Keturiasdešimt aštuntasis (172) neeilinis posėdis
2001 m. gruodžio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

K.Griniaus 135-ųjų gimimo ir jo išrinkimo Respublikos Prezidentu 75-ųjų metiniu paminėjimas

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Renginys fojė šiek tiek užtruko, tačiau posėdį turbūt pradėsime. Šis posėdis skirtas K.Griniaus 135-osioms gimimo ir jo išrinkimo Lietuvos Respublikos Prezidentu 75-osioms metinėms paminėti. Posėdyje, skirtam K.Griniaus 135-osioms gimimo ir jo išrinkimo Respublikos Prezidentu 75-osioms metinėms paminėti, dalyvauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Seimo kontrolieriai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai, merai, Prezidento K.Griniaus giminės ir kiti garbingi svečiai.

Surengdami politiko demokrato sukakčių minėjimą Seimo posėdyje, prisiminsime ir Lietuvos parlamentarizmo raidos ypatybes, atsispindinčias istorinėse datose. Šiame minėjime kalbės Nepriklausomybės Akto signataras, Atkuriamojo Seimo deputatas, monografijos “K.Grinius” autorius G.Ilgūnas, Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis, K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorius V.Grinius bei Seimo narys, frakcijos seniūnas J.Olekas.

Atrodo, jau visi baigia užimti vietas. Taigi aš perduodu pirmininkavimą pavaduotojui A.Skardžiui, kad paskelbtų pirmojo kalbėtojo pavardę.

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji svečiai, gerbiamieji kolegos. Kalbės Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir šio minėjimo svečiai. Šiandien Seimo rūmai atiduoti Lietuvos demokratijos puoselėtojui, trečiajam Lietuvos Respublikos Prezidentui daktarui K.Griniui. Politikui, gydytojui, žmogui, kuriam Lietuvos likimas visada buvo aukščiausia vertybė. Prezidentui, kuris iš toli žvelgdamas į okupuotą Lietuvą tuose toliuose daugiau nei prieš pusę amžiaus sugebėjo įžiūrėti griūvančios sovietinės imperijos agonijos ir Lietuvos atgimimo vizijas. Šiandien sukanka 75 metai, kai Lietuvos Prezidentu tapo ši didi asmenybė. V.Kudirkos bendražygis, vienas iš valstiečių liaudininkų lyderių.

Šiandien sukanka 135 metai, kai jis gimė Seliamos Būdos kaime, šiandieniniame Marijampolės rajone. Sulaukęs 17 metų, Kazys įsitraukė į politinį gyvenimą, platino lietuviškas knygas. Dar po penkerių metų – “Varpininkų” organizacijos veikėjas, o visai netrukus – vienas iš jos vadovų. Daktaras K.Grinius – vienas iš Lietuvių demokratų partijos 1903 m. programos projekto ir 1906 m. programos autorių. 1920 m. daktaras K.Grinius buvo išrinktas į Seimą, tų pačių metų birželio 19 d. jis tapo koalicinės krikščionių demokratų ir liaudininkų Vyriausybės Ministru Pirmininku ir išbuvo šiame poste iki 1922 m. vasario mėnesio.

Būdamas šeštojo ministrų kabineto vadovu, daktaras K.Grinius, praėjus vos keleriems metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, itin daug dėmesio ima skirti kultūrai, švietimui ir medicinai. 1921 m. kovo mėnesį jis pasirašo įstatymą, kad J.Jablonskiui už mokslo darbus kalbos srityje kiekvieną mėnesį būtų mokama po 3000 auksinių – kas mėnesį iki gyvos galvos. (Auksinio vertė buvo tokia pati kaip to meto Vokietijos markės.) Tų pačių metų liepos mėnesį pasirašo įsakymą, kuriuo už neužmirštamus nuopelnus lietuvių tautos atgimimo metu būtų mokama po 2000 auksinių pensijos iki gyvos galvos daktarui J.Basanavičiui. Ir visai netrukus šias abi sumas padidino dar 50%.

Pagaliau prieš 75 metus, 1926 m., daktaras K.Grinius, gavęs Seime absoliučią balsų daugumą, pagal Konstitucijos 41 straipsnį buvo išrinktas Respublikos Prezidentu. Beje, simboliška, kad K.Grinius, kaip ir mūsų Prezidentas V.Adamkus, kuriam teko laimė ir garbė bendrauti su Prezidentu K.Griniumi, į Prezidentūros rūmus įžengė aštuntaisiais nepriklausomybės metais. Birželio 7 d. Seimo posėdyje už K.Grinių balsavo 50, už A.Smetoną – 2, už F.Bortkevičienę – 1, už G.Petkevičaitę-Bitę – 1. Balsavime nedalyvavo 25, arba, kaip tada buvo sakoma, rastos 25 tuščios kortelės. Savo inauguracinėje kalboje naujasis Prezidentas pasakė: “Ligi mes Konstituciją gerbsime, ligi jos klausysime, ligi tol mes turėsime šalies ramybę”. Manau, kad šiuos žodžius mes irgi galėtume įsirašyti į savo atmintį.

Tiesa, tuomet Prezidento pagarba Konstitucijai ramybės nedavė, o demokratija netruko pasinaudoti kai kurios politinės jėgos. Prezidentas atsidūrė tarp dviejų ugnių. Po inauguracinės kalbos jau kitą dieną komunistų organizuota demonstracija Kauno gatvėse švaistėsi raudonomis vėliavomis įžūliai užkabinėdama praeivius. Raitoji policija ėmė tramdyti įsisiautėjusius demonstrantus. Komunistai užsipuolė daktarą K.Grinių už antidemokratišką jų demonstracijos išvaikymą, o opozicija – už valstybei priešiškų jėgų siautėjimo toleravimą. Situacija dar labiau komplikavosi, kai kairieji, turėdami daugumą Seime, panaikino cenzūrą, karo padėtį, saugumo policiją. Be to, buvo priimtas Amnestijos įstatymas ir į laisvę paleisti politiniai kaliniai.

Valstybės lėšų taupymą Prezidentas viešai skelbė prioritetine valstybinės veiklos kryptimi. Prezidentas K.Grinius pasirašė įstatymą, kuriuo sumažino savo atlyginimą nuo 6 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Prezidento kanceliarijoje dirbo vos trys tarnautojai, o visą Prezidentūrą aptarnavo aštuoni patarnautojai. Buvo pradėta kalbėti apie atlyginimų mokėjimo kunigams nutraukimą, apie kariuomenės mažinimą trečdaliu, o gal ir pusiau. Karininkai ėmė nerimauti.

Gruodžio 17 d. Lietuva rengėsi paminėti savo Prezidento 60-ties metų jubiliejų. Išvakarėse Seime užsitęsė biudžeto svarstymas, o paryčiais į salę įsiveržė grupė karininkų, daugiausia lakūnai, prisistatę veikią diktatoriaus vardu, ir pareikalavo posėdį baigti. Taip buvo įvykdytas karinis perversmas. 193 dienas Respublikos Prezidento poste išbuvusiam K.Griniui jo 60-ties metų jubiliejus tapo viena tragiškiausių dienų jo asmeniniame ir visos Lietuvos gyvenime.

Minėdami K.Griniaus gimimo 135-ųjų metų sukaktį, jo prezidentavimo 75-metį, neturime teisės pamiršti, kad šiandien ir šios juodos dienos mūsų šalies istorijoje – 1926 metų karinio perversmo 70-metis. Neturime teisės užmiršti, jeigu norime, kad ateityje nieko panašaus neatsitiktų. Tą dieną Lietuvoje buvo įvestas ir naujas etatas – valstybės vado. Lygiai prieš 75 metus vienas perversmo organizatorių, majoras P.Plechavičius, laikinosios karo valdžios vardu kreipėsi į A.Smetoną, prašydamas pasiaukoti Tėvynės labui ir sutikti, stojus Tautos priešakyje kaip valstybės vadui, išvesti ją iš dabartinės sunkios padėties. Tą pačią dieną, gruodžio 17, A.Smetona atsakė: “Pasiryžau priimti uždedamą man šią svarbią naštą ir pasiėmęs valstybės vado pareigas eiti jas tol, kol pati Tauta, teisėtu keliu pašaukta, išves kraštą iš susidariusios padėties”. Oficialiu valstybės vadu A.Smetona buvo dvi dienas. Atsistatydinus K.Griniui, jis skubiai įsiformina Prezidentu.

K.Žukas, 1920 ir 1921 metais buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras, vėliau vyriausiasis kariuomenės vadas, 1956 metais Klyvlende darydamas pranešimą apie 1926 m. gruodžio 17 dienos perversmą, konstatavo: “Po gruodžio 17 dienos perversmo Tauta buvo nuraminta, bet tai buvo politinio gyvenimo kapinių ramybė. Kai atėjo Tautos savigarbos egzaminai ir kai Tauta su savo vadovybe turėjo savo nepalaužiamą valią palaužti, ji buvo visiškai rami. Mums pasiliko viena išeitis – ramiai atsiklaupti, pakelti į viršų rankas ir paklusti svetimai valiai.” Istorijos rato atgal nepasuksime, bet mokytis iš jos privalome. Argi ne mums skirti to paties K.Žuko prieš 45 metus Klyvlende pasakyti žodžiai: “Perversmas davė gerą pamoką būsimiems krašto valdytojams, kad jie prieš akis visada turėtų krašto gerovę, bet ne savo partijos katekizmą”.

Pamoka mums turėtų būti ir Lietuvos Prezidentas K.Grinius, jo gyvenimas, sklidinas padorumo, kuklumo, troškimo kultūrinti, demokratizuoti valstybę. Apie jį buvęs Ministras Pirmininkas M.Šleževičius sakydavo: “Tai – grynas kaip krištolas visuomenės veikėjas, aukštos doros žmogus, nelenkiantis savo galvos prieš turtų garbintojus”.

Man labai malonu, kad šiandien visi turime progos iš arčiau susipažinti su šio krištolinio visuomenės veikėjo dvasios turtais. Jis šiandien tarsi dalijasi jais su mumis. Nuoširdžiai noriu pasveikinti moksleivių rašinių konkurso Prezidento K.Griniaus atminimui nugalėtojus ir padėkoti parodos Seimo rūmuose rengėjams. Iš anksto dėkoju visiems pranešėjams, o ypač Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktoriui V.Griniui, tolimam daktaro K.Griniaus giminaičiui, ir padovanoti jo muziejui kai kurių dokumentų, su kuriais teko susidurti rengiantis šiam minėjimui, kopijas. Žinau, kad šių dokumentų muziejus neturi, o jie puikiai iliustruoja Prezidento K.Griniaus ir jo laikų prezidentūros kuklumą. Dėkoju visiems už dėmesį.

PIRMININKAS. Posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Kalbės Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės akto signataras, monografijos “Kazys Grinius” autorius G.Ilgūnas. Prašau.

G.ILGŪNAS. Gerbiamieji Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Seimo ir Vyriausybės nariai bei svečiai!

Pradėję XXI-ąjį amžių, vis rečiau prisimename mūsų Tautai lemtingąjį XIX-ąjį, kai buvo sprendžiamas klausimas būti ar nebūti mūsų Tautai. Nors caro valdininkai jau džiaugėsi rusifikavę Lietuvą, jie apsiriko. Atsiradusi “Aušra” budino Lietuvos žmonių sąmonę, “Varpas”, kita lietuviška spauda skatino organizuotis, šviestis. Prasidėjo Tautinio atgimimo gadynė.

Visi prisimena J.Basanavičių, V.Kudirką, tačiau kitas ne mažiau įžymus mūsų Tautinio atgimimo žadintojas – K.Grinius dėl įvairių priežasčių ilgai ir nepelnytai buvo nutylimas.

Tuo tarpu K.Grinius – ištisa mūsų Tautos, mūsų Valstybės istorija – pradėjęs mokslus Marijampolės gimnazijoje, pajuto didžiausią mokytojo P.Kriaučiūno įtaką. Pastarasisi 1883 m. davė K.Griniui “Aušrą”, kurią perskaitęs K.Grinius su suolo draugu J.Mačiu išleido rankraštinį laikraštėlį “Priešaušris”. Taip prasidėjo jo, dar paauglio, anticarinė veikla.

Įstojęs į Maskvos universitetą, K.Grinius aktyviai įsitraukė į Maskvos lietuvių studentų draugijos veiklą, vėliau buvo išrinktas jos pirmininku. Marijampolėje 1888 m. įvyko Maskvos ir Varšuvos universitetų studentų bei Marijampolės šviesuolių lietuvių pasitarimas, kuriame nutarta vietoj leistos “Aušros” leisti naują laikraštį “Varpas”. Taip prasidėjo ryškiausias Tautinio atgimimo sąjūdis, vėliau gavęs Varpininkų sąjūdžio vardą. K.Grinius – vienas šio Sąjūdžio lyderių, Varpininkų komiteto narys.

Baigęs universitetą, K.Grinius sugrįžo į Marijampolę ir pradėjo privataus gydytojo praktiką. Tačiau svarbiausias jo gyvenimo tikslas – kova už išsivadavimą iš caro valdžios. Varpininkai tikėjo, kad ypač svarbus šios kovos ginklas – užsienyje leidžiama lietuviška spauda. Jos leidimas buvo sunkus ir pavojingas, trūko lėšų, straipsnių, nes rašančių žmonių buvo nedaug. Visi rūpesčiai gulė ant Varpininkų komiteto pečių, jie dirbo be atlyginimo ir dažnai savo lėšomis turėjo paremti vieno ar kito numerio leidimą, jau nekalbant apie pavojus ir represijas iš caro pusės.

Tiesa, tuo metu apie tolesnę Lietuvių tautos ateitį dar nebuvo kalbama. Žodžio “nepriklausomybė” savo raštuose neminėjo ir V.Kudirka. K.Griniaus nuomone, kovoti su caro valdžia ir laimėti buvo galima tik sukilus visoms imperijos pavergtoms tautoms, be to, talkinant pačių rusų revoliucionieriams ir palaikant caro kariuomenės daugumai.

Atvykęs į Marijampolę, K.Grinius iš karto pakliuvo į vietinės valdžios akiratį. Žandarų viršininkas savo vyresnybei pranešė, kad jaunasis daktaras “dainuoja lietuviškas dainas”, tačiau kitokios anticarinės veiklos nepastebėjo. Tuo tarpu K.Grinius ir jo bendražygiai įkūrė slaptą liberalią švietimo draugiją “Sietynas”.

1896 m. gegužės 1-ąją susirinkę socialdemokratinėms idėjoms prijaučiantys žmonės įkūrė Lietuvos socialdemokratų partiją. Susirinkime dalyvavę K.Grinius ir J.Bagdonas atstovavo Varpininkų sąjūdžiui. Jie pritarė ir padėjo naują, pirmąją lietuvišką partiją kurti.

Suaktyvėjus žandarų veiklai, draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjams vis sunkiau buvo palaikyti ryšį su Tilže. Reikėjo būti arčiau sienos. Štai todėl K.Grinius 1896 m. iš Marijampolės persikėlė į Virbalį. Tačiau netrukus Eitkūnuose suradus anticarinės literatūros sandėlį, kuriame lankydavosi ir K.Grinius, jam iš Virbalio teko skubiai pasitraukti į Naumiestį, kur tuo metu jau gyveno V.Kudirka.

Prieš išvykdamas iš Marijampolės, K.Grinius vedė bajoraitę J.Pavalkytę, kuri greitai įsitraukė į vyro anticarinę veiklą, tapo jo pirmąja pagalbininke. Taip Naumiestyje į rankraščių ir spaudos gabenimą per sieną bei kitą varpininkų veiklą V.Kudirka įtraukė savo draugę V.Kraševską, K.Grinius – J.Griniuvienę.

Marijampolės žandarai išaiškino “Sietyno" draugiją, prasidėjo suėmimai. Nepaisydami represijų, K.Grinius, V.Kudirka ir jų bendražygiai toliau leido “Varpą”. Tuo metu ryškėjo trys Tautinio judėjimo srovės: iš kairiųjų varpininkų susiformavę socialdemokratai, demokratai ir konservatyvesnė katalikiškoji srovė. K.Griniaus nuomone, šiuos metus galima laikyti Lietuvos tautinio bei politinio judėjimo kryžkele.

1899 m. rudenį mirė artimiausias K.Griniaus bendražygis V.Kudirka. Gavęs apie tai žinią, jis, viską metęs, išskubėjo į laidotuves, parašė ir atspausdino “Varpe” nekrologą. Po V.Kudirkos mirties, S.Matulaičio ištrėmimo iš Varpininkų komiteto K.Grinius liko tik vienas ir jam atiteko visa “Varpo” bei “Ūkininko” leidybos ir platinimo našta.

K.Grinius su aktyvesniais varpininkais 1901 m. įkūrė slaptą “Artojų” draugiją. Ji tęsė išblaškyto “Sietyno" veiklą. 1902 metais vyko varpininkų suvažiavimas, nutaręs įkurti Lietuvių demokratų partiją. K.Griniui su kitais žymesniais varpininkais pavesta parengti partijos programą. Joje K.Grinius, atspindėdamas jaunesniosios, aktyvesnės lietuvių dalies viltis, į programą įrašė Lietuvos nepriklausomybės siekį, tačiau kiti, nuosaikesni demokratai tokiai programai nepritarė.

Po V.Kudirkos mirties bendražygiai rūpinosi jo atminimo įamžinimu, nutarė pastatyti ant jo kapo paminklą bei išleisti raštus. Šiems darbams sudarytas komitetas, į kurį įėjo K.Grinius, J.Šaulys ir J.Vileišis. Paminklą atgabenus į kapines, K.Grinius ir kiti suabejojo, kuris kapas V.Kudirkos. Tik atkasus spėjamą kapą, įsitikinta jame esant V.Kudirkos karstą. Ant šio kapo ir pastatė dabar tebestovintį paminklą.

1903 m. suėjo dvidešimt metų nuo “Aušros" išėjimo ir penkiasdešimt nuo Marijampolės gimnazijos mokytojo P.Armino gimimo. Šių datų paminėjimui K.Grinius surengė viešą demonstraciją. Prie P.Armino kapo buvo sakomos patriotinės kalbos. Tai buvo pirmas viešas mitingas ne tik Suvalkų gubernijoje, bet ir Lietuvoje, organizuotas be caro žinios ir leidimo.

1904 m. buvo panaikintas ir lietuviškos spaudos draudimas. Kai kurie žymūs lietuvių veikėjai kreipėsi į carą su padėka už sugrąžintą spaudą. K.Grinių toks jų elgesys papiktino. Jo žodžiais, jie “dėkojo imperijos biurokratijai už tai, kad ji, per 40 metų lietuvius beplakdama, pati taip privargo, jog buvo priversta nuo kankinimų atsisakyti”.

Grinių namai Marijampolėje tapo Užnemunės kultūrinės ir revoliucinės veiklos centru. Pas juos gyvenęs A.Garmus prisimena, kad K.Grinius buvo sudaręs išlaidų sąmatą. Dalį savo pajamų skyrė šeimos išlaikymui, kitą dalį – politinei bei visuomeninei veiklai. Pats K.Grinius gyveno labai kukliai. Namuose nebuvo jokios prabangos, nekeldavo jokių pokylių ir nelošdavo kortomis, kaip tuomet buvo įprasta. Grinių namai buvo vadinami “antrąja klebonija”, nes stovėjo netoli bažnyčios. Bažnyčios klebonijoje – seni kunigai, prelatai, palaikantys ponus, nesipriešinantys caro valdžiai, kalbantys tik lenkiškai. Kitoje – Grinių “klebonijoje” – pasipriešinimo caro valdžiai politinis štabas, organizuojantis kovą prieš lietuvių rusinimą, lenkinimą, dvarininkų savivalę, keliantis Lietuvos nepriklausomybės idėją. Tos klebonijos viena kitos nelabai mėgo, nors daugelis jaunų kunigų lietuviškos veiklos jau nesišalino.

Griniai kovą su caro valdžia organizavo dviem būdais. Viešoji veikla – vakarų su vaidinimais, liaudies dainomis, patriotinėmis kalbomis rengimas. Tokių vakarų, nepaisant padidėjusių valdžios represijų, vis daugėjo. Griniai siūlydavo šiuos vakarus pradėti arba baigti V.Kudirkos “Tautiška giesme". Taip Grinių iniciatyva “Lietuva, tėvyne mūsų" darėsi neoficialiu tautos himnu. Slaptoji, politinė veikla – draudžiamosios spaudos leidyba bei platinimas ir pogrindinių organizacijų kūrimas.

1905-aisiais J. Griniuvienė su vyru Marijampolėje organizavo tautinį vakarą su spektakliu “Amerika pirtyje”. Grinių namuose vyko vakaro organizatorių pasitarimai, vaidintojų, chorų repeticijos. K.Grinius rūpinosi organizaciniais ir ūkiniais reikalais. Vakaras ir spektaklis vyko su didžiuliu entuziazmu, jame dalyvavo apie 1000 žmonių. Tai buvo žymus įvykis ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Užnemunėje. Jo dalyviai, paveikti tautinio atgimimo idėjų, tokius, nors ir mažesnio masto, vakarus, vaidinimus rengė savo kaimuose bei miesteliuose.

1905 m. vasarą prasidėjo kaimo žmonių bruzdėjimai, mitingai, kuriuose kalbėtojai atvirai ragino versti caro valdžią, kurti lietuvišką savivaldą. Žandarai bei policija kalbėtojus suiminėjo. Taip jų apsaugai susiorganizavo ginkluoti būriai. Tokio būrio narys, Kazio Griniaus brolis Jonas, Ąžuolų Būdoje per mitingą gindamas kalbėtoją nuo suėmimo nušovė Veiverių stražniką Valickį ir sužeidė jo padėjėją Andruškevičių. Kazys Grinius apie tuos šūvius rašė, kad tai “buvo lyg signalas sūduviečiams pereiti iš pasyvaus į aktyvų pasipriešinimą Rusijos valdžiai (…) šie šūviai uždegė revoliucine aistra visą šiaurinę lietuviškąją Sūduvą”. Tačiau Jonui Griniui teko bėgti į Ameriką. Daktaro žmona J.Griniuvienė, įstojusi į Lietuvos socialdemokratų partiją, tapo Užnemunės revoliucinio judėjimo lydere, jaunimo globėja. Nors K.Grinius Socialdemokratų partijai nepriklausė, žmonos priklausymas šiai partijai netrukdė jų bendram anticariniam lietuviškam darbui.

Grinių namai buvo anticarinio pasipriešinimo centras. Vyskupas J.Staugaitis atsiminimuose nurodo, kad XX amžiaus pradžioje apie K.Grinių telkdavosi visas mokslus einąs jaunimas, parvykstantys atostogų studentai. Nemaža būdavo valstiečių. Čia buvo tariamasi dėl viešos ir slaptos anticarinės veiklos, šie namai buvo tikra revoliucionierių užeiga. Čia kurį laiką slapstėsi iš kalėjimų pabėgę arba valdžios ieškomi žmonės. Atsiminimuose K.Grinius teigė, kad jų name kilo ir subrendo ne vienas sumanymas lietuvių tautos labui. “Jei nepriklausomoji Lietuva 1918–1940 m. tiek daug yra gavusi naudingų veikėjų iš Sūduvos, tai to nuopelno nemaža dalis priklauso 1904–1914 m. Grinių namų auklėjimui, ypač mano žmonos Joanos įtakai".

J.Griniuvienė, Marijampolės socialdemokratai užmezgė ryšius su mieste stovėjusiu 111-uoju pėstininkų Dono pulku, kuris buvo užsikrėtęs revoliucijos idėjomis. Buvo ruošiamasi patraukti jį savo pusėn ir turgaus dieną aikštėje kareivius iškilmingai prisaikdinti tarnauti revoliucijai. Po to sukilęs pulkas turėjo žygiuoti į Alytų ir Kauną. K.Grinius šiems planams nepritarė. Jo nuomone, kareivių sukilimas būtų blogai baigęsis ne tik jiems patiems, bet ir civiliams gyventojams. Prisidėję prie to būtų buvę išgaudyti ir iškarti arba tekę bėgti užsienin. Per brangi rizika. Po kelių dienų J.Griniuvienė pranešė vyrui, kad pėstininkų pulko sukilimo atsisakyta.

1905 m. iš užsienio į Lietuvą grįžo J.Basanavičius. Atvažiavęs į Marijampolę jis aplankė P.Kriaučiūną, kartu ir – K.Grinių. “Aušros” redaktorius didelio įspūdžio K.Griniui nepadarė. Kai kraštas virė nuo revoliucinių įvykių, J.Basanavičius, pasak K.Griniaus, visai tuo nesidomėdamas, nuobodžiai pasakojo apie levus lietuvių mitologijoje. “Nuobodu buvo klausyt”, – prisimena K.Grinius. Jis buvo jau kitos, jaunesnės, karštesnės, veiksmo kartos atstovas ir jo susitikimas su “Aušros” laikmečio lyderiu nevirto jų draugyste.

1905 m. rudenį caras išleido manifestą, žadantį savo valdiniams civilines teises ir laisves. Caro valdžia Maskvoje sukvietė savivaldybių atstovų pasitarimą aptarti padėtį. Jame kaip Suvalkų gubernijos atstovas dalyvavo ir K.Grinius.

Iš suvažiavimo K.Grinius grįžo nusiteikęs optimistiškai, tačiau abejojo, ar Rusija pajėgs įgyvendinti caro manifestu žadamą demokratinę santvarką. Po kelių dienų, naktį, Grinius pažadino garsus beldimas į duris. Caro žandarai su ginkluotų kareivių palyda pranešė, kad jis ištremiamas į Rusiją ir išvežė į Kauno kalėjimą. Tuo metu kiti lietuviai veikėjai rinkosi Vilniuje į Didįjį seimą. Atšaukus karo padėtį, aktyviais J.Griniuvienės veiksmais K.Grinių iš kalėjimo paleido ir jis grįžo į Marijampolę.

Tačiau gubernatorius nurodė jam kartu su žmona išvykti iš Suvalkų gubernijos. Jis atvyko į Vilnių.

Pasibaigus revoliuciniams įvykiams, 1906 m. Griniai grįžo į Marijampolę. Žandarai gavo žinių, kad ginklų transportas eina iš Prūsijos per Marijampolę ir galbūt per Grinių namus. Vėl pas Grinius krata. Ginklų jų namuose tikrai būta, tačiau J.Griniuvienės apsukrumo dėka juos pavyko paslėpti. Nors ir nieko neradę, žandarai vėl abu K. ir J. Grinius areštavo, nepaisant to, kad J.Griniuvienė buvo nėščia, ir uždarė į Kalvarijos kalėjimą. Po poros mėnesių neradę kuo apkaltinti juos paleido.

Tuo metu Lietuvos demokratų partijoje tebevyko karšta polemika dėl tolimesnės veiklos prioritetų. Nors revoliucija ir pralaimėjo, kairysis sparnas kvietė nenuleisti rankų ir be jokių kompromisų toliau kovoti su caro valdžia. Nesutikdami su tokia radikalia pozicija, iš centro komiteto, o vėliau ir iš pačios partijos pasitraukė A.Smetona, J.Bagdonas, dar keletas jų šalininkų. Demokratas M.Sleževičius pabrėžia, kad K.Grinius liko su tais, “kurie buvo pasiryžę toliau tęsti nepermaldaujamą kovą su rusų carizmu”. Jis partijoje tarp žmonių “buvo daugiausia prityręs kovotojas, griežtas, status ir energingas. Jis nors nebuvo partijos pirmininkas, vienok buvo tas asmuo, į kurį mes visi – ir jaunesnieji, ir senesnieji – žiūrėjome kaip į savo vadą”.

1908 m. Kazį ir Joaną Grinius vėl suėmė dėl “Šviesos” draugijos veiklos, tačiau vėl paleidžiami, vėl ištremiami iš Marijampolės. 1910-aisiais sugrįžta į Marijampolę, ir K.Grinius imasi organizuoti žemės ūkio parodą. Ją atidarė 1911 metų rudenį. Sužavėtas kunigas K.Prapuolenis parodą vadino “epochiniu lietuvių tautos atgijimo darbu”. Ruošiant parodą K.Griniui, kaip parodos komiteto nariui, vienas asmuo atnešė plakatą, ant kurio rusų kalba buvo užrašytas himnas “Боже, храни царя”. K.Grinius plakatą priimti ir eksponuoti atsisakė. Sužinojęs apie tai žandarų viršininkas iškėlė jam bylą už caro “įžeidimą” ir jį vėl uždarė į Kalvarijos kalėjimą. Ir vėl tik J.Griniuvienės aktyvios veiklos dėka jam pavyko pasprukti iš kalėjimo.

Stiprėjant reakcijai ir spaudos cenzūrai, oficialiai leidžiama lietuviška spauda nebepatenkino tiek jos leidėjų, tautinio atgimimo žadintojų, tiek skaitytojų. K.Grinius ir jo bendraminčiai siūlė atnaujinti necenzūruojamo leidinio – “Varpo” leidimą Prūsijoje. K.Grinius parašė labai drąsų straipsnį šiam atnaujintam “Varpui”, kuriame teigė, jog Lietuva gali sukurti nepriklausomą valstybę, ir reikia tam ruoštis. Autorius nurodė, kad lietuviai turi sudaryti laikinąjį komitetą, centrinę vadovybę, kuri, atėjus tinkamam nepriklausomybės atkūrimo momentui, galėtų imtis vadovavimo šiam procesui, rūpintis jos pripažinimu užsienyje. Gaila, kad laiku nebuvo pasinaudota K.Griniaus pasiūlymu, ir tokia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vadovybė buvo sudaryta tik 1917 metais Vilniaus lietuvių konferencijoje nepalankiomis karo sąlygomis.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Marijampolė tapo pafrontės miestu, čia įvesta karo padėtis. Karinė valdžia įsakė K.Griniui, kaip nepatikimam asmeniui, apleisti Marijampolę. Jis pasitraukė į Vilnių, vėliau į Rusiją. Jiems gyvenant Kaukaze, Kislovodske, po bolševikų perversmo plėšikaujantys kareiviai nušovė K.Griniaus žmoną Joaną ir dukterį Gražiną. Į Lietuvą K.Grinius grįžo tik 1919 metais.

K.Griniaus gyvenimas, veikla, jo mintys ir asmeninis pavyzdys buvo ir bus Lietuvos demokratų programa ir siekis. M.Sleževičius rašė, kad tada, kai varpininkų veiklai grėsdavo pavojus, “K.Grinius buvo tas asmuo, kurio iniciatyva ir optimizmas pakeldavo visų mūsų ūpą, rasdavo išeitį iš sunkiausios padėties, savo patarimais visuomet išrišdavo pačius sunkiausius ir painiausius klausimus”. Jis, kaip ir V.Kudirka, savo gyvenimą aukojo tėvynei. Taip elgtis galėjo tik dideli idealistai. Tačiau tuomet jie buvo paniekinamai pravardžiuojami “litvomanais”, “cicilikais”, “parmazonais”, jų laukė nuolatiniai valdžios persekiojimai.

Karo audrų, okupacijų nublokštas svetur K.Grinius nesulaukė nepriklausomos demokratinės Lietuvos atkūrimo. Į ją sugrįžo tik jo palaikai, jo idėjos. Sugrįžo priminti mums, kad “kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tiktai per vėlu, bet niekada ne per anksti”.

Toks buvo K.Grinius, lietuvių tautinio atgimimo gadynės švyturys.

Pažymėtini šie svarbiausi K.Griniaus gyvenimo ir veiklos etapai:

K.Grinius – vienas žymiausių tautinio ir socialinio išsivadavimo iš carinės Rusijos priespaudos lyderių;

   parlamentinės demokratijos Lietuvoje kūrėjas ir veikėjas – Steigiamojo, I, II, III seimų narys;

   skirtingų politinių jėgų susitarimo ir bendro darbo pavyzdys – krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų koalicinės vyriausybės 1920–1922 metais Ministras Pirmininkas;

   valstybės vadovas, Respublikos prezidentas, demokratinės santvarkos simbolis – tik jam būnant valdžioje pirmojoje Lietuvos Respublikoje nebuvo karo padėties ir cenzūros;

   žmogus, valstybės ir tautos interesus pripažinęs aukščiau asmeninių nuoskaudų ir prieš jį naudoto smurto, po valstybės perversmo neieškojęs pagalbos ir užtarimo užsienyje;

   gydytojas, visą gyvenimą likęs ištikimas Hipokrato priesaikai, kaip ir V.Kudirka, gydęs žmonių ir dvasią, ir kūną, organizavęs gydymo sistemą valstybėje.

Tačiau apie tai kalbės kiti šio iškilmingo posėdžio dalyviai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Kalbės Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Prezidentas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras A.Brazauskas.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Susirinkome paminėti vieno iškiliausių Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjo – K.Griniaus 135-ųjų gimimo metinių. Leiskite man trumpai apžvelgti K.Griniaus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo – veiklos laikotarpį.

1920 metais buvo išrinktas Steigiamasis Seimas ir priimta Laikinoji Konstitucija. Ja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Smetona perdavė pareigas Seimo Pirmininkui A.Stulginskiui. Tą pačią dieną A.Stulginskis daktarui K.Griniui įteikė kvietimą imtis Ministro Pirmininko pareigų ir sudaryti ministrų kabinetą. Birželio 23 dieną Seimo posėdyje, pristatydamas savo programą-deklaraciją, K.Grinius kalbėjo: “Ekonominis krašto atstatymas ir jo produkcijos pakilimas bus vienas svarbiausių Vyriausybės uždavinių, nes ekonominiu atžvilgiu atsistojimas ant savo kojų yra ir mūsų politinės nepriklausomybės pagrindas.” Vyriausybės programai Seimas pritarė.

Tuo laikotarpiu situacija valstybėje buvo labai sudėtinga. Ministrų kabineto posėdžiai vykdavo du kartus per savaitę. K.Griniui teko pirmininkauti koalicinei Vyriausybei, įvairių pažiūrų politikams, buvusiems karštiems oponentams, neseniai tapusiems Vyriausybės nariais. Dabar reikėjo visiems dirbti kartu. K.Grinius neginčijamai buvo autoritetas visiems ministrų kabineto nariams tiek dėl jo nuopelnų lietuvių tautai praeity, tiek dėl intelektualinių bei moralinių savybių. K.Grinius nevadovavo jokiai konkrečiai ministerijai, kaip tą darė kiti premjerai. Būdamas laisvesnis, galėjo daugiau laiko skirti bendriems valstybės reikalams, geriau pasiruošti Vyriausybės posėdžiams.

Posėdžiuose dalyvavę žmonės pabrėžia, kad K.Griniaus pirmininkavimas buvo nepriekaištingas. Klausimus jis formuluodavo aiškiai, juos nagrinėjant reikalavo nuoseklumo, posėdžio diskusijoje premjeras buvo nešališkas, nerodė savo politinių įsitikinimų ir nedarė spaudimo.

Lietuvos Vyriausybė dar iki Steigiamojo Seimo rinkimų vedė taikos derybas su Sovietų Rusija. Kaip tik tos derybos dėl valdžios kaitos Lietuvoje buvo įstrigusios. Aktyvios Vyriausybės Ministro Pirmininko veiklos dėka 1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. Rusija amžiams atsisakė teisių į Lietuvą, Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir sostinę Vilnių su Gardino ir Lydos kraštais. Pasižadėjo sumokėti Lietuvai už karo metu išvežtą turtą 3 mln. aukso rublių. Ši sutartis Lietuvai ir jos nepriklausomybei buvo iš tikrųjų labai svarbi.

Padėtis buvo sudėtinga ir Vilniuje. Pietinę Lietuvos dalį puolė lenkų kariuomenė. Tų pačių 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose buvo pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos sutartis. Tačiau rytojaus dieną generolo L.Želigovskio vadovaujama armija pradėjo veržtis Vilniaus link ir jį užėmė. Steigiamajame Seime K.Grinius pasiūlė sudaryti Lietuvos gynimo komitetą. Savo prisiminimuose jis rašė (cituoju): “Tas komitetas turėjo gerą pasisekimą. Buvo surinkta daug pinigų, šiaip turto. Daugelis rašėsi į Šaulių sąjungą, ėjo savanoriais į naujai formuojamus pulkus. Sujudo nemenkas tautinis bruzdėjimas. Kilo visuotinė patriotizmo banga.” Surinkti pinigai, brangenybės atiduoti krašto gynybos fondui. K.Grinius kaip auką šiam fondui atidavė ir savo auksinį Šv.Stanislovo ordiną, gautą Šiaurės Kaukaze už vadovavimą ligoninei.

Valstybės siena nebuvo sureguliuota ne tik Rytuose, bet ir Šiaurėje. Su Latvija tebevyko ginčai dėl Palangos, Mažeikių, Alūkštos apskričių. K.Grinius asmeniškai sekė derybų eigą, ji ne kartą buvo svarstoma ministrų kabineto posėdžiuose.

Po nelengvų derybų 1921 metais Lietuvos-Latvijos siena pagaliau buvo nustatyta. Palanga, Mažeikiai pripažinti Lietuvai, Alūkšta – Latvijai. Po sutarties pasirašymo K.Grinius pabrėžė, kad tuo buvo (cituoju) “užtikrintas dviem valstybėms ramus sugyvenimas galbūt ilgiems metams”.

Po nelengvų Lietuvos Vyriausybės diplomatinių pastangų Tautų Sąjunga 1921 m. Lietuvą priėmė į savo organizaciją. Ją pripažino Skandinavijos valstybės, Olandija, Čekoslovakija, Šveicarija. Tai didelė K.Griniaus vadovaujamos Vyriausybės užsienio politikos pergalė. Tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis apie pusę valstybės pajamų reikėjo atiduoti kariuomenei. Lietuva neturėjo ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos, kurioje pagal Versalio sutartį šeimininkavo prancūzai.

Ir vis dėlto K.Griniaus vadovaujama Vyriausybė stengėsi padėti atsistoti ant kojų Lietuvos kultūrai, švietimui. Ministrų kabinetas paskyrė 30 tūkst. auksinų (osmarkių). M.K.Čiurlionio paveikslams konservuoti. Rėmė švietimo darbuotojų tobulinimąsi užsienyje, Aukštieji kursai perorganizuoti į Kauno universitetą. Universitetui įkurti buvo sudaryta tam tikra komisija, kuri turėjo numatyti kiekvieno fakulteto profesūros branduolį. Medicinos fakulteto kūrimo darbus vykdė ir K.Grinius asmeniškai. Ministras Pirmininkas ypač rūpinosi sveikatos apsauga, ligoninių plėtimu. Jo vadovaujama Vyriausybė steigė mokyklas, kūrė akcines bendroves, tobulino mokesčių sistemą.

Tebebuvo sudėtinga ir Lietuvos vidaus padėtis. Tvarkai ir saugumui užtikrinti reikėjo griežtesnių priemonių. 1921 m. Steigiamajame Seime K.Grinius pranešė, kad krašte veikia įvairios slaptos priešvalstybinės organizacijos, siautėja banditizmas, pasienyje klesti kontrabanda. Jis siūlė šalyje laikinai įvesti karo padėtį, kad pagreitintų nusikaltėlių persekiojimą ir jų nubaudimą. Jis kalbėjo: “Juokingas daiktas, kai teoretikai mano, kad gražiais žodžiais galima pataisyti piktadarį. Tai yra bergždžias darbas. Piktadariai daugiausia tik griežtos bausmės bijosi.” Karo padėtis, pasak K.Griniaus, amžinai tęstis negali. Premjeras citavo Prancūzijos valstybės veikėją S.Taleiraną: “Durtuvais viską galima padaryti, tik negalima ant durtuvų sėdėti”. Ir Seimas priėmė jo pasiūlytą įstatymą dėl ypatingos padėties.

Ministrų kabinetas savo posėdžiuose daug laiko sugaišdavo svarstydamas įstatymų projektus, kurie vėliau buvo perduodami Steigiamajam Seimui. Ypač ilgai ir atidžiai, K.Griniaus atminimu, Vyriausybė svarstė Žemės reformos įstatymo projektą. Jis šiam įstatymui skyrė ypatingą dėmesį. Tačiau 1921 m. pabaigoje vis labiau ryškėjo Krikščionių demokratų ir koalicijoje jau buvusių valstiečių liaudininkų nesutarimai. Nepaisant pastarųjų protestų, krikščionių demokratų balsais Steigiamasis Seimas priėmė nuostatą, kad visose mokyklose yra privalomas tikybos dėstymas. Abiejų pusių pasitarimai ilgai nedavė rezultatų. K.Grinius siūlė palikti privalomą tikybos mokymą pradžios mokyklose, o vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose tikybos visai nedėstyti. Tokio pasiūlymo neparėmė valstiečių liaudininkų blokas ir krikščionys demokratai. Konfliktas visą laiką didėjo. Šalys nesutarė ir dėl civilinės metrikacijos įteisinimo, dėl žemės reformos principų. 1922 m. sausio 13 d. Steigiamojo Seimo posėdyje M.Šleževičius Valstiečių ir Liaudininkų frakcijų vardu pranešė atšaukiąs K.Grinių iš koalicinės Vyriausybės.

K.Grinius Seimo Pirmininkui, einančiam Prezidento pareigas, A.Stulginskiui įteikė atsistatydinimo raštą. Vyriausybės vadovo pareigas jis ėjo iki naujosios Vyriausybės sudarymo. Perdavęs Ministro Pirmininko pareigas, šią, anot jo, “sunkią ir prastą službą”, sugrįžo į Steigiamąjį Seimą.

Per pusantrų K.Griniaus Vyriausybės darbo metų Lietuva įgijo tarptautinį pripažinimą, tapo Tautų Sąjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybės finansai, sutvirtėjo mūšiuose užgrūdinta Lietuvos kariuomenė, pasirengta atidaryti aukštąją mokyklą, parengti Konstitucijos ir Žemės reformos įstatymų projektai, padaryta daug kitų svarbių valstybės įtvirtinimo darbų.

Vertindami K.Griniaus Vyriausybės veiklos laikotarpį, norom nenorom grįžtame į šių dienų realybę. Dėl daugelio valstybės gyvenimo sričių galime išvesti gana liūdnas paraleles tarp anų ir šių dienų Lietuvos. Tai ir panašios ribotos valstybės finansinės galimybės, ir finansinė disciplina, ir ekonomiškumas, kurių laikytis kvietė ir kviečia vyriausybės, valdininkų kompetencijos stoka, pagaliau valstybės tarnautojų atsakomybės visuomenei ir valstybei trūkumas. Su šiomis problemomis susiduriame, su jomis kovojame ir šiandien. Tačiau mes turime šviesų pavyzdį žmogaus demokrato, valstybės veikėjo, kurio gyvenimo ir veiklos principas buvo (cituoju) “pirmiausia valstybės ir piliečių gerovė”. K.Grinius kvietė visas politines partijas, visus lietuvius, pamynus savo ambicijas, (cituoju) “paskelbus vienas kitam amnestiją, sutelkus jėgas ir surėmus pečius, dirbti savo tautos ir valstybės labui. To mums reikia ir šiandien. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, nepriklausomybės Akto signataras V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Kovo 11-osios Akto signatarai, gerbiamosios kolegės ir kolegos Seimo nariai, svečiai, premjere, Vyriausybės nariai! Iš tikrųjų mes šiandien atverčiame puslapį ir savo širdis atveriame sau patiems, nes galime prisiliesti prie mūsų Seimo istorijos. Mes galime tikrai didžiuodamiesi pasakyti, kad savo Seimų istorijoje mes turime savo lietuviškuosius ciceronus. Vienas iš jų, be abejo, yra Seimo narys daktaras K.Grinius. Taip, likimas jam iš tikrųjų lėmė būti visų Seimų nariu, III Seime tapti Prezidentu ir išgyventi pačią skaidžiausią akimirką – perversmą, Konstitucijos sulaužymą ir demokratijos išniekinimą. Jam – demokratijos kūrėjui, demokratijos filosofui, demokratijos šaukliui, tai buvo didžiulis smūgis. Gaila, kad būtent toks buvo istorijos vingis ir tokia buvo šiam demokratui iškelta dar viena gyvenimo lygtis. K.Grinius ją išsprendė puikiai. Jis išliko demokratu ir po tos skaudžiausios akimirkos.

Taigi koks buvo daktaras K.Grinius Seimuose. Jau pačiame Steigiamajame Seime daktarą K.Grinių visi matė kaip atvirą, darbštų, ramų, užsispyrusį, atkaklų Seimo narį, polemistą, oponentą ir vieną aiškų Seimo lyderį. Jis labai aktyviai agitavo Seimo narius atsižvelgti į esminius demokratijos reikalavimus, gal todėl ir rengiant Lietuvos Konstituciją daktaras K.Grinius stengėsi į ją įdėti varpininkų gadynėje puoselėtas žmogaus ir piliečio laisves. Jis kritiškai vertino privalomą tikybos mokymą mokyklose, nepritarė siūlymui leisti Seimo Pirmininkui eiti Prezidento, t.y. vykdomosios valdžios vadovo, pareigas. K.Grinius teigė (citata iš stenogramos): “Jei vienas asmuo – ir įstatymų leidžiamoji, ir vykdomoji valdžia ir dar palaikoma Seimo daugumos, tai diktatūra didesnė. Valstybės galva turėtų būti bepartyvė”. Taigi, kaip matote, Steigiamajame Seime buvo labai daug diskutuota dėl prezidento įgaliojimų.

Išveskime paraleles. 1992 m. ir taip pat diskusijos Aukščiausiojoje Taryboje dėl Prezidento įgaliojimų. Mes matome, kad demokratijos pamokos buvo panašios. Buvo tų, kurie labai norėjo labai didelių Prezidento įgaliojimų, ir buvo tų, kurie manė, kad negali būti Prezidentas su dideliais įgaliojimais be Konstitucijos. Taigi, kaip matote, 1992 metų pamokos labai panašios į 1920 metų pamokas, kuriose K.Grinius aiškiai atstovavo demokrato pozicijoms.

Svarstant 1922 m. Konstitucijos projektą, jis taip pat griežtai pasisakė ir už tai, kad nebūtų didinami Prezidento įgaliojimai Seimo sąskaita. Vėlgi išvedame paraleles – mes diskutuojame dėl Seimo galių ir Prezidento galių. Net ir dabar Konstitucinėje komisijoje mes vėl kartais sugrįžtame prie tų diskusijų, kuri institucija turėtų turėti daugiau galių.

Daktaras K.Grinius gynė žmogaus teises ir laisves ir reikalavo dar vieno principo, kuris turėjo būti įrašytas į Konstituciją, – pilietis turi tikėjimo ir sąžinės laisvę. Jis negali būti verčiamas pildyti tikybinius aktus, būti kurios nors tikybinės sąjungos nariu ir pildyti viešus reikalavimus tos sąjungos naudai. Iš tikro tos 1920 m. nuostatos atsispindi Žmogaus teisių chartijoje, kuri ir šiandien Lietuvoje yra aktuali, ir reikia džiaugtis, kad 1992 m. Konstitucijoje žmogaus sąžinės ir tikėjimo laisvės suformuluotos taip, kaip jas matė daktaras K.Grinius.

Vienas svarbiausių Steigiamojo Seimo uždavinių buvo Žemės reformos įstatymo parengimas ir priėmimas. Daug dėmesio šiam įstatymui skyręs daktaras K.Grinius tikrai gynė šio įstatymo svarbą. Prisiminkime, jis dar net caro laikais buvo išleidęs daug knygų apie žemės reformą. Daktaras K.Grinius agitacijos į Steigiamąjį Seimą metu žadėjo išdalinti dvarus, žemes tiems, kas ją dirba. Prie bažnyčių siūlė palikti žemės ne daugiau kaip 3 hektarus, nustatyti progresinius mokesčius. Įdomu, kad tokią daktaro K.Griniaus poziciją palaikė ir Krikščionių demokratų partijos lyderis Steigiamajame Seime, šios partijos pirmininkas M.Krupavičius. Cituoju M.Krupavičiaus kalbą, kai jis parėmęs daktaro K.Griniaus iniciatyvą, dar ir pratęsė: “Mes skelbiame kovą kapitalizmui. Jo vietoje ekonomikos srityje nešame kooperacijos tvarką. Darbininkas turi būti savo darbo pelno dalininku, dvarai turi būti išdalyti, žemė priklausyti kaip nuosavybė tiems, kurie ją dirba.” Taigi ir M.Krupavičius, ir daktaras K.Grinius abu nuosekliai gynė principą – žemė tiems, kas ją dirba. Tai aktualu ir šiandien, net ir svarstant žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įstatymą. Nors ne visos Žemės reformos įstatymo nuostatos tenkino daktarą K.Grinių, jis šį įstatymą laikė vienu svarbiausių Lietuvos valstybės laimėjimų. Žemės reforma tenkino daugumos Lietuvos kaimo žmonių interesus.

Daug pastangų dėjo daktaras K.Grinius, kad būtų panaikintas karo stovis. Požiūryje į mirties bausmę iš tikro atsispindėjo šio žmogaus fundamentalus giluminis įsitikinimas. Dar dabar Lietuvoje diskutuojama dėl mirties bausmės – ar palikti, ar ne, ar tai neprieštarauja Konstitucijai ir t.t., nors Konstitucinis Teismas labai aiškiai išdėstė nuostatas, kad tokia pozicija prieštarautų Konstitucijai. Tai susišaukia su Seimo nario daktaro K.Griniaus siūlymu, kad mirties bausmės panaikinimas būtų įrašytas į 1922 metų Konstituciją. Būtent jo šalininkų buvo siūlyta parašyti: “Mirties bausmės nėra”. Tai yra 1922 metų diskusija, ir labai aiški demokrato pozicija atsiskleidė būtent čia.

Daktaras K.Grinius buvo nenuilstamas kovotojas už žodžio bei spaudos laisvę. Demokratijos suvaržymo sąlygomis žodžio laisvė buvo likusi tik Seime. K.Grinius, naudodamasis Seimo atstovo teise ir Seimo tribūna, atidžiai stebėjo antidemokratinius valdžios veiksmus ir juos kritikavo, reikalavo panaikinti cenzūrą. Ypač plačiai nuskambėjo daktaro K.Griniaus kalba 1925 m. birželio 20 d., svarstant Spaudos įstatymo projektą. Jis tiek karštai gynė spaudos laisvę, kad Seimui pirmininkavęs Seimo Pirmininkas buvo priverstas iškviesti policiją, kad K.Grinių pašalintų iš tribūnos. Bet K.Grinius nenusileido. Ir štai, kaip jis apibūdino, ką turėtų reikšti laisva spauda. Jis kalbėjo: “Spauda turi piliečius informuoti, kas dedasi valstybėje, ir per ją piliečiai turi pasisakyti, ko jie nori ir ko nenori, kad valdžia žinotų, kokia šalies nuomonė, kaip jai eiti su šalies didžiuma. Be to, spauda turi duoti galimybę sukontroliuoti, suvaldyti savivalę valdininkų ir visokių žmonių, kurie pripuolamai ar kaip kitaip turi įgiję valdžią. Jei tos spaudos kontrolės nėra, tai, žinomas daiktas, valstybės kontrolės aparatas negali valdininkų suvaldyti, negali suvaldyti jus labiau, kad tas aparatas yra mūsų ne koks ir jo personalas nėra geriausias. Jei spauda suvaržyta, tai mes čia nustojame galingo įrankio, visų pripažinto valstybės aparatui kontroliuoti. Spauda – pigiausias ir geriausias valstybės kontrolės aparatas, su ja niekas negali susilyginti”. Šioms pozicijoms K.Grinius puikiai atstovavo prisidėdamas, redaguodamas ir dalyvaudamas leidžiant žymų demokratinį laikraštį “Lietuvos žinios”. “Lietuvos žinios” buvo tuo metu tikras demokratijos šauklys. Taigi šiandien taip pat yra aktualūs tie daktaro K.Griniaus žodžiai apie spaudos laisvę.

Daktarą K.Grinių mylėjo Seimo nariai, mylėjo kolegos, mylėjo bendražygiai ir mylėjo oponentai. Netgi aršiausi jo kritikai vis dėlto negalėjo atsiliepti kitaip, kaip (cituoju): “Jis buvo mėgiamas kalbėtojas, nes savo kalbose liesdavo daugiausiai praktiškus, konkrečius reikalus, savo išvedžiojimus remdavo statistiniais daviniais ir nevengdavo jumoristinių paįvairinimų. Visuomeniškumas ir tolerancija lydėjo jo žygius ir darbus”. G.Petkevičaitės nuomone, “daktaras, kaip visuomet ramus, tylus, visu atsidėjimu gilinasi į mūsų iš mirusiųjų prisikėlusios valstybės painius politikos klausimus.”

Taigi, kaip matome, daktaras K.Grinius Seimų narys – tai tikras demokratijos šauklys. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šia proga mums tikrai vertėtų pamąstyti, kad Seime vieną ar kitą auditoriją, kabinetą, salę įvardintume iškilių mūsų Seimų narių vardais. Ir aš kreipiuosi į Seimą prašydamas, kad Seimas rastų galimybę vieną iš salių pavadinti Prezidento, Seimo nario daktaro K.Griniaus vardu. Taip pat manau, kad Lietuvoje reikia įsteigti valstybės teisės šaltinių skyrių. Tokiu valstybės teisių skyriumi galėtų būti salė ir atstatomuose Valdovų rūmuose. Lietuva neturi pamesti savo valstybės, jos iškilių žmonių, kūrėjų. Lietuva turi tame pastate sukaupti savo valstybės ir teisės istorijos patirtį ir išmintį. Šia proga dėkoju ir mūsų Nepriklausomybės akto signatarui, varpininkui G.Ilgūnui, išleidusiam puikią monografiją apie daktarą K.Grinių. Aš manau, kad mes tikrai dar turime progos įsigyti ją, ir tikrai nėra geresnio paminklo signataro signatarui kaip tai, ką padarė G.Ilgūnas. Ačiū, mielieji.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorių V.Grinių.

V.GRINIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, Seimo nariai ir svečiai. Šiandien sukanka ketveri metai, kai dirbu Marijampolėje Lietuvos Prezidento K.Griniaus muziejaus vadovu. Atsimenu tą 1991 m. gruodžio 17 d., kai minėjome daktaro 125-ąjį gimtadienį. Tada turėjome aiškų tikslą – sugrąžinti jo kūną ir dvasią į Tėvynę.

Praėjo dešimtmetis ir man labai džiugu, kad šiandien jau trečią kartą daktaras sugrįžta į Seimą, svarbiausia, sugrįžta jo siekiai, išreikšti 1926 m. birželio 7 d. toliau žodžiais: “Aš, Kazys Grinius, iškilmingai pasižadu visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas”.

K.Grinius šių savo žodžių laikėsi. Jis tapo Lietuvos Prezidentu ir buvo juo tik šešis mėnesius iki savo lemtingojo gimtadienio. Kalbėdamas pirmą kartą jis pabrėžė būtinybę saugoti įstatymus ir ne Konstituciją lenkti į save, bet save lenkti į Konstituciją, kurios principus kūrė dar būdamas varpininku, taip kaip ir demokratijos pagrindus, puoselėdamas viltį tai įgyvendinti praktiškai.

Tiesa ir teisingumas, laisvas žodis, laisva mintis, darbštumas, vienybė, tolerancija, rūpinimasis paprastu žmogumi buvo tie pagrindiniai jo ir netrūkus patvirtintos M.Šleževičiaus Vyriausybės demokratiniai postulatai. Deja, per šešis daktaro prezidentavimo mėnesius jam nepavyko pasodintus gležnus demokratijos daigus apsaugoti nuo šalnų. Toje karo sujauktoje politinėje Europos dirvoje dygo bjaurūs diktatūros šungrybiai: Rytuose – kruvinai raudonas, Vakaruose – rudas, Pietuose – margas. Po rinkimų į trečiąjį Seimą buvo sujaukta Lietuvos politinė dirva: tokioje katalikiškoje žemėje – kairieji į valdžią. Neregėta negirdėta! Žodžio, spaudos, asmens laisvė, panaikinta karo padėtis, paleidžiami politkaliniai, o bene svarbiausia – iškeliama viešumon ministro kontrabanda su kokainu ir sacharinu. Nuskusti lašiniai, išvogti milijonai, iššvaistyti pinigai, paskelbtas visuotinis biudžeto taupymas, pats Prezidentas gerokai susimažino savo algą, vos nemokami atlyginimai dvasiškiams, atleidžiami prasigėrę karininkai, žemės reforma tęsiama tik 80 ha dvarininkams.

Visos politikos turi (aš taip manau) materialinį pagrindą. Taip sako ir ekonomikos mokslas. Bet ar įmanoma per 7 min., skirtas man, atskleisti visus Prezidento šešių mėnesių darbus ir, svarbiausia, jų tuometinių nesėkmių priežastis, jeigu per 75 metus to nepadarė istorija? Mokslo vyrai iš kairės ir dešinės, draskydami vieni kitiems atlapus, dar ilgai tąsysis, bet aš per tą dešimtmetį, besigilindamas į problemą, iškėliau sau kelis fundamentalius klausimus.

Pirma, kodėl vos ne perversmo naktį staiga buvo padidinta žemės, paliekamos dvarininkams, norma iki 150 ha?

Antra. Nemėgindamas sumenkinti Lietuvos Smetonos periodo pasiekimų, klausiu mums, sūduviečiams, svarbiausio klausimo – kaip būtų pasielgęs daktaras K.Grinius su Suvalkijos ūkininkais, Lietuvos patriotais? Ar jis irgi būtų taip pat pasielgęs? Gal būtų įsteigęs dujų kamerą ir panašiai? Žinoma, visi suabejosime (…) girdėtų žodžių, kai jis pasakė apie tai, kaip (…) nužudyti žmogų.

Toliau. Kodėl mes per 75 metus nesugrįžome prie (…), o stojome į tas pačias demokratijos vėžes? Matyt, anot mokslininkų, todėl, kad pasaulis nesugalvojo geresnės valdymo formos už demokratiją. Arba, kaip Čerčilis sakė, demokratija yra pati bjauriausia valdymo forma, bet visos kitos dar bjauresnės. Taigi tas perlaidojimas, muziejaus kūrimas ir šiandieninis daktaro sugrįžimas į Seimą yra dar vienas patvirtinimas, kad daktaro K.Griniaus dvasia gyva. Demokratijos daigai jau suvešėję. Saugokime visi juos nuo supiktžolėjusių tulpių, nuo daug ko ir, kaip sakė, dėl smulkesnių dalykų pasipeškime, o dėl svarbiausių ir kairė, ir dešinė būkime vieningi.

Aš labai puikiai prisimenu, kai Sąjūdžio suvažiavime gerbiamajam ponui V.Landsbergiui įteikiau štai šias dvi kuklias knygeles. Vienoje buvo parašyta (keletą žodžių pacituosiu): “Minėdami šį Sūduvos sūnų, mes pagrįstai didžiuojamės jo nueitu gyvenimo keliu ir darysime viską, kad šviesus atminimas apie įžymųjį mūsų gentainį išliktų ateinančioms kartoms vardan būsimos demokratinės nepriklausomos Lietuvos, o jo palaikai sugrįžtų į gimtinę – Selemą. Kudirkos Paežeriai”.

Aš gyvenu Kudirkos Paežeriuose, ten išgyvenau 40 metų ir gerai pamenu, kaip mes kūrėme tą klėtelę-muziejų. Aš išleidau tas dvi knygeles, jas įteikiau ponui V.Landsbergiui, jis tikriausiai atsimena, jis pažadėjo mums padėti ir tai padarė. Tai buvo pirmas žingsnis. O gerbiamasis premjeras A.Brazauskas ir perlaidoti, ir muziejų įkurti padėjo. Turiu pasakyti, kad muziejų kurti padėjo ir apskrities viršininkas K.Jankauskas, konservatorių vadas. Matote, kiek daug vieningai dirbant galima padaryti. Ir šiuo metu kairioji pusė Prezidentą K.Grinių vėl gražiai mini Seime. Aš įteiksiu tai ponui Seimo Pirmininkui, nes nebuvo progos įteikti. Leiskite jums įteikti ir susipažinti.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, būkime vieningi, ir, anot V.Kudirkos, vienybė težydi. Pagrindinės gairės, kurias nubrėžė mūsų demokratai, yra demokratija, Europa, NATO. Tai mūsų pagrindiniai kelrodžiai, kaip ir laisvė ir nepriklausomybė. Dėkoju visiems, ypač Seimo darbuotojams, kurie mums padėjo surengti šią parodą. Gerų švenčių, gerbiamieji bičiuliai, geros sveikatos, kantrybės, ištvermės ir vieningo sutarimo. Ačiū jums už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Lietuvos Respublikos Seimo narys, Socialdemokratų frakcijos seniūnas J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Prezidente, Ministre Pirmininke, Vyriausybės nariai, rektoriai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Prezidento daktaro K.Griniaus giminaičiai, gerbiamieji šio iškilmingo posėdžio svečiai, mielieji kolegos Seimo nariai.

Šiandien, minint garbingą Prezidento daktaro K.Griniaus 135-ųjų gimimo metinių ir brutaliai nutraukto demokratiško prezidentavimo 75-ųjų metinių jubiliejų daug šiltų, gražių ir, svarbiausia, istoriškai teisingų žodžių buvo pasakyta apie Prezidentą daktarą K.Grinių kaip apie visuomenės ir valstybės iškilų veikėją. Pradėdamas kalbėti apie Prezidentą daktarą K.Grinių kaip apie gydytoją, aš norėčiau pacituoti lygiai prieš 75 metus, minint Prezidento daktaro K.Griniaus 60-ąjį gimtadienį Čikagoje, lietuvių auditorijoje, atrodo, dar nežinant apie tos nakties perversmą, bet nujaučiant galimus pasikeitimus, daktaro Graičiūno pasakytus žodžius: “Daktaras K.Grinius, kaip visuomenės veikėjas ir valstybės vyras, – išrinktasis sūnus, kaip gydytojas, kaip populiarizatorius saugomosios medicinos, dabar vadinamos visuomenės sveikata, tarp lietuvių yra pionierius. Valstybė gali pasikeisti. Šiandien – respublika, rytoj – diktatūra, poryt – vėl kas nors nauja, bet tauta, kurioje veiklus, tikslus ir sveikas diegas įskiepytas, lieka nemirštama. Daktaro K.Griniaus dėka lietuvių tauta gyvuos, nes jis pirmas padėjo tvirtą pamatą saugojamajai medicinai Lietuvoje. Jis pirmas sutvarkė savivaldybių ir socialinę mediciną Lietuvoje. Ir nežiūrint, kokia valstybės forma Lietuvoje pasikeistų, lietuvių tauta nemirštama.”

Dėl milžiniškos darbų gausos ir jų gilaus humaniškumo apžvelgti visą nuveiktą Prezidento daktaro K.Griniaus darbą per 27 metus gydomosios ir beveik 50 metų profilaktinės medicinos srityse neužtektų ir valandos pranešimo. Todėl leiskite nors telegrafiškai stabtelėti ties įsimintiniausiais, charakteringiausiais bei iškiliausiais iš jų.

Po sunkaus pokalbio su tėvu 188(…) metais pasirinkęs gydytojo, ne kunigo, kelią, nors dar neturėdamas diplomo pradėjo gydyti ne kūną, o dvasią, ir ne pavienio žmogaus, o visos tautos, 1893 metais baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą ir gavo gydytojo, tuo metu liekariaus, laipsnį. Baigęs medicinos mokslus trumpai tarnavo gydytoju Kaspijos laivyne, o nuo 1894 metų laisvai praktikavo Marijampolėje, Virbalyje, Naujamiestyje, Pilviškiuose. Pirmojo pasaulinio karo metais – Nalčike, Kislovodske. Per savo gydytojo praktiką priėmė per šimtą tūkstančių ligonių. Visur nuoširdus, laiko nestingantis pacientams kolega greitai įgavo gyventojų pasitikėjimą gana įtemptoje to meto konkurencinėje gydytojų aplinkoje.

Prezidentas daktaras K.Grinius parašė daugiau kaip 200 populiarių medicinos brošiūrų ir straipsnių. 1905 metais prie “Lietuvos ūkininko” laikraščio sukūrė medicinos priedą ir buvo vienas iš pagrindinių jo straipsnių autorių. Prezidentas daktaras K.Grinius visada buvo pirmas ten, kur vyko sunkiausia kova su epidemijomis, kova su tuberkulioze, kova su kūdikių mirtingumu. Nuo 1921 metų birželio 1 d. jis vadovavo Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriui. Kaune 1922 m. sausio 21 d. jam aktyviai vadovaujant buvo įkurta Vaikų ir moterų sveikatos klinika, dar vadinama “(…) misijos ambulatorija”, kurioje nemokamai buvo priiminėjamos neturtingos nėščiosios, pagimdžiusios moterys bei vaikai iki 5 metų amžiaus, kūdikiams buvo duodamas pienas, žuvų taukai, vata, piniginės pašalpos, drabužiai.

Kita ypač reikšminga Prezidento daktaro K.Griniaus iniciatyva – 1923 metais vasario 1 d. draugijos “Pieno lašas” įkūrimas ir pirmininkavimas jai iki 1939 metų. Ši draugija organizavo motinų ir vaikų centrus visoje Lietuvoje ir per dešimtmetį jų įkūrė apie 50. Reikia pasakyti, kad per tą dešimtmetį labai sumažėjo ir kūdikių bei naujagimių mirtingumas. Tais pačiais 1923 m., kaip Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėjas, jis įpareigojo mokyklų gydytojus baigiantis mokslo metams organizuoti profilaktinius mokinių tikrinimus bei skiepijimus ir apie atliktą darbą pranešti savivaldybei ne vėliau kaip iki birželio 22 dienos. Kaip gerai būtų, kad tokius duomenis turėtų ir mūsų dienų savivaldybininkai. 1924 m. kovo 10 d. prie Sveikatos centro jo iniciatyva buvo įkurtas vienas pirmųjų dieninių vaikų lopšelių Lietuvoje. 1925 metais buvo parengtos mokyklų sanitarinės priežiūros taisyklės bei nurodytos mokyklų gydytojų funkcijos. Kadangi pradžios mokyklose profilaktinių patikrinimų metu buvo išaiškinama nemažai paliegusių, anemiškų vaikų, Medicinos ir sanitarijos skyrius skyrė lėšų neturtingiems vaikams dėl nemokamų priešpiečių. Šią pagalbos formą vargstantiems tęsiame ir šiandien.

1926 metais Prezidento daktaro K.Griniaus iniciatyva Kaune buvo įsteigtas Mokyklų medicinos centras, kurio pagrindinė funkcija – kova su infekcinių ligų plitimu tarp mokinių, profilaktinių tikrinimų rengimas, skiepijimai, nemokamas žuvų taukų dalijimas, anemiškų moksleivių atrinkimas dviem mėnesiams pailsėti Nemenčinės šile, nemokama medicinos pagalba, dantų gydymas. 1924 m. liepos 1 d. buvo įkurta draugija kovoti su tuberkulioze. Iki 1936 metų šios draugijos pirmininku buvo Prezidentas daktaras K.Grinius. Jis sumanė ir redagavo šios draugijos žurnalą “Kova su džiova”, buvo pirmojo tuberkuliozės dispanserio Kaune įsteigėjas, pirmosios tuberkuliozės sanatorijos Aukštojoje Panemunėje įkvėpėjas ir statytojas. 1925 metais jo iniciatyva pradėta vakcinacija nuo tuberkuliozės kaip svarbiausia tuberkuliozės mažinimo priemonė.

1926 metais gruodžio 11 d., įvertindama tuometinius Prezidento daktaro K.Griniaus darbus, Kauno universiteto Medicinos taryba konstatavo: “Atsižvelgiant į tai, kad gydytojas K.Grinius yra vienas iš pirmųjų mynęs takus lietuvių mediciniškai literatūrai, auginęs terminologiją medicinos ir gamtos mokslų literatūrai, yra ištvermingai atskleidęs medicinos mokslo žinias plačiajai visuomenei, yra daugelio mediciniškų raštų rašytojas ir ilgus metus su pasišventimu nešęs medicinos pagalbą žmonėms, jam suteikiamas medicinos daktaro honoris causa laipsnis”. 1927 metais draugijos kovoti su tuberkulioze Kauno skyrius, minėdamas Prezidento daktaro K.Griniaus energingą veiklą kovojant su tuberkulioze Lietuvoje, Panemunės sanatorijai suteikė K.Griniaus vardą. Sovietų okupacijos laikais šis vardas buvo pakeistas. 1991 metais sausio 29 d. man teko garbė pasirašyti sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl šio vardo sanatorijai sugrąžinimo.

Prezidentas daktaras K.Grinius buvo vienas iš aktyviausių sanitarinio švietimo organizatorių, “Švaros” savaičių iniciatorius ir propaguotojas. Tai tik maža dalis Prezidento daktaro K.Griniaus darbų, atliktų sveikatos baruose. Štai kaip jo darbą įvertino kitas kolega, daktaras Nasvytis, sakydamas: “Mes, Lietuvos gydytojai, turime būti dėkingi Prezidentui daktarui K.Griniui už jo darbus Lietuvoje socialinės medicinos srityje, ligų profilaktikai ir gyventojų sveikatai saugoti. Prezidento daktaro K.Griniaus asmenyje Lietuva dėkinga gydytojams, dirbusiems visuomenės naudai, už darbą šalies nepriklausomybei atgauti ir šalies kultūrai bei sveikatingumui kelti”.

Leiskite man užbaigti gydytojos kolegės Miknevičienės žodžiais: “Nuostabaus darbštumo, aukštos vidinės kultūros gydytojas K.Grinius atliko milžinišką darbą – papuošė Lietuvos medicinos istoriją, kultūrą gražiausiu žiedu – pats tapo Lietuvos inteligentijos elito perlu”. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tai buvo paskutinis pranešimas. Todėl skelbiu iškilmingą minėjimą baigtą. Dabar darome 5 minučių pertrauką. 16.30 val. visus kviečiu grįžti į salę. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Prašome užimti vietas, tęsime mūsų posėdį. Prieš pradėdami svarstyti darbotvarkės klausimus, kolegos, registruojamės. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimą, t.y. projektą Nr.IXP-801, norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, jus informuoti, jog yra Dokumentų skyriaus siūlymas dėl protokolinio nutarimo. Aš jį perskaitysiu. Čia yra prašoma. Seimas 2001 m. gruodžio 13 d. priėmė du Seimo nutarimus “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos papildymo”. Tai buvo projektai Nr.IXP-1261 ir Nr.IXP-1264. Todėl prašytume pavesti Dokumentų skyriui sujungti juos į vieną nutarimą. Tame pačiame posėdyje priimti ir du Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymai, projektas Nr.IXP-965(2) ir projektas Nr.IXP-1045(2). Todėl irgi prašytume pavesti Dokumentų skyriui sujungti juos į vieną įstatymą. Gerbiamieji kolegos, čia yra techninis klausimas. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Matau bendrą sutarimą. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dėl vedimo tvarkos kalbėti norėtų kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šios dienos šventinio ir darbinio posėdžių darbotvarkė yra sudėliota Seimo valdybos. Dėl to jokių prieštaravimų nėra, bet mes apgailestaujame ir reiškiame didžiulį parlamentinį protestą, kad socialdemokratai ir socialliberalai per šiandieninį šventinį posėdį privatizavo trečiąjį Lietuvos Respublikos Prezidentą K.Grinių. Tokie dalykai kaip pareiškimai, jog gruodžio 17 d. yra tamsiausia diena Lietuvos istorijoje yra galima būti palikta pono pirmininko V.Andriukaičio ir kalbėtojo etinei ir valstybinei kultūrai. Bet tai, jog iki šiol visą laiką per tokius valstybinius minėjimus ir svarbių asmenų minėjimus būdavo siūloma kalbėti ir opozicinių frakcijų atstovams, o šiandien kalbėjo keturi socialdemokratai, vienas Naujosios sąjungos žmogus ir niekas nepateikė kitokio požiūrio, manau, kad toks partinis primityvus požiūris pakankamai menkina ir šią aukštą asmenybę. Prašyčiau Seimo vadovybės, kad artimiausiu metu ir niekada tokie dalykai nesikartotų, pone posėdžio pirmininke. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai A.Vidžiūnui. Manau, kad visas Seimas išgirdo jo pastabas. Dėkojame. Kolegos, pradedame darbą.

Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-801(2*) ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektą Nr.IXP-801(2). Pranešėjas – A.Plokšto, atstovaujantis Biudžeto ir finansų komitetui. Prašome pranešėją į tribūną. Priėmimas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Yra siūlomas priimti Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas. Tai yra eurointegracinis įstatymas. Komitete buvo pritarta bendru sutarimu, naujų siūlymų ir pataisų negauta. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento gautus siūlymus. Jeigu reikia apie kiekvieną pasiūlymą šnekėti, tai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote pranešėjo pateikimą. Ar galime pradėti priimti įstatymą pastraipsniui? Prieštaraujančių nematau.

1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio nematau. Ar galime sutarti, kad 1 straipsnį priimame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar yra bendras sutarimas? Yra. Ačiū. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio nėra. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime sutarti, kad 3 straipsnis priimtas? Sutariame.

4 straipsnis – “Draudimo įmokos”. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Galime. Priimtas.

5 straipsnis – “Draudimo išmoka”. Norinčių kalbėti nematyti, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

6 straipsnis. Dėl jo situacija ta pati. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta.

7 straipsnis – “Draudimo nutraukimas”. Norinčių kalbėti nematyti, pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 7 straipsnis priimtas.

8 straipsnis. Papildymų ir pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priėmėme visus šio įstatymo straipsnius. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Už norėtų kalbėti K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šis įstatymas yra žingsnis į priekį kuriant Lietuvoje kapitalo rinką, nes yra suvienodinamos sąlygos investitoriui, arba indėlininkui, kuris padeda pinigus banke arba investuoja juos į atskirus investicinius, (…) ar dar kokius nors institucinius investitorius per finansinio maklerio įmonę. Kitaip tariant, abiem atvejais jis gauna tam tikrą draudimo ribą. Siūlau visiems pritarti šiam įstatymui, kuris yra parengtas laikantis Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo kalba už. Norinčių kalbėti prieš nematyti. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas priimtas.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-803(2*) ES (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-803(2). Pranešėjas – A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, pagal Vertybinių popierių apyvartos įstatymą. Biudžeto ir finansų komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu. Buvo gauta daug Teisės departamento redakcinių pataisų, į kurias darbo grupė atsižvelgė. Naujų pataisų negauta. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kadangi pataisų ir papildymų nėra, o įstatymas yra didelės apimties, kad mes jį priiminėtume skirsniais? (Balsai salėje) Sutinkame? Gerbiamieji kolegos, tuomet leiskite taip ir daryti. Šį įstatymą priiminėsime skirsniais.

1 straipsnis reglamentuoja Viešosios apyvartos įstatymo naują redakciją. Tuomet mes priiminėsime skirsniais visą likusią dalį.

Pirmasis skirsnis, pranešėjau. Papildymų, pasiūlymų pirmajam skirsniui nematau. Gal yra norinčių kalbėti dėl viso pirmojo skirsnio už, prieš? (Balsai salėje) Nematau. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad pirmąjį skirsnį priimame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pirmasis skirsnis bendru sutarimu priimtas.

Antrasis skirsnis. Norinčių kalbėti dėl antrojo skirsnio nematau. Pasiūlymų, papildymų negauta. Ar galime sutikti, kad bendru sutarimu pritariame antrajam skirsniui? Antrasis skirsnis priimtas.

Trečiasis skirsnis. “Vertybinių popierių paketo įsigijimas”. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl trečiojo skirsnio? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime susitarti priimti bendru sutarimu trečiąjį skirsnį? Trečiasis skirsnis bendru sutarimu priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. “Tarpininkai”. Norinčių kalbėti nematau. Už, prieš nėra. Gal galima sutikti, kad bendru sutarimu pritariame ketvirtajam skirsniui? Ketvirtasis skirsnis bendru sutarimu yra priimtas.

Penktasis skirsnis. “Vertybinių popierių birža”. Gerbiamieji kolegos, šiam skirsniui taip pat pasiūlymų, papildymų nėra, norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime sutarti, kad penktąjį skirsnį “Vertybinių popierių birža” priimame bendru sutarimu? Priimta.

Šeštasis skirsnis. “Vertybinių popierių apskaita”. Papildymų pasiūlymų nėra, alternatyvų nėra, norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti šeštąjį skirsnį? Gerbiamieji kolegos, šeštasis skirsnis bendru sutarimu priimtas.

Septintasis skirsnis. “Vertybinių popierių komisija.” Alternatyvų nėra, norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime sutarti, kad priimame bendru sutarimu septintąjį skirsnį, visą vertybinių popierių komisiją? Priimtas.

Aštuntasis skirsnis. “Atsakomybė už įstatymo pažeidimus”. Alternatyvų nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime sutarti bendru sutarimu priimti aštuntąjį skirsnį? Aštuntasis skirsnis “Atsakomybė už įstatymų pažeidimus” priimtas.

Devintasis skirsnis. “Baigiamosios nuostatos”. Ar norinčių kalbėti yra? Nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti devintąjį skirsnį “Baigiamosios nuostatos”? Priimta. Gerbiamieji kolegos, mes skirsniais priėmėme visą šį įstatymo projektą. Dabar galima sakyti motyvus už, prieš. Norėtų už kalbėti Seimo narys K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra jau trečias pakeitimų įstatymų paketas. Jis nulemtas to, kad visa kita institucinė ekonominių įstatymų bazė nuolat kinta ir plius Lietuva vis artėja prie Europos Sąjungos. Visų pirma Civilinio kodekso pokyčiai lemia tai, kad padaryta labai daug pakeitimų. Europos Sąjungos direktyvos, kurios dabartiniu metu privalomos daugeliu atvejų arba turi labai griežtą reglamentacinį požiūrį, taip pat reikalavo Vertybinių popierių įstatymo pakeitimų. Todėl šis Vertybinių popierių viešosios apyvartos pakeitimo įstatymas iš tikro yra laiku ir tikėtina, kad jis sudarys geresnes galimybes plėtoti kapitalo rinką Lietuvoje atsižvelgiant į Europos Sąjungos kapitalo integraciją ir plėtrą. Siūlau visiems palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Čia buvo motyvai už. Motyvų prieš nematau. Registruosimės, gerbiamieji kolegos. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, registracija. Kas nespėjote, galite dabar užsiregistruoti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-803. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 66 balsavus už, 2 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-804(2*) (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Projektas Nr.IXP-804(2). Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Visi kiti septyni įstatymai yra lydintys šiuos du pagrindinius įstatymus, kurie yra susiję tuo, kad keičiasi sąvokos tuose anksčiau priimtuose įstatymuose. Pirmas iš jų yra Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimas. Kokių nors pasiūlymų nebuvo. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradėsime pastraipsniui. 1 straipsnis. 3 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Pasiūlymų ir alternatyvų nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime sutarti bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.

2 straipsnis. “Įstatymo įsigaliojimas”. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamieji kolegos, priėmėme abu straipsnius. Registruojamės. Balsuosime dėl viso… Atsiprašau, gal kas norėtų kalbėti už, prieš dėl viso įstatymo? Nematau. Registracija. Registruojamės prieš balsavimą.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuosime dėl Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsavimas pradėtas.

61 balsavus už, 1 susilaikius, Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-806* (priėmimas)

Pradedame priėmimą įstatymo projekto Nr.IXP-806. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Šiame projekte apibrėžimas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas keičiamas Vertybinių popierių rinkos įstatymu. Kaip ir visiems kitiems papildymų ir pataisų nebuvo. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. 1 straipsnis. 17 straipsnio 1 punkto pakeitimas. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar sutariame bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Bendras sutarimas yra. 2 straipsnis. “Įstatymo įsigaliojimas.” Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl viso šio įstatymo priėmimo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimą dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 67 balsavus už, nė vienam nesusilaikius ir nebalsavus prieš, Valstybės ir savivaldybių turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-807(2*) (priėmimas)

Pradedame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-807(2) priėmimą. Prašom, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Šiame projekte, taip pat kaip ir prieš tai priimtame, žodžiai “viešosios apyvartos” keičiami žodžiu “rinka”, taip pat žodžiai “oficialus, privalomas” keičiami “privalomas, oficialus”. Papildomų pataisymų nėra gauta. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti priėmimą pastraipsniui? Galime.

1 straipsnis. 2 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimai. Kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti už, prieš nematau. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto pakeitimas. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. 2 straipsnis priimamas bendru sutarimu. Priimta.

3 straipsnis. 5 straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimas. Vėlgi norinčių kalbėti už, prieš nematau. Pasiūlymų nėra. 3 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

4 straipsnis. 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas. Norinčių kalbėti nematau. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Priimame bendru sutarimu.

6 straipsnis. Priimame bendru sutarimu.

7 straipsnis. Priimame bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, dabar galima kalbėti už, prieš dėl viso įstatymo projekto. Norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, būtų malonu, kad registracijos metu Seimo nariai būtų savo darbo vietose. Labai sunku sutikrinti esančius Seimo salėje.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimą dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 72 balsavus už, vienam susilaikius, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-808* (priėmimas)

Priimame Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-808. Prašom pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Šiame projekte, kaip ir kituose, keičiama sąvoka “vertybinių popierių viešoji apyvarta” – “vertybinių popierių rinka”. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priiminėti pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Priimta bendru sutarimu.

2 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu.

Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pradedamas balsavimas dėl Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.

68 balsavus už, vienam susilaikius ir vienam balsavus prieš, Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-809* (priėmimas)

Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-809. Prašom, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme yra tiksliau aprašoma “finansinės įstaigos” sąvoka. Tai yra, kad finansinės įstaigos yra visos, kurios dirba finansinėje rinkoje, be investicijų konsultavimo įmonių. Siūlau priimti šį įstatymą. Pataisų ir kokių nors pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Kalbėti norinčių nėra. Bendru sutarimu priimtas 2 straipsnis. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės. Registruojamės, balsuosime dėl viso įstatymo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuosime dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas. Priėmimas.

64 balsavus už, vienam susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-810* (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-810. Prašom, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Šis pakeitimas yra taip pat susijęs su tuo, kad pasikeitė Vertybinių popierių rinkos įstatymo pavadinimas. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas kitame straipsnyje padaryti lygiai tą patį pakeitimą. Mes su tuo visiškai sutinkame, nes įstatyme turi būti vienodi terminai. Siūlau šį įstatymą priimti su Teisės departamento pasiūlymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas siūlo priimti šį įstatymą su Teisės departamento pasiūlymais. Taigi pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. 1 straipsnį priimam bendru sutarimu. Priimta.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimtas 2 straipsnis.

3 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Bendru sutarimu priimtas 3 straipsnis.

4 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, nes norinčių kalbėti už visą įstatymą taip pat nematau. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsuosime dėl Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, primenu, su Teisės departamento pasiūlymais. Balsavimas pradėtas.

62 balsavus už, 3 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-811* (priėmimas)

Ir projektas Nr.IXP-811 – Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašome, pranešėjau.

A.PLOKŠTO. Tai paskutinis iš viso paketo. Jis niekuo nesiskiria nuo prieš tai esančių. Jame sąvoka “viešosios apyvartos” keičiama į “Rinkos įstatymas”. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taip. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Gal pradedame pastraipsniui? Sutinkame.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Priimame bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Nematau. Tuomet registruojamės. Registracija pradėta. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsuojame dėl Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

63 balsavus už, 1 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-876(3*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-876(3). Pranešėjas – R.Sinkevičius, Ekonomikos komitetas. Prašome, pranešėjau.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas priimti Antidempingo įstatymas. Komitete jam buvo pritarta. Prašau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Teisės departamento išvados yra, pranešėjas su jomis sutinka, dabar galime pradėti šį įstatymą priiminėti pastraipsniui. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėt šį įstatymą priimti skirsniais? (Balsai salėje) Yra bendras pritarimas šį įstatymą priiminėti skirsniais.

1 straipsnis taip ir skamba: “Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo nauja redakcija. Pakeisti Antidempingo įstatymą ir išdėstyti taip: Pirmasis skirsnis – Bendrosios nuostatos”. Norinčių kalbėti dėl pirmojo skirsnio nematau. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pirmasis skirsnis priimtas.

Antrasis skirsnis – “Dempingo nustatymas”. Dėl antrojo skirsnio norinčių kalbėti nematau. Alternatyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti antrąjį skirsnį? Antrasis skirsnis bendru sutarimu priimtas.

Trečiasis skirsnis – “Dempingo tyrimas”.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, trečiojo skirsnio 10 straipsnio 3 dalyje yra šioks toks pakeitimas, kuris padarytas atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas siūlo priimti Teisės departamento pasiūlymus trečiajam skirsniui.

R.SINKEVIČIUS. 10 straipsniui ir 14 straipsniui.

PIRMININKAS. Taip. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą trečiąjį skirsnį su Teisės departamento pataisomis, kurias pranešėjas priima? Galime. Bendru sutarimu trečiasis skirsnis – “Dempingo tyrimas” priimtas.

Ketvirtasis skirsnis – “Laikinasis antidempingo muitas ir jo taikymas”. Pranešėjau?

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, Teisės departamento pasiūlymams dėl 22 straipsnio komitete pritarta ir atlikti redakciniai pakeitimai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime ketvirtąjį skirsnį – “Laikinasis antidempingo muitas ir jo taikymas” priimti bendru sutarimu? Galima. Ketvirtas skirsnis priimtas.

Penktasis skirsnis – “Įsipareigojimų dėl kainos priėmimo procedūros”.

R.SINKEVIČIUS. Pastabų ir pasiūlymų šiam skirsniui nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti visą penktąjį skirsnį? Galima. Penktasis skirsnis priimtas.

Šeštasis skirsnis – “Antidempingo muitas ir jo taikymas”.

R.SINKEVIČIUS. Šeštajam skirsniui pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti šeštąjį skirsnį bendru sutarimu? Priimta.

Septintasis skirsnis – “Peržiūros”. Norinčių kalbėti nematau, pasiūlymų, papildymų nėra. Ar galime, gerbiamieji kolegos, priimti septintąjį skirsnį bendru sutarimu? Priimta.

Aštuntasis skirsnis – “Nustatyto antidempingo muito išvengimas”. Vėlgi pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime priimti aštuntąjį skirsnį bendru sutarimu? Priimta.

Devintasis skirsnis – “Apskundimas”.

R.SINKEVIČIUS. Pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Taip pat nėra pasiūlymų ir papildymų. Devintąjį skirsnį priimame bendru sutarimu. Priimta.

Dešimtasis skirsnis – “Informavimas”.

R.SINKEVIČIUS. Dešimtajame skirsnyje buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Straipsnis yra suredaguotas pagal pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti dešimtąjį skirsnį su Teisės departamento pastabomis? Priimta.

Vienuoliktasis skirsnis – “Baigiamosios nuostatos”. Skirsnio “Baigiamosios nuostatos” 43 straipsniui yra E.Maldeikio pasiūlymas pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja ne nuo sausio, bet nuo 2002 m. balandžio 1 dienos.” Pranešėjau…

R.SINKEVIČIUS. Kolegos E.Maldeikio pasiūlymui posėdžiavęs Ekonomikos komitetas pritarė ir pasiūlė išdėstyti taip, kaip siūlo E.Maldeikis, kartu pakeičiant šio straipsnio numerį. Šis straipsnis tampa nebe 43, o 42. Paskutinysis atitinkamai tampa 43 straipsniu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau suteikti žodį pasiūlymo autoriui. Gerbiamasis Seimo nary Maldeiki, prašom.

E.MALDEIKIS. Aš prašyčiau kolegų pritarti ir dėl techninių sunkumų, ir dėl visų to įstatymo įgyvendinimo dokumentų, kuriuos turi parengti Vyriausybės institucijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys E.Maldeikio siūlymą? (Balsai salėje) Yra. Bendru sutarimu. Bendras sutarimas yra. Ekonomikos komitetas priima. Ar galime sutikti, kad šį straipsnį priimam su E.Maldeikio pasiūlymu? Priimta.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui ir skirsniais priėmėme visą šį įstatymą. Kas norėtų kalbėti už ir prieš šio įstatymo priėmimą? Prašom. Už norėtų kalbėti P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas sudaro kompleksą priemonių, skirtų vidaus rinkai apsaugoti nuo žalingo importo, taip pat priemonių, kaip tai įgyvendinti, kompleksą, todėl siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nematau. Tai buvo motyvai už. Registruojamės. Priimsime visą įstatymą.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuosime dėl projekto Nr.IXP-876(3) – Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo. Balsavimas pradėtas.

Už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-877(2*) (priėmimas)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą, lydintįjį teisės aktą – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-877(2) Pranešėjas J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašome, pranešėjau.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo įstatyme, kaip jau minėjau, svarstymo metu pasikeitė 1 straipsnis. Atsiprašau, įstatymas pasipildė 2 straipsniu dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2002 metų sausio 1 dienos. Taip pat 3 straipsniu dėl įstatymo įgyvendinimo, t.y. kad skundai, kurie buvo pradėti priimti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, bet neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal tuo metu galiojusią tvarką. Po svarstymo pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti. Priimant Antidempingo įstatymą buvo priimtas E.Maldeikio pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 metų balandžio 1 dienos. Kadangi šis įstatymas yra lydintysis, ar nereikėtų suvienodinti datų?

J.SABATAUSKAS. Iš esmės taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktume suvienodinti ką tik priimto įstatymo, t.y. Antidempingo įstatymo, datą (balandžio 1 d.) ir šiame įstatyme taip pat įrašyti balandžio 1 dieną? Prieštaravimų nematau, su pasiūlymu sutinkama. Gerbiamieji kolegos, dabar pradėsime priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis – 9 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios. Prieš nori kalbėti J.Mincevičius. Gerbiamieji kolegos, J.Mincevičius yra salėje? (Balsai salėje) Jo apskritai nėra salėje. Norinčių kalbėti už ir prieš nematyti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.

2 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas”. Kaip minėjau, mes suderiname šią datą su ką tik priimtu įstatymu, ir tai bus 2002 metų balandžio 1 diena. Priimtas.

3 straipsnis – “Įstatymo įgyvendinimas”. Norinčių kalbėti nematyti. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, registruosimės ir balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Vyksta registracija. Balsuosime dėl lydinčiojo teisės akto – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.IXP877(2). Vyksta registracija.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.

Už – 50, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1193* (priėmimas)

Kitas klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1193. Pranešėjas – P.Vilkas, Ekonomikos komitetas. Prašome pranešėją į tribūną.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, patiekiamas priimti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Papildomų pasiūlymų negauta, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas pradėti priėmimą pastraipsniui. Ar galime pradėti priėmimą? Prieštaraujančių nematyti.

1 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nematyti. 1 straipsnį priimame bendru sutarimu.

2 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nematyti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nematyti. 3 straipsnis priimtas. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo dėl motyvų nori kalbėti Seimo narys A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš tikriausiai iš čia esančių Seimo narių bene daugiausiai per šios kadencijos metus susidūriau su problema, kai rajone, kuriam atstovauju, nuolat po keletą mėnesių vėluojamos sumokėti pašalpos, kartu ir žalos atlyginimo pašalpos. Įstatymo pataisų priėmimas padės išspręsti šią problemą, todėl aš balsuosiu už ir kviečiu kolegas pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, toliau dėl motyvų už kalbės A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nenorėčiau kartoti to, ką pasakė kolega A.Baura, tik noriu pasakyti, kad toks būdas, ko gero, bus kur kas aiškesnis ir suprantamesnis, būtent todėl Vyriausybė ir pasiūlė pataisą, kad šias išmokas darytų Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai, nes kartais kai kuriose savivaldybėse dalis tų pinigų įstrigdavo. Labai ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nematyti. Už nori kalbėti I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, pritardama tam, ką sakė prieš mane kalbėję kolegos, dar norėčiau pasidžiaugti tuo, jog gerai, kad atsirado tokia galimybė keisti įstatymą. Toks sumanymas buvo ir anksčiau, ir iš tiesų gyvenimas parodė, kad yra sunkumų ir žmonės negauna to, kas jiems priklauso. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvas už – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi niekas nekalbėjo prieš ir visi kalba už, aš prisidedu prie šio choro ir taip pat pasisakau už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai ačiū. Buvo motyvai už, motyvų prieš nematyti. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo.

Už – 52, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Vietos savivaldos įstatymo 30 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1153(2*) (svarstymas)

Kolegos, tęsiame darbotvarkę. Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 30 ir 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pranešėjai – A.Sakalas ir P.Papovas. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kurį teikė Seimo narys kolega A.Kašėta. Atsižvelgdamas į Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, konkrečiai 8 straipsnio pakeitimui nepritarė. Tačiau priėmė sprendimą šį projektą tobulinti ir jį patobulino, papildė dar dviem straipsniais. Komitetas pritarė komiteto patobulintam projektui bendru sutarimu. Yra gauta Teisės departamento išvada antrajam variantui. Galėčiau ją pakomentuoti.

Dėl pirmos pastabos manyčiau, kad mūsų projekte yra aiškiai parašyta, kad seniūnija nėra juridinis asmuo, o tik turinti juridinio asmens funkcijas. Tų funkcijų grupę, arba mastą, nustato taryba. Tai yra konkrečiai parašyta.

Toliau dėl antros, trečios, ketvirtos ir kitų Teisės departamento pastabų. Įstatymo projekto 2 straipsnyje yra nuostata, kad įstaigų vadovai, vadovai tų įstaigų, kurios teikia viešąsias paslaugas gyventojams ir biudžetinėms įstaigoms, atskaitingi ir atsakingi seniūnams savivaldybių tarybos nustatyta tvarka. Kadangi tų įstaigų steigėjas yra savivaldybės taryba, ji ir nustato tvarką, kaip konkrečiai seniūnams tie vadovai atsakingi ir kaip seniūnai administruoja tas viešąsias paslaugas kaime. Dar norėčiau priminti, kad šis įstatymo projektas labai reikalingas dėl tos priežasties, kad priėmus Civilinį kodeksą seniūnai kaime patys tiesiogiai negali teikti viešųjų paslaugų gyventojams. Jie anksčiau buvo priėmę į darbą žmones ir teikė tiesiogiai. Dabar, priėmus Civilinį kodeksą, jie to daryti negali, todėl būtina priimti šį projektą iki Naujųjų metų ir suteikti tam tikras galimybes prie seniūnijų įsteigiant viešąsias įstaigas, kad seniūnai galėtų administruoti tas paslaugas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų pagrindinio komiteto nuomonė yra pritarti po svarstymo. Kviečiame į tribūną papildomo komiteto pranešėją, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, A.Sakalą. Kol jis ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar jūs galėtumėte mums išaiškinti, ar mes nedarome statutinės klaidos dabar svarstydami šį įstatymo projektą. Ir jau svarstydami jį svarstymo stadijoje, tuo tarpu buvo pateiktas visai kitoks įstatymo projektas. Ponas P.Papovas ką tik minėjo, kad kolega A.Kašėta pateikė šio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą. Komitetas pats nutarė, kad reikia keisti kitus du įstatymus. Bet tokiu atveju loginė procedūra turėtų būti labai paprasta ir aiški, t.y. pono A.Kašėtos įstatymo projektas turėtų būti grąžintas autoriui arba atmestas, o šis įstatymo projektas, apie kurį dabar kalbėjo kolega P.Papovas, visų pirma turėtų būti pateiktas. Šiuo atveju svarstymo stadijoje mes pradedame svarstyti visiškai naują įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad A.Kubilius šiek tiek užbėgo įvykiams už akių. Ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, norėjau tai komentuoti, bet dabar pirmiausia išklausysime papildomo komiteto išvadą ir po to apsispręsime. Mano nuomone, tokia statutinė kolizija yra. Prašom Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Seimas mums buvo pavedęs padaryti išvadą dėl 8 straipsnio 10 dalies papildymo įstatymo projekto. Reikia pasakyti, kad tokį papildymą pasiūlėme atmesti. Tą komitetas ir padarė. Mūsų motyvas buvo, kad teikiamu projektu buvo siūloma savivaldybėms perduoti teisminės valdžios vykdomą funkciją, ir pagal galiojančius įstatymus nuosavybės teisių (…) pripažinimas yra juridinio fakto nustatymas. O juridinį faktą nustatyti gali tik teismas, bet ne savivaldybė. Dabar savivaldybė pakeitė šį įstatymą. Atsisakė 8 straipsnio ir papildė dviem naujais punktais. Tiems naujiesiems punktams mes neturime ypatingų pretenzijų, tik galima kalbėti dėl procedūros. Mes pasakėme savo komitete, kad pasiūlymai, tie nauji pasiūlymai dėl 30, 31 straipsnių nėra susiję su teikiamo projekto esme. Bet jeigu komitetas turi tokią teisę, nori pateikti projektus ir Seimas neprieštarauja, tai mūsų komitetas taip pat neprieštarauja. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, taip pat girdėjote papildomo komiteto išvadą. Dabar norėčiau pasitarti su Seimu. Jeigu nuspręstume, kad mes diskusiją, svarstymą tęsiame, tada gaus teisę kalbėti E.Masiulis. Seimo praktikoje yra buvę, aš dabar noriu atkreipti A.Kubiliaus dėmesį, atvejų, kada pateikus vieną projektą komitetas jį atmesdavo arba, kitaip sakant, komitetas tobulino ir tobulindamas pateikdavo kitą variantą. Bet aš manau, kad mums šiuo atveju reikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išaiškintų, kaip mums elgtis. Nes Seimo praktikoje tokių precedentų būta, o formaliai žiūrint pagal Statutą mes turėtume elgtis kitaip. Kadangi Seimo praktikoje taip yra buvę, aš asmeniškai kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydamas išaiškinti, kaip mes turime elgtis. Šiuo atveju norėčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki tol, kol Etikos ir procedūrų komisija pateiks savo išvadas. Ar neprieštarautumėte tokiam žingsniui? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, darome svarstymo pertrauką ir lauksime Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Norėčiau, kad tos išvados būtų pateiktos kuo skubiau, kad mes galėtume žinoti, kuriame posėdyje bus tęsiamas svarstymas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Šiuo atveju taip pat daroma pertrauka ir svarstant lydintįjį projektą. Jis gali būti? (Balsas salėje) Taip, gerai, kolegos.

Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1260(2*) (svarstymas)

Tuomet pradedame svarstyti Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1260(2). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas taip pat yra teikiamas siejant jį su Civiliniu kodeksu. Kadangi dabartiniame Viešųjų įstaigų įstatyme yra išvardintos kai kurios viešosios paslaugos, kurias gali teikti pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, ir pasakyta, kad kitose srityse nėra konkrečiai įvardinta, komitetas pritarė pateiktam projektui, kad reikia įrašyti, jog savivaldybė, taryba, gali teikti paslaugas per viešąsias įstaigas, per tam tikras paslaugas (daugiausia tų paslaugų, žinoma, kai nėra paslaugų teikėjų kaime, t.y. seniūnijose, prie seniūnijų)… per įstatyme nurodytas viešąsias paslaugas. Svarstant šį projektą buvo balsuojama. 3 nariai susilaikė. Komitetas įstatymo projektui pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėti diskusijose dėl šio projekto yra užsirašęs Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Labas vakaras, kolegos Seimo nariai. Dabar yra tokia lyg ir procedūrinė suirutė, nes dėl pirmojo, pagrindinio, įstatymo projekto – Vietos savivaldos įstatymo 30 ir 31 straipsnių papildymo posėdžio pirmininko prašymu yra paprašyta pertraukos ir Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins. Bet aš įsivaizduoju, kad antrasis, lydintysis, – Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su pirmuoju ir jo nebūtų, jeigu nebūtų pirmojo įstatymo projekto. Trumpai tariant, tikrai seniūnų yra keliamos problemos, kad, priėmus naują Civilinį kodeksą, seniūnijos, esančios arčiausiai žmonių, šita valdžia neturi jokių galimybių pati teikti paslaugas, komunalines paslaugas, tiems žmonėms, o konkursų skelbimo mechanizmas iš tikrųjų, ypač kaimiškose savivaldybėse, stringa ir neatsiranda norinčių dalyvauti tokiuose konkursuose, ir tada nukenčia seniūnijoje gyvenantys žmonės. Bet iš tikrųjų būna taip, ir čia matau sąsajų, kad ant vieno kurpalio mes mėginame užtempti visą Lietuvos situaciją. Ir šioje vietoje yra didžiųjų miestų savivaldybės, kurios, beje, irgi turi seniūnijas, todėl, priėmus šias pataisas, nelygiavertėje situacijoje atsiranda kaimiškų savivaldybių seniūnijos ir miestų seniūnijos.

Įsivaizduokime, kad, leidus savivaldybių taryboms steigti viešąsias įstaigas, kurios galėtų užsiimti komunaliniu ūkiu, transportu ar energetika, mes iš tikrųjų galime pažeisti jau susiklosčiusius rinkos santykius. Štai konkretus pavyzdys – yra savivaldybių, kuriose transporto vežėjų funkciją atlieka ne tik savivaldybė. Atlieka savivaldybė, kuri dažniausiai turi UAB savo savivaldybėje, pavyzdžiui, UAB “Autobusų parkas”, ir kartu žmones pervežant dalyvauja ir ne valstybės vežėjai. Dabar, leidę steigti viešąsias įstaigas savivaldybėms, mes sudarome galimybę reorganizuoti savivaldybės UAB “Autobusų parkas” į viešąją įstaigą ir visiškai pagal kitą mokestinę bazę konkuruoti su esamais ne valstybės vežėjais, kurie dirba Akcinių bendrovių įstatymo pagrindu ir moka visai kitus mokesčius. Tokiu būdu mes galime sugriauti tą mechanizmą. Kaip su vienu iš saugiklių aš ir pirmininkas sutinkame, komitete kalbėjome, būtent su gerbiamojo P.Papovo siūloma įvesti tokia nuostata, kad tik ten, kur nėra paslaugos teikėjų, galėtų būti steigiamos viešosios įstaigos. Bet klausimas yra kitas, kas nustatys ir pagal kokį mechanizmą bus nustatoma, ar yra šios paslaugos teikėjai šioje savivaldybėje, ar nėra. Vienintelis objektyvus būdas yra konkurso paskelbimas. Ir jeigu konkurse neatsiranda dalyvaujančių, tada jau mes galime teigti, kad teikėjų šioje savivaldybėje nėra. Bet aš įsivaizduoju, kad įstatymas nenumato tokių mechanizmų ir gali atsirasti piktnaudžiavimų, kai įvairios interesų grupės pradės naudotis šiuo įstatymu, kad sužlugdytų susidariusią rinką ir sužlugdytų susidarius mechanizmus.

Todėl, skatinamas tokių abejonių, aš kviesčiau tikrai pagalvoti, ar reikėtų iš karto taip pulti pritarti šiam įstatymo projektui, galbūt dar reikėtų pamėginti jį tobulinti, kad mes nepaliktume spragų šiuose įstatymuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar du pasiūlymai: pritarti po svarstymo ir atidėti tobulinti. Kadangi bendro sutarimo nėra, gerbiamieji kolegos, registruosimės. Dabar prašom kalbėti dėl motyvų: vienas – už pritarimą, kitas, kalbantysis prieš, bus už tai, kad atidėtume tobulinti. Prašom. Motyvai už. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti P.Papovo teikiamą įstatymą, ir štai kodėl. Kalbėdamas prieš gerbiamasis E.Masiulis taip pat patvirtino, kad yra tokių savivaldybių, kuriose tokių paslaugų gali neteikti kitos privačios įmonės. Taigi aiškiai mes turime išspręsti šį rebusą, kadangi iki šiol savivaldybės tokių paslaugų per savo įstaigas teikti negalėjo, aš manau, mes turime patvirtinti tokią galimybę. Dėl formos, kurią mes galime pasirinkti, ar tai nuspręs taryba, ar bus organizuojami konkursai, čia, man atrodo, kitas klausimas. Mes dar galbūt galime tai svarstyti priimdami šį įstatymą, dar kai ką patobulinti, pridėti, kad, pavyzdžiui, konkurso tvarka, bet iš principo savivaldybė turi galėti užtikrinti tokias funkcijas, reikalingas jos gyventojams, todėl aš siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas už, dabar bus siūlymas prieš, t.y. atidėti tobulinti. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, kartu apgailestaudamas, kad pranešėjas ir šio klausimo iniciatorius kolega P.Papovas visiškai nereagavo ir nepakomentavo Teisės departamento išvadų, kurios yra labai konkrečios ir dalykiškos. Pagal Civilinį kodeksą veikla komunalinio ūkio srityje pagal savo prigimtį ir sąvoką yra ūkinė komercinė, nes komunalinės paslaugos yra atlygintinos. Tai yra komunalines ūkio paslaugas teikiantys subjektai savo veikla siekia pelno, būtent todėl priskiriami prie ūkinės komercinės veiklos subjektų. Dėl nurodytų argumentų komunalinio ūkio srityje veikiantis subjektas neturėtų būti viešoji įstaiga, nes ši įstaiga yra ne pelno organizacija. Ką aš čia dariau, tai tiesiog skaičiau mūsų Teisės departamento išvadą, man atrodo, tai yra pakankamai rimti argumentai, verčiantys mus palaikyti nuostatą, jog šį projektą reikia atidėti tobulinti arba bent neskubėti su jo tolesne eiga, nes yra pavojus, jog šio projekto priėmimas bus savotiškas grįžimas atgal ir didelis žingsnis atgal kalbant apie komunalinio ūkio paslaugas teikiančius subjektus. Kviečiu neskubėti su pritarimu po svarstymo, mano galva, ypač įvertinant visiškai ignoruotas Teisės departamento išvadas. Ne dėl to, kad Teisės departamentas jas pateikė, bet todėl, kad pateikė labai argumentuotai ir rimtai, į tuos argumentus reikia atsižvelgti ir neskubėti su pritarimu po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už ir prieš. Kaip žinote, tik po vieną išsakome, todėl dabar registruosimės ir balsuosime dėl situacijos po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 49 Seimo nariai. Dabar balsuosime alternatyviai. Yra siūlymas pritarti po svarstymo – tai pirmasis siūlymas, čia bus mygtukas “už”, o atidėti tobulinti – mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 24 – už, 23 – prieš. Kaip matote, susilaikę neskaičiuojami. Dar vienas – 25 balsavo už, taigi pritariama po svarstymo. Bet aš manau, kad komitetas, atsižvelgs į racionalius kolegų ir Teisės departamento siūlymus ir galbūt priimti pateiks daugiau ar mažiau argumentuotą tekstą, už kurį galėsime balsuoti visi. Prašyčiau komiteto pirmininką atkreipti į tai dėmesį. Labai ačiū.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-999(2*) (svarstymas)

Kolegos, dabar svarstome Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-999(2). Pranešėjai: P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu, E.Maldeikis – Ekonomikos komiteto vardu ir R.Šukys – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašome į tribūną P.Papovą. Vietoj R.Šukio bus kolega V.Popovas. Prašom, pranešėjau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Vyriausybės teiktą įstatymo projektą atsižvelgdamas į Teisės departamento ir kitų komitetų pastabas. Kai kurie komitetai siūlė grąžinti Vyriausybei šį įstatymo projektą, tačiau mūsų komitetas ėmėsi pats tobulinti ir atsižvelgė ne į visas, tačiau į daugelį Teisės departamento išvadų. Atsižvelgė į kolegų Seimo narių E.Klumbio ir J.Razmos pasiūlymus ir bendru sutarimu pritaria patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti po svarstymo. Ačiū. Dabar kviečiame E.Maldeikį. Ekonomikos komitetas.

E.MALDEIKIS. Laba diena, kolegos. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu siūlė pagrindiniam komitetui minėtą įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti ir siūlė atsižvelgti tiek į Teisės departamento, tiek į STT, tiek į komiteto posėdyje pareikštas pastabas. Tų pastabų buvo labai daug. Ne tik juridinės technikos požiūriu, ką padarė teisininkai, bet ir dėl tų pasekmių, kurios gresia šiam įstatymui veikiant praktiškai. Nes nėra pakankamai reglamentuota ir aiški tiek institucinė sistema, tiek veikimas dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos, visas tas mechanizmas. Jis turi daug baltų dėmių, kurios leistų ir suteiktų galimybę piktnaudžiauti perduodant tą turtą panaudai. Taip pat manome, kad būtų nepriimtina svarstyti galimybę, kad valstybė ir savivaldybės savo turtu atsiskaito už skolas. Iš esmės ekonomine prasme de facto tai reiškia, kad pripažįstamas tiek valstybės, tiek tų savivaldybių nemokumas. Iš esmės. Aš kalbu ekonomine prasme.

Ir dėl mainų. Dėl turto mainų su privačiais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Vien tos trys grupės naujų ekonominių santykių, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių institucijų su privačiais juridiniais ir fiziniais asmenim, iš tiesų reikėtų labai įdėmiai… Tas įstatymo projektas turėtų būti iš esmės tobulintinas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Ekonomikos komiteto atstovui. Vietoj R.Šukio pranešėjas bus V.Popovas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašome.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą, taip pat įvertino visas pastabas, Teisės departamento, komiteto patarėjų ir kitas. Be to atsižvelgė į Seimo narių J.Razmos ir E.Klumbio pasiūlymus, jiems pritarė ir bendru sutarimu nutarė įstatymo projektą tobulinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pradėsime diskusijas. Diskusijai užsirašęs Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, galima pasidžiaugti, kad pagrindinis komitetas išties nemažai patobulino pirminį projektą. Reikia tik stebėtis, kad iš Vyriausybės atkeliauja tokie teisiškai ydingi projektai, nors rengia, atrodo, nemažas algas gaunantys Vyriausybės teisininkai. Taigi nors ir po tų pataisymų, aš manau, kad projektas turi dar keletą esminių problemų. Nežinau, ką čia siūlyti daryti. Ar mano pataisomis, papildomai pateiktomis, mėginti bent iš dalies ištaisyti tas problemas, ar siūlyti daryti kokią nors pertrauką, nes dar tebediskutuojant atskleidžiamos vis naujos problemos.

Pirmiausia, manau, pagrindinis komitetas nebuvo pakankamai dėmesingas STT pastaboms. Ne taip dažnai ši tarnyba pateikia savo vertinimus antikorupciniu aspektu. Galima pasidžiaugti, kad šiuo atveju tai padaryta. Aš manau, kad labai prasmingai ši tarnyba atsirinko būtent tokį projektą, nes įstatymais reglamentuojant būtent turto klausimus dažniausiai ir gali atsirasti tam tikros korupcijos landos. Taigi, jeigu peržvelgsime STT pastabas, matome, kad komitetas nekreipė dėmesio, jog turėtų būti numatyti principiniai panaudos suteikimo kriterijai. Aš galiu pailiustruoti dabar galiojančiais panaudos atvejais, kai yra numatyta panauda politinių partijų būstinėms. Aš susirinkau informaciją apie partijų turimas patalpas. Dabar, kai nėra jokių kriterijų, tikrai yra visiškas chaosas suteikiant partijoms patalpas pagal panaudą. Jokios sistemos nėra. Matyt, kartais lemia, kas kokioje savivaldybėje sudaro valdančiąją daugumą ar Vyriausybę. Taigi kriterijų reikalavimas, manau, būtų svarbus dalykas suteikiant patalpas ir visuomeninėms organizacijoms, ir visokiems labdaros fondams, kurie kartais tik imituoja veiklą ir t.t.

Kitas dalykas, ką paminėjo kolega E.Maldeikis, tai mainų sutarties galimybė tarp valstybės ar savivaldybės iš vienos pusės ir privačių juridinių asmenų iš kitos pusės. Aš savo pasiūlymais siūlau tos galimybės nenumatyti, kaip kad yra dabar. Tikrai galima apsieiti. Nereikalingą turtą savivaldybė gali parduoti, o reikalingą pirkti konkurso tvarka. Mes, manau, ramiai pagalvoję, tikrai sunkiai galėtume įsivaizduoti tokius atvejus, kad kaip tyčia kas nors turi reikalingą savivaldybei objektą ir kaip tyčia jam labai reikia to objekto, kuris nereikalingas savivaldybei. Tokia galimybė yra nebent vienu atveju, kai žinoma, jog tas turtas nebus realiai įvertintas ir iš tokių mainų tas privatus subjektas išloš. Aš teoriškai neįsivaizduoju atvejo, kad per tokius mainus nepraloštų savivaldybė. Mes žinome, kad vis dėlto jai atstovaujantys asmenys dažnai nepakankamai gina jos interesus. Keistas čia komiteto parašymas prie šios pastabos, kad piktnaudžiavimo atvejus turi nagrinėti ir kontroliuoti atitinkamos institucijos. Suprantama, kad jos turi kontroliuoti. Tai ką, mūsų uždavinys parūpinti joms, kad kuo daugiau tokių atvejų būtų. Štai tokių naujų nuostatų forma.

Yra ir formalių pastabų dėl Lietuvos banko išskirtinumo, nenorint jo įsivaizduoti kaip tam tikros valstybės institucijos. Aš siūlyčiau pritarti Teisės departamento pozicijai. Dar keletas, kurias, manau, mes turėtume įvertinti. Jeigu grąžintume komitetui tobulinti ir dar kartą pagalvotume apie mano minėtus dalykus, aš manau kad nebūtų blogas sprendimas.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dabar turime vadovautis Statutu. Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 papunktis numato, taip pat jeigu to reikalauja bent vienas Seimo narys (šiuo atveju yra reikalavimas), po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Be to, ta statutinė norma turėtų būti išpildyta daug stipriau, nes net du komitetai siūlo projektą tobulinti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir… (Balsai salėje) Kolegos, aš suprantu, kad jie parašė pirminiam variantui, bet tai nekeičia esmės. Tiek vienas dabar kalbėjęs komitetas, tiek kitas papildomas komitetas pasakė pastabų. Taigi, kolegos, vadovaujantis Statutu turime dabar registruotis, t.y. turėtume nuspręsti balsavimu, ar pritarti po svarstymo šiam siūlymui, ar dar jį tobulinti. Norėtų pritarti siūlymui, motyvai už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų noriu pakviesti kolegas balsuoti už po svarstymo. Ką ir sakė gerbiamasis J.Razma, jeigu jie turėtų konkrečius pasiūlymus dėl pataisų, galbūt mes iš tikrųjų galėtume per priėmimą ir priimti. Bet dėl to, man atrodo, nereikėtų sustabdyti to svarstymo. O šiaip aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mes dabar kol kas kalbame dėl pagrindinio komiteto pasiūlymo pritarti projektui. O po to bus antras balsavimas po svarstymo. Čia yra tokia statutinė norma. Taigi yra vienas pasiūlymas – paremti pagrindinio komiteto nuostatą, dabar pasiūlymas kitoks, priešingas. Prašau. N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Aš norėčiau siūlyti vis dėlto padirbėti prie to projekto, nes būtent Seimo antikorupcijos komisija kreipėsi į STT dėl šio įstatymo. Ten buvo pastabų ir į jas nebuvo atsižvelgta. Ypač dėl mainų. Tai turi būti aiškiai reglamentuota. Nes vėl matome neskaidrumą ir galimybę priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Net nėra turto mainų įvertinimo. Turi būti apibrėžta tvarka arba kokie nors poįstatyminiai aktai. Dar norėčiau pasakyti, kad 4 straipsnis, kur yra reglamentuojama, kas yra savivaldybių turto sandara, tai ten pasakyta, kad žemė. Noriu priminti, kad žemė priklauso apskritims, t.y. valstybei. Ir žemė savivaldybėms priklauso tik jų funkcijoms vykdyti. Ta nuostata, kuri įdėta į šį projektą, prieštarauja konstitucinio įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, taip pat prieštarauja įstatymui, reglamentuojančiam savivaldybių specialioms funkcijoms vykdyti žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumus. Tokių klaidų neturėtų būti mūsų priimamuose įstatymų projektuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote motyvus prieš ir dar vienos mūsų Seimo komisijos išdėstytą nuomonę. Manau, kad gal kartais pagrindinis komitetas sutiktų tobulinti, ar balsuojame? (Balsai salėje: balsuojam!) Gerai.

Gerbiamieji kolegos, mes pirmiausia turime balsuoti ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Registruojamės. Kolegos, kol registruojamės, atkreipiu dėmesį (kadangi buvo prieštaravimų), kad mes pagal Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 papunktį turime balsuoti, ar pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Pirmiausia dabar darysime taip.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Kolegos, balsavimas pradėtas. Ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Prašome: už, prieš, susilaikome.

Už – 18, prieš – 25, susilaikė 8. Pagrindinio komiteto siūlomam įstatymo projektui nepritarta.

Kolegos, dabar šio straipsnio 3 dalies 8 papunktis: “Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritaria pagrindinis, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą komitetą ir sudaryti specialią komisiją”. Kaip posėdžio pirmininkas, kolegos, siūlau grąžinti tobulinti tam pačiam komitetui. Galime tai padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Žodžiu, gražiname komitetui tobulinti šį įstatymo projektą ir pateikti patobulintą variantą. Ačiū.

Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-861(2*) (svarstymas)

Svarstome kitą klausimą – Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-861(2). Pranešėjai: P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, A.Butkevičius – Biudžeto ir finansų komitetas ir I.Šiaulienė – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašome pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininką P.Papovą į tribūną.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas projektą apsvarstė, atsižvelgė į daugelį Teisės departamento siūlymų ir gerbiamojo kolegos A.Indriūno siūlymą, patobulino įstatymo projektą ir jam pritarė. Už balsavo 6, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo pritarti. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto primininką A.Butkevičių. Prašome.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra išdalyta po pirmojo įstatymo projekto svarstymo. Vis dėlto mūsų komitetas šiandien svarstė antrąjį įstatymo projektą, arba visus tris antruosius įstatymo projektus. Komitetas šiems įstatymo projektams pritarė su sąlyga, kad iki priėmimo įstatymo projekto teikėjai truputį patobulins arba pateiks papildomas išvadas. Po svarstymo galutinė išvada yra pritarti visiems trims.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjote papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją I.Šiaulienę pateikti šio komiteto išvadą.

I.ŠIAULIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šio įstatymo projektus svarstė dar sesijos darbo pradžioje, rugsėjo 19 dieną. Dėl šių įstatymo projektų mes buvome papildomas komitetas. Buvo pateikti pasiūlymai tobulinti, į juos pagrindinis komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas šiuos įstatymus atsižvelgė. Tie siūlymai yra priimti ir teikiamame antrame variante tai yra fiksuojama. O šiaip iš principo mūsų komitetas buvo už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame diskusiją. Diskusijoje nori kalbėti 2 Seimo nariai. Kviečiame A.Sysą. (Balsai salėje)

A.SYSAS. Jūs paklausykite pirma, tada gal nereikės ginčytis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad klausimai nekorektiški. Manau, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, net ir būdamas profsąjungos atstovu, turi teisę kalbėti, čia nėra privačių interesų, o tik viešieji. Prašome kalbėti.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nereikalingos aistros. Iš principo mes su ponu R.Palaičiu kreipėmės ir pasiūlėme šias įstatymo pataisas vadovaudamiesi labai pragmatiškais dalykais. Labiausiai noriu atkreipti dėmesį į tai (užmirškite, kad aš profsąjungos pirmininkas), mūsų siūlymas pirmiausia tas, kad Specialusis fondas, jūs žinote, iki šiol yra Seimo apendiksas, nes jis yra kuriamas, tvirtinamas ir priklauso nuo Seimo valios. Tai yra nonsensas mūsų teisinėje praktikoje, nes Seimas turi sau pavaldžią instituciją – Specialųjį fondą, su kuriuo nieko negali padaryti, jeigu žiūrime toliau. Todėl įstatymu siūloma užbaigti Specialiojo fondo veiklą.

Antras siūlymas buvo pagaliau padėti išspręsti kai kurių objektų būklės pagerinimo klausimą tokiuose miestuose kaip Druskininkai ir Palanga. Principas toks – kaip šuo ant šieno. De jure objektai priklauso profsąjungai, bet de facto ji su jais nieko negali daryti.

Ir trečias dalykas – apsispręsti dėl Konstitucijos 23 straipsnio – ar nuosavybe, jeigu ji kam nors paskirta, galima disponuoti, ar su ja nieko negali daryti. Būtent tuo vadovaujantis buvo parengtas projektas.

Norėčiau pasakyti keletą pastabų, ir net nebūčiau ėjęs į šią tribūną, jeigu nebūčiau pamatęs antrojo varianto. Antrajame variante mes grįžtame prie panašių dalykų, dėl ko siūlėme projektą, kad baigtume tą žaidimą, kuris tęsiasi nei daug, nei mažai – nuo nepriklausomybės laikų. Aš nežinau kodėl, bet iš 3 straipsnio dingo tikrasis pavadinimas vienos iš įstaigų, t.y. Uždaroji akcinė bendrovė “Neringos kopos”. Jeigu mes parašome “poilsio namai”, tai, kai vyksta teisminiai procesai, turbūt, mielieji kolegos, jūs suprantate, jeigu įstatyme parašytas kitoks pavadinimas, teismas net nesvarsto tokių klausimų. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Dingo akcijos, kurios yra padalintos lygiomis dalimis, ir tada nekyla klausimas, nes kitaip valdyti pastato negalima. Negalima pasidalyti langus, lovas arba aukštus. Galima pasidalyti tik akcijas.

Ir trečioji pastaba dėl 5 straipsnio, kuris siūlo vėl patvirtinti naujos sudėties tarybą. Mielieji kolegos, noriu pasakyti, kad taryba tvirtinama Seime. Jeigu mes norime tvirtinti čia naują tarybą, po kiek laiko naikinti, tai mes neišsprendžiam to pirmojo klausimo, dėl ko mes siūlėm išspręsti šį klausimą, kad arba mes atiduodam tas teises profsąjungoms ir jos pačios susitaria ir sprendžia, kitas dalykas – galima nacionalizuoti. Tai Seimo valia. Bet aš noriu pasakyti, kad per dešimt… dvylika metų drąsos niekam neužteko. Vieni paėmė 80%, kiti paėmė 30%. Tai gal išspręskim pagaliau tą rebusą, atiduokim profesinėms sąjungoms ir jos pačios nuspręs, ką daryti: ar parduoti per Turto fondą, ar įsteigti fondą, kaip siūloma šiame įstatyme, bet tokia situacija, kokia yra šiandien, kad Seimas vadovauja Specialiajam fondui besikuriančioms ir veikiančioms profsąjungoms remti, yra nonsensas. Todėl aš prašau pritarti po svarstymo, bet iki priėmimo kai ką reikia pataisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūs sutaupėte laiko. Kviečiame J.Razmą. Primenu, diskusijoms Seimo nariui skiriamos 5 minutės. Atsargiai, pone Razma, nesusižeiskit.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, po A.Syso kalbos aš tikėjausi kitokios išvados – kad jis pasakys, jog negalima pritarti tokiam projektui ir reikia pasielgti taip, kaip mes pasielgėm prieš tai, – grąžinti tobulinti.

Iš tiesų aš manau, kad tas variantas, apie kurį lyg ir užsiminė A.Sysas, – visą ten dar likusį turtą, kuriuo teoriškai disponuoja tebegyvuojantis fondas, atiduoti kaip nors pačioms profsąjungoms, jeigu jau neišėjo parduoti per Turto fondą, ir baigti tą jau daugybę metų besitęsiantį Seimo ryšį su ta Fondo taryba, specialiais nutarimais tvirtinant jo sudėtį ir darant kitas nesąmones... Dabar galiojančiame įstatyme Seimas jau buvo atsižegnojęs nuo šitų profsąjungų reikalų. Buvo numatyta, kad to fondo turtas turi atitekti Turto fondui, žinoma, tas, kuris nereikalingas pačioms profsąjungoms, o Turto fondas turi parduoti ir pinigus atiduoti vėlgi profsąjungoms. Seimo jau nebėra. Dabar mes vėl grąžiname Seimo dalyvavimą. Vėl mums bus priekaištaujama, kad ta Fondo taryba, kuri Seimo nutarimu patvirtinta, padarė kažką ne taip, vėl Seimas aiškinsis, ar jis atsakingas, ar neatsakingas. Na, man atrodo, kad tai yra blogas būdas.

Kita vertus, man atrodo nesuprantama, kodėl keičiamas dabar galiojančio įstatymo 1 straipsnis. Man atrodo, kad čia buvo labai teisingai ir principingai pasakyta, jog įstatymas priimtas todėl, kad Specialiojo fondo veikiančioms ir besistengiančioms profesinėms sąjungoms remti taryba nesilaikė įstatymo ir neatliko jai pavestų funkcijų, o įstatymu siekiama išsaugoti Lietuvos nacionalinio turto – profesinėms sąjungoms priklausiusių pastatų ir kito turto vertę, jį tinkamai valdyti ir naudoti, o profesinėms sąjungoms sudaryti galimybę turtą ir lėšas efektyviai panaudoti savo tikslams įgyvendinti. Tai kodėl kažkam parūpo atsisakyti tų visiškai teisingų priekaištų minėtam fondui, kai mes kaip tik šiomis dienomis girdime, kad prokuratūra ėmėsi energingiau tirti kai kuriuos to turto naudojimo atvejus (tikėkimės, ką nors ištirs)? Dabar lieka tokia neutrali frazė, kad šiuo įstatymu siekiama profesinėms sąjungoms sudaryti galimybę efektyviau disponuoti profesinių sąjungų turtu ir lėšomis.

Aš manau, kad prieš svarstant šį įstatymą mums turėjo būti pateikta tiksli informacija, koks turtas kokioms profsąjungoms jau yra perduotas, kodėl tas turtas, kuris turėjo būti perduotas Turto fondui, nebuvo perduotas, kas ir kaip už tai turi atsakyti. Dabar mes užsimerkiam, kad kažkas įstatymo nevykdė, prisitaikom prie to nevykdymo ir ieškom naujų išlygų nevykdytojams. Aš manau, kad tai yra blogas precedentas, skatinantis taip elgtis ir kitus subjektus, kuriuos įstatymas įpareigoja ką nors daryti.

Nepamirškim ir tos aplinkybės, apie kokias profsąjungas ir apie kokį turtą mes kalbam, kad gana sąlygiškai mes turime kalbėti apie tą pačioms profsąjungoms priklausiusį turtą. Tai buvo sovietinėms profsąjungoms priklausiusio turto dalis, kurią valstybė numatė perduoti toms persiregistravusioms profsąjungoms. Taigi tam tikra prasme tai yra valstybės parama profsąjungoms, o ne jų teisių į turėtą turtą išsaugojimas, todėl mes, manau, galim būti pakankamai ryžtingi. Gaila, kad dabartinei valdančiajai daugumai nepakako ryžto pareikalauti, kad Turto fondas kartu su jai nurodymus galinčia duoti Vyriausybe vis dėlto vykdytų dabar galiojantį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, suformuluokite savo siūlymą. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, kalbėtojas siūlo grąžinti tobulinti. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, vėlgi turime remtis Statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 papunkčiu: “jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui”. Taigi, kolegos, dabar galima balsuoti… yra pasiūlymas grąžinti tobulinti. Dabar, kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Balsuosime, ar pritariame komiteto patvirtintam projektui. Prašome. Už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Aš iš tikrųjų kviečiu pritarti, nes tai yra bendras liberalų ir Socialinių reikalų komiteto pirmininko projektas, visos pozicijos yra suderintos. Tai, ką dabar išdėstė gerbiamasis J.Razma, aš manau, nebuvo visiškai tikslu dėl kaltinimų šiai Vyriausybei ir Turto fondui. Pagal galiojusį įstatymą visi turto perdavimai turėjo būti atlikti iki 1999 m. liepos 1 d., t.y. tuo metu, kai dar konservatoriai buvo valdžioje, todėl, gerbiamasis kolega, nereikėtų atsikratyti savo bėdų ir permesti bėdų kitiems žmonėms. Taigi aš kviečiu visus pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už. Nematau motyvų prieš. Gerai, registruojamės. Balsuosime. Registruojamės, kolegos. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad bendro sutarimo nėra, todėl mes turime elgtis pagal Statutą. Atsiprašau jūsų, bet teks balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsuosime, ar pritariame komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 31 balsavo už, 7 – prieš, 11 susilaikė, taigi yra pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui.

Dabar turime kalbėti dėl pasiūlymų. Šiuo atveju mes turime Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą – 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių “turto” įrašyti žodžius “ir atsiskaičius už jų įsteigtų įmonių įsipareigojimus”. Bet yra viena statutinė procedūra – šie pasiūlymai gauti labai vėlai. Aš siūlyčiau statutinę išeitį – dėl šių pasiūlymų balsuoti priėmimo metu, nes mes kitaip pasielgti negalime. Priėmimo metu galime balsuoti. Ar galime dabar, kolegos, pritarti projektui po svarstymo? Aš jau siūliau bendrą sutarimą. Siūloma bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Yra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Norit dar balsuoti? Yra, kolegos, prieštaraujančių liberalų. Gerai, registruojamės. Prašome. Motyvai – už, motyvai – prieš. Vieną minutę! Motyvai – už, motyvai – prieš. Motyvus už – G.Dalinkevičius. Kolegos, aiškinu. Pirma patvirtinome komiteto pateiktą įstatymo projektą, o dabar – formalusis įstatymo pabaigimas (Balsai salėje). Kolegos, nesiginčykite.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš manau, kad reikia būtinai padaryti tvarką šiame procese, todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra pasiūlymas balsuoti… Ar kolega J.Raistenskis taip pat nori? Vienas už, vienas prieš. Labai atsiprašau. Gerai, kolegos. Prieš J.Razma. Matau, kolega. J.Razma prieš. Motyvai prieš. J.Razma.

J.RAZMA. Atkreipčiau dar dėmesį į nemažą kiekį Teisės departamento pastabų. Jos yra gana rimtos ir todėl, kad toks fondas, įkurtas tų visų profsąjungų, gali būti ir neįkurtas, tada mūsų įstatymo norma liks neapibrėžta, dėl to, kad naujos sudėties taryba ir kiti dalykai. Aš tikrai siūlau nepritarti tam projektui ir pagalvoti visiems kartu, kaip čia geriau išsisukti iš šios situacijos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, registruojamės, balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Registracija pradėta. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke, tikrai norėtųsi komentaro, kodėl mes čia dabar antrą kartą balsuojame? Mes vieną kartą ką tik balsavome ir, kaip supratau, buvo pritarta po svarstymo. Dabar jūs antrą kartą teikiate balsuoti po svarstymo. Iš tikrųjų norėčiau, kad nurodytumėte Statuto straipsnius, kuriais remiantis jūs taip darote. Kažkokia nauja tvarka, matyt, čia, Seime, atsirado jums posėdžiaujant, kad po du kartus mes turime pritarti.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Užsiregistravome, taip? Gerbiamieji kolegos, dabar noriu jums pasakyti, kad yra du straipsniai – 151 straipsnio 3 dalies 7 papunktis ir 153 straipsnio 1 dalis. Dar noriu jums pasakyti, kad šiuo tarpu buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai, kuriuos aš tik ką perskaičiau, nors jie buvo ne laiku, mes sutarėme, kad dėl jų balsuosime per priėmimą (Balsai salėje) Gerai, kolegos, pasiūlymai buvo, tik mes nutarėme, kad jie pateikti šiek tiek vėluojant.Biudžeto ir finansų komiteto. Kolegos, aš juos net perskaičiau. Gerbiamasis Eligijau, nereikia… Gerbiamieji kolegos, jūs dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, akivaizdžiai yra parašyta 153 straipsnyje, kokie sprendimai po įstatymo projekto svarstymo yra priimami. Ir yra pasakyta: “pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui”. Taip ir pritariam pagrindinio komiteto, kam mes dar antrą kartą balsuojame? Niekada seniau taip nedarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai, kuriuos aš pristačiau, aš klausiau jūsų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ir balsavome, ir aš atsiklausiau. Po to Liberalų frakcijos atstovai ėmė reikalauti nepritarti bendram sutarimui. Tai mano dar kartą klausimas: ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Galima. Kitas darbotvarkės… (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kadangi pritariame bendru sutarimu, lydintys teisės aktai. Paprašysiu tylos!

Įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-862(2*). Seimo nutarimo „Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų pakeitimo" projektas Nr.IXP-863(2*) (svarstymas)

Įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto” 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-862(2). Vėl tie patys pranešėjai. P.Papovas. Tai prašom iš tribūnos pasakyti savo nuomonę dėl abiejų lydinčių teisės aktų.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra visiems šiems lydintiems įstatymo projektams pritarta ir aš kviesčiau, jeigu pritariame, tai reikia visiems pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas šiems abiem lydintiems teisės aktams, tiek projektui Nr.IXP-862, tiek projektui Nr.IXP-863 pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Ar yra prieštaraujančių? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta po svarstymo. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad jeigu pirmininkaujant padaroma klaida, tai reikia pripažinti, kad įvyko klaida, bet nereikia toliau klaidinti. Ir dabar visa jūsų po to, po balsavimo, pasakyta nuomonė, kaip jūs sprendimą pateikėte, kad bendru sutarimu priimta, taigi taip nebuvo. Nereikia klaidinti Seimo narių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote nuomonę po balsavimo. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.

J.RAZMA. Jokio bendro sutarimo, na ką jūs!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi J.Razma prieštarauja, tai jis norėtų kalbėti prieš lydinčiuosius teisės aktus, suteikiam žodį motyvams prieš. J.Razma.

J.RAZMA. Iš tiesų siūlyčiau nemanipuliuoti tuo bendru sutarimu, nes matyti kitokie trūkumai lydinčiuosiuose teisės aktuose. Sakykim, įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte” 2 straipsnyje, 2 dalyje numatoma pareiga fondo tarybai nustatyti veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perduoto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Mes matėme, kaip tas fondas, ta taryba vykdo įstatymus. Vėlgi, jeigu jie tos tvarkos nenustatys, tai liks toks neaiškus neapibrėžtumas. Jeigu jau autoriai kažką ėmėsi iš esmės sutvarkyti, reikėjo šiame įstatyme tos tvarkos pagrindinius elementus ir surašyti, kad nebūtume priklausomi nuo tos tvarkos patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Mes žinome, kai kokios nors tvarkos pareikalaujame iš visuomeninės institucijos, kuo dažnai tai baigiasi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dvi minutės. Taigi girdėjote motyvus prieš, bendro sutarimo nėra. Gerbiamieji kolegos, teks balsuoti, ar pritariame po svarstymo lydintiesiems teisės aktams – projektui Nr.IXP-862 ir projektui Nr.IXP-863. Registruojamės, kolegos, o kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos norės kalbėti E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesiog noriu, kad į Seimo protokolą būtų įrašyta. Kadangi posėdžio pirmininkas nesudarė galimybės balsuoti susilaikant arba prieš dėl pagrindinio įstatymo, tai aš noriu pareikšti, kad aš susilaikau balsuojant už šį įstatymą, o ne bendru sutarimu. Todėl prašyčiau, kad posėdžio pirmininkas leistų išreikšti Seimo nariams savo valią balsuojant dėl pagrindinio įstatymo, kurį svarstome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 40 Seimo narių. Dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo projektams Nr.IXP-862(2) ir Nr.IXP-863(2). Prašom, balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 30 balsavus už, 3 – prieš, 7 susilaikius, po svarstymo pritarta projektams Nr.IXP-862, taip pat Nr.IXP-863. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo narys E.Masiulis turi teisę apskųsti mano sprendimus Etikos ir procedūrų komisijai, linkėčiau tai padaryti.

Taigi, kolegos, dabar Seimo narių pareiškimai. Prašom. Kolegos, Seimo narių pareiškimų nėra. Nematau norinčių tai daryti. Gerbiamieji kolegos, leiskite baigti šios dienos posėdį.