į tai, kad liberalizavus advokatūros sistemą, tiksliau, tapimo advokatu sistemą, mes tuos visus klausimus išspręsime ir problemos bus išspręstos, mes galėtume balsuoti už Civilinio proceso kodeksą. Bet aš pasisakau už tai, kad teismuose atstovauti ir teikti teisinę pagalbą turi asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją, įveikę bendrą atrankos sistemą, privalantys atsiskaityti (turi laikytis ir tam tikrų etikos normų) bendrai organizacijai arba vienai advokatų savivaldą įgyvendinančiai organizacijai, kad veiktų savikontrolės mechanizmas ir kartu būtų užtikrintas kvalifikuotas žmonių aptarnavimas teismuose bei kvalifikuota teisinė pagalba, nes tai yra tiesiogiai susiję su žmonių teisėmis, kurios yra įtvirtintos Konstitucijoje, t.y. teise į gynėją ir visomis kitomis teisėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, dabar dėl tų dviejų, arba vieno ir kito, kompleksinių siūlymų. Aš vėl prašyčiau į tribūną kolegą J.Sabatauską – turime susitarti dėl šių siūlymų, pirmiausia dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymo dėl projekto 145 straipsnio. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Dėl Šeimos ir vaiko komisijos siūlymo. Ji siūlė papildyti įstatymo 145 straipsnį dviem… Tuoj, minutėlę. Taip. Ji siūlė papildyti 14 ir 15 punktais dėl vieno iš tėvų įpareigojimo gyventi skyrium ir uždraudimo matytis su nepilnamečiais vaikais. 15 – dėl apribojimo naudotis atsakovo gyvenamuoju būstu. Ir darbo grupės, ir komiteto nuomone… buvo nepritarta šiems siūlymams, nes, mūsų nuomone, šie siūlymai jau yra išdėstyti, tiksliau, jie apima 1 dalies 11 ir 13 punktuose išsakytas normas, kurias dabar galiu pacituoti: “Laikinojo išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas”. Tai yra bendresnė norma, išdėstyta ne taip konkrečiai, kaip siūlė komisija. Kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Noriu pasakyti, kad yra Vaiko teisių apsaugos įstatymas, kuriame irgi nustatytos kai kurios priemonės, kuriomis būtų galima apsaugoti vaikų teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal vis dėlto kolegė G.Purvaneckienė norėtų tarti žodį? Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Komisijos nuomone, šių papildomų straipsnių įtraukimas būtų reikalingas, nes labai retai… Praktiškai iki šiol dar nebuvo tokių dalykų, kad, pavyzdžiui, bent laikinai, teismo vykimo metu, būtų iškeldintas atsakovas – kuris nors iš tėvų. Tai ypač svarbu smurto atvejais, nes spręsti tas bylas nepaprastai sunku. Jeigu smurtautojai gyvena tame pačiame bute, labai sunku apsaugoti nuo įtakos, nuo prievartos, visų savo liudijimų pakeitimo ir panašiai, todėl mes ir toliau norime, kad tai būtų išskirta kaip atskiras punktas, nes praktikoje tokių anksčiau nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kas norėtų paremti ar prieštarauti… A, yra komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas jau paaiškino, kad yra bendresnė norma įrašyta pačiame kodekse, todėl atskiesti kodeksą dar kitomis normomis tikrai nėra reikalo. Negadinkime kodekso specialiomis normomis, jeigu yra bendresnė norma, ir aš tik dėl šių motyvų siūlyčiau nepritarti siūlymui ir palikti taip, kaip yra kodekse.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar norėtų kalbėti, matyt, rengėjų vardu ministras V.Markevičius.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu tam, ką ponas J.Sabatauskas ir gerbiamasis profesorius minėjo, kad iš tikrųjų nereikėtų perkrauti kodekso 145 straipsnio specialiomis normomis. 13 punktas visiškai aiškiai pasako, kad kituose įstatymuose numatytos priemonės, o šiuo konkrečiu atveju priemonės gali būti numatytos Vaiko teisių apsaugos įstatyme.

Dar vienas motyvas, kurio nė vienas iš kolegų nepasakė, yra tas, kad jeigu mes įrašysime tam tikrus laikinus apribojimus siekiant apginti vaiko teises, tai gali būti traktuojama kaip išsamus sąrašas, o šiuo atveju, kai mes nurodome normą, kuri yra nuoroda į kitus įstatymus, mes sudarome galimybes bet kada papildyti Vaiko teisių apsaugos įstatymą ir ten nustatyti specialias normas. Taigi aš labai prašyčiau ir palaikyčiau komiteto atstovus, kad šita pataisa būtų atmesta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar pranešėjas nori pridurti?

J.SABATAUSKAS. Aš norėčiau pridurti, kad šiame kodekse iš tiesų buvo bandoma kuo mažiau konkretizuoti. Ankstesniame proceso kodekse buvo išvardytas visas turtas, tarkim, paskutinis drabužis, netgi paskutinė suknelė ir taip toliau, o šiame kodekse pasistengta to išvengti. Stengtasi suformuluoti bendras normas, kurias būtų galima pritaikyti, nes iš tiesų tai, ką pasakė ministras, yra labai svarbu. Jeigu mes įrašysime visą sąrašą ir jis bus baigtinis, tada bus sunku padėti tuo atveju, kaip nori ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija, tiems vaikams, toms šeimoms, kurioms būtų galima padėti. Tai būtų geriau nustatyti kituose įstatymuose, nes kodeksas yra toks aktas, kurį papildyti konkrečiais dalykais sunku, neįmanoma ir tiesiog nereikia apkrauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamoji pirmininkė būtinai reikalauja balsuoti? Reikalaujate? Nuomonė lyg ir aiški. Tada prašyčiau registruotis. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymo kodekso 145 straipsniui. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate siūlymą 145 straipsniui, t.y. papildyti 145 straipsnį, prašom balsuoti už. Kas remiate Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tas balsuojate kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 8, prieš – 27, susilaikė 13. Nepritarta. Ačiū. Dabar yra kolegos E.Šablinsko siūlymai. Paties teikėjo nematau, todėl pirmiausia noriu paklausti, ar bus bent 10 Seimo narių, kurie paremtų? Nematyti? Vienas yra. Vienas per mažai. Tada nenagrinėjame, bet gal dėl bendros tvarkos jūs paaiškinkite, gerbiamasis Sabatauskai, kas čia per pasiūlymai buvo, kad žinotume, kodėl nepalaikėme vieno kolegos.

J.SABATAUSKAS. Kolega E.Šablinskas siūlo pakeisti kelis straipsnius, t.y. 51, 55, 57, 88 ir 98. Tai yra siūlymas papildyti atstovavimo institutą. Dabartiniame įstatymo projekte bylose, teismuose gali atstovauti advokatai, advokatų padėjėjai, taip pat juridiniai atstovai, juridinių asmenų darbuotojai bei kiti asmenys, artimi giminaičiai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, tačiau tarp tų atstovų nėra tų asmenų, kuriuos siūlo kolega E.Šablinskas. Tai yra kitų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau nesančių nei juridiniais atstovais, nei tų įmonių darbuotojais, nei artimais giminaičiais. Kitaip sakant, būtų atstovaujama teisme už tam tikrą atlygį, kaip yra dabar galiojančiame civiliniame procese, kai civilinėse, administracinėse bylose atstovauja teisinių paslaugų įmonių darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Šios pataisos yra iš esmės visuose straipsniuose, galbūt išskyrus 55 straipsnį, kuriame šis siūlymas iškreipia paties atstovavimo esmę, nes šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad atstovaujamas juridinio asmens, tai yra teisė atstovauti juridiniams asmenims, juridinio asmens darbuotojams, ir ypač tai, ko nėra E.Šablinsko siūlyme, kad apeliacinės institucijos teismuose gali atstovauti turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Buvo norima, kad pirmosios instancijos teismuose juridiniam asmeniui atstovautų darbuotojai, kurie nebūtinai turėtų aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau jeigu byla būtų nagrinėjama jau apeliacinėje instancijoje, tai būtinai būtų su aukštuoju teisiniu išsilavinimu. Kolegos E.Šablinsko siūlymas yra toks, kad reikėtų papildyti kitais asmenimis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega E.Šablinskas galės priėmimui teikti savo siūlymus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem knygoms, t.y. I, VII dalims, arba visam Civilinio proceso kodekso projektui? Ar nori kas kalbėti? Ne. Pritariame. Taigi pritariame abiem knygoms. Dar kartą ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ir kolega J.Sabatauskas – dar vienas balsas.

Mielieji kolegos, mums dabar liko iš rytinio posėdžio vienas klausimas. Jau grafiką pasivijom ir netgi šiek tiek lenkiam, todėl būtų visiškai gražu imtis kai kurių rezervinių klausimų. Prašyčiau pirmiausia į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių kalbėti dėl trečiojo rezervinio klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”. Po to imsimės pirmojo ir dar vieno klausimo. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“projektas Nr.IXP-1333 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums pateikti Seimo nutarimą “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”, kad išvykus Seimo Pirmininkui sausio 20–22 d. jį pavaduos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Pirmininkas išvyksta į komandiruotę į Strasbūrą, Prancūzijos Respubliką. Prašau pritarti šiam Seimo nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Kadangi tai išties daugiau procedūrinis klausimas, ar galime iškart priimti? Galime. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Prašom registruotis. Registracija. Dabar kviesčiau į tribūną kolegą A.Sadecką, žinoma, po balsavimo. Dar reikia balsuoti.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”, prašom balsuoti.

35 – už, 2 yra abejojantys. Nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.IXP-1308* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar prašyčiau gerbiamąjį pirmininką į tribūną. Pirmasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.IXP-1308. Svarstymo stadija. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” pakeitimo ir papildymo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Prašau Seimo nutarimo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo kalbėti. Tai galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Kadangi čia yra nutarimas ir Seniūnų sueiga siūlė iš karto priimti, ar galime tai padaryti? Galime. Labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, čia iš esmės yra vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Tada prašom dar kartą registruotis. Kolegos, registruojamės. Dar kartą registruojamės ir balsuosime dėl viso nutarimo. Prašom. Kolega A.Gricius, kol registruojamės.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Česlovai, mane ką tik pasiekė informacija, kad mes darome tas pačias klaidas, kurios buvo praėjusiame Seime. Mūsų Prezidento nėra Lietuvoje ir, kaip žinote, pagal mūsų Konstituciją Seimo Pirmininkas neturėtų kur nors išvykti, jeigu nėra Lietuvoje Prezidento. Mes vėl darome negerus dalykus. Aš, pavyzdžiui, neprieštaraučiau, kad pavaduotų gerbiamasis A.Skardžius ar kas nors kitas, t.y. ne pavaduotų… negalima išleisti A.Paulauską. Jis eina Prezidento pareigas. (Balsas salėje) Balsavome, bet aš noriu, kad tai būtų kažkaip užfiksuota, kad priėmėme neteisingą sprendimą. Mes tikrai…

PIRMININKAS. Kolegos, tuoj šį klausimą apsvarstysime, nes mes turime laiko, tikrai galėsime apsvarstyti, bet dabar aš siūlau dar kartą registruotis. Prašom registruotis ir mes turi balsuoti dėl nutarimo, apie kurį kalbėjome, o po to grįšime prie to įdomaus klausimo. Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dėmesio! Balsuosime, ar priimame Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” pakeitimo ir papildymo projektą. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

34 balsavo už, 1 – prieš, 4 Seimo nariai susilaikė. Nutarimas dėl nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” pakeitimo ir papildymo priimtas.

Ačiū. Dabar turėtų būti paskutinis klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1332. Pranešėjas – ministras V.Markevičius. Kol jis ateis į tribūną, aš noriu kai ką pasakyti toje diskusijoje, kurią nori inicijuoti kolega A.Gricius. (Balsai salėje) Jeigu nenorite, tada tik trumpai pasakau, kaip reikia suprasti Konstitucijos 89 straipsnį. Aš jį perskaitau ir prašom mąstyti per ilgesnę pertrauką, kurią mes turėsime.

“Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį (lyg ir viskas aišku, bet po to eina viena jungtis) ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.” Tai yra “negalintį eiti pareigų”, o jeigu jis gali, tai nereikia ir pavaduoti. Nuo 1992 metų Seimo Pirmininkas nė karto nepavadavo Prezidento. Ačiū. Diskusija baigta. Po to pratęsime. Dabar ministras kalba. Ačiū. Ministras kalba. Paskui. Ministras V.Markevičius. Prašom.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1332 (pateikimas)

V.MARKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai dar kartą. Yra teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas. Praeitų metų spalio 23 dieną užsienio reikalų ministras pasirašė su ponu (…), t.y. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriumi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartį, kuri reglamentuoja nusikaltimus padariusių asmenų išdavimą. Ši sutartis jums išdalinta. Ji reguliuos nusikaltimus padariusių asmenų išdavimo tvarką, kuri faktiškai atitinka visas sąlygas, numatytas Europos Tarybos konvencijoje dėl ekstradicijos, Europos Sąjungos teisės aktuose dėl supaprastintos ekstradicijos procedūrų bei mūsų valstybės pasirašytose dvišalėse teisinės pagalbos sutartyse ir dėl teisinių santykių, kuriuos Lietuvos Respublika yra sudariusi su daug užsienio valstybių.

Minėta sutartis numato, kad susitariančios šalys, t.y. Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos, įsipareigoja pagal prašymą viena kitai išduoti sutartyje numatytomis sąlygomis asmenis, kurie yra jų teritorijoje, kad jiems būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė arba įvykdytas nuosprendis. Šiuo atveju šioje sutartyje numatyta, kad išduodami asmenys, kurie yra nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams arba jiems gresia kita griežtesnė bausmė. Ši sutartis, atkreipiu dėmesį, yra apskritai pirmoji tarptautinė sutartis, kuri leidžia išduoti Lietuvos Respublikos piliečius užsienio valstybei. Be jokios abejonės, ji dvišaliais pagrindais. Dėl tos priežasties noriu pasakyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos irgi įsipareigoja savo piliečius pagal mūsų prašymus išduoti. Iki šiol nusikaltimus padariusių asmenų išdavimas buvo vykdomas vadovaujantis dar prieškarine Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartimi, kuri buvo pasirašyta 1924 metais. Ta sutartis 1934 m. buvo papildyta papildomu protokolu. Šioje sutartyje numatyta, kad šią sutartį ratifikavus neteks galios 1924 metų sutartis ir papildomas 1934 metų protokolas.

Iš esmės Baudžiamojo proceso kodeksas šiek tiek neatitinka šios ekstradicijos sutarties, todėl kartu su šia sutartimi yra teikiami kai kurie Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymai, kurie naujai reglamentuos asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos sąlygas ir tvarką.

Prašyčiau po pateikimo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Tai ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti atitinkamas procedūras? Galim. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Siūloma, kad pagrindinis komitetas vis dėlto būtų Teisės ir teisėtvarkos, o Užsienio reikalų – papildomas. Ar sutinkam? Jeigu sutinkam, kad ši sutartis yra labai svarbi, tai gal ir vienas, ir kitas komitetas malonėtų ją apsvarstyti pirmadienį ir tada mes galėtume kitą savaitę ratifikuoti? Ar galim sutikti, kad duodam tokį įpareigojimą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ir Užsienio reikalų komitetui? Ačiū. Tada išties galėtume svarstyti ir priimti kitą savaitę.

Mielieji kolegos, mūsų klausimai baigėsi. Bet vis tiek mes turim malonių svečių ir apie tai aš jums noriu pranešti. Tai svečiai iš Trakų rajono, Onuškio vidurinės mokyklos. Prašom pasveikinti. (Plojimai) Mielieji kolegos, kaip suprantu, Prezidento pavadavimo klausimo toliau nenagrinėsim. Ar dar nagrinėsim? (Balsai salėje) Prašau. A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Česlovai, tikrai aš prisimenu, kai nebuvau Seime, aš turėjau ketverius metus, ačiū Dievui, atostogų, normalaus darbo Vilniaus universitete, tada sekiau tuos įvykius ir prisimenu jūsų paties žodžius, kai profesorius V.Landsbergis stengdavosi visą laiką išsprūsti į užsienį tuo metu, kai nebūdavo Prezidento. Jūsų pačių žodžiai būdavo toje pačioje salėje, kad mes pažeidžiam Konstituciją, V.Landsbergis išvažiuoja, kai neturi teisės išvažiuoti. Šiandien jūs jau kalbat vėl kitaip. Tai kada jūs buvot teisus? Ar tada, kai kalbėjot praėjusiame Seime, ar šiandien?

PIRMININKAS. Kaip kolega B.Bradauskas sako, aš visada buvau teisus, nes ne apie tai aš kalbėjau. Aš tik kalbėjau apie tai, kad pagal tuo metu galiojusį įstatymą Prezidentas ir krašto apsaugos ministras negali būti vienu metu užsienyje. O dėl Prezidento ir Seimo Pirmininko mes neturime nė vieno įstatymo. Taigi aš jums galiu pateikti klausimą ir visiems toliau pamąstyti, kur yra Prezidento dekretas, kad jis negali vykdyti pareigų, arba kur yra koks kitas teisės aktas, pagal kurį būtų suteiktos tam tikros teisės Seimo Pirmininkui ar kuriam kitam. Yra Konstitucijos nuostata, bet aš ją suprantu taip. Jūs suprantat kitaip, ginčykimės. Kol nebus teisės akto, kalbos bus tokios. Dar kartą A.Gricius.

A.GRICIUS. Na, gerbiamasis pirmininke, aš tikrai gerbiu jus už daugelį dalykų, bet tada irgi ta pati situacija būdavo. Jūs dabar jau kažkokį kitą puslapį atvertėt skaityti. Na, negalima taip.

PIRMININKAS. Aš tą patį atkalbėjau, kad tada kalba buvo, dar kartą sakau, apie galiojusį tuo momentu, bet po mano kritikos iškart pakeistą įstatymą. Pakeistą įstatymą. Šiam atvejui mes per aštuonerius ar devynerius metus neturim jokio teisės akto. Manau, kad tai yra mūsų įstatymų leidybos spraga. Jeigu jūs inicijuosit įstatymą, ar Prezidento įstatymo pakeitimą, ar specialų įstatymą, kaip Seimo Pirmininkas pakeičia Prezidentą, tada bus kita kalba. Pagrindinis klausimas yra tas: kur parašyta, kad Prezidentas negali eiti pareigų? Kur jo dekretas? Kiti prezidentai rašo.

A.SAKALAS. Pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Aš kitu klausimu, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau.

A.SAKALAS. Tiesiog turiu prašymą, ir jūsų prašau, ir Seimo, ar negalima būtų iki pietų pateikti r-6 darbotvarkės projektą? Tiesiog mums norėtųsi komiteto vardu prašyti, kad būtų galima pateikti iki pietų, kai yra daugiau žmonių.

PIRMININKAS. Jeigu kolegos neprotestuoja, tai aš…

A.SAKALAS. Tikrai tai užimtų maksimum 10 minučių.

PIRMININKAS. …mielai toliau dirbsiu.

A.SAKALAS. Prašytume pranešėjo R.Šukio, kad trumpai kalbėtų, tada neužimtume daug laiko.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-639 (pateikimas)

PIRMININKAS. Tai kad čia… Atsiprašau, šeštas rezervinis čia jau yra iš opozicinės darbotvarkės. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-639. Pateikimo stadija. Pranešėjas kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jis tikrai nėra opozicinės darbotvarkės. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtas, tiksliau, ne parengtas, o teikiamas Seimo kontrolierių prašymu ir pasiūlymu, kadangi Statutas taip numato, kad būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia. Aš trumpai apie projekto esmę.

Yra siūloma papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnį. Esmė yra ta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnį “Savavališka statinio statyba arba savavališkas jo griovimas” administracinė atsakomybė taikoma tiktai už savavališką statinio statymą, rekonstravimą, remontą arba griovimą, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės valdžios institucijos nustatyta tvarka reikalingas leidimas, ir už statinio statymą, rekonstravimą, remontą arba griovimą, šiurkščiai pažeidžiant suderintą projektą. Tačiau šiame straipsnyje nenumatytas atvejis, kai statybai vykdyti nebūtinas leidimas, tačiau būtina turėti nustatyta tvarka suderintą projektą. Tokia galimybė atsirado Seimui priėmus atitinkamus statybas reglamentuojančius įstatymus ir atsirado tokių atvejų, kai iš tikrųjų leidimas nereikalingas, tačiau neturint to projekto yra statoma ir negalima nubausti. Seimo kontrolierė ir siūlė komitetui būtent inicijuoti šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pataisą, kurią priėmus būtų sudarytos sąlygos patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, kurie savavališkai vykdo statybą, neturėdami nustatyta tvarka suderinto projekto, kai nereikalingas leidimas statyti. Yra pateiktas projektas, tai yra į galiojantį dabartinį 159 straipsnį yra įrašomi žodžiai. Po žodžių “reikalingas leidimas” įrašoma “arba tik suderintas projektas”. Tokia yra šio projekto esmė. Prašyčiau po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus vienas Seimo narys norėtų paklausti. Tai kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad tas mūsų priimtas įstatymas įsigalios, kai jis bus paskelbtas. Bet kas bus šiuo metu, kai žmonės statė neturėdami būtent to suderinto projekto.

R.ŠUKYS. Sunku pasakyti, kas bus, nes tuo metu, kai buvo užregistruotas šis projektas nuo komiteto, iš tikrųjų jis gana ilgai gulėjo ir nebuvo įtraukiamas į darbotvarkę. Aš nežinau, dėl kokių priežasčių. Ar planas toks, kad mes patvirtinom tokią programą, nelabai galbūt vykusią, bet, deja, kol nebus priimta ir nebus paskelbta, nebus ir atsakomybės šių asmenų, kurie stato neturėdami to suderinto projekto, kai leidimas statybai nereikalingas. Todėl aš siūlyčiau, jeigu pritartumėt po pateikimo, kad tai komitetas gana operatyviai apsvarstytų ir kuo greičiau priimtume, nes iš tikrųjų nepatogu prieš tuos pareigūnus, kurie nagrinėja įvairius piktnaudžiavimus, ypač dėl tų statybų, ir inicijuoja siūlymus. Komitetas inicijuoja ir mes negalim operatyviai reaguoti arba procedūra užsitęsia gana ilgai. Iš tikrųjų neturiu atsakymo į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Seniūnų sueiga siūlė, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos. Jeigu komitetas pirmadienį išnagrinėtų, tai galima būtų labai greitai tai padaryti. Galim susitarti ir dėl skubos tvarkos, jeigu niekas neprieštaraus. Nereikia? Mes dar turim visą savaitę posėdžių ir jeigu komitetas pirmadienį išnagrinėtų, tai mes ketvirtadienį galėtume ir galutinai apsispręsti. Jeigu reikia skubėti. Jeigu ne, tai pavasario sesijoje. Dabar reikia? Pirmininke, gal per šoninį mikrofoną. Komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, mes iš tiesų pirmadienį apsvarstysim projektą ir paprašysime. Jeigu skubos tvarka, tai paprašysime skubos tvarkos. Turbūt tada bus ne vėlu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi tada svarstom šitoje, t.y. pratęstoje, sesijoje. Mielieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti. Rytinis posėdis baigtas. Gerų pietų. Vakarinis posėdis kaip paprastai 15 val. Opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkė.