Penkiasdešimt penktasis (179) neeilinis posėdis
2001 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

Bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16¹, 19, 20¹, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1226(3*) ES (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gruodžio 21 d. neeilinį plenarinį vakarinį posėdį.

Ir kaip tarėmės, pirmas klausimas iš rytinės darbotvarkės – Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1226, eurointegracinis. Priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega S.Kružinauskas. Prašom. Gal pirma užsiregistruojame. Prašom. Registracija. Užsiregistravo kol kas 22 Seimo nariai. Bet ir tai daug. Gerai, pakartokime registraciją. Jau 28 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, taigi pirmasis klausimas – Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Buvo kai kurių pataisų. Aš manau, kad tas pataisas nagrinėsime, kai prieisime prie kiekvieno konkretaus straipsnio. O dabar aš prašyčiau gerbiamąjį pranešėją trumpai drūtai pasakyti. Iš eilės. Jeigu dėl kurio straipsnio nėra pastabų, tai taip ir einame pirmyn.

1 straipsnis, arba 5 straipsnio keitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. 1 straipsniui nėra siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime šį straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio pakeitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. 2 straipsniui yra Teisės departamento pasiūlymas atsižvelgti į būsimojo Darbo kodekso nuostatas, tačiau komitetas tam nepritarė, nes reikėtų šį įstatymą derinti su galiojančiais įstatymais. Tai viena.

Antra. Todėl, kad 2 straipsnyje, kur yra keičiamas 7 straipsnis, jau Seimas pritarė išskaidyti 2 punktą, kuriame buvo kalbama apie asmenis nuo 16 iki 25 metų. Ten pat buvo parašyta apie profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventus. Dabar šie du punktai yra išskirti, todėl šio straipsnio 2 dalyje, paskutinėje dalyje, kur yra užrašyta šio straipsnio 1 dalies penktame ir šeštame punktuose, vietoj “5 ir 6” reikia parašyti “6 ir 7”.

PIRMININKAS. Aš manau, šią pataisą tikrai galima priimti. Ar galima sutikti su ta minimalia pataisa ir priimti 2 straipsnį, arba 7 straipsnio pakeitimą? Galime priimti. Ačiū.

3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio pakeitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. 3 straipsnyje yra keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje sąvoka “įmonių uždarymo”. Teisės departamentas siūlo, kad atitiktų Civilinio kodekso nuostatas, tinkamesnę formuluotę. Todėl komitetas siūlo vietoj žodžio “uždarymo” įrašyti žodžius “likvidavimo ar reorganizavimo”.

PIRMININKAS. Ar kolegos Seimo nariai sutinka su tokiu patikslinimu? Sutinkam, ačiū. Daugiau 3 straipsniui nėra pastabų? Priimtas 3 straipsnis.

4 straipsnis. Čia yra paties pranešėjo pastaba. Prašom referuoti.

S.KRUŽINAUSKAS. Iš 4 straipsnio aš siūlau išbraukti du žodžius. Yra “darbdaviai registruoja laisvas vietas darbo biržoje, o ši darbdavių sutikimu viešai ją skelbia”. Aš siūlau išbraukti žodžius “darbdavių sutikimu”, nes taip būtų siekiama išvengti dvigubo žaidimo, ar, kaip čia pasakius, kad biržoje veiktų vieša birža ir slapta tiems, kurie nenori to skelbti. Tai yra mes šiuo įstatymu kalbame apie tai, kad viena ranka bedarbiams padedame, o kita ranka atimame galimybę žinoti, apie įregistruotas laisvas darbo vietas. Todėl prašau paremti šią pataisą.

PIRMININKAS. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, ar neprieštaraujame, kad tokia pataisa būtų svarstoma? Neprieštaraujame. Ačiū. Ar galime jai pritarti? Galime. Tai tada su pataisa galime priimti 4 straipsnį, arba 11 straipsnio pakeitimą? Galime. Ačiū. 5 straipsnis.

S.KRUŽINAUSKAS. 5 straipsnyje nebuvo pataisų.

PIRMININKAS. Nėra pataisų? Ačiū. Galime priimti. Nematau prieštaravimų. Priimta.

6 straipsnis, arba 14 straipsnio pakeitimas. Irgi atrodo pastabų nėra.

S.KRUŽINAUSKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprotestuoja, priimta.

7 straipsnis, arba 16 straipsnio pakeitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuris susijęs su projekto 8 straipsniu, kuriame yra paminėta, kad šiame 7 straipsnyje yra atsižvelgiama į “antrosios pastraipos 3 punkte”… Tačiau įstatymų rengimų tvarkoje pastraipų nebėra ir reikėtų kalbėti, kad įstatymą sudaro straipsnis arba dalys ir tų dalių punktai. Todėl vietoj žodžių “antros pastraipos trečiame punkte” įrašyti žodžius “aštuntame punkte”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra daugiau techninė pataisa, arba įstatymų leidybos technikos pataisa. Aš manau, kad galime be ginčo priimti. Sutinkam? Ačiū. Tada galime priimti visą 7 straipsnį.

8 straipsnis, arba 16¹ straipsnio pakeitimai.

S.KRUŽINAUSKAS. 8 straipsnyje, kuriame kalbama apie 16¹ straipsnio pakeitimą, Teisės departamentas… būtent apie tai, ką aš jau minėjau anksčiau, yra suskirstytas į dvi dalis, tai yra į pastraipas, todėl į tai atsižvelgiant siūloma išbraukti žodžius “pirmoje dalyje atleistiems iš darbo” ir į kiekvieną punktą įrašyti “atleistiems iš darbo”. Pirmame, antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame punktuose. Toliau, taip pat išbraukiame žodžius “bedarbiams” ir numeraciją pratęsime iki 10 punkto.

PIRMININKAS. Aišku, tai čia irgi daugiau redakcinis dalykas. Ar galime su šiomis pataisomis priimti 8 straipsnį? Priimta.

9 straipsnis, arba 19 straipsnio pakeitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Galime 9 priimti? Ačiū. 10 straipsnis, arba 20¹ straipsnio pakeitimas. Irgi pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū.

11, arba 22 straipsnio pakeitimas.

S.KRUŽINAUSKAS. Pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Viskas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pastraipsniui priimta.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Einoris. (Balsas salėje) Prašom už visus nekalbėti. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Kolegos, kiek aš įsitikinau, šis žodžių žongliravimas turi didelę politinę ir ekonominę reikšmę. Siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Mielieji kolegos, kviečiu dar sykį registruotis. Registruojamės. Prašom registruotis.

Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravo 40 Seimo narių. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 37, prieš – nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Mielieji kolegos, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū. Priimtas dar vienas eurointegracinis įstatymas. Ačiū ir kolegai K.Kružinauskui, ir visiems, čia esantiems.

Dabar dėl kolegos A.Griciaus protokolinio nutarimo, bet gal tegul jis pats pasakys. Prašom.

A.GRICIUS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš jums įteikiu protokolinį nutarimo projektą ir galbūt, supažindinus Seimo narius ir jį perskaičius, būtų galima jį priimti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitau, po to nuspręsime. “Dėl principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projekto”. Dabar jau ne projekto, o tiesiog įstatymo, nes priimtas. “Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad priimant minėtą įstatymą dėl jau patvirtinto 2002 metų krašto apsaugos sistemos biudžeto nebuvo tikslinga atsižvelgti į Seimo nario A.Griciaus pateiktą siūlymą sumažinti šauktinių karių skaičių, nutaria:

Pirma. Įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją iki 2002 m. II ketvirčio parengti krašto apsaugos sistemos 2002–2005 metų plėtros gairių pataisas įvertinant galimybes pereiti prie profesionalios kariuomenės.

Antra. Prašyti Valstybės gynimo tarybos 2002 metų I pusmetyje apsvarstyti galimybę atsisakyti šauktinių karių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės.

Trečia. Numatyti 2003 metais Principinės kariuomenės struktūros nustatymo įstatyme 500 sumažinti šauktinių karių skaičių”.

Štai toks siūlymas. Tik, man atrodo, ministeriją įpareigoti nelabai tinka. Reikia… Mielieji kolegos, jeigu jau prasideda ginčai, aš siūlau išdalyti ir šiek tiek vėliau balsuosime. Prašom. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs priėmėte kaip tikrą faktą kolegos A.Griciaus kreipinį į jus, kaip Seimo Pirmininką, mes taip ir traktuojame.

PIRMININKAS. Aš negirdėjau.

A.KUBILIUS. Taip, tikrai taip buvo kreiptasi. Toks geras apsirikimas iš tikrųjų atspindi tikrąją padėtį, nes antrą dieną iš eilės mes nematome Seimo Pirmininko, gal jam kas nors atsitiko? Mes norėtume tai žinoti, nes paskutinėmis dienomis svarstomi svarbiausi klausimai, o Seimo Pirmininko nėra. Be to, jis jau gana seniai žadėjo atsakyti į R.Juknevičienės iškeltus klausimus, ir, kaip jūs atsimenate, jis žadėjo tai padaryti iki mūsų darbų pabaigos, kuri numatyta šiandien. Gal jūs galite patikrinti, kas yra Seimo Pirmininkui, gal užsnigo kur nors? Ar dar kas nors vyksta?

PIRMININKAS. Mielasis kolega, visi kiti gerbiamieji kolegos. Mes turime daug darbų, o Seimo Pirmininkas juo labiau. Ir jis tikrai dirba savo darbą vizuodamas įstatymus, kuriuos mes ką tik priėmėme, atlikdamas kitas funkcijas. Antra. Mes, kaip žinote, ir jūsų balsais pratęsėme sesiją. Sesija baigsis tik sausio mėnesį. Taigi iki sesijos pabaigos bus atsakyta į visus klausimus. Aš siūlau dabar nesiginčyti, gal ir anksčiau tai įvyks. Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Norėtume aiškumo, ar išties atsiras laiko, kad šis protokolinis nutarimas būtų…

PIRMININKAS. Taip, be jokios kalbos. Aš tik siūlau šiek tiek paredaguoti.

G.STEPONAVIČIUS. Aiškiai noriu žinoti kada?

PIRMININKAS. Siūlau suredaguoti ir per valandą, manau, galima suredaguoti ir išdalyti visiems Seimo nariams.

G.STEPONAVIČIUS. Tekstas yra suredaguotas, jį reikia tik padauginti.

PIRMININKAS. Aš siūlau dabar nesiginčyti, nes įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją netinka. Mes taip nedarome, mes siūlome, pasiūlome ar kaip kitaip. Aš siūlau šiek tiek suredaguoti ir išplatinti. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia redaguoti reikia ne šiek tiek, o iš esmės. Redaguoti tai, kas yra parašyta, atsiprašau, visiškai netinka. Kodėl, tai jau kitas dalykas. Ką reiškia įpareigoti, parengti pataisas, tada nieko nereikia spręsti. Ką reiškia numatyti, sumažinti? Galima kalbėti apie koncepciją, apie diskusiją šia tema, o ne apie konkrečius dalykus, konkrečių sprendimų parengimą. Protokoliniu sprendimu tokie dalykai nedaromi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau, man atrodo, teisingą procedūriniu požiūriu dalyką. Siūlau kolegai A.Griciui, sakysime, su kuriuo nors kitu kolega iš dešinės šiek tiek paredaguoti, t.y. švelniau surašyti tai, kas yra surašyta, išplatinti tą tekstą ir balsuojame po valandos. Viena valanda jums susitvarkyti. Tinka? Viena valanda. 16.30 val., ir balsuojame.

Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, ar aš teisingai supratau, kad ten siūloma 500–1000 sumažinti kariuomenę? Kažkas labai…

PIRMININKAS. Siūloma sumažinti šauktinių karių skaičių. Šauktinių.

A.V.INDRIŪNAS. Kiek?

PIRMININKAS. 500–1000.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš ir sakau, kad šie dalykai turi būti pateikti siūlymo forma, t.y. švelniau suformulavus ir tikiuosi, kad kolegos suredaguos ir pateiks.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083* (priėmimas)

Kolegos, dėmesio. Einame toliau. Dabar būtų 11 rytinės darbotvarkės punktas, t.y. Mokesčių už pramoninę nuosavybę, už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Registracijos Nr.IXP-1083. Priėmimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Šiam projektui nėra siūlymų ir pastabų, siūlau projektą priimti.

PIRMININKAS. Čia yra du straipsniai. Ar reikia pastraipsniui, nes 2 straipsnis yra įsigaliojimas. Bet dabar ar iš viso jis reikalingas, nes sausio 1 d.? Man atrodo, kad jis iš viso nereikalingas dabar, nes nežinia, kada Prezidentas pasirašys.

G.ŠIVICKAS. Būtų geriau, kad būtų.

PIRMININKAS. Kad būtų. Gerai. Kolegos, niekas nereikalauja balsuoti pastraipsniui, laikau, kad ir 1, ir 2 straipsniai priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vytautas… Atsiprašau, prašom už V.Einorį nekalbėti. Jis pats pasakys.

V.EINORIS. Kolegos, pateikėjas mums pateikė labai rimtus dalykus, ir prašau visiems vieningai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Prašom dar kartą registruotis. Bus aiškiau. Ir dar vienas Seimo narys atėjo, irgi rimtas. Prašom registruotis.

Užsiregistravo jau 37 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio. Balsuosime, ar priimame Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo I priedėlio papildymo įstatymą. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 30, susilaikė 5 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymas priimtas.

Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1296* (projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar jau vakarinės darbotvarkės 1 klausimas. Tai yra Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, pranešėjas – kolega A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Svarstymo stadija ir priėmimas. Projekto registracijos Nr.IXP-1296. Kviečiu gerbiamąjį pirmininką į tribūną. R.Ruzas turėjo kalbėti? (Balsai salėje) Jeigu pateikėjo nėra, nesvarbu, bus lengviau. (Balsai salėje)

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi projektas teikiamas ypatingos skubos tvarka, vakar komitetas nagrinėjo projektą ir jam pritarė.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes po svarstymo tikrai galime pritarti. Nėra abejonių? Ačiū. Bet dabar dar turime susitarti dėl pataisų. Prašau. (Balsai salėje) Tada prašom – už, prieš. Prašom, kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aišku, labai kebli situacija ir aš komitete susilaikiau dėl šio klausimo, nes mes, darydami šį precedentą, manau, kartu nesilaikome ir savo Konstitucijos, o einame nuo parlamentinės Respublikos valdymo prie prezidentinės. Seimo nutarimais gali būti tik patvirtinta, o ne numatoma ta pati sąlyga pagal Konstitucijos 142 straipsnį, kad būtų ir… arba panaikinamas Respublikos Prezidento sprendimas, įvedat arba leidžiant dalyvauti tam tikrose operacijose Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Manyčiau, kad tai tikrai labai apsunkina padėtį. Gali atsitikti ir visai kitokių situacijų, kai vienašališkas sprendimas bus priimtas, o po to jo atšaukti negalėsime, nes tiktai Seimas galės patvirtinti. Nėra apkalbėta, kaip jis tada galės naikinti ar vienaip, kitaip sustabdyti tą sprendimą. Aš dėl to labai abejoju ir manau, kad vis dėlto reikia žiūrėti, kaip iš tos situacijos mums išeiti, nes aišku, kad šis įstatymas daromas dėl to, kad dabar būtų galima mūsų kariuomenės medikams važiuoti ir dalyvauti tuose įvykiuose, kurie šiandien yra Afganistane. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom. Kita nuomonė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad mums dabar reikėtų palaikyti šį įstatymą ir stengtis jį priimti. Nėra abejonės, kad tai, ką kolega R.Ruzas kalbėjo, yra tas įstatymo trūkumas, kurį ateityje tikrai reikėtų mėginti ištaisyti. Tačiau mes reaguojame į situaciją, atsižvelgdami į tarptautinės politikos kontekstą, juo labiau kad mes šiuo atveju atliekame naują gerą precedentą, kad mūsų daliniai gali būti dislokuoti ir tose valstybėse, kurios priklauso NVS. Šiuo atveju yra nauja situacija, kai galima mėginti ieškoti kur kas geresnio dialogo, įvertinant tiek “Partnerystės vardan taikos”, tiek bendrų NATO integracijos procesų kontekstą. Todėl aš siūlyčiau palaikyti, taip pat ir priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, šiuo atveju buvo vienas už, vienas prieš. Jeigu kas reikalauja, mes turėtume balsuoti, ar pritariame po svarstymo. Ar nereikalauja? Ar gal galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašau. Gerai. Registruojamės.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu čia nėra degantis įstatymas, kurį reikia šiandien priimti, aš reaguočiau į Seimo nario R.Ruzo pastabą, kad yra abejonių dėl Konstitucijos, ir jeigu Seimo Pirmininkas pavestų apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tai mes ir padarytume. Bet, aišku, padarytume ne dabar, o sausio mėnesio pradžioje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, tai nelabai tinka. Iš tikro reikia šiandien priimti. Toks yra ir Seimo Pirmininko prašymas, kurį aš jums noriu perduoti. Gerbiamieji kolegos, visos išvados buvo padarytos, jeigu bus abejonių, reikės paskui aiškintis. Prašyčiau nepykti ir pagal procedūras einame pirmyn. Kviečiu balsuoti, pritarti po svarstymo, o po to nagrinėsime kolegos E.Klumbio pastabas. Balsavimas pradėtas.

Už – 22, prieš – 3, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.

Dabar imamės pataisų. Pataisas pateikė tik kolega Seimo narys E.Klumbys. Gal tada gerbiamasis kolega?.. Prašau. E.Klumbys

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, mano pastabos buvo užregistruotos laiku ir pagal Statutą komitetas turėjo jas apsvarstyti bei paskelbti išvadą. Tos išvados nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neužmirškime, kad nagrinėjame ypatingos skubos tvarka. Taigi prašome iš eilės.

E.KLUMBYS. Dėl ypatingos skubos mes nebalsavome.

PIRMININKAS. Buvo pritarta. Prašom. Dabar, aš manau, nereikia to formalumo, bet vis tiek tvarka yra tvarka. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria kolegos Seimo nario E.Klumbio pataisoms? Aš siūlau iš karto dėl visų balsuoti, kad nereikėtų dėl kiekvienos. Yra 10? Yra. Gerai. Tai tada nebalsuojame. (Balsai salėje) Gerai. Prašau, pabalsuokim. Kas už tai, kad būtų nagrinėjamos kolegos E.Klumbio pataisos?

Už – 19. Kaip matote, pakanka. Taigi tada, mielieji kolegos, iš eilės dėl kiekvienos pastabos. Kolega Klumby, prašom referuoti pirmąją pataisą, t.y. pirmąjį savo siūlymą dėl žodžio ,,Respublika”.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad visame įstatyme būtų suvienodinta ir po žodžio ,,Lietuvos” būtų įrašyta ,,Respublikos”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal čia išties galima sutikti?

A.SADECKAS. Šis pasiūlymas redakcinio pobūdžio, įstatymo esmės nekeičia. Iš esmės galima būtų ir pritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Galime bendru sutarimu pirmąjį E.Klumbio siūlymą priimti. Sutinkame? Ačiū.

Antrasis siūlymas. Prašome, gerbiamasis Egidijau.

E.KLUMBYS. Antrasis siūlymas 2 straipsniui iš dviejų dalių.

PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę. Tada mes turime iš eilės. 1 straipsnis, jeigu neskaičiuosime preambulės, yra įstatymo paskirtis. Galim jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Einam toliau.

2 straipsnis.

E.KLUMBYS. 2 straipsnio 1 dalį aš siūlau išdėstyti taip, kad tarptautinė operacija, kolektyvinė gynybos arba kita karinė operacija, kurioje Lietuvos kariniai vienetai “dalyvauja” kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Originaliame tekste yra pasakymas “yra panaudojami”. Manau, kad mano siūlymas labiau atitinka esmę ir lietuvių kalbą.

PIRMININKAS. Ir korektiškesnis. Gerbiamasis pirmininkas.

A.SADECKAS. Konstitucijos 142 straipsnyje ir 67 straipsnio 20 punkte kalbama apie ginkluotųjų pajėgų panaudojimą, o ne apie jų dalyvavimą. Terminas “panaudojimas” yra platesnis, nes gali apimti ir dalyvavimą karo veiksmuose, ir pasirengimą jiems iš anksto, nusiunčiant pajėgas į krizės regioną. Manau, kad reikia palikti, kaip yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gal dar paklausome Krašto apsaugos ministerijos atstovų. Tik prisistatykite. Gerbiamasis D.Žalimas, taip? Prašom.

D.ŽALIMAS. Patarėjas D.Žalimas. Taip, iš tiesų ši terminija paremta Konstitucijoje vartojamais terminais, kur kalbama apie pajėgų panaudojimą. Šiandien teko konsultuotis su Seimo Dokumentų skyriumi, su kalbos redaktorėmis, iš tiesų stilistiniu, lietuvių kalbos požiūriu dabar esama projekto redakcija yra gera.

PIRMININKAS. Išties, aš irgi pažiūrėjau, 67 straipsnio 20 punktas kalba apie panaudojimą. Tai ar gerbiamasis kolega E.Klumbys vis tiek tai teikia? (Balsai salėje) Jis teikia. Nematau norinčių paremti, nėra ir prieš. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Dėmesio, balsuosime dėl kolegos E.Klumbio pataisos 2 straipsnio 1 daliai, kur kalbama apie tarptautines operacijas ir Lietuvos karinių vienetų panaudojimą. Taip pagal Konstituciją. Kolega E.Klumbys mano, kad reikia kito žodžio. Taigi kas remiat kolegos E.Klumbio siūlymą, balsuojate už, kas manot, kad turi likti taip, kaip buvo, balsuojate kitaip. Prašom.

Už – 9, prieš – 9, susilaikė 16. Pataisai nepritarta. Dabar einame toliau. Minutėlę. Prašom. Gerbiamasis pirmininkas. Prašom. Dėl kurios? (Balsai salėje) Prašom, pridėsime balsą. Tada 10 balsų prieš. Prašom. Kolega E.Klumbys. Dėl jūsų 2 dalies. Tiksliau, jūsų 2 dalies, o įstatymo 2 straipsnio 4 dalies.

E.KLUMBYS. Aš siūlau vietoj žodžių “(įskaitant pasirengimą šiai operacijai)” įrašyti žodžius “o taip pat pasirengimą šiai operacijai”.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.

A.SADECKAS. Stilistiniu požiūriu vietoj žodžio “taip pat”, kaip sako stilistai, geriau vartoti žodį “įskaitant”. Pasirengimas operacijai projekte suprantamas kaip sudėtinė visos operacijos dalis, jo pirminė stadija.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet tame variante, kurį aš turiu, taip ir parašyta. “Taip pat pasirengimas šiai operacijai”. Gerai. Sutinkame su kolegos pataisa? Gerai. Ačiū. Pritarta šiai pataisai. Tam paredagavimui “taip pat pasirengimas šiai operacijai”. Einame toliau.

Dabar pastabos 5 straipsniui. 5 straipsnio 3 dalis. Prašom, gerbiamasis Klumby.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šio straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes ji nesuteikia Prezidentui teisės priimti sprendimo dėl gynybos nuo agresijos ir dalyvavimo kolektyvinės gynybos operacijoje, esant kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluotam užpuolimui. Prezidento pareigos yra labai tiksliai išvardytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinio Teismo sprendimu negali būti jos išplėstos daugiau, negu yra nurodyta Konstitucijoje.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamas pirmininkas ar pirma autoriai. Kas pirma? Prašom. Tai gal pirma pirmininkas.

A.SADECKAS. Iš tikrųjų projekto 5 straipsnis, kurį norėtų pakeisti ponas E.Klumbys, galės būti taikomas tik Lietuvai tapus NATO nare. Tai yra kolektyvinės gynybos sutarties dalyve. Dalyvavimo kolektyvinės gynybos operacijos teisiniu pagrindu bus Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalis ir Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis. 5 straipsnis įtvirtina principą, kad ginkluotas užpuolimas prieš vieną sutarties šalį laikomas ginkluotu užpuolimu prieš visas sutarties šalis. Lietuvai tapus šios sutarties dalyve, jos 5 straipsnio nuostatos taps sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi pagal Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalį. Lietuva bus įsipareigojusi traktuoti ginkluotą užpuolimą prieš bet kurią kitą Aljanso šalį kaip užpuolimą prieš Lietuvą. Taigi tokiu atveju galės ir net privalės būti taikoma Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalis, įgalinanti Prezidentą ginkluoto užpuolimo atveju nedelsiant imtis gynybos veiksmų, įskaitant dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijoje. Reikėtų pabrėžti, kad NATO teisės ekspertai pritaria požiūriui, kad Konstitucijos nuostatos, čia papildomas komentaras, dėl ginkluoto užpuolimo būtų interpretuojamos kartu su Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio nuostatomis. Štai tokie būtų trumpi argumentai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nesiginčyti. Autorių atstovai. Prašom, gerbiamasis Žalimai.

D.ŽALIMAS. Iš tiesų gerbiamasis pirmininkas A.Sadeckas labai išsamiai išdėstė šį principą. Iš tiesų 5 straipsnis bus taikomas tik tada, kai Lietuva taps Šiaurės Atlanto sutarties dalyve. Šiaurės Atlanto sutartis numato, kad ginkluotas užpuolimas prieš bet kurią iš Aljanso šalių kartu kelia pavojų visų valstybių narių suverenumui. O 142 straipsnio 2 dalis kalba apie ginkluotą užpuolimą, kuris kelia grėsmę valstybės suverenumui. Tai visiškai atitinka Konstitucijos žodinę formuluotę, taip pat ir tikslus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar prašom vienas – už, vienas – prieš. Kolegė S.Burbienė. Prašom. Dėl kolegos E.Klumbio pastabos.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dabar siūlomas įstatymo projekto 5 straipsnis Konstitucijos neatitinka. Jeigu sakoma, kad jis įsigalios tada, kai mes būsime NATO nariai, tai turi būti parašyta šiame įstatyme. Tačiau šis įstatymas priimamas taip skubiai, kad netgi jeigu čia kur nors ir yra parašyta, tai aš tikrai nesuspėjau rasti, bet, ko gero, ir nėra parašyta, nes būtų tiksliai pacitavę, kokiame straipsnyje tai nurodyta. Mes nesam dar NATO nariai ir negalime sakyti, kad mūsų įstatymai galios pagal būsimą mūsų narystę.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ta interpretacija, kurią pateikė ministerijos atstovai, komiteto pirmininkas, yra pakankamai išsami. Nebent jeigu atsižvelgtume į Teisės departamento siūlomą redakciją, kuri papildytų ir išspręstų tas visas kolizijas, tuomet tikrai būtų galima balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Dabar dėl balsavimo. Aš galiu tiktai taip interpretuoti kolegos E.Klumbio siūlymą: balsuoti prieš tą redakciją, kuri yra, nes jis nepateikė kitos. Vadinasi, mums reikia balsuoti, ar pritariam kolegos E.Klumbio siūlymui atsisakyti 5 straipsnio 3 ir 4 punktų. Aš kitaip negaliu interpretuoti, nes jis nepateikė konkrečių siūlymų. Prašau. Pirma – kolega E.Klumbys, po to – kolega A.Sakalas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš negalėjau teikti jokių kitų siūlymų, nes yra konkretus siūlymas ir aš teigiu, kad yra prieštaravimas Konstitucijai 5, 6 straipsniuose, taip pat 7 ir 10 straipsniuose. Mes svarstėm Teisės ir teisėtvarkos komitete, ar Piliečių teisių atkūrimo įstatymas atitinka Konstituciją. Kodėl yra tokia skuba? Atsitokėkim! Aš dabar tiesiog kalbu kaip vienišas vilkas.

PIRMININKAS. Dar ne.

E.KLUMBYS. Pagalvokim apie Konstituciją.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš esu linkęs pritarti Seimo nario E.Klumbio nuomonei, kad nereikėtų mums čia dabar skubėti, nes iš tikrųjų yra labai akivaizdžių prieštaravimų, kur kas akivaizdesnių nei buvo prieštaravimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, daug akivaizdesnių, aš pabrėžiu. Todėl siūlau padaryti priėmimo pertrauką ir apsvarstyti labai rimtai, ar iš tikrųjų tie prieštaravimai labai pagrįsti, ar jie nepagrįsti, ar galima į juos nekreipti dėmesio.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pertrauką galima padaryti tik vienu atveju. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau, jeigu yra tokia abejonė, padaryti tai dabar. Man nesuprantama, kodėl nebuvo galima iki šios dienos surengti Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendro posėdžio ir pasižiūrėti, kokia formuluotė mums leistų priimti sprendimą. Tą mes galime ir dabar padaryti. Galime padaryti pertrauką, jeigu yra tokių nuomonių išsiskyrimų, išklausyti visų specialistų, nes ne visi Seimo nariai įsigilinę į problematiką, ir pasižiūrėti, kokia formuluotė būtų priimtina. Tuo labiau kad tai būtų kur kas efektyviau. Paskui sugrįžti, rasti konsensą ir priimti, nes jeigu yra tiek nuogąstavimų, tai geriau tuos nuogąstavimus išsklaidyti. Šiaip manau, kad mes galėtume priiminėti, bet pamėginkim paieškoti tokio greito varianto.

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, rasim kokį nors sprendimą. Dar kartą E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, tik užvakar mes svarstėme šį įstatymą. Jį reikia išnagrinėti. Reikia pateikti pasiūlymus, pagaliau reikia išspausdinti. Aš turėjau faktiškai pusę dienos, užregistravau vakar dieną, 10.10 valandą. Kada Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kiti komitetai gali apsvarstyti?

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek stebiuosi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pozicija. Šiuo atveju mes turime Teisės departamento išvadą, ir, kiek žinau, šie projektai jau gana seniai neformaliai pateikti Seimo frakcijoms, komitetų vadovams, ir buvo šios problemos svarstomos ir sprendžiamos. Teisės departamentas, kiek aš suprantu, šioje vietoje nemato kokių nors teisinių problemų. Bet jeigu iš tikrųjų komitetas mano, kad reikia dar sykį susirinkti svarstyti, tai gal reikia padaryti pusės valandos pertrauką ir tegul pasvarsto. Bet reikia tuos sprendimus daryti greičiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Aš nesuprantu ir gerbiamojo A.Kubiliaus. Sakykim, konservatoriams tikrai labai rimtai reikėtų tai apsvarstyti. Kadangi jie iki šiol žegnojosi ir labai bijojo NVS šalių, o šis įstatymas leidžia, kad NVS ginkluotųjų pajėgų daliniai galėtų dalyvauti įvairiuose mokymuose ir Lietuvos teritorijoje. Tai kaip jie dabar derins savo pozicijas? Juo labiau binladeniškos nuotaikos tarp jų vyrauja, tai, žinote, čia visko gali atsitikti.

Reikėtų žiūrėti vis dėlto realiai į pačią mūsų Konstituciją. Ir nemanau, kad čia yra labai didelis skubėjimas, kur mums reikia labai su šiuo įstatymu nuskubėti. Tas įstatymas, jo priėmimas šiandien nieko nekeičia toje situacijoje, kurią mes aptarę, kad jau gali tie medikai važiuoti, vos ne ta situacija, dėl ko mes ir tempiam. Dėl medikų dalyvavimo Afganistano įvykiuose mes pritempiam šitą įstatymą. Tai aiškiai sau atsakykim. Amerika pažeidė Jungtinių Tautų kai kuriuos nutarimus ir pati pradėjo karą. Mes iš dalies tai irgi teisinam.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš siūlau nedebatuoti. Gerbiamasis Andriau… Suteiksim dar kartą, bet dabar sprendimas yra toks, aš siūlau taip padaryti. Padarykim ne Seimo posėdžio, bet šio klausimo svarstymo pertrauką. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai tegul susirenka kartu su specialistais ir paieško formuluočių, jeigu jų reikia. Prašau.

A.SADECKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė, juk aš sakiau. Šitas projektas buvo (…) jau antrą mėnesį.

PIRMININKAS. Prašom, minutėlę!

A.SADECKAS. Ir specialistai, ir kiti jau nagrinėjo šitą. Suprantamos problemos…

PIRMININKAS. Nesiginčykim. A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš čia pasakysiu dėl turinio, bet kadangi jūs siūlote pertrauką, tai išeina kaip ir dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAUDARGAS. Kadangi aš visiškai negaliu suvokti, koks čia yra prieštaravimas, kad siūlo sveiku protu. Nesuprantu, kuo čia dėti specialistai? Čia yra kolektyvinė gynybos sutartis, dėl kurios kolegos prieštarauja, kad Lietuva dar nėra narė. Tai jos ir neįgalioja, jeigu nėra. Jeigu ta kolektyvinė sutartis bus svarstoma, gerbiamieji, tada ir bus svarstoma, ar Lietuva jungsis prie jos, ar ne. Tik tos pasekmės įsigalios. Kiekvienam sveiku protu visiškai aišku. Čia nėra ką diskutuoti ar debatuoti. Šitas įstatymo tekstas yra visiškai priimtinas. Konstitucija čia nieko dėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, man tiesiog keista, kad dabar staiga tuščioje vietoje imam ir slystam. Visų pirma Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė. Yra specialistai, yra visas reikalas. Aš labai atsiprašau. Ir jeigu pažiūrėtume žmogaus teises, tai iš tiesų būtų labai gražu ir svarbu, kad mūsų gydytojai turėtų teisę vykti į karštus rajonus. Tai yra iš tikrųjų svarbu. Tai yra labai svarbu, bet yra vienas momentas. Man, kaip Seimo nariui, labai keista girdėti, kai mūsų kolegos labai drąsiai pareiškia, kad neatitinka Konstitucijos, tik pagal prielaidas. Aš, pavyzdžiui, neįžiūriu nedidelių neatitikimų. Neskubėkit rodyti knygų. Aš labai norėčiau, kad labai gerai pažvelgtumėte į turinį. Aš kviečiu palaikyti tą įstatymą, nes tai yra ir ženklai pasauliui, ir pagaliau mūsų pozicija. Nereikia juokauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Egidijau, gerbiamasis Algirdai, aš siūlyčiau dabar nesiginčyti per visą salę. Iš tikrųjų padarom šio klausimo svarstymo vienos valandos pertrauką ir tegul Teisės ir teisėtvarkos komitetas su specialistais susirenka, pasikalba ir pasako savo nuomonę, nes tai, ką pasakė kolega A.Saudargas, tikrai skamba. Taigi pertrauka, ir imamės kito klausimo. Ačiū. Valandą. Juo labiau kad mes čia turim kitų įdomių dalykų, todėl aš ir siūlau jų imtis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (projektas Nr.IXP-411(3*) priėmimo procedūros teisėtumo

Gerbiamieji kolegos, yra Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada (dėmesio!) dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. “Vadovaudamiesi Seimo Statuto 160 straipsniu, į Seimą kreipėsi 31 Seimo narys dėl, jų manymu, priimant Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą padaryto Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo statuto 139 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti įstatymų projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto. Po pateikimo, svarstymo stadijos metu, Teisės ir teisėtvarkos komitete įstatymo projektą pasiūlyta atmesti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas minėtąjį įstatymą, teigia, kad įstatymo pataisos gali prieštarauti Konstitucijai, bet netvirtina, kad jos prieštarauja.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: Seimo Pirmininkas neturėjo teisinio pagrindo neteikti svarstyti Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Priešingai, neteikdamas šio projekto svarstyti, Seimo Pirmininkas būtų pažeidęs Seimo statuto nuostatų reikalavimus.

Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 1, 3 – atskiroji nuomonė (atskiroji nuomonė pridedama).” Jeigu atskirosios nuomonės autoriai neprieštarauja, aš ją irgi perskaitysiu.

“Seimo Pirmininkas pažeidė Seimo Statuto 139 straipsnio 1 punkto nuostatą, kurioje teigiama, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti įstatymų projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto.

Pasirašo: A.Poplavski, A.N.Stasiškis, A.Vazbys.”

Štai ir viskas. Kadangi pagrindinė išvada yra aiški, mums toliau nėra ką svarstyti. A.Kubilius gavo instrukcijas, dabar šį tą pasakys. Prašom.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nespėjau duoti instrukcijų, bet tiek to.

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kuri yra pateikta, labai aiškiai diskredituoja pačia komisiją. Po tokios išvados komisija turėtų pasileisti, nes tai yra pasakymas, kad taikyti 139 straipsnio 1 dalį iš viso Seime yra neįmanoma. Be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas negali atlikti Konstitucinio Teisimo pareigų ir negali pasakyti, kad vienas ar kitas straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Jis gali visu svoriu ir visu autoritetu pasakyti, kad vienas ar kitas straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai. Tai yra vienintelis dalykas, ką gali padaryti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis tai padarė. Tai Etikos ir procedūrų komisija, kuri turėtų rūpintis Seimo dvasia ir Konstitucijos principų išsaugojimu, pasielgė labai formaliai. Aš siūlau jai paprasčiausiai pasileisti, nes ji, priimdama tokius sprendimus, niekam nereikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Išvada dėl išvados aiški. Ir dabar imamės 4 vakarinio posėdžio darbotvarkės punkto, nes 1 ir 2 yra maždaug dėl to paties (ačiū, Pirmininke), o 3 punktas yra susijęs su pranešėju, kuris dabar išėjo, – kolega E.Klumbiu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1302 (pateikimas, svarstymas)

Taigi 4 vakarinio posėdžio darbotvarkės punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Pranešėjas – finansų viceministras V.Vasiliauskas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, gerbiamasis viceministre.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pristatyti Lietuvos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ratifikavimo įstatymo projektą.

Ši dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis buvo pasirašyta 2001 m. kovo 19 d. Vilniuje. Ji yra sudaryta remiantis tipiniu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliu. Ši sutartis ir yra parengta atsižvelgiant į tų dviejų mano anksčiau minėtų sutarčių modelius.

Pagrindinis sutarties tikslas yra panaikinti dvigubą apmokestinimą rezidentų, Lietuvos rezidentų bei Didžiosios Britanijos rezidentų, kai mes kalbame apie šių rezidentų pajamas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Na, tuo dvigubo apmokestinimo panaikinimu siekiama skatinti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos dvišalius ekonominius santykius.

Iš principo sutarties struktūra yra, kaip aš ir minėjau, tipinė. Specialiosios taisyklės šioje sutartyje taikomos tokioms pajamų rūšims kaip dividendai, palūkanos, honorarai, kapitalo prieaugio pajamos, pajamos, gaunamos už samdomą darbą. Taip pat vienas iš šios sutarties tikslų yra fiskalinių pažeidimų prevencija. Ši sutartis, be jokios abejonės, sudarytų sąlygas Lietuvos mokesčių administratoriams bei Didžiosios Britanijos mokesčių administratoriams keistis informacija siekiant užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams.

Ši sutartis teikiama ratifikuoti ypatingos skubos tvarka, kadangi Jungtinė Karalystė šią sutartį ratifikavo gruodžio mėnesį (vakar mes gavome ratifikavimą patvirtinančius dokumentus). Jeigu ši sutartis būtų ratifikuota dar šiais metais, ji galėtų įsigalioti nuo sausio 1 d., jeigu to nepavyktų padaryti, ji įsigaliotų tik 2003 metais. Tokiu atveju būtų pažeisti ir Lietuvos, ir Didžiosios Britanijos ekonominiai interesai.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Visiems aišku? Galim pritarti po pateikimo? Galim. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galim pritarti? Galim. Smagu.

Pereiname į svarstymo stadiją. Ar nori kas kalbėti diskusijoje dėl šios, sakykime taip, rutininės sutarties, kaip ir su kitomis šalimis? Niekas nenori. Ar dėl balsavimo motyvų kas nors kalbėtų? (Balsai salėje) Neišeina. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Taigi pusė darbo padaryta. Kitą pusę darysim, matyt, rytoj. (Balsai salėje) Visi budrūs, galim šiandien ilgai dirbti. Visi budrūs. Maniau, nesupras. (Triukšmas salėje) Mielieji kolegos, kadangi iš tikrųjų mums trūksta dar šiek tiek balsų (dabar posėdžiauja du komitetai, tai ten tikrai ne mažiau kaip 15, bet vis tiek dar kelių balsų trūksta), tai aš prašyčiau, nes tai yra bendras reikalas, visas frakcijas – ir valdžios, ir opozicines, ir per vidurį – paagituoti savo kolegas, kad maždaug po valandos, t.y. 17.30 val. ar gal 17.00 val., susirinktų dar šiek tiek daugiau Seimo narių ir tada balsuotume. Tai aš prašau, kad visi tai padarytų. Prašau, tarkimės preliminariai, kad 17 val. susirenka maksimaliai daug Seimo narių, o mažiausiai 57. Ačiū. Tuomet šis klausimas baigtas. Kolega A.Sadeckas galėtų pateikti klausimą. Nematau. Tada gal kolega J.Čekuolis galėtų pateikti pirmąjį rezervinį klausimą? Pirmasis rezervinis klausimas vadinasi Seimo nutarimo “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” projektas Nr.IXP-1294. Pranešėjas, kaip jau sakiau – kolega J.Čekuolis. Siūloma šiandien ir pateikti šį projektą, ir jį priimti. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr.IXP-1294 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, Lietuvos Seimo delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje visuomet yra tvirtinama vieneriems metams ir kiekvienais metais mes turime ją patvirtinti iš naujo, tačiau mūsų parlamente jau yra tokia tradicija ir iš ankstesnių kadencijų, kad delegacijos sudėtis arba nesikeičia, arba keičiasi minimaliai nedaug. Jums siūlomame nutarime delegacijos sudėtis yra lygiai tokia pati, kokia buvo šiais, t.y. 2001 metais.

Dėkoju posėdžio pirmininkui, kad tai šiandien galime padaryti paskutiniame posėdyje, nes turime patvirtinti delegacijos sudėtį iki sausio vidurio, o tai yra paskutinis posėdis iki sausio 11 dienos, ir jeigu to šiandien nebūtume padarę, tuomet teoriškai galbūt mūsų delegacija sausio mėnesio sesijoje neturėtų balso teisės, nes nebūtų gavusi patvirtinimo iš nacionalinio parlamento dėl savo sudėties.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandien labai įdėmiai sekėme įvairius pranešimus ir yra toks pranešimas, kad Seime tarsi žada įsikurti (ar gal jau yra įsikūrusi) nauja frakcija. Norėčiau paklausti, kadangi delegacija yra sudaroma proporcingai pagal frakcijos narių kiekį, ar nereikės paskui keisti šito nutarimo?

J.ČEKUOLIS. Delegacijos sudėtį ir proporcijas parlamentas turi teisę koreguoti bet kada per metus. Europos Tarybos sesijos Strasbūre vyksta keturis kartus per metus ir prieš kiekvieną sesiją galima pateikti savo delegacijos sudėties pakeitimus, jeigu taip nuspręsta Seime, o apie naują frakciją Seime aš negirdėjau, gal bus, gal nebus, pamatysime. Kai bus, tuomet ir spręsime, kaip daryti. O kol kas pavojaus nėra, jeigu ir įvyktų kokie nors kiti veiksmai čia pas mus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Ar galime pradėti kitas procedūras? Taigi ar nori kas kalbėti diskusijose? Ne. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, čia yra Teisės departamento pastabos, jos yra redakcinio požiūrio, manau, galime į jas atsižvelgti. Sutinkame. Ačiū. Nutarimas iš trijų straipsnių. Ar reikia pastraipsniui balsuoti? Nereikia.

Taigi, mielieji kolegos, tada prašom dar sykį registruotis. Registracija, ir balsuosime dėl viso nutarimo “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje”. Užsiregistravo 29. Užuot pagausėję – mažėjam. Taigi, mielieji kolegos, užsiregistravo 29 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje”? Balsavimas pradėtas.

Už – 28, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Seimo nutarimas “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1295 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, dabar, galima sakyti, yra lydintis nutarimas ir aš jau nebenoriu kviesti J.Čekuolio, juo labiau kad apie jį patį čia ir kalbama. Tai gal nesipriešinsite, jeigu aš jums pateiksiu ir pakviesiu pritarti ir šiam nutarimui. Nutarimas yra dėl mūsų ką tik patvirtintos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir jo pavaduotojo, arba, tiksliau, pavaduotojos patvirtinimo. Primenu, kad ir pirmininkas J.Čekuolis, ir pirmininkė S.Burbienė jau dirbo turbūt daugiau nei metus, ar metus? (Balsai salėje) Kai kurie siūlo, kad laikas būtų atleisti, tokiu atveju reikėtų nepatvirtinti. Aš ir kai kurie kiti kolegos manome, kad jie abu gali sėkmingai dirbti, t.y. vienos frakcijos atstovas – pirmininkas, kitos frakcijos atstovas – vicepirmininkas.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Nėra norinčių. Laikykime, kad pritariame po pateikimo. Praėjo svarstymo procedūros ir dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Nėra. Kviečiu dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

22 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo”? Prašom balsuoti. Dabar jau už visą nutarimą turime balsuoti.

20 – už ir 1 susilaikė. Dar ir kolega V.Fiodorov. Tada 21 balsas už. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Seimo 2002 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Europos reikalų komiteto sudėties“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1303 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, dar yra vienas rutininis nutarimas, gal galime jį taip pat tokiu gražiu bendru sutarimu aprobuoti. Tai yra trečiasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto sudėties” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1303. Jo esmė yra tokia. Vietoj kai kurių kolegų, kurie, atvirai kalbant, nelabai stropiai lankė Europos komiteto posėdžius, frakcijos siūlo kitus kolegas, kurie įsipareigoja stropiau dalyvauti šio komiteto darbe. Tokia yra šio nutarimo esmė.

Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Galime laikyti, kad svarstymas įvyko? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto 1 straipsnio” pakeitimo”. Nėra. Prašom dar kartą registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto 1 straipsnio” pakeitimo”, prašom balsuoti. Už – 25, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Europos reikalų komiteto 1 straipsnio” pakeitimo” priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimo“ projektas Nr.IXP-758(2*) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Siūlau imtis darbotvarkės 2-7 klausimo – Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimo” projekto Nr.IXP-758(2) Svarstymo tęsinys ir priėmimas. Pranešėjas – kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų šios sesijos metu dar turėtume pagal Statutą būtinai patvirtinti Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimą ir nutarimą. Yra keletas redakcinio pobūdžio pastabų, gautų iš Teisės departamento. Kad būtų galima tai pataisyti, tai tikrai nesunku. Yra mūsų komiteto delikatesnis noras, kad būtų galima prašyti Valstybės kontrolės atlikti ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimą ir pateikti išvadas. Šiuo metu mes labai vėluojame, todėl ta data jau yra netinkanti, praėjusi. Galima būtų tą datą ir perkleti, nes ji… (Balsas salėje: iki balandžio 1 d.) Taip, iki balandžio 1 dienos, galima ir taip. (Balsas salėje) Kodėl? Nereikia bijoti, prietarai yra atgyvena, nieko baisaus. Iš esmės čia būtų galima parašyti net iki vasario 1 d., nes kontrolieriai savo ataskaitą yra pateikę nuo vasario 1d., taigi būtų galima panaudoti ir šią datą.

PIRMININKAS. Ar užteks mėnesio? Gal geriau kovo 1 diena?

G.DALINKEVIČIUS. Gal kovo 1 d., nes tai yra daugiau principo klausimas. Norėtųsi, kad ši įstaiga, viena vertus, būtų labai skaidri ir matoma Seimo komiteto akiratyje. Antra, manau, to norėtų ir patys šioje įstaigoje susibūrę žmonės, tą byloja jų prašymai ir pareiškimai, kuriuos mes turime savo komitete. Aš esu parengęs pranešimą, bet šiandien nenorėčiau trukdyti laiko. Jeigu leisite, aš jį perduodu, kad būtų galima atspausdinti, tai toks probleminis pranešimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jį galima išplatinti Seimo nariams, viena, ir, antra, pridėti prie protokolo.

G.DALINKEVIČIUS. Taip, nes šiandien nenoriu trukdyti laiko. Taigi būtų tokie motyvai taupant jūsų laiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime baigti svarstymo procedūrą dėl šio nutarimo projekto? Galime baigti? Ačiū. Taigi yra siūlymas šiandien ir priimti patį nutarimą su ta viena pataisa dėl datos. Nutarimą sudaro du straipsniai, o data yra 2 straipsnio pabaigoje: “prašyti atlikti veiklos patikrinimą”. Tada būtų: “atlikti patikrinimą ir iki 2002 m. kovo 1 dienos išvadas pateikti Seimo Žmogaus teisių komitetui”. Sutinkate su tokia pataisa? Ačiū.

Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Niekas nenori. Prašom registruotis. Užsiregistravo 24 Seimo nariai – gana stabilus skaičius. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimo”. Kas už, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

20 Seimo narių – už, 4 susilaikė, Seimo nutarimas “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos veiklos įvertinimo” priimtas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikėtų apsispręsti. Vienas, du, trys klausimai, kuriuos galėtume nagrinėti. Deja, jie negali būti nagrinėjami, nes nėra pranešėjų. Vienas klausimas yra… Irgi vieno pranešėjo trūksta, kitas yra. Bet yra dar vienas rezervinis, kurio pranešėjas yra, todėl mes galėtume tą klausimą ir aptarti. Tai yra antras rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti išvados” projektas Nr.IXP-881(2). Pranešėjas – kolega V.Orechovas, kuris yra tos Laikinosios komisijos pirmininkas. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti išvados“ projektas Nr.IXP-881(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

V.ORECHOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Laikinoji komisija telekomunikacijos problemoms tirti buvo sudaryta š. m. sausio 26 d. pagal Seimo nutarimą Nr.IXP-174. Komisija turėjo išnagrinėti, kokie yra būtini teisės aktai, reikalingi telekomunikacijų rinkai reguliuoti po jos demonopolizavimo, nustatyti priežastis, kodėl nebuvo įsteigta Ryšių reguliavimo tarnyba, parengti vartotojų teisėms ginti būtinas Telekomunikacijų įstatymo pataisas bei nustatyti, ar atsakingos Vyriausybės institucijos vykdė visus įsipareigojimus nustatant fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifus.

Vadovaujantis minėto Seimo nutarimo 5 straipsniu, praėjus dviem mėnesiams po komisijos sudarymo, Seimui buvo pateikta komisijos darbo ataskaita, kuriai jis ir pritarė, patvirtino tai 2001 m. balandžio 10 d. Seimo nutarimu, kurio projekto Nr.IXP-246. Tuo nutarimu komisijos veikla buvo pratęsta ir jai buvo iškeltas papildomas tikslas – išnagrinėti valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo problemas.

Atsižvelgdamas į tai, kad prieš kurį laiką aš, stovėdamas šioje tribūnoje, išsamiai supažindinau gerbiamąjį Seimą su komisijos pasiektais rezultatais, dabar norėčiau trumpai priminti Seimui pagrindinės komisijos padarytas išvadas.

Komisija, išnagrinėjusi klausimą dėl atsakingų institucijų įsipareigojimų, kad būtų laiku nustatomi fiksuoto ryšio telekomunikacijų paslaugų tarifai, vykdymo, pateikė išvadą, kad Vyriausybė, tvirtindama akcijų viešojo pardavimo cirkuliaro nuostatas, pritarė AB “Lietuvos telekomas” vietinių tarifų pakeitimui, tik įvedus naują apmokėjimo sistemą, nors tai ir prieštarauja tos pačios Vyriausybės 2000 m. vasario 11 dieną, priimtam nutarimui Nr.162. Komisijos nuomone, naujas įvestas sujungimo mokestis yra neteisėtas. Ne todėl, kad jis neminimas AB “Lietuvos telekomas” išduotoje licencijoje Nr.174-97, o todėl, kad jis nustatytas kaip atskira paslauga. Komisija mano, kad sujungimo mokesčio įvedimas turėtų būti paslaugas teikiančios AB “Lietuvos telekomas” ir priežiūrą atliekančios Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos derybų objektas, nes licencijuojamos paslaugos, o ne mokesčių tipai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 11 d. priimtas nutarimas nesubalansuotas konkurencijos prasme, nes juo yra įvedama į monopolizmą linkusiai telekomunikacijų rinkai žalinga praktika, kai vietos pokalbių paslaugų teikimo nuostoliai kompensuojami iš pajamų, gaunamų iš tarptautinių pokalbių ir kitų telekomunikacijų paslaugų. Komisija nuosekliai siekdama išsiaiškinti, kaip vykdoma teikiamų telekomunikacijų paslaugų kainų priežiūra, atliko kai kurių AB “Lietuvos telekomas” privatizavimo sandorį lydėjusių sprendimų analizę ir pasigedo jų ekonominio pagristumo. Kaip žinome, pagal Telekomunikacijų įstatymą kainų priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba. Jos priimti sprendimai dėl GSM ir (…) 1800 mobiliojo ryšio licencijų akivaizdžiai lėmė AB “Lietuvos telekomas” akcijų rinkos vertės smukimą. Taip pat komisija išsiaiškino kai kurių valstybės institucijų neatsakingumą, kad dvejiems metams nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d. buvo sutrumpintas specialių akcijų galiojimo terminas. Primenu, kad specialios akcijos suteikia valstybei papildomas turtines teises valdyti bendrovę AB “Lietuvos telekomas”. Nagrinėdama klausimus, susijusius su vartotojų teisių gynimu, būtinų Telekomunikacijų įstatymo pataisų parengimu, komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau minėtuose straipsniuose vartotojų teisės ginamos nepakankamai. Šiuo klausimu komisija parengė atitinkamus įstatymų straipsnių pakeitimus.

Komisija, tirianti priežastis, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos nebuvo vykdomos visa apimtim, kaip tai yra numatyta Telekomunikacijų įstatymo 5 straipsnyje, nustatė, kad lemiamą reikšmę suvaidino tas faktas, kad Vyriausybė iš pradžių įgaliojo Susisiekimo ministeriją vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas. Po to šių funkcijų atlikimas buvo pavestas reorganizuotai valstybinei įmonei Valstybės radijo dažnio tarnyba ir visa tai buvo pavedama atlikti biudžete nenumačius tam papildomų lėšų. Tai, be abejo, turėjo įtakos ne tik Ryšių reguliavimo tarnybos įkūrimo proceso užtęsimui, bet ir tam, kad laiku nebuvo priimti telekomunikacijos rinkai būtini dokumentai.

Nagrinėdama valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo problemas, komisija priėjo išvadą, kad koordinuotas tarpžinybinių tinklų sujungimas leistų efektyviai panaudoti turimas struktūras bei teikti pigesnes telekomunikacijų paslaugas. Kartu komisija konstatavo, kad valstybinių tinklų sujungimo problemas reikia nagrinėti kaip alternatyvas AB “Lietuvos telekomui” ir jėgos struktūrų tinklų kūrimo aspektais. Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parodyti iniciatyvą ir pavesti parengti projektą dėl valstybinių institucijų telekomunikacijų tinklų sujungimo, jame Valstybinis ryšių centras prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento taptų integruotos sistemos dalimi. Taip pat būtų aiškiai įvardyta, kokie galimi tinklų sujungimo variantai. Rengiant tokį projektą, būtina labai rimtai susirūpinti specialiuoju ryšiu. Reikėtų skirti aukščiausiąjį operatyvinį ryšį nuo tarnybinių ir telekomunikacijos tinklų sujungimas neturėtų paliesti operatyvinių bei kitų konfidencialių dalykų.

Komisija pažymi, kad ji bandė surinkti informaciją iš įvairių valstybės institucijų apie jų išlaidas už fiksuotą ir mobiliojo ryšio paslaugas dėl duomenų perdavimo operatoriams. Tačiau dėl kai kurių žinybų nenoro atskleisti šią informaciją taip ir nepavyko nustatyti, kiek biudžetinių lėšų yra naudojama valstybinių institucijų ryšių paslaugų poreikiams tenkinti. Todėl būtina, kad Vyriausybė, rengdama projektą ir formuodama kitų metų biudžetą, įvertintų esamą padėtį ir padėtų apsispręsti, ar verti kurti tinklą, aptarnaujantį visas valstybines institucijas.

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisijos telekomunikacijos problemoms tirti, atlikusi visokeriopą ir naudingą telekomunikacijų rinkos analizę, nustatė būtinumą parengti ir priimti nemaža telekomunikacijos rinką liberalizuojančių įstatymų. Pradiniame šio darbo etape prioritetas turi būti suteiktas tiems teisės aktams, kurių pagrindu veiks telekomunikacijos rinka ją demonopolizavus. Komisija laiko sveikintinu dalyku, kad šių metų gruodžio 18 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame buvo patvirtinti Susisiekimo ministerijos ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai. Komisijos nuomone, nauji nuostatai panaikins galimą sričių kompetencijos ir funkcijų dubliavimąsi.

Baigdamas pristatyti Seimui komisijos darbo visą ataskaitą, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2001 m. rugsėjo 13 d. Seimui papildžius Seimo statutą buvo sukurtas naujas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kurio pagrindiniai tikslai būtų rengti informacinės visuomenės plėtrą reglamentuojančių įstatymų projektus, svarstyti ir teikti Seimui išvadas bei pasiūlymus dėl informacinės plėtros politikos formavimo. Koordinuoti valstybės institucijų, įstaigų ir kitų organizacijų darbą rengiant minėtų įstatymų projektus. Statuto apibrėžta naujo sukurto komiteto kompetencija bei iškelti tikslai užtikrina mūsų komisijos pradėto darbo tęstinumą. Atsižvelgdamas į tai, siūlau Seimui įvertinti komisijos darbo ataskaitą bei remiantis Seimo statuto dvyliktuoju skirsniu leisti komisijai užbaigti savo darbą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Vadinasi, galima laikyti, kad visi sutinka su tamstos pranešimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū iš tikro už konstruktyvų ir vaisingą komisijos darbą. Mielieji kolegos, mes turime priimti nutarimą. Tą nutarimą, manau, jūs turite. O jeigu neturite, tai priminsiu, jis yra labai trumpas.

“1 straipsnis. Pritarti Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti išvadai ir pripažinti, kad šios komisijos veikla nutraukiama.

2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.”

Galime laikyti, kad pateikimas įvyko ir einame toliau? Sutinkam? Ačiū. Laikykime, kad ir svarstymas įvyko, nes niekas nenori dalyvauti diskusijose. Tada dėl paties nutarimo. Aš manau, mes jį galime iš karto priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Kolegos, ne visi registravotės, salėje yra daugiau Seimo narių. Prašom dar kartą registruotis. Kai kurie nenori identifikuotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Jau arčiau teisybės. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti išvados”. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 19, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios komisijos telekomunikacijų problemoms tirti išvados” priimtas.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dar kartą dėkoju kolegai V.Orechovui už nuveiktus darbus.

Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr.IXP-1292 ES (pateikimas). Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1293 (pateikimas)

Dabar, mielieji kolegos, mes galime galvoti apie pertrauką, bet vis dėlto padarykime vieną gerą darbą, juo labiau kad čia laukia kai kurie pareigūnai. 5 kompleksinis klausimas, 5a ir 5 b – Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr.IXP-1292. Tai eurointegracinis klausimas. Ir kartu su juo – Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1293. Teikia kolega A.Sadeckas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom, kolega. Pateikimo stadija.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas ne kartą pareiškė savo nuomonę dėl korupcijos problemos Lietuvoje. Rezoliucijoje dėl kovos su korupcija Seimas konstatavo, kad reikia skirti daugiau dėmesio korupcijos prevencijai, o šiuo metu korupcijos prevencijos galimybės nėra iki galo gerai išnaudojamos. Rezoliucijoje dėl 2000 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos Seimas taip pat pažymėjo, kad organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir nusikaltimų valstybės tarnybai mastai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Korupciją, kaip vieną iš vidaus grėsmių, įvardija ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

Korupcijos problema kėlė grėsmę ir šalies strateginiams užsienio politikos interesams. Europos Komisija šių metų lapkričio 13 d. paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą 2001 metais, pasirengiant narystei Europos Sąjungoje, nurodė, kad Lietuvai būtina stiprinti ir geriau koordinuoti kovą su korupcija. Apie kovos su korupcija aktualumą ir svarbą kalbama ir mūsų siekio tapti NATO nare kontekste.

Vertinant iki šiol naudotas kovos su korupcija priemones ir teisinį reglamentavimą šioje srityje, akivaizdu, kad jis yra nepakankamas, siekiant sumažinti korupcijos lygį Lietuvoje. Antikorupcinės veiklos teisiniam reglamentavimui trūksta sistemiškumo, bendresnio požiūrio. Skirtingoms valstybės institucijoms atskirais įstatymais deleguotos tam tikros antikorupcinės veiklos sritys, funkcijos ar atskiros priemonės yra išskaidytos, trūksta valstybės antikorupcinės veiklos koordinavimo.

Atsižvelgiant į tai yra teikiamas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas, kuris padės siekti, kad korupcijos prevencijos subjektai veiksmingiau vykdytų bendrąsias ir specialiąsias korupcijos prevencijos priemones valstybės tarnybos ir privačiame sektoriuje, skatintų visuomenę netoleruoti korupcijos ir su ja susijusių veikų. Teikiamas projektas apibrėžia pagrindines su korupcija susijusias sąvokas, korupcijos prevencijos tikslus, principus, prevencijos priemones, subjektus bei jų teises. Teikiamas įstatymo projektas turėtų sukurti esmines prielaidas sistemiškai ir nuosekliai korupcijos prevencijai.

Suprantama, kad plėtojant korupcijos prevenciją dar reikės tobulinti baudžiamuosius įstatymus, parengti ir įgyvendinti specialias kovos su korupcija programas, skatinti glaudesnį nacionalinį, ypač teisėsaugos institucijų, bei tarptautinį bendradarbiavimą. Tačiau pagrindinės veiklos kryptys korupcijos prevencijos srityje, priėmus teikiamą įstatymo projektą, bus jau aiškios.

Prašau pritarti teikiamo įstatymo projektui ir lydinčiajam.

PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad kartu, bet kol kas jūs turite atsakyti į keleto Seimo narių klausimus. Jeigu reikės, čia yra STT vadovas V.Junokas ir autorių kolektyvo vadovas K.Zaborskas. Gal jūs galėtumėte ateiti į pirmą eilę? Pasieksite? Gerai. Ačiū.

Pirmas nori klausti K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susijęs su tuo, kad kai mes tvirtinom kitų metų biudžetą, komitete teko konstatuoti, kad korupcija yra didelė problema Lietuvoje ir tai prioritetas, bet iš biudžeto formavimo paaiškėjo, kad tam tikros žinybos – Krašto apsaugos ministerijos tam tikros struktūros, kiti departamentai – neatspindi šių valstybės prioritetų finansavimo principų. Tai ar ponas V.Junokas, ar pirmininkas galėtų pasakyti, kaip mes tai turėtume pakeisti?

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.

A.SADECKAS. Aš manau, kad ponas V.Junokas pasakys, kad jis norėtų didesnio finansavimo, toks būtų jo atsakymas. Kai mes nagrinėjome komitete su kolega K.Kriščiūnu, pastebėjome, kad kalbant apie tolesnę kovą su korupcija, prevenciją, baudžiamąjį persekiojimą mes turime didinti finansavimą, ateityje šiai tarnybai turėtų didėti finansavimas. Mūsų komiteto nuomonė vienareikšmė, bet valstybės finansinės galimybės, deja, ne visada leidžia tai padaryti.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis V.Junokas norėtų papildyti? Prašom.

V.JUNOKAS. Teisingai gerbiamasis pirmininkas pasakė. Man atrodo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apskritai kiekviena specialioji tarnyba norėtų geresnio finansavimo, bet mes žiūrime finansinių galimybių, kurias turi valstybė, ir stengiamės išnaudoti užsienio valstybių paramą pagal PHARE programą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis prelegente, aš gal nesu pakankamai įsigilinęs į projektą, bet nepastebėjau sisteminio požiūrio. Mano supratimu, pagrindinė korupcijos prevencijos problema yra įstatymų laikymasis, pradedant Prezidentūra, Seimu ir baigiant seniūnija, nuovada ir t.t. Aš tokios ašies pasigendu, gal aš nepastebėjau, tai gal jūs galėtumėte tai pakomentuoti. Ir 8 straipsnio 1 dalis: “Antikorupciniu požiūriu turi būti vertinami įstatymai ir kiti teisės aktai ir jų projektai.” Kiek aš žinau, ypač šios kadencijos Seimas nepraktikuoja tokių dalykų. Ar tas įstatymas įpareigos, ar ne, kaip jums atrodo. Ir paskutinis klausimėlis iš įvairenybių. Kažkada buvo daug kalbama, diskutuojama apie poligrafo (melo detektoriaus) panaudojimo galimybes. Čia aš pasigendu nuorodų į tai.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SADECKAS. Jūs teisingai pasakėte, kad įstatymų laikymasis – tai yra problema, susijusi ne tik su korupcija. Aš, kolegos, pasakyčiau taip: šiame įstatyme, kurį dabar pristatau, aš matyčiau tobulintinų dalykų. Tikiuosi, kad mes bendromis pastangomis tai darysime ir padarysime. Aš nesakau, kad šis projektas yra galutinis ir netobulintinas. Todėl priimu tai, ką jūs iškėlėte 3 klausimu – galbūt ir įstatymų laikymosi problemą reikėtų numatyti. Aš tikrai neatmetu tos galimybės tobulinti.

8 straipsnio 1 dalis, kur jūs minėjote, kad antikorupciniu požiūriu turi būti vertinami įstatymai, irgi yra iš dalies tikslintina, nes gal yra tokių įstatymų, kurie iš viso nesisieja su korupcija, kaip ir mūsų Seimo nutarimai, kai mes kalbame apie kitus teisės aktus. Įdomus klausimas yra ir dėl detektoriaus, liaudiškai vadinamo melo detektorium. Tai visiems noriu pasakyti tą patį, kad jis yra tobulintas, bet manyčiau, kad, be abejo, mes turėtume pritarti po pateikimo, o toliau komiteto nariai ir komitetai teiks siūlymus. Reikia toliau dirbti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar prašė kolegė R.Juknevičienė vietoj A.Kubiliaus. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt visiems yra aišku, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje vadinamojoje posovietinėje erdvėje korupcijos klausimas yra be galo aktualus visų pirma, kaip bando aiškinti analitikai, todėl, kad esam per daug įpratę meluoti, apgaudinėti, o įstatymų nesilaikymas yra kasdienybė. Sakykit, ar valstybė, kurios Seimas, Seimo nariai, svarbių komitetų pirmininkai nesilaiko įstatymų, meluoja, apgaudinėja, klastoja dokumentus, iš viso gali kovoti su korupcija?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis pirmininke, galite neatsakyti, nes tai nėra tiesiogiai susiję su įstatymu. Komitetuose galėsite tai nagrinėti. Ačiū. Nėra daugiau klausimų? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū. Ar galim pritarti po pateikimo?

A.SADECKAS. Bet, ponia Juknevičiene, aš jums atsakysiu.

PIRMININKAS. Prašom vėliau. Dabar baikim, tai projektų pateikimas.

Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ar A.Kubilius norėtų kalbėti? Ačiū. Taigi pritariam po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis įstatymas – Korupcijos prevencijos įstatymo projektas būtų toliau nagrinėjamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (kaip tik bus galima aiškintis visus dalykus), papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkam? Ačiū? Antrasis, t.y. lydintysis, įstatymas būtų nagrinėjamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Sutinkam? Ačiū. Ir siūloma toliau nagrinėti Seimo posėdyje pratęstos sesijos metu. Sutinkam? Ačiū.

Protokolinio nutarimo projektas

Mielieji kolegos, dabar jums yra išdalintas protokolinio nutarimo projektas. Jis yra suredaguotas, sakyčiau, sušukuotas ir, ko gero, priimtinas. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim. Prašom. Tada prašom dėl balsavimo motyvų A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš nevisiškai raudonas, galbūt pusiau.

PIRMININKAS. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. To nutarimo 1 punktui aš visiškai pritarčiau. Iš tikrųjų tai yra viso klausimo esmė – parengti tam tikrų plėtros gairių pataisas ar kryptis, atsižvelgiant į tą ir tą – profesinės kariuomenės galimybes, visus tuos dalykus. Tai dėl to viskas gerai, reikia tokias diskusijas rengti ir svarstyti, tačiau 2 ir 3 – atleiskite. Mes a priori priimam sprendimus. Tai kam gaires rengti, jeigu jau įpareigojam, prašom, kad Gynimo taryba priimtų tokias kaip garies prie to? Tai kam tada tų gairių? Kam yra svarstymas, jeigu iš anksto yra žinomas spendimas?

Dėl 3 dar juokingiau. Kodėl ne tris, ne nuo trijų iki aštuonių šimtų, kodėl ne nuo pusantro tūkstančio iki dviejų? Irgi a priori žinomi atsakymai, kurie gali būti žinomi tik svarstant, diskutuojant dėl 1 punkte iškeltų užduočių. Todėl aš siūlyčiau atsisakyti 2 ir 3, o priimti 1 punktą ir būtų visiškai korektiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad suformuluota tikrai korektiškai – apsvarstyti galimybę. Galim nagrinėti visas galimybes. Kad ir kiek būtų garbinga Valstybės gynimo taryba, jinai gali panagrinėti įvairias galimybes. Bet aš prašyčiau, kad kolegos Seimo nariai apsispręstų dar… Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai tikrai nėra kažkoks baubas ar kažkokiomis spalvomis nudažytas protokolinis nutarimas. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šią temą NATO kontekste daugelis valstybių narių aptaria gana rimtai. Ir Lietuvoje yra siūlomas rimtas formatas, kad artimiausiu metu tai būtų galima padaryti. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ir vienos iš valdančiųjų partijų programinė nuostata yra palaipsniui siekti profesionalios kariuomenės. Tai ne tik liberalų nuostata. Ir pagaliau yra tikrai logiškas nutarimas, kompromisas, dėl kurio mes sutarėme lyg ir garbingai, kai buvo balsuojama dėl įstatymo. Tuo metu kolega A.Gricius primygtinai nereikalavo ir nebruko savo pataisos, suprasdamas klausimo svarbą. Taigi siūlytume pritarti šiam protokoliniam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną balsą. Gerai. A.Kubilius. Jūsų kaimynas tegul pakalbės.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 2 punktas yra 1 punkto tęsinys. Jeigu Krašto apsaugos ministerija ką nors pasiūlys, tai, matyt, Valstybės gynimo taryba svarstys. Bet 3 punktas, man atrodo, čia tikrai netinka, nes jame Seimas jau dabar pasako, kad reikia sumažinti. Siūlo sumažinti, bet čia jau yra pasakoma Seimo valia – Seimas apsisprendžia sumažinti. Todėl aš siūlau kompromiso vardan išbraukti 3 punktą arba balsuoti dėl jo atskirai. Išbraukus 3 punktą tada viskas būtų aišku. Jeigu Valstybės gynimo taryba pagal 2 punktą nutars, kad reikia, kaip siūlo A.Gricius, pereiti prie profesionalios kariuomenės, jinai pasiūlys, kokiu greičiu reikia mažinti. Taigi aš labai ramiai siūlau, nes nieko tas 3 punktas nekeičia, išbraukti jį. Bus tikrai solidus dokumentas iš 1 ir 2 punkto.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes pasitarę frakcijos vardu norim taip pat pritarti, kad 3 punkto tikrai nereikia. Jis tikrai iškrenta jau netgi iš tokio turinio konteksto, nes jame yra nuorodos, tuo tarpu prieš tai yra tik kvietimas. Tas kvietimas iš tikrųjų yra palaikytinas, kad mes galėtume svarstyti ir matyti savo ateitį, tačiau siūlymus dėl to reikėtų teikti tik po to. Taigi leiskite pasakyti, kas Socialliberalų frakcija manytų, kad 1 ir 2 punktas yra tikrai priimtini. Aš manau, kad mes pasiekėm. Jeigu kolegos labai nori deklaruoti taip, kaip jie įsivaizduoja, tai kvieskim konferenciją ir bus labai gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar ne pirma komiteto, kito komiteto, pirmininkas kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Aš galėčiau dar šiokio tokio kompromiso labui. Dėl 3 punkto aš sutinku, kad jis nelabai tinka, bet gal tada reikėtų 3 punktą sušvelninti ir pridėti prie 1 punkto – numatyti profesionalios kariuomenės galimybes ir numatyti 2003 m. mažinti skaičių.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti šiandienos pirmąją dienos pusę. Iš tikrųjų visi liberalų veiksmai kol kas buvo orientuoti į kompromisą. Jeigu pamenat, mes po svarstymo pritarėm A.Griciaus pataisai, po to buvo geranoriškai šita pataisa išbraukta ir buvo sutarta, kad gims protokolinis nutarimas, turintis tuos tikslus, tas nuorodas, kokios dabar yra. Toliau neinama to kompromiso keliu. Taigi aš įsivaizduoju, kad mes nelabai ir galim rasti tą sutarimą.

Kita vertus, atsakydamas Seimo nariui G.Dalinkevičiui, aš noriu pasakyti, kad Seimas ne tik gali pavesti ministerijai ar kam nors parengti koncepcijas, bet Seimas, atrodo, priima sprendimus ir gali nurodyti tam tikras kryptis. Aš nematau dėl to jokios problemos. Vis dėlto aš manau, kad dabar reikėtų apsispręsti, ar redaguojam, ar neredaguojam. Jeigu redaguojam, tai sudarom komisiją. Bet iš tikrųjų prašytume pritarti tokiam protokoliniam nutarimui, nes tai tikrai kompromiso būdu pasiektas sprendimo projektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš suteiksiu žodį kolega A.Griciui, bet prieš tai irgi noriu kai ką pasiūlyti. Gal iš tikrųjų mes dar galim šiek tiek paredaguoti, nes laiko turim daug. Reikia sulaukti dar 20 Seimo narių. Kol jų nesulauksim, neišeisim. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, gal dar pabandykim šiek tiek paredaguoti, o priėmę šį dokumentą kalbėsim dėl mūsų tolesnio darbo. Variantai yra šviesūs. Kolega A.Gricius. Prašau.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai dėkingas jums už tikrai normalų požiūrį į šį klausimo svarstymą, nors mes, atrodo, užstrigome lygioje vietoje. Aš nesuprantu gerbiamojo G.Dalinkevičiaus, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininko, kuris yra suinteresuotas net didinti šauktinių skaičių, nors to aš nematyčiau Lietuvos perspektyvoje. Mes turėtume po 5–7 metų pereiti prie profesinės kariuomenės, bet tai yra Žmogaus teisių komiteto reikalas. Noriu pasakyti, kad toliau jokių kompromisų neturi būti. Aš jau tris kartus dariau kompromisus.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tikrai mes būtume laikęsi šitos pozicijos, kad kitiems metams reikia sumažinti, nieko nebūtų atsitikę. Biudžetas bus koreguojamas, mes padarėme visas nuolaidas, bet šiandien norime pasiekti vienintelio tikslo, t.y. kad šiuo keliu nebūtų einama, kad būtų kelios bendros frazės, kurių niekam nereikėtų vykdyti. Mes su gerbiamuoju A.Sadecku kalbėjome. Sakau, jeigu šiais metais nesumažinome, tai kitais metais mažinkime tūkstantį, 500, per dešimt metų mes pasieksime, kad nebereikės šauktinių. Taigi normalu.

Aš sutikau su gerbiamuoju A.Sadecku, kad įrašytume 500–1000. Galų gale, jeigu mes atsisakome net siūlyti Krašto apsaugos ministerijai sumažinti, tai kam apskritai reikia protokolinio nutarimo? Mes čia, Seime, sėdime ir ausimis karpome, o Krašto apsaugos ministerija ką mums pateiks, tą mes patvirtinsime. Aš sakau – jau visi kompromisai yra padaryti, todėl labai prašau Seimo narius balsuoti už šį protokolinį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Griciau, vis dėlto reikėtų ieškoti išeities. Vienas iš variantų būtų, kaip sakė komiteto pirmininkas, šiek tiek sušvelninti 3 punktą. Aš kitaip siūlyčiau formuluoti. “Siūlyti 2003 metais Principinės kariuomenės struktūros nutarimo įstatyme susiklosčius aplinkybėms” ir toliau vėl tekstas. (Balsas salėje)

Tai ir reiškia, kad šiek tiek apvalainiau, kad visiems būtų priimtina ir kad pagrindinis tekstas nenukentėtų. Kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau šio nutarimo šiandien nepriimti, o dar padiskutuoti. Mes buvome ta darbo grupė, kuri iš pradžių dirbo, o gerbiamojo A.Griciaus joje nebuvo, bet kalbant su gerbiamuoju A.Geču ir kitais, aiškiai pasakyta ir kai kurių NATO ekspertų, kad įstojus į NATO iš 18 tūkst., kurie yra patvirtinti iki 2005 metų, realiai ir dabar jie mato tam tikrą kariuomenės sumažinimą iki 12-14 tūkst. Čia diskusija būtų kur kas platesnė, ir šiandien priimti šį nutarimą nebūtų prasmės. Iš ryto, kai Algirdas kalbėjo, buvo viena situacija, o dabar ji yra kita. Nemanau, kad būtų tikslinga priimti. Į patį skaičių mes negalime apeliuoti, nes profesionalų vis daugėja ir kiekvienais metais priimta didinti po 5%. Gynybos taryba irgi turėtų peržiūrėti savo sprendimą, kurį priėmė tuo klausimu.

PIRMININKAS. Dar A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, nors ir gerbdamas jus, šį kartą pastatysiu jus į nepatogią padėtį.

PIRMININKAS. Pabandykite.

A.GRICIUS. Mes su gerbiamaisiais kolegomis Seimo nariais buvome sutarę, kad priimsime kompromisinį sprendimą ir priimsime protokolinį nutarimą, kuriame aš siūliau tą pataisą. Aš norėjau žengti pirmą žingsnį ir parodyti, kad mes dedame nors kokias pastangas ta kryptimi. Aš visiškai sutinku, kad toliau nereikia atidėti, nes šiandien mes priėmėme įstatymą, po to susirinksime ir jį pamiršime. Geriau nepriimkime jokio protokolinio nutarimo. Aš spaudai pasakysiu, koks yra mūsų Seimas, kaip yra žaidžiama, kaip bandoma ieškoti kompromisų. Tylėk, būk kvailio vietoje, tave visais punktais nurašo… Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, man gaila, kad aš gavau iš jūsų tokią dovaną prieš šv.Kalėdas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, gerbiamasis kolega Dalinkevičiau ir visi kiti, aš tikrai siūlau nedidelį kompromisą, kuris padėtų visiems mums apsispręsti. Tai yra 3 punkte pridėti porą anemiškų žodžių, kurie jums užkliuvo, bet jie truputį sušvelnina, tada mes galėtume visą dokumentą priimti. Žinoma, mes galime ir dabar balsuoti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Pirmininke, ar galėčiau? Man atrodo…

PIRMININKAS. Minutę. A.Kubilius, po to G.Dalinkevičius.

A.KUBILIUS. (…) ir kolegos liberalai per daug nervingai žiūri. Reikia pripažinti, kad jie patys parašė šį tekstą, jis su niekuo nebuvo derintas, ir 3 punktas yra nevisiškai tinkamas. Tai, ką pasiūlė kolega A.Sadeckas, yra geriausias variantas. Dabar skaitau 1 punktą, kaip, mano manymu, jis turėtų skambėti. “Siūlyti Krašto apsaugos ministerijai iki 2002 metų II ketvirčio parengti krašto apsaugos sistemos 2002–2005 metų plėtros gairių pataisas įvertinant galimybes pereiti prie profesionalios kariuomenės, ir jeigu būtų numatytos tokios galimybės, siūlyti 2003 metų Principinės kariuomenės struktūros nustatymo įstatyme 500 tūkst. sumažinti šauktinių karių skaičių”. Na, 500–1000, kiek ten. Viskas pasakyta, t.y. palaipsniui didinant profesionalių skaičių, bet tai susieti su 1 punktu.

PIRMININKAS. Kolega G.Dalinkevičius. Gal iš tikrųjų čia geresnis kompromisas.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau.

PIRMININKAS. Paklausom, kolegos.

G.DALINKEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau, kad mes būtume tikslūs. Gerbiamasis A.Gricius šiek tiek mus dezinformuoja. Jis neatsiėmė savo pataisos. Seimas buvo priverstas balsuoti, kad ji taptų neveiksminga…

PIRMININKAS. Nesismulkinkime, gerbiamasis Gediminai.

G.DALINKEVIČIUS. Bet buvo taip, o ne kitaip. Antras dalykas, palaikydamas šį ieškomą kompromisą ir galvodamas, kad jis toks galimas, nes tada mes jau nebenurodinėjame, manyčiau, kad nurodyti skaičius tikrai yra ne mūsų pareiga.

PIRMININKAS. Kolegos liberalai sutinka su A.Kubiliaus siūlymu. Tai yra iš esmės 1 ir 3 punkto sujungimas. Taip? Ar visiems aišku? Galima balsuoti dėl tokio teksto? Pirmiausia prašom registruotis. Prašom registruotis. Užsiregistravo jau 39 Seimo nariai – jau šviesiau.

Mielieji kolegos, dabar siūlysiu jums, t.y. ir mums visiems, balsuoti už Seimo protokolinį nutarimą, kurį sudarys preambulė ir du punktai. Tai yra esamo projekto 1 punktas ir esamo projekto 3 punktas taip, kaip pasiūlė A.Kubilius. Paskui tekstą jūs suredaguosite kartu su Seimo redaktorėmis. Taigi kas už tokį Seimo protokolinį nutarimą, prašom balsuoti. Už – 30, prieš – 4, susilaikė 3, priimta. Ačiū. Padarėme gerą darbą.

Prašom. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Mielieji, jau vakaras, kviesčiau visus susikaupti rimtam darbui. Nekaitinkime galvų, o kas per daug įkaitęs, sėskite į mano vietą po šaltu dušu.

PIRMININKAS. Ataušti. Turime susitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Mūsų šiek tiek daugiau, vadinasi, galėsime padaryti kai ką reikšmingo. Kolegos, dėmesio! Yra viena liūdna žinia ir aš privalau jums ją pranešti, nesvarbu, kad artėja šventės ir Naujieji metai. Nebeliko kai kurių iš mūsų buvusio kolegos – 1992–1996 metų Seimo nario E.Raišuočio. Kviesčiau jo atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

Dabar šiek tiek kitokie pranešimai. Mūsų kolegos, kaip žinote, dar posėdžiauja, bet prieš kelias minutes man paskambino iš Kosovo ministras L.Linkevičius. Siunčia mums visiems nuo Lietuvos karių geriausius linkėjimus ir mano, kad svarbiausia yra priimti antrąjį klausimą, t.y. antruoju punktu įregistruotą Seimo nutarimą dėl mūsų karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje. Tai jeigu mes tai padarytume, taip pat priimtume nutarimą dėl paso nuostatų ir, jeigu susirinktų 57 Seimo nariai, priimtume sprendimą dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo, tai mes ramia sąžine galėtume baigti posėdį ir nesirinkti šiais metais, nebent Jo Ekscelencija Prezidentas vetuotų kuriuos nors įstatymus. Tokie planai. Tai, kad dabar visi kolektyviai pamąstytume, aš siūlau kolegai G.Steponavičiui papirmininkauti, o aš tuo momentu pateiksiu artimiausios savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, visai Lietuvai svarbiu klausimu dabar kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas.

Savaitės (nuo 2002 01 13) darbotvarkės projektas

Č.JURŠĖNAS. Kolega G.Steponavičius kaip visada teisus. Klausimai, kurie jums bus pateikti, yra itin svarbūs ir netgi turintys tarptautinės reikšmės. Artimiausia savaitė, kai mes turėsime dirbti, pagal mūsų ankstesnį susitarimą yra sausio 14–20 dienos. Iš tikrųjų mes, žinoma, turėsime rinktis sausio 13 d. į tradicinį iškilmingą gedulingą posėdį, dėl to bus atskiras Seimo valdybos sprendimas, o eilinis posėdis turėtų įvykti sausio 15 d., kitas posėdis – sausio 17 dieną.

Jeigu jūs spėjote permesti abi darbotvarkes, kurioms pritarė Seniūnų sueiga, tai pagrindiniai klausimai yra eurointegraciniai. Antradienį – šeši atitinkami projektai, o ketvirtadienį – net aštuoni. Jų tiek daug yra todėl, kad mes šį mėnesį, t.y. gruodžio mėnesį, apsvarstėm iš tikrųjų daug projektų, kai kuriuos priėmėm, bet, kaip patys matėt, ne viską spėjom padaryti. Iš tų eurointegracinių, be abejo, svarbiausios yra Konstitucijos 47, 119 straipsnių pataisos. Mes čia jau pereinam į tam tikrą kitą stadiją, pirmąjį svarstymą, o balsavimas, jeigu bus viskas tvarkingai, galėtų būti pratęstos sesijos pabaigoje, t.y. sausio 25 dieną.

Be eurointegracinių klausimų, yra dar kai kurių kitų svarbių. Iš jų išskirčiau Teismų įstatymo paketą, kurį mes pradėjom svarstyti, bet nebaigėm, kilo ginčai. Manau, kad iki to laiko komitetai ir frakcijos susitars ir mes galėsime pereiti atitinkamą stadiją, kad vėlgi sesijos pabaigoje galėtume ir čia priimti reikalingus sprendimus. Iš naujų projektų atkreipčiau jūsų dėmesį į Valstybės apdovanojimų įstatymą, kurį teikia Jo Ekscelencija Prezidentas. Ir paskutinis, bet ne paskutinis pagal svarbą klausimas – tai opozicinės Liberalų frakcijos darbotvarkė. Pagal mūsų džentelmenišką susitarimą, už kurį esu dėkingas kolegoms liberalams, pagal mūsų susitarimą opozicinė darbotvarkė, kuri turėjo būti šį mėnesį, yra nukelta į artimiausiąjį, t.y. į sausio mėnesį.

Štai tokios darbotvarkės. Žinoma, jas reikės papildyti tais klausimais, kurių šiandien mes tikrai nespėsim išnagrinėti. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėčiau, prieš suteikdamas žodį norintiems paklausti, dėl darbotvarkės 2-5 klausimo antradienį. Čia turbūt lapsus linguae, kad Respublikos Prezidentas yra “Sodros” įstatymo tam tikrų straipsnių pranešėjas?

Č.JURŠĖNAS. Labai atsiprašau. Jums iš tikrųjų nepataisytą variantą pateikė. Ten ministrė D.Grybauskaitė turėtų būti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Seimo narių, galvojančių apie savo ateitį kitais metais, yra nemažai. Pirmasis klausia V.Matuzas.

V.MATUZAS. Gerbiamieji kolegos, mano klausimas labai paprastas, kaip penki centai. Sausio 13 d. posėdžio pradžia nenurodyta. Kada planuojate?

Č.JURŠĖNAS. Paprastai daroma iš ryto, bet tas dalykas bus aptartas su Valstybine švenčių komisija ir pats mūsų renginys, t.y. posėdis, bus priderintas prie tų kitų renginių. Bet paprastai iš ryto darome.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs čia minėjote daug eurointegracinių klausimų, bet NATO integracinių aš nematau. Mes nelabai žinome, kas iš tikrųjų yra valdančiosios koalicijos lyderis, vakar suabejojom A.Brazausko galimybe. Ar jūs galėtumėte savo kolegai G.Kirkilui nurodyti, kad vis dėlto jisai vadovauja Seimo sprendimu komisijai ir ji turi suredaguoti rezoliuciją, kurią reikėtų priimti, nes kitaip atrodys, kad Seimui NATO reikalai visai nesvarbūs?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš čia nematau jokios problemos, turi susitarti frakcijos. Kiek aš žinau, frakcijų atstovai nesusirenka ir nesusitaria. (Balsai salėje) Kas turi surinkti? Jis man aiškino, kad čia A.Kubiliaus klausimas. Dabar man A.Kubilius aiškina, kad G.Kirkilo darbas. Tai aš suvesiu jus abu, kaip rimtus dviejų frakcijų atstovus, ir prašom susitarti. O manau, Seimas neprieštaraus, kad ta rezoliucija būtų artimiausioje savaitėje.

PIRMININKAS. Kartu ačiū jums už tarpininkavimo paslaugas. Gerbiamasis pranešėjau, toliau jūsų klausti norėtų S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, anksčiau buvo tokia tradicija, kad jeigu būdavo laisva savaitė, tai dažniausiai tai būdavo paskutinė mėnesio savaitė. Dabar ši tradicija pasikeitė ir tai nėra labai gerai, nes paskutinę mėnesio savaitę labai dažnai vyksta tiek Baltijos Asamblėjos, tiek Europos Tarybos posėdžiai. Konkrečiai šiuo atveju, jeigu bus balsuojama už konstitucinę pataisą sausio 25 d., tai tuo metu vyks Stasbūre sesija. Aišku, galima nugnybti pusę delegacijos, tai jau bus trečias kartas, kai nugnybiama…

Č.JURŠĖNAS. Turim patyrimą.

S.BURBIENĖ. …ir tai nėra labai protinga. Gal galima paieškoti kokios nors kitos išeities?

Č.JURŠĖNAS. Čia, gerbiamoji kolege, yra sunkesnis atvejis. Greičiau artimesnis yra nugnybimo atvejis. O dėl pirmos klausimo dalies, kad išties laisvesnė savaitė būtų ketvirtoji mėnesio savaitė, kaip tradiciškai ir buvo, aš manau, kad nuo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 d., tai bus galima padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, Informacinės visuomenės plėtros komitetas pateikė bent keturis klausimus, kuriuos, mūsų nuomone, būtų galima įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą, tačiau, deja, kol kas nematyti nė vieno. Aš nežinau, ar čia yra naujo komiteto ignoravimas, ar problematikos nesupratimas, o gal mes nežinome kokių metodų, pagal kuriuos būtų galima įtraukti tuos klausimus į darbotvarkę. Tuomet gal galėtumėte pasakyti, ką gi mes turėtume daryti?

Č.JURŠĖNAS. Yra labai paprastai. Čia išties kai kuriuos klausimus reikės formaliai įtraukti į sesijos darbų programą, jeigu jų nebuvo patvirtintoje darbų programoje. Ši sesija nėra neeilinė. Jinai yra tiesiog ta pati, tik pratęsta. Kadangi darbų programoje, matyt, kai kurių dalykų nebuvo, mes turime priimti formalų dalyką, kad papildom darbų programą. Prašau, čia jokių problemų, bus galima vieną kitą klausimą ir įtraukti, nes mes vis dėlto dirbsime dvi savaites.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti dėl sekmadienio, sausio 13 d., mes čia neturime jokio detalizavimo. Žinoma, dabar jau jo nebus, bet norėčiau sužinoti, kada bus. Svarbiausia, kad kreipiasi žmonės, kurie paprastai dalyvauja kaip svečiai. Kokia būtų tvarka, ką tiems žmonėms ir kada būtų galima atsakyti, kas galės dalyvauti kaip svečiai?

Č.JURŠĖNAS. Aš galiu tik tiek, gerbiamasis kolega, pasakyti, kad bus tradiciškai: tie, kurie ir ankstesniais metais Sausio 13-osios renginiuose ir mūsų posėdžiuose dalyvaudavo, ir dabar tie patys bus kviečiami. Preliminariai mes kalbėjomės taip pat ir dėl oratorių per tą iškilmingą-gedulingą posėdį. Tikimės, kad bus įvairių frakcijų atstovų ir šį dalyką mes galutinai suderinsime tarpušvenčiu, t.y. tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau atkreipti dėmesį į kolegės S.Burbienės klausimą būtent dėl balsavimo dėl Konstitucijos pataisų datos. Ar yra kokia galimybė tą balsavimą šiek tiek paankstinti, į ankstesnę datą perkelti, nes tuo metu, kaip jūs sakote, yra planuojamas balsavimas, Strasbūre vyks sesija ir teoriškai 8 parlamentarai bus išvykę. Žinant, kiek pagal Konstituciją reikia balsų, tas gali sukelti problemų. Mūsų pirmininkavimo laikotarpiu irgi nebūtų labai gerai delegacijos dalį nugnybti.

PIRMININKAS. Sutinku. Reikia 94 balsų. Bet, matote, čia pasirinkimas yra gana sudėtingas. Komitetai neišnagrinėjo tuo laiku, kaip preliminariai buvo numatyta, kaip buvo tartasi. Ir štai dabar, užuot pirmą kartą balsavę gruodžio mėnesį, turėsime balsuoti sausio mėnesį. O kadangi pirmasis posėdis 15 dieną, tai 15 dieną ir yra svarstymas. Yra toks variantas: daryti posėdį vien Konstitucijos pataisoms sausio 14 d. ir jau tada galima balsuoti sausio 24. Yra radikalesnis variantas ir mes jį Seniūnų sueigoje nagrinėjome, beje, A.Kubiliaus siūlymas. Tas radikalus variantas yra toks: Konstitucijos pataisų svarstymą, kuris nereikalauja kvalifikuotos daugumos, padaryti, sakysime, sausio 11 arba 12 d. Tada atitinkamai balsavimas yra sausio 21 arba 22 d. Tai, jeigu…

J.ČEKUOLIS. Reikia pasitarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, palikime šį klausimą atvirą, bet mes suprantame jo svarbą ir reikia ieškoti sprendimų, gerbiamasis…

Č.JURŠĖNAS. Tai tuoj aš pasakysiu. Yra dar vienas variantas, kurio nesakiau, nes bijau gąsdinti. Galima dar truputį pratęsti sesiją ir balsavimą daryti sausio 26, 27, 28 d.

PIRMININKAS. Tuoj, minutę. N.Steiblienei įjungsiu mikrofoną.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti dėl teikiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 61¹ ir 62². Ten lyg ir buvo skubos tvarka, su miškai susijęs. Su savavališku miškų kirtimu.

Č.JURŠĖNAS. Mes turime visą seriją Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, bet čia kaip tik to trūksta?

N.STEIBLIENĖ. Šito aš neradau.

Č.JURŠĖNAS. Pasakysite numerį, tikrai įdėsime. Vienu mažiau ar daugiau…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau paklausti, ar galėtume artimiausios Seimo darbo savaitės programą patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau pirmininkavimą norėčiau perduoti Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar turime pasitarti. Tiek, kiek matau, aiškiai trūksta žmonių. Prašom registruotis. Kol kas registruojamės. Kolegos, prašom registruotis. 38. Aiškiai per mažai, bet kol kas tikėkimės, kad dar kai kas ateis. Aš kviečiu kolegą A.Sakalą į tribūną informuoti, ką jie gero nutarė.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo pavedimu Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymą, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Tą įstatymą, kurį pateikė ponas A.Sadeckas. Kaip žinome, pagal Statutą komitetas įpareigotas nuspręsti preliminariai, kartoju, taip įrašyta Statute, ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai. Kartu komitetas pabrėžia, kad laiko yra gana mažai, mes per šią valandą negalėjome visapusiškai diskutuoti, nuspręsti ir priimti kokių nors kitokių išvadų, bet iš to, ką mes diskutavome, priėjome prie išvados, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijai. Preliminari mūsų išvada tokia.

Toliau, galiu pasakyti pagrindiniam komitetui ir rengėjams, jeigu bus tokia Seimo valia, kad jie atsižvelgtų į mūsų sprendimą, patobulintų projektą, kartu dar padiskutuotume ir per sausio mėnesio sesiją galėtume jį priimti. Taip jį patobulintų, kad nekiltų mums jokių abejonių. Štai toks komiteto sprendimas, apie kurį aš turėjau jus painformuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlymas būtų toks ir jis būtų priimtinas, manau, daugumai – padaryti pertrauką ir per tą pertrauką pagludinti tekstą, kad preliminariai sausio 15 d. galėtume baigti svarstymą ir balsuoti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu paklausti, iš kur tokie dvigubi standartai Teisės ir teisėtvarkos komitete? Kodėl nuosavybės klausimais Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasakė, kad jis negali daryti galutinės išvados dėl prieštaravimo Konstitucijai, nes tą gali daryti tiktai Konstitucinis Teismas ir todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasako, kad gali prieštarauti, o Etikos ir procedūrų komisija todėl neranda jokių priežasčių sustabdyti pasirašymą, o čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasako, kad prieštarauja. Įdomūs dvigubi standartai, gerbiamieji kolegos, ir mums tenka daryti labai graudžias išvadas apie Teisės ir teisėtvarkos komiteto kvalifikaciją.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau dabar nenagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Tam bus kitos progos ir kitos vietos. O šiandien mes turime susitarti, ar darome pertrauką. Kolega E.Klumbys, po to V.Andriukaitis.

E.KLUMBYS. Aš norėčiau replikuoti, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė sprendimą Statuto nustatyta tvarka, kaip to reikalauja Statutas, preliminari nuomonė. Visi mes suprantame, kad esame ne Konstitucinis Teismas.

PIRMININKAS. Ačiū už tai. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad man teko dalyvauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo įvairių nuomonių ir įvairių frakcijų atstovai balsavo už tokią poziciją. Žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali priimti įvairias formuluotes. Abejoti dėl įstatymo, tarkime, yra abejonių, gali būti tokia formuluotė, Statutas leidžia taip priimti, buvo labai į vairių, pavyzdžiui, buvo Seimo narių, kurie būtent ir siūlė tokią poziciją, tai J.Sabatauskas ir kiti. Tačiau buvo Seimo narių, kurie šiuo atveju reiškė kategorišką nuomonę, tarkime, R.Šukys ar panašiai. Jų yra teisė. Šiuo atveju vyko balsavimas. Iš aštuonių penki pasisakė už tokią formuluotę, kiti turėjo kitokią nuomonę. Reikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą gerbti. Tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali išsakyti įvairias nuomones, tai visiškai aiški Teisės ir teisėtvarkos komiteto valia ir A.Kubilius neturėtų čia primesti dvigubų standartų. Šį kartą Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė buvo būtent tokia ir tai yra paskelbta. Todėl aš manau, kad mes kito kelio neturime, kaip dabar daryti pertrauką ir žiūrėti, kaip toliau tobulinti įstatymą. Aš nelabai sutikčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas priima dvigubu standartu.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, nekalbėkime apie šiuos dalykus, bet kalbėkime apie reikalų esmę. Siūlymas yra daryti pertrauką. Prašom. Kolega Šukys. (Balsai salėje) Ne tas svarbiausia. Pašom kalbėti. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Mano pavardė buvo paminėta ir buvo pasakyta, koks kontekstas buvo svarstant komitete. Aš noriu pasakyti kolegoms, kad pagal Statuto 67 straipsnio 3 punktą komitetas preliminariai vertino, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją. Nėra jokių galimybių abejoti, neabejoti – užtenka tų žaidimų, nes dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip tik dėl tos formuluotės – abejonės ar prieštaravimas – mes ir nukentėjome. Todėl ir buvo prašyta spręsti iš esmės, ar atitinka, preliminariai vertinant, ar neatitinka, ir procedūrinių interpretacijų, aš manau, nelabai gali būti. Todėl nereikia priešpriešinti, kad socialdemokratai yra už NATO, o Šukys ar liberalai yra prieš. Yra Statutas, ir mes dirbame pagal Statutą. O jeigu komiteto išvadų nereikia, tai tada nesiųskite, per valandą neprašykit įvertinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikriausiai kolega A.Kubilius, suabejodamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto kvalifikacija, galėjo abejoti dėl jų mandato atitikimo, nes abejonės dėl kvalifikacijos tai čia ne vietoje, vienas dalykas. Kita vertus, manau, reikia abejoti iš viso, ar etiškas buvo sprendimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti, ar atitinka Konstituciją, per valandą laiko, prieš tai jo nepaskyrus net papildomu komitetu. Šiuo atveju aš abejočiau Krašto apsaugos ministerijos teisininkų kvalifikacija. Atsiprašau, gal ne jų adresu turėtų būti šios strėlės, o tų įstatymo rengėjų, kurie rengė, kvalifikacija. Jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti abejonių, ar atitinka Konstituciją, tai buvo būtina iš karto paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą gruodžio 18 d. kaip papildomą nagrinėti šį įstatymą. Todėl aš ir pasakiau, kad per valandą laiko iš tikrųjų labai sunku. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas registruojamės. O kol registruojamės, kolega J.Razma, po to A.Sakalas.

J.RAZMA. Aš norėčiau pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo ne visi tokie drąsūs ir savim pasitikintys Seimo nariai, tarp jų ir aš su gerbiamuoju J.Sabatausku. Mes manėme, kad tikrai per trumpą laiką, kai kuriems nariams tik dabar pamačius projektus, tik dabar išgirdus galimas abejones, nebūtų solidu balsuoti komiteto išvadą dėl tų įtarimų, kad, preliminariai vertinant, įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai. Mes siūlėm pranešti Seimui, kad komitetas jokios išvados nepadaro, ir palikti laisvas rankas pačiam Seimui spręsti. Deja, aš manau, kad vis dėlto kai kurie kolegos daugiau priėmė politinius sprendimus negu teisinius. Nes jie tikrai turi sąžiningai prisipažinti, kad neišgirdo konstitucinės teisės ekspertų nuomonės, neperskaitė to kvalifikuoto atsakymo, kurį buvo parengę Krašto apsaugos ministerijos teisininkai. Ten pakankamai argumentuotai atsakoma dėl tų abejonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš noriu informuoti gerbiamuosius kolegas, kad konsultavausi su Teisės departamento statuto specialistais. Jie informavo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali priimti griežtesnį sprendimą arba išreikšti abejones dėl atitikimo. Ir nebūtinai tai turi būti įforminta taip, kad prieštarauja Konstitucijai ar neprieštarauja.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Aš noriu patarti gerbiamajam Seimo nariui J.Razmai nekalbėti už kitus Seimo narius. Kalbėkime kiekvienas už save ir savo nuomonės apie kitus neprimetinėkite.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitų taip lengvai plėtojamų diskusijų pasekmės gali būti daug skaudesnės, negu daugeliui atrodo. Šioje salėje, tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje, yra žmonių, kurie labai gerai įsigilinę pastaruosius dvejus metus į šias visas problemas. Todėl aš siūlau, kad artimiausiu metu, kai tik bus įmanoma, ar tarpušvenčiu, Seimo Pirmininkas sukviestų valdybą ir Seimo frakcijų vadovus, partijų, kurios atstovaujamos Seime, vadovus labai rimtam pokalbiui kartu su Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovais išsiaiškinti visus tuos dalykus, pasekmes, kad jos būtų išdėstytos šiems žmonėms, kurie atsakingi už integraciją į NATO, ir būtų priimtas pats optimaliausias sprendimas. Ir tai padaryti siūlau artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar sutinkame, kad darome svarstymo pertrauką? Dar A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs toks didelis Statuto žinovas, tai jūs man dabar pasakykite, ką reiškia ši preliminari išvada, kam ji reikalinga?

PIRMININKAS. Kad Seimas toliau spręstų.

A.KUBILIUS. O jos vaidmuo?

PIRMININKAS. Jos vaidmuo yra patariamasis.

A.KUBILIUS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebuvo paskirtas nei pagrindiniu, nei papildomu komitetu, tai čia yra jų nuomonė. Pagrindinis komitetas mano, kad įstatymas yra geras. Mes turim visas galimybes toliau svarstyti, atkreipdami dėmesį į nuomonę, bet tai yra nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Bet vis dėlto dėl didesnio sutarimo ir, kaip sakiau, pasikonsultavęs su ministru L.Linkevičiumi aš siūlau daryti pertrauką. Per tą pertrauką gali ir Seimo Pirmininkas surengti pasitarimą, gali įvykti Seniūnų sueigos posėdis, galim dar papildomai su teisininkais, specialistais pasitarti. Aš manau, kad iki sausio 15 d. rasim priimtinesnį, ne optimaliausią, tokio nėra, o optimalų sprendimą. Taigi priimtinesnį sprendimą. Sutinkame? Ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.IXP-1232(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, mums liktų 3 arba 4 klausimai. Noriu, kad mes dėl jų susitartume. Vienas iš jų yra Seimo nutarimas. Gerbiamasis Klumby, prašom nepabėgti! Negalima. Yra Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo”. Pranešėjas kaip tik E.Klumbys. Kadangi čia reikia baigti svarstymą ir iš esmės yra tik dėl datos, siūlau baigti svarstymą, priimti, ir jau vienu klausimu bus mažiau. Po to tarsimės, ką toliau nagrinėjame. Prašom. Projekto Nr.IXP-1237(2).

E.KLUMBYS. Komiteto išvada. Komiteto sprendimas buvo toks: pritarti komiteto patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nebuvo. Galim pritarti po svarstymo? Niekas nenori dalyvauti diskusijose. Seimo Pirmininkas siūlo šitą nutarimą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Galim pritarti? Ačiū. Prašyčiau registruotis. Registruojamės. Prašom, kolegos, visi registruotis, nes salėje yra daugiau Seimo narių, o registruojasi mažiau. (Balsai salėje) Kolega Griciau! Prašom kitą kolegą pasiimti ir grįžti.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nenori. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo”? Prašom balsuoti. Prašom palaikyti.

Už – 38, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ir dar kolega A.Sedlickas, vadinasi, už – 39. Ir E.Šablinskas, tada visi 40. Čia jau arčiau teisybės. Už – 40 Seimo narių. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo ir papildymo” priimtas.

Prašom. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes nebaigėme diskusijos dėl įstatymo svarstymo. Jau yra priimtas sprendimas.

PIRMININKAS. Padaryti pertrauką ir artimiausiame posėdyje pratęstoje sesijoje nagrinėti, o per tą laiką rasti kompromisą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Artimiausias posėdis gali būti ir rytoj?

PIRMININKAS. Gali būti, bet matote, kiek žmonių.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Jis gali būti ir rytoj, ir tarp švenčių, jeigu Jo Ekscelencija Prezidentas vetuos Biudžeto įstatymą ar kurį nors kitą.

Taigi dar vieną klausimą išsprendėme. Dabar negalime ratifikuoti, nes reikia 57 Seimo narių. Yra 2-6 kompleksinis klausimas. Gerbiamasis profesoriaus Aloyzai, prašom klausyti.

Mes galėtume štai ką padaryti. Čia yra kolegos A.Sakalo siūlomas paketas klausimų, susijusių su Radiju ir televizija. Bet yra vienas siauresnis – dėl abonentinio mokesčio įvedimo datos. Pagal galiojantį įstatymą yra nuo sausio 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos iš tikrųjų nebus. Tai būtų korektiška nukelti datą. Jeigu mes šiandien ryžtamės tą daryti, tada A.Sakalas eina į tribūną. Čia labai greitai, tada ir tą nutarimą. Gal ateis daugiau žmonių. Prašom. A.Sakalas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio  pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1286. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1286A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Abonentinio mokesčio įstatymą, bet šiandien turbūt nereikėtų jo teikti, nes visi yra pavargę. Šiandien reikia spręsti tokį klausimą. Kadangi sename įstatyme numatyta, kad ši finansavimo tvarka turėtų įsigalioti jau nuo sausio 1 dienos, tai mes, aišku, to negalime padaryti, nes nėra priimtas įstatymas, todėl būtina tą datą nukelti. Yra du alternatyvūs pasiūlymai. Vienas siūlymas, kad ši data būtų nuo liepos 1 dienos, o kitas, alternatyvus siūlymas, – nuo 2003 m. sausio 1 dienos, tai yra dar pusmečiu vėliau. Ir kaip Seimas apsispręs… Aš nesu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvau tik darbo grupėje. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Siūlau pirmininkui skelbti alternatyvų balsavimą, kokią datą pasirinks Seimas, po to pritarti tam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, niekas jūsų nenori klausti. Matyt, daugiau ar mažiau visiems aišku. Ar dabar galime pritarti abiejų pateikimui – ir su viena, ir su kita data, sutinkam? Dabar turi prasidėti svarstymas, o mes turime apsispręsti, kuri data: ar nuo 2003 m. sausio 1 dienos, ar nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Liepos 1 diena yra pateikta gerbiamojo pranešėjo, o mano yra alternatyvus siūlymas nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Prašom, vienas – už vieną variantą, kitas – už kitą. Niekas kažkodėl nenori kalbėti. Už – už pagrindinį variantą, o už alternatyvą – prieš. Prašom. B.Vėsaitė. Prašom. A.Sakalas kalbėjo. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkui. Aš už alternatyvą, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., norėčiau trumpai kalbėti. Motyvuočiau tuo, kad kitų metų biudžeto projekte yra suplanuotos lėšos Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai. Ar bus biudžeto korekcijos, ar nebus, bet lėšų yra tiek, mano galva, kad galėtų ta įstaiga gyvuoti visus metus. Tai yra viena.

Antras dalykas. Dar mes tiksliai nežinome, kaip apsispręs Seimas dėl Abonentinio mokesčio įstatymo redakcijos, kokia yra tiekiama, nes frakcijų nuomonės yra įvairios, garantijų dėl to neturime. Įsisprausti į rėmus nuo liepos 1 dienos, nors pusė metų atrodo ilgas laiko tarpas – laiko gali pritrūkti, įvertinant dideles diskusijas, kurių, matyt, dar turėsime šiuo klausimu. Šį mokestį administruoti reikia pasirengti vykdomajai valdžiai. Manau, tai bus gana globalūs uždaviniai, todėl metų, 12 mėnesių, terminas yra priimtinesnis. Kviečiu palaikyti alternatyvų projektą – nuo 2003 m. liepos 1 dienos. Atkreipčiau dėmesį, kad to alternatyvaus projekto pateikėjas kolega Č.Juršėnas nekalbėjo iš tribūnos, tai gal jis, kaip teikėjas, būtų pasakęs daugiau argumentų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, galima pasirinkti 2003 m. sausio 1 dieną, tada, matyt, svarstytume ir priimtume Abonentinio mokesčio įstatymą tikriausiai rudens sesijoje. Lietuvos radijas ir televizijas visą laiką taip merdėtų, kaip dabar merdėja. Galima padaryti tai liepos 1 dieną, tada įstatymas būtų svarstomas pavasario sesijoje, o nuo liepos 1 dienos pradėtų mažėti finansavimas iš valstybės lėšų televizijai, televizija užsidirbtų pati ir gautų iš abonentinio mokesčio papildomą finansavimą. Aš būčiau linkęs daugiau pritarti liepos 1 dienai, bet Seimas gali priimti kokį nori sprendimą. Ir vienas, ir kitas sprendimas yra neblogi.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu jus registruotis. Svarstymo stadijoje mes balsuosime alternatyviai, tada siūlysiu galutinai priimti tą variantą, kurį pasirinks dauguma kolegų. Prašau? (Balsas salėje) Kitą kartą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Yra trečia alternatyva, kad apskritai nebūtų to mokesčio. Čia negali būti dviejų alternatyvų.

PIRMININKAS. Tada ten reikia daug ką taisyti. Reikėtų daug daugiau taisyti.

M.PRONCKUS. Ką padarysi.

PIRMININKAS. Dabar nespėsime. Mes dabar turime padaryti minimumą, tai yra nukelti datą ar ten, ar ten. Jeigu reikės daugiau daryti, tada, kai profesorius pateiks visą paketą, bus galima spręsti ir tuos dalykus. Dabar siūlau tik apsispręsti dėl datos.

Kolegos, dėmesio! Balsavimas alternatyvus. Dėmesio, prašom visi klausyti: mygtukas “už” – tai liepos 1 diena, mygtukas “prieš” – tai 2003 m. sausio 1 diena. Ar aišku? Mygtukas “už” (pirmas variantas) – tai liepos 1 diena, mygtukas “prieš” – 2003 m. sausio 1 diena. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradedamas. Prieš – tai sausio 1 diena.

Už – 11, prieš – 23, pasirinkta sausio 1 diena.

Mielieji kolegos, Seimo Pirmininkas A.Paulauskas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Jeigu pritariame, mes galime iš karto priimti sprendimą. Kolega G.Dalinkevičius.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, tik replika po balsavimo. Aš norėčiau visiems kolegoms dar kartą pasakyti: šis mokestis visiškai neišsprendžia mūsų transliuotojo kokybės. Tai yra spekuliacija tikra to žodžio prasme. Aš kviesčiau naujame įstatyme aiškiai suformuluoti, kad kažkada įvesta sąvoka “abonentinis mokestis” su visais jo administravimo sunkumais iš tikrųjų tik paslepia liūdną tiesą, kad visos tarybos, skirdamos generalinius direktorius, kol kas dar nerado vadovo, rimtai dirbančiam šioje institucijoje. Štai čia yra esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pasirinktas alternatyvus variantas. Visas įstatymas – tai vienas straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimas, kuris skamba taip: “LRT finansavimo tvarka pagal šį įstatymą įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.” Prašom pasiruošti balsuoti. Ar gal dar papildomai registruojamės? Kolegos, registruojamės. Prašom registruotis.

Prašom registruotis. Jau 43. Posėdis aiškiai bus pratęstas. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas su 2003 m. sausio 1 d., prašom balsuoti. (Balsai salėje) Tai kitais metais spręsime.

Už – 32, prieš – 2, susilaikė 5. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, priešpaskutinis klausimas šiandien, tai darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Operation Enduring Freedom” Centrinės ir Pietų Azijos regione” projektas Nr.IXP-1288. Pranešėjas – kolega A.Sadeckas. Prašom. Kol jis ateis, kito komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu jus informuoti, kad abonentinio mokesčio neturi visos NVS šalys ir Ispanija. Visos kitos Europos šalys abonentinį mokestį jau seniai įsivedusios.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“ Centrinės ir Pietų Azijos regione“ projektas Nr.IXP-1288* (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Operation Enduring Freedom” Centrinės ir Pietų Azijos regione” projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, niekas nenori kalbėti diskusijose. Nori? Prašom. E.Klumbys. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš puikiai pamenu, kai buvo pateikimas, krašto apsaugos ministras pasakė, kad nėra jokių problemų operacijos pavadinimą parašyti lietuvių kalba. Tai yra principinis dalykas, nes stilistai taisys jau lietuviškai parašytą pavadinimą. Aš noriu, kad tai, su kuo sutiko krašto apsaugos viceministras J.Gečas, būtų parašyta lietuviškai, t.y. šitos operacijos pavadinimas.

PIRMININKAS. Aš manau, kad galime tai padaryti. Ar gali kolegos iš Krašto apsaugos ministerijos tarti žodį? Prašom.

P.MALAKAUSKAS. Kiek man yra žinoma, tas pavadinimas yra pakeistas. Mes siūlėme – “Tvirta taika”. Buvo pasiūlymas “Ilgalaikė taika”, tačiau kadangi žodis “ilgalaikė” turi baigtinumą, tai mes siūlėme vis dėlto “Tvirta taika”.

PIRMININKAS. Lietuviškai. Prašom. Daugiau niekas nenori kalbėti. (Balsai salėje) Man taip patinka su jumis. Mielieji kolegos, taigi baigėme svarstyti. Galime pradėti priėmimą, nes Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Pavadinimą pakeičiame. Sutinkame? Dėl balsavimo motyvų niekas nenori kalbėti? Ne. Tai prašom registruotis. Registracija. Ko gero, šiemet paskutinį kartą.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Mielieji kolegos, nutarimas yra iš preambulės ir iš vieno straipsnio, ir tame straipsnyje yra pakeičiamas operacijos pavadinimas, jeigu niekas nesipriešina – “Tvirta taika”. Taigi kas už Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Centrinės ir Pietų Azijos regione”, nes reikia pakeisti ir pavadinime, ir, matyt, 1 straipsnyje, prašom pasirengti balsuoti. Balsuojame dėl tokio nutarimo.

Už – 37, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Tvirta taika” Centrinės ir Pietų Azijos regione” priimtas.

Gali būti, kad tai paskutinis Seimo teisės aktas šiais metais. Gali būti. Mielieji kolegos, minutę, posėdis dar nebaigtas. Ar mes, kaip čia pasakius, kankinamės ir laukiam dar 15 žmonių ir baigiam? Su nuostoliais mūsų santykiams su Didžiąja Britanija. V.Andriukaitis turi gerą pasiūlymą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau ne rytoj daryti posėdį, bet, ko gero, vienas posėdis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų Seimui būtų ne pro šalį. Manau, kad yra labai rimtų klausimų, kuriuos reikėtų apsvarstyti. Pritarčiau pasiūlymui diskutuoti ir dėl tarptautinių reikalų, nes grafikai kai kuriose srityse yra gerokai įtempti, o Seimas kai ką turėtų priimti, taip pat ir šiandien svarstytą klausimą, dėl kurio svarstymo yra padaryta pertrauka. Šis klausimas tikrai reikalauja greitesnio Seimo sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymus, Seimo valdyba apsvarstys. O dabar, mielieji kolegos, aš tikrai nenoriu, bet turiu baigti posėdį. Kaip sakiau, tai buvo priešpaskutinis klausimas, o paskutinis klausimas yra Seimo narių pareiškimai, pakentėkim. Seimo narys E.Klumbys. Prašom.

Seimo nario pareiškimas

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš noriu perskaityti dviejų Seimo narių, mano ir J.Palionio, pareiškimą.

“Sprogo dar vienas mitas. Prieš porą mėnesių Seimas priėmė sprendimą suskaldyti akcinę bendrovę “Lietuvos energija”. To iniciatoriais dar praeitoje Seimo kadencijoje buvo konservatoriai ir tai jie argumentavo konkurencijos privalumais, vartotojų interesais ir būsimų elektros energijos kainų sumažėjimu. Visa tai buvo daroma neatsižvelgiant į tendencijas Vakarų Europoje, kurioje vyksta elektrą gaminančių kompanijų kapitalo ir valdymo konsolidacija.

Deja, ir dabartinė valdančioji dauguma patikėjo tais konservatorių mitais, po to ir buvo suskaldyta Seimo nutarimu akcinė bendrovė “Lietuvos energija”. Ir štai vakar Valstybinė kainų ir energetikos taryba numatė padidinti 2,1 cento elektros energijos kainą, nes, pasirodo, reikia papildomų lėšų akcinei bendrovei “Lietuvos energija” skeveldrinių kompanijų išlaikymui.

Negana to, kitais metais elektros energijos kainą dar žadama didinti. Taigi dabar galima tik patvirtinti tai, kas anksčiau buvo teigta. Padaryta didžiulė klaida suskaldant akcinę bendrovę “Lietuvos energija”, tai buvo naudinga transnacionaliniams energetikos konsorciumams, o dabar už tai mokės visi elektros energijos vartotojai Lietuvoje”.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai, ko gero, paskutinis pranešimas šiais metais. Mielieji kolegos, aš noriu padėkoti patiems kantriausiems, patiems ištvermingiausiems, mes šiandien turėjome du tikrai produktyvius, o gal ir smagius posėdžius. Taigi visiems geros kloties, smagių švenčių, gerų Naujųjų metų ir jeigu atsitiks (nenoriu sakyti, kas atsitiks) taip, kad reikės posėdį sušaukti, nepykite. Ačiū. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, aš norėčiau padėkoti ištvermingiausiam posėdžio pirmininkui ponui Č.Juršėnui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau, posėdis dar nebaigtas. (Balsai salėje)

Posėdis baigtas!