Lietuvos Respublikos 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
A I Š K I N A M A S I S R A Š T A S
Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymo patvirtinimo projektu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pateiktomis pagrindinių socialinių rodiklių prognozėmis 2002 – 2004 metams.
Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos – valstybės ekonominis klestėjimas. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, valstybė turi siekti, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai kasmet skiriamos lėšos būtų ne mažesnės nei 5 procentai BVP, kaip numatyta Sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnyje, tuomet sveikatos priežiūros finansavimo didėjimas sutaptų su BVP didėjimu.
Pažymėtina, kad PSDF biudžeto – pagrindinio sveikatos priežiūros finansavimo šaltinio – pajamos, palyginti su BVP, 1998 – 2001 metais sudarė kasmet vis mažesnę BVP dalį: 1998 m. – 4,28 proc., 1999 m. – 4,12 proc., 2000 m. – 4,02 proc., 2001 m. – 3,93 proc., o planuojamos 2002 m. pajamos sudarys tik 3,67 proc. BVP. 2002 metais planuojamas 4,7 procento BVP augimas, o PSDF biudžetas ateinančiais planuojamas net 5,1 proc. mažesnis nei patvirtintasis 2001 metais.
Pajamos
Įmonių, įstaigų ir organizacijų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už asmenis, gaunančius atlyginimą už darbą (3 procentai), kaip numatyta Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, sudarys 377.437 tūkst. litų, t. y. 2.011 tūkst. litų daugiau nei patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų atskaitymai iš fizinių asmenų pajamų mokesčio 2002 metais sudarys 1003.000 tūkst. litų, t.y. 66.000 tūkst. litų mažiau nei patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete. Ryšium su numatomu neapmokestinamų pajamų minimumo padidinimu nuo 214 iki 250 litų nuo 2002 metų liepos 1 d., šios pajamos sudarys 32.000 tūkst. litų mažiau nei prognozuojamas 2001 metų šio pajamų straipsnio įvykdymas. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa yra pareiškusios savo pastabas ir siūlymus dėl mokesčių sistemos koncepcijos, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Privalomojo sveikatos draudimo pajamos yra tiesiogiai susijusios su galiojančia mokesčių sistema, tad mokesčių reformos įgyvendinimas turės labai didelės įtakos PSDF biudžeto pajamoms (apie pusę biudžeto pajamų sudaro atskaitymai iš fizinių asmenų pajamų mokesčio). Pertvarkant mokesčių sistemą, būtina numatyti ir esminį sveikatos draudimo sistemos pertvarkymą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokesčių sistemos reformos koncepcijoje neįvardinta, ar bus ir iš kokių šaltinių PSDF biudžetui bus kompensuojama suma, kuria mažėja atskaitymai iš fizinių asmenų pajamų mokesčio. Sveikatos apsaugos ministerijos, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybinės ligonių kasos nuomone, valstybė turėtų kompensuoti PSDF biudžeto pajamų sumažėjimą, susijusį su mokesčių reforma.
Ūkininkų ir kitų asmeninio ūkio naudotojų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, bei įmokos asmenų, kurie moka už save 10 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas 2002 metais planuojamos atitinkamai 1.638 tūkst. litų ir 277 tūkst. litų, tai yra šios pajamos planuojamos pagal tai, kiek jų realiai surenkama. Sveikatos draudimo įstatymas numato, kad šie asmenys patys apskaičiuoja sveikatos draudimo įmokų sumą ir perveda į VLK sąskaitą. Šis įstatymas nesuteikia Valstybinei ligonių kasai administratoriaus teisių, be to, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, steigti specialią šias įmokas administruojančią struktūrą netikslinga, nes veiklos išlaidos padidėtų apie 10 mln. litų metams. Valstybinė ligonių kasa dar 1999 metais siūlė šių įmokų surinkimą ir administravimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, būtina vėl kreiptis į LR Seimą, Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo inicijavimo, kad ateityje šias įmokas administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Planuojama, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai iš viso sudarys 383.815 tūkst. litų. Valstybės biudžeto įmokų suma už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sudarys 379.030 tūkst. litų ir bus 25.556 tūkst. litų mažesnė nei buvo patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete.
Pažymėtina, kad draudžiamųjų valstybės lėšomis skaičius šalyje nuo 2093663 asmenų 1998 metais padidėjo iki 2240880 - 2001 metais, tačiau valstybės biudžeto įmoka už šių asmenų privalomąjį sveikatos draudimą per atitinkamą laikotarpį sumažėjo nuo 242,5 lito iki 187,2 lito už vieną asmenį. Pagal valstybės biudžeto 2002 metams numatytus asignavimus už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 379.030 tūkst. litų, įmoka už vieną asmenį sudarys 169,1 lito. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, turėtų būti patvirtinta ne mažesnė nei 2001 metais valstybės biudžeto įmoka, t. y. 187,2 lito. Tačiau pažymėtina, kad 2001 metais draudžiamųjų valstybės lėšomis skaičius padidėjo nuo 2161467 iki 2240880, t.y. padidėjo 79413 asmenų. Ryšium su šių asmenų skaičiaus padidėjimu papildomai reikėtų 14866 tūkst. litų, tuomet valstybės biudžeto asignavimų suma už draudžiamuosius valstybės lėšomis sudarytų 419.452 tūkst. litų ( 2001 m. PSDF biudžete patvirtinta 404.586 tūkst. litų). Be to, pažymėtina, kad valstybės biudžetas 1998-1999 metais neįvykdė įsipareigojimų PSDF biudžetui ir nepervedė 121 mln. litų planuotų asignavimų. Dėl šios priežasties ženkliai išaugo PSDF biudžeto kreditorinis įsiskolinimas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o pastarųjų – jų tiekėjams. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, valstybės biudžeto 121 mln. litų įsiskolinimas PSDF biudžetui turėtų būti pripažintas valstybės vidaus skola.
Kraujo donorų kompensacijoms planuojama skirti 3.965 tūkst. litų, t.y. 335 tūkst. litų mažiau nei patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete. Be to, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, kompensacijų kraujo donorams mokėjimas nėra privalomojo sveikatos draudimo paslauga ir šių lėšų apskaita bei atskaitomybė neturėtų atsispindėti PSDF biudžete. Šių lėšų apskaita ir atskaitomybė Valstybinėje ligonių kasoje turėtų būti vykdoma taip pat, kaip ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų šauktinių medicinos ekspertizės komisijų darbui apmokėti.
Planuojami kiti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai sudarys 820 tūkst. litų, t.y. 70 tūkst. litų mažiau nei patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete.
Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos 2002 metams atsižvelgiant į šių pajamų gavimo tendencijas planuojamos 300 tūkst. litų.
Savanoriškų juridinių ir fizinių asmenų įmokų straipsnyje nurodomos pajamos, planuojamos gauti Rusijos kariškių pensininkų sveikatos draudimui vykdyti, kaip numatyta Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos susitarimo protokoluose (1998 m. spalio 15 d. pasirašytuose Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados ir Valstybinės ligonių kasos). 2002 metų planuojamos pajamos už 10448 kariškius pensininkus (po 169,1 lito, t.y. tiek pat, kiek valstybė planuoja mokėti 2002 metais už vieną asmenį, draudžiamą valstybės lėšomis) sudarys 1.767 tūkst. litų.
Planuojamos iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių išieškotos lėšos 2002 metais sudarys 700 tūkst. litų, atsižvelgiant į realią PSDF biudžetui nustatomos žalos sumą.
Planuojamas lėšų likutis pagal 2002 m. sausio 1 d. būklę sudarys 20.000 tūkst. litų.
Planuojama bendra 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų suma sudarys 1.788.934 tūkst. litų, t.y. 96.081 tūkst. litų, arba 5,1 proc., mažiau nei patvirtintas 2001 metų PSDF biudžetas.
Išlaidos
Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija ir Sveikatos sistemos įstatymas apibrėžia, kad dėl atsiradusių ekonominių sunkumų pereinamuoju į rinkos santykius periodu išlaidos sveikatos priežiūrai neturi būti mažinamos.
Atsižvelgiant į šalies gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikius ir paslaugų prioritetus bei siekiant efektyviau ir racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai ir už turimas lėšas suteikti daugiau ir geresnių paslaugų, 2002 metais planuojama finansų srautus nukreipti iš stacionaro į ambulatorinės sveikatos priežiūros grandį ir skatinti pigesnių ambulatorinių paslaugų teikimą gyventojams.
Įvertinus lėšų sveikatos priežiūrai poreikį ir 2002 m. PSDF biudžeto galimybes, numatoma įgyvendinti sveikatos priežiūros finansavimo reformą, kuri leistų visiškai apmokėti prioritetines sveikatos priežiūros paslaugas bei numatyti būdus, kaip efektyviausiai panaudoti lėšas, apribojant kai kurių neprioritetinių sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą. Numatoma tobulinti vaistų kompensavimo tvarką, remiantis farmakoekonominiais skaičiavimais ir moksliškai pagrįstu vertinimu.
Įvertinus 2000 - 2001 metų PSDF biudžeto išlaidų ir įsiskolinimų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei vaistinėms kitimo tendencijas, 2002 metais planuojamas PSDF biudžeto lėšų poreikis sudaro 2.298.537 tūkst. litų; o PSDF biudžeto galimybės atitinka 1.788.934 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 509.603 tūkst. litų (22,2 proc. lėšų poreikio).
Lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms poreikio didėjimui didžiausią įtaką daro naujų brangių technologijų diegimas, kurį lemia Lietuvos rinkos integravimasis į pasaulio rinkas, labai greita medicinos technologijų raida, didėjantis Lietuvos gydytojų profesinių organizacijų aktyvumas, naujausios medicininės literatūros prieinamumo didėjimas dėl besiplečiančio Interneto tinklo ir diegiamos telemedicinos praktikos. Be to, VLK atlikta analizė rodo, kad apie 30 proc. šiuo metu stacionare gydomų ligonių turėtų būti gydomi ambulatoriškai arba dienos stacionare. PSDF biudžeto lėšų poreikis asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti sudaro 1.518.720 tūkst. litų; o PSDF biudžeto galimybės atitinka 1.305.387 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 213.336 tūkst. litų (14,0 proc. lėšų poreikio).
Išlaidų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti augimo priežastys būtų šios: 2001 metų pradžioje vidutiniškai 10 proc. padidėjusios vaistų kainos bei ypač brangių vaistų, daugiausia skirtų gydyti onkologines ir psichikos ligas, įtraukimas į kompensuojamų vaistų sąrašą praėjusiais metais. Šiuo metu pradėtos kompensuoti išlaidos vaistams nuo tokių ligų, kaip Ternerio sindromas; virškinamojo trakto ligų – Krono ligos, pirminės biliarinės cirozės ir pirminio sklerozuojančio cholangito, lėtinio virusinio B ir C hepatito; priešinės liaukos (prostatos) hiperplazijos ir vėžio, krūties ir kiaušidžių vėžio, pneumonijos, migrenos, klasterinių galvos skausmų, praeinančių išemijų priepuolių ir daugelio kitų. Psichikos sutrikimams – šizofrenijai, depresijai ir demencijai gydyti kompensuojami pagal naujausias metodikas skiriami vaistai. Be to, 2002 metais planuojama įvesti 5 proc. pridėtinės vertės mokestį vaistams ir medicinos technikai. Šių lėšų poreikis sudaro 408.450 tūkst. litų; o PSDF biudžeto galimybės atitinka 306.774 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 101.676 tūkst. litų (24,9 proc. lėšų poreikio).
Kitų šalių patirtis rodo, kad išlaidos vaistams visose pasaulio šalyse kasmet didėja (pvz. 1999 m. JAV išlaidos vaistams palyginti su 1998 m., padidėjo 18 proc., Norvegijoje ir Olandijoje – 11,5 proc., Prancūzijoje – 6,5 proc.). Išlaidos kompensuojamiems vaistams vienam gyventojui Lietuvoje sudaro 85 Lt, tuo tarpu 1999 m. Slovėnijoje siekė 382 Lt, Slovakijoje – 212 Lt, Lenkijoje – 168 Lt, Čekijoje – 260 Lt.
Mūsų šalyje didėjančios išlaidos ambulatoriniam ligų gydymui naujais ir efektyviais vaistais turėtų duoti farmakoekonominį efektą ir sąlygoti stacionarinės pagalbos apimčių mažėjimą. Ilgėjantys kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir ligų bei būklių, kuriomis sergant išlaidos vaistams kompensuojamos iš PSDF biudžeto, sąrašas didina biudžeto išlaidas, tačiau tai įgalina gydyti naujausiais ir efektyviausiais vaistais tas ligas, kuriomis sergantiems pacientams dar neseniai galėjome pasiūlyti tik simptominį gydymą.
Kraujo donorų kompensacijoms planuojama skirti 3 965 tūkst. litų visų PSDF biudžeto lėšų.
Išlaidų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kompensuoti didėjimą sąlygoja tai, kad daugėja pacientų, kuriuos reikia greitai ir efektyviai išgydyti, siekiant galutinio tikslo – grąžinti į darbą. Pagal PSO nuostatas, prioritetas turi būti teikiamas sunkiomis ūmiomis ligomis sergantiems arba patyrusiems sunkias traumas ligoniams. Tokių ligonių, kuriuos nuo mirties išgelbsti naujausios medicinos technologijos, kasmet vis daugėja - po stacionarinio gydymo reikėtų reabilituoti bent jau po 75000 žmonių. Lėšų poreikis medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui sudaro 104.900 tūkst. litų; PSDF biudžeto galimybės atitinka - 77.160 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 27.740 tūkst. litų (26,4 proc. lėšų poreikio).
Lėšų poreikis galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir kitų Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų centralizuotai įsigyjamų vaistų bei medicinos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti sudaro 90.800 tūkst. litų. Dėl naujų technologijų diegimo pagerėjusi diagnostika bei paslaugų prieinamumas didina sąnarių endoprotezavimo operacijų skaičių. Jei 1998 m. buvo atliktos 895 sąnarių endoprotezavimo operacijos, 2000 m. – 2428, tai 2001 metais planuojama atlikti 2900 operacijų. Padidėjo ne tik atliekamų operacijų skaičius, bet ir pacientų, laukiančių sąnarių endoprotezavimo operacijos: nuo 1132 iki 2001 metų pabaigoje prognozuojamų 15000. Širdies chirurgijos srityje pagal atliktų operacijų skaičių pirmauja širdies vožtuvų protezavimo operacijos ( nuo 310 operacijų 1998 m. iki 700 - 2001 m.). Širdies operacijų su dirbtine kraujotaka padidėjo nuo 1450 operacijų 1998 m. iki 2200 operacijų 2001 m., kardiostimuliatorių implantavimo operacijų – nuo 681 operacijų 1998 m. iki 920 – 2001 m. Tačiau 2002 m. PSDF biudžeto galimybės bus beveik dvigubai mažesnės ir atitiks 44.000 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 46.800 tūkst. litų (51,5 proc. lėšų poreikio).
Lėšų sveikatos programoms finansuoti poreikis sudaro 25.349 tūkst. litų. Išlaidos Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai didėja ne tik didėjant inkstų bei ragenos transplantacijų skaičiui, bet ir diegiant naujas. 1999 m. Lietuvoje atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija, 2000 m. – 8, šias metais planuojama atlikti 10 operacijų. Savivaldybių sveikatos fondams reikėtų skirti, kaip numato Sveikatos sistemos įstatymo 41 str. 2 dalies 2 punktas, 0,3 proc. PSDF biudžeto pajamų. Iš Paslaugų restruktūrizavimo programos šiemet finansuota 15 projektų, įsisavinta 3629,7 tūkst.litų. Kitų metų minimalus Paslaugų restruktūrizavimo programos lėšų poreikis, galintis paspartinti restruktūrizavimo procesus, sudarytų 7000 tūkst. litų. Tačiau 2002 metų PSDF biudžeto galimybės atitinka 14.761 tūkst. litų; lėšų trūkumas – 10.588 tūkst. litų (41,8 proc. lėšų poreikio).
Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos išlaidos sudarys 16.890 tūkst. litų, t.y. 500 tūkst. litų mažiau nei buvo patvirtinta 2001 metų PSDF biudžete. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių nuomone, reikia siekti mažinti veiklos išlaidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio valdymo komiteto sprendimais bei Ministro Pirmininko pavedimu sumažinti pareigybių skaičių bei biudžeto paprastąsias išlaidas, Valstybinė ligonių kasa (toliau VLK) pasiekė, kad 2001 metais jos sumažėtų 228 tūkst. litų (iš jų: VLK darbo užmokesčio fondas su socialinio draudimo įmokomis - 90 tūkst. litų, TLK kitos paprastosios išlaidos -138 tūkst. litų). VLK personalo skaičiaus mažinimas siejamas su organizacine struktūrine reforma, kuri leis optimizuoti VLK valdymą racionaliau perskirstant skyrių funkcijas. Tokiu būdu paprastosios išlaidos sumažėtų apie 10 procentų.
Išlaidų mažinimą teritorinėse ligonių kasose galima atlikti dviem etapais.
Pirmuoju etapu mažinant teritorinių ligonių kasų personalo skaičių, tektų atsisakyti aukštos kvalifikacijos specialistų (kurių TLK nepakanka). Tai susilpnintų PSDF biudžeto išlaidų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo, kokybės bei kompensuojamųjų vaistų išdavimo ir išrašymo kontrolę. Todėl pirmuoju etapu galime mažinti tik TLK kitas paprastąsias išlaidas.
Kitu etapu išlaidos būtų mažinamos vykdant TLK struktūrinę reformą, kuri būtų susijusi su administracijos, kito personalo, darbo užmokesčio fondo mažinimu. Ši reforma sietina su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-2004 metų Programos nuostata sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, maksimaliai pritaikytą gyventojų reikmėms ir poreikiams tenkinti, t.y. teritorinių ligonių kasų skaičių mažinti nuo 10 iki 5. Tai atlikus per metus paprastąsias išlaidas būtų galima sumažinti iki 10 procentų. Sumažinus TLK administracijos ir kito personalo skaičių nebūtų atsisakoma aukštos kvalifikacijos specialistų pareigybių, kurios būtinos pagrindinėms TLK funkcijoms vykdyti.
Planuojamos kasos apyvartos lėšos – 20000 tūkst.litų, PSDF biudžeto rezervas 2002 metais neplanuojamas.
Planuojama bendra išlaidų suma sudarys 1.788.934 tūkst. litų, t.y. 96.081 tūkst. litų, arba 5,1 proc., mažiau nei patvirtintas 2001 metų PSDF biudžetas.
Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis
