Penkiasdešimt trečiasis (177) posėdis
2001 m. gruodžio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame gruodžio 20 dienos, ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Įstatymo projektas… Kol paskelbsiu, prašome įjungti registraciją. Registruojamės. Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas, tai Pelno mokesčio įstatymo lydintysis įstatymo projektas. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33, ir 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-1263. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašau, gerbiamasis kolega. Atsiprašau gerbiamojo pranešėjo. Kolega A.Vidžiūnas – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, būtų miela, kad jūs supažindintumėte su Seniūnų sueigos ar Seimo valdybos sprendimu, kaip mes vis dėlto šiandien toliau dirbame. Ar mes rytinio posėdžio klausimus toliau svarstom, ar, čia sklando visokių gandų, kalbama, jog mes imame tik popietinės darbotvarkės klausimus, o kiti kažkur nukeliami. Tai aš prašyčiau tikslesnės informacijos.

Antras dalykas. Rytinio posėdžio pirmininkas V.Andriukaitis pažadėjo leisti man posėdžio pradžioje padaryti pareiškimą, kreipimąsi į Seimą grupės Seimo narių vardu. Jo aš nespėjau padaryti rytiniame posėdyje, pone posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis kolega ir… (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega Algirdai Sysai. Prašau, kolegos, iš vietos nekalbėti. Taigi norėčiau supažindinti. Bus svarstomas mano minėtas Pelno mokesčio įstatymo lydintysis įstatymo projektas, kurį ką tik pristačiau. Toliau šiandien numatyta svarstyti darbotvarkės 2-7a, 2-7b, 2-8a, 2-8b, taip pat 1-4 – Kelių priežiūros ir plėtros, 2-2, 2-3, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymas bei Ginklų ir šaudmenų. Taip pat 2-11a, 2-11b, 2-12, tai Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų ir Energijos taupymo – eurointegraciniai ir 2-13 Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo projektas. Kiti yra nukelti į penktadienio darbotvarkes.

A.VIDŽIŪNAS. Kas nukėlė?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš suteikiau jums žodį, todėl aš bandau atsakyti į jūsų pateiktą klausimą, tad leiskite man pasakyti. Ką tik įvyko valdybos posėdis ir atsižvelgdama į tai Seimo valdyba planuoja rytoj daryti ir rytinį, ir vakarinį plenarinį posėdį. Darbotvarkė jums bus išdalyta ir jūs ją gausite.

O dėl pareiškimo, gerbiamasis kolega, jums bus laikas skirtas pareiškimams posėdžio pabaigoje, jūs turėsite visą teisę, gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai. Kolega E.Masiulis dėl vedimo tvarkos.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, smagu, kad supažindinote su valdybos sprendimu. Bet aš noriu pasakyti, kad Seimas rytiniame posėdyje tvirtino šios dienos Seimo darbotvarkę ir jeigu yra tokie Seimo valdybos siūlymai, tai Seimas turėtų apsispręsti, pakeisti ar nepakeisti darbotvarkę, nes ne Seimo valdyba, o pats Seimas turi nuspręsti, pagal kokią darbotvarkę jis turi dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Geras siūlymas. Dar kolega A.Vidžiūnas. Paskutinį kartą.

A.VIDŽIŪNAS. Šios dienos vakarinio ir rytinio posėdžio darbotvarkės keitimas be Seimo pritarimo yra visiškas nihilizmas. Bet, duok Dieve, jums sveikatos.

Antras momentas. V.Andriukaitis, nesuteikdamas man žodžio rytiniame posėdyje, pažadėjo remdamasis savo garbe ir visa kairiąja demokratija, jog aš pirmasis gausiu žodį vakariniame posėdyje perskaityti 31 Seimo nario kreipimąsi į Seimą. Prašyčiau suteikti man šią teisę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kreipiuosi į visus kolegas. Ar suteiktume žodį bendru sutarimu A.Vidžiūnui? (Balsai salėje) Kviečiu, gerbiamasis Vidžiūnai, į centrinę tribūną.

31 Seimo nario pareiškimas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pasirašymo sulaikymo, remiantis Seimo statuto 139 ir 160 straipsniais

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 31 Seimo nario pareiškimas yra susijęs su šiandien priimtu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu.

Kadangi Seimo statuto 145, 139 straipsniai (taip teigia 31 Seimo narys) teigia, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymo projekto, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos įstatymo projekto, taip pat remdamiesi Statuto 166 straipsnio 1 dalimi, kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų. Jeigu gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas, o Seimo Pirmininkas neturi teisės to įstatymo pasirašyti, vizuoti ir siųsti pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Taigi 31 Seimo narys, dar sykį kartoju, remdamiesi Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalimi, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymo projekto, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jis prieštarauja Konstitucijai, ir Seimo statuto 160 straipsniu kreipiamės į Seimą, kaip reglamentuoja Seimo Statuto 160 straipsnis, ir į Seimo Pirmininką dėl šiurkščių, mūsų galva, Konstitucijos ir Seimo statuto pažeidimų priimant kalbamą įstatymą ir tikimės, taip pat teigiama šiame kreipimesi į Seimą, kad Seimas ir Seimo Pirmininkas įvykdys Seimo statuto 160 straipsnio reglamentuotas prievoles ir sustabdys teisinės netvarkos apraiškas, tampančias tokias įprastas kairiosios daugumos valdomo Seimo darbe.

Aš tikiuosi, kad šis pareiškimas po poros minučių ar anksčiau jau gulės ant Seimo Pirmininko stalo. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad remdamasi 160 straipsniu Seimo etikos ir procedūrų komisija atliks savo darbą. Jeigu leisite, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto prašyčiau jūsų mano pristatytus klausimus patvirtinti kaip vakarinę darbotvarkę. Kviečiu jus visus registruoti ir balsuosime dėl vakarinės darbotvarkės.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas už tai, kad mano pristatyti klausimai šiandien būtų įtraukti į vakarinę darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 34, prieš – 1, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta. Pradedame nagrinėti klausimą. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių. Klausimas Nr.IXP-1263.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-1263* (priėmimas)

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas po svarstymo jokių pasiūlymų ir pataisymų negavo. Teisės departamento išvados vienai pastabai, kuri buvo pateikta ankstesniam projekto variantui, buvo pritarta. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti pirmąjį straipsnį? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Siūlymų ir pataisų 2 straipsniui nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas.

3 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Priimtas.

4 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Dėl pataisų ir siūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

5 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Priimtas ir 5 straipsnis.

Registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo. Ir dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Kviečiu kolegę I.Degutienę. Prašom, registruojamės ir po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Vyksta registracija dėl šio įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų, dėl viso įstatymo projekto 4 – prieš, 4 – už. Kolega J.Razma – prieš.

J.RAZMA. Aš labai trumpai. Dar kartą turiu apgailestaudamas pareikšti, kad šiuo atveju mokestinis įstatymas, priimamas likus iki metų pabaigos 10 dienų, o po Prezidento pasirašymo ir paskelbimo “Valstybės žiniose” liks dar mažiau dienų. Įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tai štai tas paskutinis straipsnis tą liūdną faktą konstatuoja. Aš galiu tik apgailestauti dėl blogo darbo organizavimo, kurį demonstruoja valdančioji dauguma, nesugebėdama tokių įstatymų priėmimu pasirūpinti bent šiek tiek anksčiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Butkevičius. Nuomonė už.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra lydimasis įstatymas, todėl, kol nebuvo priimtas Pelno mokesčio įstatymas, negalėjome priimti ir šio įstatymo. Dabar, priėmus Pelno mokesčio įstatymą, reikia ir šį įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Buvo siūlymas pakartoti registraciją. Maloniai kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kas įstatymas Nr.IXP-1263 būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.

Už – 30, prieš – 9, susilaikė 7. Įstatymas Nr.IXP-1263 priimtas.

Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268 ES. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1269 ES (pateikimas)

Nagrinėjame 2-7 klausimą – Darbo kodekso projektas Nr.IXP-1268 ir jį lydintysis – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1269. Kviečiu ministrę V.Blinkevičiūtę. Pateikimas. Eurointegracinis projektas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai dėkoju, kad pakeitus darbotvarkę radote galimybę pateikti Vyriausybės patvirtintą Darbo kodekso projektą ir Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Teikiamame Darbo kodekse yra siekiama įteisinti bendrą kodifikuotą darbo teisės šaltinį, kuris būtų patogus naudotis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, galutinai suderinti Lietuvos darbo teisės su Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo organizacijos teise bei Europos socialine chartija, taip pat naujai sureguliuoti darbo ir su jais susijusius santykius, įvertinant pasikeitimus rinkoje bei visuomenėje, būtinybę lanksčiau derinti darbdavių bei darbuotojų interesus. Iš tikrųjų šiuo metu Lietuvoje galioja nemažai teisės aktų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai reglamentuoja darbo santykius. Tai ir iš dalies galiojantis 1971 metais priimtas Darbo įstatymų kodeksas bei po nepriklausomybės paskelbimo priimti nauji atskiri Darbo įstatymai, kurių aš atskirai nevardinsiu, jų aš priskaičiavau net 14.

Nekelia abejonių tai, kad senasis kodeksas yra moraliai pasenęs, o nauji atskiri įstatymai (kaip ir nieko tobulo nėra) nėra tobuli, nes palieka daug nesureguliuotų spragų. Kita vertus, susiklostę nauji rinkos ekonomikos santykiai reikalauja lankstaus, aiškaus teisinio reguliavimo darbo santykių srityje. Sprendžiant šias problemas ir buvo nuspręsta rengi naują Darbo kodekso projektą, nes ir juridinės technikos požiūriu tik vientisas kodifikuotas teisės aktas gali užtikrinti geresnį teisinį reguliavimą nei atskiri įstatymai, taip pat toks teisės aktas sudaro galimybę pasiekti geresnę atskirų teisės normų sąveiką bei jų tarpusavio suderinamumą. Vienas ir suderintas darbo kodeksas yra tinkamiausia ir patogiausia naudotojams teisės akto forma, kuri yra priimtina daugelyje Europos valstybių.

Darbo kodekso projekte yra nuosekliai sureguliuotos tokios sritys: bendrosios nuostatos, susijusios su darbo įstatymų reguliuojamais santykiais, darbo teisės subjektais bei jų atstovavimu, terminais, darbo įstatymo laikymosi kontrole, darbo teisių įgyvendinimo gynimu.

Antras skirsnis – tai yra kolektyviniai darbo santykiai, susiję su socialinės partnerystės sistema, kolektyvinėm derybom bei kolektyviniais susitarimais ir įmonės kolektyvinėmis sutartimis, kolektyvinių darbo ginčų sprendimu.

Ir trečias – individualių darbo santykių reguliavimas, apimantis įdarbinimą, darbo sutarties sudarymą, vykdymą bei pasibaigimą, darbo ir poilsio laiką, darbo užmokestį bei kitas garantijas, darbo drausmę, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą bei sveikatą, individualius darbo ginčus.

Kaip matote, kodeksas yra labai platus ir visaapimantis. Jis yra, kaip minėjau, suderintas su Europos Sąjungos, Tarptautinės darbo organizacijos, Europos socialinės chartijos nuostatomis. Norėdama taupyti laiką, jeigu jums bus įdomu, aš galėsiu paminėti, kokios tai nuostatos, aš jų nevardysiu.

Europos Sąjungos bei Tarptautinės darbo organizacijos ekspertai gerai įvertino Darbo kodekso projektą. Įvertinus tai, jog derybinis skyrius “Socialinė ir užimtumo politika” yra užbaigtas, Darbo kodeksas lieka pagrindiniu eurointegraciniu įsipareigojimu šiame skyriuje. Rengiant Darbo kodeksą, buvo analizuojama ir Europos Sąjungos šalių, taip pat Lenkijos, Vengrijos, Čekijos patirtis šioje srityje. Valstybės įvairiai reglamentuoja darbo santykius, tačiau vyrauja bendra tendencija, orientuojanti į darbo santykių lankstumą bei kolektyvinių darbo santykių skatinimą. Tokiu būdu Darbo kodekso nuostatas siekiame priartinti ne tik prie nacionalinių šių dienų Lietuvos realijų, bet ir atsižvelgti į tarptautiniu lygiu vykstančius darbo teisės reglamentavimo pokyčius. Rengiant Darbo kodeksą, iš tiesų buvo siekiama maksimaliai suderinti socialinių partnerių interesus. Tai iš teisų nelengvas procesas, beje, būdingas ir Centrinės, ir Rytų Europos šalims.

Darbo kodekso projekto derinimo metu buvo gauta per 400 pastabų ir pasiūlymų, nemažai jų buvo susijusios su skirtingų socialinių partnerių interesais arba konceptualiai skirtingu požiūriu į visą kodeksą. Daugelį nesutarimų su socialiniais partneriais pavyko suderinti, tačiau keletas alternatyvų liko. Jas mes pridėjome, Seimo nariai turi. Dėl jų, aš tikiuosi, Seime bus diskusija.

Trišalė taryba nusprendė daugiau nesvarstyti Darbo kodekso projekto ir palikti apsispręsti Seimui dėl likusių alternatyvų. Taigi esu įsitikinusi, jog viešai paskelbus kodekso projektą, taip pat bus gauta nemažai pasiūlymų ir todėl projekto svarstymas Seimo nariams bus gana nelengvas.

Kadangi Darbo kodeksas yra didelės apimties, jame yra nemažai naujų nuostatų, dėl laiko stokos aš paminėsiu tik kelias. Darbo kodekse yra ypač svarbūs kolektyviniai darbo santykiai. Tik kolektyvinių darbo santykių išplėtojimas gali padidinti darbo rinkos lankstumą, sumažinti darbo santykių reglamentavimą, padidinti darbuotojų apsaugą ir padėti geriau derinti interesus. Darbo kodekso projekte įteisinamas darbuotojų kolektyvo ir jo atstovo, kaip darbo teisės subjekto, teisinis statusas, sprendžiama kolektyvinio darbuotojų atstovavimo problema, tai yra įtvirtinama darbuotojų kolektyvinė teisė tuo atveju, jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir darbuotojai kolektyvinio atstovavimo teisių neperdavė atitinkamos šakos profesinei sąjungai. Rinkti savo atstovus jie turi teisę, kaip siūloma kodekse, į vadinamąją įmonės darbo tarybą. Tai įgalintų išplėtoti darbuotojų kolektyvinį gynimą įmonėse, kuriose nėra profsąjungų. Beje, kai kurios profsąjungos nesutinka su šiuo siūlymu teigdamos, kad išimtinė darbuotojų atstovavimo teisė turi priklausyti profesinėms sąjungoms. Puikiai suprasdama profesinių sąjungų poziciją, manau, jog būtina išspręsti darbuotojų kolektyvinio atstovavimo problemą bei skatinti kolektyvinių įmonės sutarčių pasirašymą.

Kodekse įtvirtinama ir socialinės partnerystės sąvoka, jos principai, šalys, lygiai, darbuotojų teisė į informavimą bei konsultavimą, taip pat įteisinamas trišalio bendradarbiavimo principas bei nustatomas teisinis Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos statusas ir jos veiklos pagrindas, be to, įtvirtinama teisinė galimybė sudaryti ir kitų lygių (šakų) teritorijų dvišales ir trišales tarybas (komisijas) socialinių partnerių susitarimų ir galiojančių įstatymų pagrindu.

Kodekse įtvirtinama naujovė, kad kitaip negu kolektyviniai susitarimai, kuriuos pasirašyti darbuotoju vardu gali tik atitinkamos šakos ar toje teritorijoje veikiančios profsąjungos, įmonių kolektyvinę sutartį pasirašyti gali renkami darbuotojų kolektyvo atstovai, t.y. darbo taryba, tuo atveju, jeigu įmonėje (…) veikiančios profesinės sąjungos ir ši funkcija neperduota šakinei profsąjungai. Taip pat patobulinta ir kolektyvinių darbo ginčų sprendimo tvarka, ypač tų sričių, kurioms įstatymas riboja teisę streikuoti. Šiuo atveju darbuotojų iškeltus reikalavimus sprendžia Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą. Taip pat nustatyta, kad minimalų paslaugų visuomenei minimumą, kuris turi būti užtikrintas tuo metu, kai streikuoja geležinkelio, miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, ryšių, energetikos, medicinos, farmacijos, maisto ir vandens, kanalizacijos, atliekų išvežimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos įmonių darbuotojai, nustato (pagal kompetenciją) arba Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos išvadą, arba savivaldybės valdyba, pasikonsultavusi su kolektyvinio ginčo šalimis. Kaip alternatyvą pridėjom darbdaviams teikiamą galimybę tuo atveju, kai darbuotojai nevykdo taikymo komisijos ar teismo sprendimų dėl kolektyvinio ginčo arba kai streikas paskelbtas neteisėtu, bet darbuotojai jo nenutraukia, skelbti lokautą, kuris suprantamas kaip vienos ar kelių įmonių darbuotojų ar grupės darbuotojų darbo santykių sustabdymas. Lokauto procedūras, mūsų manymu, turėtų reglamentuoti atskiras įstatymas.

Darbo kodekso projekte taip pat yra išplečiamas darbo sutarčių rūšių sąrašas, pradedant nuo dabar sudaromų terminuotų, neterminuotų ir sezoninių sutarčių, iki laikino, papildomo, namudinio darbo bei atskirų paslaugų atlikimo, pavyzdžiui, auklės, vairuotojo ir taip toliau.

Palyginti su galiojančia darbo sutarties nutraukimo tvarka, kuri yra Darbo sutarties įstatyme, Darbo kodekso projekte yra nemažai naujovių. Šiame projekte, laikantis jo rengimo koncepcijos bei tarptautinės praktikos ir patirties, buvo atsisakyta jokioje kitoje pasaulio šalyje nesutinkamo dvejopo atleidimo iš darbo, inicijuojamo darbdavio, kai darbo sutartis, kaip dabar yra, gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, esant darbuotojo kaltei arba be jos, ir darbdavio valia. Taip pat atsisakoma teoriškai nepagrįsto ir praktiškai sunkiai pritaikomo dabar galiojančiame Darbo sutarties įstatyme įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašo. Darbo kodekso projekte minėti pagrindai nevardijami, tik įtvirtinama nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių. Kaip svarbios priežastys gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojų kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jų elgesiu darbe. Darbo sutartis gali būti nutraukta ir dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų bei kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidžiama pačiam darbdaviui apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir pagrindo, tačiau kodekso projekte pateikiamas sąrašas priežasčių, kurios negali būti teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Kodekso projekte įtvirtinta sąlyga, kad per įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo laikotarpį (du arba keturi mėnesiai) darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbinių pareigų vykdymo laiko susirasti naujam darbui, kas yra, mūsų manymu, teisinga, ir tai įtvirtinta TDO konvencijoje.

Darbo kodekso projekte taip pat keičiamas išeitinių pašalpų mokėjimo principas. Dabar galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad išeitinės pašalpos dydis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau kodekse atsisakius minėto darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašo bei remiantis tarptautinių dokumentų reikalavimais įtvirtinta nuostata, kad išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo toje įmonėje. Kodekse numatyta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos nuomonę, gali nustatyti ne bendrą minimalios mėnesinės algos dydį, bet atskiroms ūkio šakoms ar atskiroms darbuotojų grupėms gali nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius. Taip pat yra numatoma, kad tiems darbuotojams, kurie dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, mokami ne priedai, bet už darbą mokamas padidintas atlyginimas, palyginti su tarifiniu atlygiu, mokamu normaliomis sąlygos, kurio konkretūs dydžiai nustatomi kolektyvinėje ar darbo sutartyje.

Apskritai tai baigiu. Toliau. Gal aš tuo ir baigsiu, tik pasakysiu, kad rengiant Darbo kodekso projektą dalyvavo visi geriausi Lietuvos darbo teisės specialistai. Prisidėjo užsienio ekspertai, socialiniai partneriai. Man, kaip ministrei, iš tiesų sunku kvalifikuotai atsakyti į visus jūsų klausimus, bet aš pasistengsiu, juo labiau kad manau, jog svarstant komitetuose, kurių gali būti ne vienas (matyt, ir turėtų būti ne vienas), būtų galima išsamiau diskutuoti dėl kiekvieno iš 300 su trupučių straipsnių. Taip pat, jeigu galima, kartu siūlau pritarti ir Kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui, kuris numato, kad kodeksas, jeigu būtų tokia jūsų valia, įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d., o iki to laiko Vyriausybė įgalios atitinkamoms institucijoms, matyt, daugiausia tai bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parengti dar nemažai įstatymų lydimųjų teisės aktų.

Labai ačiū. Pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūsų norėtų klausit 5 Seimo nariai. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji ministre, reikėtų iš tikrųjų pasidžiaugti, kad solidus įstatymo projektas ateina į Lietuvos Respublikos Seimą. Vienas mano klausimas toks labai paprastas. Antras… Kai kalbama apie X skyrių (“Kolektyvinių darbo ginčų reguliavimas”), aš vis skaitau aiškinamąjį raštą ir tekstą – ne vienoje vietoje papildomai atsiranda (to nebuvo iki šiol) Trišalės tarybos dalyvavimas. Be tų įmonių, kurioms draudžiama streikuoti, darbuotojų reikalavimų, dabar atsiranda Trišalė taryba. Dėl geležinkelio, miesto visuomeninio transporto paslaugų minimumo irgi atsiranda Trišalė taryba. Kokiu atveju Trišalė taryba įgauna papildomų teisių? Tai toks paprastas klausimas.

Dar paprastesnis antrasis klausimas: ponia ministre, aš jūs sutiktumėte, kad svarstant Darbo kodeksą, kaip ir kitus kodeksus, pagal Seimo statutą pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes turi nemažai darbo patirties, kadangi jau priėmė ir svarstė ne vieną kodekso tekstą?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo antrojo. Visą laiką sutiksiu, kad kuo daugiau Seimo narių ir komitetų įsigilins į kodeksų nuostatas, išreikš savo nuomonę, nes šitas įstatymas yra svarbus daugeliui Lietuvos gyventojų… Aš manau, kad bet kuriuo atveju gali būti ir daugiau komitetų, kurie būtų atsakingi už šį projektą.

Dėl pirmojo jūsų klausimo – dėl Trišalės tarybos kompetencijos. Priminsiu, kad Trišalė taryba yra darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai. Tai, kad dalyvauja reguliuojant kolektyvinius ginčus, dėl streikų, kad būtų priimtas kaip galima geresnis sprendimas ir nepažeisti visos visuomenės interesai, tai yra visiškai neblogas dalykas, juo labiau kad ir Europos Sąjunga skatina įvairius klausimus spręsti kolektyviniu būdu, ypač sprendžiant, ar streikuoti, ar ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų A.Vidžiūno klausimo tęsinys. Kiek man žinoma, Skandinavijos šalyse ilgą laiką dominavo korporatyvinė socialinių santykių politika, kai į vieną valdančiąją struktūrą suauga valdžios institucijos – darbdaviai, darbuotojai, profsąjungos, įskaitant ir tai, ką jūs ką tik minėjote, – Trišalę tarybą. Atrodo, kad tie santykiai neduoda laukiamo rezultato, nes oponuojančių jėgų įkomponavimas į valdžią ir tas įvairias komisijas eliminuoja atstovavimą atskirų įmonių, atskirų grupių žmonių interesams. Dingus tokios trišalės tarybos konkurenciniams santykiams, nėra efektyvi ekonomika. Taigi mano klausimas jums būtų toks, gerbiamoji ministre: ar jūs manote, kad nepaisant to, jog remiamasi Europos Sąjunga, tai yra geriausias būdas Lietuvoje skatinti ir gerinti ir socialinius santykius, ir ekonomiką? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Bet kokiu atveju aš pasisakau už tai, kad Lietuvoje būtų tobulinama, gerinama ir plėtojama socialinė partnerystė. Jeigu mes kalbėsime apie Europos Sąjungos šalis, jeigu mes kalbėsime apie Skandinavijos šalis, jos turi kur kas didesnį demokratijos plėtros periodą ir galbūt jų santykiai krypsta į vieną ar į kitą pusę, bet aš manau, kad susikalbėjimas tiek Vyriausybės lygiu, tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų lygiu yra būtinas ir sveikintinas, jeigu mes tai galėsime pasiekti.

Kitas momentas, kodekso projekte mes įtvirtiname nuostatą, kad Trišalę tarybą reikėtų suprasti ne kaip vienintelę, tai yra aukščiausią Respublikos lygiu vykstančią diskusiją, bet tai yra įtvirtinama ir regiono mastu. Gali būti ir savivaldybės teritorijoje sudaromos tokios tarybos. Manau, tai sveikintina. Kuo daugiau bus sutarimo ir diskusijų, manau, ir rezultatai bus geresni.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji ministre, sveikinu jus atėjus į Seimą su šiuo seniai lauktu svarbiu įstatymo projektu. Mano klausimas būtų toks. Ar darbuotojų tarybos nepadarys žalos profesinėms sąjungoms, kurios nėra dar labai stiprios ir tvirtos, ar tai nesukels nesveikos konkurencijos ir ar nebus darbdavio kontrolės ir valdžios šiose darbuotojų tarybose? Aš manau, kad mes galėtume eiti šakinių profesinių sąjungų stiprinimo keliu siejant ateityje ir su pensijų fondais.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Ta padėka turi būti skirta ne man, o žmonėms, kurie rengė šitą kodeksą. Aš tik šiek tiek prie jo prisidėjau. Dėl darbo tarybų noriu atsakyti taip. Manau, kad mūsų, kaip Vyriausybės ir kaip valstybės struktūrų, pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų turi būti tas, kad darbuotojų interesai apskritai būtų ginami. Kad neatsitiktų taip, kaip yra dabar, t.y. kai nesusikuria profesinės sąjungos ir darbuotojų interesų lieka neapginti. Tai yra toks kompromisas ir bet kokiu atveju mes turime nuspręsti, kas geriau – ar iš viso nieko neturėti, kas atstovautų toje įmonėje darbuotojų interesams, ir laukti, kol atsiras profesinės sąjungos, ar pasirinkti alternatyvą, kad tuo atveju, jeigu nėra profesinės sąjungos, darbuotojų interesams galėtų atstovauti darbuotojų išrinkti žmonės, kuriais darbuotojai pasitiki. Man kartais susidaro įspūdis, kad ir profsąjungas darbdaviai labai gražiai sugeba prisijaukinti, nevardinsiu kur. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamoji ministre, aš ir džiaugiuosi, ir apgailestauju, kad pagaliau Darbo kodeksas atėjo į Seimą. Pagal Seimo rudens sesijos programą tai turėjo įvykti lapkričio mėnesį. Aš noriu išgirsti, kodėl visą mėnesį buvo vilkinamas jo pateikimas?

Ir antras klausimas. Mes visi prisimename darbo santykių liberalizavimo įstatymų paketą, kiek daug iečių buvo sulaužyta dėl to, kad dabar darbuotojai bus kaip vergai ir panašiai. Mes dabar matome, kad į Darbo kodeksą absoliuti dauguma tų nuostatų yra įrašyta ir niekas netriukšmauja, visi pamiršo laiškus į TDO, kuri gadina Lietuvos įvaizdį Europoje ir panašiai. Kas buvo teisus? Ar buvo teisūs socdemai taip traktuodami darbo santykių liberalizavimo įstatymus? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimus. Iš tiesų lapkričio mėnesį buvo numatytas Darbo kodekso pateikimas Seime. Aš norėčiau būti taiki, to linkėčiau ir gerbiamiesiems Seimo nariams prieš Kūčias ir Kalėdas, ir tiesiog atsiprašyti. Šis dokumentas yra didelės apimties, jį sudaro per 300 straipsnių, ir ne tiek daug tokių didelių įstatymų pateikiama Seime. Tai yra kodeksas ir mes norėjome jį nušlifuoti tiek, kiek tai įmanoma padaryti, mes dirbome, kaip juokaudama galiu pasakyti, dieną ir naktį. O kas teisus, kas neteisus, turi parodyti gyvenimas. Vienas dalykas yra tai, kas parašyta popieriuje, kitas dalykas, ką tai duoda gyvenime. Aš linkėčiau, kad visi įstatymai, taip pat ir Darbo kodeksas, gyvenime pasitvirtintų.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, noriu jūsų paklausti dėl 95 straipsnio 3 punkto, kuriame kalbama apie tai, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Tai yra darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, jo mokėjimo tvarkos, taip pat dėl ne visos darbo dienos traktavimo. Noriu jūsų paklausti, ar iš tikrųjų galima dabar taip teigti, kad ateityje darbdavys su darbuotoju galės dėl šių sąlygų laisvai susitarti? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū. 95 straipsnyje, kaip jūs sakėte, yra surašytos darbo sutarties sąlygos ir akcentuotos būtinosios sąlygos. Būtinosios sąlygos yra darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos, tam tikrų pareigų nustatymas. Kitos sąlygos gali būti nustatomos, kaip įstatymo projektas sako, kolektyvinėse sutartyse arba kurias sulygsta šalys sudarydamos tokią darbo sutartį. Pavyzdžiui, šalių susitarimu sutariama dėl sutarties termino, dėl sezoninio darbo pobūdžio, dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Gali būti sulygstama ir dėl kitų dalykų, ir jeigu bus priimtas toks įstatymas, taip ir bus. Bet kokiu atveju noriu akcentuoti, kad įstatymas nustato tam tikras minimalias normas, visos kitos išlygos kolektyvinių derybų keliu gali būti įrašomos kolektyvinėje sutartyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Paklausė visi užsiregistravę Seimo nariai. Norėčiau, kad jūs pateiktumėte ir lydintįjį įstatymo projektą, kuris reglamentuoja įsigaliojimą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Siūlome, kad įstatymas įsigaliotų, jeigu jį priimsite, nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Per tą laikotarpį visus metus mes rengsime papildomus teisės aktus, kurie bus reikalingi, ir dar turėsime, jeigu įstatymas įsigalios, parengti siūlymus ir dėl kai kurių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Klausiu kolegų, dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad mes turime pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui. Jis yra toks didelis, kad komentuoti pastraipsniui neįmanoma ir visi komitetai ir komisijos turės daug darbo, o po to mes, aišku, turbūt turėsime ir pataisų. O dabar siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Vidžiūnas. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, matau visuotinį sutarimą ir tikrai raudoną mygtuką paspaudžiau ne dėl to, kad prieštaraučiau. Duok Dieve, kad mes, rezultatyviai svarstydami, priimtume šį svarbų teisės aktą. Noriu pasakyti dėl vieno Seniūnų sueigos siūlymo, kolegos, dėl to, kaip mes Seime toliau šį projektą nagrinėsime. Iki šiol visi kodeksai, kurie ateidavo iš Vyriausybės ar iš darbo grupių, būdavo svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip pagrindiniame komitete, papildomi komitetai, suinteresuoti komitetai taip pat svarstydavo. Svarbu yra tai, ką numato Statutas mūsų komitetams ir, sakysim, Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijose yra įrašyta rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą, svarstyti įstatymų suderinimą su Europos teisės aktais. Būtent vienas iš tikslų ir yra šio kodekso pateikimas. Taigi aš tikiuosi, galėtume sutarti (ir ministrė neprieštarauja), kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad ir kiek jis turi darbo, būtų pagrindinis, jis rengia bendrus posėdžius, darbo grupes ir panašiai, o papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai yra kad mes išlaikytume pakankamai skaidrią ir iki šiol įprastą kodeksų teisinės sistemos reformos procedūrą. Toks korektiškas siūlymas.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad čia yra kitas procedūrinis klausimas, tad vis dėlto dėl pritarimo po pateikimo jūsų nuomonė prieš, gerbiamasis kolega Vidžiūnai? Kadangi kolega A.Vidžiūnas neprieštarauja, tad klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam ir jį lydinčiam įstatymų projektams po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Ką tik išklausėme nuomonę dėl to, kad vis dėlto reikia pasielgti priešingai, negu buvo nuspręsta Seniūnų sueigoje, t.y. pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš kviečiu jus apsispręsti skelbiant alternatyvų balsavimą dėl vieno ir kito komiteto. Jūs dėl balsavimo motyvų galėsite išsakyti nuomonę. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų apsisprendžiant, kuris būtų pagrindinis komitetas: ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dabar kviesčiau nuomonę pasakyti abiejų komitetų pirmininkus. Kadangi mums reikia apsispręsti dėl komitetų, kviečiu nuomonę išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. A.Sakalo nėra. Yra pavaduotojas kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, darbo teisė yra viena iš teisės šakų. Įstatymų sisteminimu, teisinės sistemos reforma rūpinasi Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jį, kaip kodeksą, manyčiau, turėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas vertinti, kaip jis bendroje teisinėje sistemoje atrodo, kaip jis derinasi su kitais įstatymais, su Europos Sąjungos teise. Visus socialinius klausimus, kurie yra susiję su socialiniu teisingumu, su tam tikru balanso išlaikymu vertinant darbdavio ir darbuotojo santykius, kaip papildomas komitetas, aišku, turės svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ponas R.Šukys teisingai pasakė. Jeigu turėjote laiko įdėmiai pasižiūrėti į Darbo kodeksą, matėte, kad nuo 1 straipsnio iki 308 straipsnio yra tie santykiai, apie kuriuos kalbėjo ponas R.Šukys ir kuriuos kur kas geriau žino Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Į šį Darbo kodeksą įtraukti visi šiandien galiojantys darbo įstatymai, aišku, su tam tikrais pakeitimais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus ir teisę, į išvadas ekspertų, kurie ne vienerius metus dirbo šioje srityje. Todėl būtų kur kas logiškiau dėl šio įstatymo pagrindiniu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą.

Dar vienas argumentas – čia nustatomi socialinių partnerių santykiai, t.y. darbdavių ir profesinių sąjungų. Tuos santykius posėdžiuose dažniausiai svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę prieš, vieną – už. Kviečiu apsispręsti alternatyviai balsuojant. Kas už tai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, balsuojate už. Kas manote, kad pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Už – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Už – 41, prieš – 9. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Ar dėl svarstymo datos nėra kitų nuomonių? Nuspręsta svarstyti kitoje sesijoje.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214(3*) ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214(3) (eurointegracinis įstatymas). Priėmimas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas dar gavo įstatymo pataisų. Trumpai norėčiau su jomis supažindinti, kurioms buvo pritarta, kurioms nebuvo pritarta. Seimo nario B.Bradausko pasiūlymas papildyti 7 straipsnio 4 dalį 3 punktu – už valstybės ir savivaldybių sveikatos apsaugos įstaigų greitosios pagalbos…

PIRMININKAS. Atsiprašau gerbiamąjį pranešėją. Vis dėlto mes priiminėsime pastraipsniui projektą, tada galėsime. Taupykime laiką, nes mums vėl reikės grįžti prie šios pozicijos prie kiekvieno straipsnio. Siūlau pradėti priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 1 straipsnį? Priimtas.

2 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimtas.

3 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega J.Razma. Prašom, gerbiamasis kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje nurodomi finansavimo šaltiniai. Manau, tie šaltiniai surašyti iš inercijos, kaip buvo iki šiol. Mes galėtume atidžiau apsvarstę priimti racionalų ir labai, manau, verslininkų lauktą sprendimą – atsisakyti atskaitymo nuo pajamų, galbūt šiek tiek padidinę akcizą ar kaip nors kitaip išsprendę. Tada verslininkai nevargtų su šia specifine sunkiai paaiškinama eilute. Kad būtų galimybė geriau pagalvoti apie šį esminį pasiūlymą, aš opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito plenarinio posėdžio.

PIRMININKAS. Jūs priimant šį straipsnį prašote?

J.RAZMA. Priimant visą įstatymą, o ne straipsnį. Pagal Statutą, man atrodo, reikia vienareikšmiškai suprasti, kad priėmimo pertrauka daroma projekto, o ne atskiro straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes, remdamiesi Statuto 109 straipsniu, turėsime balsavimu apsispręsti, ar daroma šio įstatymo priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Ar visi, kolegos, užsiregistravote? (Šurmulys salėje) Seimo narių grupė siūlo pakartoti. Matau 5 Seimo narius, prašančius pakartoti. Prašom pakartoti registraciją. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Remdamasis Statuto 109 straipsniu ir prašymu opozicinės frakcijos vardu daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio, skelbiu balsavimą, ar daryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1214. Kas už pertrauką, balsuojate už. Kas prieš arba susilaikote, – prieš pertrauką. Kas už pertrauką, – už. Už balsavus 19, prieš – 38, susilaikius 2 Seimo nariams, skelbiama priėmimo pertrauka, nes užtenka vieno penktadalio opozicinės frakcijos siūlymui surinkti balsų, kad būtų skelbiama pertrauka.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir Įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1202(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4 ir kai kurių kitų straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1202(2), eurointegracinis. Priėmimas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos. Jums svarstyti yra teikiamas Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas. Svarstant šį įstatymo projektą, buvo gautos Teisės departamento išvados, Seimo narių pataisų bei pasiūlymų nebuvo gauta, todėl yra komiteto išvada, kad šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti. Siūlome pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.

2 straipsnis. Pataisų ir siūlymų dėl 2 straipsnio nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Pataisų ir siūlymų 3 straipsniui nėra. Teisės departamentas turėjo redakcinio pobūdžio pastabų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 4 straipsnį? Priimtas.

5 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimame 5 straipsnį? Priimtas.

6 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas.

7 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Ar bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų kalbančių nėra, pataisų ir siūlymų taip pat nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, balsuosime dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dar kartą registruotis. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas, kurio projekto Nr.IXP-1202, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-1155(2*) ES (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto Nr.IXP-1155(2), eurointegracinio, svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, mes, svarstydami šį įstatymo projektą, esame išklausę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o Žmogaus teisių komitetas buvo prašęs daryti pertrauką, todėl kviečiu A.N.Stasiškį, Žmogaus teisių komiteto atstovą, pateikti komiteto išvadą. Svarstymo tęsinys.

A.N.STASIŠKIS. Komiteto išvadą pateiks…

PIRMININKAS. Prašau kalbėkite į mikrofoną.

A.N.STASIŠKIS. Komiteto išvadą turi pateikti kolega J.Utovka.

PIRMININKAS. Mielai kviečiu kolegą J.Utovką pateikti išvadą.

J.UTOVKA. Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymą ir prie bendros nuomonės nepriėjo. Po pirmojo svarstymo buvo pastabų. Antrajame projekte į tas pastabas pagrindinis komitetas atsižvelgė. Kai antrą kartą svarstėme, dėl žmogaus…

PIRMININKAS. Kolega, jūs kalbėkite garsiau, gal šiek tiek mikrofonus palenkite, nes tikrai negirdėti, ką jūs kalbate.

J.UTOVKA. …dėl žmogaus teisių pastabų neturėjome. Vienintelė Žmogaus teisių komiteto pastaba yra ta, kad čia licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. O taip, tai 3 balsavo už, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Komitetas pritaria antrajam variantui, taip?

J.UTOVKA. Taip.

PIRMININKAS. Girdėjome komiteto atstovo kolegos J.Utovkos pateiktą komiteto išvadą, kad komitetas antrajam variantui taip pat pritaria. Kviečiu kolegą N.Medvedevą, kaip pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atstovą ir nagrinėsime pataisas ir siūlymus, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Kolegos, prašau dėmesio! Seimo nario A.Macaičio pataisa, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Prašau pateikti savo teikiamą pataisą. Sekundėlę, prašom.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau visų dėmesio, nes ši pataisa yra labai svarbi. Labai apgailestauju, kad man komiteto posėdyje neteko dalyvauti ir negalėjau paaiškinti, kodėl aš ją teikiu. Atrodo, labai paprasta pataisa: išbraukti 13 straipsnio 6 punktą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien leidžiama naudoti savigynai dviejų tipų ginklus: trumpavamzdžius ginklus ir ilgavamzdžius. Ką reiškia ilgavamzdžiai (tas 6 straipsnis)? Tai reiškia, kad čia yra medžiokliniai šautuvai. Šiandien savigynai tokių yra išduota apie 7 tūkst. tiems, kurie nėra medžiotojai, ir panašiai, ir panašiai. Vadinasi, tie 7 tūkst. ginklų atsisuka. Prieš ką?

Aš noriu pasakyti, prieš ką jie atsisuka. Būtent atsisuka prieš tą patį P.Vilką, A.Sakalą, A.Lydeką, J.Karosą, galų gale net prieš tribūnoje stovinti N.Medvedevą. Aš tik noriu pasakyti, kad noriu apginti tuos, prieš kuriuos atsisuka, atsisuka, ir tikrai jie neapsigins. Šiandien kita situacija. Kai žmonės nori apsiginti, turi ginklus. Visai kita įvairovė, nei buvo prieš keletą metų. Mano pataisos esmė – uždrausti medžioklinių ginklų išdavimą savigynai. Tai reiškia, kad iš tų žmonių, kurie šiandien gyvena kaimuose ir turi tuos ginklus, neatimsime, bet toliau nedidinkime tos armijos, kuri išeina su ginklais ir brakonieriauja. Tai tikrai didelė problema. Todėl labai prašau visus palaikyti. Jeigu mes nenukirsime iš pat šaknų šios problemos, neišspręsime šio klausimo, tai tas gaudymas brakonierių neturint benzino, nesant finansavimo yra lygus nuliui. Mes šiandien turėsime tą, ką turim. O mes turime 300 tūkst. pažeidimų per metus. Tą jūs įvertinkit. Todėl prašau palaikyti mano pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėtume išgirsti komiteto nuomonę.

N.MEDVEDEV. Šį klausimą mes svarstėme labai įdėmiai. Noriu pasakyti, kad aš pats net buvau linkęs tai padaryti. Bet esmė yra ta, kad statistika rodo, kad šiais ginklais brakonieriavimo atvejų yra padaryta labai mažai. Kitas pavyzdys, pas mus kaime, ten, kur stovi mano namelis, ten banditų pakankamai, girtuoklių, ne banditų, bet tokių ir kai jiems žmogus parodo dujinį pistoletą, tai sako, nusispjaut man į tą tavo dujinį pistoletą. Dujiniu pistoletu nieko neišgąsdinsi. Noriu pasakyti, kad tas šautuvas vienu užtaisymu daug baisesnis banditui. Pažiūrėkime, kiek kaimuose padaryta nusikaltimų. Žinau, buvo ir tokių atvejų, kad 90 metų močiutė turėjo šautuvą, bet nespėjo jo paimti ir iššauti ir buvo užmušta. Buvo ir tokių atvejų. Bet man labiausiai rūpi, kad tas žmogus galėtų apsisaugoti nuo banditų. Kitas reikalas, kad išeiti į mišką su tokiu šautuvu, neišrinktu, su įstatytais šoviniais yra draudžiama. Čia jau mūsų reikalas, kad mes apsaugotume tą mišką, imtumės priemonių, kad pagautas žmogus su tokiu šautuvu miške būtų nubaustas. Sutinku, kad čia labai sudėtingas, sunkus klausimas, bet aš, mūsų komitetas vis dėlto liko prie tos pačios nuomonės. Mes labai ilgai tai svarstėme. Neįtikinau, aš suprantu. Bet nieko negaliu daugiau pridėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę dėl balsavimo motyvų – prieš kolegė G.Purvaneckienė.

G.PURVANECKIENĖ. Posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti beveik tą patį, ką pasakė kolega N.Medvedev. Mes komitete tikrai ilgai svarstėm ir vis dėlto nusvėrė ta nuomonė. Mums pateikė statistiką, kad daugiau brakonieriauja tie, kurie turi leidimus būtent medžioklei laikyti, o ne savigynai. Mes ta oficialia statistika patikėjom. Aš manau, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie turi tuos šautuvus, vien tas turėjimas jau atbaido nuo plėšikų ir banditų. Todėl aš palaikau komiteto nuomonę ir siūlau balsuoti prieš gerbiamojo A.Macaičio pataisą. Čia nieko politiško šiame ginče nėra.

N.MEDVEDEV. Čia ne politika.

PIRMININKAS. Nuomonę už – kolega B.Bradauskas, kuris buvo užsiregistravęs pirmas. Todėl prašau.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes galime čia vienaip ar kitaip postringauti, bet patikėkit, kad tie, kurie susiduriam su brakonieriavimu, turime kur kas didesnę praktiką, negu kad čia yra sakomos nuomonės. Aš galėčiau paklausti gerbiamojo N.Medvedevo. Prašom man pasakyti, kiek žmonių iš 7 tūkst., kurie turi medžioklinius šautuvus, apsigynė nuo banditų. Jūs spaudoje rasite galbūt vieną atvejį per dvejus ar per trejus metus. Daugiau tikrai jūs nerasite. Visų pirma kiekvienas ginklas, kuris yra gaminamas, turi savo paskirtį. Patranka gaminama karui, medžioklinis šautuvas – medžioklei, pistoletas – trumpai kovai arba savigynai. Todėl tai, kas gaminama pagal paskirtį, ir naudokim pagal paskirtį. Jeigu įsigis medžioklinį šautuvą, tai yra nustatytos taisyklės, kad jis turi būti laikomas seife. Tai palaukit, jeigu staigiai brausis per langą, kol tas atsibudęs senukas ar senutė nueis iki seifo, išsitrauks tą šautuvą, jį sudės, užtaisys, tai jį penkiolika kartų nugalabys. Tikrai kur kas daugiau atvejų, kai atėję pas tuos senukus medžioklinius šautuvus atima, ir šie nespėja niekur panaudoti. O pistoletą gali pasidėjęs po galvą laikyti ir bet kada, suprantat, jį panaudoti. Medžioklinis šautuvas juk nepritaikytas. Jeigu banditas ateina, už šimto metrų tu turi pasitikti jį ugnim. Tau prisiūs nebūtiną gintį ir atsisėsti. Būtina gintis yra iš arti. Todėl ir tie ginklai, kurie gaminami savigynai ir artimai kovai, yra tie, kurie gali apginti. Todėl dar kartą sakau, jeigu mes dar pratęsim šitą medžioklinių šautuvų išdavimą, tai bus masė brakonieriavimo atvejų. To, kuris gyvena pamiškėje, niekas nesugaus. Jis išeina tada, kai to inspektoriaus nėra, kai jisai nepasirodys, nes tik trys inspektoriai yra rajonui. Ar jūs suprantate? Sakote, apsaugoti mišką. Kaip apsaugoti tą mišką? Priimkime tūkstantį inspektorių rajonui, duokim jiems benziną, duokim viską ir tada galbūt apsaugosim. Šiandien šito nėra. Todėl aš siūlau balsuoti už A.Macaičio pasiūlymą, yra protingas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ačiū.

N.MEDVEDEV. Jeigu turėčiau porą…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, laikykimės Statuto. Girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš, komiteto nuomonę taip pat girdėjome. Atsiprašau gerbiamojo pranešėjo, kad išjungiau mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos. Kolega J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, lojalusis posėdžio pirmininke. Iš tiesų…

PIRMININKAS. Kolegas tuo metu prašau registruotis.

J.RAISTENSKIS. …labai retai kalbu, bet pasinaudodamas…

PIRMININKAS. Vyksta registracija.

J.RAISTENSKIS. …patirtimi ir išmone opozicijos lyderio pono A.Vidžiūno, vis dėlto drįsčiau pasakyti, bandykime šiame Seime daiktus vadinti savais vardais. Medžioklinis lygiavamzdis šautuvas ir pistoletas ar kas nors panašaus, ar asmeninės savigynos ginklas. Aš norėčiau pasakyti medicinine prasme. Jeigu kartais netyčia iššaunama, o kaimuose įvyksta tragedijų, kas padaro didesnę žalą, kokia šautinė žaizda pavojingesnė gyvybei, ar pistoleto, ar medžioklinio šautuvo, užtaisyto grankulkėmis, kai iš esmės žaizda padaroma pavojinga gyvybei ir žmogus miršta. Taigi, mielieji, neskatinkim brakonieriavimo, atsisakykim sovietinio relikto. Lygiavamzdis šautuvas – tai šautuvas, pritaikytas medžioklei. Fizinio asmens savigynos ginklas yra pistoletas. Šiandien skatinkime, kad žmonės, kurie jaučiasi nesaugiai, įsigytų įstatymu nustatyta tvarka asmens savigynos ginklą ir jeigu netyčia iššautų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

J.RAISTENSKIS. …taip būtų mažiau problemų medicinine prasme. Taigi, mielasis posėdžio pirmininke ir teisingasis pirmininke, aš prašau jus vis dėlto…

PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau, vis dėlto jūs turėjote kalbėti dėl vedimo tvarkos ir priėjote prie šoninio mikrofono, o kalbate dėl balsavimo motyvų. Mes registravomės.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas remiate pataisą, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už. Kas prieš pataisą, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas.

Už – 17, prieš – 17, susilaikė 9. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi matau 5, net 6 Seimo narius, kurie prašo perbalsuoti, todėl prašau iš naujo registruotis ir balsuosime. Vyksta registracija. Prašome laikytis rimties.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Klausčiau, ar visi užsiregistravo? Taip. Skelbiu balsavimą. Kas remiate A.Macaičio teikiamą pataisą šiam įstatymui, balsuojate už, kas jos neremiate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 22, prieš – 22, susilaikė 11. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa, kurią turėtų remti 10 Seimo narių, kad ją pradėtume svarstyti, yra teikiama kolegos R.Ruzo. Jūs turite ją visi, gerbiamieji kolegos. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šitą pataisą? 10 Seimo narių yra, todėl kviečiu kolegą R.Ruzą pateikti šią pataisą. Paspauskite mygtuką.

R.RUZAS. Gerbiamieji kolegos, 42 straipsnio 9 dalyje buvo siūloma, kad Šaulių sąjungos vadas turi teisę apdovanoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytais ginklais Šaulių sąjungos narius. Aš siūlau, ir teko pasikalbėti, apskritai galvojame, kad Šaulių sąjunga negalėtų pati sau teikti ginklų, ir apskritai ar galėtų visuomeninė organizacija tai daryti. Siūlau šią pataisą priimti ir padaryti taip, kad Šaulių sąjungos vadas, krašto apsaugos ministrui pritarus, turi teisę apdovanoti šio straipsnio 7 dalyje nurodytais ginklais Šaulių sąjungos narius. Mes taip suteiktume aiškumo. Pačiame Šaulių sąjungos įstatyme, 10 straipsnyje, aiškiai matyti, kad Šaulių sąjungos įstatymas leidžia gauti ginklus įvairiais būdais. Štai kas rašoma: “pirkti ar kitaip įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei kitą savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti”. Kad nekiltų tam tikrų pagundų ir abejonių, siūlau, kad būtų priimta pataisa ir įrašyta, kad Šaulių sąjungos vadas, krašto apsaugos ministrui pritarus, gali apdovanoti vardiniais ginklais. Tai tiek.

PIRMININKAS. Norėtume išgirsti komiteto nuomonę dėl šios pataisos.

N.MEDVEDEV. Komitetas nesvarstė šito klausimo. Aš tik noriu priminti, kad šiuo atveju Šaulių sąjungai reikėtų pačiai nupirkti tą ginklą, nes Krašto apsauga nefinansuoja tokių reikalų. (Balsai salėje) Mąstykite.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 152 straipsnio 3 dalį komitetas turėjo apsvarstyti šią pataisą. Ar mes ją svarstysime, ar paliksime kitai stadijai – priėmimui? (Balsai salėje)

N.MEDVEDEV. Aš siūlyčiau palikti priėmimo stadijai.

PIRMININKAS. Aš taip pat, kolegos. Tada priimu tokį sprendimą, kadangi komitetas nespėjo apsvarstyti. (Balsas salėje: buvo laiku pateiktas)

N.MEDVEDEV. Tu pats atsimeni, kad mes šiandien svarstėme 9.00 val., turėjom lygiai valandą svarstyti. Ir buvo kur kas svarbesnių reikalų. Nėra laiko. O dėl gyvūnų – tai tikrai man jų gaila, bet žmonių man labiau gaila.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dėmesio! Gerbiamieji kolegos, Statutas numato tokią tvarką: arba mes darom pertrauką, kol komitetas spės apsvarstyti, svarstymo pertrauką, arba balsuojame dėl pataisos. (Balsai salėje) Yra dvi nuomonės, todėl kviečiu registruotis. Balsuosime, ar daryti pertrauką, ar svarstyti kolegos R.Ruzo pataisą ir užbaigti šitą procedūrą. Tai yra paskutinė pataisa.

Kolegos, dar kartą kviečiu registruotis. Mūsų technika neužfiksavo jūsų registracijos. Dar kartą registruojamės.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų svarstoma kolegos R.Ruzo teikiama pataisa, balsuojate už, kas manote, kad turi būti daroma svarstymo pertrauka, kad komitetas spėtų apsvarstyti šią pataisą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 37, prieš – 8, susilaikiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, svarstome šią pataisą. Girdėjome motyvus, girdėjome pristatytą pataisą. Dėl balsavimo motyvų, dėl kolegos R.Ruzo teikiamos pataisos. Kolega J.Razma, nuomonė prieš.

J.RAZMA. Aš manau, kad pataisa slepia kažkokį autoriaus išskirtinį nepasitikėjimą Šaulių sąjunga, jos vadovybe. Kartu šia pataisa visiškai nelogiškai, ne savo lygio darbais apkraunamas ministras. Išties atrodys juokinga, jeigu Šaulių sąjungos vadovas, priimdamas sprendimą apdovanoti ginklu, turės suderinti su ministru. Ministras tampa lyg ir antraeiliu asmeniu šioje procedūroje, kažkokiu derintoju. Jeigu ministras pats norėtų, jis ir apdovanotų. Čia yra atskira organizacija, ji naudojasi ginklais, tai kas čia tokio, kad numatyta galimybė apdovanoti vardiniu ginklu? Tai yra, man atrodo, normalus dalykas. Kodėl čia reikia keisti?

PIRMININKAS. Nuomonė už, kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mes turime vis dėlto apibrėžti, kas gali tai daryti. Tai ne koks nors žaisliukas, o vardinis ginklas. Jeigu tokį dalyką mes atiduosime į visuomeninės organizacijos arba formuotės rankas, tai nemanau, kad mes elgsimės teisingai. Manau, gerbiamojo R.Ruzo pataisa yra laba švelni. Aš, atvirai pasakius, suteikčiau tik krašto apsaugos ministrui, na, ir vidaus reikalų ministrui tokią teisę ir apsiribočiau tuo. Gerbiamojo R.Ruzo pataisa yra labai švelni, nes leidžia suderinti su krašto apsaugos ministru. Manau, dėl to abejonių nekyla. Reikėtų balsuoti už.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomonę prieš ir už. Kviečiu balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos R.Ruzo teikiama pataisa, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)

Už – 35, prieš – 7, susilaikė 4, pataisai pritarta. Pataisa priimta.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, bendru sutarimu pritarti po svarstymo su kolegos R.Ruzo pataisa? Atsirado norinčių kalbėti prieš, todėl mes balsuosime, kai bus pasakytos nuomonės dėl balsavimo motyvų. Kolega A.N.Stasiškis – nuomonė prieš. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, šis įstatymas yra labai reikalingas, bet jis yra ir svarbus. Aš grįžtu prie mūsų Žmogaus teisių komiteto, kuriame buvo išreikšta nuomonė, kad jį reikia iš esmės tobulinti. Patikėkite, tai yra tas įstatymas, kai nesikerta ideologinės pažiūros. Įstatymas yra apkrautas pašaliniais dalykais. Visiškai neaiški jo koncepcija ir struktūra. Pasakysiu vieną pavyzdį. Įstatyme 25 kartus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai deleguojama teisė spręsti, ar suteikti licenciją, ar atimti, ar registruoti, ar neregistruoti ir t.t. Iš esmės yra išvardytos tik privačių ginklo laikytojų pareigos, tuo tarpu juridinių asmenų pareigos ir atsakomybė visiškai palikta valdininkų nuožiūrai. Valdininkų nuožiūrai palikta visa vadinamoji ginklų apyvarta, prekybos taisyklės ir t.t. Įstatymo reikia, bet ne tokio, atsiprašau, jovalo, mišrainės. Jį reikia patobulinti ir tvarkyti teisinės technikos požiūriu, tol aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ir prieš tai buvau užsirašęs ant raudonos linijos. Nesutinku su kolegos J.Razmos įtarimais dėl kažkokio mąstymo. Tai vėl primena senus laikus visur matyti priešus arba ką nors negera. Reikia labiau pasitikėti kolegomis, gerbiamasis Razma. Taip pat ir dėl A.Stasiškio teiginių. Jo teiginiai yra dėl straipsnio perteklinių dalykų. Kalbame ne apie saldainių įsigijimą, o apie ginklų, todėl įstatymų aiškumas ir lemia tvarką. Visus kviečiu palaikyti R.Ruzo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu, kolegos, balsuojant apsispręsti, ar pritariame įstatymo projektui Nr.IXP-1155 po svarstymo su priimtomis pataisomis. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 36, prieš – 3, susilaikė 7. Po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta.

Įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 12¹, 12², 12³, 12⁴, 12⁵, 12⁶ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-700(2*) ES (svarstymo tęsinys). Įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-700(2*)A ES (svarstymas)

Nagrinėjame kitą įstatymo projektą. Į posėdžio salę kviečiu kito klausimo pranešėją – A.Lydeką, kurį jau matome atbėgantį. Svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-700(2). Tai eurointegracinis ir jį lydintis… atsiprašau, alternatyvus projektas. Kviečiu pranešėją – Žmogaus teisių komiteto atstovą A.Lydeką. Svarstymo tęsinys.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, tai yra svarstymo tęsinys. Kaip jūs prisimenate, buvo svarstyta prieš savaitę. Seimas po svarstymo pritarė antrajam patobulintam ir patikslintam įstatymo projektui, taigi lieka tai priminti. Mes komitete buvom dar kartą susirinkę, organizavome klausymus, tarėmės ir sutarėme, jog jeigu bus kitų vertinimų, pageidavimų, bus galima teikti papildomus pasiūlymus, bet naujų pasiūlymų komitetas negavo.

Iš karto dėl kito – Nr.IXP-700(2)A. Taigi komitetas svarstė ir šį alternatyvų įstatymo projektą. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas atmesti projektą. Pats autorius, dalyvavęs posėdyje, sutiko su tokiu pasiūlymu, nes šis alternatyvus įstatymas mažina žmogaus teisių apsaugą ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, kitiems tarptautiniams dokumentams.

Komitetas, norėdamas būti kompetentingas šiuo klausimu, organizavo papildomus klausymus, į kuriuos buvo sukviesti visų suinteresuotų žinybų specialistai. Dėl šio projekto buvo išsakyta labai daug kritinių pastabų.

Tai toks sprendimas. Siūlau palaikyti komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Girdėjome pagrindinio komiteto nuomonę. Kviečiu kolegą R.Sedlicką pateikti papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

R.A.SEDLICKAS. Komitetas siūlytų pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir kitas išvadoje pateiktas pastabas. Už tai balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu kolegą A.Kašėtą pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Įstatymą “Dėl pabėgėlių statuso” kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir pritarė. Aš turiu omeny projektą Nr.IXP-700(2)A. Teikėjas – A.Kašėta.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dalyvauti diskusijose nėra norinčių. Mes, išklausę komitetų išvadas, turėtume balsavimu apsispręsti, ar pritariame komiteto sprendimui. Kadangi buvo teiktas alternatyvus projektas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas (jo išvada yra atmesti alternatyvų projektą), mes turime balsuoti dėl komiteto sprendimo pritarti pagrindiniam projektui. To reikalauja Statuto 151 straipsnio 6 dalis.

Prašau registruotis ir balsuosime. Taip pat bus galimybė išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Vyksta registracija. Po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, jūs vaikštote, kalbate, po to negirdite, už ką mes balsuojame. Statuto 151 straipsnio 6 dalis reikalauja apsispręsti dėl projekto. Gerbiamasis Kašėta! Mes kaip tik ir balsuosime už tai, ar pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, ar kitai nuomonei, kuri… Gerbiamieji kolegos, prašom tylos! Po to vėl nesuprasite. Statuto 151 straipsnio 6 dalis numato balsavimą, ar pritarti pagrindinio komiteto sprendimui. 6 dalyje būtent ir kalbama apie pagrindinį įstatymą ir alternatyvų įstatymą, kurį kaip tik teikia kolega A.Kašėta. Todėl prašau, kas remiate pagrindinio… Dėl balsavimo motyvų prieš – kolega A.Kašėta. Prašom. Nuomonė prieš komiteto sprendimą.

Dabar jau ramu, galima dar kartą pakartoti. Statuto 151 straipsnio 6 dalis prašo apsispręsti, ar pritarti pagrindinio komiteto sprendimui, t.y. atmesti alternatyvų projektą, o pritarti pagrindiniam projektui. Aš jums skaitau iš Statuto. Ar dar neaišku? Išklausykime nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už remia komiteto sprendimą. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus pritarti pagrindinio komiteto išvadai, tai yra taip, kaip nusprendė pagrindinis komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš, tačiau gaila, kad mes su pagrindiniu komitetu nesugebėjome rasti kompromiso. Kita vertus, galbūt ir laikas mus spaudžia, ir aš suprantu pagrindinio komiteto argumentus, kad atsižvelgiant į eurointegracinius procesus jų pirmasis teiktas variantas buvo ilgai derintas, bet mes turėtume priimti punktą, t.y. pabėgėlių statuso reikalus. Manau, kad mes vis tiek ateityje turėsime grįžti prie šio klausimo, todėl aš susilaikysiu balsuodamas arba, tiksliau, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, kas už tai, kad pritartume komiteto sprendimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 41, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Pritarta komiteto sprendimui. Kolegos, pradėsime svarstyti teikiamas pataisas ir siūlymus. Kviečiu kolegą A.Lydeką. Kolega Lydeka, kreipiuosi į jus ir kviečiu kaip pagrindinio komiteto pranešėją į centrinę tribūną. Gerbiamasis Arminai, kviečiu jus užimti garbingą vietą centrinėje tribūnoje. Nagrinėsime pataisas. Kolegos, tikrai aš jūsų visų prašau, na, gerbkime ir kolegų laiką, nepadarykime dviejų posėdžių vienoje salėje. Prašom. Kolega A.Lydeka teikia pataisas, papildymus ir pakeitimus projekto 10 straipsniui.

A.LYDEKA. Komitetas apsvarstė Seimo nario A.Lydekos pateiktus pasiūlymus ir jiems pritarė. Ten aiškiau išdėstoma, koks teismas nagrinės visus konfliktinius atvejus, kad pabėgėliai, nusižengę teisės normoms, nebūtų traktuojami kaip kriminaliniai. Ar reikia balsuoti, jei komitetas pritarė?

PIRMININKAS. Kolegos, mums reikėtų dešimties balsų, kurie remtų kolegos A. Lydekos teikiamas pataisas, kad jas pradėtume svarstyti. Yra 10 Seimo narių, kurie remia šias pataisas, todėl pradedame jas svarstyti. Pataisa pateikta. Komiteto išvadą jūs taip pat girdėjote. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šioms pataisoms, kurioms pritarė ir komitetas? Ačiū, pritarta.

Pateikite visas savo teikiamas pataisas.

A.LYDEKA. Tai viskas, tai dvi pataisos, susijusios su tuo pačiu dalyku, tiesiog dviem skirtingiems straipsniams. Aš jas pateikiau abi kartu ir supratau, kad abi ir paremtos. Ar neteisingai, gerbiamasis pirmininke, supratau?

PIRMININKAS. Mes kol kas pritarėme 10 straipsnio teikiamoms pataisoms. Prašom pateikti kitas pataisas.

A.LYDEKA. Aukščiausiojo Teismo sprendimu…

PIRMININKAS. Kuriam straipsniui jūs dabar teikiate pataisą?

A.LYDEKA. Straipsnį ir noriu patikslinti, bet nerandu.

PIRMININKAS. Jūsų siūloma pataisa yra 12-3 straipsnio 1 dalyje.

A.LYDEKA. Komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar būtų 10 Seimo narių, kurie remtų šias pataisas? Yra. Komitetui pritarus ir nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti šias pataisas? Priimta.

Taip pat 12-3 straipsnio 2 daliai teikiamos pataisos.

A.LYDEKA. Irgi mano?

PIRMININKAS. Taip.

A.LYDEKA. Komitetas apsvarstė šias pataisas ir bendru sutarimu joms pritarė.

PIRMININKAS. Ar būtų 10 Seimo narių, remiančių šias pataisas? Yra. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti šias pataisas? Priimta.

Taip pat 12-3 straipsnio 3 daliai teikiamos pataisos.

A.LYDEKA. Taip pat komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ar būtų 10 Seimo narių, remiančių šias pataisas? Yra. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti šias pataisas? Ačiū. Priimta. Taip pat šiam įstatymo projektui Šeimos ir vaiko reikalų komisija teikė pataisas, dėl kurių komitetas padarė išvadą – neatižvelgti.

A.LYDEKA. Komitetas iš tikrųjų svarstė šias pataisas ir buvo diskutuota dėl jų, kad iš dalies reikia atsižvelgti, iš dalies neatsižvelgti truputį performuluojant kai kuriuos teiginius. Patikslintame antrajame naujajame projekte iš dalies atsižvelgta. Tačiau visos pataisos iš esmės nėra priimtos.

PIRMININKAS. Klausčiau pataisų autorės nuomonės. Po to mes turėsime apsispręsti, ar remiame šias pataisas. Prašom pristatyti, ponia Purvaneckiene.

G.PURVANECKIENĖ. Mes pagrindiniam komitetui pateikėme pataisas ir jie iš dalies atsižvelgė. Mes pasitikėjome jų nuomone.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate?

G.PURVANECKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Teikėja atsiėmė pataisas. Tai buvo visos pataisos, teiktos šiam įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, klausčiau jūsų, ar po svarstymo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galime pritarti šiam įstatymo projektui su mūsų priimtomis pataisomis? Ačiū. Pritarta po svarstymo su pataisomis.

Gerbiamieji kolegos, remdamiesi Statuto 151 straipsnio 6 dalimi jau vieną kartą apsisprendėme pritardami pagrindinio komiteto sprendimui. Klausčiau, ar reikia dar kartą balsuoti dėl alternatyvaus teikiamo projekto atmetimo? Galime bendru sutarimu laikyti, kad projektas atmestas? Ačiū. Alternatyvus projektas atmestas bendru sutarimu.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-721(3*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 2-11 klausimą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-721(3) ir jį lydintįjį – Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-722(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom, gerbiamasis kolega. Svarstymas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pirmiausia pristatysiu Teisės departamento išvadas. Pirmai išvadai buvo pritarta. Antrai, trečiai nepritarta, nes tai jau galiojančio įstatymo nuostata, nes įstatyme yra kalbama apie kelių rūšių normatyvus, tai yra laikinai leistinos taršos ir didžiausios leistinos taršos. Todėl būtų tikslinga palikti normatyvo sąvokos apibrėžimą šiame įstatyme. Ketvirtai Teisės departamento išvadai pritarta. Penktai pritarta. Šeštai pritarta. Septintai pritarta. Aštuntai nepritarta. Devintai nepritarta. Dešimtai išvadai pritarta. Vienuoliktai nepritarta. Dvylikai nepritarta. Tryliktai nepritarta. Keturioliktai pritarta. Penkioliktai nepritarta. Šešioliktai nepritarta. Septynioliktai pritarta. Aštuonioliktai pritarta. Devynioliktai pritarta. Dvidešimtai pritarta.

Taip pat buvo svarstytas Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos pasiūlymas, jam nepritarta. Pritarta Vyriausybės projekte nustatytam tarifui. Taip pat išnagrinėtas Lietuvos alaus gamintojų pasiūlymas, jam nepritarta, nes buvo pritarta Seimo narių J.Raistenskio, J.Juozaitienės pasiūlymui dėl stiklinės pakuotės tarifų, Vyriausybės projekte – dėl kitų pakuočių tarifų. Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos pasiūlymui nebuvo pritarta. Pasilikta prie Vyriausybės pasiūlymo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymui iš dalies buvo pritarta. Lietuvos pakuotojų asociacijos pasiūlymams: t.y. pirmam pasiūlymui buvo pritarta, antram iš dalies pritarta, trečiam nepritarta, ketvirtam, penktam irgi nepritarta. Taip pat buvo apsvarstyti Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymai. Seimo narių J.Raistenskio ir J.Juozaitienės. Kai kuriems buvo pritarta, kai kuriems ne.

PIRMININKAS. Komiteto išvada?

A.BUTKEVIČIUS. Galutinė komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam patobulintam projektui, atsižvelgiant į komitetų išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatyti kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pasielgti ne Statuto numatyta tvarka ir padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, kad iš esmės pritarė J.Juozaitienės ir mano pataisoms. Manyčiau, tai pasitarnaus Lietuvos švarinimui, atliekų surinkimo ir tvarkymo labui.

Aplinkos apsaugos komitetas labai atidžiai apsvarstė Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektą Nr.IXP-721(2). Įvertinęs Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui taip pat pritarti. Apsvarstęs nutarė pritarti J.Juozaitienės ir J.Raistenskio siūlomoms pastaboms. Labai turėčiau apgailestauti, kad Aplinkos apsaugos komitetas siūlė numatyti, kad visos lėšos, gautos apmokant pakuotes ir kitas atliekas, būtų kaupiamos atskiroje biudžeto eilutėje. Pagrindinis komitetas turėtų atsižvelgti, bet užbėgant į priekį konsoliduoto biudžeto kontekste pagrindinis komitetas nepritarė. Mes vis dėlto manome, kad dar bus palankiai svarstomas ir tas klausimas. Visi balsavo už, susilaikiusiųjų nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome papildomo komiteto – Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Iš anksto užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje nėra. Todėl nagrinėsime pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Aplinkos apsaugos komitetas teikia pataisas, kurioms pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Kviesčiau Aplinkos apsaugos komiteto narį pateikti tas pataisas, po to išklausysime pagrindinio komiteto nuomonę, dėl ko nebuvo pritarta.

Gerbiamasis kolega Raistenski, turbūt jūs galėtumėte pristatyti projekto ketvirtajame priedėlyje padaryti siūlomas įstatymo pataisas.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas siūlo stiklinę pirminę pakuotę – užuot pritaręs nuo 3 litų litrui užpildytos pakuotės tūrio arba 0,05 lito kilogramui pakuotės svorio, pritaria 0,05 lito užpildytos pakuotės tūrio arba 0,09 lito kilogramui pakuotės svorio. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė dėl stiklinės taros.

Taip pat Aplinkos apsaugos komitetas siūlė, dar kartą kartoju, numatyti, kad visos lėšos, gautos apmokestinant pakuotes ir kitas atliekas, būtų kaupiamos į įtraukiamas į apskaitą atskirtoje biudžeto eilutėje, užtikrinant lėšų tikslinį panaudojimą pakuočių ir kitų atliekų tvarkymo programoms finansuoti. Sakant, kad pagrindinis komitetas mūsų, papildomo komiteto, siūlymui nepritarė. Tenka apgailestauti, bet, manau, lyg ir kartoja, priimant jis ištaisys savo klaidą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pasakyti nuomonę dėl šios teikiamos pataisos ir dėl tokio komiteto sprendimo.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiai nuostatai, nes šio įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta tvarka, į kuriuos biudžetus turėtų patekti šios lėšos. 10 straipsnio 1 punkte yra pasakyta, kad mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, paskirstomas taip: 30% mokama į valstybės biudžetą (aš visko neskaitysiu) ir 70% mokama į savivaldybės biudžetą. Reikia pabrėžti tai, kad šios lėšos negali būti naudojamos kitai paskirčiai. Tik tiek, kad jos bus įtraukiamos į tų biudžetų apskaitą, bet asignavimų valdytojai turės panaudoti pagal tikslinę paskirtį. Ši paskirtis irgi yra numatyta šio įstatymo tam tikrame straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, registruotis. Dėl balsavimo motyvų nebuvo norinčių kalbėti. Užsiregistravo 31 Seimo narys. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos? Nėra. Kas už tai, kad būtų pritarta Aplinkos apsaugos komiteto pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kas remia šią pataisą, balsuojate už. Kas remiate Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą, balsuojate prieš. Kiti, kolegos, susilaikote. Už – 9, prieš – 13, susilaikė 5, pataisai nepritarta.

Turime dar vieną pataisą, teikiamą Seimo narių J.Raistenskio ir J.Juozaitienės. Jai komitetas taip pat nepritarė, todėl prašyčiau autorius pateikti šią pataisą.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų nenorėčiau atrodyti įžūlus. Esu dėkingas, kad pagrindinis komitetas pritarė J.Juozaitienės ir mano teikiamoms pataisoms dėl atliekų tvarkymo tarifų tai yra pagrindinis šio įstatymo momentas. Vis dėlto – kombinuota pakuotė. Kombinuota pakuote yra pakuojamos sultys, pakuojamas pienas. Pagrindinio komiteto kolegos neišdrįso pritarti tai pataisai, mano manymu, labai atsiprašau, neįsigilinę į esmę, pamanę, kad, pakėlus tarifus kombinuotai pakuotei, kombinuotai pakuotei perdirbti, pakils plataus vartojimo produktų, kaip sulčių, pieno, tarifai. Vis dėlto, kolegos, yra Estijos, Latvijos patirtis, nenorėčiau plėsti kalbos, taupydamas mūsų visų laiką, taigi konkurencinėje kovoje tiekėjai tos kainos nepadidintų, o mes, protingai pakėlę tarifą, t.y. kad būtų nenuostolinga kombinuotą pakuotę perdirbti, galėtume neteršti mūsų šalies, kombinuotų pakuočių nevežti į sąvartynus, į buitinių atliekų sąvartynus, ir kartu nedidinti chaotiškai jų tūrio.

Taigi aš siūlyčiau apsispręsti. Kaip ir dėl metalo, stiklo, plastmasės pritarėme, taip galėtume pritarti ir dėl kombinuotos pakuotės perdirbimo, nes iki šiol kombinuota pakuotė Lietuvoje dėl nuostolingų tarifų neperdirbama. Siūlyčiau atkreipti dėmesį ir nenorėčiau dar kartą būti įžūlus, nes visiems kitiems mūsų siūlymams pritarta. Taigi tam tarifui, visam šiam kontekstui siūlyčiau pritarti siekiant sumažinti taršą mūsų šalyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonę kviečiu išsakyti komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, beveik visiems Seimo narių J.Raistenskio ir J.Juozaitienės pasiūlymams buvo pritarta, išskyrus tik šią vieną poziciją – kombinuotą pirminę pakuotę. Vis dėlto Vyriausybės nustatyti tarifai, mūsų manymu, yra gana nemaži: 7 centai už pakuotės tūrį, taip pat 2 litai už kilogramą pakuotės svorio. Taip pat reikia pabrėžti, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra pasirengę perdirbėjai perdirbti šių atliekų. Jeigu mes dar padidintume, kaip siūlo kolegos, tai reikėtų pripažinti, kad maisto produktai pabrangtų. Manau, tai neigiamai atsilieptų vartojimui. Siūlau nepritarti šiai pozicijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime dėl pataisos.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių J.Raistenskio ir J.Juozaitienės teikiamai pataisai, balsuojate už. Kas manote, kad komitetas yra teisus, remiate jo nuomonę, – balsuojate prieš arba susilaikote. Už – 13, prieš – 13, susilaikė 11, pataisai nepritarta.

Mums reikėtų apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.

Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-722(2*) (svarstymo tęsinys)

Kitas yra lydintis projektas Nr.IXP-722. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Macaitis.

Atsisakius pirmininkui, kviečiu J.Raistenskį. Prašom, gerbiamasis kolega, pateikti komiteto išvadą.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Mūsų komiteto pirmininkas niekada neatsisako, bet šį kartą maloniai suteikė galimybę dar kartą man pasireikšti, todėl aš jam esu viešai dėkingas.

Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas iš tiesų yra lydintysis, svarstant Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektą. Turėtume šiame įstatyme keisti mano minėtus straipsnius – 32, 33 ir 34. Pakeitimas ir papildymas. Komitetas atidžiai svarstė, derino su mokslininkais, visuomeninėm organizacijom ir priėmė bendru sutarimu. Jei garbaus Seimo būtų noras išgirsti lyginamąjį variantą, aš mielai jį pateikčiau, bet dėl vėlyvo laiko ir jį taupydamas, aš siūlyčiau pasitikėti komitetu ir balsuojant pritarti taip, kaip balsavo komitetas ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolega R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai. Ekonomikos komitetas svarstė Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir atsižvelgdamas į tai, kad ūkio subjektai šiame įstatyme numatyta tvarka turi galimybę pasirinkti arba mokėti už gaminamas atliekas, arba jas perdirbti, nusprendė šiam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komiteto išvadas. Diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti, siūlymų ir pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? (Balsai salėje: galima) Ačiū. Pritarta.

Šiandien mes planavome svarstyti dar 2-12 ir 2-13 įstatymo projektus. Kaip posėdžių Sekretoriatas informuoja, už poros minučių turėtų atvykti ministrė, tad kol lauksime pranešėjos, galėtume priimti protokolinį nutarimą.

Protokolinis nutarimas „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros veiksmų, susijusių su dokumentų paėmimu iš Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo“

Gerbiamieji kolegos, jūs turite išdalintą Seimo protokolinį nutarimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros veiksmų, susijusių su dokumentų paėmimu iš Vilniaus “Ryto” krepšinio klubo. Mes turėtume apsispręsti, ar priimtume šį protokolinį nutarimą. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti šį protokolinį nutarimą? Nėra prieštaraujančių, tad priimtas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu 4 min. pertrauką iki 19 val. Galite pasivaišinti mineraliniu vandeniu.

Pertrauka

Energijos taupymo įstatymo projektas Nr.IXP-1291 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Atvyko pranešėjai. 2-12 darbotvarkės klausimas – Energijos taupymo įstatymo projektas Nr.IXP-1291, eurointegracinis. Pateikimas. Pranešėjas – ūkio ministras ponas P.Čėsna. Prašom.

P.ČĖSNA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, atsiprašau, labas vakaras. Leiskite jums pateikti Energijos taupymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų spalio 4 dienos nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo” ir nacionalinės energetikos strategijos nuostatas. Šio įstatymo projektu nustatomi teisiniai pagrindai septyniolikos Europos Sąjungos direktyvų ir kitų tarptautinių dokumentų reikalavimu energijos taupymo bei atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo klausimų įgyvendinimui. Taip pat energijos taupymo įstatymo projekto parengimas ir priėmimas yra numatytas eurointegracijos programoje.

Įstatymas paskirtis – teisiškai sureguliuoti energijos išteklių bei energijos taupymą ir išsaugojimą bei vietinių atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu nėra konkrečių teisinių dokumentų, užtikrinančių energijos taupymą. Energijos taupymas reglamentuos šiuos klausimus, t.y. energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, energijos vartojimo intensyvumo mažinimą, investicijų skatinimą į energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. Įgyvendinant įstatymą, diegiant šalies ūkio energijos išteklių ir energijos taupymo priemones, galima sutaupyti apie 25% suvartojamų energijos išteklių. Apie 14% dabar vartojamų pirminių energijos išteklių galima pakeisti dar nepanaudotais vietiniais atsinaujinančiais ir atliekiniais energijos ištekliais.

Įstatymo projekte visų pirma nustatoma valstybės institucijų ir įstaigų bei savivaldybių kompetencija sprendžiant energijos taupymo klausimus, energetinę veiklą vykdančių įmonių darbas įgyvendinant energijos taupymo priemones, taip pat reikalavimai ir vykdomas darbas įmonėse, kad jos efektyviai vartotų energijos išteklius ir pačią energiją. Taip pat priemonių, kurios užtikrina efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą pastatuose įgyvendinimo teisiniai pagrindai. Įstatyme sprendžiami kai kurie energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, finansavimo ir mokymo, kad efektyviai būtų naudojami energijos ištekliai ir energija klausimai.

Energijos taupymo priemonių įgyvendinimo finansavimas numatomas iš valstybės biudžeto lėšų bei panaudojus kitas lėšas, sudarius palankias sąlygas privačiam šalies ir užsienio kapitalui. Energijos taupymo priemonių įgyvendinimui reikės apie 300 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, jos reikalingos šio įstatymo nuostatas įgyvendinančių lydimų norminių ir techninių dokumentų parengimui. Šios lėšos yra numatomos patvirtintose pagrindinėse priemonėse nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti 2001–2005 metams.

Toks būtų trumpas pristatymas. Įstatymo projektas taip pat yra nedidelis, dviejų lapų. Jeigu būtų klausimų, stengsiuosi į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų klausti keturi Seimo nariai. Kolega N.Medvedev. Ne, atsisako. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti neglobalinį, bet galbūt smulkesnį dalyką. Aš taip įsivaizduoju, kad ir esamus energijos šaltinius, aš konkrečiai kalbėčiau apie elektros energiją, galima būtų taupyti skatinant, pavyzdžiui, elektros energijos sunaudojimą ne piko metu. Dabar yra du tarifai – piko metu ir ne piko metu, tai piko metu, jeigu žmogus turi skaitiklį, kuris leidžia padidinti vartojimą ne piko metu, tai jis yra baudžiamas ir jam kaina piko metu yra padidinama.

Aš kalbėjau su energetikais ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku V.Jankausku. Jie pasakė, kad šio dvigubo tarifo tikslas visiškai nėra skatinti vartoti energiją piko metu, o jo tikslas yra, kad “Lietuvos energija” gautų tiek pat pajamų iš tų ir tų vartotojų. Noriu paklausti, ar šis atsakymas kaip nors normalizuos šią padėtį?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Jūs turite galvoje šį siūlomą įstatymo projektą?

G.PURVANECKIENĖ. Taip.

P.ČĖSNA. Manau, šis įstatymo projektas apima ne tik bendrąsias, bet ir konkrečias priemones, kurios turėtų skatinti taupyti elektros energiją kaip ir kitas energijos rūšis. Dabar tai yra natūralu, kad naktinis elektros tarifas ir dieninis elektros tarifas yra skirtingi. Bet juos skaičiuojant, tikiu, buvo paimti nakties ir dienos suvartojimo vidutiniai skaičiai ir apskaičiuota, kad vidurkis būtų tas pats, jeigu būtų vienas tarifas. Bet skirtingi dienos ir nakties tarifai sudaro prielaidas, kad naktinis darbas pramonės įmonėms būtų priimtinas. Nors darbininkams, dirbantiems naktį, reikėtų mokėti daugiau, bet už elektrą pigiau. Įmonėms ir gyventojams, kurie gali dirbti naktį ir naudoti daug elektros energijos kokiais nors jis gamybiniais tikslais, yra skatinantis, palengvina naktinį darbą, kai elektros energija yra perteklinė.

PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje generuojama energijos mažiausiai du kartus daugiau, negu šiuo metu reikia. Ir kuo mažiau energijos naudojama, tuo labiau energijos gamintojai ir pardavėjai reikalauja kelti tarifus. Ar nebus taip, kad taupydami elektros energiją mes sėkmingai pakelsime tarifus, kad gautume tą patį finansinį rezultatą. Tai yra taupysime energiją, bet pinigai išeis tie patys.

P.ČĖSNA. Aš nemanau, kad taip galėtų būti, nes paskutiniu laiku pradėjo po truputį augti elektros energijos suvartojimas. Turint galvoje, kad energijos ištekliai, iš kurių gaminama elektros energija, sakykim, pradiniai ištekliai – dujos, mazutas, atominis kuras – yra perkami už valiutą ir turi įtakos Lietuvos valstybės einamosios sąskaitos deficitui, tai bet koks taupymas energijos žaliavų išteklių, kuriuos perkame, importuojame ir tokiu būdu didiname Lietuvos einamosios sąskaitos deficitą, yra skatinantis. Kadangi vartojimas daugiau jau smarkiai nemažėja, kaip mažėjo dėl pramonės gamybos smukimo, todėl, manau, šis minimas klausimas nebus pavojingas ateityje, jis neturėtų turėti praktinės realizacijos.

PIRMININKAS. Kolega R.Sinkevičius. Gal galite paspausti mygtuką? Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, manau, jūs su manimi sutiksite, kad biokuras priklauso prie atsinaujinančių energijos resursų. Norėčiau išgirst jūsų komentarą, kaip šis įstatymas paskatins biokuro naudojimą Lietuvoje?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Biokuro naudojimas priklauso ne vien nuo šio įstatymo. Vėliau, remiantis šiuo įstatymu, bus parengti poįstatyminiai aktai, kuriais bus apibrėžiama galimybė plėsti biokuro panaudojimą. Tam turės įtakos jau poįstatyminiai aktai, kurie bus priimti ateityje. Minėjau, kad poįstatyminių aktų parengimui reikės biudžeto lėšų. Kiek man tenka susidurti su biokuro panaudojimo problema, kol kas pagrindinė problema – tai jo gamybos finansavimas. Jo panaudojimą reikia skatinti, bet rinkos sąlygomis jis dar negali konkuruoti.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar būtų siūlymų dėl papildomo komiteto? (Balsai salėje) Yra siūlymas – papildomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Papildomas lieka Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Dėl svarstymo nėra kitų siūlymų? Ačiū.

Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1276 (pateikimas)

Kitas įstatymo projektas, paskutinis šios dienos nagrinėjamas projektas, tai darbotvarkės 2-13 klausimas – Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1276. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusu galios įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto tikslas – pripažinti netekusiu galios Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, kuris numato mokėjimų eilės tvarką, kai mokėtojai visiems įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai piniginių lėšų.

Iš principo priežastis, dėl ko siūlomas šis įstatymo projektas, yra ta, kad lėšų nurašymo eilės tvarka yra nustatyta ir naujos redakcijos Civiliniame kodekse, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Kadangi Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme ir naujos redakcijos Civilinio kodekso 6.923 straipsnyje yra nustatyta skirtinga lėšų nurašymo eilės tvarka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis numato Civilinio kodekso nuostatų viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, teikiamame įstatymo projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą. Taigi šis įstatymo projektas iš esmės yra susijęs su Civilinio kodekso įgyvendinimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galima pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra. Pritariame. Papildomas komitetas Seniūnų sueigoje nėra numatytas. Ar būtų siūlymas dėl papildomo komiteto? Nėra. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Taip pat pritarta.

Seimo narių pareiškimų nėra užregistruota, todėl, gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos posėdį baigtą.