AIŠKINAMAS1S RAŠAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS TAUPYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001—2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" ir Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas.
Įstatymo paskirtis - teisiškai sureguliuoti energijos išteklių ir energijos taupymą ir išsaugojimą bei vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimą (toliau -energijos taupymas) Lietuvos Respublikoje.
Šiuo metu nėra konkrečių teisinių dokumentų, užtikrinančių energijos taupymą. Energijos taupymas dalinai minimas:
1) Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Nr.1-828 (Žin., 1995, Nr.32-743);
2) Lietuvos Respublikos biokuro įstatyme, Nr.VIII-1875 (Žin. 2000, Nr.64-1940);
3) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Nr. VIII-1881 (Žin., 2000, Nr. 66-1984);
4) Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII-1348 (Žin., 1999, Nr. 86-2568);
5) kituose teisės aktuose,
Energijos taupymo įstatymas reglamentuos:
1) energijos taupymo priemonių įgyvendinimą;
2) būtinumą atsižvelgti į energijos taupymo bei į ilgalaikio energijos vartojimo intensyvumo mažinimo galimybes, modernizuojant ir rekonstruojant objektus visose ūkio sakose;
3) investicijų skatinimą į energijos taupymo priemonių įgyvendinimą;
4) importuojamų energijos išteklių mažinimą, tuo gerinant šalies ekonominę, socialinę ir ekologinę būklę,
Įgyvendinant įstatymą, diegiant šalies ūkyje energijos išteklių ir energijos taupymo priemones, galima sutaupyti apie 25% suvartojamų energijos išteklių, Daugiausia energijos išteklių ir energijos suvartojama namų ūkyje, taip pat prekybos ir paslaugų sektoriuje. Čia yra daugiausia galimybių taupyti energijos išteklius ir energiją - per metus galima sutaupyti iki 10,3 TWh energijos išteklių ir energijos (1999 metais čia suvartota 32,8 TWh energijos išteklių ir energijos). Iš viso pramonėje galima sutaupyti 2,3 TWh energijos išteklių ir energijos (1999 metais suvartota 9,73 TWh), o transporto sistemoje - apie 1,8 TWh (1999 metais suvartota apie 13,7 TWh). Apie 14% dabar vartojamų pirminių energijos išteklių galima pakeisti dar nepanaudotais vietiniais, atsinaujinančiaisiais ir atliekiniais energijos ištekliais.
Pagrindiniai energijos taupymo tikslai nustatomi Nacionalinėje energetikos strategijoje, o jų įgyvendinimo priemonės - energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose programose. įstatymo projekte nustatoma, kad energijos taupymo klausimus spręstų valstybės institucijos bei įstaigos. Savivaldybės, pagal įstatymo projekte numatyta kompetenciją, užtikrina, kad vietos energetikos ūkio planuose būtų atsižvelgta į ekonomiškai pagrįstų energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, užtikrina energijos taupymo programų, projektų bei priemonių įgyvendinimą iš savivaldybės biudžeto lėšų. Savivaldybės įpareigojamos organizuoti ir prižiūrėti pastatų energetinius pasų išdavimą, vykdyti informacinį ir pažintinį darbą.
Energetinę veiklą vykdančios įmonės turi pasiūlyti vartotojams tarifus ir atsiskaitymo tvarką, siekiant skatinti efektyviau vartoti energiją, sviesti vartotojus energijos taupymo klausimais, teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms duomenis apie energijos vartojimą, kuri reikalinga energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui nustatyti, Visos įmonės, suvartojančios per metus daugiau nei 10 GWh energijos išteklių ir energijos kas 3 metus turės atlikti savo įmonėse energetikos auditus bei rengti energijos taupymo priemonių įgyvendinimo planus. Įmonės nustatyta tvarka vykdys katilų ir kitų energijos išteklius naudojančių įrenginių, kurių nominali šilumos galia didesnė nei 0,4 MW, energijos išteklių vartojimo efektyvumo tikrinimus.
Įmonių energetikos ūkio vadovaujantieji darbuotojai ir specialistai bus mokomi kaip spręsti efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo klausimus, bei bus vykdomas savanoriškas nepriklausomų energetikos ūkio auditorių atestavimas. Bus rengiama ir skelbiama apibendrinta informacija apie naudojamų įmonėse įrenginių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą.
Energijos vartojimo efektyvumui pastatuose užtikrinti sudaromi pastatų energetiniai pasai. Siekiant gerinti energijos vartojimo efektyvumą buityje, nauji buitiniai elektros prietaisai privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo etiketes. Bus tikrinami nauji buityje naudojami katilai, deginantys skystąjį arba dujinį kurą, kaip jie efektyviai vartoja energijos išteklius.
Energijos taupymo priemonių įgyvendinimo finansavimas numatomas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei panaudojus kitas lėšas, sudarius palankias sąlygas privačiam, šalies ir užsienio kapitalui.
Energijos taupymo įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, Pagrindiniai Europos Sąjungos teisiniai dokumentai, į kuriuos buvo atsižvelgta, yra šie:
1)ES direktyvos 78/170/EEC ir 92/42/EEC. Šios direktyvos pateikia tam tikrus gamybos ir testavimo reikalavimus naujiems šilumos generatoriams ir naujiems skystojo arba dujinio kuro šildymo katilams, kurių nominalus galingumas nuo 4 iki 400 kW;
2) programinės ES direktyvos 93/76/EEC, 93/500/EEC, 646/2000/EC, 647/2000/EC efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo klausimais;
3)ES direktyvos 79/531/EEC, 92/75/EEC, 94/2/EC, 95/12/EC, 95/13/EC, 96/57/EC, 96/60/EC, 97/17/EC, 98/11/EC, 2000/55/EC. Šios direktyvos pateikia energijos naudojimo ženklinimo reikalavimus bei tvarką elektros energiją vartojantiems buitiniams prietaisams.
Energijos taupymo įstatymo įgyvendinimui reikės apie 300 tūkstančių litų valstybės biudžeto lėšų. Jos reikalingos šio įstatymo nuostatas įgyvendinančių lydimųjų norminių ir techninių dokumentų parengimui. Šios lėšos yra numatytos patvirtintose pagrindinėse priemonėse Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti 2001—2005 metais. Tačiau, įgyvendinant Energijos taupymo įstatymą, dalį dabar perkamų importuojamų energijos išteklių kompensuos sutaupyti energijos ištekliai ir energija, bei vietiniai, atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai, mažės mokesčiai už aplinkos taršą. Dėl šių priežasčių valstybės biudžeto išlaidos mažės.
Neigiamų įstatymo vykdymo pasekmių nenumatoma. Nenumatoma naujų reguliavimo
institucijų.
Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderintas su suinteresuotomis ministerijomis ir žinybomis. Esminių prieštaravimų negauta.
Įstatymo projektą rengė Ūkio ministerijos Energetikos departamentas (direktorius Anicetas Ignotas, tel. 628409) ir Energetikos išteklių departamentas (direktorius Vladas Gagilas, tel. 639693).
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: energijos taupymo įstatymas.
Ūkio ministras Petras Čėsna