|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS
DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS TAUPYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2001 12 19 Nr. IXP - 1291
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais bei Europos Sąjungos teisės aktais galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Kelia abejonių tikslingumas projekto nuostatas įtvirtinti atskirame įstatyme. Atkreipiame dėmesį, kad bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus, taip pat ir energijos taupymą, efektyvų pirminių energijos išteklių naudojimą reglamentuoja Energetikos įstatymas. Kai kuriose teikiamo projekto nuostatose iš esmės reglamentuojami tie patys santykiai, kaip ir Energetikos įstatyme, pvz. poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo tvarka, energetikos specialistų lavinimas ir atestavimas, informacijos gavimas iš energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonių, nacionalinės energetikos strategijos rengimas. Naujos nuostatos yra įtvirtinamos tik teikiamo projekto 6, 8 ir 9 straipsniuose. Todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti Energetikos įstatymą, o ne priimti naują Energijos taupymo įstatymą.
2. Teikiamo projekto nuostatos dėl energijos taupymo priemonių finansavimo nesuderintos su Energetikos įstatymo 6 ir 12 straipsnių nuostatomis. Todėl projektą būtina suderinti su Energetikos įstatymu.
3. Pridėtame aiškinamajame rašte aptariant suderinamumą su Europos Sąjungos teisės normos pateikiamos netikslios nuorodos arba nuorodos į neegzistuojančius ES dokumentus (pvz., 646/2000/EC, 647/2000/EC).
4. Projekto 1 straipsnyje nustatyta, kad Energijos taupymo įstatymas reguliuoja vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekte nėra apibrėžta “vietinių energijos išteklių” sąvoka. Projekto 2 straipsnyje įtvirtinama tik “atliekinių energijos išteklių” sąvoka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Energetikos įstatyme yra pateiktos pirminių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sąvokos. Todėl įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atitinkamai pateikti “vietinių energijos išteklių” sąvoką arba projekto 1 straipsnį suderinti su Energetikos įstatymo terminija.
5. Projekto 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad “savanoriškas atestavimas – tai nepriklausomų energetikos ūkio auditorių atestavimas jų iniciatyva”. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 3 dalį energetikos ūkio auditorius – “fizinis asmuo, kuris yra išlaikęs energetikos auditoriaus egzaminus ir turi kvalifikacinį energetikos ūkio auditoriaus pažymėjimą”. Nėra aiškus šių dviejų sąvokų tarpusavio santykis, nes energetikos ūkio auditorius taip pat savanoriškai laiko egzaminus ir įgyja energetikos ūkio auditoriaus kvalifikaciją.
6. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant auditą, prie audito sąvokos taip pat nurodoma, kad auditu laikoma ir “<…> taip pat ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstų energiją taupančių priemonių parinkimas, siekiant sumažinti objekto energetines sąnaudas”. Manytume, kad tokių priemonių parinkimas yra ne auditas, pagal šios sąvokos pavyzdinį apibrėžimą Lietuvos Respublikos audito įstatyme.
7. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketė kaip žymuo, kuriame pateikiama informacija apie gaminio elektros energijos vartojimo efektyvumą, tačiau, pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 92/75/EEC 2 straipsnio 1 dalį, tokios etiketės turi būti numatomos ne tik gaminiams, naudojantiems elektros energiją, bet ir gaminiams, naudojantiems kitas energijos rūšis.
8. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė “<…> o taip pat įgyvendinant visuomenės informavimo ir švietimo priemones” yra tikslintina loginiu požiūriu.
9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje reikėtų kalbėti ne apie "prekybos su užsieniu balansą", bet apie "energijos išteklių prekybos su užsieniu balansą".
10. Projekto 5 straipsnio 3 dalies redakcija taisytina. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta apskrities viršininkų kompetenciją rengiant, derinant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose yra numatomas ir energetikos objektų išdėstymas, plėtojimas ir pan. Tačiau teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja, juos derina ir tvirtina pagal savo kompetenciją ne tik apskričių viršininkai, bet ir Vyriausybė, savivaldybės tarybos, valdybos (merai).
11. Tikslintinas projekto 7 straipsnio pavadinimas, nes terminas “prievolė” vartojamas civilinės teisės srityje, siūlytume jį keisti žodžiu “įsipareigojimai”; taisytina projekto 7 straipsnio 2 punkto redakcija: galima būtų pasiūlyti vietoj "šviesti bei teikti konsultacijas vartotojams" įrašyti "šviesti vartotojus ir teikti jiems konsultacijas", kad būtų aiški šiame punkte vartojamo žodžio "šviesti" reikšmė.
12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 8 straipsnio 2 dalis nustato pareigą įmonėms tikrinti jų turimų įrenginių energijos vartojimo efektyvumą, reikėtų atskleisti “energijos vartojimo efektyvumo tikrinimo” sąvokos turinį arba nurodyti teisės aktus, kuriuose ši sąvoka bus atskleista. Svarstytina, ar nereikėtų šioje dalyje nurodyti, kaip dažnai turi būti atliekami energijos išteklių vartojimo efektyvumo tikrinimai. Tas pats pasakytina apie projekto 9 straipsnio 3 dalį.
13. Projekto 9 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes neaišku, kokiu būdu skelbiamos ataskaitos apie energijos išteklių ir energijos suvartojimą.
14. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje vietoj “daugiabučių ir visuomeninių pastatų” sąvokų reikėtų vartoti “daugiabučių namų ir viešojo naudojimo pastatų” sąvokas.
15. Projekto 10 straipsnio 2 dalies formuluotė taisytina kalbiniu ir loginiu požiūriu, be to, diskutuotina, ar atestavimo funkciją galima priskirti prie mokymo.
16. Galima būtų pasiūlyti išbraukti projekto 12 straipsnį, kaip perteklinį. Atskiruose įstatymuose (ATPK, BK, CK ir kt.) numatyta atsakomybė už įstatymuose nurodytų pareigų nevykdymą taikoma nepriklausomai nuo to, ar juose įrašytas sakinys dėl traukimo atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, ar ne.
17. Nesuprantama, kodėl projekto 13 straipsnyje viso įstatymo įsigaliojimas numatomas tik nuo 2003 m. liepos 1 d., nors dalis įstatymo nuostatų atkartoja ar detalizuoja jau galiojančio Energetikos įstatymo nuostatas.
18. Projekto nuostatose vietoj “gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastato” bei “inžinerinių statinių” sąvokų (2 str. 2 p. ir 4 p., 9 str.) siūlytume vartoti bendresnę - “statinio” sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).
Teisės departamento vyriausioji konsultantė Daina Petrauskaitė
Teisės departamento vyriausiasis konsultantas Justinas Žilinskas
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Darius Karvelis
Teisės departamento konsultantė Kristina Pažusytė