Penkiasdešimt ketvirtasis (178) neeilinis posėdis
2001 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mielosios Seimo narės, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gruodžio 21 d. neeilinį plenarinį rytinį posėdį. Tokio malonumo garbei kviečiu iš karto registruotis. Primenu, kad apie neeilinių posėdžių darbotvarkes buvo pranešta gerokai iš anksto ir čia, Seimo posėdyje, ir Seniūnų sueigoje. Žinoma, buvo kai kurių patikslinimų, atsižvelgiant į vakarykštį audringą posėdį. Taigi galime pradėti, bet, matyt, dar kai kas nori tarti žodį. A.Kubilius – pirmasis.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už titulą. Mes tikrai džiaugiamės, matydami jus šiandien pirmininkaujant. Linkėtume jums čia pasirodyti dažniau, ypač tokiomis dienomis kaip vakar, kai, mūsų manymu, buvo padaryta tikrai neleistinų klaidų. Gerbiamasis pirmininke, mums atrodo, kad kai kurias klaidas dar šiandien, jums išmintingai vadovaujant, būtų galima ištaisyti.

Mūsų pastangomis yra įregistruotas Seimo nutarimas, siūlantis Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vakar priimtų Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisų, dėl kurių konstitucingumo, kaip jūs atsimenate, yra labai didelių, netgi kategoriškų, labai svarių teisininkų abejonių, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs paskubėsite atsakyti, kad ne, negalima įtraukti, įtrauksime kada nors kovo mėnesį, tai bus neišmintingas sprendimas. Todėl, gerbiamasis pirmininke, žvelgdamas į jūsų išmintingą veidą (Juokas salėje), aš siūlau dabar neskubėti daryti jokių sprendimų. Sulaukus pirmosios pertraukos, jūsų valia galėtų būti surinkta Seniūnų sueiga, mes pasitartume ir surastume, man atrodo, patį tinkamiausią sprendimą, kad šiomis dienomis, t.y. šiandien ar rytoj, reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, sulaukti jo atsakymo, ir tada viskas bus aišku. Gerbiamasis pirmininke, aš kreipiuosi į jus, siūlydamas šį klausimą tikrai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, aš noriu jums asmeniškai ir visiems likusiems pranešti štai ką: ar aš išmintingas, paaiškės pagal tolesnius jūsų veiksmus. Tuoj spręsime, ar aš išmintingas.

Gerbiamieji kolegos, siūlymas procedūrine prasme yra priimtinas. Iš tikro pertrauka turėtų būti prieš 12 val., ir Seniūnų sueiga gali avansu rengtis pasitarimui maždaug apie 12 valandą. O dabar, manau, galime dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Taigi 1 klausimas yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris turėjo būti baigtas vakar, bet yra perkeltas į šiandieną. Kviečiu į tribūną A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš noriu pranešti, kad yra J.Oleko prašymas daryti šio klausimo priėmimo pusės valandos pertrauką. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje, juokas) G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Pone pirmininke, kaip jūs manote, kodėl aš stoviu prie mikrofono?

PIRMININKAS. Na, nenoriu sakyti, kad…

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti tik tiek, kad ne dėl pertraukos, bet aš norėčiau prašyti ir akcentuoti, kad buvo mano prašymas, jog posėdyje dalyvautų susisiekimo ministras ponas Z.Balčytis. Aš tikiuosi, kad ši pusvalandžio pertrauka leis jam atvykti, kad išgirstume jo patikinimus, kad, priėmus šį įstatymą, vietoj šiandien galiojančio apyvartos mokesčio neatsiras dar vienas naujas mokestis. Jeigu mes šiandien gautume tuos aukšto ministro patikinimus, tikrai galėtume judėti į priekį dėl šio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkoju opozicijos lyderiui. Aš galiu dabar prisipažinti, kad apsirikau. Aš maniau, kad jūs atėjote prie mikrofono, kad kitos frakcijos vardu patvirtintumėte mano išmintingumą. Apsirikau. Geriau būtų raštu.

O dabar dėl ministro. Aš su kolega Z.Balčyčiu kalbėjau. Dabar jis yra Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje, bet per artimiausias keliolika minučių jis turėtų atvykti, tada kaip tik baigsis pertrauka, ir galėtų pasakyti. Ačiū. Tada imamės, kaip ir dera, antrojo darbotvarkės punkto – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1134(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Prašom į tribūną.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1134(2*) (priėmimas)

G.ŠIVICKAS. Labas rytas visiems. Dėl šio projekto yra gautos mano ir A.Butkevičiaus pataisos, komitetas joms yra pritaręs. Teisės departamento išvados yra pozityvios, todėl siūlau pritarti ir priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Kiek suprantu, ta jūsų pataisa yra 2 straipsniui. Ir yra kitoks 3 straipsnio išdėstymas. Pirmiausia susitarkime dėl 1 straipsnio, o po to iš eilės.

1 straipsnis, arba 7 straipsnio vieno punkto pakeitimas. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Dabar, mielieji kolegos, dėl 2 straipsnio. Kaip tik yra kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa. Ar galime susitarti, jog svarstome abi pataisas, kad taupytume laiką? Galime susitarti? Gerai. Tada 2 straipsnis ir pirmoji jo pataisa. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, kad dabar būtų netikslinga keisti gaunamų pajamų iš užsienio juridinių asmenų mokesčio tarifą, siūlau išbraukti šį punktą ir palikti galiojančią tvarką. Reikia sulaukti naujojo Gyventojų pajamų deklaravimo įstatymo. Siūlau pritarti.

O antras…

PIRMININKAS. Minutę, dėl 3 straipsnio vėliau kalbėsime.

G.ŠIVICKAS. Tai yra susiję.

PIRMININKAS. Tada prašau.

G.ŠIVICKAS. Tai yra susiję su tuo 2 straipsniu. Tiek.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime sutikti, kad 2 straipsnį, arba buvusį 8¹ straipsnio pakeitimą, išbraukiame? Niekas nenori kalbėti? Ačiū. Priimta, t.y. išbraukta.

3 straipsnis kaip tik yra susijęs su ta pataisa, dėl kurios gerbiamasis pranešėjas jau referavo. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

4 straipsnis, arba 35 straipsnio vieno punkto pakeitimas.

G.ŠIVICKAS. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis – įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Nėra abejonių? (Balsai salėje) Yra. Prašom. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Noriu š.m. gruodžio 21 dieną pasilabinti su visais Seimo nariais ir pasveikinti juos, kad jiems šiandien siūloma priimti dar vieną su mokesčių pertvarkymu susijusį įstatymą, kai siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nei anksčiau, nei vėliau, bet kitų metų sausio 1 dieną. Dar kartą noriu pasveikinti visus Seimo narius, kad valdančioji dauguma vėl nori siūlyti mums balsuoti už ydinga tvarka brukamus įstatymus, įskaitant ir dėl įsigaliojimo datos. Gerbiamieji kolegos, prieškalėdiniai sveikinimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors ir tokia proga, bet vis tiek smagu. Prašom. J.Olekas – kita nuomonė.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taip pat sveikinu su artėjančiom šventėm. Aš manau, kad po vakarykščios dienos mes pasimokėme, jog galime dirbti bendrai ir priimti sprendimus nebūtinai laukdami ilgo vakaro, todėl kviečiu visus kolegas šiandien dirbti efektyviau ir pabaigti darbotvarkę. Kviečiu balsuoti už pateiktą įstatymo projektą, nes iš tiesų po ilgo mindžikavimo vietoje ir neapsisprendimo, kokia kryptimi eis mūsų mokesčių reforma, reali reforma mokesčių sistemos reforma prasideda. Vakar priėmėme Pelno mokesčio įstatymą, šiandien priimsime Fizinių asmenų ir pajamų mokesčio, vėliau ir kitus. Todėl aš kviečiu balsuoti už pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, siūlau registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Taigi, kiek supratau, teks dėl 5 straipsnio balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo 5 straipsnis, prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 16, susilaikė 7. Straipsnis priimtas. Dabar jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. Kolega G.Steponavičius pirmasis. G.Steponavičius Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Šiandien turime dar vieną balsavimą, kaip rezultatą dar vienos socialdemokratinės improvizacijos mokesčių tema. Atkreipiu dėmesį į šios pataisos autorių, tai nėra Vyriausybės teikiamas įstatymas, tai yra Seimo nario, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko A.Butkevičiaus įstatymo projektas. Jis yra teiktas ydinga tvarka, Seimui taip ir nesulaukus, bet prašius ir norėjus mokesčių koncepcijos, pakeliui vakar prastūmus ir Pelno mokesčio naują redakciją. Dabar mes turime progą dar kartą kalbėti apie įstatymą, kurio įsigaliojimo terminai parodo tikrąjį požiūrį į Lietuvos mokesčių mokėtojus, tuokart jau ne tuos, kurie siekia pelno, gerokai platesnį ratą žmonių. Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad sušvelnintas variantas yra tikrai geras dalykas, kad yra atsisakoma vieno straipsnio, vieno pagrindinių straipsnių nuostatų įvedimo, lygiai kaip pakeliui, svarstant dar dalį pataisų, buvo atsisakyta ir kapitalo prieaugio mokesčio įvedimo, arba grąžinimo. Taigi pagąsdinta, bet susivokta, kad nereikia taip elgtis, didinant mokesčių naštą, įvedant naujus mokesčius arba kad ir suvienodinant 33% mokesčių tarifą visiems, įskaitant ir ambasadose, ir panašiose užsienio įmonėse dirbančius Lietuvos Respublikos piliečius. Gerbiamieji kolegos, chaotiškas projektas, dėl kurio dabar turime balsuoti, nenusipelno pritarimo. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolega G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Patarimas nebalsuoti, tai reiškia negerbti Civilinio kodekso, nes kiti straipsniai daugiau derinami su Civiliniu kodeksu, po teikiamų pataisų dabar nekalbama apie mokesčius. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Dar kita nuomonė.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu daug kalbėti, matau, kad sunkiai pavyks šiek tiek užsidariusią sąmonę įtikinti. Bet iš tikrųjų čia mes stebime paprastą dalyką, ką kartojame jau kelintą dieną ir liberalai, ir mes, kad su gerais norais galima nueiti ir ne visai į tinkamą vietą, arba, kitaip sakant, kad šaukštas deguto ir visą gerą statinę gali sugadinti. Įstatymuose yra gerų dalykų, bet didžiausia jų yda yra jų pats priėmimo scenarijus, kai likus 5 dienoms iki naujų mokestinių metų yra priimami konceptualiai nauji įstatymai, kuriuose, kaip aš kartoju, yra ir kai kurių gerų dalykų. Gerbiamieji kolegos, jūs patys esate (ir kairėje pusėje), daugelis jūsų esate iš stambaus verslo. Jūs patys įsivaizduokite, kaip jūs jaustumėtės nebūdami Seime ir gaudami staiga tokią Kalėdinę dovanėlę. Kita vertus, aš įsivaizduoju, kaip socialdemokratai būtų šaukę, ir būtų šaukę kur kas efektyviau už mus ir būtų padarę kur kas efektyvesnes demonstracijas, jeigu mes tokiu būdu būtume bandę, kada nors turėdami daugumą, tokį įstatymą priimti. Ačiū Dievui, kad mums užteko sveiko proto nedaryti tokių dalykų.

Gerbiamieji kolegos, mes turim suprasti, kad mokesčiai – tai ne vien tik verslo prievolė mokėti mokesčius valstybei. Mokesčiai yra tam tikro susitarimo tarp valstybės ir visuomenės išraiška. Tai yra visuomenės solidarumo išraiška. Ir kai galų gale mokesčiai tokiu būdu brutaliai primetami, tai apie kokį susitarimą galime kalbėti. Ką po to galima kalbėti apie mokesčių geresnį surinkimą, jeigu su verslu nesusitariama pačiu elementariausiu būdu.

PIRMININKAS. Laikas.

A.KUBILIUS. Tai po to lieka tik naudoti jėgą ir reikalauti sumokėti tuos mokesčius. Gerbiamieji kolegos, pasirinktas tikrai netinkamas būdas.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad nei ponas A.Kubilius, nei Seimo narys G.Steponavičius tikriausiai neperskaitė galutinio įstatymo varianto. Tik, aišku, užsiminėja tam tikra demagogija ir labai gaila, kad tokie žymūs politikai tuo užsiima. Pirma tai, kad įstatymo projektą parengė ne Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, reikia truputį atidžiau paskaityti, tai yra frakcijos dokumentas, tik pristatė A.Butkevičius.

Antra yra tai, kad Vyriausybė pateikė išvadas, ir šitas įstatymo projektas parengtas pagal Vyriausybės išvadą, pakoreguotas.

Trečia, gerbiamasis A.Kubiliau, noriu pasakyti, kad čia niekas jokių papildomų mokesčių nemokės, šis įstatymas yra priderintas dar tikriausiai jūsų laikais… prie priimto Civilinio kodekso. Tai tikrai prašyčiau neužsiimti tam tikrais paistalais ir netrukdyti kitų Seimo narių. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Noriu pranešti, kad ir kiti po vakar dienos kai ko pramoko. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Už.

Už – 44 ir du dar, trys prieš. Prieš – 2. Kolega G.Steponavičius, kolega D.Velička. 12. Tada 13. Gerai. Prašom dar kartą registruotis. Prašom visi, kolegos, registruotis.

Ir pakartosime balsavimą, kad nebūtų neaiškumų. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Taigi dar kartą balsuojame dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 43, prieš – 12, susilaikė 13. Gerbiamieji kolegos, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1227(2*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, tai pirmas iš ilgos virtinės įstatymų, kuriuos šiandien reikia priimti, bet gera pradžia – pusė darbo. Dabar imamės Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Irgi priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius. Projekto registracijos Nr.IXP-1227(2). Prašom. Ar yra pataisų?

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta viena Teisės departamento pataisa, į ją buvo atsižvelgta ir iš dalies pritarta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas. Tada prašom dar kartą registruotis. Dar kartą registruojamės, kompiuteris kažkaip anksti pradeda streikuoti. Mums susidaro toks įspūdis, kad vienas Seimo narys, t.y. profesorius K.Glaveckas, su savo technika trukdo kompiuteriams. Kęstuti, būtų gerai išjungti. Ačiū. Dabar registruosimės. Prašom. Pasirodo, dar kažkas neišjungęs. Dar sykį registruojamės. Registruosimės, kol technika pasakys “taip”. Pagaliau.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mielieji kolegos, įstatymą iš esmės sudaro 1 straipsnis, bet dar yra straipsnis dėl įsigaliojimo. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia. Ačiū. Tada prašom balsuoti dėl viso įstatymo, kuris vadinasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašom balsuoti.

Už – 63, bet nori dar prisidėti trys Seimo nariai, kurie irgi balsavo, tai kolega G.Dalinkevičius, kolega R.Vaštakas ir pats G.Šivickas. Ar balsavo? Už – 66, nė vieno balso prieš, nė vieno susilaikiusio. Atsiprašau – 65. Tik kolegos G.Dalinkevičius ir R.Vaštakas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-891* (priėmimas) (svarstomas skubos tvarka)

Imamės Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega J.Palionis. Projekto registracijos Nr.IXP-891. Prašom.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pataisų po svarstymo negauta. Siūlau įstatymo projektą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, prašom nepabėgti, gal prireiks. 1 straipsnis, arba 12 straipsnio pakeitimas. Ar nori kas kalbėti? Kolegė B.Vėsaitė? Dėl viso? Gerai. Tai ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis arba 15 straipsnio vieno punkto pakeitimas. Niekas neprieštarauja, galime priimti? Ačiū. Priimta.

Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegė B.Vėsaitė pirmoji. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, nevyriausybiniam sektoriui padarome labai gerą darbą, nes jiems, gavusiems paramą, nebereikės lakstyti kiekvieną ketvirtį į Mokesčių inspekciją ir Statistikos departamentą nešiojant ataskaitas, kartais tuščias, reikės tik kartą per metus pateikti Mokesčių inspekcijai. Labai dėkojame už tokią pataisą. Visas nevyriausybinis sektorius džiaugiasi ir siūlo kolegoms balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, iš tiesų smagu palaikyti projektą, nukreiptą į tai, kad mažėtų popierių, biurokratijos ir laiko gaišimo rengiant ataskaitas, nes anksčiau buvęs terminas kartą per ketvirtį tikrai buvo pernelyg trumpas, ir dabar lieka tik metinės ataskaitos. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai yra smulkmeniškas ir nedidelis pakeitimas, tačiau žinant nevyriausybinių organizacijų darbą (apie tai ir kolegė Birutė kalbėjo), iš tiesų joms tai yra labai didelis palengvinimas. Valstybei savo ruožtu taip pat, nes nereikės tiek daug bergždžiai gaišti laiko nagrinėjant ketvirtines ataskaitas. Tikrai džiaugiamės, kartais matydami gerus projektus.

PIRMININKAS. Ir kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Mūsų frakcija taip pat džiaugiasi, kad A.Kubiliaus Vyriausybės darbo laikotarpiu įvesta verslo saulėtekio dvasia išliko Vyriausybėje ir pasikeitus ministrams, iš dalies išliko, ir kai kuriais atvejais mes matome štai tokius projektus, kurie tikrai palaikytini. Mes raginame Vyriausybę tęsti tokių projektų teikimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, siūlau iš karto balsuoti. Bijau dar kartą registruoti, kad kas nors neatsitiktų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti.

Už – 50, bet kadangi labai daug… Gerai, registruojamės. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis.

Pasirodo, tvarka. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom dar kartą balsuoti dėl Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 60, plius kolega G.Steponavičius, kolega A.Gricius. Už – 62, nei vieno prieš, nei vieno susilaikiusio. Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-354(2*) (priėmimo tęsinys)

Mielieji kolegos, prašau atkreipti dėmesį, ministras ir Seimo narys kolega A.Balčytis čia pat. (Balsai salėje) Bet dabar išties nematyti vieno suinteresuoto Seimo nario, tai gal priimame pagal darbotvarkę 5 projektą, t.y. Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12, straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-354(2). Pranešėjas – P.Papovas. Čia mums liko priimti tik 1 straipsnį.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų posėdžio pirmininkas ir pasakė, kad pastraipsniui visi straipsniai yra priimti, išskyrus 1. Buvo padaryta pertrauka. Po pertraukos 1 straipsnį svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis pasiūlė pateikti formuluotę ir vietoj “įgaliotos institucijos” rašyti “įgaliotoms institucijoms”. Todėl aš teikiau siūlymą. Mūsų pagrindinis komitetas mano pasiūlymui pritarė, kviečiu pritarti ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pirmas dalykas, ar yra 29, kurie pritaria tokio dalyko nagrinėjimui? Nėra. Tada prašom balsuoti. (Balsas salėje: kaip tai nėra?) Prašom. Dabar turime balsuoti, ar svarstome P.Papovo pataisą. (Triukšmas salėje)

Už – 37. Pakanka. Taigi projekto autorius kalbėjo. Dabar yra vienas kolega, kuris yra prieš. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tiesų aš esu linkęs ginti anksčiau buvusią pagrindinio komiteto aprobuotą formuluotę, kad būtų viskas aišku, kai apskrities viršininkas atsakingas ir atitinkamos srities ministrui. Dabar šia pataisa mes įvedame neapirėžtumą, kad apskrities viršininkas atskaitingas Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms. Vėl Seimas lieka nieko nepasakęs, ką jis nutarė, vėl viskas atiduodama Vyriausybei, kiek tų institucijų Vyriausybė prigalvos, kam padarys atskaitingą apskrities viršininką, mes liekame nieko nepasakę. Kartu, bijodami balsuoti už tai, kad apskrities viršininkas atsakingas ministrui, mes parodome, kad tikrai dar kartą nuvertiname ministrus. Čia buvo gera proga kaip tik pabrėžti jų reikšmę, jau užtenka to, kad įvairūs įtakingi patarėjai visaip tyčiojasi iš ministrų, iš jų kompetencijos.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Rinkevičius – kita nuomonė. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Apskrities viršininkas yra atskaitingas Vyriausybei, todėl, manau, visiškai logiška, kad Vyriausybė spręstų, kokiu būdu palaikomi santykiai tarp ministro ir apskričių viršininkų. Visiškai pritariu šiai redakcijai ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar pranešėjas ir komiteto pirmininkas P.Papovas, prašom, ir tada balsuosime.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvo Teisės departamento pastaba ir šį klausimą svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Formuluotė yra kompromisinė, nes vis dėlto Vyriausybė pati turi nustatyti, kokie santykiai, kaip gerbiamasis V.Rinkevičius sakė, tarp apskrities viršininko ir ministerijų arba kitų institucijų, mat apskrityje valdymą organizuoja Vyriausybė pagal įstatymą. Seimui čia nebūtina nustatinėti konkrečiai, nes Vyriausybė taip pat vykdo valstybės valdymą.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registracija, ir balsuosime dėl P.Papovo pataisos.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mielieji kolegos, pašom pasiruošti balsuoti. Dėmesio! Balsuojame už P.Papovo pataisą. Ar visiems aišku? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom neagituoti.

Už – 44, prieš – 2, susilaikė 14. Pritarta P.Papovo pataisai, kartu galim laikyti, kad priimtas 1 straipsnis. Ar reikia dar kartą balsuoti? Nereikia. Ačiū.

Tada galim iš karto priimti visą įstatymą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra. Tai prašom, registruojamės dar sykelį ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12, straipsnių pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Už… Dar kartą balsuojam.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 9. Prie susilaikiusių? Už? Tada su kolegos A.Saudargo balsu už – 48, susilaikė 9. Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime grįžti prie pirmojo klausimo. Ar kolega Z.Balčytis iš savo darbo vietos paaiškins ar iš tribūnos? Prašom, gerbiamasis ministre.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip supratau, tai yra vienas iš pagrindinių klausimų dėl pajamų mokesčio 2004 metams. Kaip suprantu, reikėtų atsakyti į šį klausimą. Iš tikrųjų šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad konkrečiais metais yra didinamas atskaitymų procentas nuo akcizo. 2002 m. yra 28%, 2003 m. – 38% ir 2004 m. – 40%. Iš tikrųjų esmė, matyt, yra ne ta, ar išlieka mokestis nuo bendrųjų pajamų ir yra mokestis nuo akcizo, bet pagrindinė problema, matyt, pats pinigų kiekis. Pagal šiuos paskaičiavimus, sakysim, jeigu 2004 m. būtų išlikęs mokestis nuo pajamų, tai mūsų bendrosios pajamos, kurios būtų skirtos kelių priežiūros ir plėtros programų finansavimui 2004 m., sudarytų 690 mln. litų. 2003 m. yra numatyta, kad su 38% akcizo mokesčiu ir tam tikra dalimi atskaitymų nuo pajamų sudarytų 680 mln., o kitais metais – 660 mln. Lt. Dabartiniame įstatymo projekte yra aiškiai pasakyta, kad šie normatyvai, kur yra atskaitymai nuo pajamų, yra žodelis “iki”, vadinasi, iki 0,5. Aš manau, kad tai yra ateities suderinimo klausimas. Ar iš tikrųjų tų pajamų, kurios bus atskaitomos nuo, sakysim, akcizo 2004 m., užteks mūsų kelių renovacijai ir atstatymui? Todėl aš manau, kad šio įstatymo tokia nuostata, tokia nuostata, kuri neleistų, sakysim, Vyriausybei didinti atskaitymų per 0,5, bet leidžia sumažinti iki 0 ir jinai yra, manau, šiandien yra priimtina.

Dabar dėl “Linavos”. Iš tikrųjų mes vakar kalbėjome su ponu Kondrusevičium. Jis man skambino. Kadangi dabartiniame projekte yra palikti skaičiai, dėl kurių jie buvo labai susirūpinę, kur yra sunkvežimiai nuo 12 iki 40 tonų ir veža, sakysim, iki 40 vienetų konteinerių, tai mes po papildomų diskusijų šiandien teikiam įstatymo 7 straipsnio pataisą, kur sumažinom apatinę ribą 150 ir jų mokesčiai dėl šių automašinų nedidėja. Mes vakar taip kalbėjom, tačiau Vyriausybės ir Vežėjų asociacijos interesai yra priešingi. Jis sakė, kad mes vis tiek moraliai būsim už tai, kad įvedam vieną, šiek tiek padidinam mokesčius, nors tai yra Europos Sąjungos reikalavimai. Nuo 2004 m. iš tikrųjų niekas neklaus nei mūsų, nei “Linavos”, tokie mokesčiai turės būti. Kai kurios apatinės ribos šiandien visiškai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, todėl, mūsų supratimu, yra kur kas geriau, kai privačios bendrovės ima pratintis prie daug sudėtingesnių sąlygų 2004 metais.

PIRMININKAS. Dar kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai vertinu jūsų lankstumą suprantant, kad tai yra svarbus klausimas ir mes nenorėtume spekuliuoti dėl tos temos. Bet jeigu būtų galima vis dėlto į šiuos klaustukus pamėginti atsakyti, kol ministras yra tribūnoje, ir leisti jo paklausti, tai įvertintume kaip tikrai geranorišką, prieššventinį Seimo bendradarbiavimą.

PIRMININKAS. Aš sutinku. Bet su sąlyga, jeigu jūs kantriai dirbsite iki vakarinio posėdžio pabaigos. Man savęs negaila.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia, matyt, neverta derėtis.

PIRMININKAS. Šiuo atveju galima derėtis. Prašau. Kas norėtų paklausti? Prašom. Tada dar kartą opozicijos lyderis G.Steponavičius. Prašom. Kolega R.Vaštakas pirmas. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kaip ministerijos vadovas, žinoma, jūs turite rūpintis kelių priežiūra, tačiau kaip vienas iš Vyriausybės narių, manau, turite rūpintis ir biudžeto įplaukomis, ir verslo aplinka, kuri yra Lietuvos valstybėje. Suprantu, kad jūs pasirengęs skatinti to verslo aplinką, kad pervežimai didėtų ir Lietuva garsėtų kaip tranzito valstybė. Kuo šis įstatymas padės padidinti apyvartą ir pervežimus transporto kompanijoms, kurios turi savo transportą, taip pat ekspedicinėms kompanijoms, kurios veža per Lietuvą milijonus tonų krovinių? Ačiū.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs teisingai paminėjote mano pagrindines funkcijas. Aš ką tik grįžau iš strateginio komiteto posėdžio, kuriame mes svarstėme geležinkelio infrastruktūros finansavimo klausimus. Jie, aš manau, taip pat yra susiję su krovinių pervežimo kiekiais ir taip toliau.

Dėl šio įstatymo priėmimo, tai aš manau, kad jis yra geras keleriopa prasme. Vieną aš jau sakiau, kad šiandien mūsų vežėjai yra vieni iš labiausiai pažengusių šioje srityje ir daugiausiai užėmę Europos rinkos, tai “Linavos” vežėjai. Tačiau mes matom, kad jeigu nėra tam tikrų saugiklių ar UAB tam tikrų dėsningumų, po kurio laiko atsiranda problemų, “Linavai” kilo problemų su Rusijos muitine. Šiandien vis dėlto ne tik “Linava” turi spręsti šias problemas, bet turi įsikišti ir Vyriausybė, ir Susisiekimo ministerija. Mes dabar deramės su Rusijos muitininkais ir Rusijos transporto pareigūnais, kad pašalintų tas sankcijas, kurios buvo uždėtos. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, aš manau, kad yra gerai, kad mes įvedame konkurencingumo mokestį, kuris yra visose Europos valstybėse. Tai reiškia, kad šis mokestis skatina transporto priemonių panaudojimo kokybę. Tai yra skatina, kad mūsų keliuose būtų naudojamos transporto priemonės, turinčios didesnį ašių skaičių, kad būtų pneumatinės ašių pakabos, kad būtų kuo mažiau naudojamos mechaninės pakabos ir t.t.

Antras dalykas, yra įvedamas vadinamasis mokestis užsienio transportui, kai galima, sakysime, ant sienos išsipirkti vienai dienai važiuoti mūsų keliais, sumokant tam tikrą mokestį trims dienoms, savaitei ir t.t. Vienas iš geresnių įstatymo punktų yra tas, kad mes, derėdamiesi su kitomis valstybėmis dėl dvišalių leidimų, turime šiandieną kozirius. Jie mums ir šiemet, ir praeitais metais sakė: jeigu jūs nepadarysite tam tikrų žingsnių, kurie neleistų jums dempinguoti prieš mūsų vežėjus mokesčiais, tai tada mes galėsime tartis dėl tam tikrų kitų išimtinių teisių dėl leidimų gavimo. Tai mums yra pasakę ir Lenkijos transporto ministerijoje, ir Vokietijoje, ir Austrijoje. Ir aš manau, kad jeigu šitų mokesčių nebūtų šiandien įvesta, tokių, kurie yra, mūsų dvišalės derybos užstrigtų ir mūsų vežėjai, ypač “Linavos” vežėjai, galbūt parastų užsakymus kitose valstybėse.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų čia svarbūs dalykai, kuriuos svarstome, todėl kai kuriuos klausimus vis dėlto norisi dar kartą aptarti, nors jūs jau ir aiškinote. Pirmas dalykas, aš tik noriu pasakyti, kad bent mes čia šiame flange nematome paskutinės pataisos, apie kurią jūs minėjote, kuri buvo pateikta atsiliepiant į “Linavos” pareiškimą. Kažkodėl mes jos nematome, bet čia tai technikos reikalas. Bet, sakykite, dėl to labiausiai ginčytino klausimo, dėl atskaitymų nuo pajamų šiai programai – finansuoti kelių statybas. Pirmas dalykas, kad jūs lyg ir kalbate, kad tai yra laikinas reikalas, kol akcizai nepadidės, kol mes negalėsime parodyti Europos Sąjungai, kad iš tikrųjų ir pas mus per akcizus įkainiai pasidaro už pervežimus panašūs kaip Europoje, tol taikysime šią atskaitymų nuo pajamų tvarką. Bet įstatyme nėra jokių nuorodų į laikinumą.

Antras dalykas, sakykite, kodėl šie atskaitymai nuo pajamų yra taip keistai suskirstomi? Kodėl staiga išskiriami, pavyzdžiui, juridiniai asmenys, kurie verčiasi suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu? Pagal 1 priedą jie turės mokėti tiktai iki 0,1% pajamų, o tuo tarpu kita prekyba – iki 0,3% pajamų. Tie, kurie prekiauja benzinu, irgi 0,3%. Kokiu pagrindu remiantis yra išskiriama viena atskira grupė?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau vis dėlto nepiktnaudžiauti. 1 minutė. Prašom, gerbiamasis ministre.

Z.BALČYTIS. Pirma, kodėl išskiriamos tokios grupės. Mokesčių įstatyme yra apibrėžta, ir praeitame įstatyme buvo apibrėžta, kaip kas turi mokėti, kokius mokesčius nuo realizavimo pajamų. Ir tai buvo ankstesniuose mokesčiuose išnagrinėta, suskirstyta. Patys mokesčių mokėjimo principai iš esmės nėra keičiami, kaip ir buvo ankstesniame Kelių fondo įstatyme. Tai, aš manau, taip yra suskirstyta. Mums svarbiausia yra ne tai, kiek, sakysime, 0,5%, 0,3% ar 0,1%, svarbiau, kiek procentų yra nuo akcizo skiriama iš valstybės biudžeto. Manau, kad tai yra svarbiau mums, kaip šio įstatymo teikėjams, o atskaitymai nuo realizavimo pajamų yra daugiau Finansų ministerijos reikalas, tai yra biudžeto pajamų sudėtinė dalis. Tai vienas klausimas.

O į kitą klausimą, aš manau, jau atsakiau. Kai į įstatymo principus įdedamas žodelis “iki”, vadinasi, Vyriausybė, jeigu manys 2004 metais, kad tų pajamų, kurios yra atskaitomos nuo akcizo, 40%, užtenka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo reikmėms, galės atsisakyti mokesčių nuo pajamų.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, didžiai gerbiamas pirmininke. Tiesiog lenkiu galvą prieš jūsų lankstumą. Tai tikra atgaiva, lyginant su vakar dienos posėdžiu. Bet aš, gerbiamasis ministre, jūsų noriu paklausti. Jūs minėjote pataisą, kuri mažina tą pirminį tarifą sunkioms transporto priemonėms. Ar ta pataisa susijusi ir su visom kitom automobilių grupėm – autobusais, spec. priemonėmis, nes iš esmės išeitų, kad “Linava” kreipėsi ir dėl jos buvo atsižvelgta, o kitiems tas mokestis yra padidinamas. Juo labiau turint minty, kad svarstant Seime buvo atsisakyta naudotojo mokesčio įvedimo bent jau kol kas lengviesiems automobiliams. Gerbiamasis ministre, ar ši pataisa atspindi Statuto reikalavimus, kad būtų užtikrintas vienos paros terminas?

Z.BALČYTIS. Aš manau, kad šis terminas buvo užtikrintas ir ši pataisa šiandien turėtų būti svarstoma. Tai susiję su krovininio kelių transporto priemonių junginiais, apie kuriuos aš kalbėjau. Ši lengvata nėra išskirtinė tik “Linavai”, nes “Linavos” asociacija vienija 90 skirtingų organizacijų, kurių sudėtyje yra dar smulkesnių iki pusantro tūkstančio. Tačiau mes neturėtume sakyti, kad mūsų įstatymas būtų toks, kad mokesčiai iš viso nebūtų surenkami. Šis įstatymo projektas buvo derintas su visomis suinteresuotomis organizacijomis, asociacijomis. Aš manau, kad šiandien yra surastas konsensas, todėl šis įstatymas iš esmės yra priimtinas visoms pusėms. Su dabartine 7 straipsnio pataisa, aš manau, ir “Linavos” asociacija turėtų iš esmės sutikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar jūs suvokiate, koks nepatogumas yra verslininkams dabar dar išliekantis atskaitymas nuo pajamų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir kad tai yra nelabai logiškas šaltinis. Juk verslininkas, gaunantis kokias nors pajamas, nebūtinai naudojasi kelių infrastruktūra. Ar jūs nepritartumėte, kad jeigu ne šiuo metu, kai dabar jau esame ceitnote priimdami įstatymą, bet kitais metais, peržiūrėdami kitus šaltinius, galėtume ryžtingai atsisakyti tokio mokesčio ir tenkintis didesne akcizų dalimi, galbūt padidindami šiek tiek akcizus apskritai ir nevargindami verslininkų šios rūšies mokesčiu? Dėl nelabai didelių sumų yra gana sudėtinga apskaita. Vyriausybė keičia tuos ribinius dydžius ir t.t.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū. Aš manau, tai yra teisingas siūlymas. Kitais metais mes tikrai galėtume prieiti prie šio klausimo diskusijos ir persvarstymo, nes Europos Sąjungos direktyvos aiškiai nurodo, kad už kelius turi mokėti tas, kas jais važiuoja, kas naudojasi. Ir kaip tai yra padaryta, ar tai yra įkalkuliuota į benziną, ar dar koks kitas mokestis imamas ant sienos ar šalia sienos – iš tikrųjų principas yra toks. Aš jį palaikau ir manau, kad mes ateityje galėsime diskutuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Tęsiame priėmimą pastraipsniui. Kviečiu į tribūną A.Butkevičių. O kol jis ateis, mielieji kolegos, noriu pranešti, kad kartu su mumis yra Kėdainių rajono Pernaravos pagrindinės mokyklos moksleiviai. Pasveikinkime. (Plojimai) Tęsiame priėmimą. Jeigu neklystu, vakar buvo priimti du straipsniai?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, sustota ties 3 straipsniu.

PIRMININKAS. Tai prašom. 3 straipsniui, atrodo, pataisų nėra.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ar kolega J.Razma dėl 3 straipsnio? J.Razma dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

J.RAZMA. Ką tik kalbėjęs ministras pats pripažino, kad 3 straipsnio 1 punkte numatytas atskaitymas nuo pajamų neatitinka Europos Sąjungos galiojančių teisės aktų ir nuostatų. Žinoma, aš suprantu, kad dabar taip staiga sudėtinga keisti tuos numatytus finansavimo šaltinius. Bet man taip pat būtų sudėtinga balsuoti už šį straipsnį, nes Vyriausybė galėjo viską skaičiuodama parodyti daugiau ryžto ir pagalvoti, kaip sutvarkyti pajamas per kitus šaltinius, nes yra žinomi akcizų planai. Kiti mokesčiai už transporto priemones taip pat yra aiškūs. Viską buvo galima labai tiksliai planuoti ir mėginti verslininkus jau kitais metais išvaduoti nuo to su biurokratizmu susijusių atskaitymų nuo pajamų skaičiavimo, pervedimo ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu pranešėjas nori ką pridėti, prašom, o jeigu ne, tai kviečiu registruotis.

A.BUTKEVIČIUS. Dabartinė Vyriausybė yra pasirengusi atsisakyti šio mokesčio, bet palaipsniui, iki 2004 metų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Jeigu kolega J.Razma nesutinka, tada balsuosime. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuosime. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, kas ten visu garsu kai ką paleido? Paprašysiu tvarkdarį išjungti. (Balsai salėje) Atimsim vėliau.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Gerbiamieji, mielieji, prašom balsuoti. Balsuosime dėl 3 straipsnio –“Programos finansavimo šaltiniai”. Prašom balsuoti. Ar balsuojame už 3 straipsnį, ar nebalsuojame? Už 3 straipsnį dabar balsuojame. Taip. (Balsas salėje) Už 3 straipsnį balsuojame.

Už – 32, prieš – 6, susilaikė 19, straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Atrodo, irgi pataisų nebuvo.

A.BUTKEVIČIUS. 4 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Prašom. (Balsai salėje) A.Kubilius – dėl 4 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis yra jau savaime ydingas, nes jame įteisintas atskaitymas nuo pajamų. Ministras aiškino, dėl ko to reikia. Galbūt su tuo būtų galima susitaikyti, bet kartu su 4 straipsniu yra tvirtinamas ir pirmasis priedėlis. Noriu pasakyti kelias kritines pastabas dėl pirmojo priedėlio, jeigu jis bus priimtas kartu.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis Andriau! Kad sutaupytume laiko, mes galime dėl 4 straipsnio nebalsuoti. Iš tikrųjų būtų logiška pirmiausia susitarti dėl priedėlio, o po to balsuoti dėl straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerai. Tada aš noriu pasakyti tik dėl priedėlio.

PIRMININKAS. Vėliau. 4 straipsnį atidedame.

5 straipsnis. Atrodo, pastabų nebuvo?

A.BUTKEVIČIUS. Pastabų ir pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Galime priimti 5 straipsnį? Priimta.

6 straipsnis.

A.BUTKEVIČIUS. Pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta.

7 straipsnis. Buvo pastabų – buvo siūlymas papildyti. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Yra Seimo nario B.Bradausko siūlymas 7 straipsnio 4 dalies 3 punktą papildyti “už valstybės ir savivaldybės sveikatos apsaugos įstaigų greitosios pagalbos ir reanimacijos automobilius”.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šį siūlymą teikiu todėl, kad Vidaus reikalų ministerija nemoka mokesčio už Vidaus reikalų ministerijos transportą. Buvo numatyta ir už Krašto apsaugos. Dėl Krašto apsaugos Ekonomikos komitetas siūlo išbraukti, ir aš tam pritarčiau, bet siūlyčiau, kad greitosios pagalbos ir reanimacijos mašinos, kurios tarnauja mums visiems, vis dėlto būtų atleistos. Manau, tai teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad pataisa yra registruota gruodžio 19 dieną. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas šią pataisą svarstė ir jai pritarė.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš tik noriu paklausti, ar tai vienintelė pataisa, nes ministras buvo kalbėjęs, kad dėl šio straipsnio yra ir kitų pataisų?

A.BUTKEVIČIUS. Yra daugiau pataisų, bet ne dėl šio straipsnio.

PIRMININKAS. Tada gal taip: gerbiamasis pranešėjau, susitariame – kadangi čia yra priedas, tai ir 7 straipsnį galime atidėti, bet siūlyčiau balsuoti dėl B.Bradausko pataisos. Jeigu sutariame, tai sutariame, o jeigu reikia balsuoti, tai prašom… Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Galime?

A.BUTKEVIČIUS. Galime priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, B.Bradausko pataisą priimame, bet dėl 7 straipsnio balsuosime vėliau, kai prieš tai susitarsime dėl 3 priedo.

8 straipsnis.

A.BUTKEVIČIUS. 8 straipsniui pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Galime priimti 8 straipsnį? Priimta.

9 straipsnis. Atrodo, pastabų irgi nėra?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, nėra pastabų.

PIRMININKAS. Galime priimti 9 straipsnį? Priimta.

10 straipsnis. Negauta pastabų. Galime priimti 10 straipsnį?

A.BUTKEVIČIUS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta.

11 straipsnis. Dėl jo kaip tik yra paties autoriaus, t.y. pranešėjo, pastabos. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Yra pasiūlymas papildyti, kad 11 straipsnio 1 dalyje (…), nes anksčiau Kelių direkcija buvo finansuojama iš kitų finansavimo šaltinių. Dabar, kaip žinome, šis fondas yra apskaitomas valstybės biudžete. Šis straipsnis yra truputį išplėstas, atsižvelgiant į šiuo metu jų vykdomą veiklą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstome ir priimame, ar kiekvieną kartą reikia balsuoti? Prašom. Bet sutariame, kad nagrinėjame, taip? Ačiū.

Dabar, kolege Prunskiene, dėl šios pataisos, ar dėl viso straipsnio? Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Dėl 11 straipsnio apskritai.

PIRMININKAS. Viso?

K.D.PRUNSKIENĖ. Paskutiniojo punkto.

PIRMININKAS. Čia yra 1 dalis. Tada sutariame, kad… (Balsas salėje) Prašom. Sutariame, kad kolegos A.Butkevičiaus pataisą priėmėme. Dabar yra kitos pataisos. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Seimo nario G.Kniukštos pataisa. Jis nori papildyti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “Metinėse sąmatose turi būti numatoma 20% programos finansavimo lėšų panaudoti vietinės reikšmės keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti”. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies. Jis siūlo dėti tašką prieš žodį “panaudoti”, nes kita papildymo dalis būtų perteklinė. Visa tai yra nurodyta 2 straipsnyje, bet pritarė, kad būtų ne iki 20%, bet 20%. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tinka? Nereikia balsuoti? Sutariame? Ačiū. Tada, gerbiamasis pranešėjau, visos pataisos? Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Ne. Yra 11 straipsnio 4 daliai yra grupės Seimo narių: A.Bauros, J.Korenkos, A.Puloko, R.Sinkevičiaus, K.Skamarako, V.Rinkevičiaus, M.Basčio ir V.Einorio, pastaba. Jie siūlo, kad metinėse sąmatose turi būti numatoma 24% programos finansavimo lėšų panaudoti vietinės reikšmės keliams ir t.t. Komitetas nepritarė, nes pritarė G.Kniukštos pataisai.

PIRMININKAS. Tai sutinkam? Gerai. Dar?

A.BUTKEVIČIUS. Daugiau dėl 11 straipsnio nėra.

PIRMININKAS. Su komiteto nuomone sutinkame, aš taip supratau?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto turime balsuoti, kad nebūtų neaiškumo? Balsuojame. Gerai.

1 punktas. Ar svarstome? Matyt, visi sutarėme dėl šios pataisos, taip?

A.BUTKEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Tada prašom registruotis. Registracija, ir formaliai balsuosime. Yra kolegų A.Bauros, J.Korenkos, A.Puloko, R.Sinkevičiaus, K.Skamarako, V.Rinkevičiaus, M.Basčio, V.Einorio pataisa ir yra komiteto pozicija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kolega Baura, prašome pasakyti garsiai.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, kadangi pritarta pono G.Kniukštos pasiūlymui, tai paprasčiausiai būtų tik laiko gaišinimas. Sutinkame su tuo. Ačiū.

Gerbiamasis pranešėjau, ar visos pataisos 11 straipsniui?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, visos.

PIRMININKAS. Taigi dabar dėl 11 straipsnio, atrodo, kolegė K.Prunskienė norėjo kalbėti.

Pirma šita premjerė. Po to kitas premjeras. Prašom. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl 11 straipsnio 5 dalies. Čia yra numatyta programos finansavimo lėšas taip pat naudoti neatlygintinam perkėlimui keltais kompensuoti. Kitaip tariant, socialinėms lengvatoms kompensuoti. Tai yra vis dėlto socialinė funkcija. Jeigu ši to straipsnio dalis būtų susieta su 10 straipsnio (aš bijau, kad kolega A.Butkevičius neklauso) 2 dalimi, tada būtų viskas gerai, t.y. būtent valstybės biudžeto lėšos į programos finansavimo sąskaitą ateitų numatant ir šitą paskirtį, t.y. lengvatinių perkėlimų keltu kompensavimą. Bet jeigu mes šio fondo lėšas naudosime, kaip panašiai atsitinka kitais atvejais, socialinėms lengvatoms kompensuoti, tada, tiesą sakant, tai nebus visiškai pagal tikslinę paskirtį. Čia parašyta, kad tai bus daroma Vyriausybės nustatyta tvarka. Viliuosi, kad Vyriausybė nustatydama tvarką susies 10 straipsnio 2 dalį – valstybės biudžeto lėšų pervedimą į programos sąskaitą – su vienu iš motyvų, kad tai skiriama ir lengvatiniams perkėlimams per Kuršių marias kompensuoti. Tada aš tą straipsnį palaikyčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Kita nuomonė.

A.KUBILIUS. Aš išsakyčiau šiuo atveju priešingą nuomonę nei K.Prunskienė. Man atrodo, kad įstatymui trūksta aiškumo ir per daug įgaliojimų čia suteikta Vyriausybei, ypač matant komiteto parengtas neigiamas išvadas ir dėl Seimo Pirmininko pasiūlymo, ir dėl Teisės departamento pasiūlymų šiuo klausimu. Juose labai aiškiai teigiamas vienas principinis dalykas. Mes galų gale turėtume nutarti, kad iš tikrųjų pagrindinis keltas tarp Klaipėdos ir Smiltynės, tai yra kelio tarp Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos tąsa. Jeigu tai yra tąsa, tai už ją nereikia mokėti. Arba kitu atveju, jeigu mes mokam už keltą, tada reikia mokėti, galbūt ir pravažiuojant Klaipėdą arba pravažiuojant, pavyzdžiui, Žiežmarius ar Kėdainius. Nes tai yra tokia pat logika. Keltas yra kelio tąsa. Jeigu kelio tąsa, už jį nemokam. Kai pradėsim mokėti už kitas kelio atkarpas, tada galėsime mokėti ir už keltą. Aš pasisakydamas prieš neapibrėžtumą 5 dalyje, norėčiau išgirsti pono A.Butkevičiaus komentarą – ar priėmus šią nuostatą reikės, ar nereikės mokėti už keltą Neringos gyventojams ir svečiams, nes komiteto nuostata buvo labai neaiškiai suformuluota.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nepaisant mano minkštumo, vis dėlto čia ne ta stadija, kai yra atsakinėjama į klausimus. Tiktai ypatingais atvejais. Tai prašom, gerbiamasis pranešėjau, labai trumpai.

A.BUTKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad kai Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą, nepritarė tai nuostatai, bet svarstymo metu buvo nubalsuota kitaip. O kaip aš suprantu? Aš suprantu, kad nereikės mokėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai galim 11 straipsnį bendru sutarimu priimti? Galim. Ačiū. Pabrėžiu, kad jau su priimtom pataisom.

Einam toliau. 12 straipsnis?

A.BUTKEVIČIUS. Pasiūlymų negauta.

PIRMININKAS. Galim 12 straipsnį priimti? Priimta.

Ir 13 straipsnis – ,,Baigiamosios nuostatos”. Galim priimti?

A.BUTKEVIČIUS. Galima.

PIRMININKAS. Priimta. Dabar, gerbiamieji, priedai ir po to grįšim prie tų straipsnių, dėl kurių nebalsavom. 1 priedas?

A.BUTKEVIČIUS. 1 priedui yra … mano pasiūlymai. Siūloma, kad vietoj žodžio “bankų” būtų įrašyti žodžiai “kreditų įstaigos”, kad paskui nereikėtų keisti įstatymo dėl to, kad Lietuvoje gali atsirasti ir kitokių bankų artimiausiu metu. Tai daugiau redakcinio pobūdžio. Taip pat yra gautas pasiūlymas, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Tai Seimo nario B.Bradausko siūlymas. Jis siūlo papildyti 1 priedo 2 punktą žodžiais “draudimo kompanijos” ir šį punktą išdėstyti taip: ,,juridiniai asmenys, kurie verčiasi prekybos veikla, ir draudimo kompanijos moka 0,3% nuo pajamų”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl 1 priedo atitinkamų punktų, daugumai komitetas pritarė, kai kam nepritarė. Pirmiausia mes turime formaliai susitarti, ar visas šias pataisas svarstom. Sutinkam? Turi pritarti 29 Seimo nariai? Ačiū. Einam toliau. Tokiu atveju sutariam dėl pirmosios pastabos, kuriai komitetas pritarė.

A.BUTKEVIČIUS. Dėl “kreditų įstaigų” įrašymo vietoj žodžio “bankas”.

PIRMININKAS. Pritariam? Ačiū. Dabar dėl kolegos B.Bradausko siūlymų. Prašyčiau, kad autorius tartų žodį. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas yra todėl, kad bankai, o dabar įvardyta “kredito įstaigos”, atskaitymus į šią programą moka ne nuo visų pajamų, o nuo maržos ir pajamų už kitas paslaugas. Draudimo kompanijos moka nuo visų pajamų ir ypač draudimo kompanijos, kurios užsiima gyvybės draudimu. Ten tai pat yra ne jų lėšos, o…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes dabar kalbame apie jūsų pastabas 1 priedėlio 2 punktui.

B.BRADAUSKAS. Tai apie ką ten?

PIRMININKAS. Dėl draudimo kompanijų.

B.BRADAUSKAS. Aš apie tai ir kalbu.

A.BUTKEVIČIUS. Ne, jūsų pasiūlymas yra papildyti 1 priedo 2 punktą žodžiais: “draudimo kompanijos”.

B.BRADAUSKAS. Aš apie tai ir kalbu.

A.BUTKEVIČIUS. Bet “kredito įstaigos” yra 4 punkte.

B.BRADAUSKAS. Aš ir kalbu, kodėl aš siūlau tą.

PIRMININKAS. Prašom. (Šurmulys salėje)

B.BRADAUSKAS. Čia yra finansinės įstaigos ir jos atsidūrė nevienodose sąlygose. Bankai – tik nuo maržos, o draudimo kompanijos, kurios, nuo, taip sakant, irgi skolintų lėšų, ypač gyvybės draudimo, ten milžiniškos lėšos ir moka nuo visos apyvartos. Todėl aš nenorėdamas sudėtingo skaičiavimo, kad būtų gryninamos pajamos, pasiūliau, kad jas būtų galima įtraukti į tą grupę, kur prekybos organizacijos, kurių irgi didelė apyvarta, bet prekybos organizacijos kur kas daugiau važinėja keliais nei draudimo kompanijos. Todėl, remdamasis tuo, aš ir siūlau, kad ten būtų įrašyta “draudimo kompanijos”. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom. Ar dar pranešėjas nori?

A.BUTKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl kolegos B.Bradausko pataisos, kuriai nepritarė komitetas.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti, ar pritariame kolegos B.Bradausko pataisai, 1 priedui. Komitetas nepritaria.

Už – 5, prieš – 31, susilaikė 16. Nepritarta. Dabar, mielieji kolegos, kiek supratau, niekas neprieštarauja, kad būtų priimta kolegos A.Butkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Nereikia balsuoti? Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju dėl 1 priedo susitarta ir mes turėtume grįžti prie… (Balsai salėje) Dar yra? Prašau tada. Prašom pasakyti.

A.BUTKEVIČIUS. Taip pat yra redakcinio pobūdžio pataisymas 4 punkte, vietoj žodžio “bankai” įrašyti “kreditų įstaigos”.

PIRMININKAS. Sutinkam? Gerbiamasis kolega, dėl šio dalyko? A.Kubilius. Tuomet minutėlę! Dėl to priedo pataisymo sutinkam? Ačiū. Dabar dėl viso priedo A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad priede yra ydingų nuostatų, kurios, mano įsitikinimu, paprasčiausiai atspindi lobistinius kai kurių grupių interesus. Aš nežinau, ar čia seniau, ar dabar kai kurie pataisymai padaryti. Niekaip kitaip, kaip lobizmo veiklos rezultato, negalėčiau suprasti 1 dalies 3 punkto, t.y. kad juridiniai asmenys, kurie verčiasi suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu moka tik iki 0,1% pajamų. Kokiais pagrindais remiantis jiems yra sumažinamas šis atskaitymas? Čia nematyti jokios logikos.

Antra. Kodėl, pavyzdžiui, juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekybine veikla, sumažinta tik iki 0,3% pajamų? Kas daugiausia važinėja keliais – prekės vežiojamos keliais, tai kodėl prekybine veikla užsiimantiems šitie procentai yra sumažinami?

Trečia pastaba. 1 dalies 1 punkto pabaigoje juridiniai asmenys, kurie verčiasi veikla ir negauna pajamų iš veiklos, nemokės pajamų nuo realizavimo. Pasakykite, kas čia per daiktas? Juridiniai asmenys, kurie verčiasi veikla ir negauna pajamų iš veiklos? Tai nėra kokios nors biudžetinės organizacijos, nes jos pagal įstatymą ir taip nemoka. Kas čia per juridiniai asmenys, kurie užsiima veikla ir negauna pajamų iš veiklos? Tai, mano įsitikinimu, netiksli formuluotė, todėl siūlau nepritarti šiam priedui ir jį pabandyti pataisyti pirmiausia atsisakant lobizmo išraiškų šiame priede, o antra, suredaguojant.

PIRMININKAS. Kolega Z.Balčytis. Kita nuomonė. Prašom.

Z.BALČYTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas priedas yra gana lankstus. Jis leidžia Vyriausybei netaikyti maksimalių dydžių. O dėl lobizmo, tai jis egzistuoja nuo Kelių fondo įsteigimo. Jau tada buvo nustatytos tam tikros kategorijos, kiek ir kas turėtų mokėti. Tai susiję su tam tikra Finansų ministerijos skaičiavimo metodika, kuri leido įvertinti kiekvienos įmonės naudojimąsi kelių infrastruktūra. Mano supratimu, visos tos nuostatos yra perkeltos iš ankstesnio įstatymo, jos pasiteisimo ir pasitvirtino praktiškai, nes anksčiau priiminėdami panašaus pobūdžio įstatymus mes didelių diskusijų neturėjome ir niekas klausimų nekėlė. Dėl dujų, sakysim, mokėjimo iki 0,1%, tai susiję grynai su šio kuro ekologiškumu ir yra įteisinta nuostata skatinti dujų suvartojimą, todėl šiam priedėliui siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso 1 priedėlio.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo 1 priedo. Balsavimas pradėtas.

Už – 47, prieš – 7, susilaikė 12. Priedui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes buvome susitarę, kad balsuosime dėl 4 straipsnio tik tada, kai bus pritarta 1 priedui. Ar reikia formaliai balsuoti dėl viso 4 straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta. 2 priedas. Man atrodo, pastabų nebuvo.

A.BUTKEVIČIUS. 2 priedui pastabų negauta.

PIRMININKAS. Ir 3 priedas.

A.BUTKEVIČIUS. 3 priedui yra gautos dvi pastabos. Viena pastaba, kurioje yra siūloma sumažinti tarifą iki 150 Lt, t.y. nustatyti žemiausią 150 Lt ribą. Apie tai jau buvo diskutuojama. Tai yra pats mažiausias dydis, kurį leidžia Europos Sąjungos direktyvos. Siūlyčiau pataisai pritarti ir už ją balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia ar pritariame šių pataisų svarstymui, ar reikia formaliai balsuoti? Nereikia. Ačiū. Komitetas pritaria. Ar nori kas nors kalbėti? Matau, kad nori. B.Bradauskas pirmasis.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu tik pabrėžti tai, kad po diskusijų yra surastas konsensas su vežėjais, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia formaliai balsuoti, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje: bendru!) Pritarta. Čia dar yra antra pataisa. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Noriu priminti, kad svarstymo metu Seimo narys B.Bradauskas siūlė, kad ribinių tarifų litais mokėjimų nustatymas įsigaliotų nuo 2005 metų. Vis dėto buvo padaryta klaida ir ją reikia ištaisyti. Tam pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti? B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų praeitą kartą svarstant man nebuvo gerai paaiškinta, kad tai susiję su kvotų ir leidimų gavimu važiuoti užsienio valstybių keliais mūsų vežėjams ir kad jau susiderėta dėl 2004 m. Aš teikiau tą pataisą, bet šiandien galutinai išsiaiškinus aš ją atsiimu.

PIRMININKAS. Kolegė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad be reikalo kolega B.Bradauskas atsiima pataisas, kurios palengvintų, kitaip tariant, pagerintų mūsų vežėjų konkurencingumą. Europos Sąjunga tam ir yra, kad darytų tokį spaudimą išlygindama šiuos tarifus, tačiau mūsų rūpestis yra išlaikyti konkurencingumą. Šiuo atveju ar iš tikrųjų taip kategoriškai jau dabar susitarta? Galbūt nuo 2004 metų? aš skeptiškai žiūriu į tokį lengvą atsitraukimą nuo pasiūlymų būtent vežėjų konkurencingumo naudai.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

A.BUTKEVIČIUS. Aš labai trumpai noriu paaiškinti. Būtų panaikintas derybų objektas ir Lietuva nebegautų leidimo įvažiuoti į Europos Sąjungos valstybes.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, laikykime tada, kad pataisos nėra. Ar galime pritarti? Niekas neprieštarauja. Ačiū.

Mielieji kolegos, vis dėlto būtų geriau, jeigu mes formaliai balsuotume dėl šio dalyko, t.y dėl pritarimo, kad tos pataisos nebūtų. Prašom registruotis. Taip, kad nebūtų kolegos B.Bradausko pataisos. Pirmajai B.Bradausko pataisai pritarta, antrąją jis atsiima, todėl mes turime balsuoti. Kad nebūtų pataisos “ribinių tarifų litais mokėjimą nustatyti nuo 2005 metų”. (Balsai salėje) Bet prieš tai buvo balsuota.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Mielieji kolegos, mes dabar turėtume balsuoti, kad šios pataisos nebūtų, nes dėl jos vakar balsavome kitaip. Ar visiems aišku? Mes balsuojame, kad nebūtų, arba kad būtų išbraukta ši pataisa. Prašom balsuoti.

A.BUTKEVIČIUS. Kad būtų išbraukta.

PIRMININKAS. Kad būtų išbrauka pataisa, kuri skamba taip: “ribinių tarifų litais mokėjimą nustatyti nuo 2005 metų”. Už išbraukimą. Už.

Už – 52, prieš – 3, susilaikė 9. Pataisos neliko.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento pastabos, kurias komitetas priima.

A.BUTKEVIČIUS. Taip, Teisės departamento išvadoms ir pasiūlymams pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti visą trečiąjį priedą, ar reikia dar balsuoti? Galim bendru sutarimu tai patvirtinti?

Mielieji kolegos, mes turime grįžti prie 7 straipsnio, dėl kurio nebalsavome, nes nebuvo pritarta trečiajam priedui. Ar galime dabar pritarti 7 straipsniui su trečiuoju priedu? Galime? Ačiū. Pritarta. Ir visos pataisos… (Balsai salėje) 4 straipsnis jau priimtas po to, kai balsavome dėl pirmojo priedo. 7 straipsnis taip pat priimtas ir visi likę straipsniai priimti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas sprendžia dėl sąsajų daugelio interesų: kelių ūkio, vežėjų, kurie užsiima krovininiu transportu, taip pat transporto priemonių savininkų, žinoma, ir valstybės. Aišku, kad tai yra įstatymas, kuriame nelengva surasti darnų kompromisą, visų šių interesų suderinimą. Turbūt ateityje irgi paaiškės tam tikrų spragų, prie kurių teks ilgainiui grįžti.

Tačiau šiandien mums derėtų pritarti šiam įstatymui atkreipiant dėmesį į keletą dalykų. Pirmiausia į tai, jog šiame įstatyme daugelyje straipsnių yra nuorodų į Vyriausybės nustatomą tvarką. Vadinasi, mums neaišku, kaip vienas ar kitas klausimas bus sprendžiamas. Kartu ir mano minėto 10 ir 11 straipsnių suderinimo sprendžiant dėl kelto lengvatinių perkėlimo paslaugų kompensavimo šaltinio ir tvarkos ir dėl kai kurių kitų. Man labai apmaudu girdėti, kad vardan tokio lengvesnio būdo, kad susitartume, mes kartais lengva ranka aukojame mūsų ūkinių struktūrų interesus. Turiu minty, kad susitartume būtent dėl vieno ar kito skyriaus užbaigimo ir konkrečių sąlygų viename ar kitame sektoriuje. Tai yra pavyzdys, kai mes per vieną dieną pakeičiame nuostatą, nes galbūt ne visai efektyviai pavyko išsiaiškinti ir išsiderėti, kad būtų išsaugotas ir ateityje mūsų vežėjų Europos Sąjungos mastu konkurencingumas, kuriuo iki šiol jie pasižymėjo. Bet iš esmės, nemanau, kad yra labai didelė rizika, nes tos pataisos, kurias šiandien priėmėme, kartu ir trečiojo priedo, manau, duoda tokį rezultatą, kuris gali būti priimtinas visoms suinteresuotoms pusėms. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. G.Steponavičius – kita nuomonė. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tenka konstatuoti, kad tas įstatymas, kuris Vyriausybėje buvo aprobuotas ir toliau svarstytas, tiesa, ganėtinai skubotai ir neturint pakankamai laiko, Seime sušvelnėjo. Turiu omeny mokesčių dydžius bei apmokestinamųjų subjektų grupę. Dalyje susisiekimo ministro pono Z.Balčyčio atsakymų taip pat sklando kai kurios abejonės ir leidžia tikėtis, kad šio įstatymo netikėtos pasekmės nebus tokios, kaip iš pradžių buvo galima tikėtis. Todėl pripažindamas, kad vėlgi yra ydinga praktika grįžti metų pabaigoje, likus kelioms dienoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, noriu pasakyti, kad Liberalų frakcija taip pat mano, kad negalima tokio įstatymo blokuoti, arba kategoriškai pasisakyti prieš. Liberalų frakcija balsavimo metu susilaikys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Gerbiamieji kolegos, manau, šis įstatymas iš tikrųjų leidžia šiandien aiškiau atsakyti į pačius pagrindinius klausimus. Pirma, kad fondai pagal Europos Sąjungos direktyvas ir reikalavimus nuo kitų metų bus įtraukiami į bendrą valstybės biudžeto apskaitą. Antra, kur kas aiškiau yra reglamentuoti Kelių priežiūros plėtros programos įstatyme numatytų pinigų panaudojimo klausimai. Trečia, manau, priimant šį įstatymą, aiškiai yra išskirtos nuostatos dėl tam tikrų Europos Sąjungos taikomų nuostatų dėl konkurencingumo mokesčio įvedimo. Ketvirta, norėčiau pasakyti, šiandien yra gauta informacija, kad ponas P.Auštrevičius išvažiuoja į Briuselį ir rytoj bus baigtas Europos skyrius. Ten yra aiškiai pateikta išvada, kad transporto politikoje yra pasiekta didelė pažanga ir šis skyrius bus užbaigtas rytoj. Todėl aš siūlyčiau prisidėti prie bendrų pastangų ir balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamais posėdžio pirmininke. Iš tiesų negalima nepastebėti daugelio teigiamų nuostatų šiame įstatymo projekte, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų.

Pirma. Šis įstatymas vis dėlto susijęs su mokesčių didinimu. Mokesčių didinimas tam pačiam verslui reiškia, kad bus ne palengvinimas, o apsunkinimas. Antra. Jeigu tai duos tokią naudą, jog padaugės leidimų važiuoti… tvarka, tačiau tranzito požiūriu tai situacijos tikrai nepalengvins. Dėl finansavimo šaltinių. Kodėl nebuvo galima iš karto numatyti 40% ar daugiau akcizo pervesti į Kelių fondą, o buvo ieškoma tokių būdų?

Ir dar vienas argumentas yra tas, kad reikės prisiderinti prie Europos Sąjungos normų ir dabar lyg ir pratiname mokėti daugiau mokesčių. Vis dėlto tai buvo galima padaryti iš karto nuo 2004 metų. Taigi esminis momentas, kad šiais metais verslo struktūros praras per 35 mln. litų, todėl nežinau, ar tai atpirks šio įstatymo naudą. Pritardamas pono G.Steponavičiaus pasakytoms mintims, nepaisydamas teigiamų dalykų, aš būsiu priverstas susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau sutikti su ką tik kalbėjusiu kolega, kad čia yra didinami mokesčiai. Pirmiausiai šio įstatymo esmė yra ta, kad bandoma teisingai apmokestinti ūkio subjektus, nes dabartinis apyvartos mokestis visiškai neatspindi, kiek (…) naudojasi keliais ir panašiai. O įvedus šį mokestį ir nuo 2004 metų panaikinus apyvartos mokestį, viskas stotų į savo vietas. O šaltinis yra padidinami atskaitymai nuo akcizų, kuriuos ir dabar visi sumoka. Taigi šis įstatymas tikrai geras, ir aš labai džiaugiuosi bei dėkoju Seimo nariams, kurie pritarė, jog lengvųjų automobilių savininkai nebūtų apmokestinti šiuo metu. Manau, dabar šį įstatymą priimti tikrai verta ir reikia. Siūlau balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tiesų įstatymo projekte galima rasti nemažai teigiamų momentų, pavyzdžiui, aš išskirčiau keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias numatymą, bet vis dėlto įstatymo projekte išliko pagrindinės problemos, susijusios su tuo, kad išliko atskaitymai visiems verslo subjektams nuo pajamų, nepaisant to, kiek vieni ar kiti verslininkai naudojasi keliais. Galėjome tikrai parodyti daugiau ryžto šią problemą nesunkiai išspręsti.

Kad ir kaip būtų gaila, šią problemą dar sustiprina nevykęs 1 priedas. Jisai toks, koks dabar suformuluotas, sudaro korupcijos galimybes, nes palieka neapibrėžtumą dėl atskaitomojo procento nuo pajamų dydžio. Tam tikra lobistų grupė gali padaryti įtaką Vyriausybei, sakykim, labiau nutolti nuo to ribinio dydžio, kita gali padaryti mažesnę įtaką ir būti arti to ribinio dydžio. Čia yra blogas sprendimas. Blogai, kad Seimas nenustato fiksuotų dydžių. Tikrai labai geros galimybės prognozuoti tas pajamas ir nustatyti konkrečius dydžius. Čia yra trūkumai, kurie verčia balsuojant mane susilaikyti.

PIRMININKAS. Kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man iki šios dienos svarstymo kildavo kai kurių abejonių, bet išklausius ministro Z.Balčyčio ir Seimo nario B.Bradausko motyvus, jų man neliko ir aš balsuosiu už. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, prašom registruotis. Dėmesio! Registruojamės, nes turime priimti tikrai labai svarbų eurointegracinį įstatymą. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, ar būtų galima kompiuterių garsą sumažinti? Žinau, kad įdomu, bet gal galima tyliai klausytis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji, dėmesio! Balsuojam dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 53, prieš – 1, susilaikė 17. Gerbiamieji, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas priimtas. Dėkoju gerbiamam ministrui, ne mažiau gerbiamam komiteto pirmininkui ir visiems kolegoms, priėmėm tikrai svarbų įstatymą. Ačiū.

Dabar turim šiek tiek pasitarti dėl tolesnio darbo. Vis dėlto manyčiau, kad mes galėtume imti taip, kaip numatyta darbotvarkėje, 6 klausimą – Aukštojo mokslo įstatymą. Bet gali būti ir kitas variantas, nes mes vis tiek iki pertraukos nesugebėsim jo priimti pastraipsniui, tai gal galime priimti kurį nors kitą. Ne? Iš eilės. Gerai. Tuomet kviečiu profesorių R.Pavilionį į tribūną. Pertrauka bus šiek tiek vėliau. Per pertrauką bus Seniūnų sueiga, iškart įspėju Seniūnų sueigos narius. Prašom. Gerbiamasis kolega, mes esame priėmę keturiolika straipsnių. Dabar 15 straipsnis, arba bazinio įstatymo 54 straipsnis. Minutėlę! Labai atsiprašau. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

J.RAZMA. Jeigu posėdžio pirmininkas būtų toliau labai demokratiškas, aš manau, kad mes galėtume pasiteirauti, ar svarstant šį įstatymo projektą nenorėtų kalbėti Studentų organizacijos lyderiai, kurie galėtų išdėstyti savo požiūrį. Tai būtų ne visai statutinis dalykas, bet aš matau čia atvykusius atstovus ir manau, Seimo nariams būtų labai svarbi jų pozicija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų čia dabar ne ta stadija ir mes jau būsim kelintą kartą šiandien nutolę nuo mūsų Statuto, tą pripažino ir pats kolega J.Razma. Dabar yra pranešėjas tribūnoje. Priimkime keletą straipsnių, dėl kurių nėra didesnio ginčo, ir tada sustosime. Pertrauka tuojau bus. Prašom.

15 straipsnis. Kolegos E.Kaniavos pasiūlymai.

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-725(3*) (priėmimo tęsinys)

R.PAVILIONIS. Yra E.Kaniavos pasiūlymas dėl Aukštojo mokslo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies. Siūloma įterpti 3 punktą apie objektus, įrašytus į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašą. Komitetas pritaria šiam siūlymui ir laiko, kad prasminga tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia formaliai balsuoti, kad 29 Seimo nariai pritartų? Nereikia (Balsai salėje) Reikia. Tai prašom balsuoti, bus garantuočiau. Balsuojame dėl to, kad svarstytume, t.y. reikalingi 29 balsai.

Už – 36 Seimo nariai. Taigi nagrinėjame. Dabar dar kartą klausiu, ar galime priimti kolegos E.Kaniavos pataisą, kuriai pritaria komitetas. (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? A.Kubilius – prieš. (Balsai salėje) Jau pranešėjas išdėstė.

A.KUBILIUS. Aš nieko neišgirdau iš pranešėjo, dėl ko…

PIRMININKAS. Gerai. Kolega E.Kaniava dėl savo pataisos. Prašom.

E.KANIAVA. Pranešėjas labai aiškiai išdėstė tą pataisą. Nežinau, ar verta dar kartą kartoti.

PIRMININKAS. Objektai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros vertybių sąrašą. Taip siūloma papildyti 15 straipsnį. A.Kubilius. Prašom. Ar jau nebenori? (Balsai salėje) Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man sunkiai suprantama, man atrodo, kad ir pranešėjams sunkiai suprantama motyvacija, kodėl tai reikia įrašyti, nes 15 straipsnio nuostatos yra valstybės biudžeto lėšų skyrimas. 2 dalyje, kurią ruošiamasi papildyti pono E.Kaniavos pasiūlymu, yra nustatyta sutarties sudarymas ir sutartyje ,,vadovaujantis perspektyviniu Vyriausybės patvirtintu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu” turi būti numatyta daugybė dalykų, susijusių su studijų kokybe. Aš suprantu, kad ir ponas E.Kaniava, ir ponas R.Pavilionis nenori toliau aiškinti, kodėl šioje vietoje dabar bandoma įrašyti ir kultūros vertybes, kurios įeina į aukštųjų mokyklų sudėtį. Bet kultūros vertybės yra saugomos visai pagal kitus įstatymus. Tai ar norima du kartus gauti pinigų? Ir pagal Kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir pagal šį įstatymą? Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia reikėtų laikytis esamų įstatymų, kad kultūros vertybės yra saugomos pagal specifinius įstatymus. Šiai nuostatai buvo nepritarta ir Biudžeto ir finansų komitete, nepritarta, man atrodo, ir Teisės departamento. Taigi prašom aiškiai pasakyti motyvus ir kokios yra pozicijos už ir prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar J.Korenka. Po to pranešėjas.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man keista, kad gerbiamasis A.Kubilius, turintis tokią padėtį, nesupranta arba nenori suprasti, kad būtent aukštosioms mokykloms tai yra ypač aktualu. Būtent šie pastatai. Įtraukus į tą sąrašą, būtų kaip tik tų pastatų renovacija ir t.t., sutvarkyti reikalai. Todėl manau, kad E.Kaniavos pataisa yra labai gerai savo vietoje. Reikėtų ją palaikyti.

PIRMININKAS. Pranešėjas. Tada balsuosime.

R.PAVILIONIS. Iš tikrųjų de facto taip iki šiol buvo visuomet, lėšos buvo skiriamos aukštosioms mokykloms, kurios turi nekilnojamųjų kultūros vertybių, įtrauktų į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą. Jūs, kaip buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, puikiai žinote, kad tokių vertybių yra. Joms buvo nuolat skiriamos lėšos. Čia kalbama apie sutartį, kuri sudaroma su ministerija, ir vienas šios sutarties punktų kartoja, tiesiog įteisina tą padėtį, kuri buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar prašom pasiruošti balsuoti, bet aš noriu formuluoti klausimą.

Kolega E.Kaniava teikė iš esmės dvi pataisas, bet antroji pataisa priklauso nuo tos pirmosios. Aš siūlau balsuoti kartu. Jeigu pritariame pataisai dėl 15 straipsnio, tai automatiškai pritariame ir dėl 17 straipsnio, nes antroji pataisa priklauso nuo pirmosios. Sutinkam? Prašom registruotis ir balsuosime. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuojame už kolegos E.Kaniavos pataisą arba, tiksliau, pataisas 15 ir 17 straipsniams. Prašome balsuoti.

Už – 41, su pranešėjo balsu – 42, prieš – 5, susilaikė 4. Pataisoms pritarta.

Dėl bazinio įstatymo 54 straipsnio yra kolegos V.Landsbergio pataisos. Ar kolega Andrius referuos? (Šurmulys salėje) Ne, 15 straipsniui.

54 straipsnis – “Valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybinėms aukštosioms mokykloms”. Pateiks A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš gerai suprantu šią pataisą, tai ja yra siūloma papildyti įrašant datą, kad sutarties projektas kartu su universiteto tarybos išvada teikiamas ministerijai ne vėliau kaip ankstesnių metų spalio mėn. 1 dieną. Tai yra tik patikslinimas, kad būtų aiškiau, iki kada ir kada ta sutartis turėtų būti tvirtinama. Man atrodo, kad būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pataisa palaikoma yra, o dabar principinis ir kartu procedūrinis klausimas, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų tokios pataisos nagrinėjimui. Prašom balsuoti ir balsuodami įrodysim, ar taip yra, ar ne. Deja, tik 13 balsų. Pataisa nesvarstoma.

Pagal mano suvestinę 15 straipsniui jau visos pataisos. Ar galime jį priimti su kolegos E.Kaniavos pataisomis, ar nori kas nors kalbėti? Galim priimti? Ačiū, 15 straipsnis priimtas.

Gerbiamasis pranešėjau, 5a straipsniui yra kolegos E.Masiulio pastabos. Kas už jį kalbės? Atsiprašau, pats E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Kalbėti netenka, nes mes to straipsnio nekeičiame, jo nėra projekte.

PIRMININKAS. Prieš apsispręsdami vis dėlto pasiklausykime autoriaus ir tada rinksime tuos 29 balsus. Prašom. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu žiūrėtume formaliai į tą straipsnį, kuriam yra siūlomos pataisos, jis šiame įstatyme neteikiamas, tačiau bet kokiu atveju tai yra tiesiogiai susiję su tomis pataisomis, kurios yra šiame įstatyme. Esmė yra ta, kad būtų sudarytos lygios galimybės valstybės paramai studentams, studijuojantiems tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse pripažintose aukštosiose mokyklose. Jeigu kolegos geranoriškai pasižiūrės, kviesčiau pritarti, jeigu būtų atmesta, tada aš registruočiau kaip atskirą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar štai ta procedūra, apie kurią kalbėjo kitas profesorius. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria kolegos E.Masiulio pataisos nagrinėjimui Seimo posėdyje?

R.PAVILIONIS. Nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom neagituoti. 15, su kolega A.Griciumi – 16. Nenagrinėjama.

Imamės 16 straipsnio. Čia yra kolegos A.Sakalo ir dar kai kurios pastabos. Komitetas lyg ir pritarė.

R.PAVILIONIS. Taip, pritarė.

PIRMININKAS. Vėlgi noriu paklausti, ar bus 29 Seimo nariai, kurie pritaria šios pataisos nagrinėjimui? Nereikia balsuoti? Gerai, ačiū. Ar reikia motyvuoti? Galim priimti šią pataisą? (Balsai salėje: galim) Yra kolegos V.Landsbergio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Taigi prašyčiau balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kad nagrinėtume kolegos V.Landsbergio siūlymą bazinio įstatymo 56 straipsniui?

R.PAVILIONIS. Nėra.

PIRMININKAS. 11 Seimo narių. Pataisa nenagrinėjama. 16 straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar galime priimti, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? Ne? Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 16 straipsnyje, arba bazinio įstatymo 56 straipsnyje, atsiranda tie terminai, kurie vartojami toliau, tai yra studentų studijų įmokos. Noriu pasakyti, kad įstatymo terminų apibrėžimuose šis terminas yra visiškai neapibrėžtas, todėl, mano įsitikinimu, toliau dėl to kils daug neaiškumų. Studentų studijų įmokos šiame straipsnyje yra numatomos kaip aukštosios mokyklos lėšos. Aš siūlyčiau nepritarti šiam straipsniui, kad taip būtų sudaryta galimybė dar kartą apsispręsti ir pasvarstyti, ar tikrai universiteto pajamos, taip jas apibrėžiant, reikalingos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs manote, kad reikia balsuoti dėl viso 16 straipsnio?

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl viso 16 straipsnio, arba bazinio įstatymo 56 straipsnio, pakeitimo.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime už 16 straipsnį. Balsavimas pradėtas.

Už – 34, prieš – 9, susilaikė 3. Straipsnis priimtas. Aš siūlau iki pertraukos išnagrinėti dar vieną straipsnį – 17 straipsnį, arba 57 straipsnio pakeitimą. Kiek aš matau pagal suvestinę, yra kolegos V.Landsbergio siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ar kas nors norėtų juos pateikti, ar iš karto balsuojame dėl 29 balsų? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nagrinėjamos V.Landsbergio pataisos 17 straipsniui, arba bazinio įstatymo 57 straipsniui?

12 Seimo narių. Nenagrinėjame. Daugiau, gerbiamasis pirmininke, nėra pataisų šiam straipsniui?

R.PAVILIONIS. Nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti šį straipsnį?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom. A.Kubilius – dėl 17 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai yra vienas iš esminių straipsnių, nes juo yra apibrėžiama valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir skyrimo valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika. Iš tikrųjų ir senoji tvarka, kuri iki šiol egzistavo, ir naujoji neatsako į daugelį esminių strateginių klausimų. Noriu pasakyti, kad šiame straipsnyje nieko nepasakoma, pagal kokią metodiką ir kaip bus skirstomos lėšos. Yra pasakomas vienintelis dalykas – kad tokią metodiką tvirtins Vyriausybė. Baziniai principai, strateginiai principai lieka neaptarti. Mano įsitikinimu, šis straipsnis akivaizdžiai rodo, kaip aukštųjų mokyklų finansavimas, finansavimo tvarka vis labiau atsilieka nuo vidurinių mokyklų finansavimo tvarkos reformų. Šiame straipsnyje mes nematome jokių nuostatų, kurios bent minimaliai skatintų aukštųjų mokyklų konkurenciją, skatintų aukštąsias mokyklas siekti geresnės studijų kokybės ir tokiu būdu pritraukti daugiau studentų, o pagal studentų kiekį pritraukti daugiau lėšų. Mokyklose pradedami įgyvendinti iš tikrųjų nauji finansavimai principai, pagal kuriuos mokyklų finansavimas siejamas su jose besimokančių mokinių skaičiumi, nes kiekvienas mokinys atsineš ir savo studijų krepšelį. Tuo tarpu aukštosiose mokyklose visiškai nematoma tų principų, kurie, mano įsitikinimu, įves tikrai reikalingus viduriniojo mokslo konkurencijos principus. Todėl aš manau, kad šis straipsnis paprasčiausiai neatitinka šiandieninių Lietuvos poreikių, ir siūlau balsuoti prieš jį bei galvoti apie visišką…

PIRMININKAS. Kolega pranešėjas.

R.PAVILIONIS. Man labai apmaudu ir gaila, kad Seimo narys A.Kubilius yra atitolęs nuo Vyriausybė veiklos ir nežino, kad tokia metodika yra jau seniai patvirtinta. Pagal ją jau skirstomos lėšos, pagal ją yra nurodyti visi koeficientai – ir studentų skaičius, ir kvalifikacija, ir daugybė kitų dalykų, pagal kuriuos jau šiemet buvo skirtos lėšos. Mes tiesiog tą patį darome, tik įteisiname įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso 17 straipsnio, arba bazinio įstatymo 57 straipsnio, pakeitimo taip, kaip pateikta projekte. 55 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 17 straipsnis? Balsavimas pradėtas.

Už – 37, prieš – 12, 4 susilaikė. 17 straipsnis priimtas.

Dabar, mielieji kolegos, nors vėluodami, bet esame priversti daryti pertrauką, nes per pertrauką turi vykti Seniūnų sueigą. 15 min. pertrauka. (Balsai salėje) Bet po pertraukos, man atrodo, mes turėsime imtis kitų dalykų. Mielieji kolegos, dabar 15 min. pertrauka. Seniūnų sueigos narius kviečiu į 209 kambarį.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Noriu pranešti, kad įvyko Seniūnų sueigos pasitarimas. Dėl kai kurių dalykų sutarėme, dėl kai kurių nesutarėme, bet apie kiekvieną bus pasakyta vėliau, o dabar prašom registruotis.

Kol kas užsiregistravo 23 Seimo nariai. Tikiuosi, kad bus ir daugiau. Primenu, kad prieš pertrauką buvo toks susitarimas: imamės darbotvarkės 7 punkto (aš manyčiau, kad mes dėl to daug nesiginčysime), o tada vėl grįšime prie 6, t.y. toliau tęsime Aukštojo mokslo įstatymo priėmimą pastraipsniui. Kviečiu į tribūną kolegą komiteto pirmininką A.Sadecką. Prašom. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-1192* (priėmimo tęsinys)

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Vėliau buvo komiteto nario pono A.Griciaus siūlymas, kuris numatė mažinti šauktinių skaičių 500 žmonių. Dėl to atitinkamai keičiasi kiti skaičiai. Komitete tas siūlymas irgi buvo svarstytas. Buvo nuspręsta nepritarti mūsų kolegos gerbiamojo A.Griciaus pasiūlymui sumažinti, todėl klausimas dabar svarstomas plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad visas įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Pirmąjį straipsnį mes priėmėme, o įstrigome priimdami 2 straipsnį, tiksliau, priimdami pataisas. Dabar klausimas yra toks: mes turime grįžti atgal ir susitarti, ar laikyti tą pataisą nepriimta, ar ne. Jeigu mes taip sutariame, niekas neprieštarauja, tada prašyčiau vieną – už, vieną – prieš ir tęsime priėmimą. A.Gricius. Prašau. A. Gricius – pirmasis. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš žiūrėjau į stenogramą – buvo balsuota už pataisą ir jai buvo pritarta (40 – už, 25 – prieš ir 7 susilaikė). Toliau buvo sustabdyta. Dabar komitetas iš naujo apsvarstė ir aš norėčiau, kad aš galėčiau iš naujo pateikti tą pataisą. Man atrodo, tai būtų pagal Seimo statutą.

PIRMININKAS. Prašom. Tai jokia problema. Aš manau, kad niekas neprieštarauja. Mes grįžtame šiek tiek atgal ir suteikiame tą galimybę kolegai A.Griciui. Vienas – už, vienas – prieš, balsuojame ir einame toliau. Ar tinka taip? Kolegė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Tada aš dar norėčiau grįžti atgal, nes buvo pateikimo stadija. Ponas A.Gricius taip padarė, kad jis nori teikti pataisą, bet šiaip jau raštu… posėdžio pirmininkas Seimo narių siūlymu padarė pertrauką, nes ponas A.Gricius nesutiko su komiteto sprendimu pritarti šiam įstatymo projektui. Todėl mane domina procedūriniai dalykai. Galbūt Etikos ir procedūrų komisija galėtų išsiaiškinti šiuos dalykus?

PIRMININKAS. Gal dabar galime šių dalykų nenagrinėti. Jeigu daugmaž visi sutariame, kad pradedame iš naujo, tada aš suteikiu žodį kolegai A.Griciui. Prašom motyvuoti savo siūlymą, o po to vienas – prieš, vienas – už, ir dar sykį balsuosime. Prašome. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, praėjusį kartą teikdamas savo pataisą aš citavau ir dar kartą noriu parodyti Krašto apsaugos sistemos plėtros gaires, kuriose yra numatyta mūsų krašto apsaugos sistemos plėtra iki 2005 metų. Iš esmės visiškai pritardamas šios plėtros gairėms, aš negaliu sutikti su tuo, kad šiose plėtros gairėse iš viso nekalbama apie profesionalios kariuomenės kūrimo perspektyvą Lietuvoje. Mano pataisa turi vienintelį tikslą – iškelti šį klausimą iki Seimo lygio, kad mes, Seimo nariai, suprastume. Jeigu žodžiais Krašto apsaugos ministerijos atstovai palinguoja galvą ir pritaria, kad ateityje mes pereisime prie profesinės kariuomenės, deja, aš nematau nei plėtros gairėse, nei per šauktinių skaičiaus mažinimą, kad būtų einama tuo keliu. Aš tikrai nesu šimtu procentu užsispyręs, kad negalima būtų palikti to skaičiaus, kaip buvo, – 500, tačiau man visiškai nepriimtina, kai Krašto apsaugos ministerija, nesuderinusi su Seimu, metų viduryje, planuojant valstybės biudžetą, planuoja taip, kaip jiems patinka, o mes metų gale kaip statistai čia turime vienintelę galimybę tik pritarti tam, ką nutarė Vyriausybė ir ką suplanavo Krašto apsaugos ministerija.

Aš galėčiau eiti į kompromisą, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš girdžiu ir kiti klauso.

A.GRICIUS. Aš galėčiau eiti į kompromisą, jeigu Seimo nariai šiandien priimtų rimtą protokolinį nutarimą, kuriame kreiptųsi į Gynybos tarybą, kad ji peržiūrėtų mūsų gynybos karinių struktūrų plėtros strategiją. Tai padarytų per 2002 metų pirmąjį ketvirtį ir Krašto apsaugos ministerija pateiktų mums reikalingus dokumentus ir reikalingus siūlymus, kada, kokiais metais mes rengiamės pereiti prie profesionalios kariuomenės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia siūlymas (aš iš karto reaguoju) tikrai vertas dėmesio ir, man atrodo, visi galėtume sutarti, bet dabar paklausome vieną nuomonę tokią, kitą tokią. Kolega K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš siūlau kolegoms pritarti komiteto sprendimui, nes kolega A.Gricius, siūlydamas tą pataisą, iš principo elgiasi nesuprantamai. Pirmas klausimas, kuris kyla, kodėl būtent 500. Kiti dalykai. Kreipiuosi į kolegas ekonomistus ir biudžeto specialistus, ką patartumėte daryti, jeigu mes priimtume tokią (…) krašto apsaugos sistemai su savo biudžetu, kai visos procedūros jau įvykdytos. Ir pats pagrindinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti, tai mūsų valstybės gynybos sistema ir reikalavimai gynybai. Yra pasakyta, ir visi tam mes esame pritarę, kad yra visuotinė gynyba, totalinė gynyba. Mes turime suformuoti ir pagal NATO reikalavimus, ir pagal savo įsipareigojimus rezervą, o ponas A.Gricius tokiais siūlymais tiesiog kerta per tą šaką, ant kurios sėdime. Todėl siūlau pritarti komiteto sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka, matyt, turi kitą nuomonę? Ne? Už visą. Gerai. Mielieji kolegos, aš matau, kad yra sutarimas, bet gal dar pirmininkas tegul patvirtins. Prašom.

A.SADECKAS. Manau, kad galėtume sutikti su tokiu kompromisiniu sprendimu, kurį siūlo ponas A.Gricius. Dėl protokolinio nutarimo.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

A.SADECKAS. Kitais metais iš tikro nagrinėti šį klausimą tai būtų visiškai logiška…

PIRMININKAS. Vis tiek turime viską formaliai, tvarkingai padaryti. Kol kas nėra suformuluotas protokolinis nutarimas, tai aš siūlau įstatymą priimti, o protokolinį nutarimą, kai tik kolega A.Gricius pateiks, iš karto – ar dar šiame posėdyje, ar vakariniame posėdyje, priimame. Ar tinka taip?

A.SADECKAS. Tinka.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada be balsavimo sutinkame, kad A.Griciaus pataisa nepriimama. Ar visi sutinkame? Ačiū. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Vis tiek. Gerai. Prašom. Registruojamės. Kolegos, registracija. (Balsai salėje) Bičiuliai, pataisa tai priimta jau. Vis tiek mums reikia balsuoti, kad išbrauktume ją.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Mielieji kolegos, formuluoju. Mes turėtume pritarti komiteto sprendimui, lyg ir visi sutarėme, o tai reiškia, kad mes panaikiname tą ankstesnę pataisą, dėl kurios jau buvo nubalsuota. Ar aišku? Taigi mes paremiame komiteto sprendimą, kartu atšaukiama ta pataisa, dėl kurios buvo balsuota vakar. Ar aišku? Galime balsuoti? (Balsai salėje) Ne. Nuomonės gali būti įvairios, bet balsavimas – paremti komiteto sprendimą ir kartu panaikinti tą pataisą. Prašom. Kolega E.Masiulis. Šoninis mikrofonas.

E.MASIULIS. Aš siūlau, primininke, vis dėlto daryti du balsavimus. Yra vienas balsavimas dėl to, ar pritariame komiteto siūlymui, ar nepritariame, kad panaikintume A.Griciaus pataisą, kuri buvo priimta svarstymo metu, po to, jeigu bus pritarta komiteto siūlymui, tada balsuoti ar bendru sutarimu dėl protokolinio nutarimo.

PIRMININKAS. Prašom. Ar vienu balsavimu daugiau, ar mažiau – ne problema. Tiesiog norėjau sutaupyti laiką. Bet jeigu kolegos siūlo, prašom. Kas pritaria komiteto nuomonei, o tai reiškia, tos ankstesnės A.Griciaus pataisos atšaukimui, kas pritaria komiteto nuomonei, prašom balsuoti.

Už 30, kartu su kolegos A.Skardžiaus balsu – 31, prieš – 8, 15 susilaikė. Pritarta. Tada antras balsavimas reikalingas ar ne? Nes protokolinis nutarimas turi būti parašytas, tada mes antrą kartą balsuosime. Iš karto balsuosime, kai atsiras tas tekstas. Sutinkame? Ačiū. Taigi tada, gerbiamieji kolegos, dėl viso 2 straipsnio, bet jau be kolegos A.Griciaus pataisos. Ar nori kas kalbėti? Dėl 2 straipsnio, ne viso… Galime jį priimti? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Dabar dėl viso įstatymo balsavimo motyvai. A.Kubilius. Ne. J.Veselka – pirmasis. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, anksčiau iš tikrųjų buvo priimtas tam tikras kompromisinis ir neblogas sprendimas, t.y. pradedame kurti nedidelę, profesionalią, greito reagavimo armiją, kuri būtų pritaikyta kaip tik krizių atvejams. Bet vis dėlto vėl kažkur tokie žaidimėliai ir vėl prievarta šauksime į kariuomenę, metus laikysime, nieko neišmoks. Krizių atvejais tai bus pagrindinė mėsa. Šaudymo mėsa. Ir aš nežinau, kodėl A.Gricius sutiko su tuo protokoliniu nutarimu. Gerbiamasis Griciau, protokolinis nutarimas yra tik mūsų apmovimas, t.y. numuilinti esmę. Todėl aš sakau, kad toks įstatymas, koks yra su tais visais pulkininkais, generolais… aš žiūriu į tuos mūsų vadus šiandien, taigi O. bin Ladenas čia pasirodytų, jie iš karto… Toliau kai kurie dalykai. Štai tris dienas girdžiu – perkame prieštankinę ginkluotę. Vienas pranešimas, antras pranešimas. Ukmergės J.Basanavičiaus vardo mokykloje nebeformuojama V klasė. Prieštankiniai ginklai, kurie kainavo taip brangiai, surūdys, o V klasės nebus. Mums primeta globalizacijos principus, o kas gi tuomet neleis tautai išnykti – būtent švietimas, mokslas, konkurencija, investicijos, o ne tai, kas kuriama dabar. Kas kuriama dabar, yra praeitis. Mes norime ateityje kovoti su praeitimi. Praeities ateityje neįveiksime. Todėl kariuomenės didinimas, ginklų pirkimas yra tik šalies naikinimas globalizavimo keliu. Todėl aš siūlau tiems, kurie nori globalizuotame pasaulyje matyti klestinčią, konkurencingą, apsišvietusią Lietuvą, balsuoti prieš šį marazmą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš visiškai nepritariu pono J.Veselkos argumentams, kurie kaip paprastai yra daugiau linksmi negu rimti. Vienos Ukmergės mokyklos problemos, kad ten neformuojama V klasė, yra visiškai kitos prigimties. Lietuva su tvirtomis karininkų tradicijomis kaip tik šias problemas gali padėti išspręsti, kad būtų daugiau jaunų vaikų ir mokinių.

Iš esmės noriu pasakyti, kad mes jau turime įprasti svarstyti tokius reikalus kaip gynybos struktūra, krašto apsaugos ateitis taip, lyg būtume NATO nariai. Seime bravūrinės atakos mažinti ar staiga pakeisti struktūrinius dalykus yra visiškai nepriimtinas sprendimo principas. Jeigu mes norime diskutuoti dėl profesionalios kariuomenės perspektyvos, tai reikia daryti rimtai ir atsakingai. Galų gale turime atsiminti, kad mūsų gynybos plėtros planus labai atidžiai stebi ir NATO vadovybė, mes turime dirbti pagal suderintą ir mūsų pačių patvirtintą vadinamąjį narystės veiksmų planą ir tokių dalykų Seime nereikėtų daryti ir kelti tokių sumaiščių. Aš pritariu šiam įstatymui ir siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu pabrėžti tą mintį, kad šiuo metu, kai žmonių gyvenimo lygis nėra aukštas, o mes sugebame vis tiek skirti tuos 2%, t.y. beveik milijardą litų, krašto apsaugos reikalams, mes turime kaip parlamentarai jausti visišką atsakomybę, kam mes skiriame tas lėšas, kokią mes ruošiamės turėti savo krašto apsaugos sistemą, kas joje tarnaus ir kiek ten turi būtų kariškių. Tai yra mūsų, kaip parlamentarų, pareiga. Mano pasiūlymas sumažinti 500 šauktinių skaičių yra ženklas, kad mes turime aiškiai išreikšti savo nuomonę: ar mes, kaip valstybė, turinti ne dideles, bet mobilias, gerai parengtas, gerai ginkluotas pajėgas ruošiamės būti NATO nare. Aš pritariu gerbiamajam A.Kubiliui ir nepritariu J.Veselkos išsakytai baimei. Mes turime turėti modernią, gerai ginkluotą, bet nedidelę kariuomenę, kurios mes jokiu būdu nesukursime šauktinių sąskaita.

Aš manau, kad kol kas krašto apsaugos sistemoje nevyksta jokių pokyčių, šauktinių skaičius nėra mažinamas, bet juk niekas ir nesiūlo jau rytoj turėti profesionalią kariuomenę. Ji gali susikurti už 5–7 metų, ne anksčiau, o gąsdinimai Briuseliu man primena gąsdinimus Europos Sąjungos klausimu: tik pabandykite sumažinti 500 šauktinių ir jūsų nepriims į NATO. Gana tokius argumentus naudoti. Man atrodo, Briuselis mus tik pagirs, jeigu mes savo kariuomenėje turėsime mažiau šauktinių, bet daugiau gerai parengtų profesionalių karių, kurie galės bendradarbiauti su kitomis NATO šalių pajėgomis.

Aš negaliu kalbėti prieš, be abejo, aš balsuodamas susilaikysiu, o parlamentarams siūlau apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, esu gana gerai įsigilinęs į Krašto apsaugos ministerijos biudžetą ir esu tikras, kad dabar pateiktas projektas jį atitinka. Šis įstatymas taip pat visiškai atitinka mūsų užsienio politikos prioritetus, o šie prioritetai, norėčiau priminti, yra visų bendri. Siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar vienas balsas prieš – M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Kolegos, ima juokas, kai Seime pradedama melstis ginklavimosi varžyboms, NATO ir t.t. Išmetami tokie vaikiški argumentai, kad į jokius rimtus argumentus jie negali atsakyti, t.y. kam mums reikia ginklų, kam mus reikia kariuomenės ir t.t. O juk apskritai tai mes savo švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų sąskaita militarizuojame valstybę. Kitaip tariant, milijardą įkišame visai be reikalo, nes jis absoliučiai nuo nieko mūsų neapgins ir nieko neduos, bus tik daugiau generolų, bus daugiau karininkų, bus dar kai ko daugiau. Jeigu prisimintume Smetonos laikus, tai pamatytume, kaip puikiai tie generolai ir karininkai pasitraukė nuo krašto apsaugos reikalų. Taip bus ir dabar, jeigu kils rimtas pavojus. Žinoma, aš esu prieš bet kokius militaristinius dalykus ir balsuosiu prieš šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šių metų pavasarį, kai visos parlamente atstovaujančios partijos pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos iki 2004 metų, atsirado daug vilčių, kad visus klausimus, susijusius su mūsų nacionaliniu saugumu, mes spręsime ne karštakošiškai, ne iškeldami kokius nors jau mūsų, kaip Lietuvos valstybei įsipareigojusių žmonių, tarpusavio diskusijose neapsvarstytus klausimus, o (…) išmesime taip netikėtai ir įžiebsime kokius nors gaisrus. Tačiau ir iš šio svarstymo, aš manau, mes turėtume pasimokyti, kad ateityje partijos, kaip brandžios institucijos Lietuvoje, galėtų tarpusavyje aptarti šiuos dalykus kartu su Prezidentu, kartu su Vyriausybe ir priimti optimaliausią sprendimą.

Todėl vertindama šį liberalų siūlymą kaip klaidą (nenoriu kolegų įžeisti), kaip tam tikrą prisirišimą prie teorinių dalykų, kurie labai dažnai kertasi su gyvenimu, aš kviesčiau juos ir poną A.Gricių šiandien balsuoti už įstatymą. Noriu priminti vieną iš esminių partijų susitarimo dalykų, kurį pasirašė ir Liberalų partija, jog nuoseklus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimas galimas tik parlamentinių partijų susitarimu. Gaila, kad šio pasiūlymo svarstymas išėjo plačiai už Lietuvos ribų. Jeigu jūs perskaitytumėte (…), t.y. leidžiamą biuletenį internete, tai jau buvo pranešta ši žinia, ji išplatinta po pasaulį, išplatintas toks keistas mūsų diskutavimas visiškai ne laiku. Kviečiu balsuoti už ir pasimokyti iš klaidų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar gali vienas kalbėti už. K.Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš irgi esu už šį įstatymą vien dėl to, kad ateityje, matyt, šis įstatymas bus tobulinamas. Norėtume pasiekti, kad ir civilių tarnautojų, dirbančių šioje sistemoje, skaičius irgi būtų sprendžiamas Seime. Esminis dalykas yra tas, kad Krašto apsaugos ministerijos biudžetas, skirtas atlyginimams, neviršytų 50%, nes to reikalauja ir mūsų kolegos iš NATO, ir mes tai turime pasiekti. Tokiais savo sprendimais mes to ir siekiame.

Siūlyčiau pritarti šiam įstatymui, norėdamas priminti ir mūsų frakcijos seniūno J.Oleko pareiškimą dėl profesionalios kariuomenės, karinio parengimo mokymo mokyklose ir universitetuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai K.Kriščiūnui ir kviečiu visus Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymas. Prašom balsuoti.

Už – 35, prieš – 2 ir 20 Seimo narių susilaikė. Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymas priimtas. Ačiū.

Kolega J.Veselka nori pasakyti repliką.

J.VESELKA. Replika po balsavimo. Kai traktuojama, kad visos Seime esančios partijos pasirašė šį slaptą susitarimą ir nori pogrindyje, už tautos nugarų, susitarti, tai Liaudies sąjunga “Už teisingą Lietuvą” visada pasisakė ir pasisakys už neutralumą ir jokiose tarptautinėse karinėse struktūrose nedalyvaus. Tai rodo patirtis. Ir antra. Gerbiamoji Juknevičiene, nereikia mūsų gąsdinti su savo NATO ir su savo laiškais ponpalaikio kažkokio. Mes jau pripratę prie gąsdinimų ir nebijome nieko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žinoma, kiekvieną dieną po bin Ladeną – “budj on ne laden”. A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man gaila buvo girdėti kai kurių parlamentarų pareiškimus. Tikrai vardan bendro tikslo aš neakcentavau taip griežtai to reikalo, kad reikia atmesti šitą, nors sakau dar kartą Krašto apsaugos ministerijai, kad mes esame jos įkaitai čia. Mums, likus (…) dienoms iki metų galo, pateikia karinės struktūros tvirtinimą ir mes tai darome, ką mes turėtume daryti metų viduryje. Apsvarstę, laiku, prieš biudžetą ir visa kita. Aš noriu išreikšti dar kartą Liberalų frakcijos poziciją. Mes dar kartą pabrėžiame: mes nesame prieš mūsų ginkluotųjų pajėgų (…), bet esame už tai, kad ateityje Lietuvoje turėtume profesionalią kariuomenę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu mūsų principinį susitarimą, kad kai bus protokolinio nutarimo tekstas, iš karto dėl jo balsuojame. Ačiū.

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-725(3*) (priėmimo tęsinys)

Ir grįžtame truputėlį atgal. Darbotvarkės 6 punktas – Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kitaip įstatymas. Mes priėmėme 17 straipsnį, dabar, gerbiamasis kolega Pavilioni, 18, arba 58 straipsnio, pakeitimas. Čia yra kolegų V.Landsbergio ir E.Masiulio pataisos. Pirmas dalykas – kolegos, dėmesio! – ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutinka, kad būtų nagrinėjamos kolegos V.Landsbergio pataisos? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nagrinėjamos kolegos V.Landsbergio pataisos 18 straipsniui, arba bazinio įstatymo 58 straipsniui?

12. Nenagrinėjama. Dabar yra kolegos E.Masiulio pataisa. Ar sutinkame, kad ji būtų nagrinėjama? Minutėlę. Gal pirma balsuojame dėl balsavimo. Ar sutinkame, kad būtų nagrinėjama ta pataisa?

R.PAVILIONIS. Komitetas pritarė jūsų pataisai. Pritariame.

PIRMININKAS. 9. Gerbiamasis pirmininke, aš labai atsiprašau, bet Seimas nenagrinės. (Balsai salėje: gal galima pakartoti balsavimą?)

R.PAVILIONIS. Komiteto nuomone, ta pataisa yra visiškai normali. Siūloma studijų kainą nevalstybinėse aukštosiose mokyklose suderinti susitarimu, tai yra visai normalu.

PIRMININKAS. Aš tada dar kartą klausiu, nes matau tik 9 balsus. Ar sutariame, kad ši pataisa būtų nagrinėjama, nes komitetas pritarė. Sutariame? Ačiū. Dar nori kas nors kalbėti dėl šios pataisos, t.y. kolegos E.Masiulio pataisos? A.Kubilius? A.Kubilius – dėl kolegos E.Masiulio pataisos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tos pataisos jau net negaliu surasti tarp visų popierių, bet jeigu aš supratau iš kalbos, studijų kainą nevalstybinėse aukštosiose mokyklose teks nustatyti susitarimu. Su kuo? Matyt, su ministerija… (Balsas salėje: ne ne) A, aš atsiprašau tada. Atsiimu.

R.PAVILIONIS. Viskas gerai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. O kolegė B.Vėsaitė? Viskas gerai. Ačiū. Pritariame tai pataisai? Gerai. Pataisai pritarta. Ar tokiu atveju galime priimti visą 18 straipsnį? A.Kubilius, prašom. Prašom toliau kalbėti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vėl noriu pakartoti tą patį, ką sakiau dėl 58 straipsnio, arba dėl 17 straipsnio, ir komiteto pirmininkas manęs visiškai neįtikino. Taip, aš žinau, kad Vyriausybė yra patvirtinusi tam tikrą metodiką, bet mes čia kalbame apie principinius dalykus. Todėl tie principiniai dalykai turėtų atsispindėti įstatyme, o ne būti paliekami vien Vyriausybei nutarti, ypač matant, kaip valdančioji koalicija visiškai nepaiso jos pačios Vyriausybės priimamų sprendimų. Todėl čia aš matau didelį galimų konfliktų pavojų. Dar daugiau. Šis straipsnis ne tik nieko nepasako apie studijų kainos nustatymo metodiką, bet dar daugiau supainioja, 1 dalies paskutinis sakinys iš viso supainioja bendrą supratimą, kas yra studijų kaina. Kaip skamba paskutinis sakinys? “Studijų kaina susideda iš dviejų dalių: studentų studijų įmokų ir dalies, padengiamos iš valstybės biudžeto”. Iki šiol aš įsivaizdavau, kad kaina, ar paslaugų, ar prekių kaina, yra lemiama visų pirma pačios savikainos. Po to – prekybos marža ir taip toliau. Ką dabar pasakome šiuo atveju? Kad studijų kaina susideda iš įmokos ir kitos įmokos, kurią padengia biudžetas. Apmokėjimas už studijų kainą gali susidėti iš studentų studijų įmokų ir dalies, padengiamos iš valstybės biudžeto. Bet kai pasakoma, kad kaina susideda iš šių dviejų dalių, tai, gerbiamieji ponai, aš visiškai nesuprantu, kas tokiu atveju yra studijų kaina.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Kubilius būtų supratęs, kas yra studijų kaina, jeigu būtų dalyvavęs Mokslo, švietimo ir kultūros komiteto posėdyje, kai buvo svarstomas šis klausimas. Aš neturiu laiko jam dabar to aiškinti. Bet aš manau, kad jo išsilavinimas yra pakankamai aukštas ir jam nereikėtų čia kalbėti apie tai, ką jis žino, bet kalba priešingai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikia balsuoti? Reikia? Prašom. Registracija pradėta. Kol registruojamės, kalbės A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš supratau iš jūsų argumentų, kad net ir Mokslo, švietimo ir kultūros komitetas nesupranta, kas yra studijų kaina, nes negali nieko paaiškinti, išskyrus kalbas apie išsilavinimą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Išsilavinimas ypač svarbus dalykas, bet aš siūlau dabar į aiškinimus nesileisti. Ne ta įstatymo svarstymo stadija.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome balsuoti. Ar priimame 18 straipsnį, arba bazinio įstatymo 58 straipsnį? Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 27, prieš – 13, 2 susilaikė. 18 straipsnis priimtas. Dabar imsimės 19 straipsnio, o kol kas J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Aš siūliau pirmininkui būti labai demokratiškam, netgi demokratiškesniam už Statuto normas, ir leisti kalbėti, ką apie studijų įmokas galvoja studentų atstovai, nes čia atstovaujama rektoriams, yra Seimo nariai, dėstytojai. O kita svarbi aukštojo mokslo dalis – studentai, jiems nelabai atstovaujama. Galbūt vienas kitas neakivaizdininkas. Ar negalėtume balsuoti dėl mano pasiūlymo dėl to nestandartinio sprendimo?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas, žinoma, labai įdomus ir superdemokratiškas, bet prašom žiūrėti į laikrodį. Prašom žiūrėti į mūsų darbo tradicijas. Yra priėmimo stadija. Svarstant – prašom, aš pirmas siūlyčiau. O dabar yra priėmimo stadija. Žinau, kad mes turime studentų šioje salėje ir dar kai kurių nematau, bet kai kurie yra. Vis dėlto siūlau net nepradėti dėl to debatų, o eiti iš eilės. Taigi 19 straipsnis, arba 59 straipsnio pakeitimas. Vėl yra kolegos V.Landsbergio siūloma pataisa. Prašom balsuoti, ar yra 29 balsai?

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritaria.

PIRMININKAS. Dėl V.Landsbergio pataisos 59 straipsniui. 13. Pataisa nenagrinėjama. Dabar yra dar kelios pataisos. Toliau O.Babonienės ir J.Korenkos pataisa. Ar nagrinėjame ją?

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Nagrinėjame. Prašom vis tiek formaliai pabalsuoti. Formalus veiksmas. O balsavimas yra rimtas. 25 balsai. Pataisa nenagrinėjama. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis. Seimo posėdžio pirmininko sprendimu prašom registruotis. Prašau, profesoriau.

R.PAVILIONIS. Aš norėčiau paaiškinti, kokia yra pataisa. Čia kaip tik ta pataisa, kurią turėtų paremti patys studentai, nes sakoma, kad jokių kitų mokesčių, išskyrus tuos, kurie nurodyti įstatyme, vadinasi, jokių mokesčių už sporto įrenginius, už įrangą, už naudojimąsi bibliotekomis neturi būti. Tai yra labai gera pataisa studentams.

PIRMININKAS. 52 Seimo nariai. Balsuojame dar kartą, kad nagrinėtume O.Babonienės ir J.Korenkos pataisą. Prašom balsuoti. 35 balsai, nagrinėjame. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime bendru sutarimu? Ne. Tada kolega E.Masiulis. Atsiprašau, gal pirma O.Babonienė dėl balsavimo motyvų ar J.Korenka? Kuris? O.Babonienė. Prašom.

O.BABONIENĖ. Aš manau, kad pirmininkas labai aiškiai pristatė ir kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Yra kitaip manančių. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų socialdemokratai daro turbūt meškos paslaugą aukštosioms mokykloms, nes aš įsivaizduoju, kad priėmus šią pataisą aukštosiose mokyklose negalės būti net kavos aparato, kur litą įmetus galėtum išgerti kavos puodelį.

PIRMININKAS. Čia komunalinės paslaugos.

E.MASIULIS. Kolegos, manau, kad pati idėja gal ir nebloga, bet tikrai reikėtų visai kitaip ją pateikti ir turėtų būti visai kita formuluotė. Todėl siūlau nepriimti šios pataisos, nes ateityje įsivelsime į didelius ginčus.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Geriau trumpiau. Vis dėlto pagalba studentams, balsuokime už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl O.Babonienės ir J.Korenkos pataisos 59 straipsniui. Balsavimas pradėtas. Nelietuviški žodžiai ir čia girdėti, kolega Rimšeli. Nelietuviški žodžiai.

Už – 33, prieš – 11, susilaikė 7. Pataisai pritarta. Dabar yra kolegos K.Kriščiūno pataisa taip pat 19 straipsniui. Komitetas nepritaria. Ar…

R.PAVILIONIS. Aš galiu paaiškinti.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

R.PAVILIONIS. Mes kalbėjome ir aiškinomės su Seimo nariu K.Kriščiūnu dėl jo pataisos turinio ir buvo sutarta komitete, kad ministro A.Monkevičiaus formuluotė yra platesnė, aiškesnė ir logiškesnė. Todėl mes prašome pritarti teikiamai ministro Seimo nario A.Monkevičiaus. Tuoj pat svarstyti kitam straipsniui.

PIRMININKAS. Kitam straipsniui? Gal kolega K.Kriščiūnas neteiks? Kolega K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke, bet tikrai profesorius viską teisingai pasakė. Tas įstatymas Seime svarstomas tikrai be galo ilgai ir per tą laiką, kurį mes jau svarstome, faktiškai pusę metų, yra tiek daug visokių pataisų ir pakeitimų šiam įstatymui, kad iš esmės kiekvienam straipsnyje išėjo taip, kad dubliuojasi Seimo narių ir ministro pasiūlymai. Šioje vietoje tikrai kolegos A.Monkevičiaus…

PIRMININKAS. Žodžiu, nenagrinėjame, atsiimate? Ačiū. Yra dar kolegos R.Šukio pataisa. Dėmesio! Prašyčiau kolegą tarti žodį, kad galėtume apsispręsti. Kolega R.Šukys. Prašom motyvuoti.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, šios pataisos esmė yra ta, kad vakarinės ir neakivaizdinės formos studentams pačios aukštosios mokyklos galėtų nustatyti studijų įmokų dydį. Aš noriu motyvuoti, kodėl taip reikėtų padaryti. Patikėkite, daugelio specialybių neakivaizdinės ir vakarinės formos studentų skaičių lemia būtent tai, kad mokyklos gali gauti papildomų lėšų iš studentų. Mes, nustatydami tą 1000 litų, tarp jų ir neakivaizdinėms ir vakarinėms studijų formoms vienodą, užkertame kelią ateityje daugeliui žmonių gauti aukštąjį išsilavinimą. Ypač tokių specialybių kaip teisė, medicina ir kitos, kur socialinės arba profesinės sferos yra gana suinteresuotos riboti konkurenciją. Patikėkite, aukštųjų mokyklų dėstytojų, profesorių, kai nebus papildomų apmokėjimų, tokio skaičiaus studentų, kiek dabar priima ir sudaro galimybes visiems siekti išsilavinimo, tikrai nebebus. Aš siūlyčiau pritarti pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal panešėjas, ir tada spręsime, ar nagrinėjame.

R.PAVILIONIS. Komiteto nuomonė buvo nepritarti dėl vienos priežasties, kuri, aišku, teisininkui turėtų būti akivaizdi. Tokia pataisa prieštarautų Konstitucijos 41 straipsniui, kuris sako, kad visiems studijuojantiems, nesvarbu, kokią studijų formą jie pasirenka, turi būti taikoma ši norma. Aš suprantu aukštųjų mokyklų interesus, būtent šia prasme suprantu kolegos siūlymą kaip gerą dalyką pačioms aukštosioms mokykloms, bet manau, kad iš tikrųjų čia šioks toks konfliktas su Konstitucija būtų, kad mes skirstome studentus. Vieniems taikomos vienos sąlygos, kitiems kitos. Tuo labiau kad yra studentų, kurie studijuoja ne tik mediciną ir teisę, yra tų, kurie nori tapti mokytojais, jie nėra tokie turtingi, kad mokėtų tokius didelius mokesčius.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos. Girdit, kokiu balsu šneka kolega, paklausykim. Tyliai.

R.ŠUKYS. Aš labai atsiprašau, aš noriu patikslinti, kad ši pataisa neapims tų, kurie valstybės finansuojami. O visi kiti yra sutartiniais pagrindais. Supraskime, kad neakivaizdinis ar vakarinis yra sutartis, tai ne valstybės finansuojami. Jokio prieštaravimo Konstitucijai, kai yra sutarties pagrindu stojama mokytis į papildomas vietas, kurias nustato pačios fakultetų arba aukštojo mokslo įstaigų mokslo tarybos, tikrai konflikto su Konstitucija nėra. Aš nenorėčiau, kad būtų klaidingai suprasta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Jeigu reikės diskutuoti, tada prašysime ministrą dar tarti žodį, o dabar balsuojame, ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie remia šį siūlymą.

Už – 11, pataisa nenagrinėjama. Mielieji kolegos, dabar dėl visų pataisų 19 straipsniui susitarta arba nesusitarta. Prašom, jeigu kas nori kalbėti dėl viso 19 straipsnio, arba dėl 59 straipsnio, pakeitimo. Kolega E.Masiulis – pirmasis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, aš tikrai norėčiau paprašyti dėmesio, nes tai yra turbūt svarbiausias įstatymo straipsnis, keičiantis lig šiol egzistavusią aukštojo mokslo tvarką. Šiuo straipsniu yra įvedamas registracijos mokestis, kuris per metus sieks 1000 litų. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų šiame straipsnyje yra paslėpta bomba, nes realus vieno studento išlaikymas per metus kainuoja apie 5000 litų, tuo tarpu valstybė daro skaičiavimą, kad tik apie 1000 Lt kainuos vieneriems metams. Vadinasi, valstybė įsipareigoja daugiau negu šiandien apmokėti studentams, išplečiami valstybės įsipareigojimai. Ir tada išeina, kad tų 17 mln. Lt, kurių yra dabar numatyta kitų metų biudžete, tikrai neužteks, bet minimalus poreikis yra 86 mln. litų. Todėl tikrai kviesčiau nepritarti šiam punktui. Profesorius po metų galbūt bus jau Paryžiuje, o ministras turės atsakyti už tai, kad studentams, universitetams ir profesoriams trūksta pinigų metų gale.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas. Prašom. Kolega G.Jakavonis gal norėtų? Prašau.

G.JAKAVONIS. Aš manau, kad visi, kurie turi sveiko proto, pritars šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų… (Balsai salėje: dėl vedimo tvarkos!) Minutėlę.

R.PAVILIONIS. Aš galėčiau pasakyti?

PIRMININKAS. Minutėlę. Gal pirma A.Kubilius pasakys, jis šiandien gerai nusiteikęs, o po to profesorius. Prašau.

A.KUBILIUS. Ne, aš esu visai liūdnai nusiteikęs, ypač girdėdamas sėdinčiųjų salėje argumentaciją. Jie nieko negali pasakyti, nė vieno rimtesnio argumento. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į šio straipsnio redakciją. Aš jau nekalbu apie patį turinį, kur aš visiškai pritariu E.Masiuliui. Bet jeigu įsiskaitytume į sakinį ir turėtume šiek tiek logikos, tai ką mes pamatytume. Skaitykime pirmąjį sakinį. ,,Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų (ir t.t.) studijų studentai kiekvieną semestrą, išskyrus pirmąjį pagrindinių studijų semestrą, aukštajai mokyklai moka studentų studijų įmoką”. Taip? Išskyrus pirmąjį studijų semestrą, jie nemoka. Dabar kitas sakinys: ,,Visiems aukštųjų mokyklų studentams studijų įmoka už pirmąjį pagrindinių studijų semestrą mokama iš valstybės biudžeto”. Vadinasi, už pirmąjį semestrą studentai patys nemoka universitetui, ir dar jiems valstybė kažkodėl sumoka. Tai jeigu mes norime pasakyti, kad valstybė už juos sumoka už tą pirmąjį semestrą, tai taip reikia ir sakyti. Ne visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, o už visus aukštųjų mokyklų studentus sumoka valstybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.

R.PAVILIONIS. Aš tik galėčiau pasakyti, kad jūsų siūloma formuluotė būtų lituanistų iš karto sukritikuota kalbos požiūriu, jau nekalbant apie logiką. O tai, kas čia buvo pasakyta turinio prasme, iš tikrųjų atitinka Europos Sąjungos mums nuolat primenamas nuostatas: jokio studentų diskriminavimo dėl jų turtinės padėties negali būti. O ta įmoka, kuri yra siūloma, kaip tik yra panaikinama ta sistema, kurią jūs priėmėte ir taikėte labai plačiai. Ji užtvėrė kelią į aukštąsias mokyklas tūkstančiams vaikų, kurie neturėjo tiek pinigų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už 19 straipsnį? Paskui dėl vedimo tvarkos. Prašom, kas už 19 straipsnį, arba 59 straipsnio pakeitimą, prašome balsuoti, kas manote kitaip, taip pat prašome balsuoti.

Už – 32, prieš – 14, susilaikė 2. Straipsnis priimtas. Prašom. J.Razma, po to K.Kriščiūnas.

J.RAZMA. Aš norėčiau pasitikslinti. Gal aš buvau neatidus ir tarp savo popierių neaptikau Teisės ir teisėtvarkos komiteto kokios nors išvados dėl to, ar šis straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucijoje aiškiai pasakyta dėl nemokamo aukštojo mokslo.

R.PAVILIONIS. Gerai besimokantiems.

J.RAZMA. O čia pasakyta aiškiai, kad visi studentai moka studijų įmoką. Ar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl konstitucingumo?

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš šioje vietoje pasakyčiau: ,,Šaukštai po pietų”. Kur jūs buvote anksčiau? Straipsnis priimtas. K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Aišku, straipsnis priimtas. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį ir pasidžiaugti, kad, matyt, jie nepasidavė dezinformacijai, nes 80 mln. tikrai nereikia kitiems metams, nes yra skirta 20 mln. Paskaičiuokite, kiek bus mokslo mėnesių kitais metais. Tų pinigų tikrai užtenka ir nereikia kalbėti tokių skaičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Einam toliau. 20 straipsnis, arba 60 straipsnio pakeitimas. Kolegos A.Monkevičiaus, ministro, pataisa. Ar bus 29 Seimo nariai, kurie pritaria šiai pataisai?

R.PAVILIONIS. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Pritaria? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Prašau. Bet pirmiausia 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą, yra. Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Prašom. Čia dėl to, kad pritartume pačiai pataisai prieš svarstymą.

Už – 30. Užtenka. Dabar dėl pačios pataisos. Ar gerbiamasis ministras norėtų tarti žodį? Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Čia kaip tik tas straipsnis, kuris ir realizuoja Konstitucijos normą, kad gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas. Jų studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis. Gerai besimokančiais studentais laikomi 30% kiekvienos studijų programos, kiekvieno semestro studentų, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus.

2 punktas. Ne mažiau kaip 50% dieninių studijų studentams, atrinktiems aukštosios mokyklos konkurso tvarka pagal jų mokymosi rezultatus, studijų įmokos apmokamos valstybės lėšoms. Ir Vyriausybė kasmet nustato, kokiai daliai studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos apmokamos valstybės lėšomis. Tai yra suderinta ir atitiktų galbūt ir tai, kad Vyriausybė, atsižvelgdama kasmet į valstybės galimybes, galėtų didinti ir daugiau apmokėti studijų įmokų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitokia nuomonė – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad tiek komiteto siūlomame variante, tiek gerbiamojo ministro pataisoje yra tam tikra konstitucinė improvizacija arba interpretacija, kaip ją pavadinsi. Nežinau, ar tikrai mes vienodai suprantame gerai bestudijuojančių, gerai besimokančių studentų sąvoką, jeigu mes dabar iš anksto diskutuojame, ar 30% geriausiai besimokančių turėtų būti, ar 50%. Aš įsivaizduoju, tikrai ne pagal tokią metodiką reikėtų nustatinėti gerai studijuojančius, ir čia ta diskusija vyksta jau gerą dešimtmetį. Gal iš tikrųjų turėtų būti susieta su vertinimo sistema, o ne nustatant politikams visiškai iš piršto išlaužus, kad užtektų pinigų, pagal turimus pinigus nustatant, kiek procentų yra gerai bestudijuojančių, kiek bus laikoma gerai studijuojančiais. Todėl siūlau nepritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Korenka. Prašau.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien keisčiau negu keista dėl vadinamosios opozicijos. Jie visą tą laiką, daugiau kaip pusę metų, galėjo teikti pasiūlymus, aiškintis, diskutuoti, bet šiandien vėl iš naujo keliami klausimai, atleiskite, pradinio išsilavinimo lygio. Aš ne dėstytojas, tai man, žinoma, yra paprasčiau, aš tik aukštąją baigęs. Čia yra labai aiškūs procentai, kurie garantuoja, koks studentų skaičius tikrai bus valstybės išlaikomas. Kur dabar konkurencija, apie kurią taip garsiai kalba oponentai, gerbiamieji konservatoriai ir liberalai? Juk būtent tos sąlygos kaip tik leidžia, kad studentai nesėdėtų 5 metus pagal pirmųjų egzaminų rezultatus, o kiekvienais metais stengtųsi gauti geresnius pažymius ir konkurencijos būdu kiekvienais metais galėtų gauti nemokamą vietą. Todėl prašau palaikyti šį… Ir gal baikite, oponentai, kalbėti taip, lyg nieko nesuprastumėt. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime dėl ministro ir mūsų kolegos A.Monkevičiaus pataisos 20 straipsniui, arba bazinio įstatymo 60. Prašome registruotis, kolegos.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas už kolegos A.Monkevičiaus pataisą, prašome balsuoti.

Už – 34, prieš – 16, susilaikė 4. Pataisai pritarta.

Dabar yra kolegos K.Kriščiūno pataisa. Ar ji dabar reikalinga?

R.PAVILIONIS. Dabar ji taip pat nereikalinga, nes jau priimta pataisa, kurią siūlė…

PIRMININKAS. Gerai. Bendru sutarimu atsisakome.

V.Landsbergio pataisa.

R.PAVILIONIS. Taip pat dabar netenka prasmės.

PIRMININKAS. Tai prašau tada formaliai balsuoti, ar teikiame svarstyti šią pataisą. Kolegos V.Landsbergio pataisa 60 bazinio įstatymo straipsniui. Ar yra 29 palaikantys balsai? (Balsai salėje)

Už – 17. Nesvarstome. Man atrodo, gerbiamasis kolega, visos pataisos.

Dabar galime dėl viso pataisyto, t.y. viso 20 straipsnio kartu su kolegos A.Monkevičiaus pataisa. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padaryti pastabą Seimo nariui gerbiamajam J.Korenkai. Būnant Kultūros ir švietimo komiteto atstovu nereikėtų mėtytis tokiomis įžeidžiančiomis replikomis ir rodyti pavyzdį Seimo nariams, kaip jie turėtų elgtis.

O mano argumentai yra tokie, kad vėlgi mes galime interpretuoti Konstituciją. Jeigu būtų iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš įsivaizduoju, kad Konstitucinis Teismas tikrai priimtų sprendimą, jog tai yra neteisėta, neatitinka Konstitucijos normų. Įsivaizduokime situaciją, kad vienos studijų programos studentai gauna vien tiktai dešimtukus, o kitos studijų programos gauna ketvertus ar penketus ir 30% gaunančių ketvertus ir penketus pagal šį įstatymą irgi yra laikomi gerai besimokančiais studentais. Prie kokio absurdo mes einame.

Antras momentas yra, kad 20% socialiai remtinų studentų, studijuojančių programą, vėlgi bus atleidžiami nuo mokesčio už studijas. Kokia tvarka ir kaip bus tikrinama jų socialinė padėtis? Čia vėlgi atsiranda daug pagrindo interpretacijoms ir kai kurių universitetų administracijų nesąžiningiems veiksmams. Taigi manau, kad šis straipsnis sukelia tik papildomų keblumų, ir kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai A.Monkevičiui, noriu priminti, kad Seimo narys J.Korenka dirba Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Aš labai trumpai norėčiau patikslinti, jog būtent 30% metodiką padarytų aiškesnę, t.y. norminį vertinimą, ne kriterinį. Kaip tik dėl kriterinio vertinimo yra labai daug painiavos. Nieko bloga, jog kai kurių studijų programų ir tokiu atveju, kai vidurkis penketukas, šešetukas, gali būti atleidžiami, nes tai galbūt iš tikrųjų yra sunkesnės programos. Kitų gal aštuntukas, devintukas yra tas vidurkis. Čia kaip tik atsiranda ir metodika, ir tvarka, ir norminis vertinimas. Jų yra kur kas aiškesnis ir moksliškai pagrįstas. Aš pritarčiau, kad būtent 30% būtų gerai besimokančių.

Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis E.Masiulis turbūt nepasižiūrėjo, jog mes iš 60 straipsnio kaip tik išbraukėm socialiai remtinus. Yra kitos formos, kai atsižvelgiama į socialinę padėtį. Tai stipendijos, studijų kreditavimas. Čia kaip tik kalbama apie gerai besimokančius. Kaip tik gerbiamojo V.Landsbergio pataisoje buvo norima įrašyti socialiai remtinus. Aš dar kartą kartoju, kad tai reikia įgyvendinti kitomis formomis, kitais pavidalais. Tai ir darome. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl balsavimo motyvų kalbėta. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 20 straipsnis, arba bazinio 60 straipsnio pakeitimai, prašome balsuoti.

Už – 34, prieš – 13, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.

21 straipsnis, arba 61 straipsnio pakeitimas. Yra kolegos K.Kriščiūno pasiūlymai. Kolega prašo nenagrinėti.

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, tai taip pat susiję su tuo, kam jau yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada lieka toks 21 straipsnis, koks pateiktas jo pagrindinis variantas. Ar galime bendru sutarimu? Ne. A.Kubilius. Prašom. A.Kubilius – dėl 21 straipsnio, arba 61 straipsnio pakeitimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia atsiranda viena sisteminė problema, apie kurią buvo kalbėta ir svarstymo metu, bet kurios įstatymo projekto autoriai taip ir neištaisė. Šiuo atveju, atrodo, susidaro tokia situacija, kad žmogus, kuris turi pakankamai lėšų sumokėti visą studijų kainą, to negali daryti nes mokamų studijų apibrėžimas (61 straipsnis) tokių galimybių nenumato, t.y. tas Lietuvos pilietis, kuris norėtų už savo lėšas mokytis valstybinėje aukštojoje mokykloje, to negalės daryti, nes iš jo tokia galimybė yra atimama.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega A.Kubilius, matyt, norėtų, kad universitetai dalį vietų paliktų ne tiems, kurie įstoja, kurie neturi pajamų ir įstoja, neturtingų žmonių vaikams, bet rezervuotų tiems, kurie turi daug pinigų. Šios praktikos projekto autoriai atsisakė, ir tai visiškai teisinga. Jeigu mes priimame šį įstatymą, negali būti jokių kalbų, kad tas, kuris turi daug pinigų, pretenduotų į vietą to žmogaus, kuris tų pinigų neturi. Tie, kurie turi daug pinigų, turi galimybę studijuoti privačiuose universitetuose ir koledžuose. Tai ne šio įstatymo reikalas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų priimtas 21 straipsnis, arba bazinio įstatymo 61 straipsnio pakeitimas? Prašom balsuoti.

Už – 31, prieš – 11, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

22 straipsnis. Čia yra kelios pataisos. Pirmiausia K.Kriščiūno pataisa. Čia irgi iš tos pačios serijos, kurios jau nereikia?

R.PAVILIONIS. K.Kriščiūnas teikia kitą, vėlesnę pataisą, kuri apima ir šitą, ir ją kitaip formuluoja. Dėl to taip pat yra susitarta, nėra prasmės dabar ją…

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Yra kolegos V.Landsbergio pataisa.

R.PAVILIONIS. … Komitetas jai nepritaria.

PIRMININKAS. Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų šios pataisos nagrinėjimui. Yra 20 Seimo narių. Progresas, bet nenagrinėjame. Yra kolegos A.Monkevičiaus pataisa. Komitetas siūlo pritarti.

R.PAVILIONIS. Pritarti.

PIRMININKAS. Ar atsiras 29, ar reikia balsuoti? Nereikia? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų kolegos A.Monkevičiaus pataisos nagrinėjimui? Prašom balsuoti. Tie, kurie nesiregistravo, prašom pakelti rankas. Yra 32 Seimo nariai. Pakanka. Kadangi komitetas pritarė, gal galime bendru sutarimu? Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Ne. Tada prašome, gerbiamasis Monkevičiau, trumpai tarti žodį.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Ši pataisa yra labai formali, nes pagal galiojantį įstatymą studentais yra laikomi doktorantai, rezidentai ir meno aspirantai. Jie jau dirba ir jiems tikrai nereikėtų mokėti stipendijos. Čia yra patikslinimas, kuris sustato viską į savo vietas. Tai yra formali pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. nematau norinčių kalbėti prieš. Tai gal tikrai galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Galim bendru sutarimu. Pataisai pritarta. Ir dar yra kolegos E.Masiulio pataisos 22 straipsniui.

R.PAVILIONIS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ar atsiras 29 Seimo nariai? Minutėlę, registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Balsuosime, ar pritariame tam, kad svarstytume kolegos E.Masiulio dvi pataisas 22 straipsniui. Prašom balsuoti.

Už – 23. Pataisos nenagrinėjamos.

Dabar dėl viso straipsnio. Galiu fiksuoti. Dabar dėl viso straipsnio. A.Kubilius pirmasis. Prašom. Dėl viso 22 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar sykį tiesiog atkreipti dėmesį. Aš jau nekalbu apie turinio problemą, bet apie formuluotes, kurios yra surašytos, mano įsitikinimu, tikrai nekvalifikuotai ir gali sukelti gana daug teisinių problemų. Galiu pasakyti, kad aš nematau galutiniam variantui po visų pataisų Teisės departamento išvadų. Skaitau pirmąjį sakinį: “Parama studentams”. Pirmoji dalis. “Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių vientisų ir antrosios studijų pakopos studentai, taip pat Europos Sąjungos šalių bei kitų šalių, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, studentai gali gauti valstybės paskolą”. Tai kokie Europos Sąjungos šalių studentai? Ar studijuojantys Lietuvoje, ar studijuojantys kur nors kitur, ar lietuviai, studijuojantys Europos Sąjungos šalyse? Kas pasakoma šiuo sakiniu, yra sunkiai suprantama. Todėl aš raginu ištaisyti bent jau galutinai redaguojant, kad liktų aišku, ką norima pasakyti šiuo sakiniu.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Jeigu kolega A.Kubilius gerai įsiskaitytų, tai matytų, kad čia kalbama apie Lietuvos universitetus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl viso 22 straipsnio, arba 62 straipsnio pakeitimo. Prašom balsuoti. Vėliau bus ir registracija.

Už – 33, prieš – 18, susilaikė 5. 22 straipsnis priimtas.

23 straipsnis. Kolegos, dėmesio! Čia yra kolegos K.Kriščiūno pataisos.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritarė. 23 straipsnis.

PIRMININKAS. Ar reikia 29 balsų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų nagrinėjamos kolegos K.Kriščiūno pataisos 23 straipsniui?

Už – 39. Nagrinėjame.

Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Ne.

R.PAVILIONIS. Čia yra pataisos autorius, bet aš galiu taip pat pasakyti. Tai yra labai palanki studentams pataisa. Tiems, kurie ima paskolas, nes nurodytos papildomos sąlygos, kurių anksčiau nebuvo, dėl paskolos negrąžinimo arba dėl jos grąžinimo modifikavimo.

PIRMININKAS. Ar autorius turi ką nors pridurti prie profesoriaus žodžių?

K.KRIŠČIŪNAS. Trumpai. Žinoma, neaišku, ar ta pataisa yra tobula, bet, kaip sako, iki tobulybės visiems toli. Esmė yra ta, kad būtų pašalintas krūvis nuo didžiųjų miestų, studentai, kurie išvažiuoja dirbti į rajonus… valstybės tarnyba, tai yra tarnautojai… jie būtų atleidžiami nuo paskolos grąžinimo. Čia plėtojame Lietuvos regionų politiką.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis mano kitaip. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš stebiuosi savo jaunuoju kolega, kad taip siaurai yra suprantama regionų plėtra. Regionų plėtra yra suvokiama tik kaip valstybės institucijų – savivaldybių stiprinimas. Jeigu mes rengiamės ir rimtai pasisakome, kad būtų galima skatinti regionų plėtrą, tai aš įsivaizduoju, kad ne tik absolventai, kurie baigė aukštąsias mokyklas, turėtų būti atleidžiami, ne tik įsidarbinę valstybinėse institucijose, bet ir nevalstybiniame sektoriuje, jeigu jau šitaip. Bet iš principo, manau, kad tokiais netiesioginiais būdais nereikėtų iškraipyti įstatymų ir tokiais būdais siekti tos regionų plėtros. Regionų plėtros reikia siekti tiesioginėmis priemonėmis, o ne per su ja nesusijusius įstatymus. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors kolega K.Kriščiūnas yra vyresnis kolega, bet žodis dar vyresniam . V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto galvojau, kad gerbiamasis kolega E.Masiulis yra jaunųjų gretose, bet supratau, jog jis lygiuojasi į mane.

Aš vis dėlto pritariu šiai pataisai ir siūlau jai vieningai pritarti ir jaunesniems, ir vyresniems. Čia yra rimta pataisa, kuri padės mūsų jaunuomenei.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl K.Kriščiūno pataisos. Prašom balsuoti, kas už. Kas prieš – taip pat. Dėl K.Kriščiūno pataisos 23 straipsniui.

Už – 36, prieš – 16, susilaikė 3. Pataisai pritarta. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, jau priėmėme kokius tris visai neteisėtus sprendimus, nes dirbame pietų pertraukos metu. Posėdis pasibaigė prieš 8 min.

PIRMININKAS. Ačiū. Darbo žmonių pageidavimu posėdis pratęsiamas, kol baigsime nagrinėti visus klausimus. Dabar yra kolegos A.Monkevičiaus pataisa 63 straipsniui.

R.PAVILIONIS. Komitetas jai pritaria.

PIRMININKAS. Reikia 29 balsų. Nereikalaujate? Yra 29 balsai. Taigi prašom dėl balsavimo motyvų, jeigu yra norinčių kalbėti. O gal galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Šiai pataisai pritarta. Yra dar viena K.Kriščiūno pataisa.

R.PAVILIONIS. Jos jau nebereikia, nes ką tik buvo pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta. Ačiū. Mielieji kolegos, 23 straipsnis su dviem pataisom – kolegos K.Kriščiūno pirmąja pataisa ir ministro ir mūsų kolegos A.Monkevičiaus pataisa. Ar galime priimti visą 23 straipsnį? Ne, atsiprašau, yra norinčių kalbėti. Kolega J.Razma. Prašom. Dėl 23 straipsnio.

J.RAZMA. Labai gaila, kad mes taip skubame ir tikrai priimsime formuluotes be jokios logikos. Perskaitykite K.Kriščiūno teikiamų pataisų 3 dalį. Pati pabaiga. Rašoma: “atleidžiami absolventai, kurie pagal savo studijų profilį penkerius metus dirbs pagal įgytą specialybę rajonuose, išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus”. Rajonai, išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus. Kaip jums patinka toks pasakymas?

R.PAVILIONIS. Jūs ne tą skaitote, jūs kažką supainiojote.

PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, kolega J.Razma prieš. J.Korenka kitaip mano. Prašom. Tik trumpai.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų turiu motyvuoti, kad gerbiamasis kolega E.Masiulis tikrai nesuprato mano simbolinių abejonių dėl pradinio išsilavinimo, aš labai atsiprašau, pirmiausia tai jis yra pagrindinis, bet čia ne E.Masiulis…

Gerbiamasis kolega Razma, jūs sakėte, kad mes labai skubame, mes iš tikrųjų labai neskubame. Beveik metai, kai svarstomas šis įstatymas, ir visos mintys čia išdėstytos labai logiškai ir aiškiai. Dar kartą perskaitykite, o kolegas kviečiu pritarti komiteto nuomonei. Balsuokime už šią pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija ir balsuosime dėl viso 23 straipsnio arba 63 straipsnio pakeitimo. Pertraukos individualia tvarka, kam jau labai reikia. 70 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 23 straipsnio, arba 63 straipsnio pakeitimo. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kolegos.

43 – už, 19 – prieš, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

24 straipsnis, arba 64 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Galima bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.

25 straipsnis, arba 65 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Priimta.

26 straipsnis, arba 66 straipsnio pakeitimas. Čia yra kolegos V.Landsbergio siūlymai. Komitetas iš dalies pritaria.

R.PAVILIONIS. Taip, pritaria trečiajam…

PIRMININKAS. Gal be balsavimo nagrinėjame šią pataisą? Gerai. Prašom tada, gerbiamasis pirmininke, pakartoti, kaip yra. Jūs siūlote, man atrodo, priimti tiktai dalį?

R.PAVILIONIS. Pritariame trečiajam sakiniui, kuris sako: “Aukštoji mokykla atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą”. Natūralu.

PIRMININKAS. Ar galime visą 26 straipsnį su tokia kolegos V.Landsbergio pataisa priimti? Galime. Nereikia balsuoti. Priimta. 27 straipsnis. Dėmesio! 67 straipsnio pakeitimas, čia yra terminų klausimas ir yra kolegos Seimo nario A.Monkevičiaus pataisa.

R.PAVILIONIS. Komitetas jai pritarė.

PIRMININKAS. Ar reikia formaliai balsuoti, kad būtų 29 balsai? Pritariame. Tada kolega A.Monkevičius. Prašom motyvuoti.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Sakyčiau, tai yra esminė pataisa, susijusi su įstatymo įsigaliojimu. Pirmuoju punktu pasiūlyta Vyriausybei iki kitų metų liepos 1 dienos priimti ar pakeisti Aukštojo mokslo įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, o Vyriausybė, skirstydama valstybės biudžeto lėšas mokslui ir studijoms, nuo 2003 metų numato tokią lėšų dalį mokslo ir studijų fondui, kad būtų užtikrintas šiame įstatyme numatytas valstybės paskolų studentams teikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ir antrasis punktas – iki 2002 metų liepos 1 dienos aukštosios mokyklos privalo suderinti savo statutus su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti Seimui tvirtinti Statuto pataisas.

Trečiasis, esminis punktas, yra toks: šiame įstatyme nustatyta studijų įmokų mokėjimo bei paskolų studijų įmokoms mokėti teikimo tvarka pradedama taikyti nuo 2003 metų sausio 1 dienos studentams, kurie pradeda studijas 2002–2003 metais. Taigi kitais metais jokių papildomų lėšų nereikėtų ir ši nauja tvarka būtų taikoma kitų metų pirmakursiams antrajame semestre. Lėšas reikėtų numatyti 2003 metų biudžete. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, ministre. E.Masiulis mano kitaip. Prašom.

E.MASIULIS. Kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimas toliau tęsia ydingą tradiciją, t.y. priiminėja įstatymus, kurie prieštarauja kitiems įstatymams. Konkrečiai šio įstatymo įsigaliojimas prieštarautų to paties įstatymo 47 straipsniui, kuris kalba, kad stojantysis turi žinoti prieš dvejus metus, kokios jo laukia studijų sąlygos ir kokios yra mokėjimo sąlygos. Dabar, kai mes nukeliame tą mokesčio sistemą nuo 2003 metų sausio 1 dienos, mes nesilaikome 47 straipsnio reikalavimo dėl dvejų metų termino, todėl tikrai kviesčiau nepritarti tiek ministro teikiamiems pasiūlymams, tiek pačiam įstatymo projekto straipsniui. Tai prieštarauja kitam to paties įstatymo straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, visi žinome tokią patarlę: jeigu nori ką nors mušti, lazdą surasi. Labai gaila, kad tokia solidi buvusi Liberalų frakcija elgiasi būtent šiuo principu. Nepasako nieko iš esmės, o kritikuoja viską, nors patys žino, kad yra neteisūs, kritikuoja vien tam, kad kritikuotų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Bendru sutarimu? Ne, gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Monkevičiaus pataisai bazinio įstatymo 67 straipsniui, arba šio įstatymo 27 straipsniui, prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 17, susilaikė 5. Pataisai pritarta.

Dabar yra Vyriausybės pataisa, kuria siūloma papildyti straipsnį 5 dalimi. Komitetas pritarė.

R.PAVILIONIS. Pritarė.

PIRMININKAS. Ar reikia 29 balsų, ar sutinkame? Sutinkame. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

Yra kolegos V.Landsbergio perredaguotas, ar kitaip surašytas, visas straipsnis. Prašome pasiruošti balsuoti.

R.PAVILIONIS. Nepritariame V.Landsbergio siūlymui.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų 29 balsai už tolesnį pataisos nagrinėjimą, prašom balsuoti. Ar yra 29 balsai? 22 balsai. Jeigu dar padirbėtume, tai būtų ir 29. Pataisa nenagrinėjama.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso 67 straipsnio su ministro A.Monkevičiaus ir Vyriausybės pataisomis. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega E.Masiulis atkakliai turi vieną nuomonę. Prašom. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Negaliu turėti kelių nuomonių.

PIRMININKAS. Pirmyn.

E.MASIULIS. Man tikrai gaila ir apgailestauju, kad valdančioji dauguma visiškai neįsiklauso į argumentus ir stengiasi priimti sprendimą užsimerkusi. Visi motyvai, kurie išsakomi tos pusės, yra daugiau tokio emocinio moralinio pobūdžio, bet ne dalykiniai. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad, priimdami šį straipsnį, mes suklaidiname ir kartu nesilaikome žaidimo taisyklių, kurios yra pažadėtos įstatyme tiems, kurie dar tik studijuos ateityje. Iš tikrųjų dar kartą kartoju, yra numatytas dvejų metų laikotarpis. Negali valstybė keisti žaidimo taisyklių neinformavusi tų žmonių, kurie artimiausiu metu susidurs su aukštuoju mokslu. Yra neišlaikytas terminas ir kviesčiau nepritarti šiam straipsniui, nes matyti, kad valdančiajai daugumai yra svarbu bet kokia kaina šiandien priimti šį įstatymą ir visai nesvarbu, kaip tas įstatymas ateityje veiks ir kokius rezultatus duos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš siūlyčiau pritarti teikiamoms įstatymo pataisoms, būtent šiam straipsniui, nes iš tikrųjų mes jau beveik metai svarstome šį projektą. Yra daugybė įvairių pasiūlymų, labai ilgai diskutuota ir, man regis, rastas gana kompromisinis variantas, kuris Lietuvoje bus reikšmingas. Mes dabar turime 26 tūkst. į pirmą kursą priimtų studentų ir iš jų 13 tūkst. jau moka labai nemažas įmokas. Kartu labai daug jaunų abiturientų, jaunų žmonių negali patekti į aukštąją mokyklą, nors yra gana gabūs ir turi apsisprendimo motyvus. Man atrodo, kad mes įvertiname ir valstybės galimybes, yra kalbėta ir su finansų ministre, su premjeru, ir randame kompromisinį variantą, kaip šį projektą realizuoti. O sąlygos, kurios atsiras, tikrai nepablogins. Abiturientai kaip tik šito ir nori. Kiek man yra tekę dabar bendrauti, tai niekur negirdėjau iš tų, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas, kad reikėtų atsisakyti šio projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl 27 straipsnio, arba bazinio įstatymo 67 straipsnio, su kolegos A.Monkevičiaus ir Vyriausybės pataisomis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys.

Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 27 straipsnis su dviem pataisomis? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 40, prieš – 16, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

28 straipsnio, arba bazinio įstatymo 68 straipsnio, pripažinimas netekusiu galios. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū.

Ir 29 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Gerbiamasis pranešėjau, sausio 1 diena tampa truputį nereali, tai gal bent vasario 1 dieną?

R.PAVILIONIS. Taip, turbūt.

PIRMININKAS. Susitarsime bendru geru sutarimu, kadangi iš ryto susitarėme, jog gražiai dirbame. Tai buvo jūsų pačių pasiūlymas. (Balsai salėje: jūs gražiai dirbkite, mes tai gražiai dirbame…) Mielieji kolegos, kad šiek tiek pamąstytume dėl kai kurių siūlymų, noriu pranešti, kad kartu su mumis yra grupė simpatiškų S.Kovalevskajos vidurinės mokyklos moksleivių. Pasveikinkime. (Plojimai)

Taigi, mielieji kolegos, dėl balsavimo motyvų – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs žinote tas Statuto galimybes, kai, priimant įvairias pataisas, atsiranda tam tikrų problemų, prieštaravimų ir pranešėjas gali paprašyti pertraukos. Įsigaliojimo data yra labai svarbus dalykas ir netinka ekspromtu spėlioti, ar vasario 1 diena, ar kito mėnesio 1 diena. Vyriausybė vis dėlto turi gerai įvertinti, kaip ji suspės visus pakankamai sudėtingus dalykus, esančius šiame įstatyme, įgyvendinti. Mes turėtume gauti Vyriausybės pasiūlymą dėl datos, o ne čia, žiūrėdami į lubas, fantazuoti, ar nuo vasario 1 dienos, ar nuo kovo 1 dienos.

R.PAVILIONIS. Galiu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Minutę.

J.RAZMA. Bet kuriuo atveju tam reikėtų konkretaus raštu pateikto siūlymo, o dar geriau – su pagrindimu.

PIRMININKAS. Mes čia turime du įgaliotus asmenis – komiteto pirmininką ir ministrą. Aš prašyčiau, kad vienas ir kitas tartų žodį. Kolega A.Monkevičiaus – pirmasis. Prašom.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū. Man regis, įstatymas iš tikrųjų gali įsigalioti nuo sausio 1 dienos, nes tai kaip tik yra metas, kai universitetuose, aukštosiose mokyklose yra atnaujinamos sutartys, ir neprieštarauja, išskyrus 27 straipsnį. Neatrodo, kad teisiškai negalėtų įsigalioti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra vienas niuansas. Šiandien yra 21 diena.

Prezidentui pasirašyti įstatymas bus įteiktas geriausiu atveju rytoj, o blogiausiu atveju tarpušvenčiu ir jeigu Prezidentas laiko šį įstatymą, kaip Konstitucija leidžia, dešimt dienų, įstatymas faktiškai įsigalios ne anksčiau kaip sausio 5 dieną. Štai kur yra ta problema. Todėl aš ir sakau, kad būtų korektiškiau. Prašau, pranešėjau.

R.PAVILIONIS. Jeigu leistumėte, aš atsakyčiau gerbiamajam kolegai J.Razmai. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, mes šiandien priėmėme kelis įstatymo straipsnius, labai svarbius straipsnius, kurie įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Tai reiškia, kad pusmečio tikrai užteks parengti visus poįstatyminius aktus. Tai akivaizdu. Tame straipsnyje, kurį mes dabar ketiname priimti, yra pasakyta, kad visi straipsniai įsigalioja, kaip ir numatyta įstatymu, išskyrus 27 straipsnį. Jokių problemų dėl įgyvendinimo šio įstatymo nekyla nei ministrui, nei Vyriausybei. Vyriausybė savo dviejose išvadose sakė, kad ji pasirengusi jį įgyvendinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Prašau, aš nesiginčiju, jeigu visi manote, kad galime spėti sausio 1 d., prašom. O liepos 1 d. yra jau mūsų patvirtintam 27 straipsnyje. Tik mes turime priimti formalią kolegos A.Monkevičiaus pataisą, kad čia kalbama ne apie 26, o apie 27 straipsnį. Tai tada gal be diskusijų galime priimti taip, kaip užrašyta. Prašom. 29 straipsnis priimtas.

Mielieji, brangieji, visas šis ypatingas įstatymas pastraipsniui priimtas. Dėkoju pranešėjui ir komiteto pirmininkui, ministrui ir visiems kitiems. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Prašom. B.Vėsaitė – pirmoji. Dėl viso įstatymo.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu pavyks priimti šio įstatymo pataisą, o aš neabejoju, kad pavyks, tai Lietuvoje teisę į aukštąjį išsilavinimą gaus ne vien turtingų šeimų vaikai, bet ir provincijoje gyvenantys gabūs jaunuoliai, taip pat mažiau turtingų šeimų vaikai. Pasilpę liberalai ir jų partneriai konservatoriai, tiesą sakant, gina tiktai Lietuvos elito ir jų palikuonių teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad tai rodo ir esanti praktika, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tampa vis labiau mokamas. Pernai studentai ir jų tėvai į aukštąsias mokyklas patys sunešė 7 mln. litų, šiemet jau 12 mln. Tai sakykite, kur ta konstitucinė teisė į aukštąjį išsilavinimą ir nemokamą mokslą? Taigi šis įstatymas ir jo pataisos suteikia lygias galimybes visiems gabiems žmonėms Lietuvoje įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl visus kviečiu balsuoti už tas pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kita nuomonė. Opozicijos lyderis – G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vertinant ilgai trukusias batalijas ir diskusijas dėl Aukštojo mokslo įstatymo ne tik šioje salėje, bet ir įvairiuose forumuose, balsavus dėl kiekvieno straipsnio su pataisomis ar be jų, galima teigti, kad įstatymo projekte numatyta studijų finansavimo tvarka nepadės pasiekti pirmojo ir pagrindinio tikslo – orientuoti studijas į studentą, o ne į dėstytojus. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik iš esmės padidinus konkurenciją aukštojo mokslo rinkoje. Taip pat didinant pačių studentų padengiamą studijų kaštų dalį, nes tik tada studentai bus suinteresuoti prekės – žinių, kurią jie perka, kokybe ir galės laisvai pasirinkti, kur tą prekę įsigyti. Įstatymo projekte nėra nuostatų, kurios iš esmės paspartintų nevalstybinio aukštojo mokslo sektoriaus plėtrą. Ir toliau didžioji dalis valstybės lėšų aukštajam mokslui finansuoti bus skirta valstybinėms aukštosioms mokykloms. Be to, siūloma studijų finansavimo tvarka ydinga tuo, kad ji įtvirtintų visiškai nepagrįstą studijų įmokų lygybę, nors realiai visų studijų specialybių kaina skiriasi. Teisingai pastebi studentų asocijuotos organizacijos, kad realiai šiam įstatymui įgyvendinti ir užtikrinti, jeigu jis toks būtų priimtas, valstybė šiandien nesugeba ar tiesiog negali skirti pakankamai lėšų. Apibendrinant, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, aš tikrai apgailestauju, kad nebuvo įsiklausyta ne tik į opozicijos nuomonę, bet faktiškai ignoruoti studentų nuomonei ir interesams atstovaujančių organizacijų argumentai, o tai reiškia, kad iš esmės neįsiklausyta į tuos, kam tas įstatymas yra priimamas ir kam jis iš tiesų yra skirtas.

PIRMININKAS. Kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, čia mano kaimynas Seimo narys Bronius man sako, pasakyk, kad liberalai viską, kas tik įmanoma, paverčia preke. Net ir sąžinę. Aš manau, kad šiandien mes priimame istorinį įstatymą. Istorinį ta prasme, kad investicijos į žmogų yra labiausiai atsiperkančios. Todėl galima galvoti, kokioje Lietuvoje mes gyvensime po tam tikro laiko. Aš neabejoju šio įstatymo priėmimu ir manau, kad šiandien svarstome vieną iš svarbiausių įstatymų ir esam pasiruošę už jį balsuoti. Visus kviečiu balsuoti tik už, nes tikiu ateitim.

PIRMININKAS. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbėdamos apie krašto gynybos reikalus, visos Lietuvos politinės jėgos rado bendrą sutarimą ir pasirašė tokį bendradarbiavimo paktą, tai aš įsivaizduoju, kad aukštasis mokslas ir švietimas yra neką mažiau svarbi sritis ir neturėtų būti monopolizuojama vienos ar kitos politinės jėgos. Tokio tarppartinio susitarimo dėl aukštojo mokslo nėra, nors mes visi pripažįstame, kad dabar esama sistema irgi nėra gera ir ji turėtų keistis. Kita vertus, reforma visiškai neparemta ateinančių metų biudžeto asignavimais. Tai gresia tikrai dideliais sukrėtimais kitais metais, kai metų gale universitetai ims stokoti lėšų ir tada akademinės bendruomenės nepasitenkinimas mūsų politine valdžia bus akivaizdus ir didelis. Klausimas, ar iniciatoriai dar tebebus su mumis? Ar jie jau matuosis ambasadoriaus kėdes kažkur kitur, svetimuose kraštuose? Taip pat nėra atlikti jokie tyrimai, ką duos šios pataisos, kokie bus šalutiniai efektai, kuriuos sukels ši reforma? Turiu galvoje studijų prieinamumą, kreditavimo modelio veikimą ir t.t. Kad ir ką jūs, kolegos socialdemokratai, kalbėtumėte, kad jūs derinate savo veiksmus su socialiniais partneriais, o mes šiandien matome akivaizdų nepritarimą studentų sąjungų organizacijoms, Rektorių konferencijai ir visiems, kuriems šis įstatymas yra taikomas. Kolegos, kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atsakyti kolegai G.Steponavičiui. Konkurencija iš tiesų yra geras dalykas, todėl liberalai ir jų partneriai, kaip labai turtingi žmonės, galėtų kurti privačius universitetus ir štai ten konkuruoti. Dėstytojų kokybės pagerinimas, konkurencija, tai ne šio įstatymo reikalas. Šiame įstatyme daugiausia kalbama apie tai, kaip sudaryti sąlygas visiems norintiems pasiekti aukštąjį mokslą. Liberalų sąjungos devizas yra laisvė ir turtas. Aš gerai suprantu, kodėl jie gina turtingesnius žmones, taip užrašyta Liberalų sąjungos devize. Bet aš klausiu, kodėl Liberalų sąjungos devize nėra laisvės, turto ir proto dar įrašyta? Pasakysiu jums. Todėl, kad gerai žinoma, jog proto ir turto sandauga yra pastovus dydis. Kas šiek tiek supranta matematiką, žino, ką tai reiškia, o kas nesupranta, galiu pasakyti, kad kuo daugiau proto, tuo mažiau turto ir atvirkščiai.

Gerbiamieji, dabar dėl Studentų sąjungos pozicijos, aš drįstu pasakyti, kad Studentų sąjungos prezidentei turėtų būti gėda, nes ji gina tik turtingus studentus ir visiškai negina tų, kurie negali studijuoti, nes neturi pinigų. Ji turėtų raudonuoti iš gėdos. Nežinau, ar ji raudonuoja.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pagal turto ir pajamų deklaracijas didžiausi turtuoliai ir milijonieriai sėdi kairėje Seimo posėdžių salės pusėje, todėl aš suprantu, kodėl šiandien jiems taip sunku kaip nors argumentuoti tokio įstatymo priėmimą, prisimenant pono A.Sakalo sandaugos formulę. Iš tikrųjų tas šiandien akivaizdžiai matyti. Aš noriu pasakyti, kad šis įstatymas, mano įsitikinimu, yra, deja, nelabai sėkmingo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto darbo pavyzdys. Kaip paprastai, nori kuo geriau, o išeina kaip visada. Man atrodo, kad šio įstatymo pasekmės bus lygiai tokios pačios kaip buvo ir Ilgalaikio mokslo finansavimo įstatymo, ir kitų panašių įstatymų. Pirmas dalykas, kad dalis šio įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai.

Antras dalykas. Atsiliepiant į ponios B.Vėsaitės pastabas, reikia priminti, kad su šio įstatymo nuostatomis, jeigu jos bus įgyvendintos, pinigų iš tėvų ir studentų bus surinkta lygiai tiek pat. Taigi nereikia kalbėti apie tai, kad šis įstatymas kaip nors palengvina žmonėms bendrą naštą.

Trečias dalykas. Šiame įstatyme visiškai nekalbama apie pagrindinius dalykus. Kalbama tik apie pinigus. Ne pinigai šiandien lemia universitetų problemas. Įstatyme visiškai nekalbama apie studijų kokybę. Pasikalbėkite, gerbiamieji kolegos, su studentais, su studentų atstovybių atstovais. Universitetai ir studijos visiškai neatitinka visuomenės poreikių. Dėstoma jau nebe tai, ko šiandien reikia visuomenei, ko reikia jaunimui, besirengiančiam savo gyvenimui, o tai, ką žino dėstytojai. Dėstytojai žino tai, ką sužinojo prieš 30 metų. Čia yra didžiausios problemos. Tenka konstatuoti, kad šiuo įstatymu tos problemos yra visiškai nesprendžiamos. Ir turime konstatuoti, kad universitetai nėra pasirengę priimti žinių visuomenės ir žinių ekonomikos iššūkius. Deja.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Korenka.

J.KORENKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad šiandien yra ypatinga diena, daugeliui džiugi, o kai kam, draugų būreliui, susipykus, susibarus, išsilaksčius, yra pykčio, bet nereikia jo nukreipti į kitus. Šiandien mes priimame įstatymą, orientuotą į būtent tuos jaunuolius, kurie įstos kitais metais, rugsėjo 1 d., į aukštąsias mokyklas, orientuotą į tą jaunimą, kuriam labai svarbu, kaip bus aukštojoje mokykloje skirstomos mokamos ir nemokamos vietos. Įstatymas leis paprastam žemdirbiui neparduoti paskutinės karvės, kad vaikas nors pusę metų dar galėtų pasimokyti aukštojoje mokykloje; įstatymas, kuris nevarys II, III kurso studento namo – į kaimą ar provinciją, nes jo tėvai neturi kuo užmokėti. Aš manau, kad tai yra pats geriausias ir pats demokratiškiausias įstatymas, atitinkantis būtent tą visuomenę. Ir nereikia šiandien atvirai meluoti, kad mes nežinome, kokia yra jaunimo nuomonė. Komiteto nariai apvažiavo ne vieną Lietuvos savivaldybę, kaimo vidurinę mokyklą, gimnaziją, ir tikrai aš galiu pasakyti, jeigu mane kas nors girdės. Kalbėdamas su jaunimu išgirdau, kad reikia šio įstatymo ir to laukia iš mūsų. Taigi, kolegos, vieningai šį kartą prieš Kalėdas balsuokime už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis kalbėtojas dėl balsavimo motyvų – kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, išties paradoksaliai skamba, kai Socialdemokratų partijos atstovai ir jų kolegos socialliberalai kalba neva studijuojančių žmonių vardu, tačiau yra išplatintas Studentų sąjungos atstovybės pareiškimas, kuriame sakoma, kad Lietuvos studentai nepritaria šitokio įstatymo priėmimui. Būtų galima paklausti, kam tada yra skirtas šis įstatymas, jeigu ne studentams? Mūsų supratimu, įstatymai turėtų skatinti studijų kokybę, konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų ir galimybę įgyti realių žinių, o ne tik butaforinių žinių, kai yra sakoma, kad žmogus turi diplomą. Realiai veikia Lietuvoje ir tokios aukštosios mokyklos, kurias baigę žmonės nemoka naudotis nei kompiuteriu, nemoka užsienio kalbos. Jeigu siekiama tiesiog formaliai padaryti visus su aukštuoju išsilavinimu, gal tai ir tinkamas būdas, bet, mano supratimu ir daugelio šalia sėdinčių kolegų supratimu, prioritetai turėtų būti visai kiti.

Ir paskutinis dalykas. Dabar galime džiaugtis ir ploti rankomis. Bet atsiminkime, kas įvyko su Aukštojo mokslo finansavimo įstatymu. Taigi aš labai įtariu, kad toks pats likimas ištiks ir šį įstatymą, kai paaiškės, kad nėra galimybių ir lėšų jį įgyvendinti, tačiau jau bus žmonių, kurie tikėsis ir ruošis pagal jį gyventi. Taigi, manau, negalime tikrai priimti tokio įstatymo, koks jis yra pateiktas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis. Kolegos, visi registruojamės. (Balsai salėje) Na, dabar, jau tiek padarius, nepadėti paskutinio taško… Prašom registruotis.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom balsuoti dėl Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo ir tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios. Prašom balsuoti.

Už – 47, prieš – 23, 2 susilaikė ir dar kolega B.Bradauskas – 48. Įstatymas priimtas. Prašom nesiskirstyti. Dar reikės du mažus įstatymus priimti. Ne, pirma A.Vidžiūnas. Du maži įstatymai. Nesiginčykime! A.Vidžiūnas. O kitus nukeliame.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, jūs, žinoma, pažeidėte Statutą, nesuteikdamas man žodžio anksčiau. Aš norėjau pasakyti, kad mūsų frakcijos neprašo vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. Kolega R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Aš norėčiau, atsakydamas mūsų gerbiamiems…

PIRMININKAS. Prašom per mikrofoną! Ne, per centrinį. Prašom.

R.PAVILIONIS. Noriu pasakyti dar kartą gerbiamiesiems kolegoms oponentams, kad tas įstatymas tikrai atitinka Europos Sąjungos nuostatas – tai viena. Antra, reikia nepamiršti, kad kai premjeru buvo gerbiamasis A.Kubilius, būtent jo laikais iš mokslo buvo atimta 20 mln. litų. O ši Vyriausybė, vykdydama socialdemokratų ir socialliberalų programą, pridėjo 20 mln. litų mokslui ir studijoms. Ir trečias dalykas. Visiems šiandien labai dėkodamas, nes jūs padarėte pirmą prasmingą žingsnį Lietuvos ateičiai, aš noriu pasakyti, kad balsuodami jūs jau įsirašėte į istoriją, net ir tie, kurie balsavo prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Einoris. Retai kalba.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš per šio priimto įstatymo dvasią matau rytdienos viziją. Todėl labai džiaugiuosi, kad mes taip vieningai priėmėme šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš visų pirma noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad šiek tiek skeptiškai žiūriu į tą įstatymą, nes švietimo ministras kalbėjo, kad yra rengiama protų susigrąžinimo į Lietuvą programa. Taigi aš nežinau, kas parašė tą įstatymą Lietuvoje. Iš tikrųjų visi argumentai buvo dešinėje pusėje, o kairėje buvo tik emocijos. Taigi tikrai įėjo į istoriją, ypač tie, kurie balsavo už.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, peršokame per 8, 9, 10 ir 11 straipsnius ir imamės 12. Bet prieš tai – kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Gerbiamieji kolegos, gaila, kad išėjo O. bin Ladeno ir Ali Babos šalininkai, bet norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis E.Masiulis, kaip jaunas ir perspektyvus žmogus, matyt, dar nelabai gerai įsigilinęs į kai kuriuos gyvenimo niuansus. Jis jų dar išmoks. Bet jeigu kalbėčiau apie rektorius, kurie dalyvavo šio įstatymo rengimo grupėje, aš jų nesuprantu. Tai J.Antanavičius, R.Bansevičius, B.Juodka, V.Kaminskas. Jie pasirašė tam tikrą kreipimąsi, kad dabar nepriimtume šio įstatymo, į kurį labai apeliuoja mūsų gerbiamas jaunasis kolega E.Masiulis. Tai jie patys priėmė tą įstatymą, pagal kurį buvo skirtos lėšos, ir patys šiandien siūlo balsuoti prieš jį. Taigi vėl reikia pažiūrėti, kaip patys rektoriai bandė taikyti ar priimti tą įstatymą. O šiaip aš manau, kad tas įstatymas klaidino… Mūsų kolegos, skaičiuodami kažkieno pinigus, klaidino mus visus ir sakė, kad studentams. Ne studentams, o ateinantiems studentams, dabartiniams moksleiviams, šis įstatymas bus taikomas ir galios. Taigi neklaidinkite patys savęs ir kitų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar taip dirbti: išties peršokame per 8 – dėl profsąjungų, 9 – dėl aplinkos teršimo, 10 – dėl bedarbių rėmimo, 11 – dėl mokesčių už pramoninę nuosavybę, jeigu spėsime, mes juos nagrinėsime po pietų, o dabar imamės dviejų nedidelių: Policijos įstatymo (ten vienas straipsnis dėl datos pakeitimo) ir Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo. Taigi du nedideli projektai ir tada pietausime bei tarsimės, kaip dirbsime po pietų.

Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1255* (svarstymas ir priėmimas)

Taigi Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pranešėjas – kolega A.Sakalas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Projekto registracijos Nr.IXP-1255.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau kalbėti ne apie įstatymą, bet trumpai pasakyti, kad ta metafora apie protą ir turtą buvo tik metafora. Jeigu liberalai nebūtų taip oponavę kiekvienam straipsniui tik dėl oponavimo, o ne iš esmės, tos metaforos nebūtų. Bet jeigu liberalus tai įžeidė, aš atsiimu savo žodžius. Aš manau, kad man jų daugiau neteks kartoti, nes jie irgi taps protingesni ir supras, kad reikia oponuoti įstatymui tik tada, kai žinai, kam oponuoji.

Dėl šio Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo. Jo esmė tokia, kad, kaip žinote, Lietuvoje yra mokesčių policija. Mokesčių policijos įstatymas turėjo nustoti galioti šių metų sausio 1 dieną. Naujas įstatymas dar neparengtas. Jis yra parengtas, bet yra Vyriausybėje. Iš Vyriausybės čia dar neatėjo. Jeigu mes neperkeliame datos, vadinasi, mokesčių policija, kuri dabar egzistuoja, kuri imasi sankcijų prieš mokesčių nemokėtojus, tiesiog nebeturi jokio teisinio pagrindo egzistuoti. Paprasčiausiai ji yra paleidžiama, kadrai išsivaikšto. Kaip žinote, juos surinkti yra gana sunku, kur kas sunkiau, negu išvaikyti.

Taigi komitetas svarstė šį dokumentą ir pritarė Vyriausybės prašymui, kad data būtų nukelta ne ilgiau kaip iki 2002 m. liepos 1 d., kad visi įstatymai dėl mokesčių policijos pertvarkymo būtų parengti ir pateikti Seimui, Seimas juos priimtų. Kartu komitetas išreiškė didelį nusistebėjimą, jeigu norite, ir pasakė, kad dar vienam datos nukėlimui mūsų komitetas nepritars, nebent būtų tokia Seimo valia, nes jau ne pirmą kartą yra nukeliama data, o Vyriausybė vis nespėja parengti tinkamo dokumento. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną kito komiteto pirmininką – kolega A.Sadecką. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Papildomas komitetas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pratęsčiau kolegos A.Sakalo mintį, iš karto sakydamas, kad tas įstatymo rengimas, kai mokesčių policija reorganizuojama į kitą tarnybą, yra nukeliamas trečią kartą, vis teigiant, kad dokumentai, projektai yra parengti ir yra Vyriausybėje.

Komitetas, pritaręs teikiamam projektui, vis dėlto bendru sutarimu siūlo vietoje žodžių ,,2002 m. liepos 1 d.” įrašyti ,,2002 m. balandžio 1 d.”, nors tai melagių diena. Galbūt būtų ir įdomu per melagių dieną. Reikia paankstinti tą laiką, kad nebūtų trečią kartą vėl nukeliama. Tuo labiau kad tokį susirūpinimą išreiškė ir gerbiamasis A.Sakalas. Trečią kartą nukeliame, beveik viskas parengta, bet mes taip tvirtai neįsitikinę, jog bus pateikta, kad duodame net 6 mėnesius. Tokia yra komiteto išvada.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad mes galime šiek tiek paspartinę viską išspręsti. Iš principo pritariame po svarstymo ir turime susitarti dėl pataisos: ar liepos 1 d., ar balandžio 1 diena? (Balsai salėje) Čia taip pasiūlyta. Ne kovo 31, bet balandžio 1 d. pasiūlyta. N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš žinau, kad jūs jau…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, paklausom!

N.STEIBLIENĖ. Aš suprantu, kad visi nori valgyti ir pertraukos, bet vis dėlto pasiūlyčiau pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikiamai pataisai dėl datos, t.y. jos paankstinimo, nes tai yra jau trečią kartą nukeliama. Iš esmės ta tarnyba yra kritikuojama kitų teisėtvarkos struktūrų – prokuratūros, policijos, niekas nenori su ja dirbti, sako, kad ji blogai dirba. Paankstinkime, tegul vieną sykį jie susitvarko. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. O gal kompromisas – gegužės 1 diena? Geresnė data. Balandžio 1 – neskamba. (Balsai salėje)

N.STEIBLIENĖ. Ne, balandžio 1 labai tinka, nes jie yra melagiai.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu iki balandžio 1? Galim. Tai tada pritarta po svarstymo su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisa.

Dabar bendru sutarimu pereiname prie priėmimo procedūros, nes Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingą skubą. Sutinkame. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašome registruotis. Kompiuteris antrą kartą pavargo. Prašom dar kartą registruotis. Kažkaip iš ryto po vakar dienos jam buvo sunku. Registruojamės.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti… (Balsai salėje) Na, kur jūs buvote, aš labai atsiprašau už pasakymą. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Kas nesiregistravo, prašom pakelti rankas. Kolegos, kas nesiregistravo, būkite malonūs pakelti rankas. Vienas, du.

Už – 32, su kolegos R.Ruzo ir J.Korenkos balsais – 34, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1260(2*) (priėmimas)

Paskutinis rytinės darbotvarkė punktas – Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – P.Papovas Projekto registracijos Nr.IXP-1260(2). Prašom.

P.PAPOVAS. Po svarstymo pastabų negauta. Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, kaip tik yra apribojamas viešųjų paslaugų teikimas per viešąsias įstaigas. Tik savivaldybių tarybos gali priimti sprendimą dėl tokių įstaigų steigimo.

Tos įstaigos gali teikti paslaugas prie seniūnijų.

PIRMININKAS. Kadangi pataisų nebuvo ir iš viso tik vienas straipsnis, galime iš karto balsuoti. Ar dar kas nori kalbėti? Ne. Tada prašome registruotis. Prašom, kolegos, registruotis.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir balsuoti dėl Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo.

Už – 31, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dėmesio! Dabar dėl tolesnio darbo. Dėl tolesnio darbo, po to replika. Po pietų pirmiausia mes turėtume imtis Bedarbių rėmimo įstatymo, po to Mokesčių už pramoninę nuosavybę įstatymo (tai rytinės darbotvarkės 10, 11 punktai) ir po to iš eilės. O 9 ir 8 bus vėliau, jeigu užteks sveikatos. Prašom. Kolega V.Einoris. Posėdis nesibaigė.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu grupės Seimo narių siūlymą: dabar galėtume labai racionaliai padirbėti, nedaryti pertraukos ir priimti visus įstatymus, kokie liko.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra labai geras. Vėliau jį apsvarstysim, o dabar posėdis baigtas. Pietų pertrauka. Gero apetito. Vakarinis posėdis – 15.15 valandą.