Penkiasdešimt devintasis (183) posėdis
2002 m. sausio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kviečiu registruotis. Kol vyksta registracija, pasakysiu, kad rytiniame posėdyje nebaigėme Ginklų ir šaudmenų projekto ir Rusijos Federacijos ir Lietuvos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, projekto ratifikavimo. Jeigu sutiktumėte šiuos du projektus apsvarstyti, tada administracinių galėtume nesvarstyti ir pereiti prie popietinės darbotvarkės – Teismų įstatymo ir, be abejo, to, ką mes perkėlėm dėl gyvenamųjų namų. Jeigu sutariam, taip ir dirbsime.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-411Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo tęsinys)

15 valandą mes turėtume svarstyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Gautas Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūno J.Oleko prašymas teikti balsavimui siūlymą frakcijos vardu dėl pertraukos iki 30 minučių, padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo, kurį mes balsuotume? Ar jūs užsirašėte dėl šio pasiūlymo? Ne. Dar dėl vedimo tvarkos norėtų A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tikrai pritariu tam, kas yra parašyta Socialdemokratinės koalicijos, tačiau labai prašyčiau netaikyti raštiško prašymo dėl pertraukos, nes mes tikrai galime atsidurti gana nepalankioje situacijoje, kai šiandien kas nors parašys, kad po savaitės svarstomo klausimo darome pertrauką. Yra šoniniai mikrofonai, prašom prieiti. Net ir Statutas numato, kad bet kuriuo momentu seniūnas ar įgaliotas frakcijos atstovas gali paprašyti pertraukos. Manyčiau, kad šis pareiškimas yra paskutinis ir tikrai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, daugiau nenaudokim tokių metodų.

PIRMININKAS. Taip, galim sutikti su tuo, nors prašymas gali būtų pateiktas įvairia forma. Bet jeigu tokia praktika…

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai atsiprašau, kad parašiau, žodžiu prašau frakcijos vardu, kad būtų padaryta 30 minučių pertrauka.

PIRMININKAS. Gerai, mes supratome. Reikės balsuoti, dar kartą registruojamės. Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, pertraukos galima prašyti tada, kai klausimas pradėtas svarstyti.

PIRMININKAS. Aš pranešiau, kad mes pradedame svarstyti įstatymą. (Balsas salėje: kokį?) Na, tą… Piliečių nuosavybės teisių…

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, dėkoju už įvertinimą – “na tą”… Tiek jis ir tevertas. Ačiū, Pirmininke.

PIRMININKAS. Ne visada reikia spręsti pagal intonaciją.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume frakcijos seniūno J.Oleko pasiūlymui padaryti 30 minučių įstatymo svarstymo pertrauką?

Už – 54, prieš – 12, susilaikė 6. Pertrauka skelbiama iki 15.30 val., jeigu tiksliai, tai iki 15.34 val.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-1155(3*) ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą N.Medvedevą. Priėmimo stadija.

N.MEDVEDEV. Prieš šį posėdį buvo dar A.Macaičio pasiūlymas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo. Pasiūlymo esmė buvo išbraukti savigynai ilguosius lygiavamzdžius ginklus. Tas pasiūlymas buvo apsvarstytas komitete ir jam nepritarta. Balsavimo rezultatai: 6 už nepritarimą, 4 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada priimam pastraipsniui.

N.MEDVEDEV. Dar buvo R.Juknevičienės pasiūlymas dėl to, kad Šaulių sąjungos vadas galėtų įteikti vardinius ginklus be krašto apsaugos ministro pritarimo. Irgi buvo aptartas klausimas ir buvo balsuojama: 7 – už tai, kad nepritartume R.Juknevičienės pasiūlymui, 2 – prieš.

PIRMININKAS. Kai mes prieisime prie to straipsnio, kur yra siūlymų, tada svarstysime.

N.MEDVEDEV. Gerai.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Aš klausiu Seimo nario B.Bradausko – dėl viso įstatymo? Gerbiamasis Seimo nary, dėl viso įstatymo jūs kalbėsite ar dėl 1 straipsnio? Dėl pataisos? Mes svarstysime tada, kai prieisim prie konkretaus straipsnio. Dabar dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra.

Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Pirmininke, jeigu nėra labai daug diskusijų dėl atskirų straipsnių, gal būtų racionaliau priiminėti skirsniais.

PIRMININKAS. Gerai. Ar sutiktumėte skirsniais? Statutas leidžia dalimis. Tada dėl pirmojo skirsnio. Nėra norinčių kalbėti. Ar būtų galima bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Nėra prieštaravimų? Gerai.

Antrasis skirsnis – iki 6 straipsnio. Yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galima bendru sutarimu priimti antrąjį skirsnį? Priimtas.

Trečiasis skirsnis – tik 7 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Galima bendru sutarimu priimti? Priimtas.

Ketvirtasis skirsnis – 8 ir 9 straipsniai. Nėra norinčių kalbėti? Ar galima priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Penktasis skirsnis. Dėl 13 straipsnio yra pataisa. Pataisą teikia Seimo narys A.Macaitis. Dėl 10 straipsnio? Galim priimti bendru sutarimu? Čia nėra pataisų. Priimtas. Dėl 11 straipsnio? Galima bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl 12 straipsnio? Bendru sutarimu galima priimti? Priimtas. Ir 13 straipsnis.

Prieš tai kviesčiau A.Macaitį pateikti savo pataisą, o po to 29 Seimo nariai turėtų ją paremti. Prašau. Mikrofonas įjungtas.

A.MACAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar kartą tiesiog priminti mano pataisos esmę. Esmė tokia: siūloma, kad medžiokliniai ginklai nebūtų išduodami savigynai, nes to paties skirsnio 5 straipsnis numato, kad yra trumpavamzdžiai šautuvai, kurie gali būti naudojami savigynai, ir to visiškai pakanka. Aš norėčiau tiesiog pasakyti: anksčiau iš tikrųjų tokios galimybės nebuvo, nes buvo parduodami tiktai medžiokliniai ir ilgavamzdžiai šautuvai. Šiuo metu jau yra 8 tūkst. vienetų tokių šautuvų ir daugelis jų būtent tarnauja tam, kad tiesiog būtų galima brakonieriauti neturint medžiotojo bilieto ir daryti gamtai žalą.

Aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką, kad ši mano pataisa jokiu būdu nereiškia, jog iš kiekvieno vienkiemyje gyvenančio senuko ar šeimos būtų atimamas dabar turimas medžioklinis šautuvas. Tiesiog siūlau, einant į Europos Sąjungą, kad vis dėlto mes apribotume šių ginklų tolesnį patekimą. Todėl aš manyčiau, kad ta pataisa yra labai reikalinga ir leistų vis dėlto geriau apsaugoti gamtą, nes šiuo metu Aplinkos departamentas neturi nei finansų, nei pajėgų, sakykime, kad galėtų kontroliuoti tokį kiekį išduotų ginklų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. 29 Seimo nariai turėtų remti šią pataisą. Kas remia A.Macaičio pataisą, prašom paspausti mygtuką “už”. Kas remia, prašom paspausti mygtuką “už”.

Kaip tik 29, tiek, kiek reikia, parėmė jūsų pataisą. Reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų dėl šios pataisos? R.Sinkevičius – nuomonė už. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikro manau, kad lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai visiškai nepritaikyti namams ir turtui saugoti. Aš manau, kad daug geriau pritaikyti trumpavamzdžiai ir pistoletai šautuvai, nes juos galima nešiotis ir apginti savo turtą, kuris yra ne tik, sakykim, vienkiemiuose, troboje, bet ir visuose pastatuose. Reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius. Sakykime, pistoletai yra daug mažiau kainuojantis ginklas, daug greičiau šaudantis ginklas, be to, apsigynimo efektyvumas yra daug didesnis, todėl aš pritariu A.Macaičio pastabai.

PIRMININKAS. Kitų nuomonių nematau. Jūs norite nuomonę prieš? R.Juknevičienė – nuomonė prieš. Paspauskite mygtuką. Gal prie šoninio mikrofono prieikite. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš susilaikysiu balsuodama dėl šios pataisos. Nesu kategoriškai prieš, tačiau vis dėlto ir komitete išsakytos nuostatos manęs neįtikino, ir kolegų išsakytos nuostatos prieš labiau įtikino, kad reikia susilaikyti, nes mes atimame iš vienkiemių šeimininkų galimybę apsiginti esant šiai nelengvai kriminogeninei situacijai. Jie neteks galimybės apsiginti būtent tų rūšių ginklais, kuriuos mini A.Macaitis. Aš nežinau, ar koks nors kaimo žmogus šiandien pajėgus nusipirkti “Berettą” ar kokį kitą modernų ginklą. Tai pagalvokime, ką mes darome.

Kitas dalykas – tikrai nelabai korektiška kai reikia ar nereikia vartoti argumentus dėl Europos Sąjungos. Ar mes nenuteiksime tų žmonių prieš, visada vartodami tokius argumentus? Šiandien Europos Sąjunga iš mūsų tikrai nereikalauja, kad iš vienkiemių žmonių atimtume šią galimybę apsiginti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausykime komiteto atstovo N.Medvedevo nuomonę. Prašom.

N.MEDVEDEV. Mes tikrai kruopščiai svarstėme šį klausime. Noriu pasakyti, kad trumpavamzdis ginklas kainuoja maždaug 10 kartų brangiau negu šautuvas. “Beretta, ČZ ir kiti kainuoja labai brangiai – 3000–5000 litų. (Balsai salėje) Tikrinau, buvau parduotuvėje. Ir dar. Kalbėjau su kaime gyvenančiais senukais. Jie tikrai nežinotų, kaip elgtis su tuo pistoletu. Matėme, kaip jie reaguoja. Noriu pasakyti, kad mes tikrai buvome linkę kaip nors pataisyti tą punktą, jog būtų galima sumažinti galimybę įsigyti tiems, kurie gyvena miestuose, gyvenvietėse, kad paliktume galimybę tik gyvenantiems vienkiemiuose. Bet tada reikėtų, jog po to, kai tas įstatymas bus priimtas, mes parengtume pataisą dėl šio reikalo, bet ją reikia labai kruopščiai apsvarstyti. Tai ne vienos savaitės darbas.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis prieš balsavimą.

76 Seimo nariai salėje. Kas už tai, kad pritartume A.Macaičio pataisai dėl 13 straipsnio 6 dalies, prašom balsuoti.

30 – už, 21 – prieš, susilaikė 16. Pataisai nepritarta.

Noriu pranešti, kad mūsų darbą stebi Vilniaus 58-osios vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai)

Taigi dėl viso 13 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Nėra prieštaravimų, straipsnis priimtas.

14 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Straipsnis priimtas.

15 straipsnis. Negirdėti nuomonių. Priimtas.

16 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

17 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

18 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

VI skirsnis. Dėl jo nėra gauta pastabų. Ar galėtume priimti visą skirsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. VI skirsnis priimtas (iki 28 straipsnio).

VII skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. VII skirsnis priimtas.

VIII skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? VIII skirsnis priimtas.

IX skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu priimtas.

X skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas.

XI skirsnis. Dėl jo taip pat nėra pastabų, nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Dabar XII skirsnis. Dėl jo gauta Seimo narės R.Juknevičienės pastaba, bet prieš tai mums reikėtų priimti 41 straipsnį. Ar nėra prieštaravimų? Priimtas. Gerai. 42… Prašau Seimo narę pateikti savo pataisą.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iki šiol galiojusią tvarką ponas R.Ruzas nusprendė pakeisti, nors nei Krašto apsaugos ministerija, nei Šaulių sąjunga nematė jokių problemų dėl to, kad šaulių vadas galėtų įteikti vardinį ginklą savo organizacijos atstovams. Aš negirdėjau nė vieno atvejo, kad būtų kokių nors bėdų. Dabar, svarstymo metu, yra pateikta pataisa dėl to, kad krašto apsaugos ministras turi tarti galutinį žodį. Aš manau, to nereikia, nes mes sukeliame tokią įtampą tarp Šaulių sąjungos, galimą įtampą, ir Krašto apsaugos ministerijos, nes vis tiek ministras yra politinė figūra ir neišvengiamai atsiranda tam tikras politizavimas. Man atrodo, kad mums reikėtų to vengti, nes jau turbūt ketveri metai, kaip Šaulių sąjunga labai ramiai ir sėkmingai dirba. Ji visiškai atsisakė politizavimo, kas buvo iki tol, kai buvo visokių neaiškių dalykų, ir tampa tikrai rimta visuomenine organizacija, todėl aš nenorėčiau, kad per didelis politikų kišimasis kaip nors nustumtų atgal tos organizacijos veiklą. Taigi mano tokios abejonės. Aš kviesčiau Seimą palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. 29 Seimo nariai turi paremti šią pataisą. Kas remia R.Juknevičienės pataisą, prašom paspausti mygtuką “už”. Kas remia šią pataisą, prašom balsuoti mygtuku “už”. Jūs būsite trylikta, bet tai vis tiek yra ne 29. Pataisa nesvarstoma.

42 straipsniui daugiau pataisų nėra. Norinčių kalbėti yra? Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.

Tryliktasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Keturioliktasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir penkioliktasis, paskutinis, skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Priimtas bendru sutarimu. Ačiū pranešėjui.

Dabar dėl viso įstatymo kviečiu norinčius kalbėti. Nematyti. Tada registruojamės. Vyksta registracija. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 82, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1224* (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-8 klausimą – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1224. Pranešėjas, kuris paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, – R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Šis įstatymas suprantamas iš savo pavadinimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu balsavo už. Nebuvo alternatyvių projektų ir pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Steponavičių pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą.

G.STEPONAVIČIUS. Pone Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas vienbalsiai pritarė šios pakankamai svarbios tarpvalstybinės sutarties ratifikavimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. G.Kirkilas pateiks Užsienio reikalų komiteto nuomonę. Nematyti. Gal kas nors vietoj jo pateiks? Nėra. Pranešu, kad komitetas pritarė, jokių pastabų šiam įstatymo projektui neteikė. Ar norėtų kas nors dalyvauti bendroje diskusijoje? (Balsai salėje) Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Pereiname prie priėmimo procedūros. Yra vienas straipsnis. Ar yra norinčių dėl jo kalbėti? Nėra. Dabar galėtumėte išsakyti keturias nuomones. Nėra norinčių. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Dar yra 10 minučių, 9 minutės iki įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių svarstymo. Gal pradėkime Teismų įstatymą? Ne? Nepradėkime. O jeigu vieną Administracinių teisės pažeidimų kodekso… 9a klausimas. Jeigu šitą priimtume?

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² ir 142⁴ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1002(3*)

Gerai, svarstome darbotvarkės 9a klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² ir 142⁴ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1002. Pranešėjas – V.Popovas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priėmimo stadija.

V.POPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime komitetas jokių pastabų ir pasiūlymų negavo. Todėl komiteto vardu siūlau priimti įstatymo projektą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal likite, jeigu būtų kokių nors klausimų.

Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar sutiktumėte jį priimti bendru sutarimu? Priimta.

Ačiū pranešėjui.

Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Dar kartą prašom registruotis.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142² ir 142⁴ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 152¹, 152², 153⁵, 153⁶, 153⁷, 153⁸, 153⁹, 246 straipsniais ir 153, 165², 224, 259¹, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-925(2*) (priėmimas)

Dar yra laiko ir galėtume pradėti svarstyti darbotvarkės 9b klausimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 152¹ ir kitais straipsniais, daugelio straipsnių, baigiasi 320 straipsniu, pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-925. Pranešėjas – D.Velička. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom.

D.VELIČKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo… jūs turbūt visi turite jį, labai ilga numeracija. Turiu pasakyti, kad šito įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Tą konstatuoja Teisės departamentas. Redaguojant projektą, dešimtajame skirsnyje pakeista tiktai numeracija ir yra keletas korekcinių pataisymų. Iš Teisės departamento yra gauta keletas pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė, būtent dėl “konfiskavimo” termino patikslinimo, “baudos su konfiskavimu arba be konfiskavimo” patikslinimo. Kitoms neesminėms pastaboms, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos pastaboms yra pritarta. Bendra komiteto nuomonė yra projektui su pastabom pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam priėmimą pastraipsniui. Iš Seimo narių pataisų negauta. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Galėtume bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnį galėtume bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnį galėtume bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnį galėtume bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnį galėtume bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl 7 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas. 8 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas. 9 straipsnį galėtume priimti? Priimtas. 10 straipsnį? Galime priimti. Priimtas. 11 straipsnį? Priimtas. 12 straipsnį? Priimtas. 13 straipsnį? Priimtas. Ir paskutinį, 14 straipsnį? Priimtas. Ačiū pranešėjui. Dėl viso įstatymo prašau norinčius kalbėti. Nėra. Prašau registruotis.

Salėje – 116 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 152¹, 152², 153⁵, 153⁶, 153⁷, 153⁸, 153⁹, 246 straipsniais ir 153, 165², 224, 259¹, 268 ir 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ? Prašau balsuoti.

90 – už, 1 – prieš, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Aplenkė laiką.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-411Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Atėjo valanda, kai galime svarstyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Mes padarėme šio įstatymo svarstymo pertrauką. Dvi pertraukas. Ir jūs… Statuto 166 straipsnis nustato specialią tokių įstatymų priėmimo ir svarstymo procedūrą. Bendra diskusija buvo. Dabar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi kalba už, keturi – prieš. G.Dalinkevičius kalba už. Taip, prašau. (Balsai salėje) Kas negali balsuoti, paklausime prieš balsavimą. Dabar – motyvai. Prašom, G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš buvau tikras, kad kai mes gausime atsakymą iš Prezidentūros, mes suprasim vieną iš svarbiausių dalykų: bus pripažinta, kad kažkada Lietuvoje pradėtas teisybės atkūrimo procesas vis dėlto nėra tobulas. Mes išgirsim, kad yra problemų ir ta nelygybės pradžia yra prasidėjusi kur kas anksčiau, nei mes šiandien apie tai kalbam. Deja, buvo pasiūlytas variantas vis dėlto atmesti tą mūsų šiandieninio Seimo ieškojimą, kaip nors padėti žmonėms tikrąja ta žodžio prasme, nes negalim nematyti nuomininkų kaip žmonių. Aš kviečiu kolegas balsuoti, atmetant Prezidento veto, balsuoti už tą mūsų priimtą įstatymą be jo pataisų, nes vis dėlto yra labai svarbus dalykas: iš nuomininkų kažkada jau buvo atimta teisė privatizuoti tai, ko jie neužgrobė, ir jie yra nedalyvavę procese, kurį mes įvardijam kaip nuosavybės atėmimą. Todėl aš norėčiau pakviesti jus vis dėlto išgirsti šią moralinę mūsų problemos pusę. Na, o teisybės dėlei reikia pasakyti, be abejo, kad šis procesas nėra išsprendžiamas ir reikalinga mūsų politinė valia. Aš kviečiu tą politinę valią ir patvirtinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. R.A.Sedlickas. Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Aš visiškai sutinku su ponu G.Dalinkevičium, kad mūsų įstatymai paskutiniuosius dešimt metų nėra tobuli. Tačiau aš siūlau visiems šioje salėje palaikyti Prezidento veto. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad šis įstatymas akivaizdžiai pažeidžia mūsų Konstituciją. Problema yra ta, kad mūsų Konstitucijoje yra įteisinta ir garantuota nuosavybės teisė. Čia nėra tuščia koncepcija. Jos irgi negalima traktuoti slidžiai. Tas nuomininkas iš savo akto, nuomos akto negauna nuosavybės teisės niekaip, nei per vieną dieną, nei per dvi dienas, nei per metus, nei per dešimt metų. Problema yra ta, kad nuosavybė ir visa ta koncepcija yra visų mūsų ekonominių santykių kertinis akmuo. Jeigu pradėsime judinti ir krapštyti tą akmenį, labai daug kas gali sugriūti.

Dabar trumpalaikės pasekmės. Sakykime, priimsime šį įstatymą ir atmesime Prezidento veto. Kas atsitiks? Maždaug dveji metai bylinėjimosi. Kokia prasmė? Tuščiai. Visi bylinėsis, tačiau niekas negaus butų, niekas negaus kompensacijų. Po dvejų metų kas bus? Konstitucinis Teismas turės nustatyti, kad šis įstatymas pažeidžia Konstituciją. Nuomininkai turės užmokėti teismo išlaidas. Tai ką mes padarom? Nieko. Žalą mums visiems.

Antras dalykas yra tas, kad jeigu mes pajudinam tą koncepciją, tai ką mes darom su investicijom, su plačia mūsų ekonomine plėtra? Niekas neinvestuos čia, jei yra bent kokia galimybė, kad valdžia savo ruožtu ateis ir nežiūrėdama į Konstituciją pradės ką nors nacionalizuoti. Nesvarbu, ar maža nuosavybė, ar didelė nuosavybė, vis tiek yra tas pats. Mes sau šaunam į koją, ir nieko daugiau. Aš siūlau pritarti Prezidento veto.

PIRMININKAS. V.P.Andriukaitis. Nuomonė už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš mane kalbėjęs kolega kalbėjo 3 minutes, aš siūlyčiau kalbėti po 2. Prieš mane kalbėjęs akcentavo nuomininkų teisę, bet, man atrodo, jis neįsigilino, jog Lietuvoje šie žmonės nuomininkais pasidarė prieš jų valią, jie pasidarė dėl politinių valios sprendimų ir dėl to, kad 1990–1992 m. priimant Nuosavybės teisių į išlikusį ir nekilnojamąjį turtą įstatymą mes pridarėme be galo daug klaidų. Pabrėžiu – nuosavybė ne daiktas, bet santykiai, kurie aplink tą daiktą susiklosto. Per 50 metų susiklostė labai sudėtingi socialiniai santykiai aplink daugelį daiktų, taip pat ir grąžintinus namus. Lygiai taip pat norėčiau pabrėžti ir tai, kad valstybė, spręsdama visuomenės poreikius, privalo atsižvelgti į tas tendencijas, kurios visuomenei yra naudingiausios. Nenorėčiau šiandien komentuoti Prezidento dekreto, tik galiu pasakyti, kad abejonės nėra motyvai. Motyvai turėjo būti pagrįsti, argumentuoti, taip pat nurodyta teisė, kaip taisyti, ir konkrečiai. Esu įsitikinęs, kad mes šį įstatymą dar galėsime tobulinti. Tačiau esminis ir principinis klausimas – niekas nedavė teisės per visą tarybinį laikotarpį suskirstyti žmonių į savininkus ir nuomininkus. Mes visi esam lygūs prieš Dievą ir prieš Lietuvą. Todėl siūlau ieškoti geriausių sprendimų ir vienas iš jų patenkinti poreikius tos visuomenės dalies, kurios padėtis šiandien komplikuočiausia. Atskirai prie individualių žmonių ir prie individualių problemų mes dar galime grįžti, todėl aš remiu Seimo priimtą įstatymą, siūlau dabar balsuoti už tą įstatymą ir atmesti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys. Nuomonė prieš.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, teisinius argumentus aš esu išdėstęs anksčiau. Norėčiau apeliuoti į tuos kolegas, kurie rengiasi balsuoti prieš Prezidento veto, kad šie atkreiptų dėmesį į tai, jog Prezidentas pagal Konstituciją yra Konstitucijos garantas. Jeigu Prezidentui kilo abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, argumentai turėtų būti tikrai įtikinantys norint atmesti tokį veto. Aš šiandien argumentų neišgirdau. Teisės ir teisėtvarkos komitete tokių įtikinamų argumentų niekas nepateikė. Yra atvirkščiai. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau tikrai visiems pagalvoti prieš apsisprendžiant ir balsuoti pritariant Prezidento pataisoms. Pritarti Prezidento veto. Labiausiai man gaila nuomininkų, kurie iš tikrųjų rezultato, kurio tikisi ir kuris jiems yra pažadėtas kaip galutinis rezultatas, neturės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmas dalykas yra tas, kad Prezidentas pagrįstų argumentų nepateikė. Pateikė abejones. Antras dalykas, mes turime precedentą, kai negrąžinta žemė buvo išdalinta trihektariams ir jiems leista privatizuoti. Tuo atveju Konstitucijos pažeidimų nebuvo ir šiuo atveju lyg ir taip pat nėra, nes tai padaryta visuomenės interesais. Trečias dalykas. Tiek Popiežius, tiek žmogaus teisių nuostatos, tiek galų gale Baudžiamasis kodeksas sako, kad jeigu kyla dilema tarp nuosavybės ir žmogaus, prioritetą reikia atiduoti žmogui. Kviečiu balsuoti už mūsų priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kai kas šį įstatymą, kurį rengiasi valdančioji dauguma priimti, Lietuvoje jau vadina antrąja nacionalizacija. Manau, kad jie klysta, iš tikrųjų čia yra pirmoji nacionalizacija. Nes negalima vadinti nacionalizacija to, kas buvo padaryta 1940–1941 m., kai okupacinė valdžia paprasčiausiai atėmė turtą. Čia bus vykdoma sąmoningai, demokratiškai išrinkto parlamento daugumos nacionalizacija ir jinai bus vadinama, mes tai turime labai aiškiai suprasti, A.Paulausko, Č.Juršėno ir V.Andriukaičio nacionalizacija. Aš turiu labai aiškiai pasakyti, kad negalima, gerbiamasis Dalinkevičiau, galvoti, kad politinę valią galima Lietuvoje, demokratinėje ir konstitucinėje valstybėje, įgyvendinti neteisinėmis priemonėmis. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas turėtų būti pirmasis, kuris turėtų stoti prie šitokio įstatymo priėmimo. Labai gaila, kad šiandien Seime elgiamasi visiškai kitaip. Seimo dauguma sąmoningai priima įstatymą, aiškiai prieštaraujantį Konstitucijai. Seimo dauguma šitą žino, bet jinai priima tokį sprendimą. Kas bus daroma toliau? Tai klausimas, į kurį šiandien Lietuvos žmonės norėtų žinoti aiškesnį atsakymą.

Ir paskutinis dalykas. Taip, žmonėms reikia padėti, ir tai yra mūsų pareiga, tai yra mūsų prievolė. Padėti nuomininkams, kurie ne savo valia yra atsidūrę sunkioje padėtyje. Bet padėti žmonėms mes turime tokiu būdu, kad tai nebūtų daroma kitų sąskaita. Deja, šiandien valdančioji dauguma daro sprendimą, kai bando padėti vieniems žmonėms visiškai aiškiai kitų žmonių, tokių pat Lietuvos piliečių, sąskaita. Mūsų pareiga padėti žmonėms tokiu būdu, kad tai būtų daroma visos Lietuvos sąskaita, visų Lietuvos žmonių sąskaita ir tą vienintelį sprendimo būdą mes galime įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu valdančioji dauguma šitų problemų sprendimui ieškos ne neteisinių priemonių, o ieškos visų pirma elementariausių finansinių priemonių. Negalima šios problemos išspręsti į biudžetą neįtraukiant nė lito kompensacijoms arba naujų pastatų statybai. Todėl siūlau pritarti Prezidento veto ir ieškoti ir finansinių, ir ekonominių, ir teisinių problemos sprendimo būdų, bet nepasiduoti pagundai demonstruoti politinę valią visiškai neteisinėmis priemonėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai daug apeliuojama į nuosavybę kaip šventą dalyką. Darysim šią prielaidą ir dabar. Bet pirmiausia svarbiausias demokratinis principas – žmonių lygiateisiškumas ir jų teisės. Taigi pažiūrėkim. Iš tikrųjų, Sedlickai, būtų gerai, jeigu Lietuvoje nebūtų buvę kataklizmų ir valstybės raida būtų buvusi stabili. Tada iš tikrųjų nuosavybė būtų neliečiama ir niekas neturėtų teisės su ja kitaip elgtis. Bet šita nuosavybė buvo nutraukta 1940 m. iš vienos pusės prievartos, iš kitos pusės Lietuvos valstybės ir valdininkų bejėgiškumo, kurie net nebandė ginti tiek valstybės, tiek savininkų. Šitie žmonės liko šiuose išnuomotuose namuose dėl tų dviejų veiksnių. Todėl dabar gyvenantieji tuose namuose nuolat jaučia tam tikrą psichologinę įtampą ir kitus nepatogumus, nes jie yra lyg ir antrarūšiai, kad ne savo būstuose. Todėl šiuo požiūriu kaip tik buvo pažeista jų, kaip Lietuvos valstybės piliečių, konstitucinė lygiateisiškumo teisė, o šis įstatymas ją atkuria.

Kitas klausimas. Yra taip, kad iš tikrųjų valstybė priima įsipareigojimus kompensuoti arba pastatyti butus ir tiems, ir tiems. Per dešimt metų visam tam dalykui išspręsti iki šios dienos reikėjo 1 mlrd. Lt, buvo be galo daug valstybinio turto ir per dešimt metų tikrai buvo galima šį 1 mlrd. Lt surasti, pastatyti butus ir ši problema būtų buvusi išspręsta. Vien jeigu būtume pardavę “Mažeikių naftą” pagal tikrą jos vertę, galima buvo gauti nuo 5 iki 8 mlrd. Lt, bet žinot, kaip buvo pasielgta, nes JAV nori mus priimti į NATO. Todėl reikia spręsti tą dalyką taip, kaip numato šitas įstatymas. Nebegalima laikyti Lietuvoje antrarūšių žmonių. O savininkams ir nuomininkams, dar kartą kartoju, reikia susitarti ir pareikalauti, kad valstybė per dvejus, trejus metus savininkams, kurie negavo, būtų išmokėtos iš tikrųjų pagal rinkos vertę reikalingos kompensacijos. Valstybė turi suprasti. Gerbiamieji nuomininkai ir savininkai, nesipykite tarpusavyje, o darykite spaudimą valdžiai, kad rastų pinigų ir per 2–3 metus Lietuvoje šios problemos neliktų. Siūlau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. A.N.Stasiškis. Nuomonė prieš.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimas, pasidavęs politinių žaidimų, avantiūrizmo dvasiai, pats save įvarė į kampą. Prezidentas bando šiek tiek pagelbėti mums. Iš tikrųjų, kas yra padaryta, kas bandoma šiandien daryti, aš dar kartą pasikartosiu, tai yra tiesiogine prasme nusikaltimas. Jis visiškai atitinka Lenino laikų principą eksproprijuoti turtingą. Be abejo, už šį nusikaltimą, tikiuosi, kad istorija nebus tokia vėpla ir kada nors pareikalaus atsilyginti kokiu nors būdu – regreso tvarka ar kaip nors kitaip.

Dažnai čia mes girdime visokių, švelniai tariant, įdomių minčių apie nuosavybės santykius, daiktus, teisingumus ir visokius kitokius dalykus. Yra vienas vartojamas argumentas, kuris irgi labai įdomus, kad jeigu kompensuosime savininkams, tai kainuos mažiausiai 250 mln. mažiau negu nuomininkams. Vadinasi, iš anksto suponuojama, kad savininkams bus atlyginama mažiau. Turtas tai juk tas pats, ir nuomininkas gyvena tame kambaryje, ir tas kambarys yra savininko. Vadinasi, iš anksto projektuojama savininkams neišmokėti turto vertės. Sakykite, kas čia yra? Todėl visi šie dalykai yra iš tikrųjų labai apgailėtini, griauna mūsų jaunos teisinės visuomenės pagrindus, griauna mūsų valstybės pagrindus, jokio čia realaus pelno ir jokio teisingumo – man būtų gėda vartoti šį žodį. Yra paprasčiausi politiniai žaidimai. Labai gaila, kad taip yra. Čia bus atidarytas srautas į Strasbūrą, kuris kainuos ne 200 mln., o daug daugiau. Taip bus padarytas daugeliui metų supriešinimas ir iš to nieko doro nebus, išskyrus tai, kad tai bus pratęsta dar daugeliui metų. Todėl dar kartą aš kviečiu: susipraskime, patys pagalvokime, ką darome. Reikia pritarti Prezidento veto ir ieškoti realių šių problemų sprendimų.

Ir paskutinis dalykas. Aš dar kartą kreipiuosi į posėdžio pirmininką ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, prašau oficialiai, viešai kreiptis į Seimo narius, kurie patys arba jų giminės, šeimos nariai turi savo tiesioginių interesų, susijusių su šiuo įstatymu, kad jie nedalyvautų balsavime. Supraskite, esant tokiai įtampai, naivu būtų tikėtis, kad tokie atvejai liks neišaiškinti ir nepaskelbti. O tai bus pagrindas pripažinti balsavimo rezultatus neteisėtais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau antrą kartą nuskambėjo mintis apie interesų konfliktą. Perskaitau Statuto 18 straipsnio 6 dalį: “Prieš pradedant svarstyti klausimą arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime (“tokiame” – A.Vidžiūnai?) turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konfliktų grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo”.

Žodis A.Salamakinui. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, Seimo Pirmininkas prašė, kad jeigu Seimo narys turi interesų konfliktą, informuotų mane ir nedalyvautų priimant šį įstatymą. Nė vienas Seimo narys nesikreipė, tačiau atlikus ekstra tyrimą turiu pasakyti, kad nėra interesų konflikto, nėra nė vieno Seimo nario, kuris gyvena grąžintiname name, arba vadinamajame nuomininko, todėl visi Seimo nariai gali dalyvauti balsavime.

Antra. Kai kuriems Seimo nariams yra grąžinta nuosavybė, tačiau jų grąžintinuose namuose nebėra nuomininkų, todėl jie taip pat gali dalyvauti balsavime. Ir tik vienas Seimo narys turi interesų konfliktą, nes jam atkurta, tiksliau, jo artimam šeimos nariui atkurta nuosavybė į turėtą turtą ir tame name yra nuomininkai, todėl aš jam rekomenduoju nusišalinti nuo balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Tiesiog stebėtina, kad per tokį trumpą laiką surinkote tokią gausią informaciją. Gerai. Dabar prašom registruotis. Viskas, atrodo, daugiau neaiškių klausimų neliko. 123 Seimo nariai salėje. (Triukšmas salėje)

Aš paprašysiu dėmesio! Paaiškinsiu, dėl ko mes balsuojame. Dabar balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, kuriuos siūlo Prezidentas. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra 71 ir daugiau. Taigi klausiu, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas be pakeitimų? Prašom balsuoti.

81 – už, 30 – prieš, susilaikė 2. Įstatymas priimtas be pakeitimų.

Replikos teise – E.Maldeikis. Prašom.

E.MALDEIKIS. Nepriklausoma frakcija nedalyvavo balsavime, nes nenorėjo dalyvauti antikonstituciniame veiksme, kuris jau dabar sukelia ir sukels dar didesnių teisinių kolizijų.

Antra. Šis įstatymo projektas, jau vadinkime įstatymu, neturi finansinio užtikrinimo ir negalės būti įgyvendintas, nes tam nėra finansinių resursų, kurie nenumatyti ir šiais metais, kaip mes žinome, labai sudėtinga bus numatyti ir vėliau. Mes Seime dalyvavome veiksme, kai valstybė parduoda ne savo turtą ir pažada už jį atsiskaityti pardavus kada nors, neturėdama realių finansinių išteklių. Aš pavadinčiau tą veiksmą, arba tokią politiką, valstybiniu populizmu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vazbys. Prašau.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad valdančiosios daugumos buldozeris antrą kartą pervažiavo per mūsų Konstitucijos pagrindus, ir tai padaryta minint Konstitucijos dešimtmetį. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad abejonės, ar šis įstatymas atitinka Konstituciją ir yra teisėtas, yra išreikštos tiek Respublikos premjero, tiek Seimo Pirmininko, kurie abu yra valdančiosios daugumos lyderiai. Todėl aš savo frakcijos kolegų ir opozicijos kolegų vardu norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Seimo Pirmininką, prašydamas ir rekomenduodamas ketvirtadienį, kai bus svarstoma opozicinė darbotvarkė, bus įtrauktas klausimas dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu, prašyčiau siūlyti ypatingos skubos tvarką, kad mes nedelsdami galėtume išsiaiškinti ir nesukelti dar daugiau sumaišties negu jau sukelta priimant šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro tai, ką sakė ponas A.Vazbys, yra Konstituciją palaikančių dešinės pusės parlamentarų visiškai rimtas siūlymas ketvirtadienio plenariniame posėdyje turėti bendrą Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl konstitucingumo, o tų abejonių turėjo labai daug kas, kaip jūs žinote. Kategoriška nuomonė prieš buvo Vyriausybės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisės departamento ir t.t. Tai pirmasis momentas. Aš net neabejoju, kad aukštasis mūsų Seimo Pirmininkas savo autoritetu parems, kad Seimas tokį kreipimąsi priimtų.

Antrasis momentas, kurį reikia pabrėžti, žinoma, yra politinis. Šiandien – du įvykiai Lietuvoje. J.Jarmalavičius pavadintas garbingiausiu Rusijos piliečiu, išėjęs sutinkamas su gėlėmis ir šampanu; Seimas visiškai analogiškus žingsnius daro Lietuvos Respublikoje. Taigi dovana ponui Juozui visiškai nebloga.

Ir trečiasis momentas. Praeitą kartą mes kalbėjome apie bin ladenus, apie matrosus ir kitus, vartojom beveik nekonvencinius žodžius, bet vis dėlto tie žodžiai netoli tiesos. Šiandien V.Andriukaitis mėgino pabrėžti dar vieną momentą – anarchistų momentą. Nuosavybė – ne daiktas, nuosavybė yra santykis. Taigi, jeigu dabar V.Šustausko aplinka atimtų iš V.Andriukaičio šliures ir jas pradėtų avėti, šitas daiktas, kolegos, būtų ne V.Andriukaičio – šliurės būtų V.Šustausko aplinkos, nes jo santykis su tomis šliurėmis yra artimesnis.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog pasinaudojau ta teise, nes gerbiamasis kolega A.Kubilius apibrėžė mano darbo principus ir nurodė, kaip aš turėčiau elgtis Seime. Aš tikiu, kad Seimas tikrai nekvestionuos dešiniosios pusės norų kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš tikiu, kad Seimas dar labai ramiai nemažai laiko diskutuos apie žmogaus teisėms padarytas pražangas, o gal net nusikaltimus, kuriuos padarė konservatoriai, valdydami valstybę toli gražu ne žmogaus teisių pagrindu. Atsakydamas ponui A.Kubiliui noriu pasakyti, jog džiaugiuosi, kad šiandien Seime mes vis dėlto apgynėme tų nuomininkų žmogaus teises. Tikiu, kad kada nors gyvenime galėsiu pasakyti, jog ir aš dalyvavau. Labai ačiū.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, būčiau nekalbėjęs, bet kolega A.Vidžiūnas labai aktyviai minėjo mano pavardę.

Norėčiau padėkoti A.Vidžiūnui, nes jis turbūt tikrai jaučia padėką man. Kai nuomininkas A.Vidžiūnas kartu su nemažu būreliu kitų nuomininkų stengėsi privatizuoti Vilniaus universiteto bendrabučius, aš nuomininkui A.Vidžiūnui padėjau tai daryti. Tai buvo 1991–1992 metai. Jeigu nuomininkas A.Vidžiūnas to neatsimena, tai aš galėčiau jam priminti. Kada A.Vidžiūnas tapo savo namo savininku, tai jau kita problema ir nieko aš jam nepadėjau, bet nuomininkui A.Vidžiūnui nemažai padėjau.

Taigi dabar galiu pasakyti, kad lieku ištikimas tai pozicijai, jog nuosavybė yra labai sudėtingi santykiai, kurie susiklostė dėl įvairių daiktų, ir kad tie santykiai sprendžiami teisine tvarka Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose numatytais būdais. Nėra abejonių, kad savininkai, kurie dabar atkūrė savo teises, ypač tie, kurie susitvarkė dokumentus ir t.t., iš tikrųjų patenka į padėtį, kai reikės su jais derėtis, kaip jiems kompensuoti, ką daryti ir t.t. Todėl šis įstatymas nustato, kad Vyriausybė privalo parengti naują įstatymo projektą (aš šiek tiek apeliuoju į kolegą poną E.Maldeikį), kad iki kovo 1 d. turi būti pateiktas naujas Kompensacijų įstatymas dėl daugelio dalykų, kartu ir dėl savininkų problemų. Kita vertus, mes dar turėsime daug galimybių tobulinti šį įstatymą. Aš kviečiu nuomininką A.Vidžiūną, dabar jau bendrabučio savininką, prisidėti tobulinant įstatymą.

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti. 16 val. yra Vyriausybės valanda… pusvalandis. Mūsų laukia žemės ūkio ministras. (Balsai salėje) Taip. Ar dar klausomės replikų, ar dirbame pagal tvarkaraštį? (Balsai salėje) R.Šukys. Prašom. R.Šukys – paskutinė replika. Po to dirbsime pagal tvarkaraštį.

R.ŠUKYS. Noriu pasakyti gerbiamajam V.Andriukaičiui, kuris mums perskaitė paskaitą apie universiteto bendrabučius ir nuosavybės santykius, jog iš tikrųjų universiteto bendrabučiai, jeigu taip kalbėtume, labai skyrėsi nuo savininkų turto. Universiteto bendrabučiai buvo valstybės nuosavybė, kitaip jie nebūtų galėję būti privatizuoti, kaip nebuvo privatizuoti dabar nuomininkų užimti butai. Nereikia klaidinti ir taip stengtis kam nors įgelti ar permesti kamuoliuką iš vieno salės šono į kitą. Ačiū.

Vyriausybės pusvalandis

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Kviečiu į tribūną žemės ūkio ministrą J.Kraujelį atsakyti į Seimo narių klausimus. Toliau pirmininkaus G.Steponavičius. Ačiū.

J.KRAUJELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio pusvalandžio pradžioje norėčiau keletą minučių skirti Žemės ūkio ministerijos veiklos pagrindiniams strateginiams principams ir kai kuriems bendriesiems dalykams, kurie šiandien labiausiai jaudina jautriausią Lietuvos ūkio sritį.

Žemės ūkio ministerijos misija, kuri yra suformuluota ir patvirtinta Vyriausybės strateginiame veiklos plane, skamba taip: “Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės politiką, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingos produkcijos gamybą, harmoningą įsiliejimą į Europos Sąjungą, gyventojų užimtumą ir užtikrintų pakankamas šių sričių darbuotojų pajamas”.

Dabar mes išskiriame penkis strateginius tikslus: pirmasis yra laipsniškas perėjimas prie Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos principų ir priemonių bei jų įgyvendinimas; antrasis – kurti konkurencingą vidaus ir užsienio rinkose žemės ūkį ir maisto ūkį, skatinti ir įvairinti ekonominę veiklą kaime, formuoti racionalią struktūrinę politiką; trečiasis – skatinti aplinkos apsaugą, ekologinę, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, puoselėti ūkininkavimą; ketvirtasis – palaikyti žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamas teikiant valstybės paramą žemės ūkiui ir saugant vidaus rinką nuo nekokybiškų įvežtinių produktų; ir penktasis – plėtoti veiksmingą žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo sistemą, glaudžiai susijusią su gamyba.

Trumpai pasakysiu keletą pagrindinių momentų, apibūdinančią padėtį, kuri susiklostė pagal makroekonominius lygius. Rengdamasi šiam Vyriausybės pusvalandžiui, Žemės ūkio ministerija yra parengusi ministro metinį pranešimą, kurį artimiausią savaitę, gavę paskutiniuosius statistikos duomenis, mes patikslinsime. Seimo nariai, kurie suinteresuoti atskiromis šios srities pozicijomis, nuveiktais darbais ir sprendžiamomis problemomis, galės gauti išsamų 30 puslapių pranešimą, todėl šiandien sustosiu ties kai kuriais pagrindiniais momentais, kurie šiandien labiausiai jaudina žemdirbius.

Pagrindinė pastarųjų metų problema, kuri sukėlė įtampą kaime, yra nuolatinis trejus metus trunkantis žemdirbių pajamų mažėjimas. Jeigu prieš trejus metus žemdirbiai už parduotą pagrindinių rūšių produkciją gavo 2,2 mlrd. litų, tai 2000 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,5 milijardo. Čia neatsižvelgta, kiek yra pabrangę materialiniai ištekliai, tačiau praėjusiais metais vis dėlto pavyko sustabdyti šį mažėjimą. Tikimės (duomenys yra ne galutiniai), kad žemdirbių pajamos bus padidėjusios apie 1000 milijonų. Pagrindinė padidėjimo priežastis – pajamos, kurios buvo gautos iš gyvulininkystės. Turiu priminti, kad 70% žemdirbių pajamų yra gaunama iš pieno, galvijų, kiaulių ir paukščių. Strategijos, patvirtintos Seime 2000 m. (metams baigiantis Vyriausybė patvirtino priemonių planą tai strategijai įgyvendinti), pagrindinės kryptys, kurios buvo pasirinktos, yra pieno ūkio plėtojimas. Tai yra pirmoji strateginė kryptis. Antroji – mėsinės galvijininkystės plėtojimas, trečioji – vaisiai, uogos ir daržovės. Tai yra teisingai pasirinktos kryptys, nes, jos įdarbina daugiausiai žmonių ir užima daugiausiai žemės. Todėl 2002 m. Žemės ūkio ministerijos veiklos kryptyse kaip tik ir numatyta didžiausią paramą ir dėmesį skirti šių pagrindinių sričių plėtojimui.

Kitas teigiamas momentas yra tai, kad pavyko suintensyvinti eksportą, pirmiausia gyvulininkystės produkcijos eksportą, ir sumažinti importą, todėl neigiamas žemės ūkio ir maisto produktų balansas per metus sumažėjo beveik dvigubai. Negalutiniais duomenimis jis dar yra vis dėlto neigiamas. Tačiau sumažėjimas dvigubai – tai nemažas laimėjimas ir tai yra pasiekta dėl to, kad eksportas padidėjo 20%, importas didėjo, tačiau tik 8%. Pagrindinės problemos, matyt, bus ir jūsų klausimuose, į kuriuos aš atsakysiu. Specialiosios kaimo rėmimo programos projektas… 2002 metais, nes lėšos jau yra suformuotos ir paskirstytos. Dabartiniu metu, kaip ir buvom prižadėję ir prisiekę, derinsime tuos klausimus su kuo didesne žemdirbių grupe. Todėl prieš Naujuosius metus Žemės ūkio rūmams, kitoms pagrindinėms organizacijoms dar buvo pateikti pagrindiniai metmenys. Praėjusį penktadienį Žemės ūkio rūmai apsvarstė, deja, tiktai šiandien gavome jų išvadas. Ketvirtadienį kolegijoje svarstysime ir galutinį variantą, mes privalome pagal nustatytą tvarką sąmatą Vyriausybėje tvirtinti iki vasario 1 dienos. Seimo Kaimo reikalų komitete šį klausimą numatome pateikti aptarti sausio 22 dieną.

Kita svarbi sritis yra integracija į Europos Sąjungą. Šie metai bus ypatingi, todėl vyksta kasdienis darbas ir derybos. Šiandien su Europos komiteto pagrindiniais derybininkais buvome susitikę, aptarėme svarbiausius momentus. Deja, dar yra gana nemažai svarstytinų dalykų, nes vis dėlto esame prisiėmę tam tikrus pereinamuosius laikotarpius, kurių yra 12. Taip pat techninio pritaikymo reglamentus, kurių yra 24. Dabartiniu metu turime apsispręsti dėl jų, ar juos koreguosime, ar nekoreguosime. Ir šį mėnesį dar reikia pateikti Europos Sąjungos tam tikroms institucijoms ir kartu ruoštis pačiam svarbiausiam kovo mėnesį, t.y. dėl kvotų ir tiesioginių išmokų dydžių. Tai yra lemiančios ir svarbiausios pradinės derybinės pozicijos.

Dėl SAPARD lėšų panaudojimo programos, aišku, jūs irgi klausimų užduosite. Rytoj organizuojamas pirmųjų sutarčių dėl šių lėšų pasirašymas. Deja, čia yra netolygus pasiskirstymas. Atsakydamas į klausimus aš apie šiuos dalykus plačiau kalbėsiu.

Kitas klausimas yra dėl žemės ūkio ir kaimo strategijos įgyvendinimo. Problema yra ta, kad Vyriausybė gruodžio pabaigoje patvirtino mūsų pagrindines kryptis dėl strategijos įgyvendinimo priemonių ir pavedė Žemės ūkio ministerijai, suderinus su kitomis ministerijomis, patvirtinti išsamias 28 programas, arba veiksmų planus, pagal atskiras sritis ir šakas. Tai apimtų daug – pradedant grūdais, baigiant ekologine žemdirbyste ir kitais klausimais.

Atsiskaitymai su žemdirbiais šiek tiek pagerėjo. Lyginant su praėjusiais metais, 55 milijonais skolos sumažėjo. Tačiau jos dar yra pakankamai didelės. Sumažėjimą gal lėmė ir tai, kad 27 milijonai (tą pernai Seime mes priėmėme kaip iš nebeveikiančių ir bankrutuojančių įmonių padengti dalį skolų), tai vidutiniškai 36,8%, jau praradusiems pinigus žemdirbiams buvo grąžinti dėl šios įgyvendintos vienkartinės, tačiau gana efektyvios priemonės. Yra priimta, patvirtinta naujoji eksporto skatinimo programa.

Skaudus klausimas yra dėl žemės reformos, arba, tiksliau, dėl žemės grąžinimo savininkams, dėl lėšų stygiaus. Jeigu lėšų būtų, šiuo darbu mes suinteresuoti. Yra visos galimybės greičiau užbaigti. Tai yra bendras mūsų visų interesas, nes dabartiniu metu matome, kad nėra dienos, kad spaudoje nepasirodytų piktnaudžiavimo faktų, įvairių negerovių. Šis procesas vyksta labai ekstensyviai dėl lėšų trūkumo, todėl ir atsiranda įvairiausių pagundų pažeidinėjimams. Norėdamas palikti daugiau laiko klausimams, aš gal tuo ir baigsiu.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū, gerbiamasis ministre. Nemažai Seimo narių norėtų jūsų paklausti. Pirmasis klausia Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius. Tačiau jis išėjo iš salės. Klausia Naujosios demokratijos ir Valstiečių partijų frakcijos seniūnė K.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kokios pozicijos jūs laikotės šiandien po to, kai vakar kartu su žemdirbių organizacijomis įvyko aptarimas Konstitucijos 47 straipsnio ir su juo susijusių įstatymų projektų, kurie reglamentuoja žemės ūkio naudmenų įsigijimą užsienio subjektų atžvilgiu, turint minty labai griežtą, aiškiai apibrėžtą žemdirbių poziciją ir tas nuomones, kurios formuojasi Seime. Vis dėlto spaudoje iki šiandien skamba nuomonė, kad Vyriausybė nemato reikalo ar neparems pereinamojo laikotarpio. Tas vakar diskusijoje buvo labai akcentuota kaip reikalingas dalykas. Jeigu taip, tai derybininkai, laikydamiesi Vyriausybės pozicijos, galima sakyti, parveš Lietuvai tokią informaciją. Tuo tarpu kolegos V.Andriukaičio siūlymas esant tokiai derybinei pozicijai spręsti klausimą jau su pereinamuoju laikotarpiu, man atrodo, veda į tai, kad ir Seimo valdančioji dauguma, ir Vyriausybė ras švelnų, neskausmingą būdą apsieiti be pereinamojo laikotarpio. Ar jūs irgi tokios nuomonės laikysitės? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Vakar Vyriausybės posėdyje skubos tvarka klausimas buvo nagrinėjamas ir teikiamas, todėl šiandien grįžęs iš šios salės posėdžio mūsų Nacionalinei žemės ūkio tarnybai daviau užduotį iki rytdienos suformuluoti dvi ar tris alternatyvas, tai, apie ką šiandien buvo kalbėta. Jos daugiau mažiau orientuojasi į Kaimo reikalų komitetą ir į kolegos V.Andriukaičio nuomonę. Tai bus maždaug trys alternatyvos, aš taip orientuojuosi, gali likti ir dvi. Kategoriškai dėl septynerių metų tai yra dar… bet mes privalome ir vieną, ir kitą, ir trečią dalyką Vyriausybėje apsvarstyti. Bet pirmiausia, prieš svarstant Vyriausybės kabineto bendrame posėdyje, mes turime apsvarstyti su aukščiausio lygio vadovais, kaip iš tikrųjų elgtis. Yra ir pliusų, ir minusų. Tačiau šis variantas siekiant “suminkštinti” šias pozicijas ir šį tą laimėti yra dabar ir toks šansas. Būnant “Žaliojoje savaitėje” ir klausantis komisaro pono F.Fischlerio kalbų, tą aš turiu čia atsinešęs, originalo vertimą, buvo keliamas klausimas, kad būsimosioms Europos Sąjungos narėms tiesioginių išmokų lyg ir nereikėtų tikėtis, kad ir netikslinga būtų, jeigu 2004 metais tų dešimt naujų kandidačių būtų priimta, būtume priimti atseit… Jo argumentai nėra tokie tvirti, bet tokiu atveju mums duoda šansą, kaip sakoma, praverti irgi: jeigu jūs atsisakote, tai ir mes galime derėtis dėl tų. Rytoj bus parengtos tokios alternatyvos dėl konstitucinio straipsnio esmės. Aš nemanau, kad ten daug reikia lįsti, bet yra pagrindiniai du momentai, kuriuose mes parengsim. Todėl klausimas svarstomas ta linkme.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Iš tikrųjų, gerbiamasis ministre, profesorė K.Prunskienė iš dalies panašų klausimą uždavė, bet man tikrai norėtųsi gauti kai kuriuos patikslinimus. Jeigu Vyriausybė iš tikrųjų nepritaria pereinamajam laikotarpiui, o jūs sakote, paklausęs čia, Seime, grįžau ir daviau nurodymus parengti alternatyvas. Tai kam, Vyriausybei persvarstyti tą klausimą, persvarstyti poziciją? Ar jūs, būdamas Vyriausybės narys, keičiate savo nuomonę, savo poziciją?

J.KRAUJELIS. Atsiprašau. Vyriausybei vakar buvo pateiktas lapkričio 26 d. variantas, prie kurio speciali Seimo komisija dirbo vos ne metus ir taip toliau, o Vyriausybė staiga per dvi valandas turi “torpeduoti” iš Seimo atėjusius pasiūlymus. Dabartiniu metu, pasikeitus nuomonėms tokiu atveju ir keičiantis situacijai, tai yra įmanoma, o mūsų pastaba yra dėl užsienio subjektų patikslinimo, taigi tokia pastaba yra ir ji užkabina šiuos reikalus.

K.RIMŠELIS. Kaip jūs pats balsavote?

J.KRAUJELIS. Šiuo atveju aš pasisakau už tam tikrą neapibrėžtą pereinamąjį laikotarpį.

K.RIMŠELIS. Kaip balsavote Vyriausybės posėdyje?

J.KRAUJELIS. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Konstitucijos 47 straipsniui, apie jokius pereinamuosius laikotarpius buvo nešnekama.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausia Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, susitinkant su žmonėmis, su ūkininkais Lietuvos miestuose ir miesteliuose, turiu pasakyti, dažnai tenka išgirsti nusiskundimų dėl jūsų įvykdytos grūdų supirkimo kainų politikos pertvarkos. Tai grąžina mus į senus reguliuojamų kainų laikus, ir to rezultatas, mano įsitikinimu, nėra geras. Sakykite, kaip jūs planuojate šiais metais, ar toliau bus bandoma reguliuoti kainas, ar vis dėlto bus pereita prie Europoje ir visam normaliam pasauly, laisvosios rinkos šalyse, žinomų mechanizmų, kai kainos nėra reguliuojamos, o problemos sprendžiamos intervenciniais pirkimais?

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Pasaulio bankui ir kitom organizacijom daug kartų teko įrodinėti, šiuo metu mes esame pateikę su visomis ministerijomis suderintą, tik dabar iš Teisingumo ministerijos esam gavę paskutines ir perkeliam… Tai vietoj Valstybinių žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymo yra parengtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Šiame įstatyme yra perkeliama Europos Sąjungos šalyse taikoma sistema. Klausimas, kuris atsirado 2001 m., yra dėl tam tikrų taktinių klaidų, kurios buvo padarytos pavasarį, o po to, pasikeitus situacijai, rugpjūčio mėnesį tinkamai irgi buvo nesureaguota. Jeigu būtų, kaip jūs ir minėjote klausdamas, intervencinė sistema laiku pradėjusi veikti ir panašiai, tai tokiu atveju… šių kainų įvedimas tiktai jas pakėlė, tačiau efekto, kaip sakoma, šiuo atveju nedavė. Todėl naujoje sistemoje, man atrodo, pavyzdžiui, 2002 m. intervencinės kainos yra patvirtintos dar mano pirmtakų, mes jų ir laikysimės. Intervencinė sistema turi išlikti ir veikti. Kitas klausimas, kuris kilo 2002 m., manau, didelių problemų dėl kainų negali sukelti, nes žiemkenčių pasėta tik pusė tiek, kiek pasėdavom ankstesniais metais. Todėl, man atrodo, normalios kainos, tenkinančios žemdirbius, savaime atsiras. Bet pati sistema yra įstatyme. Kovo mėnesį, man atrodo, mes per Vyriausybę pateiksime Seimui svarstyti esminį įstatymą, naująjį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Žvalgausi į daugelį užsiregistravusiųjų, kurie eilės tvarka galėtų dabar klausti, tačiau jų nematau salėje. Dabar turėtų būti Socialdemokratinės koalicijos frakcijos atstovo klausimas. Taip, Z.Mačernius būtų eilės tvarka. Prašom, kolega.

Z.MAČERNIUS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Klausimas (šiek tiek jau buvo atkreiptas į tai dėmesys) ministrui dėl intervencinių grūdų supirkimą vykdančios institucijos. Žinom, kad ir šiais metais, nors grūdų supirkta ne tiek daug, planuojama, kad ji turės išlaidų, arba nuostolių, kitaip kalbant, apie 14 milijonų. Kaip jūs manote, ar ir toliau liks ši institucija, nekontroliuojama ir eikvojanti valstybės pinigus, ar jos veikla turėtų būti peržiūrėta? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Problema yra sudėtinga. Jeigu tik tokia suma, kurią jūs paminėjote, būtų tai čia, man atrodo, didelio skausmo ir nebūtų. Bet šių metų sausio 1 d. agentūros nepadengti 1998 ir 2000 m. nuostoliai yra 82 mln., pridėjus šių metų… kuriuos realizuodavome, tai suma jau didėja iki rimtos sumos. Todėl 20 mln., tas, ką peržiūrint 2001 m. biudžetą buvo duota, tačiau Finansų ministerija… jų mums kaip asignavimai nebuvo perduoti, tačiau yra sutarta tą 20 mln. nuostolį vis dėlto padengti, jis atitinkamai sumažėtų. Tai jie jau yra Seimo praėjusiais metais palaiminti. O dabartiniu metu vis tiek, kadangi tai yra skolos bankams, tai per vienerius metus užlopyti tokios didelės skylės skolų iš tikrųjų iš niekur kitur negalime, nes mes turime tik vienintelę Specialiąją kaimo rėmimo programą. Visi esame sutarę ir su žemdirbių organizacijomis, kaip aš minėjau pranešime, kad mums reikia skatinti pienininkystę. Deramės dėl pačios kvotos Europos Sąjungoje, dėl 2 mln. 250, kai dabar teturim tik 1 mln. 800, suapvalintai aš sakau. Iš tikrųjų jeigu mes neskatinsim pienininkystės modernizavimo ir visa kita… Todėl su Finansų ministerija esam suderinę, yra kur kas pigesnių paskolų, tai skolinti, padengti skolas ir dalies skolų grąžinimą permesti į 2003 metus. Jeigu per vienerius metus mes tai dengtume, mes labai nuskriaustume esmines mūsų programas. Svarbiausia, neliktų pieno ūkiui, ekologinei žemdirbystei, kai iš tikrųjų čia yra rinka ir paklausa, ir panašiai, ir čia yra nenašių žemių. Toliau dėl nenašių žemių yra didžiausia problema. Dėl to Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje, buvome susirinkę ir dabartiniu metu rūmuose… Tai yra gyvybiškos programos. Ką šias skolas atitinkamai palūkanas mokant… bet kadangi yra pigesnių palūkanų, tai tokiu būdu įmanoma spręsti. Yra vienas pasiūlymas, kuris buvo nagrinėtas, tai yra vidaus skolai, kaip sakoma. Bet čia Žemės ūkio ministerija, kaip sakoma, aš vienas negaliu to dalyko, čia galima sprendimą priimti Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone ministre, Žemės ūkio ministerijai priklauso ne tik žemės ūkis, bet ir žuvininkystės pramonė. Sausio 11 d. Žuvininkų rūmų, Žuvininkų sąjungos ir keleto asociacijų atstovų buvo įteiktas pluoštas dokumentų premjerui A.Brazauskui dėl susiklosčiusios kritinės situacijos žuvininkystės pramonėje. Klausimas būtų toks. Atsiprašau, aš matau, kad dabar situacija tokia, kad tikrai neužteks jūsų vienos ministerijos pastangų, reikia iš esmės svarstyti Vyriausybės lygmeniu apskritai susiklosčiusią situaciją.

Klausimas būtų toks. Ar pritartumėte jūs, kaip ministras, kuris dabar kuruoja šią sritį, kad viename ar kitame Vyriausybės posėdyje būtų iš esmės apsvarstyta dabartinė labai sudėtinga žvejų padėtis? Ačiū.

J.KRAUJELIS. Ačiū. Klausimas išties aktualus ir Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta komisija dėl ypač paaštrėjusios padėties, dėl žalos, padarytos išsiliejus naftai Būtingėje. Skaičiai gal ir negalutiniai, bet aš turiu gavęs 2,6 mln. litų. Atlyginus šiuos nuostolius, didžioji dalis lėšų turėtų būti panaudota, aišku, žuvų išteklių tyrimams ir panašiai atlikti. Dabartiniu metu, remiantis jau atliktais tyrimais, Vyriausybė gruodžio mėnesį yra priėmusi nutarimą dėl nuostolių, patirtų dėl žvejybos galimybių nutraukimo, atlyginimo tvarkos, tačiau ši tvarka yra toks pirmasis bandymas. Ji šiuo metu yra rengiama. Artimiausiu metu, šiandien 17 valandą dar susitiksiu su premjeru ir tuo klausimu kaip tik specialiai norime kalbėtis. Specialistai šiuo metu yra įtraukti, pagrindinis ginčas yra dėl nuostolių, žalos apimties dydžio.

Dėl kvotų paskirstymo buvo tam tikro nepasitenkinimo, buvome pas mane susirinkę. Yra priimta ta tvarka, kad ne visiems po lygiai skirstyti, o pagal trejų metų rezultatus. Man atrodo, kad ir kitose šalyse tas principas yra taikomas, gal jis ir nėra ypač idealus, tačiau kitų variantų neradome. Todėl prie žuvininkystės klausimo premjeras ir Vyriausybė, man atrodo, artimiausiu metu privalėsime dar grįžti. O dabar mes laukiame oficialių duomenų, kuriuos pateiks Aplinkos ministerijos jūrinių tyrimų centras, Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės tyrimo laboratorija bei Ekologijos ir Botanikos institutų specialistai. Kol kas tokios oficialios medžiagos nėra, jie sakė baigia, dar keletą dienų prašė palaukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausiantysis yra kolega J.Čiulevičius. Prašom.

J.ČIULEVIČIUS. Jūs buvote perdavęs Žemės ūkio rūmams apsvarstyti siūlymus dėl specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų. Kiek man žinoma, rūmai yra numatę 400 tūkst. litų paimti sau vidaus rinkos tyrimams ir šiam niekiniam žurnaliukui leisti, tiesą sakant, makulatūrai, kuris leidžiamas 3000 egzempliorių. Ar jūs numatėte skirti šiems reikalams lėšų?

J.KRAUJELIS. Kaip minėjau, ketvirtadienį mes Žemės ūkio ministerijos kolegijoje aptarsime tuos kolektyvinius… Iš tikrųjų Žemės ūkio rūmų kai kurios pozicijos išreikštos, kaip minėjau, oficialiai jos nebuvo pateiktos, tačiau tokios preliminarios buvo, aš mačiau tuos 400 tūkst. Apskritai dėl šių leidinių mūsų tokia strategija, kurią sausio mėnesį norėtume ir užbaigti, tai dėl informacijos sukoncentravimo. Dabar Žemės ūkio rūmai, kaip minėjau, štai šitą renka, skelbia turgaus kainas, buvo viešoji įstaiga Informacijos ir kaimo verslo centras, buvo dar viena agentūra, kuri dabar yra prijungta prie Žemės ūkio rinkos reguliavimo agentūros, tai tarptautinė informacija. Tokiu atveju iš tikrųjų, dar neminiu kitų, kur yra Agrarinės ekonomikos institute, šiek tiek renka kai kuriuos duomenis, konsultavimo tarnyba, kai reikia gauti duomenų, tai ir Seimo nariai, ir žemės ūkio ministras turime problemą, o jeigu gauni, nežinai, kuriais tikėti, kuriais netikėti. Mūsų idėja tokia, tokie buvo ir Valstybės kontrolės pareikšti siūlymai, kad viešąją įstaigą reikia perorganizuoti į valstybinę įmonę ir ją pavadinti Informacijos ir agroverslo centru ir sukoncentruoti informaciją, kad būtų vienose rankose. Jeigu šis centras matys, kad reikia skirti kuriai nors struktūrai dėl tos informacijos, tegul būna. Bet lėšos turėtų koncentruotis vienoje ir būti skiriamos vienai. Mano tokia pozicija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre, už jūsų pristatymą Vyriausybės pusvalandyje ir atsakymus į klausimus. Išnaudojome šiek tiek daugiau nei tam skirtos pusę valandos ir todėl turėtume mėginti pasivyti atsilikimą pagal darbotvarkę. Eilės tvarka turėtume dabar svarstyti pirmąjį vakarinio posėdžio klausimą, t.y. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prieš tai norėčiau prašyti Seimo pritarimo tam, kad neprieštarautume dėl to, kad du priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymų pakeitimai būtų sujungti į vieną. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū. Nesant prieštaravimų, apsisprendėme.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-729(3*) ES (svarstymo tęsinys)

Dabar įstatymo projektas Nr.IXP-279(3). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką profesorių A.Sakalą prašau pateikti pagrindinio komiteto išvadą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas bendru sutarimu pritarė trečio projekto redakcijai. Tačiau aš norėčiau trumpai priminti jums šio įstatymo istoriją. Kaip žinote, mes turėjome ir tebeturime Teismų įstatymą, nors Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tas įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumo principą. Tada Prezidento buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė kitą Teismų įstatymą, Seime jis buvo pateiktas pavedant Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti toliau svarstyti. Komitetas gavo keletą šimtų pastabų ir siūlymų, sudarė kitą darbo grupę, kuriai pavedė parengti antrąjį įstatymo variantą. Ši darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo Seimo frakcijų nariai, Prezidentūros, ministerijų atstovai, teisėjai ir kiti teisės specialistai, intensyviai dirbo nuo praeitų metų vasaros pradžios, apsvarstė pastabas ir pasiūlymus, daugumą jų priėmė, kitiems pateikė motyvus, kodėl siūlymas nepriimtas, ir parengė naują projekto variantą. Tai buvo projekto variantas Nr.2. Šį variantą vienbalsiai patvirtino komitetas. Jis buvo pateiktas svarstyti Seimui, tačiau, padarius svarstymo pertrauką, jis buvo dar patobulintas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos siūlymus. Jis buvo vėl aprobuotas komitete ir šiandien teikiame jums svarstyti projekto trečią variantą.

Aš neanalizuosiu grynai teisinių naujos sistemos detalių. Pabrėšiu kelis pagrindinius projekto principus. Visų pirma, įstatyme smarkiai sumažinta vykdomosios valdžios tiesioginės ir netiesioginės įtakos teismų nepriklausomumui galimybė reorganizuojant Teisingumo ministerijos Teismų departamentą į Nacionalinę teismų administraciją, kuri būtų prie Teisėjų tarybos. Tai būtina, bet dar nepakankama sąlyga teismų nepriklausomumo principui diegti, o to, kaip žinote, reikalauja Konstitucinis Teismas.

Antra. Gerokai išplėstos Teisėjų tarybos funkcijos Jos anksčiau buvo grynai konsultacinės, dabar jos papildytos kitomis funkcijomis, kaip antai biudžeto ir investicijų projektų visai teismų sistemai formavimas, siūlymų teikimas Vyriausybei per teisingumo ministrą. Tai jau teismų savivaldos principas.

Trečia. Projekte keičiama kokybinė Teisėjų tarybos sudėtis. Ji papildoma Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo deleguotais atstovais. Tokia taryba jau nevadintina Teisėjų taryba, ji tapo Teismų taryba. Šis sprendimas neleidžia teismų sistemai nukrypti į kitą kraštutinumą, būtent transformuotis į uždarą nuo visuomenės sistemą. Tai teismų atvirumo visuomenei principas.

Trys minėti principai tai būtinos, bet jokiu būdu nepakankamos sąlygos teismų nepriklausomumo nuo visos politinės, ne tik nuo vykdomosios valdžios įtvirtinimui. Teisėjams bus sunku daryti sprendimus, vadovaujantis tik įstatymu ir savo sąžine, kai jie žinos, kad už patinkamus politinei valdžiai sprendimus ir nuosprendžius jų laukia atlyginimų ar socialinių garantijų prieaugis. O už kitokio pobūdžio sprendimus gali nukentėti jų materialinė padėtis, kai teisėjai žinos, kad kiekviena nauja politinė valdžia gali vėl užsimoti tvarkyti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas. Todėl šalia minėtų trijų teismų nepriklausomumo principų būtinas ir ketvirtas – tai atlyginimų ir socialinių garantijų stabilumas.

Tik tokiais keturiais principais grįsta teismų sistema bus nepriklausoma, taip pat ir jos sprendimai ir atitiks Europos Sąjungos reikalavimus. Europos Komisija šių metų sausio pradžioje priėmė dokumentą dėl Lietuvos derybinės pozicijos dėl 24 derybinio skyriaus, t.y. teisėtvarka ir vidaus reikalai. Jame dar kartą pabrėžti keli esminiai reikalavimai – tai teisėjų atlyginimų stabilumas, teisėjų pensijų pakankamumas, jų skyrimo tvarka ir drausminė atsakomybė. Į visus šiuos reikalavimus teikiamame įstatyme atsižvelgta, todėl, jeigu jis bus patvirtintas be esminių pakeitimų, tai mūsų derybininkai be didelių problemų užbaigs 24 skyrių. Beje, Europos Sąjungos monitoringas savo ataskaitoje pabrėžė, kad teikiamas įstatymo projektas, kurį šiandien svarstysite, visiškai atitinka šalims kandidatėms keliamus anksčiau minėtus reikalavimus.

Baigiant leiskite pasakyti tris akivaizdžias tiesas. Pirmoji tiesa: jeigu teismų sistema bus nepriklausoma nuo valdžios malonės ar nemalonės, tai ji bus patikima. Antroji tiesa: valstybės ekonominis išsivystymas, jos karinė galia parodo piliečių gerovę ir jų saugumą. Trečioji tiesa: valstybė žmonių akyse bus tik tada teisinga, jeigu bus patikimi tos valstybės teismai. Todėl, stiprindami teismų sistemą, žiūrėkime tik į valstybės ateitį gerai suprasdami, kad nė viena iš trijų valdžių pati viena, izoliuota nebus stipri, jeigu nebus stiprios ir kitos dvi valdžios.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju kolegų socialliberalų, liberalų, konservatorių, centristų, socialdemokratų ir kitų partijų atstovams, kurie aktyviai prisidėjo rengiant ir svarstant šį projektą komitete, ir kviečiu jus pritarti projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už pagrindinio komiteto išvados pateikimą. Papildomas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo pirmininką A.Sysą kviečiu į tribūną pateikti komiteto išvadą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad skirtingai nuo ankstesnio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritaria šio įstatymo pirmajam variantui. Po to aš kalbėsiu apie dabar esantį. Noriu priminti, ką sakė kolega A.Sakalas, kad pirmasis šio įstatymo variantas sukėlė labai nevienareikšmę reakciją. Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš karto atkreipė dėmesį į išskirtines socialines garantijas, numatytas šiame įstatymo projekte. Reikia pasidžiaugti, kad per pakankamai audringą ir trumpą diskusijų laiką kai kas padaryta į gerąją pusę. Iš šio įstatymo dingo tokie dalykai, kurių neprašė nė viena kita Lietuvoje gyvenanti žmonių grupė – tai yra pasirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, teisė į lengvatinį kreditą ir kiti dalykai. Tačiau ir toliau lieka įstatyme nuostatos, kurioms Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritaria.

Aš norėčiau išvardyti keletą dalykų, kurie sukelia tam tikrus ginčus ir įvairų traktavimą. Tai yra amžiaus cenzas, o kartu ir pensinis amžius, ilgesnės papildomos atostogos, valstybinių pensijų įteisinimas, norint gauti maksimalią pensiją, kokia yra Lietuvoje, didesnių lėšų skyriams švietimui ir kiti galbūt mažiau svarbūs dalykai. Pateikus pirmąjį projektą ir dabar tvirtinama, kad to reikalauja Europos Sąjungos derybininkai, kad būtų užtikrintas teismų ir teisėjų nepriklausomumas. Keistai skamba tokie dalykai, nes Europos Sąjunga, kiek žinau, į socialinius dalykus nesikiša, tai paliekama spręsti valstybei. Kas gali man ir kolegoms paaiškinti, kad teisėjo nepriklausomumas yra tik tada, kai jis gauna 1600 litų pensiją. Jeigu jis gauna 1000, 1500 arba 700, tai jis jau yra priklausomas. Jeigu atostogos 43 dienos, tai jis nepriklausomas, bet jeigu atostogos 42 dienos arba mažiau, tai jis jau priklausomas. Taigi jeigu visiems piliečiams pensinis amžius yra vyrams 62,5 metai, o moterims 60, tai kodėl teisėjai bus nepriklausomi tik tada, kai jie dirbs iki 65 metų, sutikus bus pratęsta iki 70 metų, o pačiame pirmajame variante siūlė, kad vos ne tada, kai baigsis visos bylos. Po diskusijų ši nuostata pakoreguota, tačiau tai sukelia skirtingą supratimą, kad tam tikros žmonių kategorijos Lietuvoje turi turėti išskirtines garantijas.

Šio įstatymo autoriai dabar tvirtina, kad jei paskutinė redakcija bus priimta, tai ji atitiks Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Galbūt, bet ji neatitinka mūsų valstybės finansinių galimybių, nes Lietuvoje gyvena ne tik 719 teisėjų, bet ir kitos kategorijos piliečių ir pareigūnų, kuriems mes negalime būti, noriu pabrėžti, tokie dosnūs ir geri. Noriu priminti, kad Lietuva, būtent šios kadencijos Seimas, ratifikavo Europos socialinę chartiją ir ji turi būti privalomai vykdoma. Noriu pacituoti tik vieną straipsnį iš 31, tai yra 4, kad visi darbuotojai turi teisę į teisingą atlyginimą, garantuojantį normalų jų pačių ir šeimos gyvenimo lygį. Tuo kažkodėl mes mažiau rūpinamės, o kartais išskiriame tik tam tikras grupes. Kaip sakiau, dėl kai kurių nuostatų išsiskiria mūsų nuomonės, ir aš labai trumpai pasistengsiu jas pakomentuoti.

Teisėjų amžiaus cenzas. Pensinį amžių reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas. Aš jau minėjau tą amžių – 60 ir 62,5. Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas neslepia, jog labai norėtų, kad visi Lietuvos piliečiai dirbtų iki 65 metų. Šiame įstatyme, kaip sakiau, teisėjams siūloma dirbti iki 65, po to pratęsti dar 5 metais, bet ne daugiau kaip iki 70 metų. Konstitucijos 115 straipsnyje minima viena iš sąlygų, kad teisėją gali atleisti būtent sulaukus pensinio amžiaus. Čia prasideda įdomus traktavimas. Teisininkai skaito šį konstitucinį straipsnį taip, kaip reikia, t.y. kad pensinis amžius gali būti ir 70 metų, bet kiti piliečiai šį straipsnį skaito kitaip. Aš manau, kad Seimas turėtų nuspręsti, koks pensinis amžius visiems Lietuvos piliečiams, kartu ir teisėjams, turėtų būti taikomas. Todėl komitetas yra už 65 metus be jokių pratęsimų. Komitetas pasisako prieš papildomą atostogų suteikimą iki 14 dienų, bent jau tokią redakciją, kokia yra iki šios dienos. Aš džiaugiuosi, kad po tam tikrų komentarų ir ginčų sugebėjome įrodyti, kad negalima taip rašyti į įstatymą, nes pagal dabar galiojantį Teismų įstatymą teisėjai turi 28 dienas, kaip ir visi kiti piliečiai. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymą, kad ten yra 42 atostogų dienos, čia tokia nuostata įtvirtinta, bet 14 jau yra sunkiai įskaičiuojamas. Būtent toks įrašas, koks yra trečiajame variante, leidžia, kad kiekvienas teisėjas, net nevykdantis papildomų funkcijų, tikrai pasinaudotų tomis 14 dienų.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra ir prieš valstybinių pensijų įteisinimą teisėjams. Motyvai, kad policininkas, sėdintis Aukščiausiajame Teisme, kai jis išeina į pensiją, gauna šiek tiek didesnę, o kartais dvigubai didesnę pensiją negu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, manau, nėra argumentas ir kriterijus diskusijai. Atlyginimų vidurkis to paties policininko ir to paties teisėjo skiriasi dešimt kartų. Jeigu jūs suskaičiuosite, kad teisėjas dirba 15 metų, kad gautų tokią pensiją, tai suskaičiuosite, kiek gaus teisėjas, išdirbęs tiek metų, ir kiek gaus policininkas, atsėdėjęs prie tų durų. Aišku, tie skaičiai yra niekaip nepalyginami. Lygiavimasis į tai, kad policininkai gauna šiek tiek daugiau, manau, ne pats geriausias argumentas. Juo labiau kad nuo 1998 metų Lietuvoje veikia Pensijų fondų įstatymas, ir gaunant tokius atlyginimus niekas nedraudė jau nuo 1998 metų papildomai draustis pensijai. Tai būtų pats logiškiausias ir toks moralinis žingsnis kitų piliečių atžvilgiu.

Dar vienas argumentas, kad valstybinė socialinė pensija priklauso nuo įmokų dydžio. Jeigu teisėjas gauna didesnį atlyginimą, tai jo valstybinio socialinio draudimo pensija yra kur kas didesnė. Noriu priminti, kad šiandien vidutinė socialinio draudimo pensija Lietuvoje yra 318 litų. Vienas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų, išėjęs į pensiją, gauna 750 litų, apylinkės teisėjas – 600 litų. Tai jau iš karto parodo, kad jų atlyginimas įvertintas ir jų pensija du kartus didesnė. Aš suprantu, kad ji mažesnė už policininko, kuris gauna 1000, 1200 arba maksimalią 1600 litų. Bet aš jau nekartosiu, kodėl mes pasisakom prieš tokios pensijos įvedimą.

Ir dar vienas dalykas. Aš labai džiaugiuosi, kad diskusijos leido išspręsti dar vieną tokį diskvalifikavimo dalyką, kuris buvo šiame įstatyme, – kai kurių studentų, aukštųjų mokyklų absolventų skirtingą požiūrį. Ne studentai kalti, kad juos apgavo, kad jie baigė vieną ar kitą aukštąją mokyklą. Aš manau, kad tokiu atveju mes turime uždrausti tokias programas, bet ne atgaline data atleisti tuos žmones iš darbo. Jeigu yra tam tikra priėmimo į darbą tvarka, tai perleiskime per tą sietą, bet neuždarykim iškart įstatymų nustatyta tvarka.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne šiaip sau pasisakė prieš socialinių garantijų plėtimą, bet todėl, kad įtvirtinę šias norimas garantijas turėsime atsakyti visiems kitiems. Atsakyti tiems, kurie reikalaus jei ne tokių pačių socialinių garantijų, tai panašių atlyginimų. Konstitucinis Teismas pernai nutarimu įteisino, kad teisėjams atlyginimų mažinti negalima. Aš noriu pasakyti, kad tas pats Konstitucinis Teismas metų pabaigoje nutarė, kad mažinti atlyginimus muitininkams galima, nors jie buvo pakelti tais pačiais Vyriausybės nutarimais. Taigi aš labai prašyčiau, kad mes tikrai rimtai žiūrėtume į šias siūlomas nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už labai išsamų komiteto nuostatos pateikimą.

Išklausę komitetų išvadas, turėtume suteikti progą diskusijoje kalbėti pageidaujantiems dviem Seimo nariams. Pirmasis yra kolega A.V.Indriūnas, ruošiasi kolega B.Bradauskas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 17 Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto magistrantų kreipimasis privertė mane atidžiau pažiūrėti į šį įstatymą. Paskutiniuoju metu aš gana smulkiai išnagrinėjau visas Europos Sąjungos valstybių konstitucijas. Štai aš matau, kad šis įstatymas, Teismų įstatymas, turi keletą principinių ydų. Aš neatmetu tų jo gerųjų pusių, kurios yra, bet vis dėlto principinės ydos.

Pirmiausia štai pažiūrėkim į Konstituciją. Ką sako Konstitucija? 109 straipsnis sako: “Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai”. Antroji dalis – “Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”. Ne bendrai teismų nepriklausomumas, o nepriklausomumas tik vykdant teisingumą.

Toliau. Pačiame įstatyme neaptarta, kas yra teisingumo vykdymas, todėl galima skirtingai interpretuoti. Tai yra didžiulė yda. Įstatyme tai turi būti padaryta.

Toliau. Įstatyme nėra aptarta, kas yra teismų administravimas, nors tokia institucija yra sudaryta. Dabar tie dalykai padaro taip, kad teismai yra atskira respublika valstybėje, atskira valstybė valstybėje. Valstybėje tautos, arba visų gyventojų, įgaliotos yra dvi institucijos: Seimas ir Respublikos Prezidentas. Dvi institucijos. Visos kitos institucijos turi būti pavaldžios šioms institucijoms. Teismai jau yra konstitucinė institucija, o ne tautos institucija, todėl juos turi kontroliuoti arba Seimas, arba Prezidentas. Valstybė valstybėje yra didelė žala, nes gali būti visokių nesusipratimų. Todėl aš kviečiu dar kartą grąžinti šį įstatymą ir iš esmės pašalinti principines klaidas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Antrasis diskusijoje kalbės kolega B.Bradauskas. Kviečiu tai padaryti iš tribūnos.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome iš tikrųjų labai svarbų mums įstatymą. Ne tik mums, čia, Seime, sėdintiems Seimo nariams, bet, aš manau, ir visai mūsų valstybei. Kaip mes sugebėsime įveikti tą situaciją, kuri yra šiandien… o kokia jinai yra, matyt, nereikia kalbėti: apie 400 žmogžudysčių per metus ir visos kitos neigiamos pasekmės, todėl mes turime rimtai susimąstyti, kaip įveikti šią problemą.

Aš manyčiau, kad naujas įstatymo projektas didele dalimi išspręstų šią problemą. Aišku, nenorėkime vaisių iš karto. Pasodinę medį mes turime jį užauginti, subrandinti, kad jis duotų vaisių, bet jeigu mes nesodinsime medžio, tai vaisių niekada ir nesulauksime. Aš manau, kad tos diskusijos, kurios įsiplieskė šiandien iš esmės dėl teisėjų socialinių garantijų, galbūt ir nereikalingos. Pasižiūrėkime, kas iš teisėsaugos iš tikrųjų taria paskutinį žodį. Paskutinį žodį taria teisėjas. Visi kiti rengia medžiagą ir visa kita, bet atsakomybė tenka teisėjui. Jeigu jis nuteisia žmogų, atsakomybė tenka jam. Galų gale, esant šiai situacijai, daug didesni pavojai tyko teisėjų. Mes jau turime pavyzdžių, kai teisėjai yra nužudomi ir panašiai, todėl lyginti teisėjo darbą su kažkokiu paprastu darbu… aš jau vieną kartą sakiau ir vienam mūsų kolegai nepatiko, kad lyginti su medkirčiu tikrai negalima. Tikrai negalima. Mes turime tai suvokti ir suprasti. Jeigu viskas taip jau gerai, tai sakykite man, kodėl šiuo metu yra apie 80 laisvų teisėjų vietų? Tai yra 10%. Tai vis dėlto yra nemažas skaičius. Čia buvo paminėta 719 teisėjų. Tai tada kam mes keliame tokias problemas dėl 719 teisėjų, kurie gali ir turi padėti užtikrinti teisėtvarką, kad mes gailėtume jiems kažkokio, kaip sakoma, atliekamo kąsnelio? Nelyginkime vieno darbo su kitu.

Aš turiu čia keletą pavyzdžių dėl pensijų, sakykim. Austrijoje – 80% atlyginimo, Baltarusijoje – 80%, Belgijoje – 75%, Ispanijoje – 58%, Estijoje – 75%, Suomijoje – 60%, Liuksemburge – 83%, Latvijoje – 45%, Lenkijoje – 75% ir t.t. Mažiau kaip 50–60% nėra. Lietuvoje dabar yra 7–10%. Tai jūs pasakykit: ką, mes, kaip visada, norime išsiskirti ir visada būti paskutiniai? Aš manyčiau, kad to daryti tikrai nereikėtų.

Dėl atostogų. Na, kam mes keliame ir nagrinėjame tokius klausimus. Sakykime, mokytojas arba miškininkas gauna 48 darbo dienas atostogų. Niekas nekelia klausimo, viskas gerai, norma. Kai teisėjas, suprantat, išdirba per metus papildomai vidutiniškai 30 dienų, budėdamas šeštadieniais, sekmadieniais, tai jam gailim papildomų 14 darbo dienų. Jis prašo ne visų 30 dienų, bet 14. Už vieną atidirbtą dieną prašo pusės, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką jis galėtų atsiimti visą darbo dieną, bet jiems pagal grafikus ir visa kita neišeina taip atiduoti. Todėl suformuluokim galbūt, jeigu kam nors nepatinka ta formuluotė, papildomas atostogas, bet parašykime taip, kad jis būtų, taip sakant, patenkintas ir viskas atitiktų įstatymus.

Matau, man užsidegė lemputė, bet aš norėčiau dar vieną dalyką – dėl amžiaus. Mes čia šiandien ginčijamės dėl amžiaus.

80 laisvų vietų ir ginčijamės dėl amžiaus. Sudarykime sąlygas, socialines garantijas tokias, kokias siūlome įstatyme, ir automatiškai išsispręs ši problema. Aš nemanau, kad teisėjas, gaudamas padorią pensiją, dar norėtų dirbti iki 70 metų ir panašiai. Gal atsiras vienetai. Mes ne visi vienodai sutverti, vieni turi jėgų, kiti neturi. Bet aš manau, kad šiam įstatymui reikia pritarti po svarstymo, o tobulinti yra laiko. Galima… ką ir gerbiamasis A.Indriūnas kalbėjo, nors aš nelabai norėčiau sutikti, kad teismai būtų kontroliuojami. Jeigu mes viską pradėsime kontroliuoti, o kas bus bešališkas, kas spręs problemą? Taigi dėkoju ir kviečiu balsuoti pritariant po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kalbėtojau diskusijoje. Naudodamasis proga ir suprasdamas, kad įstatymas yra pakankamai svarbus, norėčiau klausti, ar iš valstybės institucijų atstovų, dalyvaujančių posėdyje, būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Jeigu pageidavimų… Kolega A.Abramavičius. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai. Kadangi šį įstatymo projektą teikia Prezidentas, noriu tarti porą žodžių. Iš tiesų, kaip minėjo gerbiamasis A.Sysas, dabartinis projektas, kuris teikiamas jums svarstyti, yra labai pakeistas. Tai yra tam tikras kompromisinis projektas derinant įvairias pozicijas ir įvairias nuomones. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kai kurių nuostatų galima padiskutuoti. Pavyzdžiui, ką minėjo ponas A.Sysas dėl atostogų, dėl 14 dienų. Iš tiesų būtų galima kitaip formuluoti, pakoreguoti ir dėl kitų dalykų. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų po svarstymo pritarti, o priėmimui pakoreguotume, suderintume likusius neaiškumus. Šis įstatymas tikrai labai reikalingas. Dar vienas argumentas čia buvo nepaminėtas, kad tai yra eurointegracinis įstatymas. Labai prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius šiandien po svarstymo pritarti, nes yra labai daug nuolaidų, kompromisų padaryta šiame įstatymo projekte, lyginant su pirmuoju projektu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar prieš pereinant prie apsisprendimo dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje turėtume apsvarstyti pataisas, kurių yra daug. Tai yra tos pataisos, kurioms pagrindinis komitetas nėra pritaręs. Eilės tvarka yra daug Seimo nario J.Razmos pataisų pradedant nuo 3 straipsnio 4 dalies. Prašau trumpai pristatyti jūsų pasiūlymą.

J.RAZMA. Mano pasiūlymas pateiktas gal ne iki galo išreikšta forma. Bet aš manau, kad pasiūlymo esmė yra aiški, nes toks besąlygiškas teiginys, koks yra dabar 3 straipsnyje, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, manau, yra ne visai vykęs. Aš sutikčiau, kad jeigu bus žodžiai “neteisėtai reikalauti” ar dar kas nors, tai šiek tiek sušvelnintų tą kategoriškumą, nes vis tiek teisėjas turi būti atskaitingas visuomenei, žemesnis teismas turi atsiskaityti aukštesniam teismui, kai nagrinėja tą pačią bylą. Aš nesutikčiau, kad būtų toks kategoriškas įrašymas, nepaliekantis jokių išlygų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paprašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą į tribūną tam, kad kaip pagrindinis komitetas, kuris svarstė daug šių pataisų, yra suformavęs savo nuomonę, išsakytų komiteto pastabas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū. Aš tikėjausi, kad pataisos bus pateiktos trečiajam variantui, nes į daugumą pastabų yra atsižvelgta. Į antrajam variantui siūlomas pataisas yra atsižvelgta. Jeigu mes grįšime prie šito, mes galime susipainioti straipsniuose. Galiu pasakyti, kad mes komitete visas pastabas svarstėme labai atidžiai. Labai ilgai diskutavome dėl kiekvienos pastabos ir komiteto sprendimas buvo nepritarti Seimo nario J.Razmos siūlymui. Aš tą galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Razma, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu klausti jūsų. Vis dėlto dalis jūsų pasiūlymų nėra suformuluoti kaip aiškios pataisos. Ar svarstymo stadijoje, pripažįstant jūsų teisę teikti aiškiau suformuluotas nuostatas pataisų pavidalu, galbūt jūs šitoje stadijoje tų pasiūlymų, kurie nėra aiškiai suformuluoti, galėtumėte dabar neteikti? Ar jūs sutiktumėte? Gerai. Eilės tvarka 3 straipsnio 4 dalis. Ji išties nėra tiksliai suformuluota. Ar galima manyti, kad jūs sutinkate, kad ji nebūtų svarstoma ir dėl jos balsuojama? Matau, jūs neprieštaraujate. Vadinasi, sutinkate. Toliau. Eilės tvarka yra 46 straipsnio, paskutinio varianto 46 straipsnio 1 dalis.

J.RAZMA. Nežinau, kaip šiuo atveju jūs manysite. Man atrodo, formuluotė būtų pakankamai aiški: vietoj “bet kokį” įrašyti “neteisėtą”. Tai yra aiškiai pažymėta mano teikime, kad draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui siekiant daryti įtaką bylos eigai. Nes kai pasakome “bet kokį” poveikį, tai, kai ginasi kaltinamasis ar kalba advokatas, daromas psichologinis poveikis. Kai žiniasklaidoje parašoma kažkas kritiška apie tą įvykį, irgi daromas tam tikras poveikis. Aš nežinau, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nenori matyti, kad taip kategoriškai įrašius bet kokį poveikį galima pradėti kabinėtis prie bet kokio prisilietimo prie tos bylos: ar spaudoje bus parašyta kažkas, ar besiginantis kaltinamasis per daug išraiškingai kalbės. Man nesuprantama. Jeigu kalbama apie neteisėtą poveikį, taip ir rašykime.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad ši pataisa laikytina kaip pakankamai aiškiai suformuluota, todėl dėl jos mes galime apsispręsti jau dabar. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar turite pastabų dėl šio pasiūlymo?

A.SAKALAS. Aš manau, kad vietoj “bet koks poveikis” būtų galima įrašyti “neteisėtas poveikis”. Tą galima įrašyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgiant į nuostatą, kurią išdėstė komiteto pirmininkas A.Sakalas, gerbiamieji kolegos, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, mes galėtume tokiai patikslintai 46 straipsnio 1 dalies formuluotei pritarti, kaip siūlo Seimo narys J.Razma? Ačiū. Nesant prieštaraujančių, mes pritarėme bendru sutarimu tokiai pataisai.

47 straipsnio 4 dalis. Prašyčiau, kolega Razma, pakomentuoti, kaip jūs manote dėl šios pataisos.

J.RAZMA. Čia komitetas rašo, kad iš dalies atsižvelgė. Aš sutikčiau, kad tai reikia raštu suformuluoti, nors aš galiu pakankamai aiškiai pasakyti. Aš siūlyčiau 4 dalyje pirmą sakinį išbraukti, nes jis viską supainioja pasakant, kad teisėjas negali atsakyti administracine tvarka, o toliau sakoma, kad padarius pažeidimą medžiaga turi būti perduodama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Tik neaišku, ką ta komisija ten daro, ar gali tą baudą kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekse skirti? Be pirmojo sakinio būtų aišku, kad teisėjas, kaip ir kiekvienas pilietis, sakykim, gatvėje padaręs nusižengimą, yra baudžiamas administracine bausme, o be to, medžiaga perduodama ir teisėjų drausmės organams, kad tai būtų žinoma ir nagrinėjama.

A.SAKALAS. Aš galiu pasakyti. Pirmininke, galima? Seimo narys J.Razma savo pasiūlymu siūlo sušvelninti teisėjų administracinę atsakomybę. Kadangi mūsų įstatymas draudžia bausti du kartus, tai kiekvienas teisėjas su malonumu sumokės 10, 50, 100 ar 1000 Lt, tarkime, už eismo taisyklių pažeidimą, žinodamas, kad jo negalės atiduoti Drausmės komisijai, Drausmės komisija negalės niekados nubausti. (Balsas salėje) Todėl mes siūlome griežtesnį variantą, nes teisėjai yra ypatinga, visiems matoma kategorija. Teisėjas girtas negali vairuoti, negali būti nenubaustas. Negali jis tapti teisėju be rimtos jo veiklos analizės iš viso. Mes siūlome rimtesnį dalyką. Mes siūlome, kad kiekvienas toks administracinis pažeidimas nukeliautų tiesiai į Teisėjų drausmės komisiją, kuri sprendžia, ar kelti bausmės bylą, kokią taikyti sankciją ir panašiai. Sutikite, kad bet kuris teisėjas, tarkim, kai jis gerai išgėręs važiavo automobiliu ir buvo pagautas policijos, su malonumu sumokės tą tūkstantį litų, kad tiktai nepakliūtų į Drausmės komisiją. Seimo narys J.Razma būtent siūlo tą variantą, kad būtų palengvinta teisėjams. Aš siūlau atsisakyti ponui J.Razmai šio varianto.

J.RAZMA. Tai aš net nesiūlau balsuoti, reikia pagalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra siūloma balsuoti. Eilės tvarka 47 straipsnio 6 dalis. Čia yra bent keletas susijusių aspektų, kurie yra minimi, todėl aš, jei neprieštarautų J.Razma, siūlyčiau tai registruoti kaip aiškiai suformuluotą pataisą. Siūlymai naujojo numeravimo 51 straipsniui, jie taip pat nėra aiškiai suformuluoti kaip pataisa. Teikėjas neprieštarauja, kad jis, jei norės, galės teikti priėmimo stadijoje. 53 straipsnio 1 dalis. Dabar būtų 54 straipsnis. Teikėjas neprieštarautų, kad reikia tikslinti formuluotę, todėl nesiūlo primygtinai dabar svarstyti. Siūlymas naujojo numeravimo 96 straipsnio 1 daliai. Vėlgi nėra aiškios formuluotės, todėl ragintume teikti pataisą ją tiksliai suformulavus. 95… 96… Atsiprašau, čia turbūt būtų 98 straipsnio naujasis numeravimas. Vėlgi čia yra abstrakčiai suformuluotas J.Razmos pasiūlymas, todėl aš siūlyčiau formuluoti pasiūlymą konkrečiai. Taip pat ir senojo numeravimo 99 straipsnio neaiški tiksli formuluotė. Tai būtų visi Seimo nario J.Razmos pasiūlymai, iš kurių daugelis kol kas yra abstraktūs. Tikimės, kad jie priėmimo stadijoje gali būti pateikti kaip tiksliau suformuluoti.

Toliau yra Seimo nario E.Skarbaliaus siūlymai, susiję su 99 straipsnio 2 dalimi bei… Gal pradėkime nuo 99 straipsnio 2 dalies. Jo paties salėje nėra, todėl aš klausčiau komiteto pirmininko A.Sakalo. Ar galėtumėte pakomentuoti?..

A.SAKALAS. Kuris čia straipsnis?

PIRMININKAS. Seimo nario E.Skarbaliaus pataisa, susijusi su 99 straipsnio 2 dalimi. Antrasis jo pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.

A.SAKALAS. Aš dabar neturiu jo po ranka.

PIRMININKAS. Išvadų 73 puslapyje.

A.SAKALAS. 53 puslapyje? Parodykite man tą pataisą. 11 straipsnio 3 dalyje buvo siūloma nustatyti, kad įstatymo numatytų finansinių, materialinių, techninių teismų veiklos sąlygų bloginimas leidžiamas iš esmės pablogėjus valstybės ekonominei, finansinei būklei. Mes iš dalies pritariame šiam pasiūlymui. Aš manau, gaila, nėra kolegos E.Skarbaliaus, jis gal pritartų tai formuluotei, kurią mes pateikėm. Mes pasiūlėme tokią, kad, esant pablogėjusiai valstybės ekonominei, finansinei būklei, Seimas gali peržiūrėti minėtas teismų veiklos sąlygas, nes tai, mūsų nuomone, yra Seimo prerogatyva.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šito nereikėtų balsuoti, nes iš dalies buvo pritarta komiteto. Antrasis pasiūlymas, kurio teikėjas yra E.Skarbalius. 99 straipsnio 2 dalis.

A.SAKALAS. Mes nepritariame šiam pasiūlymui. Čia 2 dalyje konstatuojama, kad prokuroro darbo stažas įskaitomas į teisėjų darbo stažą priedams apskaičiuoti ir trukmei nustatyti. Prokuratūra – tai savarankiška teisminės valdžios dalis, veikianti prie teismų ir padedanti vykdyti teisingumą. Taigi mes negalėjome pritarti šiam pasiūlymui, nors mes, atsižvelgdami į bendrąjį stažą, vėliau ir pasiūlėme kitokią redakciją, labai artimą pono E.Skarbaliaus siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstant 99 straipsnio 2 dalį dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl turėtume balsuoti. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario… Gal vis dėlto prašyčiau užsiregistruoti, seniai tai darėme. Po to balsuosime dėl pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad pritartume kolegos E.Skarbaliaus pataisai, susijusiai su 99 straipsnio 2 dalimi? Pataisai nepritarta. Prašyčiau jūsų pakomentuoti trečiąją Seimo nario E.Skarbaliaus pataisą, susijusią su įstatymo projekto 122 straipsnio 5 dalimi.

A.SAKALAS. Seimo narys E.Skarbalius siūlė, kad Teisėjų taryba, dabar – Teismų taryba, vykdys svarbias funkcijas. Kitaip sakant, siūlo, kad tarybos pirmininkas būtų renkamas pačios tarybos arba susirinkimo, bet ne pagal pareigas juo taptų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Mes manome, kad būtų negeras precedentas, kad Teismų tarybos pirmininkas… Tarkim, per visuotinį susirinkimą išrenka kokios nors apylinkės teismo pirmininką, o ten jo svoris yra labai didelis ir gali būti papildomų nesklandumų su aukščiausiomis teismų institucijomis. Mes turime atsiriboti nuo kokių nors abejonių. Manome, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi būti būtent ta figūra, kuri turėtų vadovauti Teisėjų tarybai, o pastaroji visus sprendimus turi priimti balsuodama.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Balsavimo būdu prašau išsakyti savo nuomonę. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario E.Skarbaliaus pataisai, susijusiai su įstatymo projekto 122 straipsnio 5 dalimi? Prašom balsuoti. Pataisai nėra pritarta. Kartu noriu prašyti, kad į tribūnoje esantį profesorių dėl balsavimo, t.y. kaip balsuoti, nebūtų kreipiamasi. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos…

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, aš performuluoju savo pageidavimą, kad… (Balsai salėje) Prašom kreiptis dėl sprendimo į tuos, kurie nėra tribūnoje. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie Seimo narių grupės įregistruotų pataisų, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių teikiamų pasiūlymų, kuriuos iš esmės pateikė komiteto pirmininkas, pateikdamas papildomo komiteto išvadą. Kolega R.Šukys – dėl vedimo tvarkos.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, pirmininko ir pranešėjo prašyčiau labai aiškiai formuluoti pataisų esmę ir numeraciją, kokia buvo anksčiau siūloma ir kokia yra dabartiname projekte, nes kompiuteryje susijusių dokumentų kai kurių pataisų ir pasiūlymų kažkodėl apskritai nėra užfiksuota.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Norėčiau pasakyti, kad svarstome, kaip minėjau, Seimo narių grupės A.Poplavskio, A.Syso, S.Kružinausko, A.Meliano, V.Lapėno bei V.Fiodorovo pasiūlymus. Pradedame eilės tvarka nuo įstatymo projekto 47 straipsnio 4 dalies pasiūlymo. Kas iš teikėjų pateiktų? Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mes siūlome išbraukti įstatymo projekto 57 straipsnio 3 dalį, o 4 išdėstyti kitaip. Esmė yra ta, kad 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai pasakyta, kad teisėjai yra skiriami iki 65 metų. Todėl 3 punktą siūlome išbraukti, nes amžiui…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu jus patikslinti. Mes svarstome 47 straipsnio 4 dalį dėl galimybės bausti…

A.SYSAS. Mes neturime. Naujos pataisos nėra. Mes kalbame apie trečiąjį projektą.

PIRMININKAS. Norite pasakyti, kad jūs atsiėmėte dėl 47 straipsnio?

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 48 straipsnio 6 dalies jūs taip pat atsiimate? Gerai. Tada iš eilės…

A.SYSAS. Pirmininke, geriau paimkite užregistruotas naujas pataisas, nes ten atitinka numeracija.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi 57 straipsnio 3 dalis.

A.SYSAS. Taip. Aš jau sakiau argumentus, kodėl mes siūlome teisėjams palikti 65 metus.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Ar komiteto pirmininkas norėtų komentuoti?

A.SAKALAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, pasakysiu motyvus. Pirmiausia biologinio amžiaus apribojimai nėra labai geri. Mes turime Respublikos Prezidentą, kuriam netaikomi tokie apribojimai, ir manome, kad teisėjams neturi būti taikomi apribojimai. Vienas argumentas.

Kitas argumentas. Naujajame Valstybės tarnybos įstatyme nenumatyti tokie apribojimai. Naujajame, kuris dar bus svarstomas Seime.

Trečias argumentas – grynai žmogiškas, kolegos. Jeigu, tarkime, jūs susergate ir kreipiatės į gydytoją, kokį jūs pasirenkate gydytoją, turintį nemažą stažą ar ką tik baigusį universitetą? Kitas klausimas. Jeigu, tarkime, kieno nors komplikuota liga, kokius gydytojus kviečia į konsiliumą? Jaunus gydytojus ar patyrusius, mačiusius visokių ligų, visokių atvejų. Aš nesiūlyčiau nuleisti kraujo Aukščiausiajam Teismui ar Apeliaciniam teismui, ar kitiems teismams, kur teisėjais dirba labai kvalifikuoti, aukščiausios kvalifikacijos teisininkai.

Gerbiamieji kolegos, kodėl mes siūlome, kad teisėjo, sukakusio 65 metus, galėtų būti tarnyba pratęsiama iki penkerių metų, ne ilgiau. Tai nėra automatiškas pratęsimas. Jie pereina visą atranką, tik nereikia jam laikyti egzaminų, nes teisėjas yra išlaikęs visus egzaminus. Bet jis pateikia ir sveikatos pažymėjimą, ir Teismų tarybos rekomendaciją, ir skiria juos arba Prezidentas Teismų tarybai pritarus, arba Seimas Prezidento siūlymu. Kolegos, ko mes bijome? Mes kažkodėl manome, kad 66 metų teisėjas jau negali teisti, nors jo bagažas toks, kad jis teisti gali tik geriau. Mano motyvai ir komiteto motyvai, kad mes neturime daryti apribojimų. Kviesčiau nepritarti Seimo nario A.Syso ir kolegų šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų vienas – už, vienas – prieš. Noriu priminti, kad pataisų teikėjas negali kalbėti dėl motyvų. Dabar prieš – Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, paremčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją, juo labiau kad yra numatytas visas mechanizmas, kaip nuo 65 iki 70 metų teisėjams suteikiama teisė dirbti, kaip numatoma galimybė reguliuoti, kad jiems būtų nustatomos tam tikros bylos, prie kurių jie galėtų dirbti, kad po to nebūtų problemų, kai artėja amžius. Kita vertus, 65 metų teisėjai yra subrendę ir turintys pakankamą gyvenimo praktiką. Dabar žvelgiant į Konstitucinį Teismą, į Aukščiausiąjį Teismą, į kitų mūsų teisėjų padėtį galima patvirtinti, kad yra gilios kompetencijos ir galintys dirbti teisininkai, turintys aukščiausią kvalifikaciją. Manau, profilinis komitetas klausimą nuodugniai išnagrinėjo. Remčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuostatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikyčiau šią siūlomą pataisą ir štai kodėl. Tai yra mano nuomonė. Komitete sakiau tuos motyvus, bet komitetas priėmė kitokį sprendimą. Aš vis dėlto palaikau dėl tokių motyvų. Pirma. Jeigu mes įvedame tą pratęsimą, manau, tai automatiškai taps nuolatiniu reiškiniu, ir mes sustabdysime rotaciją teismų viduje bent penkeriems metams dėl išėjimo į pensiją ir naujų teisėjų atėjimo.

Antras dalykas, apie kurį nekalbėjau, bet galiu pasakyti. Daugelyje susitikimų su užsienio delegacijomis būdavo vienas iš klausimų, kaip yra atnaujinamas, kaip Lietuvos valstybė sprendžia teisėjų korpuso atnaujinimo klausimą. Šiandien, manau, vis dėlto 65 metai tikrai yra pakankamas amžius. Buvo minėta, kad valstybės tarnyboje yra 62,5 riba. Tas pratęsimas, manau, neturi būti priimtas. Aš siūlyčiau palaikyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl Seimo narių grupės teikiamos pataisos. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Formuluoju balsavimo klausimą. Balsuojame dėl pataisos, kuria siūloma išbraukti įstatymo projekto 57 straipsnio 3 dalį. Šios pataisos teikėjai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai. Kas už šią pataisą, prašom balsuoti už. Kas prieš, prašom balsuoti prieš.

Už – 33, prieš – 24, susilaikė 9… (Šurmulys salėje)

A.SAKALAS. Nereikia daugumos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bent keli norėtų prašyti perbalsuoti. Prieš tai kviečiu dar kartą užsiregistruoti, tai yra gana svarbi nuostata. Pakartotina registracija ir balsavimas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Dar kartą registruojamės. Šiek tiek šlubuoja kompiuteris.

Užsiregistravo… Na, pabandome dar sykį registruotis, nes ne visi užfiksuoti. Vyksta pakartotinis registravimasis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių grupės siūlymui išbraukti įstatymo projekto 57 straipsnio 3 dalį? Vyksta balsavimas. Balsavimo metu prašom būti savo vietose, kolegos.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, 26 – prieš, susilaikė 6. Pataisai yra pritarta. Automatiškai, jei jūs neprieštarausite, tai reiškia, kad 4 dalyje atitinkamai yra pakeitimas, kuris susijęs su tuo atveju, jeigu būtų pritarta pataisai. Niekas neprieštarauja. 4 dalyje yra išbraukiami “ir” bei skaičius 3.

Toliau 57 straipsnio 5 dalis. A.Sysas. Prašau vieną iš teikėjų pristatyti pataisą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi mes jau nubalsavome dėl 57 straipsnio 3 dalies, tai automatiškai reikėtų braukti šitą, nes ši įstatymo pataisa liko iš pirmojo varianto, kai buvo siūloma net sulaukus 70 metų baigti bylas. Todėl siūlau išbraukti tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Sutikite, tai yra susijusi pataisa.

A.SAKALAS. Na, nėra visiškai taip. Čia, kolegos, mes turėsime vieną problemą, kuri gali kainuoti pakankamai daug ir nervų, ir pinigų. O problema bus tokia. Pasitaiko bylų, kurios nebaigiamos per mėnesį ne dėl teisėjų kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių, kaip, sakykime, Šiauliuose buvo nagrinėjama Telšių Rainių miškelio genocido byla, kuri tęsėsi metais. Ir yra tokia labai paprasta procedūra, kad jūs žinotumėt, kolegos, kurie nesusidūrę su teismų darbais. Jeigu byla nebaigta ir pakeičiamas teisėjas, visa byla pradedama nagrinėti iš naujo, kviečiant iš naujo liudininkus, darant ekspertizes ir visa kita. O tai gali kainuoti pakankamai daug nervų ne tik kaltinamiesiems arba prokurorams, jų toks darbas, o kaltinamųjų tokia atsakomybė, bet ir tiems žmonėms, kurie laukia efektyvaus teismo sprendimo, ir valstybei, kuriai reikės sumokėti labai daug lėšų. Taigi, kolegos, jūs galite pasakyti, jeigu teisėjui sukako 60 metų, neduokite jam tokių kokių nors bylų, bet niekas nėra apsaugotas nuo atsitiktinumo, kad ta byla, kuri, atrodė, labai greitai gali būti sprendžiama, gali būti ne taip jau greitai sprendžiama, kartoju, ne dėl nuo mūsų valstybės priklausančių priežasčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat šią pataisą norėtų pakomentuoti teisingumo viceministras G.Švedas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų tai yra visiškai skirtingi dalykai, ir šiuo atveju, manyčiau, Seimui reikėtų apsispręsti. Ką pasakė profesorius, tai susiję su visiškai skirtingais dalykais. Ir tai susiję su to amžiaus pratęsimu nagrinėti konkrečią bylą; šiandien ilgiau kaip pusei metų, tol, kol bus išnagrinėta byla, nėra buvę. Mes iš tikrųjų siūlytume pritarti įstatymo tekstui, nes atskirose bylose galime turėti tikrai pakankamai rimtų problemų dėl ilgo bylos nagrinėjimo. Atleidus tokį teisėją, naujas teisėjas tą bylą turės pradėti nagrinėti iš pat pradžių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš manau, kad A.Sysas nėra teisus, sakydamas, kad automatiškai ši pataisa turėtų būti patvirtinta pritarus ankstesnei, todėl mes turėsime balsuoti. Prieš tai vienas – už, vienas – prieš. Dėl balsavimo motyvų pirmoji yra kolegė K.D.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau argumentus, kurie buvo išsakyti kolegos A.Sakalo, ką tik nuskambėjo Teisingumo ministerijos argumentai. Iš tikrųjų teisėjų atleidimas nepabaigus bylos, yra dalykas, kuris komplikuoja ne tik teismų darbą, todėl siūlau nepritarti pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų situacija susiklostė tokia, kad dabar aš, matyt, pritarčiau vėlgi pono A.Syso nuomonei, kad reikėtų apsispręsti 5 dalį išbraukti, tačiau iki priėmimo komitetas arba ponas A.Sysas turėtų vis dėlto įsipareigoti pateikti tos dalies kitokią formuluotę, kuri būtų susieta, bet ne ilgesniam terminui, negu bus baigta byla, tai yra, kaip sakė ponas G.Švedas, jei terminas iki 70 metų, tai gali leisti pratęsti iš karto iki 70. Čia bus tam tikra prasme nelogiška nuostata, jeigu mes ją paliksime. Ji turi būti transformuota. Iš pradžių būtų galima, remiantis ana pataisa, pritarti išbraukimui. Nes iki šiol, nesant šios nuostatos, tie terminai būdavo pratęsiami ir įgaliojimai buvo pratęsti. Pavyzdžiui, Šiauliuose, apygardos teisme nagrinėjant Rainių žudynių bylą buvo pratęsta ir nebuvo jokios problemos, byla buvo išnagrinėta ir nesant tokios nuostatos. Todėl aš nematau čia didelės problemos. O tam, kad nekiltų jokių abejonių dėl pratęsimo teisėtumo, pataisą būtų galima padaryti, bet tikrai ne iki 70. Negali čia būti 70 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kaip tik nenorėčiau sutikti su ta logika, kad mes pritariame pataisai, kuri sukurtų teisinę spragą, todėl manyčiau, kad balsavimo būdu mes turėtume apsispręsti, išklausę vieną už, vieną prieš. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuojant išreikšti savo nuomonę, pritariame ar ne Seimo narių grupės siūlymui išbraukti įstatymo projekto 57 straipsnio 5 dalį.

24 – už, 28 – prieš, 6 susilaikė. Pataisai nepritarta. Ta pati Seimo narių grupė siūlo pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalį. Kas pateiktų šį klausimą? Kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Pirminiame variante čia buvo pasiūlyta švietimui skirti ne 3%, žinant, kad darbo užmokestis, kuris skiriamas teismams, siekia apie 80 mln. litų, susidaro pakankamai graži suma. Turėdami galvoje, kad pernai teisėjų švietimui buvo skirta tik 120 tūkst., mes ir pasiūlėme dešimt kartų mažesnę sumą. Buvo diskusijos, ir aš manau, kad priėmimo stadijai bus pateiktas kitas dydis – 0,5, bet mūsų komitetas buvo užregistravęs 0,3. Aš siūlau pritarti būtent tokiam dydžiui, o ne palikti ne mažiau kaip pusantro procento, tai sudarytų maždaug milijoną 200 tūkst. litų mokymui. Tai kur kas daugiau, negu visoms kitoms institucijoms Lietuvoje.

PIRMININKAS. Viceministras G.Švedas norėtų pakomentuoti. Netgi pats ministras V.Markevičius tai padarys. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau paprasčiausiai informuoti, kad šiandien remia teisėjų mokymą, kuris ir taip dar nepakankamas, užsienio valstybės, konkrečiai Suomija, arba fondai, t.y. Atviros Lietuvos fondas, Amerikos advokatų asociacija, bet jie tą paramą jau nutraukė ir šiais metais nefinansuoja. Vyriausybė šiems metams skyrė truputį daugiau, negu čia dabar siūloma. Tai sudarytų 230 tūkstančių. Šiuo metu tiek Vyriausybės nuomone, tiek Aukščiausiojo Teismo nuomone ir Teisėjų tarybos nuomone, esant tokiai įstatymų gausai, teisėjai turi būti nuolat mokomi ir žinios turi būti atnaujinamos. Dėl tos priežasties komitete ir atsirado tas siūlymas numatyti mokymui skirti lėšas – ne mažiau pusantro. Atkreipiu dėmesį, Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojų mokymui turi būti skiriama ne mažiau kaip 3% lėšų. Taigi ta suma santykinai bent jau kompensuotų minimalias mokymo išlaidas. Aš labai prašyčiau šiai pataisai nepritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šiai pataisai nepritarti. Teisingai ministras akcentavo, kad galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme būtent tokia formuluotė yra, kiek tai yra susiję su valstybės tarnybos mokymais.

Antras dalykas, aš manau, bus argumentas, kuriuo galbūt bus apeliuojama į neseną Konstitucinio Teismo nutarimą. Aš noriu iš karto užbėgti už akių ir paaiškinti, kad, mano nuomone, tai nėra susiję su BVP ir tai nėra biudžeto formavimo principo koks nors pažeidimas ar ignoravimas. Kalbama vidinių sąmatų prasme. Tai santykis su teisėjų atlyginimu, o ne su santykis su visu BVP, tai yra su visu pyragu, kuris yra dalijamas. Vienoje sąmatos eilutėje pasakyta, koks turėtų būti santykis su atlyginimais. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata nėra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir pagal biudžeto sudarymo principą bendra suma vis tiek yra tokia, kokia bus nustatyta, o ne BVP procentas, tai tikrai neprieštarauja Konstitucijai. Aš siūlau šią pataisą atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Manau, kad kolegos A.Syso pataisa yra geresnė. Kuria prasme? Ji suteikia daugiau erdvės Seimui svarstyti atskiras biudžeto programas. Tada galima spręsti, ar skirti tas ribines 0,3% arba 2 ar 3%. Čia pasakoma: ne mažiau kaip 0,3%. Į tai įeina ir tie patys 1,5%, ir dar daugiau. Aš manau, kad nebūtų blogai, jeigu iš viso nieko neparašytume. Mes svarstome programas, sprendžiame, kiek kam tikslinga skirti kiekvienais metais, ir galime atsakyti už savo sprendimus. Ar mums kaip mažiems vaikams reikia numatyti procentus, kad paskui kažkur nenuklystume?

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų yra baigtos. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius balsuoti. Formuluoju klausimą: kas už tai, kad pritartume Seimo narių grupės pataisai, siūlančiai pakeisti įstatymo projekto 94 straipsnio 2 dalį, prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: už – 21, prieš – 33, susilaikė 11. Pataisai… Dar pridedam du balsus prieš. Pataisai nėra pritarta, todėl turėtume eiti prie kitos pataisos.

Svarstome pataisą, kurios teikėja yra ta pati Seimo narių grupė, susijusi su projekto 96 straipsnio 2 dalimi. Noriu informuoti, kad toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolega A.Sysas. Prašom referuoti.

A.SYSAS. Mes siūlome braukti 96 straipsnio 2 dalį, nes straipsnis kalba apie teisėjų darbo užmokestį. 1 dalyje aiškiai paakyta, kad teisėjo darbo užmokestis nustatomas įstatymu. Mes manome, kad tai yra perteklinė dalis, ir siūlome išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome nebraukti, nes tai norma, perkelta iš Konstitucinio Teismo sprendimo, kurį pacituosiu. Tai praeitų metų liepos mėn. 12 d. nutarimas, kuriame parašyta (cituoju): “mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip kėsinimasis į teisėjų ar teisimo nepriklausomumą”. Norma perkelta tiesiai į įstatymą. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimai nėra įstatymas, mes turime tą normą perkelti į įstatymą. Todėl siūlau palikti tokią formuluotę, kaip yra, jeigu nenorime pjautis su Konstitucinio Teismo sprendimu arba jį paneigti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kolega J.Razma palaiko. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad toks besąlyginis draudimas mažinti teisėjų darbo užmokestį, socialines garantijas, parašius tai tiesmukai, būtų nepriimtinas. Man atrodo, reikėtų kalbėti apie Konstitucinio Teismo sprendimo dvasią ir raidę. Jeigu pasysim Konstitucinio Teismo sprendimo dvasios, vis dėlto aš nežinau, ar Konstitucinis Teismas ryžtųsi teigti, kad šalies bendrajam vidaus (aš kalbu apie teorinius dalykus) produktui dvigubai smukus ir visiems valstybinio sektoriaus atlyginimams dvigubai sumažėjus teisėjų atlyginimai turėtų būti mirtinai nepajudinami. Aš nežinau, ką tai reikštų, kaip žmonės vertintų tą teisingumą, kurį vykdo tokie teisėjai. Aš manau, kad tai reikia suprasti sąlyginai, o tokie įrašymai be išlygų komplikuoja šį įstatymą. Geriau jų neįrašyti, nes vis tiek negalėsime be pagrindo mažinti teisėjų atlyginimų.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš siūlyčiau kolegoms palaikyti komiteto nuomonę ir štai kodėl. Pavyzdys, kurį pateikė ponas J.Razma, nelabai tinka, nes tokiu atveju mažėjant gimstamumui, mažėjant Lietuvoje gyventojų skaičiui mes lyg ir turėtume atleisti dalį mokytojų, atleisti, nors nėra tokio pagrindo, dalį teisėjų, nes sumažės bylų. Bet tokio pagrindo Konstitucijoje nėra. Konstitucijoje, jeigu garantuojame nepriklausomumą… Konstitucinis Teismas traktuoja nepriklausomumą, tarp jų ir atlyginimų stabilumą bei draudimą mažinti juos ir socialines garantijas… Taigi šiuo atveju norim ar nenorim sumažės mūsų produktas. Mes galime nedidinti, galime nepriimti naujų teisėjų, kuriems reikia mokėti atlyginimą, bet mažinti esamą, jeigu mes laikomės Konstitucijos, tikrai nebus galima esant bet kokioms aplinkybėms. Todėl aš siūlau nepalaikyti pono A.Syso ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar ministras V.Markevičius. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų dėl tų motyvų, apie kuriuos kalbėjo ponas R.Šukys ir pirmininkas, dėl Konstitucinio Teismo. Bet aš atkreipiu Seimo narių dėmesį, tų, kurie nelabai atidžiai susipažino su įstatymu, kad yra 11 straipsnis, kuriame yra numatyta, kad tada, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti ir finansines bei materialines teismų veiklos sąlygas. O straipsnis, kurį gerbiamasis A.Sysas siūlo išbraukti, nurodo, jog draudžiama mažinti teisėjų darbo užmokestį, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus, nes įstatymas numato tam tikrus atvejus. Taigi siūlyčiau ne pritarti šiam pasiūlymui, o vis dėlto vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija ir balsuosime dėl šios kelių Seimo narių pataisos.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir balsuoti dėl grupės Seimo narių pataisos 96 straipsniui. Jų siūlymas – išbraukti 2 dalį. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 12, prieš – 37, susilaikė 7. Pataisai nepritarta.

Ačiū. Einam toliau.

Gerbiamasis profesoriau, 98 straipsnio 2 dalis, taip? Ar kolega Algirdas referuos? Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik pakartoti, kodėl mes siūlome išbraukti nuostatą, kuri šiandien įrašyta į šį įstatymą. Galiu pakartoti, kad šiandieniniai teisėjai pagal Teismų įstatymą turi 28 kalendorines dienas atostogų. Naujajame įstatyme kito straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jų atostogos yra 28 dienos, bet jos pailginamos iki 42 dienų atsižvelgiant į darbo stažą. Siūlymas papildomai skirti 14 kalendorinių dienų, kaip čia sakoma, už funkcijų, nesusijusių su tiesioginėmis teisėjo pareigomis, atlikimą, man nelabai suprantamas. Ar kas nors Lietuvoje gali duoti leidimą daryti kratą ar kitus dalykus be teisėjo? Tas įrašas keistas. Bet, mano manymu, jei mes siūlome pailginti iki 42 dienų kaip kitiems valstybės (tegu teisėjai neįsižeidžia) tarnams, kurie gyvena iš valstybės biudžeto, tam tikroms kategorijoms ir grupėms skirti papildomai būtų nelogiška, nes vėlgi tai sukels grandininę reakciją, kiti jausis nuskriausti ir prašys to paties, o valstybės galimybės to neleidžia. Dėl viršvalandinio darbo įstatyme yra nustatyta tvarka ir niekas neprieštaraus, jeigu taip bus daroma. Tokie įrašai nebūtini.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas – kita nuomonė. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, ką sakė kolega A.Sysas, būtų labai gerai, tačiau bėda yra ta, kad teisėjams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas. Kaip žinote, jeigu valstybės tarnautojai dirba poilsio ar švenčių dienomis, jiems turi būti suteikta kita poilsio diena vieno mėnesio laikotarpiu. Tačiau kadangi teisėjams šis įstatymas netaikomas, turi būti nustatoma šiame įstatyme, kaip kompensuoti teisėjams dirbtas poilsio ir švenčių dienas. Kaip yra parašyta ir šio straipsnio 2 dalyje, yra Baudžiamojo ir Civilinio procesų ypatumai, kai darbą, nesusijusį su tiesioginiu bylų nagrinėjimu, teisėjai turi dirbti… tas dienas ir vidurkis susidaro 28–30 dienų. Čia dabar faktiškai yra kompensavimas tų poilsio ir švenčių dienų, kada buvo dirbta. Dabar siūlau pritarti šiai formuluotei, kaip komitetas nusprendė, net ne pataisai, tačiau būtų galima priėmimo stadijai suformuluoti šiek tiek tikslesnę formuluotę, kad tai būtų kompensavimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis pailginant atostogas iki 14 dienų.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas norėtų pridurti?

A.SAKALAS. Aš norėčiau tik prisijungti prie kolegos J.Sabatausko kalbos. Mano formuluotė būtų tokia pat: dabar pritariame, bet mes įsipareigojame suformuluoti tą straipsnį taip, kad nebūtų kaip atostogos, kad būtų kaip kompensavimas už atliktą papildomą darbą šeštadieniais ir sekmadieniais. Ten reikėtų įrašyti ne daugiau kaip 14 dienų, kad teismo pirmininkas neskirtų vienam teisėjui viso šio papildomo krūvio, kad tas krūvis būtų padalytas tolygiai. Aš manau, kad mes su kolega A.Sysu suformuluosime tą straipsnį taip, kad ir jis bus patenkintas, neprieštaraus, ir mes rasime bendrą sprendimą. Bet aš dabar siūlyčiau šio straipsnio neišbraukti, nes jeigu išbrauksime, keisis visų straipsnių numeriai. Palikime tą straipsnį koks yra, bet mes padarysime taip, kaip turėtų būti.

PIRMININKAS. Ministras.

V.MARKEVIČIUS. Aš irgi labai prašyčiau dėl to, ką pirmininkas sakė. Gal dabar ponas A.Sysas kol kas galėtų atsiimti tą pataisą, nes komitete mes buvome sutarę, kad suformuluosime kitaip. Jeigu iš tikrųjų atsiimtų, mes būtume labai dėkingi.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš galiu nusileisti – tai ne problema, bet mes galime išbraukti šį straipsnį, o priėmimo stadijoje įrašyti taip, kaip suformuluota teisingai. Nes jeigu mes paliksime tokią formuluotę, aš bijau, kad ji gali likti ir įstatyme.

A.SAKALAS. Nebūtinai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs reikalaujate balsuoti?

A.SYSAS. Ne.

PIRMININKAS. Paliekame? Paliekame taip, kaip yra. Einame toliau. Gerbiamasis pranešėjau, 100 straipsnis. Sutarėme, kad paliekame taip, kaip yra. Prašom. A.Sysas – dėl 100 straipsnio.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėdamas tribūnoje pasakiau komiteto poziciją, kodėl mes nesiūlome įteisinti teisėjams dar ir valstybines pensijas. Aš nenorėčiau kartotis. Aš tik noriu pasakyti, kad teisėjai Lietuvoje yra išskirtinė žmonių kategorija, kurie gauna kur kas didesnius atlyginimus negu visos kitos grupės. Todėl įvairus mūsų lyginimas, teisėjų pensijų santykis su darbo užmokesčiu, su kitų valstybių darbo užmokesčiu yra šiek tiek nekorektiškas, nes jeigu mes pasižiūrėsime į teisėjų vidutinį darbo užmokestį valstybėse, jis tikrai nėra toks didelis, koks yra Lietuvoje. Tai vienintelis argumentas atremti kitų grupių žmonių norus, kad jiems būtų nemažinami atlyginimai po to, kai mes priėmėme Pareigūnų, teisėjų ir politikų darbo apmokėjimo įstatymą ir kai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad teisėjams negalima mažinti. Tai buvo vienintelis argumentas prokurorams, kurie turi didesnes pensijas, bet turi mažesnius atlyginimus ir jiems jie dar mažinami. Aš manau, kai mes įtvirtinsime maksimalią pensiją tik šiai kategorijai žmonių, mes turėsime papildomų problemų. Todėl mes ir siūlome, kaip Socialinių reikalų ir darbo komitetas, matydamas visų kategorijų pensijų dydžius. Juo labiau kad kalbama apie valstybinių pensijų peržiūrėjimą ir principus, nes šiandien iš valstybės lėšų per metus valstybinėms pensijoms jau išmokama 430 mln. litų. Mes tokiu sprendimu šią sumą tik padidinsime.

PIRMININKAS. Pirma kolega V.Andriukaitis. Po to pranešėjas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas turės svarstyti labai rimtą problemą dėl valstybinių pensijų sumažinimo, konstitucinę, t.y. teisėtų lūkesčių tų žmonių, kurie jas gauna. Tai bus pakankamai sudėtinga konstitucinė problema. Tame kontekste ir visi kiti mažinimai, norėčiau priminti dėl dirbančiųjų pensijų, taip pat buvome susidūrę su tuo, kad kėlėme konstitucingumo klausimą. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl daugelio dalykų. Komiteto pasiūlyta formulė, kuri vienu atveju tai apriboja su tam tikrais dydžiais ne taip, kad gauna visą pensiją, bet priklauso nuo tam tikro vidurkio, yra suderinta su socialinio draudimo standartais, kurie yra aplinkui. Šiuo atveju susieta su Latvijos variantu. Aš siūlau paremti komiteto siūlomą formulę, nes ji kompromisinė. Lietuvos, Latvijos, Estijos kontekste, kitų valstybių bendros teisinės erdvės kontekste ji yra visiškai subalansuota. Siūlyčiau priimti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą sprendimą.

PIRMININKAS. Ministras ar viceministras norėtų tarti žodį? Ne? Ačiū. Ministras V.Markevičius. Prašom.

V.MARKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turbūt norėčiau pasakyti papildomus argumentus, nors ponas V.Andriukaitis prieš tai kalbėjo ta tema. Bet aš noriu priminti praėjusios savaitės Europos Komisijos raportą tuo klausimu. Jame yra paminėta dėl teisėjų nešališkumo, dėl nepriklausomumo. Ten nurodyta, jog turi būti išspręsti klausimai, susiję su atostogomis, kitomis socialinėmis garantijomis įskaitant pensijas. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas yra su tuo susijęs. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien yra tiktai 22 teisėjai, kurie yra išėję į tą pensiją. Tą skaičių irgi reikėtų žinoti.

Antras momentas, kaip mes garantuosime tą nepriklausomumą pagal Europos Komisijos išvadas ir apskritai, jeigu šiandien turime grupę valstybės tarnautojų, aš turiu omeny statutinius, t.y. vidaus reikalų sistemoje dirbančius ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos antrajame departamente (šiuo atveju paminėjau ne teisėsaugos instituciją), kurių yra būtent tokia formuluotė, t.y. neviršijanti pusantro (…). Jeigu teisėjas šiandien gauna tris ar keturis kartus mažesnę pensiją, ar jis gali būti nepriklausomas. Aš jums primenu kalbą pono B.Bradausko, kuris irgi būtent paminėjo, kad teisėjas galutinį tašką deda konkrečioje byloje. Aš labai prašyčiau… Iš tikrųjų po ilgų ieškojimų, turbūt po pusantrų metų, čia yra surastas kompromisas, todėl labai prašyčiau pataisai nepritarti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Ar dar pranešėjas nori žodį tarti? Prašom.

A.SAKALAS. Aš gal trumpą komentarą. Mes iš tiesų išnagrinėjome, kaip yra Europos valstybėse ir kandidatėse. Kolega B.Bradauskas jau pasakė, kad, pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai skyrė 75% atlyginimo, estai -75% atlyginimo, kiti – 80, 70, 60 ir 100% atlyginimo. Bet aš necituosiu. Kolega A.Sysas paminėjo, kad reikėtų lyginti su vidutiniu užmokesčiu. Mes palyginome ir su vidutiniu užmokesčiu tų valstybių. Galiu pacituoti, pasakyti, kad, pavyzdžiui, Estijoje teisėjų pensijos su vidutiniu užmokesčiu santykis 2:4. Lietuvoje šiuo metu yra 0:3. Prašau, daugiau kaip penkis kartus mūsų pensijos mažesnės. Paimkime Lenkiją, santykis yra 1:7. Lietuvoje – 0:3. Tai jeigu mes paliksime tą pačią situaciją, mes labai smarkiai skirsimės nuo Estijos, Latvijos ir mums tikrai bus papildomų problemų, kaip ir sakė gerbiamasis ministras, stojant į Europos Sąjungą. Vis tiek Europos Sąjunga mus privers pataisyti tai, todėl geriau to nedaryti. Geriau dabar nuspręsti ir priimti tą sprendimą, kurį mes pasiūlėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuosime, ar išbraukiame projekto 100 straipsnį, kaip siūlo grupė Seimo narių. Prašom balsuoti.

Už – 12, prieš – 33, susilaikė 8. Ir dar 2, tai 35 – prieš. Nepritarta. Taip, 35. 33 ir 2, tai lyg ir 35.

Dabar dėl 101 straipsnio – kolega A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Komitetas siūlo išbraukti įstatymo 101 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes čia yra ir metų terminas, dėl kurio mes jau nubalsavome, kad yra 65. Antras dalykas, čia yra įtvirtinta, kad, baigus darbą, reikia mokėti dviejų vidutinių mėnesinių dydžių išeitinę pašalpą. Aš noriu pasakyti, kad priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, nors jų vis stengiamasi nelyginti, bus įtvirtinta tokia nuostata, kad išeitinė pašalpa nemokama. Ir jūs ką tik posėdžių salėje nubalsavote, kad bus mokama didesnė pensija. Baigęs darbą, žmogus gauna atlyginimą, o iš karto po to pradeda gauti pensiją, tuo labiau didesnę pensiją. Taigi aš manau, kad Seimo nariai tikrai parems šią komiteto pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Aš šiuo atveju vis dėlto paremčiau kolegos A.Syso pataisą, nes vienas argumentas iš tikrųjų, kad tie terminai ir metai mums nelabai sueina, o kitas dalykas, palyginti su valstybės tarnyba, visiškai teisingai yra pasakyta, kad išeitinės pašalpos prigimtis yra šiek tiek kitokia, negu kad sulaukus pensinio amžiaus arba suėjus 65 metų terminui. Abiem atvejais, jeigu dėl sveikatos būklės, tai pradeda gauti invalidumo pensiją kaip ir visi kiti piliečiai, jeigu normaliai išeina į pensiją, tai gauna pensiją, atitinkamai palikus pensinį amžių, manau, šiai pataisai galima… Palikus tas pensijas, kurios yra nustatytos, dabar pritarus, šiai pataisai galima vis dėlto pritarti.

PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega J.Sabatauskas. Kita nuomonė.

J.SABATAUSKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad komitete ir darbo grupėje mes svarstėme tuos pasiūlymus. Į tai iš tikrųjų buvo atsižvelgta, nes čia buvo šiek tiek kitokia norma. Prašau atkreipti dėmesį į tai, kas čia iš pradžių parašyta: “Teisėjui, kuris atleidžiamas dėl sveikatos būklės”. Todėl aš prašau palaikyti komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Dar pranešėjas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, būtų galima sutikti su kolegos A.Syso pataisa, bet mes patys labai negražiai atrodome: kai mes patys baigiame darbą, tai mums moka išeitines pašalpas, o kitai valdžiai analogiškai nebemoka. Tai, kolegos, tada atsisakykime ir savo pašalpų.

PIRMININKAS. Prašom registruotis.

A.SAKALAS. Čia ne pensija. Pensija mūsų irgi geresnė.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, kolegos. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad iš projekto 101 straipsnio būtų išbrauktos 1 ir 2 dalys, kaip siūlo grupė Seimo narių? Balsavimas pradėtas.

Už – 26, prieš – 18, susilaikė 12. Pataisai nepritarta. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Man atrodo, mes per visas pataisas perėjome ir dėl visų susitarėme arba nesusitarėme. Ar nori dabar kas, kad baigtume svarstymą, kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, ar galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu? Ačiū. Klausimas baigtas.

Mielieji kolegos, dėl tolesnio darbo tvarkos. Aš siūlau nedaryti pertraukos ir didvyriškai įveikti visus likusius klausimus. Tinka? Ačiū.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 10, 11, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1128(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-3 punktas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1128(2). Pranešėja – kolegė I.Degutienė. Priėmimo stadija. Prašom į tribūną.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Tarp svarstymo ir priėmimo stadijų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 11, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui gauta pataisų. Jų esmė yra, kad gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją būtų pratęsta būtent ligos pašalpa ne už 30 kalendorinių dienų, o iki 90 kalendorinių dienų. Buvo ir kitų redakcinio pobūdžio pataisų, kai kurios iš jų esminės, joms po svarstymo buvo pritarta ir pagal tai yra dabar pateikta.

Yra gauta ir Teisės departamento išvada, kad įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, tačiau reikėtų patikslinti šio įstatymo įsigaliojimo datą, numatytą projekto 8 straipsnyje. Kartu būtų galima pasiūlyti projekto 8 straipsnyje numatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, atsiradusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl komitete buvo pritarta Teisės departamento išvadai ir 8 straipsniui – įstatymo įsigaliojimui. 1 punktas: “Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 metų balandžio 1 dienos.” Ir 2 punktas: “Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus.” Tokios buvo pastabos. Daugiau pastabų negauta.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, yra keletas straipsnių, aš vis tiek formaliai turiu paklausti, ar reikalaus kas balsuoti, ar norės kalbėti dėl balsavimo motyvų. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 5 straipsnio keitimas. Galim priimti? Ačiū.

2, arba 9 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Priimta.

3, arba 10 straipsnio papildymas. Priimta.

4, arba 11 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Priimta.

5, arba bazinio įstatymo 12 straipsnio papildymas. Galim priimti? Ačiū.

6, arba bazinio įstatymo 14 straipsnio papildymas. Priimta.

7, arba bazinio įstatymo 20 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ačiū.

Tada, gerbiamieji kolegos 8 straipsnis, kurį pranešėja siūlo priimti pagal patikslintą Socialinių reikalų ir darbo komiteto redakciją. Tai yra kad įsigalioja nuo balandžio 1 d. ir su papildoma nuostata dėl draudiminių įvykių. Sutinkame? Tai galima priimti naujos redakcijos 8 straipsnį? Ačiū. Viskas pastraipsniui priimta. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Negaišindama jūsų laiko noriu tik pakviesti visus pritarti, nes tai gerina ir motinų, ir neįgaliųjų padėtį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 43, nė vieno balso prieš, susilaikė 1. Mielieji kolegos, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1243(*) ES (svarstymas)

Einam toliau. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 5 punktas. Eurointegracinis klausimas. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” projektas Nr.IXP-1243(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – komiteto pirmininkas kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė programos projektą ir nusprendė ją tobulinti. Tobulinant projektą, programa buvo sutrumpinta, išbrauktos teorinės, mūsų nuomone, deklaratyvios, statistinės, per daug bendro pobūdžio dalys. Daug nuostatų suformuluota tiksliau ir suprantamiau. Nuosekliau suformuluota programos struktūra. Į korupcijos prevencinio poveikio dalį (programos dalis – “Korupcijos prevencija”) įtrauktos nuostatos ir priemonės, skirtos įgyvendinti korupcijos prevenciją teisėsaugos ir teisingumo srityse, sustiprinta korupcinių pažeidimų tyrimų dalis. (…) prioritetai ir kryptis, kur turėtų būti aktyvesnis nusikaltimų tyrimas, siekiama didesnio, ne tik STT, bet ir kitų teisėsaugos ir kontrolės institucijų, operatyvinės veiklos subjektų dalyvavimo atskleidžiant korupciją, jų glaudesnio bendradarbiavimo. Numatytos papildomos antikorupcinės priemonės politinės korupcijos, teisėkūros, viešojo administravimo, valstybės žemės disponavimo ir kitose srityse. Dėl korupcijos prevencijos didesnis organizacinis vaidmuo numatytas Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms.

Programa tobulinta taip pat atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Sveikatos reikalų, Teisės departamento, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, kartu su šios programos rengėjais, STT pareigūnais. Apibendrindamas galiu pasakyti, jog komitetas tobulindamas programą papildė, pakeitė ar atsisakė apie du trečdalius programos punktų. Manom, kad ji tapo tobulesnė ir vykdant turėtų duoti didesnės naudos ir konkretesnių rezultatų. Prašytume po svarstymo pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar papildomo, tai yra Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu kolega R.Sedlickas. Prašom. Ačiū. Kolegos, prašom turėti kantrybės, liko nedaug klausimų. Jeigu šiandien tiek daug padarėme, tai užbaikime palyginti ramiai tai, kas mums liko padaryti. Ačiū. Bet tik ne balsiai kalbant.

R.A.SEDLICKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom mokytis. Trumpai ir aiškiai. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti diskusijose. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti patobulintam variantui? Galim sutarti. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Valstybės apdovanojimų įstatymo projektas Nr.IXP-1300. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1301 (pateikimas)

Dabar dėmesio, visiems turėtų būti labai įdomus klausimas. Valstybės apdovanojimų įstatymo projektas. Ir įdomus registracijos numeris – 1300. Pranešėjas gerbiamasis A.Meškauskas – ordinų kancleris. Pateikimo stadija. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs abu projektus kartu pristatysite. Aš visiems pasakau, kad antras lydintysis projektas yra Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1301. Prašom.

A.MEŠKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mintis pakoreguoti dabar galiojantį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą jau seniai buvo kilusi tiek Prezidentūroje, tiek Seime. Pateiktas variantas buvo net 1996 metais. Problemos yra kelios. Pirmas dalykas, dabar galiojančiame įstatyme yra dar Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir mes net negalėjome atlikti kai kurių veiksmų. Kaip antai sudaryti Ordinų tarybos, kur įstatyme parašyta, kad ją sudaro Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Tai viena iš priežasčių.

Antras dalykas. Nuo 1991 m. galiojantis įstatymas parengtas pagal 1930 m. įstatymą, kuris savo ruožtu kūrėsi atsirandant naujiems apdovanojimams, todėl ordinų statutai, viskas yra labai skirtingi, nesuvienodinti. Dabar galiojančiame įstatyme yra 130 ir keli straipsniai. Mes, Prezidento sudaryta grupė, suvienodinome, sunorminome visus ir dabar jums teikiamas 42 straipsnių įstatymas.

Teko spaudoje ir iš gerbiamųjų Seimo narių girdėti dėl Vyčio kryžiaus. Čia reikia skirti du dalykus, yra Vyčio kryžiaus ordinas, kuris galioja ir dabar, mes jį siūlome palikti, ir yra Vyčio kryžius, kuris buvo medalio rango ir kuriuo Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo nutarimu nebuvo numatyta apdovanoti. Istoriškai nuo 1930 m. Vyčio kryžiumi buvo apdovanoti tik du asmenys. Po to juo niekad nebuvo apdovanojama nei prieš karą, nei dabar. Dabar turint galvoje, kad Vyčio kryžiaus ordinas, kuris yra pagal rangą, pagal vyresniškumą aukščiausiasis Lietuvos apdovanojimas, jis yra daugiau kovinio pobūdžio.

Antras pagal rangą yra Vytauto Didžiojo ordinas. Juo, ypač I laipsnio, apdovanojami kitų valstybių vadovai, prezidentai, karaliai, ir Gedimino ordinas, kuris yra daugiau naudojamas ir prieš karą, ir dabar visiems nusipelniusiems Lietuvai žmonėms apdovanoti. Bet apdovanojant šiuo ordinu iškyla problema. Pavyzdžiui, jums turbūt teko ir patiems kalbėti, ir girdėti, ir skaityti – lygina sportininką, gavusį, tarkim, Gedimino III laipsnio ordiną, ir žymų muzikos ar kultūros veikėją ir sako, kaip juos galima palyginti, nors vienodai garsina Lietuvos vardą, tik kitose srityse. Todėl mes siūlome įvesti naują ordiną už nuopelnus Lietuvai, kuris iš esmės yra visose kaimyninėse ir daugelyje pasaulio valstybių. Jame tarp juostelės ir paties simbolio būtų nedidelis laurų lapų vainikėlis, kuriame būtų įdėtas simbolis, pažymintis apdovanojamojo veiklos sritį, sakykim, ar sporto, ar kultūros, ar medicinos. Tai palengvintų šią takoskyrą, kuri iškyla, nors visi žmonės yra nusipelnę ir iš tikro garsina Lietuvą.

Mes siūlome atkurti buvusį ir ikikarinėje Lietuvoje, ir visose aplinkinėse valstybėse esantį, tik kitose valstybėse kitaip vadina, Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kad jis būtų įteikiamas prezidentui tuoj pat po priesaikos, nes visų kaimyninių valstybių prezidentai turi šiuos ordinus, tik Lietuva yra atsilikusi. Taip pat šis ordinas yra skirtinas kitų valstybių vadovams, nes kitų valstybių vadovai mūsų prezidentus apdovanoja kartais ir su grandinėmis.

Aiškinamajame rašte yra klaida – dar siūlomos kvotos. Kai įstatymo projektą svarstė visų frakcijų atstovai ir buvo susirinkę pas Prezidentą, ten buvo siūlyta jokių kvotų neįvesti. Mes toliau liekame prie šios nuomonės ir manome, kad svarstant komitetuose to dalyko galėtų ir nelikti. Tai per daug keblu ir sudėtinga.

Suvienodinant visus apdovanojimus, siūlome visų ordinų palikti penkis laipsnius, kaip ir yra iki šiol, išskyrus alternatyvą Prezidento siūlytam nuopelnų Lietuvai ordinui, kur gali būti arba penki, arba vienas laipsnis, ir visų ordinų palikti vieną medalį, kaip yra ir visam pasauly, yra ordino medalis, kuriame būtų ordino pagrindinio ženklo simbolio atvaizdas. Taip pat čia būtų ir Vyčio kryžiaus ordino medalis.

Teko girdėti, ir jūs kalbėjote, ir spaudoje yra dėl Sausio 13-osios medalio. Čia yra įvykęs šioks toks nesusipratimas. Prezidento pozicija buvo tokia, kad pavojus iškilo nuvertinti šį apdovanojimą. Kaip mes gauname teikimus apdovanoti medaliu, kartais… Aš nenoriu cituoti, Sausio 13-osios medalio įstatyme parašyta: “Asmenys, aktyviai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę sausio-rugsėjo mėnesiais”, vadinasi, sausio tragiškų įvykių metu ir iki Maskvos pučo. Čia mintis yra tiktai gal sugriežtinti kriterijus ir tai turbūt bendrajame svarstyme galėtų būti padaryta.

Dariaus ir Girėno medaliais siūlome nebeapdovanoti, nes per dvejus metus vienas pristatymas. Jis yra nevartojamas. Mes patys nei teikiame, nei neteikiame, bet kai teikia ir iš esmės nėra pasiūlymo apdovanoti Dariaus ir Girėno medaliu, gal juo ir netikslinga apdovanoti toliau.

Yra du specifiniai apdovanojimai: Kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis. Dabar iš esmės visus veiksmus atlieka Krašto apsaugos ministerija: ministras, kariuomenės vadas, kariuomenės štabo vadas. Vadinasi, jie pateikia kandidatūras Krašto apsaugos ministerijoje labai gerai veikiančiai apdovanojimų pristatymo komisijai, Prezidentas parašo dekretus, o pačius medalius įteikia kariškiams, tiems žmonėms, kuriems yra suteiktas kariuomenės kūrėjo-savanorio statusas, Krašto apsaugos sistemos vadovai. Šaulių sąjungos žvaigždę ir prieš karą įteikinėjo krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti asmenys. Todėl šiuos du apdovanojimus siūlome perduoti krašto apsaugos ministrui, kad realizuotume tai, kas dabar faktiškai yra.

Dabar dėl ordinų laipsnių pavadinimų. Šie pavadinimai, kuriuos siūlome: Didysis kryžius, Komandoro, Riterio kryžius, yra daug kur pasaulyje vartojami. Prieškario Lietuvoje tuos žodžius buvo mėginta sulietuvinti: Rikija, Siekėjas. Tokie žodžiai dabar atrodo keistoki, todėl mes siūlome priimti tarptautinę normą. Čia nieko naujo mes neįvedame, ir prieš karą vienu metu tai buvo vartojama. Tiek apie šį įstatymą.

Dėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 punkto, kuriame numatyta, kad Vyčio kryžiaus ordinu ir Vyčio kryžiumi apdovanoti asmenys gauna neatlygintinai žemės sklypą namui pasistatyti vietovėje, kurioje gyvena. Aš nesugebėjau rasti, kodėl Seimas priėmė šią pataisą, bet prieš karą įstatyme to nebuvo. Savanoriai gavo žemę po 1918–1920 metų kovų ne už ordiną, o už tai, kad kovojo už tėvynę, o už ordiną ir prieš karą nebuvo jokių tokios rūšies lengvatų. Jūs matėte, kuo tai yra pavirtę, kad net ir kalbėti garsiai nesinori. Yra tokių dalykų, kai apdovanojimas už žmogaus nuopelnus ir savo gyvybės aukojimą tėvynės labui tampa spekuliacija, kur jam tą sklypą skirti, ar jis turi būti skirtas miesto centre, ar ne. Todėl Prezidentas siūlo pripažinti netekusiu galios Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 punktą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, pritardamas abiem įstatymo projektams, vis dėlto noriu paklausti dėl Prezidento apdovanojimo aukščiausiuoju valstybės apdovanojimu davus priesaiką. Sakykim, tokia situacija: jis pradeda eiti pareigas ir, sakykim, po metų ar dvejų, na, dėl apkaltos proceso, dėl kokių nors kitų priežasčių jis netenka Prezidento statuso. Kaip su aukščiausiuoju apdovanojimu? Jeigu kitiems Prezidentas gali atimti, kaip šiuo atveju bus?

A.MEŠKAUSKAS. Įstatyme yra bendra norma, kad jeigu asmuo paniekina apdovanotojo garbę, vardą, jis netenka apdovanojimo. Čia gal yra kazusas ta prasme, kad šiaip Prezidentas išbraukia iš apdovanotųjų sąrašų, ir tas žmogus grąžina apdovanojimą kanclerio įstaigai. Čia turbūt būtų galima galvoti, kaip tai realizuoti, nors aš tikiu, kad pusės arba didesnės tautos dalies išrinktas žmogus neturėtų… Tai sunkiai įsivaizduojama, nors teoriškai čia yra problema, kurią dar reikia svarstyti tolesniuose svarstymuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai A.Stasiškiui, noriu pranešti, kad atsižvelgdamas į kai kurių Seimo narių pageidavimus pratęsiu posėdį, kol baigsime nagrinėti visus klausimus. Ačiū.

A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, kaip aš sugebėsiu sutilpti, nes aš turėčiau bent dešimt klausimų, o turiu teisę vieną užduoti. Aš suprantu, valstybiniai apdovanojimai visų pirma yra valstybės tęstinumas, valstybės kultūros ir istorijos tradicijos. Todėl man keistokai atrodo, kai čia taip lengvai, tarsi tai būtų koks nors socialinio draudimo įstatymas, daug ko atsisakome. Aš nemanau, kad čia ir kitur verta plačiau diskutuoti, ar tas Vyčio kryžius ir kiti panašūs dabar reikalingi, ar ne, bet, mano supratimu, jie turėtų būt sąraše. Gal prie jų galėtų būt prierašas: nuo tokių metų neteikiami.

Taip pat jūs paminėjote dėl svetimžodžio “komandoras”, kuris pora metų yra lietuvių kalboje ir tradicijoje, tuo labiau dėl riterio. Na, taip atsitiko, kad Lietuvos istorija ir kultūros istorija atnešė supratimą, kad riteris – tai Kryžiuočių ordino riteris, kuris trypė Lietuvą, na, gal dar Don Kichotas irgi buvo riteris, todėl keistai skamba argumentas, kad prancūzai taip daro. Tai nėra pakankama, reikėtų ieškoti kitos formulės.

Mano klausimas yra toks. Ir Vyčio kryžiaus ordino aprašyme, ir Gedimino ordino aprašyme, už ką jie suteikiami, ir dėl nuopelnų naujajai Lietuvai nėra nė pusės žodžio apie pasipriešinimą, rezistenciją. 50 praeito šimtmečio metų susieta su pasipriešinimu. To negalėjo būti 1930 metų įstatymo redakcijoje, bet tas laikotarpis yra dabar, jis tebėra gyvas, tebėra gyvi žmonės. Tai kodėl? (Balsai salėje) Gal būtų galima papildyti arba numatyti atskirą ordiną, kaip anksčiau siūlė mūsų Politinių kalinių sąjunga, kuris būtų siejamas su nuopelnais šiai specialiai sričiai, bet ji tebėra gyva?

A.MEŠKAUSKAS. Aš pamėginsiu atsakyti iš eilės. Dėl Komandoro, Riterio, Karininko kryžiaus. Ne tik Prancūzija naudoja. Ši sistema tik siejama su Napoleono vardu, ją naudoja visa Europa. Gal mums ne pavyzdys, bet Lotynų Amerika irgi ją naudoja. Kartais būna tokių kazusų, kad ypač Jungtinių Amerikos Valstijų aukšti pareigūnai, kai jie gauna ir mūsų vertėjai išverčia, kad yra second class order… Tai yra labai aukštas, antras pagal rangą apdovanojimas. Jeigu mes darytume taip, kaip visi priima, dėl to nebūtų keblumų. Riteriai, teisingai, kažkada buvo siejami su kryžiuočiais, kalavijuočiais, bet tai svarstymo dalykas. Šiaip ta sistema yra darni ir labai lengvai tarp kitų valstybių… vis dėlto ir diplomatams, ir bendraujant su kitais tenka juos vartoti. Tai palengvina tarpusavio bendravimą.

Vyčio kryžius ir Vyčio kryžiaus ordinas net Statute ir 1930 metų įstatyme niekur neišskirti. Tai yra paradoksas. Tai yra apdovanojimas, kuris 70 metų nebuvo taikomas. 50 metų atimti, vadinasi, 30 metų netaikytas.

Dėl rezistencijos yra du dalykai. Vienas yra tie, kurie už pokario partizanų kovas realiai buvo apdovanoti įvairaus lygio laisvės kovų kryžiais, t.y. kalavijais su ąžuolo šakomis. Yra prilyginimo įstatymas, kuris juos tiesiog paverčia į tam tikrus Vyčio kryžiaus ordinus. Kita vertus, galima manyti, įstatyme yra, kad aukojimasis Tėvynei, negailint savo gyvybės, sveikatos… Viskas į tai įeina. Tai bendra formulė Vyčiaus kryžiaus statute. (Balsai salėje) Daug žmonių apdovanota.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma klausia. Ačiū. Padiskutuosite atskirai. J.Razma.

J.RAZMA. Kaip žinome, dabartinis Prezidentas V.Adamkus jau yra davęs priesaiką. Ar priėmus šį įstatymą jis turėtų galimybe gauti Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine dar šios kadencijos metu? Kitas klausimas, kodėl ne vienoje vietoje parašyta alternatyva? Ar Respublikos Prezidentas neturi aiškios pozicijos, kad teiktų vieną variantą, kuris, jo manymu, yra tinkamiausias?

A.MEŠKAUSKAS. Dėl aukso grandinės aš visada turėjau nuomonę (gal tai mano asmeninė, su Prezidentu tokio konkretaus klausimo nesvarstėme, buvo grupės nuomonė), kad prezidentai ir, ko gero, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas verti šio ordino.

Dėl alternatyvos. Darbo grupė pateikė variantą – ordino už nuopelnus Lietuvai penkis laipsnius ir vieną ordino medalį. Prezidentas paskui iškėlė mintį, kad galėtų būti tik vieno laipsnio ordinas. Čia taip liko, kad, gerbiamieji Seimo nariai, paliekama jums…

PIRMININKAS. R.Sedlickas. Prašom, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Yra jūsų pateikimo žodžiai, kad kyla pavojus, jog šie medaliai gali būti nuvertinti. Dabar klausimas kodėl? Aš jums atsakysiu. Jie buvo išdalinti Dievas žino kam. Klausimas yra ne dėl pačių medalių, bet dėl komisijos, kuri dalija. Mano manymu, sovietiniai herojai neverti tų medalių. Kas yra daroma, kad nebūtų kartojama tai, kaip dabar darosi? Ką jūs turite pasakyti dėl to, nes buvo išdalinta be saiko, buvo neverti gauti tų visų medalių?

A.MEŠKAUSKAS. Aš pirmiausia nedrįsčiau sakyti, kad visi, kurie gavo medalius, jų neverti. Antras dalykas, apdovanoja ne komisija, o valstybės Prezidentas. Trečias dalykas, įstatyme numatyti asmenys, kurie gali teikti apdovanoti. Tai Vyriausybės nariai, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas. Dabartiniame įstatyme tai numatyta. Teikti apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinu dar gali generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras.

Dėl to, kad be galo daug apdovanota. Noriu šiai garbingai auditorijai pasakyti, jog jeigu pakeltume 1936, 1937, 1938 metų “Vyriausybės žinias” (tuomet ėjo toks laikraštis, kaip dabar “Valstybės žinios”), ordinų kancleris tuomet buvo įpareigotas pasibaigus metams, kitų metų pradžioje, paskelbti, kas buvo apdovanoti. Palyginti su tuo, ką ten skaitome, mes turbūt dešimteriopai atsiliekame. Dabartiniai skaičiai yra tokie: svarbiausios apdovanojimų datos yra Vasario 16-oji ir Liepos 6-oji. Įskaitant visus medalius ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių apdovanojama 50–70 žmonių, aš nekalbu apie Karių dieną – lapkričio 23 d., ir yra dvi žydų genocido dienos. Palyginti su prieškario Lietuva, mes tikrai kūdikiai. Teko man būti Vokietijoje ir teirautis, kiek jie apdovanoja. Pirmas atsakymas buvo, kad per daug, antras, kai paskaičiavome pagal gyventojų kiekį, – 4,5 karto daugiau, negu Lietuvoje apdovanojama per metus.

Dėl pačios atrankos. Įstatyme vėlgi numatyta, kas gali teikti. Konstitucija Prezidentui leidžia be teikimo, nes Konstitucija yra tiesioginio veikimo įstatymas. Yra labai reti atvejai, kai Prezidentas ką nors apdovanoja be teikimo, o teikia garbingi žmonės. Ypač norėtųsi pagirti Krašto apsaugos ministeriją, kurioje yra gera komisija. Ji niekad neteikia neišnagrinėjusi. Visų rezistentų, partizanų kandidatūros yra svarstomos Genocido centre ir po to teikiamos krašto apsaugos ministrui, o ministras teikia Prezidentui. Taigi ta atranka yra labai gera. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom išsiaiškinti paskui, darbo tvarka. Kolega A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turiu jums klausimą. Kadangi yra gana daug apdovanotųjų, kyla klausimas, koks yra lėšų poreikis kiekvienais metais šiems medaliams gaminti, kokia yra šios kadencijos Prezidento dinamika, ar nėra per didelė našta mokesčių mokėtojams tiek lėšų kasmet skirti ordinams, medaliams, apdovanojimams gaminti?

A.MEŠKAUSKAS. Apdovanojimai yra brangus dalykas. Išeina šimtai tūkstančių litų per metus. Dėl mažinimo. Viena vertus, galėčiau nesukdamas galvos sakyti, kad tai yra jūsų rankose, nes pinigus skiria Seimas. Kita vertus, susiduriu su tokiu dalyku, kurio aš net neįtariau, kad teks susidurti, ir aš manau, kad jūs nė vienas apie tai negalvojate. Jeigu prisiminsime V.Žilinskaitės humoreską dar iš tarybinių laikų, kad reikės įsteigti ordiną neapdovanotam žmogui apdovanoti, dabar taip nėra Lietuvoje, bet kiek yra norinčių, kartais yra nemalonu. Aš suprantu, kai prašo už kitą garbingesnis, bet kai ateina ir reikalauja apdovanojimo. Tai į šiuos galime neatsižvelgti, bet, kaip aš sakiau, skaičiai yra maždaug tokie. Mums buvo padidinę apdovanojimų kiekį Vyčio kryžiaus ordinais, kai Seimo buvo priimtas įstatymas dėl prilyginimo pokario kovų apdovanotiems asmenims Laisvės kovų kryžiais įvairių laipsnių. Jie buvo prilyginti Vyčio kryžiaus ordinui ir Prezidentas juos suteikė. Tai čia buvo tokia dinamika, ryškus šoktelėjimas Vyčio kryžiaus ordinų. O šiaip, sakau, 50, 70 per vieną iš iškilmingų valstybės švenčių. Tai nėra toks didelis kiekis nei mūsų mastu, nei palyginus su kaimyninėmis valstybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia kolega A.Lydeka. Prašom.

A.LYDEKA. Dėkui. Gerbiamasis ordinų kancleri, noriu patikslinti vieną niuansą. Kai įsigalios Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, ar apdovanotieji Vyčio kryžiaus ordinu turės teisę gauti tą žemės sklypą, kurie jau yra apdovanoti, bet to sklypo negavę?

A.MEŠKAUSKAS. Žinoma, klausimas, kuris pakliuvo jums į rankas. Bet, mano manymu, yra bendra norma, kad įstatymai neturi atgalinio galiojimo galios, ir tikrai neturėtų būti tiems, kurie jau apdovanoti, kiti yra padavę prašymus skirti žemę ir negavę. Tai tik klausimas, kaip Seimas nutars, kaip jūs, gerbiamieji Seimo nariai, nutarsite, kokį laikotarpį palikti: 1 mėnesio, 2 ar 3 mėnesių, susitvarkyti šiems prašymams gauti žemę. O po to, kai įstatymas dėl šio 7 straipsnio pataisų įsigalios ir bus aiškiai įrašyta, kad nuo tada jau ne, neturėtų būti problemos. Jau vėliau visi žinos, kad negaus už tai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Bendru sutarimu? Ačiū. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas dėl pagrindinio Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkame? Ačiū. O dėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, o papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma toliau svarstyti pavasario sesijoje. Priimtina? Ačiū.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 37¹, 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1277. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1278. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1279. Sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1280. Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1281. Baudžiamojo kodekso 325 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1282. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁶, 246¹ ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1283. Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1284 (pateikimas)

Imamės paskutiniojo pagrindinės darbotvarkės klausimo, po to mums liks tik keli rezerviniai. Pagrindinis klausimas – tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir keli lydintieji. Aš kviečiu į tribūną finansų viceministrą V.Vasiliauską, o kol jis eis, pasakysiu lydinčių įstatymų pavadinimus. Mokesčių administravimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Sveikatos draudimo, Turto arešto aktų registro, Baudžiamojo kodekso vieno straipsnio pakeitimo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių ir t.t. įstatymų projektai. Pagal registraciją nuo Nr.IXP-1277 iki Nr.IXP-1284. Pateikimo stadija. Prašom, viceministre.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti įstatymų projektus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reforma. Iš tikrųjų, kaip ir buvo minėta, pagrindinis įstatymas yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, o kiti yra su juo susiję lydintieji įstatymų projektai.

Jeigu kalbėtume apskritai apie visą šį įstatymų paketą, pagrindinis šių įstatymų projektų tikslas – centralizuoti socialinio draudimo įmokų administravimą ir Mokesčių inspekcijos atliekamų mokesčių administravimą. Kalbant apie šių dviejų institucijų, “Sodros” ir Mokesčių inspekcijos, funkcijas, yra akivaizdu, kad bent jau fizinių asmenų pajamų mokesčio administravimo srityje ir socialinio draudimo įmokų administravimo srityje šios dvi institucijos iš tikrųjų yra labai susijusios ir atlieka iš esmės labai panašų darbą.

Pagrindinis įstatymo tikslas yra pabandyti išvengti funkcijų dubliavimosi, apie kurias aš minėjau, ir dėl to pabandyti išvengti didėjančių valdymo išlaidų, bent jau žiūrint į perspektyvą, tai yra į tolesnę kelerių metų perspektyvą. Kadangi pagrindinė valstybinio socialinio draudimo paskirtis yra socialinių garantijų apdraustiesiems ir jų šeimų nariams užtikrinimas, o Mokesčių inspekcijos pagrindinė funkcija yra įmokų surinkimas, įmokų administravimas, manome, kad vis dėlto įmokų surinkimas ir išmokų darymas iš tikrųjų turėtų būti atskirti. Šių siūlomų įstatymų projektų esminis dalykas yra atskirti Valstybinio socialinio draudimo fondui paliekant išmokų atlikimo funkciją, o visą administravimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Dabar trumpai apie visus įstatymų projektus. Jeigu kalbėtume apie Socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pagrindinės nuostatos yra tokios. Siūloma, kad nuo 2002 m. spalio 1 d. Mokesčių inspekcija pradėtų registruoti draudėjus, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. Mokesčių inspekcija būtų atsakinga už “Sodros” įmokų surinkimą, o nuo 2003 m. liepos 1 d. įmokos būtų pradėtos apskaičiuoti pagal apdraustuosius Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Taigi visas galutinis įmokų administravimas prasidėtų 2003 m. liepos 1 d. jau kartu su informacijos kaupimu Mokesčių inspekcijoje ir perdavimu “Sodrai”.

Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra susijęs su tuo, kad perduodamas įmokų administravimas tai yra Mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių sąrašo papildymas “Sodros” įmokomis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal tų lydinčių projektų nereikėtų taip detalizuoti, nes tie Seimo nariai, kurie norėjo, įsigilino. Jeigu esmę ir esminius pakeitimus pasakėte, aš siūlyčiau bendram labui tuo ir baigti, jeigu Seimo nariai sutinka. Ačiū. Tada klausimai. Pirmasis – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti. Jūs prisimenate, kad prieš pusmetį šis įstatymas buvo atmestas. Pagrindinis motyvas buvo dėl finansinių klausimų. Kiek aš žinau, šiais metais “Sodra” baigė savo metus, kai surinkimo procentas yra per 99%. Kiek man buvo žinoma anksčiau, Mokesčių inspekcijoje tai siekdavo apie 95–96%. Ir dėl to, jeigu mes perduodame įmokų surinkimą, bent tokiu procentu nesurenkame “Sodros” įmokų, iš karto iškyla problema. Gal jūs galite pasakyti, gal šiais metais Mokesčių inspekcijos surinkimo procentas pagerėjo, nes jeigu jis nepagerėjo, tai šį žingsnį daryti būtų ekonomiškai nenaudinga, ypač Finansų ministerijai teikti tokį pasiūlymą. Labai ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Visų pirma ačiū už klausimą. Kalbant apie praeitų metų biudžeto surinkimą, preliminariais duomenimis įvykdymas yra 97,5%. Be abejo, skirtumas tarp “Sodros” įmokų surinkimo ir Mokesčių inspekcijos įmokų surinkimo yra, iš tikrųjų mes matome tą problemą. Bet, matyt, reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad vis dėlto “Sodra” dirba su viena įmoka, Mokesčių inspekcija dirba su 20 mokesčių. Kitas dalykas, kad ir perėmus “Sodros” įmokų administravimą paliekamas prioritetas, tai yra šiandien “Sodra” turi teisę išieškoti nepriemokas antrąja eile, tai yra jos reikalavimai tenkinami aukščiau negu Mokesčių inspekcijos. Mes tą patį prioritetą siūlome palikti, ir būtent po pakeitimų. Mano galva, tai yra viena iš priežasčių, kodėl “Sodros” įmokų surinkimas yra geresnis negu Mokesčių inspekcijos. Sujungus fizinių asmenų pajamų nepriemokos administravimą ir “Sodros” įmokų administravimą į vienas rankas, mes manome, kad ir “Sodros” įmokų procentą mes galėtume pakelti. Nesumažės.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano žiniomis, “Sodra” turi kiekvieno asmens įmokėtas įmokas. Tuo tarpu Mokesčių inspekcija, nors ji, ko gero, buvo įkurta anksčiau negu “Sodra”, šito nesugebėjo ar nenorėjo per visus metus padaryti. Ar jums atrodo ekonomiškai pagrįsta, kai reikės visą programinę įrangą Mokesčių inspekcijoje pakeisti per pusantrų metų, o gal net ir mažiau, nes įstatymą dar šiek tiek svarstysime, “Sodros” visą įrangą išardyti, kartu nuvertinant žmonių, kurie sukūrė visa tai, darbą, ir galutinis rezultatas gali būti toks, kad tie, kurie beveik per 10 metų nesugebėjo padaryti to, ką turėjo padaryti, pateks į geresnę situaciją, negu tie, kurie seniai padarė savo darbą ir dabar dėl to turės iš jo išeiti?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aš nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad Mokesčių inspekcija nepadarė to darbo, nes apskaita iš principo buvo atliekama skirtingai. Buvo skirtingi principai. Vis dėlto visa įmokų apskaita Mokesčių inspekcijoje buvo atliekama pagal įmones, jai iš tikrųjų nebuvo jokio poreikio atlikti apskaitą būtent pagal kiekvieną darbuotoją. Vis dėlto nuo 2003 metų yra planuojamas visuotinis deklaravimas. Čia atsiras būtinybė atlikti pajamų apskaitą pagal kiekvieną Lietuvos Respublikos gyventoją, gaunantį pajamų. Įstatymo projekte yra siūlomas būtent įmokų įtraukimas į apskaitą pagal kiekvieną dirbantįjį tik nuo 2003 metų liepos 1 dienos. Tai yra kad būtų galima įvertinti tai, ką “Sodra” šiandien turi, tai, kas bus, kokie pakitimai, kokios injekcijos bus daromos Mokesčių inspekcijai ruošiantis visuotiniam pajamų deklaravimui, ir pagal tai atlikti kiekvieno asmeninę, kiekvieno dirbančiojo pajamų apskaitą jau nuo 2003 m. liepos 1 d. Mokesčių inspekcijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus, pasakykite – kiek žmonių, kiek “Sodros” darbuotojų bus atleista dėl šios reformos? Ir dar vienas mano klausimėlis – kaip tai atsilieps verslo žmonėms? Aš matau, kad iki spalio 1 d. mes visus verslininkus, patentininkus ir žemdirbius varysime į Mokesčių inspekciją persiregistruoti. Dabar persiregistravo beveik visos verslo įmonės Mokesčių inspekcijoje kaip mokesčių mokėtojai. Jie keikia dabartinę valdžia. Versdami iki spalio 1 d., mes vėl kartojame šią procedūrą. Kaip jums atrodo, būtent kaip atsilieps verslui ir ką verslininkai kalbės apie dabartinę valdžią?

V.VASILIAUSKAS. Jeigu kalbėtume apie darbuotojų pasikeitimus, tai nebus vien tik “Sodros” darbuotojai, kurie šiandien dirba su įmokomis, atleidžiami iš darbo. Iš principo bus imami geriausi žmonės, kurie dirbo su įmokomis, taip pat bus peržiūrimi tie žmonės ir Mokesčių inspekcijoje. Čia būtų kalbama apie tūkstantį žmonių.

O jeigu kalbėtume apie perregistravimą, tai mes kalbame tik apie naujų mokesčių mokėtojų įregistravimą, t.y. persiregistruoti tiems, kas veikia šiandien, nereikės. Būtent Mokesčių inspekcija ir “Sodra” turės suderinti savo bazes – Mokesčių inspekcija turės perimti dabartinius mokėtojus iš “Sodros”. Tik nauji bus įregistruojami.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis viceministre, beveik prieš metus tas klausimas buvo iškeltas, buvo kalbėta ir “Sodroje”, ir viena iš dalių buvo ta, kad šis pertvarkymas pareikalaus nemažų investicijų. Sakykite, ar šiandieną yra paskaičiuota, kiek kainuos vieno administratoriaus keitimas kitu?

V.VASILIAUSKAS. Aš dabar tiksliai negalėčiau pasakyti, bet iš tikrųjų sumos yra skaičiuojamos milijonais. Kaip aš ir sakiau, iš pat pradžių, pirmaisiais, antraisiais metais, išlaidos bus nemažos, nes vyks ir žmonių atleidimas, ir įsikūrimas, ir reorganizavimas, kurie kainuos, bet vėlgi aš kalbėjau apie tolesnę perspektyvą, būtent apie sutaupymą per penkerius, šešerius metus. Galėčiau svarstymo metu patikslinti tas sumas, nes mes jas esame suskaičiavę, aš tikrai tik dabar jų neturiu. Yra numatyti pinigai.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke, bet mano klausimas sutapo su gerbiamojo E.Šablinsko, todėl aš atsisakau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu visam tam paketui pritarti? Ačiū. Dabar dėl komitetų. Aš skaitysiu iš eilės, o jeigu protestuosite, tada sustosiu.

“Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, t.y. pagrindinis projektas. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas – sutinkam? – o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. (Niekas neprotestuoja.) Sveikatos draudimo įstatymo 7, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet papildomas – vis tiek Biudžeto ir finansų komitetas. Baudžiamojo kodekso 325 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. ATPK pakeitimų įstatymo projektas, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių ir t.t. įstatymo projektas, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Visą paketą siūloma svarstyti pavasario sesijoje.” Sutinkam? Ačiū.

Tai, mielieji kolegos, pagrindinė darbotvarkė yra išsemta. Yra keli rezerviniai klausimai. Aš manau, mes tikrai padarysime gerą darbą, jeigu užbaigsime, kadangi jie neturėtų užimti daug laiko.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos" priedėlio papildymo" projektas Nr.IXP-1160 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pirmas yra 3 rezervinis klausimas, tai iš tikro yra protokolinis nutarimas, bet mes formaliai turime vis tiek balsuoti. Tai – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” projektas.

O siūloma papildyti dviem klausimais, kurių nebuvo darbų programoje ir kurie kaip tik dabar turės būti nagrinėjami, t.y. kolegos E.Šablinsko dėl ATPK pakeitimų ir kolegos A.Butkevičiaus dėl Civilinio kodekso straipsnio papildymo.

Ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime iš karto priimti? Galime. Čia du straipsniai. Vienas straipsnis yra su Teisės departamento redakcinėmis pastabomis. Galime priimti? Ačiū.

Tada prašyčiau registruotis ir balsuosime dėl viso nutarimo. Registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 28 ir vienas Seimo narys susilaikė, taigi Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” priimtas.

Lieka keli nedideli klausimai. Tikiuosi, mes visi bendru sutarimu greitai susidorosime. Rezervinis 4 klausimas – Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1326. Pranešėjas A.Butkevičius. Pateikimo stadija. Prašom. (Balsas salėje) Kas už jį pateiks? Nėra. Klausimas išspręstas.

Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje programos patvirtinimo" projektas Nr.IXP-781 (svarstymas)

5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje programos patvirtinimo” projektas Nr.IXP-781. Pranešėjas kolega A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom. (Balsas salėje) Tegul žodį pasakys.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jaučiu, kad jūs skubate. Programa yra labai rimta. Bet gal aš kalbėsiu trumpai.

Ta programa turi spręsti vieną opiausių ir aktualiausių mūsų valstybės problemų. Komitetas mano, kad formaliai į ją negalima žiūrėti. Nuo to, kas bus toje programoje, kaip ji bus įgyvendinta, priklausys ir konkretūs rezultatai, t.y. kriminogeninės padėties gerėjimas, žmonių ir visuomenės saugumo stiprėjimas.

Komitetas pastebėjo, kad programos projektas turi esminių trūkumų. Nepateikta principinių nuostatų, kuriomis būtų realizuojama nusikaltimų kontrolė ir prevencija. Komitetas negalės sutikti su tuo, kad dokumentas iš esmės skirtas kai kuriems nereikšmingiems daugiau instituciniams pokyčiams nusikalstamumo prevencijos srityje, o ne pastangoms realiai garantuoti žmogaus gyvybę, sveikatos, turto, viešosios tvarkos apsaugą ir būtų vertinamas kaip nusikaltimų kontrolės programa.

Programa neapima visos nusikalstamumo problematikos, nenustato bendros politikos nusikalstamumo kontrolės, prevencijos ir žmogaus bei visuomenės saugumo padidinimo srityse, o projekte numatyti tikslai ir uždaviniai dažniausiai yra tik netiesiogiai susiję su jos įgyvendinimu.

Teikiamas programos projektas turėtų būti sisteminis ir bazinis dokumentas, nustatantis kovos su nusikalstamumu strategines kryptis, nuostatas ir reikalingus resursus. Aptariamame teisės projekte turėtų būti numatyti atskirų nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos sričių programų pagrindai, kurie sudarytų prielaidas minėtų programų sistemos sukūrimui. Atsižvelgiant į tai, kad programa yra tobulinta iš esmės, mes manome, kad mums patiems nepasiseks jos patobulinti, nes tai yra labai didelis darbas ir reikalingas specialistų darbas. Todėl komitetas siūlo grąžinti programą ir Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje programos patvirtinimo” projektą iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turėtų kalbėti E.Klumbys. Nematau. Aš galiu tik referuoti, gerbiamieji kolegos, kad ir šis komitetas siūlo tobulinti, atsižvelgti į pastabas. Perskaitysiu: “Siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė projekto svarstymo metu”. Ar galime, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai, t.y. grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu? Ačiū. Klausimas irgi išspręstas.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-724(3*) ES (svarstymas)

Rezervinis 7 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (eurointegracinis projektas) Nr.IXP-724(3). Pranešėjas E.Klumbys. Bet matau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega V.Popovas. Prašom. Ruošiasi A.Lydeka.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė kolegos A.Lydekos pateiktą projektą, įvertino įvairių teisės institucijų ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas bei pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra kitas komitetas, bet nematau, kas norėtų kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu. Aš labai atsiprašau, turiu pranešti, kad komitetas siūlo pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu. Taigi ar galime pritarti pagrindinio komiteto siūlymui po svarstymo pritarti? Pritarta. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1166 (pateikimas)

Ir priešpaskutinis darbotvarkės punktas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1166. Pranešėjas – kolega E.Šablinskas. Pateikimo stadija. Prašom trumpai, drūtai.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, neužlaikysiu jūsų, tačiau yra iškilęs toks kazusas. APTK 50 straipsnyje, kuriame suminėtos įvairios uždarosios akcinės bendrovės ir kitos bendrovės, yra nustatyta, už kokią jų nesankcionuotą veiklą yra numatyta bauda. Viena seniausių rūšių – kooperatinės bendrovės, kooperatyvai iškrito. Niekas negali, atsiradus nesklandumams, su jais susitvarkyti. Teismuose yra viena iš problemų, kai jie sako, kad nieko negali padaryti. Todėl į šį 50⁵ straipsnį įtraukiama dar viena bendrovių rūšis – kooperatyvai, kaip viena iš seniausių, tada gali būti vykdomi visi juridiniai dalykai, susiję su atsakomybe.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Yra Teisės departamento išvada. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Sutinkam? Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Mielieji kolegos, liko paskutinių paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. V.Uspaskichas. Prašom, Viktorai. Ruošiasi J.Jurkus. Ačiū. Prašom. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.

V.USPASKICH. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Seimo nario A.Matulevičiaus pareiškimo Seimo etikos ir procedūrų komisijai ir šios komisijos sprendimo pareiškimas. (Juokiasi)

“Etikos ir procedūrų komisija pakvietė mane dėl Seimo nario A.Matulevičiaus prašymo ištirti, ar mano veikla dalyvaujant konservuotų agurkų “Geras vaizdelis” pristatymo akcijoje (Juokiasi) nepažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Seimo narys A.Matulevičius savo pareiškime teigė, kad aš organizavau ir finansavau minėtos produkcijos pristatymą. Visiškai atsakingai pareiškiu, kad aš šios akcijos neorganizavau ir nefinansavau. Tai darė reklaminė agentūra. Jokio honoraro už atvaizdą ant konservuotų agurkų etikės negavau ir negaunu. Konservuotų agurkų “Geras vaizdelis” pristatymo visuomenėje akcijoje aš dalyvavau kaip kviestinis svečias, nes neradau jokių teisės aktų, kur Seimo nariui būtų draudžiama lankytis parodose, mugėse ar produkcijos pristatymuose. Per metus aš dalyvavau daugiau nei 20 įvairių akcijų, kuriose lankydavosi ir Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas, ir premjeras, kiti aukšti valstybės pareigūnai. Iki minėtos akcijos pretenzijų dėl dalyvavimo tokiuose renginiuose niekas nekėlė. Tačiau Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad mano dalyvavimas konservuotų agurkų “Geras vaizdelis” (Juokiasi) pristatyme visuomenei akcijoje…

PIRMININKAS. Prašyčiau rimties ir susikaupimo. Visiems, pranešėjui taip pat.

V.USPASKICH. Gerai. (Juokiasi)

PIRMININKAS. Gal padarome minutės pertrauką? (Juokas salėje) Dėmesio, kolegos! Išklausome iki galo. Išklausom. Prašom.

V.USPASKICH. Sprendime nenurodyta nei įstatymo nuostatų, kurias, komisijos nuomone, aš pažeidžiau, nei įvardyta, kokia mano veikla neetiška. Todėl man taip ir liko neaišku, kokio įstatymo straipsnius aš pažeidžiau ar ką neteisėtai padariau. Todėl aš turiu pagrindo įtarti, kad svarstant V.Matulevičiaus pareiškimą etiką pažeidė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas. Komisijos pirmininkas pralaimėjo man rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, todėl neatmetama galimybė, kad jis buvo suinteresuotas priimti man nepalankų sprendimą ir šį faktą savo naudai išnaudoti susitikimuose su rinkėjais. Kaip etikos pažeidėją taip pat įtariu pareiškėją Seimo narį A.Matulevičių. Jo brolio laidose aš esu nuolat melagingai šmeižiamas ir juodinamas, nors nė vienas jo teiginys iki šiol nepasitvirtino.

Be to, pačios Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo teisėtumas kelia abejonių. Šios komisijos nuostatų 4 skyriaus 7 punkto 2 papunktis nustatė, kad komisija sprendimus dėl Seimo nario netinkamo elgesio priima tik daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Už minėtą komisijos sprendimą balsavo prieš 1, susilaikė 2 komisijos nariai. Trijų komisijos narių balsų, kuriais buvo priimtas komisijos sprendimas, aišku, nepakanka. Todėl toks sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Be to, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas nelabai skiria, kas yra paprasta posėdyje dalyvaujančių balsų ir visų komisijos narių balsų dauguma.

Todėl vadovaudamasis tuo, kas pasakyta, prašau Seimo vadovybę įvertinti Etikos ir procedūrų komisijos veiklą dėl, mano nuomone, neteisėtai priimto sprendimo nagrinėjant Seimo nario A.Matulevičiaus pareiškimą bei komisijos pirmininko kompetenciją. Ačiū”.

PIRMININKAS. Ačiū. Rimta pabaiga.

Dabar J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. “Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Praėjusiais metais gruodžio 21 d. Lietuvos dienraštyje “Respublika” paskelbus 2001 m. auksines mintis, daugelį mažeikiškių papiktino Seimo nario K.Glavecko biznio planas, kurį jis išdėstė Ukmergėje, susitikime su šio krašto žmonėmis, teigdamas, jog Mažeikius reikia apdrausti ir susprogdinti.

Norisi priminti tiek ponui K.Glaveckui, tiek visiems Seimo nariams, kad Mažeikių rajono taryba net keletą kartų kreipėsi į tuometinę Seimo daugumą, Prezidentą, Vyriausybę nepritardama tokiam akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimui. Pasaulyje daugėjant įvairių teroristinių aktų, Seimo nariui, profesoriui, svajojančiam tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu, nederėtų švaistytis visokiais žodžiais, kurie žeidžia darbščius Mažeikių savivaldybės bendruomenės žmones.

Atstovaudamas savo rinkėjams, prašau Seimo vadovybę, Etikos ir procedūrų komisiją, kitų valstybės institucijų imtis visų priemonių, kad ponas K.Glaveckas atsiprašytų Mažeikių savivaldybės žmonių ir būtų įspėtas dėl tokių neatsakingų pareiškimų. Kviesčiau kolegą A.Kubilių, taip pat pareiškusį norą tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu ir ieškantį Seime Osamo bin Ladeno, atkreipti dėmesį į šį mano pareiškimą.

Skaudžiausia, kad šis ekonomistas iš Centro partijos, užuot dirbęs ir ieškojęs, kaip gerinti esamą padėtį Lietuvoje, pliurpia nesąmones ir žemina savo teroristinėmis kalbomis aukštą Seimo nario vardą. Ačiū.”

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prieš baigdamas posėdį aš noriu pakviesti jus registruotis. Prašom registruotis. Kitas posėdis ketvirtadienį 10.00 val. Rytoj 8.00 val. Seimo seniūnų sueiga. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, kantriausieji, ištikimiausieji, ačiū jums. Iki ketvirtadienio!