Keturiasdešimt devintasis (173) posėdis
2001 m. gruodžio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2001 m. gruodžio 18 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame gruodžio 18 d., antradienio, plenarinį posėdį. Jūs turite prieš save darbotvarkę. Ją reikėtų patvirtinti. Bet prieš tai kviečiu užsiregistruoti.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ačiū, darbotvarkė patvirtinta.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1044(3*) (priėmimas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo” projektą Nr.IXP-1044(3). Pranešėjas – Seimo narys V.Popovas. Prašau. Priėmimo stadija.

V.POPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas po svarstymo Seime jokių pataisų ir pastabų šiam įstatymo projektui negavo. Jums yra pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komitetas siūlo priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra šio įstatymo du straipsniai. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Dėl viso? Dėl 1 straipsnio nėra norinčių. Ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

2 straipsnis dėl Statuto įsigaliojimo. Nėra norinčių kalbėti? Nematyti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo nori kalbėti Seimo narys J.Razma. Nuomonė prieš. Prašau.

J.RAZMA. Manau, kad siūlomas pakeitimas yra nevykęs. Juo mažinamas kanclerio skyrimo demokratiškumas, nes vietoj anksčiau buvusios visoms Seimo frakcijoms atstovaujamos komisijos, parenkant kanclerio kandidatūrą, siūloma tai perduoti Seimo Pirmininkui. Seimo kancleris dabar suprantamas kaip politiškai neutrali figūra, paremta kompetencijos principu, išliekanti keičiantis Seimo kadencijoms. Aš manau, kad tą užtikrinti bus sunkiau, nes kandidatūrą siūlys Seimo Pirmininkas, politikas, vienvaldiškai. Manau, kad sunku išvengti, jog jis parinktų politiškai jam tinkamą žmogų. Tai yra šio siūlymo trūkumai. Aš stebiuosi, kodėl buvo pabijota anksčiau paskirti Seimo kanclerį Seimo nutarimu sudarius komisiją iš visų frakcijų atstovų, nes vis tiek galiausiai Seimo kanclerį tvirtina Seimas, ir dabartinei valdančiajai daugumai nepriimtinas žmogus vargu ar būtų buvęs patvirtintas, jeigu komisijoje įvyktų kažkoks netikėtumas.

PIRMININKAS. Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas. Prašau. Č.Juršėnas – nuomonė už. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Manau, ši pataisa yra laiku pateikta, mes esame išvis tą klausimą uždelsę, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Ta skyrimo tvarka, manyčiau, padės užtikrinti efektyvesnį Seimo Kanceliarijos darbą. Kadangi po kolegų liberalų pataisos dabar galutinis žodis priklauso Seimui, manau, tai yra korektiškas šio klausimo sprendimas. Kviečiu visus balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vidžiūnas. Nuomonė prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Racionalūs argumentai prieš buvo dėstyti ne kartą ir jie nėra paneigti. Visa tiesa, kuria remiantis dabar teikiama priimti šią naują pataisą, yra politinė tiesa, yra politinės daugumos tiesa ir jai negalima pritarti. Žinoma, projektas, dėl kurio mes balsuosime, jau yra pakankamai parlamentiškai solidus. Ačiū Dievui, liberalai išgelbėjo beviltiškai nuo parlamentarizmo tolstančią kairiąją daugumą, nes pirminis Č.Juršėno siūlymas, kad visiškai Seimo nebūtų, tiktai Seimo Pirmininkas ir valdyba spręstų dėl svarbiausio profesionalo Seime kompetencijos, likimo ir darbo vietos reikalų, buvo visiškas nonsensas, mūsų galva, būtų buvęs visiškas nonsensas parlamentinei demokratijai. Niekas negali atsakyti į vieną klausimą – kodėl net nebuvo mėginta gyventi pagal mūsų patvirtintą modelį, pagal tai, kad sudaroma Seimo komisija, komisijoje politinių frakcijų atstovai, net nemėginta per visus metus šio modelio realizuoti. To nedarė nei praėjusioji dauguma, nei ši dauguma. Aš manau, kad būtume dalykiškai kalbėdamiesi susitarę ir dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti Seimo kancleris, ir dėl kitų dalykų. Visiškai neišnaudotos parlamentinio tarimosi formos, todėl mes labai apgailestaujame. Vien tiktai jungiami mygtukai ir bus mėginama, jaučiame, ieškoti sau politiškai lojalaus žmogaus. Deja, reikia konstatuoti, kad Seimas, ypač Seimo Pirmininkas, dabartinė Seimo dauguma negali ar nemoka gyventi parlamentinės demokratijos, ar parlamentinio skaidrumo, sąlygomis. Atsisakymas viešojo konkurso ir visko grąžinimas į politikų rankas, mūsų supratimu, yra atžanga parlamentinės demokratijos kelyje.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi opozicijos atstovai taip pat pritarė, kad šis Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintas variantas yra geresnis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat yra pritaręs šiam variantui. Nuogąstavimai, kad kancleris nebus paskirtas skaidriai, manau, nelabai turi prasmę, nes Seimo Pirmininkas, parinkdamas kandidatūrą, vis dėlto suderins su frakcijomis ir galutinis sprendimas bei visas svarstymas vyks Seime. Skaidriai, atvirai ir viešai. Todėl nuogąstauti, kad gali įvykti kažkokių neaiškių dalykų, kai Seimas priima sprendimus… Juk visus įstatymus priima Seimas ir viskas būna normalu ir skaidru. Todėl aš manau, kad neabejojant šiam projektui galima pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys, Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius. Nuomonė už.

A.SKARDŽIUS. Aš manau, kad ši skyrimo tvarka ir jos priėmimas šiandien yra gerokai pavėluotas. Parlamentas jau daugiau nei metai dirba esant laikinajam kancleriui. Šiame įstatymo variante rastas kompromisinis variantas, kuris yra priimtinas, manau, visiems parlamentarams, gal išskyrus konservatorius, kurie prieš kadencijos pabaigą pakeitė Statutą ir jame numatė ne demokratišką tvarką, o tokią, kuri neatitinka proporcinio atstovavimo Seime. O ši tvarka skiriant kanclerį ir leidžia, atstovaujant pagal tam tikras proporcijas, balsuoti už kanclerio kandidatūrą (nesvarbu, kad ją teikia Seimo Pirmininkas, kaip žinome, Seimo Pirmininkas teikia daug valstybės pareigūnų, taip pat ir Prezidentas teikia daugelį pareigūnų), todėl čia nieko nuostabaus, bet Seimas pagal proporcingą savo atstovavimą balsuodamas tvirtins šią kandidatūrą. Čia, aš manau, būtent yra demokratinė šio įstatymo išraiška.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš klausausi argumentų ir man atrodo, kad mes šiek tiek painiojamės. Tai demokratiškai galima paskirti, be abejo, ir Seimo Pirmininko siūlymu, bet, kaip nurodo ir Teisės departamentas, šiuo atveju mes turėsime grynai politinio pasitikėjimo pareigūną. Tuo tarpu iki šiol galiojęs siūlymas, Statuto nuostata labai aiški, buvo padaryti Seimo kanclerį vyriausiuoju valstybės tarnautoju Seime, atsiejant jį nuo bet kokių politinių ryšių su Seimo Pirmininku ar su Seimo dauguma. Taigi mes turime labai aiškiai pasakyti, kad Seimo kanclerio pareigybė yra politizuojama ir jis tampa iš tikrųjų politinio pasitikėjimo tarnautoju.

Tokiu atveju iš tikrųjų tektų atsižvelgti dar į vieną Teisės departamento pastabą, kad reikėtų Seimo kanclerį rinkti ne 5 metams, o rinkti vienos Seimo kadencijos laikotarpiui, nes jo paskyrimas yra susijęs su Seimo dauguma ir su Seimo Pirmininku. Taigi turėtume grynai politinį pareigūną, kurio pareigybės kadencija turėtų sutapti su Seimo kadencija, ir kiekvienas Seimas turėtų iš naujo skirti naują Seimo kanclerį. Aš nežinau, ar toks variantas būtų geras, nes mums reikėtų, kad Seimo Kanceliarijos darbas būtų kiek galima mažiau politizuojamas ir kad jis būtų stabilus, ir kad Seimo kancleriu taptų ne politinį pasitikėjimą turintis asmuo, o iš tikrųjų aukščiausią kvalifikaciją, reikalingą tokiam darbui, turintis asmuo. Todėl, mano įsitikinimu, ankstesnė tvarka, kai kancleris buvo skiriamas konkurso būdu, ieškant aukščiausios kvalifikacijos žmogaus, o ne turinčio kokių nors ryšių su Seimo Pirmininku, yra daug geresnė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau balsuoti ir pritarti pateiktam įstatymo projektui. Šis įstatymas buvo svarstomas komisijoje, kurią sudarė visų frakcijų atstovai. Jam buvo pritarta, todėl aš manau, kad mes suradome gerą konsensą. Tą, ką minėjo kolega A.Vidžiūnas, kad anksčiau buvęs variantas, kai Seimo pirmininkas teikia ir tvirtina Valdyba, galbūt irgi buvo priimtinas, bet šis yra demokratiškesnis, nes Seimas gali apsispręsti. O kadangi mes, Seimo nariai, Seimo Pirmininką taip pat patys išrenkame demokratiniu būdu, manau, kad mes turime ir patikėti Seimo Pirmininku, kad jis gali atlikti šią funkciją bei parinkti reikiamą pareigūną į Seimo kanclerio postą. Galutinis sprendimas priklauso Seimui, todėl kviečiu Seimo narius balsuoti už pateiktą įstatymo projektą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Nuomonė prieš. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl viešojo konkurso būdu skiriamo pareigūno, manau, didesnis turėtų būti objektyvumas dėl jo paties pareigų atlikimo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į visas frakcijas, nesvarbu, ar tai būtų pozicija, ar opozicija. O kai skiriama vien tik Seimo Pirmininko siūlymu (jau yra pasitaikę būdų ir dabar yra situacija, kai mūsų frakcija buvo, sakyčiau, šiurkščiausiu būdu iškelta į visiškai netinkamas dirbti patalpas), tai tokiu atveju tai galėtume įrašyti dar prasčiau, kad skiria Seimo Pirmininkas ir įrašome pavardę, kurią daugmaž visi turbūt žinome. Manau, kad tai išties nelabai prisideda prie demokratijos plėtojimo, todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Išklausėme keturias nuomones už ir prieš. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 118 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Seimo statutą “Dėl Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimo”? Prašom balsuoti.

Už – 101, prieš – 12, susilaikė 3, Statuto 31… dar už, taigi už – 102, V.Einoris taip pat balsavo už. Statuto straipsnis priimtas. A.Vidžiūnas nori pasakyti repliką. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Tik trys žodžiai, gerbiamieji kolegos. Mes turime konstatuoti, jog viešojo konkurso atsisakymas yra didžiulė yda. Šios pareigybės supolitinimas vėl yra didžiulė yda, bet tų ydų šis Seimas turi ir dar daugiau. Bet aš norėčiau pagrindinį momentą dabar pasakyti, kad jeigu Socialdemokratų arba Naujosios Sąjungos partijų generalinis sekretorius bus mums, Seimui, įkištas kaip Seimo kancleris, tai parlamentinė demokratija turėtų pasakyti labai ačiū mums, kolegoms liberalams, o mes iš karto poną R.Paksą sveikiname kaip Seimo Pirmininko pavaduotoją, nes, manau, puikiai susitarta.

PIRMININKAS. Tai daugiau negu trys žodžiai.

Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo" projektas Nr.IXP-1054* (priėmimas)

Darbotvarkės 1c klausimas… (Balsai salėje) Dabar iš karto taisysime Statuto 46 straipsnį. Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 46 straipsnio papildymo” projektas Nr.IXP-1054. Pranešėjas – V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šio Statuto pataisa sukels mažesnę reakciją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas po svarstymo Seime pastabų ir pasiūlymų negavo, todėl siūlome priimti įstatymo projektą pastraipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę girdėjome. Įstatymas iš vieno straipsnio. Ar dėl jo yra nuomonių? Čia dėl straipsnio… bendrai straipsnis ir vienas įstatymas yra tas pat. Seimo narys J.Razma. Ačiū pranešėjui. Nuomonė prieš. Prašom.

J.RAZMA. Aš visada blogai vertinu, kai tam tikras susiklosčiusias valdančiojoje daugumoje realijas bandoma spręsti keičiant įstatymus. Ir šiuo atveju, kai niekaip kitaip nebesugebama išspręsti per didelių proporcijų, Socialliberalų frakcijai bandoma kai kuriuose komitetuose dirbtinai didinti pavaduotojų skaičių. Mes suprantame biudžeto svarbą, jis turi ypatingą svarstymo tvarką pagal Seimo statutą, bet tai nereiškia, kad šiame komitete būtinai turi būti du pavaduotojai. Tą darbo krūvį, kuris tenka šio komiteto nariams, galit dalytis visi ir nebūdami pavaduotojai.

Ir kita siūlymo yda yra ta, kad dar vieno pavaduotojo įvedimas, be abejo, reikalauja, nors ir nedidelių, bet papildomų lėšų, o tokia motyvacija dėl jo būtinumo tikrai nėra pakankama. Bet kuris kitas komitetas gali taip pat surasti daugybę argumentų, kodėl jis yra ne mažiau svarbus, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo komitetas gali tuoj irgi pradėti aiškinti, kad ir jam reikėtų dviejų pavaduotojų, nes nacionalinis saugumas, matyt, ne mažiau svarbu negu finansai, ir kiti komitetai gali taip pat panašiai kalbėti. Todėl būčiau nelinkęs pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Nuomonė už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikėjausi, kad opozicija tik džiaugsis, kai bus Statutas papildytas nauja 7 dalimi. Kadangi tada opozicijos atstovas turės labai daug teisių Biudžeto ir finansų komitete. O dabar į pono A.Razmos priekaištus, kad čia argumentai ne visai geri ar kas nors panašaus, galiu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas pagal darbų apimtį, kartoju, pagal darbų apimtį yra vienas iš pirmaujančių. Jis yra antroje vietoje po mūsų komiteto. Jo darbo sritys labai įvairios, todėl aš nematau nieko bloga, tik sveikinčiau, jeigu vienas pavaduotojas kuruotų vieną darbo sritį, o kitas – kitą. Todėl aš siūlau pritarti šiai 7 daliai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vidžiūnas, nuomonė prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, tenka konstatuoti, kad nauji vadovybės etatai, steigiami komitetuose, parodo, kaip mes gerai gyvename ir kiek Seimas turi daug pinigų, kai trūksta švietimui, mokslui ir kultūrai, bet Seimas savo aukštoms pareigybėms gali jų daug skirti. Taigi Seimas turi daug pinigų, konstatuoju, mums miela tai girdėti. Prieš mane kalbėjo ponas A.Sakalas, tai aš mūsų komiteto pirmininkui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, pasiūlyčiau daugiau rūpintis Teisės ir teisėtvarkos komiteto reikalais. Jeigu būtų mūsų valia, tai būtent Teisės ir teisėtvarkos komitete galėtų atsirasti dar vienas pavaduotojas. Deja, ponas A.Sakalas dabar atlieka partines užduotis ir negalvoja apie dalykinius momentus. Mums visiškai nesuprantama, kodėl Biudžeto ir finansų komitetas yra aukščiau iš visų išskiriamas, iškeliamas virš visų kitų. Kiti komitetai yra laimingi, turi po vieną pavaduotoją ir sugeba dirbti. Man tai visiškai nesuprantama. Bet problema čia yra aiški. Iki šiol buvo parlamentinė nerašyta tradicija, kad vis dėlto iš opozicijos būtų Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojas. Tokia parlamentinė tradicija buvo, galėjo likti ir dabar, bet bėda kita. Valdančioji dauguma nesugeba sau skirtų procentų, vadovybės procentų, išsidalinti taip, kad nenukentėtų Naujoji sąjunga ir panašiai, ir panašiai. Taigi tam, kai viduje nesusitariama, reikia steigti naujus etatus. Mes prieš, gerbiamieji kolegos, ir kategoriškai prieš.

PIRMININKAS. J.Olekas. Nuomonė už. Aš apsirikau. Č.Juršėnas. Nuomonė už.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad šis sprendimas, kurį mes turėtume priimti, yra principinis. Privaloma tvarka šiame komitete tarp vadovų turi būti opozicijos atstovas, pabrėžiu, privaloma tvarka, o ne gera vienos ar kitos daugumos valia. Štai čia yra esminis skirtumas. Laikykime, gerbiamieji kolegos, kad čia yra pirmas žingsnis įtvirtinant ir išplečiant opozicijos teises ir kai kuriais kitais atvejais, bet padarykime bent šį nedidelį žingsnį, todėl kviečiu palaikyti šią Statuto pataisą.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Nuomonė prieš.

A.KUBILIUS. Aš noriu padėkoti Č.Juršėnui už jo tokį tikrą politinį pragmatizmą. Aš gerai atsimenu, kaip Č.Juršėnas ir V.Andriukaitis, būdami opozicijoje, labai įnirtingai kovojo, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku būtų opozicijos atstovas, teigdami, kad tai yra parlamentinė praktika, žinoma Vokietijoje ir kitur, kur iš tikrųjų opozicijai atiduodama kontroliuoti, kad valdančioji partija ir Vyriausybė neišleistų nepamatuotai pinigų. Šiuo atveju pragmatizmas nugali, ir Č.Juršėnas kaip didelį laimėjimą mums siūlo trečdalį ar ketvirtadalį etato Biudžeto ir finansų komitete. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau susitarti dėl kur kas rimtesnių dalykų. Pavyzdžiui, siūlyčiau arba A.Butkevičių, arba G.Šivicką perduoti opozicijai ir tada mes iš tikrųjų turėtume kur kas rimtesnį sprendimą, atitinkantį tikras demokratines tradicijas. Mes juos priglaustume ir jiems būtų visai gerai ir pas mus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti savo kolegą gerbiamąjį A.Vidžiūną, kad bent jau Konservatorių valdymo laikais tokios tradicijos, kad Biudžeto ir finansų komitete pavaduotojas būtų iš opozicijos, tikrai nebuvo. Noriu priminti, kad tuo metu komitetui vadovavo ponia E.Kunevičienė, o pavaduotojas buvo koalicijos partneris centristas profesorius K.Glaveckas. Taigi opozicija net nekvepėjo. Šiandien naujoji dauguma iš tikrųjų žengia pirmą žingsnį įtvirtindama privaloma tvarka, kad opozicijos atstovas būtų Biudžeto ir finansų komiteto vienas iš pavaduotojų. Manau, kad ta demokratija pasitarnaus ir kitoms opozicijoms, ne tik šiandieninei, ir bus įtvirtinta gera Vyriausybės parlamentinė kontrolė. Todėl kviečiu visus balsuoti už šį pateiktą įstatymą.

PIRMININKAS. Nuomonė už. A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš padariau analizę, kiek kuris komitetas išsprendė klausimų. Biudžeto ir finansų komitetas išsprendė daugiau kaip 200 klausimų. Per mūsų šaukimą keturi komitetai yra išsprendę daugiau kaip 100 klausimų, kiti komitetai mažiau. Todėl Biudžeto ir finansų komitetui yra didžiausias krūvis ir reikalingi du pavaduotojai. Kviečiu balsuoti už tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi išgirdome visas nuomones. Prašom registruotis. Noriu jums pranešti, kad Seime vieši Kauno miesto delegacija. (Plojimai) Vyksta registracija.

Užsiregistravo 117 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo statuto 46 straipsnio papildymas. Prašom balsuoti.

Už – 97, prieš – 12, susilaikė 5. Statuto straipsnis priimtas.

Dokumentų skyrius prašo abu šiuos Statuto straipsnius, kuriuos nagrinėjome atskirai, sujungti į vieno įstatymo projektą, taip būtų patogiau. Sutinkate? Protokolinis sprendimas priimtas.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1046(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1b klausimą – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1046. Pranešėjas – A.V.Indriūnas.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo pasiūlymų negauta, išskyrus Teisės departamento. Teisės departamentas siūlo išbraukti žodžius “be pereinamojo laikotarpio”. Todėl siūlau priimti įstatymą. “Savivaldybių merams ir merų pavaduotojams nuo 2002 m. sausio 1 dienos”. Tokia redakcija.

PIRMININKAS. Jūs pritariate šiam pasiūlymui.

A.V.INDRIŪNAS. Siūlau pritarti Teisės departamento pasiūlymui, nes tikrai buvo perteklinis.

PIRMININKAS. Be žodžių “be pereinamojo laikotarpio”. Įstatymas iš vieno straipsnio. Ačiū pranešėjui. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Razma. Nuomonė prieš. Prašom.

J.RAZMA. Žinoma, šio projekto tikėtasi po to, kai mes nustatėme, jog Seimo kanclerį parinks Seimo Pirmininkas. Suprantama, jo parinktam žmogui reikia ir geros algos. Taigi ir siūloma tą algą, kurią gauna laikinai einantis kanclerio pareigas, beveik dvigubai padidinti. Aišku, nekreipiama dėmesio, kad kanclerio alga bus labai atitrūkusi nuo visų kitų kanceliarijos darbuotojų, nuo padalinių vadovų, kad bus netgi gerokai aukštesnė už Seimo komitetų pirmininkų algas, bet Seimo Pirmininko parinktam žmogui negi gaila. Tai turbūt balsuokime už, ir būsime vieningi.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pakeitėte nuomonę. Žodį už suteikiu P.Papovui. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kokį projektą žiūrėjo gerbiamasis kolega J.Razma. Jis, matyt, pažiūrėjo į pirmąjį variantą. Šiame projekte nėra kanclerio atlyginimo, nes kanclerio pareigos nepripažintos politinio asmeninio pasitikėjimo, jis yra įstaigos vadovas. Todėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas šiuo požiūriu kancleriui nesuteikia galimybių gauti atlyginimą pagal šį įstatymą, jis gaus pagal Valstybės tarnautojų įstatymą. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Šio įstatymo antrasis variantas. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Salėje 114 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 72, prieš – 3, susilaikė 36, įstatymas priimtas.

Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1205(3*) (svarstymo tęsinys)

Svarstome darbotvarkės 2a klausimą – Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1205. Pranešėjas – komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom. Svarstymo stadija.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiksiu jums išvadą. Biudžeto ir finansų komitete svarstytas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projektas. Yra svarstytos Teisės departamento pastabos. Iš karto pereisiu prie konkrečių asmenų siūlymų.

Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Stačiatikių labdaros ir paramos fondo, UAB “Bitė GSM”, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pastabos ir pasiūlymai iš dalies įvertinti komiteto svarstymo metu ir atsispindi trečiajame projekte.

Toliau yra Susisiekimo ministerijos pasiūlymai papildyti neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, ir komitetas tam pritarė.

Teikiami Seimo narių pasiūlymai. E.Masiulio pasiūlymui yra nepritarta didinti lengvatą, taikomą labdarai. Šiuo metu yra numatyta dvigubo dydžio lengvata atskaitymams, o E.Masiulis siūlo trigubo dydžio atskaitymams. Mes manome, kad tai yra pakankama paskata teikti paramą, bet to, didinant atskaitymų dydį, realiai mažėja pati galima paramos suma.

Yra R.Palaičio, G.Steponavičiaus, J.Liongino pasiūlymai, susiję su investicijoms taikoma lengvata, t.y. atskaitant investicijų sumą iš karto iš apmokestinamojo pelno. Komitetas nepritarė, nes apskritai projekte yra siūloma atsisakyti galiojančių lengvatų.

Yra B.Vėsaitės pasiūlymai. Pirmam ir trečiam siūlymams, kurie susiję su pelno nesiekiančių vienetų apmokestinimu, yra pritarta, komitetas tam pritarė. Nepritarta antram pasiūlymui dėl lengvatų pagal nedarbo lygį savivaldybėse. Ketvirtas B.Vėsaitės siūlymas. Iš esmės pritarėme, kad išlaidos, susijusios su personalo kvalifikacijos kėlimu, būtų pripažintos iš karto sąnaudomis, bet tekstui nepritarėme, kadangi iš esmės nieko nekeičia, nes tuos atskaitymus ir taip leidžiama įtraukti į sąnaudas.

R.Sinkevičiaus, P.Vilko pasiūlymui taip pat nepritarta, nes susiję su galiojančių lengvatų taikymo pratęsimu.

B.Bradausko siūlymui iš esmės pritarėme, bet nepritarėme pačiam tekstui. Lygiai taip pat, kaip ir B.Vėsaitės siūlyme, šios sąnaudos yra leidžiami atskaitymai.

A.Matulevičiaus siūlymui, susijusiam su lengvatų taikymu, taip pat nepritarėme.

Taip pat yra mano siūlymai. Visiems siūlymams komitete yra pritarta. Komitetas yra pritaręs patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikiusių nėra.

Toliau yra svarstytos Ekonomikos komiteto išvados. Iš esmės yra pritarta komiteto išvadai. Pritarta išdėstytoms komiteto papildomoms pastaboms, išskyrus 1 dalies 2 ir 3 punktus. Mes pritarėme, kad būtų tik keičiamas straipsnio pavadinimas.

Nepritarta Lietuvos bankų asociacijos 3 dalies 3.1 punktui, taip pat nepritarta Lietuvos pramonininkų konfederacijos 3 ir 9 dalyse išdėstytiems pasiūlymams.

Iš esmės pritarta Ekonomikos komiteto nuomonei dėl Seimo narių siūlymų, išskyrus siūlymui pritarti Seimo narių R.Sinkevičiaus ir P.Vilko pataisoms.

Taip pat yra svarstytos Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvados, kurioms nepritarta. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 2, susilaikiusių nėra.

Po svarstymo komitete taip pat gauta nemažai pasiūlymų. B.Vėsaitė pasiūlymus perregistravo. Pirmam ir ketvirtam jos siūlymui jau yra pritarta ir jie atsispindi trečiajame projekte, bet nepritarta antram ir trečiam siūlymams.

A.Plokšto pirmą teikiamą siūlymą atsiėmė ir pateikė kitą, pataisytą. Jo visiems siūlymams yra pritarta. Mano papildomiems siūlymams taip pat yra pritarta. E.Šablinsko siūlymams nepritarta.

Kitas siūlymas taip pat yra A.Plokšto, užregistruotas 14 dieną, kuriam komitetas pritarė. Mano siūlymams, užregistruotiems 13 dieną, taip pat pritarta. V.Mačerniaus siūlymui yra nepritarta.

Taigi siūlau pritarti komiteto patobulintam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto nuomonę kviečiu pateikti Seimo narį P.Vilką.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete svarstant Pelno mokesčio įstatymo projektą, komiteto nariai gana atidžiai išnagrinėjo pateiktus siūlymus ir pateikė pagrindiniam komitetui priimti sprendimus. Papildydamas noriu pabrėžti, kad Ekonomikos komitete daugiausia buvo diskutuota dėl pelno, skirto investicijoms, neapmokestinimo panaikinimo. Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui projekto 58 straipsnį papildyti 18 dalimi, kur nurodoma, kad iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, technikos ir technologijų atnaujinimui, apmokestinamas nuliniu tarifu (ten ir tolesnėje išvadoje yra).

Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 4. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę pateiks Seimo narys R.Vaštakas.

Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Informacinės visuomenės plėtros komitetas gruodžio 10 d. posėdyje priėmė tokią išvadą ir teikia pasiūlymą. Remdamasis pateikta tuo metu turėta informacija, komitetas mano, kad visoms įmonėms, naudojančioms kompiuterizuotos apskaitos registrus, o tai yra dauguma tvarkingai mokančios mokesčius įmonės, reikės padaryti labai reikšmingas išlaidas, siekiant jau sukurtas kompiuterines programas pritaikyti naujai įvestiems pelno mokesčių apskaičiavimo principams ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų metodikai įgyvendinti. Taip pat komitetas laiko nepriimtinu priimti įstatymus, iš esmės keičiančius apmokestinimo skaičiavimo tvarką, nesuteikiant pakankamai laiko rinkos dalyviams prisitaikyti prie šių pokyčių. Vyriausybės programoje nurodoma, kad mokesčių administravimo srityje bus siekiama įvesti tvarką, kad nauji mokesčiai paprastai turi įsigalioti nuo finansinių metų, prieš tai paskelbus “Valstybės žiniose”, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Šio įstatymo priėmimas akivaizdžiai pažeistų minėtą Vyriausybės įsipareigojimą. Taigi komiteto bendru sutarimu priimtas siūlymas yra grąžinti įstatymą rengėjams tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėsime bendrąją diskusiją. Užsirašė 7 Seimo nariai. Pirmasis kalbės Seimo narys A.Kubilius. Prašau. Ruošiasi A.Butkevičius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti keletą mūsų frakcijos principinių nuostatų, susijusių su šiuo įstatymu, ir visų pirma dėl pačios diskusijos kai kurių principinių dalykų. Na, iš tikrųjų mes svarstome labai svarbų įstatymą, kuriame yra ir neblogų dalykų, yra ir sunkiau suprantamų dalykų. Tokia diskusija turėtų būti gerokai platesnė ir išsamesnė. Aš turiu pasakyti, kad mane nustebino svarstymas Biudžeto ir finansų komitete, kai į daugelio svarbių visuomeninių organizacijų, Pramonininkų konfederacijos, įvairių religinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų, ne Seimo narių, pasiūlymus, buvo sureaguota vienu sakiniu – iš dalies pritarti. Kiekviena atskira nuostata net nebuvo svarstoma. Aš manau, kad tai rodo tam tikrą ydingą mūsų požiūrį į tokių įstatymų svarstymą, ir tai yra pagrindinė problema, susijusi su šiuo įstatymu. Tokie įstatymai iš tikrųjų turėtų būti svarstomi kur kas ilgiau, kur kas kruopščiau, kur kas giliau ir išsamiau kiekvieną pasiūlymą nuosekliai ir iš esmės. Todėl skubėjimas priimant šį įstatymą yra niekaip nepateisinamas.

Antras dalykas. Svarstant šį įstatymą kartais nuskamba labai keisti valdančiosios koalicijos argumentai. Girdi, šis įstatymas, keičiantis pelno mokesčio apmokėjimo principines nuostatas, yra palankus verslui. Su tuo niekaip negalima sutikti labai aiškiai matant, kaip yra planuojamas kitais metais pelno mokesčių surinkimas, kai iš pelno mokesčio valstybė ruošiasi surinkti 200 ar 300 mln. Lt daugiau, nei buvo surenkama iki šiol. Įsivaizduoti, kad didėjanti mokesčių našta verslui gali būti kuo nors palanki, yra visiškai klaidingas įsivaizdavimas. Galbūt yra kitų argumentų, dėl kurių būtų galima diskutuoti, kodėl vieną ar kitą šio įstatymo nuostatą reikia priimti, taip pat ir atsisakant investicijų neapmokestinimo, galbūt sąlygų suvienodinimas gali būti ganėtinai svarbus argumentas, bet principinę šio įstatymo pasekmę, mes turime labai aiškiai matyti, kad mokesčių našta verslui padidės gana ryškiai.

Kaip minėjau, yra neblogų pasiūlymų, taip pat atsiradusių ir Biudžeto ir finansų komitete. Noriu paminėti pono G.Šivicko pasiūlymą taikyti naują mokslinių tyrimų ir plėtros darbų apmokestinimą, kuris galėtų būti palankesnis verslo atliekamiems moksliniams tyrimams, bet šią nuostatą reikėtų dar šiek tiek giliau aptarti ir pažiūrėti, ar ji duos tuos rezultatus, kurių yra tikimasi.

Tačiau pagrindinis dalykas, kurį frakcijos vardu noriu labai aiškiai pasakyti, mūsų įsitikinimu, šio įstatymo priimti tikrai nereikėtų skubėti ir mes ragintume visus – ir valdančiąją koaliciją, ir opoziciją – susitarti dėl vieno principinio dalyko, kad toks įstatymas su vienokiom ar kitokiom nuostatom, jo įsigaliojimas negali būti nuo 2002 m. sausio 1 d. Iš tikrųjų turėkime sveiko proto ir nebandykime prievartauti verslo, kuris yra pagrindinis valstybės gerovės kūrėjas. Įsivaizduoti, kad galima per Kalėdas priimti tokį įstatymą, kuriame yra turbūt daugiau nei šimtas pataisų ir kurias priėmus pasirodys, kad iš tikrųjų yra daug nesueinančių vienų su kitais galų, ir įsivaizduoti, kad tokį įstatymą galima pradėti taikyti nuo sausio 1 d., tai yra arba užsispyręs fanatizmas būtinai priimti šį įstatymą, arba kokia nors ideologinė nuostata, kad verslui taip ir reikia, ir tokius įstatymus mes priimsime likus vienai dienai iki jų įgyvendinimo pradžios.

Todėl siūlau šiandien nelaužant iečių susitarti dėl principinio dalyko, kad šio įstatymo įsigaliojimas turi būti atidėtas nuo kitų metų, t.y. nuo 2003 m. sausio 1 d., tada mes turėsime dar daug laiko ramiai ir racionaliai svarstyti visus už ir prieš dėl šio įstatymo gana sudėtingų ir naujų nuostatų, kurios gali turėti labai nevienaprasmę įtaką Lietuvos verslo tolesnei plėtrai.

PIRMININKAS. Kalbės A.Butkevičius. Ruošiasi Seimo narys G.Šivickas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia aš nenorėčiau sutikti su ponu A.Kubilium, kad Biudžeto ir finansų komitetas atmestinai svarstė šį įstatymo projektą. Labai gaila, kad komiteto nariai nežino, kad jau lapkričio pirmomis dienomis buvo sudaryta darbo grupė, kuri pradėjo svarstyti šį įstatymo projektą. Galima šiandien drąsiai pasakyti, kad darbo grupė apsvarstė kiekvieną įstatymo projektą labai atidžiai, kruopščiai, o jeigu kai kurie Seimo nariai neturėjo laiko, tai yra jų problema.

Aišku, didžiausia diskusija šiuo metu vyksta dėl panaikinimo pelnui nulinio tarifo, kuris yra skiriamas investicijoms. Apie tai aš irgi šiandien daugiau norėčiau pakalbėti. Priežastys, paskatinusios atsisakyti šiuo metu galiojančių investicijų skatinimo ir pereiti prie kitokio investicijų skatinimo mechanizmo. Pirmiausia tai yra nesubalansuota mokesčių našta. Dabar galiojanti reinvestuoto pelno lengvata ir jos apskaičiavimo tvarka yra ydinga, nes suteikia galimybę įmonėms mokėti mažiau mokesčių arba visai jų nemokėti naudojantis ekonomiškai nepagrįsta ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo politika.

Kad verslininkai vargsta skaitydami ir skaičiuodami, kokios investicijos yra skatinamos ir kokią pelno mokesčio sumą galima sutaupyti naudojantis reinvestuoto pelno lengvata, sunki mokesčių našta gula ant Lietuvos piliečių pečių. Pagal dabartinę apmokestinimo tvarką įmonių investavimas į turtą yra pernelyg daug skatinamas, o paprasta darbo jėga yra baudžiama. Savaime aišku, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje niekam nepatinka mokėti mokesčius. Lietuvoje stebima tai, kad apie mokesčius daugiausia girdime tada, kai verslininkai skundžiasi dėl mokestinių sunkumų. Atrodo, kad daugiausia įvairių valstybinių ir nevalstybinių institucijų bei konsultantų dėmesio ir pasiteisinimų yra skiriama jiems. Gerbiamieji, o Lietuvos gyventojai? Jų skundų negirdėti, tai paradoksalu, nes Lietuvoje visa mokesčių našta drastiškai uždėta ant gyventojų pečių. Jiems tenka didžiausia mokesčių našta – tiek fizinių asmenų pajamų mokestis, tiek pridėtinės vertės mokestis.

Šiek tiek įdomiosios statistikos. 2000 m. Lietuvos įmonės vidutiniškai sumokėjo po 2600 litų pelno mokesčio. Kiekvienas dirbantis žmogus sumokėjo vidutiniškai 2300 Lt pajamų mokesčio. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, įskaitant kūdikius ir pensininkus, – 1000 litų. Lietuvos įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, 2000 m. gavo apie 30 mlrd. Lt pajamų už parduotas prekes ir paslaugas, o jų sumokėtas mokestis už tą patį laikotarpį sudarė mažiau kaip 0,001% pajamų už parduotas prekes ir paslaugas. Žmogus, gaunantis tik darbo užmokestį, nuo 1000 litų sumokėjo 26% fizinių asmenų pajamų mokesčio. Nepamirškime ir “Sodros” bei sveikatos draudimo įmokų.

Atsižvelgdami į tai, mes drįstame teigti, kad Lietuvos mokesčių sistema pernelyg apsunkina fizinius asmenis, palyginti su pasaulio šalių standartais, ir manome, kad dabar būtina sureguliuoti mokesčių pajamų paskirstymą tarp fizinių asmenų ir įmonių, kad būtų pasiektas kuo teisingesnis rezultatas. Kartu norime atkreipti dėmesį į tai, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme nustatytos ir tik ypatingoms mokėtojų grupėms taikomos lengvatos, sudarančios nevienodas įmonių konkurencines sąlygas.

Egzistuoja paradoksalus dėsnis: lengvata iš esmės nesinaudoja tie, kuriems ji skirta. Manome, kad įvairios lengvatos turėtų būti panaikintos ir sukurta demokratiškesnė mokesčių bazė.

Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimų. Pelno mokesčio nulinio tarifo lengvatos apmokestinant reinvestuotą pelną panaikinimas yra pirmas, bet labai svarbus žingsnis į priekį siekiant atkurti teisingumo principą. Kol įmonių apmokestinamas pelnas dirbtinai atsiejamas nuo ekonominio, kol minėta lengvata užprogramuoja visų tos pačios veiklos lėšų įšaldymą, Lietuvos mokesčių sistemoje sunku arba net neįmanoma užtikrinti pakankamai biudžeto pajamų valstybės funkcijoms finansuoti, sukurti tikrą, laisvą rinką, kurioje kapitalo judėjimas nebūtų veikiamas dirbtinai sukurtų svertų.

Taip pat norėčiau paminėti keletą priežasčių, kai mokestinės lengvatos sudaro galimybę dalį pelno panaudoti ne investicijoms, o asmeniniams tikslams. Tokių pavyzdžių būtų galima įvardyti labai daug. Pavyzdžiui, akcininkai nutarė, kad reikia nusipirkti kokią nors lūšną, kuri kainuoja 3 tūkst. litų. Į tą lūšną lyg ir investuojami 3 mln. Lt, o kadangi, kaip žinome, per metus galima parduoti vieną objektą arba vieną pastatą, tas objektas vėl parduodamas vos ne tai pačiai įmonei arba kitam fiziniam asmeniui.

Dėl nuomojamų patalpų investicijų. Kaip žinote, pagal dabar galiojančią tvarką ten galima investuoti 50% esamo įstatinio kapitalo. Tas, kuris investuoja, savo finansinėje apyskaitoje parodo, kad jis, pavyzdžiui, išleidžia tam tikrą sumą pinigų, kuri sudaro 50% nuomojamo kapitalo, o tas, kuris nuomoja tą kapitalą, iš esmės tų investuotų lėšų neapskaito, todėl šiandien galima drąsiai pasakyti, kad tos lėšos nukeliauja neaišku kur.

Dabartinis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas sudaro tam tikras išimtis toms įmonėms, kurios supirkinėja kai kurių įmonių akcijas, priversdamos jas bankrutuoti, o paskui tas akcijas arba savo vertybinius popierius parduoda už minimalią pinigų sumą. Tai irgi leidžia dabartiniai įstatymai, nes kapitalo prieaugis yra neapmokestinamas.

Taip pat norėčiau pasakyti dar vieną labai svarbią mintį dėl kai kurių Laisvosios rinkos instituto daromų pareiškimų. Tikrai esu surinkęs labai išsamią įvairių ekspertų medžiagą nuo 1997 m. ir, pavyzdžiui, Laisvosios rinkos institutas 1997 m. kalbėjo, kad nesant išimčių gamintojas tarnauja vartotojui, joms atsiradus, labiau apsimoka tarnauti valdžiai prašant lengvatų, o tuomet jau – sudie, rinka, sudie, vartotojų karalyste. Tai buvo 1997 metai.

2000 metais Laisvosios rinkos institutas, konkrečiai ponia E.Leontjeva, panašiai kalba. Bet jeigu pažiūrėtume į 2001 m. Laisvosios rinkos instituto padarytus pareiškimus, jie yra visiškai kitokie ir kažkodėl pradeda ginti tam tikras mokesčių lengvatas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Lietuvos mokesčių sistema šiuo metu Europoje yra tokia “liberali”, kokios tikriausiai nerasime nė vienoje kitoje Europos valstybėje, nebent Rumunijoje. Ačiū už dėmesį ir siūlau, kad šiam Pelno įstatymo projektui būtų pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šivickas toliau pratęs diskusiją. Ruošiasi R.Palaitis.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien iš tikrųjų galima pasidžiaugti, kad diskutuojame dėl naujo Pelno mokesčio įstatymo, kuriame numatomas mokesčio tarifo mažinimas, paprastesnis pajamų ir sąnaudų pripažinimas bei konceptualiai nauja dividendų apmokestinimo tvarka, orientuojanti į kapitalo investicijų likvidumą ir apskritai apmokestinimą priartinanti prie ekonominės realijos. Žinoma, daugiausia diskusijų sukelia lengvatų reinvestuotam pelnui panaikinimas visai pamirštant apie tarifo mažinimą ir kitas teigiamas projekto savybes.

Šiuo metu galiojantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas jau yra seniai atgyvenęs, nes akivaizdu, kad jis neatitinka pasaulinės finansų judėjimo dinamikos. Vertinami tokie specialistai kaip finansininkai ar auditoriai, kurie sugeba orientuotis pasaulinėje finansinėje erdvėje ir moka planuoti mokesčius, tačiau ne kiekvienam tokie specialistai yra pasiekiami. Gaila, kad šiuo metu Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas yra kiauras mokesčių planavimui ir neskatina mokesčių planuoti Lietuvos ūkio naudai.

Šiuo metu esant pasaulio globalizacijai yra svarbu mokesčių įstatymus derinti ir su kitų šalių mokesčių įstatymais. Taigi nenuostabu, kad įstatyme pasirodo naujos sąvokos, pripažintos ekonomikos ir finansų srityje.

Labai gaila, kad visuomenė klaidinama dėl investicijų lengvatų ir kovai pasirenkamas populistinis baubas, tarsi valdžia ketina apmokestinti investicijas. Toks vaizdas, kad įvedamas papildomas mokestis darant investicijas. Taip kalbama visuomenėje, toli gražu neinformuotoje kaip dabar apmokestinamas pelnas. Be to, galima ilgai diskutuoti, kas yra investicija pagal dabar galiojančius įstatymus. Paslaugų sritis, tarpininkavimo sritis, kuri turėtų būti Lietuvos ateitis… Šių verslo šakų investicijos yra daugiausia telefono aparatas, popierius ir žmogiškasis kapitalas, t.y. išsilavinimas ir žinios. Na, galima pridėti dar ir kompiuterį. Nelygios sąlygos.

Taigi nulinio tarifo lengvata ne visada gali pasinaudoti smulkus ir vidutinis verslas, kuriame dažniausiai pelno yra mažai arba išvis jo nėra ir didesnę kaštų dalį sudaro darbo užmokestis ir mokesčiai. Tikriausiai niekas neabejoja, kad tik nuo verslo ir žmonių užimtumo priklauso Lietuvos gerovė. Neabejoju, kad kokia būtų valdžia, prioritetas bus ekonomikos plėtros skatinimas. Nuo ekonomikos lygio priklauso ir švietimo, ir socialinės, ir kitų sričių finansavimas. Ekonomikos lygis priklauso ne tik nuo atskirų sričių dominavimo, bet ir nuo bendro šalies žmonių užimtumo ir verslumo, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, nes būtent jie sudaro verslo, taip pat stambių verslo įmonių atsiradimo ir funkcionavimo pagrindą.

Nenorėčiau sutikti su kai kuriais teiginiais, kad darbas yra duodamas, dovanojamas ar dar kitaip. Žodžiu, duodamas kaip išmalda. Darbas yra perkamas ir kaip bet koks verslo sandoris tai yra perkama paslauga. Taigi iš tikrųjų reikėtų pereiti nuo tautiškų lietuviškų investicijų skatinimo būdų prie pasaulyje pripažintų klasikinių, t.y. pagreitinto arba vadinamojo dvigubo balanso metodo nusidėvėjimo metodikos, paprastos, suprantamos ne tik mums, bet ir užsienio investuotojams bei prieinamos visiems.

Tikrai neverta daug diskutuoti apie investicijų lengvatas, nes 15% pelno mokesčio tarifas tai ir yra triguba lengvata, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, kuriose tarifo vidurkis yra apie 30–40%. Tai turėtų pritraukti užsienio investuotojus ne vien dėl pelno mokesčio tarifo, bet ir dėl naujos dividendų apmokestinimo sistemos. Dividendų arba pelno paskirstymo mechanizmas šiame projekte tiesiog sako: ponai investuotojai, užsukite į Lietuvą.

Mokesčių planavimas buvo, bus ir yra reikalingas, bet, svarbiausia, pagal šį naująjį įstatymą jis bus nukreiptas į Lietuvos ūkio investavimą. Galima diskutuoti, ar ne per mažas pelno mokesčio tarifas. Turbūt neatsitiktinumas, kad daugelyje šalių, įskaitant Ameriką ir Japoniją, pelno mokesčio dydžiai yra ne didesni už vidutinį darbo kainos mokesčių dydį. Darbo kaina – atlyginimas, gaunamas į rankas, plius mokesčiai, įskaitant ir “Sodrą”. Taigi užtikrina pajamų surinkimą. Kodėl? Todėl, kad įmonei yra naudinga darbo kainą įtraukti į išlaidas mažinant pelną ir kartu pelno mokestį. Lietuva dabar gali pasigirti, kad darbas apmokestinamas pas mus bene daugiausiai kitų šalių atžvilgiu. Tačiau mūsų šiandien yra kitokia padėtis ir negalime galvoti tik apie biudžeto surinkimą. Lietuvoje yra pereinamojo ekonomikos laikotarpio etapas ir pelno mokesčio dydžio didinimas būtų verslo žlugdymas, o labiausiai – užsisklendimas savyje. Mes turime būti atviri pasauliui ir pasiūlyti savo pigią paslaugą. Esame per maži, kad išgyventume be užsienio investicijų. Neginčiju, kad bus gauta papildomų pajamų suvienodinant verslo sąlygas, t.y. atsisakant investicijų lengvatų. Bet to, sprendžiant darbo apmokestinimo problemą, 2003 metais numatomas ir kitas žingsnis. Papildomos pajamos nebus naudojamos valdymui ar Seimo salei rekonstruoti, ar Valdovų rūmams, bet bus galimybė mažinti apmokestinimą gyventojams, tai yra darbo jėgai, didinant realias žmonių pajamas. Tada galbūt ne tik socialliberalai, bet ir visi čia esantys Seimo nariai galės pasakyti: “Gerbiamieji, jūs ne tik nusipelnėte gyventi geriau, bet dabar jūsų Kalėdų stalas bus pilnesnis”. Todėl siūlau pritarti projektui kaip tiesioginių mokesčių reformos pradžiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės Seimo narys R.Palaitis. Ruošiasi P.Vilkas.

R.PALAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų seniai laukėme šio naujo įstatymo, rengto, atrodo, dvejus metus. Naujasis įstatymas aiškesnis už senąjį nauja juridine kokybe. Senasis Pelno įstatymas keistas, atrodo, 37 kartus. Laikas pakeisti į modernesnį. Tačiau kelia nerimą naujojo įstatymo priėmimo laikmetis ir skuba. Numatomas įstatymo įsigaliojimo laikas – jau po dviejų savaičių. Tikrai nepakanka laiko vadinamiesiems vienetams pasirengti įstatymą vykdyti, turint omenyje reikalingos programinės įrangos sukūrimą. Ne veltui Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pasisako prieš šį įstatymą. Vien tai jau kompromituoja naujo Pelno mokesčio įstatymo idėją. Kita, sakyčiau, pagrindinė, naujojo įstatymo kompromitacija – tai investicijų apmokestinimo idėja. Įvardijami motyvai nevykę, lengvatos investicijoms – tai ne išimtis, o taisyklė. Kaip minėjo ponas A.Butkevičius, kad Laisvosios rinkos institutas yra prieš išimtis, tačiau tai – ne išimtis, tai yra taisyklė, ji taikoma visoms įmonėms.

Europos Sąjungos daugelyje valstybių vienokios ar kitokios, didesnės ar mažesnės lengvatos investicijoms yra taikomos. Šiomis lengvatomis puikiai naudojasi ne tik didelės įmonės – tai kitas mitas Lietuvoje, kad lengvatomis gali pasinaudoti tik didžiosios įmonės. Taigi naudojasi ne tik didžiosios įmonės, bet ir mažos bei vidutinės. Rodomi tik neigiami lengvatų pavyzdžiai. Asmeninio naudojimo daiktų įsigijimas yra gan retos išimtys. Su jomis aš sutinku, su jomis įstatyme reikia kovoti.

Rimtas motyvas yra tik vienas – reikia papildomų pajamų į biudžetą. Tačiau toks investicijų apmokestinimas turės ir antrąjį lazdos galą – santykinai sulėtės ūkio plėtra, o tai, kaip žinote, darbo vietos, bendrasis vidaus produktas, galų gale tos pačios pajamos į biudžetą. Taigi dėl trumpalaikės naudos bus aukojama ilgalaikė perspektyva.

Pateiksiu kelis pavyzdžius. Danijoje lėšos, investuotos į tyrimus ir plėtrą, gali būti išskaičiuotos iš apmokestinamojo pelno tais metais, kai buvo padaryta investicija. Čekijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje ir daugelyje kitų valstybių naudojama (…) sistema. Daug metų naujos įsteigtos įmonės atleidžiamos nuo pelno mokesčio ir t.t. Kitose valstybėse taikoma vadinamoji (…) sistema. Žodžiu, didžioji dauguma valstybių vienaip ar kitaip rūpinasi savo investuotojais. Lietuvoje, priėmus naująjį įstatymą, bus kitaip. Investicijos apmokestinamos, tuo pačiu metu padaromos išimtys. Iš viso kažkodėl atleidžiamos nuo pelno mokesčio kredito unijos, taip pat žemės ūkio produkcijos ir paslaugų vienetai.

Seimo Ekonomikos komitetas, suprasdamas investicijų neapmokestinimo svarbą, pritaria pasiūlymui bent iki 2004 m. pradžios neapmokestinti investicijų, tačiau kažin ar jis bus išgirstas.

O kaip, kolegos, ypač sėdintys salės kairėje pusėje, bus su Vyriausybės įsipareigojimais, pateiktais veiklos programoje, užtikrinti palankias sąlygas investicijoms, naujoms darbo vietoms kurti bei pažangioms technologijoms įdiegti? Panašu, kad šis investicijų apmokestinimo modelis buvo nusižiūrėtas nuo Rusijos. Ten šių metų viduryje buvo taip pat, kaip ir šiame įstatymo projekte, sumažintas pelno mokesčio tarifas ir panaikintos visos lengvatos investicijoms. Taigi nepaisant visų teigiamų šio įstatymo pusių, kolegos, jeigu įstatymo projekte nebus jokių bent kiek rimtesnių lengvatų investicijoms, tas akivaizdžiai lemtų ūkio plėtrą, be to, nebus suteikta laiko ūkio subjektams pasirengti įstatymą vykdyti, vis dėlto negalėčiau pritarti šiam įstatymui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės P.Vilkas. Ruošiasi R.Vaštakas.

P.VILKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nebuvau nusiteikęs pasinaudoti šia tribūna savo nuomonei apie Pelno mokesčio įstatymo projekto svarstymą pareikšti, bet kadangi pasiūlymui dėl pelno, skirto investicijoms, laikinojo neapmokestinimo pagrindinis komitetas nepritarė, esu priverstas pasakyti keletą savo pastabų.

Pranešėjai manęs neįtikino, kad šio įstatymo priėmimas – tai vienas iš būdų biudžeto pajamoms padidinti, kad taip bus (…) darbo ir kapitalo apmokestinimo sąlygos. Mano manymu, priėmus šį įstatymą šis tikslas tikrai nebus įgyvendintas. O kad padidės nedarbas, sumažės įmonių konkurencingumas, galima garantuoti.

Gerbiamieji kolegos, mus ir verslo atstovus norima įtikinti, kad sumažinus pelno mokestį nuo 24% iki 15% ir panaikinus investuojamo pelno neapmokestinimą, bus sudarytos palankesnės sąlygos verslui plėtoti. Neįsigilinus atrodytų, kad taip, nes mažinamas mokestis. Tada iš kur kitais metais atsiranda 300 mln. papildomų biudžeto pajamų, jeigu mokesčio tarifas mažinamas? Tai tikrai netiesa.

Šis įstatymas nebus naudingas nei verslui, nei įmonių darbuotojams ir, mano manymu, jis nebus naudingas ir valstybės biudžetui. Finansų ministerijos vadovai bando įrodyti, jog apmokestinę investicijas papildysime biudžeto pajamas. Bet, išanalizavus situaciją, galima drąsiai teigti, jog valstybės biudžetas apmokestinus investicijas daugiau lėšų praras negu gaus. Investicijų neapmokestinimas sudaro palankias sąlygas gamybai atnaujinti, naujoms technologijoms diegti, darbo vietų skaičiui didinti, naujai konkurencingai produkcijai gaminti. Apibendrinant – išlikti rinkoje. Supraskite, jeigu įstatymas bus priimtas toks, koks dabar parengtas, Lietuvos įmonėms konkuruoti su Vakarų partneriais bus beveik neįmanoma.

Šioje salėje yra daug buvusių verslininkų, įmonių vadovų, kurie asmeniškai patyrė, kokios būtinos sąlygos, kad produkciją būtų galima eksportuoti Vakarų partneriams. Pirma, kokybė turi būti aukštesnė negu konkurentų, o pardavimo kaina apie 30% mažesnė. Kaip tai pasiekti? Kokia tai būtų sąlyga? Aišku, tobulinant gamybą, diegiant naują techniką ir pažangias technologijas. Tai vienodai svarbu ir didelėms įmonėms, ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

Galima pateikti daugiau argumentų, pateisinančių investicijų neapmokestinimo reikšmę jeigu ne visam laikui, tai nors dvejiems metams. Maža to, daugelis įmonių jau turi sudariusios ilgalaikės veiklos planus, investicijos numatytos, arba jau pradėtos plėtoti, apskaičiuota jų grąža, sudarytos pirkimo sutartys, prisiimti finansiniai įsipareigojimai, ir staiga jų skaičiavimai neatitinka tikrovės, nes jau nuo kitų metų pradžios investicijos brangs 15%. Galima įsivaizduoti tokių įmonių vadovų būseną – tai psichologinis šokas. Nes staiga jiems yra pareiškiama, kad tai, kas jiems buvo leidžiama iki šiol, daugiau neleidžiama, nes tai vadinama lengvata, dėl kurios mūsų gali nepriimti į Europos Sąjungą, nes Europos Sąjungos šalyse tokių lengvatų nėra. Noriu priminti, kad Lietuva dar nėra Europos Sąjungos narė, be to, Europos Sąjungos valstybėse investicijoms lengvatos taikomos, kaip prieš tai mano kolega ir pabrėžė. Aš dar noriu pasakyti, kad tose Europos Sąjungos valstybėse yra nurodoma, kada lengvatos netaikomos. Juk buvo siūloma, kad Vyriausybė nustatys, ko neapmokestinti, ir tai galios iki 2004 metų. Tai, neabejoju, sudarytų palankias sąlygas pasirengti įstoti į Europos Sąjungą, ir jokių priekaištų dėl to neturėtume. Be to, norėčiau pabrėžti, kad mūsų sąlygomis nei nulinis tarifas, nei pagrindinė amortizacija nėra lengvatos, nes jomis galės naudotis visos įmonės.

Baigdamas noriu akcentuoti, kad investicinis apmokestinimas buvo naudingas įmonėms, abejonių tikrai nėra. Bet turėjo naudos ir valstybė, nes dirbantieji išsaugojo darbo vietas, mokėjo pajamų ir “Sodros” mokesčius, eksporto apimties didėjimas tiesiogiai darė įtaką BVP augimui, sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas. Ko dar reikėtų? Pasirodo reikia štai ko. Diskutuojant su Finansų ministerijos atstovais tapo aišku, kad reikia naikinti investicinį apmokestinimą. Motyvas vienas – valstybės biudžetui reikia papildomų lėšų, bet ar dėl to pajamos padidės, šiandien joks analitikas negali pasakyti, nes nėra jokių skaičiavimų, kaip tai paveiks šalies ūkį. Labai gaila, kad prieš įstatymo priėmimą neįsivaizduojame, kokia bus iš to nauda. Kaip sakoma, pagyvensime – pamatysime.

Noriu įspėti Seimo daugumą, kad jeigu tokios redakcijos įstatymas bus priimtas, verslininkai suras būdų, kaip pasinaudoti šiuo įstatymu, nes dividendų apmokestinimo sumažinimas sudaro sąlygas mokėti akcininkams dalį užmokesčio dividendais apeinant “Sodros” ir fizinių asmenų pajamų mokesčius. Dažnai sakoma: jeigu žmogus yra gudrus, jis valdžiai nesipriešina, nes jis ją apgauna. Todėl, kolegos, prašau jūsų išreikšti kiekvienam savo nuomonę, o ne tai, kas jums nurodoma. Kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbės R.Vaštakas. Ruošiasi V.Rinkevičius.

R.VAŠTAKAS. Nekalbėsiu apie pelno mokestį ar investicijų apmokestinimą, nes apie tai buvo labai daug pasakyta.

Norėčiau pradėti kalbėti nuo to, kad ir verslo aplinkos įmonių vadovai yra dėkingi Biudžeto ir finansų komitetui, ypač G.Šivickui, nes jų pasiūlymai priimami ir svarstomi. Galiu pasakyti, kad vakar dar buvo svarstyti dvylika siūlymų šiam įstatymo projektui taisyti. Jeigu teisingai atsimenu, iš jų vienuolikai pritarta, jie bus priėmimo metu pateikti svarstyti Seimui. Yra labai gerai, kad priimami verslininkų pasiūlymui projektui taisyti. Kita vertus, tai rodo, koks vis dėlto dar yra žalias šis įstatymo projektas.

Aš norėčiau keliais žodžiais atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip bus įgyvendintas šis įstatymas. Čia yra labai svarbu. Būtent verslo aplinka ir to labai bijo, t.y. ne mažiau bijo kaip ir investicijų apmokestinimo.

Priėmus šį įstatymą, nes iš esmės naujas pelno skaičiavimo principas bus taikomas šiame įstatyme, įmonės susidurs su daugeliu problemų. Šiandien dar Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija skirtingai traktuoja kai kuriuos įstatymo straipsnius, nesutaria. Jeigu Seimo nariai atsimena, kai finansų ministrė buvo paklausta iš Seimo posėdžių salės dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir dėl problemų, t.y. dėl pažeidimų ir dėl baudų, tai ministrė minėjo, kad pirmajame ketvirtyje, o gal ir ilgiau įmonės nebus baudžiamos. Galiu pasakyti, kad ir ministrė, ir visi kiti valstybės tarnautojai privalo laikytis įstatymų, o jeigu privalo laikytis įstatymų, vadinasi, tie verslininkai bus tikrinami ir bus baudžiami. Iš tikrųjų tai bus milijoninės baudos, nes kad žmonės įsigilintų į įstatymą, kuris iš esmės skirsis nuo buvusio, neužteks 2 ar 3 dienų, ar vienos savaitės po priėmimo iki Naujųjų metų.

Antra yra kompiuterinės programos, įrangos pasikeitimai, nes šiandien pagal tą naują sistemą nėra dar sukurtų programų. Dėl to Informacinės visuomenės plėtros komiteto buvo tokia nuomonė. Pagrindinis ir svarbiausias mano siūlymas šiandien būtų, tą daro ir įmonės, kurios sako: imkite šį įstatymo projektą ir pažaiskite su juo vienoje iš mūsų didžiųjų įmonių, pasižiūrėkite, kaip jis veiks. Jos leis naudoti savo įrangą, pasitelkti jų žmones, bet tam, kad matytume, jog tas sukurtas įrankis tikrai veiks ir duos naudą abiem pusėm – ir valstybės biudžetui, ir verslui.

Aš siūlyčiau palaikyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę, neskubėti įgyvendinti šio įstatymo nuo sauso 1 dienos. Bandykime jį atidėti. Siūlyčiau šiandien balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Nieko neatsitiks nei per pusę metų, nei per metus, o išbandžius tą įstatymą, dar pataisius daugelį nesklandumų, išmokius darbuotojus dirbti tai duotų kur kas didesnę naudą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Rinkevičius užbaigs diskusijas.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra ypač svarbus verslo aplinkai ir Lietuvoje. Neseniai čia, Seime, mes turėjome susitikimą su Šiaurės šalių investuotojais, kurie išreiškė daug pastabų ir daug įvairių negatyvių minčių apie verslo aplinką, apie mokesčius, apie bendrą administravimo tvarką Lietuvoje, mokesčių biurokratiją ir visa kita. Tos pastabos ir šiandien, svarstant šį įstatymo projektą, verčia suabejoti kai kuriomis nuostatomis, ypač ta skuba, tuo forsavimu šio įstatymo svarstymo ir priėmimo. Be abejo, tai nė kiek nepagerins užsienio šalių investuotojų nuomonės apie mūsų verslo aplinką, apie investavimo galimybes Lietuvoje. Aišku, pelno mokesčio mažinimas yra verslui teigiamas dalykas, priimamas teigiamai, bet investicijų apmokestinamas, aišku, yra neigiamas dalykas. Dėl to dar labai daug reikia diskutuoti, kas šiuo atžvilgiu daugiau išloš. Aš manau, kad su šio įstatymo svarstymu dar nereikia skubėti, o priimti daugelį (negaliu dabar išvardyti kuriuos) įstatymo straipsnių. Galima teikti pataisas, bet jų reikėtų teikti labai daug. Todėl, manau, reikėtų šį įstatymą dar svarstyti ir derinti nuomones, kad daugiau susipažintų su juo verslo visuomenė, kad suderintų tas pozicijas, kurios iš esmės dabar skiriasi.

Čia yra dar keletas, gal ir ne keletas tokių paslėptų bombelių, kai yra labai neaiškiai traktuojami atskiri dalykai, kai paliekama daugeliu atvejų įstatymų lydimuosiuose aktuose galimybė tą išaiškinti. Kartais tie įstatymų lydomieji aktai pakeičia iš viso paties įstatymo sąvoką ir prasmę, tos srities, kurią jie apibrėžia. Todėl labai norėtųsi, kad įstatyme būtų labai aiškiai parašyta, kas, kaip yra suprantama ir kaip reikia suprasti. Tokios neaiškios dviprasmybės didina korupciją, kuri ir taip Lietuvoje yra gana didelė, ir suteikia galimybę mokesčių inspektoriui pasidaryti iš savo darbo gana pelningą verslą sau, o ne valstybei. Tą mes šiandien turime ir su tuo bandome kovoti, bent jau deklaruodami tai, bet priimdami įstatymus mes vėl įtvirtiname tą patį ir vėl grįžtame prie tos pačios suskilusios geldos. Dėl to, manau, tie pateikiami argumentai yra teisėti ir juos reikia svarstyti.

Pavyzdžiui, 22 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos reklamos reprezentacinės išlaidos, irgi visiškai neaiškiai ir nesuprantamai išdėstomos mintys. Vykdant tą įstatymą visiškai neaišku, kaip reikės tą daryti. Po to tai kiekvienas mokesčių inspektorius supranta savaip, būtent galutinė nuomonė būna jo. Tai skirtingai traktuoja atskiri darbuotojai, atskiri žmonės, netgi išaiškinimai ateina skirtingi, pavyzdžiui, iš Mokesčių inspekcijos ir iš apskričių mokesčių inspekcijos, kai skirtingai traktuojamas tas pats dalykas. Todėl mes turime labai aiškiai ir tiesiai išreikšti mintis, kad jos būtų suprantamos visiems, kad nereikėtų dar kiekvieną straipsnį papildomai aiškinti kelis kartus, kaip jį reikia suprasti. Verslo žmonėms, kurie su tuo tiesiogiai susiduria, kelia didelį nerimą ir susirūpinimą šie dalykai.

Taip pat mes matome, kad yra labai daug neaiškių ir Teisės departamento pastabų, sąvokų, apibrėžimų, galima sakyti, netgi nelietuviškų pasakymų, dėl kurių taip pat dar reikia labai ilgai galvoti, kad galėtum suprasti, apie ką čia yra kalbama.

Pavyzdžiui, turto amortizacijos laikas. Pateiktas šifravimas labai didelis ir neatitinka kai kurių verslo sričių. Pavyzdžiui, paimkim žemės ūkį, žemės ūkio technikos, tai yra pagrindinių priemonių, amortizaciją. Kai kurios žemės ūkio technikos rūšys amortizuojasi per 3–4–5 metus, o šiame įstatyme numatyta, kad mašinoms, įrengimams 8 metai, ir viskas. Prieš daugelį metų man teko dirbti tarybiniame ūkyje inžinierium. Ten irgi buvo panašiai, nes negalėjo nurašyti technikos, buvo nustatyta susidėvėjusi technika, tačiau dėl tų biurokratinių kliūčių jos negalima buvo nurašyti. Taip mes kaupėm metalo laužą. Dabar panašiai, matyt, reikės elgtis, nes šio įstatymo nuostatos neleis to padaryti. (Aš frakcijos vardu norėčiau…) Todėl, aš manau, dar reikia šį įstatymą koreguoti, taisyti ir neskubėti priimti.

Aš dar nesuprantu vieno dalyko. Nuo sausio 1 d. įsigalioja tas įstatymas, praktiškai lieka viena darbo savaitė, kaip bus su poįstatyminiais aktais? Kas sugebės juos parengti. Aš manau, neįmanoma, nes labai daug nuorodų yra į poįstatyminius aktus. Tada mes sausio mėnesį, galbūt vasario mėnesį, kol bus parengti poįstatyminiai aktai, turėsime dirbti visiškai nežinodami, kaip vykdyti įstatymą, o jis galios nuo sausio 1 d. ir bus visos tos pasekmės, jeigu bus ne taip vykdoma, skaičiuojamos nuo sausio 1 d. Atsiprašau, kaip tada dirbti, jeigu mes nežinosim kaip. O paskui baudas turėsime mokėti už tai, kad nežinodami įstatymo nuostatų, padarysime klaidų. Apskritai imant verslo visuomenę, tai prasilenkia su elementaria logika.

Yra ir daugiau tokių sąvokų. Vieną iš jų norėčiau… 40 straipsnio 2 dalis – mokesčių inspektorius turi teisę koreguoti susijusių asmenų sandoriuose nurodytas kainas, neatitinkančias tikrosios rinkos vertės, atsižvelgiant į ūkinėse operacijose užfiksuotus tuose sandoriuose ypatumus ir taip toliau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mokesčių inspektorius turės teisę nustatyti kainas. Bet aš manau, tai yra visiškai nelogiška. Suprantu, Lietuvoje yra daug dalykų, pažeidimų ir visa kita, susijusių su tuo. Kad tai yra problema, aš visiškai pritariu, tačiau negaliu pritarti, kad tai būtų įstatyme, nes mes žinome Lietuvos situaciją, žinome, kad valdininkai pasinaudoja menkiausia galimybe interpretuoti įstatymą sau palankia linkme ir iš to pasidaryti puikų biznį. Tada verslininkas, norėdamas ramiai gyventi, turi atitinkamai atsilyginti tam mokesčių inspektoriui. Tokią galimybę mes to įstatymo kai kuriais punktais suteikiame. Mūsų Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos nuomonė tokia, kad šio įstatymo nereikia taip skubotai priimti, reikia dar dėl jo diskutuoti ir suderinti visas pozicijas, kurios buvo išsakytos ir verslo visuomenės, ir šiandien svarstymo metu. Dar jo nepriimti, suderinti, kaip minėjau, ir priimti jį daug vėliau, nuo 2003 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Baigėme diskusijas. Noriu paklausti, ar yra Seimo narių, prašančių balsuoti po diskusijos? Nėra. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, pirmas dalykas, pagal Statutą ir pagal darbotvarkę mes jau turėjome baigti šį darbotvarkės klausimą prieš 10 minučių. Siūlyčiau pereiti prie kitų darbotvarkės klausimų. Jeigu vis dėlto jūs sugalvosite, kad to nereikia daryti ir kaip nors toliau svarstysime neaiškiai nustumdami visus kitus klausimus, tai aš visų pirma siūlyčiau spręsti vieną pagrindinį klausimą, t.y. ar Seimas sutinka nukelti šio įstatymo įgyvendinimą nuo 2003 m. sausio 1 d. Jeigu pritartume tokiai nuostatai, tai mes turėtume daug daugiau laiko ramioms ir gilioms diskusijoms dėl šio įstatymo nuostatų, dėl kurių tikrai, kaip girdėjote čia, Seimo posėdyje, dar yra ne iki galo diskutuota.

PIRMININKAS. Taip. Mūsų laikas šio įstatymo svarstymo baigėsi. Aš norėčiau paklausti, ar galėtume pratęsti ir užbaigti svarstymo procedūrą?

A.KUBILIUS. Pažiūrėkit, kiek pataisų yra…

PIRMININKAS. Yra prieštaraujančių. Prašau registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 110 Seimo narių. Kas už tai, kad pratęstume šio klausimo svarstymo laiką ir užbaigtume svarstymo procedūrą iki pabaigos, prašau balsuoti.

Už – 61, prieš – 42, susilaikė 7. Klausimo svarstymas pratęsiamas, iki užbaigsime svarstymo procedūrą. Jūsų balsas prieš? Gerai. Dar prieš 43.

Tęsiame toliau svarstymo procedūrą. Klausiu, ar yra Seimo narių, pasisakančių arba reikalaujančių balsuoti po bendrosios diskusijos? Jūs prašote? Gerai. Dar kartą registruokimės, mačiau, atėjo papildomai. Vyksta registracija. Prašau sėsti į savo vietas. Balsuosime už tai, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Vyksta registracija.

Užsiregistravo 113 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, prašau balsuoti?

Už – 61, prieš – 42, susilaikė 8. Pritarta pagrindinio komiteto projektui ir pradedame svarstyti pataisas, kurios yra teiktos šiam įstatymo projektui ir kurioms nepritarė komitetas. Seimo narys A.Kubilius repliką dėl balsavimo. Prašau.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiūlyti tą patį, ką jau sakiau, galbūt logiškiau būtų, jeigu mes svarstytume vieną iš pataisų. Rodos, pono A.Matulevičiaus yra pataisa, siūlymas įstatymo įsigaliojimą nukelti nuo 2003 m. sausio 1 d. Jeigu šią pataisą pirmiausia svarstytume ir apsispręstume, aš manau, kad Seimui užteks sveiko proto ir bus pritarta tam, kad įstatymas pradėtų galioti nuo 2003 m., tada mums nereikėtų skubėti su kitomis pataisomis, galėtume ramiai dėl jų diskutuoti. Pažiūrėkite į A.Matulevičiaus pataisų bloką ir ten viena iš pataisų yra kaip tik nukelti įsigaliojimo datą.

PIRMININKAS. Norėčiau paklausti G.Šivicko, ar… Bet aš visame tame jo pasiūlyme labai sunkiai randu tą pataisą. Gal galėtumėte man padėti? Ne, A.Matulevičiaus nėra. Dėl vedimo tvarkos G.Vagnorius. Prašau.

G.VAGNORIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį. Mano manymu, jeigu bus priimtas toks įstatymas, jis gali prieštarauti Europos Sąjungos direktyvoms, todėl mums reikėtų sulaukti išvadų tuo klausimu. Kodėl? Niekas nedraudžia taikyti lengvatų investicijoms, bet draudžiama daryti išlygų ir išimčių ir taikyti lengvatas asmeninėms pajamoms. Šiuo atveju naujame Pelno mokesčio įstatyme numatyta didžiulė lengvata asmeninėms kapitalo pajamoms, pabrėžiu, ne investicijoms, bet asmeninėms turtingų žmonių kapitalo pajamoms. Aišku, čia yra precedento neturintis atvejis, kad socialdemokratai “kapitalistams” siūlo asmenines lėšas apmokestinti perpus mažesniu mokesčiu nei dirbantiesiems. Aš vis dėlto prašyčiau, prieš balsuojant ir priimant pataisas, sulaukti išvadų, ar atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Man atrodo, kad čia mes turėsime labai didelių problemų.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tik noriu pasakyti, kad šį projektą pateikė Vyriausybė ir ji turėtų būti suderinusi projektą su Europos reikalų departamentu. Man sako, kad pradinis variantas tikrai buvo. Aš noriu G.Šivickui… Yra tokia A.Matulevičiaus siūloma pataisa? Gal ateikite į tribūną. Replika, S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Trumpa pastaba. Per praeitą balsavimą mano balsas buvo nuspaustas už, nors iš tiesų balsavau prieš. Norėčiau, kad ta pastaba būtų įtraukta į protokolą.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad dabar visa tai pertvarkyti labai sudėtinga, bet jūsų žodžiai yra įrašyti į protokolą. Tik tuo ir apsiribosime. P.Vilkas. Prašom.

Seimo narys V.Žalnerauskas. Prašom.

V.ŽALNERAUSKAS. Aš taip pat noriu pasakyti, kad per praėjusį balsavimą aš nenuspaudžiau, matyt, mygtuko, kad būtų prieš.

PIRMININKAS. Atidžiau reikėtų žiūrėti, dabar bus jau rimtesni balsavimai.

V.ŽALNERAUSKAS. Gal pakartokime balsavimą.

PIRMININKAS. Ne, tikrai dėl šito nekartosime. Jau einame toliau. Ačiū, kad jūs pasakėte.

Dabar buvo siūlymas balsuoti dėl A.Matulevičiaus pataisos, kuris siūlo bazinę projekto įsigaliojimo datą, nustatytą 59 straipsnio 1 dalyje, nukelti į 2003 m. sausio 1 dieną. Komitetas šiam siūlymui nepritarė. Buvo siūlymas pradėti pataisų svarstymą nuo šios pataisos. Paties autoriaus nėra. Tai pradėsime dėl motyvų.

G.Šivickas. Prašom dėl balsavimo motyvų būtent šios, kurią aš perskaičiau, pataisos.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, jau šis įstatymo projektas Finansų ministerijos interneto puslapyje buvo paskelbtas seniai, t.y. liepos mėnesį. Ir diskusijas mes puikiai matėme žiniasklaidoje, jos vyko pakankamai seniai. Dabar yra mažai pataisų. Aš noriu patikslinti, kad tos pataisos yra derintos ne tik su Finansų ministerija, su Mokesčių inspekcija, bet ir su verslo atstovais, taip pat ir auditoriais. Be to, šis mokesčių įstatymas nieko nekeičia finansinėje apskaitoje. Viskas išliks kaip ir buvę. O dėl mokestinės apskaitos, aš manau, visi spės prisiderinti greitai, be to, mokesčių administratoriai tikrina įmones tik už praėjusį mokestinį laikotarpį. Taigi verslininkams negresia jokios baudos. Aš siūlau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Nuomonė už, už pataisą. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ne sykį keltas klausimas ir dangstytas, neva aptartas, suderintas su verslininkais. Jūs man pasakykite, gerbiamieji kolegos, ar įmanoma įstatymą, kuris yra tokios svarbos, priimti per dvi savaites ir spėti apsvarstyti su verslininkais? Tas, kuris prasiveržė iki Biudžeto ir finansų komiteto, galbūt ir sugebėjo per minutę ar pusantros savo nuomonę pasakyti, bet nieko daugiau. Todėl yra paprastas klausimas: ar Lietuvos ūkio subjektai nusipelno tokios pagarbos, kad kitais metais vien tiesioginių įplaukų 300 mln. Lt į biudžetą iš šito mokesčio bus surenkama daugiau? Mes net neturime skaičiavimų, Finansų ministerija nesugebėjo ant popieriaus aiškiai išdėstyti, kiek bus netiesioginių nuostolių ar kaštų, prisitaikant prie šio naujo įstatymo įsigaliojimo.

Taigi aš, pritardamas mano kolegos P.Vilko nuomonei, siūlau, kad tie, kurie yra bent sykį prisilietę prie verslo arba bent mano suprantą, kas yra verslo darymas, pritartų tam, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2003 metų pradžios.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dar kartą visus registruotis. Aš pažiūrėjau balsavimo rezultatus. V.Žalnerauskas apskritai nebalsavo. Jūsų nėra jokio balsavimo rezultato. (Balsas salėje) Ne, jis sakė, kad ne taip balsavo. Gerai, dabar prašau visus registruotis.

Užsiregistravo 116 Seimo narių. Prašom atidžiai paklausyti, dėl ko mes balsuosime. Balsuosime dėl A.Matulevičiaus pataisos – bazinio projekto įsigaliojimo datą nukelti iki 2003 m. sausio 1 d. (Triukšmas salėje) Palaukite, palaukite. Kas neužsiregistravę? Ne, Č.Juršėnas spaudė mygtuką, sakė, neužsiregistravo. Pakartokime registraciją dar kartą. Prašom dabar visus registruotis.

Užsiregistravo 118 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume A.Matulevičiaus pataisai dėl projekto įsigaliojimo datos nukėlimo? Šiai pataisai komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

60 – už, 52 – prieš, 6 susilaikė. Pataisai pritarta. (Plojimai salėje) Replika po balsavimo. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes kai kurie mūsų kolegos balsavo vienaip, o rodo kitaip. Prašom perbalsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mes prašome, kad ponas A.Salamakinas nurodytų pavardes, kas balsavo, tegul atsistoja ir parodo, kas tokie. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. A.Skardžius. Replika.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pat prašyčiau frakcijos vardu perbalsavimo, nes neaiškiai buvo suformuluotas klausimas balsavimui, nepakankamai suprantamai. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš paskaitysiu straipsnį, kuriame rašome apie pakartotinį balsavimą. “Balsavimą pakeliant rankas arba naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nebuvo pradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas: 1) jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo; 2) jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai”. Aš perskaičiau visą straipsnį.

Prašau dar kartą registruotis. Ne, na, yra toks…

Repliką – A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pernelyg laisvai interpretuojate Statutą. Panašiais atvejais, kai pozicijai yra naudinga, kad nebūtų perbalsavimo, sakoma, jog nėra jokio pagrindo perbalsuoti, išskyrus, kai būna vieno balso skirtumas. O šiuo atveju išties viskas gana akivaizdu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Repliką – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, man buvo neaišku, kodėl, jeigu kas nors protestuoja, kad jis spaudė vienaip, o kompiuteris rodo kitaip. Tai kodėl jis negali atsistoti ir pasakyti, štai aš esu tas, kuris spaudžiau vienaip, o parodė kitaip. Mes prašėme, kad tie žmonės atsistotų, jie to nedaro. (Balsai salėje) O be to, kai sakoma, kad blogai suformuluotas klausimas, tai tegu pasako, kas blogai suformulavo klausimą.

PIRMININKAS. Taip. Dar kartą noriu…

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal buvau ne visai tikslus sakydamas, kad blogai suformuluotas klausimas. Patikslinu, aš ne taip supratau klausimą, todėl paspaudžiau ne tą mygtuką ir sakau, kad balsavau prieš šiuo atveju, nes neteisingai supratau. Klausimas buvo gerai suformuluotas.

PIRMININKAS. Ar reikia dar papildomai registruotis (Triukšmas salėje) Dar kartą visi registruojamės. Dabar apraminame emocijas. Vyksta registracija. V.Tomaševič yra? Matau.

Užsiregistravo 125 Seimo nariai. Dar kartą prašau visus atidžiai išklausyti, dėl ko balsuosime. Balsuosime dėl A.Matulevičiaus pataisos – bazinio projekto įsigaliojimo datą nukelti iki 2003 m. sausio 1 dienos. Supratote visi? Kas už šią pataisą, prašom balsuoti.

Už – 60, prieš – 60, susilaikė 5. Pataisai nepritarta. (Triukšmas salėje)

Repliką – G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Mes turime dar ir dar sykį progą matyti, kai valdančioji dauguma ciniškai, be jokių ceremonijų kalba apie tai, koks yra jos požiūris į Lietuvos ūkio subjektus ir mokesčių mokėtojus. Aš tikiuosi, kad iki priėmimo mes dar turėsime progos matyti šiek tiek sušvelnėjusį ir pasikeitusį jūsų elgesį, ypač suvokiant, kad realiai yra visi svertai, taip pat ir procedūriniai, pagal Statutą, padaryti taip, kad šis įstatymas iki šių metų pabaigos nebūtų priimtas ir neįsigaliotų. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau valdančiąją daugumą realiai suvokti, kas šiandien yra Lietuvos ekonomikos pagrindas. Norėčiau pažymėti, kad tikrai ne socialdemokratai ir socialliberalai.

PIRMININKAS. Repliką – G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Dovanokite, kad aš antrą kartą kalbu tuo klausimu, bet aš negavau atsakymo apie Europos Teisės departamento išvadas, ar tikrai tai neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Leiskite vienu sakiniu paaiškinti šio įstatymo esmę. Tikriausiai ne visi yra įsigilinę į įstatymo projektą. Pagal dabartinį įstatymo projektą darbuotojams fizinių asmenų pajamų mokestis bus 33%, o dividentams – 15. Darbuotojai mokės 33%, o asmeninio kapitalo, tai yra kapitalo vartojimo, mokestis bus 15%. Tai yra precedento neturintis Europoje atvejis. Mes iki šiol turėjom taip, kad darbuotojai mokėjo 33% fizinių asmenų pajamų mokesčio, dividentams buvo 29. Tai skirtumas buvo 4%. Tai buvo riba. Dabar yra daroma, kad asmeniniam kapitalo vartojimui bus taikoma lengvata du kartus didesnė negu darbuotojams. Aš suprasčiau, jeigu tai siūlytų ultradešinė, ultrakonservatoriai, bet tai teikia socialdemokratai ir teikia prieštaraujant Europos Sąjungos teisei. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, mes pabandysime atsakyti į tą klausimą. Repliką – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, turiu su apgailestavimu pasakyti, kad dar kartą mes reiškiame didelį protestą dėl jūsų netobulo ir šališko pirmininkavimo. Netobulo, yra per švelnu pasakyti. Kelių standartų taikymas, mano supratimu, yra nusikalstamas dalykas. Teisininkas šito daryti negali. Dviejų balsų skirtumas ir jokio rimto argumento perbalsuoti. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų frakcija kreipiasi, kad dar sykį dabar perbalsuotume. Jeigu jūs suteiksite tą galimybę, mes laikysime jus demokratišku ir teisingu posėdžio pirmininku. Taigi frakcijos vardu mes kviečiame perbalsuoti, nes kai kas iš mūsų nesuprato, kaip reikia balsuoti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Repliką – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat noriu paantrinti pono A.Vidžiūno siūlymui mūsų, nefrakcionuotų Seimo narių grupės, vardu, kad būtų perbalsuojama. Yra patarlė “Trečias kartas nemeluoja”. Kadangi pirmą kartą buvo tik dviejų balsų persvara, dabar yra 60 ir 60, todėl manau, kad būtų teisingiausia perbalsuoti dar kartą. Kitas dalykas, aš noriu pasakyti repliką. Nesuprantama niekaip, kaip gali socialdemokratai, kurie atstovauja dirbančiųjų žmonių sluoksniui, sumažinti dividendus, kurie atitenka turtuoliams. Tai kam jūs atstovaujate, ar jūs turtuoliams atstovaujate, ar jūs dirbantiesiems atstovaujate? Jūs pasakykite aiškiai žmonėms, kokia jūsų ideologija? Jūs atsakykite į šitą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš labai norėčiau nuraminti kolegą P.Gražulį, nes balsavimas tai buvo ne dėl to, kokį mokestį mokės kapitalas, o kokį mokės darbuotojai. Balsavimas buvo dėl to, kada įsigalios pagrindinio įstatymo nuostatos. Apie tai prašau ir kalbėkime.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamieji kolegos, manau, minėtas perbalsavimas buvo pats gėdingiausias, kiek mes turėjome šiame Seime mūsų kadencijos laikotarpiu. Tai yra viena. Antra. Liberalų frakcija pritaria tam, kad mes dar sykį perbalsuotume šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Dėkui. Gerbiamasis Pirmininke, mes čia pradedam Lietuvos liaudžiai psalmes giedoti. Jeigu ponas A.Vidžiūnas yra tikrai puikus lituanistas, tai matematikoje šiek tiek silpnesnis. Ponas A.Skardžius aiškiai pasakė, kad jis suklydo, jeigu jo balsas pereina į kitą pusę, vadinasi, buvo lygu. Todėl, buvo perbalsuota ir matyti, kad didelė dalis balsavo už. Toliau svarstant šitą įstatymą, galimos įvairios pataisos ir aš siūlyčiau dirbti toliau.

PIRMININKAS. Aš noriu dar paprašyti, kad Vyriausybės atstovai, kurie yra čia, salėje, paaiškintų dėl Europos komisijos departamento nuostatų. Prašom. Ar jūs norite paaiškinti? Prašom. Gal ateikite į tribūną, nes jūsų negirdėti.

V.VASILIAUSKAS. Finansų viceministras V.Vasiliauskas. Dėl Europos teisės departamento. Norėčiau pasakyti, kaip visi įstatymai, taip pat ir šis, prieš svarstant Vyriausybės posėdyje yra duodami Europos teisės departamento ekspertizei. Europos teisės departamentas pateikė išvadą, kad šis įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos ACQUIS.

Aš negaliu pasakyti, kur ta išvada yra, bet svarstant šį projektą išvada buvo. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. G.Vagnorius. Labai trumpai.

G.VAGNORIUS. Kaip yra rengiama Europos teisės departamento išvada, aš labai gerai žinau. Finansų viceministras neturi tokios teisės kalbėti dėl Europos teisės departamento išvadų, kurių mes neradome Vyriausybės aiškinamajame rašte. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisę labai griežtai reglamentuojamas vartojimo pajamų apmokestinimas. Nėra draudžiama taikyti išimčių, lengvatų investicijoms, bet draudžiama taikyti išimtis ar lengvatas vartojimo pajamoms. Paprasčiausiai mus gali priskirti prie neapmokestinamos zonos, nes yra padaromas kanalas, kaip neapmokestinti fizinių asmenų pajamų, vartojimo pajamų ir į tai reikia atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Gerai. Manau, mes turėtume paprašyti, kad būtų pateiktos tos išvados, ir priėmimo metu mes jas matytume. (Balsai salėje) Svarstymo metu mums atsakė, kad buvo derinta, bet paprašė raštu. Skaitykime Statutą: “Vyriausybė, pateikdama projektą, neprivalo dar pateikti ir šio komiteto išvados raštu”. Ji jau gauna tą išvadą suderindama projektą prieš teikimą. Jeigu teikia Seimo narys, tada taip, mes kreipiamės ir gauname atsakymą raštu. Toks yra Statuto reikalavimas.

Turbūt einame toliau… (Balsai salėje) Palaukite. Sprendimą dėl perbalsavimo priima Seimo posėdžio pirmininkas. Aš prieš antrąjį balsavimą dar kartą paklausiau, ar visi supratote klausimą, dėl kurio balsuojate? Buvo tyla. Vadinasi, visi suprato. Todėl tas argumentas, kad kažkas buvo neaišku, tikrai čia netinka. Jeigu pirmą kartą dar buvo apsirikta balsuojant, tai antrą kartą aš paklausiau. (Balsai salėje) Ne, tai buvo pirmą kartą, o antrą kartą aš apsidrausdamas paklausiau. Todėl tas argumentas tikrai negali būti pagrindas perbalsuoti. Aš nepriimu tokio sprendimo remdamasis šiuo pasiūlymu. (Balsas salėje)

A.MEDALINSKAS. Galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau pasinaudoti šiuo pateiktu siūlymu, kaip galimybe išeiti iš gana komplikuotos situacijos. Kodėl? Mes šiandien nežinome, ar priimamas įstatymas neprieštarauja teisinėms Europos Sąjungos normoms. Tai vienas dalykas. Mes neturime nurodymo raštu dėl šio klausimo. Yra kelių frakcijų, tarp jų visų opozicinių frakcijų, pasiūlymas perbalsuoti dėl įstatymo projekto. Taip pat galima laisvai surinkti penkis Seimo narius, kurie pasiūlytų perbalsuoti tokį projektą. Siūlyčiau, atsižvelgiant į tuos siūlymus ir pastabas, pasakytas Seimo nario G.Vagnoriaus, priimti sprendimą ir galbūt paskelbti balsavimą, o gal ir atidėti klausimo svarstymą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jau buvo dvi pertraukos.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima?

PIRMININKAS. Gerai. Paskutinė replika – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, dalis salėje esančių Seimo narių nesuprato, dėl ko balsuojame. Aš visų pirma turiu omeny tuos, kurie susilaikė, nes susilaikymas šiuo atveju yra paprasčiausiai pasakymas, kad vis tiek įstatymas turi įsigalioti nuo 2002 metų sausio 1 dienos. Aš nežinau, ar kolegos J.Čiulevičius, V.Fiodorov, V.Karbauskis, taip pat V.Simulik ir K.Skamarakas suprato, ką jie daro susilaikydami. Jie turėtų pasirinkti aiškią savo poziciją. Raginu suteikti galimybę tiems, kurie neapsisprendė, išreikšti aiškią savo nuomonę. Jeigu jie tikrai nori, kad verslas nuo 2002 metų būtų apkrautas šiais naujais mokesčiais, jie tą turi drąsiai pasakyti. Aš siūlau balsuoti alternatyviai, Pirmininke.

PIRMININKAS. Gerai. Aš nutraukiu visas kalbas. Svarstome kitas pataisas, nes jau pradedame demagogiją. Svarstome E.Masiulio… (Balsas salėje) Dėl perbalsavimo aš jau atsakiau. Svarstome E.Masiulio pataisas dėl 28 straipsnio 2 dalies. Joms komitetas nepritarė. E.Masiulis turi teisę pateikti. Prašom pateikti pataisą.

E.MASIULIS. Atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisakote? Atsisakote pataisos?

E.MASIULIS. Pateikti atsisakau.

PIRMININKAS. Nieko negirdžiu.

A.MACAITIS. Atsisakau pateikti.

PIRMININKAS. Bet pataisos neatsisakote? Aišku. Dabar galima išklausyti nuomones prieš ir už. Prieš nuomonė – A.Saudargas. Prašom. Nėra prieštaraujančių ir kalbančių už? Tada prašom registruotis. Kviečiu dar kartą užsiregistruoti.

Salėje – 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume E.Masiulio pasiūlymams dėl šio įstatymo, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė, prašom balsuoti. Už balsavo 3, prieš – 48, susilaikė 10, pataisai nepritarėme. E.Klumbys. Prašom repliką.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia, salėje, yra moksleivių, kurie stebi mūsų posėdį, noriu pasakyti, kad tai, kas įvyko prieš porą minučių, kai išėjo opozicija, man labai primena 1991 m. parlamentinės rezistencijos pradžią. Tikiuosi, kad jie nepradės posėdžiauti kitoje salėje.

PIRMININKAS. Dar svarstome R.Palaičio, G.Steponavičiaus ir J.Liongino pataisas, kurias pristatyti nėra kam. Galėtume pateikti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių. Tada reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume R.Palaičio, G.Steponavičiaus ir J.Liongino siūlymams, prašau balsuoti.

Už – 2, prieš – 48, susilaikė 7. Pataisoms nepritarta. Kitas pataisas teikia B.Vėsaitė. Prašau paspausti mygtuką, bus greičiau. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, viena mano pataisa yra dėl tų įmonių, kurios yra mažos, arba mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 žmonių ir jų apyvarta yra pusė milijono. Aš siūlau padidinti pajamas iki 1 milijono. Dabar pasižiūrėkite, kas išeina. Mes deklaruojame, kad padedame smulkiajam verslui, tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes pelno mokesčio lengvatos, kai mes jį sumažiname nuo 24% iki 15%, vis dėlto stambiajam verslui yra apie 40%, smulkiajam nuo 15 mes mažinam iki 13, ir yra tiktai 13%. Mes skaičiavome, kokios algos galėtų būti šių mikroįmonių darbuotojų. Jeigu jos dirba gamybos arba paslaugų srityje, žmonių algos būtų tiktai 400 litų. Todėl aš jūsų klausiu, ar jūs norėtumėte tokios įmonės ir kam ją steigti?

Ir dar vienas momentas. Buvo išsakyta abejonių, kad stambusis verslas pradės piktnaudžiauti ir pradės steigti mažas įmones norėdamas slėpti pelno mokestį. Tačiau taip neatsitiks, nes skirtumas yra tik 2%. Ar dėl 2% pelno mokesčio didžiosios įmonės ims piktnaudžiauti ir steigti mažas? Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Nuomonė prieš. Prašau.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto pagal išsamią informaciją, kurią yra pateikusi Finansų ministerija, šiandien kai kurie fiziniai asmenys yra įsteigę po 10-15 akcinių bendrovių, kurių apyvarta yra 1 mln. litų. Tokios akcinės bendrovės kai kada tiesiog neprisiima atsakomybės už tai, kad laiku atsiskaitytų su kitais ūkio subjektais, piktnaudžiauja atsiskaitydamos ir taip pat stengiasi išvengti mokesčių mokėjimo. O jeigu mato, kad atsiranda galimybė joms patirti tam tikrus nuostolius, paprasčiausiai likviduoja tas įmones ir išvengia mokesčių mokėjimo ir atsiskaitymo. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Atsiprašau B.Vėsaitės. Jūs kurį pasiūlymą dabar pateikėte? Dėl turizmo ir paslaugų? Ne šitą. Reikia 10 balsų. Šio siūlymo komitetas nesvarstė. Tam, kad svarstytume, reikia 10 Seimo narių paramos. Prašau. Ar yra 10 Seimo narių, norinčių paremti B.Vėsaitės siūlymą dėl 1 mln. Lt?.. Tik penki parėmė. Nesvarstomas šis pasiūlymas.

Dabar pristatykite kitą pasiūlymą. Ne, šis apskritai nesvarstomas, nes negavo 10 Seimo narių pritarimo. Dėl turizmo paslaugų, dėl kitų, kur siūlote 25% padidinti, kuriam komitetas nepritaria. Paspauskite mygtuką. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Esmė yra ta, kad ten, kur yra didelis nedarbas, t.y. jeigu jis yra 25% didesnis už vidurkį, ir jeigu ten steigiamos, veiklą pradeda mažosios įmonės, t.y. mikroįmonės, reikia taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą.

PIRMININKAS. Aišku. Dėl šio pasiūlymo nuomonę prieš – G.Vagnorius. Prašau.

G.VAGNORIUS. Reikėtų suprasti, jog tuose rajonuose, kuriuose yra nedarbas, arba kitoms socialinėms programoms yra taikomos ne pelno mokesčio lengvatos, o teisinėse demokratinėse valstybėse taikomos fizinių asmenų mokesčio lengvatos. Aš apgailestauju, kad teikiant tokius siūlymus visiškai nekreipiamas dėmesys į kitų valstybių patirtį. Jeigu jūs būtumėte pasiūlę fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatas, tai atitiktų ir standartus, ir būtų nauda. Dabar gi tos įmonės neturi jokio pelno, ir iš principo pelno mokesčio lengvatos negali duoti jokios naudos. Antras dalykas, tai iškreiptų visą finansų sistemą.

Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad dabar, kai jau ir taip pelno mokestis sumažintas iki 15% ir dividendai 15%, jūs skaičiuokite, kiek šimtų milijonų litų, kurie anksčiau buvo apmokestinami fizinių asmenų pajamų mokesčiu, bus ne apmokestinami, o perpumpuojami per dividendus, ir kiek šimtų milijonų litų neteks biudžetas. O jeigu dar priimtumėte šią pataisą, man atrodo, fizinių asmenų pajamų mokestis perpus sumažėtų.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos reikėtų balsuoti. Prašau registruotis.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume B.Vėsaitės pasiūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria, prašau balsuoti.

Už – 29, prieš – 5, susilaikė 14. Atvirkščiai, už – 5, prieš – 29, susilaikė 14. Nepritarta.

Taip pat norėčiau priminti, kad B.Vėsaitės kitiems siūlymams komitetas pritarė. Dabar pradedame svarstyti R.Sinkevičiaus ir P.Vilko pasiūlymus dėl 58 straipsnio 18 dalies. Komitetas nepritarė. Paspauskite mygtuką. Prašau, R.Sinkevičius pristatys savo pataisą.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Ko gero, beveik beprasmiška ją yra pristatinėti, bet vis tiek pagal procedūrą aš tai turiu padaryti. Pataisoje siūloma investicinį pelną pradėti apmokestinti tik nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Siūloma taikyti tiktai tiesinį, iki to laiko, amortizacinį atskaitymų metodą, ir siūloma Vyriausybei pavesti nustatyti, kas tai yra technika ir technologija ir kokioms sritims taikyti investicinio pelno nulinį apmokestinimo tarifą. Kitaip tariant, kad nebūtų pelnas išplaunamas buities ir prabangos dalykams pirkti. Tokia pataisos esmė.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš norėtų pasisakyti G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš apskritai kalbėsiu apie visas lengvatas, apie visus siūlymus. Dabar galima konkrečiai apie R.Sinkevičiaus ir P.Vilko. Iš tikrųjų, jeigu mes paliktume lengvatas iki 2004 metų, tai pasvarstykime tokį atvejį, kai pelno mokesčio tarifas yra 15% ir dar taikomos lengvatos. Žodžiu, mes prarandame vieną iš tokių mokesčių kaip tiesioginis mokestis, o tai yra svarbu apskritai Lietuvos biudžete. Mes tada pasiliekame priklausomi nuo netiesioginių mokesčių. Aš labai sunkiai prognozuočiau po rugsėjo įvykių Amerikoje jos ekonomikos recesijos padarinius, jeigu Amerikos ekonomika būtų priklausoma nuo netiesioginių mokesčių, kaip yra Lietuvoje dabar. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui…

PIRMININKAS. …šiai pataisai. Taigi kas už tai, kad priimtume R.Sinkevičiaus ir P.Vilko pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

4 – už, 32 – prieš, 8 susilaikė, pataisai nepritarta.

Kita pataisa – B.Bradausko. Jai komitetas pritarė. Ir A.Matulevičiaus pataisos. Jo paties nėra. Ar G.Šivickas norėtų pasisakyti prieš? Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū. Aš tik norėjau papildyti savo kalbą dėl investicijų lengvatų. Noriu paminėti, kad yra teikta pataisa, kad išlaidos tyrimams ir plėtrai bus galima iš karto įskaityti į sąnaudas, to ligi šiol padaryti buvo negalima. Tai yra viena iš tų lengvatų būdų. Ačiū. Siūlau nepritarti A.Matulevičiaus pataisai.

PIRMININKAS. Vienai A.Matulevičiaus pataisai nepritarėme, bet dar yra jo pataisų dėl 5 straipsnio 1 dalies, taip pat dėl 40 straipsnio ir dėl 58 straipsnio 1 dalies. (Balsai salėje: dėl visų…) Dėl visų balsuosime? Kas už tai, kad pritartume A.Matulevičiaus siūlomoms pataisoms, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas, dėl Pelno įstatymo, prašom balsuoti. Nepritarė.

3 – už, 32 – prieš, susilaikė 3. A.Matulevičiaus pataisoms nepritarta.

G.Šivicko pataisoms pritarta, o pataisos, kurioms nereikėjo paramos, apsvarstytos.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar nepadaryti kokių 5-10 minučių pertraukos? Padarome? (Balsai salėje) Iki galo, taip? Gerai.

Vieną iš šių pataisų – B.Vėsaitės jau svarstėme, o kita… 5 straipsnio 4 daliai – B.Vėsaitės siūlymas. Čia jau mes tą patį svarstėme, ar jis yra šiek tiek kitoks? O 11 straipsnio 4 dalį? Taip pat B.Vėsaitė siūlo išbraukti visą 11 straipsnio 4 dalį. Prašom.

G.ŠIVICKAS. B.Vėsaitė yra perregistravusi šią pataisą, taigi reikėtų suprasti, kad mes balsavome dėl tų pataisų, kurios dabar yra perregistruotos. Ir pirmajai, ir ketvirtajai pataisoms komitetas ir anksčiau yra pritaręs, tai atsispindi trečiajame variante. Iš esmės mes esame nepritarę antrajam ir trečiajam siūlymams, dėl kurių jau balsavome.

PIRMININKAS. Bet mes dabar trečiąją ir ketvirtąją svarstome.

G.ŠIVICKAS. Ketvirtajai komitete yra pritarta, ir tas yra…

PIRMININKAS. Pritarta, aišku. O 3 dalis dėl 5 straipsnio 4 dalies?

G.ŠIVICKAS. Dėl 2 ir 3 mes jau balsavome.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada svarstome kitas pataisas, kurias teikė G.Šivickas. Prašom, pateikite. Ar komitetas pritarė šioms pataisoms? Autorius pateiks. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Tuoj pateiksiu pataisas. Joms visoms komitete yra pritarta. Jos yra suderintos su Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija. Taigi pirmoji pataisa yra turto pardavimo kainos nustatymas, išbraukiant komisinius… mokestinius atlyginimus, nes iš tiesų yra tokių piktnaudžiavimo būdų, kai turto kaina yra nustatoma padidinant komisinius mokesčius ir taip sumažinant realią turto kainą. Be to, perkant turtą bus įskaityti komisiniai atlyginimai.

Antroji pataisa yra susijusi su įstatinio kapitalo mažinimu, yra suderinta redakcija, kokiu būdu yra mažinamas įstatinis kapitalas.

Trečioji pataisa yra papildoma sąvoka, kad baigiant veiklą per 30 dienų nuo jos pabaigos būtų pateikiama mokesčių deklaracija Mokesčių inspekcijai. Anksčiau to nebuvo ir buvo iš tikrųjų sunku susigaudyti, kada veikla yra baigiama.

Ketvirtoji pataisa iš esmės nieko nekeičia, tai yra paprasčiausia suderinta redakcija, kuri yra daug aiškesnė.

Ir penktoji pataisa yra dėl avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimo, kad mokesčių mokėtojas turi teisę atsižvelgti į pasikeitusį pelno mokesčio tarifą. Anksčiau taip pat buvo problemų, kai tarifas buvo sumažintas nuo 29 iki 24%, ir tai sudarė sunkumų mokesčių administratoriams. Iš esmės yra taikomi tokie dalykai, tačiau geriau bus, kai tai atsispindės įstatyme.

Taigi siūlau pritarti visiems siūlymams, kuriems komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galėtume? Ne… Ar galėtume pradėti svarstyti? Galime? Nėra prieštaraujančių. Pradedame svarstyti. Ar yra norinčių kalbėti dėl šių pataisų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šias pataisas? Komitetas joms pritarė. Ačiū. G.Šivicko pataisoms pritarta.

Dabar G.Šivickas dar teikė ir dėl pelno mokesčio pirmojo priedėlio. Dar prašau. Joms taip pat pritarė komitetas, bet pateikite.

G.ŠIVICKAS. Šiuo metu yra papildomoje lentelėje dėl amortizacijos laikotarpio. Aš siūlau mašinoms ir įrengimams taikyti mažesnį amortizacijos laikotarpį. Šiuo metu yra numatyti 8 metai, siūlau 5 metus, nes šiuo metu esančiame įstatyme yra mažesnis laikotarpis. Manau, kad 5 metai yra teisingas laikas, per kurį galima amortizuoti. Ir dėl kito anksčiau neišvardyto materialius turto siūlau vietoje 5 įrašyti 4 metus. Iš tiesų tos pataisos gimė svarstant jas su verslo atstovais. Manau, kad tai palengvins jų verslo sąlygas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar parems 10 Seimo narių šią pataisą bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ar yra norinčių kalbėti dėl šios pataisos? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių. Priimta.

Toliau svarstome A.Plokšto pataisas. Jas teikia taip pat dėl Pelno mokesčio įstatymo. Prašau pristatyti. Paspauskite mygtuką. Prašau. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš turiu daug pataisų. Penkios iš jų tiesiog keičia pavadinimą. Kur buvo bankai ir kredito unijos – į kredito įstaigas ir taip mes išvengsime problemos ateityje, kad yra hipotekos bankai.

PIRMININKAS. Ir pataisa dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto?

A.PLOKŠTO. Taip.

PIRMININKAS. Dėl vertybinių popierių ir kitos septynios pataisos.

A.PLOKŠTO. Aš dabar kalbėjau apie pataisą, kuri yra vietoj įregistruotos anksčiau, ir pataisas Nr.1, 2, 3, 4, 5. O 6 ir 7 jau yra apie ką kita. Gal bus greičiau, aš jas visas pristatysiu.

PIRMININKAS. Gal jūs pristatykite visas, o po to balsuosime.

A.PLOKŠTO. Tada 1 grupė – keičiama sąvoka į “kredito įstaigą”, po to aš siūlau pratęsti tas lengvatas, kurios dabar yra kredito unijoms iki atskiro Seimo sprendimo. Tai yra daugelyje šalių praktikuojama. Jeigu mes kalbame, kokie pinigai, tai pernai visos kredito unijos uždirbo 43 tūkst. Lt, dėl to tikrai neverta daryti papildomo skandalo.

Septinta mano pataisa yra suderinta…

PIRMININKAS. Jeigu galima garsiau, labai blogai girdėti.

A.PLOKŠTO. Septinta mano pataisa suderinta su Lietuvos banku ir perkelta iš naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo.

Ir paskutinė pataisa dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto, kad palūkanų pajamos už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko kriterijus, nebūtų apmokestintos. Toks yra faktas, kad subordinuota paskola yra labai retai pasitaikantis atvejis, faktiškai tai gelbėjimo ratas, mestas bankui. Jeigu mes jį dar apsunkiname, tai koks iš jo ratas. Siūlau pritarti visoms pataisoms.

PIRMININKAS. Dėl vertybinių popierių jūs taip pat jau pristatėte?

A.PLOKŠTO. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti? G.Šivickas, nuomonė už. Komitetas pritarė šioms pataisoms?

G.ŠIVICKAS. Taip ir norėjau pasakyti, kad komitetas pritarė šiom pataisom. Dėl šių visų pataisų buvo pakankamai diskutuota su Lietuvos banko atstovais. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu paremti šias pataisas ir pradėti svarstyti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Dabar gal yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti pataisas, kurias siūlo Seimo narys A.Plokšto? Komitetas pritaria. Ačiū.

Dabar svarstome pataisą, kurią pateikė Seimo narys Z.Mačernius. Prašom autorių pristatyti. Prašom. Mikrofonas įjungtas.

Z.MAČERNIUS. Turbūt ne vienam yra aiški šiandieninė kooperatyvų būklė, ypač žemės ūkio. Kaimo reikalų komitetas yra sudaręs darbo grupę plėtoti šį judėjimą. Kiek žinau, yra svarstęs Ekonomikos komitetas, siūloma Vyriausybei irgi sudaryti grupę dėl kooperatinio plėtojimo. Todėl siūloma 58 straipsnyje, kur rašoma, kam taikomas nulinis neapmokestinimo tarifas, prirašyti ir kooperatyvus. Prašyčiau visus Seimo narius palaikyti.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė šiems pasiūlymams ir reikėtų, kad prieš pradedant svarstymą paremtų 10 Seimo narių. Ar galėtų pakelti ranką Seimo nariai, kurie remia Z.Mačerniaus pasiūlymą. Dešimt ir daugiau yra. Pradedame svarstymą. Prašom pateikti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų. G.Šivickas. Nuomonė prieš. Prašom. Paspauskite mygtuką, bus greičiau. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų nežinau, kam reikalinga ta pataisa, nes čia jau yra minima dėl lengvatų, kad žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pelnas yra 0%. Žodžiu, ar kooperatyvai ar kokia įmonė, jeigu gamins žemės ūkio produkciją ar teiks paslaugas, bus taikoma lengvata. Nežinau, jeigu kitokios veiklos imsis kooperatyvai, mes labai išplėsime lengvatų taikymo zoną. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Nuomonė už. Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Kviečiu balsuoti už šią pataisą, nors Kalėdoms šiek tiek pralinksmintume žemdirbius.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis, nes buvo skirtingų nuomonių dėl šios įstatymo pataisos.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario Z.Mačerniaus siūlomai pataisai dėl įstatymo, prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 11, susilaikė 19. Pataisai nepritarta.

Paskutinė pataisa Seimo nario E.Šablinsko. Prašom pristatyti. Paspauskite mygtuką. Mikrofonas įjungtas.

E.ŠABLINSKAS. Siūlau papildyti 58 straipsnio 1 dalį pastraipa “Tęstinumas taikomas Lietuvos Respublikos civilinių asmenų pelno mokesčio įstatyme. Tai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms ilgalaikiam materialiam turtui ir kompiuterinėms programoms, jeigu ilgalaikio turto lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis (kontraktas) sudarytas iki 2002 m. sausio 1 d. Ir faktiškai iki šios dienos apmokėta ne mažiau kaip 10% sutarties kontrakto sumos. Šios lengvatos taikomos iki ilgalaikio turto lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties (kontrakto) pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d.” Čia apie tą sąžiningą verslo pusę, kai žmonės turi idėją, išperkamosios nuomos būdu įsigyja techniką, ją naudoja, yra apsitarę dėl kainų, todėl jiems tai būtų didelė pagalba. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Šivickas. Tiesa, kad mes pradėtume svarstyti šią pataisą, turėtume sulaukti 10 Seimo narių paramos. Ar yra Seimo narių, norinčių paremti šią pataisą? Prašom pakelti rankas. Nėra norinčių paremti. Taigi pataisa nesvarstoma.

Mes apsvarstėme visus pasiūlymus, pataisas dėl šio įstatymo projekto. Turėtume dėl motyvų po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? G.Šivickas. Taip? Prašom. (Balsai salėje) Nereikia. Nėra norinčių. Tada aš prašau registruotis.

Salėje 52 Seimo nariai. Noriu paklausti, ar galėtume bendru sutarimu priimti po svarstymo šį įstatymo projektą su pataisomis? Nėra prieštaraujančių? Tikrai nėra. Taigi tuo svarstymą baigiame. Pritarta projektui po svarstymo.

Dabar noriu, prieš padarydamas pertrauką, pranešti, kad komitetas siūlo šį projektą svarstyti skubos tvarka, nes, kaip žinote, yra nustatyta data – sausio 1 diena. Ar pritartumėte svarstyti skubos tvarka? Tada šią savaitę galėtume įtraukti į darbotvarkę. Įtraukiame. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta skubos tvarkai. Darome 10 minučių pertrauką. Tiesiog 10 minučių reikia pailsėti.

Pertrauka

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-1263* (svarstymas)

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2b klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-1263. Pranešėjas – komiteto pirmininkas. Ar jūs galėtumėte? Komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Prašom.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas yra svarstęs šį įstatymo projektą, kuris yra Pelno mokesčio įstatymo projekto lydintysis. Teisės departamento išvada iš esmės yra teigiama. Daugiau pasiūlymų ir pastabų negauta. Komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar – svarstymo stadija. Pasiūlymų dėl projekto negauta. Diskusijose norėtų dalyvauti A.Sysas. Nėra. Kodėl užsirašęs? Turbūt iš anksto. Ar A.Syso nėra? Turbūt tik nusispaudė mygtukas. Ar jūs norėjote dalyvauti diskusijoje? Ne, nenorite dalyvauti. Taigi nėra jokių pasiūlymų, papildymų dėl šio projekto. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto pateiktam įstatymo projektui? Pritariate? Ačiū. Po svarstymo pritarta.

Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Primenu, kad buvo susitarta, jog pagrindinį įstatymą toliau nagrinėtume skubos tvarka. Suprantama, ir lydintįjį reikia tokia pat tvarka nagrinėti. Ar sutinkame? Ačiū. Taigi tada 1-2 kompleksinis klausimas sureguliuotas.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-338(3*) (priėmimas)

Dabar 1-3 kompleksinis klausimas, tai yra Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, taip pat lydintieji įstatymai. Įstatymo registracijos Nr.IXP-338(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu B.Vėsaitę. Ar kas kitas? Nematau. Labai ačiū. Vis dėlto pranešėja išgirdo mano balsą ir atbėgo. Taigi kviečiu į tribūną B.Vėsaitę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums paketą įstatymų: Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, Muitinės įstatymo, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymų pakeitimas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, prašom iš eilės. Dabar turime imtis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo – tai projektas, kurio registracijos Nr.IXP-338. Turime priiminėti pastraipsniui.

B.VĖSAITĖ. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymui po svarstymo buvo pritarta. Po svarstymo naujų pasiūlymų negauta. Pagrindinis komitetas pritarė patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašyčiau jus registruotis. Registracija. Prašom registruotis. Užsiregistravo 38 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, dabar iš eilės dėl kiekvieno straipsnio. Ar turi kas kokių pastabų, ar galime bendru sutarimu? 1 straipsnis, arba 2 straipsnio keitimas. Nėra pastabų. Ačiū.

2 straipsnis, arba 6 straipsnio keitimas. Galime priimti? Ačiū.

3 straipsnis, arba 7 straipsnio papildymas ir keitimas. Galime priimti? Ačiū.

4 straipsnis, arba 8 straipsnio pakeitimas. Galime priimti?

5 straipsnis, arba 9 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Negirdžiu pastabų. Ačiū. Priimta.

6 straipsnis, arba 11 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.

7 straipsnis, arba 12 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Galime priimti? Ačiū.

8 straipsnis, arba 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū.

9 straipsnis, arba 16 straipsnio pakeitimas. Negirdžiu prieštaravimų. Galime priimti.

Ir 10 straipsnis, arba bazinio įstatymo 29 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Pastraipsniui priimta. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja.

Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Taip, dėl viso. J.Veselka. Jo nėra. Taigi prašom dar kartą registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo jau 40 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 2 ir 2 Seimo nariai susilaikė. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Vėl kviečiu į tribūną kolegę B.Vėsaitę. Dabar kiti įstatymai dėl konkrečių zonų.

B.VĖSAITĖ. Muitinės kodekso 2 ir 165 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-339(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Iš eilės buvo Klaipėda.

B.VĖSAITĖ. Klaipėda?

PIRMININKAS. Klaipėda, jeigu galima.

B.VĖSAITĖ. Dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Mielieji kolegos, šie įstatymai yra sistemiškai tarpusavyje susiję. Pagrindinis komitetas pritarė po svarstymo.

Po svarstymo pataisų negauta. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, yra Teisės departamento, sakyčiau, toks patikslinantis dokumentas. Tai gal reikėtų priimti, kad vietoje apskrities valdytojo reikia rašyti apskrities viršininkas.

B.VĖSAITĖ. Galima. Pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi irgi iš eilės. 1 straipsnis, arba 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti. Nėra pastabų? Ačiū. čia iš viso du straipsniai. 2 straipsnis, arba 9 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Taigi prašom dar kartą registruotis. Registruojamės ir balsuosim.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Balsuosime dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 38 ir 1 Seimo narys balsavo prieš. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū. Ačiū už pastabą.

Muitinės kodekso 2, 164, 165, 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-340(3*) (priėmimas)

Vėlgi kviečiu į tribūną kolegę B.Vėsaitę, dabar kaip tik bus Muitinės kodeksas. Pagal registraciją Nr.IXP-340.

B.VĖSAITĖ. Dėl Muitinės kodekso 2 ir 165 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kaip jau minėjau, pagrindinis komitetas pritaria. Atsižvelgiama į tas Teisės departamento pataisas ir siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia yra 4 straipsniai. Dėl kiekvieno noriu paklausti. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis, arba 164 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū. 3 arba 165 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Ir 4 straipsnis, arba 172 straipsnio pakeitimas. Galime priimti. Ačiū. Ačiū gerbiamoji pranešėja. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. Gal tuo pačiu registravimusi balsuojame? Ar reikalauja kas registruotis? Greičiau bus. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Muitinės kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas?

Už – 38, prieš 1 Seimo narys. Muitinės kodekso 2, 164, 165 ir 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Priimtas.

Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-709(2*) (priėmimas)

Vėlgi prašyčiau kolegę Birutę į tribūną. Nr.IXP-709 pagal registraciją projektas dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos.

B.VĖSAITĖ. Šis įstatymas taipogi teisiškai susijęs su Laisvųjų ekonominių zonų įstatymu. Pagrindinis komitetas pritaria patobulintam variantui. Pasiūlymų, papildymų po svarstymo negauta. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš visą įstatymą ar dėl atskiro? Gerai. Tada iš eilės. 1 straipsnis, 7 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis, arba 10 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Ačiū gerbiamoji pranešėja. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, matau absoliutų ekonominį pasimetimą. Štai tiktai prieš 12 ar 15 minučių priėmėme labai svarbų įstatymą. Ten, kur realiai eina investicijos, pradedame apmokestinti. Ten, kur tiktai fantazijos, tai yra niekas neina… Nuo 1994 m. tos laisvosios ekonominės zonos, išskyrus pinigų pumpavimą iš biudžeto, absoliučiai nieko nedavė. Ten mes kišame pinigus. Tai jūs pasakykite? Ten, kur realiai eina, ten mes apmokestiname, kad investicijos neitų, kad dar prispaustume verslininką, kuris suplanavęs trejiems metams į priekį, ten, kur niekas neina, tik sėdi biurokratai, iš biudžeto mokame pinigus. Tai kaip šią ekonominę politiką įvertinti? Ir aš buvau ministru, aš žinau, nuo manęs prasidėjo. Visą laiką mes su profesoriumi K.Antanavičium buvom prieš zonas. Teko man diskutuoti ir su Amerikos specialistais ir su daugeliu Europos specialistų, visi jie aišku, kai mes užsimanėm pristeigti tų zonų, atvažiuodavo su tokiu maždaug… na, mes jums padėsime. Kai pradedi aiškinti, kad aš abejoju, buvo viena pasakyta: vienintelis realus šansas, kad pradės veikti ekonominės zonos, tik Klaipėda. Visur kitur – jūsų tuščios fantazijos. Dėsčiau visiems – ir A.Brazauskui ir A.Šleževičiui, vis tiek norisi iš biudžeto mokėti pinigus, o iš normaliai dirbančių atimti. Susiprotėkime ir nekiškime tų pinigų į laisvas ekonomines zonas, kurios niekada Lietuvai jokios realios naudos neduos. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra, todėl prašom registruotis. Kolegos, registruojamės ir balsuosime. Dėmesio, registracija.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio. Balsuojame dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 40, prieš 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Dėkoju pranėšėjai B.Vėsaitei, dėkoju kolegoms Seimo nariams.

Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-1192* (priėmimas)

Dabar pagal eilę 4 rytinio posėdžio darbotvarkės punktas. Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-1192. Teikia Vyriausybė. Pranešėjas – kolega komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom į tribūną.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas Lietuvos Respublikos principinės kariuomenė struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektas, kurį pagrindinis komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu. Todėl siūlome priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Turėtume nagrinėdami pastraipsniui prieiti prie kolegos A.Griciaus pataisos. Minutėlę, nepabėkite. Tai yra 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimta. 2 straipsnis. Kaip tik 2 straipsniui būtent dėl struktūros yra kolegos A.Griciaus pataisa. Iki mes šią pataisą nagrinėsime, turime išsiaiškinti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko pataisos nagrinėjimą. Gerai, tada prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar nagrinėjame kolegos A.Griciaus pataisą. Užsiregistravo 56 Seimo nariai. (Balsai salėje) Prašo labai rimtas Seimo narys, tad prašom dar kartą registruotis. Pats rimčiausias. Prašom registruotis. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, ar svarstome kolegos A.Griciaus pataisą nutarimo 2 straipsniui. Prašom balsuoti. Kas remiate, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, balsuojate kitaip.

36 Seimo nariai. Pakanka. Kolega Griciau, prašom pateikti savo pataisą. Dėmesio, paklausome autoriaus.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prisiimu kaltę dėl to, kad aš nepateikiau to pasiūlymo komiteto posėdyje. Įpareigotas Seimo aš kartu su gerbiamuoju Seimo nariu G.Kirkilu lankiausi Vašingtone, mes dalyvavome transatlantiniame forume, kuriame buvo svarstomi NATO plėtros klausimai. Taigi aš pavėluotai teikiu šią pataisą šiandien Seime. Aš, kaip ir jūs, esu gavęs šią gražią knygutę, kuri vadinasi “Krašto apsaugos sistemos plėtros gairės iki 2005 metų”. Aš norėčiau pacituoti keletą sakinių: “Lietuvos kariuomenė pasirengs bendroms operacijoms su NATO pajėgomis, dalyvaus “NATO – partnerystės labui” programoje, ir toliau bus sudaroma ir įgyvendinama pasirengimo narystei NATO programa. Bus dalyvaujama tarptautinėse operacijose, plėtojamas dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis”. Ir paskutinis sakinys: “Lietuva taip pat sieks prisijungti prie Jungtinių Tautų greitojo reagavimo brigados, veikiančios Jungtinių Tautų nuolatinės parengties pajėgų sistemos rėmuose. Bus siunčiami stebėtojai į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijas”. Taip pat programoje kalbama, kad mūsų kariuomenė bus profesionaliai parengta.

Visiškai pritardamas šios struktūros patvirtinimui, aš noriu pasakyti, kad jau antri metai mes esame Seime, bet ir praėjusių metų pabaigoje mes to klausimo nesvarstėme, ir dabar nesiryžtame mažinti šauktinių skaičiaus. Šiandien mūsų kariuomenėje 5000 šauktinių skaičius byloja apie tai, kad mes užsiimame tik kalbomis. Gal kada nors ateityje mūsų kariuomenė ir taps profesionali.

Noriu pabrėžti, kad šiandien, ryšium su teroro aktais, ryšium su tuo, kad mes norime bendradarbiauti su kitomis NATO valstybėmis, mums šauktinių pagalbos reikės vis mažiau ir mažiau. Todėl aš siūlau žengti pirmąjį žingsnį ir sumažinti šauktinių skaičių iki 4500. Aš tikiuosi, kad kitais metais mes tvirtinsime panašią programą turėdami iki 4000 šauktinių. Man atrodo, Lietuvoje turėtų būti ne tokia didelė, kaip čia plėtros programoje numatoma, net 18,5 tūkst. šauktinių kariuomenė, ji galėtų būti ir dvigubai mažesnė, t.y. siekti 10–12 tūkst., bet jos pagrindą turėtų sudaryti profesionali kariuomenė.

PIRMININKAS. Laikas.

A.GRICIUS. Siūlau šiam siūlymui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, kurie palaiko ar kurie nepalaiko pataisos. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nesinori pritarti kai kurių asmenų, kai kurių Seimo narių dramatizavimui, neva ši pataisa sukels sumaištį, neva ši pataisa prieštaraus mūsų strateginiams siekiams. Veikiau priešingai – tai parodo mūsų rimtą požiūrį, kad diskusija šiais klausimais gali vykti. Dar daugiau – aš galėčiau pasakyti, kad (nesinori spekuliuoti jautriais klausimais) jeigu ši pataisa būtų priimta, daugelis tėvų galėtų jaustis gerokai ramiau ir nebijoti, kad jų vaikai galbūt ne savo noru, prievarta bus paimti į kariuomenę ir turės galimybę išvengti tokių nesusipratimų, kurių dar kariuomenėje pasitaiko.

Aš norėčiau prašyti, kad man už nugaros sėdintys leistų kalbėti, o ne replikuotų trukdydami išsakyti savo nuomonę. Aš, kolegos, kviečiu vien dėl to, kad mes judėtume link savanoriškais pagrindais grindžiamos kariuomenės ir kad žmonėms būtų daugiau pasirinkimo, pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš užleidžiu eilę R.Juknevičienei, nes protingiems mano nuolatinio oponento pasiūlymams prieštarauti negaliu.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Matyt, iš tikro kita nuomonė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nedramatizuoju šios pataisos pateikimo. Ji, ko gero, logiška ta prasme, kad liberalai iš tikrųjų yra įsirašę į savo programą kai kurias nuostatas, jų laikosi ir reikia gerbti tas jų nuostatas. Vis dėlto tai, kaip buvo padaryta ši pataisa, aš laikau negarbingu žingsniu, nes liberalai turi tris atstovus komitete. Komitete negirdėjome Liberalų partijos nuostatų, išsakytų tada, kai dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos atstovai, tada, kai dalyvavo kariuomenės atstovai, ir buvo galima išdiskutuoti šį klausimą labai rimtai. Šiandien jau nebe diskusija, tai jau yra populizmas.

Mes šiandien negirdime ir Krašto apsaugos ministerijos nuomonės, kuri, beje, irgi nėrė į krūmus. Aš noriu labai rimtai atkreipti krašto apsaugos ministro L.Linkevičiaus dėmesį, kuris, man atrodo, irgi elgiasi nevisiškai garbingai net neatsiųsdamas į šį posėdį nė vieno savo atstovo, kad būtų galima išgirsti jų nuomonę šiuo klausimu.

Taigi atvirkščiai, pone Steponavičiau, aš siūlau jums nors kartą nuvažiuoti į mūsų kariuomenę, pasikalbėti su kariais, pasikalbėti su vadais, pasikalbėti su motinomis, su kuriomis man tenka nuolat bendrauti. Šauktinių mamos 90% atvejų yra patenkintos tuo, kad jų vaikai, kurie šiandien negali dėl įvairių priežasčių įstoti į aukštąsias mokyklas, kurie iki armijos gyveno sunkiomis sąlygomis, ten gauna ne tik daugiau žinių, bet kartais įgyja ir visai kasdieniškų įgūdžių, kurių, deja, gatvėje jie negauna. Maždaug 500 mūsų jaunuolių po šios jūsų pataisos negalės įgyti to, ką jiems būtų numačiusi valstybė. Aš turiu dar ir kitų argumentų, bet juos pasilieku kalbėdama dėl viso įstatymo, jeigu bus priimta ši nuostata. Aš kviečiu kolegas socialdemokratus ir socialliberalus, kurių Vyriausybė pateikė šį pasiūlymą, nepasiduoti liberalų populizmui ir balsuoti prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų nuomonė. Prašom.

A.SADECKAS. Aš manyčiau, kad poniai R.Juknevičienei visai netinka kalbėti apie garbingą elgesį komiteto posėdyje. Jų išdėstyti argumentai ir tai, kad komitetas balsavo bendru sutarimu, nemanau, kad sudaro pagrindą kalbėti apie garbingą elgesį. Galima būtų sutikti turbūt iš dalies su tam tikra logika, su jų siekiu įgyvendinti programines nuostatas, tačiau dabar, matyt, nebūtų laikas tai daryti. Jeigu mes norime mažinti šauktinių skaičių, logiškiausia tai būtų daryti kitais metais. Aš drįstu pasakyti, kad tai yra daugumos komiteto narių nuomonė yra. Aš siūlyčiau nepritarti pono A.Griciaus pasiūlymui, pritarti tam projektui, kuris yra pateiktas.

PIRMININKAS. Išties racionalus komiteto pirmininko siūlymas kitąkart daryti. Bet turime apsispręsti. Prašome registruotis. Aš kviečiu atsižvelgti į racionalius siūlymus. Aš nesakiau, kaip balsuoti. Gerai, prašom registruotis, kolegos. Kolegos, dėmesio!

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuosime dėl kolegos A.Griciaus pataisos nutarimo, atsiprašau, įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktams. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip buvo Vyriausybės pateikta, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Už – 40, prieš – 25, susilaikė 7. Pataisai pritarta. Taigi dabar dėl viso 2 straipsnio ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl viso 2 straipsnio. Ne? Kolega A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką. Manau, kad įvyko nesąmonė, ir iš tikro toks sprendimas yra labai žalingas.

PIRMININKAS. Kolegos, šiuo atveju išties galima būtų vadovautis tuo straipsniu, kad įvyko esminis projekto pateikto varianto pakeitimas. Prašau, gerbiamasis pirmininke, jūsų nuomonė.

A.SADECKAS. Man atrodo, aš pasakiau, kad taip nereikėjo daryti.

PIRMININKAS. Taigi darome pertrauką.

A.SADECKAS. Mes turėjome pritarti Vyriausybės projektui. Taip būtų buvę geriau, nes kitiems metams visa tai galima buvo padaryti. Dabar yra ir Valstybės gynimo tarybos palaikymas, pritarimas, ir mes visiškai…

PIRMININKAS. Pertrauka iki ketvirtadienio, ketvirtadienį galutinai apsispręsime. Ačiū.

Darbotvarkės 5 punktas – Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624(3). Pranešėjas – P.Papovas. A.Gricius. Prašom, kol P.Papovas ateis.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš nesuprantu, kodėl yra daroma tragedija ten, kur jos nėra. Aš nesuprantu, kad galima prisidengti šūkiais, kad dangus griūva, kariuomenė griūva, neįstosime į NATO. Visa tai yra populizmas. Nueikite ir paklauskite, kiek kasmet yra pašaukiama į kariuomenę. Į kariuomenę yra pašaukiama daugiausiai 4000–4200. Neprirenka. Ir mes iš to darome tragediją, kad sugrius mūsų krašto apsaugos sistema, jeigu mes pradėsime laipsniškai mažinti šauktinių skaičių, nustatydami kariuomenės struktūrą. O didinti lygtinių… Didinkime tuos lygtinius, parenkime tuos pasirengusius vyrus, kad tarnautų mūsų kariuomenėje, ir tikrai renkimės profesinei kariuomenei, o darydami tragediją ten, kur jos nėra, neatidėkime struktūros priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kas? R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš labai trumpai. Tikrai labai teisingas sprendimas padaryti pertrauką, juo labiau kad iš esmės keisdami įstatymo projektą mes visiškai neišklausėme nei Vyriausybės, nei Krašto apsaugos ministerijos atstovų nuomonės. Aš manau, ją būtina išklausyti arba bent jau raštu turėti ją suformuluotą prieš priimant galutinį sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu mūsų komiteto nario liberalo A.Griciaus nuomonę, tačiau galbūt reikėjo prieš tai diskutuoti apie šiuos dalykus, ne šiandien ir ne plenarinio posėdžio metu. Labai gaila, kad šiandien niekas neatvyko iš Krašto apsaugos ministerijos ir nepaaiškino ministerijos pozicijos dėl pateiktų A.Griciaus pasiūlymų.

Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal darbotvarkę, kaip sakiau, Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas. Pranešėjas – P.Papovas. Kolega K.Rimšelis. Prašom. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pateikti klausimą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo. Po svarstymo, kai Seimas balsavo, atsirado tam tikrų netikslumų. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į Seimo Teisės departamento išvadas, matytumėte, jog jose yra sakoma, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kalbos…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau. Kolegos, paklausykime, nes iš tikro yra esminė Teisės departamento išvada, ir mes turime susitarti, ką darysime. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

K.RIMŠELIS. Kaip sako, yra esminės Teisės departamento pastabos dėl šio įstatymo projekto, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Pirma, projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kalbos inspekcija yra atskaitinga ir atsakinga ministerijai, o Kalbos inspekcijos viršininkas pavaldus ministrui. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kalbos inspekciją steigia, reorganizuoja ir likviduoja Seimas. Išėjo taip, kad tarp dviejų to paties įstatymo straipsnių yra neatitikimų.

Toliau. Taip pat buvo pastaba, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kalbos inspekcija atskaitinga Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp šių įstaigų nėra pavaldumo santykių, todėl vienos atskaitomybė kitai neturi teisinio pagrindo. Iš tikrųjų informacijos teikimas Kalbos komisijai iš Kalbos inspekcijos, mūsų supratimu, aš kalbu komiteto vardu, nereiškia pavaldumo. Nebuvo atsižvelgta į tą pastabą.

Trečia pastaba buvo, kad projekto 9 straipsnyje vartojamos sąvokos “institucijos”, “įmonės”, “įstaigos”, “organizacijos” turėtų būti suvienodintos. Komitetas pritaria. Ketvirta pastaba. Pagal projekto nuostatas Kalbos inspekcija turės teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, taikyti administracines nuobaudas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal dabar galiojančią Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakciją tokia kompetencija yra suteikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcijai. Todėl kartu su šiuo projektu reikėtų teikti atitinkamą Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą suderinant abiejų įstatymų įsigaliojimo terminus. Svarstymo metu buvo mūsų siūlymas, kad būtų teikiamos tokios pataisos. Deja, šiuo metu tos pataisos nepriimtos, nepateiktos. Laikinai, kol Seimas nepriims atitinkamų pataisų, be jokios abejonės, tokių administracinių nuobaudų Kalbos inspekcija negalės taikyti.

Taigi komitetas pritarė komiteto pirmininko P.Papovo pateiktiems pasiūlymams, kuriuos jūs taip pat turite. Nesklandumas dėl skirtingų straipsnių interpretavimo yra išspręstas. Norėčiau pabrėžti, kad, komiteto sprendimu, yra tokios nuostatos, t.y. pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: “Kalbos inspekcija yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Kultūros ministerijos. Kalbos inspekciją steigia, reorganizuoja, likviduoja ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė”. Ir 2 straipsnis – pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “Kalbos inspekcija yra atskaitinga Kultūros ministerijai, o Kalbos inspekcijos viršininkas pavaldus kultūros ministrui.” Tai tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, esminis klausimas yra toks: komitetas teikia, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą ir į komiteto pirmininko Seimo nario P.Papovo siūlymą. Jis priimamas. Tai galime pastraipsniui priiminėti?

K.RIMŠELIS. Galime.

PIRMININKAS. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Aš, pone posėdžio pirmininke, neatsimenu, ar tada jūs pirmininkavote, bet vis dėlto reikia dėl procedūrų skaidros. Aš net neabejoju, kad bus nubalsuota taip, kaip valdančioji dauguma yra susitarusi, bet per praeitą svarstymą, svarstant A.Vazbio, pono A.Sakalo ir kitų pataisas, buvo priimta viena esminė pataisa ir pirmininko prašymu buvo paskelbta pertrauka. Taigi dabar, gerbiamieji, tekstas yra nubalsuotas toks, koks yra, būtent kad ją steigia, likviduoja ir reorganizuoja Seimas. Buvo principinė kalba dėl to, kur dėti inspekciją – palikti prie Seimo ar pakišti, atsiprašau už ne juridinius terminus, po kokia nors ministerija. Seimas balsavo ir Seimas pasirinko, kad ši inspekcija yra prie Seimo, pone posėdžio pirmininke, tai prašyčiau dabar ieškoti statutinių išeičių, kaip toliau elgiamės. Kolegos, reikėtų perbalsuoti Seimo nuomonę.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mes prieisime prie to 2 straipsnio. Yra kaip tik P.Papovo pataisa, kuri, atrodo, išlygina tą esminį nelygumą. Ar priimame pastraipsniui? Pradedame.

1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Prašome būti vietoje, nes gal reiks ginčytis. Pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje) Kolegos, tylos!

Dabar 2 straipsnis. Čia kaip tik tie dalykai, apie kuriuos kalbėjo kolegos V.Rimšelis ir A.Vidžiūnas. Komitetas priima P.Papovo pataisą, patikslinančią 2 straipsnio 1 dalį. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar priimame? Priimame 2 straipsnį su P.Papovo pataisa. Nereikia balsuoti? Visi pritariame, ne tik čia esantys, bet tikrai 29? Gerai. Prašome tada formaliai balsuoti, ir bus rami galva. Prašom balsuoti. Reikia 29 Seimo narių, kad pritartume P.Papovo pataisos galimam priėmimui arba svarstymui. (Balsai salėje) Komitetas remia.

34. Pakanka.

Tada dar kartą formaliai klausiu. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad priimtume 2 straipsnio 1 dalies redakciją, kurią pateikė P.Papovas, ar galime bendru sutarimu? Bendru. Ar galime visą 2 straipsnį priimti? Priimta.

3 straipsnis. Čia taip pat yra P.Papovo pataisa. Ar reikia balsuoti, kad būtų 29 Seimo narių balsai, ar bendru sutarimu? Nereikia. Ačiū. Ar galime priimti 3 straipsnį su P.Papovo pataisa? Priimtas.

4 straipsnis. Atrodo, pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimtas.

5 straipsnis. Pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimtas.

6 straipsnis. Irgi, atrodo, pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimtas.

7 straipsnis – be pataisų. Nėra prieštaravimų, priimtas.

8 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas.

9 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis Rimšeli, pritarta?

K.RIMŠELIS. 9 straipsniui? Taip, pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta. 9 straipsnis su Teisės departamento pastaba priimtas.

10 straipsnis. Galime priimti? Priimtas.

Ir 11 straipsnis. Čia yra esminis klausimas – sausio 1 diena. Ar bus įmanoma padaryti sausio 1 dieną? Nėra abejonių? Gerai, paliekame. Prašysime, kad Prezidentas greičiau pasirašytų.

Mielieji kolegos, pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo su P.Papovo ir Teisės departamento pastabomis? Kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tas įstatymo projektas yra jau pakankamai ilgai svarstomas, manau, tai, jog dabar bendru sutarimu priėmėme visas pataisas, suprasdami, kad jis turi įsigalioti nuo sausio 1 d., yra svarbus laimėjimas. Nors kartu su kitais kolegomis teikiau pataisas dėl to, kad inspekcija būtų steigiama prie Seimo, tą dabartinį variantą vertinčiau kaip pakankamai protingą kompromisą, kuris netrukdys efektyviai Kalbos inspekcijos veiklai. Siūlau balsuoti už šio įstatymo priėmimą, manau, jį priėmus bus efektyviau įgyvendinamas Valstybinės kalbos įstatymas bei sėkmingiau tvarkomi su mūsų valstybine kalba susiję klausimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Labai trumpai, pone posėdžio pirmininke. Aš negaliu pritarti šiam projektui vien dėl to, kad inspekcijos svoris ir statusas yra pažeminamas. Tai – vienas dalykas. Antrasis – jie patys atkreipė savo dėmesį į tai, kad Kultūros ministerija savo funkcijose, savo darbo planuose visiškai nėra pabrėžusi, kad kalbos norminimas yra viena iš jos sričių. Ir trečiasis dalykas yra palinkėjimas. Kaip vis dėlto su ketvirtąja Teisės departamento pastaba dėl to, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksą artimiausiu metu reikėtų kuo greičiau keisti, kad juridiškai būtų viskas tikslu, kad būtų nurodyta inspekcijos vieta ir priklausomybė, kad ji galėtų dirbti savo administracinio reglamentavimo darbus? O šiaip reikia palinkėti sėkmės. Duok Dieve, kad šis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parengtas kalbos norminimo, kalbos politikos ir kalbos priežiūros mechanizmas veiktų ne prasčiau, negu kad veikė iki šiol.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad Kalbos inspekcija būtų prie Seimo, tai tokį pasiūlymą buvo suformulavęs G.Dalinkevičius. Deja, svarstymo stadijoje tam, kad surastume kompromisą ir kad šis įstatymas būtų priimtas, neatsirastų kokių nors dirbtinų kliūčių nepriimti Kalbos inspekcijos įstatymo, buvo sutarta, kad Kalbos inspekcija steigiama prie Kultūros ministerijos. Aš manau, kad nėra labai didelio skirtumo prie ko bus Kalbos inspekcija, svarbiausia, kad ji atliktų savo darbą, saugotų mūsų kalbą.

PIRMININKAS. Kolega A.Indriūnas. Prašom.

A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes per mažai žiūrime, kokią naudą duoda mūsų įstatymai. Kas iš esmės pasikeis, jeigu mes priimsime šį įstatymą? Mano žiniomis, atsiras šeši etatai, bus daugiau užimtų žmonių, o kitokios naudos aš nematau. Manau, tokių įstatymų mes neturėtume priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kolega J.Jurkus.

J.JURKUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau jus palaikyti šį įstatymo projektą, nes mes jau daugelį kartų šiuo klausimu diskutuojame ir galų gale po įvairių ginčų radome bendrą kompromisą. Manyčiau, kad jį reikia priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Visiškai pritardamas išsakytiems argumentams, kuriuos išsakė kolega A.Vidžiūnas, noriu dar kartą kai ką paaiškinti. Iš tikrųjų kodėl prie Kultūros ministerijos ir kodėl inspekcija atskaitinga kultūros ministrui? Juk Kultūros ministerijos sistemoje visai nėra tokių specialistų ir Kultūros ministerijai tai yra svetimas darbas. Buvo svarstomas tas klausimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete dar prieš porą dienų ir ten buvo siūlymas, kad ta inspekcija būtų prie Vyriausybės, jeigu jau nusprendžiama, kad reikia nepalikti prie Seimo. Tai būtų kur kas logiškiau. Aš manau, kad tie kolegos, kurie sako, kad dabar inspekcija dirbs geriau, kad turės geresnes sąlygas ir kad kalbos norminimas bus efektyvesnis, klysta. Manau, kad netgi ir ankstesnė sistema buvo geresnė, nes ta struktūra iš tikrųjų dirbo gerai. Dabar ji dirbs prasčiau, todėl negaliu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ir dar kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad šiandien turime istorinę galimybę išrišti tą Gordijo mazgą, kuris jau ne vieną mėnesį mus slegia ir kankina. Iš tikrųjų Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitete labai išsamiai buvo išanalizuota ši situacija atsižvelgiant į valdymo pozicijas. Yra visiškai normalu, kad egzistuoja aplinkosaugos inspekcijos, statybos inspekcijos prie ministerijų. Nemanau, kad Lietuvių kalbos inspekcija turėtų turėti kažkokį išskirtinį statusą. Aišku, gali kilti diskusija ir klausimas, ar tikrai prie Kultūros ministerijos turėtų egzistuoti tokia inspekcija. Mano nuostata būtų, kad tai yra vidaus reikalai, valstybės vidaus reikalai ir prie Vidaus reikalų ministerijos tokia inspekcija turėtų veikti. Bet tada iš tikrųjų atsiranda labai aiškus hierarchinis ryšys. Yra Kalbos komisija, kuri nustato normas, ir yra ministerijos pavaldumo inspekcija, kuri kontroliuoja, kaip tų normų laikomasi. Jeigu mes paliksime situaciją, kai Seimas yra abiejų komisijų steigėjas ir jos atskaitingos Seimui, tai ir toliau vyks tas pats stumdymasis ir vienas kitų kaltinimas, koks vyksta ir dabar. Kviečiu palaikyti šį įstatymą kartu su P.Papovo pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, kad priimtume ar nepriimtume Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymą. Prašom balsuoti.

53 – už, prieš – 3, 10 susilaikė. Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas priimtas. Ačiū.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214(2*) ES (svarstymas) (svarstoma skubos tvarka)

Imamės darbotvarkės 6 punkto – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Projekto registracijos Nr.IXP-1214(2). Tai eurointegracinis projektas. Teikėjas – ministras Z.Balčytis. O dabar svarstymo stadija ir kviečiu komitetų atstovus ar pirmininkus. A.Butkevičius kalbės Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pradėsiu nuo Seimo Teisės departamento pateiktų pastabų bei išvadų. 1, 2, 3, 4 ir 5 išvadoms komitetas pritarė. 6 išvadai nepritarė, nes ši sąvoka reikalinga įvardijant naudotojų mokesčio sąvoką, kuri vartojama šių mokesčių tarifų ir mokesčių mokėjimo tvarkos nustatymo straipsniuose. 7, 8 išvadoms pritarta, 9 išvadai pritarta, 10 išvadai nepritarta, nes šios sąvokos apibrėžtos naujoje Kelių įstatymo redakcijoje. 11 pastabai taip pat nepritarta. Seimas nustato atskaitymų maksimalų dydį, o konkretų jų dydį, kaip nurodoma šio įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalyje, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12 pastabai pritarta. 13 pastabai nepritarta. Tai įvardinta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 26 straipsnyje. 14 pastabai pritarta. 15 pritarta, 16 pritarta, 17 pritarta, 18 nepritarta. Šios institucijos įvardintos Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnyje. Jeigu būtų pritarta, ta nuostata būtų jau perteklinė, mūsų manymu. 19 pastabai pritarta, 20a pritarta, 20b pritarta, 21 pritarta, 22a pritarta, 22b nepritarta, 22c nepritarta. Ši nuostata išdėstoma taip, kaip nurodoma aukščiau 20b punkte. 22d nepritarta. Ši nuostata iš šio įstatymo projekto išvis išbraukta ir nurodomi motyvai, dėl kokių priežasčių jinai yra išbraukta. 23 pastabai pritarta, 24 apsvarstyta. Šioje direktyvoje apie komercines transporto priemones užsimenama tik preambulėje. Teikiamame projekte siūlomi mokesčių ribiniai tarifai apima direktyvos reikalaujamus minimalius mokesčių dydžius. 25 išvadai nepritarta. Pateiktas projektas parengtas kaip ir kiti teisės aktai nustatant mokesčius nacionaline valiuta. Konkrečius mokesčių dydžius, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus dydžius, nustato Vyriausybė. 26 pastabai nepritarta. Direktyvos III skyriaus 6 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonės gali būti apmokestinamos naudotojų mokesčiu už naudojimąsi visu jos teritorijoje esančių kelių tinklu. Teikiamo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama prezumpcija, kad visu kelių tinklu gali naudotis ir užsienio šalyse įregistruotų transporto priemonių savininkai, tuo išvengiant vežėjų diskriminacijos, nurodytos šios direktyvos III skyriaus 4 dalyje.

Toliau. Seimo narių pasiūlymai. Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymams nepritarta. Manoma, kad netikslinga kompensuoti visų be išimties keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais išlaidas per Kuršių marias. Išimtį galima padaryti tik Neringos miesto ir Smiltynės gyventojams.

Seimo nario G.Kniukštos pasiūlymui nepritarta. Ši nuostata yra perteklinė. Šis mokestis ir taip neimamas. Teisingai, buvo du pasiūlymai. Antras pasiūlymas, kad mokestinės sąmatos… turi būti numatoma 25% programos finansavimo lėšų panaudoti vietinės reikšmės keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti. Nepritarta. Manoma, kad projekte numatytas dydis yra pakankamas.

Seimo nario E.Maldeikio pasiūlymai. Iš dalies buvo pritarta, tik nepritarta ketvirtam jo pasiūlymui, kuriuo nurodoma pakeisti pirmojo priedėlio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “Juridiniai asmenys, išskyrus…” Jis siūlo išbraukti bankus bei tuos, kurie verčiasi prekybos veikla, suskystintų dujų, skirtų automobiliams, realizavimu, taip pat išskyrus juridinius asmenis, kurie verčiasi nekomercine veikla ir negauna pajamų iš veiklos iki 0,5% pajamų. Nepritarti. Padarius tokią pataisą bankai turėtų mokėti du kartus daugiau.

Taip pat yra Seimo nario B.Bradausko du pasiūlymai. Siūloma iš įstatymo projekto trečiojo priedo – “Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių savininkų (valdytojų), naudotojų mokesčių ribiniai tarifai” išbraukti “lengvieji automobiliai” (…) kategorijos lentelėje, kur yra nurodyta. Tam pasiūlymui, arba šiai pataisai, pritarta. Tik nepritarta antram pasiūlymui, kuriame nurodoma, kad ribinių tarifų mokėjimą litais reikia nustatyti nuo 2005 metų.

Seimo nario R.Valčiuko siūlymas. Siūlo 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėse lėšų naudojimo sąmatose gali būti numatytas iki 5% programos finansavimo lėšų rezervas kitoms valstybinėms reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti, tarp jų Neringos miesto ir Smiltynės gyventojų transporto priemonių, taip pat specialioms kelių transporto priemonėms perkėlimo keliais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka”. Šiai pataisai yra pritarta.

Ekonomikos komiteto pasiūlymai. Siūlo pakeisti 6 straipsnio 4 dalį, kur kalbama apie išimtis, apie biudžetines organizacijas, kurios yra atleidžiamos nuo transporto priemonių mokesčių mokėjimo. Jie siūlo, kad krašto apsauga iš šio įstatymo 1 punkto būtų išbraukta ir už savo transporto priemones ji mokėtų mokesčius. Šiai pataisai buvo pritarta. Taip pat ir pasiūlymai, kam yra nemokamas naudojimo mokestis. Visiems pasiūlymams, kurie susiję su krašto apsaugos išbraukimu iš įstatymo lengvatos, yra pritarta, tik nepritarta ketvirtam pasiūlymui, kur siūloma pakeisti 1 priedėlio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: “juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką bei tuos, kurie verčiasi prekybos veikla, suskystintųjų dujų, skirtų automobiliams, realizavimui, taip pat išskyrus juridinius asmenis, kurie verčiasi nekomercine veikla ir negauna pajamų iš veiklos, iki 0,5% pajamų”. Šiam pasiūlymui nepritarta. Visi pasiūlymai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiandien, kiek žinau, dar yra įregistruoti kai kurie pasiūlymai, jie rytoj bus svarstomi Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir bus pateikti iki priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu D.Barakauską kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Ekonomikos komiteto pastabas. Ekonomikos komitete buvo nubalsuota, kad būtų pakeista 6 straipsnio 4 dalis, išbraukiant Krašto apsaugos ministeriją, lygiai tą patį padaryti 7 straipsnio 4 dalyje ir išbraukti Krašto apsaugos ministeriją, taip pat pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir išbraukti Krašto apsaugos ministeriją. Paskutinis siūlomas variantas yra pakeisti 1 priedėlio 1 dalies 1 punktą ir vietoj žodžio “bankų” įrašyti “Lietuvos banką”. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 3 susilaikę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kviečiu gerbiamąjį kolegą G.Kniukštą, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė, kartu pritardamas šiems komiteto pirmininko siūlymams. Pirmasis siūlymas – neimti mokesčio už leidimą atlikti kelio apsaugos zonoje pakelės sausinimo darbus. Yra visiškai nelogiška imti mokestį iš melioratorių, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto, juolab kad melioracijos darbų finansavimas sumažėjo pastaraisiais metais keletą kartų.

Antrasis siūlymas – skirti 25% Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimui skirtų lėšų vietiniams keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti. Sunku labai tiksliai pasakyti, kokia tai būtų suma, nes keičiasi finansavimo šaltinių programos, tačiau manau, kad kaimo keliams tuomet būtų skirta apie 120 mln. litų, arba 20 mln. litų daugiau. Šiuo metu minėtiems tikslams yra skiriama 20% Kelių fondo lėšų, o Vyriausybė siūlo nuo ateinančių metų skirti tik iki 20% bendros programos lėšų. Ką reiškia iki 20%? Tai reiškia, kad gali būti skirti ir 10, ir 5%. Tuo tarpu, pabrėžiu, gerbiamieji kolegos, vietinių kaimo bendro naudojimo kelių būklė yra viena iš blogiausių Rytų ir Centrinėje Europoje. Jų nusidėvėjimas siekia vidutiniškai 94%. Neskiriant lėšų šiems keliams, artimiausiais metais jie taps nepravažiuojami. Nebus galima susisiekti jais net gaisro ar skubios medicinos pagalbos atvejais. Atkreipiu jūsų dėmesį ir į tą faktą, kad net 62% rajoninių valstybinės reikšmės kelių yra dar su žvyro danga. Padidinus kaimo kelių tiesimo, remonto, priežiūros finansavimą iki 25%, būtų ne tik išvengta anksčiau išdėstytų problemų, bet, kas labai svarbu, geri kaimo keliai sudarytų geresnes sąlygas pritraukti investicijas į kaimą, plėtoti kaimo turizmą ir kitus verslus, steigti naujas darbo vietas.

Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti projektui po svarstymo su tais siūlymais, kuriems pritarė Kaimo reikalų komitetas ir kurie bent iš dalies prisidės prie ekonominės veiklos kaime įvairinimo, kaimo žmonių gyvenimo aplinkos gerinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, niekas nesiūlė kitaip, tai gal galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto teikiamam variantui? Nėra abejonių. Ačiū. Tada turime kalbėti dėl pataisų. Pirma gal kolega R.Vaštakas? R.Vaštakas turi dar kalbą pasakyti, ir po to dėl pataisų. Prašom.

R.VAŠTAKAS. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sumą. Jeigu jūs pažiūrėsite į praeitus metus ir į šiuos metus, tai ta suma išaugo nuo 625 mln. litų iki 660 mln. litų, taigi suma išaugo 35 mln. litų. Klausimas kyla, iš kur tie pinigai bus paimti? Aš maniau, kad šaltinis bus, pavyzdžiui, didesni atskaitymai nuo kuro akcizo surinktų lėšų, nes dabar 38% akcizo mokesčių atiduodama šiam fondui. Deja, ne. Visa šių pinigų suma bus paimta per keletą įstatymų, iš kurių šiandien svarstome du – Pelno mokesčio įstatymą ir štai šį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, per papildomą įmonių ir transporto įmonių savininkų ir vartotojų transporto apmokestinimą. Bet tokia suma reiškia mokesčio didinimą dabartinei verslo aplinkai.

Todėl aš manyčiau, kad šio įstatymo svarstymas jau tampa tipiniu čia, Seime, kai įstatymas priderinamas prie jau priimto biudžeto. Manau, kad tokia praktika neturėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos Seime, manau, kad verslo aplinka turėtų būti palaikoma. Šiek tiek stebina mane kai kurių komitetų išvados, kad tai yra labai gerai. Pažiūrėkite finansavimo šaltinius – atskaitymai nuo pajamų; buvo nuo realizavimo, o dabar nuo pajamų. Tai įmonėms dar padidės, nuo apyvartos dar didesnė mokesčio suma. Įvedami nauji mokesčiai, ir nėra garantijų šiandien, kad iš tikrųjų nuo 2004 metų sausio 1 d. bus atsisakyta šių atskaitymų nuo pajamų. Jeigu man šiandien kas nors patvirtintų, kad yra toks dokumentas, Vyriausybės patvirtintas, kad tikrai jo nebus, gal tada dar būtų galima galvoti.

Aš siūlyčiau šiandieną atidėti, jeigu galima, šio įstatymo priėmimą, kad jis būtų dar pataisytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar dar kartą kviečiu į tribūną kolegą A.Butkevičių. Prašom. Kalbėsimės dėl tų pataisų, kurioms nepritarta komiteto posėdyje. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti dvi mintis. Tai, kad atskaitymų iš pajamų tarifo dydis, kuris bus kitais metais, bus perskaičiuotas; taip pat Vyriausybės programoje yra numatyta, kad nuo 2004 metų atskaitymų nuo pajamų neliktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau iš eilės. Matyt, pradėkime nuo Seimo Pirmininko pataisų, kurioms jūs čia iš dalies pritarėte, bet kai kam nepritarėte. Pirmoji yra 11 straipsnio 3 dalies kitoks išdėstymas. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. 11 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad programos finansavimo lėšos yra naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėse lėšų naudojimo sąmatose numatomas iki 5% programos finansavimo lėšų rezervas kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti. Manoma, kad netikslinga kompensuoti visų be išimties keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keliais išlaidas per Kuršių marias. Išimtį galima padaryti tik Neringos ir Smiltynės gyventojams. Gali atsitikti tokių atveju, kad kai kada ir tranzitinis transportas vyksta į Kaliningrado sritį, tuo metu tas transportas irgi papultų į lengvatų sąrašą ir jau per Neringos kraštą tikrai važiuotų ir krovininės transporto priemonės. Tiesiog judėjimas stipriai išaugtų. Tam papildomai reikėtų skirti 3, 4 mln. litų pagal pateiktą informaciją.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis pirmininkas komiteto vardu siūlo nepritarti. Yra remiančių. Kolega R.Valčiukas. Prašo. R.Valčiukas – dėl A.Paulausko pasiūlymo.

R.VALČIUKAS. Kadangi Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta mano pasiūlymui, aš norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad nei svarstant Ekonomikos komitete, nei Biudžeto ir finansų komitete tikriausiai nebuvo atkreiptas dėmesys, jog Seimo Pirmininko pasiūlyme nekalbama apie kompensavimą visiems, besikeliantiems per Kuršių marias. Ten kalbama apie tai, kad išlaidos kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet niekur nenurodoma, kad turi būti kompensuojama visiems. Taip pat tame nutarime nekalbama apie nemokamą kėlimą. Jeigu visi, tai turėtų būti kalbama apie nemokamą kėlimą, nes mes tikrai negalėsime kompensuoti Kaliningrado gyventojams. Todėl tiek mano pasiūlyme, kuris buvo priimtas Biudžeto ir finansų komitete, tiek Seimo Pirmininko pasiūlyme mintys išdėstytos iš esmės tos pačios. Tiktai aš manyčiau, kad Seimo Pirmininko pasiūlymas yra labiau sukonkretintas ir juridiškai tvarkingiau parengtas, todėl, jeigu būtų galima, aš savo pasiūlymą atsiimčiau ir siūlyčiau balsuoti už Seimo Pirmininko formuluotę.

PIRMININKAS. Kita nuomonė – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visiškai aiškiai parašyta, kad kalbama yra būtent apie neatlygintiną perkėlimą keltais ir visomis transporto priemonėmis. Tai, kad parašyta “kompensacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”, gali reikšti tik tai, jog Vyriausybė nustatys, kokiu būdu yra gaunama ta kompensacija, bet nešnekama apie tai, kad ji apskritai nebūtų gaunama. Manau, iš tiesų būtų visiškai neteisinga padaryti nemokamą perkėlimą dėl to, kad tuo naudojasi verslo subjektai ir dėl to,kad kelia taip pat įmonė, o ne labdaringa organizacija. Tikrai visiškai pritariu pagrindinio komiteto sprendimui, kad nereikia pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ar dar pirmininkas norėtų tarti žodį, ar balsuojame?

A.BUTKEVIČIUS. Tikrai noriu pasakyti, kad Seimo narė S.Burbienė labai tiksliai pabrėžė, nes yra pasakyta labai aiškiai: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. vasario 1 d. nustatyti finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlyginamo perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti tvarką”.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar klausimas toks. Komitetas siūlo nepritarti visoms A.Paulausko pastaboms. Ar dėl jų visų balsuojame, ar dar dėl kiekvienos atskirai? (Balsai salėje) Atskirai. Taigi pirmoji pataisa yra 11 straipsnio 3 daliai. Prašom registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritarime A.Paulausko pasiūlymui kitaip išdėstyti 11 straipsnio 3 dalį. Balsavimas pradėtas.

Už – 25, prieš – 11, susilaikė 14. Lygiosios. Reikia perbalsuoti (Balsai salėje) Ne, vis tiek prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Minutėlę! Kol kas registruojamės. Perskaitau, koks buvo siūlymas, kuriam nepritarė komitetas. Dėmesio! Aš perskaitau, o po to pirmininkas pakomentuos. “Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metinę lėšų naudojimo sąmatą. Metinėse lėšų naudojimo sąmatose numatomas iki 5% programos finansavimo lėšų rezervas kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.” Prašom, pirmininke.

A.BUTKEVIČIUS. Beveik tokia pati pastaba yra dabartiniame įstatymo projekte, kurį mes svarstėme. Tik ten yra pakeitimas toks, jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį 3 punktą, arba 3 dalį. Ten “gali būti”, o čia yra “sąmatose numatoma iki 5%”.

PIRMININKAS. Griežčiau.

A.BUTKEVIČIUS. Čia dėl to, aš manau, iečių labai laužyti nereikia.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Komitete mes ilgai svarstėme šią problemą. Kadangi pritarėme maždaug tokiai pačiai gerbiamojo R.Valčiuko pataisos idėjai ir kadangi jis šiandien atsiima Pirmininko naudai, aš tikrai manau, jog mes turėtume palaikyti gerbiamojo Seimo Pirmininko pasiūlymą ir balsuoti už, nes mes pritarėme maždaug analogiškai gerbiamojo R.Valčiuko… yra skirtumas, be abejo, jis ten siūlė, kad Vyriausybė nustato esant lėšoms ir pan., bet maždaug tai yra ir aš tikrai siūlau palaikyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerai. Komiteto pirmininkas po ilgų apmąstymų sakė, kad galima priimti. Tai ar reikia balsuoti? Nereikia. Pritariam. Gerai. Tada antras A.Paulausko siūlymas papildyti 11 straipsnį 5 dalimi. Dėl keltų.

A.BUTKEVIČIUS. Taip. “Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos keleivių ir transporto priemonių neatlyginamo perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Kiek žinau, dabar irgi analogiška yra tvarka, kuri galioja.

PIRMININKAS. Tai ar priimame, ar ne? Ar balsuojame?

A.BUTKEVIČIUS. Aš siūlyčiau, kad nereikėtų jos priimti.

PIRMININKAS. Nereikėtų. Gerai. Dar kolega R.Valčiukas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. R.Valčiukas Prašom. Būtent dėl šios pataisos. Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi. Prašom.

R.VALČIUKAS. Aš siūlau palaikyti šią dalį, net tai yra tiesiog patikslinanti sąvoka, ji visiškai neprieštarauja tam, kas jau buvo mano projekte, kuris buvo priimtas Biudžeto ir finansų komitete, tik ji galbūt tiksliau nusako tuos visus dalykus. Aš manau, kad reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolegos, prašome registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, dėmesio, balsuojame. Ar priimame A.Paulausko siūlomą pataisą, t.y. 11 straipsnio papildymą 5 dalimi. Prašome balsuoti.

Už – 33, prieš – 13, susilaikė 11. Antrai pataisai pritarta.

Trečioji pataisa. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Siūloma Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis įsigalioja nuo 2002 metų vasario 1 dienos. Aš nesuprantu, kodėl reikia, kad įsigaliotų nuo tokios dienos?

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Ar pritariam? (Balsai salėje) Pirmininke?

A.BUTKEVIČIUS. Komitetas nepritarė tokiai nuostatai.

PIRMININKAS. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Ar pritariame…

A.BUTKEVIČIUS. Bet kodėl reikia, kad įsigaliotų nuo vasario 1 dienos?

PIRMININKAS. Ar pritariame trečiajai A.Paulausko pataisai, prašom balsuoti. (Juokas salėje) Dabar jau trečiajai pataisai. (Triukšmas salėje)

A.BUTKEVIČIUS. Ne. (Balsai salėje) Kodėl? Kokie argumentai? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Už – 11, prieš – 24, susilaikė 16. Trečiajai pataisai nepritarta.

Dar yra ketvirtoji pataisa dėl 2 straipsnio papildymo nauja dalimi.

A.BUTKEVIČIUS. Dar kartą perskaitau: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. vasario 1 d. nustatyti programos finansavimo lėšų naudojimo keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti tvarką”. Komitetas nepritarė dėl to, kad tai pareikalaus papildomų lėšų. Žinome, kad Kelių fondo sąmata yra patvirtinta, ir savaime suprantama, kad dalis lėšų turės būti atimta iš kitų programų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi Seimas pritarė atitinkamai A.Paulausko pataisai dėl reikalo esmės, o čia yra tik siūlymas, tai būtų nelogiška šiam pavedimui nepritarti. Pritarta pirmajai ir antrajai pataisoms. (Balsai salėje) Antroji – neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti. Šitai pritarta: už – 33, prieš – 13, susilaikė 11. Aš manyčiau, kad čia yra daugiau techninė pataisa. (Balsai salėje)

A.BUTKEVIČIUS. Yra visiškai ne taip. Dar kartą pabrėžiu, kad 11 straipsnio 5 dalyje siūloma, kad programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidoms kompensuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai yra visiškai kitas…

PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Kolega R.Valčiukas dėl balsavimo motyvų.

R.VALČIUKAS. Aš tik norėčiau papildyti posėdžio pirmininką. 11 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad kompensavimo tvarką turi numatyti Vyriausybė, o šiuo pasiūlymu ir numatoma, kad Vyriausybė tai turi padaryti iki vasario 1 dienos. Manau, kad jeigu įsigalios nuo sausio 1 d., tai Vyriausybė realiai nepajėgs tos tvarkos patvirtinti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Balsuojame dėl ketvirtosios A.Paulausko pataisos nagrinėjamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašome neagituoti balsavimo metu net už Seimo Pirmininko pataisą.

Už – 14, prieš – 17, susilaikė 25. Nepritarta. Tada nėra reikalo balsuoti dėl penktosios pataisos, nes ji buvo techninė.

Gerbiamasis pirmininke, kolegos G.Kniukštos pataisa 10 ir 11 straipsniams.

A.BUTKEVIČIUS. Siūloma 10 straipsnio 1 dalį papildyti nauju trečiuoju sakiniu ir ją išdėstyti taip (aš viso neskaitysiu): “Mokestis už leidimą atlikti kelio apsaugos zonoje pakelės sausinimo darbus neimamas”. Mes nepritarėme, nes ši nuostata yra perteklinė ir šis mokestis ir taip neimamas.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad pritarę vienoms Seimo Pirmininko pataisoms ir nepritarę kitoms mes pateksime į keblią padėtį. Jeigu mes pritariame pataisai, numatančiai persikėlimo keltu per Kuršių neriją kompensaciją ir po to nepritariame, kad Vyriausybė nustato tvarką, tai noriu pasakyti, kad dar iki priėmimo komitetai į tai atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų, kad nebūtų tokio nesutikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 11 straipsnio 5 dalyje parašyta apie tą tvarką. Čia kalbama apie konkrečią datą. Manau, problemos nėra, galų gale priėmimo metu bus galima pataisyti. Taigi dėl kolegos G.Kniukštos pataisų.

A.BUTKEVIČIUS. Yra dar viena pataisa, t.y. kad metinėse sąmatose turi būti numatyta 25% programos finansavimo lėšų panaudoti vietinės reikšmės keliams, miškų, nacionalinių parkų keliams bei gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti. Šiuo metu įstatymo projekte yra numatyta 20% šiai programai finansuoti. Teisingiau, iki 20%. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Gal tada iš karto dėl abiejų pataisų, ar dėl kiekvienos atskirai?

A.BUTKEVIČIUS. Dėl pirmosios pataisos nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Tik dėl antrosios.

PIRMININKAS. Pirma autorius.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamieji Seimo nariai, argumentus aš jau išdėsčiau, informaciją apie kelius kaime taip pat. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu minėtiems tikslams buvo skirta 20% Kelių fondo lėšų. Vyriausybė siūlo nuo kitų metų skirti tik iki 20%. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad gali būti skirta ir 5, ir 7, ir 8, ir 10%. Todėl aš labai prašau gerbiamuosius kolegas Seimo narius paremti šį mano siūlymą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kreipiuosi į jus, palaikydamas kolegos G.Kniukštos argumentus. Tikrai tie kaimo keliai, vietiniai keliai yra palikti likimo valiai. Nemažai jų iš viso neprižiūrimi, niekas jų nevalo, netaiso. Kodėl mes taip užsispyrusiai stengiamės sunaikinti tuos kaimiečius, kad jie greičiau išmirtų, išbėgtų kur nors kitur, kad negalėtų gyventi gimtinėje? Aš kreipiuosi į jus, apeliuoju į jūsų sąžinę ir sveiką protą ir prašau palaikyti tą nuostatą, kad kaimo keliams, vietiniams keliams dar šiek tiek paliktume. Visi turbūt įsivaizduojame, kas yra kelias. Kaimo keliai yra žvyruoti ir jiems reikia kur kas daugiau lėšų ir darbo. Labai prašau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. B.Bradauskas – kita nuomonė. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes turime precedentą, kai Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl biudžeto raikymo pagal procentus. Mes vėl norime padaryti tokį, sakyčiau, ne visai gerą dalyką ir nustatyti kažkokius procentus. Kodėl 5%? Gal tai programai reikės 7% arba 10%, gal dar daugiau ar mažiau, gal viename rajone daugiau, kitame mažiau. Yra ir žvyrkelių “naikinimo” programa ir panašiai. Aš tikrai nesiūlyčiau apsiriboti kokiais nors procentais. Mes patys patenkame į tokias pinkles ir tokį raizginį, kad pirma priimame, o paskui žiūrime, kaip su tuo dalyku, kurį priėmėme, kovoti. Negalima šitaip daryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas. O kol kas registruojamės.

A.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, dėl ko buvo nepritarta šiai pataisai. Vis dėlto ateinančiais metais buvo numatyta, kad atskaitymų tarifas nuo akcizo už degalus bus padidintas iki 40%. Bet vis dėlto liko 38%. Vadinasi, ateinančių metų Kelių fondo sąmata labai mažai padidės. Ir kartu yra numatyta, kad iš Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko negaus dalies paskolų. Tai yra numatyta išlaidų sąmata, kur pirmiausia numatyta finansuoti nacionalinės reikšmės kelius, atlikti tų kelių priežiūrą, ir jeigu dar mes dalį atimame iš tų programų, iš esmės mes turime pasirinkti, ką pirmiausia finansuoti.

PIRMININKAS. Kolegos, gerbiamasis Einori, gerbiamasis Bradauskai, kartais tylos reikėtų. (Balsai salėje) Tada visi trys.

Kolegos, užsiregistravo 53 Seimo nariai. Balsuosime… Kuriam nesuveikė? Prašom dar kartą registruotis. Prašom registruotis.

Kolegos, dabar jau užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuosime dėl kolegos G.Kniukštos pataisos 11 straipsnio 4 daliai. Prašom pasiruošti ir balsuoti.

Už – 26, prieš – 14, susilaikė 16. Nepritarta. Kolega V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš norėčiau, kolegos, atkreipti dėmesį. Kai N.Chruščiovas anais laikais nuvažiavo į Ameriką, vienas pagrindinių Amerikos verslininkų pasakė: gerbiamasis Chruščiovai, jeigu jūs nesutvarkysite valstybėje kelių, neturėsite valstybės. Ir dabar aš pasakysiu, kad jeigu yra pas mus 17,5 tūkst. kilometrų padaryta kelių melioratorių… ir mes dabar su jais šitaip elgiamės, neskiriame iš viso lėšų, kaip atrodysime po poros trejų metų? Šitiek kelio reiks iš naujo daryti. Todėl turime suprasti, ką mes čia darome.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš siūlyčiau dabar nedebatuoti post factum. Prašom, kolega V.Rinkevičius ar kolega G.Kniukšta? Kuris? Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Pagal balsavimo rezultatus mačiau, kad dalies tų, kurie balsavo prieš šią nuostatą, rinkėjai gyvena kaime. Aš neįsivaizduoju jų sąžinės, kaip jie gali taip balsuoti ir kaip jie pasielgs atvažiavę į savo rinkimų apygardą per kitus rinkimus. Ką jie pasakys savo rinkėjams? Aš tikrai esu labai nustebęs ir nesuprantu jų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegos E.Maldeikio pataisa. Nematau autoriaus. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.BUTKEVIČIUS. Yra Seimo nario E.Maldeikio pasiūlymas pakeisti 6 straipsnio 4 dalį. Jis siūlo išbraukti iš lengvatų sąrašo Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms ir įstaigoms prie šių ministerijų priklausančias transporto priemones…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, čia pritarta, nereikia.

A.BUTKEVIČIUS. Iš dalies pritarta.

PIRMININKAS. Pirmojo priedėlio 1 dalies 1 punktas, kur nepritarta.

A.BUTKEVIČIUS. Taip. Nepritarta. Pakeisti pirmojo priedėlio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip, kaip yra nurodyta. Padarius tokią pataisą bankai turėtų mokėti du kartus daugiau, negu šiandien jie moka. Nuo to tikrai padidėtų paskolų palūkanų normos.

PIRMININKAS. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Norėčiau pabrėžti, kad aš esu bendraautoris šios pataisos. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti mūsų pasiūlytai pastabai. Dėl 1, 2, 3 punktų aš atsiimčiau, sutinku su tuo. Bet dėl pasiūlytos ketvirtos pastabos siūlyčiau pritarti. Man labai keista, kodėl pagrindinis komitetas sako, kad… tokią pastabą bankai turėtų mokėti du kartus. Aš siūlyčiau priėmimo metu pakoreguoti, kad bankai mokėtų tik vieną kartą. Man atrodo, komerciniai bankai nėra tokie vargšai, kad negalėtų palaikyti mūsų kelių ir mokėti kažkokio mokesčio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašom registruotis ir balsuosime. Registruokimės. Dabar balsuosime dėl kolegos E.Maldeikio pataisos. Prašom dar kartą registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nario E.Maldeikio pakeitimo, pataisymo pirmojo priedėlio 1 dalies 1 punktui.

Už – 15, prieš – 21, 14 susilaikė. Pataisai nepritarta. Dabar kolegos B.Bradausko viena pataisa. Prašom, pirmininke.

A.BUTKEVIČIUS. Seimo nario B.Bradausko pataisos pirmajai daliai pritarta, antrajai daliai komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Kolega B.Bradauskas. Prašom. Pataisos autorius.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Mano pasiūlymo esmė, kad nuo 2004 metų lengvųjų automobilių savininkams nebūtų įvestas mokestis, nes tai paliestų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Ir antra pasiūlymo dalis – transporto savininkams, t.y. dėl sunkiojo transporto, autobusų ir panašiai, – nuo 2005 metų. Ir štai kodėl. Dėl to, kad per tuos metus turėtume išdėlioti ir sumažinti atskaitymų nuo apyvartos mokestį, kad verslininkai galėtų pasiruošti ir kad jiems būtų aišku. Komitetas mano pasiūlymo pirmajai daliai pritarė, antrajai – ne. Bet aš siūlyčiau Seimo nariams pritarti ir antrajai daliai, nes iš tikrųjų tai būtų pakankamas laikas verslininkams suprasti, kad vienas mokestis keičia kitą, ir tada nebūtų problemų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad jau yra beveik pusė trijų ir mes nepratęsėme rytinio Seimo posėdžio. Norėčiau paprašyti valdančiosios daugumos gerbti opozicinę mažumą ir bent palikti vieną teisę, teisę į valgį.

PIRMININKAS. Galima bus pavalgyti šiek tiek vėliau. Posėdį pratęsiame, kad baigtume bent šį klausimą, ir vakarinį pradėsime vėliau. Taigi valgyti visi galės.

Prašom, nematau, kad kas remtų. Pirmininke, gal daugiau jau nereikia kalbėti, tada prašom pasiruošti balsuoti. Yra kolegos B.Bradausko pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.

A.BUTKEVIČIUS. Vienai daliai pritaria, antrai daliai nepritaria.

PIRMININKAS. Tai mes būtent dėl to antrosios dalies ir balsuojame – dėl ribinių tarifų mokėjimo nustatymo nuo 2005 metų. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje)

Už – 27, prieš – 5, 10 susilaikė. Pritarta.

Dabar yra paskutinis Ekonomikos komiteto siūlymas, bet jis beveik sutampa su tuo siūlymu, kurį teikė kolega E.Maldeikis, tik čia pasakyta ne bankai, o Lietuvos bankas. Ar reikia dar antrą kartą balsuoti, ar galime? Nereikia?

A.BUTKEVIČIUS. Aš manau nereikia, nes…

PIRMININKAS. Gerai. Taigi, mielieji kolegos, dabar susidorojome su pataisomis. Ar reikalauja dar kas balsuoti, ar pritariame po svarstymo? Pritariam.

Dabar, mielieji bičiuliai, aš siūlau iš tikro pasitarti, ką toliau darome. Mums liko du eurointegraciniai klausimai ir vienas kompleksinis klausimas, kuris turi būti pateiktas. Tas pateikimas iš tikro gali būti vėliau, sakysime, ketvirtadienį būtų pateikimas. Čia tikrai nėra baisus dalykas, bet Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui ir Bedarbių rėmimo įstatymui, tiesa, yra daug pataisų. Ar susitariame iš karto, kad nukeliame į popietinį posėdį? Gerai. Taigi 7 ir 8 kompleksinis klausimai nukeliami į vakarinį posėdį, o 9 kompleksinis klausimas – į ketvirtadienio. Aš labai atsiprašau kolegų iš Finansų ministerijos. 10 ir 11 klausimai taip pat – į ketvirtadienį. 9, 10, 11 klausimai – į ketvirtadienį, 7, 8 – į vakarinį posėdį.

Dabar, kolegos, pietų pertrauka iki 15.15 val.

Dabar noriu dar vieną dalyką. Po sunkaus darbo noriu pranešti apie vieną šventą ir dvasišką reikalą. Seimo I rūmų fojė – Lietuviškųjų pamaldų Vilniaus Šventojo Mikalojaus bažnyčioje šimtmečio minėjimas. Kas nežino, pranešu, kad Lietuvos Respublikos Seimo rūmai yra Vilniaus Šventojo Mikalojaus bažnyčios parapijos ribose. Prašom eiti ir dalyvauti, o valgyti po to. Pietų pertrauka. Posėdis baigtas.