Keturiasdešimt septintasis (171) posėdis
2001 m. gruodžio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir G.STEPONAVIČIUS

Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1205(3*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pradėti gruodžio 13 d. plenarinio posėdžio popietinę dalį. Popietinis posėdis pradėtas. Skelbiame registraciją. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 18 Seimo narių. Aš manau, kad mes turėsime progos pakartoti registraciją po kiek laiko, juo labiau kad į salę renkasi vis daugiau Seimo narių. Aš noriu jus informuoti, kad mes dabar turime svarstyti Pelno mokesčio įstatymo projektą Nr.IXP-1205, dėl kurio pirmosios dalies buvo padaryta pertrauka. Taigi kviečiu pranešėjus į tribūną. Jūs norėtumėte dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Šio klausimo įtraukimas į darbotvarkę sukėlė nemažą rezonansą ir Seniūnų sueigoje, kurioje balsai pasidalijo vienodai. Mūsų siūlymas buvo, kad Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuris turi labai didelį rezonansą Lietuvoje ir yra labai aktualus ūkio subjektams, nebūtų priiminėjamas tokia skubos tvarka, kokia dabar yra padiktuota.

Kita vertus, mes žinome, kad šalia Pelno mokesčio įstatymo projekto Seime svarstomas ir PVM naujos redakcijos įstatymo projektas. Todėl Liberalų frakcijos vardu prašytume daryti dar vieną svarstymo pertrauką iki kito posėdžio remiantis Statuto 109 straipsniu, kad būtų galima lygiagrečiai svarstyti tiek Pelno mokesčio, tiek PVM įstatymų projektus čia, Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra reglamentinis, remiamasi Statuto 109 straipsniu. 109 straipsnio 1 dalis nustato, kad “svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu (šiuo atveju Liberalų frakcijos reikalavimu), kurį turi paremti ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip penktadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 min. ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui”. Liberalų frakcija norėtų atidėti artimiausiam posėdžiui. Artimiausias posėdis įvyktų pirmadienį, 17 dieną. Gal galima būtų sušaukti ir neeilinį posėdį, tokie variantai yra statutiškai numatyti. Dabar prašome, gerbiamieji kolegos, registruotis. Registracija pradėta. Balsuosime dėl pasiūlytos pertraukos. Kaip minėjau, tai bus antroji, kartu ir paskutinė, pertrauka.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote skambučio lokalizaciją. Aš manau, kad jūs išlaikėte buvusius refleksus ir gerai stebite, ir aš turiu teisę pakviesti į posėdį tuos Seimo narius, kurie dar vėluoja. Ar balsuojame? (Balsai salėje) Bet aš mačiau, kad yra atėjusių naujų Seimo narių. Štai kolega G.Steponavičius. Opozicijos lyderio negalima ignoruoti. Aš paprašysiu dar kartą pakartoti registraciją. Mes gerbiame opozicijos lyderio teisę užsiregistruoti.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kadangi daugiau registracijos nekartosime, prašome balsuoti, kas paremtų Liberalų frakcijos pasiūlymą atidėti įstatymo projekto Nr.IXP-1205 svarstymą iki artimiausio posėdžio. Prašom. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, 21 parėmus Liberalų frakcijos pasiūlymą, 17 balsavus prieš ir 2 susilaikius daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka iki artimiausio posėdžio. Dėl vedimo tvarkos nori kalbėti opozicinės Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pats, dirbdamas Biudžeto ir finansų komitete, matau, kiek daug yra priimta Pelno mokesčio įstatymo pataisų. Tai labai svarbus įstatymas ir labai daug svarbių pataisų yra priimta. Aš siūlau dabar priimti protokolinį sprendimą ir paprašyti Vyriausybės išvadų dėl tų pataisų, kurias komitetas yra padaręs šiam projektui. Aš manau, kad būtų labai negerai, jeigu Seimas priimtų įstatymą, Pelno mokesčio įstatymą, nesuderintą su Vyriausybe.

PIRMININKAS. Aš manau, nėra jokių problemų. Siūlymas geras, galime balsuoti už jį. Ar sutinkate bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nesutinkate? Gerbiamasis kolega Andriau, kadangi yra prieštaraujančių, teks registruotis ir jūsų pasiūlymą paremti balsuojant. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Balsuosime dėl A.Kubiliaus pasiūlymo. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 19 balsavus už, prieš – 16 ir susilaikius 8, A.Kubiliaus pasiūlymas nėra paremtas. Taigi, gerbiamasis kolega, aš manau, kad Vyriausybė normalia tvarka pateiks savo poziciją ir iki artimiausio posėdžio mes ją turėsime.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-1264 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, imamės kito darbotvarkės klausimo, t.y. klausimas Nr.IXP-1263 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33, 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Pranešėjas G.Šivickas. Čia mes turime, kolegos, pasielgti pagal Statutą ir pirmiausia, norint pradėti svarstyti šį klausimą, mes turime priimti Seimo nutarimą, arba rezervinį 2a klausimą, – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” projektą. Pranešėjas – G.Šivickas. Kaip matyti, čia yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom pranešėją į tribūną.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, esant naujam Pelno mokesčio įstatymui, turėtų keistis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo straipsniai ir punktai. Todėl teikiu šį projektą Seimui ir siūlau papildyti Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio 4 dalį – “Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlomi įstatymų projektai” 20 punktu, projektu Nr.IXP-1263. Tai yra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektu. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė šį Seimo nutarimo projektą. Pranešėjo paklausti nori kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Tam, kad taptų aiški motyvacija, kodėl reikėtų papildyti šiuo klausimu, galbūt jau dabar, gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokia esmė papildančio įstatymo?

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

G.ŠIVICKAS. Suderinti šį įstatymo projektą su nauju Pelno mokesčio įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. Polemika nekeliama, kolegos. Polemika yra per svarstymus. Dabar norėčiau paklausti, kas norėtų dalyvauti šio nutarimo svarstyme? Pirmiausia, kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Užsirašiusiųjų nėra. Taigi, kolegos, dabar registruosimės, kadangi po svarstymo pritarėme. Ar galime sakyti, kad po svarstymo pritarėme bendru sutarimu? Galima. Dėkui. Taigi svarstymas taip pat formaliai baigtas.

Dabar galėtume priimti pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra tik du straipsniai, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Nematau. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso Seimo nutarimo? Dėl viso Seimo nutarimo prieš norėtų kalbėti kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Labai trumpai, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Mes matome, kaip beatodairiškai yra stumiamas naujasis Pelno mokesčio įstatymas, kad strimgalviais įsigaliotų nuo kitų metų pradžios be jokios pagarbos Lietuvos ūkio subjektams. Manyčiau, kad nei mes, parlamentarai, nei ūkio subjektai nenusipelnė tokio nestabilaus požiūrio į ilgalaikius dalykus. Žinodami ydingą praktiką keisti, skubėti ir panašiai, taip pat ir dėl šio, siūlytume kaip priemonę stabdyti skubėjimą dėl pelno mokesčio priėmimo neskubėti ir pildančius aktus priiminėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia buvo motyvai prieš. Dabar bus motyvai už. Seimo narys J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, atvirkščiai nei ką tik kalbėjęs opozicijos lyderis, noriu pasakyti, kad svarstant Pelno mokesčio įstatymą arba Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą buvo ne viena diskusija su verslininkais, su įvairių asocijuotų organizacijų atstovais. Taip, buvo skirtingų nuomonių, bet diskusijoje buvo rastas bendras vardiklis, kad būtų galima pakeisti Pelno mokesčio įstatymą ir prie jo priderinti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą. Tai nėra jokia naujiena Lietuvos ūkio subjektams. Manau, šie pakeitimai leis gana gerai funkcionuoti Lietuvos verslininkams, gauti papildomas pajamas, kurios reikalingos socialinėms sritims, ir švietimui, ir kultūrai, kad būtų įvykdyti mūsų įsipareigojimai Lietuvos žmonėms. Todėl kviečiu visus Seimo narius šiandien pritarti pateikto Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33, 35 straipsnių pakeitimams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasakyti motyvai už ir prieš. Dabar registruojamės. Balsuosime dėl Seimo nutarimo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) rudens sesijos darbų programos” priedėlio papildymo”. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 30 Seimo narių balsavus už, 7 – prieš ir 16 susilaikius, Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) rudens sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” priimtas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-1263 (pateikimas)

Dabar, kai mes papildėme Seimo rudens sesijos darbų programą, kviečiame į tribūną pranešėją poną G.Šivicką pateikti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33, 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą Nr.IXP-1263. Prašom, pranešėjau.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, pirmininke. Paaiškinsiu šio įstatymo tikslą. Jo tikslas yra nustatyti, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nuostatos nebetaikomos apmokestinant individualių įmonių ir ūkinių bendrijų pajamas. Taigi įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, juridiniams asmenims priskiriamos ir individualios įmonės bei ūkinės bendrijos. Todėl kai kurios nuostatos dėl šių įmonių pelno apmokestinimo perkeliamos į Pelno mokesčio įstatymo projektą.

Taip pat yra nustatoma, kad advokatų praktika besiverčiančių advokatų iš šios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos ir apmokestinamos bei pajamų mokestis sumokamas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ta pačia tvarka, kaip yra apskaičiuojamas ir apmokestinamas neribotos civilinės atsakomybės vienetų apmokestinamasis pelnas bei sumokamas pelno mokestis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė šio įstatymo projekto pagrindinius motyvus. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašom. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, žvelgiant į šį įstatymo projektą, jis neatrodo toks paprastas, kai kurios jo nuostatos reikalautų išsamesnių diskusijų. Tuo tarpu yra siūlymas jį priiminėti ypatingos skubos tvarka. Aš taip suprantu, šiandien taip įrašyta į darbotvarkės planą. Nėra net Teisės departamento išvadų, bent jau iš ryto nebuvo svarstant darbotvarkę. Ir antra, nėra Vyriausybės išvadų.

Ar jūs sutiktumėte, kad vis dėlto tokių elementarių procedūrinių nuostatų svarstant mokestinį įstatymą būtų laikomasi, t.y. būtų išnagrinėtos ir Teisės departamento galimos išvados, taip pat būtų paprašyta Vyriausybės išvadų, kaip jos buvo gautos svarstant panašius kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, atsakyti.

G.ŠIVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų ryte teko žvilgterėti į naujas Teisės departamento išvadas, esminių pastabų nėra. Nesu kategoriškas, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka. Yra svarbu, kad jis būtų priimtas kartu su nauju Pelno mokesčio įstatymu. Taigi turėsime progą svarstyti ir komitetuose.

O dėl Vyriausybės išvadų sunku pasakyti, ar jos būtų reikalingos, nes logiškai yra viskas suderinta su nauju Pelno mokesčio įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pateikėjas atsakė į visus jūsų klausimus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių nematau. Taigi, kolega Skarbaliau, manau, pavėlavusiųjų dalia yra šiek tiek kitokia. Tai jūs norite balsuoti prieš. Norėčiau pasiūlyti jums kitą išeitį. Aš būtinai paskelbsiu registraciją, nes ne jūs vienas atėjote, kai svarstysime kitą klausimą. Tai mes sutaupysime… Norit? Gerai, prašom. Kadangi yra…

Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo nėra. Yra nesutarimas dėl formalios, fiksuoju specialiai protokolui, dėl formalios Seimo nario, neužsiregistravusio posėdyje, priežasties. (Balsas salėje) Tai dabar aš norėčiau… Gerai, kolegos, registruojamės. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Prašom, dėl motyvų kalbės A.Kunčinas. Tai jūs kalbėsit dėl motyvų? (Balsai salėje) Kolegos, kadangi buvo pateikimas, tai dabar kalbama dėl motyvų, nes vienas prieštaravo, kad nebūtų bendro sutarimo. Dabar vienas kalba už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Po diskusijų dėl motyvų, kolega Steponavičiau, aš suteiksiu žodį replikai dėl balsavimo, nes buvo paminėta pavardė. Susitarėm? Gerai. Dėl motyvų – kolega A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Kolegos, buvo motyvas už, t.y. kad palaiko. Ar yra motyvų prieš? Nėra. Dabar registruojamės, o registracijos metu replikai turės teisę kolega E.Skarbalius. Prašom.

E.SKARBALIUS. Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone Andriukaiti, aš norėčiau jums priminti, kad jūs ne vienas mokate kaip lakštingala suokti. Aš irgi turiu kultūros ir švietimo darbuotojo diplomą. Ir jeigu aš pradėsiu savo maldelę, tai žinokit, tada mes galėtume surengti debatus, kuriam greičiau kvapas baigsis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote kolegos Seimo nario E.Skarbaliaus kalbą. Taigi skelbiu: užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl to, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.IXP-1263. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 35 balsavus už, 7 – prieš, 12 susilaikius, projektui po pateikimo yra pritarta.

Norėčiau informuoti gerbiamuosius Seimo narius. Yra Seimo Pirmininko teikimas, pasirašytas gruodžio 11 d., kad jis sutinka su siūlymu svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka. Pranešėjas patikslino, kad jie norėtų, jog jam būtų taikoma šiek tiek kitokia ypatingos skubos tvarka: mes šiandien nepradėtume svarstymo, bet svarstymas vyktų, atsižvelgus į pranešėjo siūlymą, šį projektą priimant kartu su Pelno mokesčio įstatymo projektu. Tokia yra ir komiteto pirmininko A.Butkevičiaus motyvacija. Taigi aš manau, gerbiamieji kolegos, mes galėtume… (Balsai salėje) Jūs norėtumėte dabar svarstyti? Gerai. Dėl motyvų – kolega A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Aš nematau nieko bendro su Pelno mokesčio įstatymo projektu. Šis įstatymo projektas yra parengtas, kad jo nuostatos atitiktų Civilinį kodeksą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote komiteto pirmininko A.Butkevičiaus siūlymą pradėti svarstymą dabar. (Balsai salėje) Bus suteiktas žodis, kolegos. Taigi girdėjote siūlymą pradėti svarstyti dabar, nors pranešėjas buvo sakęs, kad tai galima būtų suderinti su Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimu. (Balsai salėje) Tai, gerbiamasis kolega, patvirtinkit savo nuomonę per šoninį mikrofoną.

A.BUTKEVIČIUS. Turiu savo kolegų atsiprašyti, vienas straipsnis susietas su Pelno mokesčio įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet mes galėtume priimti bendru sutarimu siūlymą svarstyti šį klausimą kitą savaitę, pirmadienį, artimiausiame posėdyje. Dabar norėčiau paprašyti, kad jūs pritartumėte ypatingos skubos tvarkai. Taigi kviesčiau registruotis ir balsuosime dėl pasiūlymo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Repliką – opozicijos lyderis G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS. Aš manyčiau, kad galėtume ieškoti bendro sutarimo tik tuo atveju, jeigu būtų sutarimas, jei jau nesvarstom šiandien, apsispręsti tik dėl skubos tvarkos. Priešingu atveju, Liberalų frakcija prašo pertraukos. (Balsas salėje) Dėl apsisprendimo taikyti vienokią ar kitokią svarstymo tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlymas šiek tiek nesiderina su Statutu. Primenu, mes turime suderinti abiejų teikiamų įstatymų projektų eigą, tai – statutinė norma, nes priešingu atveju nebus galima priimti kito įstatymo. Dėl to yra Seimo Pirmininko teikimas dėl ypatingos skubos tvarkos, dėl to aš siūlau dabar, kai užsiregistravo 59 Seimo nariai, apsispręsti, ar palaikome Seimo Pirmininko pasiūlymą svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Balsavimas pradėtas.

G.STEPONAVIČIUS. … iki balsavimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turite visas sąlygas tai išreikšti balsavimu. Dar kartą noriu paminėti, tai yra procedūrinis dalykas, o procedūriniuose dalykuose pertraukos neimamos. Prašome, kolegos, išreikšti savo valią balsavimu.

Taip, gerbiamieji kolegos, 29, kartu aš pridedu savo balsą, 30 balsavus už, prieš – 13, 7 susilaikius… (Balsai salėje) 30 balsavus už… (Balsai salėje) 13 balsavus prieš, 7 susilaikius, pasiūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos nesurinko reikiamos daugumos. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, aš norėčiau, kad jūs laikytumėtės elementarios tvarkos.

Taigi dabar, kolegos, po pateikimo, nes siūlymas nesurinko reikiamos 36 Seimo narių balsų daugumos, mes paskirkime komitetą, kuris turės šį klausimą svarstyti. Yra siūlymas paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Ar pritariame? Galime pritarti bendru sutarimu? Papildomo komiteto nėra numatyta. Seniūnų sueiga nesiūlo papildomo komiteto. Ar Seimo narių nuomonė sutaptų su Seniūnų sueigos nuomone? Sutampa. Ačiū. Taigi aš siūlyčiau, kad šį klausimą Biudžeto ir finansų komitetas svarstytų kitą savaitę. Pranešėjau, ar tenkina… Gerbiamasis pranešėjau, aš siūlau, kad Biudžeto ir finansų komitetas šį klausimą svarstytų kitą savaitę. Ačiū. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1045(2*) (priėmimas)

Imamės kito darbotvarkės klausimo. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1045(2). Šiuo atveju kviečiame pranešėją P.Papovą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komiteto išvadai po svarstymo buvo pritarta. Po svarstymo nebuvo gauta Seimo narių siūlymų, išskyrus Teisės departamento išvadą, su kuria komitetas sutinka. Prašome priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti šio įstatymo priėmimą? Galime.

Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo projektas yra trumpas – vienas straipsnis, ar norėtų kas kalbėti dėl 1 straipsnio? Kolega K.Rimšelis. Prašom. Kolega Rimšeli, jūsų… Neprašote. Labai ačiū. Nematau norinčių kalbėti už ir prieš, taigi, kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Balsavimas dėl Valstybės tarnybos įstatymo II priedėlio pakeitimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 30 Seimo narių balsavus už, 20 – prieš, 5 susilaikius, Valstybės tarnybos įstatymo II priedėlio pakeitimo įstatymas priimtas.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1080(2*) ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pradėsime kitą (jau popietinės darbotvarkės) klausimą – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1080(2). Pranešėjas – ponas J.Matulevičius. Kviečiame į tribūną. J.Matulevičių kviečiame į tribūną.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komiteto išvadai po svarstymo pritarta. Papildomai gautos ir apsvarstytos penkios Teisės departamento pastabos, kurioms Sveikatos reikalų komitetas pritarė, taip pat dvi Seimo nario K.Kuzmicko pastabos, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Pranešėjau, prašome likti tribūnoje, nes vyksta priėmimas. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pakomentavo, kad Teisės departamento pataisos yra priimtinos. Dabar pradėsime priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl motyvų dėl 1 straipsnio? Kalbančių nematau. Gal bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. 2 straipsniui buvo Teisės departamento pastaba, kuriai Sveikatos reikalų komitetas pritarė. 2 straipsnio 34 dalis.

PIRMININKAS. Prašau perskaityti naują redakciją.

J.MATULEVIČIUS. Nauja redakcija, kuriai pritarė Sveikatos reikalų komitetas (34): “Tarptautinės teisės aktai – Pasaulio sveikatos organizacijos Asamblėjos patvirtintos taisyklės užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais, kiti Pasaulio sveikatos organizacijos Asamblėjos priimti teisės aktai, prie kurių įstatymų nustatyta tvarka yra prisijungusi Lietuvos Respublika”.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nematau.

3 straipsnis. 3 straipsniui pastabų nėra. Norėtų kas kalbėti dėl 3 straipsnio dėl motyvų? Ne. Galime priimti bendru sutarimu 3 straipsnį? Priimta. Ar gerbiamasis A.Kubilius norėjo prieštarauti? Ačiū. Viskas gerai.

4 straipsnis. Pravalomojo epidemiologinio registravimo objektai ir informacijos apie juos teikimas. Prašom, pranešėjau.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas.

5 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Priimta.

6 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimame 7 straipsnį.

8 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimame 8 straipsnį.

9 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Yra Teisės departamento siūlymas dėl 9 straipsnio 3 dalies. Nauja redakcija. Turbūt turi visi ar supažindinti?

PIRMININKAS. Kadangi visi turi, aš manau, kad jums svarbu pasakyti, ar priimate, ar nepriimate Teisės departamento siūlymą.

J.MATULEVIČIUS. Pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarsimu priimti 9 straipsnį? Galima. Priimtas. 10.

J.MATULEVIČIUS. Priimta.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimta. 11.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimtas bendru sutarimu. 12.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 13.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu 13 straipsnis priimtas. 14.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 14 straipsnis priimamas bendru sutarimu. 15.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. 16.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 17.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame taip pat bendru sutarimu. 18.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. 19.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimtas. 20.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 21.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. Ketvirtojo skirsnio 22 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimame.

23 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu.

24 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. 25.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. 26.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. Septintojo skirsnio 27 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 28.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 29.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 30.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 31.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta bendru sutarimu. 32.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta bendru sutarimu. 33.

J.MATULEVIČIUS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimta bendru sutarimu. 34.

J.MATULEVIČIUS. 34 straipsniui yra Teisės departamento pastaba ir Seimo nario K.Kuzmicko pasiūlymai. 34 straipsnį siūloma suredaguoti taip: “Asmenų, sergančių ir įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ar sukėlėjų nešiotojų teisių garantijos, duomenys apie asmenų, sergančių ir įtariamų, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatą teikiami tik įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka”. Šiai pastabai Sveikatos reikalų komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra K.Kuzmicko siūlymas dėl šio 34 straipsnio. Dabar reikėtų 29 Seimo narių balsų, kad šį siūlymą mes svarstytume. Ar bus 29 Seimo nariai, pritariantys K.Kuzmicko pasiūlymams? Gerbiamieji kolegos, gal pakelkime rankas. Ar bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Ar yra 29? Yra daugiau negu 29. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti K.Kuzmicko pasiūlymą? Bendru sutarimu. Ačiū. Ar dabar galėtume priimti visą 34 straipsnį? Ačiū. 34 straipsnis priimtas.

35 straipsnis.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. 35 straipsnį priimame bendru sutarimu. 36.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taip pat priimame bendru sutarimu. 37.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimame bendru sutarimu. 38.

J.MATULEVIČIUS. 38 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Šį straipsnį yra siūloma išdėstyti taip: “Ginčų dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės sprendimo tvarka. 1. Ginčai dėl pažeistų asmenų teisių, susijusių su užkrečiamųjų ligų profilaktika ar kontrole, sprendžiami teismine tvarka. 2. Ginčai dėl šio įstatymo nustatytų juridinių ir fizinių asmenų pareigų, susijusių su užkrečiamųjų ligų kontrole ir profilaktika, nevykdymo sprendžiami teismine tvarka”.

Šiai pastabai Sveikatos reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Pritarė. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti 38 straipsnio dabartinei redakcijai su Teisės departamento pasiūlymu bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimta. 39.

J.MATULEVIČIUS. 39 straipsniui buvo Teisės departamento pastaba. Ir šis straipsnis yra pasiūlytas išdėstyti taip. 39 straipsnis: “Žmonių sveikatai padarytos žalos ir sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų dėl užkrečiamų ligų atlyginimas. Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veikla padarę žalos žmonių sveikatai ar išlaidų sveikatos priežiūros įstaigoms dėl užkrečiamųjų ligų jas atlygina įstatymų nustatyta tvarka”. Sveikatos reikalų komitetas pritarė šiai pastabai bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti 39 bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimta. 40.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 40 priimti bendru sutarimu? Priimta. 41.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime 41 priimti bendru sutarimu? Priimtas. 42.

J.MATULEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 42 bendru sutarimu? Galime. Priimtas. Gerbiamasis pranešėjau, toliau.

J.MATULEVIČIUS. Gauti Seimo nario K.Kuzmicko pasiūlymai papildyti projektą nauju 7 skyriumi ir naujais 43, 44 straipsniais. Jis skambėtų taip: “7 skyrius. Baigiamosios nuostatos. 43 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei. Vyriausybė iki 2002 metų liepos 1 d. patvirtina šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus”. Ir 44 straipsnis – “Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas, išskyrus 43 straipsnį, įsigalioja 2002 metų liepos 1 d.” Šioms pastaboms Sveikatos reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų 29 Seimo nariai, pritariantys K.Kuzmicko pasiūlymams įtraukti dar du papildomus straipsnius, kuriems Sveikatos reikalų komitetas pritarė? Pritariame. Daugiau nei 29 parėmė. Tai dabar 43 galime priimti, kaip siūlo kolega K.Kuzmickas? Bendru sutarimu priimta. 44 galime priimti? Bendru sutarimu priimta. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbėsime dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Norėtų kalbėti už kolega A.Poplavski. Vieną minutę, kolega, tuoj pat… Dėl techninių nesklandumų… Prašom, kolega A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau tiktai priminti, kad infekcinės ligos yra ligos, kurių galima išvengti. Teikiamame įstatymo projekte yra pakoreguota užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinio valdymo sistema. Yra visų pirma atsisakyta priverstinio hospitalizavimo, priverstinio izoliavimo, priverstinio ištyrimo, priverstinio gydymo. Šis įstatymas, be abejo, labai yra reikšmingas sanitarinei epidemiologinei tarnybai. Jis glaudžiai susijęs su kitais įstatymais, kurie galbūt bus priimti. Tai visų pirma su Maisto įstatymu, Bedarbių rėmimo įstatymu, nes kai kurie klausimai susiję būtent su šiuo įstatymu, visų pirma dėl infekcinių ligų bakterijų nešiotojų nušalinimo nuo einamų pareigų, nuo darbo klausimas nėra išspręstas. Keičiasi žmonės, keičiasi ligos. Atsiranda gana pavojingų ligų, kurios iš tikrųjų turės didelę įtaką kasdieniniame visame mūsų gyvenime. Visų pirma aš turiu omeny, pavyzdžiui, tokias ligas kaip XXI amžiaus, galima sakyti, marą – ŽIV, ką daryti su tais ŽIV nešiotojais ir panašiai. Taigi įstatymas yra be galo reikšmingas visiems mums, ir aš raginu, kolegos, balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai už. Norinčių kalbėti prieš nematau. Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu registraciją. Balsuosime dėl projekto Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo. Registracija pradėta.

Taip, užsiregistravo 47 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius, Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Dar pridedame ir Seimo narių E.Vareikio, ir J.Matulevičiaus balsus. Vadinasi, 44 balsavus… ir G.Babravičiaus, 45… ir P.Papovo, K.Kriščiūno… Tai, gerbiamieji kolegos, tuomet pamėginkime padaryti, kaip priklauso. Skelbiu pakartotinę registraciją ir pamėginsime perbalsuoti, kaip priklauso. Kartu bus visi užregistruoti. Prašom, pamėginkime dar kartą registruotis. Primenu, gerbiamieji kolegos, mano liberalus požiūris šį kartą į Statutą leidžia jums papildomai užsiregistruoti.

Taigi, kolegos, užsiregistravus 47 Seimo nariams, kartojame balsavimą dėl Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašome balsuoti, kolegos. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 46 balsavus už, nė vienam nesusilaikius ir nė vienam nebalsavus prieš, Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-906(4*) ES (priėmimo tęsinys)

Pradedame svarstyti projektą Nr.IXP-906. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamieji kolegos, kol ateis A.Sakalas, aš informuosiu, kad liko nepriimti 1 straipsnio, kuriuo keičiame visą redakciją, 9, 8, 10, 18, 25, 31, 35 straipsniai. Prašome, pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra nepriimti tie straipsniai, kuriuos paminėjo pirmininkas. Be to, gautos dvi naujos pataisos. Tai pataisos dar nepriimtiems…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vieną minutę. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Papovai ir kiti, aš norėčiau paprašyti dėmesio. Salėje iš tikrųjų nemažas triukšmas. Pranešėjas pradeda priėmimą. Ačiū. Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. Tai, gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, liko nepriimti pirmojo straipsnio 6 straipsniai. Be to, dar kolega J.Razma pasiūlė grįžti prie 23, 26 straipsnių. Jis pateikė pastabas, jie jau buvo priimti. Taip pat pasiūlė dar nepriimtam 35 straipsniui pataisą, o 25 dar nepriimtam straipsniui taip pat pasiūlė pataisą Seimo Pirmininkas. Jeigu galima, Pirmininke, aš siūlyčiau tokią procedūrą.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Priiminėkime mes tuos straipsnius, kurie dar nebuvo priimti. O dėl tų, prie kurių reikės grįžti, bet jie jau priimti, Seimas apsispręs atskirai, ar grįžti prie priimtų įstatymų, ar ne. Jeigu bus nuspręsta prie jų grįžti, tada komentuosime pataisas, teikėjas jas teiks, ir bus galima dirbti toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjo pasiūlymas yra logiškas ir reglamentinis. Seimas turėtų vėliau apsispręsti, ar grįžti prie tų siūlymų ir prie savo jau priimtų sprendimų. Gerbiamieji kolegos, jeigu sutiksite, prašytume pranešėjo dabar pateikti tuos straipsnius, kurie liko nepriimti. Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, 9 straipsniui buvo pasiūlyta Teisės departamento (nors dabar jis tų siūlymų jau neteikia) išvardyti visas institucijas, turiu omeny fondus, kuriuos turėtų kontroliuoti Valstybės kontrolė. Mūsų nuomone, tai būtų susiaurinimas, nes fondai gali keistis, gali atsirasti nauji arba išnykti seni. Tuo tarpu 1 dalies 2 punkte yra parašyta: “valstybės piniginių išteklių naudojimą turi teisę tikrinti ir tikrina Valstybės kontrolė”. Valstybės piniginius išteklius pagal kitus jau mūsų priimtus biudžeto įstatymus sudaro ir visi fondai, kuriuose yra valstybės pinigų. Todėl siūlyčiau nepritarti Teisės departamento pastabai (Teisės departamentas, beje, su tuo sutiko) ir pritarti tokiai 9 straipsnio redakcijai, kokia yra dabar.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti 9 straipsniui taip, kaip siūlo komiteto pirmininkas? Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. 9 straipsnis priimtas. Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. 10 straipsniui taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, bet jis jau yra atspindėtas to paties 10 straipsnio 6 punkte, kad “teikia Seimui valstybinio audito ataskaitas ir išvadas, numatytas…” ir toliau kaip tekste. Iš esmės jau yra atsižvelgta, todėl naujos redakcijos nereikėtų ir naujo papunkčio taip pat. Siūlome nepritarti Teisės departamento išvadai ir 10 straipsnį priimti tokį, koks yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame su komiteto pirmininko siūlymu? Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Prašom, pranešėjau, toliau.

A.SAKALAS. 18 straipsnis. 18 straipsniui yra užregistruota mano pataisa, kuri atsirado po komiteto svarstymo. Tai yra nauja 18 straipsnio redakcija. Ten yra išbrauktas Valstybės kontrolės (…). Pagal naujo įstatymo punktą: “Valstybės kontrolės pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus perduoti teismui”. Tai yra turėtų būti lyg ir jo teisė, bet tai yra ne teisė, o pareiga, kuri numatyta kitame, t.y. 21 straipsnyje. Jeigu paliksime šiame straipsnyje, tai jeigu kontrolierius turi teisę perduoti, jis turi teisę ir neperduoti. Todėl šito punkto nereikia. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas ir siūlome naują redakciją, kurioje šio punkto nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume apsispręsti. Reikia 29 Seimo narių, remiančių šį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų šį pasiūlymą? Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu, matau, kad remia daugiau nei 29 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti dabar pasiūlytą redakciją? Bendru sutarimu priimta. Ar galėtume priimti visą 18 straipsnį? Bendru sutarimu priimta.

Prašom, pranešėjau, toliau.

A.SAKALAS. 31 straipsnis. Atsižvelgę į Teisės departamento išvadą mes siūlome to straipsnio nepriimti, t.y. išbraukti. Jeigu Seimas sutiktų, galima iš karto be balsavimo išbraukti.

PIRMININKAS. Jūs komentuojate 31 straipsnį?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. O 25 straipsnio nenorėtumėte komentuoti?

A.SAKALAS. 25 straipsnis? Tuoj pasakysiu.

PIRMININKAS. 25 straipsnyje yra kolegos A.Sakalo ir Seimo Pirmininko A.Paulausko pasiūlymai.

A.SAKALAS. Taip, iš tiesų yra. 25 straipsnis…

PIRMININKAS. Tai gal mes grįžkime prie 25 straipsnio, po to prie 31-ojo.

A.SAKALAS. Gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, 25 straipsnis.

A.SAKALAS. 25 straipsnyje Seimo Pirmininkas siūlo (tuoj pacituosiu, jeigu kolegos neturi) įrašyti žodį. Ten buvo parašyta: “Į Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybą priimami asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą”. Seimo Pirmininkas siūlo prieš žodį “aukštąjį” įrašyti “reikalingą aukštąjį”. Mūsų nuomone, žodis “reikalingas” yra neteisinė kategorija, ir niekas jokiame įstatyme neparašė, kas yra reikalingas aukštasis išsilavinimas, o kas yra nereikalingas aukštasis išsilavinimas. Siūlyčiau šiai pastabai nepritarti. Reikėtų suredaguoti kitaip. Tai būtų galima padaryti vėliau, kai šis įstatymas įsigalios. Ši formuluotė netinkama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs bendrą Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą – nepritarti tam papildymui. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų Seimo Pirmininko siūlymą ir įrašytų jį į 2 dalį? Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu paremti Seimo Pirmininko pasiūlymą. Balsavimas pradėtas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

Gerbiamieji kolegos, šį pasiūlymą palaikė tik 4 Seimo nariai. Taigi jis nebus svarstomas. Gerbiamieji kolegos, dabar 25 straipsnio pasiūlymas, kurį teikia A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pirmajame variante buvo parašyta: “Turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą”. Kai mes palyginame, ar yra tokios formuluotės Aukštojo mokslo ar kituose įstatymuose, tai matome, kad tokios formuluotės “arba jam prilygintą” nėra, todėl siūlome šiuos žodžius išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad toks pat yra ir Seimo Pirmininko A.Paulausko siūlymas išbraukti tą dalį “arba jam prilygintą”. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų paremti šias pataisas? Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų paremti? Aktyviai balsuojančių nematau. Registruosimės ir paremsime. Registracija, kolegos. Dabar vyksta registracija, kolegos. Gerbiamasis Babravičiau, registracija.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 46 Seimo nariai. Dabar priminsiu: ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas, ir Seimo Pirmininkas A.Paulauskas siūlo išbraukti iš 25 straipsnio 2 dalies žodžius: “arba jam prilygintą”. Dabar reikia 29 Seimo narių paramos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko ir Seimo Pirmininko pasiūlymo. Prašom. Primenu, čia yra siūlymas išbraukti žodžius: “arba jiems prilygintą išsilavinimą”. Nėra prilyginto aukštojo išsilavinimo.

Gerbiamieji kolegos, 27 ir pranešėjas – 28, G.Kirkilas – 29. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Seimo tribūnoje yra A.Sakalas, kuris pritaria, tai bus 28, ir G.Kirkilas, kuris neužsiregistravo, – 29. Ačiū. Yra 29 Seimo nariai, kurie pritarė. Svarstome pataisą.

 Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų dėl šios pataisos. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko ir Seimo Pirmininko pasiūlymui? Kolega A.Vidžiūnas norėtų nepritarti?

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu priminti dėl to procedūrinio dalyko, kurį dabar jūs susukote. Yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad balsuoja tik tie, kurie registravosi ir pareiškė nuomonę. Taigi nei G.Kirkilo, nei A.Sakalo dabar nėra. Kaip jūs suksitės? Aš tik noriu pasakyti, kad negaliu dalyvauti tokioje procedūroje, kuri yra neteisinė.

PIRMININKAS. Kolega, aš gerbiu jūsų asmeninę nuomonę. Ji man visada svarbi, ir jūs turite teisę elgtis taip, kaip nusprendėte, nes tiktai atskaitingas Konstitucijai ir savo sąžinei. Taigi, kolegos, ar galime dabar bendru sutarimu priimti 25 straipsnį su Seimo Pirmininko ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pasiūlytomis pataisomis? Pritariame bendru sutarimu. Prašom, kolega, 31 straipsnis.

A.SAKALAS. Taip, toliau 31 straipsnis. 31 straipsnio pirminiame variante buvo numatyta speciali jurisdikcija Seimo kontrolieriams. Teisės departamento pastabose parašyta, kad valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai negali būti išbraukti iš bendros jurisdikcijos. Mes pripažinome, kad tai yra tikrai pagrįsta. Todėl siūlome 31 straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote siūlymą. Ar siūlymui galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 35 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.

A.SAKALAS. 35 straipsnis. Kadangi bendrai jurisdikcijai priklauso valstybės kontrolierius ir pareigūnai, jiems negali būti taikomas apkaltos procesas. Kam gali būti taikoma apkalta, yra numatyta Konstitucijoje, ir jokio išplėstinio traktavimo negali būti. Todėl papunktį su apkaltos procesu, kad jam būtų taikoma, reikia išbraukti, ir tai pataisoje padaryta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui? Bendru sutarimu? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam 35 straipsniui? Dar, gerbiamieji kolegos, yra J.Razmos pasiūlymai. Pranešėjau, prašome pakomentuoti. 35 straipsnio 6 ir 7 dalims.

A.SAKALAS. Kolegos J.Razmos pasiūlymai. Siūloma pakeisti kompensacijas pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui arba atleidus pagal įstatymą, jeigu išdirbama Valstybės kontrolėje ne mažiau kaip 5 metus. Komitetas buvo apsisprendęs dėl to, kaip yra tekste. Kolega J.Razma vietoje 6 mėnesių siūlo įrašyti 3 mėnesius ir vietoje 3 mėnesių įrašyti 1 mėnesį. Matote, kaip tekste. Komitetas nekeitė savo pozicijos. O Seimo valia ją pakeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė J.Razmos pasiūlymui. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos pasiūlymą? Nėra. Taigi J. Razmos pasiūlymai nebus svarstomi. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar priimti… (Balsai salėje) Gerai, kolegos, balsuojame dėl to, kas paremtų J.Razmos pasiūlymus. Balsavimas pradėtas. Kolegos, prašyčiau ramybės ir laikytis Statuto.

Gerbiamieji kolegos, J.Razmos pasiūlymą parėmė tik 16 Seimo narių. Jis nebus svarstomas. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam 35 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame? Prieštaraujančių nematau. Gerbiamieji kolegos, dabar reikėtų apsispręsti, ar sugrįžtame prie dviejų jau priimtų straipsnių. Norėčiau atsiprašyti Vyriausybės. Ar mes galėtume pabaigti šį įstatymą? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galėtume atsiprašyti Vyriausybės dviem minutėms ir baigti dirbti su šiuo eurointegraciniu įstatymu? (Balsai salėje) Galima. Seimas nutaria, labai ačiū, kolega J.Razma. Seimo valia yra mums visiems privaloma. Mes atsiprašome Vyriausybės kelias minutes. Dabar turime apsispręsti, ar grįžtame prie 23 straipsnio. Pranešėjau, jūsų pasiūlymai.

A.SAKALAS. Mano supratimu, Seimo nariai…

PIRMININKAS. Pranešėjau, vieną minutę. J.Razma atsiima savo pasiūlymus. Jeigu atsiima pasiūlymus, galime ir nebegrįžti. Pranešėjau, J.Razma atsiėmė abu pasiūlymus. Kolegos, ar dabar galime pritarti visam 1 straipsniui, kuris tvirtina visų mano išvardintų straipsnių priėmimą? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, ar dabar galėtume balsuoti dėl viso įstatymo? Palaukite, dar yra 2 straipsnis, gerbiamieji kolegos, dėl kurio yra A.Sakalo pasiūlymas. Jis labai paprastas, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2002 metų kovo 1 dienos. Ar galėtume sutikti, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys A.Sakalo pasiūlymą? Yra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti visą šį įstatymą? (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Aš buvau pasiūlęs ir dėl 3 straipsnio, bet dabar, priėmus 2 straipsnį, aš dėl 3 straipsnio pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo prieš norėtų kalbėti J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pats įstatymas tikrai neblogas, reikalingas. Valstybės kontrolės funkcijų keitimas, aišku, pribrendęs, bet vis dėlto mes galėjome priimdami šį įstatymą išvengti kai kurių trūkumų.

Pirmas dalykas. Aš manau, nebuvo būtina numatyti papildomas, kaip čia pavadinus, privilegijas, lengvatas Valstybės kontrolės pareigūnams lyginant su tomis, kurias turi valstybės tarnautojai. Galima buvo pasakyti, kad visos tos garantijos yra kaip ir valstybės tarnautojams. Nes šis darbas nėra ypatingesnis nei kitų tarnautojų.

Antras dalykas. Aš manau, mes neišsprendėme Valstybės kontrolės reorganizavimo klausimų. Manau, būtų tikę priimti įstatymą dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Mes atimame kvotos funkcijas iš Valstybės kontrolės. Tačiau neaišku, ar tie finansai, tie etatai atiteks teisėsaugos institucijoms, ar Valstybės kontrolė jas panaudos dabar tapusi jau audito institucija. Lygiai taip pat mes galėjome pagalvoti, kaip numatyti Revizijos departamento praplėtimą, nes akivaizdu, kad jam teks didesnis krūvis, nes kai kurių darbų nebeatliks valstybės kontrolieriai. Manau, liko tam tikrų spragų per mūsų skubėjimą ir tai pablogina bendrą neblogą įspūdį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo motyvai prieš. Dabar motyvai už. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš jau esu minėjęs, kad tobulų įstatymų nebūna. Suprantama, ir šis įstatymas, kurį mes dabar priimsime, nėra tobulas. Tačiau jis iš tikrųjų yra geresnis negu buvo pateiktas jo pirmasis variantas. Su juo rimtai padirbėta. Tiesa, aš kolegos Seimo nario J.Razmos vieną abejonę galiu, kaip sakoma, išblaškyti, kad jeigu pinigai iš tikrųjų bus paimti, jie bus padėti, aišku, ne geram reikalui, o bus pravalgyti. Pas mus taip priimta. Bet iš esmės šį įstatymą reikėtų priimti tam, kad mūsų Valstybės kontrolė turėtų labiau apibrėžtas funkcijas, teises ir kad tikrai galėtų atlikti tą darbą, kurį norime, kad ji atliktų. Kai dabar žiūrime į teisėsaugos sistemą, matome, kad pas mus visiškas bejėgiškumas. Daug tardytojų, daug policininkų, daug visko, visi verkia, kad, žinoma, labai blogos patalpos, atlyginimai ir panašiai. Aukšti pareigūnai gauna dideles algas, bet naudos jokios. Tik kartais vienintelė institucija – Valstybės kontrolė ką nors, žiūrėk, ir suranda. Gaila, žinoma, kad kvotos funkcijos jie patys atsisakė. Nelabai efektyviai ji buvo naudojama, bet tai, ką jie suranda, toli gražu nėra iki galo realizuojama. O iš principo siūlau pritarti šiam įstatymui, kad būtų judama į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį į įstatymo, kurį mes dabar priiminėsime, turinį. Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai valdomas, naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Be to, užtikrinti, kad valstybinis auditas atitiktų tarptautines aukščiausias audito institucijas, organizacijas, priimtus standartus. Tai bus aukščiausia valstybės išorės audito institucija, kuri atsisako jai nebūdingų funkcijų, ir prasideda reforma valstybės finansų srityje… audito. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Prašome registruotis.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsavimas dėl Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už, 8 susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš, Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju. Priėmėme dar vieną labai svarbų Lietuvai, jos integracijai įstatymą.

Dabar, kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Noriu informuoti, kad po Vyriausybės valandos bus sveikatos apsaugos ministro atsakymas į 10 Seimo narių raštu užduotą klausimą. Gal sutarkime, kad po Vyriausybės valandos bus 20 minučių atsakymas į klausimą.

Vyriausybės valanda

Prašom. Vyriausybės valanda pradėta. Klausia opozicijos lyderis kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma, premjere ir Vyriausybės nariai, aš norėčiau jus pasveikinti su šiandien vis dėlto turimu tam tikru palengvėjimu, priimtu kitų metų biudžetu, nors suprantu, kad jį vykdyti tikrai bus ne mažiau sudėtingas uždavinys.

Gerbiamasis premjere, žinia, kuri pasiekė dar vakar jus ir mus, kuri susijusi su “Williams“ sprendimu nutraukti derybas su JUKOS, aišku, yra pakankamai svarbi, kad ją aptartume. Savo pritarimą tam viešu pareiškimu išsakė ir Ūkio ministerija. Gerbiamasis premjere, kaip jūs komentuotumėte šią situaciją ir kokią matytumėte artimiausią įvykių eigą, kalbant apie tai, kiek buvo investuota, ir tikintis ilgalaikio susitarimo tarp “Mažeikių naftos” ir JUKOS tiekiant naftą?

PIRMININKAS. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Dėl pačios terminologijos. Tokio ilgalaikio susitarimo juridiškai įteisinto nebuvo. Tai buvo tik ketinimų protokolas, maždaug toks lygis. Tuo metu, pereinamuoju laikotarpiu, kai ponas E.Gentvilas ėjo Ministro Pirmininko pareigas, buvo priimtas nutarimas, kuriam labai skubotai buvo pritarta, tam tokiam preliminariam susitarimui tarp JUKOS ir “Williams“, t.y. “Mažeikių naftos”, bet nedalyvaujant Vyriausybei. Antras dalykas. Ten buvo pasakyta, manau, labai teisingai, kad Lietuva nesiims garantuoti už tam tikrą dalį kreditų grąžinimo, už tą dalį, kurią JUKOS žadėjo paskolinti “Williams“. Tai yra viena klausimo dalis.

Toliau. Per visą šį laikotarpį, kai vyko derybos, deja, bet aš turiu pateikti informaciją, Lietuvos valstybės, Lietuvos Vyriausybės nuomonės nelabai kas klausė. Be abejo, tai yra 1999 metų sutarties pagrindas, nes “Williams“ ir “Mažeikių naftos” administracija, kaip “Williams“ sudėtinė dalis, turėjo teisę į valdymą, juridiškai ir šiandien turi šią teisę, ir naudojasi šia teise. Todėl visą laiką mūsų vaidmuo čia buvo toks antraeilis, nors yra visiškai aišku, kad sutartis turi būti pasirašyta, jeigu ji tokia būtų, tarp trijų šalių, be abejo, dalyvaujant ir Lietuvos Vyriausybei. Mes esame sudarę tokią grupę, kuri dalyvauja derybose. Deja, mes neturime pakankamai informacijos ir neturėjome informacijos apie derybų esmę, mes visą laiką atsilikdavome gaudami naujus sutarties projektus. Tose derybose, kurios įvyko pastaruoju metu tarp jų, turiu pasakyti, Lietuvos delegacija nedalyvavo. Tai buvo dvišalės, daugiau konsultacinio pobūdžio derybos. Galiu tik tiek pasakyti, kad mums žinoma kai kuri informacija, bet ji nėra oficiali, todėl jos aš negalėčiau dabar čia išdėstyti.

Mes nesame nusiteikę, kad palaikytume vieną arba kitą šalį, neturėdami pakankamai tam argumentų ir pagrindo, todėl ta naujiena, kurią mes išgirdome vakar antroje dienos pusėje, buvo naujiena ir mūsų Vyriausybei. Mes žinojome, kad buvo užstrigęs derybų procesas, kad beveik visą mėnesį nevyko jokios derybos, dar rudenį, rugsėjo, spalio mėnesiais, ir tikėjomės, kad tai yra laikinas reiškinys, kad galų gale vis dėlto derybos bus tęsiamos toliau. Juo labiau kad JUKOS nuo pat vasaros vidurio labai skatina ir mus, Vyriausybę, ir parlamentą, kuris savo darbą atliko. Bet kaip toliau parodė ir vienos, ir kitos pusės reikalavimai, jie pasidarė tokie, kokie nei vienai, nei kitai pusei nepriimtini.

Dabar padėtis iš tikrųjų kritiška, nes yra žiemos laikotarpis, aprūpinimas žaliava… Tokia įmonė, turinti tokią technologiją, negali būti stabdoma žiemą, o jeigu turi būti stabdoma, tai iki pavasario, iki pienių žydėjimo laikotarpio, nes yra milžiniški nuostoliai laikyti šiluminiu režimu tokią stotį be naftos, be žaliavos. Padėtis iš tikrųjų pasidarė kritiška.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Steponavičiau, jūs turite teisę užduoti antrąjį klausimą.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, premjere, už atsakymą. Kitas mano klausimas taip pat būtų jums, premjere, bet susijęs su kita sritimi. Šią savaitę, pirmadienį, Seimo Pirmininko iniciatyva buvo sukviestos politinės partijos aptarti ir išdėstyti pozicijas dėl Lietuvos radijo ir televizijos ateities, konkrečiai kalbėta apie galimybes įvesti abonentinį mokestį. Dvi didžiausios frakcijos – Socialdemokratų ir Liberalų išdėstė nuostatą, kuria nepritariama artimiausiu metu įvesti abonentinį mokestį, kaip naują mokestį visiems Lietuvos gyventojams, be galimybės jo atsisakyti. Gerbiamasis premjere, jūsų žodis būtų svarbus, idant žmonės žinotų, kokia perspektyva laukia. Ar bus vis dėlto stumiamas, ar ne šis klausimas? Kokios nuostatos jūs pats asmeniškai laikotės dėl šio sprendimo?

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Na, žinote, pirmiausia asmeniška nuomonė turbūt nelabai ką reiškia, nes aš esu Vyriausybės vadovas, aš esu partijos pirmininkas, todėl galiu kalbėti tik šių institucijų vardu. Be abejo, mes prieisime anksčiau ar vėliau prie tos tvarkos, kuri egzistuoja visoje Europoje, kad tai yra abonentinis mokesti ir pati visuomenė dalyvauja šiame procese bei palaiko nacionalinę televiziją ir radiją. Aš tuo nė kiek neabejoju, bet iškyla kitas klausimas: ar mes šiandien galime tai padaryti, kai vidutinis atlyginimas yra labai žemas, kai beveik milijonas pensininkų ir gyvenantieji iš įvairaus pobūdžio valstybės dotacijų labai sunkiai verčiasi? Čia kai kam labai lengvai atrodo, kad kas čia yra tie 4 ar 5 Lt, 2 pakeliai blogų cigarečių ir taip toliau, ir tokiu būdu išsprendžiamas klausimas. Bet pensininkai dažniausiai nerūko, todėl orientuotis vien į tai negalima.

Manyčiau, kad tas klausimas šiandien yra per ankstyvas. Mes konsultavomės su mūsų daugumos koalicija, su abiem partijom ir aptarinėjome šį klausimą, bet man atrodo, kad šiandien, nors principas yra teisingas, jis yra demokratiškas, jis yra geras, įvertinant visą bendrą visą situaciją, jis yra per ankstyvas. Mes turėtume palaukti metus arba dvejus ir tada kalbėti apie tokios sistemos įvedimą. O dabar mes turime ieškoti būdų. Aš, pavyzdžiui, esu įsitikinęs, ir mano kolegos, Vyriausybės nariai, turbūt mane palaikys, kad mes turime ieškoti būdų, kaip padėti Radijo ir televizijos komitetui, šiai visuomeninei institucijai. Nors ne visuomeninė. Per mokesčius, žinoma, per mokesčių mokėtojų surinktus pinigus ji yra visuomeninė. Tai galbūt diskusijos klausimas. Reikia ieškoti būdų, kaip papildomai finansuoti Radiją ir televiziją ir nepalikti tokioje beviltiškoje padėtyje. Mes negalime palikti beviltiškoje padėtyje. Aš manau, Vyriausybė, jeigu mums seksis vykdyti tą biudžetą (ačiū už tai, kad šiandien priėmėte Biudžeto įstatymą) ir surinksime pakankamai pajamų, o galbūt ir daugiau, mes labai tikimės ir viliamės, būtų galima ieškoti būdų, kaip papildomai finansuoti ir vienus kitus metus išlaikyti šią labai reikalingą valstybinę visuomeninę instituciją, kad jos kondicija būtų reikiama. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia opozicinės Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro pono A.Monkevičiaus. Visų pirma norėčiau pasveikinti su berods vakar priimtais, mano įsitikinimu, tikrai svarbiais sprendimais dėl vadinamosios pinigų paskui mokinį ėjimo koncepcijos patvirtinimo ir pasirengimo ją įgyvendinti. Aš manau, kad tai yra tikrai svarbus dalykas, kurį dar praeitais metais mes pradėjome konceptualiai rengti. Aš džiaugiuosi, kad jūs tęsiate šį darbą ir esate pasirengę jį įgyvendinti. Suprantant šių permainų dydį, kyla klausimų, į kuriuos aš norėčiau išgirsti jūsų atsakymą.

Pirmas dalykas, ar jūs galėtumėte pakomentuoti, kokias problemas, kitais metais įgyvendindami šią naują koncepciją, jūs matote, už ko gali užkliūti ir ar gali atsirasti kokių nors pavojingų dalykų įgyvendinant šią reformą konkrečiose mokyklose? Antras dalykas, kurio norėčiau paklausti. Suprantate, kad iš tikrųjų ši…

PIRMININKAS. Kolega, jeigu galima, glausčiau…

A.KUBILIUS. Gerai, aš tuoj pat baigiu.

PIRMININKAS. Minutė laiko.

A.KUBILIUS. Ši reforma skatins mokyklų konkurenciją, bet reikalinga kiek galima objektyvesnė informacija apie mokyklas. Ar jūs pasirengę skatinti mokyklas skelbti objektyvią informaciją apie jų pasiekimus, kad tėvai ir vaikai galėtų kiek galima objektyviau pasirinkti, į kurią mokyklą jiems eiti ir kartu pervesti savo pinigus.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre.

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Na, dėl krepšelio reikia pasakyti, kad tai priemonė, kurią būtinai reikėjo pradėti taikyti kaip tik todėl, kad nuo 1998 metų, kaip žinia, mokyklų finansavimo padėtis katastrofiškai blogėjo. Šiuo metu padėtis yra tokia, jog apie 60% savivaldybių biudžetų atitenka švietimui, iš tų pinigų apie 90% yra skiriama darbo užmokesčiui. Ta proporcija vis didėja. Mes matome, kad krepšelis turbūt neišspręs visų savivaldybių problemų, bet apnuogins jas, padės mums geriau įsigilinti, kur slypi ta problema. Kai kur yra neūkiškumo, kai kur galbūt reikės keisti ir finansavimo metodiką. Aš žinau, kad premjeras davė tam tikrus pavedimus, gilinasi į šią problemą. Reikia spręsti jau daug metų nesprendžiamą problemą dėl dvyliktojo mėnesio – gruodžio finansavimo. Tai irgi yra nemažas galvos skausmas, nes apie 14 (gal ir dar daugiau) savivaldybių turi šią problemą. Kartu su Finansų ministerija galvojame, kaip amortizuoti visas tas pasekmes. Man regis, neturėtų būti labai rimtų problemų, nes kad ir kaip būtų, darbo užmokesčiui ir toms minimalioms reikmėms pinigų bus daugiau, negu buvo iki šiol. Taigi tendencija turėtų keistis.

Dėl objektyvios informacijos. Vienas iš mūsų vakar priimto nutarimo punktų yra tai, kad mes rekomenduojame kiekvienai savivaldybei analizuoti to krepšelio situaciją ir skelbti objektyvią informaciją apie savo įstaigas. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi 10 metų reformos apžvalgą, o dėl, kaip jūs sakote, visų įstaigų – tai iš tikrųjų aktualu. Švietimo plėtotės centre, į kurį reorganizavome Pedagogikos institutą, pradedame monitoringo sistemos kūrimą ir Lietuvoje skleisime tokią objektyvią viešą informaciją. Trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos ministro. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kaip šiuo metu yra naudojamos pirminei sveikatos pagalbai skirtos investicijos, aš turiu omenyje lengvuosius automobilius, bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimus? Kaip jie yra paskirstyti po visą Lietuvą? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašome.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad gegužės mėnesio pabaigoje buvo pasirašyta dėl pirminės sveikatos priežiūros vykdymo įrangos. Dabar baigiami atvežti paskutinieji iš 70 automobilių, kurie skirti bendrosios praktikos gydytojams. Tie automobiliai yra skirti būtent tiems gydytojams, kurie vyksta į kaimus, todėl nė vienas automobilis nebuvo skirtas miestams, visi skirti tik kaimo vietovėms.

Miestams šiais metais yra numatyti 6 reanimobiliai. Reanimobiliai yra numatyti ir paskirti ligoninėms. Šiuo metu pirmosioms trim Vilniaus… atsiprašau, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos. Taip pat, kad būtų arčiau Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėms, nes iki šiol reanimobilių jos neturėjo. Joms reanimobiliai būdavo siunčiami iš Vilniaus arba Kauno. Vėliau vienas reanimobilis numatytas vaikų ligoninei ir po vieną Vilniui ir Kaunui. Taip pat yra gauta stomatologinė įranga ir visa kita įranga kabinetams įrengti. 80% šių kabinetų yra numatyta rajonams, kaimo vietovėms ir tik nedidelė dalis teks miestams. 7 mln. 800 tūkst. Lt, kurie šiais metais buvo skirti pirminei sveikatos priežiūrai, bus panaudoti, o pagrindinis akcentas – kaimo vietovės.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, ministre.

PIRMININKAS. Klausia Centro sąjungos Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lenkų sąjungos frakcijos atstovas G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere ir gerbiamoji finansų ministre, norėčiau paklausti, kodėl tokia išskirtinė nemeilė, sakyčiau, vienam iš gražiausių miestų – Panevėžiui. Kreipimaisi dėl bet kurio klausimo – ar kreipiasi meras, ar tarybos nariai, ar Seimo narių grupė (paskutinį kartą kreipėsi 11 Seimo narių grupė dėl savivaldybės biudžeto formavimo, dėl ne visai teisingo kontingento nustatymo, dėl investicinių projektų) – visi kreipimaisi lieka be atsako. Galbūt tiesiog yra jūsų nuostata prieš šį miestą? Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Pirmiausia visi miestai gražūs ir visi miestai mums, kaip Vyriausybei ir Finansų ministerijai, lygūs.

G.ŠILEIKIS. Kaip tik nelabai.

A.M.BRAZAUSKAS. Tai galbūt subjektyvi nuomonė. Iš tikrųjų Panevėžys yra labai gražus miestas. Aš nepasakyčiau, kad jis Lietuvoje pats blogiausias. Jokiu būdu. Nenorėčiau su tuo sutikti.

Žinote, Finansų ministerija gauna labai daug visokių raštų. Aš, prisipažinsiu, neturėjau progos taip tiesiogiai kontaktuoti, galbūt ir miesto valdžia neturėjo galimybių tai padaryti. Bet jeigu apskritai kalbėtume apie savivaldybių biudžetus, mes labai gerai suprantame, kad tai yra viena iš daugelio mūsų ūkinės finansinės veiklos problemų. Tas pat yra dėl Panevėžio. Aš jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad Panevėžiui būtų skiriamas koks nors išskirtinis blogas dėmesys. Mes esame pasirengę. Na, tiesa, biudžetas dabar jau patvirtintas, ką nors nauja padaryti mes turbūt nesugebėsime, mes turėsime vykdyti įstatymą, kurį šiandien priėmėme. Panevėžio finansavimas ten taip pat yra numatytas. Ateityje, be abejo, mes esame pasirengę. Aš manau, kad panevėžiečiai ir patys turėtų daugiau rūpintis, nes tai buvo visą laiką rimtas, industrinis miestas, šalia labai gero teatro tai buvo ir industrinis miestas, kuriame buvo sukurta labai daug darbo vietų, buvo labai gerų įmonių. Deja, šiandien jų didžioji dalis stovi be darbo arba vargsta dėl kitų priežasčių, įvairių finansinių priežasčių. Mes pasiryžę išnagrinėti Panevėžio problemas, kodėl ne, taip pat kaip ir kitų miestų, ar tai būtų Šiauliai, ar Klaipėda, į kuriuos mums teko ir nuvažiuoti. Mes pasiruošę pabuvoti ir Panevėžyje arba priimti panevėžiečių vadovų, pramonininkų arba kokią nors kitą delegaciją.

PIRMININKAS. Gal galėtų dar papildyti finansų ministrė?

D.Grybauskaitė. Aš norėčiau pridurti, kad iš tiesų jokiu būdu neskriaudžiame, bet atsakydama į jūsų užsiminimą dėl investicijų programos, norėčiau paminėti, kad galutiniai projektai nebuvo patvirtinti ir Vyriausybė turi šiokią tokią judesio laisvę. Kadangi konkretūs projektai buvo siūlomi atskirų žinybų, kurios nustatė prioritetus, jeigu atskira žinyba prioritetu, pavyzdžiui, padarytų vieną iš projektų būtent Panevėžyje, be abejo, Vyriausybė tai svarstytų. Taigi čia ne pati Vyriausybė atmetė, o, matyt, prioritetų skalėje susiklostė ne visai palanki padėtis. Dabar aš žinau, kad vienas gamtosaugos projektas… kaip tik Panevėžio meras man skambino prieš 2 dienas, mes siunčiame savo žmogų išsiaiškinti, kur užstrigęs projektas, mes tikrai mėginsime jį išjudinti. Taigi net siunčiame žmogų tiesiai į Panevėžį pakalbėti su ten esančiais žmonėmis. Dėl paties savivaldybės biudžeto taip pat. Jeigu matysime, kad yra didelė problema, mes pasirengę diskutuoti kaip ir su daugeliu savivaldybių, mes padedame ir beprocentėmis paskolomis ir t.t. Mes tikrai atviri ir pasirengę kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Mišrios Seimo narių grupės narys kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Aš norėčiau Teisingumo ministrui klausimą. Sakysime, labai paprastas gyvenimiškas faktas be jokių biudžetų. Žmogus turi paveldėjimą, bet per 6 mėnesius, dabar jau per 3 reikia, nesuspėjo įforminti savo paveldėjimo. Teismas pripažino juridinį faktą, viskas gerai, bet po to registro klerkai pradeda reikalauti, kad dar žmogus turi įrodyti, jog jo tėvas ar mama tikrai turėjo teisę į nuosavybę, nors niekam šito klausimo nekilo. Koks čia tų teisinių institucijų absoliutus biurokratizmas? Ar galima jį kaip nors įveikti? Ir lygia greta gerbiamajam premjerui. Kadangi JUKOS nebeateina į Mažeikius, bent jau laikinai…

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs turi teisę vienam klausimui.

J.VESELKA. Pradėjau.

PIRMININKAS. Tiek to. Prašau pabaigti.

J.VESELKA. Kadangi JUKOS neateina, tai logiška, nes reikia nešti pinigus į firmą, kuri nuolat nuostolingai dirba, ir bet kuris normalus negalėtų 300 mln. nešti į firmą, kuri aiškiai bankrutuoja, ar nesutiktumėt, kad konservatoriai vietoje JUKOS investuotų 300 mln. Lt į šį objektą?

A.M.Brazauskas. Pirmiausia ne 300, o 600 reikalauja, dar daugiau. Arba 150 mln. dolerių. Apie tokią sumą kalbama, kuri turėtų nueiti investicijoms, naujiems cechams ir galų gale gaminti benziną, kuris atitinka europinius standartus. Neparduoti 20% ar kiek procentų pigiau, kaip dabar parduoda į Europą, ir turi dešimtimis milijonų skaičiuojamus nuostolius. Aš nežinau, jeigu yra kokia partija, kuri turi tiek daug pinigų, tai mes pasiruošę šį klausimą išnagrinėti eiliniame posėdyje.

PIRMININKAS. Prašome teisingumo ministrą atsakyti.

V.MARKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Be jokios abejonės, kiek aš suprantu, tai labai konkretus atvejis. Jūs dėl teisės aktų reglamentavimo tų santykių, apie kuriuos kalbate, teisės aktams neturite pretenzijų, kad reikėtų pakeisti. Jeigu manytumėte, kad reikėtų pakeisti, tai, matyt, pats pateiktumėte įstatymo pakeitimo projektą. Šiaip tai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ta Nekilnojamojo registro kadastro valstybės įmonė, kuri tuos reikalus tvarko, nėra Teisingumo ministerijos reguliavimo srities. Ji yra Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos reguliavimo srities. Tiesa, mes turbūt kitą savaitę svarstysime klausimą, kad steigėjo funkcijos būtų perduotos Teisingumo ministerijai, nes tai iš esmės yra registras, kuris susijęs su daiktinėmis teisėmis. Aš tikiuosi, kad tas sprendimas bus priimtas, nes turime galų gale sutvarkyti tą sritį, kad būtų tinkamai atliekami teisiniai dalykai ir kad teisininkai tais dalykais užsiimtų. Bet aš negaliu atsakyti į labai konkretų jūsų klausimą, dėl kokios priežasties taip atsitiko. Jeigu turiu teisę, matyt, turiu teisę pasiūlyti jums dėl to konkretaus atvejo pateikti paklausimą kol kas aplinkos ministrui arba žemės ūkio ministrui, kurie, manau, išsiaiškins. Nes kol kas tai ne mūsų reguliavimo sritis. Jeigu yra konkretus klausimas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, labai atsiprašyčiau, klauskime tiktai vieną klausimą. Kolegų iš salės pastaba yra teisinga. Pagal eilę dabar klausia Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys V.Saulis.

V.SAULIS. Ačiū. Mano klausimas gal būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Nuo 2002 metų žalos atlyginimas, kaip žinome, pereina į “Sodros” dispoziciją ir mes, tikslindami šių metų biudžetą, numatėme papildomas sumas, kad Finansų ministerija visiškai atsiskaitytų su savivaldybėmis Tačiau savivaldybėse dar lieka žmonių, kuriems žala priskaičiuojama už, sakykime, buvusį darbą kolūkiuose, ne valstybinėse įstaigose. Šiems žmonėms ir toliau žalos atlyginimas bus mokamas iš savivaldybių biudžeto per Finansų ministeriją . Sakykite, kodėl šie žmonės yra taip atskirti? Ar čia finansinės galimybės dar neleido to padaryti, ar kiti motyvai? Lyg ir dvi žmonių grupės susidaro. Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų manyčiau, kad svarbiausia, jog žmonės gautų žalos atlyginimą, jeigu jie neteko sveikatos, buvo sužaloti dirbdami vieną ar kitą darbą. Svarbiausia, kad tą prievolę, kurią perima valstybė šiuo atveju, ar tai būtų iš valstybės iždo mokama, ką perims “Sodra”, ar tai, ką moka… buvusių kolūkių, tarybinių ūkių, ten, kur žmonės susižalojo ar susirgo profesine liga, šias žalos atlyginimo išmokas moka savivaldybė. Svarbiausia, kad jos būtų mokamos vienu ar kitu atveju. Iš tiesų šiais metais Vyriausybė pasiūlė, Seimas svarsto ir žinau, kad pritaria tam siūlymui, jog palaipsniui pereitume prie vieno langelio principo, kad žmogui būtų patogiau bendrauti su viena institucija, atsiimti, gauti tą žalos atlyginimą. Mes nuo ateinančių metų, kaip jūs sakėte, numatėme 16 mln. Lt valstybės ižde, kurie bus pervesti į “Sodrą”, ir bus mokamos išmokos, tačiau kol kas tiems žmonėms, kurie buvo sužaloti,ar neteko sveikatos, kaip jūs sakote, kolūkiuose ar tarybiniuose ūkiuose, mes turime parengę tokį projektą. Buvo mūsų ministerijos siūlymai, kad iš tikrųjų šiuo atveju reikėtų spręsti pirmiausia žmonių labui ir remiantis žmonių interesais, kaip jiems būtų patogiau. Aš manau, kad nuo 2003 metų galbūt mums pavyks įgyvendinti. Tikiuosi, kad svarstant 2003 metų biudžetą tam galėtų atsirasti lėšų, šią prievolę galėtų vykdyti “Sodra”. Tai būtų iš vienos institucijos mokamos išmokos. Manau, kad jums padedant tai pavyks. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia A.Poplavski.

A.POPLAVSKI. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Klausimas būtų toks. Prieš valandą buvo priimtas Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas. Šiuo įstatymu atsisakyta priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo, ištyrimo ir gydymo. Vis dėlto liko neišspręstas klausimas dėl bakterijų nešiotojų, arba ligų nešiotojų, kurie yra nušalinti nuo darbo, jie iš esmės nėra socialiai apsaugoti. Mano klausimas būtų truputį kitoks. Būtent dėl Maisto įstatymo, kuris dabar svarstomas Sveikatos reikalų komitete, ir dėl reformavimo Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos, kuri yra pavaldi Vyriausybei. Ji nėra pavaldi Sveikatos apsaugai. Aš norėčiau žinoti ministro poziciją šiuo klausimu, nes man nėra tas pats, ką aš valgau, ir žinau, kad maistas turi tiesioginę įtaką sveikatai. Norėčiau žinoti jūsų poziciją šiuo klausimu. Ir dar norėčiau paklausti jūsų, ar nėra numatyta įvesti tokios vyriausiojo sanitarijos gydytojo pareigybės Respublikoje, nes už sanitarinius reikalus niekas taip konkrečiai neatsako.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

K.R.DOBROVOLSKIS. Dėkoju už klausimą. Problema tikrai yra aktuali, ji šiuo metu svarstoma. Užkrečiamos ligos iš viso yra turbūt toks klausimas, kuris nuolatos turi būti mūsų dėmesio centre. Mes matome, kaip šiuo metu plinta tuberkuliozė, kaip sunku ją sustabdyti. O šis įstatymas kalba būtent apie maisto produktus, per kuriuos galima susirgti įvairiomis ligomis. Seimo Sveikatos reikalų komitete ir buvo keliamas klausimas, kad galbūt tą dalį, kuri susijusi su maisto produktais ir vartotojais, reikėtų atiduoti Sveikatos apsaugos ministerijos įtakos sričiai. Anksčiau taip ir buvo, paskui, kai buvo reorganizuojama Veterinarijos tarnyba, prie jos buvo prijungti ir visi gyvūnai, po to liko konkretus maistas ir jo kontrolė. Klausta buvo ir mūsų ministerijos nuomonės. Kai kuriose valstybėse ir Veterinarijos tarnyba priklauso Sveikatos ministerijai, tačiau kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse ir nepriklauso, taigi galima ir taip, ir taip. Konkrečiai maisto produktų kontrolė vis dėlto turi priklausyti Sveikatos apsaugos ministerijai, nes tai tiesiogiai susiję su mityba, o kartu ir su įvairiomis infekcinėmis ligomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Konservatorių frakcijos atstovė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis premjere, vakar po jūsų patarėjo A.Juozaičio Lietuvos radijo laidoje “Kaip žmonės gyvena” pasakytos kalbos paaiškėjo, kad socialdemokratai rengia perversmą Lietuvos radijo ir televizijos taryboje. Aš cituoju jo žodžius: “Mes Seime sutvarkysime šios LRT tarybos veiklą, taip pat tarybos valdymą bei radijo ir televizijos (…). Iš tikrųjų dabar ta televizija kritikuoja ir pliekia valdžią kiek įmanydama.”

Ką reiškia tokie jūsų patarėjo žodžiai, ar jūs pritariate jo siūlomam, vadinčiau, radijo ir televizijos užgrobimo planui ir ar Vyriausybei, Seimo daugumai, galų gale mūsų valstybei reikalingas dar vienas skandalas, supriešinimas, dar vienas atidarytas frontas? Aš iš tikrųjų noriu paklausti. Man atrodo, jūs ramus žmogus, gal nustokime kariauti?

A.M.BRAZAUSKAS. Pirma, ne aš kariauju, nes tikrai visiškai nepasirengęs kariauti. Prisipažinsiu, aš negirdėjau šios radijo laidos, kurią jūs girdėjote. Jokiu būdu Vyriausybė nėra nusiteikusi kariauti su Radijo ir televizijos taryba ir su valdymo institucijomis, kurios ten yra. Tiesa, jų labai daug, bet tuo labiau tai nėra Vyriausybės kompetencijos lygis. Mes nesvarstėme ir netgi nenumatome svarstyti šio klausimo. Tik Seimo valia nutarti, ir jeigu iš tikrųjų reikia daryti kokią nors intervenciją į valdymą, tai jūs ir padarysite. Bet įstatymai yra, mes laikomės įstatymų ir laikysimės. A.Juozaitis yra mano patarėjas, bet tai nereiškia, kad jis turi vykdomosios valdžios įgaliojimus. Žinoma, man lieka pakartoti tą patį, ką aš sakiau prieš porą dienų, kad tai žmogus, labai geranoriškai nusiteikęs, norintis visiems gero, ar tai būtų švietimas, ar radijas ir televizija, ar studijos, ar mokslas, ar kultūra. Ir kai kada iš jo kaip nepatyrusio valstybės tarnautojo išsprūsta tokie žodžiai, nors jis iš tikrųjų yra labai geranoriškai nusiteikęs. Aš nesuteikčiau tiek daug reikšmės šiems jo žodžiams.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia A.Vazbys.

A.VAZBYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui ponui K.Dobrovolskiui. Gerbiamasis ministre, tikriausiai jums yra žinomas vakar priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl šešių Vilniaus poliklinikų sujungimo įsteigiant vieną centro polikliniką. Aš noriu jūsų pasiteirauti, ar toks pirminės sveikatos priežiūros įstaigų centralizavimas prisidės prie geresnio ir efektyvesnio pacientų aptarnavimo, ar tai prisidės prie konkurencijos tarp medicinos įstaigų ir vadinamojo principo, kai pinigai keliauja paskui pacientą, įgyvendinimo? Dar noriu paklausti, ar Vilniaus miesto savivaldybės atstovai kaip nors derino tą sprendimą ir kokių jūs ketinate imtis veiksmų, jeigu apskritai ketinate ką nors daryti tuo klausimu? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą. Šiuo klausimu jau gavome ir Sveikatos apsaugos ministerijoje daug paklausimų. Iš principo visos poliklinikos nebuvo ir nebus naikinamos. Sujungimas vyko tik administracine prasme norint sutaupyti lėšas ir daugmaž paskirstyti specialistus. Vietoje kelių buhalterijų, vietoje didelės administracijos daugelyje poliklinikų norima padaryti tik vieną. Būtent iš to taško ir buvo skaičiuojama ir bandoma pagrįsti ekonominį sujungimą. O visi gydytojai, kurie dirbo, visos laboratorijos, viskas lieka vietoje, iš esmės sujungiama tik administracija.

O dėl derinimo su Sveikatos apsaugos ministerija, tai šiuo metu pagal Sveikatos priežiūros įstaigų ir Savivaldybių įstatymus visa pirminė priežiūra priklauso savivaldybėms, tai yra savivaldybių reguliavimo sritis. Apie tai kalbama ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 punkte, kurį Seimas neseniai patvirtino. Ten sakoma, kad savivaldybės pačios sprendžia net ir bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimą, kur turi būti šie kabinetai steigiami, jeigu juos finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Taigi šis sujungimas neturėtų sugriauti vieningos sistemos, tai yra sujungimas tik administracine prasme, o ne sujungiant kokias nors poliklinikas, jas mažinant ar griaunant. Tai nėra poliklinikų griovimas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Mums visiems, ne tik Švietimo ir mokslo ministerijai, rūpi moksleivių ugdymas. Mokslo metais tuo rūpinosi pedagogai. Nors vasara dar toli, tačiau biudžete Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija numato tam tikras lėšas vaikų ugdymui. Taigi ką planuoja jūsų ministerija savo pamainos rengimui?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

J.KRAUJELIS. Ačiū už klausimą. Kol kas konkrečiai dar nesame suplanavę, tačiau su Žemdirbių savivaldos organizacija, Žemės ūkio rūmais, Moterų draugija yra sprendžiamas toks klausimas, kaip teikti šią paramą konkrečioms vaikų grupėms. Prie kiekvieno vaiko kaime ypač sunku prieiti. Kur kas lengviau ten, kur yra išlikę specializuoti sodininkystės ir daržininkystės ūkiai, tačiau čia padaryta tokia meškos paslauga (aš taip pavadinčiau gal iš savo pozicijų), kai 13 metų ar jaunesnis vaikas negali užsiimti absoliučiai jokiu darbu. Neseniai mes tokį akibrokštą esame padarę, nors to niekada nebuvo. Bendromis jėgomis tarsimės ir tai darysime. Vis dėlto, mano nuomone, šiuos dalykus turėtų spręsti ne valdžia, esanti toli, bet kaimo bendruomenės kartu su pedagogais. Jeigu mes, sėdėdami Vilniuje, pradėsime spręsti, man atrodo, rezultatai bus menki. Tai procesas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis premjere, šį kartą aš norėčiau į jus kreiptis daugiau kaip į gerbiamąjį Prezidentą ir norėčiau sulaukti jūsų komentaro dėl to, kaip šiandien vyko mūsų biudžeto tvirtinimas.

Šiuo metu, jūs puikiai žinote, galioja priimti Seimo įstatymai, kurie paskirsto lėšas, ir tam tikra prasme net Vyriausybei nedaug lieka, jeigu būtų vadovaujamasi tokiu principu, kam tvirtinti biudžetą, jeigu įstatymais jau yra paskirstyta atskiroms sritims. Bet mano klausimas būtų, kaip jūs vertinate tokią Seimo veiklą ir tą pavyzdį, kurį Seimas duoda Lietuvos žmonėms, kai jis pats oficialiai priima įstatymus, prieštaraujančius šiandien dar galiojantiems įstatymams?

PIRMININKAS. Prašome atsakyti.

A.M.BRAZAUSKAS. Labai ačiū už tokį klausimą. Žinote, klausimas yra labiau moralinio pobūdžio, tai ne ekonominio pobūdžio klausimas. Pirma, aš nesu Seimo statuto toks specialistas kaip jūs ir tą visą tvarką nelabai išmanau. Dėl tų procentų, kurie nuo bendrojo vidaus produkto yra surašyti per keletą pastarųjų metų įstatymine tvarka, aš manau, kad normaliai normalioje valstybėje negali būti tokių dalykų. Tokių dalykų negali būti. Biudžetas, bendrasis vidaus produktas – tiesioginės koreliacijos nėra. Mes turime liūdną faktą – keletą metų, pastaruosius keletą metų nuo 1998 m., bendrasis vidaus produktas auga. Biudžetas visai nedidėjo. Ar tai, normalus reiškinys? Tai yra visiškai nenormalus reiškinys. Ir dabar galvoti, kad reikia 2%, 1,5%, 10% ir t.t. išskirstyti… Tada iš viso pati biudžeto idėja, tvirtinama parlamente, netenka savo reikšmės. Visiškai netenka savo reikšmės. Todėl aš manau, kad tas pavedimas, kurį jūs šiandien priėmėte tokio dokumento forma, tokio protokolinio pavedimo Vyriausybei… mes iš tikrųjų pateiksime savo pasiūlymus. Šitaip negali būti. Mes turime matyti. Galų gale įstatymai: vienas anksčiau priimtas, kitas vėliau priimtas, vienas dėl vienos srities, kitas dėl kitos srities, visiškai tarpusavyje nesusiję šie keliami reikalavimai. Mes suprantame, kad visiems reikia procentų. Ar kas yra prieš tuos procentus, kad švietimui reikia 1,5%? Kas gi prieš? Tai yra ne švietimui, bet studijoms ir mokslui reikia 1,5%, kad švietimui reikia 6%. Kiek? (Balsai salėje) 6,5%. Kad žemės ūkiui – 10% nacionalinio biudžeto. Ką reiškia milijardas litų šiandieną? Iš kur visa tai? Valstybės valdymo principas, aš manau, turi būti vieningas, jis turėtų būti gerai apgalvotas, jis turėtų būti įvertintas, nes nei Seimas, nei Vyriausybė nėra antagonistinės valdymo institucijos, jos turi ieškoti bendrų sprendimų, o ne tokių formalių ir iš tikrųjų (…) nepagrįstais kaltinimais.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gal svarbus skambutis. Aš užleisčiau klausimą, jeigu kas kurio nors ministro klaus.

PIRMININKAS. Prašom, jūs galite klausti.

J.RAZMA. Kad premjeras kalbasi mobiliuoju telefonu, neturės laiko. Gerai. Mėginu klausti. Gerbiamasis premjere, pastaruoju metu spaudoje buvo pastebėta apie galimas kelias jūsų iniciatyvas dėl statybų. Turiu galvoje Valdovų rūmų gan spartų atstatymą padengiant stogą jau 2003 metais, taip pat Svečių namų Žvėryne rekonstrukciją, statybas, susijusias su Karaliaus Mindaugo jubiliejiniais metais: tiltas per Nerį, galingas paminklas. Gal galėtumėte šiek tiek tiksliau apibūdinti planus kitiems metams, kas realiai planuojama, nes iš investicinių lėšų paskirstymo atskiroms sritims mes tiksliai negalime numatyti, kam kiek planuojama ir kas bus daroma?

PIRMININKAS. Prašom, premjere.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš manau, kad dėl Valdovų rūmų viskas aišku, nes biudžete numatytos lėšos. Jūs patvirtinote ir dabar diskusija lyg ir nereikalinga. Dėl Svečių namų Latvių gatvėje jokių Vyriausybės žingsnių nėra. Aš manau, tai yra išgalvotas dalykas, nes mes neplanuojame, investiciniame projekte nėra nė vieno cento šiam objektui.

Dabar dėl Mindaugo, arba Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejaus. Taip, mes priėmėme Vyriausybės sprendimą, naudodamiesi tomis teisinėmis normomis, kuriomis gali disponuoti Vyriausybė. Tai yra Kelių fondo, kurį sudaro 660 mln. Lt, tam tikra dalis – 20%, kuri yra skirstoma savivaldybėms pagal įstatymą, ir mes nieko nepažeidėme. Jeigu šie pinigai būtų ne Vilniuje, jie būtų Molėtuose, Šiauliuose, Panevėžyje ar dar kur nors kitur, arba tame pačiame Vilniuje. Greičiausiai Vilniuje. Šis paprastas dalykas yra iškeltas į politinio konflikto lygį. Aš tik taip galiu pasakyti. Tai yra tos pačios lėšos, kurios bendra tvarka (20% Kelių fondo) yra skiriamos savivaldybių keliams tvarkyti, taip pat ir miestams. Čia nieko neišgalvota. Mes tik paėmėme ir ant vieno popieriaus lapo surašėme visas šias lėšas. Mes galėjome nerašyti, galėjome nedaryti, bet mes pajutome atsakomybę. 750 metų – ne kiekviena valstybė Europoje ir ne visada švenčia tokią šventę. Ir jūs turbūt buvote, ir visi mes buvome Rygoje, mes pamatėme, ką Ryga sugebėjo per 2 metus padaryti savo miestui. Miestas pasikeitė, miestas išgražėjo, turizmas išsiplėtojo, einam į Europą. Pas mus važiuoja šimtai tūkstančių, mes važinėjame po Europą, po pasaulį ir būtinai norime būti patys blogiausi. Kodėl mes norime būti patys blogiausi? Ar mūsų psichikoje, mūsų mentalitete šitas dalykas yra užrašytas, kad mes turime būti blogesni už visus? Nebūkime blogesni, ir nereikia klaidinti visuomenės, kad tai yra pagrindinės lėšos 100 milijonų. Tai yra Kelių fondas, iš kurio daug metų yra investuojama į Lietuvos kelius, autostradas, vieškelius, kaimo kelius, miestelių kelius, miestų gatves. Čia nieko nėra, čia yra tie patys pinigai, tik skirti konkrečiam reikalui ir konkrečiam tikslui. Štai jums visas atsakymas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau klausimą užduoti ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, daugelis ūkininkų arba smulkių verslininkų skundžiasi, kad yra labai brangu pasijungti elektros energiją dėl to, kad nuo vieno kilovato (aš nesu specialistas tos srities) reikia mokėti didelius pinigus. O jeigu dar reikia pastatyti elektros pastotę arba įvesti tam tikrą elektros energijos liniją, nuo atstumo reikia mokėti papildomus mokesčius ir iš esmės šiuo metu smulkūs verslininkai ir ūkininkai yra finansiškai nepajėgūs mokėti.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Yra numatyta, kad nuo kitų metų sausio 1 d. dėl atskiro pasijungimo rimto mokesčio nebus. Tai turėtų įeiti į bendrą elektros energijos kainą. Išsispręs problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte labai tiksliai ir trumpai. Klausia kolega J.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdyba, kurios pirmininkas jūs esate, Sveikatos reikalų komitetui prieš mėnesį pateikė realius šio fondo poreikius 2002 m., ir jie pagal jūsų skaičiavimus sudarė 2,3 mlrd. litų. Šiandien patvirtintas šio fondo biudžeto rodiklių įstatymas šį biudžetą numato 21% mažesnį, tai yra 1,83 mlrd. litų. Jis yra 3% mažesnis už šių metų biudžetą. Turint omenyje fondo įsiskolinimus ligoninėms ir vaistinėms, kurie šiuo metu siekia 350 mln. Lt, šių įstaigų padėtis kitais metais katastrofiškai blogės. Mano klausimas būtų toks, kokią jūs matote sveikatos apsaugos ateitį kitais metais ir ką numato daryti

Sveikatos apsaugos ministerija, kad išgyventume su tokiu biudžetu, išvengtume sveikatos apsaugos įstaigų griūties ir bankroto ateinančiais metais bei užtikrintume nors minimalią būtiną medicinos pagalbą respublikos gyventojams? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, klausdami spėkime per vieną minutę, gerai? Prašom.

K.R.DOBROVOLSKIS. Ačiū už klausimą, nes finansavimo klausimas yra vienas iš aktualesnių. Visų pirma noriu pasakyti, kad Valstybinė ligonių kasa šiuo metu dar nepriklauso Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai. Jeigu Seimas priims tokią pataisą, kurią mes siūlome Privalomojo sveikatos draudimo įstatyme, galėsime turėti didesnės įtakos Ligonių kasai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui, nes ši taryba yra tik visuomeninė taryba. Tačiau, kalbėdamas apie biudžetą, norėčiau pasakyti, kad šių metų gale mūsų gyvenimas pagerėjo. Prieš dvi dienas galutinai su mumis atisiskaitė “Sodra”, atgavome 54 mln. litų skolos, kuri tęsėsi nuo 1998 metų. Tai jau yra ir toks garantas ateičiai. Šiuo metu biudžete patvirtinta 40,5 mln. litų daugiau, negu kad buvo pirminio svarstymo metu. Vadinasi, padėtis šiek tiek geresnė, tačiau ne tokia, kokios mes norėtume.

Ir dar vienas patikinimas yra, mes tikimės, kad palaipsniui bus grąžinama skola, kuri yra 121 mln. litų. Kaip buvo kalbėta ir Vyriausybės posėdyje, 50 mln. litų kitais metais tikimės gauti. Gavę tuos visus pinigus iš tų 2 su trupučiu milijardų, kitais metais mes turėsime tik 5 mln. litų mažiau negu šiemet. Faktiškai tai yra ta pati suma, kuri yra ir šiais metais.

Dar tikimės, kad gegužės mėnesį bus peržiūrimas biudžetas, tai todėl turime tokių tikrų, realių galimybių, kad kitais metais gyvensime kaip ir šiemet. Tačiau, jeigu mes sugebėsime susitvarkyti su kompensuojamų vaistų pinigų viršijimu, kuris šiais metais yra 90 mln. litų, o dabar labai rimtai prie šio klausimo dirbama, tai tikimės pirmuosius rezultatus pamatyti po trijų mėnesių. Jeigu pradės taip pat ūkiškai gyventi visos gydymo įstaigos, nes praeitais metais 50% ligoninių gyveno skolon ir 50% ne, o šiais metais 71 ligoninė gyvena be skolų ir tik 39 ligoninės turi skolų, vadinasi, padėtis taisysis į gerąją pusę.

O dėl bendrų vaistinių skolų, jūs paminėjote per 300 mln., tai ne visai taip yra. Ligonių kasa vaistinėms skolinga 145 mln. litų, tačiau vaistinės didmenininkams skolingos 300 mln. Vadinasi, tose pačiose vaistinėse, joms reorganizuoti, rekonstruoti ir dar kažkur, yra nusėdę pinigai. Taigi tos vaistinės, kurios panaudojo daugiau pinigų, negu kad jos gali panaudoti, jos tikrai turėtų pagalvoti, galbūt ir joms reikės bankrutuoti arba užsidaryti. O iš esmės biudžetas bus toks pat, tikimės tokio pat kaip ir šiais metais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausia paskutinysis klausiantis Seimo narys. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Aš maniau, kad po šios dienos labai sunkaus darbo mes sėdėsime priešingose barikadose, ir maniau, kad mes sėdėsime panašiai ant tos laktos ir Vyriausybės nariai pakvies mus bei paklausinės, ką mes mąstome toliau. Išėjo atvirkščiai. Argi reikėjo šiandien trukdyti Vyriausybės narius čia, premjerą, kai tiek mažai mūsų čia yra. Žinoma, aš turiu principą kartais pakalbėti su kėdėmis. Galima pakalbėt ir galima labai daug užduoti klausimų, tavęs nekompromituoja, nieko, bet aš manau, kad vis dėlto mums reikėtų keisti taktiką. Po tokios sunkios dienos, po tokios istorinės dienos, jeigu taip galima pasakyti, nereikėtų Vyriausybės narių varginti.

PIRMININKAS. Prašome atsakyti. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai nebuvo klausimas, o mes dar turime 3,5 minutės, tai vis dėlto tuomet paskutinysis – kolegos, Statutas yra Statutas – yra D.Barakauskas.

D.A.BARAKAUSKAS. Klausimas būtų susisiekimo ministrui, bet aš norėčiau paprašyti, kad papildytų premjeras. Dabartiniu metu Lietuva, galima sakyti, vienašališkai ir be Rusijos garantijų yra sumažinusi geležinkelių tarifus kroviniams į Kaliningradą, todėl aš noriu paklausti. Kaip toliau elgsis Vyriausybė, nes derybų eiga kol kas yra be rezultatų?

PIRMININKAS. Prašom.

Z.BALČYTIS. Labai ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų derybos yra toks sudėtingas procesas, kai vienas ir kitas turi tam tikrą savo viziją ir yra pateikiami tam tikri variantai, kurie nebūna iš anksto suderinti ar nesuderinti. Jeigu mes truputį prisimintume istoriją, gerbiamasis Seimo nary, tai mes turbūt turėtume prisiminti 2000 metus. Per tuos 2000 metus ir iki 2001 metų liepos mėnesio vis dėlto nė viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybių nesikreipė į Rusiją, sakysime, dėl tam tikrų tarifų suvienodinimo, nors Rusijos pusė ne kartą buvo pareiškusi savo nepasitenkinimą tuo, kad Lietuvos Vyriausybė ir “Lietuvos geležinkeliai” vienašališkai buvo iškreipę tarifų politiką. Mes abu tai labai gerai žinome. Todėl jie nieko mums daugiau neaiškino, o paprasčiausiai padidino tarifus per savo, Rusijos, teritoriją. Mūsų teritorijoje yra 273,5 km, Rusijos teritorija yra 1500 km, o juodieji metalai yra vežami net ir 1100 km. Ir kai jie padidino į Klaipėdą tarifus du tris kartus, tai faktiškai mūsų uostas tapo nekonkurencingas. Ši tarifų politika iškreipta todėl, kad visi kroviniai buvo nukreipti į Taliną ir į Rygą, kuriuose buvo visiškai kita tarifų politika.

Nenorėčiau pasakyti, kad tai šiandien yra nerezultatyvu. Rusijos pusė, arba Rusijos Vyriausybė, turi tam tikrą sistemą dėl tarifų nustatymo. Yra vadinamoji Konkurencijos ministerija, arba Antimonopolinė ministerija, yra Rusijos tarifų komitetas, todėl jeigu nori pakeisti tarifų politiką, reikia pereiti visas šias tris grandines. Be to, dar Rusijoje egzistuoja dvi ministerijos, t.y. MPS, kitaip sakant, Geležinkelių ministerija, ir Transporto ministerija. Tai kol pereini visas šias grandines, aišku, kad yra tam tikra biurokratinė tvarka. Tačiau mes turime protokolą, tie, kurie šia sritimi domisi, žino, kuriame yra užfiksuotas Rusijos ketinimas nuo gruodžio 1 dienos priimti kai kurios sprendimus. Taip, šiandien mes jų neturime, tačiau kitą savaitę atvažiuoja Rusijos transporto… pirmasis pavaduotojas ir mes taip pat šį klausimą kelsime. Aš manau, kad vienaip ar kitaip mes tuos menamus nuostolius, kuriuos aš vis dėlto ateityje patikrinsiu (tai yra “Lietuvos geležinkelių” nuostoliai, apie kuriuos mes čia dabar taip kalbame), aptarsime? Mes, turėdami ir 15… tarifus, darydavome tam tikras nuolaidas kai kuriems vežėjams. Aš manau, kad mes tuos nuostolius ateityje likviduosime, nes ir Rusijos pusės, kalbant apie projekto 2K realizaciją, yra numatomas pasirašyti tarpvalstybinis susitarimas. Šį nuostolį, manau, mes iš tikrųjų kompensuosime.

Baigdamas dar noriu pasakyti, kad nėra tokia labai liūdna situacija. Jeigu iki liepos mėnesio mūsų tranzitas buvo sumažėjęs iki 30%, tai šiuo metu per spalio ir lapkričio mėnesius mėnesinio tranzito kiekis yra padidėjęs: spalio mėnesį – 12%, lapkričio mėnesį yra padidėjęs 10%. Vadinasi, kroviniai atgal po truputį sugrįžta į Klaipėdos uostą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes baigiame Vyriausybės valandą. Kadangi pradėjome 16.09 val., tai ir baigiame 17.09 val.

Gerbiamieji kolegos, kol Vyriausybės nariai išeina… Mes, kaip ir buvome sutarę, dabar turėsime pradėti 20 min. truksiantį paklausimą, bet prieš tai skirsime keletą minučių kitos savaitės darbotvarkei pasitvirtinti. Prašom į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Gerbiamieji kolegos, posėdis nebaigtas! Gerbiamasis Šileiki, pranešėjas tribūnoje, kolegos!

Savaitės (nuo 2001 12 17) darbotvarkės projektas

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai pateikti kitos savaitės mūsų posėdžių darbotvarkę.

Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės pirmadienį esame numatę neeilinį posėdį, eiliniai posėdžiai antradienį (gruodžio 18 d.) ir ketvirtadienį (gruodžio 20 d), todėl norėčiau išsamiau supažindinti su numatytomis antradienio ir ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkėmis.

Antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkė, kai žinia, prasideda Pelno mokesčio įstatymo priėmimu, kurį mes atidėjome iki kito eilinio posėdžio Taip pat ir dėl jį lydinčių įstatymų. Antradienį yra numatytas Seimo statuto 31 straipsnio pakeitimas, susijęs su Seimo kanclerio skyrimo tvarka. Bus daugelio kitų klausimų priėmimas: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo, grupės laisvųjų ekonominių zonų (tai Klaipėdos, Kauno laisvųjų ekonominių zonų) steigimo tvarką reglamentuojančių įstatymų priėmimas. Vyks eurointegracinių įstatymų svarstymas. Bus svarstomi Kelių priežiūros, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Bedarbių rėmimo įstatymai.

Popietinėje darbotvarkėje numatytas eurointegracinio Naftos produktų valstybės atsargų įstatymo projekto svarstymas. Tradiciškai 16 val. bus Vyriausybės pusvalandis. Po Vyriausybės pusvalandžio – Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintieji įstatymai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo daugeliu straipsnių įstatymo pateikimo stadija, Vyriausybės įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo ir jį lydinčio įstatymo projekto pateikimas.

Rezerviniai klausimai. Norėčiau atkreipti jų dėmesį į grupę klausimų dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, taip pat Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo” projektą. Tai tokia trumpa antradienio plenarinių posėdžių apžvalga.

Ketvirtadienis, gruodžio 20 diena. Taip pat nemažai eurointegracinių projektų. Tai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas, Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių priėmimas, Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo priėmimas, eurointegracinis Aplinkos apsaugos įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo svarstymas, eurointegracinis įstatymas dėl pabėgėlių statuso ir jį lydintis įstatymas. Taip pat nagrinėsime grupę klausimų, susijusių su Valstybės turto fondo įstatymo straipsnių pakeitimu ir papildymu. Po pertraukos nagrinėsime Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymą (priėmimas), bus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo stadija, Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Vyriausybės valanda – tradiciškai 16 valandą. Po Vyriausybės valandos – Administracinių teisės pažeidimų kodekso lydintieji įstatymai nuo 2.5a iki 2.5g. Darbotvarkės pabaigoje – dviejų eurointegracinių įstatymų pateikimas. Tai Darbo kodekso projektas ir jį lydintis Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas.

Tokios yra pagrindinės antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkės.

Seniūnų sueigoje jau buvo trumpai pristatyta pirmadienio neeilinio posėdžio darbotvarkė, kuriai valdyba yra pritarusi. Kadangi tai pristatyti posėdyje neprivalu, galėčiau priminti, kad posėdis prasidės K.Griniaus 135-ųjų gimimo metinių ir jo išrinkimo Respublikos Prezidentu 75-ųjų metinių minėjimu. Posėdis prasidės 15 valandą. Taip pat bus svarstomas Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams ir draudimo įstatymo projektas kartu su lydinčiaisiais projektais. Tai yra eurointegracinis projektas. Bus dar keleto įstatymų projektų priėmimo stadija. Galėčiau paminėti, kad planuojama, jeigu tai bus patvirtinta Seimo valdybos, trečiadienį ir penktadienį taip pat rengti neeilinius posėdžius. Trečiadienio neeilinio posėdžio darbotvarkėje planuojama diskusija apie Lietuvos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Kaip žinia, yra kviečiami Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius ponas P.Auštrevičius ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas ponas V.Andriukaitis. Tiek trumpai.

Dėl penktadienio dar negalėčiau nieko konkrečiau pasakyti, o trečiadienį bus rengiamas posėdis, jeigu jam pritars Seimo valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų paklausti norėtų J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti dėl trečiadienio posėdžio laiko. Ar jau žinomas laikas, kada prasidės trečiadienio posėdis?

A.SKARDŽIUS. Preliminarų laiką aš galėčiau pasakyti. Posėdis prasidėtų 13 val. ir baigtųsi 17 val. (būtų pusės valandos pertrauka – nuo 14.30 iki 15 val.). Taip yra planuojama, jeigu bus pritarta, dar kartą norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Pritariame. Ačiū. Prieštaraujančių nematau. Darbotvarkei pritarta.

Sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio atsakymai į 15 Seimo narių raštu pateiktus 4 klausimus

Dabar, kolegos, pagal Statuto 208 straipsnio 14 dalį kviečiame sveikatos apsaugos ministrą K.R.Dobrovolskį atsakyti į 10 Seimo narių klausimą. Klausimams ir atsakymams skiriame 20 minučių. Kadangi buvome taip nutarę, prašau sveikatos apsaugos ministrą į tribūną.

Gerbiamieji kolegos, kol ateis ministras, noriu informuoti, kad tarp pasirašiusių net 7 Seimo nariai pasirašo antrą kartą, tarp jų Seimo nariai, turintys milžinišką parlamentinio darbo patirtį. Tai J.Razma, A.Vidžiūnas. Aš manau, kolegos, kad tikrai galėtumėte suskaičiuoti, kiek kartų jūs turite teisę pasirašyti po paklausimais. Primenu, sesijos metu jūs tokią teisę turite vieną kartą ir jau esate ją išnaudoję. Taip pat yra nemažai kitų, kurie neatkreipė į tai dėmesio. Siūlyčiau būti atidesniems.

Prašom, gerbiamasis ministre, jūsų atsakymai.

K.R.DOBROVOLSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo metu spaudoje, ypač paskutiniosiomis dienomis, gana aktyviai rašoma apie sveikatos apsaugą. Man atrodo, kad tai yra neblogai, nes tai rodo, kad sveikatos apsaugos sistemoje vyksta darbas. Man atrodo, kad yra daugiau gerų negu blogų darbų, tačiau, žinoma, todėl ir atkreipėme visų dėmesį.

Labai džiaugiuosi, kad gavau keturis Seimo narių klausimus, kuriuos pasirašė 15 Seimo narių. Tie klausimai yra labai aktualūs, todėl man labai malonu, kad galiu pats jums tiesiog paaiškinti padėtį, kurią kartais ne visai teisingai nušviečia mūsų žiniasklaida.

Klausimai yra tokie. Pirmas. Kodėl nepasibaigus Sveikatos apsaugos ministerijos jūsų iniciatyva paskelbtam naujam konkursui pirkti 112 rentgeno aparatų dėl šių aparatų pirkimo jau pasirašėte sutartį su ankstesnio konkurso dalyve – bendrove “Limeta”, dėl kurios atėjimo jūs, būdamas nepriklausomu ekspertu, prieštaravote? Ar sprendimą su bendrove “Limeta” pasirašyti sutartį dėl rentgeno aparatų pirkimo dar nepasibaigus naujam konkursui nulėmė tai, kad Vyriausybės kancleriu tapo buvęs “Limetos” vadovas A.Kaminskas, o šiai bendrovei dabar vadovauja kitas buvęs LDDP veikėjas, kuris, būdamas Futbolo federacijos prezidentu, išgarsėjo dėl vadinamosios “majonezo” bylos, V.Zimnickas? Klausimas ilgas ir norėčiau išsamiai atsakyti.

Aparatų pirkimu istorija prasidėjo jau 1997 m. ir vyksta gana sunkiai, nes vis nebuvo lėšų. Paskui 2000 m. Vyriausybė numatė 40 mln. litų rentgeno aparatūrai pirkti. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija 2000 m. balandžio 15 d. paskelbė atvirą konkursą rentgeno diagnostikos įrangai įsigyti. Tų pačių metų rugpjūčio 11 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Viešųjų pirkimo komisija konkurso nugalėtoju paskelbė akcinę bendrovę “Limeta”. Praėjus mėnesiui, praėjusių metų rugsėjo 13 d., tarp pirkėjo – Sveikatos apsaugos ministerijos, tiekėjo – AB “Limeta” ir gamintojo “Villa sisteme medicali” iš Italijos buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis. Sutarties 11, 6 punktuose numatyta, kad ji įsigalioja nuo paskolos sutarties, pagal kurią finansuojamas įrangos įsigijimas, įsigaliojimo dienos.

Tą pačią dieną tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vokietijos banko “Nordentsche Landesbank Girozentrale” buvo pasirašyta paskolos sutartis 5 metų laikotarpiui, tačiau ji galėjo įsigalioti tik cituoju: “Esant galiojančiai valstybės garantijai, užtikrinančiai visų paskolos gavėjų, t.y. ministerijos, prievolių įvykdymą pagal sutartį. Paskolos sutarties 9, 1, 2”. Kadangi nebuvo pinigų, sutartis nebuvo vykdoma.

Šių metų vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.201 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr.1370 dėl valstybės garantijos Vokietijos Federacinės Respublikos banko “Nordentsche Landesbank Girozentrale” Vilniaus skyriui pripažinimo netekusiu galios”. Neturint finansavimo, sutartis su AB “Limeta” negalėjo būti vykdoma, todėl ir nebuvo toliau tęsiama.

Pasikeitus finansavimui ir lėšas investicinėms programoms numačiusi skirti valstybės vardu gaunamų paskolų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų rugsėjo 12 d. nutarimu Nr.1091 radiologijos programai skyrė 29 mln. litų, o ne 40 mln., kaip buvo anksčiau. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naują tarptautinį konkursą radiologinei aparatūrai įsigyti. Dėl paskelbimo pasitarėme su juristais, ir konkursas buvo paskelbtas, nes buvo finansuojama iš kito šaltinio.

Akcinė bendrovė “Limeta” naują konkursą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šis teismas sustabdė Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtą atvirąjį konkursą rentgeno aparatams pirkti. Tada Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pateikdama teismui savo skundą ir administracinę bylą dėl nutarties panaikinimo. Tačiau spalio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija nutarė (cituoju): “Atsakovo – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama”.

Todėl, remiantis šiuo teismo sprendimu, Sveikatos apsaugos ministerija privalėjo baigti pirkimo pardavimo procedūras su pirmojo konkurso nugalėtojais, t.y. su akcine bendrove “Limeta” ir “Villa sistemi medicali” Sutartis buvo labai atidžiai peržiūrėta, dėl pasikeitusių finansavimo sąlygų peržiūrėta ir pertvarkyta finansavimo dalis, patvirtintos gamybos, tiekimo ir montavimo garantijos. Mes dar norėjome pasitikrinti, ar tikrai sutartis bus vykdoma gerai, todėl kreipėmės į Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadas. Iš Italijos ambasados gavome pritarimą, kad sutartis bus vykdoma, kadangi finansinės padėtis šiuo metu “Villa sistemi medicali ” įmonės yra gera, nes ją nupirko Amerikos kompanija, kuri vadinasi “Pasaulinės technologijos korporacija”. Po dviejų dienų gavome ir Jungtinių Amerikos valstijų ambasados atsakymą, ji taip pat užtikrino, jog sutartis bus vykdoma, nes ir viena, ir kita firma yra patikimos. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, turėdama šiuos dokumentus, ir pasirašė sutartį dėl rentgeno aparatų tiekimo. Sutartis numatyta įvykdyti iki 2002 m. gegužės mėnesio pabaigos ir iki šio laiko turi būti sumontuoti visi aparatai.

Dėl pirkimo finansavimo. Norėjome, kad būtų neišankstinis apmokėjimas ir kad būtų garantija, jog būtų apmokama tik tada, kai pristatomi aparatai. Buvo prašoma atidaryti akredityvą. Akredityvo aptarnavimas buvo numatytas iš gamintojo lėšų, o ne iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų. Buvo numatyta už sumontuotus aparatus sumokėti tik juos sumontavus ir komisijai aktu priėmus rentgeno aparatus. Vadinasi, tai garantuos, kad pinigai bus mokami tik tada, kai aparatai bus pastatytas. Akredityvą galima atidaryti tik Vyriausybės nutarimu. Norime pasakyti, kad Vyriausybės nutarimas atidaryti akredityvą buvo priimtas ne išimtinai Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip rašoma laikraštyje, bet keturioms ministerijoms kartu vienu nutarimu buvo priimta. Taip buvo siekiama įgyvendinti radiologinės pagalbos optimizavimo investicinę programą, taip pat ir kitoms ministerijoms padėti visiškai panaudoti šiems metams skiriamas lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje eksploatuojama rentgeno įranga yra kritiškos būklės, neatitinka tradicinių saugos reikalavimų ir Europos standartų. Todėl bet koks sandorio atidėjimas būtų buvęs labai nepageidautinas, o nauja rentgeno aparatūra tikrai padės pagerinti respublikos rajonų radiologinę būklę. Paminėjau, kad rajonų, nes buvo numatyti pirkti 45 dideli aparatai, o rajonų centrinės ligoninės buvo 44, todėl visi šie aparatai iš esmės yra skirti rajonų centrinėms ligoninėms, nepaisant to, ar tas rajonas didesnis, ar mažesnis, nes paskutinis aparatas nupirktas rajonui buvo1980 metais.

Tokia yra rentgeno aparatų pirkimo istorija. Jie bus nupirkti, pastatyti rimtai garantuojant, jog lėšos bus išleistos tik tada, kai aparatas bus priimtas Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos. O kad kas nors darytų spaudimą ar turėtų kokią nors įtaką, galiu tai paneigti, nes buvo laikomasi visų Lietuvos teisinių aktų, taip pat norėjome gauti užtikrinimą Amerikos ir Italijos ambasadų, kad sprendimai būtų objektyvūs. Tokia informacija. O visiems, kurie domisi laikraščiais ir kitomis informacijos priemonėmis, taip pat ir firmoms, nes tai nėra jokia komercinė paslaptis, mes visada galime parodyti sutartį, aparatų paskirstymą ir viską, kas susiję su dokumentais. Galime parodyti iš ambasadų gautus raštus, nes visa medžiaga yra prieinama visiems, kas domisi šiuo klausimu. Tai pirmasis klausimas.

Antrasis klausimas. “Kaip atsakytumėte į Valstybės kontrolės išvadas, kad jūsų vadovaujama ministerija ne tik nevykdo tinkamos jai patikėtų 19 įmonių priežiūros, bet net neturi duomenų, kokius ministerijai priklausančių įmonių akcijų paketus valdo”. Sveikatos apsaugos ministeriją visą mėnesį iki rugsėjo 6 d. tikrino Valstybės kontrolė, tą dieną buvo parašytas aktas. Buvo tikrinamas ir tas laikotarpis, kai aš dar nedirbau. Mano nuomone, buvo parašytas gana teigiamas, su keliomis nedidelėmis pastabomis aktas. Finansinių nusižengimų ir dėl kokių nors įmonių ar įstaigų šiame akte nepaminėta. Kai kalbama apie 19 patikėtų įmonių priežiūrą, taip, tos įmonės yra įvairios būklės. Vienos dirba finansiškai blogiau, kitos geriau, tačiau ten tvarka padaryta ir tai pažymėta akte.

Sveikatos apsaugos ministerijos Privatizavimo komisija apsvarstė uždarosios akcinės bendrovės “Baltosios Vokės vaistinė” įstatinio kapitalo didinimo klausimą ir nutarė inventorizuoti vaistinės pastatą bei iš perkainojamo rezervo suformuoti įstatinį kapitalą iki 10 tūkst. litų. Suformavę įstatinį kapitalą nedelsdami galėsime pateikti papildomą informaciją. Uždarųjų akcinių bendrovių, kurios minėtos spaudoje: Taujėnų vaistinė “Akiplotis”, Klaipėdos “Medtechnika”, Žirmūnų vaistinės, akcijoms, kurias ministerija valdo patikėjimo teise, yra parengtas perdavimo ir priėmimo aktas, kuris yra pasirašytas sveikatos apsaugos ministro, jos perduotos Valstybės turto fondui. Uždarajai akcinei bendrovei “Drusta” paskelbtas bankrotas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.1166 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr.228 dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo dalinio pakeitimo” į privatizuojamų objektų sąrašą yra įrašytos 5 bendrovės. Tai yra “Marių” vaistinė, Vilniaus medicinos technika”, Šeškinės vaistinė, Santariškių vaistinė ir akcinė bendrovė Panevėžio didžioji vaistinė. Šių bendrovių dokumentai taip pat perduoti Valstybės turto fondui. Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje liks 9 bendrovės, iš kurių dvi likviduojamos, tai AB “Lietuvos farmacija” ir bendroji įmonė “(...) plazma”, Kauno kraujo centras. Taip pat žurnalas “Sveikata”, UAB Kurklių vaistinė, UAB Baltosios Vokės vaistinė, UAB Verkių vaistinė, UAB “Vilniaus vaistinė” ir UAB Saldutiškio vaistinė, kuri likviduojama. UAB “Poreikis” taip pat yra likviduojamas. Taigi visų išvardintų 19 įmonių veikla yra žinoma, tvarkoma ir dauguma, kaip matote, yra perduotos Turto fondui.

Trečias klausimas. “Kaip paaiškintumėte Valstybės kontrolės teiginį, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje prapuolė 2,5 mln. Lt, skirtų įvairiems sveikatos poreikiams?” Aš nežinau, iš kur tokie duomenys ir dar 2,5 mln. Lt, nes buvo numatytos (ir straipsnyje apie tai kalbama) 3 mln. 649 tūkst. 600 Lt paskolos. Visos šitos paskolos yra užfiksuotos, turime Finansų ministerijos pažymą, kad visi šitie pinigai yra ir sėkmingai naudojami. Jokių priekaištų dėl to Valstybės kontrolė savo akte nepažymėjo.

Ir ketvirtas klausimas. “Kodėl greitai ir principingai nereaguojate į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas dėl departamento vadovo G.Viskaičio privačių ir viešųjų interesų konflikto? Tuo labiau kad tai ne pirmas skandalas, kuriame jums pavaldaus pareigūno veikloje (prisiminkime jo kelionę už farmacijos firmos lėšas) yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas”. Šių metų gruodžio 6 d. Sveikatos apsaugos ministerija iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos gavo medžiagą dėl departamento vadovo pono G.Viskaičio etinių problemų, t.y. dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto. Ryšium su tuo tą pačią dieną buvo sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, į kurią įėjo audito vadovai, Etikos komisijos vadovas ir dar daug kitų žmonių, tam, kad patikrintų ir šiuos faktus, ir papildomai dar keletą kitų faktų, kuriuos mes žinojome. Stengėmės visus savo veiksmus derinti su Lietuvos Respublikos teisės aktais, kad nebūtų problemų, jeigu paskui būtume paduoti į teismą.

Komisija dirbo iki vakar dienos vakaro ir vakar 17.00 val. gavome komisijos aktą su išvadomis. Vakar vakare aš susipažinau su šiuo aktu ir šiandien, taip pat remiantis teisės aktais, buvo sudaryta nauja komisija, kuri turi spręsti dėl tarnybinės nuobaudos. Direktorius G.Viskaitis buvo iškviestas į Sveikatos apsaugos ministeriją, supažindintas pasirašytinai su aktu ir per 24 val. turi pateikti savo pasiaiškinimą dėl komisijos tikrinimo išvadų. Jis rytoj darbo dienos pradžioje turi atvykti į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą komisiją su savo paaiškinimu. Šios komisijos pirmininkas esu aš kaip įstaigos vadovas.

Gavę G.Viskaičio pasiaiškinimą ir turėdami prieš tai tikrinusios komisijos aktą, rytoj spręsime dėl tolesnių veiksmų. Kaltinimai yra tokie, kad jis buvo išvykęs į vieną iš Afrikos valstybių, bet už tai jau buvo skirta nuobauda, tik gal ne visai teisėta. Tai buvo griežtas papeikimas sumažinant priedą prie atlyginimo. Dvigubos nuobaudos neturėtų būti, ir jeigu dėl to būtų buvę paduota į teismą, ši nuobauda būtų panaikinta.

dabar yra tokia padėtis ir galiu pasakyti, kad mūsų komisija tikrindama randa ir tą patį nusižengimą, kurį pateikė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija, t.y. tarnybinių pareigų ir asmeninio darbo nesuderinamumą, taip pat daug nusižengimų darbe, todėl rytoj, gavus pono G.Viskaičio pasiaiškinimą, bus sprendžiama dėl tarnybinės nuobaudos.

PIRMININKAS. Ministre, labai ačiū, jūs atsakėte į visus…

K.R.DOBROVOLSKIS. Į repliką norėčiau atsakyti, kad yra kelios galimybės. Pirma galimybė – įrašyti papeikimą, antra galimybė – įrašyti griežtą papeikimą, iki 6 mėnesių neleisti dirbti šių pareigų ir griežčiausia nuobauda yra atleisti iš užimamų pareigų. Taigi yra keturios galimybės, kurios rytoj ir bus svarstomos.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte. Dabar lygiai 3 min., kolegos, skiriamos klausimams. Pirmasis klausia J.Čekuolis, kadangi jis yra pasirašęs, J.Razmos parašas negalioja. Prašome J.Čekuolį.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis ministre, savo klausimą norėčiau suformuluoti iš dviejų dalių. Pirmiausia noriu patikslinti, kokią nuobaudą jūs norėtumėte matyti paskirtą ponui G.Viskaičiui, antra, jūs visą laiką sakote, kad ministerijoje subūrėte gerą komandą, kad tai stipriausia komanda ministerijoje per pastarąjį dešimtmetį. Ar ponas G.Viskaitis yra tos komandos, kurį jūs nuolat minite, narys?

Be to, kalbėdamas apie rentgeno aparatus jūs daug kalbėjote apie teisinius konkurso vykdymo aspektus (ačiū už tą informaciją), bet norėčiau pasitikslinti dėl kokybės garantijų. Ar konkurso sąlygose ir dabar jau įsigyjant tuos aparatus bus skiriama pakankamai dėmesio kokybės garantijoms? Visi gerai prisimename istoriją su greitosios pagalbos “Hunday” automobiliais Vilniuje, kurie pasirodė esantys per siauri ir labai nepatogūs, o jiems pirkti išleista dešimtys milijonų litų. Kaip paaiškėjo, jie neefektyvūs ir panašiai. Ar iš tų istorijų dabar pasimokysime?

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakykite, ministre.

K.R.DOBROVOLSKIS. Norėčiau pradėti nuo pirmojo klausimo pabaigos – ar yra ponas G.Viskaitis mūsų komandoje? Tikrai mūsų komandoje jo nėra. Jis dirba įstaigoje, esančioje prie Sveikatos ministerijos, ir jis jau dirbo šioje įstaigoje prieš mūsų komandai ateinant į ministeriją, taigi jis nepriklauso mūsų komandai. O dėl nuobaudų, be jo pasiaiškinimo dabar pasakyti, kokia nuobauda bus jam skirta, negaliu. Tačiau komisija, kuri prieš tai tyrė, siūlo jį atleisti iš užimamų pareigų.

Antrasis klausimas dėl kokybės garantijų rentgeno aparatams. Praeitais metais svarstant klausimą dėl kokybės abejonių nelabai kilo. Kokybė buvo gana normali, tačiau kilo klausimų peržiūrint sutartį dėl aparatų komplektavimo. Tai pirmas dalykas. Kitas dalykas – dėl finansavimo galimybių, nes mes visada stengiamės viską daryti atsargiai ir labai tvarkingai. Mes pažiūrėjome pastarųjų penkerių metų (…) finansinį pajėgumą ir pasirodė, kad trejus metus (…) dirbo nuostolingai. Vadinasi, firma nelabai patikima. Pastaruosius dvejus metus jau buvo išsilyginę, bet mums kilo įtarimas, kad jeigu Sveikatos apsaugos ministerija sudarytų sutartį ir būtų išankstinis 30% apmokėjimas, sutartis gali būti neįvykdyta dėl menkų finansinių galimybių. Tačiau dabar, kai šių metų pradžioje šitą gamyklą nupirko didelė ir galinga korporacija, kuri sutiko su mūsų sąlygomis, t.y. kad mes užmokėsime tik tada, kai aparatai bus pastatyti ir priimti komisijos, mes gana drąsiai pasirašėme sutartį ir tikimės gauti geros kokybės ir gerai įmontuotus aparatus.

PIRMININKAS. Ministre, labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašome, bet 20 min. baigėsi. Galbūt Seimas nutartų pratęsti atsakymus į klausimus. (Balsai salėje) Gerbiamasis Čekuoli, Statutas galioja ir jums, ir man. Kolegos, dėkojame ministrui. Dabar mes turėtume paskelbti 5 min. pertrauką iki 17.45 val. Bet prieš tai noriu pranešti jums liūdną žinią, parlamentinėje istorijoje liūdną žinią, kad šiandien 12.52 val. Indijos parlamente įvyko agresija – Indijos parlamente susisprogdino savižudžių būrys. Žuvo 12 žmonių. Taigi, kaip matote, parlamentuose tęsiasi smurto kampanijos. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes dar turėsime patikslintą informaciją, bet, aišku, solidarumas su pasaulio parlamentais yra mūsų bendra pareiga, gal mes pagerbkime visus parlamente žuvusius žmones tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

Kolegos, dabar 5 min. pertrauka. Ar yra pasiūlymas nedaryti pertraukos? Gerbiamieji kolegos, ar galime be pertraukos pratęsti? Galime. Tuomet registruojamės. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 31 Seimo narys. Tuomet leiskite pratęsti mūsų darbotvarkę ir pakviesti į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą, kad mes priimtume Valstybės kontrolės įstatymo lydinčiuosius teisės aktus. Primenu, mes Valstybėse kontrolės įstatymą šiandien priėmėme. Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kurį įstatymą mes dabar svarstysime?

PIRMININKAS. Jūsų nuožiūra. Prašom, Administracinių teisės pažeidimų įstatymo projektą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-960(2*) (priėmimas)

A.SAKALAS. Tai yra teisės nuostatos, galime bet kurį. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės kontrolė netenka galimybės bausti administracine tvarka, todėl reikia padaryti pataisą kodekse. Antra, kadangi pats įstatymas įsigalioja nuo kovo 1 dienos, čia reikia įrašyti papildymą, kad įstatymas įsigalioja taip pat nuo kovo 1 dienos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti pastraipsniui? Pranešėjau, galime pastraipsniui pradėti? Pasiūlymų nėra.

A.SAKALAS. Jokių pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis – 224 straipsnio papildymas. Prašom. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimtas.

2 straipsnis. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimtas.

3 straipsnis. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimtas.

Kolegos, dėl 4 straipsnio yra A.Sakalo siūlymas. Šiam siūlymui reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar bendru sutarimu galėtume paremti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko siūlymą? Paremta. Prašom pateikti savo siūlymą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip minėjau, Valstybės kontrolės įstatymas įsigalios nuo 2002 metų kovo 2 dienos, natūralu, kad jį lydintys įstatymai turi įsigalioti nuo tos pačios datos. Priešingu atveju, jeigu jie įsigalios dabar, pagal įstatymą turės bausti, o pagal šį kodeksą negalės bausti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko siūlymui? Pritariame. Jūsų siūlymas priimtas. Ar galėtume priimti šį straipsnį? Bendru sutarimu priimtas. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme visus straipsnius pastraipsniui. Dabar kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto Nr.IXP-960(2) dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, taigi po registracijos balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.IXP-960(2). Užsiregistravo 31 Seimo narys. Balsavimas pradėtas.

30 balsavus už, vienam susilaikius, nė vienam nebalsavus prieš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.

Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-961(2*) (priėmimas)

Gerbiamasis pranešėjau, kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-961(2). Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Valstybės kontrolė tampa audito įstaiga ir ten nebus kvotos galimybės, reikia pataisyti Baudžiamojo proceso kodeksą, kuriame numatyta, kad valstybės kontrolieriai gali vesti kvotą. Kaip tik šioje pataisoje išbraukiama “Baudžiamojo proceso kodeksas”, kad Baudžiamojo proceso kodeksas būtų suderintas su mūsų priimtu įstatymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti priiminėti pastraipsniui? Galime. 1 straipsnis. Pranešėjau, yra Teisės departamento siūlymai.

A.SAKALAS. Pritariame.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Teisės departamento siūlymams. 1 straipsnis priimtas, kolegos.

2 straipsnis. Yra A.Sakalo pasiūlymas, bet tai yra ta pati data, kurią mes ką tik priėmėme aname įstatyme. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą? Yra. Gerai. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nematau. Registracija. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 35 Seimo nariai. Balsuosime dėl projekto Nr.IXP-961. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 33 balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir vienam susilaikius Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-962(2*) (priėmimas)

Kitas projektas – Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-962(2). Prašom, pranešėjau.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas taip pat yra lydintysis įstatymas. Mes priderinome Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą. Reikia ir Civilinio proceso kodeksą priderinti prie mūsų priimto įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra jokių papildymų ir pasiūlymų. Ar galime priimti šio įstatymo 1 straipsnį? Galime. 2 straipsnį? Galime. Abu straipsniai priimti bendru sutarimu. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nematau. Registruojamės, balsuosime.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Balsuojame dėl projekto Nr.IXP-962. Balsavimas pradėtas.

Už – 35, prieš nėra, susilaikė 1. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-965(2*) (priėmimas)

Toliau, gerbiamieji kolegos, pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Projektas Nr.IXP-965(2). Į tribūną kviečiamas pranešėjas Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininkams. Gerbiamieji kolegos, čia taip pat teikiamas lydintis Valstybės kontrolės įstatymą Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo aš pateikiau pasiūlymus. Siūliau padidinti vienu laipsniu kategorijas jaunesniesiems kontrolieriams, kontrolieriams ir vyresniesiems kontrolieriams, t.y. pačių žemiausių pareigybių kategoriją siūliau padidinti vienu lygiu, nes jų, palyginti su kitais, buvo labai jau žemas laipsnis. Prašyčiau pritarti ir mano pasiūlymui, ir įstatymui.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Ačiū, kolegos. Ir pranešėjo, ir pataisų autoriaus, ir komiteto pirmininko pritarimas yra, ar mes galėtume šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Jaučiu, kad jau ne pirmą sykį tokia dvasia vyrauja, taigi bendru sutarimu pritariame, kad svarstoma. Dabar aš klausčiau. Ar mes tokiai pataisai galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Prieštaraujančių nesant, pataisai pritarta bendru sutarimu. Iš karto dėl viso įstatymo, nes tik vienas straipsnis, dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėtų kolega V.Einoris. Prašau.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto norėjau pasakyti, kad visiškai pritariame ir kviečiu visus vieningai balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu ir kiti pritaria, galbūt galėtume susilaikyti nuo kalbų? Kviečiu registruotis, paskui balsuosime.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.IXP-965(2) priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 30, plius V.Andriukaičio balsas, vadinasi, už – 31, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir Įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1202 ES (svarstymas)

Iš eilės darbotvarkės 2-4 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių bei įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.IXP-1202(2) svarstymas. Tai eurointegracinis įstatymas. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį iš tribūnos pateikti komiteto išvadą.

A.MACAITIS. Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių bei įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1202. Po pateikimo buvo gautos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados. Jos buvo įvertintos. Kitų Seimo narių, visuomeninių organizacijų pastabų nebuvo gauta. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra gauta svarstymo stadijoje. Kalbėti dėl balsavimo motyvų norinčių taip pat nėra, todėl klausčiau. Ar mes galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu?Ačiū. Po svarstymo įstatymui pritarta bendru sutarimu.

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1236 ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso186³, 186⁶ straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 224, 259¹, 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1237. Hipotekos registro steigimo įstatymo 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1238 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5a klausimas – Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1236. Kviečiu teisingumo viceministrą poną V.Koverovą pateikti šį projektą. Tai Vyriausybės teikiamas įstatymas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtų viceministras, jeigu jis būtų pasiruošęs, teikti iš karto visus tris įstatymus, kurie yra tarpusavyje susiję? Ar neprieštarautų Seimas? Ačiū už supratimą. Gerbiamasis viceministre, pirmyn.

P.KOVEROVAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų lapkričio 28 d. posėdyje pritarė ir prašo Seimo svarstyti Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186³, 186⁶ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymo 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Pateikiant pirmą įstatymo projektą, t.y. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą, reikėtų pasakyti, kad, kaip jau visiems žinoma, Civilinio proceso kodekso projekto visos šešios dalys svarstomos Seime ir pirmadienį jau bus 1-3 dalies dokumentų klausymai. Šiuo atveju pagal minėtą projektą yra vis dėlto laikomasi bendros taisyklės, kad įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui, jį priėmus, bus taikoma ta veiksmo atlikimo momentu buvusi procesinė norma, kuri galiojo būtent tuo metu. Bet kadangi tai yra didelis kodeksas, yra numatytos išimtys, kai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti bus taikomos normos, kurios galiojo sename Civilinio proceso kodekse. Tai yra siejama su atstovavimo teisiniais santykiais, taip pat siejama su ieškiniais, kurie yra paduoti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, taip pat – su apeliaciniais skundais, kai apeliacinės instancijos teismas grąžina nagrinėti bylą iš naujo pirmos instancijos teismui, ir keletu kitų dalykų, kurie susiję su kasacija.

Pagal teikiamą minėto įstatymo projektą yra numatyta, kad Civilinio proceso kodeksas įsigaliotų kitų metų liepos 1 dieną. Ta data numatyta atsižvelgiant į tai, kad tai yra pakankamai didelis dokumentas, bet skirtingai nuo Baudžiamojo kodekso, skirtingai nuo Civilinio kodekso, kuriuos priėmus įsigaliojimo laikas buvo nustatytas ilgesnis, šiuo atveju tas dokumentas daugiau skirtas teisinei visuomenei, nes jis kalba apie specifinius dalykus, apie bylų nagrinėjimą teismuose. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo š.m. pradžios, nors tai buvo dar tik projektas, jau yra vykdoma teisėjų mokymo programa. Ir kitos institucijos jau vykdo teisininkų mokymus. Iš esmės tie, kurie norėjo, jau galėjo ir susipažinti su šio kodekso projekto nuostatomis. Be to, numatytas laikas, t.y. kitų metų liepos 1 d., yra susijęs ir su teismo antstolių reforma, t.y. ir su dokumentų parengimu, ir iš esmės su reformos įgyvendinimu. Numatyta, kad teismo antstolis bus iš esmės ne valstybės tarnautojas, o tai taps liberalia profesija, kaip yra advokatai, iš dalies notarai, nes vis dėlto Europoje jau yra įsigaliojęs modelis, kuris kelis kartus padidina išieškojimo efektyvumą, sumažina iki nulio valstybės išlaidas jiems išlaikyti, nes nebemokamas atlyginimas. Tai profesiją padaro gana prestižine ir gerbiama.

Dar vienas motyvas, dėl kurio numatyta liepos 1 diena. Vis dėlto reikės parengti labai daug lydimųjų teisės aktų dėl išlaidų, susijusių su bylų nagrinėjimu, dydžio, patvirtinti procesinių dokumentų formas, tvarką, numatančią išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų tvarkymu, taip pat antstolio sprendimo vykdymo instrukciją. Gal toks būtų trumpas pateikimas.

Jeigu jus domina, iš karto galiu atsakyti į Teisės departamento pastabas, kurios buvo pateiktos dėl šio įstatymo. Primoji pastaba buvo tokia, kad neaišku, kur kalbama apie Civilinio proceso kodekso galiojimą, kur kalbama apie projektą. Bet pagal projektą, man atrodo, viskas yra gana aišku, nes kalbant apie senąjį kodeksą nurodomi “Žinių” numeriai, kalbant apie įstatymo projektą vartojamas pavadinimas “šis kodeksas” arba kita formuluotė, kalbanti apie galiojantį Civilinio proceso kodeksą, t.y. vartojama formuluotė “iki šio kodekso įsigaliojimo galiojusios procesinės teisės normos”. Dėl to viskas yra gana aišku.

Buvo pastaba dėl to, kad projekto 2 straipsnis yra derintinas su 4 straipsniu dėl juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Seimo Teisės departamentui kilo klausimų dėl to, kad visas įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d., o nėra atskirai aptartas straipsnis dėl juridinių asmenų registro veiklos pradžios, t.y. nepatiko formuluotė, kad 124 straipsnio 4 dalies nuostatos pradedamos vykdyti nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Pastabą, aišku, būtų galima svarstyti, bet ši formuluotė yra tiksliai perkelta iš Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymo 15 straipsnio, todėl į šią pastabą nereikėtų atsižvelgti.

Toliau kalbama apie 3 straipsnį, kad jis tikslintinas, nes, Seimo Teisės departamento manymu, pagal pateiktą redakciją galima suprasti, kad įgaliojimai gali pasibaigti tik pasibaigus terminui. Įgaliojimai yra pateikti prie bylų, bet šis įstatymas, aišku, negali reglamentuoti materialinės teisės papildomų normų, kurios jau yra nurodytos Civiliniame kodekse. Aš manyčiau, kad šios pastabos taip pat yra… neatsižvelgus į šias pastabas, nekiltų jokių pasekmių, atsižvelgimas į jas jokių reikalingų arba naudingų dalykų nepadarytų.

Dar buvo pastaba dėl to, kad, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodeksą, kasacine tvarka peržiūrimi įsiteisėję teismo sprendimai. Šiuo atveju Seimo Teisės departamentas pateikė pastabą, kad reikėtų papildomai aptarti atstovavimą kasaciniame teisme, nes pagal projektą yra nustatyta, kad pasibaigia asmenų, kurių atstovavimo statusas keičiamas pagal naująjį kodeksą įsiteisėjus teismo sprendimui, įsigaliojimai. Tai yra apeliacinė instancija. Darbo grupė buvo priėjusi prie išvados, o Vyriausybė pritarė tokiai nuomonei, pritardama šiam įstatymui, kad jeigu apeliacine tvarka yra skundžiama maždaug 6% visų teismo sprendimų, tai kasacinis teismas peržiūri tik apie 1,5% visų sprendimų, taigi papildomai numatyti atstovavimo institutą, t.y. leisti tiems patiems asmenims atstovauti ir toliau, būtų paprasčiausia nepraktiška.

Na, ir panašios yra 5 ir 6 pastabos, kodėl pagal 3 straipsnį yra numatytos skirtingos bylinėjimosi išlaidos. Pagal įstatymo projektą šiuo atveju tikriausiai turėtų būti aišku, kad kalbama tik apie atstovavimo išlaidų apmokėjimą, nes pagal naująjį Proceso kodekso projektą tie dalykai yra reguliuojami iš esmės skirtingai. Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, vis dėlto tiems institutams turėtų būti palikti seni reguliavimo dalykai.

Dėl 7 pastabos, kad abejonių kelia 6 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl 142 straipsnio. Tuo atveju, jeigu byla iš apeliacinės instancijos grąžinama nagrinėti į pirmosios instancijos teismo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau pasakyti, kad visos tos išvados dar bus svarstomos ir aptariamos komitetuose. Turbūt dalyvausite ir jūs. Tai gal, taupydami laiką, galėtume stabtelti ir suteikti galimybę jūsų paklausti. Ačiū už jūsų lankstumą. Kolega A.Sysas nori klausti. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs minėjote antstolius ir tą instituciją, kuri bus išskirta kaip atskira. Norėčiau paklausti, ar tai leis arba sudarys galimybę antstoliams dirbti geriau, nes dabar yra labai daug nusiskundimų iš piliečių, kurie susiduria su teismais, kai teismo sprendimas ir jo vykdymais yra perduotas antstoliams, o jie neįvykdo keliamų reikalavimų. Aš nesakau, ar dėl subjektyvių, ar objektyvių priežasčių. Ar tie pakeitimai sudarys prielaidą, kad tų piliečių skundų būtų mažiau? Ačiū.

P.KOVEROVAS. Yra stengiamasi daryti viską, kad eitų ta linkme, bet kai kalbame apie liberalaus antstolio modelio, arba klasikinio europinio modelio, taikymą antstoliams… Pavyzdžiui, Estijoje buvo pradėta ta reforma ir tam tikrų kategorijų bylų įvykdymo efektyvumas padidėjo nuo 15% iki 75% (tai labai daug). Bet vėlgi apie tai reikėtų kalbėti labai atsargiai, nes tokia pat reforma buvo Čekoslovakijoje, ir ji žlugo. O žlugo dėl labai paprastos priežasties – kad iš esmės nebuvo vykdomos alimentų išieškojimo ir kitos socialinės bylos. Pagal tai bet kokiu atveju tas efektyvumas turėtų padidėti kelis kartus.

Kitas klausimas, kiek ta reforma neskausminga. Jeigu kalbėtume apie Estijos variantą, tai ten iš buvusio senojo antstolių korpuso išliko tik 25% antstolių, kurie dirbo po reformos. Tame pačiame projekte dėl antstolių reformos yra numatytas septynerių metų pereinamasis periodas. Per tą laiką dar nebus iki galo baigta antstolių reforma, bet tikriausiai negalim leisti, kad žmonės, kurie dirbo antstoliais, būtų išmesti į gatvę. Be per laiką… Be abejo, tas efektyvumas turėtų padidėti iš karto, ir tai yra pagrindinis reformos tikslas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už klausimo pateikimą. Daugiau klausiančių nėra.

P.KOVEROVAS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Klausiu, ar mes galėtume apsispręsti dėl visų trijų ir po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Nesant prieštaraujančių, po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Negalvokite, jog aš noriu pirmininkavimą perduoti kolegai R.Valčiukui. Dar ne šiandien. Dabar turėtume apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei svarstyti pratęstoje rudens sesijoje. Ar galėtume sutarti dėl tokios svarstymo eigos? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme dėl tokios svarstymo eigos.

Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624(2*) (svarstymo tęsinys)

Dabar eilės tvarka 2-6 darbotvarkės klausimas – Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas, svarstymo tęsinys. Svarstant trijų Seimo narių – A.Vazbio, A.Sakalo ir A.Lydekos – pataisas, ties antrąja pataisa Socialdemokratų frakcijos vardu buvo paprašyta padaryti pertrauką. Prieš tai jau buvo pasakytos kalbos dėl balsavimo motyvų. Suprantu, kad yra įregistruota kolegos P.Papovo pataisa, tačiau Statutas nenumato galimybės balsuoti dėl šios pataisos, nes jau buvo pritarta pataisai, kuri yra priimta ir teikta tų pačių kolegų Seimo narių. Todėl mes dabar galėtume daryti ne ką kita, o tik balsuoti dėl likusios 3 straipsnio 1 dalį pakeičiančiosios nuostatos – pritarti jai arba nepritarti, turėdami omeny, kad iš esmės su ja susijusiai nuostatai jau yra pritarta. Taigi, kolegos, dabar registruojamės ir po to apsispręsime iš karto dėl trijų Seimo narių teikiamos 2 pataisos. Registracija. Ačiū P.Papovui už supratimą.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Balsuojame dėl Seimo narių A.Vazbio, A.Sakalo ir A.Lydekos teikiamos pataisos, susijusios su 3 straipsnio 1 dalies pakeitimu. Ji jau buvo pateikta ir buvo išsakyti motyvai, ir mes dabar turime balsuoti dėl tos pataisos. Primenu, kad tai nėra priėmimo stadija. Taigi balsuojame.

Už – 11, prieš – 12, susilaikė 6. Pataisai nėra pritarta. Ką gi, aš suprantu, kad suderinamumo problema iškyla dėl tarpusavyje panašių pataisų, susijusių su 2 ir 3 straipsniais. Mes galėtume elgtis dvejopai. 153 straipsnis numato galimybę apsispręsti arba daryti projekto svarstymo pertrauką ir tada suderinti, arba kitas sprendimas būtų grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti ir tada grįžti prie to klausimo. Ką pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas mano apie tai? (Balsai salėje) Pertrauka tam, kad patobulintume. Tai galbūt mes galime formuluoti bendru sutarimu, kad grąžiname projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Kolega A.Vazbys dėl vedimo tvarkos.

A.VAZBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai gaila, kad jūs neleidote man kalbėti dėl tos pataisos. Manau, mes būtume tos problemos nesukūrę, bet iš principo aš į vieną dalyką tikrai noriu atkreipti dėmesį. Pagal mūsų priimtą Kalbos komisijos įstatymą iki sausio 1 d. Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija turi būti įsteigta ir tas įstatymas tiesiog privalo būti priimtas. Todėl aš siūlau tokį dalyką: tiesiog normalia tvarka pritarti po svarstymo, o jau priėmimo metu svarstyti pono P.Papovo pataisas, kurios ir opozicijai iš esmės yra priimtinos, ir būtų galima tai išspręsti, sutvarkyti ir daugiau nekelti tų dalykų. Tik dėl to, kad būtų (…) mūsų priimtas įstatymas.

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai gana logiškas siūlymas ir turint omeny laiko momentus, aš siūlyčiau pasirinkti trečiąjį variantą. Kolegos, ar galime niekam neprieštaraujant pereiti prie balsavimo dėl pritarimo su tomis pataisomis, kurioms buvo pritarta po svarstymo? Ar galime pritarti tam bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant… Jūs prieštaraujate? (Balsai salėje) Gerai. Tada dėl balsavimo motyvų, nes tokia galimybė yra. Vienas – už, vienas – prieš svarstant visą įstatymo projektą prieš pritariant jam po svarstymo. Kolega V.Kvietkauskas. Prašom.

V.KVIETKAUSKAS. Iš tikrųjų aš paspaudžiau mygtuką “prieš”, nors nekalbėsiu prieš. Tiesiog noriu priminti istoriją. Kai mes priėmėme Kalbos komisijos įstatymą, aš tada kalbėjau ir sakiau, kad mes neturime balsuoti už visą įstatymą atskirdami Valstybinės kalbos inspekciją, nes ji pakibs ore. Mes priimame Valstybinės kalbos komisijos įstatymą, atskiriame inspekciją ir nieko toliau nedarome. Tada buvo pasakyta: ne, ne, čia viskas gerai. O štai dabar jau sako: bet juk mes priėmėme tą įstatymą ir mes neturime ką daryti, ir mes turime priimti kitą įstatymą. Palaukite. Tai kodėl mes susikuriame sau tokius precedentus? Aš suprantu, kad dabar logiška yra padaryti taip, kaip siūlo kolega A.Vazbys, ir turbūt taip ir padarysime. Tačiau pradėdami darbą galvokime apie tai, kaip jį reikės baigti.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų gerą atmintį. Ar tokiu atveju kolegai V.Kvietkauskui išsakius savo vidinius motyvus ir priminimus mes galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Dėkoju už supratimą, po svarstymo yra pritarta.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-598. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-599

Eilės tvarka dabar svarstome Seimo narių projektus pagal jų registracijos eilę. Pirmieji yra 2-7a ir 2-7b įstatymai. Jų registracijos Nr.IXP-598 ir Nr.IXP-599. Teikėjas – kolega E.Masiulis. Ar Seimas neprieštarautų, jeigu išklausytume abiejų įstatymų projektų pateikimą? Ačiū. Kviečiu kolegas tai padaryti iš tribūnos.

E.MASIULIS. Labas vakaras, posėdžio pirmininke, labas vakaras, Seimo nariai. Naudodamasis proga norėčiau trumpai pristatyti savo teikiamus įstatymų projektus, nes jie tarpusavyje yra susiję. Pagrindinis šių įstatymų projektų tikslas yra skatinti mokslą ir kvalifikacijos kėlimą tais atvejais, kai darbuotojui mokslo kaštus švietimo įstaigose apmoka darbdavys. Priėmus Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymų pataisas būtų sukurtas paskatinimo mechanizmas ir daugiau lėšų iš darbdavių būtų pritraukta į švietimo įstaigas. Šiandien egzistuoja tik siauros kvalifikacijos kėlimo sistema, o čia būtų kalbama apie studijų aukštojoje mokykloje apmokėjimą. Tai pas mus dar labai menkai taikoma.

Aš įsivaizduoju, kad šitos pataisos kartu galėtų mėginti spręsti dar vieną klausimą, tai yra mažinti potencialaus nedarbo augimą. Švietimo įstaigos galėtų lanksčiau prisitaikyti prie esamų rinkos poreikių, jei darbdavys jau iš anksto žinotų, kad jo darbuotojas, baigęs aukštąją mokyklą ar kokį nors institutą, dirbs pas jį. Tuomet darbdavys galėtų suformuoti kur kas konkretesnius reikalavimus ir poreikius tam, kad aukštoji mokykla parengtų geros kvalifikacijos specialistą. Siūloma atleisti nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio apmokestinimo ir pelno mokesčio apmokestinimo tas lėšas, kurios yra skiriamos esamam darbuotojui arba potencialiam darbuotojui jo studijoms švietimo įstaigose sumokėti. Čia nekalbama apie ikimokyklines ir vidurines mokyklas, bet kalbama apie aukštąsias mokyklas, institutus. Manau, kai valstybė ne iki galo pajėgia skirti pinigų švietimui, aukštajam mokslui tiek, kiek jų reikia, koks yra poreikis, ši pataisa leistų akumuliuoti dalį lėšų iš privataus sektoriaus, kad jos pakliūtų į švietimo įstaigas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori klausti. Pirmasis yra J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti, ar toks atleidimas nuo mokesčių nebūtų vieta, kur būtų galima mokyti savo vaikus, giminaičius ir naudoti neapmokestinamas įmonės lėšas?

E.MASIULIS. Aišku, tokios situacijos įmanomos, ir svarstymo metu, jeigu mes pritartume po pateikimo šiems įstatymams, būtų galima pagalvoti apie tam tikrus kontrolės mechanizmus. Bet yra normali ekonominė logika, t.y. darbdavys suinteresuotas, kad pas jį dirbtų aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ir vargu ar kiekvienas darbdavys puls apmokėti savo vaikų studijas. Jam turi būti svarbu, kad ir pas jį dirbantys darbuotojai turėtų gerą, kokybišką išsilavinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Sysas taip pat nori klausti.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip šią jūsų pataisą būtų galima sieti su tuo, už ką jūs balsavote pavasarį? Jūs pakeitėte Darbo sutarties įstatymo normą, kuri leidžia darbdaviui reikalauti iš darbuotojo dalies investuotų į jį lėšų mokymui. Jūs kalbate apie tai, kad žmonės keltų kvalifikaciją, o patys pavasarį padarėte įstatymo pataisą ir meškos paslaugą, nes žmogus dabar labai rimtai pagalvoja, ar jam apsimoka eiti mokytis, nes yra tokia nuostata, kad kiekvienas darbdavys gali pareikalauti išeinant iš darbo padengti šias išlaidas. Tai kaip susieti šias dvi pataisas pavasarį ir žiemą? Ar šaltis taip veikia?

E.MASIULIS. Nežinau, gerbiamasis Sysai, kas čia veikia – šaltis ar karštis, bet aš tiesiogiai nesiečiau šių dviejų įstatymų, nes ten buvo kalbama darbo santykių kontekste, čia kalbama apie… Šio įstatymo pagrindinis tikslas yra vis dėlto iš nevalstybinio sektoriaus pritraukti lėšas į švietimo įstaigas, į aukštąsias mokyklas ir kartu spręsti aukštojo mokslo populiarinimo Lietuvoje problemą. Aš įsivaizduoju, kad yra dar vienas aspektas, kurio nepaminėjau. Šiuo metu Seime yra svarstoma nauja Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo redakcija. Be jokios abejonės, jeigu būtų pritarimas šiems įstatymų projektams, lygiagrečiai reikėtų pasižiūrėti, kad tai atitiktų dabar svarstomą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo redakciją. Tai būtų tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, daugiau klausiančiųjų nėra. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nepritarti pateiktiems įstatymų projektams. Vienas motyvas buvo jau mano klausime suformuluotas. Antras motyvas iš tikrųjų yra tai, ką minėjo kolega A.Sysas, kad iš pradžių gali būti sumokamos lėšos, o vėliau iš to darbuotojo atskaitomos, gultų ant jo našta. Todėl siūlau nepritarti pateiktiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime. Užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašau balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-598 pateikimo.

Balsavimo rezultatai: 8 – už, 9 – prieš, 10 susilaikė. Po pateikimo nėra pritarta. Mes turėtume apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar šis įstatymo projektas yra atmetamas. Ar galėtume bendru sutarimu pasiūlyti tobulinti? Gerai. Grąžiname tobulinti. Ar kolega E.Masiulis atsiimtų antrą teikiamą projektą, ar mes turėtume taip pat pasiūlyti tobulinti? Gerai. Antrasis projektas Nr.IXP-599 yra grąžinamas iniciatoriui tobulinti.

Asociacijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-600. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-601 (pateikimas)

Eilės tvarka svarstome 2-8a ir 2-8b klausimus. Tai įstatymų projektai Nr.IXP-600 ir Nr.IXP-601. Kviečiu į tribūną teikėją B.Vėsaitę pristatyti įstatymų projektus. Pateikimo stadija.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Asociacijų įstatymo ir Labdaros bei paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymus. Pagal dabar galiojančius įstatymus abiem šioms visuomeninėms organizacijoms neleidžiama teikti nei mokamų paslaugų, nei atlikti sutartinių darbų imant už tai mokesčius.

Šio įstatymo pakeitimo esmė – leisti nevyriausybinėms organizacijoms užsidirbti ne tik gaunant paramą iš tam tikrų fondų ir valstybės dotacijų, bet ir pačioms užsidirbti. Nevyriausybinių ne pelno organizacijų esmė yra tokia, kad jos negali skirstyti pelno savo nariams. Labai prašyčiau pritarti. Noriu pasakyti, kad šiam įstatymo pakeitimui pritarė nevyriausybinių organizacijų komisija.

PIRMININKAS. Jūs turite omeny grupę?

B.VĖSAITĖ. Nevyriausybinių organizacijų grupė. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Yra gautos Teisės departamento išvados. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys, t.y. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia stebina, kad gerbiamasis Seimo narys A.Sysas, besirūpinantis įstatymų spragomis, kaip darbdaviai gali pradėti apgaudinėti valstybę, neteikia jums klausimo, nes situacija yra panaši. Jūsų numatomos pataisos visuomeninėms organizacijoms suteiktų galimybę užsiimti ūkine veikla ir gautas pajamas iš ūkinės veiklos skirti visuomeninių organizacijų tikslams siekti, tikslams puoselėti. Bet tai vėl yra galimybė sukurti landą įstatyme ir pasinaudoti ta landa, kuri yra numatyta įstatyme. Gali atsirasti tokių nesąžiningų verslininkų, kurie tokia forma galės įsteigti visuomenines organizacijas ir po to nemokėdami mokesčių ir dirbdami ne pagal Akcinių bendrovių įstatymą, o pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą, sudarydami nevienodas konkurencines sąlygas…

B.VĖSAITĖ. Klausimą supratau.

E.MASIULIS. Aš dar nepaklausiau.

B.VĖSAITĖ. Bet aš supratau.

E.MASIULIS. Kaip jūs galėtumėte įvertinti, ar nebus įstatyme skylė, kuri gali iškreipti rinką, gali pradėti apgaudinėti valstybę, priėmus šį įstatymą?

B.VĖSAITĖ. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos šalyse nevyriausybinėms organizacijoms leidžiama tokia veikla ir jos užsidirba 20% savo lėšų. Nevyriausybinių organizacijų įstatuose nei prekyba automobiliais, nei turizmas, nei kitokios paslaugos, kurios iš tikrųjų komercinės, paprasčiausiai nebus registruojamos. Dar nevyriausybinės organizacijos turi savo stebėtojų tarybą, kuri iš tikrųjų turėtų užkirsti kelią tokiems dalykams. Nemanau, kad tuo būtų piktnaudžiaujama. Jeigu paaiškėtų, kad organizacija piktnaudžiauja tokia veikla, ji bematant turėtų būti išregistruota.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant daugiau norinčių kalbėti, noriu padėkoti jums už klausimų pristatymą. Dėl balsavimo motyvų pateikimo stadijoje norėtų kalbėti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš gal galėčiau (…) kviesdamas bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes iš- ties mes turėtume paskatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą kaip bendrą demokratinio proceso sudedamąją dalį, ir tai būtų gera parama pačioms organizacijoms pasirūpinti savo veiklos galimybėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant aiškių prieštaravimų, aš klausčiau, ar mes po pateikimo galėtume pritarti? Ne, nėra bendro sutarimo. Kviečiu registruotis, po to balsuosime. Vyksta registracija. Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Prašau balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-600. Pateikimo stadija.

Už – 20, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymui, kurio projekto Nr.IXP-600, yra pritarta.

Labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar, pritarus po pateikimo šiam, mes galėtume bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū. Po pateikimo yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Tačiau iš esmės tai yra Biudžeto ir finansų komiteto kompetencijai, todėl galbūt galėtume apsiriboti vienu pagrindiniu komitetu. Gerai. Ačiū. Yra siūlymas svarstyti kitoje sesijoje. Taip pat negirdžiu prieštaravimų Seniūnų sueigos siūlymui, svarstysime kitoje sesijoje. Baigiame nagrinėti pagrindinės darbotvarkės klausimus.

Yra keletas rezervinių klausimų. Norėčiau informuoti, kokia status quo, padėtis. Jeigu neprieštarautų kolegos, rezervinio 2b klausimo mes šiandien nesvarstytume. Mes jį galėtume svarstytume artimiausiu metu, kai bus teikiamas darbotvarkėje šis klausimas. Dabar mėgintume apsvarstyti rezervinius 3 ir 4 klausimus. Rezervinį 5 klausimą atsiima iniciatoriai. Pereiname prie rezervinio 3 klausimo – Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-1260. Pateikimo stadija. Pranešėjas – P.Papovas.

Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1260 (pateikimas)

P.PAPOVAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant komitete Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą Nr.IXP-1153, iškilo būtinybė taip pat papildyti Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnį ir suteikti galimybę, kad seniūnijos galėtų administruoti viešųjų paslaugų teikimą per viešąsias įstaigas prie seniūnijų. Todėl yra siūlomas Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio papildymas tiktai dviem žodžiais. Šalia “viešųjų paslaugų” parašyti dar ir “komunalinio ūkio teikiamos viešosios paslaugos”. Juridinis skyrius pateikė dvi pastabas. Pirmajai pastabai galima pritarti, o dėl antros svarstymo metu bus galima diskutuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. E.Masiulis nori jūsų paklausti. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Esu sužavėtas tokiu pateikimu. Iš tikrųjų, pranešėjau, mes kalbėjomės ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ta tema. Kaip aš suprantu, tai yra susiję su Savivaldybių įstatymo pataisomis. Sakykite, ar vis dėlto netgi įvedus tą formuluotę Savivaldybių įstatyme, kad tokias paslaugas galima teikti tik tokiu atveju, jeigu nėra kitų teikėjų, ar neatsiras čia tokių, sakykim, interpretacijų regionuose, kad seniūnijos ims, sakykim, ir monopolizuos kai kurias paslaugas, ir neįleis alternatyvių tiekėjų? Tai ar čia nėra paslėpta kokia bombelė?

P.PAPOVAS. Ne, mes, gerbiamasis kolega, diskutavome jau tuo klausimu. Dabar yra būtina tą daryti, nes, priėmus Civilinį kodeksą, nuo liepos 1 d. seniūnijos apskritai negali teikti paslaugų, o jos teikia. Jos į darbą priima žmones, šaltkalvius, remontininkus, ir tiesiogiai, nors yra viešojo administravimo įstaigos, teikia paslaugas. Praktika įteisinti per viešąsias įstaigas yra labai paplitusi užsienio valstybėse, todėl tai būtų visiškai normalus procesas. O mieste nėra būtinybės, nes tokių viešųjų paslaugų teikėjų yra pakankamai ir yra jų konkurencija. Tų viešųjų paslaugų, kurias teiks ir per viešąsias įstaigas, vėlgi tarifai yra nustatomi. Čia konkurenciniu požiūriu nėra problemų, nes vartotojas vis tiek gaus pagal tą patį tarifą kaip ir kitos, yra nustatomos bendras tarifas, yra tokios tarnybos. Manau, jeigu dar kokių neaiškumų bus, mes komitete diskutuosim dėl jų visų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, daugiau klausiančių nėra. Dėl balsavimo motyvų – J.Korenka už. Prašau.

J.KORENKA. Aš šiandien tiesiog stebiuosi kolegos E.Masiulio abejonėmis tiek visuomeninėmis organizacijomis, ten esančiais žmonėmis, tiek ir seniūnijomis, netgi įtarimais, kad monopolizuos ir taip toliau. Prisidedu prie ką tik pasakytų gerbiamojo P.Papovo motyvų, kad yra tarifai ir kad šiuo atveju vartotojas galės iš viso to išlošti. Todėl kviečiu palaikyti šitą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar bendro sutarimo galėtume siekti šiuo klausimu? Ne, yra nepritariančių. Registruojamės, paskui balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Balsuosime dėl pritarimo arba ne po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1260.

Balsavimo rezultatai: už – 14, prieš – 1, susilaikė 5. 16. Du balsai papildomai, vienas papildomas balsas už. Tai yra pateikimo stadija, kolegos, ne esminis balsavimas. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Gerai. Ar būtų prieštaravimų, kad svarstytume pratęstoje sesijoje? Jeigu ne, tai apsisprendžiam, kad pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei svarstoma pratęstoje sesijoje. Kolegos, tai bus šioje pratęstoje sesijoje.

Seimo rezoliucijos „Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje“ projektas Nr.IXP-1206 (pateikimas)

Dabar rezervinis 4 klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl narkomanijos prevencijos Lietuvoje” projektas Nr.IXP-1206. Kolegą J.Narvilienę kviečiu iš tribūnos pateikti teikiamą rezoliuciją.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt šiandien nereikia daug aiškinti dėl tų problemų, susijusių su narkomanija ir AIDS. Man atrodo, tai visi labai gerai žinome. Rezoliucijos tekstą taip pat visi turime. Man labai nesinori gaišinti jūsų brangaus laiko. Visi esam perskaitę. Šios rezoliucijos tikslas yra tas, kad sustiprintume ir koordinuotume visų institucijų veiklą, kad iš tiesų Vyriausybės skiriami pinigai būtų panaudojami kiek galima racionaliau ir kad tam tikros institucijos būtų atsakingos už joms pavestą darbą. Labai prašyčiau pritarti šiai rezoliucijai, kurią jūs visi turite.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis yra J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamoji pranešėja, dėl organizacinių momentų. Kaip atsitiko, gal galėtumėte pakomentuoti, kad tokia svarbi rezoliucija yra tarp rezervinių klausimų? Kas vis dėlto yra jos iniciatorius, ar jūs, ar kokia nors institucija? Ačiū.

J.NARVILIENĖ. Iniciatorė šiuo atveju buvau aš. Kaip jūs žinote, lapkričio 12 d. daugelis iš jūsų dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo visų švietimo skyrių vedėjai, dalyvavo atsakingų ministerijų atstovai, ir buvo priimta atitinkama rezoliucija. Tos konferencijos rezoliucijos, kaip suprantat, nepakanka, kad įpareigotume atitinkamas ministerijas, kad lėšos būtų koordinuojamos tačiau aš prieš tai kreipiausi, galima sakyti, į beveik visų frakcijų Seimo narius ir mes aptarėme tai, kas yra nurodyta rezoliucijoje. Aš galėčiau išvardinti kiekvienos frakcijos žmones, su kuriais kalbėjau. Taip pat teko susitikti su premjeru gerbiamuoju A.Brazausku ir išdėstyti tas mintis, kurias priėmė prieš tai buvusios Vyriausybės sudaryta Narkotikų prevencijos kontrolės komisija. Mes bandėme pasiūlyti kai ką pakeisti. Žinoma, Seimo nariai iš visų frakcijų ir tam tikrų komitetų, kurie jungia tas ministerijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų paklausti A.Lydeka.

A.LYDEKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, vis dėlto norėčiau patikslinti, koks yra šios rezoliucijos tikslas. Ar jūs tikrai manote, kad tokį svarbų klausimą dėl kovos su narkomanija galima spręsti priimant Seime rezoliuciją? Ar tai nėra tik politinės valios išraiškos priemonė, ar mes galime ko nors pasiekti, priimdami šią rezoliuciją?

J.NARVILIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš tikrai esu tvirtai įsitikinusi, kad politinė valia yra būtina, nes jeigu Seimo narių požiūris į tą klausimą bus toks, kokį mes pabandėme nurodyti šioje rezoliucijoje, tai tada, sudarę Seimo narių grupę, kuri užsiims tam tikra kontrole, mes galėsime žiūrėti, kaip yra vykdomi tie dalykai, kurie aprėpia šių visų ministerijų veiklą. Tai būtų savotiška viso Seimo nuostata dėl tos labai svarbios Lietuvai problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamąją pranešėja, ar jūs sutiktumėte, kad rezoliucija būtų redaguojama prieš ją priimant?

J.NARVILIENĖ. Be abejo, taip.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau norinčių jūsų klausti nėra. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes bendru sutarimu nuspręstume, kad šiandien dar negalėtume priimti ir ją reikia šiek tiek pakoreguoti? (Balsai salėje) Taip. Jeigu pritariame po pateikimo, tada bendru sutarimu reikėtų sudaryti redakcinę komisiją. Aš siūlyčiau tą komisiją sudaryti iš 7 žmonių, nors gali būti ir iki 9 žmonių, tačiau yra klausimas, ar mes esame pajėgūs tai padaryti šiandien. Tokio pavedimo mes negalime formuluoti. (Balsai salėje) Kolege Narviliene, paspauskite mygtuką. Mes negalime, nes, priimdami rezoliuciją, galime tik sudaryti redakcinę komisiją. Prašom.

J.NARVILIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti į komisiją… Mes galvojame sudaryti parlamentinės kontrolės grupę, esame suderinę. Tai yra žmonės iš įvairių frakcijų. Jeigu jūs sutiktumėte, aš galėčiau išvardyti tuos, kurie yra. Joje yra visų Seimo frakcijų ir komitetų atstovai…

PIRMININKAS. Vardinkite pavardes tiesiai šviesiai.

J.NARVILIENĖ. Tai yra J.Narvilienė, A.Skardžius, A.Sadeckas, I.Degutienė, K.Kuzmickas, S.Dmitrijevas, E.Masiulis, V.Martišauskas, K.Bobelis ir V.Nekrašas.

PIRMININKAS. Kiek iš viso žmonių?

J.NARVILIENĖ. Yra 10 žmonių.

PIRMININKAS. Negalima tiek daug. Aš norėčiau pasakyti, kad turi būti daugiausia 9, o kad darbas palengvėtų, siūlyčiau apsiriboti 7. (Balsai salėje) Tuo labiau kad… atsiprašau, aš pabaigsiu. Juo labiau kad iš frakcijų yra pasiūlyta daugiau kaip po vieną žmogų. Tai nėra politinis ar diskusinis klausimas, kad būtų būtinai išlaikytos proporcijos. Jeigu būtų priimtina, aš siūlyčiau po vieną žmogų iš kiekvienos frakcijos, atsižvelgiant į jūsų minėtas pavardes. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ne dėl vedimo tvarkos. Norėjau pakoreguoti tą sąrašą. Liberalų frakcija atšaukia E.Masiulį ir į šią komisiją siūlo A.Lydeką.

PIRMININKAS. E.Masiulis atšaukia save ir deleguoja A.Lydeką. Ar jums būtų priimtina, ponia Narviliene?

J.NARVILIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Jeigu būtų galima sutarti dar kartą, ką socialdemokratai ir… (Balsai salėje). Ne, kai kurių pavardžių mes turime atsisakyti. Buvo du socialliberalai ir bent du socialdemokratai. A.Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Galbūt A.Sadecką mes eliminuojam iš tos komisijos ir mūsų lieka du.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada minėtos pavardės minus A.Sadeckas, o vietoj E.Masiulio – A.Lydeka. Tinka?

J.NARVILIENĖ. Tinka.

PIRMININKAS. Iš 9 asmenų redakcinė komisija. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šios rezoliucijos nedėti į gilų stalčių, o svarstyti ją pratęstoje sesijoje. Ačiū už supratimą.

Apsvarstėme visus numatytus ir prašytus teikti klausimus. Vis dėlto J.Olekas norėtų pateikti sesijos darbo programos papildymą, jeigu Seimas neprieštarautų, o tada būtų Seimo narių pareiškimai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimą „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ Nr.IXP-1261 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti Sveikatos reikalų komiteto siūlymą į šią Seimo III (rudens) sesijos darbotvarkę įtraukti Sveikatos draudimo įstatymo 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, yra siūlymas papildyti darbotvarkę vienu klausimu. Aš apgailestauju, kad šiandien teikiant nebuvo sujungta su kitu papildymu, bet bet kokiu atveju, kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo šiam siūlymui? (Balsai salėje) Matau, kad nėra norinčių pritarti po pateikimo. Turėtume registruotis. Nėra norinčių pritarti bendru sutarimu. Vyksta registracija. Kolegos, kviesčiau dar nesiskirstyti, nes yra numatyti Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 20 Seimo narių.

Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po pateikimo Seimo nutarimui Nr.IXP-1261.

Už – 13, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritariame po svarstymo. Priėmimas pastraipsniui.

Ar galime pritarti 1 straipsniui? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. 2 straipsniui pritarus bendru sutarimu, dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 18 Seimo narių.

Prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1261 priėmimo.

Už – 11, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas Nr.IXP-1261 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Pareiškimą perskaityti norėtų kolega G.Mincevič.

Seimo nario pareiškimas

G.J.MINCEVIČ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Per dešimt nepriklausomybės metų iš Respublikos švietimo institucijos sėkmingai ir nuosekliai kovoja su tautinių mažumų kalba, ypač vidurinėse mokyklose. Jau daug metu mokyklos lenkų kalba puikiai paruošia savo abiturientus tiek dalykiniu, tiek valstybinės kalbos žinojimo požiūriu. Šiemet lietuvių kalbos egzaminą lenkų mokyklų abiturientai išlaikė kur kas geriau už lietuviškų mokyklų abiturientus. Lenkų mokyklose šio egzamino neišlaikė apie 5%, o lietuvių mokyklose – 16,5%. Lenkų mokyklų abiturientai kur kas geriau įstoja į aukštąsias mokyklas.

Jeigu Respublikoje į aukštąsias mokyklas įstojo apie 40% abiturientų, tai iš lenkų mokyklų vidurkis sudaro 51%. Atskirose mokyklose tas procentas yra kur kas didesnis. Pavyzdžiui, iš Šalčininkų (…) vardo mokyklos į aukštąsias mokyklas šiemet įstojo apie 70% abiturientų, daugiausia į Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas, iš Juodšilių – 80%, iš Buivydžių – 75%, o anksčiau iš Lavoriškių ir Butrimonių mokyklų įstojo visi stoję.

Todėl nereikia kovojant su lenkiškomis mokyklomis prisidengti geradario kailiu. Be Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip pat ratifikuotų tarptautinių konvencijų, Tautinių mažumų įstatymo ir kitų teisės aktų Lietuvoje dar galioja Lietuvos ir Lenkijos tarptautinė sutartis, kurios 15 straipsnyje tam tikroms tautinėms mažumoms užtikrinamas vidurinis išsilavinimas gimtąja kalba. Kas dar nežino, kad tarptautinė sutartis turi prioritetą prieš bet kokį šalies įstatymą?

Nepaisant to, Švietimo ministerija ir Vilniaus apskrities administracija nuolat užsiima neteisine veikla siekdamos kiek galima labiau sumažinti lenkų vidurinių mokyklų mokinių skaičių. Daug metų Švietimo ministerija įvairiais norminiais dokumentais stengiasi įvesti tautinių mažumų vidurinėse mokyklose dėstymą lietuvių kalba. Nenustojo to daryti ir dabar.

Tik per pastaruosius metus ministerija paskelbė kelių norminių dokumentų projektus, kur būtent to ir siekiama. Prieš pusę metų buvo paskelbti mokymo proceso tautinių mažumų mokyklose modeliai ir nė vienas iš jų vyresniosiose klasėse nenumatė visų dalykų mokymo gimtąja kalba. Tik energingas visuomenės pasipriešinimas neleido realizuoti sumanymo ir įvesti tų modelių priverstine tvarka. Tada ministerija parengė kitus dokumentus: dvikalbystės ugdymo įsakymą, o vėliau Tautinių mažumų švietimo nuostatų projektą. Paskelbtame nuostatų projekte iš esmės panaikinamas vidurinis mokymas gimtąja kalba, nors tai ir yra neteisėta. Tendencingų formuluočių yra ir naujajame Švietimo įstatymo projekte. Į tautinių mažumų visuomenės pastabas neatsižvelgiama, nebuvo atsižvelgta ir į 25 tūkst. parašų dėl lenkų kalbos egzamino.

1994 m. Švietimo ministerijos kolegija priėmė sprendimą nustoti leisti lenkų mokyklų vyresniosioms klasėms vadovėlius, išskyrus tik lenkų kalbos ir literatūros vadovėlius. Po didelio visuomenės pasipriešinimo Prezidento iniciatyva nutarimas buvo formaliai, bet tik formaliai atšauktas kaip neteisėtas. Tas sprendimas yra šventai ir nepajudinamai vykdomas ir šiandien. Po 1994 m. išleistas tik vienas vadovėlis, kuris jau buvo parengtas spaudai. 1996 m. išėjo astronomijos vadovėlis, kuris buvo paskutinis. Nuo 1996 m. jokių vadovėlių, išskyrus lenkų kalbos, šioms klasėms daugiau neišleista. Kodėl taip yra, atsakyti niekas negali. Aišku tik viena – tai nėra atsitiktinumas ir tai niekaip nesuderinama su galiojančiais įstatymais.

1999 m. vasario 4 d. švietimo ministras K.Platelis išleido garsųjį įsakymą Nr.150, pagal kurį mokyklų reorganizavimas Rytų Lietuvoje susijęs su visomis, tik ne lietuviškomis mokyklomis. Tokia neįtikėtina diskriminacija sukėlė daug protestų. Praėjus pusei metų ministras buvo priverstas tą diskriminacinį įsakymą atšaukti, bet vėl tik formaliai. Tas įsakymas irgi šventai ir nepajudinamai vykdomas.

Kokios lietuviškos mokyklos, priklausančios apskričiai, yra stambinamos, reorganizuojamos į žemesnę pakopą? Atvirkščiai, atidaromos vis naujos, kur tik pavyksta jėga ar papirkimu, kaip buvo pernai steigiant Senasalio mokyklą Vilniaus rajone, suburti du tris vaikus. Priekaištaujama, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių mokyklose per mažai užpildomos klasės – 8,1 ir 7,9%. Tačiau niekas neskaičiuoja pinigų apskrities lietuviškoms mokykloms, kur vidutiniškai klasės užpildytos tik 5,4%.

Štai kaip atrodo apskrities lietuviškų mokyklų klasės: Vilniaus rajono Senasalio pradinė mokykla: III klasėje – 2 mokiniai, I ir II – po vieną. Glitiškių pagrindinė mokykla: IX klasėje – vienas, VIII – vienas. Visalaukės pagrindinė mokykla: VIII – vienas, VII – du, VI – vienas. Šalčininkų rajono Juršiškių pradinė mokykla: IV – trys, III – vienas, I ir II nėra. Kurmelionių pradinė: IV klasė – vienas, III nėra, II – vienas, I – du. Šarkaičių pradinė mokykla: IV klasė – trys, III – vienas, II nėra, I – du. Tabariškių pradinė mokykla: IV – trys, III – vienas, II – vienas, I nėra.

Tą sąrašą galima tęsti ir niekas tų mokyklų nesiruošia optimizuoti. Kodėl ten finansuojama tiek tuščių vietų ir pinigų visada užtenka? Ten galima mokykloje įrengti net porą baseinų, kurių vien išlaikymas per metus kainuoja apie 600 tūkst. litų. Tai padaryta Šalčininkų lietuviškoje mokykloje. Kodėl ten neskaičiuojami pinigai, ar todėl, kad tai mokykla baltiesiems? Tačiau net ir didesnės lenkiškos mokyklos yra uždaromos. Štai uždarytos lenkų pradinės mokyklos Bražuolėje, Kariotiškėse (Trakų rajone), visai uždaryta Jauniūnų pagrindinė mokykla Širvintų rajone ir Salkininkų pagrindinė mokykla Trakų rajone; pagrindinė dešimtmetė mokykla Rykantuose reformuota į pradinę, pažemintas Trakų rajono Šklėrių pagrindinės mokyklos ir kitų mokyklų statusas. Šių mokyklų mokiniai dažnai turi po 10–15 km važiuoti iki artimiausios mokyklos kitoje vietovėje ir daugelis tų mokyklų nelankys apskritai.

Įvedant mokinio krepšelį mokyklos reformos metu deramai neatsižvelgta į papildomas tautinių mažumų mokyklų išlaidas (daugiau pamokų, brangesni vadovėliai ir t.t.), neįvestas tam tikras koeficientas jiems kompensuoti. Taip tautinių mažumų mokykloms sudaromos blogesnės finansinės sąlygos negu lietuviškoms mokykloms.

Kiek dar eidami į Europą gyvensime teisinio nihilizmo džiunglėse ir kada pradėsime kurti teisinę valstybę?” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pakankamai išsamų pareiškimą. Norėčiau paskelbti, gerbiamieji kolegos, šios dienos vakarinio posėdžio pabaigą. Jeigu būtų leista, po posėdžio aš norėčiau grąžinti vieną savo skolą. Tai yra praloštos lažybos Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnui J.Olekui praėjusią savaitę balsuojant dėl biudžeto. Juozai, skola grįžta. (Plojimai)