Keturiasdešimt penktasis (169) posėdis
2001 m. gruodžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-338(3*). Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-339(3*). Muitinės kodekso 2, 164, 165, 172 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-340(3*). Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-709(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame gruodžio 11 d. (antradienio) vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis. Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinio posėdžio darbotvarkės pirmąjį klausimą – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-338(3). Taip pat jį lydintieji Nr.IXP-339(3), Nr.IXP-340(3). Taip pat prašyčiau pranešėjos pateikti Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą Nr.IXP-709(3). Kadangi visi susiję, siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, nagrinėti visus šiuos klausimus kartu.

Ekonomikos komiteto išvadą pateiks kolegė B.Vėsaitė. Prašom, gerbiamoji kolege.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas šiam projektui pritarė.

Pirmasis svarstymas Ekonomikos komitete įvyko liepos mėnesį, po to buvo gautos Vyriausybės ir Teisės departamento išvados. Gavęs šias išvadas komitetas dar sykį svarstė patobulintą įstatymo projektą, buvo atsižvelgta ir į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Šiam projektui, dar sykį kartoju, Ekonomikos komiteto nariai pritarė.

Šio projekto esmė yra suteikti galimybę įmonėms, veikiančioms laisvosiose ekonominėse zonose, veikti dviem režimais: įprastu muitinės režimu ir laisvosios ekonominės zonos, arba specifiniu, režimu. Kadangi visi kiti įstatymų projektai yra tarpusavyje sistemiškai susiję, noriu pasakyti, kad visiems posėdžio pirmininko minėtiems projektams Ekonomikos komitetas yra pritaręs.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių pateikti komiteto išvadą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus anksčiau minėtus keturis įstatymų projektus. Mūsų komitetas buvo papildomas komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė kai kurias pastabas bei pasiūlymus Ekonomikos komitetui. Ekonomikos komitetas atsižvelgė į visas Biudžeto ir finansų komiteto pastabas ir pasiūlymus. Noriu pasakyti tai, kad visiems įstatymų projektams yra pritarta. Balsavimo rezultatai šie: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1. Siūlome po svarstymo pritarti visiems šiems keturiems įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-709 Kaimo reikalų komiteto išvadą kviečiu pateikti kolegą V.Žalnerauską.

V.ŽALNERAUSKAS. Gerbiamasis Seime, projektas Nr.IXP-709 buvo svarstytas Kaimo reikalų komitete liepos 2 dieną ir nuspręsta, kad iki nebus priimtas Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų pakeitimas, pasiūlymai dėl žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje nesvarstytini. Kitiems teikiamo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto straipsniams pritarti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento birželio 1 d. išvadą. Priimta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome pranešimus, išvadas visų komitetų, nagrinėjusių šiuos įstatymus. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Taip pat į visas pataisas buvo atsižvelgta, kaip girdėjote iš pranešimų pateikiant komitetų išvadas. Klausčiau jūsų dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl visų nagrinėjamų įstatymų projektų? Kolega J.Veselka. Dėl kurio įstatymo projekto?

J.VESELKA. Dėl laisvųjų ekonominių zonų.

PIRMININKAS. Taigi mes nagrinėjame visus keturis.

J.VESELKA. Iš principo yra tas pat.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis kolega. Nuomonė prieš.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš prisimenu amžinąjį atilsį profesorių K.Antanavičių, kurio negalima apkaltinti, kad jis buvo prieš reformas. Taip pat prisimenu savo, kaip ministro, laikus, kai taip pat iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atvažiuodavo įvairūs mokslininkai, kurie norėdavo užsidirbti pinigų, ir man visada aiškino, kokios svarbios laisvosios ekonominės zonos. Aš pradėdavau su jais kalbėti labai realia argumentų kalba. Beveik visi patarėjai, atvažiavę iš Vakarų, sakydavo, kad vienintelė reali ekonominė zona yra Klaipėda, įtraukus Klaipėdos uostą; visa kita yra fantazijos, kurios pareikalaus iš valstybės pinigų negaunant jokios realios naudos valstybei. Todėl dar kartą pabrėžiu, kai mes priėmėme, rodos, 1995 m. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą, – jokios naudos valstybei ir Lietuvos žmonėms nebuvo, išskyrus tuos valdininkus, kurie tvarko tą laisvąją ekonominę zoną ir kurie nuolat reikalauja iš valstybės pinigų.

Dabar dėl Kauno girdžiu – premjeras A.Brazauskas skiria pinigų išpirkti žemę iš tų. Vadinasi, kažkoks atvažiavęs olandas reikalauja, kad išpirktų žemę. Užmokėsime, o rezultatų nėra. Todėl kategoriškai pasisakau prieš laisvųjų ekonominių zonų eskalavimą, prašymą iš valstybės pinigų. Jeigu ji yra naudinga, tegul bet kuris privatininkas investuoja į tai pinigus, išperka žemę ir tegul dirba. Valstybės lėšas, bet kokias, uždrausti į laisvąsias ekonomines zonas investuoti. Ten numatyta iš esmės išmelžti iš valstybės pinigus. Todėl tiems, kurie supranta, kad iš šių zonų nieko nėra, nes ir Europos Sąjunga tokių zonų statuso nepalaiko, siūlyčiau balsuoti prieš. Kas nori pinigų savo klerkams, tegul moka iš savo kišenės, – labai paprastas principas. Ačiū.

PIRMININKAS. Girdėjome nuomonę prieš. Dabar kviečiu kolegę B.Vėsaitę pasakyti nuomonę už.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nepasiduoti J.Veselkos agitacijai. Juo labiau kad laisvosios ekonominės zonos egzistuoja ir Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Airijos pavyzdys parodė, ten buvo labai daug darbo vietų sukurta. Laisvoji ekonominė zona Europos Sąjungoje traktuojama kaip valstybės pagalba esant tam tikroms sąlygoms. Pas mus nedarbas yra pakankamas, kad būtų tam tikros sąlygos. Man regis, viskas yra legalu. Valstybė neparduoda šios žemės, o tik išnuomoja Kauno laisvajai ekonominei zonai. Jeigu ten ateis investitorius su rinka, man regis, kad mums kaip tik ir reikia darbo vietų, o ne tuščios demagogijos. Todėl siūlau pritarti šiam paketui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš. Todėl kviečiu registruotis ir balsavimu apsispręsime dėl šių įstatymų projektų.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome dėmesio! Balsuosime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-338. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymui projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 33, prieš – 3, susilaikė 15, įstatymui, kurio projekto Nr.IXP-338, pritarta po svarstymo.

Dabar, kolegos, apsispręsime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-339. Kas už tai, kad šiam projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Kolegos, bendru sutarimu negalima, nes dėl visų projektų pasisakė prieš. Dėl balsavimo motyvų – kolega J.Veselka. Prašau įjungti balsavimo techniką, balsuosime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-339. Vyksta balsavimas. Gerbiamasis kolega Veselka, prašau nevadinti sukčiais savo kolegų. (Balsai salėje)

Už – 35, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Apsispręsime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-340. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 29, prieš – 3, susilaikė 14. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Ir paskutinysis mūsų nagrinėtas įstatymo projektas – Nr.IXP-709. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 30, prieš – 5, susilaikė 12. Įstatymo projektui Nr.IXP-709 pritarta po svarstymo.

Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr.IXP-624(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektą Nr.IXP-624. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Svarstymas. Prašau pateikite komiteto išvadą.

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu išnagrinėjo pateiktą Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos įstatymą, jį patobulino pagal Teisės departamento išvadas ir pritarė po svarstymo. Toliau po svarstymo buvo gautas vienas kolegų A.Vazbio, A.Sakalo ir A.Lydekos siūlymas, bet komitetas šių kolegų siūlymui nepritarė. Teisės departamento išvadoms, kurios yra pateiktos antrajam variantui, iš esmės pritarė visoms, išskyrus 2 dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pateikti papildomo komiteto išvadą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R.Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vieną kartą svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išsakytą nuomonę ir taip pat kviečia jus pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Atkreiptume jūsų dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kuri čia buvo minėta gerbiamojo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko. Iki šiol nėra iš tikrųjų tarp Seimo narių apsispręsta, kas turėtų būti tos inspekcijos steigėjas – Seimas ar Vyriausybė. Mes, kalbėdami komitete, išklausėme visus argumentus, kuriuos teikė komiteto nariai, juos suprantame ir vertiname, bet anksčiau patys teikę nuomonę, kad tokia institucija turėtų būti steigiama ir išlikti prie Seimo, mes palikome galiausiai tą sprendimą priimti pačiam Seimui, t.y. jums. Kaip jūs nuspręsite, taip, matyt, ir bus.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai R.Pavilioniui už pateiktą išvadą. Dabar, kolegos, mums reikėtų apsispręsti, nes diskusijose norinčių dalyvauti nėra, dėl teikiamų pataisų. Seimo nariai A.Vazbys, A.Sakalas ir A.Lydeka. Kolegos liberalai, prašyčiau diskutuoti už posėdžių salės ribų. Pone Sedlickai, mes negirdime mums labai svarbios kolegų nuomonės, nes mums reikėtų apsispręsti dėl A.Vazbio, A.Sakalo ir A.Lydekos teikiamų pataisų 2 straipsnio 1 daliai. Kad jas pradėtume svarstyti, reikia 10 Seimo narių pritarimo. Todėl klausčiau, ar būtų 10 pritariančių Seimo narių? Prašom apsisprendimą… Yra 10 Seimo narių, pritariančių šioms pataisoms, todėl pataisų teikėjus prašyčiau jas pateikti. Kas iš trijų Seimo?.. A.Vazbys. Prašom pateikite pataisą 2 straipsnio 1 daliai.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamos pataisos yra labai paprastos ir jų esmė yra ta: vietoje to, kaip dabar yra siūloma, kad Lietuvių kalbos inspekciją steigtų ir ją reorganizuotų bei likviduotų Vyriausybė, yra siūloma, kad inspekciją steigtų, reorganizuotų ar likviduotų Seimas. Turiu pasakyti vieną dalyką, kad būtent Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kai buvo svarstomas šio įstatymo projektas, kaip tik buvo ir apsispręsta remti šį variantą, kad steigtų ir likviduotų Seimas. Nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė yra kita, tačiau manau, kad tai būtų logiškiau, nes tokiu atveju Seimas turėtų galimybę, o konkrečiai Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kontroliuoti visą valstybinės kalbos įgyvendinimo procesą. Būtent todėl, kad Kalbos komisija yra įsteigta prie Seimo ir inspekcija turėtų būti steigiama Seimo, nes taip būtų galima efektyviau kontroliuoti visą tą procesą, neišbarstant po atskiras institucijas. Todėl aš siūlau palaikyti šią pataisą, nes taip, mano manymu, būtų užtikrintas efektyvesnis Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas.

PIRMININKAS. Ačiū pataisos autoriui. Norėtume išgirsti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko P.Papovo komentarą šios pataisos atžvilgiu, kodėl komitetas nepritaria.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kad komitetas svarstė ir nepritarė. Su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovais buvo sutarta, svarstant mūsų komitete, kad taip turėtų būti. Ir aš noriu pabrėžti, kad jeigu taip, kaip dabar yra pateikta mūsų komiteto, tai negali būti nuomonių, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Tačiau taip, kaip teikia kolegos, manau, gali prieštarauti Konstitucijai, nes įstatymus įgyvendina pagal Konstituciją Vyriausybė. O kaip tik Valstybinės kalbos inspekcijos uždaviniai ir įgaliojimai yra prižiūrint, kontroliuojant įgyvendinti Lietuvių kalbos įstatymą. Taigi tokia institucija, inspekcija, turėtų būti prie Vyriausybės, arba steigėjas turėtų būti Vyriausybė. Juk mes žinome, kokias institucijas dabar turime prie Seimo, prie Vyriausybės arba prie ministerijų. Nėra, iki šio laiko nebuvo jokios inspekcijos prie Seimo. Yra Valstybės kontrolė ir Seimo kontrolieriai. Ar tai būtų Seimo kontrolieriai, ar kontrolieriai, kurie kontroliuoja nepilnamečių reikalus, ar vyrų ir moterų lygias galimybes – tai yra kontrolieriai, o ne kažkokia inspekcija. O inspekcijos yra prie Vyriausybės arba prie ministerijų. Taigi mes, atrodo, turime tam tikrą sistemą, ir ta sistema veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl toks pasiūlymas, manau, būtų prieštaraujantis Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Esant nuomonių išsiskyrimui, dėl balsavimo motyvų nuomonė už – kolegė J.Narvilienė. Prašau.

J.NARVILIENĖ. Aš, iš dalies ir mūsų komitetas, dalyvavome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Galima palaikyti šio komiteto nuomonę, tačiau šiuo atveju iškiltų tam tikras kazusas, kad valstybinė komisija yra prie Seimo, o inspekcija, jeigu ji bus prie Vyriausybės, vadinasi, jau kontrolę Seime ji lyg ir prarastų. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, manyčiau, kad Konstitucijos visiškai čia nepažeidžia. Yra daug tokių komisijų, kurios yra prie Seimo, ir, man atrodo, nėra pažeidimo. Aš siūlyčiau balsuoti už tai, kad būtų prie Seimo. Tada būtų vienodos galimybės.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, nesu šios srities specialistas ir vengiu dažnai kalbėti dėl to, ką nevisiškai išmanau. Bet man atrodo, ir kiek aš prisiklausau iš šalies žmonių kalbų, kai mes svarstome šiuos klausimus – paraleliai dviejų visiškai panašių institucijų buvimą ir steigimą, – tai žmonės labai nesupranta šito dalyko. Aš norėčiau pasakyti, kaip aš manau, kad Lietuvių kalbos komisija, man atrodo, atgyveno savo ir jos neturėtų būti. Turėtų būti inspekcija, kuri pagal įstatymus įgyvendina lietuvybės reikalus. Todėl tuo remdamasis aš manau, nesumenkinkime Vyriausybės vaidmens. Aš visiškai palaikau tuos argumentus, kuriuos išdėstė P.Papovas, kad jau bent šios inspekcijos steigėjas turėtų būti Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjome vieną nuomonę už, vieną nuomonę prieš. Kolegos, primenu, kolega P.Papovas pasakė komiteto išvadą. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Vidžiūnas. Prašau.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, du kalbėjo prieš, vienas kalbėjo už. Aš prašyčiau suteikti ir man žodį pasakyti tris sakinius dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Suteikiame žodį žodžio meistrui A.Vidžiūnui. Prašau. Ne Statuto nustatyta tvarka.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke, nesu vertas, nesu vertas. Taigi aš buvau prieš, gerbiamieji kolegos, kai Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ėmėsi pertvarkyti instituciją, kuri puikiai, mūsų galva, veikė pastaruosius metus, turiu galvoje, nuo komisijos atskirti inspekciją. Įvyko taip, kaip įvyko. Duok Dieve sveikatos, kad toks dviejų struktūrų atskyrimas būtų rezultatyvus.

Ir dabar, kolegos, keli argumentai prieš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, kad inspekciją, vieną buvusią komisijos dalį, priskirtume prie ministerijos. Žinoma, ponas P.Papovas gali sakyti, kad prie Seimo yra kitos svarbios institucijos, pavyzdžiui, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Seimo kontrolierių įstaiga (ir dabar jau cituoju), o ne “kažkokia inspekcija”. Čia tiksli citata.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad valstybinė lietuvių kalba yra daug aukščiau už vyrų ir moterų santykius ir biurokratinius valstybės santykius, kuriuos reguliuoja Seimo kontrolierių įstaiga. Antras dalykas. Jeigu prie Seimo galėjo būti Valstybinė lietuvių kalbos komisija su savo dalimi – inspekcija, dabar, jūs, kolegos, komisiją paliekate prie Seimo, dalį atskiriate. Esu prieš.

Svarbus yra žmogiškasis momentas. Estai, latviai atvažiavę gali pasakyti, kad lietuvių kalbos tvarkyba ir politika yra pakankamai aukštu lygiu politikų remiama, yra prie Seimo – svarbiausios parlamentinės valstybės institucijos. Ir todėl, mano supratimu, nužeminti ir priskirti prie ministerijos inspekciją būtų didžiulė didžiulė klaida. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš kreipčiausi į visus tuos kolegas, kurie remia ir ponią J.Narvilienę, ir poną A.Sakalą, šią pataisą ir Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją, balsuoti už 4 Seimo narių, beje, visiškai skirtingų frakcijų, pateikiamą įstatymo pataisą ir Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją palikti steigiamą ir kontroliuojamą Lietuvos Respublikos Seimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės ir balsuodami apsispręsime dėl 2 straipsnio 1 daliai teikiamos trijų Seimo narių pataisos.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašau dėmesio, kolegos! Kas už tai, kad būtų priimta pataisa, kurią teikia trys Seimo nariai, kad inspekcija, kaip ir komisija, liktų prie Seimo, balsuojate už, kas manote, kad inspekcija turėtų būti prie Vyriausybės, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Už – už tai, kad inspekcija būtų prie Seimo.

Už – 32, prieš – 27, susilaikė 6. Pataisai nepritarta. Prašau. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, kadangi kai kurie Seimo nariai nepakankamai gerai išgirdo jūsų labai tikslų formulavimą, kad už – tai yra inspekcija prie Seimo, o prieš – tai yra inspekcija prie kažkokios ministerijos, tai aš frakcijos vardu, kolegos, prašyčiau perbalsuoti, kad alternatyviai galėtume sutarti, kad nekiltų jokių abejonių. Labai ačiū, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Kadangi dar grupė Seimo narių reikalauja perbalsuoti, tad dėl demokratijos prašome dar kartą registruotis ir dar kartą balsuosime dėl šios pataisos.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Kolegos, ar visi užsiregistravote? Visi. Prašau dar kartą perbalsuojant apsispręsti dėl pataisos 2 straipsnio 1 daliai. Už balsuoja tie, kurie remia šią pataisą, kad inspekcija būtų prie Seimo, prieš – kad inspekcija būtų prie Vyriausybės. Vyksta balsavimas. Už – prie Seimo.

Už – 38, prieš – 26, susilaikė 4. Pataisai pritarta. Dėl antros pataisos. Kolegos, prašau dėmesio! Mums reikėtų apsispręsti dėl antros pataisos. Pataisa 3 straipsnio 1 daliai. Ar būtų dešimt Seimo narių, remiančių šią pataisą? Pataisa yra susijusi su pirmąja pataisa. Ar būtų dešimt Seimo narių, remiančių šią pataisą? Taip, yra. Prašome pateikti šią pataisą. Kolega A.Vazbys. Mygtuką paspauskit.

A.VAZBYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ta pataisa, aš manau, automatiškai yra susijusi su prieš tai balsuota pataisa, ir tiesiog tam, kad nekiltų prieštaravimų, ji yra įregistruota. Aš manau, kadangi priėmėm sprendimą dėl pirmos pataisos, tai tą bendru sutarimu turėtume priimti, nes tai yra logiška teisinio nuoseklumo požiūriu. Aš daugiau nieko negaliu pridurti – nieko naujo nesprendžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome pataisos pateikimą. Ar komitetas norėtų pakomentuoti šią pataisą? Ne. Gerbiamasis kolega Papovai, ar komitetas norėtų dėl šios pataisos komentuoti? Pataisa susijusi taip pat atskaitomybės prasme. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pritarta pasiūlymui, todėl aš šį įstatymą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti ir šiai pataisai, kadangi mes apsisprendėm dėl…

P.PAPOVAS. Komiteto vardu atsiimu įstatymą! Projektą atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimat projektą?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Sekundėlę. Gerbiamasis kolega Papovai, aš norėčiau, kad jūs Statuto nustatyta tvarka savo siūlymą paremtumėte Statutu. Gerbiamasis kolega Papovai prašau, jus prie mikrofono. Kaip jūs galite atsiimti įstatymą?

P.PAPOVAS. Čia jau ne mano reikalas, jūsų reikalas. Aš atsiimu, o jūs išsiaiškinkit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 140 straipsnis nurodo, kad įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti. Prašau, kolega A.Vidžiūnas dėl vedimo tvarkos.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pone komiteto pirmininke, iš tikro svarbi pataisa yra priimta. Antroji pataisa išplaukia iš pirmojo mūsų balsavimo. Kadangi mes pavaldumą nusprendėme Seime balsuodami, taigi komiteto tekstas netenka visiškai dabar prasmės ir reikėtų bendruoju sutarimu priimti keturių Seimo narių – pono A.Sakalo, pono A.Vazbio ir kitų – pataisą. Žodžiu, atskaitomybę Seimui mes turime numatyti, nes šiandien visos inspekcijos, visos institucijos, kurios yra prie Seimo, pagal mūsų Statutą ir pagal mūsų įstatymus, reglamentuojančius jų veiklą, turi per metus vieną kartą pateikti savo ataskaitas. O palikti ministro pavaldumą, kai mes inspekciją padarėm prie Seimo, gerbiamieji kolegos, būtų nelabai korektiška. Taigi ponas P.Papovas galėtų pasakyti, kad mes bendruoju sutarimu priimame antrąją pataisą ir einam toliau.

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Vidžiūnui. Vis dėlto 154 straipsnio 3 dalis numato, kad iki svarstymo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu įstatymo projekto svarstymo metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Tai mums reikėtų dėl šio siūlymo apsispręsti. Kolega P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Tą aš ir siūlau padaryti – atidėti svarstymą.

PIRMININKAS. A.Vazbys dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.VAZBYS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Jūs teisingai citavote Statuto straipsnį, pagal kurį galima atsiimti, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad šita pataisa, tiksliau, šis pasiūlymas nekeičia nei įstatymo principo, nei sandaros. Tiesiog yra pavaldumas, pavaldumas iš ministerijos perduodamas Seimui. Su tuo susiję kiti straipsniai neturi būti keičiami ir tuo pagrindu įstatymas neturi būti peržiūrimas. Ir Seimas išreiškė savo valią. Aš manau, kad šiuo atveju tai nėra pakankamas argumentas atidėti svarstymą. Aš siūlau pabaigti jį šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš vis dėlto siūlyčiau, remdamasis 154 straipsnio 4 dalimi, mums, kolegos, apsispręsti balsuojant, ar šį pasiūlymą, kurį teikia komiteto pirmininkas (atsiprašau, pone Papovai, prašau paklausyti), vėl grąžinti į pagrindinį komitetą svarstyti. Ir šia galimybe jūs galite pasinaudoti vieną kartą. 154 straipsnis, 4 dalis. Mums reikia apsispręsti, ar mes priimame šį siūlymą, kurį teikia pagrindinio komiteto pirmininkas P.Papovas. Prašau registruotis, kolegos, balsuosime.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektą Nr.IXP-624, kaip siūlo pagrindinio komiteto pirmininkas P.Papovas, atidėtume taisyti, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)

Už – 29, prieš – 34, susilaikė 2 Seimo nariai. Projektas, remiantis Statuto 154 straipsnio 4 dalimi, nėra grąžinamas taisyti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, na, meskime politinį matymą. Įvairių frakcijų nariai įvairiai mato inspekcijos pavaldumą. Vieniems (matyt, ir lietuvių kalbai) bus geriau, jeigu bus prie Seimo, kaip mes esame nubalsavę iš esmės jau du kartus, kiti mano, kad prie Vyriausybės. Na, nepolitizuokime. Priimkime šią pataisą, kuri mechaniškai dabar turėtų būti priimta, ir eikime toliau, kolegos, be jokių vargų.

PIRMININKAS. Kitą kartą siūlau kalbėti, kolega, dėl vedimo tvarkos. Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. socialdemokratų frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. Balsuosime dėl Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu siūlytos svarstymo pertraukos. Kas už tai, kad būtų pritarta Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymui daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už. Kas manote, kad reikėtų baigti šiame posėdyje, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 30, prieš – 30, susilaikė 4. Užtenka balsų, kad būtų pritarta Socialdemokratinės koalicijos frakcijos siūlymui. Pagal 109 straipsnio 1 dalį turi remti vienas trečdalis dalyvaujančių Seimo narių. Jeigu būtų opozicijos siūlymas, užtektų vieno penktadalio. Nežinantiems Statuto kolegoms tai primenu. Daroma šio klausimo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Prieš tris mėnesius, antradienį, rugsėjo 11 dieną, įvyko tragiški įvykiai Niujorke ir Vašingtone. Šiandien, 15.46 val., visas pasaulis tylos minute pagerbė šiuos tragiškus įvykius. Kviečiu ir Seimą tai padaryti. (Tylos minutė) Ačiū.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-906(3*) ES (priėmimas)

Tęsiame posėdį. Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame eurointegracinį projektą – Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-906. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Priėmimas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti, kad priimti buvome suplanavę ankstesnį laiką, bet gavome Teisės departamento pastabas, kurias reikėjo komitetui svarstyti ir atsižvelgti. Nemažai pastabų buvo redakcinės, viena pastaba buvo esminė. Komitetas atsižvelgė į tas pastabas, o į tris Teisės departamento pastabas neatsižvelgė. Komitetas įtikino Teisės departamentą, ir jis jas atsiėmė. Dabar jūsų sprendimas. Mes Seimo nariams išdalijome ir pataisytą variantą, kuriame atsižvelgta į visas pastabas. Taigi siūlyčiau pradėti priėmimą. Jeigu Seimo nariams kils kokių nors abejonių, tada tą straipsnį praleisime arba padarysime priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

A.SAKALAS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Klausčiau kolegos R.Sinkevičiaus ir kolegos J.Razmos. Ar jūs dėl viso, ar dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio? Nuomonė prieš – kolega J.Razma.

J.RAZMA. Aš dėl 1 straipsnio, bet iš esmės ir dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas čia mums teikia blogą precedentą. Prieš tai Seimas yra balsavęs ir patvirtinęs trečiąjį Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantą. Po to atsirado Teisės departamento pastabos. Manau, elgiantis teisiškai, pagal Statutą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu norėjo, galėjo pagal tas pastabas pateikti konkrečius pasiūlymus, o ne naują viso projekto variantą, tuo lyg paneigdamas viso Seimo balsavimo rezultatus. Manau, mes ypač turėtume būti reiklūs Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tuo labiau kad jis ankstesniuose svarstymuose buvo praleidęs antikonstitucinę normą. Manau, ponas A.Sakalas pats galėtų paprašyti pertraukos. Jeigu jis to nedarys, aš prašysiu frakcijos vardu, opozicinės frakcijos vardu, pertraukos iki kito posėdžio, kad mes rodytume pavyzdį ir sau, ir kitiems, ir elgtumės teisiškai, o neieškotume išlygų, kokių nors paaiškinimų, apėjimų.

A.SAKALAS. Ar galiu atsakyti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausykime Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko A.Sakalo komentarą atsakant į J.Razmos klausimą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes norėjome padaryti geriau, bet išėjo kaip paprastai. Aš siūlyčiau tokį variantą, kad nebūtų niekas pažeista ir opozicijos atstovams nereikėtų reikalauti pertraukos. Priimkime tuos straipsnius, kuriems nebuvo jokių Teisės departamento pastabų arba buvo redakcinės pastabos, dėl kurių neprieštarautų opozicija. Kai prieisime prie tų straipsnių, kuriems, jų nuomone, buvo ne redakcinės, o esminės pastabos, tada padarysime pertrauką iki ketvirtadienio. O ketvirtadienį mes užregistruosime taip, kaip pageidauja opozicija.

PIRMININKAS. Kreipčiausi į kolegą J.Razmą. Ar jus tenkintų? Taip? Kolega J.Razma linktelėjo galva. Vadinasi, sutinka. Todėl siūlyčiau išsakyti nuomonę už dėl 1 straipsnio. Ar jūs dėl?.. Nėra. Nesant norinčių kalbėti, ar bendru sutarimu galėtume priimti 1 straipsnį? J.Razma kalbėjo dėl viso įstatymo. Nėra prieštaraujančių, 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų?

A.SAKALAS. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Pataisų ir siūlymų nebuvo šiam straipsniui. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

A.SAKALAS. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pataisų nebuvo.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu 4 straipsnį? Nematau prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas.

5 straipsnis. 5 straipsniui pastabų, siūlymų nėra. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galėtume bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimtas.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio pastabų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 6 straipsnį? Priimtas.

7 straipsnis. Pataisų, siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 7 straipsnį? Priimtas.

8 straipsnis. 8 straipsniui pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 8 straipsnį? Priimtas.

9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio yra pataisa.

A.SAKALAS. Ne, neturime pataisų dėl 9 straipsnio.

PIRMININKAS. Prašau, kolega J.Razma. Dėl 9 straipsnio nuomonė prieš.

J.RAZMA. Čia buvo Teisės departamento pastaba. Komiteto pirmininkas sako, kad jie patys ją atsiėmė, bet aš dėl to nesu tikras. Aišku, Teisės departamentas nespėjo pareikšti naujos pastabos. Bet man atrodo, kad geriau būtų, jog mes įrašytume viską, kaip yra Konstitucijoje. Aš suprantu, kad pagal išlygas, esančias 10 straipsnyje, pasiekiami panašūs dalykai. Bet jeigu Konstitucijoje parašyta, kad valstybės kontrolierius, o ne Valstybės kontrolė, teikia Seimui išvadą apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, tai kam rašyti tą prie Valstybės kontrolės, kuri suprantama bendresne prasme. Geriausia būtų tą nuostatą tiesiog rašyti prie valstybės kontrolieriaus. Man atrodo, jeigu padarytume pertrauką dėl to straipsnio, gal komitetas dar pagalvotų. Turinio prasme tas nieko nekeičia, bet pagalvotų, kaip formaliai geriau tuos dalykus išspręsti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma siūlo daryti pertrauką.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima? Aš siūlyčiau šį straipsnį praleisti ir priiminėti kitus straipsnius, o pabaigoje prie jo grįšime.

PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio daroma priėmimo pertrauka. 10 straipsnis. Jis susijęs, todėl dėl 10 straipsnio taip pat daroma pertrauka.

11 straipsnis. Pastabų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl 11 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį? Priimtas.

12 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 12 straipsnį? Priimtas.

13 straipsnis. Dėl 13 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 13 straipsnį? Priimtas.

14 straipsnis. Dėl 14 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 14 straipsnį? Priimtas.

15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 15 straipsnį? Priimtas.

16 straipsnis.

A.SAKALAS. Galima komentarą?

PIRMININKAS. Yra pataisų dėl šio straipsnio.

A.SAKALAS. Ar galiu pakomentuoti?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke.

A.SAKALAS. Pirminiame variante buvo parašyta “Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio proceso kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka” ir t.t. Dabar mes tuos kodeksus išbraukėme ir parašėme “įstatymų nustatyta tvarka”. Tai yra redakcinė pastaba. Galbūt opozicija neprieštaraus.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti, nes tai redakcinė pataisa? Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu priimame 16 straipsnį.

17 straipsnis. Dėl 17 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 17 straipsnį? Priimtas.

18 straipsnis. Yra pataisų. Ar darome pertrauką, ar nagrinėjame?

A.SAKALAS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia yra…

PIRMININKAS. Kolega J.Razma siūlo daryti pertrauką.

A.SAKALAS. Nors čia taip pat yra numatyta to paties straipsnio kitoje dalyje, aš nežinau, ar reikėtų daryti pertrauką. Bet jeigu kolega to pageidauja, būtų galima padaryti. Vis dėlto reikėtų dar jo paklausti, ar jis tikrai nori pertraukos, nes čia redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Kolega Č.Juršėnas – dėl balsavimo motyvų.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau ir mielasis kolega Jurgi, aš siūlyčiau netrukdyti šio labai svarbaus įstatymo priėmimo pastraipsniui. Jeigu išties yra mirtinas reikalas dėl vieno ar dviejų straipsnių, tada galima padaryti pertrauką iki ketvirtadienio posėdžio. Bet man atrodo, kad galime visus priimti, nes tikrai ir Teisės departamentas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir Valstybės kontrolė rado kompromisą, kuris yra priimtinas absoliučiai daugumai. Man atrodo, ko mes dabar trypčiojame, turime eiti pirmyn. Bet, žinoma, jeigu Konservatorių frakcija, kaip opozicinė, reikalaus, be abejo, reikėtų padaryti pertrauką iki ketvirtadienio. Bet aš labai draugiškai prašau netrukdyti šio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl 18 straipsnio – R.Šukys. Nuomonė prieš.

R.ŠUKYS. Gal ne visai dėl paties straipsnio, bet dėl principo. Gerbiamasis Č.Juršėnas dabar išdėstė motyvus, kad nereikėtų daryti pertraukos nė dėl vieno straipsnio. Žiūrint procedūrine prasme vis dėlto būtų tikslinga padaryti pertrauką. Pataisos, kurios yra esminės ir komitetas joms pritarė, turėtų būti įformintos (bent jau aš taip suprantu) komiteto pirmininko siūlymais ir normalia tvarka priėmimui, kaip yra teikiamos pataisos, jos turėtų būti priimtos. Nes pateikta visai nauja redakcija ir iš esmės svarstymo stadija kaip tokia dingsta. Komiteto išvadoje buvo pritarta anksčiau, todėl dabar lyg ir neišeina pateikti patobulintą projektą. Čia grynai principinis dalykas, todėl…

A.SAKALAS. Pirmininke, man atrodo, mes sutaupytume daugiau laiko, jeigu dėl šio straipsnio padarytume pertrauką ir pereitume prie 19 straipsnio.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininko siūlymu, dėl 18 straipsnio daroma pertrauka.

19 straipsnis. Dėl 19 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 19 straipsnį? Priimtas.

20 straipsnis. Dėl 20 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra.

Ar bendru sutarimu galime priimti 20 straipsnį? Priimtas. Baigėme IV skyrių.

Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus. 16 valandą darbotvarkėje numatyti ministro P.Čėsnos atsakymai į Seimo narių klausimus. Kadangi ministras laukia, siūlyčiau šio įstatymo V skyriaus priėmimo stadiją tęsti po ministro atsakymų į klausimus. Ar būtų pritarimas? Ačiū.

Kviečiu gerbiamąjį ministrą užimti garbingą vietą ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

Ūkio ministro P.Čėsnos atsakymai į Seimo narių klausimus

P.ČĖSNA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kadangi ministras atsižvelgė į Seimo narių pageidavimą nevarginti ilgomis kalbomis, todėl iš karto atsakinės į jūsų klausimus. Nematyti nei gerbiamojo A.Kubiliaus, nei G.Steponavičiaus, kad ir kaip keista, užsiregistravusių, todėl klausia kolega P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Gerbiamasis ministre, daugelis šioje salėje esančių jus pažįsta kaip buvusį įmonės vadovą, sugebėjusį realiai įvertinti laisvosios rinkos reikalavimus bei privalumus plečiant gamybos apimtį ir gerinant konkurencingumą, gaminant konkurencingą produkciją. Tai, matyt, buvo viena iš priežasčių, kad jūs dabar einate ūkio ministro pareigas. Mano, tikiuosi, ir daugelio čia esančių kolegų manymu, tai – tikrai vertingas Respublikos vadovo pasirinkimas.

Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų toks. Per keturis mėnesius, aš neabejoju, jūs susipažinote su šalies ūkio valdymo principais bei galimybėmis. Prašom pasakyti, ar jūsų pažiūros, priimant teisinius aktus dėl ekonominės plėtros spartinimo, nepasikeitė nuo ankstesnių laikų, turiu omenyje nuo tada, kai buvote įmonių vadovas? Kokius veiksmus būtina atlikti kitais metais, kad jie darytų teigiamą įtaką mažinant nedarbą, diegiant naujas technologijas ir gerinant verslo sąlygas? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad labai svarbus dokumentas, kurį reikia priimti, jis artimiausiu metu bus pateiktas gerbiamajam Seimui svarstyti, tai yra Darbo įstatymų kodeksas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Jis apima darbuotojų ir darbdavių santykius. Tai yra svarbus dokumentas, kuris reikalingas Lietuvai, nes dabar daug darbo santykių reglamentuoja įvairūs įstatymai ir kiti normatyviniai dokumentai. Darbo įstatymų kodekso priėmimas, sakyčiau, palengvintų ir nulemtų darbo santykius, netgi šiek tiek darytų įtaką, kad būtų kuriamos nuolatinės darbo vietos. Jeigu kalbėtume apie nuolatines darbo vietas, tai verslui, aš manau, yra labai svarbu įstatymų pastovumas. Ypač tų įstatymų, kurie susiję su ekonomika, pavyzdžiui, su mokesčių dydžiu, kad jie būtų ilgalaikiai, kad įmonės galėtų planuoti savo ateitį, kiek jos gali savo pelno ir amortizacinių atskaitymų panaudoti investicijoms, kiek joms trūks numatytiems planams ir tikslams įgyvendinti, kiek trūks lėšų, kad jos galėtų planuoti kreditus, kreditų grąžinimą, įmonių modernizavimą, turiu galvoje darbo sąlygų gerinimą ir darbo vietų kūrimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms dėl alaus gėrimo uždraudimo krepšinio ir futbolo varžybose. Kiek žinau, jūs lyg ir buvote to projekto autorius. Man tikrai nesuprantama, Lietuva – ne Anglija, lyg ir niekas futbolo varžybose nekelia muštynių, tuo labiau apie krepšinį kalbant. Norėčiau sužinoti, kodėl vis dėlto atsirado šios pataisos ir dėl ko?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad aš nesu to įstatymo pakeitimo autorius, aš esu tik teikėjas kaip ministras, nes tą sritį kuruoja mūsų ministerija. Manyčiau, to pasiūlymo autoriai jau buvo 2000 metais. Vyriausybė pritarė tokiam projektui, negaliu pasakyti, kad be diskusijų. Buvo tokios pakankamai išsamios diskusijos ir buvo sunku apsispręsti. Aš asmeniškai manau, kad galutinį apsisprendimą priims Seimas, įvertinęs visų Lietuvos gyventojų, kurie reiškia nuomonę šiuo klausimu, požiūrį. Noriu pasakyti, kad šis draudimas priimtas įgyvendinant Europos konvenciją dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas, ir ypač per futbolo rungtynes. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2000 metais. Minėtoji konvencija numato, kad šalys, siekdamos įgyvendinti brutalaus žiūrovų elgesio per futbolo rungtynes kontrolę, įsipareigoja, tam tikrais savo įstatymais remdamosi, imtis būtinų veiksmų šios konvencijos nuostatoms įgyvendinti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

P.ČĖSNA. Aš noriu tiktai dar papildyti, jeigu galima, kad nustatomas draudimas krepšinio ir futbolo rungtynių metu apriboja alkoholinių gėrimų vartojimą tik žiūrovų salėse, stadionų ar sporto salių tribūnose, o holuose ar prieigose alkoholinių gėrimų vartojimas neribojamas. Bet, manau, Seimas įvertins ir nuspręs, reikia to ar nereikia. Aš pastebėjau reakciją per spaudą. Tiktai noriu pakartoti, kad aš nesu autorius.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Na, esu pastebėjęs, kad ministras, svarstydamas pačias karščiausias problemas, niekada nepasiduoda emocijoms ir išlaiko tokį šaltą, ramų toną. Tikiuosi, kad taip yra netgi svarstant “Mažeikių naftos” reikalus, todėl aš jūsų ir norėčiau pasiteirauti. Kaip jūs įsivaizduojat pagrindinius etapus, sprendžiant “Mažeikių naftos” ir Vyriausybės santykių problemas, sprendžiant tas problemas, kurias kelia “Mažeikių naftos” strateginis investuotojas, kad mes nuo kandidatų į Prezidentus emocinių kalbų, įvairių pasakymų pereitume prie dalykiško reikalų nagrinėjimo? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Jeigu galima, jeigu leidžiat, aš truputį plačiau pabandysiu savo nuomonę pasakyti tuo klausimu. Šiuo metu yra tęsiamos derybos dėl JUKOS atėjimo į “Mažeikių naftą”. Vyriausybė jau yra gavusi paskutinę versiją, iš dalies pataisytą pagal Vyriausybės pastabas, visų pagrindinių dokumentų, kurie jau kelis kartus buvo aptarti su “Williams” ir JUKOS kompanijomis. Kartu derinamas ir veiksmų planas. Toks susitikimas įvyko ir šią savaitę. Taip pat deramasi, kaip geriau įgyvendinti Europos Sąjungai prisiimtus įsipareigojimus dėl naftos bei naftos produktų sektoriaus. Vienas iš papildomų derybų aspektų taip pat yra “Mažeikių naftos” ir “Klaipėdos naftos” sutarties nuostatos. Darbo grupė yra įpareigota siekti šios sutarties sąlygų gerinimo bei užtikrinti, kad sutartis būtų vykdoma abiem pusėm priimtinomis sąlygomis, kitaip neįmanoma. Jeigu vienapusiškai kuriai nors šaliai naudinga, o kitai labai nenaudinga, toks dalykas yra nepatikimas ir nestabilus. Tai aš dar kartą sakau – abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Vyriausybė siekė pereinamojo laikotarpio dėl reikalavimų sumažinti vartojamo mazuto sieringumą. Tačiau teko nusileisti šiuo klausimu Europos Sąjungos derybininkams, nes nė viena iš dvylikos besiderančių šalių nesugebėjo išsiderėti pereinamojo laikotarpio šioje srityje dėl nepajudinamos Europos Sąjungos nuostatos, kuri buvo suformuota Europos Sąjungos Aplinkosaugos skyriaus pozicijoje. Beje, pritarta tam, kad nebūtų deramasi dėl pereinamojo laikotarpio, dar buvusių vyriausybių.

Dėl privalomų naftos atsargų pereinamojo laikotarpio bus deramasi dar daug kartų. Aš noriu pasakyti, kad mes derėsimės su “Mažeikių nafta”, aiškinsimės, kaip mums pasiekti reikiamo tikslo.

PIRMININKAS. Kolega R.Sinkevičius. Ar dar jūs nebaigėt?

P.ČĖSNA. Atsiprašau, aš dar nebaigiau. Buvo deramasi daug kartų. Pirma, buvo susitarta, kad 90 dienų atsargos bus sukauptos iki 2006 metų pabaigos. Šiuo metu yra faktiškai susitarta, kad naftos produktų atsargos bus sukauptos iki 2009 metų pabaigos. Stojant į Europos Sąjungą,Vyriausybė turi įsipareigoti, kad šalyje naudojamų naftos produktų kokybės rodikliai atitiks Europos Sąjungoje keliamus reikalavimus. Nevykdydama investicijų programos ir iš viso nenumatydama investicijų mazuto sieringumui mažinti, “Williams” ir Vyriausybė toliau negali planuoti gaminti nekokybiškus produktus ir juos realizuoti Lietuvoje.

Aš noriu pasakyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas neturi neigiamos materialinės finansinės įtakos bendrovės “Mažeikių nafta” veiklos rezultatams. Ir dėl to nepadidino šiuo momentu jokių nuostolių. Tai yra tam tikra prielaida, šiek tiek apsunkinanti derybas tarp “Williams” ir JUKOS. Dalis Konstitucinio Teismo įvardytų problemų jau yra visiškai išspręstos. Aš manau, artimiausiu laiku, kai bus galutinai aiškios ir “Willams”, ir JUKOS pozicijos, tikiuosi, bus įvertintos nuostatos ir kitos problemos bus išspręstos Seimo priimtais įstatymais.

Aš noriu dar paminėti, kad “Mažeikių naftai” patvirtintos lengvatos dešimčiai metų, kad nebus didinami mokesčiai pagal investicijų sutartį. Tačiau norėčiau pasakyti, kad dažnai mes kalbame apie “Mažeikių naftos” įtaką šalies ūkiui. Dažnai girdima ne visai teisinga nuomonė, kad “Mažeikių nafta” per metus sumoka 1,9 mlrd. Lt mokesčių. Aš noriu pasakyti, kad iš to 1,9 mlrd. Yra 1,8 mlrd. kuro akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai, kad ir šiuos mokesčius sumoka Lietuvos vartotojai. Realiai valstybė turi naudą iš “Mažeikių naftos” – tai 3000 darbo vietų, tai galimybė atgauti apie 1 mlrd. 800 litų suteiktų paskolų su valstybės garantija. Pavyzdžiui, 2000 metais “Mažeikių nafta” sumokėjo 36 mln. fizinių asmenų pajamų mokesčio, 23 mln. “Sodros” mokesčio ir 14 mln. nekilnojamojo turto mokesčių, iš viso apie 73 mln. Tai čia yra tikrasis “Mažeikių naftos” realusis indėlis. Aš sutinku su jumis, kad jeigu nebūtų “Mažeikių naftos” gamyklos Lietuvoje, ateityje galbūt galėtų augti naftos produktų kainos, kad muitinė turėtų problemų surinkti mokesčius už importuojamus naftos produktus, bet šiuo momentu nepamirškim, kad yra dar 15% muitų mokestis.

Noriu pasakyti, kad su “Mažeikių nafta” mes dirbame rimtai. Manau, abi pusės subrendo rimtam dalykiškam dialogui. Šiandien aš taip pat gavau vieną “Mažeikių naftos” vadovų raštą. Atsižvelgiant į mūsų praėjusios savaitės susitikimus, aš noriu pasakyti, matyti jų noras toliau dalykiškai dirbti. Aš manau, kad mes artimiausiu laiku parieksime kokių nors rezultatų.

PIRMININKAS. Kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, kodėl, sakyčiau, yra tokia nemeilė Panevėžiui? Nes kad ir kiek kreiptųsi ar Seimo nariai, ar grupė Seimo narių, ar meras, investiciniai projektai vis aplenkia šį miestą ir regioną. Aš labai norėčiau atviro atsakymo. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš labai apgailestauju, kad susidarė tokia nuomonė, tačiau tikrai aš pats jokios nemeilės Panevėžio miestui nejaučiu, bet ir mano įtaka labai maža. Aš noriu pasakyti, kad investicijos perduotos Finansų ministerijai. Anksčiau tai buvo Ūkio ministerijos įtakos sritis, tačiau buvusios Vyriausybės priimtas sprendimas, ir šita kuravimo sritis, investiciniai projektai, perduota Finansų ministerijai, ir Ūkio ministerijos darbuotojai, kurie yra dirbę Ūkio ministerijoje, dabar dirba Finansų ministerijoje. Aš labai apgailestauju, kad susidaro tokia nuomonė.

PIRMININKAS. Kolega R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū. Nieko turbūt nėra svarbesnio, kaip svarbu Lietuvai pritraukti užsienio investicijas. Ir aš pratęsdamas tą klausimą, į kurį jūs iš dalies atsakėte, noriu jūsų pasiteirauti, o kokia gi yra balintos celiuliozės fabriko numatomos statybos Lietuvoje padėtis? Jūs, man atrodo, esate kaip tik tos komisijos pirmininkas ir, ko gero, ta darbo sritis nėra perduota Finansų ministerijai.

P.ČĖSNA. Taip, jūs labai teisingai pasakėte, nieko bendra su Finansų ministerija nėra šiuo atveju. Mes esame išsiuntinėję apie 100 pasiūlymų galimiems investuotojams. Atsakymą gavome tik iš keleto ir ruošiamės dar kartą priminti tiems galimiems investuotojams, kad mes laukiame jų atsakymo. Bet aš noriu pasakyti, kad tai nėra tokia paprasta problema. Investicijos turėtų būti daugiau negu 500 mln. dolerių Lietuvoje. Turint galvoje, kad celiuliozės gamybos lyderiai Europoje ir, sakyčiau, pasaulyje, yra Skandinavijos šalys – Švedija ir Suomija, – ne taip paprasta ryžtis daryti šiame regione tokias investicijas, turint galvoje, kad tą produkciją daugiausia reikės eksportuoti iš Lietuvos. Aš, kaip ūkio ministras, puikiai suprantu, kad tai būtų keli šimtai darbo vietų pačiame fabrike, bet taip pat daug darbo vietų būtų kertant, ruošiant, transportuojant menkavertę medieną iš Lietuvos miškų, taip pat galėtų būti netinkami žemdirbystei plotai apauginti miškais, ir Lietuva būtų importuojanti šalis. Aš tai puikiai suprantu, bet aš vienas, kad ir kiek stengčiausi, negaliu privilioti 500 ar 700 mln. dolerių į Lietuvą. Tai, manyčiau, ilgesnis procesas, ir šiek tiek įtakos gali daryti švedų ir suomių kompanijų elgesys.

PIRMININKAS. Kolega K.Glaveckas. Prašau.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, mano rankose yra jūsų pasirašytas įstatymo projektas, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymas. Jūs jį, be abejo, žinote. Čia yra aiškinamasis raštas, kuriuo motyvuojama, kad jo įdiegimas leis sutaupyti daug energijos išteklių. Bet yra įdomus atvejis – mes faktiškai grįžtame į senus laikus, kai sudaroma tam tikra priežiūros komisija, kuri vaikščios ir po pastatus, ir po namus, ir po butus ir žiūrės, kaip jūs naudojate, pavyzdžiui, dujų katilą ar dar ką nors. Jeigu jūs netaupiai naudojate dujas, pavyzdžiui, privačiame name dujiniame katile, tai jums priežiūros inspekcija skirs administracinę baudą, kad jūs geriau naudotumėte. Tai iš tikro toks precedento neturintis įstatymo projektas yra labai įdomus. Tokių projektų prieš 15-20 metų Lietuvoje buvo labai daug, kaip mes prisimename. Klausimas toks, kadangi projekto rengėjas yra Ūkio ministerija: kiek Ūkio ministerija išleido pinigų šiam projektui parengti, kaip jūs žiūrite į tokį projektą, kuris kišasi ne į tą reikalą, į kurį reikėtų kištis? Kištis į privačių bendrovių reikalus, kaip kas naudoja dujas ar ką, kai už jas jie apmoka, yra, šiaip ar taip, nevisiškai protinga. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Apgailestauju, bet negaliu sutikti su jūsų nuomone. Noriu pasakyti, kad tam įstatymo projektui rengti papildomai nebuvo išleistas nė vienas litas. Negaliu sutikti su ta nuostata, kad valstybė neturi reguliuoti tų šiluminės ar elektros energijos vartotojų. Norėčiau pasakyti, kad energetikos resursai Lietuvos žemėje neauga ir iš vamzdžio atsukus nebėga. Juos reikia pirkti už sunkiai uždirbtą eksportuojamą produkciją, t.y. pirmiausia reikia kitiems eksportuoti produkciją, kad vėliau pirktume energetinius resursus.

Dabar norėčiau pasakyti analogą. Jūs minėjote privatų verslą, kapitalą. Kai mes patys sėdime prie automobilio vairo, tai mašina privati ar kito? Bet yra taisyklės, kad mes važiuotume greičiau, nebūtų kamščių. Taigi ir čia yra panašūs dalykai.

K.GLAVECKAS. Ministre, jūs kalbate apie kontroliavimą, kiek aš, važiuodamas mašina, sudeginu kuro. Tai yra privatus reikalas.

P.ČĖSNA. Nemanau, kad tai yra tik privatus reikalas. Jeigu valstybė neskatina taupymo… Jeigu Seimas priims tokią nuostatą, kad nereikia taupyti, jokios problemos. Aš turiu galvoje, kad šis įstatymo projektas bus svarstomas Vyriausybėje tik artimiausiu laiku. Jeigu daugumos nuomonė bus tokia, tai gal mums nereikia Seime svarstyti, bet tai yra Europos Sąjungos direktyvas atitinkantis įstatymo projektas. Tai yra eurointegracinis įstatymo projektas. Jeigu Seimo narių nuomonė bus kitokia, jūsų sprendimą…

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone ministre, kiek žinau, iki šiol Ūkio ministerijos kuruojamos sritys yra ir linų perdirbimas, ir linų įvežimo kvotos. Linų auginimas, priešingai, yra Žemės ūkio ministerijos sritis. Taigi mano klausimas: ar jūs nesutiktumėte ir linų perdirbimą bei visus kitus su linais susijusius dalykus perduoti Žemės ūkio ministerijai? Mums to padaryti nepavyko, bet žemdirbiai ir perdirbėjai galėtų būti patenkinti.

Antroji klausimo dalis. Pone ministre, kadangi jūs, kaip ministras, kuruojate šią sritį, noriu paklausti, ką vis dėlto ši Vyriausybė yra numačiusi padaryti dėl linų perdirbimo? Galbūt turite kokią nors strateginę programą, kaip būtų mėginama prikelti linų perdirbimo fabrikus iš gana liūdnos būsenos? Ar jau visiškai atsisakyta prieš kelerius metus mėgintos diegti fabrikų sanavimo programos? Iš viso du klausimai.

P.ČĖSNA. Aš gerbiamajam Seimo nariui dėkingas už klausimą. Neprieštaraučiau, kad būtų perduotos funkcijos, kaip jūs sakote. Manau, linų auginimas, su žemės ūkiu susijęs klausimai yra Žemės ūkio ministerijos klausimai. Ūkio ministerijos klausimas gali būti tai, kas susiję su muitų mokesčiais. Kiti klausimai yra Žemės ūkio ministerijos. Kiek man žinoma, yra sunkumų dėl linų pluošto ilgio, kitų dalykų. Veislėmis ir kitais reikalais rūpinasi Žemės ūkio ministerija. Jūs atkreipėte dėmesį į šį klausimą, aš taip pat pasistengsiu skirti dėmesio šiam klausimui. Dėkoju jums už klausimą.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl elektros ūkio. Kokia yra dar vis kabančios, perkamos ir nenuperkamos Baltarusijos skolos padėtis? Antra, mes vieną kartą buvome jūsų klausę dėl prisijungimo prie elektros tinklų mokesčio, kuris neduoda ramybės daugeliui juridinių ir fizinių asmenų, galimo sumažinimo. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokie yra priimti sprendimai? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti trumpai, galiu šiek tiek plačiau. Šią savaitę vyksta naujų “Lietuvos energijos” įmonių oficialus steigimas. Jau įsteigtos visos keturios naujos įmonės, kurios yra atskirtos nuo “Lietuvos energijos”: Rytų-Vakarų tinklai, Mažeikių elektrinė ir Vievio – Lietuvos elektrinė. Jau yra išrinktos stebėtojų tarybos, įvyko akcininkų susirinkimai.

Dėl Baltarusijos skolos. Kiek man žinoma, yra paskelbtas konkursas. Jeigu neklystu, konkursas turėtų įvykti šio mėnesio 13 dieną, t.y. šią savaitę. Dalyvių yra. Koks laiškų turinys ir kita, man nėra žinoma, tik konkurso dieną paaiškės.

Dėl prisijungimo mokesčio. Mes bandome įrašyti nuostatą, kad prisijungimo mokestis įeitų į tarifą, kaip buvo anksčiau, nes yra per daug problemų dėl prisijungimo. Iš gerbiamųjų Seimo narių aš nuolat girdžiu tuos klausimus, tas problemas. Man labai gaila, bet ne visi kaimo žmonės, kurie vos turi iš ko pragyventi, gali mokėti dešimčių tūkstančių prisijungimo mokesčio. Mes bandome spręsti per bendrą tarifą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – kolega J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Prašom. J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu gerai supratau, nors į mano klausimą iš dalies atsakėte, “Mažeikių nafta” arba Mažeikių muitinė, kuri yra “Naftoje”, surenka 1 mlrd. 800 litų akcizų ir PVM mokesčio. Jūs sakėte, kad pabrangtų benzinas, jeigu nebūtų “Naftos”. Visiems kitiems, kurie įveža, mes esame nustatę 15% mokestį. Taigi būtų kitaip – Lietuvoje atpigtų benzinas, jeigu būtų leidžiama importuoti, tik tai reikėtų padaryti einant į Europos Sąjungą. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš iš dalies sutinku su jūsų nuomone. Taip, 15% muito mokestis, einant į Europos Sąjungą, yra maksimalus, t.y. galės toks ir išlikti, kiek man žinoma. Kaip žmogus, kuris kadaise užsiėmė verslu, puikiai suprantu, kad, atsisakius muito mokesčio, iš pradžių, jeigu yra “Mažeikių nafta”, benzinas tikrai atpigtų, bet tada “Mažeikių nafta” galėtų bankrutuoti. Muito mokestis yra uždėtas turint ekonominį tikslą. Jeigu nebūtų “Mažeikių naftos” ir jeigu būtų tik importuojamas, tai ateityje gali susidaryti tokia situacija, kad gali ir pabrangti. Tai yra teorinė prielaida. Iš dalies aš su jumis visiškai sutinku.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui P.Čėsnai už atsakymus į Seimo narių klausimus.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-906(3*) ES (priėmimo tęsinys)

Kviečiu gerbiamąjį kolegą Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą tęsti Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-906 priėmimo procedūrą. Mes baigėme priimti IV skyrių.

Pradedame V skyrių. 21 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų šiam straipsniui nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 21 straipsnį?

Ar galime, ar ne? 21 straipsnis priimtas.

22 straipsnis. Dėl 22 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 22 straipsnį? Priimtas.

23 straipsnis. Dėl 23 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 23 straipsnį? Priimtas.

24 straipsnis. Yra pataisų. Ar darome pertrauką, gerbiamasis komiteto pirmininke?

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia tik redakcinė pataisa. Vietoje žodžio “šis įstatymas” įrašome “Valstybės tarnybos įstatymas”. Sutikime, kad tai redakcinė pataisa, ir antroje sakinio dalyje vietoje “Valstybės tarnybos įstatymas” įrašome “šis įstatymas”. Aš manau, kolega J.Razma sutiks, kad čia redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai redakcinė pataisa. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 24 straipsnį? Priimtas.

25 straipsnis. Taip pat yra pataisų.

A.SAKALAS. Darome pertrauką.

PIRMININKAS. Daroma 25 straipsnio svarstymo pertrauką.

26 straipsnis. Nėra pataisų. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 26 straipsnį? Priimtas.

27 straipsnis. Dėl 27 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 27 straipsnį? Priimtas.

28 straipsnis. Yra pataisų. Klausčiau komiteto pirmininką, ar darome pertrauką?

A.SAKALAS. Aš tiesiog noriu atsiklausti kolegų. Čia anksčiau buvo numatyta, kad valstybės kontrolierių pavaduotojų priesaiką priima valstybės kontrolierius, bet mes manome (atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą), kad ir valstybės kontrolieriaus, ir jo pavaduotojų priesaiką turėtų priimti Respublikos Prezidentas. Jeigu opozicija neprieštarauja, tai galėtume priimti neįforminę atskiros pataisos. Tai redakcinė pataisa, bet esminė.

PIRMININKAS. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 28 straipsnį? Priimtas.

29 straipsnis. Dėl 29 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 29 straipsnį? Priimtas.

30 straipsnis. Dėl 30 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 30 straipsnį? Priimtas.

31 straipsnis. Yra pataisų, todėl klausčiau komiteto pirmininką, ar darome pertrauką?

A.SAKALAS. Mes čia atsižvelgėme į Teisės departamento pastabą ir siūlome tą straipsnį išbraukti, bet jeigu kolegos mano, kad reikia įforminti kaip atskirą pataisą, mes taip padarysime. Tegul taria savo žodį kolega J.Razma.

PIRMININKAS. Daroma pertrauka.

32 straipsnis. Dėl 32 straipsnio pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 32 straipsnį? Jis vadinasi “Tarnybinis pažymėjimas”.

A.SAKALAS. 32 straipsnis buvo “Turto ir pajamų deklaravimas“.

PIRMININKAS. Daroma 31 straipsnio – “Turto ir pajamų deklaravimas” – svarstymo pertrauka.

A.SAKALAS. Ne, čia nėra pertraukos. Nėra pastabų, pirmininke. Pirmininke, čia nėra pastabų, čia tik keičiasi numeracija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 31 straipsnio – “Valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ir valstybės kontrolės pareigūnų priesaikos tekstas”, kuriame buvo pataisų ir siūlymų, daroma pertrauka. (Balsai salėje)

A.SAKALAS. Ne, ne, čia viskas gerai.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, mes iki šiol labai tvarkingai ėjome, nes tie projektai, kurie yra jums išdalyti, išbraukus 31 straipsnį iš senojo varianto… 31 – “Valstybės kontrolierius ir valstybės kontrolieriaus pavaduotojų statuso ypatumai”.

A.SAKALAS. Taip, bet mes čia nebraukiame. Paliekame.

PIRMININKAS. Darome pertrauką dėl išbraukimo.

32 straipsnis – “Turto ir pajamų deklaravimas”.

A.SAKALAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 32 straipsnį? Priimtas.

33 straipsnis – “Tarnybinis pažymėjimas”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 33 straipsnį? Priimtas.

34 straipsnis – “Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinė etika”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 34 straipsnį? Priimtas.

35 straipsnis. Yra pastabų ir siūlymų. Prašom, komiteto pirmininke.

A.SAKALAS. Galima padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Daroma 35 straipsnio svarstymo pertrauka. 36 straipsnis – “Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo atleidimo pagrindai ir sąlygos”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 36 straipsnį? Priimtas.

37 straipsnis – “Valstybės kontrolės pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai ir sąlygos”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Priimtas.

38 straipsnis – “Valstybės kontrolės pareigūnų teisės”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 38 straipsnį? Straipsnis priimtas.

39 straipsnis – “Valstybės kontrolės pareigūnų pareigos”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti šį straipsnį? Priimtas.

40 straipsnis – “Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo procesas”. Pataisų ir siūlymų nėra. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime jį priimti? Priimtas.

41 straipsnis – “Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo finansavimas”. Pataisų ir siūlymų nėra. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Priimtas.

42 straipsnis – “Darbo užmokestis”. Pataisų ir siūlymų nėra. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Priimtas.

43 straipsnis – “Pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka ir sąlygos”. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra, pataisų ir siūlymų dėl šio straipsnio taip pat nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti 43 straipsnį? Priimtas.

44 straipsnis – “Atostogos”. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Pataisų ir siūlymų taip pat nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Priimtas.

45 straipsnis – “Valstybės kontrolės pareigūnų valstybinis socialinis draudimas ir kitos socialinės garantijos”. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Pataisų ir siūlymų nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti šį straipsnį? Priimtas.

46 straipsnis. Dėl šio straipsnio buvo pataisų ir siūlymų.

Klausčiau komiteto pirmininką dėl pertraukos.

A.SAKALAS. Kolegos, čia yra tiktai redakcinės pastabos. Vietoj žodžio “įgyti” – “būti suteiktos”, vietoj “tarnybinė” – “tarnybinės”, “tarnybinių gyvenamųjų patalpų skyrimo” – vietoj “skyrimo” įrašomas žodis “suteikimo”, vietoj “skiria” – “suteikia”. Sutikite, kad tai redakcinės pastabos ir galima būtų pritarti šiam straipsniui su tomis redakcinėmis pastabomis.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Nuomonė prieš. Prašau.

J.RAZMA. Aš neprieštarauju, kad būtų apsisprendžiama dėl šio straipsnio. Turbūt iš tiesų yra tik redakcinės pataisos, bet aš iš esmės prieš jį. Siūlyčiau balsuoti prieš, nes nemanau, kad valstybės kontrolieriams, pareigūnams ar darbuotojams būtina numatyti tarnybines patalpas, tarnybines gyvenamąsias patalpas. Tai vis dėlto yra skirtumas, lyginant su kariškiais, kurie turi keliauti iš vieno dalinio į kitą. Čia nėra niekuo ypatingi pareigūnai, lyginant su kitais valstybės tarnautojais. Valstybė nėra tokia turtinga, kad numatytų tarnybines patalpas, kurias valstybės kontrolierius skirs, neskirs. Aš siūlau išvis tą straipsnį išmesti, balsuoti prieš jį, visa struktūra dėl to nesuges.

PIRMININKAS. Kolegos, daroma pertrauka.

A.SAKALAS. Ne, aš nesutikčiau, pirmininke, su pertrauka. Kadangi kolega J.Razma siūlo nepritarti tam straipsniui, o mūsų komiteto pozicija yra pritarti tam straipsniui, vadinasi, reikia balsuoti. Jokių pataisų neužregistruota.

PIRMININKAS. Jeigu balsuosime, tai išklausykime nuomonę už. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, mes iš tikrųjų komitete ir darbo grupėje, sudarytoje komitete, ilgai svarstėme. Būtent dėl šio straipsnio buvo diskusijos. Tačiau iš tikrųjų Valstybės kontrolės pareigūnai mus įtikino, kad šis straipsnis yra reikalingas. Reikalingas štai kodėl. Pavyzdžiui, šiandien Valstybės kontrolės darbuotojui yra pavedimas patikrinti, kaip naudojamos lėšos, tarkim, ir naudojamos investicijoms “Mažeikių naftoje”. Reikalinga labai kvalifikuotų specialistų komandiruotė, ir ta komandiruotė gali būti ilgalaikė. Pagaliau ir specialistų pritraukimas iš rajonų į Vilnių arba atvirkščiai. Iš esmės jų atlyginimai nėra tokie dideli, kad būtų galima versti juos įsigyti butus. Nes būtent taip mes argumentavome, kad jie galėtų įsigyti butus patys. Deja, eiliniai Valstybės kontrolės darbuotojai tikrai neturi tokių, sakysim, garantijų per atlyginimą, kad galėtų įsigyti butus. Todėl tarnybinės patalpos jiems yra būtinos, jeigu norime, kad Valstybės kontrolė iš tikrųjų dirbtų našiai ir naudingai mūsų valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš dėl 46 straipsnio. Prašau registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mums balsavimu reikia apsispręsti dėl 46 straipsnio. Kas už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 32 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 6 Seimo nariai. Vadinasi, 46 straipsniui ir jo redakcijai pritarta. Tad priėmimo stadijoje mes baigiame nagrinėti 1 straipsnį, kuris keičia įstatymo redakciją. Dėl jo balsuoti negalime, nes dėl daugelio straipsnių buvo padaryta pertrauka. Todėl nenagrinėsime ir 2 straipsnio, nes jis nukreiptas į įstatymus, kurie netenka galios priėmus 1 straipsnį. Tad, gerbiamieji kolegos, nepriėmę šio įstatymo mes taip pat negalime nagrinėti ir lydinčiųjų įstatymų. Komiteto pirmininkas A.Sakalas siūlo nenagrinėti. Kviesčiau komiteto pirmininką. Ar tai yra susiję?..

A.SAKALAS. Tai yra neprincipiniai dalykai, bet aš manau, kad būtų gražiau, kad mes priimtume pagrindinį dokumentą, o po to lydinčiuosius. Tarkime, lydinčiuosius priimame, o pagrindinis bus priimtas kitoks, negu mūsų Teisės komiteto yra patvirtintas. Mums taip pat reikės taisyti kai kuriuos lydinčiuosius. Aš siūlyčiau vis dėlto priiminėti pagrindinį, po to lydintįjį, tai padaryti ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai labai teisinga, mano manymu, nuomonė, nes mes jau turėjome vieną tokį precedentą, kai turėjome iš naujo persvarstyti ir perbalsuoti dėl jau priimtų straipsnių, kurie buvo anksčiau nagrinėtuose įstatymuose.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-721(2) ES (pateikimas)

Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-721, eurointegracinis projektas. Pateikimo stadija. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu ministrą A.Kundrotą pateikti šį įstatymo projektą.

A.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas. Jo pagrindinis tikslas yra nustatyti mokestį už gaminį, kuris po jo vartojimo tampa atliekomis. Poreikis reguliuoti tokias atliekas yra siejamas su Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos įgyvendinimu, t.y. Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimu. Dėl šios direktyvos buvo prašytas pereinamasis laikotarpis ir jis yra gautas iki 2007 metų. Per tą laikotarpį mes turime surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45% visų pakuočių atliekų. Prieš tam tikrą laiką Seimas jau padarė pirmą žingsnį įgyvendinant šiuos reikalavimus, t.y. priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Dabar šiuo įstatymu yra įvedamas ekonominis mechanizmas, ekonominėmis priemonėmis siekiama paskatinti šių gaminių gamintojus ir importuotojus sukaupti lėšų perdirbimui arba organizuoti savarankiškas sistemas, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir perdirbamos.

Įstatymo tikslas yra, kaip minėjau, ekonominėmis priemonėmis paskatinti tokių atliekų surinkimą ir perdirbimą, bet ne surinkti papildomų lėšų į biudžetą. Įstatymas gerai veiks tada, kai tas mokestis iš tikrųjų net nebus surenkamas, t.y. kai pigesnėmis priemonėmis gaminių gamintojai ir importuotojai sugebės sutvarkyti tas atliekas ir pasiekti Vyriausybės nustatytus tikslus. Vyriausybės tikslai bus nustatyti atliekų tvarkymo strategijoje. Jos projektas dar šį mėnesį bus pateiktas Vyriausybei. Jeigu vis dėlto toks mokestis bus mokamas, jis bus kaupiamas per valstybės biudžetą tam tikroje programoje, iš kurios bus finansuojama veikla, susijusi su šių atliekų tvarkymu.

Kiti pakeitimai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Jie siejami su taršos už aplinką, t.y. oro taršos, vandens taršos, klausimais. Čia jokių rimtesnių pakeitimų nėra padaryta. Pagrindinis pakeitimas, kaip minėta, yra dėl gaminio mokesčio. Prašau Seimą svarstyti ir, kai bus laikas, priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.

Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal aš neatidžiai perskaičiau projektą, nelabai supratau, kas administruos šį mokestį. Arba aš neradau, arba nesupratau. Ačiū.

A.Kundrotas. Ačiū už klausimą. Pagrindinis šio mokesčio administratorius bus aplinkos apsaugos tarnybos, nes reikės įrodyti tuos kiekius, kad yra surinktas tam tikras kiekis ir nukreiptas perdirbti. Bet, be abejo, šiame visame procese bendradarbiausime su Finansų ministerijos tarnybomis.

PIRMININKAS. Ačiū už pateiktą projektą. Dėl balsavimo motyvų – kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Siūlau bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, klausčiau, ar bendru sutartimi galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūloma: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų, kurie nagrinės šį įstatymo projektą? Nėra. Pritarta šiam siūlymui. Siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų, tad pritarta šiai datai.

Seimo narių pareiškimai

Pareiškimai. Darbotvarkėje paskutinis (…) yra kolega V.Uspaskich. O kol kolega pasiruoš padaryti pareiškimą, prašau visus registruotis.

V.USPASKICH. Jau turbūt visi perskaitė, ar ne? Ir mane užregistruokite.

“Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pastaruoju metu V.Matulevičius per “Baltijos TV” rodomose savo laidose tendencingai iškraipydamas faktus šmeižia mane ir juodina mano veiklą. Todėl aš ketvirtadienį, tai bus 13 d., 9 val. BNS salėje rengiu spaudos konferenciją. Žinau, kad nemažai Seimo narių susidomėjo tuo klausimu V.Matulevičiaus laidoje pateikta informacija, todėl prašau dalyvauti. Ypač domėjosi J.Veselka, A.Butkevičius, V.Popovas, A.Matulevičius, dar kažkas. 21 Seimo narys pasirašė, todėl aš pasiryžęs atsakyti į visus tuos klausimus, kurie jus domina.” (Balsai salėje) Nenoriu naudotis Seimo tribūna. (Balsai salėje) Taip taip.

PIRMININKAS. Klausimai neužduodami, gerbiamieji kolegos, drįstu priminti. (Balsai salėje: ar čia pareiškimas, ar skelbimas?)

V.USPASKICH. Skelbimas.

PIRMININKAS. Pagal procedūrą – pareiškimas. Dėkojame. (Balsai salėje) Pagal turinį – sunku pasakyti, bet šiuo pareiškimu ir baigiame šios dienos plenarinį posėdį. Visiems gero vakaro.