LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PROJEKTO (IXP-1268)
2002 m. sausio 16 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas A.Sakalas, komiteto nariai: J.Sabatauskas, R.Šukys, V.Martišauskas, E.Klumbys, V.Popovas, R.Sedlickas, E.Šablinskas, A.Vidžiūnas, komiteto patarėjai: A.Kabišaitis, L.Zdanavičienė, D.Komparskienė, J.Dirma, padėjėja I.Randakevičienė. Kviestieji asmenys – SADM viceministras R.Kairelis, SADM darbo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėjas A.Bartkevičius, pavaduotoja N.Rapšienė, VU TF Darbo teisės katedros prof.I.Nekrošius, Seimo Teisės departamento atstovė D.Petrylaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1. Seimo Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Kodekso projekte vartojamos skirtingos sąvokos “norminiai darbo teisės aktai”, “darbo teisės norminiai aktai”, “norminiai aktai”, “norminiai teisės aktai” ir “darbo teisės aktai”. Teisės teorijoje yra teigiama, kad pagrindine romanų-germanų arba kontinentinės teisės šalių teisės normų išraiškos forma yra norminis teisės aktas, t.y. tautos, valstybės institucijų, pareigūnų nustatyta tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojamos teisės normos. Todėl siūlytume kodekso projekte suvienodinti minėtas sąvokas ir vartoti atitinkamai sąvokas: “norminiai darbo teisės aktai” arba “norminiai teisės aktai” (žr. projekto 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 240 straipsnį).
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik nurodytuose straipsniuose reikėtų suvienodinti sąvokas (pvz., nepaminėti projekto 4 str. 3d., 11 str. 2 d., 33 str.). Reikėtų peržiūrėti visą projektą ir jį atitinkamai taisyti.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinama kolektyvinių derybų šalių atsakomybė už kolektyviniuose susitarimuose ir sutartyse numatytus įsipareigojimus. Tačiau projekto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinės derybos gali būti vedamos ne tik dėl kolektyvinių susitarimų bei sutarčių pasirašymo, bet ir sprendžiant kolektyvinius ginčus ar derinant kitus darbo santykių šalių kolektyvinius interesus. Todėl, atsižvelgiant į projekto 49 straipsniui pateiktą pastabą, siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyti ne kolektyvinių derybų šalių, bet kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus ir šį punktą išdėstyti taip: “kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus.”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Pritarus šiam siūlymui būtų nepagrįstai susiaurinta projekte pateikta formuluotė.
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodžius “trišaliai susitarimai”, nes šie susitarimai nėra laikomi norminiais teisės aktais, sukuriančiais, pakeičiančiais ar panaikinančiais teisės normas. Trišaliai susitarimai laikytini patariamojo pobūdžio dokumentais, kuriuos pasirašo veikiančios trišalės struktūros (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos trišalė taryba). 1998 metais patvirtintuose Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinti pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, konsensusas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims. Atsižvelgiant į tai siūlytume “trišalių susitarimų” nelaikyti darbo teisės šaltiniais.
Taip pat siūlytume šioje dalyje vietoje žodžių “kolektyviniai susitarimai ir sutartys” įrašyti žodžius “kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos”. Darbo teisės teorijoje išskiriamos keturios pagrindinės kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sąlygų grupės, t.y. 1) organizacinės sąlygos, nustatančios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo laiką, vykdymo kontrolės būdus, pakeitimo ir papildymo tvarką bei atsakomybės už jos pažeidimus klausimus; 2) prievolinės sąlygos - tai administracijos ir darbuotojų įsipareigojimai, nenustatantys bendrų elgesio taisyklių, bet esantys teisinės prievolės pobūdžio ir turintys socialinę naudą (pvz., darbdavio įsipareigojimas išmokėti kalėdines premijas). Šios sąlygos pasibaigia, kai yra įvykdomos (pvz., kai darbdavys sumoka minėtas kalėdines premijas); 3) normatyvinės sąlygos - tai sąlygos, kurios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo metu įgauna teisės normų pobūdį.; 4) informacinės sąlygos - tai nuostatos, kartojančios galiojančių įstatymų ar aukštesnio lygio kolektyvinių susitarimų tam tikras nuostatas ir jų tikslas yra priminti darbuotojams jų teises, įtvirtintas įstatymais ar kolektyvinėmis sutartimis. Remiantis tuo yra laikoma, kad darbo teisės šaltiniais gali būti tik normatyvinės kolektyvinių sutarčių sąlygos, kurios kaip tik ir sukuria, pakeičia ar panaikina teisės normas.
Šioje dalyje taip siūlytume išbraukti žodžius “kiti lokaliniai norminiai teisės aktai”, kaip perteklinius, kadangi šioje dalyje nurodoma, kad darbo teisės šaltiniais yra “kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai”, kurių vieną iš rūšių kaip tik sudaro ir lokaliniai norminiai teisės aktai.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
4. Projekto 5 straipsnio pavadinime žodį “sritį” reikėtų pakeisti žodžiu “sritis”.
Šio straipsnio 2 dalies antrame sakinyje po žodžio “Lietuvos” reikia įrašyti žodį “Respublikos”, o po žodžio “taikomi” įrašyti žodį “dirbant”, o žodžius “kitoms transporto priemonėms” pakeisti žodžiais “kitose transporto priemonėse”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
5. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje žodį “Kodekso” reikėtų rašyti iš mažosios raidės ir tokiu būdu suderinti su kitais šio kodekso straipsniais (pavyzdžiui žr., 1 straipsnio 1dalį, 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir t.t.).
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
6. Siekiant suderinti kodekso projekto 14 straipsnio 1 dalį su šio straipsnio pavadinimu, siūlome po žodžio “Darbdavių” įrašyti žodį “darbinis”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
7. Teisės departamento nuomone 19 straipsnio 1 dalies alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:
a) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija nesiaurina profesinių sąjungų teisių ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad “niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai”;
b) priėmus siūlomą alternatyvą, absoliuti darbuotojų dauguma liktų be savo atstovaujamojo organo ir tokiu būdu negalėtų realizuoti šiame kodekse numatytų savo teisių, kai tokių teisių realizavimas yra susijęs su kolektyvinėmis derybomis;
c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 “Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo” ir konvencijos Nr.135 “Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje”.
d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija niekaip nevaržo profesinių sąjungų teisių, nes kodekso projekto 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad renkami darbuotojų kolektyvo atstovai negali vykdyti funkcijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra pripažintos kaip išimtinė profesinių sąjungų prerogatyva;
e) priėmus alternatyvą, iš dalies būtų griaunama Darbo kodekso projekto koncepcija ir reikėtų taisyti daugelį projekto straipsnių.
Komiteto nuomonė – tai pagrindinio komiteto prerogatyva, spręsti, ar priimtina pateikta alternatyva.
8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį, projekto 20 straipsnyje žodį “atstovaudamos” siūlome keisti žodžiu “gindamos” ir po žodžio “teises” įrašyti žodžius ”bei interesus”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
9. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių “gauti informaciją iš darbdavių apie” įrašyti žodį “jų”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Įrašius siūlomą žodį “jų” būtų dar neaiškiau, ar darbdavių, ar darbuotojų socialinė ir ekonominė padėtis turima omenyje.
10. Iš kodekso projekto 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad sąvoka “kolektyvinė sutartis” šiame kodekso projekte vartojama kaip bendrinė ir apima tiek kolektyvinio susitarimo, tiek įmonės kolektyvinės sutarties sąvokas. Tuo tarpu šio straipsnio pavadinime ir 1 dalyje kaip bendrinė jau pateikiama “kolektyvinio susitarimo” sąvoka. Todėl siekiant suderinti šio straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje bei išlaikyti kitų projekto straipsnių teisinę logiką, siūlome 49 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį išdėstyti taip:
“49 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių rūšys
1. Kolektyvinės sutartys gali būti tokios:
1) nacionalinis kolektyvinis susitarimas;
2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudarytas kolektyvinis susitarimas;
3) įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu – įmonės kolektyvinė sutartis.”
Atsižvelgiant į šią pastabą, reikėtų iš projekto 4 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius “ir sutartys”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
11. Projekto 50 straipsnio 1 dalyje po žodžių “susitarimas yra” siūlome įrašyti žodį “rašytinis”.
Taip pat siūlytume pasvarstyti, ar nebūtų tikslinga, remiantis projekto 49 straipsnio 1 dalyje pateikta kolektyvinių susitarimų sistema, 50 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir joje aptarti nacionalinio susitarimo turinio klausimus, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas bendras kolektyvinio susitarimo apibrėžimas, o toliau detalizuojamos tik šakos ir teritorinių kolektyvinių susitarimų turinio sąlygos.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
12. Siekiant suderinti projekto 51 straipsnio 2 dalį su 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 2 dalimi, reikėtų 51 straipsnio 2 dalyje žodį “Šakinio” pakeisti žodžiu “Šakos”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
13. Projekto 62 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas “kolektyvinį ginčą”, “kolektyvinis ginčas” reikėtų keisti atitinkamai į sąvokas “kolektyvinį darbo ginčą” ir “kolektyvinis darbo ginčas” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto X skyriaus nuostatomis.
Projekto 62 straipsnio 7 dalyje siūlome po žodžių “atviru balsavimu” įrašyti žodį “dalyvaujančiųjų”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
14. Projekto 65 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiu “Įmonės”, įrašant jį prieš žodį “kolektyvinės”, nes šiame straipsnyje reguliuojami būtent su įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimu susiję klausimai.
Projekto 65 straipsnio antrojo sakinio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja to paties straipsnio pirmajam sakiniui. Tikėtina, kad šios dalies antrasis sakinys suformuluotas neišsamiai, todėl reikėtų jį patobulinti.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
15. Siekiant suderinti projekto 67 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio nuostatas, 67 straipsnio 1 dalyje prieš žodį “(konfliktams)” reikėtų įrašyti žodį “interesų”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
Projekto 68 straipsnyje reikėtų išbraukti žodžius “kolektyvinį susitarimą”, kaip perteklinius, nes prieš šiuos žodžius vartojama “kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.
16. Siekiant suderinti projekto 72 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatas, reikėtų 72 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “įteikusių” įrašyti žodį “iškėlusių”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Terminus keisti netikslinga, nes be 72 str. projekto 70 str. taip pat minimas subjektas, iškėlęs ir pateikęs reikalavimus.
17. Teisės departamento nuomone, 76 straipsnio alternatyva galėtų būti priimta, tačiau:
a) turėtų būti nurodyta, kad lokauto skelbimo ir organizavimo tvarką nustato specialus įstatymas;
b) reikėtų patikslinti lokauto sąvoką. Suprantama, kad lokautas galėtų būti leidžiamas, kai darbuotojai nevykdo kolektyvinių ginčų nagrinėjimo organo sprendimo, bet abejotina, ar tikslinga leisti skelbti lokautą ir tuo atveju, kai streikas pripažįstamas neteisėtu, pavyzdžiui, kai darbuotojai remdamiesi teismo sprendimu nutraukia neteisėtą streiką ir grįžta į darbą.
Komiteto nuomonė – tai pagrindinio komiteto prerogatyva, spręsti, ar priimtina pateikta alternatyva.
18. Manytume, kad 77 straipsnio 3 dalyje reikia įtvirtinti nuostatą, kad apie streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
19. Projekto 78 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius “ar kolektyvinio susitarimo”, kaip perteklinius, nes šioje dalyje vartojama “Kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
20. Projekto 80 straipsnio 2 dalyje žodį “nustatyto” reikėtų keisti žodžiu “paskelbto”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
21. Siekiant suvienodinti kodekso projekte vartojamo žodžių junginio “įmonės, įstaigos, organizacijos” sudėtį, reikėtų 87 straipsnyje, 88 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 3 dalyje, 224 straipsnio 3 dalyje ir 256 straipsnyje attinkamai įrašyti trūkstamus žodžius.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Atkreiptinas dėmesys, jog be minėtų pastaboje straipsnių sąvokas vienodinti reikėtų ir 154 str. 1, 2, 3 dalyse.
22. Projekto 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte žodį “ilgalaikiai” siūlytume išbraukti, kaip perteklinį.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti.
23. Projekto 112 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius “darbo sutarties sudarymo” siūlome įrašyti žodį “sezoninės”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
24. Projekto 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių “sutartis yra” siūlome įrašyti žodžius “darbo sutartis”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
25. Kodekso projekto 129 straipsnio paskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio antrą dalį ir prieš žodį “Grupės” įrašyti skaičių “6.”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Tačiau ne antrojoje dalyje reikėtų įrašyti skaičių “6”, o šeštojoje dalyje.
Projekto 139 straipsnio priešpaskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio šeštą dalį ir prieš žodį “Išeitinės” įrašyti skaičių “2.”, o buvusią šio straipsnio antrą dalį laikyti trečia dalimi.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
26. Projekto 145 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti paskutinį sakinį, nes šiame straipsnyje detaliai aptariamos ne viso darbo laiko nustatymo bei trukmės sąlygos, todėl manytume nėra prasmės Vyriausybei suteikti papildomų įgaliojimų šioje srityje.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
27. Kodekso projekto 147 straipsnyje po žodžio “globos” reikia įrašyti žodį “(rūpybos)” ir tokiu būdu suvienodinti šiame ir 143 straipsnio 4 dalyje naudojamas sąvokas.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
28. Projekto 149 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnyje žodžius “nenutraukiant darbo” siūlytume perkelti po žodžio “mokyklose”.
Projekto 149 straipsnio 4 dalyje skliaustuose esančiame tekste siūlytume išbraukti žodį “savo”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Komiteto nuomone, projekte pateikta formuluotė yra teisinga ir keisti nereikėtų.
29. Projekto 153 straipsnio 1 dalies antro sakinio pirmą žodį “Naktinio” reikėtų keisti žodžiu “Naktinis”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti daromas ne 153 str. 1 d., bet 2 dalyje.
Šio straipsnio 5 dalyje žodį “nemažinama” reikėtų keisti žodžiu “netrumpinama” ir tokiu būdu šioje dalyje vartojamas sąvokas suderinti su šio straipsnio 2 dalies sąvokomis.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
30. Projekto 154 straipsnyje, atsižvelgiant į 143 straipsnio nuostatas, reikėtų išbraukti žodį “normali”.
Šio straipsnio 4 dalyje, siekiant suderinti šios dalies nuostatas su 153 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome po žodžio “darbuotojai” įrašyti žodį “vieni”, o žodį “turintys” pakeisti žodžiu “auginantys”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į pastabos pirmąjį sakinį, reikėtų projekto 154 str. 3 d. atsisakyti nuorodos į 143 str. 1 dalį.
31. Darbo kodekso projekto 157 straipsnyje nurodyta, kad viena iš poilsio rūšių yra savaitės nepertraukiamas poilsis, todėl ir projekto 160 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio “Savaitinis” reikėtų įrašyti žodį “Savaitės”.
Projekto 166 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą, siūlome prieš žodį “Pailgintos” įrašyti žodį “Kasmetinės”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
32. Kodekso projekto 169 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome papildyti žodžiais “numatytos šios dalies 3, 4, 8 ir 9 punktuose”, įrašant šiuos žodžius po žodžio “išmokos”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Siūlomos nuorodos į konkrečius straipsnius nesutalpina visų galimų atvejų.
33. Projekto 17 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, esantys darbo santykiuose su darbdaviu, todėl ir 185 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių “darbo kolektyvo atstovu” reikėtų vartoti žodžius “darbuotojų kolektyvo atstovu”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
34. Projekto 207 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodį “įmonės”, nes tokia sutarčių rūšis šiame kodekso projekte daugiau niekur nenumatyta.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
35. Projekto 229 straipsnio 2 dalį reikia suderinti su to paties straipsnio 1 dalimi ir papildyti ją žodžiu “išmokėtino” įrašant jį po žodžio “procentų”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
36. Projekto 242 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio “administracijos” reikėtų įrašyti žodžius “jo įgalioto asmens”.
Projekto 271 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir šios dalies 2 punkte naudojamas sąvokas “(padalinio vadovas)” taip pat reikėtų keisti į žodžius “ar jo įgaliotas asmuo”.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai susiaurintų norimos įtvirtinti nuostatos prasmę.
37. Projekto 247 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “spręsti” reikėtų įrašyti žodį “nagrinėti” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto XIX skyriaus nuostatomis.
Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai susiaurintų norimos įtvirtinti nuostatos prasmę.
38. Teisės departamento nuomone XIX skyriaus alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:
a) Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas, kuris šia alternatyva siūlomas inkorporuoti į Darbo kodekso projektą, juridinės technikos prasme yra kritikuotinas. Faktiškai šis įstatymas numato dvi taikinamąsias (tiesioginių derybų) stadijas, t.y. šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai numato, kad darbuotojas prieš inicijuodamas darbo ginčą turi tiesiogiai derėtis su darbdaviu. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad neįvykus deryboms sudaroma darbo ginčų komisija iš darbdavio ir darbuotojo atstovų. Tačiau lieka neaišku, kam reikalingas pastarasis etapas, nes pagal Civilinio kodekso 2.133 ir 2.137 straipsniuose įtvirtintas nuostatas atstovas negali išeiti už įgaliojimo ribų. Taigi lieka neaišku, ką gali dar papildomai nutarti iš ginčo šalių atstovų sudaryta darbo ginčų komisija, jeigu pačios ginčo šalys nesusitarė tarpusavyje?
b) pagal Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 15 straipsnį, darbo ginčų komisija yra privaloma stadija visiems darbo ginčams, bet pagal to paties įstatymo 19 straipsnį pasirodo, kad taip nėra. Be to, tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali sabotuoti darbo ginčų komisijos sudarymą, dar daugiau šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia darbuotojui tiesiogiai kreipti į teismą tuo atveju, kai jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į darbdavį dėl tiesioginių derybų. Tačiau įstatymas nenustato šio termino trukmės. Tokių juridinės technikos pažeidimų šiame įstatyme būtų galima rasti ir daugiau.
Komiteto nuomonė – pritarti Teisės departamento nuomonei.
39. Projekto 296 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pabaigoje reikėtų įrašyti žodžius “nuo prašymo padavimo dienos” ir tokiu būdu suderinti šį sakinį su antruoju šios dalies sakiniu.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
40. Siūlytume 300 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą perkelti į to paties straipsnio 2 dalies 5 punktą, o esamą 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu. Praktiškai neįmanoma įsivaizduoti projekto 300 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos nuostatos, kad tuo atveju, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo jau yra nutrūkę, darbo ginčas pirmiau turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, o tik po to darbuotojas gali kreiptis į teismą, įgyvendinimo mechanizmo. Todėl manytume, kad šiuo atveju darbuotojas turi turėti teisę kreiptis į teismą betarpiškai.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
41. Projekto 292, 293, 295 ir 296 straipsniuose naudojamos tiek “pareiškimo”, tiek “prašymo” sąvokos, todėl reikėtų jas suvienodinti ir atitinkamai minėtuose straipsniuose žodžius “pareiškimas” pakeisti žodžiais ”prašymas”.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 297 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija priima “sprendimus”, bet 292 straipsnyje jau nurodoma, kad darbo ginčų komisijos raštvedys siunčia “nutarimus”. Siūlytume suvienodinti šias sąvokas ir atitinkamai pakeisti 292 straipsnį.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2.2. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos L.Zdanavičienės pastabos:
1. Projekto 7 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose vienodintinos vartojamos sąvokos “nuolatos” ir “pastoviai”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2. Projekto 13 str. siūloma “piliečiais” vadinti ir Lietuvos Respublikos piliečius, ir užsieniečius, kitos valstybės piliečius, ir kitus nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikoje asmenis (tame skaičiuje ir asmenis be pilietybės). Nors tokia “piliečio” sąvoka siūloma vartoti tik šio kodekso taikymo prasme, tačiau vargu ar su tuo galima būtų sutikti. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Siūlytina apsvarstyti sąvokos “fizinis asmuo” vartojimo galimybę.
3. Projekto 22 str. 7 p. vietoje žodžio “atstovaujančiojo” rašytinas žodis “atstovaujamojo”, kadangi čia turima omenyje atstovaujančiojo subjekto teisė skųsti teismui darbdavio veiksmus ir sprendimus, pažeidžiančius ne jo paties teises, bet to, kurį jis atstovauja, t.y. “atstovaujamojo”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
4. Projekto 23 str. 1 d. 4 p. brauktinas perteklinis žodis “laiku”, kadangi toliau dėstoma, “per šiame kodekse nustatytą laikotarpį”, o tai ir bus laiku. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Komiteto manymu, žodis “laiku” nėra perteklinis.
5. Projekto 27 str. taisytina dalių numeracija. Vietoj antrą kartą nurodytos 4 dalies, žymėtina ši dalis Nr. 5. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
6. Projekto 35 str. 1 d. reikėtų nustatyti, jog darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi gerbti ne “bendro gyvenimo taisykles”, o “bendras gyvenimo taisykles”. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Projekte pateikta formuluotė yra teisinga.
7. Projekto 36 str. 7 d. vietoj žodžio “nustatyto” reikėtų rašyti “nustato”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
8. Projekto 49 str. 1 d.3 p. ir 2 d. vienodintinos vartojamos sąvokos “lygiu” ir “lygmeniu”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
9. Nėra visiškai aiški tarpininko pasitelkimo procedūra. Projekto 70 str. nustatyta, jog “jeigu sprendimas nepatenkino reikalavimus iškėlusio ir pateikusio subjekto, tai šalys gali pasitelkti tarpininko paslaugas”. 72 str. 3 d. rašoma, jog Taikinimo komisijai šalims pageidaujant “gali būti skiriamas nepriklausomas tarpininkas”. Neaišku, kas skirią šį tarpininką. Tarpininkai, kaip specialistai gali būti kviečiami į komisijos posėdį kolektyviniam ginčui nagrinėti (73 str. 3 d.). Ar čia kalbama apie tą patį tarpininką, ar tai visai skirtingi. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti.
10. Projekto 85 str. 2 d. keistina formuluotė “kitoms papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms”. Komiteto nuomonė – pastebėjimui pritarti. Tai redakcinio pobūdžio dalykas, kurį turėtų išspręsti redaktorės.
To paties straipsnio paskutinė dalis žymėtina ne “7”, o “6”, kadangi tai šeštoji dalis.
11. Projekto 104 str. vietoj žodžių “asmenį liudijantį dokumentą” siūlytina rašyti “asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
12. Projekto 138 str. 2 d. prieš žodžius “tarptautinius susitarimus” reikėtų įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
13. Projekto 139 str. 1 d. išeitinės išmokos skaičiuojamos priklausomai nuo nepertraukiamo stažo toje darbovietėje, kuris apibrėžiamas mėnesiais, pvz. “nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimt mėnesių”, “virš dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių” ir t.t. Kadangi mėnesiai jau skaičiuojami šimtais, ar ne paprasčiau būtų nurodyti laikotarpį ne mėnesiais, o metais. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Rengiant projektą, pasirinktas toks skaičiavimo būdas.
14. Projekto 148 str. 1 d., 150 str.1 d. 3 p., 154 str. 3 d. yra minimas “normalus darbo valandų skaičius”, “normali darbo laiko trukmė”, tačiau apibrėžiant darbo laiką tokia sąvoka - “normalus darbo laikas” nevartojama. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti, išsprendžiant keliamą klausimą taip, kaip nurodyta prie Teisės departamento 30 pastabos.
15. Projekto 186 str. 1 d. 1 p. po žodžio “kalendorinių” trūksta žodžio “dienų”. 1 d. 2 p. vietoj žodžio “keturiolika” reikėtų rašyti “keturiolikos”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
16. Projekto 212 str. 3 d. turinys neatitinka šio straipsnio esmės. Jeigu norima nustatyti, kad pareigūnai ir kiti asmenys sudarytų sąlygas jaunimui iki šešiolikos metų lankyti mokyklą, tai taip ir reikėtų rašyti. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šios nuostatos yra išdėstytos straipsnio 2 d.
17. Projekto 220 str. pavadinime po žodžio “arba” praleistas žodis “yra”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
18. Projekto 224 str. 3 d. nėra aišku, kas norėta pasakyti “kitoje valstybėje narėje”. Kokia narystė čia turima omenyje. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
19. Projekto 227 str. 1 d. tarp žodžių “darbuotojų reikalavimai” reikėtų įterpti žodį “piniginiai”, kadangi čia kalbama ne apie bet kokius, bet konkrečiai apie piniginius reikalavimus. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
20. Derintini projekto 238 str. ir 270 str. 4 d. 238 str. apibrėžiant darbo drausmės pažeidimą yra nustatyta, jog tai yra “darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės”. Tuo tarpu 270 str. 4 d. nurodyta, jog “darbo drausmės pažeidimas yra darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymas”. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Darbo drausmės pažeidimas apima ir minimus reikalavimus.
21. Kadangi projekto 282 str. pavadinime pateikta sutrumpinta “asmenų iki aštuoniolikos metų” sąvoka “jauni asmenys”, todėl ir kitose šio straipsnio dalyse siūlytina vartoti sutrumpinimą. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Kadangi terminas “jauni asmenys” čia suprantamas kaip savarankiškas terminas, o ne kaip sutrumpinimas, siūlytina pavadinimą išdėstyti taip: “Asmenų iki aštuoniolikos metų ir jaunų asmenų darbas”.
2.3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos D.Komparskienės pastabos:
1. Kodekso projekto 2 straipsnio 2 dalyje kalbama apie šio straipsnio 1 dalyje išvardintų principų taikymą nurodytais atvejais. Tai yra teisės analogijos taikymas. Įstatymo ir teisės analogijai skirtas atskiras 9 straipsnis. Todėl tikslinga būtų visus teisės analogijos taikymo atvejus reglamentuoti viename straipsnyje. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šiame straipsnyje pabrėžiama išvardintų principų reikšmė ir reglamentuojamas jų taikymas.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje išvardinti principai taikomi sprendžiant kilusius ginčus. Manytume, kad nereikėtų apsiriboti principų taikymu tik kilus ginčams.
2. Projekto 9 straipsnis pavadintas “Įstatymo ir teisės” analogija. Tačiau tiek straipsnio 1 dalyje, tiek ir 2 dalyje kalbama apie įstatymo analogiją. Kaip minėta, teisės analogijos taikymas nurodomas 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau joje nustatytas tik tam tikrų principų taikymas. . Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Straipsnio pavadinimas atitinka jo turinį.
3. Projekto 11 straipsnio 2 dalis dubliuoja 3 straipsnio 2 dalį, kurioje vartojamas terminas “įstatymai” turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir reikšti norminį teisės aktą. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Siūlytina 11 str. 2 dalį išbraukti.
4. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma piliečiais vadinti ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečius. Pilietybė yra asmens teisinis santykis su valstybe, sąlygojantis tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą. Manome, kad asmenų, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai negalima taip vadinti. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
5. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka “darbdavių veiklos dokumentai”. Tokia sąvoka kodekso projekte niekur kitur nevartojama, netikslinga ją vartoti ir minėtame straipsnyje. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Netikslinga įvardinti visų dokumentų.
Projekto 14 straipsnio 2 dalyje nenumatyta darbdavio galimybė veikti per atstovą, kuris nėra jo organas. Tuo tarpu projekto 18 straipsnio 1 dalyje kalbama apie atstovavimą individualiuose darbo santykiuose. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas.
6. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio. Tačiau organizacijos, kuriose susiklosto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, darbdaviu šio įstatymo prasme būti negali. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šis kodeksas neturėtų reglamentuoti Valstybės tarnyboje susiklostančių teisinių santykių. Tai ne Darbo kodekso reguliavimo dalykas.
7. Projekto 21 straipsnyje be nurodytų atvejų, kada galima išrinkti darbuotojų atstovus, galima būtų numatyti dar vieną pagrindą – kai kolektyvo (konferencijos) susirinkimas neįgaliojo įmonėje veikiančios profsąjungos. Tokį patį pagrindą reikėtų nurodyti ir 60 straipsnio 4 dalyje bei 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Dėl projekte pateiktos nuostatos yra apsispręsta Trišalėje taryboje.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodomas tik darbuotojų kolektyvo susirinkimas, tuo tarpu 60 straipsnio 3 dalyje minima ir darbuotojų kolektyvo konferencija. Reikėtų straipsniuose vartojamus terminus suvienodinti, konferenciją minėti ir šiame straipsnyje. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
8. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje prieš žodį “metų” reikia vartoti žodį “paskutinių”, nes projekte vartojama formuluotė yra neinformatyvi. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Projekte vartojama formuluotė yra aiški.
9. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad nedarbo ir švenčių dienos įeina į kalendorinėmis savaitėmis ir dienomis skaičiuojamą terminą. Tačiau tokia formuluotė nėra tiksli, nes nedarbo ir švenčių dienos įeina ir į metais ir mėnesiais skaičiuojamus terminus. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Projekte vartojama formuluotė yra aiški ir tiksli.
10. Projekto 27 straipsnio 2 dalyje, kalbant apie ieškinio senaties terminą jis vadinamas bendru. Tačiau reikėtų vartoti terminą “bendrasis”. Taip šis terminas apibrėžiamas ir Civiliniame kodekse. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
11. Pagal projekto 28 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad įstatymuose nustatomos išimtys, kai naikinamieji terminai gali būti atnaujinami. Tačiau tai prieštarauja naikinamųjų terminų esmei – naikinamųjų terminų negalima atnaujinti. Atnaujintas gali būti tik atnaujinamasis terminas. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šiame kodekse šiek tiek kitokiais pagrindais, nei Civiliniame kodekse, nustatoma klasifikacija.
12. Projekto 40 straipsnio 1 dalyje žodis “galiojančių” yra perteklinis, ir taip aišku, kad kalbama apie galiojančius įstatymus. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
13. Projekto 46 straipsnio 2 dalyje užtenka minėti kolektyvines sutartis, kaip išaiškinta Seimo kanceliarijos teisės departamento 10 pastaboje. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
14. Projekto 61 straipsnio 1 dalyje, suvienodinant jame vartojamas sąvokas su 50 straipsniu vietoje “darbo sąlygų” tiksliau būtų nurodyti “darbo organizavimo ir apmokėjimo sąlygas”. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Netikslinga keisti vartojamos sąvokos, kadangi pavartota platesne prasme sąvoka.
15. Projekto 66 straipsnio 1 dalyje nurodant kolektyvinių sutarčių vykdymą kontroliuojančias institucijas jos apibūdinamos gana abstrakčiai. Reikėtų šią normą derinti su projekto 57 straipsnio nuostata, reguliuojančia kolektyvinių susitarimų vykdymo kontrolę, kuri yra konkretesnė. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Nurodytuose straipsniuose reglamentuojami skirtingi dalykai.
16. Kaip išaiškinta Seimo kanceliarijos teisės departamento 10 pastaboje, projekto 69 straipsnyje reikėtų vartoti sąvoką “kolektyvinės sutartys”. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
17. Pagal projekto 69 straipsnį teisė inicijuoti kolektyvinius ginčus sutiekiama tik vienai šaliai – darbuotojams. Siekiant išlaikyti abiejų šalių interesų gynimo pusiausvyrą, tikslinga būtų numatyti ir darbdavio teisę inicijuoti kolektyvinį ginčą. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Darbdavys priima sprendimus, todėl kolektyvinio ginčo iniciavimo teisė jam nereikalinga.
18. Projekto 72 straipsnyje tikslinga būtų akcentuoti, kad atstovų skaičius turi būti lygus. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
19. Projekto 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Darbo arbitražo ir Trečiųjų teismo sprendimai yra privalomi ginčo šalims, tačiau kodekso projekte nėra normų nustatančių, kaip įgyvendinti jų priverstinį vykdymą, ar nukreipiančių į kitus įstatymus. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Sprendimų privalomumą užtikrina galimybė streikuoti.
20. Dabar galiojančio kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojančiame streiko eigą nustatomos streikuojančiųjų teisės. Projekto 80 straipsnyje atitinkamos reglamentacijos neliko, todėl nėra aiškios streikuojančiųjų teisės. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai reglamentuota kituose kodekso straipsniuose.
21. Projekto 83 straipsnio 2 dalies nuoroda į 80 straipsnio 3 dalį nėra tiksli, nes minėtame straipsnyje kalbama apie tarnybų pasitelkimą, o ne priėmimą į darbą. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai nėra priėmimas į darbą, kadangi į streikuojančiųjų vietas draudžiama priimti naujus darbuotojus, o kad darbas nenutrūktų, paliekama darbdaviui teisė pasitelkti tam tikras tarnybas.
22. Tikslinga būtų pritarti alternatyvai, apribojant reikalavimo sudaryti sutartį raštu laiko atžvilgiu, nes gali būti atvejų, kai darbo sutartis sudaroma trumpam terminui. Siekiant apsaugoti silpnesnės šalies interesus tokią sutartį galėtų ginčyti tik darbuotojas. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai pagrindinio komiteto prerogatyva spręsti dėl alternatyvų priimtinumo.
23. Projekto 101 straipsnio 2 dalyje ir 103 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas atsižvelgti į darbuotojų atstovų nuomonę. Manytume, kad nustatyti tokį reikalavimą nėra pagrindo, be to jis riboja darbdavių teises. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šį klausimą turėtų spręsti pagrindinis komitetas.
24. Projekto 123 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė nušalintą darbuotoją perkelti į kitą darbą, tačiau remiantis šio straipsnio 2 dalimi darbo užmokesčio mokėjimas yra sustabdytas. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Perkėlus darbuotoją į kitą darbą darbo užmokestis bus mokamas.
25. Siūlytume pritarti 128 straipsnio 3 dalies alternatyvai, nes ji atitinka 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, be to, kad galima būtų atleisti iš darbo pakanka svarbių priežasčių, nurodytų 128 straipsnio 2 dalyje. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai pagrindinio komiteto prerogatyva apsispręsti dėl alternatyvų.
26. Siūlytume nepritarti 129 straipsnio 3 dalies alternatyvai, nes siekiant apginti silpnesnės šalies interesus tikslinga laiko, skirto naujo darbo paieškoms suteikimą, reglamentuoti įstatymiškai, tuo labiau, kad siūlomas laiko minimumas tikrai yra nedidelis. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Tai pagrindinio komiteto prerogatyva apsispręsti dėl alternatyvų.
27. 150 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai leidžiami viršvalandiniai darbai. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kai viršvalandžiai būtų būtini dėl svarbių neatidėliotinų klientų, vartotojų poreikių, o pagal siūlomą straipsnio redakciją darbdaviui teisė organizuoti viršvalandžius nesuteikiama. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Šį klausimą turėtų spręsti pagrindinis komitetas.
28. Projekto 164 straipsnyje numatoma kasmetines atostogas skaičiuoti kalendorinėmis dienomis. Tačiau toks reglamentavimas sąlygoja konfliktą tarp darbdavio ir darbuotojo, kai atostogos yra išskaidomos. Todėl tikslingiau būtų numatyti skaičiavimą darbo dienomis. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Toks skaičiavimas pasirinktas atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos nuostatas.
29. Projekto 165 str. 2 d. atkartojama 145 str. nuostata, todėl ši dalis nereikalinga. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Nuostata kartojama dėl aiškumo.
30. Projekto 181 straipsnyje nustatyta, kad tiek globėjas, tiek rūpintojas turi teisę į šiame straipsnyje išvardintas atostogas ir garantijas. Tačiau straipsnyje daroma nuoroda ir į 179 straipsnį, pagal kurį suteikiamos atostogos iki kūdikiui sueis septyniasdešimt kalendorinių dienų, kai kūdikis įvaikinamas ar jam skiriama globa. Kadangi rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų, tai rūpintojas negali įgyti teisių, nustatytų 179 straipsnyje, todėl ir nuoroda į šį straipsnį, nustatant ir globėjo, ir rūpintojo teises nėra tiksli. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. 181 str. nustato tiek globėjo, tiek rūpintojo teises bei garantijas.
31. Projekto 189 straipsnyje pateikiama darbo užmokesčio sąvoka: darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos. Tačiau įstatyme ne kartą minima darbo užmokesčio sąvoka, kuri šiame įstatyme neapibrėžiama, todėl reikėtų žiūrėti, kaip ji apibrėžta Darbo kodekse. Tačiau, kaip minėta pagal projekto 189 straipsnį darbo užmokesčio sąvoka apima tik atlyginimą, kuris mokamas sudarius darbo sutartį. Reikėtų abu įstatymus suderinti tarpusavyje. Komiteto nuomonė – pastabai nepritarti. Su valstybės tarnyba susiję teisiniai santykiai turi būti reglamentuoti Valstybės tarybos įstatyme, o ne kodekse.
32. Projekto 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama imperatyvi nuostata, kad darbo ginčų komisijos išlaidas visais atvejais atlygina darbdavys. Tačiau kaip ir teismo išlaidų padengimo atveju darbo ginčų komisijos išlaidas taip pat turėtų padengti kalta šalis. Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Šį klausimą turėtų spręsti pagrindinis komitetas.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:
- siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiat į Teisės departamento pastabas bei komiteto patarėjų pastabas, kurioms komitetas pritarė (pateikta išvadoje).
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Popovas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.
Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas