Penkiasdešimtasis (174) posėdis
2001 m. gruodžio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS, A.SKARDŽIUS ir G.STEPONAVIČIUS

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr.IXP-1155(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Tęsiame antradienio gruodžio 18 d. plenarinį posėdį. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Pradėdami svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, norėčiau jums, kolegos, priminti, kad klausimas 1-9a iki 1-9h keliamas į ketvirtadienio plenarinį posėdį, taip pat ir 1-10 ir 1-11. Svarstysime eurointegracinio įstatymo projektą Nr.IXP-1155. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas. Svarstymas. Seimo posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją G.Steponavičių.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, taip pat norėčiau informuoti, kad paketas nuo 1-9a iki 1-9h bei 1-10, 1-11 yra perkeliami į ketvirtadienio eilinį plenarinį posėdį. Toks yra sutarimas, nes tai yra Vyriausybės teikiami įstatymai. Aš siūlyčiau valdančiajai daugumai gerbti ministrus. Jie tiesiog, ko gero, negalės tuo metu, vakarinio posėdžio metu, būti. Taigi, kolegos, mes iš rytinio posėdžio mėgintume apsvarstyti 1-7 ir 1-8 darbotvarkės klausimus. Kiti iš rytinio būtų nukeliami į ketvirtadienį. Taigi svarstymo stadija, kaip ir anonsavo prieš mane pradėjęs pirmininkauti kolega A.Skardžius, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto svarstymo stadija. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jo išvadą kviesčiau pateikti kolegą N.Medvedevą. Prašau.

N.MEDVEDEV. Įstatymas buvo tikrai gana sudėtingas. Net buvo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas grąžinti jį autoriams tobulinti, tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė imtis priemonių pats. Pakvietė reikiamus specialistus, autorius, analizavo Europos Sąjungos valstybių įstatymus, analizavo jų patirtį ir pasisekė daugumai pasiūlymų, jeigu jie buvo tikrai reikšmingi ir rimti, pritarti, ištaisyti. Atvažiavę į Lietuvą ekspertai iš Šiaurės šalių pasižiūrėti (tas įstatymas labai svarbus), kaip mes rengiamės priimti tą įstatymą, pripažino, kad jis pagal savo tobulumą net pralenkia dabar galiojančius Europos šalių įstatymus. Na, žinoma, aišku, todėl, kad mes panaudojome visų jų patirtį. Liko kai kurie dalykai, kuriuos dar reikėtų šlifuoti, bet tai redakcine tvarka. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu po svarstymo pritarė. Prieštaraujančių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto narį D.Veličką. Prašau.

D.VELIČKA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat atidžiai svarstė šį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą ir priėjo prie išvados. Seimo Teisės departamento buvo 15 pastabų ir komiteto nuomonė – Teisės departamento pastaboms iš esmės pritarti. Teisės patarėjo (…) pastaboms pritarti iš dalies. Reikėtų patikslinti tą vietą dėl privalomo ginklų sertifikavimo, nes, mūsų požiūriu, sertifikuoti ginklus Lietuvoje nėra tikslo, nes jie yra sertifikuojami užsienyje, o Lietuvoje tokio sertifikavimo galimybės yra labai ribotos.

Toliau komiteto pastabos. Tobulinant projektą tikslinga išsamiau apibrėžti templinio ginklo sąvoką ir detaliau reglamentuoti jo priskyrimo tam tikrai ginklų kategorijai tvarką. Būtent suprantama, kad sportinis lankas gali būti naudojamas kaip ginklas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Atskirosios nuomonės nebuvo. Siūlau pritarti su pasakytomis pastabomis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Žmogaus teisių, kito papildomo, komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto narį A.N.Stasiškį.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas šį įstatymo projektą svarstė lapkričio 29 d. ir, kaip jau minėjo, bendru sutarimu pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Komiteto narių nuomone, projektas yra labai padrikas, apimantis daug daugiau sričių, aspektų, negu reikia tokios paskirties įstatymui. Labai daug pastabų, konceptualių pastabų turėjo į komiteto posėdį pakviesti Teisės instituto direktorius ponas Dapšys ir Žmogaus teisių centro direktorė T.Birmontienė. Tačiau buvo bendru sutarimu pritarta išvadai, kad iš tikrųjų projektą reikia gerokai tobulinti, ir komitetas tikėjosi, kad galės detaliai grįžti prie įstatymo projekto svarstymo jau turėdamas antrą patobulintą redakciją. Deja, komitetas tokios galimybės neturi ir neturėjo, nes antrą redakciją, kur tobulinimo misiją prisiėmė pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, užregistravo tik vakar. Todėl mūsų komitetas, be abejonės, iki šios dienos negalėjo įvertinti, kas pritarta, kas patobulinta ir ar jis geras, ar negeras, mūsų akimis žiūrint. Tai tiek būtų mano komentarų. Nebent dar vienas sakinys.

Manau, kad negerai klostosi Seime įstatymų projektų svarstymo procedūra, kai yra tokia situacija. Iš tikrųjų čia nėra nei politikos, nei ideologijos, tikrai įstatymas yra labai svarbus. Galima dalykas, kad mūsų komitetas taip pat kai kur klydo, gal ne taip suprato. Tačiau dabar mes esame post factum ir nieko nežinom. Pagrindinio komiteto yra pasakyta “iš dalies pritarti”. Ką reiškia iš dalies, jeigu aš neturėjau galimybės palyginti seno ir dabartinio teksto ir tuo labiau aptarti komitete. Aš manyčiau, kad nėra jokio reikalo tokiais forsuotais veiksmais daryti ir kelti visai tokias nereikalingas nuosėdas. Aš tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau paklausti pagrindinio komiteto tiek pranešėjo, tiek ir vadovų, ar mes turėtume skubėt, esant kito komiteto išsakytoms pastaboms dėl pritarimo po svarstymo, ar ne? Kokiu būdu, galbūt… Kolega N.Medvedev. Prašau. Prašau paspausti savo mygtuką. Įjungtas.

N.MEDVEDEV. Daugeliui Žmogaus teisių komiteto pataisų įstatymui pritarta. Prie tų pataisų, kurioms nepritarta, yra nuorodos į Europos Tarybos direktyvas, tie straipsniai paimti iš jų. Dar yra pora, kur tie neaiškumai išaiškinti kituose straipsniuose, tačiau daugeliui yra pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar komiteto pirmininkas taip pat mano? Kolega A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Buvo atsižvelgta į daugumą pastabų, o tai, kad papildomo komiteto išvados… ne visuomet antrą kartą galima nagrinėti tuos įstatymų projektus, tai čia yra kasdieninis dalykas, nemanau, kad tai būtų išimtinis dalykas, ir mes dažnai su tuo susiduriame. Tačiau mes dar turime laiko iki priėmimo stadijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, noriu pasakyti, kad nepraėjo daugiau kaip dvi dienos nuo pagrindinio komiteto išvados išdalijimo, todėl aš sąmoningai paklausiau, ar nėra abejonių. Norėčiau paklausti, ar mes nekreipiame į tai dėmesio ir judame su šiuo projektu į priekį? Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume stabtelti ties ta vieta, kad nekiltų teisinių, juridinių niuansų dėl Statuto, ir padaryti svarstymo pertrauką iki ketvirtadienio? (Balsai salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, klausiu, ar galime taip nuspręsti bendru sutarimu? Ačiū. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka.

Bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13,  14, 16, 16¹, 19, 20¹, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1226(3*) ES (svarstymas)

Svarstome kitą rytinio posėdžio likusį klausimą Nr.IXP-1226(3). Tai su Europos Sąjungos integracija susijęs įstatymo projektas – Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėja – Vyriausybė. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti komiteto narį kolegą S.Kružinauską.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir aptarė Teisės departamento išvadas, mano siūlymus bei Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymus.

Buvo atsižvelgta ne į visus Teisės departamento siūlymus. Buvo atsižvelgta į tai, jog 7 straipsnio 3 punkte, kur kalbama apie profesinių ir aukštesniųjų mokyklų absolventus, nustatant, kada jie yra remiami kaip bedarbiai, papildyta: taikyti tada, kai jie pradeda darbinę veiklą pagal specialybę. Atsižvelgta į tai, kad ilgalaikiais bedarbiais taip pat bus laikomi tie, kurie įsiregistravo darbo biržoje prieš dvejus metus. Neatsižvelgta į Teisės departamento pastabą, kad šis įstatymas neatitinka Invalidų socialinės integracijos įstatymo. Turiu pasakyti, kad Invalidų socialinės integracijos įstatyme yra nurodyta, kad kvotos nustatomos ne mažiau kaip 2%, o šiame įstatyme kalbama apie kvotą nuo 2% iki 5%. Todėl šiai pataisai buvo nepritarta.

 Į mano kai kuriuos teiktus siūlymus atsižvelgta, kai kurių aš atsisakau, o dėl vieno prašyčiau, kad būtų balsuojama, kad darbdaviai privalėtų registruoti laisvas vietas darbo biržoje tik tada, kai jie turi daugiau nei 50 darbuotojų. Ir skelbti tas laisvas vietas būtų galima be darbdavio sutikimo.

Taip pat komitetas nepritarė Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymui dėl to, kad motina arba tėvas gautų bedarbio pašalpą, kai augina vaiką iki 8 metų. Tačiau aš manau, kad dėl to šiandien turėtume balsuoti. 7 straipsnio 6 punkte reikėtų teikti pataisą. G.Purvaneckienė tai žada padaryti. Jeigu mes pritarsime, tai tada bus vienaip, jeigu ne, kitaip.

Kviečiu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, už kurį komitetas balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šio įstatymo projektą ir jam pritarė. Tačiau mane suglumino gerbiamojo S.Kružinausko išsakytos pastabos dėl kai kurių dalykų. Jo pasiūlymų mes dar nesvarstėme.

Manau, kad iš esmės šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą kviečiu pateikti komisijos narę I.Degutienę. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys ponas S.Kružinauskas jau pateikė išvadą, tačiau dar kartą norėčiau pakomentuoti, kodėl Šeimos ir vaiko reikalų komisija siūlo 2 straipsnio 6 punktą pakeisti, išdėstant taip: “Motina (arba tėvas), auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų amžiaus”. Projekte buvo parašyta: “Motina (arba tėvas), auginusi (auginęs) vaiką iki 8 metų ir dėl to nedirbusi (nedirbęs)”. Pagal šią formuluotę reikia suprasti, kad reikia iki 8 metų nedirbti, auginti vaiką ir tik po to tu turi teisę kreiptis į darbo biržą, tai yra kaip prievolė nedirbti iki 8 metų. Išsiaiškinę su autoriais, teikiančiais projektą, mes ir pasiūlėme šią formuluotę.

Be to, projekto 8 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių “nedirbusiai (nedirbusiam)” įrašyti žodžius “nedirbančiai (nedirbančiam)” ir išdėstyti taip: “Motinai (arba tėvui), nedirbančiai (nedirbančiam) dėl vaiko iki 8 metų auginimo”. Tačiau kuomet buvo pateiktas šis siūlymas ir nebuvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Biudžeto ir finansų komitete, kalbant apie tai, kad taip būtų nepagrįstai išplėstas asmenų ratas, mes prašome dabar pritarti po svarstymo, o po to Šeimos ir vaiko reikalų komisija projekto 2 straipsnio 6 punktą bandys taisyti, palikdama žodžius “Motina arba tėvas, auginantys vaiką iki 8 metų amžiaus”, tačiau ši lengvata, arba ta išimtis, galima tik vieną kartą, o ne keletą kartų kreipiantis ir gaunant paramą, pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą. Todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas. Dabar norėčiau pasiūlyti pereiti prie pataisų, kurioms pagrindinis komitetas nepritarė. Noriu paklausti, ar aš teisingai supratau kolegą S.Kružinauską, kad jis iš trijų savo teikiamų pataisų dviejų atsisako ir kad jo pageidavimas būtų, jog būtų svarstoma tik 5 straipsnio pataisa, susijusi su 11 straipsniu? Ar būtų 10 pritariančių Seimo narių? Iš esmės mums to nereikia. Aš manau, galėtume sutikti, kad pataisa yra teikiama, nes ji buvo įregistruota Statuto numatyta tvarka. Taigi aš prašyčiau, kolega, jus trumpai dar kartą pateikti savo teikiamą pataisą.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Ši pataisa siejama su šio projekto 8 straipsniu, kuriame kalbama, kad kvota darbdaviams nustatoma priimti invalidus tada, kai tose įmonėse dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Todėl manau, kad ir 11 straipsnyje būtų galima įrašyti šį skaičių nustatant, kad laisvas darbo vietas darbdaviai privalo įregistruoti tada, kai yra daugiau kaip 50 darbuotojų. Ir gal nevertėtų atsiklausti darbdavių, ar reikia skelbti, ar ne, jeigu jie turi laisvas vietas. Tai tiesiog turėtų būti suprantamas dalykas ir tos laisvos darbo vietos turėtų būti viešai skelbiamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega A.Sysas, nors jis sėdi šalia, bet dėl motyvų prieš.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Kadangi mes su kolega ilgai diskutavome ir komiteto posėdyje, tai aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad mes sušvelninom šio straipsnio redakciją. Privalomumo mes atsisakom, mes siūlom, kad tik registruoja. Jeigu mes įrašom tokią nuostatą, darbo biržos nuogąstauja, kad paprasčiausiai lyg ir dingsta tam tikra informacija, nes šiandien Lietuvoje kaip tik smulkios ir vidutinės įmonės yra daugiausia tos įmonės, kurios kuria tas naujas vietas, kuriose jų atsiranda. Darbo birža teigia, kad nėra per metus nubaustas nė vienas darbdavys netgi esant griežtesnei normai, jeigu jis neteikia tokios informacijos. Ten dirbama dvišaliu susitarimu. Komitete svarstant buvo priimtas toks lakoniškesnis sprendimas, kad tik registruoja, taip lyg ir paliekama tam tikra savanoriškumo forma. Todėl aš siūlau nepritarti šitai nuostatai, nes, ko gero, tada mes turėsim peržiūrėti darbo biržos darbą, nes ji turės labai mažai informacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas už. Kolega A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto palaikyčiau gerbiamojo S.Kružinausko teikiamą pasiūlymą, nes mes jau tą darbdavį sureglamentuojam tiek ir verčiam jį daryti tokius dalykus, kurių turbūt nė vienoje pasaulio šalyje nėra verčiami daryti. Šiek tiek demokratiškiau turėtume pasižiūrėti. Kiekvienas darbdavys yra suinteresuotas priimti žmogų į darbą, jis pats skelbia konkursus, daro atranką ir turi turėti teisę į bent kažkokią, sakykim, demokratiją laisvai pasirinkti ir tuos klausimus spręsti. O informaciją darbo birža gauna. Prievartinis tas informacijos teikimas nieko gero neduoda, tik verčia slėpti ir panašiai. Labai dažnai tiesiog nėra laiko tokiems užsiėmimams. Todėl tas pasiūlymas yra visiškai priimtinas ir reikėtų jį paremti.

PIRMININKAS. Ačiū. Po vieną pasisakymą už ir prieš išklausėme. Kolegos, kviečiu registruotis. Po to balsuosime. Vyksta registracija.

51 Seimo narys užsiregistravo. Balsuojame dėl kolegos S.Kružinausko teikiamos pataisos, susijusios su 5 straipsnio pakeitimu. Balsavimas už reiškia pritarimą, balsavimas prieš – nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: 17 – už, 20 – prieš, 12 susilaikė. Pataisai nepritarta. Dabar turėtume balsuoti dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos siūlymo pakeisti projekto 2 straipsnio 5 punktą, atitinkamai jį redaguojant kitaip. Aš klausčiau, kas galėtų pateikti šią pataisą? Galbūt kolegė I.Degutienė? Prašyčiau dėmesio, kolegos.

I.DEGUTIENĖ. Kaip jau minėjau, Šeimos ir vaiko reikalų komisija siūlo pakeisti projekto 2 straipsnio 6 punktą ir išdėstyti taip: “Motina (arba tėvas), auginanti (auginantys vaiką iki 8 metų amžiaus)”. Todėl, kad taip, kaip projekte dabar yra teikiama, iš tiesų reikia suprasti, kad tai yra tęstinis procesas. Kol jis nepasibaigė, t.y. nepraeina aštuoneri metai, tu neturi teisės netgi kreiptis į darbo biržą. Identiška pataisa yra projekto 8 straipsnio 5 punkte – vietoj žodžio “nedirbusiai” įrašyti “nedirbančiai”. Irgi atitinkamai išdėstyti. Kadangi Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam nepritarė motyvuodamas tuo, kad nepagrįstai išplečiamas asmenų ratas, mes iš dalies sutiktume, kad galbūt tai būtų ir didesnis asmenų ratas, jį galima būtų reglamentuoti griežtinant šitą tvarką. Tačiau dabar prašyčiau pritarti, o po to vėl tiems patiems straipsniams Šeimos ir vaiko reikalų komisija bandys įregistruoti pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų A.Melianas. Prieš.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad ir komiteto nariai, ir vyriausybinių institucijų atstovai buvo prieš šią pastabą, kurią pateikė Šeimos ir vaiko komisija. Tokiu atveju reikės daugiau išlaidų ir nėra paskaičiuota, kiek reikėtų tų išlaidų. Tačiau ministerijos atstovai tikrai minėjo, kad išlaidų reikėtų gana daug, nes beveik visi galėtų naudotis ta lengvata ir registruotis darbo biržoje. Todėl siūlau visiems balsuoti prieš arba bent jau prašyti išvados Vyriausybės, kiek reikės lėšų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl motyvų baigtos. Registruojamės. Po to balsuosime dėl Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pasiūlymo. Vyksta registracija.

50 Seimo narių užsiregistravo. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsuojame dėl Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pateiktos pataisos, susijusios su projekto 2 straipsnio 5 punktu. Prašau balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 29 – už, 7 – prieš, 13 susilaikė. Pataisai pritarta. Kolegos R.Sedlicko balsas dar vienas papildomai už. Taip, kolegos, apsvarstėm visas pataisas. Klausčiau, ar mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po svarstymo įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, projektui po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.

Bedarbių rėmimo įstatymo 15, 16 ir 16¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1230 (svarstymas)

Mes pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-8b. Registracijos Nr.IXP-1230. Taip pat šio įstatymo kelių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Kolegą S.Kružinauską kviesčiau į tribūną pateikti pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.

S.KRUŽINAUSKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Bedarbių rėmimo įstatymo 15, 16 ir 16¹ straipsnių papildymo projektą ir atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą, į tai, kad bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, siūlo šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, mes iš karto dabar dėl to turėtume balsuoti. Mes galėtume išklausyti papildomo Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Kolega J.Matulevičius galbūt galėtų iš tribūnos tai padaryti.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau pateikti Sveikatos reikalų komiteto, kuris pats buvo šio įstatymo projekto iniciatorius, pasiūlymą. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento išvadas bei į tai, kad gruodžio 13 dieną Seimas priėmė Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įstatymą. Jo 34 straipsnyje apie garantijas ilgalaikiams užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojams, nušalintiems nuo darbo, jau nekalbama. Šio straipsnio pirmas ir trečias punktai Seimo buvo nepriimti ir dabar nėra jokio pagrindo priiminėti šį įstatymą. Todėl komitetas siūlo tiek pagrindiniam komitetui, tiek Seimui atmesti šį projektą. Aš manau, toks pasiūlymas būtų logiškas.

PIRMININKAS. Ačiū, tačiau pagal Statutą mes dabar turėtume balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui. Jis siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar mes galėtume bendru sutarimu nuspręsti, kad įstatymas grąžinamas iniciatoriams tobulinti? Prieštaraujančių nesant bendru sutarimu Seimas apsisprendžia įstatymą Nr.IXP-1230 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1227(2*) (svarstymas)

Tęsiame popietinį Seimo posėdį. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1227. Svarstymo stadija. Kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, matau, pasirengęs pateikti klausimą. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Teisės departamento išvadas. Pirmajai išvadai pritarta, antrajai išvadai pritarta iš dalies, taip pat ir trečiajai išvadai pritarta iš dalies. Buvo gauta Seimo nario V.Orechovo pataisa, kuriai nebuvo pritarta. Nuspręsta straipsnį papildyti nauja ketvirtąja dalimi, kurioje yra numatytos išimtys. Ji būtų papildoma nuostata, kuri, komiteto manymu, yra nereikalinga.

Po svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienintelis komitetas buvo numatytas pagrindiniu. Papildomo nebuvo. Viena pataisa, kurią teikė kolega V.Orechovas, nesulaukė komiteto pritarimo, todėl dėl jos turėtume apsispręsti čia, plenariniame posėdyje. Ar yra kolega V.Orechovas? Ne, jo salėje nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų svarstant šią kolegos pataisą? Norinčių nėra.

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto nesant komiteto pritarimo turėtume apsispręsti balsavimu dėl šios pataisos, ar jai pritariame, ar ne. Prieš tai reikėtų užsiregistruoti. Prašom. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nario V.Orechovo teikiamos pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Už – 6, prieš – 23, susilaikė 21. Pataisai nepritarta. Svarstėme pataisas, kurios buvo įregistruotos Statuto numatyta tvarka, todėl klausčiau, ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto išvadai bendru sutarimu? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-1227 bendru sutarimu.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas Nr.IXP-1233(3*) ES (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 2-2 klausimą, su Europos Sąjungos integracija susijusį įstatymo projektą – Naftos produktų valstybės atsargų įstatymo projektą Nr.IXP-1233. Svarstymo stadija. Kviesčiau Ekonomikos (pagrindinio) komiteto išvadą pateikti kolegą J.Budrevičių. Prašom.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Ekonomikos komiteto vardu teikiu svarstyti įstatymo projektą Nr.IXP-1233. Komitetas apsvarstė šį pateiktą iniciatorių projektą ir atsižvelgė į Teisės departamento pasiūlymus. Šiame įstatymo projekte yra esminių pakeitimų. Pirmiausia atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymą iš pavadinimo ir turinio išbraukta “ekstremalios ir (…) padėties sudėtis”, nes pagal pavadinimą (…) ekstremalios ir (…) padėties sudėtis nekoresponduoja su jo turiniu. Tai siūloma reglamentuoti Energetikos įstatyme, kurio projektas yra pateiktas Seimui.

Šis projektas patyrė esminį pakeitimą ir turinio, ir formos atžvilgiu. Be to, atsižvelgta į pasiūlymus. Buvo Seimo narės R.Juknevičienės siūlymas (komitetas jam pritarė) sumažinti ūkio subjektų atsakomybę dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo ir padidinti tokią atsakomybę valstybei. Tai yra valstybės lėšomis tvarkyti daugiau kaip 30% atsargų. Komitetas siūlo 50% valstybei ir 50% privatiems subjektams. Projekto autoriai siūlė 30–70%, nes mes manome, kad reikia išlyginti tas proporcijas ir pasidalinti vienodą krūvį. Tuo labiau kad buvo numatyta, kad turi kaupti tik importuotojai, o importuotojų yra tik keletas. Jeigu jie atsisakytų importuoti, tada visas krūvis pereitų valstybei.

Kaip aš minėjau, atsisakyta viso IV skirsnio. Taip pat pritarta pasiūlymui (tai buvo mano pasiūlymas, jis po to buvo patobulintas), kad atsargas turėtų kaupti ir įmonės, kurios verčiasi naftos produktų didmenine prekyba. Juos įsigyja iš importuotojų arba iš gamintojų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komiteto pirmininką A.Sadecką kviesčiau pateikti komiteto išvadą iš tribūnos.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Seimo nario R.Ruzo siūlymą, kuriame jis siūlo tikslinti 8 straipsnio 4 dalį ir aiškiau ją išdėstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviesčiau diskusijoje kalbėti, išklausius komitetų išvadas, kolegą J.Razmą. Prašau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, toks įstatymas, kurį mes rengiamės priiminėti, tikrai reikalingas. Tokiu pavadinimu, sakyčiau, galbūt reikalingas, bet toks, koks čia pateiktas, tikrai nereikalingas. Aš stebiuosi jau ne pirmą kartą, kad į tuos įstatymų projektus, ties kuriais užrašomos dvi raidelės “ES”, rengėjai žiūri ypač atmestinai. Turbūt logika maždaug tokia: na, čia pasakysim, kad reikia dėl Europos Sąjungos ir visi vieningai, nes tuo klausimu sutariama, balsuos ne per daug gilindamiesi į turinį.

Na, o šio įstatymo turinys, sakyčiau, yra visiškai neaiškus ir neapibrėžtas, nes viską spręsti paliekama Vyriausybei. Seimas faktiškai nieko nepasako. Kaip Vyriausybė spręs, neaišku. Kokia dar esminė pastaba? Kodėl privatūs subjektai turi spręsti valstybės problemas, aš sakyčiau, yra toks esminis klausimas, kuris kyla perskaičius šitą įstatymo projektą. Pažiūrėkim į pavadinimą. Pavadinime aiškiai parašyta, kad tai Valstybės atsargų įstatymas. Ne kokių nors atsargų, kurias privalėtų sukaupti patys naftos versle dalyvaujantys subjektai, jeigu mes manytume, kad Lietuvoje taip įstatymais turi būti sutvarkyti tie klausimai, bet valstybės atsargų. Tačiau 50% šios valstybės atsargų kaupimo naštos užkeliama ant privačių verslininkų pečių, nors kaip ten valstybė sukaups likusius 50%, taip pat yra nelabai aišku. Pavyzdžiui, pasakyta, kad skysto kuro, mazuto atsargas Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir tvarko energiją gaminančios įmonės. Kokią dalį – neaišku. Vienai dienai darbo ar visoms 90 dienų, kaip reikalaujama dėl bendro atsargų kaupimo? Seimas čia nieko nepasako. Kaip dabar paskirstyti šią naštą – tą 50% konkretiems privatiems verslininkams, taip pat yra visiškai neapibrėžta. Vėl tą turės kaip nors išspręsti Vyriausybė, mėgindama dalyti tuos kiekius gaminančiai naftos produktus įmonei ir didmenine prekyba besiverčiančioms įmonėms. O jeigu per metus tie įmonių gamybos ir prekybos rodikliai smarkiai keičiasi, na, pavyzdžiui, “Mažeikių nafta” sustoja geram pusmečiui? Tada lieka neaišku, kaip tuos kiekius perskirstyti ar neperskirstyti.

Man atrodo, kad autoriai, rengdami šitą projektą, tikrai nepakankamai pagalvojo apie koncepciją. Tiesiog kaip senais socializmo laikais pagalvojo: aha, yra tokia užduotis valstybei – sukaupti atsargas, padalijam tame versle dalyvaujantiems didiesiems subjektams, tegul ten jie padidina kainas ir viskas. Nors aš manau, kad buvo kur kas paprastesnis būdas. Galima buvo pagalvoti, kokios maždaug dabar surenkamų akcizų už naftos produktus dalies reikėtų, kad būtų finansuojamas tokios sistemos funkcionavimas ir konkurso tvarka valstybė galėtų šią funkciją, kuri būtų gauta iš privačių subjektų, užsakyti. Ir tada niekas negalėtų skųstis, nei ta pati “Mažeikių nafta”, jeigu ji konkurso būdu kokią nors dalį kaupiamųjų atsargų įsipareigotų sukaupti, negalėtų priekaištauti, kad čia mums papildomi kaštai, kad čia mes dėl to tiek pareikšim pretenzijų. Dabar čia gali prasidėti tam tikri ginčai, apie kuriuos jau “Mažeikių naftos” atstovai yra užsiminę, ar dėl tos didesnės kainos, atsiradus papildomiems kaštams, nepablogėja jos konkurencinės sąlygos, ar tokia galimybė buvo numatyta sutartyje, ar nebuvo, kaip įvertinti tuos dydžius ir t.t.

Na, klausimų dėl to projekto galima kelti žvelgiant į bet kurį straipsnį. Pavyzdžiui, 8 straipsnyje parašyta, kad atsargoms galima priskirti valstybėje turimą naftą bei naftos produktus, esančius įmonių sandėliuose, naftos terminalų rezervuaruose, uostuose prisišvartavusiuose tanklaiviuose. Tai ką, vieną dieną stovi galingas tanklaivis prisišvartavęs – tvarka, užfiksavom, sakom, mums reikia tik kur nors Subačiaus bazėje mažiau sukaupti. Tanklaivis nuplaukė – ką, karštligiškai puolam ten kaupti? Na, aš nebetęsiu tų visokių čia prirašytų nesąmonių vardijimo. Geriausia išeitis, tai galima būtų padaryti, – grąžinti autoriams tobulinti ir tobulinimą pradėti nuo koncepcijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau konstatuoti, kad yra kelios minutės po 16 valandos. Siūlyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką tam, kad išnaudotume pusvalandį, skirtą Vyriausybės atstovų atsakymams į klausimus. Šiandien Seime į klausimus ketina atsakyti Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas. Kviečiu jus, gerbiamasis valdytojau, į tribūną atsiprašydamas, kad truputį vėluojame pradėti. Tai būtų trumpa banko valdybos pirmininko įžanga, po to – atsakymai į klausimus.

Vyriausybės pusvalandis. Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino atsakymai į Seimo narių klausimus

R.ŠARKINAS. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad trumpai informuosiu apie pasirengimą keičiant lito bazinę valiutą ir galbūt šiek tiek apie situaciją bankiniame sektoriuje, kaip šįmet plėtojami komerciniai bankai.

Taigi pradedu nuo pagrindinio, kuriam tikrai paskutiniu metu dėmesio užtenka, t.y. nuo pasiruošimo lito susiejimui su euru. Kaip žinia, tas procesas prasidėjo daugiau negu prieš metus, o jis, galima sakyti, greitį įgavo šiais metais, kai kovo mėnesį buvo priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas, o vėliau buvo pakeistas Lito patikimumo įstatymas, kuris leido atlikti bazinės valiutos pakeitimą. Po to birželio mėnesį kartu su Vyriausybe buvo priimti reikalingi sprendimai, buvo nustatyta persiejimo data ir tvarka. Kaip žinia, bazinę valiutą yra numatyta pakeisti nuo ateinančių metų vasario 2 d. pagal vasario 1 d. Europos centrinio banko paskelbtą rinkos kursą, kurį nulems dolerio ir euro santykis. Pasiruošdami tam žingsniui mes apribojome komercinių bankų imamus komisinius mokesčius už bazinės valiutos keitimą, taip pat pasiūlėm bankams apriboti ir kai kuriuos kitus mokesčius. Laukėm, kad artėjant tai datai bus atliekama daugiau valiutos keitimo operacijų, todėl manom, kad toks žingsnis buvo reikalingas ir tikslingas. Dabar yra likęs vienas žingsnis – vasario 1 d. kartu su Vyriausybe bus paskelbtas kursas, kuriuo litas bus susietas su euru. Tas sprendimas galės būti priimtas tik vasario 1 d. antroje pusėje. Manome, kad visi pagrindiniai darbai, ruošiantis pakeisti bazinę valiutą, yra atlikti. Aišku, dar vienas kitas yra, bet viskas yra padaryta ir numatoma, kad persiejimas turėtų įvykti sklandžiai.

Toliau trumpai apie komercinius bankus. Šiemet pastebime didesnį komercinių bankų aktyvų augimą. Pastaruosius keletą metų augimas iš esmės buvo nedidelis, o šiemet per 11 mėnesių komercinių bankų aktyvai padidėjo beveik 11%. Komercinių bankų suteiktos paskolos per 11 mėnesių padidėjo taip pat 11%. Be to, pirmą kartą viršijo 6 mlrd. litų. Metų pradžioje buvo suteiktos paskolos 5,5 mlrd., dabar turime 6 mlrd. 126 (…). Kaip minėjau, aktyvai nuo 13 mlrd. 95 mln. padidėjo iki 14,5 mlrd. Smarkiai auga ir indėliai bankuose. Ypač šiais metais padidėjo gyventojų indėliai. Iš esmės kiekvieną mėnesį bankuose 100 mln. litų padidėja gyventojų indėliai. (Balsai salėje) Litais viskas, visi skaičiai litais. Taip pat, sakyčiau, gana neblogai atrodo ir kiti bankų rodikliai.

Šiemet, kaip žinote, baigtas Taupomojo banko privatizavimo procesas ir dabar jungiasi Taupomasis bankas ir Hansabankas. Taigi komercinių bankų skaičius metų pabaigoje turi vienu sumažėti – vietoj buvusių 10 lieka 9. Kaip žinote, vyksta paskutinio valstybės kontroliuojamo Žemės ūkio banko privatizavimas. Tikimės, kad jis bus sėkmingai užbaigtas. Įžanga tokia, laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis valdybos pirmininke. Statutas numato, kad per antradieninį pusvalandį klausimai užduodami tokia pat tvarka, kokia ir per Vyriausybės valandą. Todėl pradedame nuo opozicinės Liberalų frakcijos. Klausia kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Labai ačiū. Nelaukta, kad nuo manęs prasideda klausimai. Turėčiau visai ne opozicinį klausimą. Gerbiamasis pirmininke, noriu pateikti paprastą, netgi, galėčiau pasakyti, buitišką klausimą. Neišvengiamai artėja ir visai nedaug laiko liko iki tos dienos, kai Europos Sąjungos erdvėje pradės cirkuliuoti eurai savo grynuoju pavidalu: banknotais, monetomis ir panašiai. Sakykite, ar mūsų bankai, valiutos keityklos turi atsargų, turi tų pinigų, kad mūsų žmonės, prieš vykdami į Europos Sąjungą, galėtų išsikeisti grynus pinigus ir gauti eurus nuo pat pirmosios eurų gyvavimo dienos? Prašau pakomentuoti šį dalyką. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manau, kad mūsų visi, arba bent jau didesnieji, ir užsienio bankų skyriai jau dabar yra apsirūpinę reikiamais eurų banknotų ir monetų kiekiais. Dėl monetų nežinau, bet banknotų tikrai yra, ir mūsų žmonės po sausio 1 d. mūsų komerciniuose bankuose galės įsigyti eurų banknotus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi V.Saulis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pone pirmininke, aš nežinau, ar tai jums adresuotas klausimas, bet manau, kad Lietuvos bankas kokiu nors būdu ir masteliu kontroliuoja komercinių bankų kasdieninę veiklą. Štai kokia yra situacija. Kaip jūs minėjote, Taupomasis bankas jungiasi su Hansabanku. Šiomis dienomis pradėti keisti sąskaitų numeriai, knygutės ir t.t. Vakar Šeškinės skyriuje žmonės stovėjo prie kasų po 4,5, po 5,5 val., kad sutvarkytų savo reikalus. Ši akcija pradėta tuo metu, kai pensininkai gauna pensijas. Visos kasos dirba tik dėl keitimo, nepaisant to, kad žmogui gali atsitikti nelaimė, kas nors miršta, bet jis turi stovėti kelias valandas, kad sutvarkytų savo reikalus. Žmonės sakė, kad jie užsiėmė eilę 6 val. ryto. Ar neįmanoma buvo suorganizuoti taip, kad mūsų laikais išvengtume šių labai absurdiškų vaizdelių?

R.ŠARKINAS. Galiu pasakyti tik tiek, jog tai yra privatus bankas ir jis organizuoja savo veiklą. Kiek žinau, yra pertvarkomos sąskaitos, jungiami skyriai, todėl tokių nesklandumų galėjo pasitaikyti. Aišku, mes pabandysime dar susisiekti su banko vadovybe ir pasiūlyti, kad pasistengtų išvengti tokios grūsties. O šiaip tai yra privatus bankas ir klientas gali pasirinkti tokį banką, kuris jam patinka. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V.Saulis. Ruošiasi K.Prunskienė.

V.SAULIS. Gerbiamasis pirmininke, kaip vyksta pernelyg ilgai užsitęsęs Žemės ūkio banko privatizavimo procesas ir kaip jūs prognozuojate, kada realiai bus pasirašyta valstybės dalies akcijų pardavimo sutartis? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manau, kad šiuo metu normaliai vyksta derybos su pirkėju. Kiek žinau, derybos kol kas vyksta sėkmingai. Tikimės, jog kitų metų pradžioje, pirmajame ketvirtyje, turėtų būti pasirašyta ir baigtas šis procesas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi J.Veselka.

K.D.PRUNSKIENĖ. Norėčiau paklausti pono banko valdybos pirmininko, kokia yra banko prognozė ir kokių pasekmių galime laukti susiklosčius tokiai situacijai, kai pastaruoju metu euro kursas dolerio atžvilgiu ėmė kilti? Vasario 1 d. ne už kalnų. Jeigu stabilizuosis, tai viena, bet tas kilimas gali tęstis ir toliau. Mes ne kartą kėlėme klausimą, ar svarbu data, ar tinkamas persiejimo momentas. Ar nemanote, kad yra tam tikra rizika atsirasti kliūtims Lietuvos prekių eksportui, jeigu po persiejimo prie euro euro kursas dolerio atžvilgiu toliau kils?

R.ŠARKINAS. Kurso mes, aišku, neprognozuojame, ir dabar pasakyti, koks kursas bus vasario 1 d., tikrai niekas negalėtų. O tai, kad paskutinėmis dienomis šiek tiek pakilo, tai mes pasižiūrėkime, per tą laikotarpį, kol euras buvo apyvartoje, kursas kilo ir krito. Tikimės, kad ateityje taip pat visko turėtų būti. Bet manau, kad mūsų verslininkams, ypač eksportuotojams, kurie galbūt daugiau prekiauja su Europos Sąjunga ir panašiai, svarbiausia buvo žinoti persiejimo datą, kada bus įvykdytas bazinės valiutos pakeitimas, ir tinkamai pasiruošti. Yra pakankamai mechanizmų apsidrausti nuo nepalankaus kurso svyravimo ir, manau, daugelis yra pasiruošę. Kalbant su verslininkais tokių klausimų beveik niekada nekilo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J.Veselka.

Ruošiasi B.Bradauskas.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, jūs jau gana senokai vadovaujate centriniam bankui ir gerai žinote, kad toks valiutų tarybos modelis, arba pririšimas karvės prie šieno, yra trijose valstybėse: Argentinoje (nežinau, ar panaikino šį modelį, man atrodo, panaikino), Lietuvoje ir Estijoje. Ar jūs dabar, kaip patyręs specialistas, negalėtumėte pasakyti, be šito tarybos modelio ar Lietuvos bankas galėtų vykdyti šiek tiek palankesnę politiką dėl bendro šalies ekonominio augimo.

R.Šarkinas. Visų pirma, ne trys, o daugiau yra. Ir ne toks tas tarybos modelis. Nė vienam mūsų teisiniam dokumente nei valiutų valdyba, nei valiutų taryba nėra įteisinta. Pas mus yra tik Lito patikimumo įstatymas, kuris nustato, kaip išleidžiami į apyvartą litai. Nežinau, ką jūs turite galvoje sakydamas “palankesnę”, bet jeigu pakalbėtume su verslininkais, tai jie visi akcentuoja, kad palankiausia buvo, kai buvo stabilus valiutos kursas.

J.VESELKA. Ką jie šneka, aš žinau, bet kaip tu galvoji? (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Taip sutapo, kad du iš vieno miestelio klausia trečio. Bet aš iš tikrųjų rimtai noriu paklausti. Gerbiamasis pirmininke, šiandien mes svarstėme Kelių finansavimo programos įstatymą ir kilo diskusijos dėl bankų mokamų įnašų į tą Kelių finansavimo programą. Būtent mokestis 1% nuo maržos ir kitų pajamų. O kitos finansinės institucijos, sakykime, draudimo kompanijos moka 0,5% nuo bendrų pajamų, neatskaičius išmokų, kurios irgi yra, taip sakant, žinomos ir jas galima prognozuoti. Ar jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl čia yra tik nuo maržos 1%, o ne nuo bendrų pajamų, t.y. kaip ir kitoms finansinėms institucijoms, neatskaičius išlaidų. Kaip ir kitiems ūkio subjektams. Dėkoju.

R.Šarkinas. Įsivaizduokime, jeigu tas procentas būtų nuo bendrų banko pajamų. Bankas juk dirba su skolintomis lėšomis ir jis pajamas gauna, kaip jūs pavadinote marža, jo pajamos tik ir yra ta marža, kurią jis gauna dirbdamas su jūsų, mūsų ir visų kitų paskolintais pinigais. Taigi manau, kad toks yra teisingas, bet iš viso būtų teisingiausia, jeigu nuo bendrųjų pajamų į Kelių fondą nebūtų daromi atskaitymai, o užtektų atskaitymų nuo kuro, nes dabar yra įdėta į kiekvieną parduodant bet kurį kurą. Benziną, dyzeliną ir t.t.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis valdybos pirmininke, jūsų atsakymai buvo lakoniški, bet pakankami, kad nekiltų daugiau klausimų. Jūs išnaudojote tik pusę skirto laiko, bet bet kokiu atveju ačiū už jūsų atvykimą ir atsakymus į Seimo narių klausimus. Dėkui.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas Nr.IXP-1233(3*) ES (svarstymas)

Jeigu neprieštarautų kolegos Seimo nariai, mes galėtume eilės tvarka svarstyti darbotvarkėje numatytus klausimus. 2-3 darbotvarkės… atsiprašau, grįžtame prie klausimo 2-2. Mes stabtelėjome ties diskusija, nes nebaigė kalbėti visi norintys. Kviečiu kalbėti kolegą J.Veselką. Primenu, kad svarstome Naftos produktų valstybės atsargų įstatymo projektą svarstymo stadijoje.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nesvarbu, kad į J.Razmą daug kas kreivai žiūri, nes konservatorių atstovas, bet kai jo nespaudžia partija, jis yra labai normaliai, racionaliai galvojantis ir racionalius pasiūlymus tikintis žmogus. Todėl reikia ir šiuo aspektu vertinti.

Dabar dėl naftos atsargų. Labai geri yra “Mažeikių naftos” pasiūlymai, t.y. įvesti prie akcizų tam tikrą priedą, kuris padengtų su atsargų didinimu susijusias išlaidas. Kodėl dabar tie pasiūlymai yra labai racionalūs? Pagal Ekonomikos komiteto kai kurių narių pasiūlymą yra taip, kad tų papildomų išlaidų, apie 400 mln., kurias reikės padengti dėl atsargų didinimo, 50% turi padengti valstybė, 50% turi padengti kompanijos, prekiaujančios naftos produktais. Jeigu 400 mln., vadinasi, 200 mln. – valstybė, 200 mln. – kompanijos, prekiaujančios naftos produktais. Dabar žiūrime toliau. Naftos kompanijos, prekiaujančios produktais, šias papildomas išlaidas padengia vartotojų sąskaita. Yra paskaičiuota, kad maždaug 6 ct bus padidinta benzino kaina. Valstybė neprekiauja naftos produktais. Vadinasi, valstybei šias išlaidas teks padengti iš biudžeto. Ne iš vartotojų, ką uždės prekybininkas, o iš biudžeto. Tai viena.

Antras dalykas. Kadangi tos valstybinės atsargos gulės ne mažiau kaip metus, kas numatyta, ir bus įsteigta agentūra, tai per metus produktų kokybė suprastėja ir maždaug prarandama 10%–12% šių atsargų vertės. Jeigu 200 mln. – tai 10%, vadinasi, apie, paskaičiuokite, apie 20 mln. bus prarandama. Tada kiekvienas šiek tiek skaičiuojantis Seimo narys ar verslininkas sako, aš noriu, kad mane paskirtų atsargų agentūros direktorium. Įsivaizduokite, kokia yra suma, kurią reikės dengti iš biudžeto. Todėl “Mažeikių naftos” yra pasiūlymas įvesti papildomą akcizą, prie akcizo tikslinį finansavimą. Sukaupiamas tas reikalingas fondas ir tada valstybė užsakymus duoda būtent nafta prekiaujančioms ar ją gaminančioms įmonėms. Tada metus šis rezervas neguli, atsiranda tekėjimas, t.y. nuolat parduoda, nuolat atnaujina. Vadinasi, tuos 10%–12% kaip minimum sutaupome ir sutaupome dar kitus, nes valstybei reikėtų iš biudžeto arba iš kredito dengti. Taigi dar sutaupome. Šitas principas pritaikyti toms atsargoms, pirma, papildomą akcizą, Vyriausybė duoda užsakymus visoms privačioms firmoms ir iš to sukauptų pinigų finansuoja, ir antra – atsisakome nuostolių dėl per ilgo laikymo, dėl kokybės praradimo, dėl išgaravimo – šis principas yra esminis. Vakaruose, kur viską padengia privatūs prekiautojai arba gamintojai, viskas logiška – jie padidina kainas, valstybė nedalyvauja. Bet čia, kai 50 ir 50, reikia pakeisti pačią įstatymo koncepciją. Jeigu tik 50 arba 30 ar 7, tai tik atitinkamai keičiasi valstybės nuostolių dydis. Bet yra variantas, kad valstybei nieko nekainuotų, o vartotojai padengtų visas tas išlaidas ir nuostolių nesusidarytų.

Todėl aš irgi siūlau grąžinti įstatymą tobulinti laikantis “Mažeikių naftos” pasiūlytos koncepcijos, t.y. padidinti tam tikrą akcizo priedą ir tą fondą būtent toliau naudoti privatiems užsakymams, kad nebūtų tų papildomų nuostolių. Tokios būtų esminės pastabos. Tai yra grąžinti tobulinti atsižvelgiant į “Mažeikių naftos” ir Seimo, gal Seimo nariai pasiūlys, pasiūlytą pigesnį atsargų kaupimo variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pasisakymą diskusijoje. Svarstymo stadijoje yra galimybė 1- už, 1- prieš kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra, tačiau iš kalbų galima spręsti, kad nėra bendro sutarimo, todėl kviečiu registruotis, po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsuojame, ar pritarti, ar nepritarti pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadai. Balsavimas už reiškia pritarimą išvadai, balsavimas prieš reiškia nepritarimą.

Balsavimo rezultatai: 17 – už, 14 – prieš, susilaikė 8. Pagrindinio komiteto išvadai nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti, kaip elgiamės. Ar galėtume bendru sutarimu nutarti, kad, nepritarus komiteto išvadai, mes grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti? Gerai, kolegos, ačiū. Bendru sutarimu apsisprendėme elgtis taip.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 10, 11, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1128(2*) (svarstymas)

2-3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1128. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto – išvadą pateikti kviečiu komiteto pirmininko pavaduotoją I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ligos ir motinystės socialinio draudimo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas iš esmės yra žmonėms, kurie turi negalią. Sudaromos palankesnės sąlygos gauti nedarbingumo pažymą, arba ne tik gauti tą nedarbingumo pažymą, bet ir apmokėjimą už ją. Buvo gauta Seimo Teisės departamento pastabų, į kurias komitetas atsižvelgė, taip pat buvo gautas grupės motinų ir tėvų, auginančių vaikus su cerebraliniais paralyžiais, siūlymas, kad tėvams, slaugantiems vaiką reabilitacijos įstaigoje, būtų išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Tuo tikslu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį reikia papildyti žodžiais “slaugančioms stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje”. Be to, prieš svarstymą komitete buvo gautas didelis raštas tiek Socialinių reikalų ir darbo komitete, tiek Šeimos ir vaiko komisijoje kitų tėvų, kurių vaikai serga sunkiomis, pagal sąrašą nustatytomis ligomis, ir gydytojų pediatrų, kurie dirba vaikų reabilitacinėse įstaigose bei kitose vaikų įstaigose, būtent atkreipiant dėmesį į tuos vaikus, kurių ligos yra Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinti sunkiai sergančių ligų sąraše. Todėl komitete buvo pakeista 3 straipsnio 3 dalis, įrašant “turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos”. Toliau – kaip tekste. Toliau buvo gauta piliečio Samaičio…

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, visi mes tas išvadas prieš akis turime, galbūt į niuansus nesigilinkime. Galbūt iš tribūnos galėtumėte pateikti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadą?

I.DEGUTIENĖ. Gerai. Faktiškai pagrindinė pastaba – dėl motinų ir tėvų, apie ją aš jau kalbėjau, kad buvo atsižvelgta Socialinių reikalų ir darbo komitete ir bendru sutarimu tam pritarta. Ta pati pataisa buvo svarstyta ir Šeimos reikalų komitete, kur pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto redakcijai, o nepritarta redakcijai, kurią siūlė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už dviejų Seimo institucijų iš karto pateiktas išvadas. Dabar turėtume dar išklausyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Matau J.Oleką, pasiruošusį tai padaryti. Kviesčiau pateikti iš tribūnos.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė pateiktą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 10, 11, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti iki priėmimo, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą yra pasiruošęs pateikti kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, buvo paskirtas papildomu komitetu. Gruodžio 10 dieną mes apsvarstėme šį įstatymo projektą. Svarstymui buvo gautos tik Teisės departamento išvados ir pastabos. Mes visiškai pritarėme antrajai ir trečiajai pastabai, nes tai yra grynai techninės pastabos, ir iš dalies pritarėme Seimo Teisės departamento pirmajai pastabai, kur galbūt Seimo Teisės departamentas abejoja ir nevienareikšmiai supranta teiginį. Siūlėme patikslinti redakciją. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje, išklausius komiteto išvadas, dalyvauti norinčių nėra. Statuto numatyta tvarka įregistruotų pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra. Klausčiau, ar po svarstymo galėtume pritarti, atsižvelgdami į tai, kad buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadas bei komitetų pastabas, pritarti pagrindinio komiteto išvadai bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-891* (svarstymas)

Iš eilės svarstome 2-5 klausimą – Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-891. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Klausčiau, ar kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto narių galėtų pateikti šį įstatymą? Primenu, kad tai yra svarstymo stadija. Kolegos J.Palionio šiuo metu aš nematau salėje. Kolega A.Butkevičius, komiteto pirmininkas, pateiks komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Apsvarstė Teisės departamento gautą vieną išvadą ir tai išvadai buvo pritarta. Biudžeto ir finansų komiteto galutinė išvada – pritarti įstatymo projektui; buvo pritarta bendru sutarimu. Kviečiu jus taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra jokių pastabų ir pasiūlymų, išskyrus tai, kad yra atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą. Diskusijoje dalyvauti taip pat norinčių nėra. Ar mes galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu yra pritarta.

Naudodamasis man Statuto suteikta teise, kaip opozicijos lyderis aš norėčiau pasiūlyti skubos tvarką svarstant šį įstatymą. Ar galėtume pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū už jūsų supratimą. Seimas apsisprendė taikyti skubos tvarką svarstant šį įstatymą.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083* (svarstymas)

Kitas eilės tvarka darbotvarkės 2-6 klausimas – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto, kaip pagrindinio, išvadą pateikti kviečiu komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Seimo Teisės departamentas ir Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabų neturi. Ekonomikos komitetas taip pat yra pritaręs ir Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėčiau informuoti, kad taip pat visi turite papildomo – Ekonomikos komiteto išdalintą išvadą. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. Pastabų ir pasiūlymų komitetas neformuluoja ir neteikia. Todėl, išklausius komiteto išvadas, aš klausčiau, ar mes galėtume, nesant norinčių dalyvauti diskusijoje, po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta šiam įstatymui po svarstymo bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 62¹ 62² straipsniais ir 62, 224, 242, 244, 259¹, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1138A. Miškų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1270 (pateikimas)

Eilės tvarka – 2-7 darbotvarkės klausimai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo bei Miškų įstatymo 23 straipsnio projektai. Ar neprieštarautų seimas, jeigu šie susiję teisės aktai būtų pateikti kartu? Girdžiu tik pritarimą. Gerbiamoji teikėja, prašyčiau jus pateikti vienu ypu įstatymo projektus.

N.STEIBLIENĖ. Labas vakaras visiems. Šis alternatyvus projektas yra alternatyva Aplinkos ministerijos parengtam, Vyriausybės pateiktam Seimui svarstyti kitam projektui. Anas projektas numatė tiktai padidinimą baudų už neteisėtai iškirstą mišką. Tačiau išsiaiškinau, kad tos padidintos baudos nelabai padės sustabdyti neteisėtą miškų kirtimą, todėl ir siūlau alternatyvų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildomo įstatymo projekto variantą. Pagrindinis jo tikslas – užkirsti kelią tolesniam, sparčiai didėjančiam Lietuvos miškų naikinimui. Kaip patys žinote, miškas – lėtai atsikuriantis gamtos išteklius, atliekantis ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, valstybė privalo visomis įmanomomis priemonėmis siekti mažinti savavališkų miško kirtimų apimtis. Nustatant šias priemones, valstybės interesai išsaugant mišką neturi atsidurti absoliučiai suvokiamos privačios nuosavybės šešėlyje.

Šiek tiek statistikos. Aplinkos ministrą prašiau pateikti statistinius duomenis apie nustatytą neteisėtą miškų kirtimą, pažeidimų skaičių, iškirstos medienos kiekį, jų santykį bei šių rodiklių pokyčius per pastaruosius trejus metus, šiais pažeidimais padarytą žalą, skirtas ir išieškotas baudas. Pateikti duomenys rodo, kad pastaraisiais metais auga neteisėtų kirtimų skaičius ir iškirstos medienos kiekis, ypač privačiuose miškuose. Štai konkretūs skaičiai: 1999 m. iš viso neteisėtai iškirsta beveik 16 tūkst. kubinių metrų medienos, 2000 m. – 25 tūkst. kubinių metrų, o per 2001, t.y. šių metų tris pirmuosius ketvirčius, – beveik 30 tūkst. kubinių metrų. Tai yra dvigubai daugiau negu 1999 metais.

Nuolat auga neteisėtų kirtimų privačiuose miškuose skaičius. 1999 m. – 372 atvejai iš 1291, 2000 m. – 620 iš 1405, per šių metų tris ketvirčius 650 atvejų iš 1353. Vis dėlto pagrindinę grėsmę kelia ne tiek neteisėtų kirtimų atvejų skaičius privačiuose miškuose ir jų augimas, kiek jų mastai. Šiais metais neteisėtais kirtimais valstybiniuose miškuose buvo iškirsta 7000 kubinių metrų medienos per 703 atvejus, t.y. vienam atvejui tenka 10 kubinių metrų, privačiuose miškuose per 650 atvejų neteisėtai iškirsta net 24,8 tūkst. kubinių metrų. Tai yra vienam atvejui tenka 40 kubinių metrų, 4 kartus daugiau. Vadinasi, neteisėti kirtimai privačiuose miškuose vykdomi daug įžūliau nei valstybiniuose.

Taip, matyt, yra todėl, kad valstybinius miškus galbūt geriau prižiūrime, ir, be abejonės, taip pat dėl kai kurių miško savininkų požiūrio į nuosavą mišką tik kaip į greito pelno šaltinį. Toks požiūris nėra būdingas paprastiems miško savininkams, o dažniausiai įvairiems aferistams, perkantiems mišką daugiau asocialių asmenų vardu, iš kurių paprastai neįmanoma išieškoti baudos ar žalos atlyginimo. Nebaudžiamumo atmosferą iliustruoja šie skaičiai: per šių metų tris ketvirčius privačiuose miškuose neteisėtais kirtimais žalos padaryta už 363 tūkst. Lt, tuo tarpu išieškota tik 12 tūkst. Lt. Bet, matyt, ne pinigais mes turime vertinti neteisėtą miško kirtimą. Miškas neužauga nei per vieną dieną, nei per metus, nei per dvejus metus. Tai yra dešimtmečių reikalas.

Taigi šiais alternatyviomis pataisomis ir papildymais aš siūlau konfiskuoti įrankius pagal kietmetrių dydį, taip pat medieną. Tai yra nukirstą neteisėtai mišką ir medieną. Aš, teikdama šią alternatyvą, konsultavausi su daugeliu specialistų – tiek su teisėtvarkos, tiek su miško urėdijos, tiek su Miškų inspekcijos specialistais. Kito būdo nėra. Jeigu mūsų seneliai ir proseneliai su mišku būtų elgęsi taip, kaip mes elgiamės šiandien, tai mes gyventume plynoje Lietuvoje. Nebebūtų šių miškų. Mes turime mokėti saugoti. Taip, miškas yra nuosavybė. Bet tai yra nuosavybė, deja, visos Lietuvos, nes yra kitoks turtas. Kitoks turtas. Tai ne namas. Tai yra miškas. Aš nenoriu daug šnekėti. Aš manau, jūs ir susipažinote su aiškinamaisiais raštais, o Miškų įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad tiesiog pašalinamas prieštaravimas su dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamojo pranešėja. Trys Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis yra kolega V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Aš iš anksto pritariu šiam įstatymo projektui, tačiau noriu paklausti, kodėl jūs išskyrėt į skirtingas kategorijas valstybinius miškus ir privačius. Tai yra už neteisėtai kertamus valstybinius miškus konfiskuojami tik įrankiai arba ne, o už tą pačią veiką privačiuose miškuose dar konfiskuojama ir iškirsta mediena. Kodėl tokia logika? Ačiū.

N.STEIBLIENĖ. Kad neteisėtai iškirstas miškas valstybiniuose miškuose ir atitenka valstybei, o savininkai nesumoka, ne tik kad nesumoka baudų, nes sugeba asocialiems, arba, sakykime taip, neturintiems jokio turto perleisti fiktyviai turtą ir paskui jie tą medieną parduoda. Neteisėtai iškirstas valstybinis miškas niekur nedingsta, jis atitenka valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Macaitis. Prašau.

A.MACAITIS. Aš atsiprašau, norėjau ne paklausti, tik norėjau pritarti ir palaikyti.

PIRMININKAS. Bus proga dėl balsavimo motyvų. Kolega M.Pronckus. Prašau.

M.PRONCKUS. Pritardamas tam įstatymo projektui, kurį jūs čia teikiate, norėčiau tiktai suabejoti, ar ta statistika yra taip jau teisinga. Aš esu praktiškai susidūręs su ne vienu atveju, kai valstybės miškuose vyksta sandėris”, bet jis yra labai slepiamas ir jis neišlenda į viešumą. O dabar tapo mada aiškintis dėl privačių miškų, kad ten yra labai blogai. Aš nesakau, kad ten yra gerai, – ten yra blogai. Tačiau kažkaip tos pusiausvyros lyg ir nelabai matyti, o natūroj, kai pasižiūri, kad ir ten, ir ten yra visokios velniavos. Atsiprašau.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš sutikčiau, kad su valstybiniais miškais galbūt nėra taip gerai, kaip teigiama statistikoje. Nei aš, nei jūs negalime šito patikrinti, bet galbūt ten kitokia problema. Galbūt ten aš įžiūrėčiau, sakykime, savanaudiškų arba korupcinių požymių, o dėl savavališkai iškirstų privačių miškų, tai gaila, kad mes negalime vieną sykį visi pakilti su malūnsparniu ir pažiūrėti, kaip atrodo mūsų plynai iškirsti hektarai. Nes lieka tiktai… Gražiai atrodo važiuojant keliu miškais apaugę keliai, o toliau yra hektarai plynai nukirsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų už – kolega V.Nekrašas. Prašau.

V.NEKRAŠAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašau palaikyti šį pasiūlymą ir norėčiau pasakyti iš savo patirties. Turiu daug pažįstamų, kurie yra nukentėję nuo šių, kaip čia pasakyti, savivaliautojų, ar (nedrįstu tokio žodžio sakyti) paprasčiausių vagių. Prašau šį siūlymą palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume išklausę balsavimo motyvus užsiregistruoti, o po to nuspręsti, kaip elgiamės? Vyksta registracija. Kartu tai yra proga kai kuriems Seimo nariams pajudėti. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Ar mes galėtume po registracijos pritarti abiem teikiamiems įstatymams bendru sutarimu? Ačiū. Įstatymams Nr.IXP-1138 ir Nr.IXP-1270 pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo tokią svarstymo eigą. Pagrindiniu komitetu svarstant Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymą skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą. Ar priimtina? Ar galėtume nuspręsti, jog svarstome šį įstatymą, nes jis vejasi šiuo metu jau svarstomus įstatymų projektus, pratęstoje sesijoje? Prieštaraujančių nėra. Pritarta, kad bus svarstoma pratęstoje sesijoje, jeigu ją pratęsime.

Taip pat dėl Miškų įstatymo pagrindiniu skirti Aplinkos apsaugos komitetą ir svarstyti pratęstoje sesijoje. Galime bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu pritarta dėl tokio svarstymo eigos. Pradedame svarstymo procedūrą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr.IXP-1228 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, esame aplenkę numatytą darbo grafiką ketvirčiu, o gal daugiau valandos. Siūlyčiau apsvarstyti pirmąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo” projektą Nr.IXP-1228. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia dalykas, apie kurį mes ne kartą kalbėjome ir šioje salėje, ir Seimo valdyboje, ir Seimo seniūnų sueigoje. Nagrinėdami susiklosčiusią situaciją ir, sakykime, įstatymų projektų, kuriuos turėtume priimti, antplūdį nerandame kitos išeities, kaip pratęsti sesiją. Žinoma, galime rengti neeilinę, bet, aš manyčiau, paprasčiau ir korektiškiau sesiją pratęsti. Siūlome ją pratęsti iki sausio 25 d. rengiant pirmąjį posėdį po Naujųjų metų, sausio 13 d., t.y. tragišką iškilmingą posėdį, o po to dvi savaites dirbtume normalia tvarka. Sausio 25 dienos kaip baigtinės datos reikia dėl to, kad gruodžio mėnesį mes nesugebėjome apsvarstyti Seime Konstitucijos pataisų. Mes galime svarstyti arba tarp šv.Kalėdų ir Naujųjų metų, nors to Seniūnų sueigoje buvo atsisakyta, arba pratęstoje sesijoje. Kadangi tradicinis, rutininis posėdis bus tik antradienį, po sausio 13 d., t.y. 15 dieną, o po svarstymo Konstitucijos pataisas toliau galima priiminėti tik po 10 dienų, todėl mums neišeina baigti sesijos 24 d., o reikia baigti 25 d., kad 25 d. būtų apvainikuota pirmuoju balsavimu dėl Konstitucijos pataisų. Antrąjį svarstymą surengsime balandžio mėnesį ir galutinį, finalinį balsavimą – balandžio pabaigoje.

Štai tokie siūlymai. Be Konstitucijos pataisų, toje pratęstoje sesijoje dar turėtų būti kai kurie eurointegraciniai įstatymų projektai, nes dabar mes esame priėmę iš visų planuotų maždaug pusę, 21, dar kai kuriuos priimsime ketvirtadienį ir, matyt, penktadienį, bet vis tiek apie 15 dar reikės priimti per tas dvi sausio savaites.

Mums taip pat sausio darbotvarkėje neišvengiamai teks nagrinėti ir, aš manau, priimti tokius kapitalinius įstatymus kaip Teismų įstatymų pakeitimo paketą, Valstybės tarnybos įstatymą, Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymą ir vieną arba du procesinius kodeksus, t.y. Civilinį procesinį kodeksą ir Baudžiamąjį procesinį kodeksą. Vieno kurio, matyt, teks atsisakyti, nes nespėsime. Ir, žinoma, dar kai kurie kiti klausimai. Taigi ta pratęsta dviejų savaičių mūsų sesija turėtų būti ir intensyvi, ir produktyvi.

Kviesčiau visus kolegas pritarti pratęsimui iki sausio 25 d. posėdžius rengiant, kaip sakiau, nuo sausio 13 dienos. Taigi tada mums išeitų trys savaitės ir šventėms, ir pošventiniam laikotarpiui, bet su viena išlyga: nuo Trijų karalių komitetai turi dirbti visu pajėgumu, kad paskui nebūtų taip, kad komitetai renkasi sausio 14 d. arba 16 d. ir paskutinėms dviem ar trims dienoms, t.y. 22, 24 ir 25, lieka 30 įstatymų ir dar Konstitucija. Toks mano prašymas, kad komitetai turi posėdžiauti nuo sausio 7 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš noriu paklausti, ar jūs 25 d. minite jos neįskaitydamas?

Č.JURŠĖNAS. Įskaitydamas. Aš paaiškinau, kad mums dėl Konstitucijos kitaip neišeina. Tada posėdį reikės daryti sausio 14 dieną, o to nesinorėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš, prisimindamas, ką mes darėme šioje rudens sesijoje, prisimenu, kad po Seniūnų sueigos darbotvarkėje būdavo daug juodų dėmių ir kai kurie klausimai, kurie buvo numatomi Seniūnų sueigoje, būdavo išbraukti. Po to, atsimenu, netradicinėmis plenarinių posėdžių dienomis pasitaikydavo tokių neeilinių plenarinių posėdžių, kuriuose būdavo labai daug neeilinių pertraukų. Ar jūs sutiktumėte su mano teiginiu, kad mums reikia pratęsti darbą dėl prasto darbo organizavimo?

Č.JURŠĖNAS. Ne, nenorėčiau sutikti su tamstos teiginiu. Žinoma, yra visokio darbo ir mano paties, ir mano kolegų, be abejo, bet nenorėčiau sakyti, kad Seimas ir Vyriausybė prastai dirba. Vis dėlto kai kurie klausimai yra svarstomi ir nagrinėjami labai atsakingai, labai visapusiškai, ir jie užtrunka. Jūs patys prašote Vyriausybės išvadų, dar kokių nors išvadų, pavyzdžiui, šiandien Europos teisės departamento ir, žinoma, visa tai užima laiką, jeigu nori tai sąžiningai padaryti. Čia viena priežastis. Kita priežastis yra ta, kad mes rugsėjo mėnesį suplanavome pernelyg daug, apie tai aš kalbėjau iš šios tribūnos. Turite tai prisiminti. Štai čia yra tos kelios priežastys, kurias aš paminėjau, bet, žinoma, mano neorganizuotumo, be abejo, yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau norinčių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje svarstant šį Seimo nutarimą kalbėti norinčių taip pat nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro pritarimo. Kolegos, kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl pritarimo šiam nutarimui. Gerbiamieji kolegos, yra pateikimo stadija, kviečiu balsuoti dėl pritarimo šiam Seimo nutarimui po pateikimo. Dar ne priėmimas, prieš priėmimą registruosimės dar kartą. Už – 28, prieš – 3, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar neprieštarautumėte, jeigu mes čia pat šiandien išspręstume šį klausimą. Ačiū. Apsisprendėme, kad sprendžiam klausimą dabar, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Svarstymo stadija. Svarstant šį Seimo nutarimo projektą, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo nutarimui, registracijos Nr.IXP-1228. Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš – 5, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.

Pereiname prie Seimo nutarimo priėmimo pastraipsniui.

1 straipsnis su pataisa, kad vietoj 24 būtų įrašyta 25 diena. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu su datos patikslinimo pataisa.

2 straipsnis. Ar 2 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

Pastraipsniui baigę priėmimą, pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl viso Seimo nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-1228, priėmimo.

Balsavimo rezultatai: už – 28, prieš – 5, susilaikė 8. Seimo nutarimas Nr.IXP-1228 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskelbti 7 minučių pertrauką, iki 17.10 valandos.

Pertrauka

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 152¹, 152², 153⁵, 153⁶, 153⁷, 153⁸, 153⁹, 246 straipsniais ir 153, 165², 224, 259¹, 268, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-925(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame mūsų posėdį, prašyčiau jūsų dėmesio. Eilės tvarka 2-8 darbotvarkės klausimas. Bet prieš pradedant jį svarstyti, laimi tie, kurie užsiregistruoja. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį D.Veličką. Svarstomo įstatymo registracijos Nr.IXP-925. Svarstymo stadija.

D.VELIČKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip tik svarstant šį projektą Nr.IXP-925(2) yra labai daug, net 14, įstatymų, bet išvada labai trumpa. Būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo vieną nuomonę iš Teisės departamento ir tai nuomonei nepritarė. Toliau, komiteto nuomonė – Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjos nuomonei pritarti. O mūsų komiteto bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėkoju. Tai buvo vienintelis pagrindinis komitetas, papildomi nebuvo numatyta. Gerbiamieji kolegos, išklausę komiteto išvadą, diskusijoje pageidaujančių dalyvauti neturime. Todėl aš klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausimas yra pakankamai aiškus. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadoje. Prieštaraujančių nesant, po svarstymo įstatymui, registracijos Nr.IXP-925(2), pritarta bendru sutarimu.

Vyriausybės įstatymo papildymo 30¹ straipsniu ir 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31 32, 33, 37, 40, 41, 44 ir 45 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1265. Valstybės tarnybos įstatymo 15, 16, 27, 59 straipsnių ir 1 bei 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1266 (pateikimas)

Taip pat eilės tvarka turėtume svarstyti dabar kelis Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, tačiau kol kas nėra atvykusio ministro. Norėčiau pasitarti su jumis, kuriuos klausimus mes dabar galėtume svarstyti? Bandau apžvelgti salėje esančius kolegas Seimo narius. Kviečiu teisingumo ministrą J.Bernatonį į tribūną. Svarstysime klausimą… (Balsas salėje) Atsiprašau, vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį pristatyti Vyriausybės teikiamus klausimus 2-9a ir 2-9b. Ar Seimas mano, kad galėtume išklausyti abiejų pristatymą iš karto? Ar, ministre, jums priimtina tokia procedūra? Kviečiu jus į tribūną.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybė teikia Vyriausybės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas pagerinti administracinius gebėjimus, dėl ko visą laiką mes turime tam tikrų pastabų iš Europos Komisijos. Kadangi praktiškai tik vienoje Lietuvoje iš valstybių kandidačių, pretenduojančių būti Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungoje tokių nėra, tik viena Lietuva turi neišgrynintą valdymo struktūrą tiek Vyriausybės Kanceliarijoje, tiek ir ministerijų valdymo struktūras. Remdamiesi rekomendacijoms, kurios buvo pateiktos pagal atitinkamas Europos fondų programas, mes stengiamės išgryninti politinį ir administracinį lygmenį. Daugiausia diskusijų sukėlė būtent siūlymai dėl ministerijų valdymo struktūros. Dėl pačios Vyriausybės nebuvo daug diskusijų, nes jau buvo kalbos ir Konstitucinio Teisimo dėl tam tikrų funkcijų dubliavimo tarp Vyriausybės sekretoriaus ir kanclerio. Ministerijose siūloma išgryninti politinį ir administracinį lygmenį tokiu būdu, kad dabar viceministrai, kurie skiriami partiniu pagrindu, būtų B lygio, tai yra viešojo administravimo karjeros tarnautojai, ir taip pat būtų to administracinio lygmens vadovas, kurį siūloma pavadinti valstybės sekretoriumi.

Mes įdėmiai susipažinome su Seimo Teisės departamento pastabomis ir tam, kas susiję su teisiniais klausimais, pritarėme. Tačiau yra teikiama daug pastabų, susijusių su valdymo reikalais, valdymas taip pat yra mokslas, todėl čia turi būti truputį kiti, mano supratimu, ekspertai. Dėl pastabos dėl valstybės sekretoriaus pareigybės pavadinimo ministerijose, tai aš noriu pasakyti, kad pagal praktiką Europos Sąjungoje (o mes turbūt visi norim būti suprantami toje draugijoje, kurioje netrukus, po poros metų, atsidursime) yra du šios pareigybės pavadinimai – generalinis sekretorius ir valstybės sekretorius. Mes pasirinkome valstybės sekretorius, turbūt dėl jums suprantamų priežasčių. Nes jeigu būtume pasirinkę generalinio sekretoriaus pavadinimą, tai galėjo tapti tam tikru pajuokos objektu mūsų visuomenės, prisimenančios tą pavadinimą visai kitai pareigybei.

Noriu tik priminti, kad jau ir anksčiau tokia panaši valdymo struktūra ministerijose buvo, tačiau po 1996 m. rinkimų buvo politizuotas ministerijų valdymas ir ministro pavaduotojų pareigybės buvo padarytos politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų pareigybėmis. Dabar iš kaimyninių valstybių partijos skiria ministrų pavaduotojus tik Baltarusijoje, visur kitur to lygmens yra B lygio karjeros tarnautojai. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš, pritardamas įstatymo projektui, noriu paklausti. Čia numatyta atsisakyti Ministro Pirmininko aparato ir atitinkamai pertvarkyti Kanceliariją. Gal jūs galite pasakyti kiek dabar Ministro Pirmininko aparate yra “aparatčikų” ir kiek jų sumažės, atsisakius šito aparato? Ačiū.

J.BERNATONIS. Aš noriu pasakyti, kad visų pirma pasikeitus vyriausybėms Ministro Pirmininko patarėjų korpusas labai sumažėjo, dabar yra kancleris, politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnas, kuris vadovauja būtent visam šitam aparatui, tačiau viešojo administravimo aspektu problema yra ta, kad sunkiai priimami sprendimai, lėčiau priimami sprendimai, nes politinis lygmuo dar kartą pertikrina tas išvadas, kurias padaro administracinis lygmuo, t.y. Vyriausybės aparato skyriai ir po to patarėjai. Kad tokio dubliavimo būtų išvengta, siūloma sudaryti Kanceliariją, kuriai vadovautų kancleris, bet jo pareigybė apimtų dabartinio Vyriausybės sekretoriaus funkcijas ir dalį kanclerio funkcijų, o Ministrui Pirmininkui talkintų siauras patarėjų ratas. Tačiau kadangi pagal rekomendacijas politiniame lygmenyje turėtų būti atitinkamas vadovas, siūloma įvesti vyriausiojo patarėjo statusą, jis iš esmės vykdytų šiuo metu vykdomas Vyriausybės kanclerio funkcijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Aukščiausiasis ministre, pastaruoju metu svarbiausias argumentas daugeliui darbų, gerų ir nelabai, einančių iš A.Brazausko Vyriausybės, yra Europos Sąjungos momentai. Ir šitą projektą jūs taip pat remiate labai paprastu dalyku: reikia išgryninti administracinį ir politinį lygmenį, visose šalyse kandidatėse išgryninta Vyriausybės struktūra ir ministerijų struktūra, Lietuvoje dar neišgryninta. Mano supratimu, Europos Sąjunga tiktai mus spaudžia pasiekti tam tikrų tikslų, bet visiškai nespaudžia, kokiomis administracinėmis ar kokiomis mechaninėmis priemonėmis mes šiuos dalykus padarysime, todėl aš labai abejoju dėl šio argumento. Bet mano klausimas kitas. Kokie vis dėlto pagrindiniai šio įstatymo pataisų tikslai? Pirmą tikslą aš matau, bet dabar man sunku jį susirasti cituoti, – Vyriausybės strategijos terminą pakeisti valstybės ilgalaikės veiklos planu ar panašiai ir panašiai. Ir antrasis tikslas, mūsų galva, yra vis dėlto tik labai neprastai prisidėti algų A.M.Brazausko Vyriausybės atstovams. Vyriausiasis Ministro Pirmininko patarėjas gaus daugiau, Ministro Pirmininko patarėjas gaus daugiau, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas gaus daugiau, Ministro Pirmininko atstovas gaus daugiau ir t.t., ir t.t. Taigi tas tikslas yra tikrasis, aš teisus dėl pastarojo savo vertinimo dėl tų algų?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, man sunku pasakyti, kiek čia buvo klausimų, kiek buvo teiginių, bet maždaug apie 10. Aš pasistengsiu atsakyti į kai kuriuos, o jeigu neatsakysiu, tai pakartosite, o tada atsakysiu ir į tuos, nes nespėjau užsirašyti.

Visų pirma galbūt pradėkime nuo paskutiniojo teiginio dėl algų. Jūs puikiai žinote, kad tai reglamentuoja mokos fondas, jeigu bus didesnės algos, tai bus mažiau patarėjų. Bet aš galiu pagrįsti, kodėl taip yra siūloma. Todėl, kad siūloma politinį lygmenį suploninti, bet jo kokybę pagerinti. Ir suprantama, tam kad pakviestume žmones dirbti tokį darbą su tam tikru statusu, jie neturėtų gauti dvigubai mažiau negu Prezidento patarėjai ar kitos atitinkamos politinės pareigybės. Todėl tokie siūlymai yra per kategorijas, tai yra būtent tame lydinčiame teisės akte, ir šį klausimą sureguliuoti. Be to, mes orientavomės į tai, kad Ministro Pirmininko patarėjas turėtų gauti šiek tiek didesnį atlyginimą nei ministro patarėjas. O ministro patarėjų statusas iš esmės keičiasi, nes nelieka viceministrų, kurie buvo politinio lygmens, ministras ateina su savo komanda, kuri susideda tik iš patarėjų. Suprantama, jų darbas yra įgyvendinti tą politiką, kurią turi vykdyti viena ar kita žinyba, Vyriausybės programą ir politiką, tuometinės Seimo daugumos, tai gali realizuoti tik asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojai, todėl ministro patarėjų vaidmuo išauga.

Dabar dėl ilgalaikės strategijos. Taip, pateikdamas šį klausimą, aš nepaminėjau labai svarbaus trečiojo dalyko, kad Vyriausybės įstatyme siūloma nustatyti, jog Vyriausybė turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti ilgalaikę valstybės raidos strategiją. Aš manau, kad tai yra perspektyvus dalykas, nes daugelyje valstybių perspektyva yra planuojama dešimčiai metų į priekį, tai nereiškia, kad tai bus detalus, konkretus planas, kad jo negalima bus tikslinti, bet bus tam tikri orientyrai, kur mes einame. Kadangi aš tikiuosi, jog tokiai ilgalaikei raidos strategijai Seimas pritars, gal net bendru frakcijų sutarimu, nes čia yra perspektyvinis dalykas, aš nemanau, kad tai trukdys ar varžys kitos Vyriausybės veiklą, nors ankstesnė bus parengusi. Galės tiesiog pakoreguoti, pataisyti, patobulinti, vėl pasiūlyti Seimui. Turėsime orientyrą, kur einam.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, galvoje sukasi tiek daug klausimų, jog bijau susipainioti ir visų neišdėstyti. Bet vieną pasirinksiu iš tų besisukančių galvoje. Vis dėlto, kas yra iniciatorius, kas yra pagrindinis sumanytojas visų šių pertvarkymų, nes tai, ką jūs siūlote savo projekte, teigiu, kad yra pakankamai ženklus ir didelis, rimtas, svarus Vyriausybės vykdomosios valdžios viršūnės pertvarkymas. Čia nėra ES ženklelio, nėra koks eurointegracinis projektas, tai ar čia yra politinė valdančiųjų partijų ar vienos valdančiosios partijos iniciatyva? Kiek pamenu rinkimų programas, tokių nuostatų taip pat lyg ir nebuvo. Tai iš kur ta iniciatyva vis dėlto atsirado, įvertinant siūlomus pakeitimus. Kiek pats esu susipažinęs su Vyriausybės darbu, galiu pasakyti, kad kalbant apie darbo kokybę iš esmės niekas į vieną ar į kitą pusę nepasikeis. Kaip buvo, taip ir bus. Tai grįžtu prie to paties kolegos A.Vidžiūno klausimo, tai kokie vis dėlto yra tikrieji tikslai? Kas tikrasis sumanytojas ir kokie tikrieji tikslai?

J.BERNATONIS. Išties labai įdomūs klausimai. Aš pasistengsiu atsakyti į tris, o jeigu į ketvirtą, tai jūs man priminsite. Aš pasižymėjau tris.

Dėl ženklelio ES prie projekto. Kolega, ne aš tuos ženklelius uždedu, man labai sunku atsakyti, nes jūs turbūt pritarsite tai nuostatai, jog nuolat, uždarant kiekvieną skyrių, mums yra primenami silpni administraciniai gebėjimai mūsų valstybėje ir anksčiau ar vėliau tai gali tapti kliūtimi. Mes turime sudaryti visas sąlygas tą kliūtį pašalinti. Jeigu klausimas išsprendžiamas kompleksiškai, aš čia paminėčiau sąsają su šiuo projektu šiuo požiūriu ir Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją, nes mes ją irgi vertinom šiuo požiūriu, tai, suprantama, gal to ženklelio ir nėra, bet ateis laikas, kai reikės uždaryti skyrių ir mes būsim nieko nepadarę, kad būtų sudarytos sąlygas, jog valdymas mūsų ministerijose būtų normalus. Kitos valstybės, Estija, Latvija, ką jau kalbėti apie Europos Sąjungos valstybes, yra perėję būtent prie tokio ministerijų valdymo. Tai visiškai nėra atradimas, tai atradimas tik tiems žmonėms, kurie nėra susipažinę su kitų valstybių ministerijų struktūrų valdymu ir galbūt nėra susipažinę su tom rekomendacijom, kurias mes gavome per PHARE atitinkamą projektą.

Dabar dėl iniciatyvos. Kur buvo pirmą sykį apie tai pasakyta? Jeigu pamenate, buvo mūsų Vyriausybės programoje. Tikrai vos ne kiekvienoje frakcijoje, kai mes lankėmės su kandidatu į premjerus Prezidentu A.Brazausku, buvo kalbama apie tai, kad mes turime pereiti prie normalaus ministerijų administravimo. Aš dabar nepasakysiu, nes neturiu užrašų, ar Liberalų frakcijoje apie tai buvo kalbama, bet aš galėsiu jums patikslinti kitą dieną pavartęs užrašus. Tai buvo mūsų iniciatyva ir jos tikrasis tikslas yra sutvarkyti valdymą moderniai, demokratiškai, taip, kaip yra Europoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministras į mano klausimą atsakė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Rimšelis. Prašau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, aš visų pirma norėjau paklausti. Jūs keičiat formuluotes. Jūs dabar jau kalbate ne apie Vyriausybės ilgalaikio strateginio veiklos planą. o apie Vyriausybės nustatytą strateginę šalies valdymo viziją. Plano mes iš tikrųjų Seime tokio netvirtinam. Mes puikiai žinome, kad Vyriausybės dažniausiai turi ganėtinai trumpą savo veiklos distanciją. Mes iš tikrųjų šalies viziją matome Vyriausybės programoje, kurią tvirtina Seimas. Ar jums neatrodo, kad jūs per daug norite įvelti ir taip į perkrautą Seimo darbotvarkę nelabai aiškios perspektyvos viziją? Mes kalbėtume apie kažkokią mistifikaciją. Aš įsivaizduoju, kokios būtų kalbos. Tai klausimas būtų, ar tai nėra papildomų tokių klampių programų, strateginių programų svarstymo primetimas Seimui, įstatymų leidžiamajai valdžiai, kad galėtų Vyriausybė geriau dirbti.

Tai viena klausimo dalis, kita klausimo dalis būtų tokia…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

K.RIMŠELIS. Baigiau jau, tuoj pat baigsiu, kitaip sakant, jau būčiau baigęs. O kitas dalykas, kaip jūs, prisidengę Valstybės tarnybos įstatymu, išvengsite savo kolegų politinio spaudimo parenkant tokius kvalifikuotus kadrus, kaip jūs čia numatote sukomplektuoti visą valstybės tarnybą Vyriausybėje?

J.BERNATONIS. Supratau. Išties labai įdomūs klausimai. Pirmiausia norėjau pasakyti, kad gal aš per mažai argumentavau dėl valstybės raidos strategijos. Iš tiesų aš nemanau, kad tai yra tas klausimas, kuris nereikalingas svarstyti Seime, ar jis yra papildomas. Man atrodo, tai yra vienas iš svarbesnių klausimų. Tuo labiau mokslininkų yra parengta atitinkama raidos strategija, tačiau ji nėra įgijusi jokio valstybinio statuso. Vyriausybė negali priimti tokio dokumento, nes Vyriausybės per daug dažnai keičiasi. Be to, Vyriausybė, kaip žinote, netiesiogiai renkama. Mes neturime tiesioginio rinkėjų mandato, o čia yra labai svarbus, perspektyvinis klausimas ir mes manytume, kad būtent Seimo prerogatyva tokią viziją, kaip jūs sakote, numatyti.

Dabar dėl strateginių planų, dėl strateginio planavimo Vyriausybėje. Iš esmės niekas nesikeičia. Tai yra išbraukta iš Vyriausybės įstatymo tik dėl tos priežasties, kad ten buvo įdėtos tam tikros reglamentinės nuostatos. Tai turėtų reguliuoti Vyriausybės reglamentas ir tai yra reguliuojama Vyriausybės reglamente. Tai ne įstatymo normos.

Antro klausimo, tiesą pasakius, aš labai supratau. Gal galėtumėte man ne taip mįslingai jį suformuluoti.

K.RIMŠELIS. Tuomet pakartosiu, galima.

PIRMININKAS. Ministras prašo, galima pakartoti.

K.RIMŠELIS. Ministras prašo, vadinasi, Seimo nariui galima. Aš noriu pasakyti, kad jūs dabar į tas pozicijas, kurias keičiate iš politinio pasitikėjimo, priimsite pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Mes žinom, kaip priimant darbuotojus, stengiantis atrinkti pačius kvalifikuočiausius, tas įstatymas yra įgyvendinamas. Kaip jūs išvengsite savo kolegų politinio spaudimo atrinkdamas pagal tą įstatymą geriausius specialistus?

J.BERNATONIS. Aš manyčiau čia truputį dėl nežinojimo ir neįsigilinimo į pačią koncepciją kyla klausimas. Beje, Vyriausybės buvo parengtas naujo įstatymo koncepcijos pirmas variantas. Apsvarstyta Vyriausybės Valdymo reformų nuolatiniame komitete ir vėl grįžome. Matyt, bus surengtas tam tikras platesnis seminaras. Bet aš norėjau pasakyti apie šį požiūrį. Čia nebus jokių dalybų, dalybos bus dėl patarėjų pareigų, nes ten politinis lygmuo užsibaigia, čia prasideda administracinis lygmuo, kur veikia Valstybės tarnybos įstatymas, numatytas viešojo administravimo karjeros tarnautojams, tai yra bus rengiamas konkursas bendra tvarka. Jeigu Seimas bus malonus ir paskubės priimti naują Valstybės tarnybos įstatymą, tai tas konkursas bus rengiamas tobuliau, bet jeigu manysite, kad reikia tą įstatymą priimti ne sausio mėnesį, tai aš manyčiau, tuomet bus rengiama pagal tą, kuris galioja. Mes kitokios tvarkos negalim nustatyti.

Bet ta tvarka, mano supratimu, leidžia pakankamai atrinkti tikrai kvalifikuotus žmones į atitinkamas pareigas. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti kiek nori iš tos pačios mūsų ministerijos, kur keitėsi darbuotojai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Paskutinis klausiantysis – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto ar jums neatrodo, kad jūsų įstatymas, užuot stabilizavęs valstybės tarnybą ir administracijos darbą, tik dar labiau jį destabilizuos? Nes mes žinome, kaip tokie konkursai, deja, šiuo metu yra rengiami. Jie bus politizuoti ir bus priimti savi žmonės į tas valstybės sekretorių ir sekretorių pareigas, ir kita dauguma, atėjusi vėliau, neturėdama kaip išsivaduoti nuo tokio politinio palikimo, turės reorganizuoti ministerijas ir jų struktūras. Ir tokiu būdu, užuot pasiekę didesnio stabilumo ir galimybės įgyvendinti politines programas, mes pasieksime tik visos sistemos destabilizavimą. Jūs deklaruojate kaip pagrindinį siekį atskirti politinį ir administracinį lygmenį. Aš nežinau, kodėl reikia šitą taip iškelti į tokią rožinę siekiamybę. Gal tokiu atveju, jeigu jau toks siekis yra užsibrėžtas, reikėtų eiti dar toliau – palikti premjerą politinio pasitikėjimo pareigūnu, o ministrus taip pat padaryti valstybės tarnautojais.

J.BERNATONIS. Na, visų pirma noriu pasakyti, kad aš taip nemanau, ką jūs pradžioje sakėte, o be to, noriu pasakyti, kad nereikėtų išradinėti dviračio, nors mes tai dažnai darome. Jūs puikiai žinote, kas yra ministrai, kaip ši pareigybė apibrėžta mūsų Konstitucijoje, ir puikiai žinote Europos praktiką. Aš nežinau valstybės, išsivysčiusios, demokratinės, kur ministrai būtų ne politikai. Kitas klausimas, kokia Vyriausybė formuojama. Jeigu profesionalų Vyriausybė, tai vis tiek politikai parenka tuos profesionalus. Taigi nuo to niekas nesikeičia, vis tiek tai politinio asmeninio pasitikėjimo. Bet aš manau, kad dėl ministrų jūs tikriausiai pajuokavote. Aš leisiu sau irgi pajuokauti ir pasakyti, kad kaip konkursai vyko A.Kubiliaus valdymo laikais, aš nežinau, bet dabar mes, kaip ministerija, kuri atsakinga už viešąjį administravimą, stengiamės prižiūrėti, kad konkursai vyktų skaidriau, objektyviau. Bet palikimas jūsų sunkus.

PIRMININKAS. Ačiū. Sunkiu palikimu turbūt ir baigsime, gerbiamasis ministre. Daugiau klausimų nėra. Pateikimo stadija. Vienas dėl balsavimo motyvų – už, vienas – prieš. Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Projekto iniciatoriai kelia sau ambicingus tikslus iš esmės pagerinti valstybės tarnybą ir nebegauti priekaištų iš Europos Sąjungos pareigūnų. Aš manau, kad šio projekto rezultatas bus priešingas. Gal pirmame etape jie ir raportuos, kad ką nors iš esmės keičia, kas vėliau turi duoti gerus rezultatus, bet aš tikrai neprognozuoju gerų rezultatų dėl tų pasikeitimų. Tikrai toks sprendimas destabilizuoja padėtį valstybės tarnyboje, ir nemanau, kad jis padės pritraukti į karjeros tarnautojų pareigas, kurios čia lyg naujai numatomos, kompetentingus pareigūnus. Turbūt tie dabartinės valdančiosios daugumos slaptieji protokolai, pasidalijant politines pareigybes, nepraranda galios ir po šio sprendimo, tik visa tai, matyt, bus įforminta kaip tam tikro konkurso rezultatas. Na, o kaip rengiami konkursai ir kas juos laimi, mes galime pamatyti, prisiminę ne tokią seną Kūno kultūros ir sporto departamento karjeros tarnautojo – vadovo skyrimą. Tai pafantazuokime, kaip čia bus su kitomis ministerijomis, valstybės sekretoriais ir taip toliau. Todėl nėra prasmės daryti tokius pakeitimus, siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl balsavimo motyvų už – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt mes visi puikiai žinome, kad tęstinumas valstybės, Vyriausybės, administraciniame darbe yra tiesiog būtinas. Dalies ministerijų žmonių keitimasis iš tikrųjų turės būti labai pamatuotas. Taip, kaip yra pasielgta mūsų gretimuose kraštuose – Vakarų Europos ir kituose, sakykim, Baltijos valstybėse, – yra vienas iš sektinų pavyzdžių, kad kuo stabilesnis liktų ministerijų administracijos darbuotojų kolektyvas. Todėl aš manau, kad stengimasis pakeisti Vyriausybės įstatymą ir daliai dabartinių pareigūnų suteikti valstybės tarnautojų statusą jokiu būdu nestabilumo nesukelia. Kolegų argumentai, kad pasikeitus bus daroma įtaka dėl tam tikrų politinių motyvų, galbūt yra paremti jų asmenine arba jų partijos veiklos patirtimi. Šiuo metu užsibrėžtas tikslas, kad ministerijose liktų karjeros pareigūnai, o ateitų ministras su savo patarėjais, aš manau, iš tikrųjų yra visiškai priimtinas. Mums Europos Sąjungos ekspertai sako dėl administracinių gebėjimų pakėlimo į aukštesnį lygį, tad šio įstatymo priėmimas turėtų tam tik pasitarnauti, todėl aš kviečiu visus pritarti įstatymui po pateikimo. Mes turėsime gerą progą toliau diskutuoti komitetuose ir pažiūrėti, ar iš tikrųjų visos nuostatos yra mums priimtinos. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl pirmojo įstatymo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Aš norėčiau konstatuoti, kad nors Naujosios sąjungos frakcija ir stipriai pasislinko į dešinę, bet balsuoti reikėtų dalyvaujant savo vietose, tai yra statutinė norma. Manau, ir socialdemokratai dėl to neprieštaraus. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo įstatymui, kurio registracijos Nr.IXP-1265, po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 30 – už, 17 – prieš, susilaikė 1. Įstatymui po pateikimo pritarta.

Kitas lydintysis teisės aktas Nr.IXP-1266. Kolega J.Razma norėtų kalbėti dėl antrojo teisės akto, ar ne? Ar galėtume be motyvų formalumo dėlei balsuoti? Kviečiu balsuoti dėl pritarimo įstatymui Nr.IXP-1266 po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 28 – už, 12 – prieš, susilaikė 1. Įstatymui po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo dėl abiejų įstatymų pagrindiniu komitetu skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą bei svarstyti pratęstoje sesijoje. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu tokiai svarstymo procedūrai? Prieštaravimų nėra. Pritarta dėl tokios svarstymo eigos bendru sutarimu.

Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1255 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Policijos įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1255. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą J.Bernatonį pateikti Vyriausybės teikiamą įstatymą.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Įstatymas yra tradicinis, nes jau ne vieną kartą pratęsėme 8¹ straipsnio galiojimą. Situacija šiek tiek netradicinė, nes Vyriausybė jau patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įstatymo koncepciją, kaip žinote, pagal teisėkūros principus dabar mes pirmiausia tvirtiname koncepciją. Taip pat yra parengtas įstatymas. Šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas yra derinamas su kitomis žinybomis. Tikimės, kad jo projektui Vyriausybė pritars sausio mėnesio, ir mes galėsime jį pateikti Seimui. Turime daug vilčių, kad šis atidėjimas bus paskutinis. Manyčiau, jog nepratęsti Policijos įstatymo 8¹ straipsnio būtų klaida, nes tuomet Mokesčių policija negalėtų veikti, o jūs žinote, kiek problemų su finansiniais nusikaltimais turime šiuo metu valstybėje.

Yra Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada – pastaba, kuri yra pateikta, priimtina. Prašyčiau visų palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kodėl vėl laikas iki liepos 1 dienos? Jūs sakote, kad viskas daugmaž parengta, ir nedaug laiko, bet labai didelis laiko rezervas. Ar nebuvo galima iki balandžio 2 d., iki balandžio 15 dienos?

J.BERNATONIS. Taip, Vyriausybė, manau, šiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymui pritars sausio mėnesį, nes jis jau yra suderintas ir su Teisingumo ministerija. Dar liko tokie, sakyčiau, smulkūs derinimai. Bet mes negalime prognozuoti, kada tas įstatymas bus apsvarstytas ir priimtas Seime. Todėl mes nenorėjome Seimui teikti tokius, sakyčiau, griežtus terminus. Jeigu Seimas manytų, kad būtų galimą tokį įstatymą priimti anksčiau, tada mes sutiktume ir su ankstesniais terminais. Nesinorėtų dar kartą toliau nukelti, todėl mes ir siūlome, kad kol bus priimtas įstatymas, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos, kai baigiasi pavasario sesija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti pateikimo stadijoje nėra. Ar mes galėtume, nesant prieštaraujančių, pritarti teikiamam Vyriausybės projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Preliminari svarstymo data… Nesu tikras, ar realu kalbėti apie 20 dieną. Gal formuluokime, jeigu priimtina, šioje sesijoje. Ar galime sutarti taip? Ačiū. Nesant prieštaravimų, bendru sutarimu nusprendžiame pradėti svarstymo procedūrą ir paskirti tam tikrus komitetus ir svarstymo datą.

Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 53 straipsniu, 1, 2, 3, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 25, 27, 28, 30, 41, 44, 45, 48, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1267 ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 53 straipsniu bei kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr.IXP-1267(ES). Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas. Kviečiu ūkio ministrą P.Čėsną į tribūną pateikti projektą.

P.ČĖSNA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Svarstyti teikiamo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22%, tokio alkoholio gamybos klausimus, panaikinti nereikalingus verslo suvaržymus ir suderinti Alkoholio kontrolės įstatymą su Civilinio kodekso ir naujai priimtų įstatymų, t.y. Reklamos, Visuomenės informavimo, Biokuro, Vietinės savivaldos, nuostatomis.

Projekte daromos šios pagrindinės Alkoholio kontrolės įstatymo prielaidos. Nuo 2003 metų sausio 1 dienos panaikinamas alkoholio produktų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 22%, gamybos monopolis. Suderinus su Lietkoopsąjunga bei įmone ir atsižvelgiant į labai nedideles realizavimo apimtis, gaminamas tik vienas gėrimas “Žalgiris”, kurio per metus realizuojama tik apie 2000 litrų, projekte nuo 2003 m. sausio 1 d. panaikinama UAB “Lietuviškas midus” išimtinė teisė gaminti alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas viršija 50%. Kartu įmonei leidžiama realizuoti iki šios datos pagamintų minėtų gėrimų likučius. Taip pat panaikinama įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti importuoti į Lietuvą analogiškus bičių medaus pagrindu pagamintus alkoholinius gėrimus. Iki šiol tokio importo licencijų nėra išduota.

Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, nustatančios licencijų perregistravimą, prieštarauja Civiliniam kodeksui, nenumatančiam licencijų perregistravimo, projekte siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį reikalavimą perregistruoti licencijas: importo ir vidaus prekybos licencijas kiekvienais metais, o gamybos licencijas – kas treji metai.

Ketvirta. Panaikinami nereikalingi verslo suvaržymai. Tai yra leidžiama prekiauti silpnu sidru, kaip ir alumi, kioskuose, prekybos įmonių nespecializuotuose skyriuose, autoparduotuvėse. Šiuo metu leidžiama tik specializuotose parduotuvės ir skyriuose.

Leidžiama paviljonuose prekiauti alumi ir silpnu sidru. Sidru šiuo momentu draudžiama. Panaikinamas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais magistralinių ir krašto kelių, pakelėse. Šiuo metu leidžiama prekiauti tik stacionariose viešojo maitinimo įmonėse. Įmonės galės įsigyti licencijas prekiauti minėtose vietose, jei jos atitiks bendruosius reikalavimus. Tai yra bus įrengtos stacionariuose pastatuose, turės specializuotus alkoholinių gėrimų prekybos skyrius ir panašiai. Nestacionarios viešojo maitinimo įmonės, įrengtos pakelėse, galės įsigyti sezonines licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 22% stiprumo, tik savivaldybių nustatyto kurortinio ir poilsio ar turizmo laikotarpiu ir tik tuo atveju, jei jos bus kurortinėse vietovėse, savivaldybių nustatytose poilsio ar turizmo zonose.

Panaikinama nuostata, leidžianti specializuotuose alkoholinių gėrimų skyriuose prekiauti tik išimtinai alkoholiniais gėrimais. Taip pat įstatyme įteisinama šiuo metu Vyriausybės nutarime galiojanti nuostata, leidžianti prekiauti alkoholiniais gėrimais kaimo parduotuvių nespecializuotuose prekybos skyriuose.

Keičiamos nuostatos, susijusios su alkoholio produktų kokybę liudijančių pažymėjimų sertifikatų išdavimu. Panaikinamas galiojančio įstatymo 44 straipsnyje esantis prieštaravimas, kai už tą patį pažeidimą numatoma skirtingo dydžio bauda. Nustatomas 5 metų laikotarpis, per kurį padarytas pažeidimas, laikomas pakartotinu. Sumažinami baudų dydžiai, nustatyti įmonėms už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Keičiami Alkoholio kontrolės įstatymo 30, 44 straipsniai, panaikinant Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teisę kontroliuoti bei skirti baudas už alkoholio reklamos pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse suteikiant šią teisę Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Kartu Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai suteikiama teisė kontroliuoti ir skirti baudas už išorinės alkoholio reklamos pažeidimus atimant šią teisę iš savivaldybių, nes jos iš esmės šios kontrolės nevykdo.

Siūloma leisti reklamuoti per radiją ir televiziją tam tikromis valandomis ne tik alų ir vyną, kaip yra šiuo metu, bet ir kitus alkoholinius gėrimus iki 15% stiprumo. Suvienodinamas šių gėrimų reklamavimo laikas per komercines stotis ir nacionalinį radiją bei televiziją. Įgyvendinant 2000 m. balandžio mėnesį Seimo ratifikuotą Europos konvenciją dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes, projekte numatomas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus krepšinio ir futbolo rungtynių metu žiūrovų salėse, stadionų ir sporto salių tribūnose.

Ši nuostata sukėlė didelę reakciją žiniasklaidoje. Pažymėtina, kad projekte nedraudžiama prekiauti alkoholiu sporto įstaigose veikiančiose prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Nustatomas draudimas tik gerti rungtynių metu salėse bei tribūnose. Aš noriu pasakyti, kad ši nuostata į projektą įrašyta ne Ūkio ministerijos, ne kokių nors grupių, o Teisingumo ministerijos tam, kad atitiktų Lietuvoje ratifikuotą konvenciją. Aš manau, kad Seimo nariai įvertins tą kritiką, kuri buvo išsakyta Lietuvos spaudoje, ir svarstydami šitas pataisas nuspręs teisingai.

Keičiama nuostata, įpareigojanti Vyriausybę kasmet sudaryti iš Valstybės kontrolės, Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ministerijų atstovų komisiją tikrinti, kaip Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba vykdo šio įstatymo reikalavimus bei įgyvendina valstybės alkoholio kontrolės politiką. Projekte siūloma vietoj reikalavimo “kasmet” nustatyti “prireikus”, jeigu to reikia.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės alkoholio kontrolės programoje numatyta iki 2009 m. sumažinti bendrąjį alkoholio vartojimą 25%, projekte išbraukiama nuostata, reglamentuojanti, kad Vyriausybė savo veiklos programoje privalo kadencijos laikotarpiu nustatyti alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodiklius. Iki šiol nė viena Vyriausybė tokių rodiklių nenustatinėjo.

Tiek būtų trumpai. Jeigu būtų klausimų, bandysiu atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmasis nori paklausti kolega V.Popovas. Iš viso ketina klausti 6 Seimo nariai.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte iš anksto yra įrašyta nuostata, kad valstybei priklausančios alkoholio gamybos įmonių akcijos bus parduotos, t.y. bus privatizuota. Kiek aš žinau, ta pozicija dar nėra diskutuota, ko gero, tik Vyriausybėje ji sklando. Ar manote, kad tikslinga šią nuostatą įrašyti į įstatymą iš anksto? Ačiū.

P.ČĖSNA. Aš manau, kad jeigu mes panaikinsime monopolį ir neprivatizuosime tų įmonių, sakykim, vėliausiai bent pusmetį po to monopolio panaikinimo (turiu galvoje pusantrų metų, t.y. 2003 m. vidurio), tos įmonės turės rimtų problemų ir tada bus kalbama, kad jos buvo sąmoningai privestos iki bankroto ir pigiai parduotos. Aš norėčiau jums pateikti tokius skaičius. Šiuo metu perskaičiavus visus gėrimus, kurie parduodami Lietuvoje, į absoliutų alkoholį, įskaitant ir importą, 51% viso alkoholio, kuris išgeriamas Lietuvoje, sudaro alus, 15,1% – vynas, ir tik 33,9% – degtinės ir likerio gaminiai. Aš galėčiau pateikti duomenis, kaip atrodo keturių įmonių ekonomika, kokie pardavimo mastai pernai, šiemet, koks įmonių pelningumas. Sakykime, šių metų 9 mėnesių “Stumbro” pelnas buvo 10 mln. esant 91 mln. apyvartai, tai sudarė 10%. “Alitos” apyvartai sudarant 83 mln., pelnas siekė 2 mln. “Vilniaus degtinėje” – 82 mln. sudarė apyvarta, nuostoliai – 1 mln., “Anykščių vyno” apyvarta buvo 73 mln., nuostoliai 8 mln. Kad ir kaip būtų, valstybės valdomos įmonės lėčiau atlieka įvairius manevrus. Tai yra tas pat, jeigu vairuotojas pavėluoja stabdyti arba sukti vairą, taip ir jos praloš konkurencinėje rinkos kovoje.

Aišku, tai yra jūsų apsisprendimo teisė, bet čia nieko ypatingo nėra. Mokesčius ir akcizus surinkti problemų nebus, nes bus steigiami akcizų sandėliai, o įmonės teritorija bus kaip akcizų sandėlis ir mokesčių surinkimas bus garantuotas. Todėl tai, kas yra akcijų savininkas, ne taip svarbu, mokesčiai bus sumokėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti kolega A.Baura. Ruošiasi V.Saulis.

A.BAURA. Pone ministre, aš džiaugiuosi, jog Vyriausybės teikiamame įstatymo pataisų projekte siūloma panaikinti nereikalingus verslo suvaržymus, tačiau mane baugina, kaip ir ką tik klaususį V.Popovą, siūlymas nuo 2003 m. sausio 1 d. panaikinti stiprių alkoholinių gėrimų gamybos valstybės monopolį. Noriu jūsų paklausti, kokia dabar alkoholinių gėrimų gamybos situacija pas mūsų kaimynus latvius ir estus, kurie jau keletą metų yra privatizavę analogiškas įmones?

P.ČĖSNA. Aš noriu pasakyti, kad kitose valstybėse: Skandinavijos šalyse, Estijoje, Latvijoje, alkoholio gamyba yra privati, tačiau ji valstybės griežtai kontroliuojama. Aš ką tik minėjau, kad gamyba bus akcizinių sandėlių teritorijose. Jeigu mes pažiūrėtume ir į kitus pavyzdžius, turimus Lietuvoje, tai buvo privatizuota visa alaus ir tabako gamyba, o investuotojo atėjimas leido sukurti papildomas darbo vietas. Šiose įmonėse didesni darbuotojų atlyginimai, ir aš manau, kad mūsų nuogąstavimai yra nepagrįsti, nes pelno mokestį, jeigu bus, valstybė gaus, akcizus, PVM gausime, kontrolė pakankama, tai ko čia nuogąstauti? Juk kitur mes nebijojome, tabako ir alaus įmones privatizavome.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi V.Ruzas.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, klostosi gana įdomi situacija dėl vidaus prekybos alkoholiu licencijų. Anksčiau jos kainavo apytiksliai 11 tūkst., jas pirko. Dabar, nepaisant prekybos apimties, jos kainuoja 800 litų. Licencijos buvo išduodamos metams, savivaldybės gaudavo papildomų pajamų. Dabar šiame naujame įstatyme numatoma duoti neterminuotam laikui. Vadinasi, savivaldybės negaus tam tikros dalies pajamų. Ar pakanka to argumento, kurį jūs sakėte, kad to reikalauja naujasis Civilinis kodeksas, o gal Civilinio kodekso nuostatos yra netinkamos? Ir mano klausimo antroji dalis būtų, ar bus kaip nors diferencijuojamas mokestis už licencijas, nes dabar yra lygiava 800 Lt ir didesniam prekybos centrui, ir mažesniam, sakykim, miestelių ir gyvenviečių parduotuvei, yra tas pat, to absoliučiai niekas nesupranta? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Mums reikėtų apsispręsti, tai yra jums, gerbiamieji Seimo nariai, reikia apsispręsti, ar jūs koreguosit Civilinį kodeksą, ar bandysit prie jo pritaikyti įstatymus. Manyčiau, kad jūs kompetentingi, žinote, ką svarbiau daryti. Aš manau, kad visus įstatymus reikėtų bandyti pritaikyti prie Civilinio kodekso, o po pusmečio sukaupus padaryti pataisas, jeigu reikia, Civiliniame kodekse.

Dabar dėl licencijų. Svarbu, kaip mes žiūrėsime, ar licencija yra dokumentas, kažkoks pažymėjimas, kuris mums leidžia verstis ta veikla, ar tai mokestis, kad gali verstis lyg ir išskirtine veikla. Yra nuostata, kad tai yra tik pačios licencijos išdavimas, techniškas įforminimas 800 Lt, o ne keli šimtai litų, tas pat yra dėl naftos produktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Ruzas. Ruošiasi G.Mikolaitis.

R.RUZAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip yra su investicijomis tose įmonėse, apie kurias jūs ką tik kalbėjote? Kokias jos padarė investicijas šiais metais šalia to, kad jos į valstybės biudžetą atskaitė? Kitas dalykas – akcizas ir PVM, koks surinktas iš šių įmonių ir kiek surinkta, gauta į biudžetą iš privačių, kurios tik importuoja alkoholinius gėrimus? Kaip šį balansą padarysime?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Šį balansą galima padaryti nesunkiai. Jeigu kalbėtume apie investicijas į valstybines įmones, aš jums paminėjau, kokios gali būti investicijos, kiek jie turi savo pelno. Tos dvi įmonės turi pelno, vadinasi, gali investuoti, o kitos dvi neturi pelno, jiems kreditų nė vienas bankas normaliai neduos. Jeigu duos, reikės užstatyti turtą. Jų investicijos gali apsiriboti tik amortizacinių atskaitymų lygiu. Jeigu nagrinėtume plačiau šių įmonių veiklą, man reikėtų kreiptis į savo kolegas –į Žemės ūkio ministeriją, jų vadovavimo sričiai priklauso tos įmonės, todėl man labai smulkiai atsakinėti į klausimus dėl Susisiekimo ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos kontroliuojamų įmonių yra gana nelengva.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlyčiau mums judėti į priekį, nes tai nėra su atskirų įmonių privatizavimu susijęs klausimas, o būtent Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie tik atveria tai, ir ateityje tie dalykai bus svarstomi. Aš dabar siūlyčiau klausti dėl šio įstatymo. Kolega G.Mikolaitis, ruošiasi A.Macaitis.

G.MIKOLAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui, bet šis kelias atveria toliau. Prieš dvejus metus buvo rinkti parašai, gyventojai pasirašė už tai, kad alkoholio gamyba būtų valstybės kontroliuojama. Kaip jūs pasakėte, vis dėlto ši gamyba yra pelninga šaliai. Kodėl jūs siūlote? Pagal kokį teikimą ir dėl ko siūlote, kad tas įstatymas leistų privatizuoti? Tie, kurie dirba pelningai, o ne tie, kurie ne…

P.ČĖSNA. Noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad Lietuva yra pasirašiusi Europos sutartį bei asocijuotos narystės sutartį, o ten tie klausimai yra paminėti ir niekam neturi būti suteiktos išskirtinės monopolinės teisės. Reikėtų grįžti prie anksčiau Seimo priimtų nutarimų. Tai yra pasekmė anksčiau priimtų nutarimų. Vykdydami juos, mes turėjome pateikti jums tą patį, ką aš jau minėjau ir dėl sporto varžybose galimų apribojimų. Bet jums reikia apsispręsti. Aš esu įsitikinęs, kad nereikia laikyti tų įmonių neprivatizuotų. Dvi įmonės turi pelno, dvi dirba nuostolingai. Jūs prisiminkite istoriją, reguliavome akcizus ir taip toliau, kad kaip nors išlaviruotume, kad tos įmonės nebūtų nuostolingos.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausiantysis yra kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Aš atsiimu savo klausimą, ministras atsakė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, gerbiamasis ministre, už atsakymus į klausimus ir klausimo pristatymą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje vienas – už, vienas – prieš gali kalbėti. Dėl balsavimo motyvų už -kolega D.Velička. Prašau.

D.VELIČKA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlyčiau pritarti, nes ministerija labai daug padarė derindama šį įstatymą prie Europos Sąjungos reikalavimų ir prie mūsų sąlygų. Aš siūlau kolegoms, dar likusiems salėje, pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Klausčiau, ar po pateikimo mes galime pritarti bendru sutarimu? Būtų noras balsuoti. Prieš balsavimą registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius balsavimu išsakyti savo nuomonę dėl Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto Nr.IXP-1267, pritarimo ar nepritarimo jam po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Ekonomikos komitetą, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei Žmogaus teisių komitetą. Taip pat siūloma preliminariai svarstyti pratęstoje sesijoje. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl tokios svarstymo eigos? Taip. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Kiek aš matau, yra Sveikatos reikalų komitetas, o ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

PIRMININKAS. Dėkoju, jūs labai pastabus. Atsiprašau. Papildomu vietoj Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? Ačiū. Apsisprendėme dėl tokios tvarkos.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje „Operation Enduring Freedom“ Centrinės ir Pietų Azijos regione“ projektas Nr.IXP-1288 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karo medikų dalyvavimo tarptautinėje operacijoje “Operation Enduring Freedom” Centrinės ir Pietų Azijos regione” projektas Nr.IXP-1288. Matau krašto apsaugos viceministrą. Kviečiu jus į tribūną pristatyti Vyriausybės teikiamą Seimo nutarimo projektą.

J.GEČAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Projekto tikslas – priimti sprendimą išsiųsti iki 12 Lietuvos karo medikų dalyvauti tarptautinėje operacijoje Centrinės ir Pietų Azijos regione šešiems mėnesiams nuo NATO ar jos narių pakvietimo dalyvauti operacijoje gavimo datos. Operacija vykdoma priėmus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr.1368 ir 1373, kuriomis pasmerkti teroro aktai. Remiantis Jungtinių Tautų įstatų 7 straipsniu, suteiktas mandatas karinei operacijai, taip pat įpareigojama valstybes imtis tam tikrų priemonių, nukreiptų prieš teroristus. Šių metų rugsėjo 12 d. ir spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas pareiškimais deklaravo, kad “Lietuvos valstybė prisijungs prie antiteroristinių tarptautinių pastangų bei reikalingų sprendimų, kad teroristai būtų nubausti, o jų židiniai neutralizuoti” (citatos pabaiga), (citatos pradžia) “Lietuvos Respublikos Seimas palaiko ir remia Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų karines operacijas, kuriomis siekiama likviduoti pagrindinius terorizmo židinius” ir “Lietuva, siekdama palengvinti Afganistano žmonių padėtį bei stiprinti stabilumą regione, taip pat dalyvaus tarptautinėse antiteroristinėse koalicijos humanitarinėse misijose”. Vyriausybė siūlė prisidėti prie tarptautinės bendrijos pastangų ir pasiųsti į operaciją iki dvylikos karo medikų. Planuojama, kad karo medikai vyktų į operaciją Čekijos Šeštosios karo lauko ligoninės sudėtyje. Ši galimybė buvo aptarta krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus vizito į Čekiją lapkričio 12–13 dienomis metu. Lietuvos karo medikai jau turi atitinkamą patirtį: dešimt Lietuvos karo medikų 1999 metais sėkmingai dalyvavo NATO vadovaujamoje humanitarinėje operacijoje Albanijoje Čekijos ginkluotųjų pajėgų Šeštosios karo lauko ligoninės sudėtyje, tos pačios ligoninės, kurios sudėtyje planuojama pasiųsti ir į Centrinės, ir į Pietų Azijos regioną. Planuojama, kad kariai išvyks, kai bus gautas oficialus NATO ar jos narių kvietimas dalyvauti operacijoje. Iš paskutinės savaitės konsultacijų su Didžiosios Britanijos, JAV ir Čekijos atstovais galima daryti prielaidą, kad toks kvietimas gali būti gautas labai greitai. Kol kas nežinoma tiksli Čekijos Šeštosios karo lauko ligoninės dislokavimo vieta, todėl Seimo nutarimo projekte yra nurodyta ne konkreti valstybė, o Centrinės ir Pietų Azijos regionas.

Pasiųsdama Lietuvos karius į tarptautinę operaciją, Lietuva aiškiai pademonstruotų savo karinių pajėgumų sąveiką su NATO pajėgomis ir gebėjimą realiai bei operatyviai prisidėti prie tarptautinių operacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio vykdymą.

Lietuvos karo medicinos tarnybos karių dalyvavimas operacijoje bus finansuojamas iš krašto apsaugos biudžeto lėšų. Pagal 1994 metų Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 7 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės vienetų panaudojimo tarptautinėse operacijose priima Lietuvos Respublikos Seimas savo nutarimu, kurio projektą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi kvietimas gali būti gautas gana greitai, todėl prašytume nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis yra V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas labai paprastas. Ar neįmanoma tos operacijos pavadinimą parašyti valstybine kalba, arba, liaudiškai tariant, lietuviškai? Ačiū.

J.GEČAS. Supratau. Tikrai taip, galima parašyti lietuvių kalba.

PIRMININKAS. Prašykime gerbiamojo viceministro, kad galbūt ne dabar ir ne šią minutę. Kitas klausiantysis yra V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti. O kodėl kalbama apie dvylika gydytojų? Savanorių lyg ir yra daug daugiau? Ačiū.

J.GEČAS. Ačiū už klausimą. Taip, savanorių yra daug daugiau, tačiau yra ir mūsų finansinės galimybės, ir siūlymas buvo dviem, daugiausiai trim ekipažams. Vienas ekipažas yra keturi asmenys ir viena mašina. Du ekipažai būtų aštuoni žmonės. Vieną ekipažą mes vis dėlto norėtume turėti atsarginį, jeigu vis dėlto bus paprašyta trijų ekipažų. Todėl prašome iki dvylikos žmonių. Galbūt tai bus tik aštuoni.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis yra kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, ar jums neatrodo, kad šį Seimo sprendimą reikėtų priimti tada, kai bus gautas oficialus kvietimas dalyvauti tokioje operacijoje? Mes jau turime didelę patirtį Seime, netgi buvo šaukiama ir speciali sesija tam, nes buvo teigiama, kad bus tas, bus anas, o po to išėjo, kad nieko nėra. Taigi kai bus kvietimas, Seimas spręs, ar atsižvelgti į tą kvietimą, ir priims sprendimą.

J.GEČAS. Ačiū už klausimą. Būtent dėl tos priežasties, kad nereikėtų kviesti kokia nors skubos tvarka Seimo sesijos, mes ir norėtume, kad šis sprendimas būtų priimamas dabar ir jame būtų pasakyta, kaip bus. Antra, įvykiai klostosi taip greitai ir veržliai, kad po to gali tekti labai skubėti priimti tuos sprendimus. Vis dėlto prašymas būtų priimti dabar, o ne tada, kai bus gautas kvietimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R.Ruzas.

R.RUZAS. Gerbiamasis viceministre, aš suprantu, kad ministras, būdamas Čekijoje, pasiūlė tokį variantą ir čekams jis tinka, nes jie nesiunčia savo dvylikos žmonių, o mes inkorporuojame savo ir už juos visiškai atsakome. Ar ne per daug mes taip veržiamės į tokias operacijas, manydami, kad mes šiandien jau tikrai NATO nariai, juo labiau kad ir Seimas, ir Vyriausybė pritarė humanitarinei pagalbai? Mes vis viena važiuojame karinio junginio sudėtyje. Taigi nežinau, čia buvo kartu klausimas dėl to, kad didesnis kiekis, tai jeigu mes pasakytume, kokius mokame atlyginimus, tai čia atsiras dar daugiau įvairių savanorių važiuoti. Aš norėčiau, kad patikslintumėte, kaip atsirado šis kvietimas ir kiek jis mums iš viso kainuos?

J.GEČAS. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad šis kvietimas atsirado 2001 m. rugsėjo 12 ir rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pareiškimus, kuriuos aš citavau. Mes, kaip vykdančioji institucija, Krašto apsaugos ministerija, manome, kad Seimo pritarimas ir siūlymas dalyvauti antiteroristinės koalicijos vykdomose operacijose yra teisingas sprendimas, teisingo Seimo sprendimo vykdymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis klausia kolega R.Valčiukas.

R.VALČIUKAS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, gal galėtumėte pasakyti, kiek Lietuvai kainuos visa šita operacija?

J.GEČAS. Planuojama šešių mėnesių kaina yra 355 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų paklausė visi norintieji. (Balsai salėje) Replikos iš vietos nepriimtinos, kolegos. Ačiū, viceministre. Dėl balsavimo motyvų proga kalbėti vienam už, vienam prieš. Ar būtų norinčių? Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 350 tūkst. labai reikia įvairioms Lietuvos reikmėms. Ir tas kariškių noras dalyvauti tik rodo, kad jie neturi ką veikti ir ieško kur savo didvyriškumą ir tinginiavimą išreikšti. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pritardama šiam projektui, Lietuva parodo, kad realiai prisideda prie antiteroristinės koalicijos. Antra vertus, mūsų gydytojai dirbs Čekijos lauko ligoninėje, o mums visiems yra žinoma, kad tai yra kontaktinė NATO ambasada Lietuvai. Aš manau, išsirutulioja tokia labai graži grandinėlė ir tai padės mums integruotis į euroatlantines struktūras. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimo stadija, be balsavimo neapsieisime. Kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl Vyriausybės teikiamo Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-1288, ar jam pritariame, ar ne po pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 19 – už, 3 – prieš, 8 susilaikė. Ketvirtasis balsas prieš yra J.Veselkos.

Po pateikimo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų siūlomas pagrindiniu. Preliminari svarstymo data galėtų būti, nes Seimo nutarimo projektams taikoma paprastesnė priėmimo tvarka, šių metų gruodžio 20 diena. Ar priimtina tokia svarstymo eiga? (Balsai salėje) Nepriimtina.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsavimu išsakyti, kas pritaria, kad pagrindiniu komitetu būtų skirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei svarstymo data – šių metų gruodžio 20 diena. Balsuojame dėl svarstymo eigos skiriant pagrindinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei preliminarią datą – gruodžio 20 dieną. Pritarta tokiai svarstymo eigai.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 5, 7, 14, 15, 16, 18, 20, 22, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-724(2) (pateikimas)

Paskutinis iš vakarinio posėdžio pagrindinės darbotvarkės yra 2-13 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-724(2). Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją kolegą A.Lydeką.

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateikdamas šį įstatymą, pasistengsiu labai trumpai kalbėti. Kaip jūs žinote, vasario 20 dieną Seimas ratifikavo Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Taigi šios konvencijos nuostatas būtina suderinti ir su esamu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Taigi buvo parengtas šis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Rengiant šį įstatymą, buvo sudaryta darbo grupė iš kompetentingų specialistų, kurie atstovavo visoms suinteresuotoms atsakingoms žinyboms, kaip Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, SST, VSD ir kitos žinybos. Nuostatos buvo suderintos su kiekviena iš šių žinybų. Atkreipsiu dėmesį, kad dėl šio parengto įstatymo projekto vertinimo buvo atvykę ekspertai iš Europos Sąjungos ir Europos Tarybos. Jie išreiškė savo poziciją, buvo atkreiptas dėmesys į kelis aspektus, buvo papildomai ištaisyta ir parengtas antrasis įstatymo projektas, kuris jums dabar, kolegos, yra teikiamas.

Aš gal nekomentuosiu paties įstatymo, nes jūs jį visi turite. Jeigu bus kokių nors klausimų, galėsiu į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pateikimą. Klausimų nėra. Ar mes pateikimo stadijoje galėtume pritarti bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip? Pritariame bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Žmogaus teisių komitetą. Svarstymo data. Ar galime preliminariai įrašyti į pratęstą rudens sesiją? Tinka? Nesant prieštaraujančių, apsisprendėme dėl tokios svarstymo eigos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206², 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1005(3*) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į rezervinius r-2a ir r-2b klausimus – tarpvalstybiniai susitarimai. Jų šiandien siūloma nesvarstyti. Yra teikiama keletą įstatymų pataisų, susijusių su Administracinių teisės pažeidimo kodeksu. Rezervinis 3 klausimas yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206² ir 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1005(3). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą E.Klumbį. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolega N.Medvedev.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206, 206¹, 206² ir 206³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti kviečiu kolegą N.Medvedevą. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto atstovas A.Lydeka.

N.MEDVEDEV. Nutarta pritarti pagrindinio komiteto patobulintam įstatymui. Įstatymas labai laiku, labai reikalingas. Dėkoju. Vienu balsu.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvada.

A.LYDEKA. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui, bet pagrindiniam komitetui pasiūlyti diferencijuoti baudas, kad už visuomenei mažiau pavojingus užsieniečių apgyvendinimo ar įdarbinimo tvarkos pažeidimus būtų taikomos skirtingos sankcijos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas. Turėčiau pasakyti, kad yra viena pataisa, svarstyta Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir jai nėra pritarta. Tai yra kolegos A.Lydekos pataisa. Ar, kolega, norėtumėte trumpai pateikti ją? Tai mygtelkite mygtuką. Prašom.

A.LYDEKA. Ačiū. Iš tikrųjų supratau, kodėl nebuvo pritarta, nes įsivėlė techninė klaida, tiesiog padėjėjas spausdindamas praleido vieną skirsnį. O dėl sankcijų nevienodumo kaip tik yra atsižvelgta. Antrajame naujame projekte sankcijos už neteisėtą įdarbinimą ir neteisėtą apgyvendinimą yra skirtingos.

PIRMININKAS. Ar jūs atsiimate?

A.LYDEKA. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada gyvenimas dar paprastesnis. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume nesant pataisų pritarti bendru sutarimu po svarstymo pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą išvadą? Nesant prieštaraujančių, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1014(2*) (svarstymas)

Rezervinis 4 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1014. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti kolegą E.Klumbį iš tribūnos.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks pats pirmininkas – kolega A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes, papildomas komitetas, nagrinėjome įstatymo projektą ir bendru sutarimu buvo siūloma pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Teisės departamento išvadų kelias pastabas.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas tą, ir padarė ir aš, kaip šio projekto teikėjas, turėčiau pasakyti, kad jis išėjo beveik panašus į tai, ko buvo siekiama. Beveik panašus. Bet, kaip visada, mes ieškome kompromisų, iš dalies gal buvo jie surasti, nors nevisiškai atitinka esmę, ko buvo norėta. Tai čia nuo savęs, kaip teikėjo.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą kviečiu pateikti A.Lydeką.

A.LYDEKA. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlydamas apibrėžti “informavimo produkcijos demonstravimo” ir “platinimo” sąvokas, tai yra sukonkretinti tas sąvokas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme komitetų išvadas. Yra dvi Seimo narių įregistruotos pataisos, kurioms nebuvo pritarta pagrindiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Pirmosios pataisos teikėjas yra A.Lydeka. Kviečiu mygtelti mygtuką ir pristatyti pataisą.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, platinimas ir demonstravimas teisininkų bendruomenėje yra skirtingai vertinama, yra viena pozicija, kad platinimas apima demonstravimą, kita pozicija, kad tai yra skirtingos sąvokos ir neapima. Todėl, kiek aš supratau, kolega A.Sadeckas ir teikė pasiūlymus, kad būtų sukonkretinta. Taigi mano pasiūlymas ir buvo neišskirti atskirai, platinimą paaiškinti plačiau, tai yra kaip apimantį ir viešą demonstravimą. Taigi būtų toks ir aiškesnis, ir tarpinis variantas tarp tų dviejų aiškinamų pozicijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti, svarstant šią pataisą, dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galbūt mes šiai pataisai galėtume pritarti bendru sutarimu? Komitetas nepritarė, be balsavimo neapsieisime. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Balsuojame dėl A.Lydekos teikiamos pataisos. Balsavimas už reiškia pritarimą pataisai, balsavimas prieš – nepritarimą.

Už – 10, prieš – 15, susilaikė 4. Pataisai nepritarta.

Antroji pataisa yra įregistruota kolegos V.Landsbergio, jo paties salėje nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, balsuosime dėl šios pataisos.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašom balsuoti dėl Seimo nario V.Landsbergio teikiamos pataisos.

Už – 5, prieš – 11, susilaikė 12. Pataisai nepritarta.

Daugiau nėra pataisų, kurioms komitetas nebūtų pritaręs, ir apskritai nėra. Tiesa, dar yra kolegos J.Razmos pataisa dėl to paties straipsnio. Reikia ne mažiau kaip 10 Seimo narių pritarimo, kad ši pataisa būtų svarstoma. Ar galėtų 10 Seimo narių, pritariančių, kad būtų svarstoma, pakelti rankas? Kad būtų aiškiau, kviečiu elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę dėl pritarimo arba ne, kad ši pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje.

Tik 6 Seimo nariai pritaria tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Pataisa nesvarstoma.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto klausčiau, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje? Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1099(2*) (svarstymas)

Kitas eilės tvarka svarstomas rezervinis r-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1099. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto – išvadą kviečiu pateikti kolegą E.Klumbį. Prašom į tribūną.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio, išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 180 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Šiam įstatymo projektui komitetas pritarė, tačiau balsavimo rezultatai buvo: už – 4, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Ir kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, vadovaujantis Seimo statuto 55 straipsnio 1 dalimi, priimamas sprendimas buvo už, nes komiteto pirmininkas balsavo už.

Perskaičiau tekstą, dabar negaliu prisiminti, tačiau čia yra sankcija – užtraukia baudą nuo 1 iki 250 litų. Aš manau, kad čia, ko gero, praleistas žodis nuo 100 iki…

PIRMININKAS. Manau, kad viskas aišku, dabar yra svarstymo stadija.

E.KLUMBYS. Aš norėčiau, kad būtų protokolinis sprendimas patikslinti.

PIRMININKAS. Gerai. Manau, čia yra redakcinis pasiūlymas, šitą pažiūrėsime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tvarka. Mes supratome jūsų klausimą.

Gerbiamieji kolegos, papildomas yra Žmogaus teisių komitetas. A.Lydeka pasiruošęs pateikti klausimą.

A.LYDEKA. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Atkreipsiu dėmesį, kad komitetas svarstė pirmąjį variantą, kaip žinote, antrasis variantas yra pakitęs, jo komitetas nesvarstė. Pakitęs ne visai į gerą pusę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl šio klausimo diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Ar būtų svarstymo stadijoje, nesant pataisų, kurioms nebuvo pritarta komitete, ir nesant jų įregistruotų, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. (Balsai salėje) Tai aš ir kalbu, kad pagrindiniame komitete pritarta, todėl mes turėtume balsuoti dėl pritarimo arba ne pagrindinio komiteto teikiamam siūlymui. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar reikėtų mums balsuoti, ar galėtume išspręsti klausimą bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pasitarti, kaip darbuojamės toliau. Yra rezervinis 6 klausimas, kuris gali šiek tiek užtrukti. Ar mes galėtume nuspręsti, kad svarstome 6 klausimą? Gerai. Kviečiu kolegą V.Uspaskichą į tribūną.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001-04-01, paskoloms, gautoms valstybės vardu ir su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti darbo ataskaitos” ir Seimo nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos Valstybės turto fondo ir Kelių fondo veiklai, valstybės investicijoms iki 2001-04-01, paskoloms, gautoms su valstybės garantija, ištirti ir įvertinti sudarymo" pakeitimo projektas Nr.IXP-1213(2) (pateikimas)

V.USPASKICH. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Laikinosios tyrimo komisijos vardu noriu jums pateikti iki lapkričio 1 d. komisijos atlikto darbo ataskaitą. Komisija buvo sudaryta šių metų balandžio 19 d., tačiau realiai darbą pradėjo tik gegužės 8 d., kai buvo paskirtas komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Be to, komisijos darbą apsunkino ir kitos aplinkybės, kurios išdėstytos darbo ataskaitoje. Ją jūs turite. Taigi komisija užsibrėžto darbo dar nėra galutinai atlikusi, pateikiamos tik preliminarios išvados.

Komisija konstatavo, kad visais tyrimų klausimais valstybės lėšų bei valstybės turto panaudojimas yra neefektyvus, žalingas valstybei. Dažnai galima įtarti piktnaudžiavimą valdant valstybės turtą ir disponuojant juo. Pagrindiniai Seimo įsteigtos komisijos tikslai yra išnagrinėti atitinkamų institucijų veiklą, nustatyti ir įvardyti pažeidimus bei kas tai padarė, nustatyti šių pažeidimų priežastis ir parengti pasiūlymus, kaip užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje. Nustačius nusikaltimo sudėties požymius, medžiagą perduoti teisėsaugos institucijoms.

Surinkus medžiagą apie dešimt Turto fondo privatizuotų objektų, pastebėti tokie pasikartojantys privatizavimo proceso trūkumai: nekvalifikuotas objektų parengimas privatizuoti ir netinkamas privatizavimo būdo parinkimas, abejotinas rinkos vertės nustatymo teisingumas, nepakankamas konfidencialios objekto pardavimo kainos saugojimas, nepakankama privatizavimo sandoriuose nustatytų pirkėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolė.

Šias problemas iliustruojantys pavyzdžiai pateikti darbo ataskaitoje. Dėl laiko stokos aš paminėsiu tik keletą. AB “Geonafta” – daugiau kaip 80% akcijų paketas buvo parduotas už 52 mln. Lt, tais pačiais metais bendrovė gavo 51,5 mln. Lt grynojo pelno. Jeigu už įmonę sumokėtos lėšos atsiperka per vienerius metus, akivaizdu, kad pardavimo kaina buvo per maža.

Kitas atvejis – bendrovė “Žalvaris”. Valstybei priklausantis beveik 70% akcijų paketas parduotas už 1,2 mln. Lt, nors bendrovės apyvartinės lėšos buvo 1,8 mln. Lt, tai yra beveik 600 tūkst. Lt daugiau nei sumokėta už įmonę neįskaitant verslo, nekilnojamojo turto ir technologijų.

Viešojo konkurso būdu parduodamų objektų pradinė pardavimo kaina yra konfidenciali, tačiau vos ne visų mūsų patikrintų objektų potencialūs pirkėjai ją atspėjo. Pavyzdys: “Alytaus tekstilė” – pradinė pardavimo kaina 12 mln. 888,9 tūkst. Ši suma atspėta net su kableliais. Matyt, mūsų pirkėjai yra aiškiaregiai.

Mano manymu, tokio konfidencialumo reikėtų atsisakyti. Būtina sulyginti visų potencialių pirkėjų konkurencijos sąlygas, nes kyla įtarimų, kad Turto fondo pareigūnai perduoda neskelbtiną informaciją saviems pirkėjams.

Taip pat neleistinas pirkimo – pardavimo sąlygų pakeitimas. Kaip pavyzdį vėl pateiksiu “Alytaus tekstilės” privatizavimą. Pirkėjas už akcijas įsipareigojo sumokėti per penkis etapus ir per penkerius metus investuoti per 240 mln. Lt, tačiau jau po pusantro mėnesio nuo privatizavimo sandorio sudarymo Turto fondas Privatizavimo komisijai pritarus pasirašė sutarties pakeitimą ir iš esmės pakeitė pirmines sandorio sąlygas. Nei Turto fondui, nei Privatizavimo komisijai nėra suteikta teisė keisti pirkimo ir pardavimo sutarties po jos pasirašymo. Turbūt nereikia aiškinti, kaip galima žaisti darant tokius rimtus pažeidimus, kuriuos aš galiu pavadinti nusikaltimu, nes bet kokią sąlygą pažadėjęs gali laimėti konkursą, po sutarties pasirašymo pakeisti sąlygas, ir viskas. Nereikia daryti jokių konkursų.

Turto fondas tiesiogiai gauna pajamas iš turto nuomos. Tai yra jie nepraeina per Finansų ministerijos kontrolę ir valstybės biudžetą, todėl galima įtarti, kad Turto fonde sąmoningai stabdomas objektų privatizavimas. Galima daug kalbėti apie Turto fondą, tačiau laiko nėra, todėl aš pereisiu prie kito. Kalbant apie Kelių fondą…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Aš norėčiau pasakyti, kad toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Ačiū.

V.USPASKICH. Kalbant apie Kelių fondą reikia pažymėti, kad per jį kasmet perskirstoma daugiau kaip 0, 5 mlrd. Lt, tačiau valstybės teisės aktuose nėra detaliai reglamentuota lėšų paskirstymo, naudojimo ir kontrolės tvarka. Daliai lėšų nepagrįstai taikoma supaprastinta paskirstymo procedūra, kuri iš esmės užkerta kelią kontrolei. Aš nenoriu plačiau aiškinti visos metodikos, tačiau 9% Kelių fondo lėšų yra skirstomi be Lietuvos automobilių kelių direkcijos žinios neva neplanuotoms reikmėms, avarijoms ar stichinėms nelaimėms likviduoti. Bet, kad ir kaip keista, visos rezervo lėšos paskirstomos metų pradžioje. Todėl nesutinku, kad šios lėšos turi būti skirstomos atskirai.

Nustatyta nemažai Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Štai Klaipėdoje su UAB “Sankryža” vienarūšiams darbams atlikti buvo sudaryta 17 sutarčių už 300 tūkst. Lt. Tai daryta tam, kad nereikėtų skelbti viešojo konkurso. Abejotinas vykdomų darbų įkainojimas. Štai Vilniaus miesto ūkio skyriuje buvo sudaryta sąmata keliui į Bajorų gyvenvietę remontuoti už 494 tūkst. Lt, tuo tarpu konkurso laimėtojai pateikė pasiūlymus ir darbus atliko už 374 tūkst., tai yra ketvirtadaliu pigiau. Taigi tikėtina, kad ketvirtadalis visų Kelių fondo lėšų yra nepagrįstai permokamos.

Nagrinėjant valstybės investicijų panaudojimo klausimus taip pat nustatyta nemažai neplaningo, neracionalaus ar neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo atvejų. Dėl laiko stokos paminėsiu tik vieną objektą, kurį komisija detaliai ištyrė. Sutartis dėl Lietuvos tūkstantmečio vidurinės mokyklos Šalčininkuose statybos pasirašyta 1992 metais, statyba pradėta 1994 metais. Iki 2000 m. skirta 27 mln. 228 tūkst. litų. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija komisijai pateikė dokumentus, pateisinančius tik 19 mln. litų. 8 mln. litų pateisinančių dokumentų apskritai nėra.

Nors didžiausia leistina suma vienai mokinio vietai įrengti yra 32 tūkst. 130 litų, išleista 40 tūkst. 705 litų vienai vietai įrengti toje mokykloje. Bet atliktų darbų kokybė tokia, kad šiandien būtina spręsti klausimą dėl mokyklos avarinės būklės ir jos uždarymo. Aš jau nekalbu apie darbų prirašymus ir kitus pažeidimus. Paaiškinimas labai paprastas: firmos rangovės savininkas – buvusio finansų ministro A.Šemetos tėvas.

Atliekant tyrimą dėl paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, komisijoje išsamiau buvo nagrinėtos paskolos, kurios perduotos administruoti Turto bankui. Tai yra padidėjusios, didelės ir didžiausių rizikos grupių vertinant pagal jų išieškojimo galimybes. Tokių paskolų Turto bankui perduota už 1 mlrd. 766 mln. litų. Iš šios sumos realiai gali išieškoti tik 630 mln. litų – tik 36%. Vadinasi, 1 mlrd. 130 mln. litų paskolų negrįš. Patikrinta tik trečdalis tos sumos. Dar du trečdaliai nepatikrinti. Du trečdaliai negrįžta.

Komisija konstatavo tokius pagrindinius trūkumus: paskolos ar garantijos buvo suteiktos ūkio subjektams be dokumentų, būtinų paskolai gauti. Pabrėžiu, 1 mlrd. litų nėra jokių dokumentų. Kas išdavė? Dėl ko išdavė? Nesugebėjo pateikti.

Didžioji dalis paskolų išduota be turto įkeitimo ir kitų garantijų. Ūkio subjektams buvo suteiktos papildomos paskolos, nors jie dėl iškilusių sunkumų jau nemokėjo palūkanų ir negrąžino ankstesnių paskolų.

Neveiksmingas ir neefektyvus suteiktų paskolų ir garantijų administravimas ir kontrolė. Ypač keista, kad neatsako nei tas, kuris išdavė tokias paskolas, nei tas, kuris gavo ir negrąžino šių paskolų. Nėra nė vieno atvejo, kad kažkas būtų nubaustas. Milijardo lėšų nėra, tik iš trečdalio, bet jokių nuobaudų niekam nėra.

Labai trumpai galima apibūdinti komisijos darbą. Šiai medžiagai išsamiai analizuoti ir apibendrinti komisija nutarė sudaryti ekspertų grupę. Be ekspertų nuomonės komisija negali pateikti galutinių išvadų ir pasiūlymų. Tačiau aš, kaip Seimo narys, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, analizuodamas visą situaciją, noriu pasakyti, kad esu visiškai įsitikinęs, kad valstybėje buvo sukurta korumpuota mafijinė struktūra, kuri padedama valdžios grobstė valstybės, tai yra visų Lietuvos žmonių, turtą.

Aš nemanau, kad visos išduotos ir negrąžintos paskolos ir beveik dykai privatizuotas valstybės turtas yra atsitiktinumas. Dėl vieno objekto galima suklysti. Dešimt paskolų galima atiduoti ir suklysti, negrįš, bet ne milijardą.

Nuo pat įstatymų leidybos procedūros buvo sukurta sistema, kai net įstatymuose buvo nustatyta, kad neatsako nei valstybės paskolos gavėjas, kuris jos negrąžino, nei ją išdavęs asmuo. Tuo tarpu skelbiamos įvairios žiaurios akcijos, kai dėl kelių litų – dėl per klaidą neapskaičiuotų mokesčių ar dėl prekių be faktūros įmonė buvo stumiama į bankrotą, o verslininką net buvo grasinama pasodinti į kalėjimą. Taip buvo.

Valstybės valdžia tampa įrankiu šios mafijinės grupės interesams ginti. Būtent per valstybės aparatą yra taikomos neadekvačios priemonės, kai viena ranka saviems be jokios atsakomybės dalijamos milijardinės valstybės lėšos, o kita ranka tokiomis žiauriomis akcijomis smaugiami konkurentai, priešai ir asmenys, besipriešinantys tokiam valstybės turto grobstymui. Šiuos klausimus ištirti prieš rinkimus žadėjo beveik kiekvienas kandidatas į Seimą. Manau, tai pagaliau reikia padaryti: įvardyti kaltus asmenis ir juos nubausti ar kitaip padaryti, užkirsti kelią valstybės milijardinių lėšų grobstymui ateityje.

Turiu pasakyti, kad komisija tik pradėjo tyrimą šioje srityje, bet iš esmės dirba tik Seimo narių gerų norų skatinama, ir be specialistų, profesionalų pagalbos nėra pajėgi išspręsti visų šių uždavinių. Manau, yra kelios galimybės tam klausimui išspręsti.

Pirma. Nenoriu (…). Aš nenoriu vaidinti, kad taip, kaip šiandien komisija dirba, yra geras ir produktyvus darbas. Visiškai neduoda jokio efekto. Tokiu atveju reikia nutraukti komisijos veiklą. Aš manau, tą patį darbą gali daryti Ekonomikos komitetas, nes jis turi daugiau galios negu komisija, patarėjai kartu gali daryti tą patį darbą. Bet tai irgi nebus efektyvus darbas. Aš tai sakau gana atsakingai, nes esu pats įsitikinęs.

Antra galimybė – skirti šiam darbui lėšų, sukurti specialistų darbo grupę, jai suteikti ypatingas teises ir įgaliojimus rinkti reikalingą informaciją, tikrinti reikalingas institucijas ar įmones, gauti paaiškinimus iš tam tikrų asmenų ir pavesti jai ištirti valstybės lėšų skirstymo bei naudojimo klausimus. Nes tik nepriklausomi specialistai, gerai išmanantys savo darbą, gali būti pajėgūs išspręsti šiuos klausimus ir padaryti išvadas. Tai gali būti ir specialus prokuroras su ypatingomis teisėmis.

Tokiai grupei sutikčiau, ko gero, vadovauti ir aš, kaip vadovauju ir dabartinei komisijai. Esu įsitikinęs, kad man vadovaujant ji atliktų savo darbą. Turiu nemažai patirties.

Šiuo klausimu politinį sprendimą, kad reikia daryti tokį darbą ir kokia forma, turi priimti Seimas. Todėl prašau visų Seimo narių įsitraukti į šią diskusiją ir išreikšti savo nuomonę. Kartoju, kad turbūt kiekvienas Seimo narys, eidamas į Seimą, žadėjo padaryti tą darbą.

Kartu pareiškiu, kad jeigu tokiems siūlymams nebus pritarta, aš, kaip Seimo narys, pats savo jėgomis tęsiu šį darbą, nes Seimo laikinoji tyrimo komisija turi ne daugiau galios negu Seimo narys, visiškai ne daugiau. Anksčiau buvau naivus, maniau, kad komisija gali ką nors daugiau padaryti, bet pateiki vieną paklausimą, tau atgal ne visa informacija ateina, vėl duodi, ir per šešis mėnesius vis dėlto atėjo viena kita informacija.

Tokia yra mano nuomonė dėl tolesnio komisijai pavestų uždavinių sprendimo. Tuo tarpu komisija, paskutiniame posėdyje parengusi atlikto darbo ataskaitą, nusprendė teikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo komisijos veikla būtų pratęsta.

Atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, teikiamas šio nutarimo projekto antrasis variantas, kuriame numatyta pratęsti komisijos veiklą iki 2002 m. balandžio 15 dienos.

Iki 2002 metų, atsiprašau. Ačiū už dėmesį. Jeigu yra klausimų, atsakysiu.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų malonu, kad jūs supratote, jog iš tikrųjų tą darbą, kurį jūs norėjote daryti kaip komisija, turėjo daryti būtent jūsų komitetas ar kiti komitetai, ir būtent padedami to aparato, kuris ten oficialiai dirba. Tai yra labai džiugu. Bet aš norėjau paklausti. Sakykite, ar tas ataskaitos tekstas, kurį jūs čia dėstėte, yra tikrai toks, kuriame figūruoja tokie kaltinimai nebaigus tyrimo: mafijos struktūros, išvogė, niekas neatsakė ir panašiai.

V.USPASKICH. Aš išsakiau savo nuomonę.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis kolega, prašome išklausyti.

R.ŠUKYS. Ar ataskaitos tekstas yra toks ir ar jis buvo pateiktas Seimo nariams? Ir viskas.

V.USPASKICH. Tą, kas yra, jūs matėte. O ką aš manau, tai pakartoju, kad aš turiu savo nuomonę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik aš dėl to patikslinimo ir paspaudžiau mygtuką, kad galėčiau jūsų paklausti. Konkrečiai dėl nutarimo, kurį jūs teikėte, kurio 1 straipsnis – “pritarti Laikinosios tyrimo komisijos darbo ataskaitai”. Pasiklausinėjau kolegų. Na, gerbiamieji kolegos, kas jį turi savo rankose, pakelkite rankas. Pagal žodinį pasakymą, be to, tai dar yra jūsų nuomonė, nelabai išeitų pritarti ataskaitai, nes jos nematėme. Tikrai labai dėkui už visa tai, ką jūs čia išdėstėte, padarėte gerą darbą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tos ataskaitos mes neturime. Tai ar ji?..

V.USPASKICH. Na, aš nežinau. Buvo atiduota. Mes neįtraukiam į darbotvarkę patys, vis tiek atiduodama ataskaita. Prašėme, buvo įtraukta, nežinau, kodėl nebuvo išdalyta. Ką? Gerai, tada aš patikrinsiu kitą kartą, ar kiekvienam Seimo nariui…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas atsakė į visų norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Išties reikia išsiaiškinti, ar buvo išdalyta ta platesnė medžiaga, ar ne, ir tada bus galima pasakyti. Bent mano rankose yra registracijos Nr.IXP-1213 pažymėtas komisijos nutarimas ir prie komisijos nutarimo pridėta darbo ataskaita. Ar, mielieji kolegos, pasiėmėte iš savo, kaip Seimo narių, dėželių šį dokumentą, jeigu neradote kompiuteriuose? (Balsai salėje) Registracija yra lapkričio 26 dienos. O, pasirodo, vienas pirmininkas turi, t.y. kitas pirmininkas. Vienas rašė, kitas turi. (Balsas salėje) Gerai. Ačiū. Bet, matyt, čia iš tikro yra tam tikras keblumas, tai būtų teisinga, jeigu mes dabar, kaip čia kažkas siūlė, padarytume pertrauką ir paskui tą klausimą baigtume, priimdami tokį ar kitokį nutarimą. Tai yra ar tokį nutarimą, kokį siūlė kolega V.Uspaskich, ar kokį nors kitą. Taigi šis klausimas baigtas.

Seimo protokolinio nutarimo projektas

Yra dar vienas protokolinis nutarimas, t.y. nutarimas, kurį mums reikėtų priimti. Jis yra dėl to protokolinio nutarimo, kuris buvo priimtas truputėlį anksčiau, t.y. gruodžio 10 dieną. Aš jį perskaitysiu. Man atrodo, jis yra išdalytas. O jeigu nėra išdalytas, aš jį perskaitau. “Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros veiksmų, susijusių su dokumentų paėmimu iš “Lietuvos ryto” krepšinio klubo. Laikyti netekusiu galios š.m. gruodžio 10 d. Seimo priimtą protokolinį nutarimą “Dėl “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamų faktų” ir pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams parengti ir pateikti Seimui išvadą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros veiksmų, susijusių su dokumentų paėmimu iš “Lietuvos ryto” krepšinio klubo. Išvadą pateikti per 20 dienų po to, kai bus baigtas Generalinės prokuratūros tyrimas”. Teikia Seimo narys V.Martišauskas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Kaip ne? Prašom. Prašom prašom. Minutėlę, kuris pirmas? Kolega G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad būtent Žmogaus teisių komitetas buvo išsikvietęs tiek iš Generalinės prokuratūros, tiek STT direktorių poną V.Junoką ir buvo pateikti tam tikri klausimai, susiję būtent su jų veiksmais šio dienraščio patalpose. Reikėtų pasakyti, kad buvo sutarta štai taip: kai bus baigtas tyrimas, buvo tokia komiteto nuomonė, kuri užfiksuota komiteto posėdžio protokole, kai bus baigtas tyrimas, kurį jie paskelbs jau baigtą kaip pareigūnai, tada mes galėsime paprašyti pasakyti, ar iš tikrųjų jų veiksmuose nebuvo to, ką mes vadiname žmogaus teisių pažeidimais ir visa kita. Štai toks viename komitete jau yra priimtas sprendimas. Jeigu tai yra nepertekliniai dabar siūlomi Seimo protokoliniai sprendimai, tada priimkime, bet šiaip, man regis, precedentas jau yra ar jis yra stebimas. Taip, sakykime.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kol pradės kalbėti kolega R.Šukys, aš noriu perskaityti tą anksčiau priimtą protokolinį nutarimą. Seimo protokolinis nutarimas “Dėl “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamų faktų”, atsižvelgiant į “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamus faktus apie STT ir Generalinės prokuratūros darbą, skamba taip: “Seimas paveda Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams parengti savo išvadas dėl minėtų faktų – čia yra iš esmės papildomas sakinys – per 20 dienų, kai bus baigtas Generalinės prokuratūros tyrimas”. Čia yra esmė. Prašom, dabar kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, bet protokolas, kuris buvo anksčiau priimtas, nėra kaip nors atšauktas ir nėra įvykdytas. Ten buvo nustatyta būtent posėdžio pirmininko siūlymu, kad iki gruodžio 20 dienos. Dabar suprantama, ta data visiškai nepagrįsta, nes Teisės ir teisėtvarkos komitete yra sudaryta darbo grupė, kuri dar tik yra rengia paklausimus ir analizuoja medžiagą. Aš tik norėčiau priminti, kad faktų buvo, tai (turima omenyje) ir daugiau negu tik dokumentų poėmis. “Lietuvos ryte” faktai buvo išdėstyti ir apie STT, ir apie Prokuratūros darbą, kai nusikalstamos veiklos modeliams imituoti naudojami asmenys, kuriems patiems yra iškeltos baudžiamosios bylos, kai yra naudojami būtent provokaciniai modeliai ir t.t., ten buvo iškelta rimtų abejonių.

Todėl aš vis dėlto nesutikčiau su šiuo nutarimu, ir štai dėl ko. Kadangi dabar tyrimą pagal naująsias Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, įsigaliojusias nuo spalio 15 d., Prokuratūra gali vykdyti nors ir trejus metus, nes reikės atlikti įvairias revizijas ir t.t., tai jokie terminai Prokuratūros darbo neriboja. Todėl manau, kad būtent Seimo iniciatyva, jeigu to ankstesnio protokolinio nutarimo mes pakeisime realią datą, tarkim, galbūt tegul bus pusė metų ar panašiai, tai ir bus ta data, arba ta kontrolės forma, kad Prokuratūra nepiktnaudžiautų terminais, konkrečiai generalinis prokuroras nepiktnaudžiautų, sąmoningai siekdamas nukelti tą vertinimą, terminų pratęsimu, kai bus atidedama, remiantis įvairiomis priežastimis, tyrimo pabaiga ir nepriimamas joks sprendimas – nei iškeliama baudžiamoji byla, nei atsisakoma ją kelti. Tokiu būdu bus pažeidžiamos ir “Lietuvos ryto”, ir tų asmenų, apie kuriuos ten buvo kalbama dėl tų provokacinių modelių, teisės. O taip gali atsitikti, deja. Todėl aš tikrai nesutinku. Ir anas protokolas blogas dėl datos, o šis yra iš viso Eglei, žalčių karalienei, tos plieninės kurpaitės. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kaip tik yra geras siūlymas, kad, likus 20 dienų iki kadencijos pabaigos, viską apsvarstytume. Nes taip išeina, kaip jūs sakėte. Treji metai, minus 20 dienų – viskas gerai ir viską apsvarstome. Gerbiamieji kolegos, formaliai yra pateiktas siūlymas, aš jį galiu dar kartą perskaityti. Siūlymo esmė: laikyti netekusiu galios aną ir priimti šį, kurio esmė, kad per 20 dienų po tyrimo pabaigos pateikiama išvada. Manau, kad čia mūsų dokumentas jau yra paskatinimas ir Generalinei prokuratūrai, ir STT. Dar kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Dar vieną mintį tada. Kolegos, atkreipkite dėmesį į formuluotę: “Po tyrimo pabaigos”. Kai generalinis prokuroras priims nutarimą, kuris jau yra neskundžiamas ir negali būti kvestionuojamas, Seimo nariai pateiks kažkokias išvadas. Aš nežinau, ką jau reikės nagrinėti ir apie ką kalbėti, kai generalinio prokuroro nutarimas yra nekvestionuojamas. Netgi būtų nusikaltimas jį vertinti, procesinį veiksmą. Šis nutarimas yra absoliučiai neteisinis ir jis negali būti priimtas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tada aš siūlau dar vieną variantą. Išvadą pateikti prieš 20 dienų, iki baigsis Generalinės prokuratūros tyrimas. Netinka? Mielieji kolegos, aš siūlau, kadangi dabar prasidėjo ginčai, gerbiamasis Sadeckai, aš noriu kreiptis į jus, gal iš tikrųjų nukeliam vienam posėdžiui, nes dabar tas neturi reikšmės ar šitam, ar kitam posėdyje. Pabandom tyliai komitetuose, o po to Seimo posėdžiuose garsiai, komitetuose tyliai suredaguoti, o Seimo posėdyje po to balsuoti. Prašom. Minutėlę! Kolega A.Sadeckas. Paklausom.

A.SADECKAS. Šiuo atveju šio protokolinio nutarimo iniciatoriai yra ponas A.Kašėta ir dabar ponas V.Martišauskas. Tas laikas, kuris buvo čia pasakytas, aišku, per savaitę, per šešias dienas, jis tikrai yra nerealus. Iš tikrųjų jis yra nerealus. Jeigu jie siūlo nukelti, tai aš manyčiau, kad mes turime apsispręsti. Bet mums, pavyzdžiui, tada rytoj svarstyti ar nesvarstyti komitete. O ką ketvirtadienį? Mes nieko nepadarysim per rytdieną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau tokį variantą. Jūs komitete apsvarstote patį tekstą, nes čia teikia kolega V.Martišauskas, ir įmanomai suderinę tą tekstą komitete, komiteto posėdyje, pateikiate ketvirtadienį posėdyje ir balsuojame. Gal taip būtų priimtina?

A.SADECKAS. Vis tiek nesuprantu, ką mes turime pateikti…

PIRMININKAS. Jūs komiteto posėdyje turite suderinti galutinį nutarimo projektą, nes dabar čia mano yra papildomai redaguota. Nežinau, ar aš turiu teisę, bet mano yra papildomai redaguota. Tai jūs komitete pasvarstote, jeigu šitas tekstas priimtinas, ketvirtadienį mes priimam Seimo posėdyje. Nes rytoj yra specialus posėdis, skirtas eurointegracijai.

A.SADECKAS. Aš nesuprantu, kodėl mes komitete turime svarstyti jų pasiūlymą? Kodėl turime svarstyti komitete, o ne plenariniame posėdyje turime svarstyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man šiek tiek nepatogu aiškinti. Komitete yra paprasčiau taip ginčytis, kaip kad dabar mes ginčijamės švaistydami viso Seimo, čia, žinoma, ne visas Seimas, bet vis tiek formaliai visas Seimas, jo laiką. Apie tai kalbama. Bet jeigu tinka, tai prašom, aš teikiu balsuoti, ir viskas aišku. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau siūlyti, kad apskritai būtų padaryta šio protokolinio nutarimo svarstymo pertrauka, niekur jo nesvarstyti. Kad Seimo nariai, kurie balsavo tada už aną protokolinį nutarimą sužinotų, kad yra kitas protokolinis nutarimas, kuris aną siūlo pripažinti negaliojančiu, nes čia techniškai yra, sakyčiau, daug kas ne visai etiška. Pavyzdžiui, aš pono A.Kašėtos nematau, kuris galbūt norėtų ką nors pasakyti…

PIRMININKAS. Bet čia jo, kolega,… Kolega, V.Martišauskas.

R.ŠUKYS. …bet į darbotvarkę nebuvo įtraukta. Niekas iš ryto dar nežinojo, kad mes vakare priimsime tokį protokolinį nutarimą. Aš siūlyčiau elgtis korektiškai, padaryti pertrauką, o paskui arba jis bus atmestas, arba jis bus priimtas. Galbūt autorius per tą laiką, sužinojęs mūsų diskusijų turinį, net pakoreguos jį.

A.SADECKAS. Bet 20 dieną, ketvirtadienį…

R.ŠUKYS. Tą dieną, be abejonės, nebus pateikta išvada, čia ne pirmas kartas, kai Seimui nėra pateikiama tai, kas yra nustatyta. Aš manau ir ne paskutinis. Tik tiek noriu pasakyti.

PIRMININKAS. S.Burbienė dar norėjo kažką pasakyti.

S.BURBIENĖ. Aš turiu siūlymą. Kolegos, yra tokia gera formuluotė – pritarti iš dalies. Gal mes galime pritarti iš dalies? Panaikinti aną protokolinį, o kito nepriimti.

PIRMININKAS. Genialus pasiūlymas. Vis dėlto, gerbiamieji kolegos, turi imtis kas nors redaguoti. Jeigu pavedate man redaguoti, tai aš toliau redaguosiu. J.Veselka. Dar viena nuomonė.

J.VESELKA. Dar viena nuomonė. Aš nesuprantu, kodėl tada Seimas nesvarsto kiekvieno, kam Generalinė prokuratūra iškėlė bylą. Kodėl “Lietuvos rytas” tampa ypatingas?

PIRMININKAS. “Lietuvos rytas” yra ypatingas laikraštis, prašom to neužmiršti, jeigu kas užmiršote.

J.VESELKA. Aš užmiršau.

PIRMININKAS. Tai priminsiu atskirai.

J.VESELKA. Nepriimu.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jūsų tylų pritarimą laikau tikru pritarimu. Aš suredaguoju ir rytoj išdalinu Seimo nariams. Jeigu autoriai norės dar kaip nors kitaip redaguoti, tegul parengs kitą projektą. Ketvirtadienį tada balsuosim. Tinka? Ačiū.

Dabar lyg ir yra pareiškimų. J.Veselka. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

J.VESELKA. Pareiškimas. Kodėl šiandien nežadu atsiprašyti Seimo nario Viktoro Uspaskicho.

“Vienas po kito už pinigus pasirodo Seimo nario Ekonomikos komiteto pirmininko V.Uspaskicho straipsniai apie ypatingą patriotizmą, jo dideles pastangas baltinti kitų juodinamą Lietuvą, veržiantis Lietuvos turtingiems politikams į Europos Sąjungą ir NATO. Labai keistai atrodo, kad šis ypatingas patriotizmas sublizgėjo tada, kai V.Matulevičiaus laidose buvo iškelti labai konkretūs piniginiai dalykai:

1) kad su verslininku neatsiskaityta už laivo remontą;

2) kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos vadovė suabejojo, ar visi mokesčiai buvo sumokėti, ar neplaunami pinigai per neapmokestinamas kontoras, kodėl stumiamas savas žmogus į mokesčių inspekciją;

3) kad buvo reketuojamas vienas iš Ūkio banko vadovų ir siūlomas 50 tūkst. Lt kyšis, kad L.Varanavičius įgyvendintų neteisėtus V.Uspaskicho reikalavimus.

Kažkodėl Seimo narys pradėjo aiškintis santykius su žurnalistu, o ne su tais, kurie žurnalistui viešai pateikė tokius faktus. Laikomasi principo – svarbiausia užgniaužti žurnalistų teisę viešai informuoti visuomenę apie nepageidaujamus valdžiai faktus. Užuot kaip Seimo narys paprašęs teisinių institucijų, kad jos tuos kaltinimus objektyviai ištirtų, įvertintų, V.Uspaskich ėmėsi aukštinti savo ypatingą patriotizmą ir spausti bei gąsdinti kitus žmones. Tai man daug ką pasako. Jeigu V.Uspaskich būtų tik turtingiausias verslininkas, tai teisės institucijos gal ir galėtų pro pirštus į tai žiūrėti. Bet tie kaltinimai yra pateikiami Seimo nariui, Ekonomikos komiteto pirmininkui, Socialliberalų partijos valdybos nariui. Tai jau yra kaltinimai įstatymo leidžiamajai valdžiai, kadangi “Koridos” laidoje pats Seimo narys prisipažino, kad jis prisidėjo prie to, kad A.M.Brazauskas taptų premjeru, tai tie kaltinimai netiesiogiai liečia ir vykdomąją valdžią. Dar reikia priminti, kad A.Paulauskas kažkada buvo Seimo nario advokatas. Visa tai, matyt, leidžia Seimo nariui V.Uspaskichui jaustis ypatingam ir galinčiam visiems kitiems diktuoti savo vertybes. Bet demokratinėje valstybėje visiems vienodai turi veikti įstatymai.

Todėl reikalauju, kad teisėsaugos institucijos ištirtų V.Matulevičiaus laidoje iškeltus faktus ir juos teisiškai objektyviai įvertintų. Kol šie kaltinimai neištirti ir teisiškai neįvertinti, antras didžiausias Lietuvos patriotas galėtų laikinai sustabdyti savo kaip Ekonomikos komiteto pirmininko įgaliojimus. Taip turi būti teisinėje demokratinėje valstybėje. Kitaip aš turiu teisę kaltinti valdžią, kad ji suaugusi su korumpuotomis struktūromis, ką šiandien pats pirmininkas pripažino. Mane stebina ir Seimo narių pozicija. Kai V.Šustauskas televizijos laidoje nekorektiškai pagrasino Seimui, tai Seimo nariai rašė Generalinei prokuratūrai, kad ta ištirtų, ar tai nebuvo nusikaltimas. Kai kaltinamas turtingiausias Seimo narys, Seimo nariai kukliai tyli. Vadovaujamasi principu – kas galima turtingųjų karaliui, tas negalima ubagų karaliui.

Pone komiteto pirmininke, ko taip išsigandote manęs, kad aš galiu pretenduoti į Lietuvos Prezidentus. Noriu priminti, jeigu užmiršote, pagal Konstituciją “Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu”. Kaip matote, turėti milijonų nereikalaujama. O gal su savo draugais susirūpinote, kad mano formalūs reitingai auga, o jūsų ir jūsų proteguojamų kandidatų į Prezidentus reitingai smunka. O gal bijote, kad mane išrinkus Prezidentu, jūs negalėsite keisti premjerų ar valdančiųjų koalicijų? O gal pagailo į tai jau investuotų pinigų? Bet tai yra jūsų, o ne mano rūpestis. Aš asmeniškai į reitingus ypatingo dėmesio nekreipiu. Bet galiu jus nuraminti, nepersistenkite, nesikankinkite, vis tiek jūs Lietuvos Prezidentu nebūsite, o dėl jums mestų kaltinimų tyrimus turi atlikti teisėsaugos institucijos, o ne jūs pats savo apmokėtais užsakomaisiais patriotiniais straipsniais. Tokiu savo elgesiu jūs tik tyčiojatės iš Lietuvos valstybės. Kitaip šios situacijos vertinti negaliu. O jeigu teisėsaugos institucijos objektyviai ištirs ir paneigs jums pateiktus kaltinimus, tada visi, pateikę neteisingus faktus, turi atsakyti pagal įstatymus. Demokratinėje teisinėje valstybėje viską turi lemti įstatymai, o ne pinigų maišo dydis. Dar tamstai noriu priminti, kad nuo Adomo Smito laikų yra nekintama ekonominė dogma, kad darbas kuria žmonių ir valstybės turtą. Kapitalas yra tik svarbiausia priemonė darbo produktyvumui didinti. Gal jums tai yra naujiena? O jeigu taip, tai aišku, kad Lietuvos ekonomika taip ir liks nuosmukio būklėje”. Seimo narys J.Veselka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkui. Seimo liberalų frakcijos, Seimo jungtinės frakcijos ir Seimo tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijos pareiškimas.

“Šiandien Seimo plenariniame posėdyje, svarstant Pelno mokesčio įstatymo projektą, įvyko precedento neturintis atvejis. Dauguma Seimo narių pritarė opozicijos siūlymui – įstatymo įsigaliojimą nustatyti ne nuo 2002 metų, o nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Minėtas sprendimas nepatiko valdančiajai daugumai, kuri, šiurkščiai pamindama demokratijos ir balsų dauguma priimto sprendimo teisėtumo principus, pareikalavo balsuoti dar kartą. Pasiekus Seimo daugumai norimą rezultatą, Seimo Pirmininkas A.Paulauskas atmetė opozicijos pasiūlymą balsuoti dar sykį, kas būtų panaikinę bet kokias abejones dėl priimto sprendimo.

Tapo visiškai aišku, jog šio įstatymo projekto atžvilgiu Seimo dauguma neketina gilintis į išsakomus argumentus, o vadovaujasi surūdijusio buldozerio principu ir palankaus sau rezultato siekia bet kokia kaina. Todėl tolesnis mūsų dalyvavimas svarstant šį klausimą tapo beprasmis ir teko palikti salę.

Pareiškiame, kad Seimo daugumos buldozeris verčia rimtai abejoti teiginiais apie jos norą bendradarbiauti ir siekti maksimalaus sutarimo kompromisų keliu. Nepritardami Pelno mokesčio įstatymo projekto nuostatoms, teikiame ir toliau aktyviai teiksime projektui iki jo priėmimo pataisas, sušvelninančias neigiamas įstatymo pasekmes Lietuvos verslui.

Trečia. Atkaklus Seimo daugumos užsispyrimas bet kokiomis priemonėmis pasiekti, kad itin reikšmingas įstatymo projektas įsigaliotų jau po 13 dienų, t.y. nuo sausio 1 dienos, yra nesuvokiamas. Tai demonstruoja visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms bei Lietuvos ūkio subjektams. Mes ir toliau visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis sieksime, kad šios ydingos nuostatos būtų atsisakyta.

Ketvirta. Griežtai nepritariame valdančiosios daugumos taikomai netinkamai praktikai, kai iš pradžių patvirtinamas biudžetas, o tik po to jį nulemiantys mokesčių įstatymai.

Penkta. Buvome priversti palikti salę ir nedalyvauti tolesniame šio klausimo svarstyme. Kviečiame valdančiąją daugumą atsitokėti, nenaudoti buldozerinio balsavimo bei siekti kompromisų. Tikimės, kad mūsų siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas bus įtvirtintas priėmimo metu”.

Pasirašo Seimo liberalų, Jungtinės ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcijų seniūnai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi visi pareiškimai, visi klausimai išnagrinėti. Tikrai turiningą posėdį aš priverstas apgailestaudamas užbaigti. Registruojamės. Turi būti užfiksuoti kantriausieji, ištikimiausieji. Dėkoju trylikai ištikimiausių ir kantriausių.

Primenu, kolegos, kad rytoj 8 valandą – Seniūnų sueiga, o 13 valandą – neeilinis posėdis ir diskusija eurointegraciniais klausimais. Eilinis posėdis – ketvirtadienį, dar vienas neeilinis – penktadienį. Gero vakaro!