LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PROJEKTO
2001-12-19 Nr. IXP-1268
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
1. Kodekso projekte vartojamos skirtingos sąvokos “norminiai darbo teisės aktai”, “darbo teisės norminiai aktai”, “norminiai aktai”, “norminiai teisės aktai” ir “darbo teisės aktai”. Teisės teorijoje yra teigiama, kad pagrindine romanų-germanų arba kontinentinės teisės šalių teisės normų išraiškos forma yra norminis teisės aktas, t.y. tautos, valstybės institucijų, pareigūnų nustatyta tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojamos teisės normos. Todėl siūlytume kodekso projekte suvienodinti minėtas sąvokas ir vartoti atitinkamai sąvokas: “norminiai darbo teisės aktai” arba “norminiai teisės aktai” (žr. projekto 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 240 straipsnį).
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinama kolektyvinių derybų šalių atsakomybė už kolektyviniuose susitarimuose ir sutartyse numatytus įsipareigojimus. Tačiau projekto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kolektyvinės derybos gali būti vedamos ne tik dėl kolektyvinių susitarimų bei sutarčių pasirašymo, bet ir sprendžiant kolektyvinius ginčus ar derinant kitus darbo santykių šalių kolektyvinius interesus. Todėl, atsižvelgiant į projekto 49 straipsiui pateiktą pastabą, siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyti ne kolektyvinių derybų šalių, bet kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus ir šį punktą išdėstyti taip: “kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus.”.
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlytume išbraukti žodžius “trišaliai susitarimai”, nes šie susitarimai nėra laikomi norminiais teisės aktais, sukuriančiais, pakeičiančiais ar panaikinančiais teisės normas. Trišaliai susitarimai laikytini patariamojo pobūdžio dokumentais, kuriuos pasirašo veikiančios trišalės struktūros (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos trišalė taryba). 1998 metais patvirtintuose Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinti pagrindiniai Tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, konsensusas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims. Atsižvelgiant į tai siūlytume “trišalių susitarimų” nelaikyti darbo teisės šaltiniais.
Taip pat siūlytume šioje dalyje vietoje žodžių “kolektyviniai susitarimai ir sutartys” įrašyti žodžius “kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos”. Darbo teisės teorijoje išskiriamos keturios pagrindinės kolektyvinių susitarimų ir sutarčių sąlygų grupės, t.y. 1) organizacinės sąlygos, nustatančios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo laiką, vykdymo kontrolės būdus, pakeitimo ir papildymo tvarką bei atsakomybės už jos pažeidimus klausimus; 2) prievolinės sąlygos - tai administracijos ir darbuotojų įsipareigojimai, nenustatantys bendrų elgesio taisyklių, bet esantys teisinės prievolės pobūdžio ir turintys socialinę naudą (pvz., darbdavio įsipareigojimas išmokėti kalėdines premijas). Šios sąlygos pasibaigia, kai yra įvykdomos (pvz., kai darbdavys sumoka minėtas kalėdines premijas); 3) normatyvinės sąlygos - tai sąlygos, kurios kolektyvinio susitarimo ar sutarties galiojimo metu įgauna teisės normų pobūdį.; 4) informacinės sąlygos - tai nuostatos, kartojančios galiojančių įstatymų ar aukštesnio lygio kolektyvinių susitarimų tam tikras nuostatas ir jų tikslas yra priminti darbuotojams jų teises, įtvirtintas įstatymais ar kolektyvinėmis sutartimis. Remiantis tuo yra laikoma, kad darbo teisės šaltiniais gali būti tik normatyvinės kolektyvinių sutarčių sąlygos, kurios kaip tik ir sukuria, pakeičia ar panaikina teisės normas.
Šioje dalyje taip siūlytume išbraukti žodžius “kiti lokaliniai norminiai teisės aktai”, kaip perteklinius, kadangi šioje dalyje nurodoma, kad darbo teisės šaltiniais yra “kiti įstatymai ir jiems neprieštaraujantys norminiai teisės aktai”, kurių vieną iš rūšių kaip tik sudaro ir lokaliniai norminiai teisės aktai.
4. Projekto 5 straipsnio pavadinime žodį “sritį” reikėtų pakeisti žodžiu “sritis”.
Šio straipsnio 2 dalies antrame sakinyje po žodžio “Lietuvos” reikia įrašyti žodį “Respublikos”, o po žodžio “taikomi” įrašyti žodį “dirbant”, o žodžius “kitoms tranporto priemonėms” pakeisti žodžiais “kitose transporto priemonėse”.
5. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje žodį “Kodekso” reikėtų rašyti iš mažosios raidės ir tokiu būdu suderinti su kitais šio kodekso straipsniais (pavyzdžiui žr., 1 straipsnio 1dalį, 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir t.t.).
6. Siekiant suderinti kodekso projekto 14 straipsnio 1 dalį su šio straipsnio pavadinimu, siūlome po žodžio “Darbdavių” įrašyti žodį “darbinis”.
7. Teisės departamento nuomone 19 straipsnio 1 dalies alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:
a) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija nesiaurina profesinių sąjungų teisių ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad “niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai”;
b) priėmus siūlomą alternatyvą, absoliuti darbuotojų dauguma liktų be savo atstovaujamojo organo ir tokiu būdu negalėtų realizuoti šiame kodekse numatytų savo teisių, kai tokių teisių realizavimas yra susijęs su kolektyvinėmis derybomis;
c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 “Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo” ir konvencijos Nr.135 “Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje”.
d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiama 19 straipsnio 1 dalies redakcija niekaip nevaržo profesinių sąjungų teisių, nes kodekso projekto 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad renkami darbuotojų kolektyvo atstovai negali vykdyti funkcijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra pripažintos kaip išimtinė profesinių sąjungų prerogatyva;
e) priėmus alternatyvą, iš dalies būtų griaunama Darbo kodekso projekto koncepcija ir reikėtų taisyti daugelį projekto straipsnių.
8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį, projekto 20 straipsnyje žodį “atstovaudamos” siūlome keisti žodžiu “gindamos” ir po žodžio “teises” įrašyti žodžius ”bei interesus”.
9. Projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžių “gauti informaciją iš darbdavių apie” įrašyti žodį “jų”.
10. Iš kodekso projekto 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad sąvoka “kolektyvinė sutartis” šiame kodekso projekte vartojama kaip bendrinė ir apima tiek kolektyvinio susitarimo, tiek įmonės kolektyvinės sutarties sąvokas. Tuo tarpu šio straipsnio pavadinime ir 1 dalyje kaip bendrinė jau pateikiama “kolektyvinio susitarimo” sąvoka. Todėl siekiant suderinti šio straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje bei išlaikyti kitų projekto straipsnių teisinę logiką, siūlome 49 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį išdėstyti taip:
“49 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių rūšys
1. Kolektyvinės sutartys gali būti tokios:
1) nacionalinis kolektyvinis susitarimas;
2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu sudarytas kolektyvinis susitarimas;
3) įmonės (įstaigos, organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu – įmonės kolektyvinė sutartis.”
Atsižvelgiant į šią pastabą, reikėtų iš projekto 4 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius “ir sutartys”.
11. Projekto 50 straipsnio 1 dalyje po žodžių “susitarimas yra” siūlome įrašyti žodį “rašytinis”.
Taip pat siūlytume pasvarstyti, ar nebūtų tikslinga, remiantis projekto 49 staripsnio 1 dalyje pateikta kolektyvinų susitarimų sistema, 50 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi ir joje aptarti nacionalinio susitarimo turinio klausimus, nes šio staripsnio 1 dalyje pateikiamas bendras kolektyvinio susitarimo apibrėžimas, o toliau detalizuojamos tik šakos ir teritorinių kolektyvinių susitarimų turinio sąlygos.
12. Siekiant suderinti projekto 51 straipsnio 2 dalį su 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 2 dalimi, reikėtų 51 straipsnio 2 dalyje žodį “Šakinio” pakiesti žodžiu “Šakos”.
13. Projekto 62 straipsnio 4 dalyje vartojamas sąvokas “kolektyvinį ginčą”, “kolektyvinis ginčas” reikėtų keisti atitinkamai į sąvokas “kolektyvinį darbo ginčą” ir “kolektyvinis darbo ginčas” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto X skyriaus nuostatomis.
Projekto 62 straipsnio 7 dalyje siūlome po žodžių “atviru balsavimu” įrašyti žodį “dalyvaujančiųjų”.
14. Projekto 65 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti žodžiu “Įmonės”, įrašant jį prieš žodį “kolektyvinės”, nes šiame straipsnyje reguliuojami būtent su įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimu susiję klausimai.
Projekto 65 straipsnio antrojo sakinio nuostatos akivaizdžiai prieštarauja to paties straipsnio pirmajam sakiniui. Tikėtina, kad šios dalies antrasis sakinys suformuluotas neišsamiai, todėl reikėtų jį patobulinti.
15. Siekiant suderinti projekto 67 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio nuostatas, 67 straipsnio 1 dalyje prieš žodį “(konfliktams)” reikėtų įrašyti žodį “interesų”.
Projekto 68 straipsnyje reikėtų išbraukti žodžius “kolektyvinį susitarimą”, kaip perteklinius, nes prieš šiuos žodžius vartojama “kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.
16. Siekiant suderinti projekto 72 straipsnio 1 dalies ir 69 straipsnio nuostatas, reikėtų 72 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “įteikusių” įrašyti žodį “iškėlusių”.
17. Teisės departamento nuomone, 76 straipsnio alternatyva galėtų būti priimta, tačiau:
a) turėtų būti nurodyta, kad lokauto skelbimo ir organizavimo tvarką nustato specialus įstatymas;
b) reikėtų patikslinti lokauto sąvoką. Suprantama, kad lokautas galėtų būti leidžiamas, kai darbuotojai nevykdo kolektyvinių ginčų nagrinėjimo organo sprendimo, bet abejotina, ar tikslinga leisti skelbti lokautą ir tuo atveju, kai streikas pripažįstamas neteisėtu, pavyzdžiui, kai darbuotojai remdamiesi teismo sprendimu nutraukia neteisėtą streiką ir grįžta į darbą.
18. Manytume, kad 77 straipsnio 3 dalyje reikia įtvirtinti nuostatą, kad apie streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu.
19. Projekto 78 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti žodžius “ar kolektyvinio susitarimo”, kaip perteklinius, nes šioje dalyje vartojama “Kolektyvinės sutarties” sąvoka, remiantis projekto 49 straipsnio 2 dalimi, apima ir kolektyvinius susitarimus, ir įmonės kolektyvines sutartis.
20. Projekto 80 straipsnio 2 dalyje žodį “nustatyto” reikėtų keisti žodžiu “paskelbto”.
21. Siekiant suvienodinti kodekso projekte vartojamo žodžių junginio “įmonės, įstaigos, organizacijos” sudėtį, reikėtų 87 straipsnyje, 88 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 3 dalyje, 224 straipsnio 3 dalyje ir 256 straipsnyje attinkamai įrašyti trūkstamus žodžius.
22. Projekto 92 straipsnio 2 dalies 3 punkte žodį “ilgalaikiai” siūlytume išbraukti, kaip perteklinį.
23. Projekto 112 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius “darbo sutarties sudarymo” siūlome įrašyti žodį “sezoninės”.
24. Projekto 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių “sutartis yra” siūlome įrašyti žodžius “darbo sutartis”.
25. Kodekso projekto 129 straipsnio paskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio antrą dalį ir prieš žodį “Grupės” įrašyti skaičių “6.”.
Projekto 139 straipsnio priešpaskutinę pastraipą reikia įvardinti kaip šio straipsnio šeštą dalį ir prieš žodį “Išeitinės” įrašyti skaičių “2.”, o buvusią šio straipsnio antrą dalį laikyti trečia dalimi.
26. Projekto 145 straipsnio 2 dalyje siūlytume išbraukti paskutinį sakinį, nes šiame straipsnyje detaliai aptariamos ne viso darbo laiko nustatymo bei trukmės sąlygos, todėl manytume nėra prasmės Vyriausybei suteikti papildomų įgaliojimų šioje srityje.
27. Kodekso projekto 147 strapsnyje po žodžio “globos” reikia įrašyti žodį “(rūpybos)” ir tokiu būdu suvienodinti šiame ir 143 straipsnio 4 dalyje naudojamas sąvokas.
28. Projekto 149 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnyje žodžius “nenutraukiant darbo” siūlytume perkelti po žodžio “mokyklose”.
Projekto 149 straipsnio 4 dalyje skliaustuose esančiame tekste siūlytume išbraukti žodžį “savo”.
29. Projekto 153 straipsnio 1 dalies antro sakinio pirmą žodį “Naktinio” reikėtų keisti žodžiu “Naktinis”.
Šio straipsnio 5 dalyje žodį “nemažinama” reikėtų keisti žodžiu “netrumpinama” ir tokiu būdu šioje dalyje vartojamas sąvokas suderinti su šio straipsnio 2 dalies sąvokomis. 30. Projekto 154 straipsnyje, atsižvelgiant į 143 straipsnio nuostatas, reikėtų išbraukti žodį “normali”.
Šio straipsnio 4 dalyje, siekiant suderinti šios dalies nuostatas su 153 straipsnio 4 dalies nuostatomis, siūlome po žodžio “darbuotojai” įrašyti žodžį “vieni”, o žodį “turintys” pakeisti žodžiu “auginantys”.
31. Darbo kodekso projekto 157 straipsnyje nurodyta, kad viena iš poilsio rūšių yra savaitės nepertraukiamas poilsis, todėl ir projekto 160 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio “Savaitinis” reikėtų įrašyti žodį “Savaitės”.
Projekto 166 strapsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą, siūlome prieš žodį “Pailgintos” įrašyti žodį “Kasmetinės”.
32. Kodekso projekto 169 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome papildyti žodžiais “numatytos šios dalies 3, 4, 8 ir 9 punktuose”, įrašant šiuos žodžius po žodžio “išmokos”.
33. Projekto 17 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, esantys darbo santykiuose su darbdaviu, todėl ir 185 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių “darbo kolektyvo atstovu” reikėtu vartoti žodžius “darbuotojų kolektyvo atstovu”.
34. Projekto 207 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodį “įmonės”, nes tokia sutarčių rūšis šiame kodekso projekte daugiau niekur nenumatyta.
35. Projekto 229 straipsnio 2 dalį reikia suderinti su to paties straipsnio 1 dalimi ir papildyti ją žodžiu “išmokėtino” įrašant jį po žodžio “procentų”.
36. Projekto 242 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio “administracijos” reikėtų įrašyti žodžius “jo įgalioto asmens”.
Projekto 271 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje ir šios dalies 2 punkte naudojamas sąvokas “(padalinio vadovas)” taip pat reikėtų keisti į žodžius “ar jo įgaliotas asmuo”.
37. Projekto 247 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “spręsti” reikėtų įrašyti žodį “nagrinėti” ir tokiu būdu šią dalį suderinti su kodekso projekto XIX skyriaus nuostatomis.
38. Teisės departamento nuomone XIX skyriaus alternatyva yra nepriimtina dėl kelių priežasčių:
a) Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas, kuris šia alternatyva siūlomas inkorporuoti į Darbo kodekso projektą, juridinės technikos prasme yra kritikuotinas. Faktiškai šis įstatymas numato dvi taikinamąsias (tiesioginių derybų) stadijas, t.y. šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai numato, kad darbuotojas prieš inicijuodamas darbo ginčą turi tiesiogiai derėtis su darbdaviu. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad neįvykus deryboms sudaroma darbo ginčų komisija iš darbdavio ir darbuotojo atstovų. Tačiau lieka neaišku, kam reikalingas pastarasis etapas, nes pagal Civilinio kodekso 2.133 ir 2.137 straipsniuose įtvirtintas nuostatas atstovas negali išeiti už įgaliojimo ribų. Taigi lika neaišku, ką gali dar papildomai nutarti iš ginčo šalių atstovų sudaryta darbo ginčų komisija, jeigu pačios ginčo šalys nesusitarė tarpusavyje?
b) pagal Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 15 straipsnį, darbo ginčų komisija yra privaloma stadija visiems darbo ginčams, bet pagal to paties įstatymo 19 straipsnį pasirodo, kad taip nėra. Be to, tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali sabotuoti darbo ginčų komisijos sudarymą, dar daugiau šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas leidžia darbuotojui tiesiogiai kreipti į teismą tuo atveju, kai jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į darbdavį dėl tiesioginių derybų. Tačiau įstatymas nenustato šio termino trukmės. Tokių juridinės technikos pažeidimų šiame įstatyme būtų galima rasti ir daugiau.
39. Projekto 296 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio pabaigoje reikėtų įrašyti žodžius “nuo prašymo padavimo dienos” ir tokiu būdu suderinti šį sakinį su antruoju šios dalies sakiniu.
40. Siūlytume 300 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą perkelti į to paties straipsnio 2 dalies 5 punktą, o esamą 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu. Praktiškai neįmanoma įsivaizduoti projekto 300 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos nuostatos, kad tuo atveju, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo jau yra nutrūkę, darbo ginčas pirmiau turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, o tik po to darbuotojas gali kreiptis į teismą, įgyvendinimo mechanizmo. Todėl manytume, kad šiuo atveju darbuotojas turi turėti teisę kreiptis į teismą betarpiškai.
41. Projekto 292, 293, 295 ir 296 straipsniuose naudojamos tiek “pareiškimo”, tiek “prašymo” sąvokos, todėl reikėtų jas suvienodinti ir atitinkamai minėtuose straipsniuose žodžius “pareiškimas” pakeisti žodžiais ”prašymas”.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 297 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija priima “sprendimus”, bet 292 straipsnyje jau nurodoma, kad darbo ginčų komisijos raštvedys siunčia “nutarimus”. Siūlytume suvienodinti šias sąvokas ir atitinkamai pakeisti 292 straipsnį.
Teisės departamento vyriausioji konsultantė Jadvyga Andriuškevičiūtė
Teisės departamento vyresnioji konsultantė Daiva Petrylaitė
Sutinku :
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis