Keturiasdešimt ketvirtasis (168) posėdis
2001 m. gruodžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č.JURŠĖNAS

2001 m. gruodžio 11 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame gruodžio 11 d., antradienio, plenarinį posėdį. Jums išdalyta darbotvarkė, kuriai pritarė Seniūnų sueiga. Dabar gavau informaciją, kad 1-9 klausimas yra neparengtas, nes negauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, todėl siūloma šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti. Tai yra Draudimo įstatymo antrojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei be 1-9 klausimo? (Balsai salėje) Ačiū. Darbotvarkei pritarta.

Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo projektas Nr.IXP-1106(2*) ES (priėmimas)

Pradedame svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą – Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelio ir vidaus vandenų transportu įstatymo projektą Nr.IXP-1106(2). Pranešėjas – Seimo narys R.Ruzas. Priėmimo stadija.

R.RUZAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai ir Pirmininke. Norėčiau pateikti įstatymo projektą. Esminių pastabų po mūsų svarstymo negauta, tik 2 straipsnio 8 dalyje, kur yra “transporto priemonė” yra redakcinė klaida – “krovinių gabenimo” prašyčiau protokoliškai pakeisti į žodį “vežimo”. Dėl 13 straipsnio gauta Teisės departamento išvada, kuria siūloma 13 straipsnį papildyti nuostata dėl tokio įstatymo projekto parengimo ir teikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Tai diskutuotina, nes 13 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, iki kada Vyriausybė turi parengti ir patvirtinti šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, – iki 2002 m. kovo 1 dienos. Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad tai būtų teikiama tvirtinti Seimui. Mes įstatymą dabar iš esmės tvirtiname, todėl nereikėtų Seimui jo dar kartą tvirtinti. Nežinau, čia mes aiškiai nusakome terminus ir kokius aktus turėtų patvirtinti Vyriausybė. Tai tiek.

PIRMININKAS. Norėčiau pasiteirauti. Mano projekte yra žodžiai “krovinių vežimo”, o ne “gabenimo”. Kurioje vietoje? (Balsai salėje) Supratau.

Daugiau pastabų nėra. Galėtume pradėti balsuoti dėl kiekvieno įstatymo straipsnio.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių pareikšti nuomonę? Noriu paklausti R.Vaštako, ar jis nori kalbėti dėl viso įstatymo, ar dėl 1 straipsnio? Nematyti. Ar jis yra salėje? Kur? (Balsai salėje) Neveikia mikrofonas? Veikia, jau įjungtas.

R.VAŠTAKAS. Ačiū. Aš norėčiau dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas.

2 straipsnis. Jūs dėl 2 straipsnio? (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Jūs registruojatės, bet juk aš nekviečiau to daryti. Kam jūs gadinate?.. Kai visą priimsime, tai registruosimės, o dabar tik atskirus straipsnius. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, kad priimtume 2 straipsnį? Nėra. Ačiū. Tik 2 straipsnio 8 dalyje žodį “gabenimą” keičiame į žodį “vežimą”.

Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.

Antrojo skirsnio 4 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Toliau trečiojo skirsnio 5 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Spėsime, kur jūs visi taip… Jūs norite vadovauti, aš taip suprantu. Gerai, ateis laikas.

6 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti? Priimtas.

7 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

8 straipsnis. Nėra gauta jokių pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

9 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

Ketvirtojo skirsnio 10 straipsnis. Taip pat nėra pastabų. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Jūs dėl 11 straipsnio? Dėl 11 straipsnio nuomonę nori pasakyti Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad verslininkai pagrįstai nuogąstauja dėl šio straipsnio neapibrėžtumo, nes jis numato įpareigojimą krovinių vežimo dalyviams apdrausti galimą žalą civiline atsakomybe. Yra pasakyta, kad tai daroma įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi dabar specialaus įstatymo lyg ir nėra, yra bendri įstatymai dėl draudimo, tai aš įsivaizduoju, kad dėl to galimi įvairūs neapibrėžtumai ir piktnaudžiavimai. Kokio dydžio draudimo pareikalaus tam tikri Vyriausybės pareigūnai, lieka neaišku, todėl aš balsuočiau prieš šį straipsnį. Kai atsiras specialus įstatymas, kuris nustatys draudimą… Šiame įstatyme to rašyti nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Ruzas pasakys nuomonę už. Prašom.

R.RUZAS. Aš gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau pritarti šiam straipsniui, nes svarstant įstatymą komitete išaiškėjo, kad ne pati Vyriausybė nustatys, bet yra tam tikri kiekiai ir normos, patvirtintos įvairių draudimo kompanijų. Jos padės mūsų verslo žmonėms geriau reguliuoti tas kainas, kurios yra numatytos už kokią nors draudimo sumą vežant vieną ar kitą kiekį krovinių. Tada būtų lengvesnis ir apmokėjimo variantas, nes šiandien jo nėra.

PIRMININKAS. Išgirdome dvi nuomones. Kviečiu registruotis, nes reikės balsuoti dėl 11 straipsnio. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume 11 straipsnį, prašome balsuoti. Balsuojame dėl 11 straipsnio.

Už – 52, prieš – 8, susilaikė 20. Straipsnis priimtas.

Svarstome penktojo skirsnio 12 straipsnį. Dėl 12 straipsnio ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Dar kartą R.Vaštako noriu paklausti: dėl viso įstatymo? Dėl viso. Supratau. Dėl 12 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Ačiū.

13 straipsnis – paskutinis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar R.Sinkevičius dėl viso įstatymo? Dėl viso. Tada dėl 13 straipsnio. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū.

Taigi baigėm priėmimą pagal atskirus straipsnius. Dabar reikės balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Prašau dabar užsirašyti, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Taip. Ten buvo ir nuomonių prieš, dabar nematau. Gerai Seimo narys R.Vaštakas – nuomonę už. Prašau.

R.VAŠTAKAS. Pirmininke, aš nesugebėjau užsiregistruoti, kad kalbėsiu prieš, nors bandžiau spausti mygtuką. Visada būdavo įrašytas tas… Aš noriu kalbėti prieš.

PIRMININKAS. Prašau kalbėti prieš.

R.VAŠTAKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš siūlyčiau Seimui šio įstatymo projekto nepriimti dėl keleto priežasčių. Pirmoji – Vyriausybei suteikiamos labai didelės teisės reguliuoti, taip pat ir verslą. Reikėtų reguliuoti verslą, kad vis dėlto kai kurios nuostatos būtų įtraukos į įstatymą, nes ministerijoms ir institucijoms pavedus iš tikrųjų, galėčiau sakyti, didelė tikimybė, kad tranzito per Lietuvą srautas sumažės. Todėl siūlyčiau balsuoti prieš šį įstatymo projektą arba jį atidėti pataisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Sinkevičius – nuomonę už. Prašau.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vyko visos šio įstatymo svarstymo stadijos, pradedant klausymais, pasitarimais, svarstymais komitetuose ir panašiai. Visa tai išryškino, kad jam įgyvendinti reikės priimti dar dešimt įstatymų lydimųjų aktų. Svarstant paaiškėjo, kad tie įstatymų lydimieji aktai nepakenks arba nesudarys blogesnių sąlygų Lietuvos ūkio subjektams vežant, transportuojant, sandėliuojant krovinius, bet labai padidins Lietuvos piliečių saugumą vežant ypač pavojingus krovinius, todėl siūlau įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys V.Greičiūnas – nuomonę už. Prašau.

V.GREIČIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iki šiol mes neturėjome tokio įstatymo ir apskritai nebuvo reglamentuojama. Taigi aš, truputį oponuodamas kolegai R.Vaštakui, noriu pasakyti, kad tobulėti ribų nėra. Bet šį įstatymą priimti reikia, nes jis įteisins tam tikrą tvarką, kadangi iki šiol mes veikėme gana laisvai. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Visos nuomonės. Prašau registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Kol vyksta registracija, noriu pranešti, kad mūsų darbą stebi Vilniaus miesto Pilaitės vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai) Pakartokime dar kartą registraciją, nes yra netikslumų.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymą, prašau balsuoti.

Už – 61, prieš – 5, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.

Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1136(2*) ES (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1136(2). Pranešėjas – Seimo narys V.Baravykas. (Balsai salėje)

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos!

PIRMININKAS. Tik pavardės sutampa. Interesų konflikto nėra.

V.BARAVYKAS. Šiam įstatymo projektui buvo pritarta po svarstymo. Gavęs naujus Teisės departamento pasiūlymus, Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Aplinkos apsaugos ministerijos specialistais išsamiai juos išnagrinėjo ir pritarė. Taip pat buvo iš dalies atsižvelgta ir į Seimo nario E.Klumbio pasiūlymus. Siūlau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Atsižvelgėt į Teisės departamento išvadas?

V.BARAVYKAS. Taip, į Teisės departamento pasiūlymus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ir į Seimo nario E.Klumbio?

V.BARAVYKAS. Teisės departamento pasiūlymams pritarta, o gerbiamojo E.Klumbio ne visiems pritarta.

PIRMININKAS. Nepritarė. Mes dėl jų balsuosime.

Pradedame priiminėti pagal atskirus straipsnius. 1 straipsnis.

V.BARAVYKAS. Pritarta Teisės departamento pasiūlymams.

PIRMININKAS. Nėra pastabų, nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Ne, jūsų dėl 2 straipsnio. Dėl 1 straipsnio nėra. Galima bendru sutarimu?

Dėl 2 straipsnio yra. 2 straipsniui yra Seimo nario E.Klumbio pakeitimai. Kad jie būtų pradėti svarstyti, turi sulaukti 29 Seimo narių paramos. Prieš tai aš noriu kviesti E.Klumbį pristatyti pataisas.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš atsiimu pirmąją pataisą 2 straipsnio 1 daliai, o dėl 8 dalies yra atsižvelgta. Aš tik noriu pristatyti 13 dalies pataisą.

PIRMININKAS. Komitetas nepritaria, taip? Taip.

V.BARAVYKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau. 13 dalis – rūšių apsaugos projektas.

E.KLUMBYS. Dabar pasidarė 14.

PIRMININKAS. Dabar tai yra 14 dalis. Vadinasi, pastaba buvo teikiama dar 13 daliai. Sekite tekstą. 14 dalis – “Saugomos rūšys ir bendrijos”.

E.KLUMBYS. Taip. Aš siūlau išbraukti skliausteliuose įrašytą žodį “besiveisiančių”. Manau, kad žodžiai “natūraliai gyvenantys” reiškia ir besiveisiančius. Mano nuomone, tai yra tiesiog perteklinis žodis.

PIRMININKAS. Suprantama. Komiteto nuomonė?

V.BARAVYKAS. Komitetas kartu su specialistais svarstė šį pasiūlymą ir nepritarė, nes šis žodis apibūdina rūšies statusą. Gali būti migruojančios, sustojančios rūšys. Būtina jį palikti.

PIRMININKAS. Reikia 29 Seimo narių, kad pradėtume svarstyti šią pataisą. Kas paremtų E.Klumbio pataisą, prašau paspausti mygtuką “už”. Vyksta balsavimas dėl paramos.

13. Nesvarstome šios pataisos. Tada dėl 2 straipsnio ar nėra norinčių kalbėti, ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis priimtas.

Svarstome 3 straipsnį. Jam taip pat yra E.Klumbio pataisa. Atsiimate? Ačiū. Atsiėmė. 3 straipsnis. Dėl jo nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Dėl jo taip pat yra pataisymų, kuriuos siūlo Seimo narys E.Klumbys. Prašom juos pateikti.

V.BARAVYKAS. Vienam pritarta.

PIRMININKAS. Kuriam pritarta?

V.BARAVYKAS. Ar ne, nebus. …

PIRMININKAS. Na, nesvarbu. 7 ir 8 punkte siūloma. Prašom pateikti.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. kiek man sakė kolega V.Baravykas, dėl mano pasiūlymo įrašyti žodžius “biologinė stebėsena” kompromisas yra juos įrašyti skliausteliuose. Aš sutinku. Dabar aš turiu siūlymą dėl 4 straipsnio 8 punkto. 4 straipsnio pavadinimas sako, kad tai yra “saugomų rūšių ir bendrijų apsaugos priemonė”. O 8 punktas prasideda žodžiais “saugomų rūšių apsaugos tikslais”. Jau pats pavadinimas rodo, kokiais būdais yra ta apsauga užtikrinama. Man atrodo, kad tų žodžių “saugomų rūšių apsaugos tikslais” visiškai nereiktų rašyti, nes nuo pirmojo iki septintojo – visur yra aiškiai išvardijama, kokiais būdais tai daroma. Remiantis lygiai tokia pat logika, reikėtų pradėti aštuntą – “prisijungiant prie tarptautinių sutarčių ir įgyvendinant jų reikalavimus”.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tai dar norėčiau dėl 7. Vis tiek tekste yra žodis “monitoringas”, o komitetas pritarė, kad būtų “stebėsena”. Taigi mums reikėtų tą reikalą…

V.BARAVYKAS. Komitetas siūlė skliausteliuose įrašyti ir…

PIRMININKAS. Skliausteliuose parašyti “stebėsena”?

E.KLUMBYS. Taip, taip.

V.BARAVYKAS. Taip, sutiko ir gerbiamasis E.Klumbys.

PIRMININKAS. Tai jį vertinam kaip techninį, taip? Redakcinė – “stebėsena”. Gerai. Dėl 8. Ką komitetas galėtų?

V.BARAVYKAS. Komitete kartu su Aplinkos ministerijos specialistais buvo svarstomas šis pasiūlymas ir buvo nutarta nepritarti, kadangi Biologinės įvairovės ir kitos konvencijos reguliuoja ne tik saugomų rūšių apsaugą, prioritetai šiame įstatyme suteikiami specialioms tarptautinėms sutartims. Tokia buvo išvada.

PIRMININKAS. Vadinasi, komitetas nepritarė.

V.BARAVYKAS. Nepritarė.

PIRMININKAS. Dabar noriu paklausti Seimo narių. Reikia 29 Seimo narių paramos, kad pradėtume svarstyti E.Klumbio pataisą, kas paremia, prašau paspausti mygtuką už. Prašau balsuoti dėl paramos E.Klumbio pataisai. 9. Nesvarstome.

Toliau dėl 4 viso straipsnio. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priėmėm.

Pradedame II skirsnį, 5 straipsnį. Dėl jo taip pat yra E.Klumbio pastaba, bet dėl to paties. “Monitoringas” įrašyti skliausteliuose “stebėsena”. Sutinkate? Komitetas sutinka, tai vertiname kaip redakcinį pakeitimą ir jo tada nebesvarstome.

Dėl 5 straipsnio. Galėtume bendru sutarimu priimti? Nėra prieštaraujančių, priėmėme. Jeigu daugiau nėra pataisų, ar galėtume priiminėti skirsniais, būtų greičiau?

Dėl II skirsnio ar nėra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, ar galėtume II skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu.

III skirsnis. Dėl III skirsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

IV skirsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Ir paskutinis V skirsnis – “Tarptautinės sutartys”. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Savo nuomonę nori pareikšti Seimo narys J.Veselka. Nuomonė už. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nors aiškiai yra formalus Etikos ir procedūrų komisijos taisyklių pažeidimas, taip pat galima matyti interesų konfliktą, bet vis dėlto tai yra geras įstatymas, nes jis apsaugo laukinę gamtą, tarp jų ir grybus. Bet aš nežinau, kaip Seimas, kaip mes tą įstatymą įvykdysime, nes matome, kad Lietuvos miškai kaip niekada istorijoje yra naikinami. O kaip žinome, baravykai ir kiti grybai – be miško tai jau ne grybai. Tai gali būti kažkoks maistas, išauginamas dirbtinėmis sąlygomis. Todėl mes, priimdami šį įstatymą, kartu prisiimame moralinę atsakomybę išsaugoti Lietuvos miškus ir neleisti tiems verslininkams, kurie mišką įsivaizduoja taip: rudenį nukirtai, pavasarį ataugo, neleisti jiems taip masiškai kirsti. Todėl dėl šio Lietuvos moralinio įsipareigojimo prašau palaikyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra. Prašau registruotis prieš balsuojant. Atsiprašau, dar kartą prašau registruotis.Vyksta registracija. Salėje – 81 Seimo narys. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą, prašau balsuoti.

96 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1137(2*) ES (priėmimas)

Svarstome trečiąjį darbotvarkės klausimą – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1137(2). Pranešėjas – Seimo narys J.Raistenskis. Prašom. Priėmimo stadija.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstant Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1137(2), Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu ir po ilgų, išsamių diskusijų bendru sutarimu pritaria minėtam įstatymo projektui. Iš viso gautos 24 pastabos, 23 Teisės departamento ir viena Seimo nario G.Steponavičiaus. 22 Teisės departamento pataisos yra redakcinio pobūdžio, joms po svarstymo komitetas pritaria. Viena pataisa, susijusi su 3 straipsnio 1 dalimi, buvo svarstoma komitete, bendru sutarimu jai nepritarta. Norėčiau ją pateikti. (Balsas salėje) Labai ačiū, man ką tik palengvino gyvenimą – Teisės departamento pataisas jus turite lentelėje, nepritariame, turite komiteto nuomonę, nors ten šioks toks susikirtimas su Civiliniu kodeksu. Vis dėlto jeigu skirtumėte minutę, aš pasakyčiau. Laukiniai gyvūnai, remiantis Civilinio kodekso nauja redakcija, priskiriami bešeimininkiams daiktams ar… Bet jei pritartume tai nuostatai, tai griautų visą sistemą. O mes, padiskutavę su specialistais ir mokslininkais, priėjome prie nuomonės, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Komitetas balsavo dėl to ir bendru sutarimu pritarė, nes jeigu tos nuostatos atsisakome, tai griaunamos (…) į gyvūnų buveinę ir viskas visiškai kitaip išsidėsto. Aš nežinau, bet kai buvo svarstomas Civilinis kodeksas, ko gero, niekas neatkreipė dėmesio, bet tuomet tas įstatymas, jeigu pritartume mūsų Civiliniam kodeksui, prieštarautų mūsų eurointegracijai. Tiek.

PIRMININKAS. Pranešėjas apibūdino vieną Teisės departamento pastabą, kuriai nepritarė. Pradedame priėmimą pagal straipsnius. Nėra gauta Seimo narių pastabų, tik dėl 13 straipsnio yra Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymas. Todėl siūlyčiau pradėti svarstyti visą pirmąjį skirsnį. Būtų greičiau. Pritariate? Ačiū. Dėl pirmojo skirsnio yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume pirmąjį skirsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Antrajame skirsnyje, kaip sakiau, 13 straipsnyje yra G.Steponavičiaus pataisa. Trečiajame? Atsiprašau. Dėl antrojo skirsnio nėra norinčių kalbėti? Ar jūs dėl antrojo? (Balsai salėje) Viso įstatymo? Gerai. Dėl antrojo skirsnio nėra norinčių kalbėti. Galėtume priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Dabar dėl trečiojo skirsnio. Trečiojo skirsnio 13 straipsniui yra G.Steponavičiaus papildymas. Ar galėtų autorius pateikti savo pataisą arba kas nors kitas už jį? Jeigu nėra, aš tik galiu pacituoti. Jūs galite pateikti? Gerai. Pranešėjas pakomentuos šio pasiūlymo esmę.

V.BARAVYKAS. Ačiū. Kaip jau ir minėjau, Seimo narys G.Steponavičius 13 straipsnio 2 daliai siūlo tokią pastabą. Jo esmė ta, kad medžioklės plotai mano teikiamame įstatymo projekte yra ne mažesni kaip 1000 hektarų. Seimo nario G.Steponavičius manyme, medžioklės plotai turėtų būti ne mažesni kaip 200 hektarų. Minėtą pastabą komitetas kartu su specialistais svarstė. Balsavimo rezultatai: 1 susilaikė, 6 – prieš. Taigi pataisai nepritarta. Ir štai kodėl. Siekiant optimizuoti gyvūnų išsaugojimą ir atsižvelgiant į mokslininkų nustatytą kanopinių žvėrių populiacijų migraciją, kuriai reikalingi 5 tūkst. hektarų, o mūsų šalyje tai nerealu, mes, siekdami juos išsaugoti, siūlome 1000 hektarų medžioklės plotus. Toks būtų mūsų aplinkosaugos argumentas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kad pradėtume svarstyti šią pataisą, reikia 29 Seimo narių paramos. Tuos, kurie paremia G.Steponavičiaus pataisą, prašau balsuoti paspaudžiant mygtuką “už”. Prašom balsuoti. Kas paremia – už.

Už – 20. Pataisa nesvarstoma.

Grįžtame prie trečiojo skirsnio. Ar dėl trečiojo skirsnio yra norinčių kalbėti? Ačiū pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu priimti trečiąjį skirsnį? Trečiasis skirsnis priimtas.

Ketvirtasis skirsnis. Dėl jo yra norinčių kalbėti? Nėra. Galėtume priimti bendru sutarimu? Ketvirtasis skirsnis priimtas.

Penktasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Skirsnis priimtas.

Šeštasis skirsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu jį priimti? Ačiū. Skirsnis priimtas.

Baigėme priėmimą pagal skirsnius. Dabar reikėtų priimti keičiamo įstatymo 2 straipsnį. Nėra dėl jo norinčių kalbėti? Ar galime priimti keičiamo įstatymo 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Ir 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Bendru sutarimu priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo. Yra norinčių kalbėti? Už norėtų kalbėti Seimo narys V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Šis įstatymo projektas buvo labai kruopščiai rengiamas dalyvaujant plačiajai visuomenei, suinteresuotiems mokslininkams, mokslo įstaigoms, jis yra labai reikalingas ir kviečiu visus vieningai balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys M.Pronckus. Nuomonė prieš.

M.PRONCKUS. Kodėl aš nežadu balsuoti už tą įstatymą? Todėl, kad neišspręsta viena kolizija, t.y. kad visi laukiniai gyvūnai priklauso valstybei. O kas dengs nuotolius? Ir jeigu parodijuotume šitą reikalą, pavyzdžiui, visos žiurkės priklauso valstybei, tai kaip su žiurkių padarytais nuostoliais? Kaip ir daugelyje kitų įstatymų, kai reikia valstybei prisiimti atsakomybę už savo turtą arba už savo pareigas, ji stengiasi šito atsikratyti. Todėl aš už tą įstatymą nežadu balsuoti, aš susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – Seimo narys B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų galbūt kai kas nesupranta šio įstatymo esmės, todėl ir pasigirsta prieštaraujančių balsų. Šis įstatymas kaip tik padeda apsaugoti ir šiaip jau pas mus nykstančią, ypač tauriąją gyvūniją. 1000 hektarų, sakyčiau, dar yra per mažai medžioklės vienetui, tačiau ir tai padės apsaugoti gyvūniją, nes dabar esantys 200 hektarų jau parodė, kaip beatodairiškai naikinama gyvūnija. Tuos, kurie nesusidūrė su šiuo klausimu, aš kviesčiau padiskutuoti ir įrodyčiau, kad tai būtina.

Dėl nuostolių dengimo. Nuostoliai dengiami nustatyta tvarka, iki šiol tokia praktika pasitvirtino ir nėra jokių didelių ginčų tarp valstiečių ir medžiotojų, o kad gyvūnija priklauso valstybei, yra būtina nuostata, nes kai turtas neturi šeimininko, tai mes matome, kuo viskas virto. Lygiai taip pat be šeimininko norime palikti ir savo gyvūniją. Neniokokime to, ką dar turime. Todėl aš kviečiu visus vieningai balsuoti už šį įstatymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Masiulis. Nuomonė prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų prieš svarstant G.Steponavičiaus pateiktą pataisą, buvau pasirengęs vienareikšmiškai balsuoti už šio įstatymo projektą turint galvoje, kad jis Europos Sąjungos integracijos kontekste yra labai svarbus Lietuvai. Tačiau visiškai nesuprantamas valdančiosios daugumos noras nustatyti 1000 hektaro minimalų medžioklės plotą. Kita vertus, gal ir suprantamas, nes tie plotai yra susiformavę iš tarybinių laikų, ir valstybiniai miškai šiandien yra geriau eksploatuojami.

Nepriėmę G.Steponavičiaus siūlymo nustatyti minimalų plotą iki 200 ha, mes užkertame kelią nevalstybinėms iniciatyvoms, nevalstybiniam medžioklių plotų atsiradimui Lietuvoje. Tada nukentės medžioklės kaip paslaugos kokybė Lietuvoje. Todėl labai abejodamas, bet kartu suprasdamas, kad tai yra integracinis įstatymas, aš turbūt balsuosiu už, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad mes ne iki galo įsigilinome į visus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura – nuomonė už.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, priimamo įstatymo tikslas pasiektas – suderinti jo reikalavimai su Europos Sąjungos direktyvomis. Kita vertus, šio įstatymo pataisomis išsprendžiama paini problema medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo srityje, taip pat, siekiant sudaryti prielaidas tolygiam ir ilgalaikiam gyvūnijos išteklių panaudojimui, įstatyme įteisintas medžioklės vieneto plotas 1000 ha. Mes jau girdėjome dėl tų 200 ha, tačiau aš turėčiau pasakyti, kad Latvijoje vieneto plotas yra 3000 ha, o Estijoje – net 5000. Aš pritariu šiam įstatymui ir siūlau kolegoms padaryti lygiai tą patį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius – nuomonė prieš. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui. Aš tikrai nesuprantu logikos. Man iš karto kyla įtarimas, nes komiteto išvadoje rašoma, kodėl nepritarti. Mokslininkai rekomenduoja kanopiniams žvėrims nuo 5 iki 10 tūkst. ha, o mes imame tik 1000 ha. A.Baura ką tik minėjo, kad Latvijoje yra 3000. Jeigu vadovaujamės mokslininkų patarimais, tai vadovaukimės, tačiau tai susiję su kanopiniais žvėrimis, netgi jeigu būtų taurieji elniai. Bet juk yra kiškiai, yra lapės, yra kiti. Mes naikiname galimybę žmogui, jeigu jis turi mažesnį plotą, nesuteikiame jam galimybės įsteigti medžioklės plotą. Gal yra žmonių, kurie nenori šaudyti didelių kanopinių žvėrių, bet nori sveikai leisti laisvalaikį medžiodami kitos rūšies laukinius žvėris. Man tai nesuprantama. Čia yra aiškus lobizmas, stumiami kažkieno interesai. Aš bijau, kad, ko gero, irgi balsuosiu už, bet man tas įstatymas nepatinka, nes kvepia negerais dalykais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Raistenskis – nuomonė už.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų prieš apsispręsdami, kaip balsuoti, mes turėtume nustatyti sau prioritetą: arba mes užsiimame verslu, tada gali būti 200 ha, gali būti 75 ha medžioklės plotų kaip Vokietijoje, ir gerai, arba mes saugome gyvąją gyvūniją ir gamtą. Norėčiau pasakyti, kad šio eurointegracinio įstatymo tikslas yra saugoti gyvūniją. Teisingai kalbėjo Seimo narys A.Gricius, iš tiesų aš būčiau laimingas, jeigu būtų 5 ha, o apskritai būtų fantastika ir gamtosaugininkai to norėtų, kad mūsų šalis būtų paskelbta vienu medžioklės būreliu ir būtų sudarytos eilės medžioti. Tada žvėrys ir gamta būtų sveiki.

Jeigu kalbėtume apie kolegos Seimo nario M.Pronckaus pastabą, ji tikrai labai rimta. Tačiau, kolegos, komitete dirba darbo grupė, ir svarstant Medžioklės įstatymą kolegos išreikštas nuogąstavimas dėl žalos atlyginimo tikrai bus išnagrinėtas ir mes galėsime diskutuoti dėl šio klausimo ateityje priimant Medžioklės įstatymą. Prašau visus balsuoti už palaikant aplinkos apsaugos, o ne verslo įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome visas nuomones. Prieš įstatymo priėmimą prašom registruotis. Vyksta registracija, po to balsuosime už visą įstatymą.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 70, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.

Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektas Nr.IXP-1192* (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektą Nr.IXP-1192. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Čia tiek daug skaičių, ir aš noriu paklausti, ar jūs neišduosite jokių paslapčių?

A.SADECKAS. Negaliu išduoti paslapčių, nes jų nežinau. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2002 metais nustatymo įstatymo projektą, kuriuo tvirtinama Lietuvos kariuomenės struktūra, naujų karinių vienetų steigimas, dėl to numatomas nedidelis personalo padidėjimas. Visa tai yra pagrįsta ir apskaičiuota turimais resursais, atsižvelgiant į kariuomenės plėtros uždavinius ir kryptis, į numatytas kariuomenei užduotis kitiems metams narystės veiksmų plane įsipareigojamiems uždaviniams vykdyti.

Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, pastabų ir pasiūlymų nei iš Teisės departamento, nei iš kitur negauta. Yra pavadinimo stilistinių pataisymų. Prašome pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Minutę. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Gricius. Prašom. Jūs norite kalbėti ar paklausti? Teisingai, čia ne pateikimas. Ačiū. Diskusijoje nori kalbėti Seimo narys A.Gricius. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, aš matau, kad jums yra labai juokinga, kai Seime ir viename iš komitetų šiurkščiai pažeidinėjami įstatymai. Remdamasi Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalimi, aš prašau jūsų iki šios sesijos pabaigos vis dėlto atsakyti į mano jums prieš tris savaites raštu suformuluotą klausimą ir nesityčioti bei nesijuokti, nes jūs, kaip teisininkas, manau, suprantate, kad įstatymų pažeidinėti negalima. Juo labiau kad ir jūsų programa prieš rinkimus sakė visai ką kita. Aš laukiu rimtų atsakymų, o ne pašaipų.

PIRMININKAS. Sutikite, kad tai kalba ne dėl vedimo tvarkos. Paklausti, ar nėra slaptų duomenų, man atrodo, reikia tam, kad vėl nekiltų skandalas. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš prašiau žodžio kalbėti vakar frakcijos posėdyje, ir noriu pasakyti keletą minčių dėl šios principinės kariuomenės struktūros ir šauktinių skaičiaus. Komiteto posėdyje aš nedalyvavau.

Iš principo pritardamas komiteto sprendimui, aš norėčiau pasakyti vieną dalyką dėl šauktinių skaičiaus. Vėl lieka įrašyta 5000. Mūsų frakcijos pozicija yra ir mūsų rinkimų programoje mes nuolat kalbėjome apie tai, kad Lietuva palaipsniui turi pereiti prie profesinės kariuomenės ir mažinti šauktinių skaičių. Deja, aš ir šiandien matau, kad nors mes turime realią galimybę nuo 5000 sumažinti iki 4000, na, blogiausiu atveju iki 4500, mes vėl liekame prie skaičiaus 5000. Noriu informuoti Seimą, kad lygiai tokios pat valstybės kaip mes, kandidatės, kurios dar realiau gali būti pakviestos į NATO, pavyzdžiui, Slovakija, praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kad reorganizuos savo kariuomenę į profesionalę kariuomenę. Todėl šiandien kai kurių mūsų politikų baiminimasis, kad nieko nedarykime, kol mūsų nepakvies į NATO ir nesirenkime pereiti prie profesionalios kariuomenės, man atrodo, iš viso yra neteisingas.

Išsakydamas savo frakcijos nuomonę, noriu pažymėti, kad aš pasisakau už laipsnišką šauktinių skaičiaus mažinimą ir už perėjimą prie profesinės kariuomenės ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs teiksite šią pataisą, ar mes galėtume sulaukti raštu jūsų pataisos?

A.GRICIUS. Šiandien yra ir svarstymas, ir priėmimas, todėl pataisos neteiksiu. Aš tik norėjau išsakyti frakcijos poziciją. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš, žiūrėdamas į mūsų karinių išlaidų didinimą ir bandymą laikytis tų 5 tūkst. ar dar daugiau, kad didintume kariuomenę, galvoju, ar mes tiktai kartojame žodį “globalizacija”, nesuprasdami jo prasmė, ir politikoje vadovaujamės XIX – XX a. istorija, t.y. užkariavimo, pajungimo istorija. Kai mes galvojame tik apie praeitį ir teritorijų užkariavimo, pajungimo istoriją, tai logiška, kad reikia didinti kariuomenę, reikia didinti tų pulkininkų, generolų ir visokių kitokių skaičių, bet jeigu mes vertintume globalizaciją, kaip realų faktą, ir analizuotume, kokius ji daro pokyčius pasaulyje, tai pamatytume, kad kariuomenė nereikalinga, nes teritorinių užkariavimų principus pakeičia pasaulinės konkurencijos principai. Jeigu pirmiau iš tikrųjų, norint gauti iš kitų valstybių tam tikros naudos, iš esmės nebuvo kitos išeities, o tik užkariauti jas, teritoriškai pajungti ir valdyti, tai šiandien šią naudą globalizacija suteikia, būtent panaudojant savo šalies pranašumus vienoje ar kitoje srityje, kai vyksta pasaulinė konkurencija. Ir čia jau tai karus eliminuoja, naudą savo valstybei, savo žmonėms galima gauti būtent konkurencijos būdu. Mūsų nuolatinis išlaidų nutraukimas iš ekonominio šalies stiprinimo į kažkokį militarinį pasirengimą yra ne tik beprasmis, bet ir mažina šalies konkurencines galimybes pasaulinėje rinkoje, nes dėl to valstybė taps finansine kolonija. O kas turi finansus ir viską, tas valdo ir šalį.

Todėl, kai kalbama apie profesionalę kariuomenę, aš irgi nieko prieš, jeigu tai leidžia sumažinti išlaidas ir palikti tą kaip, sakysim, kokį valstybingumo simbolį, kuris gali kai kuriais… tai už tai aš irgi pasisakyčiau. Bet dabar, kai žiūriu į šią dieną, jeigu veikiančią kariuomenę apibūdintume, tai vienam kareiviui skiriama 170 tūkst. Lt per metus. Gerbiamieji, kiek investicijų? Mes galėtume šuolį padaryti per keletą metų daug labiau sustiprindami savo ekonomikos konkurencingumą. Todėl šių lėšų nukreipimu mes norime pakartoti 1940 metų istoriją – rengiamės karui, kai reikia rengtis konkurencijai. Manau, kad čia reikėtų principingai pažiūrėti, galbūt net pritarti tam pasiūlymui dėl profesionalios kariuomenės, būtent kad būtų mažinamas jos skaičius ir rengiama ji būtų profesionalumo principu, o ne taip, kad metus atitarnauja kareivis ir jis tinka tik piemeniu būti, o ne iš tikrųjų ginti tėvynę. Todėl aš šiam įstatymui nepritariu.

PIRMININKAS. Baigėme diskusijas. Nėra gauta jokių raštiškų siūlymų. Ar galėtume pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Galėtume? Yra prieš? Prašau registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas už tai, kad pritartume komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti.

Už – 40, prieš – 9, susilaikė 21. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Dabar noriu paklausti A.Griciaus. Jeigu mes šiandien nepriimame, ar jūs teiksite tas pataisas, kurias išsakėte savo diskusijoje, raštu jau priėmimo stadijoje? Ar jūs girdite mane? Gerbiamasis Griciau, ar jūs teiktumėte šias pataisas raštu, jeigu šiandien nepriimtume ir jį nukeltume vėliau?

A.GRICIUS. Taip, būtinai dėl šauktinių skaičiaus… galima būtų tai padaryti.

PIRMININKAS. Tai aš siūlau šiandien nepriiminėti šio įstatymo, sulaukti jo pataisų ir po to priimti. Pritartumėte? Ačiū. Tuo ir baigiam šio įstatymo svarstymą.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1140(5*) (sujungtas su projektais Nr.IXP-1062, Nr.IXP-1062A) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 5a klausimą – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1140(5). Pranešėjas – Seimo narys A.Baura. Priėmimo stadija.

A.BAURA. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pritarus po svarstymo įstatymo projektui Nr.IXP-1140, buvo gautas dar vienas Seimo nario P.Papovo siūlymas, kuris vakar dieną pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete buvo išnagrinėtas. Deja, jam nebuvo pritarta. Siūlyčiau, kad būtų galima priiminėti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet, kai prieisime prie 3 straipsnio, balsuosime. Prašau dėl 1 straipsnio. Ar nėra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru susitarimu jį priimti? Priimtas.

2 straipsnis. Dėl jo taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

Dabar dėl 3 straipsnio. Yra gautas Seimo nario, komiteto pirmininko P.Papovo papildymas dėl šio straipsnio. Prašau pateikite savo pataisą.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas labai mažai kuo skiriasi nuo dabartinės redakcijos. Siūlau papildyti paskutinį sakinį. Siūlymo esmė yra, kad, įvertinus Teisės departamento išvadą, siekiama panaikinti nelygiateisiškumą, kuris dabartiniu metu yra. Nes rugpjūčio 17 d. turėjo teisę visi vienodai pateikti prašymus ir alternatyvia natūra atsikelti saugomas teritorijas. Tuo tarpu pagal dabartinę komiteto redakciją siūloma realizuoti tą teisę tik tiems, kuriems jau parengti žemės reformos žemėtvarkos projektai. Tačiau tie, kuriems neparengti, bet pradėti matuoti ir jau numatyti plotai, sakykim, miškų plotai, skirti ministro įsakymu, tie jau nebeturi teisės. Todėl mano siūlymas yra, kad taip pat pagal įstatymus ir tolesnius žemės reformos projektus galėtų savo teisę realizuoti ir tie, kurie padavę prašymus, o apskrities viršininkas juos arba jau yra patvirtinęs, arba patvirtins vėliau. O dėl 2 dalies, tai tolesnis tekstas turėtų likti toks, kokį yra numatęs komitetas – “gyvenusiems ir turėjusiems nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus ir jų dalis tame rajone.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritaria šiai nuomonei, taip?

A.BAURA. Taip.

PIRMININKAS. Dabar mums reikėtų apsispręsti, ar remiame Seimo nario P.Papovo siūlymą. Jeigu remiate, spauskite mygtuką už, jeigu ne – prieš. Prašau balsuoti dėl paramos P.Papovo siūlymui. Prašau balsuoti.

Tik 18 Seimo narių remia pasiūlymą, todėl pataisos nesvarstome.

Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Negalime. (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Jūs dėl viso įstatymo ar dėl 3 straipsnio? Dėl 3 – Seimo narys A.Kubilius. Nuomonė prieš. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visų pirma frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos svarstant šį įstatymą, nes, mūsų įsitikinimu, 3 straipsniu yra labai smarkiai pažeidžiami lygiateisiškumo principai ir apskritai mūsų svarbiausių regioninių parkų apsaugos principai. Yra visiškai neaišku, kodėl į Nemuno regioninį parką žemę persikelti gali ne tik tie, kurie ten gyvena, bet taip pat ir gyvenantys Pagėgių bei Šilutės rajonuose. Visiškai neaišku, kokiais principais remiantis žmonės, gyvenantys Pagėgių ir Šilutės rajonuose, turės tokią galimybę, o gyvenantys Kaune arba Vilniuje neturės. Mūsų įsitikinimu, iš tikrųjų reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad tokią žemę persikelti gali tik tie piliečiai, kurie gyvena pačiame regioniniame parke, ir išbraukti bet kokias nuorodas į kokius nors gyventojus, gyvenančius kur nors kitur. Mano įsitikinimu, būtent į tai atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas.

PIRMININKAS. Nuomonę už – Seimo narys A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau siūlyti paremti ir siūlyčiau šiandien pritarti, nedaryti pertraukos. Kodėl? Norėdamas atsakyti į gerbiamojo A.Kubiliaus klausimą, kodėl Nemuno regioninis parkas ir panašiai… Tie patys Pagėgiai ir tos teritorijos kaip tik ir įeina į tą parką, bet dėl to yra sava specifika. O ta specifika yra tokia, kad yra visiškai nedaug žmonių, kaip sakoma, patekusių į tą regioninį parką, kuriems reikėtų grąžinti žemę. Jūs gerai žinote, kad daugeliu atvejų žmonės yra ten atsikėlę, pradėję gyventi. Ištisos teritorijos yra apžėlusios, nesutvarkytos. Mes turėtume išspręsti tą klausimą. Ši pataisa atsirado ne šiaip sau – tik sudarius bendru sutarimu komisiją, nuvykus į vietą, pažiūrėjus, labai gerai išanalizavus.

Priėmę tą pataisą, galiu pasakyti, mes užkirstume kelią į tas teritorijas ten negyvenusiems, iš visai kitur atvažiavusiems. Tai būtų didelė parama regioniniams parkams, tai būtų parama visoms saugomoms teritorijoms. Aš prašau šiandien priimti tą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Svarbią informaciją dar pateiks pranešėjas. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai palaikau komiteto pirmininko pono A.Macaičio išsakytas mintis dėl pertraukos. Mes tikrai negalime daryti jokios pertraukos vien dėl to, kad nuo rugpjūčio 17 dienos valstybinių parkų ir draustinių reforma yra visiškai sustabdyta. Ateina gruodžio 31 d. – paskutinė data, iki kurios pagal įstatymą (be kita ko, tai jau šio Seimo priimtas) piliečiai gali pakeisti nuomonę. Mes jokiu būdu negalime daryti tos pertraukos.

Kita vertus, Nemuno delta išskirta vien dėlto… reikėtų atsiversti aiškinamąjį raštą ir jūs puikiai tai matytumėte. Tai yra tokia šių dviejų savivaldybių vieta, kurioje 90% gyventojų yra nevietiniai, atėję iš kitur. Mes, nedarydami tos išlygos ten visiškai sustabdome reformą. Ta išlyga yra tikrai reikalinga ir su ja sutinka visi gamtosaugininkai. Dėl to nėra jokios problemos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau visus Seimo narius registruotis. Baigsis registracija, tada. Seimo salėje – 73 Seimo nariai. Aš noriu dar kartą paklausti A.Kubiliaus: ar tikrai jūs siūlote daryti pertrauką ir iki kada, nes pagal Statutą jūs galite prašyti valandos arba iki artimiausio posėdžio?

A.KUBILIUS. Siūlome daryti pertrauką iki kito posėdžio ir iki to laiko siūlome padaryti pataisą – išbraukti Šilutės ir Pagėgių savivaldybes, nes šiaip piliečiai, gyvenantys pačiame regioniniame parke, yra įtraukti pagal kitą nuostatą. Tai kam dar papildomai įrašyti Šilutę ir Pagėgius? Vadinasi, mes įrašome žmones, kurie negyvena pačiame regioniniame parke. Šiuo atveju, man atrodo, yra daroma klaida. Mus bando klaidinti, kad, girdi, visas Pagėgių rajonas įeina į regioninį parką. Taigi pats įstatymas jau kitaip sako.

PIRMININKAS. Gerai, tai jau diskusija. Prašau. Dar pranešėjas paskutinį kartą ir tada balsuosime dėl pertraukos.

A.BAURA. Jūs nevisiškai tikslus. Jeigu Nemuno deltos regioninis parkas ir šių dviejų savivaldybių ribos visiškai sutaptų, ta išlyga būtų visiškai niekam nereikalinga. Deja, taip nėra ir ta išlyga tikrai yra reikalinga. (Balsai salėje) Aš tiksliai procentais nepasakysiu.

PIRMININKAS. 73 Seimo nariai buvo užsiregistravę. Dabar reikia balsuoti dėl pertraukos. Ar jūs norėtumėte?.. Dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Jeigu mes dar padarysime svarstymo pertrauką, tada iš viso netenka prasmės šio įstatymo svarstymas. Mes nebežaiskime tos demokratijos. Kai rugpjūčio mėnesį buvo priimta Prezidento pataisa, tada kažkodėl niekas nekalbėjo apie lygiateisiškumą. Tada jis buvo labiausiai pažeistas. Dabar norime atstatyti ir kažkodėl vėl pradedame ieškoti politinių dividendų. Žmonės ir dabar, prieš pat posėdį, skambina ir klausia, ar jau priėmėte, nes liko geros dešimt dienų, o dar Prezidentui pasirašyti reikės laiko. Taigi, aš manau, reikia kuo greičiau priimti šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pertrauką, prašau balsuoti.

Buvo užsiregistravę 73, už balsavo 10, vadinasi, nesurinko vienos penktosios posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Pertrauka neskelbiama.

Dabar balsuojame dėl 3 straipsnio. Prašau dar kartą registruotis. Vyksta registracija. Balsuosime dėl 3 straipsnio. Nuomones jau išsakėme. Kol vyksta registracija, pranešu, kad mūsų darbą stebi Kauno miesto “Ąžuolo” vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai) Neįvyko registracija. Dar kartą siūlau registruotis.

70 Seimo narių. Kas už tai, kad priimtume įstatymo 3 straipsnį, prašau balsuoti. Ačiū pranešėjui.

55 – už, 6 – prieš, susilaikė 4. 3 straipsnis priimtas.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo. Už nuomonę pareikš Seimo narys V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Šiuo priimtu įstatymu išspręstume 40 tūkst. Lietuvos gyventojų problemą. Kartu su šeimoms būtų maždaug apie 100 tūkst. žmonių, kurie nukentėjo, reikia tai pripažinti, mums rugpjūčio mėnesį priėmus pataisas. Aišku, suprantu, kad yra tam tikrų problemų dėl kai kurių rekreacijai labai tinkamų vietovių, kur galbūt nevisiškai teisėtai kai kuriais atvejais buvo grąžinta žemė, tačiau mes einame ne tuo keliu. Mes turime surasti kaltininkus, kodėl tai buvo padaryta akivaizdžiai pažeidžiant ir tuo laiku galiojusius įstatymus. Bet mes to nesiimame. Mes bandome keisti įstatymus ir eiti visiškai kitu keliu – uždrausti sąžiningiems, doriems žmonėms atgauti žemę. Taigi aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui vardan tų žmonių, kurie nukentėjo nuo mūsų nelabai į ateitį orientuotų sprendimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius – nuomonę prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto tikiuosi išgirsti kokių nors argumentų, kodėl Nemuno deltos regioniniame parke bus leidžiama tokios pat vertės žemės plotus persikleti piliečiams, kurie gyvena ne tik šio regioninio parko teritorijoje, bet ir Šilutės bei Pagėgių savivaldybėse. Aš įsivaizduoju, kad dabar būtų labai gerai būti Šilutės ir Pagėgių gyventoju. Būtų gerai ir mums prisiregistruoti šioje vietoje ir pasiimti žemę.

Antras dalykas – negirdime jokių argumentų, koks yra Nemuno deltos regioninio parko žemės plotas, tai yra kokie žemės plotai, kurių nepadengia Nemuno deltos regioninis parkas, įeina į Šilutės ir Pagėgių savivaldybę. Tie dalykai turi būti visiškai aiškūs. Būtų gerai, kad kas nors priėmimo metu pateiktų kokius nors argumentus, nes dabar atrodo, kad yra elgiamasi nevisiškai sąžiningai.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus – nuomonę už.

M.PRONCKUS. Žinoma, jeigu būtų priimta gerbiamojo P.Papovo pataisa, tas įstatymas būtų geresnis. Tačiau ką padarysi, jis yra šiek tiek geresnis negu dabar galiojantis. Žinoma, aš pasisakau už tai, kad jis būtų priimtas.

Jeigu jau kalbame apie kai kuriuos kitus dalykus, tai kam kam, bet tik ne A.Kubiliui kalbėti apie žemės reikalus – jis taip sumaišė tuos visus dalykus. Aš noriu paklausti: kur vertybiniai popieriai, pone Kubiliau, kai 1997 m. jūs priėmėte savo įstatymo pakeitimą? Jų niekur nėra, o žmonės laukia, kada atiduosite pusę milijono. Kol kas jų dar nėra. Ir visokių kitokių dalykų būtų galima...

Ir dar vienas momentas. Mes šiandien Konstitucinėje komisijoje išsiaiškinome vieną tokį momentą – kad konstitucinio įstatymo projektas sudaro geresnes sąlygas užsieniečiams nusipirkti žemės saugomose teritorijose, ko neleidžia mūsų Saugomų teritorijų įstatymas. Kitaip tariant, visiškai galima sutikti, kad dabar specialiai sudaromos sąlygos užsieniečiams, kad jie galėtų įsigyti žemės saugomose teritorijose (dabar šiek tiek apmažinami tie reikalai), o paskui bus galima jiems parduoti, jeigu bus priimta. Žinoma, aš tam įstatymui dabar pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Šukys – nuomonę prieš. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, vasarą, rugpjūčio mėnesį, svarstant Prezidento pateiktas pataisas problema dėl žemės savininkų teisių atkūrimo šiuose parkuose buvo iškelta ir buvo pasiūlyta, kad turėtų būti pateikta statistika, kiek iš tikrųjų yra asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, kiek yra asmenų, kurie turi namų valdas. Buvo pasiūlyta parengti pataisą tik konkrečiai tik dėl tų asmenų nuosavybės teisių atkūrimo arba leidimo jiems išsipirkti tą žemę. Dabartinę pataisą aš vertinčiau kaip žemėtvarkos specialistų projektus, kurie, matyt, už tam tikrus papildomus mokesčius yra parengti. Jie dabar įstrigo, juos reikia realizuoti. Žiūrėdamas į tas visas išimtis, kurios nustatytos… Į tas išimtis vėl patenka ne tik savininkai, kuriems atkuriame nuosavybės teises… ne tik tie, kurie turi namų valdas, bet ir asmenys, kurie yra paprasčiausiai įregistruoti toje kadastrinėje vietovėje ar kažkur ten prisiregistravo, gyvena, įsigijo butą.

Gerbiamieji, aš matau šio įstatymo ydingumą. Jis iš principo toliau tęs ir leis baigti saugomų teritorijų išsidalijimą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka – nuomonę už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šitas konfliktas iš esmės kyla dėl to, kad mes iš pat pradžių priėmėme neteisingas nuostatas. Mes išaukštinome privačią nuosavybę ir pamiršome, kad privati nuosavybė negali kenkti visuomenės interesams. Tuo pagrindu pradėjome saugomas teritorijas grąžinti ne tik tiems, kuriems priklausė žemė ir kuriems turėjome grąžinti, bet leidome dalinti tą žemę ir visai kitiems, taip pavadinsiu, gudručiams, kurie įvairiais būdais registruojasi, persiregistruoja, vaizduoja, kad kuria asmeninį ūkį. Dabar, kai patys gudriausi jau išsidalijo, leidžiame ir tiems, kurie turi planus. O gerbiamajam vicepremjerui Andriui pasakysiu: vėlai sugalvojai ten prisiregistruoti – dabar jau gudručiai prisidalijo; tiems, kurie mažiau gudrūs, jau neteks.

Taigi ačiū už tai, kad galėsime ne visada tarp tvorų landžioti, bet jau tvorų bus mažiau tuose draustiniuose, todėl reikia palaikyti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas – nuomonę prieš.

V.MARTIŠAUSKAS. Aš iš tiesų buvau pirmasis prieš Prezidento pataisą, todėl tada siūlau kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet po didelių diskusijų, vykusių ir komitetuose, ir salėje… vis dėlto aplinkosaugininkų argumentai buvo pakankamai rimti. Dabar, aišku, aš balsuosiu už vien dėlto, kad labai gerai žinau, kas yra Klaipėdos kraštas. Ponas A.Kubilius gal mažiau susidūręs, todėl jam kyla abejonių, kodėl išimtis padaryta Nemuno deltos regioniniam parkui. Taip atsitiko todėl, kad iš karto po karo ten gyveno 14 žmonių, mano duomenimis. Šilutėje 14, o visame Klaipėdos krašte gal 40. Po karo įvykių. Šiandien toje dykumoje, kuri liko po karo, gyvena žmonės, kurie atvažiavo iš kitų Lietuvos regionų, todėl jiems negalima užkirsti kelio. Šiandien negalima ignoruoti likimo į tą vietą nublokštų žmonių ir negalima neleisti susitvarkyti savo žemės. Taigi aš manau, kad šiame krašte bent iš dalies atkurta teisybė. Aš suprantu, kad būtų galima iš principo galvoti ir apie platesnius regionus, bet, ačiū Dievui, kad nors tiek. Aš būtinai balsuosiu už.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas – nuomonę už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aišku, jeigu žiūrėtume iš konservatorių pusės ir varpinės, tai mes neturėtume šio įstatymo priimti, o turėtume leisti saviems žmonėms dalintis geriausias saugomų teritorijų žemes, geriausius ežerus, prieigas prie ežerų, kaip tai padaryta konservatorių valdymo metais. Leiskite paklausti, kam mes skelbiame tas saugomas teritorijas, kam iš viso čia laužome ietis, jeigu norime saugoti ir kartu atiduodame?

Šio įstatymo priėmimas aiškiai pavėluotas. Jūs pažiūrėkite į saugomų teritorijų žemėtvarkos projektus ir pamatysite, kad prieiti prie geriausių ežerų iš esmės negalima. Visi žemės gabaliukai pačios gražiausios vietos išdalintos, išskaidytos, išmėtytos. Šiandien gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus kalbos man tiesiog ne tik nesuprantamos – aš nežinau, kaip rasti žodį, kiek atsakomybės tenka už jų valdymo metais pridarytas bėdas, taip pat ir saugomose teritorijose. Aš manau, kad mes net svarstyti negalime. Priimti šį įstatymą būtina. Aišku, jis pavėluotas. Mes turime atsižvelgti į tuos žmones, kurie buvo suvedžioti ir suvilioti, bet aš dar kartą kartoju, kad šio įstatymo priėmimas būtinas, ir siūlau balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis – nuomonė prieš.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš staiga gavau paramą. Prieš tai kalbėjęs kolega išdėjo į šuns dienas konservatorius. Vadinasi, jis iš esmės pritaria dabar galiojančiam labai griežtam įstatymui ir balsuos prieš šias pataisas, kurios visiškai liberalizuoja ir įveda netvarką. Tai yra džiugus reiškinys. Antras dalykas, dėl kurio aš norėjau kalbėti. Tai iš tikrųjų gal ir reikia ką nors patvarkyti, bet priimtas teritorinis kriterijus šiuo atveju visiškai netinkamas. Net ir sutinkant su tuo teiginiu, kad tų savivaldybių gyventojai yra ne tokie kaip kitur, kad jie atsikėlę gyventi ir t.t., vis tiek reikia kitokio kriterijaus. Sakykite, kodėl gyvenantys Pagėgių savivaldybėje turės tą teisę, o už 50 m gyvenantys Tauragės ar Jurbarko savivaldybėse – kaimynai neturės? Kokia čia yra privilegija ir koks yra principas? Parinktas kriterijus yra visiškai netinkamas ir, be abejo, jis sukels ir sumaištį, ir skatins tam tikrus piktnaudžiavimus. Todėl negalima priimti tokios redakcijos ir aš kviečiu balsuoti prieš bei ieškoti tikslesnės redakcijos ir tikslesnių kriterijų.

PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome visas nuomones. Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 52, prieš – 13, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1141(3*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės klausimą 5b, lydintį įstatymą– Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1141(3). Pranešėjas – Seimo narys A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pritarus po svarstymo šiam įstatymo projektui pastabų nebuvo gauta ir aš siūlau dabar priiminėti papunkčiui.

PIRMININKAS. Pataisų, kaip ir sakė, nėra. Ačiū pranešėjui.

Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

2 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.

Prašom registruotis. Balsuosime dėl viso įstatymo. Tiesa, užsiregistruokime.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Dėl viso įstatymo norėtų kas nors kalbėti? Yra. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, yra daromas brokas ir aš nežinau, kodėl komitetas niekaip nepaaiškina. Kaip dabar bus su Nemuno deltos regioniniu parku, kai Žemės reformos įstatyme, kurį dabar svarstome, yra pasakyta, kad valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninių ūkių ir sodininkų bendrijų žemės sklypai? Kaip šiuo atveju jūs įsivaizduojate įgyvendinti prieš tai priimto įstatymo nuostatą, kai Šilutės ir Pagėgių savivaldybių gyventojams, visiškai negyvenantiems valstybiniame parke arba negyvenantiems Nemuno deltos valstybiniame regioniniame parke, jūs žadate suteikti galimybę įsigyti nuosavybėn žemę? Yra du įstatymai, kurie vienas kitam prieštarauja. Mano įsitikinimu, čia daroma klaida arba neapsižiūrėjimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baura – nuomonė už. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau panaikinti įtampą kai Seimo narys A.Kubilius lyg ir įžiūri, kad yra tam tikrų prieštaravimų. Noriu šiek tiek grįžti atgal ir pasakyti, kad po rugpjūčio 3 d., kai buvo priimti Prezidento dekretu teikti nuosavybės teisių kai kurių straipsnių pakeitimai, tai kaip tik Seimas perlenkė lazdą. O lazda buvo perlenkta ties ta vieta, nes ta pataisa mes uždraudėme ekvivalentu atsikelti parkuose žemę. Išėjo taip, kad piliečiai, kurie gyvena saugomose teritorijose po 30–40 metų, tačiau nuosavybę paveldėjo už parko ribų, tas įstatymas uždraudė. Jau vien todėl reikėjo keisti. Išsigąsti tikrai nereikia, nes kalbama apie pardavimą. Niekas neparduos nė vieno aro žemės, kol nebus baigta reforma. Niekas neparduos. Kita vertus, grįžtant prie Nemuno deltos, man atrodo, labai daug kas populiariai paaiškino, kad Nemuno deltos regioniniame parke gyvenančių žmonių yra vienetai. Jie gyvena už parko ribų – Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse ir nedarant išlygos negalima šios reformos vykdyti. Čia jokio prieštaravimo nėra tiek dėl valstybinės žemės pardavimo, tiek ir dėl eilės, kuri nustatoma 10 straipsniu, ir aš siūlau pritarti. Tuo labiau kad abiejų ministerijų – Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų sudaryta bendra komisija šiam įstatymo projektui neturėjo jokių pastabų. Aš dar sykį kartoju – jokių. Jų variantas čia ir yra pateiktas. Jokio pavojaus nėra ir aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Bradauskas – nuomonė už. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, Pirmininke. Aš norėjau pasakyti kaip tik tiems, nesuprantantiems dėl Nemuno deltos, bet kadangi A.Baura išaiškino, aš nenoriu kartotis. Dar kartą kviečiu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris – nuomonę už. Nėra. Taigi išklausėme visas nuomones. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 10, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-876(3*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 6a klausimą – Antidempingo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-876(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Seimo narys R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo paskirtis sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus nuo importuotojų, jeigu jie taiko dempingą ir taip vietiniams gamintojams atneša daug žalos. Šis įstatymas praėjo visas svarstymo stadijas komitete pradedant nuo klausymo, susitikimo su visuomeninių organizacijų atstovais, Teisės departamento pastabų įvertinimo. Noriu pasakyti, kad iš 24 Teisės departamento pareikštų pastabų 18 yra visiškai pritarta, 6 pastaboms yra pritarta iš dalies arba nepritarta.

Seimo komitetas, atsižvelgdamas į pareikštas pastabas, patobulino rengėjų teikiamą įstatymo projektą (todėl jis šiandien yra su ženkliuku 3) ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir balsuoti už. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė antrąjį šio įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jam pritarti atsižvelgus į Teisės departamento bei advokatų kontoros (…) pateiktas pastabas. Kiek aš matau iš pagrindinio komiteto dabar pateiktos trečiosios redakcijos, iš esmės atsižvelgta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Išklausėme komitetų nuomones. Dabar būtų galima pradėti diskusijas, bet nėra norinčių jose dalyvauti. Pataisų dėl šio įstatymo negauta. Galėtume iš karto apsispręsti dėl pritarimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui, kurį parengė pagrindinis komitetas, po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Taigi svarstymo stadija baigta.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-877(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 6b klausimą – Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-877(2). Tai – lydintis įstatymas. Pranešėjas – Seimo narys J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gautos Teisės departamento pastabos dėl to, kad projekte reikėtų reglamentuoti skundų ir prašymų, paduotų Administracinių ginčų komisijai, tačiau neišnagrinėtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, tolesnę nagrinėjimo tvarką. Į tai atsižvelgta ir jūs patobulintame įstatymo projekte matote 3 straipsnį, kurį komitetas siūlo įrašyti. Jame sakoma, kad skundai, prašymai dėl Antidempingo įstatymo pažeidimų, priimti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, bet neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal tuo metu galiojusią tvarką.

Taip pat patobulintame įstatymo projekte pasiūlyta įrašyti ir įstatymo įsigaliojimo datą atsižvelgiant į prieš tai svarstytą Antidempingo įstatymo įsigaliojimą, t.y. kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Taip pat nepritarta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pastabai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taip, kitų komitetų nėra. Diskusijose dalyvaujančių nėra. Ar galėtume… Nėra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galėtume pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui po svarstymo? Nėra kitų nuomonių. Pritarta.

Mes išnagrinėjome visus klausimus ir galėtume skelbti pertrauką iki 12 val. Prašau 12 val. susirinkti, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos narys priims priesaiką. Pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos nario S.Groblio priesaika

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. kaip numatyta, 12 val. mes turime priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario S.Groblio priesaiką. Jis yra Lietuvos liberalų sąjungos atstovas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Tai patvirtinta Seimo nutarimu šių metų gruodžio 4 d. Taigi kviečiu S.Groblį priimti priesaiką.

S.GROBLYS. Aš, Rinkimų komisijos narys Sigitas Groblys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų; sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Visi kartu sveikiname naująjį komisijos norį.

2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1194(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą – 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1194(2). Pranešėja – finansų ministrė D.Grybauskaitė. Prašom.

D.Grybauskaitė. Gerbiamieji Seimo nariai, po aptarimo dėl 2001 m. biudžeto pakeitimo rodiklių mes pradedame teikti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio 5 dalies pastabų ir Seimo siūlymų negauta, Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pastabų taip pat neturi. Mes siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Taip, pradedame priiminėti pagal straipsnius. Aš noriu paklausti Seimo nario J.Razmos, ar jis dėl viso įstatymo? Dėl viso. Gerai. Taigi dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume jį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis.

D.Grybauskaitė. 2 straipsnis…

PIRMININKAS. Jūs dėl 2 straipsnio? Gerai. Dėl 2 straipsnio norėtų kalbėti Seimo narys J.Razma. Nuomonė prieš. Prašau.

J.RAZMA. Aš manau, kad turbūt stebuklo neįvyks, savivaldybės nesurinks savo planuotų biudžetų ir tas atsilikimas bus šiek tiek didesnis negu 25 mln. Lt, nes gruodžio 1 d. buvo, rodos, per 130 mln. litų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikslinant šį biudžetą buvo galimybė padidinti dabar esančią 25 mln. su trupučiu litų sumą ir šiek tiek realiau kompensuoti savivaldybėms negautas, 2001 m. prognozuotas pajamas, bet Vyriausybė rinkosi kitus prioritetus. Man gaila, kad savivaldybės lieka paskutinėje vietoje, nors ministrė vakar pažadėjo, kad reikia palikti, kažkaip pratęsti jiems tuos trumpalaikius kreditus, bet jie lieka kaboti ir nepalengvina savivaldybių gyvenimo.

PIRMININKAS. Nuomonę už teikia komiteto pirmininkas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto Finansų ministerija ir Vyriausybė su Savivaldybių asociacija yra susitarusios, kad šiais metais negautas pajamas iš dalies padengs 25 mln. litų, ateinančiais metais taip pat yra numatyta padengti dalį savivaldybių kreditorinių įsiskolinimų. To susitarimo ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė laikosi. Aš manau, visi tie priimti sprendimai artimiausiu metu bus įgyvendinti. O šio įstatymo pataisų tikslas yra visai kitas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dvi nuomonės. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Salėje – 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, prašau balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio.

27 – už, prieš nėra, susilaikė 16. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 3 straipsniui neturime jokių pastabų. Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio nori kalbėti Seimo narys J.Razma. Dėl viso, atsiprašau. Dėl 3 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti? Priimtas.

4 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 4 straipsniui pastabų ir pasiūlymų taip pat neturime. Tos pastabos dėl atskirų žodžių redakcijos. Vyriausybė pritarė, komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl 4 straipsnio? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Priimtas. Ačiū.

5 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 5 straipsnis. Teisingumo ministerijos pasiūlymui pritarta, Vidaus reikalų ministerijai pritarta, Sveikatos reikalų komitetui – iš dalies. Norėčiau pakomentuoti, kuria dalimi, nes šis pasiūlymas kartosis ir 6 straipsnyje, ir 8 straipsnyje. Jie yra panašūs. Iš dalies pritarti ir tai taip pat atitinka Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Vyriausybė iš dalies pritaria. Nepanaudotos lėšos paskoloms grąžinti – 1 mln. 655 tūkst. litų skiriama Sveikatos apsaugos ministerijai Visuomenės sveikatos plėtros programai ir pagrindinėms priemonėms įsigyti bei Panevėžio apskrities Rokiškio psichiatrijos ligoninei rekonstruoti – 233 tūkst. litų. Čia dėl 5 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendru sutarimu priimti? Priimtas.

6 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 6 straipsnis. Teisingumo ministerijos pasiūlymui pritariame. Vidaus reikalų ministerijai pritariame, Sveikatos reikalų – iš dalies. Lygiai tokia pati pastaba, kurią ką tik perskaičiau. Ji tiesiog kartojasi per tris straipsnius.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti? 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 7 straipsniui nei Seimo pasiūlymų, nei kitokių pastabų nėra gauta, todėl jis faktiškai yra be pasikeitimų.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimtas. Ačiū.

8 straipsnis.

D.GRYBAUSKAITĖ. 8 straipsnis. Teisingumo ministerijos pastaboms ir pasiūlymams pritarėme. Vidaus reikalų ministerijai pritarėme. Sveikatos reikalų komitetas – ta pati pastaba, pinigai tie patys, mūsų pastaba tokia, kokia buvo prieš tai esančiame straipsnyje.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu 8 straipsnį priimti? Nėra prieštaraujančių. Straipsnis priimtas. Taigi dabar mums reikės balsuoti dėl viso įstatymo. Yra galimybė kalbėti dėl viso įstatymo. Ačiū pranešėjai. Seimo narys J.Razma. Prašom. Įjungiame mikrofoną. Atsiprašau, perduodu pirmininkavimą Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš gal ir nenoriu labai kategoriškai pasisakyti prieš patį projektą, bet noriu dar kartą atkreipti dėmesį į kai kurias svarbias aplinkybes. Aš manau, kad Seimas tam tikra prasme nuvertinamas, kai dabar reikšmingais veidais paskirsto 55 mln. litų tarsi papildomus. Tuo tarpu mes matome, jog nacionalinio biudžeto nesurinkimas gruodžio 1 dieną yra minus 250 mln. litų. Tai iš kur tie papildomi 55 mln., kai ten trūksta? Ministrė aiškino, kad yra tokių asignavimų valdytojų, kurie kažką per daug suplanavo, nesugeba panaudoti, ir visas paraiškas tenkina. Bet mums tikrai būtų buvę naudinga čia gauti tuos asignavimų valdytojus, realiai sumažinti jiems tuos asignavimus, kurių jie nepanaudoja, ir matyti realią padėtį. Dabar visa tai vienvaldiškai spręs finansų ministrė. Vadinasi, galima sakyti, kad Finansų ministerija, nepaisant Seimo patvirtinto biudžeto, metų gale operuoja keliais šimtais milijonų litų savarankiškai.

Dabar dėl tų papildomų finansavimų. Be abejo, aš manau, kad visi Seimo nariai, pasisakydami už sėkmingą integraciją į Europos Sąjungą, supranta, kad reikia geros būstinės mūsų atstovams, mūsų pareigūnams, ten dirbantiems. Bet labai blogai, kad šis klausimas – naujo pastato pirkimas – sprendžiamas skubotai, metų gale skiriant 30 mln. litų. Nežinia, ar tai bus labai geras sprendimas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolega, laikas!

J.RAZMA. Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad mes vis dėlto nepakankamai sprendžiame savivaldybių finansavimo problemas, nors turėjome galimybę bent iš dalies tą padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Butkevičius. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tai, ką ponas J.Razma pasakė, kad nacionalinio biudžeto pajamų planas yra nevykdomas, iš dalies yra tiesa. Bet mes turime išskirti du atskirus biudžetus. Yra valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas, kuris pastaraisiais mėnesiais pagerėjo ir yra įvykdomas. Kol kas didelė problema yra su savivaldybių biudžetų pajamų surinkimu. Tos problemos tęsiasi vien dėl to, kad praeitoje kadencijoje buvo priimti tam tikri įstatymai, kurie ūkio subjektams įteisino galimybę nemokėti tam tikrų mokesčių. Aš manau, kalbant apie tai, kad kai kurie asignavimų valdytojai blogai panaudoja lėšas, tai yra netiesa. Kai biudžetas yra sudaromas pagal programas, atsiranda visiškai kitos galimybės Finansų ministerijai kontroliuoti, kaip programos yra įgyvendinamos ir kaip efektyviai yra panaudojamos lėšos. Aš manau, yra pasirinktas labai teisingas būdas, kad tam tikri asignavimai būtų perskirstomi tarp atskirų asignavimų valdytojų ir iki metų pabaigos tos lėšos būtų panaudos efektyviai bei duotų tam tikrą rezultatą. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto tikslinimo projektui, kuris mums yra pateiktas, be abejo, buvo pasakyta daug priekaištų. Džiugina tai, kad vis dėlto biudžetas metų gale yra peržiūrimas, tačiau stebina kiti dalykai, susiję su tuo, kokia linkme yra dirbama, kokia linkme yra skirstomos lėšos. Pasidžiaugdamas norėčiau pasakyti, kad vis dėlto iš dalies bent jau į Sveikatos reikalų komiteto išvadas, siūlymus buvo atsižvelgta. Tačiau tų 7 mln. litų, kurie buvo numatyti investicinėms programoms, jau nėra paskutiniame variante.

Taip pat norėčiau pasakyti, jog žiūrėdamas į sveikatos apsaugos sistemą ir vertindamas jos sunkią būklę faktiškai nematau realaus tų problemų sprendimo; aš turiu omenyje ligonių kasas su numatomais 340- 360 mln. litų įsiskolinimais. Šiame biudžete iš esmės į tai visiškai nėra atsižvelgiama, nors manau, kad visi kolegos pripažįsta, jog situacija šioje sistemoje yra tikrai labai dramatiška.

Visa tai matydamas ir įvertindamas tai, kas yra pateikta, aš norėčiau nepritarti šiam įstatymo projektui. Manau, nėra visiškai išreikštos tos mintys ir aiškios problemos, kurios yra esmingesnės mūsų valstybėje palyginti su pažymėtomis dabar. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto noriu pasakyti, kad pritariu šiam įstatymo projektui, pritariu vien dėl to, kad mes, rajonams atstovaujantys Seimo nariai, jau ne pirmas mėnuo susiduriame su atlyginimais už nelaimingus atsitikimus darbe arba su susirgimais profesine liga ir ta pinigų suma, kurios dabar trūksta savivaldybėms išmokėti tiems žmonėms, už šiuos susirgimus. Labai džiugu bus žmonėms pasakyti ir padėkoti Finansų ministerijai, kad jie tikrai atsižvelgė į šį prievolės įvykdymą ir iki Naujųjų metų tikrai bus ta žala išmokėta. Aš agituoju, kad visi balsuotume vieningai už, kad kuo greičiau tas įstatymas būtų priimtas, pasirašytas ir tie pinigai, kurie numatyti papildomai šiame projekte, kuo greičiau pasiektų asignavimų valdytojus. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tik pakartosiu tai, ką jau sakė kolega J.Razma. Iš tikrųjų stebina ir iki galo nėra aišku, kaip Vyriausybė rengiasi įvykdyti Biudžeto įstatymą, kai nesurinkta pajamų į nacionalinį biudžetą per 250 mln., į valstybės biudžetą – 130 milijonų. Atrodo, kad vienintelis veiksmas, kurį šiuo metu turėtų daryti Seimas, tai turėtų atitinkama suma mažinti biudžeto išlaidas – ir valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų. Tuo tarpu išlaidos yra mažinamos tik Finansų ministerijos eilutėje, mažinant skolos aptarnavimo išlaidas, bet atitinkamai didinamos išlaidos ir Užsienio reikalų ministerijos, ir kai kuriose kitose eilutėse. Tai, esant bendram biudžeto nesurinkimui, sunku iš tikrųjų paaiškinti ir sunku suprasti tą logiką, kokiu būdu galima kai kuriose išlaidų eilutėse išlaidas dar net ir padidinti. Šiuo atveju, manau, galbūt iš tikrųjų ir galima pasidžiaugti, kad Finansų ministerija atranda būdų, kaip finansuoti Lietuvos atstovybės Briuselyje naujo pastato pirkimą, bet tokie veiksmai sukelia tik dar daugiau neaiškumo apskirtai dėl Biudžeto įstatymo reikšmės ir viso finansų valdymo mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Ir paskutinis norėjęs kalbėti dėl balsavimo motyvų – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes mes turime galimybę pakoreguoti šių metų biudžetą, ypač dar šiek tiek padėti savivaldybėms. Kadangi artėja metų pabaiga, siūlau visiems sutartinai pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes manau, kad šie šių metų biudžete atlikti taisymai iš tikrųjų šiek tiek išspręs kai kurias problemas, ypač, dar kartą pabrėžiu, savivaldybių problemas. Kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegas registruotis. Kolegos, dėmesio, registracija.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Dėmesio, balsuojame dėl 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 42, prieš nėra, susilaikė 23 Seimo nariai. 2001 metų valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dėkoju, gerbiamoji ministre.

Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-891 (pateikimas)

Kadangi ministrė dar kartu su mumis, aš siūlau imtis rezervinio klausimo. Rezervinis 2 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Prašom į tribūną. Primenu, kad projekto registracijos Nr.IXP-891. Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ačiū. Čia labai trumpas pateikimas, labai trumpas ir mažas pataisymas, bet svarbus. Mes norėtume ir siūlome, toks tikslas būtų, kad ataskaita apie gautą ir suteiktą labdarą ir paramą būtų teikiama tik kartą per metus ir tik Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nes šiuo metu tokios ataskaitos teikiamos kas ketvirtį, ir ne vien Mokesčių inspekcijai, bet ir Statistikos departamentui. Taigi labdaros teikėjui tai būtų tikras ir rimtas palengvinimas bei visokių biurokratinių apribojimų sumažinimas.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori klausti, vadinasi, galima iš karto pritarti po pateikimo? Tada gal sutarkime taip: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, ir užtenka. Siūlau nagrinėti Seime, kadangi, kaip ministrė sakė, čia dalykas yra ne sunkus, bet svarbus. Taigi siūlau nagrinėti kitą savaitę 19 arba 20 dieną. Tinka? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas Nr.IXP-801(2*) ES. Indėlių draudimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-802. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-803(2*) ES. Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-804(2*). Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-805(2*). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-806*. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-807(2*). Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-808*. Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-809*. Investicinių bendrovių įstatymo 1, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-810*. Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-811* (svarstymas)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Dabar 10 kompleksinis klausimas, bent iš dalies eurointegracinis. Pirmasis iš eilės – Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas. Teikėjas – kolega K.Glaveckas, pranešėjai – dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės A.Plokšto, o ruošiasi Ekonomikos komiteto vardu – kolega P.Vilkas. Prašom. Tai tik taip, gerbiamasis kolega Artūrai, susitarkime, jūs dėl visų ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl visų kalbėsite? Gerai. Taip bus lengviau. Prašom.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Artūrai, vieną minutę.

A.PLOKŠTO. Tai yra paketas iš vienuolikos įstatymų, kurie apibrėžia tą patį, t.y. kaip draudžiasi indėlininkai, taip ir investuotojai į vertybinius popierius. Pirmas projektas sulaukė labai daug pataisų, daugiausiai techninių, iš Teisės departamento, Europos komiteto, Vyriausybės. Todėl buvo sudaryta komitete darbo grupė iš Vertybinių popierių komisijos, Finansų ministerijos, Biržos, Nacionalinės finansų maklerių asociacijos, Centrinio depozitoriumo atstovų, kurie įvertino… Faktiškai ten buvo vien techninės pastabos. Dabartinis projektas yra patobulintas būtent pagal tas pastabas. Patobulintas projektas, tiksliau kalbant, visas paketas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Visiems projektams pritarta bendru sutarimu, bet dėl tvarkos reikia aptarti kiekvieną.

PIRMININKAS. Žinoma, bet gal jūs pasakykite trumpai drūtai, o balsuosime po to, nes dar turėtų kalbėti ir kolega P.Vilkas.

A.PLOKŠTO. Tada aš tam, kad sutaupytume laiką, pasakysiu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl kiekvieno iš šio paketo įstatymų.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PLOKŠTO. Dėl Investicinių paslaugų draudimo įstatymo projekto, kuris yra patobulintas sudarytos darbo grupės, pritarta bendru sutarimu.

Antrasis projektas – dėl Indėlių draudimo įstatymo. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė įstatymo iniciatorių pateiktam projektui ir grąžino jį tobulinti. Bet čia yra grynai techninė pertrauka, nes būtent tas įstatymas reikalauja derinimo su visais kitais įstatymais. Per mėnesį jis bus pataisytas ir mes jį priimsime arba kitoje sesijoje, arba…

O tas įstatymas dėl eurointegracinių įstatymų nieko nekeičia. Todėl yra išvada nepritarti, bet daugiau prašoma pertrauka tam, kad šį įstatymų paketą būtų galima suderinti su kitais.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimai. Visas įstatymas yra perrašytas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, naujajai redakcijai pritarta bendru sutarimu.

Įstatymui dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo. Kadangi naujame Kilnojamojo turto įkeitimo įstatyme neminimas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, todėl šio įstatymo pakete nereikia, ir Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atmesti šį projektą.

Kitas įstatymas dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

Kitas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 16, 17 straipsnių pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 1, 14, 21 straipsnių pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

Ir paskutinis iš paketo – įstatymas dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pagal mūsų darbotvarkę jūs turėtumėte vieną pateikti, bet šiek tiek vėliau.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviečiu Ekonomikos komiteto vardu kalbėti P.Vilką. Kol jis ateis, noriu pasakyti, kad kartu su mumis yra Vilniaus miesto “Sietuvos” vidurinės mokyklos moksleiviai. Pasveikinkime. (Plojimai)

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs įstatymų projektų pirmuosius variantus, bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymų projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento išvadas bei pasiūlymus. Kaip jau girdėjome, Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri, įvertinusi Ekonomikos komiteto pasiūlymus, parengė įstatymų projektų patobulintus variantus, kas yra teikiama dabar svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs pritariate tam, ką jau referavo kolega A.Plokšto. Gerai. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Vadinasi, mes turime susitarti dėl kelių dalykų. Komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo įstatymas, Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, Investicinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Dėl šių projektų yra abiejų komitetų viena nuomonė, kad pritartume po svarstymo. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori kalbėti? (Šurmulys salėje) Mielieji kolegos, nematau Biudžeto ir finansų komiteto. Gerbiamasis Plokšto, prašom klausyti. Ar balsuosime dėl kiekvieno, ar galime kartu? Kaip siūlo Ekonomikos komitetas? Ar galime pritarti? Nereikalaujate balsuoti? Taigi išvardintiems įstatymų projektams pritariame po svarstymo.

Dėl dviejų projektų turi būti kita kalba. Tai yra Indėlių draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Biudžeto ir finansų komiteto, kaip pagrindinio komiteto, siūlomas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar sutinkame, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Sutinkate. Ačiū, klausimas išspręstas.

Ir Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis, siūlo atmesti. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu atmesti? Galime? Ačiū. Vadinasi, dėl viso paketo susitarėme. Pataisų lyg ir nėra.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tada dar kartą kviečiu į tribūną A.Plokšto. Jis turėtų pateikti Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1162. Prašom.

Komercinių bankų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1162 (pateikimas)

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra dar vienas įstatymas šiame pakete. Jo esmė yra ta, kad draudžiami yra ne tik indėlininkai, tai yra tie žmonės, kurie turi banke indėlius, bet ir investuotojai, tai yra tie žmonės, kurie bankui tarpininkaujant įsigijo vertybinius popierius. Ir taip mes baigiame visą šį paketą. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti tam tikras procedūras? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad tai būtų apsvarstyta Seimo posėdyje gruodžio 18 dieną. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas turi operatyviai apsvarstyti šį ką tik pateiktą įstatymo projektą. Sutinkame? Ačiū. Ir šis klausimas išspręstas.

Gerbiamieji kolegos, mes galėtume imtis rezervinių klausimų. Kolega G.Šivickas? Nematau. Ar jo vardu kas nors galėtų pateikti? Kolega R.Ruzas? Nematau. Kolega A.Stasiškis? Nematau. (Balsai salėje) Gerai. Tada kviečiu R.Ruzą dėl vienos peticijos. R.Ruzas – Peticijų komisijos pirmininkas. Prašom. Jeigu dvi peticijos, tai prašome, ir dėl dviejų susitarsim.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl G.V.Martinkaus skundo „Dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos atsisakymo pripažinti peticija siūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo dalies, neatitinkančios Lietuvos Respublikos Konstituciją, panaikinimo“

R.RUZAS. Čia, kolegos, būtų dėl skundų. Kaip žinote, Peticijų komisija dirba, tai gauna ir skundų. Pagal Peticijų įstatymą jie yra teikiami Seimui.

Dėl G.V.Martinkaus skundo. Vadovaudamasis Peticijų įstatymo 10 straipsniu ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 31 punktu, taip pat Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalimi, supažindinu Seimą su G.V.Martinkaus skundu dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos atsisakymo pripažinti peticiją-siūlymą dėl Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo dalies, neatitinkančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, panaikinimo; jo ankstesniu kreipimusi dėl Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo dalies, neatitinkančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, panaikinimo bei komisijos sprendimu dėl šio kreipimosi.

G.V.Martinkaus kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo dalies, neatitinkančios Konstitucijos, panaikinimo Seimo Peticijų komisijoje buvo gautas 2001 m. spalio 10 dieną. Šiame kreipimesi pareiškėjas siūlė iš Bedarbių rėmimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, kuri skelbia, kad tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje – išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža, kitos organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje tik turėdamos tam tikrus įgaliojimus, licencijas, išbraukti žodžius “išimtinė valstybės teisė”, nes tai, anot pareiškėjo, užkirstų galimybę valdininkams piktnaudžiauti šia nuostata.

Peticijų komisija 2001 m. spalio 29 d. savo posėdyje svarstė pono G.V.Martinkaus kreipimosi pripažinimo peticija klausimą ir, išanalizavusi kreipimesi pateiktą siūlymą, kreipimosi padavimo priežastis ir tikslus, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Teisės instituto pateiktas išvadas bei vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais, nustatė, kad jame keliami reikalavimai varžo kitų žmonių teises ir laisves, kad pareiškėjo pateikti siūlymai yra nepagrįsti ir piktnaudžiaujama peticijos teise.

Komisija priėmė sprendimą nepripažinti G.M.Martinkaus kreipimosi peticija. Tokio sprendimo motyvai yra šie. Pareiškėjo teiginys, kad ši bedarbių rėmimo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra klaidinga, nes informacijos laisvę įtvirtinanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis nėra absoliuti ir neribojama. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymo, o 4 dalyje sakoma, kad teisė skleisti informaciją nesuderinama su dezinformacija. Bedarbių rėmimo įstatymo 4 straipsnis nedraudžia kitoms nei Darbo birža organizacijoms ar įmonėms tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje, bet reikalauja atitinkamo leidimo verstis šia veikla arba, sakysime, turėti licenciją. Licencijavimo taisyklės yra patvirtintos 1996 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.193. Reikalavimas turėti leidimą tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, kuri skelbia, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą, taip pat kad ji tarnauja bendrai tautos gerovei. Aišku, yra daug ir kitų motyvų.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl G.V.Martinkaus skundo „Dėl nepagrįsto Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos atsisakymo pripažinti peticija siūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹³ straipsnio dalies panaikinimo“

Gyvenimas rodo, kad įdarbinant piliečius į užsienio šalis pasitaiko daug sukčiavimų, taip pat prekybos žmonėmis atvejų, nepagrįstos ir nepatvirtintos informacijos, todėl būtina, kad šią veiklą kontroliuotų valstybė. Turi būti nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą tarpininkavimą įdarbinant užsienyje (tai yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 13¹ dalyje). Pareiškėjo teiginys, jog įstatymo nuostata, kad tarpininkauti dėl piliečių įdarbinimo užsienyje – išimtinė valstybės teisė ir ji suteikia galimybę valdininkams ypač piktnaudžiauti, yra klaidingas, nes Vyriausybė 1996 m. vasario 6 d. nutarimu (tą ir kartoja) “Dėl Įdarbinimo, tarpininkavimo, paslaugų licencijavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintose Įdarbinimo, tarpininkavimo, paslaugų licencijavimo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad licencija neišduodama.

Remdamasis aukščiau pateiktais motyvais, prašau Seimą pareiškėjo skundą laikyti nepagrįstu ir jo netenkinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galim susitarti dėl abiejų peticijų, t.y. dėl abiejų skundų? Galim? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Pritariam komisijos nuomonei? Pritarta. Šis rezervinis klausimas sureguliuotas. Ačiū.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1227 (pateikimas)

Tada imamės rezervinio 1 klausimo – Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1227. Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Prašom. Pateikimo stadija.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, š.m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (eurointegracinis projektas). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti apskaitos dokumentams privalomi rekvizitai. Į mus, komitetą, kreipėsi daugelis telekomunikacijų ir kitų masinio vartojimo paslaugų teikėjų įmonių dėl privalomų rekvizitų, nes tame projekte buvo nustatyta, kad dokumentai privalomai turi būti pasirašyti asmens parašu arba elektroniniu parašu. Iš tiesų to neįmanoma padaryti, kai vartotojų labai daug, nes turėtų pasirašyti nemažai – tūkstančiais dokumentų. Mano manymu, tai yra kaip ir verslo suvaržymas, todėl aš teikiu projektą, kad telekomunikacijų ir kitų nuolatinių bei ilgalaikių paslaugų teikėjai… neprivalėtų pasirašyti asmenys.

Be abejo, yra nemažai Teisės departamento pastabų, projektas taisytinas. Mes jau svarstėme tas pataisas. Taip pat yra gana logiškas V.Orechovo pasiūlymas. Aš manau, kad mes komitete tai apsvarstysime ir pateiksime pakankamai tobulą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, už trumpą ir aiškų pranešimą. Kolegos Seimo nariai nenori jūsų klausinėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Malonu. Žinoma, turėtų nagrinėti Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Kadangi tai tikrai svarbus ir aktualus klausimas, gal galime parašyti, kad Seimas savo posėdyje išnagrinėtų jau gruodžio 20 d., ir dar kartą paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto, kad jis kaip suinteresuotas greičiau apsvarstytų šią savo pataisą ir įvertintų Teisės departamento išvadas. Ačiū. Sutarėm.

Mielieji kolegos, jeigu mes taip sutartinai dirbsim, tai mes išspręsim rezervinius klausimus. Mano siūlymas (dėmesio!) – paimti kai kuriuos vakarinio posėdžio klausimus. Tada galės būti vakarinis posėdis trumpesnis, (aš manau visi bus tuos suinteresuoti), o ne ilgesnė pietų pertrauka. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Tada kviečiam kai kuriuos… Ne, ir ilga pertrauka, ir trumpas posėdis negalės būti, reikia rinktis. Aš siūlau šiek tiek mažiau laiko palikti pietums. Laiko bus pakankamai.

Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1218 (pateikimas). Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-924(4) (pateikimas)

Taigi, jums leidus, kviečiame kai kuriuos vakarinio posėdžio pranešėjus. Ačiū. Dabar iš eilės būtų 4 ir 5 rezerviniai klausimai. Tai iš likusios opozicinės darbotvarkės. Kolega A.Stasiškis. Prašom į tribūną. Kol jūs einat, aš noriu paklausti, ar jūs galite abu iškart pateikti, ar po vieną, kad būtų lengviau? Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš galiu ir abu iš karto.

PIRMININKAS. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Bet tai nėra susiję dalykai. Nežinau, kaip kolegos… Tada pirmiausia dėl mano siūlomo Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio papildymo.

11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kur dabar yra įrašyta, kad gauna nukentėjusiųjų asmenų pensijas… nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna politiniai kaliniai, tremtiniai, siūlau papildyti žodžiais “ir buvę beglobiai vaikai”. Tai yra tie asmenys, kurie okupacijos metu, savo vaikystėje, būdami jaunesni nei 16 metų, tapo visiškais našlaičiais, t.y. abu tėvai žuvo, buvo įkalinti arba nužudyti įvairių represinių arba provokacinių akcijų metu, jie augo kaip visiški našlaičiai.

Sąvoka “buvę beglobiai vaikai” į Nukentėjusiųjų asmenų statuso įstatymą buvo įrašyta praeitų metų pradžioje, išskiriant šią nukentėjusiųjų asmenų grupę iš bendros nukentėjusiųjų asmenų grupės. Manau, kad tai yra ypač žiauriai nukentėję asmenys, todėl būtų teisinga šia kategorija papildyti šitą Valstybinių pensijų įstatymo punktą, kuris numato valstybinių pensijų skyrimo tvarką, tuo labiau kad dabar yra iškeltas klausimas padidinti nukentėjusiųjų asmenų grupę, skiriant kai kurių represinių struktūrų darbuotojams. Vadinasi, yra tam tikras finansinis rezervas.

Be abejonės, tai turės svarstyti Vyriausybė, nes tai susiję su lėšomis. Tačiau, kita vertus, tai kol kas yra labai nedidelis žmonių skaičius. Galbūt dar ne visi yra sulaukę pensinio amžiaus, nes per tuos beveik dvejus metus, kai įsigaliojo šis straipsnis, pagal Nukentėjusių asmenų statuso įstatymą dabar šis statusas yra suteiktas apie 100 asmenų. Aš tiek sakyčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys, tai V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs ir atsakėte, gal praklausiau. Paminėjote, kad nedaug žmonių tai sudarytų. O ką reiškia nedaug? Jeigu 100, tai ačiū tada už atsakymą.

A.N.STASIŠKIS. Aš pasiteiravau toje komisijoje, kuri pripažįsta statusus, sakė, kad iki šio laiko yra per 100. Man tiksliai nepasakė, daugiau kaip 100 asmenų per beveik dvejus metus.

PIRMININKAS. Dėkoju ir gerbiamajam pranešėjui, ir klausiusiam Seimo nariui. Ar galime dėl abiejų susitarti, ar dėl kiekvieno atskirai turime kalbėti? Galime pritarti po pateikimo? Pritarta. Dėkoju, dabar dėl komitetų. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad projektui Nr.IXP-1218 dėl valstybinių pensijų pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ačiū. O papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Dar papildomai ir Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Tada Biudžeto ir finansų ir Žmogaus teisių komitetai kaip papildomi. Sutinkam. Siūlome nagrinėti kitą sesiją.

Antrasis projektas, kurio Nr.IXP-924(4). Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kadangi čia daugiau juridinis reikalas, o papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir Žmogaus teisių komitetas? Ir Žmogaus teisių komitetas. Taigi papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Sutinkam? Ir taip pat kitą sesiją. Ačiū. Šis klausimas išspręstas.

Mielieji kolegos, pagal mūsų generalinį susitarimą dabar mes galėtume imtis vieno ar dviejų popietinės darbotvarkės klausimų.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1216* (svarstymas ir priėmimas)

2 popietinės darbotvarkės klausimas – Lietuvos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1216. Svarstymo stadija. Pranešėjas – kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiame pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis buvo apsvarstytas mūsų komitete ir buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti nei diskusijoje, nei dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu projektui pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Yra Seimo Pirmininko siūlymas, kad dabar mes ir priimtume, nes lyg ir visi sutariame, prieštaravimų nėra. Galime šiandien priimti? Taigi ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registracija. Užsiregistravo 41 Seimo narys. Vis dėlto dėl bendros tvarkos turiu paklausti. Įstatymas yra iš vieno straipsnio, bet kelių dalių. Ar galime dėl to straipsnio sutarti, kad jį priimame? Juo labiau kad kai kurie dalykai iš įstatymo išbraukiami, o kiti šiek tiek pratęsia senų įstatymų galiojimą. Tik noriu pranešti, kad Darbo kodeksas jau Seime yra įregistruotas ir bus oficialiai pateiktas kitą savaitę. Taigi, mielieji kolegos, jeigu niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu iš karto balsuoti. Prašom. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikinojo pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti.

36 – už, nė vieno prieš ir 3 Seimo nariai susilaikė. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikinojo pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1224 (pateikimas)

Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime dar vieną gerą darbą padaryti taip gražiai įsibėgėję – imtis vakarinio posėdžio darbotvarkės trečiojo punkto, tai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-1224. Pranešėjas – teisingumo viceministras gerbiamasis G.Švedas. Prašom. Prašom, gerbiamasis Švedai.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento dekretu jums yra teikiama Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti. Sakyčiau, tai yra standartinė tipinė sutartis, kurios pagrindu Lietuvos piliečiai, kurie yra nuteisti Rusijoje ir kurie dabar ten atlieka bausmę, taip pat Rusijos piliečiai, kurie yra nuteisti Lietuvoje ir Lietuvoje atlieka bausmę, galėtų likusią bausmės dalį atlikti savo valstybėje. Ši sutartis buvo rengiama gana ilgai. Dėl neaiškių priežasčių Rusijos pusė nelabai norėjo jos pasirašyti, tačiau praėjusiais metais buvo priimtas politinis sprendimas, ši sutartis buvo pasirašyta. Kadangi tai yra ratifikuotina pagal savo procedūrą sutartis, todėl ji yra pateikta Seimui.

Sutartis nustato, kokie turi būti pagrindai, norint perduoti arba perimti nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui, numato procedūras, kaip tai yra daroma, kokie dokumentai turi būti pateikiami, kokios yra sąlygos, kad būtų galima priimti tokį sprendimą. Numatoma, kaip yra įgyvendinamas tas realus nuteistųjų perdavimas. Šiandien turiu pasakyti, kad Rusijos Federacijoje, mūsų Teisingumo ministerijos duomenimis (tie nuteistieji arba jų giminės jau kreipėsi į mūsų ministeriją), yra per 100 Lietuvos piliečių, atliekančių bausmę Rusijos Federacijoje. Mažesnis skaičius – iki 100, galbūt net truputėlį mažiau yra Rusijos Federacijos piliečių, kurie bausmę atlieka Lietuvos įkalinimo įstaigose. Na ir, sakyčiau, sutarties pagrindas yra mūsų Konstitucijos straipsnis, kuris sako, kad Lietuvos Respublika privalo ginti savo valstybės piliečius, ir viena iš tokių gynybos formų yra būtent nuteistųjų Lietuvos piliečių perėmimas į Lietuvą tolesnei bausmei atlikti. Tiek būtų apie sutarties projektą.

Tikrai labai prašyčiau jūsų pritarti, nes ypač artimieji ir giminės tų asmenų, kurie atlieka bausmę Rusijos Federacijoje, labai prašo, kad vis dėlto tuos asmenis būtų galima perimti bausmei atlikti Lietuvoje. Nes kalinimo sąlygos (nors mes sakome, kad Lietuvoje tikrai jos dar nėra geros), palyginti su Rusija, pas mus sąlygos yra tikrai geros.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – P.Jakučionis. Prašom, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, jūs labai mandagiai prašote pritarti, bet jūs, man atrodo, pirmiausia turėtumėte mus įtikinti, ar Lietuvai naudinga ši sutartis. Rusija vis dėlto prie konvencijos neprisijungusi ir mes, kalbėdami Europos Sąjungos kontekstu, turėtume neskubėti daryti. Be to, jūs pasakėte ir kalinčių asmenų skaičių, galbūt ne tai, kad kalinčių, o tie, kurie prašosi. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad iš Rusijos būtų grąžinta į Lietuvą kalėti, kitaip sakant, maitinti ir laikyti mūsų kalėjimuose 100 asmenų, tuo tarpu Lietuvoje Rusijos Federacijos piliečių kali tik 50. Galbūt čia ne toks jau didelis materialinis skirtumas, tačiau vis dėlto, man atrodo, jūs turėtumėte pagrįsti, kuo gi Lietuvai naudinga ši sutartis? Juo labiau tame kontekste, kad Rusija nenori su mumis bendradarbiauti išduodant nusikaltėlius, tuos, kurie nusikalto Lietuvoje ir dabar gyvena Rusijos Federacijoje. Ar negalima susieti tų sutarčių ar jų vykdymo?

G.ŠVEDAS. Į jūsų labai platų klausimą aš pabandysiu atsakyti keliais bruožais. Aš jau sakiau ir dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos Konstitucija reikalauja, kad Lietuvos valstybė gintų savo piliečius, kur jie būtų ir kokie jie būtų. Net ir tuos, kurie padarė kitose valstybėse nusikaltimus, mes privalome ginti. Ši sutartis tai yra viena iš teisinės gynybos formų, nes natūralu, kad savų piliečių teises mes geriausiai galime apginti būtent Lietuvoje.

Dėl antrosios dalies, kad Rusija neratifikuoja 1983 m. nuteistųjų perdavimo konvencijos. Čia yra kelios priežastys. Kai mes derėjomės dėl šios sutarties su Rusija ir klausėme, ar jie žada ratifikuoti, jie atsakė, kad jie mielai ją ratifikuotų, tačiau ta konvencija reikalauja tam tikrų bazinių savo įkalinimo sistemos standartų. Rusijos įkalinimo sistema kol kas tuos standartus nevisiškai atitinka, todėl ji negali ratifikuoti tos konvencijos.

Trečias dalykas dėl lėšų. Man tikrai labai skaudu kalbėti apie tai, kad mes pasiimsime daugiau ir išleisime daugiau pinigų, kai kalbama apie savos valstybės piliečius. Aš vargu ar sutikčiau matuoti šiuo atveju naudą materialinę prasme. Vėlgi Konstitucija niekur nedaro išlygų, kad mes turėtume sverti kokius nors materialinius svertus ir pagal juos vertinti, ar verta sudaryti tokią sutartį, ar ne.

Dėl paskutinės dalies jūsų klausimo, ar nevertėtų susieti šios sutarties su ekstradicijos klausimais. Aišku, kad Seimas gali svarstyti ir tokį klausimą, bet, mano supratimu, tai nėra tapatūs dalykai. Ekstradicijos sutartis, arba teisinės pagalbos sutartis, kurioje yra numatyti ekstradicijos klausimai, kalba apie asmenis, kurie yra kaltinami nusikaltimo padarymu. Tai yra dar iki teismo nuosprendžio, kur tiek vienu, tiek kitu atveju valstybė gali atsisakyti vykdyti tokį prašymą. Tuo tarpu ši sutartis jau kalba apie tuos atvejus, kai asmuo yra nuteistas, jo atžvilgiu yra galiojantis teismo nuosprendis, ir šio nuosprendžio neginčija nei Rusijos Federacija, nei Lietuvos Respublika. Vadinasi, mes pripažįstame tą nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą, ir klausimas yra tik dėl to, kad perimtume tą asmenį, kad jis galėtų toliau atlikti bausmę Lietuvoje. Jeigu nors viena valstybė mano, kad asmuo nuteistas už tokį nusikaltimą, kuris, sakykime, vienoje ar kitoje valstybėje kelia abejonių, ji turi teisę atsisakyti tokį nuteistąjį perimti. Tai yra viena iš sutarties sąlygų.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Prašom, profesoriau.

A.SAKALAS. Pirma norėčiau pabrėžti, kad viceministro pozicija labai panaši į de Golio poziciją, kuris pasakė apie panašius asmenis, kad jie yra kalės vaikai, bet ta kalė yra mūsų. Aš manau, kad tai yra tas pat, ką pasakė viceministras. O mano klausimas būtų toks. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar jūs matote čia kokių nors teisinių problemų, kurias turėtų nagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ar ne geriau, kad būtų paskirtas Užsienio reikalų komitetas, kuris kaip paprastai nagrinėja tokio tipo sutartis?

G.ŠVEDAS. Matote, man Seimui patarinėti tikrai be galo sudėtinga. Jeigu pažiūrėtume iš dalykinio taško, tai yra teisinė sutartis, ir natūralu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienokia ar kitokia forma turėtų dalyvauti. Be abejo, ir Užsienio reikalų komitetas turėtų svarstyti šią sutartį, nes tai yra tarptautinė sutartis, kuri kalba apie dviejų valstybių santykius.

PIRMININKAS. Ir V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gal bus ne visai konstruktyvus. Situacija tokia: penktadienį lankantis Šilutėje žmonės siūlė, kaip sumažinti Lietuvoje kalinių skaičių, nes kalėjimai perpildyti ir t.t. Vienas iš pasiūlymų buvo susitarti su Rusija ir dalį kalinių perduoti Rusijai dirbti įvairiose kasyklose. Aš pažadėjau, kad šito paklausiu ko nors iš Teisingumo ministerijos. Dabar yra proga ir aš perduodu jų pasiūlymą ir teikiu tokį retorinį klausimą. Kaip tai galėtų atrodyti? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Man atrodo, jūsų klausimas, jeigu jį perfrazuotume Konstitucijos prasme, aiškiai sako, kad nuteistųjų priverstinis darbas draudžiamas, todėl jau pati formuluotė perduoti į kasyklas, mano supratimu, prieštarauja mūsų teisinei sistemai ir negalėtų taip būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Kolega E.Šablinskas nori kalbėti? Ačiū. Taigi bendru sutarimu pritarėme. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. (Balsas salėje) Čia teisinis reikalas, gerbiamasis profesoriau. (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas. Siūloma nagrinėti pratęstoje Seimo sesijoje. Ačiū.

Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1193* (svarstymas)

Mielieji kolegos, dar truputį padirbėkime ir vakarinis posėdis bus trumpesnis. Siūlau imtis 1 vakarinio posėdžio darbotvarkės punkto, t.y. projekto Nr.IXP-1093, kuris vadinasi Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – kolega P.Vilkas (Ekonomikos komiteto vardu), o Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu, matyt, kolega A.Melianas.

P.VILKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Melianą pasakyti nuomonę Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat svarstė Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pasiūlymų, be Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados, nebuvo gauta. Bendru sutarimu komitetas balsavo už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Dėl balsavimo motyvų irgi niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Nėra abejonių? Pritarta.

Mielieji kolegos, vakarinis posėdis bus trumpesnis, aš tik noriu pasakyti (gal perduotumėte tai kolegoms), kad 2-7, 2-8 ir 2-9 klausimai turėtų būti svarstomi 15.00 valandą. Pranešėjai – kolegos B.Vėsaitė, A.Butkevičius, dar kartą B.Vėsaitė ir A.Butkevičius, V.Žalnerauskas, P.Papovas ir R.Pavilionis. Jeigu mes tuos klausimus išnagrinėjame 15.00 val., tada visas Seimas posėdis galėtų baigtis apie 17.00 val. Šita gera žinia aš siūlau baigti rytinį posėdį. Ačiū ir gero apetito.