Keturiasdešimt trečiasis (167) neeilinis posėdis
2001 m. gruodžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir V.P.ANDRIUKAITIS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų gruodžio 10 d. dienos neeilinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Mieli kolegos, kartu su mumis yra Vilniaus miesto Žemynos gimnazijos moksleiviai. Pasveikinkim. Kolegos, Seimo šio dienos neeilinio posėdžio darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos. Bet, nepaisant to, kolega A.Vidžiūnas nori tarti žodį. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, kadangi posėdis neeilinis, tai aš turiu pareikšti, jog posėdžio darbotvarkė gera, nes negaliu turėti jokios įtakos jai. Bet vienas klausimas…

PIRMININKAS. Bet nepaisant to…

A.VIDŽIŪNAS. Vienas klausimas. Žinoma, mes neapsakomai gerbiame finansų ministrę, bet ne mažiau gerbiame ir Ministrą Pirmininką A.Brazauską. Ir todėl Ministrui Pirmininkui ponui A.Brazauskui skirti 10 minučių mažiau atsakyti į 11 Seimo narių klausimus, o pusvalandį į vieno Seimo nario klausimą būtų nelabai tikslu. Suprantu, pagal Statutą mes galėtume iš anksto susitarti, kad ir šiam klausimui skiriame daugiau negu 20 minučių, pone pirmininke. Tai būtų ir mūsų pagarbos ženklas Ministrui Pirmininkui, ir pagarbos poniai ministrei išsaugojimas.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Bet kažkaip nepatogu spręsti, nesant paties Ministro Pirmininko. Palūkėkim. Bet jeigu tik tokia pastaba, tai viską sureguliuosim. Ačiū. Taigi galim dirbti pagal šitą darbotvarkę? Ačiū, gerbiamieji kolegos.

2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1194(2*) (antrasis svarstymas)

Ir 1 darbotvarkės punktas – šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – ministrė D.Grybauskaitė. Antrasis svarstymas. Projekto registracijos Nr.IXP-1194(2). Prašom, ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Jeigu galima – repliką dėl pono A.Vidžiūno pastabos. Norėčiau pasakyti, kad mano atsakymo nebus, nes paklausėjas atsiėmė prašymą. Taigi premjeras galėtų panaudoti abiem skirtą laiką.

Taigi antrajam svarstymui pateikiamas pataisytas 2001 metų valstybės biudžeto patikslinimas. Norėčiau pasidžiaugti, kad šįmet antrą kartą ir ankstesnė Vyriausybė, ir šita turime galimybę (dar kartą peržiūrėjau ir perskaičiau savo skolinimosi kaštus) paminėti, kad ryšium su tuo, jog ekonominė recesija, apėmusi pasaulį, padarė įtaką, kad palūkanų normos ir skolos aptarnavimo išlaidos smarkiai sumažėjo, mes galime perskirstyti dar apie 54 mln. Lt. Taigi norėčiau dabar labai detaliai sureaguoti į atskirų komitetų pasiūlymus ir remdamasi Biudžeto ir finansų komiteto nuomone pranešti Vyriausybės išvadą. Biudžeto ir…

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, paklausom dabar.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai trumpai, tik 4 puslapiai. Biudžeto ir finansų komitetas. Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, 2 straipsniu (9 straipsnio pakeitimas), 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnius laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniais. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. 9 straipsnio 8 punkte išbraukti žodžius “iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetams 1997–2000 metais neperduotą valstybės biudžeto lėšų dalį” ir šį punktą išdėstyti taip: “8) 2001 metais prognozuojamoms savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti numatytus asignavimus – 25 mln. 643 tūkst. litų paskirstyti savivaldybėms.” Biudžeto komitetas siūlo pritarti. Vyriausybė pritaria komiteto nuomonei.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Bet, vertinant projektą juridinės technikos požiūriu, yra pasiūlyta vietoj žodžio “leisti” 3 ir 4 straipsniuose savo turiniu kompensuoti keičiamo įstatymo Biudžeto sandaros įstatymo terminiją ir vietoj žodžio “leisti” įrašyti žodžius “suteikti teisę”. Vyriausybė pritaria. Taip pat 2 punktu reikėtų suderinti projekto 4 straipsnyje įtvirtintą sąvoką “mokslo ir studijų institucija” su galiojančių įstatymų terminija. Biudžeto komitetas pritaria. Vyriausybė pritaria. 4 straipsnyje vietoj žodžio “institucijų” įrašyti žodį “įstaigų”.

Trečias pasiūlymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Pirma. Valstybės biudžete 2001 metais prognozuojamoms savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti papildomai numatytus 80 mln. Lt asignavimų paskirti savivaldybėms. Biudžeto komitetas nepritaria šitam pasiūlymui. Vyriausybė taip pat sutinka su komiteto nuomone. Antras pasiūlymas. Paskirstyti savivaldybėms 15 mln. Lt kompensacijų už jų grąžintą pridėtinės vertės mokestį į Finansų ministerijos vardu atidarytą sąskaitą, įgyvendinant investicinius projektus už valstybės vardu gautas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Šiaurės investicijų banko paskolas, skirtas 2001 metų bendrąjį išsilavinimą teikiančių (…) įstaigų pastatams atnaujinti. Iš dalies pritarti ir pasiūlyti Vyriausybei svarstyti. Vyriausybė pritaria ir sutinka kompensuoti šitas lėšas.

Teisingumo ministerija. Neviršijant bendros asignavimų sumos, perskirstyti Teisingumo ministerijai skirtus asignavimus tarp paprastų ir nepaprastųjų išlaidų bei funkcijų. Komitetas pritaria. Vyriausybė taip pat pritaria šiam pasiūlymui.

Vidaus reikalų ministerija. Nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimus Vidaus reikalų ministerijai tarp funkcijų: sveikatos priežiūra, viešoji tvarka, visuomenės apsauga ir socialinė apsauga. Komitetas pritaria, Vyriausybė pritaria.

Sveikatos reikalų komitetas. Pirmas pasiūlymas. Atsižvelgiant į komiteto šių metų liepos 16 d. pasitarimo sprendimą, kad kitų programų lėšos, skirtos pirminės sveikatos priežiūros investicinei programai finansuoti 2001 metams, turėtų būti atkurtos ateityje tikslinant valstybės investicijų 2001 metų programą, bei sveikatos apsaugos ministro prašymu nepritarti projekto nuostatai mažinti lėšas Sveikatos apsaugos ministerijos programoms 7 milijonais litų. Komitetas siūlo iš dalies pritarti. Pasiūlyta Vyriausybei ieškoti kitų šaltinių finansuoti sveikatos investicinius projektus. Antras pasiūlymas. Siūlyti Seimui nemažinti lėšų Sveikatos apsaugos ministerijos investicinėms programoms, t.y. padidinti projekte numatytas lėšas 7 milijonais. Vyriausybė iš dalies pritaria. Nepanaudotos lėšos paskoloms grąžinti – 1,6 mln., iš jų 300 tūkst. Lt skiriama Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos ir plėtros programai, pagrindinėms priemonėms bei Panevėžio apskričiai Rokiškio psichiatrijos ligoninei rekonstruoti – 1,1 mln. Lt.

Kaimo reikalų komitetas. Pritarti Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Pritariam, pritariam. Viskas, čia labai trumpai, visi pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Pagal Statutą jus turi teisę Seimo nariai paklausti. Bet kol kas nori klausti vienas Seimo narys. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamoji ministre, jeigu šiandien šiuo projektu mes norėtume tik kaip nors išspręsti tuos papildomai atsiradusius pinigus dėl sutaupytų lėšų aptarnaujant valstybės skolą, tai būtų viskas gerai. Bet ar jūs nenorėjot, kadangi jau yra metų pabaiga, apskritai padaryti tvarką visais aspektais. Pažiūrėti, kiek reikia tikslinti planuotas mokestines įplaukas, na, pavyzdžiui, iš lošimo verslo jūs turbūt nieko negausit, nors kažkiek yra planuota. Vienus viršysit, kitų neįvykdysit. Jeigu aš neklystu, gruodžio 1 d. buvo nesurinkta apie 250 mln. Lt, šalia kurių ir tie 55 mln. pliuso atrodo liūdnokai. Tai kaip jūs paaiškintumėt tą situaciją platesniame kontekste? Kodėl jūs nesiūlot Seimui apskritai padaryti tvarką su šių metų biudžetu?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėl bendrų tvarkų darymo. Labai konkrečiai – gruodžio 1 d. buvo negauta pajamų į biudžetą apie 125 mln. litų. (Balsas salėje) Čia visai kitas klausimas.

Dabar mes skirstome biudžetą. Savivaldybėms 25 mln. perskirstome ir jų negautas pajamas taip pat kompensuojame kitu būdu. Dabar tik gauname informaciją, kiek jie negauna, ir mes nereikalausime ir neišieškosime neprocentinių paskolų. Tai yra vienas iš sprendimų, kuriuos mes siūlome šiandien savivaldybėms sprendžiant šią situaciją.

Dėl to, kaip buvo paskirstyta dabar. Kaip aš minėjau, yra apie 125, šiandien apie 135, ir mes visiškai padengiame kiekvienos dienos poreikius, t.y. paraiškas. Daugiau paraiškų šiandien arba neapmokėtų paraiškų neturime. Toks nepanaudotų pajamų nesutikimas iš esmės kasmet svyruoja nuo 10 iki 150 mln. Lt, kai atskiros įstaigos arba dėl to, kad vėluoja konkursai, ar dėl kitų priežasčių nesugeba jų panaudoti. Taigi dabar situacija lygiai ta pati. Aš kartoju – mes šiandien neturime nė vienos nepatenkintos paraiškos.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar turėtų būti diskusijos, bet niekas neužsirašė kalbėti, ar galime tada be diskusijos susitarti dėl priėmimo datos? Seniūnų sueiga siūlo, kad priėmimo data būtų rytoj, t.y. antradienio posėdyje. Sutinkame, ar reikia balsuoti? Nereikia. Bendru sutarimu. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19 ir 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-353(2*). Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo  įstatymo projektas Nr.IXP-354(2*). Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-357(2*). Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-362(2*). Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios  įstatymo projektas Nr.IXP-355. Žemės įstatymo 2, 6, 10, 11, 18, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 45, 47 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-356. Žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-358. Žemės reformos įstatymo 9, 10, 15, 16, 17,18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-359. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-360. Vandens įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-361 (svarstymas)

Imamės antrojo kompleksinio klausimo – Vietos savivaldos ir kitų įstatymų pakeitimai, nuo Nr.IXP-353 iki Nr.IXP-361 (kai kurių projektų antrieji variantai). Pagrindinio komiteto vardu – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininkas P.Papovas. Ruošiasi kolega A.Macaitis. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas išnagrinėjo kolegos A.Bauros ir kitų pateiktus įstatymų projektus ir pateikė pagrindinio komiteto išvadą. Keliems šio komplekso projektams komitetas pritarė ir pateikė patobulintus variantus, o daliai nepritarė ir, kaip ir kiti komitetai ir Vyriausybė, pasiūlė atmesti.

Konkrečiai komitetas pritarė ir teikia patobulintus Vietos savivaldos įstatymo Nr.IXP-353, Apskrities valdymo įstatymo Nr.IXP-354, Melioracijos įstatymo Nr.IXP-357 ir Augalų apsaugos įstatymo Nr.IXP-369 projektų variantus. Kitus siūlo atmesti, nes ir Vyriausybė, ir kiti komitetai nepritarė iš apskričių žemės ūkio, melioracijos ir augalų apsaugos reikalus perduoti dabar, o žemėtvarkos dalykus perduoti vėliau, kai savininkams bus sugrąžinta žemė. Taigi komitetas keturiems įstatymų projektams pritarė ir siūlo jiems pritarti po svarstymo, o kitus atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Išties keturi projektai, tik, mano skaičiavimu (atsiprašau, gerbiamasis Petrai), 362 dėl augalų, o ne 369. Gerai. Ačiū. Taigi keturiems pritarta, o šešiems ne. Dėl jų bus atskira kalba. Dabar kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį. Kaimo reikalų komiteto vardu ruošiasi kolega V.Rinkevičius.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jam iš esmės pritarė ir siūlo jį svarstyti ir priimti. Dėl Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reikia pasakyti, kad mes nagrinėjome projektą, kuriame nebuvo tos 4 straipsnio papildymo dalies, todėl buvo pritarta be šios pataisos, kurią mes dabar turime projekte. Apskritai buvo pritarta.

PIRMININKAS. Visiems? Ačiū. Išskyrus tuos, kuriuos reikia atmesti. Ačiū. Kviečiu V.Rinkevičių – Kaimo reikalų komiteto vardu. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šiuos įstatymų projektus ir priėmė tokius sprendimus.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19 ir 21 straipsnių papildymo įstatymo projektą nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes buvo ir neigiama Vyriausybės nuomonė. Komiteto atskirosios nuomonės nebuvo, priimta bendru sutarimu.

Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir 9 straipsnio 5 ir 6 punktų, 10 straipsnio, 11 ir t.t. pakeitimo įstatymo projektą taip pat siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Priimta bendru sutarimu. Atskirosios komiteto narių nuomonės nebuvo.

Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip pat siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Priimta bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės nėra.

Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip pat nutarta grąžinti tobulinti, priimta bendru sutarimu.

Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą siūloma atmesti.

Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą siūloma grąžinti tobulinti.

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto pripažinimo netekusiu galios ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą nutarta atmesti.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą nutarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą nutarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Vandens įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą taip pat nutarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra vienas niuansas. Čia yra pateikti antrieji variantai. Jūsų komitetas sprendė pagal pirmąjį variantą. Ar jūs dabar…

V.RINKEVIČIUS. Taip, pagal pirmąjį.

PIRMININKAS. Ar jūs pritariate, ar vis tiek manote, kad reikia grąžinti iniciatoriams?

V.RINKEVIČIUS. Mes apsvarstysime komitete ir tada pareikšime savo nuomonę. Mes antrojo varianto dar nesvarstėme.

PIRMININKAS. Mums šiandien, ko gero, reikia spręsti. Ačiū.

Taigi, mielieji kolegos, dėl keturių projektų iš to paketo lyg ir aišku, dėl pataisos turėtume balsuoti vėliau, o dėl šešių yra pagrindinio komiteto išvada atmesti. Mielieji kolegos, ar mes dėl keturių iš karto apsispręsime, ar dėl kiekvieno atskirai? Iš karto. Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui užteko drąsos nepritarti Vyriausybės nuomonei ir patobulinus iniciatorių teiktą projektą pateikti svarstyti. Aš primenu, jog rinkiminės kampanijos į Seimą metu nebuvo nė vienos politinės partijos, kuri nebūtų deklaravusi, jog būtina reformuoti apskritis dalį funkcijų atiduodant savivaldybėms.

Šiuo įstatymu būtų perduotos funkcijos, susijusios su žemės ūkio skyrių rajonuose veikla. Visų pirma dauguma sprendimų būtų priimami greičiau, nes atkristų tarpinė valdymo grandis, sumažėtų administravimo išlaidos, būtų taupomas piliečių laikas. Aš tikrai jį remiu ir kviečiu kolegas irgi balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galime dėl šių keturių projektų, t.y. dėl Vietos savivaldos įstatymo, dėl Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo, dėl Melioracijos įstatymo ir dėl Augalų apsaugos įstatymo tam tikro straipsnio… pritarimo po svarstymo? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl pataisų po to kalbėsime. Kitų nuomonių nėra? Tai gerai. Tada aš kviesčiau P.Papovą dėl pataisos. Pirmiausia kreipiuosi į Seimo narius, ar bus 10 pritariančių P.Papovo pataisai dėl datos. (Balsai salėje) Bus. Nereikia balsuoti? Tada visiems keturiems įstatymams. Prašom, gerbiamasis Petrai.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pataisos yra susijusios su tuo, kad sausio 1 diena yra čia pat, o įstatymų dar tik svarstymo stadija. Galbūt šiandien kai kuriuos ir priimsime. Iš esmės būtų labai sudėtinga nuo sausio 1 dienos atlikti apskričių ir savivaldybių administracijų reorganizaciją, todėl mes siūlome (ir komitetas pritarė šiandien ryte) nuo balandžio 1 dienos. Tačiau kad apskritys negalėtų rajonų žemės ūkio skyrių pertvarkyti ir mažinti jiems asignavimus, mes papildome 6 straipsnį, siūlome papildyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo apskričių viršininkai negali pertvarkyti rajonų žemės ūkio skyrių ir mažinti šiems skyriams asignavimus. Tokio pobūdžio yra pasiūlymas.

PIRMININKAS. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Todėl gal galime bendru sutarimu pritarti dėl tos pataisos pirmam, antram, ir trečiam įstatymams? Galime? Nereikia dėl kiekvieno balsuoti? Ačiū. Tada būsime baigę svarstymo stadiją projektų, kurių numeriai yra Nr.IXP-353, Nr.IXP-354, Nr.IXP-357, Nr.IXP-362. Dėl kitų projektų yra siūlymas atmesti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime vienu kartu ir bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Taigi projektai Nr.IXP-355, Nr.IXP-356, Nr.IXP-358, Nr.IXP-359, Nr.IXP-360 ir Nr.IXP-361 atmetami. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas minėtus projektus, kuriems mes ką tik pritarėme po svarstymo, nagrinėti ypatingos skubos tvarka, taigi šiandien ir imtis priėmimo procedūros. Ar reikia balsuoti formaliai? (Balsai salėje) Nereikia? Sutinkame? Ačiū. Tada kviečiu gerbiamąjį P.Papovą į tribūną. Pradėsime priėmimo procedūrą.

Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19 ir 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-353(2*) (priėmimas)

P.PAPOVAS. Vietos savivaldos įstatymo kelių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą galime priiminėti pastraipsniui, nors jokių pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymą sudaro 5 straipsniai. Kaip jau pasakė pranešėjas, pastabų nėra. Teisės departamentas taip pat pastabų neturi. Yra tik pataisymas, kuriam pritarėme, t.y. pataisymas 5 straipsniui. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? (Balsas salėje: ne.) 1 – 8 straipsnio papildymas, 2 – 17, 3 – 19, 4 – 21 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Galime priimti? (Balsai salėje) Ir 5 straipsnis – dėl įsigaliojimo su nauja data. Sutinkame? Ačiū. Tada prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo. Nematau. Mielieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Kviečiu pasiruošti balsuoti. Prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Vietos savivaldos įstatymo 8, 17, 19 ir 21 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas? Balsavimas pradėtas.

Už – 90 balsų, matyt, kolegos R.Sedlicko balsas už, tada 91 balsas, ir 4 susilaikė. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas. Gerbiamasis Papovai, prašom į tribūną. Toliau.

Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymo ir 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-354(2*) (priėmimas)

P.PAPOVAS. Apskrities valdymo įstatymo 4 straipsnio papildymas ir kelių straipsnių pakeitimai. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento abejonių dėl to, kad apskrities viršininkas pagal mūsų redakciją galėtų būti atskaitingas ministrui pagal priskirtų įgyvendinti valdymo funkcijų sritį. Kadangi apskritis priklauso Vyriausybės reguliavimo sričiai, o ministrai yra aukštesnysis valdymo lygis, iš ministerijų arba centrinių institucijų perduodant funkcijas apskritims vis dėlto kyla klausimas, kad ministrai tampa… ir negali iki pabaigos įgyvendinti savo politikos toje valdymo srityje, arba įstatymų įgyvendinti. Todėl buvo pasiūlyta, kad apskrities viršininkas būtų ne pavaldus, be atsakingas, bet atskaitingas ministrui pagal jo valdymo sritį. Sakykime, švietimo sritis – švietimo srityje atsakingas, žemėtvarkos, kadangi dabar jau priėmėme, dėl žemės grąžinimo reikalų ministras atsakingas ir kad jis paprašytų informacijos iš apskrities viršininko toje srityje. Teisės departamentas siūlo diskutuoti šiuo klausimu. Aš siūlyčiau šio straipsnio nepriiminėti. Toliau priiminėti tai, dėl ko nėra problemų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote sukeisti eilę ar iš viso nepriiminėti? Kol kas eilę sukeisti?

P.PAPOVAS. Taip. 2 straipsnis.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi 2 straipsnis, arba 5 straipsnio 1 punkto pakeitimas.

P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Kolegos J.Razma ir A.Macaitis, matyt, dėl 1 straipsnio? Gerai. Tai 2 straipsnį galime priimti?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 3 straipsnis, arba 10 straipsnio kai kurių punktų pakeitimas, 5 punkto pripažinimas netekusiu galios.

P.PAPOVAS. Nėra pasiūlymų.

PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. Priimtas. 4 straipsnis, arba 12 straipsnio 5 punkto pripažinimas netekusiu galios. Galime priimti? Ačiū. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas su nauja data, gerbiamasis pranešėjau?

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Galime 6 straipsnį priimti? (Balsai salėje) Priimtas. Tada dabar prašome dar kartą dėl 1 straipsnio, ar balsuojame? Prašom.

P.PAPOVAS. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Razma pirmas. Prašom.

J.RAZMA. Aš 1 straipsnio pakeitime įžiūriu tikrai didelį prasmingumą, nes išties, kai apskrities viršininkas atsiskaito Vyriausybei… Žinome, kas yra atsiskaityti kolektyvinei institucijai. To tikrai nepakanka. Aš manau, valdymo požiūriu dalykai turėtų pagerėti, kai apskrities viršininkas pagal priskirtas funkcijas glaudžiau bendraus su atitinkamu ministru.

Mes plėtosime Vyriausybės ministrų kabineto sampratą. Nes dabar iš tiesų ministrų vaidmuo kartais yra nuvertinimas, kai koks nors patarėjas pretenduoja tapti reikšmingesnis už patį ministrą. Čia šiame projekte yra žingsnis gera kryptimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Macaitis. Kita nuomonė. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Norėčiau pasakyti, kad aš kol kas nepritarčiau tokiai formuluotei. Siūlyčiau, kad galbūt protokoliniu Seimo nutarimu būtų paprašyta Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu, nes jos nėra. Tuo labiau kad Teisės departamento išvada yra neigiama. Taip būtų galima išspręsti šį klausimą kitaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar dabar balsuojame, ar kaip kitaip? Prašom.

P.PAPOVAS. Nežinau. Nemanau, kad būtų tokia Vyriausybės nuomonė, nes ten ministrai, o ministrai visada sakys, kad apskrities viršininkas būtų atskaitingas. Čia problemų šiuo požiūriu nebūtų.

Bet jeigu kyla kokių nors neaiškumų, Teisės departamentas konkrečios nuomonės nepasakė. Jis pasakė, kad tokia nuomonė tik diskutuotina. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad apskrities viršininkas turėtų būti atskaitingas ministrams, nes už konkrečią valdymo sritį nuo politikos formavimo pradžios iki įgyvendinimo atsakingas yra ministras, o apskrities viršininkas tik tiesiogiai įgyvendina. Sakykim, priimamas sprendimas dėl žemės grąžinimo, o ministras atsakingas, ar laiku priima, ar tų dalykų nevilkina. Galų gale jis turi ir tam tikrą tarnybą, kad ji kontroliuotų, ar teisingai priimami sprendimai. Žinoma, pakeisti apskrities viršininko sprendimą dėl žemės grąžinimo neturi teisės ir pagal šią formuluotę jis neturės, bet paprašyti ataskaitos, kaip yra įgyvendinami įstatymai, manyčiau, ministras savo valdymo srityje gali pagal kompetenciją. Vyriausybei viršininkas atskaitingas, žinoma, Vyriausybė gali teikti apskrities viršininkui papeikimą. Ministras gali tai siūlyti padaryti, bet negali konkrečiai savo įsakymu nubausti, atleisti ir t.t. Todėl tokia formuluotė labai korektiška ir normali. Valdymo požiūriu, hierarchiniu požiūriu turi būti dalykų įgyvendinimo ryšys nuo viršaus iki apačios. Nežinau, kaip padaryti, jeigu…

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Aš noriu pasiūlyti variantą. Kadangi, man atrodo, svarbu priimti visą paketą, ir kad būtų laiko pasiruošti įgyvendinti, tai gal galime apsieiti be 1 straipsnio ir dar papildomai padiskutavę mes jį po to galėsime pataisyti, jeigu rasime sutarimą. Žinoma, galima ir balsavimą paleisti, bet gal būtų korektiškiau apsieiti be šio straipsnio, nes jis nekeičia reikalo esmės. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.

P.PAPOVAS. O gal galima padaryti pertrauką ir kitą dieną šį įstatymą priimti?

PIRMININKAS. Prašom. Vieną minutę. Galbūt dar yra kitas pasiūlymas. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmininke, mano siūlymas yra dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Matote, yra diskutuotina, yra tam tikra kolizija, nes Vyriausybės kompetencija apibrėžta šiuo atveju Konstitucijoje – aukštesniuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė – ne ministrų parašais skiriami apskričių viršininkai, bet Vyriausybės nutarimu. Manau, Teisės departamentas teisingai abejoja. Mano siūlymas būtų, kadangi pagal Statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė poziciją, ar yra prieštaravimas Konstitucijai, tai šiuo atveju, galbūt padarius svarstymo pertrauką, būtų galima išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Tada mes galėtume išspręsti statutiškai. Dabar aš taip pat turiu abejonių ir negalėčiau balsuoti be Teisės ir teisėtvarkos komiteto oficialios nuomonės, nes Konstitucijoje šiuo atveju yra suformuluota nuostata gana griežtai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal iš tikrųjų atidedame?

P.PAPOVAS. Taip, darome priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Kiti straipsniai yra priimti: 2, 3, 4… Palaukite, 5 straipsnio tai nėra. 4 straipsnis ir iš karto 6 straipsnis. Taigi, matyt, 5 straipsnis… Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnis ir iš karto 6 straipsnis. Arba 5 straipsnis dingo, arba pasikeitė numeracija?

P.PAPOVAS. Ne, pripažintas netekusiu galios. Yra. 5 straipsnis pripažintas netekusiu galios.

PIRMININKAS. Ar šio įstatymo yra penki ar šeši straipsniai?

P.PAPOVAS. 5 straipsnis.

PIRMININKAS. 5 straipsnis. Gerai. Ir 5 straipsnis yra iš dviejų dalių: dėl datos ir dėl įpareigojimo.

P.PAPOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi tada tą atidedame. Pertrauka.

Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-357(2*) (priėmimas)

Dabar imamės Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-357. Prašom.

P.PAPOVAS. Šis įstatymo projektas iš esmės yra vieno straipsnio. 2 straipsnis – tas pats įsigaliojimas. Jokių pataisų negauta.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar turi kas kokių siūlymų? Ar galime priimti 1 straipsnį, arba 5 straipsnio 3 dalies pakeitimą? Priimta.

Ir 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo su patikslinta data. Ar galime priimti? Ačiū.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Kviečiu registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo.

Už – 75 ir 3 Seimo nariai susilaikė. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.

Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-362(2*) (priėmimas)

Kviečiu dar kartą P.Papovą į tribūną. Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP- 362. Prašom.

P.PAPOVAS. Čia taip pat formalus techninis dalykas. Išbraukiami apskričių viršininkai, nes ši funkcija perduodama vietos savivaldai. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento redakcinė pataisa. Manau, čia būtų galima į tai atsižvelgti.

P.PAPOVAS. Ne, ne šitam.

PIRMININKAS. Šitam, šitam – Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

P.PAPOVAS. Kas ten yra?

PIRMININKAS. “Redaguojant projektą siūlytume projekte po žodžių “1 straipsnis” padėti tašką, o ten kablelį…” ir t.t.

P.PAPOVAS. A, dėl taško. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, čia yra du straipsniai. 1 straipsnis tai yra 3 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Ar galime priimti bendru sutarimu? Nematau, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. 2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo su P.Papovo data. Galime priimti? Ačiū. Priimta.

Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nematau. Prašom dar kartą registruotis ir balsuosime. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Balsavimas pradėtas.

Už – 79, nė vieno susilaikiusio, nė vieno nėra balsavusio prieš. Taigi Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Dėkoju gerbiamajam P.Papovui ir visiems kolegoms. Bet vis dėlto grįžkim truputėlį prie 2b darbotvarkės punkto, t.y. dėl to projekto, dėl kurio tarėmės, kad darom pertrauką arba šiek tiek atidedam. Taigi klausimas yra toks. Pavedam Teisės ir teisėtvarkos komitetui išnagrinėti. Tada apsispręsime galutinai. Sutinkam? Iki kada? Šią savaitę reikia padaryti. Taigi trečiadienio posėdyje. Ačiū.

Cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1248 ES. Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1249 ES3. Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1250 ES (pateikimas)

Dabar iš eilės 3 kompleksinis klausimas – Cukraus mokesčio įstatymo projektas ir du lydintieji įstatymai. Tai eurointegracinis projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras J.Panamariovas. Prašom, kolega. Prašom.

J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Vyriausybė gruodžio 5 d. nutarimu pritarė šiems įstatymams ir nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui. Yra pateikiami trys įstatymų projektai. Pirmas – Cukraus mokesčio įstatymo. Šis įstatymas – tai akcizo už cukrų, mokesčio perkėlimas iš Akcizų įstatymo. Jo priėmimas turėjo būti svarstytas kartu su naujos redakcijos Akcizų įstatymo priėmimu ir jis turi įsigalioti tuo pačiu metu kaip ir Akcizų įstatymas – nuo 2002 m. liepos 1 d. Akcizo mokestis už cukrų, o dabar vadinsis “cukraus mokestis”, mūsų šalyje galės būti tik iki įstojimo į Europos Sąjungą, nes šiose rinkose galioja muito mokesčiai už cukrų visuose produktuose. Kadangi Lietuva tokių muitų įvesti negalėjo, tai 1998 metais buvo įvestas akcizo mokestis, o dabar jis pakeičiamas cukraus mokesčiu. Cukraus mokesčio įstatymu siekiama nustatyti cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose, mokesčio mokėjimo tvarką, kontrolę bei atsakomybę, pažeidus šį įstatymą. Palaikyti žemės ūkio subjektų, auginančių cukrinius runkelius, pajamas, skatinti eksportą ir apsaugoti rinką. Cukraus mokestį moka cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose, gamintojai ir importuotojai, taip pat asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį mokestis dar nesumokėtas. Mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą iki kito mėnesio 30 d. Cukrui, įskaitant cukrų, esantį produktuose, nustatytas mokesčio tarifas – 0,01 Lt už vieną procentą cukraus kilograme produkto. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Tai gal, gerbiamasis viceministre, iškart kitus du ir tada Seimo nariai jūsų klausinės dėl visų trijų projektų. Prašom. Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Prašom.

J.PANAMARIOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė tuo pačiu nutarimu pritaria minėtiems kitiems dviem įstatymų projektams. Vienas Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymo projektas. Minėto įstatymo priėmimo būtinumo pagrindas yra teisės aktų derinimas su Europos Sąjungos teise, vadinamosios Vyriausybės patvirtintos integracijos į Europos Sąjungą programos priemonė. Įstatymo projekto esmė ta, kad Europos Sąjungoje ir Lietuvoje nustatyta, jog pagamintas virškvotinis cukrus per metus laiko privalo būti išvežtas iš šalies rinkos. Tačiau esant cukraus paklausai, Europos Sąjunga, ūkio subjektams sumokėjus apskaičiuotą tam tikrą mokestį, suteikia galimybę parduoti šį cukrų ir vidaus rinkoje. Taip nustatyta Europos Sąjungos reglamentuose. Kadangi mūsų šalyje bet koks mokestis privalo būti įvestas tik įstatymu, todėl teikiamas svarstyti šis projektas. Šio įstatymo priėmimas jokios įtakos cukraus rinkai negali turėti, juolab kad šio įstatymo įsigaliojimas numatytas nuo 2003 m. sausio 1 d., kai šalyje jau kelinti metai turime kvotinio cukraus perteklių. Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymas reguliuos vidaus rinkoje virškvotinį baltąjį cukrų. Šalyje cukrų, kaip žinote, gamina keturios įmonės. Mokestis skaičiuojamas tik vieną kartą per metus. Todėl jo administravimas yra gana paprastas. Mokesčio tarifas yra nustatomas vienai baltojo cukraus tonai ir lygus cukraus mokesčio dydžio ir maksimalios bendrojo cukraus importo muito tarifo normos sumai. Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti kontrolę, kad virškvotinio baltojo cukraus gamyba neišbalansuotų šalies cukraus rinkos. Ūkio subjektui paliekama teisė nemokant virškvotinio baltojo cukraus mokesčio, virškvotinį baltąjį cukrų eksportuoti, todėl mokesčio įvedimas ženklaus poveikio ūkio subjektų finansinei veiklai neturės. Mokestis mokamas kalendoriniams metams pasibaigus iki vasario 1 d., o įstatymas, kaip minėjau, įsigalios nuo 2003 m. sausio 1 d. Prašome pritarti šio įstatymo pateikimui.

Kadangi atsirado du nauji mokesčiai ir juos reikia įtraukti į mokesčių administravimo sistemą, kartu teikiame ir Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektą, kuris yra išdalintas ir pateiktas. Prašome pritarti ir šio Mokesčių administravimo įstatymo 5 ir 7 straipsnių pateikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jus nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Aš pradedu suprasti, man atrodo, ir šalis pradeda suprasti, kad, pasirodo, jeigu nori pakelti ekonomiką, tai reikia didinti kainas ir didinti mokesčius. Tada žmonės pradės geriau gyventi. O klausimas pranešėjui būtų toks. Mes jau matėme, kiek pabrango cukrus po tam tikrų priimtų sprendimų ir Seime, ir Vyriausybėje, ir kaip tai atsiliepė Lietuvos gyventojams, vartotojams. Bet priėmus šį įstatymą, kiek pabrangs produktai, ar modeliavo ministerija? Nes pagal kai kurių specialistų skaičiavimus, tai ne tik cukrus pabrangs pagal šitą įstatymą, bet ir kiti produktai, kuriuos masiškai vartoja mūsų gyventojai. Ar yra tokie skaičiavimai ministerijos padaryti ir kiek tai galų gale sudarys procentais? Ačiū.

J.PANAMARIOVAS. Ministerija tokius skaičiavimus atliko. Ir procentais, mūsų nuomone, pabrangimo neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū už optimistinę prognozę. J.Čiulevičius klausia. Prašom.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Cukraus mokesčio įstatymo įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų liepos 1 d., o Virškvotinio cukraus mokesčio įstatymas numatytas tik nuo 2003 m. sausio 1 d. Sakykit, ministerija turbūt nuolat rengia įstatymus vienam fabrikui, būtent Marijampolės fabrikui?

J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis profesoriau, aš, kaip ministerijos atstovas, nenorėčiau sutikti su jūsų nuomone. Bet šitie du įstatymai buvo pateikti kaip vienas įstatymas, tačiau Vyriausybės juridinė tarnyba paprašė, kad būtų teikiami du atskiri įstatymai. Todėl šitas pirmasis Cukraus mokesčio įstatymas turi įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 d. kartu su naujuoju pataisytu Akcizų įstatymu. O Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymas, kaip yra numatyta, turi įsigalioti nuo 2003 m. sausio 1 d., ir mes čia prieštaravimų nematome.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas susijęs su kolegos J.Čiulevičiaus, tačiau kita prasme. O kodėl Virškvotinio cukraus mokesčio įstatymas negali įsigalioti irgi nuo liepos 1 d.? Koks čia reikalas?

J.PANAMARIOVAS. Šis Virškvotinio baltojo cukraus mokesčio įstatymas negali įsigalioti nuo liepos 1 d., nes dabar jis galioja kitokia tvarka. Jis turi būti išvežtas, realizuotas už Respublikos ribų. Cukrus yra pagamintas, jau nustatyta kitų metų kvota, 2002 metų baltojo cukraus gamybos kvota, ir įstatymas taikomas iš esmės tik baltajam cukrui. Mūsų nuomone, todėl yra įsigaliojimo terminas nuo 2003 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia kolega D.Velička. Prašom.

D.VELIČKA. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien jūs teikėte patį saldžiausią įstatymą, bet jis saldus tik cukrinių runkelių augintojams. Prašom pasakyti, ar iš tikrųjų cukrinių runkelių augintojai patys vargingiausi Lietuvos žemdirbiai, kad reikia imtis valstybei garantuoti jų pajamas?

J.PANAMARIOVAS. Na, negaliu patvirtinti, kad jie yra patys vargingiausi. Šių metų duomenų neturime, bet pagal praeitų metų duomenis cukrinių runkelių auginimas buvo viena iš pajamingiausių žemės ūkio šakų, ir turbūt vienintelė Respublikoje šaka, kuri davė žemdirbiams pelno. O minimali kaina (turbūt šiandien nereikėtų prie jos grįžti) yra būtinybė. Man atrodo, buvo paaiškinta ir Vyriausybės išaiškinta. Bet aš norėčiau pabrėžti, kad mažmeninėje prekyboje jūs tokio pigaus cukraus turbūt nė vienoje Vakarų Europos valstybėje nerasite, visur kilogramas cukraus kainuoja apie 1 dolerį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Pone viceministre, šis įstatymo projektas pavadintas eurointegraciniu. Gal jūs galėtumėte paaiškinti vis dėlto, kaip Europos Sąjungos šalyse sprendžiama, ar yra toks mokestis ir kaip sprendžiamas jo surinkimas ir padalijimas? Kas yra bendro tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių šioje srityje? Na, ir dar norėčiau sužinoti, kokią dalį šio surinkto mokesčio gaus cukrinių runkelių augintojai? Ar bus taip, kaip su akcizais, ar kokia nors kita tvarka?

J.PANAMARIOVAS. Aš jūsų klausimą supratau. Kaip minėjau savo pranešime, Cukraus mokesčio įstatymas iš esmės pakeičia dabar galiojantį Akcizo įstatymą – 1 Lt už kilogramą. Kalbant apie Vakarų Europos valstybes, ten yra patvirtintas cukraus reglamentas, kuris reglamentuoja visą tą tvarką. Pas mus irgi yra reglamentas, bet yra Finansų ministerijos nuomonė, ir gana griežta nuomonė, ir mes norėjome numatyti tas normas cukraus reglamentu, bet buvo vienareikšmiai pasakyta, kad mūsų valstybėje visi mokesčiai turi eiti per įstatymus, todėl ir neatsitiktinai atsirado šie įstatymai bei įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Yra Teisės departamento išvados tiek dėl vieno, tiek dėl antro, tiek dėl trečio projekto. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Dėl kiekvieno ar dėl visų trijų iš karto? Dėl visų.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu dabar kolegas registruotis. Po registracijos, prieš balsavimą kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Registracija.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kadangi ne vienas projektas, gal iš tikro du – už, du – prieš.

Kolega V.Einoris. Ruošiasi A.Matulevičius. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, patinka ar nepatinka, bet, matyt, šiuos įstatymus mums reikia priiminėti dėl vienos svarbiausios priežasties. Gerai žinome – cukrus yra strateginis produktas ir, žinoma, nė vienas maisto produktas nėra taip griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungoje kaip cukrus. Mes vis tiek turėsime taikytis ir, žinoma, čia bus ir tam tikra tvarka. Aš siūlau po pateikimo visus šiuos pateiktus projektus priimti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, matyt, kitokia nuomonė. A.Matulevičius. Prašom, kolega

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Norėtųsi kuo mandagiau pasakyti apie tuos dalykus, kurie dabar daromi kelintą mėnesį Seime, t.y. apie mokesčių, kainų didinimą. Bet labai sunku surasti tuos korektiškus žodžius, nes visa tai veda į aklavietę. Ir man iš tikrųjų gaila Vyriausybės, gaila darbuotojų, kurie daro tą didžiulį darbą, kurį kam nors po kiek laiko, matyt, reikės išsrėbti, nes tai veda tik į ūkio stagnaciją. Jeigu mes gailime žemdirbių ir gailime mūsų Lietuvos kaimo, kuris turi daugybę problemų, tai, ponai, inicijuokime gerą, rimtą diskusiją, rimtus pasitarimus ir paieškokime būdų, kaip jiems realiai padėti, o ne didinti kainas arba tiesiog apgaudinėti mūsų žmones, kad to reikalauja Europos Sąjunga. Jeigu Europos Sąjunga ko nors reikalauja, tai galbūt priimkime, kai mes pasieksime Europos Sąjungos algų dydį. Neseniai girdėjau statistiką, kad po 31 metų, Estija – po 19 metų. Tai ir svarstykime. Pradėkime nuo algų, nuo nedarbo, o tada galvokime, kaip toliau didinti kainas. Todėl tokių įstatymų, dirbtinų sakyčiau, kurie tik įvaro į kampą žemdirbius ir dar juos apgaudinėja, plius juos suskaldo, nes toli gražu ne visa Lietuva augina cukrinius runkelius, nes ne visur jie auga… Tai galbūt mes dar priimkime ir tokius įstatymus, kaip mokėti mokestį nuo spirito kiekio įvairiuose produktuose ir panašiai? Galų gale galime sugalvoti, kaip pririnkti daugybę mokesčių, bet, deja, visi suprantame, kad niekas jų nemokės. Todėl aš tikrai siūlyčiau sustoti ir šį įstatymą nusiųsti iniciatoriams tobulinti. Už tai ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitas – už. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia čia kai kas nori įpiršti tokią klaidingą nuomonę, kad tai yra tarsi naujas mokestis. Čia jokio naujo mokesčio nėra, tik pavadinimas keičiasi. Tas mokestis buvo akcizuose, dabar pavadinimas yra pakeistas ir bus cukraus mokestis. Taigi čia naujų mokesčių neatsiranda.

Antra. Mes jau tiek nusiliberalizavome, kad kitaip negalime gintis. Europos Sąjunga gina savo rinką muitais, o mes, įstodami į Pasaulio Prekybos Organizaciją, labai maloniai atsisakėme savo tokios galimybės. Ir mes negalime gintis muitais, ką gali daryti Europos Sąjunga. Kai būsime Europos Sąjungoje, tada bus bendros taisyklės ir tada bus visiems priimtina. O dabar kitos išeities nėra.

Ir trečia. Matote, pasaulio rinkoje yra keli milijonai tonų virškvotinio pigaus cukraus, ir kiekviena valstybė ieško tokių, kuriems galėtų iškišti tą pigų cukrų. Dabar pagal liberalų pasiūlymus, žinoma, galima atrasti Lietuvą, kuri nesigintų. Būtų sužlugdyti ir gamintojai, ir cukraus fabrikai, jeigu mes taip pasielgtume, todėl aš pritariu tam Cukraus įstatymui. Reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu registruotis. Kolegos, registracija ir po to balsuosime, ar pritarime po pateikimo ir pradedame kitas procedūras. Prašome registruotis, kolegos. Registracija.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Mielieji kolegos, noriu, kad patvirtintumėte susitarimą: balsuojame dėl viso paketo, o ne dėl kiekvieno įstatymo projekto, taip? (Balsai salėje) Taigi balsuojame, kad pritartume po pateikimo ar kaip nors kitaip Cukraus mokesčio įstatymo projektui ir dviem lydintiesiems įstatymų projektams. Balsavimas pradėtas.

Už – 50, prieš – 24, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad ir dėl pagrindinio, ir dėl papildomų įstatymų projektų pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? (Balsai salėje) Ačiū. O papildomas visais trim atvejais – Kaimo reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti pratęstoje sesijoje. Sutinkame? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Mes dirbame šiek tiek greičiau, bet yra pranešėjas – kolega ir ministras J.Bernatonis, todėl aš jį kviesčiau pateikti projektus pagal darbotvarkės 4 ir 5 punktus Prašom. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-1243. Pateikimo stadija. Projektas eurointegracinis. Prašom, ministre.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu būtų galima, aš pirmiausia pateikčiau penktąjį, kadangi pateikiant 4 klausimą turi dalyvauti STT vadovai.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr.I-766 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1232 (pateikimas)

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre. Taigi 5 klausimas yra Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr.I-766 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų patvirtinimo” pakeitimo” projektas Nr.IXP-1232. Taip pat pateikimo stadija, pranešėjas – taip pat ministras ir Seimo narys J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Šis projektas yra labai paprastas. Atsižvelgiant į asmens dokumentų blankų situaciją, siūloma suteikti galimybę vidaus reikalų ministrui pratęsti pasų galiojimą ne taip, kaip yra dabar – 1 metams, bet dvejiems metams. Jokių neigiamų pasekmių, suprantama, nėra, išlaidų irgi būtų nedaug, tik spaudams gaminti. Jeigu nebūtų pakeista iki šiol galiojanti tvarka, tuomet asmens dokumentų blankai pasibaigtų kitų metų viduryje, o naujus asmens dokumentus išduoti, kaip žinote, yra numatyta tik nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

Su pirmąja Teisės departamento pastaba sutinkame, dėl antrosios pastabos galima būtų sutikti iš dalies. Manome, kad 20 punkto 2 pastraipos nuostatas suformuluoti kaip atskirą punktą netikslinga, tačiau sutinkame 20 punkto 2 pastraipą papildyti ir išdėstyti ją taip: “Piliečių, kurių paso galiojimo laikas baigėsi arba iki paso galiojimo laiko pabaigos liko mažiau kaip vieneri metai, prašymu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti pratęsiamas paso galiojimo laikas, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmoji – S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu tai yra piliečio prašymu, tai ar nebus taip, kad piliečiai nenorės prašyti tokio dalyko? Ar tas prašymas bus, kaip čia pasakyti, privalomas prašymas? Jeigu tai bus tik piliečio prašymu, ar nebus taip, kad iš esmės prašys tie žmonės, kurie norės išvažiuoti į užsienį, o ten tas mūsų spaudas gal gali ir ne visai gražiai atrodyti, gali jiems dėl to kilti problemų. Ar tai iš tiesų bus tik pagal prašymą, ar tokia jau bus tvarka, kad visi privalės to prašyti?

J.BERNATONIS. Na, visų pirma dėkoju už klausimą. Spaudas jokių papildomų problemų mūsų piliečiams užsienyje nesudarys, kadangi jis bus parengtas pagal visus tarptautinius standartus. Pratęstų asmens dokumentų galiojimas yra normalus dalykas, kuris visiškai suprantamas ir užsienyje. Su tokiais pasais ir šiuo metu mūsų piliečiai gali keliauti, tiktai trumpesnis pratęsimo laikas.

Dėl jūsų pirmosios klausimo dalies aš norėčiau pasakyti, kad ir dabar nemaža dalis piliečių, kurių pasų galiojimo laikas pasibaigęs, nėra tų pasų prasitęsę ar nėra pasų pasikeitę. Kai kitais metais pilietis kreipsis į atitinkamas institucijas, jam toks spaudas bus dedamas. Ateityje jam bus galima išduoti naują asmens dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Aš atsiprašau, aš noriu dėl kito klausimo. Aš maniau, kad iš karto bus abu pateikiami.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra kokių kitų nuomonių? Gal galime be balsavimo pritarti po pateikimo? Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Seniūnų sueiga pasiūlė, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkame? Ačiū. Seniūnų sueiga taip pat siūlo, kad būtų nagrinėjama gruodžio 20 dieną. Primenu, kad Seimo nutarimai automatiškai nagrinėjami skubos tvarka. Galime sutikti dėl datos? Ačiū. Klausimas baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ projektas Nr.IXP-1243 ES (pateikimas)

Tada, gerbiamasis ministre, grįžtame pagal eilę. 4 darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo” projektas. Prašom. Noriu pasakyti, gerbiamasis ministre ir kolegos Seimo nariai, kad čia dalyvauja ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas gerbiamasis V.Junokas ir, matyt, vienas iš autorių.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Iš tiesų man tenka pateikti labai svarbų eurointegracinį klausimą – dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos. Šią programą parengė būtent Specialiųjų tyrimų tarnyba. Aš tikiuosi, kad į jūsų klausimus konkrečiau atsakyti galės šios tarnybos vadovas ponas V.Junokas ir vienas iš rengėjų – ponas K.J.Zaborskas. Man tenka šį klausimą pateikti kaip Vyriausybės nariui, kuris paprastai Vyriausybėje atstovauja šiai tarnybai jos klausimams.

Kodėl buvo parengta tokia programa? Tai ne tik dėl Europos Sąjungos reikalavimų, kad juos atitiktų mūsų teisės aktų sistema, bet ir dėl to, kad būtų užtikrinta veiksmingesnė kova su korupcija, kad būtų geriau koordinuojami įvairių institucijų veiksmai, peržiūrėta atitinkama teisinė bazė, taip pat būtų imtasi efektyvių priemonių šiai programai įgyvendinti. Kaip žinote, Vyriausybė jau yra patvirtinusi strategiją ir yra pritarusi šiai programai. Tikimės, kad ši programa bus svarstoma Seime ir dar šioje sesijoje jai bus pritarta.

Kaip matote, programą sudaro 12 dalių. Čia yra išanalizuota situacija, aplinka, t.y. korupcijos prielaidos, lygis, paplitimas, pasekmės, taip pat yra apibrėžti tikslai, apskritai apibrėžta korupcijos samprata, korupcijos prevencija, nes dažnai mūsų buitinėje kalboje ir netgi kai kuriuose platesniuose politiniuose samprotavimuose korupcija suprantama labai susiaurintai. Taip pat yra pridedama ir siūloma pritarti programos įgyvendinimo priemonių planui, kuris labai konkrečiai parodo, ką šioje srityje rengiamasi daryti.

Buvo išsakyta nemažai Teisės departamento pastabų. Manau, kartu su rengėjais pasižiūrėję galėsime daugeliui pritarti. Gal tik būtų diskutuotina 11 pastaba dėl Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės kovos su korupcija programos” projekto atsižvelgiant į jo santykį su galiojančiais teisės aktais. Juridinės technikos atžvilgiu iš esmės pastaboms, kaip jau minėjau, pritariame.

Negalėtume pritarti pastabų 11 punktui, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 dienos nutarimu Nr.523 dėl ilgalaikių valstybinio saugumo stiprinimo programų rengimo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo patvirtintos tvarkos 3 punkte yra nustatyta, kad ilgalaikėse valstybinio saugumo stiprinimo programose turi būti pateikta ir esama būklė. Todėl manytume, kad atsisakyti pačioje programoje esamos būklės analizės neleidžia kai kurie teisės aktai. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar bus galima paklausti. Prieš klausiant noriu pasakyti, kad kartu su gerbiamuoju STT vadovu čia dalyvauja ir STT skyriaus viršininkas Zaborskas. Jeigu reikės, jie abu talkins vidaus reikalų ministrui J.Bernatoniui. Pirmasis klausia A.Matulevičius. Toliau pirmininkauja V.Andriukaitis. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Gal toks vienas humoristinis pastebėjimas. Man ne visai suprantama, kaip čia mes įrašome nacionalinę kovą, t.y. nacionalinės kovos su korupcija programa. Galbūt nacionalinė programa kovoja su korupcija, tegul čia žiūri lituanistai, nes nacionalinės kovos Lietuvoje yra daugiau susijusios su krepšiniu, taigi čia truputį keistokas pavadinimas.

Pagrindinis mano klausimas. Galbūt aš nevisiškai suprantu, bet 11 skirsnyje “Įgyvendinimo ištekliai” yra numatoma kitiems metams šiai programai įgyvendinti skirti 4,6 mln. litų, o 2003 m. planuojama 4 mln. litų rentgeno technikai muitinėse įsigyti. Tai negi ir visas šios kovos su korupcija finansavimas? Vadinasi, aš kažko nesuprantu. Gal gerbiamasis ministras ar gerbiamieji kolegos padėsite susigaudyti, nes jeigu ši programa nebus paremta finansais, tada tikrai nieko nebus. Bus, žinote, tik šnypštelėjimas. Rentgeno aparatus pirkti privalo muitinės iš savo biudžeto, ir tai neturėtų būti šios programos ištekliai. Tada man būtų aiškiau. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju už gerą klausimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad čia kalbama ne apie nacionalines kovas, bet apie nacionalinę programą. Taip ir yra parašyta. Jeigu jūs pažiūrėsite, kokį dokumentą tvirtiname, tai yra Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija programa. O nutarimas, suprantama, dėl nacionalinės kovos su korupcija programos. Man atrodo, ir kalbininkams, ir Seimo nariams formuluotė turėtų būti labai aiški.

Dėl lėšų. Taip, toms priemonėms yra numatomas tam tikras biudžeto finansavimas. Daugelis numatytų priemonių finansuojama iš to biudžeto plano, kuris jau yra apsvarstytas Seime ir kuris, tikiuosi, bus patvirtintas ketvirtadienį. Norėdamas suteikti galimybę šio labai svarbaus dokumento rengėjams kalbėti Seimo posėdyje, norėčiau paprašyti pono V.Junoko, kad būtų plačiau atsakyta į jūsų klausimą.

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Prašom gerbiamąjį V.Junoką atsakyti.

V.JUNOKAS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už…

PIRMININKAS. Vieną minutę, tuoj jums pataisys techniką.

V.JUNOKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seime, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes manome, kad jau pribrendo laikas Lietuvai turėti savo nacionalinę kovos su korupcija programą. Ir situacija, susidariusi su korupcija Lietuvoje, ir integracija į Europos Sąjungą reikalauja, kad mūsų valstybėje būtų vykdoma nuosekli, kryptinga, nuolatinė ir konkreti kova su korupcija, arba korupcijos kontrolė, ir korupcija nuolat mažėtų.

Mes tikrai nepasižadame garbiajam Seimui, kad panaikinsime korupciją valstybėje per pusę metų, per metus ar per kokį nors kitą laikotarpį. Parengtas priemonių planas numatytas septyneriems metams (trim etapais) siekiant kuo daugiau dėmesio skirti korupcijos prevencijai šalinant kai kurių teisės aktų ir kitas priežastis ir aplinkybes, lemiančias korupciją, kartu vykdyti, kaip vieną iš korupcinės strategijos elementų, ir baudžiamąjį persekiojimą, ir visuomenės švietimą, ir visuomenės auklėjimą. Tiksliau tariant, tai yra visuomenės prevencija.

Šis dokumentas jau yra aprobuotas ir jam pritarė Vyriausybė. Rengiant jį, atsižvelgta į Europos ir Vakarų valstybių patirtį rengiant ir priimant tokius dokumentus. Taip pat pasitelkti Europos specialistai, PHARE ekspertai. Programai rengti buvo pasitelkti Lietuvos Respublikos teisės universiteto, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir kitų žinybų specialistai.

Į Seimo nario A.Matulevičiaus klausimą galėčiau atsakyti taip. Mes manome, kad esant gana sudėtingai valstybės finansinei situacijai reikalauti kokių nors didžiulių finansinių lėšų socialinei programai įgyvendinti nėra galimybės. Seimas numato Biudžeto įstatymo projekte skirti kovai su korupcija bent jau (mes tikimės) šių metų biudžeto sumą. Šiais metais mums buvo numatyta 13 mln. 746 tūkst. litų. Taip pat mes aktyviai dalyvaujame PHARE programoje ir sulaukiame jos paramos kovojant su korupcija. Dalis tų priemonių įgyvendinta ir dalis paramos gauta, tarp jų ir techninių priemonių. Artimiausiu laiku įvyks naujas tarptautinis konkursas ir kitos priemonės jau kitais metais taip pat bus nuosekliai vykdomos ir įgyvendinamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už išsamų paaiškinimą. Toliau klausia V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, nė kiek neabejoju, kad tokia nacionalinė programa mums reikalinga. Juo labiau kad visiems jau dabar aišku, kad korupcija yra rimta problema stojant Lietuvai į NATO, į Europos Sąjungą. Ir klausimas būtų toks: pone ministre, ar yra numatytas mechanizmas, kad priimta programa pasieks savivaldybių ir seniūnijų lygmenį? Ir svarbiausia, kad šiuo lygmeniu jinai būtų vykdoma. Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju. Gal taip pat rengėjai galėtų atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom. Prašytume rengėjų.

V.JUNOKAS. Galiu patikslinti, kad iš esmės apie 70% priemonių, numatytų plane, sudaro viešojo administravimo sistemai gerinti skirtos priemonės. Viešumas, skaidrumas, konkretumas, atsakomybė ir t.t. Taip pat ir savivaldybių vadinamasis municipalinis lygmuo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą apie prevencijos reikalus. Šioje programoje yra gana nuodugniai aptarta prevencija per švietimo, mokslo sistemą, žiniasklaidą, kitaip sakant, tai projektuojama 20 metų į priekį. Auklėjama nauja karta. Bet aš pasigedau konkrečių prevencijos priemonių ir šįmet, ir kitais metais būtent tose srityse, kurios čia yra aptartos, labiausiai korumpuotos, kad būtų sulaikyti valdininkai, kad jie bijotų imti kyšius ir kitaip naudotis savo tarnybine padėtimi. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, gal yra tokie punktai, tik aš jų neradau.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.

J.BERNATONIS. Dėkoju už gerą klausimą. Jeigu jūs atsiverstumėte programos VI skyrių “Korupcijos prevencija”, matytumėte, kad ten yra politinės korupcijos ribojimas ir administracinės korupcijos ribojimas. Ten yra labai konkrečiai atsakyta į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, aš turiu tokią blogą nuojautą, kad daugelis Seimo narių ir net jūs pats, stovėdamas šiandien tribūnoje ir be didelio entuziazmo pristatydamas šią programą, nelabai tikite, kad realiai įmanoma ją įgyvendinti. Ar neatsitiks taip, kad čia bus tik paukščiukas dėl to, kad reikalauja Europos Sąjunga, o ne dėl to, kad mums patiems jos reikia, be galo reikia, kaip oro reikia tos programos. Ir ypač kai aš žvelgiu į VI skyrių, kurį jūs ką tik paminėjote, ir pati asmeniškai daug vilčių dedu į tą VI skyrių, kuriame yra kalbama apie politinės korupcijos ribojimą, matau, kad čia sakomi dalykai buvo siūlomi jau prieš keletą mėnesių. Pavyzdžiui, uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas. Mūsų frakcija siūlė šį įstatymo projektą, bet jis buvo pristabdytas, sustabdytas, neduota jam eiga, o dabar vėl siūloma. Ir kitas dalykas. Ar, sakykim, centrinės Lietuvos viena iš savivaldybių, kurioje yra aiškūs valstybės užvaldymo – vienos iš korupcijos rūšių – požymiai, ar bus galima tikėtis, kad ši savivaldybė nebevaldys po to, kai jūs būsite valdžioje keletą metų, ir visos žiniasklaidos, ir visos savivaldybės, ir panašiai?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ne į visas klausimo dalis galėtumėte atsakyti, nes buvo etinių momentų…

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš prašau nekomentuoti, pone pirmininke.

PIRMININKAS. …bet jeigu jūs atviras… Gerbiamoji klausėja, aš jums būtinai suteiksiu žodį, jeigu jūs norėsite, replikuoti. Bet laikykimės Statuto. Prašom, pranešėjau.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajai kolegei Rasai, kad mano entuziazmas, kaip ir jūsų entuziazmas, išreiškiamas ne žodžiais, o darbais. Todėl suprantama, kad galbūt jis neatsispindi stovint tribūnoje. Bet vien jau pats faktas, kad yra parengta strategija, parengta programa, reiškia, kad kova su korupcija bus vykdoma labiau koordinuotai. Jinai yra ilgalaikė. Numatytos tam tikros perspektyvos ir numatyti šiandieniniai darbai. Vieną iš jų jūs paminėjote. Suprantama, kad tai yra siūlymai. Ar Seimas priims tokias priemones, man šiandien sunku atsakyti.

Jeigu kalbėtume apie savivaldybes, tiesą pasakius, aš nelabai supratau. Jūs apie Vilnių kalbėjote? Centras Lietuvos yra Vilniuje. Aš nežinau, ar reikėtų šiandien tai komentuoti, ar reikėtų plačiau tą klausimą mums patyrinėti, ir tuomet atsakyti jūsų frakcijai, kas darosi Vilniuje.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ar galima patikslinti?

PIRMININKAS. Ačiū. Ne, negalima. Dabar klausia A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Programa didelė, daug popieriaus sunaudota ir tikrai daug gerų dalykų surašyta. Bet kyla keletas klausimų. Pirma, uždrausti juridiniams asmenims finansuoti partijas. Gerai, uždrausime, jeigu jūs naiviai manote, kad nebus surasta būdų kitaip jas finansuoti. Tai yra tiktai svajonės. Man atrodo, į šį klausimą reikia pažiūrėti kur kas plačiau. Antra, uždrausti būti išrinktam į valstybės ir savivaldybių institucijas tuo pat metu. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių tai yra visiškai normalus reiškinys. Iš Europos Sąjungos tikrai tokių reikalavimų nekyla. Tai turbūt yra mūsų asmeniniai norai. Aš nežinau, ar tai yra gerai, ar blogai. Tai yra diskutuotinas klausimas. Bet mano didžiausias klausimas yra tai, kad aš matau keletą dalykų tose priemonėse. Pavyzdžiui, į tą apskaitos sistemą žiūriu, 2003 metų antrajame ketvirtyje tiktai parengti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Vadinasi, po to mes pradėsime rengti, kai bus ta tvarka parengta, tinkamus įstatymus. O dar įdomiau atrodo… (Negirdėti) Dar keisčiau skamba – užbaigti informacinių sistemų įdiegimą Muitinės departamente prie Finansų ministerijos ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tą yra numatyta užbaigti 2002–2004 metais. Aš daugiau neturiu laiko ir man neleis posėdžio pirmininkas, bet ar su tokiomis datomis, su tokiais terminais, tokiu skubėjimu mes tikrai ką nors nuveiksime dėl korupcijos? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad jūs turėtumėte suformuluoti klausimą bent per 2 minutes. Labai atsiprašome. Prašom atsakyti į šį klausimą.

J.BERNATONIS. Aš manau, kad šios programos rengėjai turės galimybę atsižvelgti į visų Seimo narių įvairias pastabas, tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad, deja, informacinės sistemos įdiegimas muitinėje nebuvo užbaigtas liberalų valdymo metais. Tai tenka dabar užbaigti kitiems. Aš nemanyčiau, kad dėl to reikėtų įsižeisti ar pergyventi. Svarbu, kad tas darbas būtų atliktas. Bet taip pat prašyčiau, kad konkrečiau atsakytų rengėjai.

V.JUNOKAS. Gal aš pradėsiu nuo paskutinio klausimo – dėl informacinės sistemos įdiegimo muitinėje. Terminai, iškelti Seimo nario gerbiamojo A.Griciaus, galbūt ir galėtų būti trumpesni. Bet, deja, informacinių sistemų diegimas yra ilgalaikis, sudėtingas darbas. Jis turi būti paremtas tam tikrais finansais. Mes negalėjome spartinti kai kurių dokumentų arba teisės aktų rengimo procedūrų… negu su tuo sutiko kai kurios žinybos arba ministerijos. Bet kokius terminus priims garbus Seimas, taip ir bus nuspręsta.

Galbūt dar pasakysiu dėl juridinių asmenų galimybės finansuoti politines partijas. Vis dėlto ir Vakarų, ir Rytų pasaulyje pripažįstama, kad norint sumažinti, apriboti ir pašalinti prielaidas politinei korupcijai atsirasti, panašius įstatymus reikėtų turėti.

Dar galėčiau trumpai atsakyti į gerbiamosios Seimo narės R.Juknevičienės klausimą. Ne, Specialiųjų tyrimų tarnyba su korupcija nekovoja vien tiktai programomis, vien tiktai strategijomis. Per ketverius metus yra iškelta per 500 baudžiamųjų bylų, iš kurių, galėčiau pasakyti, šiandien teismuose yra nutraukta tik apie 10 baudžiamųjų bylų. Tai pagal procentus santykis yra gana neblogas. Daugelyje savivaldybių yra iškeltos baudžiamosios bylos, ir jeigu gerbiamoji Seimo narė turės ir pateiks konkrečius faktus dėl korupcijos vienoje ar kitoje savivaldybėje, mes tikrai juos ištirsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Vienas kalba už, vienas – prieš. O gal galėtume po pateikimo visi pritarti bendru sutarimu? Bet turbūt dar norėtų paremti kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai sveikinu Specialiųjų tyrimų tarnybą ir jos vadovą poną V.Junoką, kurie pagaliau turi galimybę pateikti Seimui šį labai svarbų dokumentą. Jis buvo, kiek aš žinau, rengiamas jau dvejus metus, bet dėl nuolatinės vyriausybių kaitos vis buvo tęsiamas jo patvirtinimas Vyriausybėje. Todėl taip vėluojame ir jį priimdami Seime, nors buvome įsipareigoję ir tai pačiai Europos Sąjungai šią programą priimti jau šių metų paskutiniajame ketvirtyje. Aš šį kartą labai nuoširdžiai galiu pasakyti, ačiū Dievui, kad yra Europos Sąjunga ir bent jau dėl jos mes galime šį tikrai rimtą dokumentą pradėti svarstyti.

Aš tik noriu dar kartą išreikšti nedidelį nusistebėjimą kolega J.Bernatoniu, kuris taip lyg ir atsiriboja pateikdamas šį dokumentą sakydamas, kad tai yra, na, jam primesta tokia prievolė, nes jis yra Vyriausybės narys, todėl jis turi ją pateikti, bet iš tikrųjų tai lyg ir ne jam artimas dokumentas. Bet galbūt aš klaidingai supratau šitokią jo nuostatą. Noriu tikėtis, kad tai iš tikrųjų bus labai rimtai svarstomas dokumentas ir kad jis bus gyvybingas dokumentas. Aš linkiu, kad Seimas jo nesugadintų taip, kaip yra parengtas Specialiųjų tyrimų tarnybos. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs girdėjote motyvus už. Gal kas norėtų kalbėti prieš? Nematau. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių nematau. (Balsai salėje) Prieštaraujančių nematom. Daktare, jūs prieštaraujate ar ne? Suteikiame žodį daktarui K.Bobeliui.

K.BOBELIS. Neprieštarauju, bet aš norėjau pasakyti vieną dalyką. Vienas iš svarbiausių kovos su korupcija būdų yra sutvarkyti kaip nors kiekvieną nusikaltėlį, kuris tik pagautas nusikaltimo vietoje tuoj pat atsiduria ligoninėje. O čia nė vieno žodžio neparašyta apie tai, kaip jūs tą eliminuotumėte. Aš tik tą pastabą norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Bet jūs pritariate?

K.BOBELIS. Iš principo remiu.

PIRMININKAS. Pritariate. Ačiū. Žodžiu, bendru sutarimu pritarėme po pateikimo. Pagrindinis komitetas turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar neprieštarautumėte, gerbiamieji Seimo nariai? Pritariate, taip? Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra prieštaraujančių? Prieštaraujančių nematau. Siūloma svarstyti kaip tik šioje pratęstoje sesijoje. Sutariame? Sutariame. Labai ačiū.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1252. Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1253. Įstatymo „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1254 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, tuomet kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1252. Pranešėjas – ūkio ministras ponas P.Čėsna. Prašome į tribūną. Taip pat bus pateikti du lydintys teisės aktai – tai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1253 bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1254. Jūs, ministre, pateiksite visus tris, taip? Ačiū. Prašom.

P.ČĖSNA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavime įstatyme siūloma pakeisti 10 straipsnio 2 dalį, atsisakant nuostatos, kad į privatizavimo objektų sąrašą negali būti įtrauktos tos valstybės įmonės, kurių pagal įstatymą iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, nes kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiamas ir įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, pripažinimo netekusiu galios.

Siūloma pakeisti 10 straipsnio 12 dalį, pakeičiant objektų išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo nuostatas. Siūloma atsisakyti įstatyme nurodytų sąlygų, kada objektas gali būti išbrauktas iš privatizavimo objektų sąrašo, ir nustatyti, kad sprendimą dėl objekto išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo priima Vyriausybė. Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad objektas gali būti išbrauktas iš sąrašo, jei įmonei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla arba įmonė Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka yra likviduojama, ar dėl stichinės, ar panašios nelaimės privatizavimo objektas neišlieka, ar daugiau kaip 1/3 pasikeičia jo fizinės savybės. Taip pat jei bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta objekto privatizavimo programa, tačiau per objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas.

Taip pat siūloma keisti 10 straipsnio 13 dalį, t.y. nustatyti, kad privatizuojant nekilnojamojo turto objektus, kuriems pagerinti buvo investuotas privatus kapitalas, tų objektų nuomininkui pervedamų lėšų dalis nebūtų didesnė už privatizavimo objektui pagerinti išleistas lėšas. Šiuo pakeitimu siekiama suvienodinti sąlygas, kuriomis pirkėjai įsigyja patalpas, į kurias investuota privataus kapitalo, atlygina nuomininkams jų investuotų lėšų dalį. Kadangi didžiąją nekilnojamojo turto vertės dalį sukuria jo vieta, o ne investicijos, todėl privatizuojamų patalpų, kurios yra strategiškai skirtingose vietose, nuomininkams, investavusiems panašaus dydžio lėšas, kompensuojamų lėšų dydis negalės skirtis dėl privatizuojamo objekto geografinės padėties.

11 straipsnio 3 dalį siūloma pakeisti, nustatant trumpesnį informacijos apie privatizavimo objektą paskelbimo informaciniame privatizavimo biuletenyje terminą. Iki 10 dienų tais atvejais, kai informacija apie objekto privatizavimą skelbiama ne pirmą kartą. Šiuo metu informaciniame privatizavimo biuletenyje visais atvejais apie privatizavimo objektą turi būti paskelbta ne vėliau, kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo privatizavime priėmimo pradžios. Šis pakeitimas leistų dažniau skelbti objektų privatizavimą, kai jie yra parduodami per nustatytą terminą.

17 ir 19 straipsnių pataisos. Siūloma nurodyti šiuose straipsniuose konkrečias sąlygas, kurias turi atitikti pastatai ar patalpos, į kuriuos investuota privataus kapitalo, ir išbraukti iš šių straipsnių nuorodą į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį. Siūloma šiuos straipsnius įrašyti, kad tiesioginių derybų arba nuomos su pirkėju būdais būtų galima privatizuoti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas ar pastatus, į kuriuos buvo investuota privataus kapitalo, kurių vertė didesnė negu 1/2 išsinuomotų patalpų ar pastatų vertės.

Šių straipsnių pakeitimas siūlomas dėl to, kad 2000 metų liepos 20 d., priėmus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame buvo nustatyta, kad tiesioginių derybų ir nuomos su išpirkimo būdais gali būti privatizuojami pastatai ir patalpos, į kuriuos buvo investuota privataus kapitalo. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10, 11, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, turi būti keičiami Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys privatizavimo procedūras.

Projektas Nr.IXP-1253. Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatyme siūlomi pakeitimai. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį naujuoju 8 punktu, nustatančiu naują Valstybės turto fondo funkciją, kuria numatoma suteikti Valstybės turto fondui galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už valstybės išperkamą iš piliečių nekilnojamąjį turtą atlyginti valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijomis bei pastatais, statiniais, perduodant juos nuosavybėn su žemės sklypu, ant kurio jie pastatyti. Pagal dabar galiojantį Valstybės turto fondo įstatymą Turto fondas tokios funkcijos nevykdo, o kituose įstatymuose tokio Turto fondo funkcija nėra nustatyta. Šiuo pakeitimu siekiama įgyvendinti 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir išspręsti klausimus, susiejus juos su jau priimtais sprendimais už valstybės išperkamą iš piliečių nekilnojamąjį turtą kompensuoti akcijomis. Taip pat papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu, nustatančiu Turto fondo funkciją pagal su savivaldybėmis ir valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis ir kitais juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, “Sodra”, profesinėmis sąjungomis pasirašytas sutartis už sutartyje numatytą mokestį Valstybės turto fondui parduoti, parduoti joms patikėjimo ar nuosavybės teise priklausančias akcijas ir kitą turtą aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagrindinė Valstybės turto fondo funkcija – valdyti ir privatizuoti valstybės turtą. Šiai funkcijai vykdyti įmonė turi reikiamą duomenų bazę, kvalifikuotus specialistus, kurie organizuoja ir įgyvendina privatizavimo darbus parduodant valstybės turtą. Pažymėtina, kad Valstybės turto fondas pagal sutartis su savivaldybėmis dėl jos nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo už tam tikrą mokestį sau privatizuoja savivaldybių turtą. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, turi būti pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo steigimo, taip pat turi būti parengtas naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą projektas.

Projektas Nr.IXP-1254. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, pripažinimo netekusiu galios. Siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti”, nes šiame įstatyme yra nustatytas jo galiojimo terminas, t.y. 2000 metai. Be to, daugelis į šio įstatymo patvirtintą sąrašą įrašytų įmonių neturėtų būti valstybinės ir neturėtų valstybinės įmonės statuso, pavyzdžiui, vaistinės, turgūs ir pan., o gali būti privatizuojamos. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 28 d. įstatymas Nr.I-744 “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” buvo priimtas tuo metu, kai valstybės turtas buvo privatizuojamas už investicinius čekius. Tokio įstatymo priėmimas buvo reikalingas tam, kad būtų išsaugota valstybės įtaka tose ūkio šakose, kuriose turėjo būti priimti specialūs sprendimai dėl įmonių privatizavimo arba dėl jų veiklos reguliavimo po privatizavimo. Taip buvo siekiama išvengti neigiamų pasekmių privatizavus šaliai svarbius strateginius ir infrastruktūrinius objektus. Šis įstatymas, priėmus 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą bei 1998 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, jau nėra aktualus. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti privatizuojamas tik po to, kai Vyriausybė priima sprendimą dėl jo privatizavimo, t.y. objektai įtraukiami į privatizuojamų objektų sąrašą. Neprivatizuojamų objektų sąrašo buvimas Lietuvoje negatyviai atsiliepė pritraukiant užsienio investicijas bei sulaukė neigiamo tarptautinių organizacijų vertinimo. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant padidinti privatizavimo viešumą ir skaidrumą. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Priėmus šį įstatymą reikia keisti ir teikiamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį išbraukiant iš jos nuorodą į minėtą įstatymą. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas pateikė visus tris projektus. Noriu atkreipti dėmesį, kas projektų numeriai mūsų darbotvarkėje buvo surašyti teisingai, tiktai projekto pavadinimas Nr.IXP-1254 buvo šiek tiek sukeistas. Todėl pavadinimai dabar tų projektų yra tokie, kokius pateikė pranešėjas. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ministro nori paklausti du Seimo nariai. Prašome. Pirmasis klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą kaip tik dėl paskutinio pateikto įstatymo projekto Nr.IXP-1254. Gerai pamename, kad pavasario sesijoje keletas Socialdemokratų frakcijos Seimo narių buvo pateikę įstatymo projektą kaip tik dėl neprivatizuotinų objektų sąrašo didelio papildymo kitomis įmonėmis. O štai dabar jūs teikiate įstatymo projektą, kad reikėtų iš tikro panaikinti tą sąrašą, kaip aš suprantu, nes jau visi metai kaip įstatymas neveikia. Ar čia koks nors kokybinis socialdemokratų ekonominės politikos pakeitimas, ar kas nors kita?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš manyčiau, kad pirmiausia įstatymas galiojo iki 2000 metų, jis turėjo nustatytą terminą. Tas terminas suėjo. O dėl nuostatų, tai čia yra diskutuotinas klausimas. Ten tokios įmonės, kurios yra numatytos kituose projektuose, tai įmonės, kurios negali būti privatizuotos arba kurios gali būti privatizuotos, tačiau paliekama valstybės kontrolės teisė. Tokių projektų yra, labai nedideli sąrašai, keletas įmonių.

Tokia idėja yra gyva. Ten siejama su valstybės strateginiais tikslais.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl Valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio, gal tai nelabai siejasi su 5 straipsniu. Buvo toks atvejis, Seimas įpareigojo Turto fondą parduoti profesinių sąjungų turtą. Per metus jis to nepadarė ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių. Ar tos pataisos išspręs tą problemą, jeigu vėl atsiras panaši kolizija, kai Seimas įpareigoja atlikti vieną ar kitą darbą, o Turto fondas to nepadaro? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Manau, kad, priėmus šias įstatymo pataisas, kurias jums, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiau, tokių problemų ateityje neturėtų kilti, o Turto fondas turėtų parduoti profsąjungų turtą pagal sutartį su profsąjungomis.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Gerbiamieji kolegos, dabar galėtume po pateikimo kalbėti dėl motyvų už ar prieš. Gal galėtume pritarti po pateikimo tiems įstatymų projektams, kuriuos dabar pateikė pateikėjas, bendru sutarimu? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ar dėl to norėtų kalbėti kolega A.Matulevičius? Ne. Sutinka. Taigi bendru sutarimu pritariame po pateikimo.

Dabar, kolegos, norėčiau pasakyti, kad šiuos tris įstatymų projektus Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar yra prieštaraujančių? Nematau.

Dabar turėtume sutarti dėl komitetų. Seniūnų sueiga rekomenduoja pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nematau. Papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra.

Kolegos, labai ačiū. Mes šiuos tris projektus, kurie yra pateikti, svarstysime skubos tvarka. Visiems trims projektams komitetai yra tie patys: Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Kolegos, dabar galėtume pradėti svarstyti darbotvarkės klausimą – tai Ministro Pirmininko A.Brazausko atsakymą į 10 Seimo narių raštiškus klausimus. Jie yra numatyti svarstyti 17 valandą.

Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti opozicijos lyderis G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, visų pirma jūs nepabaigėte šių trijų klausimų, nenustatyta svarstymo data. Jūs minėjote tik komitetus, todėl noriu klausti. Valdančioji dauguma sudaro darbotvarkes ir neatsižvelgia į Vyriausybės siūlymus svarstyti skubos tvarka. Ar iš tiesų jūs siūlytumėte, kad Vyriausybės siūlomas skubiai svarstyti įstatymas būtų svarstomas pratęstoje sesijoje, tai yra sausio mėnesį?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad komitetai turės svarstyti skubos tvarka, o komitetams pateikus savo išvadas, Seimas ir toliau svarstys taip, kaip numato Statutas, skubos tvarka. Kadangi mes svarstome šioje sesijoje, jeigu suspėsime, – šioje, jeigu ne, – pratęstoje, taip, kaip rekomendavo Seniūnų sueiga. Ar tenkina jus mano atsakymas? Aš noriu pasakyti, kad protokolui jau užfiksavau, nes skubos tvarka nenumato nukėlimo į kitą sesiją. Tai jau nebe skubos tvarka.

Gerbiamieji kolegos, dabar norėčiau kviesti į tribūną Ministrą Pirmininką A.Brazauską atsakyti į 10 Seimo narių klausimą, pateiktą raštu.

Kol premjeras ateis į tribūną, noriu suteikti galimybę trumpai kalbėti Seimo nariui A.Sakalui, nes jo pavardė buvo minėta šioje situacijoje.

Prašom, gerbiamasis Sakalai.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų turiu pareikšti, kad konservatoriai girdi tik tai, ką nori girdėti, ir negirdi to, ko nenori girdėti. Joks sveiko proto žmogus nepasakys, kad reikia nutraukti sutartį su “Williams”, nepaisant jokių pasekmių. Mano pozicija labai artima pono A.Vazbio pozicijai. Šį klausimą turi svarstyti Ekonomikos komitetas, įvertinti tai, ar ši sutartis turi perspektyvą, kad “Mažeikių nafta” taptų pelninga įmone, ir kokių priemonių riekėtų imtis, kad ji taptų tokia įmone. Jeigu ji negalės tapti pelninga įmone, o mes planuojame kišti šimtus milijonų, aš negaliu pritarti tokiai konservatorių pozicijai. Iš tiesų tai yra neišnešiotas konservatorių kūdikis, kurį jie gina visomis galimomis ir negalimomis priemonėmis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame už paaiškinimą. Gerbiamasis premjere, prašom, jums žodis.

Ministro Pirmininko A.Brazausko atsakymas į 10 Seimo narių raštišką klausimą (dėl AB „Mažeikių nafta“)

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, esu gavęs 10 Seimo narių (pavardžių neminėsiu, visiems žinoma) paklausimą. Yra suformuluoti keturi klausimai, susiję su Vyriausybės, Seimo ir kitų valstybinių institucijų veikla ir santykiais su “Mažeikių naftos” įmonės veikla. Pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus. Tiesa, jūs nepasakėte, kiek aš turiu laiko.

PIRMININKAS. Statutas numato jums 20 minučių, ir po 20 minučių, jeigu Seimas nutars, bus galima laiką pratęsti. Statutas numato 20 minučių.

A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Skaitau pirmą klausimą: “Ar Vyriausybė pripažįsta, kad dėl jos kaltės, Vyriausybei ir Seimo daugumai nesureguliavus klausimo dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, be veiksmų plano, valstybės biudžetas jau negavo apie 20 mln. litų pajamų, kad “Mažeikių naftos” įmonė patyrė dėl to nuostolių ir nukreipė palūkanų už valstybės skolintas lėšas mokėjimą ne Finansų ministerijai, o įmonės nuostoliams dengti”.

Norėčiau papasakoti iš eilės. Konstitucinis Teismas praeitų metų spalio 18 dieną priėmė sprendimą dėl kai kurių įstatymų ir vieno Seimo nutarimo. Norėčiau atkreipti dėmesį ir priminti Seimo nariams, kokios gi buvo Konstitucinio Teismo išvados.

Skaitau iš eilės. “Seimas negalėjo deleguoti Vyriausybei teisės sutartyse su strateginiu investuotoju valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus. Esminius turtinius įsipareigojimus valstybės vardu pagal Konstituciją gali prisiimti tik Seimas Vyriausybės siūlymu.

Antra. Nei Vyriausybė, nei Seimas negali prisiimti įsipareigojimo atlyginti nuostolius, kurie susidaro dėl strateginio investuotojo ir akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” kaltės.

Trečia. Nei Vyriausybė, nei strateginis investuotojas negali turėti pirmumo teisės įsigyti kitaip perleidžiamų, bet neparduodamų kitų akcininkų turimų akcijų. Pripažinta, kad Lietuvos Vyriausybės… Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata – Vyriausybė turi teisę strateginiams investuotojams mokesčių nedidinimo terminą pratęsti iki 10 metų – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai”.

Štai matote, kiek straipsnių, buvo priimti Seimo atskiri įstatymai ir nutarimas, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos konstitucines normas. Vis dėlto užsitęsus nerezultatyvioms, sakyčiau, diskusijoms dėl “Williams”, Vyriausybė savo iniciatyva šių metų lapkričio 14 dieną pateikė Seimui įstatymo projekto pataisas. Buvo toks Seimo valdybos prašymas. Šį darbą mes atlikome ir manome, kad Vyriausybė šiuo atžvilgiu padarė viską, kas nuo jos priklausė. Dabar Seimui lieka tik priimti reikalingus sprendimus. Nežinau, kodėl dėl to visą laiką kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir ieškoma būdų kaltininkų ieškoti vis dėlto Vyriausybėje. Aš manau, kad tai visiškai ne ta vieta, kur reikia ieškoti kaltininkų. Aš manyčiau, kad Seimas turėtų šitą klausimą išspręsti.

Dėl veiksmų plano. Noriu priminti, kad veiksmų planas – tai dokumentas, pagal kurį sprendžiamos “Mažeikių naftos” buitinės problemos, neturinčios jokios įtakos bendrovės veiklos efektyvumui, žaliavos tiekimui ar gamyklos modernizavimui. Jis pradėtas derinti dar 2000 m. liepos 20 dieną. A.Kubiliaus Vyriausybė daug kartų svarstė, tačiau liko nesuderintas, buvo perduotas pono R.Pakso Vyriausybei. Nė vienas protokolas, kuriuos mes radom, vis dėlto nesprendžia tų klausimų, nes praktiškai, žinoma, yra labai sunku juos išspręsti, nes tai susiję su dešimtimis ir šimtais milijonų litų, kurie turėtų būti finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių. Štai taip.

Mes dabar ieškom būdų, kaip vis dėlto sušvelninti tą situaciją ir tą veiksmų planą, kuris yra neatskiriama 1999 m. spalio 30 d. pasirašytų sutarčių dalis. Tose sutartyse yra prisiimti tokie įsipareigojimai, kurie iš tikrųjų verčia spręsti tą klausimą ir derybų metu. Tačiau derybos vyksta labai sunkiai. Aš dabar išvardinsiu, kokie reikalavimai keliami Lietuvai, kuriuos pagal 1999 m. sutartį Lietuva privalo (taip teigia “Williams” ir “Mažeikių nafta”) mokėti kaip Lietuvos valstybės įsipareigojimus pagal tą pačią sutartį, apie kurią aš jau kalbėjau. Iš eilės.

Pirmas dalykas, kad 2000 m. gruodžio 27 d. Vyriausybės nutarimu buvo išplėstas sąrašas įmonių, turinčių teisę importuoti naftos produktus į Lietuvą. Tai, žinoma, tiesiogiai, mūsų supratimu, nėra susiję su šia įmone. Ji turi teisę prekiauti savo produktais taip, kaip išmano. Jai šita teisė yra suteikta pagal minėtas sutartis. Tačiau ji dabar reiškia pretenziją dėl 12 mln. Lt, kiekvieną mėnesį po 600 tūkst. litų. Neaišku, kodėl, viena vertus, buvo išplėstas… aš manau, kad daugiau kaip 70 naujų importuotojų buvo nustatyta 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu. Kodėl tai buvo padaryta? Tačiau štai tokias pretenzijas reiškia. Be abejo, tos sumos negali būti įtrauktos į jokį veiksmų planą, taigi kalba logika.

Toliau yra tariamas “Klaipėdos naftos” prisiimtų įsipareigojimų perkrauti “Mažeikių naftos” produktus lyg ir nevykdymas, nors iš tikrųjų tokių faktų mes nenustatėm. Pretenzija – 18 mln. litų. Toliau yra dėl mazuto kokybės, atitinkančios Europos Sąjungos standartus, nustatymo. Reikalavimas, keliamas Lietuvai – 400 mln. litų. Tai yra numatyta kaip pretenzija, mes ją esame gavę raštu. Tai, žinoma, yra ilgesnė istorija, jeigu aš turėčiau laiko, aš galėčiau plačiau papasakoti. Tai irgi yra susiję su reikalavimais, kurie jau buvo svarstomi 2000 m. rugpjūčio 17 d., ir 2000 m. Vyriausybės nutarimu (man atrodo, pono A.Kubiliaus Vyriausybės nutarimu) buvo patvirtinta derybinė pozicija. Pereinamuoju laikotarpiu šitas reikalavimas, kad ne daugiau kaip 1% sieros mazute… buvo atsisakyta pereinamojo laikotarpio, ko, pavyzdžiui, ėmėsi Lenkija ir pagal mūsų turimą informaciją laimėjo. Tačiau Lietuva kažkodėl lengva ranka atsisakė derėtis dėl pereinamojo laikotarpio. Aš nežinau, kodėl sutiko, kad nuo 2004 m. mes jau turėsime, deginsime mazutą, kuriame bus mažiau kaip 1% sieros junginių. Sakyčiau, buvo labai neapgalvotas sprendimas.

Dar geriau – mūsų Nacionalinėje energetikos strategijoje, priimtoje 1999 m. spalio mėnesį, yra parašyta (skaitau tekstą): “Palaipsniui bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai, mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 metų bus nutraukta naftos produktų, neatitinkančių Europos Sąjungos normų, gamyba ir naudojimas.” Na, labai jau lengvai parašyta. Štai dabar mes artėjame prie Europos Sąjungos. Tai yra labai didelė kliūtis, kuri reikalauja, be abejo, labai rimto dėmesio ir labai skubių sprendimų. Na, tas skyrius – Aplinkos skyrius yra uždarytas. Liko tiktai dvi išeitys: pirmas dalykas – mes tęsiam derybas, kad išsiderėtume pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. (tokią direktyvą turi Vyriausybės derybų grupė, aš nežinau, ar tai mums pasiseks); antras dalykas – aš norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga nekelia reikalavimo iki 1% sumažinti sierą, sieros junginius mazute, tačiau kelia reikalavimą sumažinti sieros dvideginio, išmetamo į atmosferą, emisiją. Jeigu mes nenaudosim to mazuto, tai, žinoma, mes išlaikysim tuos reikalavimus. Mes jį galim netgi naudoti kaip tam tikrą mišinio su natūraliomis dujomis dalį ir tokiu būdu išlaikyti šitą reikalavimą, tačiau tokio tiesioginio reikalavimo naftos perdirbimo įmonei nėra. Taigi rinka yra plati, ypač Rytuose, kur ir 3, ir 4% nėra riba. Aš manyčiau, kad kaip nors susieti jų reikalavimus su Europos Sąjungos reikalavimais jokiu būdu negalima. Mes dėl to turim savo tvirtas pozicijas, kurių privalom laikytis.

Dabar norėčiau dėl kitų klausimų. Aš jau minėjau naftos kokybės klausimus, dabar toliau.

Europos Sąjungos reikalavimas sukaupti 90 dienų naftos produktų atsargas. Vyriausybei ketina pareikšti jau 50 mln. dolerių pretenziją. Žinoma, jie net nežino, kiek Vyriausybė arba Seimas planuoja jiems iš to 90 dienų krūvio. Jis turėtų būti… vis dėlto šiandien jų produktai apima 85% Lietuvos rinkos. Jeigu skaičiuotume proporcingai, žinoma, turėtų būti tam tikras krūvis. Bet ta įmonė yra Lietuvos teritorijoje, priklauso Lietuvos įstatymų jurisdikcijai, ir aš nemanau, kad turėtų būti sudaromos kokios nors išskirtinės sąlygos. Šitas reikalavimas yra keliamas visiems gamintojams, visiems prekiautojams. Bet tai, žinoma, irgi yra derybų objektas. Mes turim tam tikrą poziciją ir jos laikysimės.

Toliau. 17 įvairių pretenzijų, pareikštų dėl 1999 m. investicijų sutartyje nurodyto Vyriausybės, na, sakyčiau, pareiškimo ir užtikrinimo netikslumo, taip reikėtų suformuluoti, ar klaidingumo. Tuos pareiškimus ir užtikrinimus 1999 m. investuotojui suteikė laikinoji Vyriausybė, tinkamai neįsitikinusi šių užtikrinimų teisingumu. Toks neatsakingas sutarties sudarymas šalies biudžetui gali kainuoti daugiau kaip 50 mln. litų. Ten yra surašytas net 17 pretenzijų, kurios turės būti išspręstos, sąrašas. Na, o pasekmė tokia, kad štai dabar jau 21 milijoną nurašė iš palūkanų.

Pripažįstant, kad čia yra kieno nors kaltė, nors prisipažinsiu, aš čia nematau kol kas šios Vyriausybės kaltės, bent mūsų Vyriausybės tai tikrai, iš tikrųjų nuostolių priežastys turėtų būti nagrinėjamos. Aš manau, kad tai yra bendras rūpestis, ir reikia gerai pagalvoti, kaip mes iš savo skurdaus biudžeto pradėsime mokėti arba finansuosime dešimtimis arba šimtais milijonų litų skaičiuojamus nuostolius, ir nesuprantama, kodėl tai apskritai turėtų daryti Vyriausybė.

kodėl įmonė dirba blogai, priežasčių yra labai daug. Aš norėčiau tik dar kartą pabrėžti, kad tai, ką aš kalbėjau iki šiol, nė viena iš šių priežasčių įmonės tiesioginei veiklai įtakos neturėjo. Tie nuostoliai, kurie yra šiandien ir kurie per dvejus metus išaugo iki 350 mln. Lt, neturėjo jokios įtakos tiems dalykams, apie kuriuos aš kalbėjau. Čia galima įrodinėti, galima ginčytis, mes turime savo poziciją ir mes įrodysime. Nuostolių reikia ieškoti visai kitur, pirmiausia valdymo kokybėje. Žinoma, valdymas kainuoja, tačiau štai pernai išmokėta 42 mln. už įmonės valdymą, t.y. maždaug tiek pat pinigų, kiek skiriama pusei Vyriausybės, o jeigu pažiūrėtume atskirų ministerijų, sakykim, Ūkio ministerijos biudžetą, tai už tuos pinigus gali būti išlaikomos trys keturios ministerijos, o tuos 42 mln. pagal 1999 metų sutartį “Mažeikių nafta” sumokėjo “Williams“, nors visas direktoratas yra nusistatęs sau 430 Lt atlyginimą ir Lietuvai iš esmės nemoka jokių mokesčių. Čia tokia informacija.

Viena iš priežasčių yra auditas. Auditas yra daromas, bet jis daromas visiškai kita kryptimi. Štai “Arthur Andersen” – solidi, nepriklausoma audito kompanija – atlieka šį auditą, bet tas auditas yra grynai dėl buhalterinės apskaitos, buhalterinių ir finansinių atsiskaitymų klausimų. Be abejo, kyla klausimas, kad turėtų būti verslo auditas, bet tai visai kas kita. Žinoma, svarbu ir tai, kokios nuomonės yra Vyriausybė dėl audito apskritai šioje įmonėje. Reikėtų pagalvoti, ir aš manyčiau, kad ne viena Vyriausybė jau turėjo priimti šį sprendimą, nes toks auditas kainuoja milijonus. Aš nedrįstu pasakyti, kiek milijonų, bet kad ne vienas, tai tikrai. Tiek būtų dėl audito.

Neproporcingos ir milžiniškos ne tik valdymo išlaidos. Kita priežastis, kuri irgi glūdi 1999 metais pasirašytose sutartyse, yra įmonės modernizavimas. Šiandien į įmonės modernizavimą nėra investuotas nė vienas centas, ir, mūsų žiniomis, nelabai rengiamasi šitą daryti. Kol nebus modernizuota įmonė, visų rūšių benzinas, ypač 95 benzinas, neatitiks visų Europos reikalavimų. Čia galbūt per daug techniški klausimai, aš į juos nesigilinsiu, tačiau tik pastačius du naujus cechus galima išspręsti šią problemą ir pardavinėti produkciją, ypač benziną, daug brangiau, negu jis yra dabar parduodamas, ir dėl to yra gaunami dideli nuostoliai. Bent mūsų valstybės kontrolieriaus šių metų pavasarį paskelbti duomenys liudija, kad vien dėl to nuostolis sudaro per 40 mln. litų.

Žinoma, ieškoma tam tikrų objektyvių priežasčių, bet jų labai sunku rasti, kad pateisintume vadinamosios perdirbėjų maržos mažėjimą visoje Europoje. Iš tikrųjų yra mažėjimas, bet jeigu pažiūrėtume į Centrinės Europos įmones, nė viena įmonė nedirba nuostolingai, nors technologijos yra labai panašios, o šalių, kurios įeina į Europos Sąjungą, įmonėse nėra tokių rezultatų, kaip mūsų įmonėje. Matyt, priežastys yra gilesnės. Turbūt įsivaizduojate, kas tai yra marža. Tai skirtumas tarp žaliavinės naftos, žaliavinės produkcijos ir produkto kainos. Be abejo, jeigu galima pasipelnyti iš naftos perdirbimo, tai iš čia gali būti gaunamas visas pelnas. Bet jeigu čia dirbama nuostolingai, tai visa tai prisideda prie visų kitų nuostolių, kurie, kaip matote, yra visiškai akivaizdūs.

Dabar dar porą žodžių dėl trečio klausimo: ar Vyriausybė yra pasirengusi samdyti nepriklausomą tarptautinį auditą (aš jau atsakiau į tą klausimą), kad būtų gautas objektyvus ir visapusiškas “Mažeikių naftos” veiklos įvertinimas nustatant, kokios objektyvios ar subjektyvios priežastys lėmė, kad antroji už “Williams“ įsigytas akcijas kainos dalis nebus sumokėta? Tai priminė dar vieną, sakyčiau, labai liūdną faktą. Šis klausimas paprasčiausiai primena, kad pasirašant sutartį 1990 metais jau buvo užprogramuotas 75 mln. vekselio nemokėjimas. Tai jau buvo užprogramuota, nes šioje sutartyje įsipareigojimas buvo aiškiai sietinas su “Mažeikių naftos” teigiamos veiklos rezultatais. kadangi nuostolingai dirba, tai kam čia mokėti tuos 75 mln., mes ir taip labai turtingi.

Tai štai dar vienas, sakyčiau, labai sunkus atvejis, kurį aš norėčiau priminti Seimo nariams, nors daugelis tai žino. Aš dar galėčiau pridurti vieną dalyką: sutartyje buvo numatyta 140 mln. negrąžintinos mūsų suteiktos paskolos, jeigu gamykla turės nuostolių, o ji, žinoma, turėjo, ir šių pinigų mes jau nematysime, ir šitų 140 mln. taip pat. Jau yra panaudoti šie milijonai.

Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt ne visai sistemingai, bet aš pasistengiau atsakyti į tuos klausimus, kurie buvo. Man belieka tik atsakyti į vieną klausimą, kur cituojamas A.Sakalas. “Ar Vyriausybės vadovas pritaria Seimo nario A.Sakalo požiūriui, kad sutartį su “Williams“ verta nutraukti nepaisant kai kurių tokio veiksmo nuostolių?” Vyriausybė nesvarstė klausimo dėl 1999 metų investicijos sutarties, kuri susijusi su viskuo, ką aš pasakojau, nutraukimo galimybių. Tai labai sunkus klausimas ir sutarties nutraukimo klausimas teisine prasme būtų galbūt nekorektiškas, nes vis dėlto yra iškilęs per daug viešai, per daug plačiai, ir mums reikia ieškoti kitų būdų, kaip realiai sumažinti tą žalą, kuri yra daroma valstybei pasirašius šią sutartį.

Dviem žodžiais noriu papasakoti apie derybas tarp JUKOS, “Williams“ ir Lietuvos Vyriausybės pastaruoju metu. Kaip jūs žinote, vasarą buvo sukviestas Seimas, buvo skubėta priimti kai kuriuos nutarimus ir, sakyčiau, ir Vyriausybė, ir Seimas labai garbingai atliko savo darbą.

Tačiau derybos užsitęsė, šiandien derybos vyksta labai sunkiai. Derybose vėl yra numatomi tam tikri suvaržymai Lietuvai ir mūsų akcijų disponavimui, dar didesni negu 1999 metų sutartyje, pagal kurią mes negalime savo akcijų parduoti nesuderinę su kitais (nedetalizuosiu). Dabar vėl keliamas reikalavimas, kad dar su vienu kompanionu reikia suderinti šias sutartis, mūsų galimą akcijų pardavimą. Ten yra ir daugiau labai sudėtingų dalykų. Kadangi vyksta derybos, aš negalėčiau išsamiai kalbėti apie kai kuriuos klausimus, kurie yra teisinio pobūdžio, būtų labai nekorektiška, jeigu aš apie juos dabar kalbėčiau. Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad derybos vyksta iš tikrųjų labai sunkiai, labai vangiai, reikalavimai yra labai griežti. Jokios Vyriausybės kaltės čia nėra. Bet derybos iš pradžių vyko tik tarp dviejų paminėtų kompanionų. Dabar Vyriausybė irgi gavo derybų sutarties paskutinį variantą, kurį nagrinėja sudaryta derybinė grupė, šis darbas vyksta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prabėgo lygiai 25 minutės, skirtos atsakymams. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pacituoti Statuto 208 straipsnio 14 dalį. Ji skamba taip: “Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Seimui nutarus laikas atsakymui gali būti pratęstas. Pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą Seimo nariai. Jeigu Vyriausybės narys pageidauja, sudaroma galimybė atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip po 3 dienų.” Gerbiamieji kolegos, atsakymas į visus klausimus yra pateiktas, prabėgo 20 minučių. Mano pirmasis statutinis klausimas, ar mes pratęsime atsakymų laiką? Kokios būtų nuomonės? (Balsai salėje) Yra du pasiūlymai. Yra pasiūlymas pratęsti ir pasiūlymas baigti. Taigi, kolegos, registruojamės. Balsuosime, ar Seimas nutars, kad reikia pratęsti atsakymus į klausimus. Registruojamės, kolegos. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos – A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal jūs galėtumėte paklausti premjero, gal jis tikrai sutiktų 10–15 minučių pabūti čia su Seimu, nereikėtų imtis to statutinio reikalavimo balsuoti. Jeigu premjeras sutiktų, galima būtų išspręsti šią problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad premjeras tikrai sutiktų atsakyti, bet jūs prieš akis turite Statutą. Seimas turi nutarti, ne premjeras. Taigi, kolegos, aš manau, kad mes galėtume pratęsti, bet tuomet galėtume susitarti, kiek minučių pratęsime. Kiek minučių pratęsti yra siūlymas? Aš siūlyčiau 10–15 minučių. Taigi, kolegos, formuluoju klausimą. Dėmesio! Kadangi balsuosime alternatyviai, yra siūlymas šio klausimo svarstymą pratęsti dar 15 minučių, kad galėtų užduoti klausimus užsirašę Seimo nariai. Ir yra siūlymas pabaigti atsakymus. Yra dvi alternatyvos. Mano siūlymas balsuoti alternatyviai. Mygtukas “už” – partęsiame atsakymus į klausimus 15 min., mygtukas “prieš” – atsakymų laikas yra baigtas. Susilaikę neskaičiuojami. Mygtukas “už” – pratęsiame 15 min., mygtukas “prieš” – baigiame atsakymus. Prašom. Balsavimas pradėtas.

Už – 37, prieš – 38. Taigi ačiū, premjere. Jūsų atsakymai mus patenkino, Seimas nutarė diskusijos nepratęsti. Dabar replika po balsavimo. Prašom – A. Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų jūs pasielgėte taip, kaip leidžia Statutas, bet man atrodo, kad valdančioji dauguma padarė esminę klaidą. Ministras Pirmininkas atėjo pasirengęs ir pirmą kartą, mano manymu, pateikė pakankamai išsamius argumentus, išdėstydamas Vyriausybės poziciją, kaip dabar atrodo derybų eiga ir pokalbiai “Williams” kompanijos su “Mažeikių nafta”. Šis klausimas svarbus ne vien mums, Seimo nariams, galbūt kai kuriems labai skubantiems išbėgti iš salės namo, bet šis klausimas yra svarbus visiems Lietuvos žmonėms. Aš manau, kad jeigu mes dabar nutrauksime posėdį, turėtume priimti sprendimą per kelias dienas priimti sprendimą ir valandą kalbėti ta tema, išsiaiškinti visus niuansus. Pernelyg svarbūs klausimai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau pasakyti, kad jūs ne visai teisus. Jūs dar kartą atkreipkite dėmesį į balsavimą. Ir aš balsavau už pratęsimą, ir kai kurie kiti valdančiosios daugumos atstovai balsavo už. Labai įvairiai. Mano nuomone, šis klausimas yra labai svarbus Lietuvai, ir aš manau, kad reikėtų surengti atskirą posėdį, ir ne dešimties Seimo narių, bet posėdį, kuriame būtų galima tikrai labai atsakingai apsvarstyti visus tuos klausimus. Juo labiau kad mes turėsime dar ir įstatymus priimti. Taigi dabar, kadangi yra replikų metas, vieni pradėjo, dabar duosime žodį replikai kolegai Seimo nariui J.Jurkui. Prašau.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Aš manau, gerbiamieji kolegos, kad mes ne tuos žmones klausinėjame. Čia reikėtų klausinėti mano kolegas, kurie stovi prie kito mikrofono, kad atsakytų už tą nusikalstamą veiklą, kurią jie įvykdė 1999 metais, o šiandien vaidina didžiausius didvyrius. Sužlugdė ne tik gamyklą, bet visą tą rajoną.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Man atrodo, nuo to, kad čia vieni kitus kaltinsime, reikalai į priekį nejudės. Iš tikrųjų aš noriu kreiptis į Seimo vadovybę, kad per Seniūnų sueigą būtų inicijuota rimta diskusija, dalyvaujant Vyriausybės vadovui. Skirti tam porą valandų. Nes man atrodo, kad to reikalauja mūsų rinkėjai, ir šalis nori žinoti aiškią poziciją šiuo klausimu. Nes iš tikrųjų vien kaltinimais iš vienos ir iš kitos pusės bei replikomis mes neapsieisime ir per pusę valandos tokių klausimų neišspręsime. Reikia rimtai spręsti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai A.Matulevičiui. Jūs kaip tik parėmėte mano pasiūlymą. Aš manau, kad tokia diskusija būtų labai reikalinga. Manau, liberalai tikrai paremtų. Čia jūs gal Liberalų frakcijos nuomonę pasakėte? Aš tikrai pritarčiau, kad labai reikalinga nuosekli ir gera diskusija Seime, o ne 20 minučių pasikalbėjimai. Nors aš manau, kad premjero atsakymai buvo labai išsamūs ir įtikinami. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau pratęsti diskusijų replikų forma. Dabar leiskite man… Dėl replikų kalbėjo visi po vieną. Dabar sutariame, kad dar po vieną repliką vienas, du, trys, ir tuo šį klausimą baigsime. Primenu, kad mes dar neužbaigėme darbotvarkės klausimų. Dar yra Seimo protokolinis nutarimas, kurį reikės priimti. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar dar po vieną klausimą, po vieną repliką. Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad tik dėl jūsų demagogijos premjeras šiandien negavo galimybės atsakyti į visus klausimus. Ir dar kartą atrodo, kad jūs labai bijote, kad premjeras į šiuos klausimus atsakinėtų, nes premjeras netgi nedrįsta ateiti pakalbėti su jungtinės opozicijos frakcijomis ir išsiaiškinti daugelį klausimų, į kuriuos šiandien nebuvo gauta atsakymų arba atsakymai buvo pateikti visiškai netikslūs. Premjeras, noriu priminti, yra ne tiktai Vyriausybės vadovas, jis yra ir valdančiosios koalicijos vadovas. Kai yra sakoma, kad kai kurių problemų Vyriausybė nesiruošia spręsti, jas turėtų spręsti Seimas, dėl to valstybė šiuo metu patiria milžiniškus nuostolius, tai yra taip pat atsakymas, aš sakyčiau, pakankamai demagogiškas.

Antras dalykas, kurį taip pat reikia atsiminti. Deja, gaila, kad premjeras šiandien neprisiminė, kad Būtingės terminalas buvo pradėtas statyti 1995 metais, jam būnant Prezidentu, ir kainavo 1 mlrd. 200 mln. litų. Šiandien “Mažeikių nafta” šias skolas turi grąžinti. Todėl “Mažeikių nafta” per metus išmoka apie 200 mln. Lt paskolų, palūkanų, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl “Mažeikių nafta” kol kas iš tikrųjų negali dirbti pelningai.

Ir paskutinis dalykas. Jeigu taip blogai yra valdoma įmonė, tai kodėl tie, kurie supranta naftos verslą, turiu omeny visų pirma “Jukos” įmonę, kuri dalyvauja naftos versle, kodėl jie rengiasi investuoti gana didelę sumą pinigų į, Vyriausybės vadovo manymu, blogai valdomą įmonę? Kodėl “Jukos” kompanija investuodama mano, kad pelnus gali gauti šioje įmonėje tik po trejų ketverių metų? Kas yra teisūs: ar tie, kurie išmano naftos verslą, ar tie, kurie Lietuvoje vis dar kovoja su 1999 metų sprendimais, kartu, ko gero, numušdami ir parduodamų akcijų kainą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad jūs kalbėjote ir kad čia jau ne replika. Žinoma, jūsų kalba dar kartą įtikintų, kad kai kam reikėtų iškelti ir apkaltos procesą už šią sutartį, tai būtų labai gera pamoka.

Dabar kalbės Seimo narys V.Einoris. Gerbiamieji, labai atsiprašau. Dar po vieną, tada kalbės dėl replikų, o po to prašysime jūsų reaguoti, nes tai būtina. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš esu labai nustebęs ir sujaudintas, kad Seimo narių, kurie pasirašė paklausimą, tikslas labai neaiškus. Žinoma, kai labiau įsigilini, tai aiškus. Bet kur čia yra moralė, kur čia yra moralė ir kur moralės šaknys, šiandien labai akivaizdžiai pasirodė. Manyčiau, jeigu kam dar buvo neaišku, kur naftos ūkio nelaimės priežasčių šaknys, tai šiandien visiškai akivaizdu ir aiškūs tikrieji veikėjai, galima sakyti, iš tikrųjų kalti žmonės.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Veselka. Kaip minėjau, – paskutinysis replikai po balsavimo.

R.JUKNEVIČIENĖ. Jūs, pone pirmininke, diskriminuojate moteris.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai klausaisi šiandieninės opozicijos balsų, tai kalti maždaug visi, išskyrus pačią sutartį ir “Williams”. Kai “Williams” pirko Būtingę ir ėjo į “Mažeikių naftą”, žinojo, kiek Būtingė kainuoja, ką ji turi veikti, todėl logiška, turėjo žinoti, ir kokius prisiima įsipareigojimus. Dabar, jeigu jie nesugeba per Būtingę pumpuoti tiek naftos, kad Būtingė dirbtų pelningai, tai, atleiskite, yra nei dabartinės Vyriausybės, nei mūsų kaltė, tai yra “Williams” kaltė.

Toliau. Išgirdau šiurpius skaičius – 42 mln. valdymui, tų veikėjų alga – 430 litų. Maždaug apie 12-14 mln. litų pavagiama iš biudžeto nesumokant fizinių asmenų pajamų mokesčio. Ar tų pinigų nereikia? Todėl yra Baudžiamojo kodekso (aš nežinau senojo skaičiaus) 67 straipsnis – iki 10 metų už ekonominį kenkimą. Ar tinka jis?

Ir dar norėčiau. Pagal kokią mūsų procedūros taisyklę jūs leidžiate vėl kalbėti premjerui, nes mes nutarėme, kad kalbos baigtos? Turi būti rimta ir ilgalaikė diskusija. Ačiū.

A.M.BRAZAUSKAS. Ar galiu paprašyti, kad man leistumėte pasakyti žodį?

PIRMININKAS. Dabar suteiksime žodį Ministrui Pirmininkui, jeigu jūs neprieštarausite. Manau, tai yra labai svarbu ir Seimas sugrįš prie šio klausimo išsamios diskusijos. Prašom, premjere, jums žodis.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš nežinau, ką dar turėčiau papildyti, bet ponas A.Kubilius uždavė klausimą dėl Būtingės terminalo.

Taip, jis buvo pradėtas 1995 metais, jūs teisus. Bet jūs užmiršote, kada jis buvo baigtas. Jeigu jūs prisiminsite, kada jis buvo baigtas ir koks buvo rezultatas, tai jūs to klausimo neužduotumėte. Todėl, kad jis buvo baigtas padidinus jo kainą nuo, kiek prisimenu, 260 ar 270 mln. iki 280 mln. Ponas R.Paksas… Ir 100 mln. dolerių, 100 mln. dolerių papildomai pabrango Būtingės terminalas paskutiniaisiais metais, jį pradėjus eksploatuoti. Štai labai įdomus reiškinys, kuris iki šiol Lietuvoje dar neišaiškintas.

Toliau. Būtingės terminalo eksploatacija. Būtingės terminalu dabar visi jau labai giriamės, bet jis perkrauna lygiai pusę tiek, kiek yra numatyta pagal jo projektinį pajėgumą. Ar čia Vyriausybė kalta?

Trečias dalykas. Kodėl Būtingės terminalas taip eksploatuojamas? Štai rezultatai. Jūs žinote rezultatus: trejus metus nebuvo pakeistas vamzdis, dabar vadinamoji žarna nepakeista. Technologinis reglamentas reikalauja gamintojo – italų kompanijos… kas tris mėnesius nebuvo daromas hidraulinis bandymas ir kas mėnesį nebuvo vizualiai apžiūrima ši žarna. Tai leiskite paklausti. Kur čia Vyriausybė kalta? Aš baigiau savo dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, labai ačiū dar kartą. Čia būtų jūsų replika į gausias replikas. Manau, Seimas tikrai svarstys tą klausimą, kaip sakė liberalų atstovas A.Matulevičius, ne 20 minučių, o taip, kaip reikia. (Balsai salėje) Gerbiamasis premjere, manau, mes tikrai turėtume… Ar jūs dar norite atsakyti į klausimą?

A.M.BRAZAUSKAS. Prašau.

PIRMININKAS. Suteikime premjerui galimybę atsakyti į klausimą. Nori klausti Rasa… G.Steponavičius? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi nesutarta, kas klausia, klausimą baigiame. Sutarkime jį į darbotvarkę įtraukti atskiru klausimu. Ačiū, premjere. Eikime prie kito darbotvarkės klausimo.

Protokolinis nutarimas „Dėl dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiamų faktų“ (teikėjas – Seimo narys A.Kašėta)

Gerbiamieji kolegos, mums liko Seimo protokolinis nutarimas, kurį Seimas sutiko priimti. Jį parengė Seimo narys kolega A.Kašėta. Jis skamba taip: “Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas “Dėl “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamų faktų. Atsižvelgiant į “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamus faktus apie Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros darbą, Lietuvos Respublikos Seimas paveda Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams parengti savo išvadas dėl minėtų faktų”. Čia siūloma papildyti iki gruodžio, tarkime, 20 dienos. Sutinkame? Ar galime bendru sutarimu priimti šį protokolinį nutarimą? Galima. Ačiū. Protokolinis nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar būtų Seimo narių pareiškimai, bet raštu pareiškimų nematau. Taigi mes išnagrinėjome visus darbotvarkės klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos posėdis… (Balsas salėje) Jūs norite dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – didžiai gerbiamas Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau būti bent jau elementariai gerbiamas, pone posėdžio pirmininke. Aš matau, kad jums sekasi puikiai atlikti dvi funkcijas: kelti karą prieš Lietuvą tarptautiniuose arbitražuose, vyti iš tribūnos poną Ministrą Pirmininką, kai jis dar nori kalbėti. Ir trečia – nepaklausyti mūsų sakymo, kad mes nesame be balsavimo už dėl protokolinių sprendimų ir dėl Lietuvos rytų. Prašom formuluoti iš naujo, mes norėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū už protingą pasiūlymą kolegai A.Vidžiūnui. Ar mes galime priimti protokolinį nutarimą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jūs sakėte, kad ne. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra konkrečių dviejų didžiai gerbiamų Seimo narių – A.Vidžiūno ir J.Razmos – prieštaravimas, tai prašom registruotis ir balsuosime dėl Seimo protokolinio nutarimo. (Šurmulys salėje)

Gerbiamieji kolegos, kol dar registruojamės, noriu pasakyti, kad aš jį ne tik perskaičiau pažodžiui, bet ir pasiūliau datą, su kuria pateikiantysis sutiko, – tai gruodžio 20 diena. Manau, tai yra puikus Seimo narių reikalavimas. Mes privalome registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas mano, kad reikia tokio protokolinio nutarimo, balsuojate už. Kas manote kitaip, galite balsuoti prieš ar susilaikyti. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 33 balsavus už, 12 susilaikius, 5 balsavus prieš, protokolinis Seimo nutarimas “Dėl “Lietuvos ryto” dienraštyje skelbiamų faktų” priimtas. Ačiū.

Šios dienos posėdį skelbiu baigtą.