Vilnius

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-729(2)

2002 01 09

Atsižvelgiant į Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarbą, jo suderinimą su Konstitucinio Teismo nutarimais bei teismų struktūrą, veiklą, teisėjų statusą ir pretendentų į teisėjus atranką bei teismų savivaldą ir kt. teismų veiklą reglamentuojančių nuostatų derinimą su Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Europos Sąjungos reikalavimais, gautus papildomus pasiūlymus bei pastabas Komiteto patobulintam variantui IXP-729 (2), Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomai apsvarstęs šiuos pasiūlymus ir pastabas teikia savo pasiūlymus įstatymo projektui IXP-729 (2):

1. Projekto 10 straipsnis nurodo bendrus teismų savivaldos principus. Atsižvelgiant į tai, kad pasigendama aiškumo, kam gi yra atskaitingos teismų savivaldos institucijos, siūloma papildyti 10 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Teismų savivaldos institucijos reguliariai atsiskaito už savo veiklą aukščiausiajam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų susirinkimui.“

2. Atsižvelgdamas iš dalies į Seimo nario E.Skarbaliaus 1 pasiūlymą ir manydamas, kad valstybės ekonominės ir finansinės būklės pablogėjimo konstatavimas yra Seimo prerogatyva, Komitetas siūlo patikslinti 11 straipsnio 3 dalies redakciją, papildant šios dalies paskutinį sakinį ir jį išdėstant taip:

“ Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.“

3. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma reformuoti teismo antstolių sistemą ir teismo sprendimų vykdymo procesą, siūloma 15 straipsnio 2 dalyje įrašyti vykdymo teisėją ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.“

4. Hipotekos skyriai veiks prie apylinkių teismų, o ne bus minėtų teismų sudėtyje, nes šie skyriai sprendžia ne vienos apylinkės problemas, o yra visą šalį apimančios informacinės registrų sistemos, kuriai vadovauja Teisingumo ministerija, dalis, tačiau, kadangi projektas apibrėžia hipotekos teisėjo funkcijas yra būtina projekte reglamentuoti bendrąsias nuostatas dėl hipotekos skyrių, todėl atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pateiktą pasiūlymą, Komitetas siūlo išbraukti 16 straipsnio 2 dalį, kaip ne šio įstatymo reguliuojamą nuostatą, atitinkamai patikslinti šio straipsnio 4 dalį, buvusias 3, 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 ir 4 dalimis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo

1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas, veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras.

3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės aktai.

4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.“

5. Pritariant Seimo nario E.Šablinsko 1 pasiūlymui, siūloma patikslinti 23 straipsnio 1 dalį įrašant žodžius „bendrosios kompetencijos“ tuo aiškiau reglamentuojant, kad „Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti.“

6. Atitinkamai patikslinus 23 straipsnio 1 dalį įrašius žodžius „bendrosios kompetencijos“ siūloma taip pat patikslinti ir 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą įrašant žodžius „ir galutinė“ bei šį punktą išdėstyti taip:

„1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai.“

7. Be to, atsižvelgiant į Seimo nario E.Šablinsko 2 pasiūlymą, siūloma tiksliau detalizuoti Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, papildant 31 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, kurį išdėstyti taip:

„4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas.“

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus sukeisti vietomis: 1 punktą laikyti 2 punktu, 2 punktą laikyti 3 punktu, o 3 punktą laikyti 1 punktu.

8. 39 straipsnio 1 dalyje siūloma nekonkretizuoti kur yra skelbiami teismo sprendimai išbraukiant žodžius „teismo posėdžio salėje“, tai detaliau atskleidžiama proceso įstatymuose, o šioje dalyje reglamentuotinas tik pats teismo sprendimų paskelbimo viešumo principas.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas jau baigia tobulinti CPK ir BPK projektus, 40 straipsnį reikėtų suderinti su minėtų projektų atitinkamomis nuostatomis, todėl siūloma 40 straipsnyje įrašyti žodžius „ar tarptautinėmis organizacijomis“ prieš žodį „susižino“, taip pat įterpti žodžius „užsienio valstybių“ tarp žodžių „ar kitomis įstaigomis“ ir šio straipsnio redakciją išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Teismų susižinojimas dėl teisinės pagalbos

Lietuvos Respublikos teismai, kuriems byloms nagrinėti reikalinga informacija ar teisinė pagalba iš kitos valstybės, su užsienio teismais ar kitomis užsienio valstybių įstaigomis ar tarptautinėmis organizacijomis susižino Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.“

10. Atsižvelgiant į Seimo narių A.Poplavski, A.Syso, St. Križinausko, A.Meliano, V.Lapėno ir V.Fiodorovo 1 pasiūlymą, siūloma išbraukti 47 straipsnio 4 dalies 1 sakinį.

11. Siūloma ištaisyti 48 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje esančią redakcinę klaidą įrašant vietoj „įstatymų nustatyta tvarka“ žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“.

12. Atsižvelgiant į Seimo narių A.Poplavski, A.Syso, St. Križinausko, A.Meliano, V.Lapėno ir V.Fiodorovo, Seimo nario E.Šablinsko, Seimo nario J.Jučo pasiūlymus, siūloma pakeisti 51 straipsnio 1 dalies redakciją ir ją išdėstyti taip:

„ 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.“

13. Atitinkamai 53 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „teisininko kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „teisinį išsilavinimą”.

14. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pateiktą pastabą dėl 54 straipsnio, siūloma šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą daugiausiai teisėjų vienijančios teisėjų organizacijos teisę siūlyti kandidatus į Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją padalinti pusiau ir suteikti teisę teisingumo ministrui siūlyti po vieną kandidatą iš teisėjų ir teisės krypties mokslininkų, atitinkamai 1 dalį siūloma išdėstyti taip:

“1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teismų taryba. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausiai teisėjų vienijanti teisėjų visuomeninė organizacija ir teisingumo ministras. Teismų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką.“

15. Komitetas siūlo šiek tiek patobulinti pretendentų į teisėjus sudarymo tvarką, todėl siūloma 55 straipsnyje sąrašą vadinti „pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašu“, kadangi laikyti egzaminų asmenys turėtų būti kviečiami tik esant laisvų teisėjų vietų. Netikslinga leisti laikyti egzaminus neapibrėžtam skaičiui pretendentų, neatsižvelgiant į esančias laisvas teisėjų vietas, juo labiau, kad teisėjų korpusas vis labiau užpildomas ir laisvų teisėjų vietų nebūna itin daug. 55 straipsnį siūloma išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką tvirtina Teismų taryba.

3. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai.“

16. Komitetas apsisprendė atsižvelgdamas į pasiūlymus išbraukti Atrankos komisiją siekiant aiškiau pabrėžti Respublikos Prezidento konstitucines teises skiriant teisėjus. Siūloma išbraukti projekto 56 straipsnį. Pritarus šiam pasiūlymui atitinkamai redaguotini kiti projekto straipsniai iš jų eliminuojant Atrankos komisijos funkciją: 57 str., 66 str. 4d., 67 str., 68 str., 72 str., 73 str., 74 str., 75 str.

Išbraukus 56 straipsnį atitinkamai keistina straipsnių numeracija.

17. 57 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai - 56 str.1d.) rašytinas „pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašas“ ir ši dalis rašytina taip:

„1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas.“

18. 58 straipsnio 3 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai - 57 str.3 d.) išbrauktini žodžiai “be atrankos” kaip pertekliniai, nes šioje dalyje yra išdėstytas sakinys „Dėl įgaliojimų pratęsimo sprendžiama pagal šiame įstatyme nustatytą atitinkamo teismo teisėjo skyrimo tvarką“, kuris ir nurodo kokiu būdu teisėjo įgaliojimai bus pratęsiami.

19. Atsižvelgiant į Seimo narių A.Poplavski, A.Syso, St. Križinausko, A.Meliano, V.Lapėno ir V.Fiodorovo 5 pasiūlymą, siūloma 58 straipsnio 5 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai - 57 str.5 d.) konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo metu pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, jo įgaliojimus pratęsus iki bylos nagrinėjimo pabaigos arba jos atidėjimo, negalima šių įgaliojimų pratęsti ilgiau kaip iki šiam teisėjui sukaks 70 metų.

20. 64 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai - 63 str. 1d.) praleisti žodžiai „jo sutikimu“. Siūlytina šiuos žodžius įrašyti.

21. 66 straipsnio 4 dalis (pasislinkus straipsnių numeracijai - 65 str. 4d.) išeliminavus iš projekto Atrankos komisiją išdėstytina taip:

„4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui ir Teismų tarybai.“

22. 67 straipsnyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 66 str.) išeliminavus Atrankos komisiją rašytina, kad apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas įrašytas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre teisėjas ir t.t. Minėtą registrą siūloma įrašyti ir 68 straipsnio 1 dalyje (pasisilinkus straipsnių numeracijai 67 str. 1d.).

23. Atsisakius Atrankos komisijos siūloma išbraukti projekto 71 straipsnį. Išbraukus šį straipsnį atitinkamai pasislenka straipsnių numeracija.

24. 72 straispnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 70 str.1d.) taip pat siūloma eliminuoti Atrankos komisiją ir įrašyti teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Minėti pakeitimai darytini ir 73 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 71 str.1d.) bei 74 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 72 str.1d.).

25. 75 straipsnio 1 ir 2 dalis (pasislinkus straipsnių numeracijai 73 str.1d.ir 2d.) siūloma sukeisti vietomis bei iš dalies atsižvelgiant į Seimo narių A.Poplavski, A.Syso, St. Križinausko, A.Meliano, V.Lapėno ir V.Fiodorovo 6 pasiūlymą siūloma šio straipsnio 2 dalį papildyti tokiu sakiniu „Šis siūlymas nesaisto Respublikos Prezidento.“

26. 76 straipsnio 2 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 74 str. 2 d.) siūloma numatyti, kad atitinkamų teismų pirmininkai ir pavaduotojai skiriami penkeriems metams (t.y. siūloma sumažinti kadencijos trukmę). Atitinkamai siūloma: sumažinti kadencijos trukmę Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui bei pavaduotojui nuo aštuonerių iki šešerių metų (77 straipsnio 2 dalis, pasislinkus straipsnių numeracijai 75 str. 2d.); sumažinti kadencijos trukmę Apeliacinio teismo pirmininkui ir skyriaus pirmininkui nuo aštuonerių iki šešerių metų (79 straipsnio 4 dalis pasislinkus straipsnių numeracijai 77 str. 4d.); sumažinti kadencijos trukmę Aukščiausiojo Teismo pirmininkaui, skyriaus pirmininkui nuo devynerių iki septynerių metų (81 straipsnio 3 dalis, pasislinkus straipsnių numeracijai 79 str.3d.).

27. Siūloma projekto 82 straipsnį (pasislinkus straipsnių numeracijai 80 str.) papildyti nauja 5 dalimi, kurią išdėstyti taip:

“5. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas skiriami ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.”

28. Teisingumo ministro pasiūlymu, 86 straipsnio 4 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 84 str. 4d.) siūlome teisingumo ministro teisę siūlyti iškelti drausmės bylą perduoti Teismų tarybai, kadangi ji, turėdama teisę patarti dėl teisėjų skyrimo ir paaukštinimo, perkėlimo bei atleidimo, turi teisę ir domėtis teisėjų darbu, reaguoti į gaunamus signalus apie drausminius nusižengimus. Toks reagavimas geriausiai būtų išreikštas įtvirtinus šios institucijos drausmės bylos iniciatyvos teisę.

29. Teisingumo ministerijos pasiūlymu, siūloma palikti ir Teisingumo ministerijos kompetenciją organizuoti ir koordinuoti teisėjų mokymą, todėl siūloma pakeisti 95 straipsnį (pasislinkus straipsnių numeracijai 93 straipsnį) ir jį išdėstyti taip:

“93 straipsnis. Teisėjų mokymo organizavimas

1. Teisėjų mokymą organizuoja, mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teismų taryba ir Teisingumo ministerija.

2. Teisėjų mokymo programas, įgytų žinių patikrinimo taisykles, metinius mokymo planus ir grafikus, mokymo rūšis, apimtis bei finansavimą, kitus metodinius dokumentus, aprobavus Teismų tarybai, tvirtina Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo ministras.”

30. Atsižvelgiant į 29 pasiūlymą, siūloma atitinkamai pakeisti 96 straipsnio 1 dalį (pasislinkus straipsnių numeracijai 94 str. 1d.) ir ją išdėstyti taip:

“ 1. Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Tam Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.”

31. Siūloma 96 straipsnio 2 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 94 str. 2d.) sumažinti nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamus procentus teisėjų mokymui vietoj žodžių “tris procentus” įrašant žodžius “1,5 procento”.

32. Siūloma reglamentuoti 97 straipsnyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 95 str.), kad organizuojant teismo tarnautojų kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos taip pat dalyvauja Teisingumo ministerija, t.y. minėtus žodžius įrašyti vietoj žodžių “Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir Lietuvos viešojo administravimo instituto, taip pat dalyvauja Nacionalinė teismų administracija prie Teisėjų tarybos”.

33. Siūloma patikslinti 98 straipsnio 2 dalį (pasislinkus straipsnių numeracijai 96 str. 2d.) įrašant žodžius “išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus” po žodžių “darbo užmokestį”.

34. Atsižvelgiant į Komiteto teikiamą pasiūlymą dėl 102 straipsnio 2 dalies (pasislinkus straipsnių numeracijai 100 str. 2d.), 99 straipsnio 2 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 97 str. 2d.) siūloma įrašyti žodžius “ir teisėjo pensijai” po žodžių “atostogų trukmei” .

35. 100 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 98 str. 1d.) siūloma sumažint teisėjų atostogų trukmę nuo 35 kalendorinių dienų iki 28 kalendorinių dienų, taip pat šioje dalyje siūlytina redakciškai sukeisti žodžius “darbo teisėju stažą” vietomis, parašant šią sąvoką: “teisėjo darbo stažą”.

36. To pačio straipsnio 3 dalį siūloma perredaguoti atsižvelgiant į galiojančių įstatymų nuostatas dėl tikslinių atostogų ir ją siūloma išdėstyti taip:

“3. Dėl svarbių priežasčių teisėjui gali būti suteiktos tikslinės atostogos. Jos suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.”

37. Siūloma pakeisti 102 straipsnio 2 dalį (pasislinkus straipsnių numeracijai 100 str. 2d.), papildyti šį straipsnį nauja 3 dalimi ir šias abi dalis išdėstyti taip:

“2. Teisėjui, kuris turi daugiau kaip penkiolika metų teisėjo ir/ar valstybinio arbitro darbo stažą arba kuris turi bendrą ne mažesnį kaip dvidešimties metų teisėjo ir prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato, teisinio darbo valstybės tarnyboje stažą ir iki pensijos paskutinius penkerius metus dirbo teisėju, sulaukė senatvės pensijos amžiaus ir kurio pasibaigė teisėjo įgaliojimų laikas, mokama 45 procentų paskutinio jo darbo teisėju užmokesčio dydžio teisėjo pensija.

3. 1 ir 2 dalyse numatytų pensijų suma negali viršyti pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU).”

38. Atsižvelgiant į Seimo narių A.Poplavski, A.Syso, St. Križinausko, A.Meliano, V.Lapėno ir V.Fiodorovo pasiūlymą, siūloma 103 straipsnio 1 dalyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 101 str. 1d.) sumažinti pašalpos mokėjimo trukmę nuo šešių mėnesių iki dviejų mėnesių bei išbraukti žodžius “kuris buvo paskirtas teisėju iki 65 metų” kaip perteklinius. Atitinkamai šio straipsnio 3 dalyje įterpti terminą “tris mėnesius”, šio straipsnio 5 dalyje įrašyti sąlygą “jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.”

39. Siūloma išbraukti iš 106 straipsnio (pasislinkus straipsnių numeracijai 104 str.) 3 dalį bei pakeisti 4 dalį, kurią išdėstyti taip:

“4. Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (-ams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.”

40. Siūloma 109 straipsnį (pasislinkus straipsnių numeracijai 107 str.) papildyti nauja 6 dalimi, kurią išdėstyti taip:

“6. Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina atitinkamo teismo pirmininkas, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.” Atitnkamai buvusią 6 dalį laikyti 7 dalimi.

41. Siūloma išbraukti projekto 111 straipsnį, kaip ne šio įstatymo dalyką. Išbraukus minėtą straipsnį atitinkamai pasislinks straipsnių numeracija.

42. Dėl 117 straipsnio (pasislinkus straipsnių numeracijai 114 str.). Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūloma pakeisti pavadinimą “Teisėjų taryba” į pavadinimą “Teismų taryba”, pavadinimą “Lietuvos nacionalinė teismų administracija prie Teisėjų tarybos” – į pavadinimą “Nacionalinė teismų administracija”, atsižvelgiant į jau teiktą aukščiau Komiteto pasiūlymą dėl teismų savivaldos institucijų atskaitingumo, įrašyti naują 2 dalį, kurioje reglamentuoti kam yra atskaitingi Teisėjų taryba ir Teisėjų garbės teismas ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:

“114 straipsnis. Teismų savivaldos sistema

1. Teismų savivaldos sistemą sudaro:

1) Visuotinis teisėjų susirinkimas;

2) Teismų taryba;

3) Teisėjų garbės teismas.

2. Teismų taryba ir Teisėjų garbės teismas už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui.

3. Teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.

4. Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teismų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas.”

Minėtus pavadinimus pakeisti atitnkamai visuose projekto straipsniuose. Minėtą tarybą tikslia vadinti “Teismų taryba” dėl to, kad į jos sudėtį įeis ne tik teisėjai, bet ir įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios atstovai. Panašių konstrukcijų teismų tarybos egzistuoja ir kitose užsienio valstybėse.

43. Siūloma 120 str. 4 ir 5 punktuose (pasislinkus straipsnių numeracijai 118 str. 4p. ir 5p.) vietoj žodžio “veiklą” rašyti žodžius “veiklos ataskaitą”.

44. Siūloma 122 straipsnyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 119 str.) praplėsti Teismų tarybos sudėtį iki 24 narių ir atitinkamai patikslinti šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jį išdėstant taip:

“2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: vienas – nuo Aukščiausiojo Teismo, vienas – nuo apeliacinio teismo, vienas – nuo Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš penkių apygardų teismų teisėjų, po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų, vienas – nuo visų apygardų administracinių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia atitinkamų teismų atstovai;”.

45. Siūloma patikslinti Teismų tarybos kompetenciją: 123 straipsnio (pasislinkus straipsnių numeracijai 120 str.) 4 punkte siūloma įrašyti žodžius “(išskyrus 79 straipsnyje numatytus atvejus);” 5 punkte įrašyti žodžius “(išskyrus 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus atvejus);”; atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus Komiteto pasiūlymus dėl Atrankos komisijos eliminavimo siūloma išbraukti 6 punktą (pasikeis punktų numeracija), 7 punkte patikslinti sąrašo pavadinimą į “laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą”; 8 punkte įvardyti galimybę sudaryti tam tikras komisijas, tiksliau jų neapibrėžiant; 15 punkto redakciją suderinti su Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatomis ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:

“ 120 straipsnis. Teismų tarybos kompetencija

Teismų taryba:

1) renka Teismų tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių;

2) tvirtina Teismų tarybos reglamentą;

3) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;

4) pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų (išskyrus 79 straipsnyje numatytus atvejus);

5) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo (išskyrus 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus atvejus);

6) sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir skiria jos pirmininką, svarsto šios komisijos nuostatus bei egzamino programą ir juos tvirtina;

7) tvirtina asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką bei asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarką;

8) sudaro Atrankos ir kitas nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina jų nuostatus;

9) skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius ir tvirtina jos pirmininką;

10) skiria Teisėjų garbės teismo narius;

11) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;

12) tvirtina administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;

13) tvirtina tipines apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūras, tipinius pareigybių sąrašus ir jų aprašymus;

14) tvirtina Nacionalinės teismų administracijos nuostatus;

15) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo) biudžetų projektų ir investicinių programų projektų ir pateikia juos Vyriausybei;

16) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos darbo ataskaitas;

17) prireikus šaukia neeilinį Visuotinį teisėjų susirinkimą;

18) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis bei organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

19) bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

20) sprendžia kitus teismų veiklos klausimus.”

46. Siūloma išbraukti 124 str. (pasislinkus straipsnių numeracijai 121 str.) 4 dalį kaip perteklinę, kadangi panašios nuostatos išdėstytos 6 dalimi. Išbraukus šią dalį pasislinks dalių numeracija.

47. Siūloma išbraukti projekto 125 straipsnį kaip nereikalingą. Išbraukus šį straipsnį atitinkamai pasislinks straipsnių numeracija.

48. Siūloma 128 straipsnyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 124 str.) palikti tik esmines nuostatas dėl Nacionalinės teismų administracijos statuso, nes dar reikės kituose lydinčiuose įstatymuose detaliau reglamentuoti šios institucijos įsteigimą ir kitus klausimus, todėl siūloma tokia šio straipsnio redakcija”

“124 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija

1. Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga. Nacionalinė teismų administracija steigiama atskiru įstatymu.

2. Nacionalinė teismų administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.

3. Nacionalinės teismų administracijos veiklą reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei Nacionalinės teismų administracijos nuostatai. Juos tvirtina Teismų taryba.

4. Nacionalinės teismų administracijos buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.”

49. 129 straipsnyje (pasislinkus straipsnių numeracijai 125 str.) siūloma išbraukti 2 punktą, kadangi ši funkcija bus ne Nacionalinės teismų administracijos kompetencijoje (pasislinks punktų numeracija), pasislinkus numeracijai 2 punkte apsiriboti tokia redakcija: “techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas”; patikslinti 3 punktą nuostata, kad Teismų tarybos nurodymu, gali informaciją pateikti Visuotiniam teisėjų susrinkimui; papildyti šį straipsnį nauju 5 punktu bei pakeisti 6 punktą ir juos išdėstyti taip: “5) organizuoja ir užtikrina teismų poreikių įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms centralizuotą aprūpinimą; 6) sudaro Nacionalinės teismų administracijos ir teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą bei Vyriausiąjį administracinį teismą, biudžetų išlaidų sąmatų įvykdymo suvestinę ataskaitą; “. Be to, siūloma 8 punkte patikslinti sąrašą ir jį vadinti “pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašu”; išbraukti 12 punktą, kurio nuostatos nepriskirtinos Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai: ~~“12) Teisėjų tarybos pavedimu tikrina teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, ūkinę finansinę veiklą ir atlieka jos revizijas;..~~

50. Siūloma išbraukti projekto 130 straipsnį, kurio nuostatos bus perkeltos lydinčiuose įstatymų projektuose.

51. Iš 131 straipsnio (pasislinkus straipsnių numeracijai 126 str.) siūloma išbraukti 2 dalį.

52. Siūloma 132 straipsnį (pasislinkus straipsnių numeracijai 127 str.) suformuluoti taip:

“ 127 straipsnis. Biudžeto projektų parengimas ir svarstymas

1. Biudžeto ir investicinių programų projektus sudaro asignavimų valdytojai – teismai.

2. Asignavimų valdytojai – teismai - pasiūlymus dėl savo biudžetų projektų pateikia Teismų tarybai svarstyti. Aprobavusi pasiūlymus dėl pateiktų biudžetų projektų, Teismų taryba juos pateikia svarstyti Vyriausybei.

3. Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, parengę savo biudžetų projektus, tiesiogiai pateikia juos svarstyti Vyriausybei. “

53. Siūloma papildyti 133 strapsnį (pasisislinkus straipsnių numeracijai 128 str.) nauja 2 dalimi, kurią išdėstyti taip:

“2. Valstybės investicijų programą, atsižvelgiant į Teismų tarybos pasiūlymus, formuoja ir valdo Teisingumo ministerija.” Atitnkamai buvusas 2,3 ir 4 dalis laikyti 3, ir 5 dalimis.

54. Siūloma išbraukti projekto VI dalį. Atitnkamai buvusią VII dalį laikyti VI dalimi.

Komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas