LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO
IŠVADOS PROJEKTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1205
1. Klausymai dėl įstatymo projekto: nevyko.
2. Klausymuose dalyvavo: -
3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Teisės departamentas |
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų: 1. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio sudėtinių dalių numeracija – šiuo metu šis straipsnis turi dvi 10 dalis. Taip pat tikslintina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies punktų (po 3 punkto iš karto eina 9), 39 straipsnio sudėtinių dalių (trūksta 7 dalies) numeracija. 2. Pažymėtina, kad daugelis projekte pateiktų sąvokų yra apibrėžiamos įvardijant tuos pačius žodžius, pvz., “pelno nesiekiantis vienetas yra vienetas”, “vienetų grupė yra grupė”, “pajamos yra visų rūšių pajamos”, “veikla yra bet kokio pobūdžio veikla” ir pan.. Toks sąvokų aiškinimas, kai jos apibrėžiamos tais pačiais žodžiais, neatskleidžia jų turinio ir esmės, tokios sąvokos neturi informatyvaus ar paaiškinamojo pobūdžio. Turėtų būti atskleistas visų projekte pateiktų sąvokų turinys, nes pvz., pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ”sąnaudos” apibrėžiamos kaip lėšos, medžiagos ar darbas, naudojamas kuriam nors tikslui, tokiu būdu “sąnaudų” sąvokos turinys, panaudojant tokias paaiškinamąsias detales, galėtų būti apibrėžiamas tiksliau ir aiškiau. 3. Projekte yra vartojama “apmokestinamojo vieneto” sąvoka. Galima būtų pasiūlyti šią sąvoką keisti į paprastai įstatymuose naudojamas sąvokas, kaip pavyzdžiui, “subjektas”, “mokėtojas” ar pan., tuo labiau, kad pvz., projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka “mokesčio mokėtojas”, 25 straipsnyje “vienetas (mokesčio mokėtojas)” ir t. t.. Be to, projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant “užsienio apmokestinamąjį vienetą”, apibrėžime vartojami ta pati sąvoka “apmokestinamasis vienetas”, kas yra ydinga, kadangi sąvokų aiškinimas per jas pačias komplikuoja turinio supratimą.
4. Neaiškus bei tikslintinas projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų turinys. Iš teikiamo projekto 2 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakcijos atrodytų, jog būtina sąlyga, kad vienetas būtų laikomas kontroliuojamu, yra ta, jog kontroliuojamas asmuo vienetą kontroliuotų tik paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, tačiau nėra nustatyta, kad toks kontroliavimas turėtų vykti nuolat iki paskutinės mokestinio laikotarpio dienos imtinai.Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad apibrėžiant “kontroliavimo” esmę, neturėtų būti vartojami tie patys terminai kaip ir pavadinime, t. y. “kontroliavimas”, “kontroliuojantis”, “kontroliuojamas” ir t. t. Be to, lieka neaišku ar 4 dalies 3 punktas yra kaip alternatyva 1 ir 2 punktams, ar tik vienam iš jų, ar pan. Reikėtų patikslinti projekto redakciją. 5. Neaiškus projekto 2 straipsnio 9 dalies sąvokų “būsimasis sandoris”, “išankstinis sandoris” turinys ir forma santykyje su Civilinio kodekso normomis ir terminija (pvz., Civilinio kodekso 6.165 str. įtvirtinta sąvoka “preliminarioji sutartis” ir pan.). Be to, neaiškios šios straipsnio dalies sąvokos “finansinė priemonė”, “finansinis instrumentas”, kurios yra aiškinamos viena per kitą, kas sukelia neaiškumą. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad tapati “išvestinės finansinės priemonės” sąvoka ir jos apibrėžimas yra įtvirtinta Seime registruotame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto (Nr. IXP-1203) 2 straipsnyje.
6. Kyla klausimas, kokia prasme projekto autoriai 2 straipsnio 9 dalyje vartoja sąvoką “finansinio instrumento kreditingumo vertinimas”. Kadangi kreditingumo vertinimo kriterijus suvokiamas kaip galėjimas grąžinti (padengti) skolą arba kreditorių pasitikėjimo turėjimas, todėl diskutuotina, ar būsimo sandorio šalių skolos nustatymas, jos grąžinimo galimybės ar kt. panašios sąlygos gali būti prilyginamos prie nepastovių ir kintančių sąlygų, nulemiančių būsimo sandorio vertę arba pardavimo kainą. 7. Apibrėžiant Lietuvos Respublikos teritorijos sąvoką įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje vartojama formuluotė “greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas” neturi teisinio ir loginio krūvio ir yra keistina. Atkreiptinas dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte (Nr. IXP-1203) yra apibrėžiama analogiška sąvoka: “Šalies teritorija - Lietuvos Respublikos teritorija, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrų ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių išteklių tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis, taip pat oro erdvė virš jos”. Siūlytume suderinti šias sąvokas. 8. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad “nuolatinė buveinė – tai užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška”. Svarstytina, ar galima apmokestinamo subjektą, kuris yra atitinkamas juridinio asmens padalinys, vadinti veiklos išraiška ir ar nereikėtų šios sąvokos apibrėžti panašiu principu kaip Civiliniame kodekse apibrėžiama “juridinio asmens atstovybė” ir ar atitinkamai atstovybės, filialai bus minėta veiklos išraiška.
9. Projekto 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiama “nuolatinio gyventojo” sąvoka duodant nuorodą į gyventojų apmokestinimą reglamentuojantį įstatymą. Norime pabrėžti, kad praktika apibrėžinėti tas pačias sąvokas kiekviename įstatyme iš naujo yra ydinga. Kiekviena sąvoka turėtų būti apibrėžiama tik vieną kartą pagrindiniame įstatyme reglamentuojančiame atitinkamus visuomeninius santykius. Asmenys, kurie laikomi nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje yra įvardijami specialiame įstatyme Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais arba gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Žin., 1995 Nr. 106-2348). Todėl siūlytume tikslinti projekte pateikiamą nuolatinio gyventojo sąvoką. Tuo pačiu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas nustato turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomybę. Tame įstatyme yra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip “vertė”, “rinkos vertė”, “kaina” ir t. t. Todėl siūlytume atsisakyti projekte naujai apibrėžinėti tokią sąvoką kaip pvz., “tikroji rinkos kaina” (projekto 2 straipsnio 23 dalis). Be to, iš projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatų lieka neaišku, kas ir kokiais pagrindais turės teisę nustatyti turto tikrą rinkos kainą ir šias straipsnio nuostatas galima būtų pasiūlyti derinti su minėtojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad Seime registruotame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Nr. IXP-1203) yra įtvirtinta kiek kitokia nei projekto 13 straipsnio 3 dalyje “ilgalaikio turto” sąvoka. Juridinės technikos požiūriu teisiniai terminai turėtų būti apibrėžiami vieną kartą – tame įstatyme, kuriame ta sąvoka yra esminė. Jeigu viena ir ta pati sąvoka bus apibrėžiama keliuose įstatymuose, taikant tuos įstatymus gali kilti keblumų, ypač jei tie apibrėžimai netapatūs. Todėl reikėtų suderinti teisės aktų terminiją. 10. Tikslintina pajamų sąvoka, kuri pateikiama projekto 2 straipsnio 14 dalyje. Dabartinė formuluotė yra per daug išplėsta - pagal dabartinį apibrėžimą pajamos apima taip pat ir darbo užmokestį bei kitokias fizinių asmenų gaunamas pajamas, nors įstatymas reglamentuoja tik apmokestinamųjų vienetų, t.y. juridinių asmenų ar kitokių organizacijų (įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3 straipsnio 1 dalis), apmokestinimą.
11. Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžiant palūkanas yra vartojama “diskonto” sąvoka, kuri nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra apibrėžta ir nevartojama. Svarstytina, ar nereikėtų įtraukti šios sąvokos apibrėžimo į įstatymo projektą. Taip pat projekto 2 straipsnio 18 dalyje lieka neaišku koks yra sąvokos “kapitalas” turinys. 12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamo projekto 2 straipsnio 21 dalyje, pateikiant susijusių asmenų sampratą, įvedama vieneto dalyvio sąvoka, kurios turinys nėra atskleistas. Reikėtų patikslinti šios sąvokos esmę, kadangi projekto 22 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos “vieneto dalyviai” įvardijami vieneto darbuotojai, akcininkai, savininkai ir pan. Kyla klausimas, ar sąvokos “vieneto dalyviai” ir “vieneto darbuotojai” savo prasme yra tapačios, ar reiškia skirtingus vienetui priklausančius ir jo veikloje dalyvaujančius asmenis. Reikėtų atitinkamai šias nuostatas suderinti.
13. Projekto 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta sąvoka “veikla”, kurios turinį sudaro komercinė arba industrinė veikla. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos teisės sistemoje yra vartojamos tokios sąvokos kaip “komercinė veikla”, “komercinė – ūkinė veikla”, o Seime registruotame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte (Nr. IXP-1203) apibrėžiama “ekonominė veikla”. Kyla klausimas, ar projektu teikiamos sąvokos savo turiniu skiriasi nuo dabar galiojančių sąvokų turinio, o jeigu ne, tai ar tikslinga įvesti naujas sąvokas tapačioms sąvokoms. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad projekto 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta sąvoka “ūkinė – komercinė veikla”. Reikėtų suderinti teisės aktų terminiją. 14. Koreguotina teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nuolatinių buveinių apmokestinimo esmė yra apibrėžiama tais pačiais žodžiais “apmokestinamasis”, “apmokestinamas”, todėl reikėtų patikslinti ir vieną jų, kaip perteklinį, išbraukti, pakaktų tik “pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą”.
15. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad “įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai”. Šis įstatymas nenumato galimybės įstatymo straipsnio dalies punktams turėti papunkčius. Atitinkamai tikslintina teikiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis. 16. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnyje yra išvardinti bendri apskaitos principai (pvz., kaupimo, piniginio mato ir t. t.), kuriuos savo nuožiūra gali pasirinkti ir jais vadovautis visos įmonės. Buhalterinės apskaitos įstatyme taip pat įtvirtinta, kad apskaita tvarkoma pagal šį įstatymą ir Nacionalinius apskaitos standartus, ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir Nacionalinius apskaitos standartus. Kyla klausimas, ar projekto 7, 8, 9 ir kt. straipsnių nuostatose kalbama apie tuos pačius apskaitos principus, kurie griežtai reglamentuoti, ar apie kitus principus ir koks šių įstatymų normų tarpusavio santykis. Tuo pačiu, reikia atkreipti dėmesį, kad projekto 10 straipsnio 2 dalies neaiškus sąvokos “pirkėjų skolos” turinys. 17. Projekto 12 straipsnio 4, 5, 6, 9 punktuose greta bendro subjekto pavadinimo, pvz., “vienetas”, skliausteliuose yra įvardinta tik po vieną konkretų subjektą “draudimo įmonė”, “pensijų fondas” ir t. t. Kyla klausimas, ar turima omenyje pavyzdžiai, ar tik viena institucija, tada tokiu atveju žodį “vieneto” reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Reikia patikslinti projekto redakciją. Taip pat ir projekto 13 straipsnio 1 dalyje, įvardinant “vienetą” ir “(valstybės bei savivaldybių įmones, įstaigas ir organizacijas)” vienos iš šių sąvokų reikia atsisakyti kaip perteklinės.
18. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieneto ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra materialus ir nematerialus, tačiau nėra atskleista materialaus ir nematerialaus turto samprata. Reikėtų įvardinti, kas turėtų būti priskirta vienai ar kitai minėto turto rūšiai. Tuo labiau, kad projekto 19 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka “vieneto susikurtas nematerialusis ilgalaikis turtas”, kurios turinys taip pat nėra aiškus.
19. Diskutuotina projekto 13 straipsnyje, apibūdinant turtą, įtvirtinta sąvoka “prestižas”, kurio prasmė pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną yra – autoritetas, įtaka, pagarba. Reikia tikslinti projekto terminiją. 20. Reikia patikslinti kokie “kiti atvejai” turimi galvoje projekto 16 straipsnio 7 dalyje.
21. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta sąvoka “sąnaudos”, tačiau lieka neaiškus projekto 17 straipsnio 1 dalies sąvokos “įprastinės sąnaudos” bei 2 dalyje įtvirtintos sąvokos “ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai” turinys.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 16 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama nuoroda į 11 straipsnio 5 dalį, tačiau pažymėtina, kad projekto 11 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyti turto įsigijimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų rūšys bei formos, o tik patiekiami tokių dokumentų privalomi ir kiti rekvizitai. Reikėtų atitinkamai patikslinti 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. 23. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka “rekonstravimo nusidėvėjimas”, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Tuo labiau, kad rekonstravimą būtų galima suvokti, kaip tam tikrų veiksmų, susijusių su esminiu ko nors pertvarkymu, atlikimą, todėl svarstytina, ar gali būti nustatytas tokių veiksmų nusidėvėjimas.
24. Taip pat svarstytina, ar teikiamo projekto 19 ir kituose straipsniuose vartojamos “nusidėvėjimo” ir “amortizacijos” sąvokos nėra adekvačios viena kitai, nes amortizacija apibrėžiama, kaip pagrindinių priemonių fizinis ir moralinis nusidėvėjimas. Reikėtų pasirinkti vieną šių sąvokų, tuo labiau, kad projekto 19 straipsnio 2 dalyje vartojama tik “amortizacijos” sąvoka.
25. Nėra aišku, kokiu principu sudarytas baigtinis sąnaudų nepriskiriamų reprezentacinėms, sąrašas įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalyje. Svarstytina, ar tokio konkretaus baigtinio sąrašo įtvirtinimas įstatymine norma išvis yra prasmingas, ir ar nereikėtų jo atsisakyti tiesiog nurodant esminius požymius, kurie būdingi sąnaudoms, nelaikomoms reprezentacinėmis, arba pavesti reprezentacinių sąnaudų sąrašo sudarymą Vyriausybei. Taip pat nėra aiškus šio straipsnio 4 dalyje vartojamos sąvokos “per vieneto savininkus, akcininkus, pajininkus patirtos išlaidos” turinys.
26. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje vartojama teisiškai neaiški sąvoka “nuostoliai dėl pirkėjo užmaršumo”. Ši sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme, taip pat ir įstatymo projekte ji niekur nėra atskleista. Siūlytume arba atsisakyti šios sąvokos, arba pateikti įstatymo projekte jos apibrėžimą. Taip pat svarstytina, ar natūralios netekties nuostoliais neturėtų būti pripažįstamas prekių sumažėjimas, o ne nuostoliais laikomas toks prekių sumažėjimas. Reikėtų šio straipsnio 1 dalies redakciją patikslinti.
27. Reikėtų patikslinti projekto 24 straipsnio nuostatose vartojamą sąvoką “iš pajamų atskaitomi mokesčiai”, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, mokesčiai arba mokami, arba išskaičiuojami, bet ne atskaitomi, tuo labiau, kad projekto 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos vienetas pajamų mokestį už dividendus apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą. Todėl projekto 24 straipsnio nuostatos turėtų būti patikslintos. 28. Kyla klausimas, ar projekto 25 straipsnyje įtvirtinta sąvoka “beviltiška skola” yra tapati Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintai sąvokai “beviltiška mokestinė nepriemoka”, kadangi jų turinys yra panašus, ar tai visai kita savarankiška sąvoka, tokiu atveju reikėtų atskleisti jos turinį ir santykį su Mokesčių administravimo įstatymo terminija bei 29 straipsnio nuostatomis.
29. Kita vertus, kadangi baigiasi 2001 mokestiniai metai, neaišku, kodėl projekto 25 straipsnyje, kalbant apie įstatymo įsigaliojimą, siūloma pradėti skaičiuoti nuo 2000 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio. Kyla klausimas, ar šia nuostata nerealizuojama ydinga įstatymo galiojimo atgal nuostata. 30. Iš projekto 30 straipsnio 5 dalies redakcijos galima suprasti, kad Lietuvos vienetų nuolatinės buveinės moka mokesčius ne Lietuvos Respublikoje. Tačiau tada kyla klausimas, kokiu pagrindu projekte yra reglamentuojami nuostolių perkėlimo klausimai, kadangi šie subjektai nėra Lietuvos jurisdikcijoje. Reikėtų atitinkamai patikslinti bei aiškiau išdėstyti projekto redakciją.
31. Siūlomo įstatymo projekto 37 straipsnio turinys žymiai platesnis negu suponuoja šio straipsnio pavadinimas (“37 straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas”). Pirmasis sakinys, kuris sudaro didžiąją šio straipsnio dalį, kalba apie tai, kas sumoka apskaičiuotą pelno mokestį. Atitinkamai tikslintinas straipsnio pavadinimas. Taip pat reikėtų atskleisti šiame straipsnyje įtvirtintos sąvokos “prie pajamų šaltinio” turinį. 32. Civiliniame kodekse, kalbant apie turto nuomą, yra vartojama sąvoka “išnuomoti”, taip pat vartojama sąvoka “perduoti”, tuo tarpu sąvoka “perleisti” vartojama kalbant apie nuosavybės perėjimą kitam asmeniui (pvz., pardavimo, dovanojimo atveju). Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti projekto 38 straipsnio 1 dalies terminiją. 33. Nuoroda duodama įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalyje (“organizuotas valstybėje arba zonoje, neįtrauktoje į 6 dalyje nustatytą sąrašą”) į 6 dalį yra netiksli – šio straipsnio 6 dalyje nėra numatyta jokio valstybių (zonų) sąrašo. Reikia patikslinti į kokio būtent įstatymo, kokio straipsnio 6 dalį duodama nuoroda. Jei turima omenyje šio straipsnio 5 dalis, tokiu atveju reikėtų tikslinti straipsnio 4 dalies formuluotę. 34. Nors teikiamo projekto 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama mokesčio administratoriaus teisė taikyti sandorio vertės koregavimo metodus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Mokesčių administravimo įstatymo 17 straipsnyje, reglamentuojančiame mokesčių administratoriaus teises, tokios teisės nėra. Taip pat įstatymo leidėjas mokesčių administratoriui nėra suteikęs teisės sudaryti sutartis su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo. Reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir suderinti dabar galiojančias ir teikiamo projekto nuostatas. 35. Projekto 40 straipsnio pavadinimas yra “sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno apskaičiavimas”. Galima būtų pažymėti, kad Civilinio kodekso 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementais, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas. Sutarties kaina yra vienas iš sutarties turinio elementų, kurį gali pakeisti tik pačios šalys savo susitarimu arba teismas. Todėl diskutuotina projekto nuostata dėl mokesčio administratoriui suteiktų teisių sandorių vertės, kainos koregavime. Gal būt būtų galima kalbėti apie apmokestinamosios vertės, apmokestinamojo objekto piniginę išraišką ir koregavimo galimybę. Taip pat neaiški bei tikslintina minėto straipsnio 3 dalies sąvoka “pajamų ar išmokų perapibūdinimas”.
36. Neaišku kokiu pagrindu projekto 41 straipsnyje yra sutapatinamos dvi sąvokos “reorganizavimas” ir “perleidimas”. Šio straipsnio nuostatas reikėtų suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis. 37. Reikėtų patikslinti įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalies skirstymą punktais. Pagal dabartinę šios straipsnio dalies formuluotę išskiriamas trečiasis dalies punktas savo turiniu nedera su pirmaisiais dviem. Svarstytina, ar įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalies 3 punkto nebūtų tikslinga išskirti į atskirą straipsnio dalį. 38. Įstatymo projekto 44 straipsnio turinys nėra aiškus. Įstatyme dėstomos normos turėtų būti formuluojamos aiškiai ir suprantamai – tai yra taip, kad jas galima būtų suprasti ir taikyti be specialių tam tikros srities žinių bei paaiškinimų. Tokia nuostata yra įtvirtinta Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, kuri teigia, kad teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. Projekto 44 straipsnio formuluotė tikslintina. 39. Neaiški bei tikslintina projekto 46 straipsnyje vartojama sąvoka “paaiškinamasis raštas”. Be to, iš straipsnio 2, 3 dalių nuostatų lieka neaišku kam ir kokia tvarka turi būti pateikiami atitinkami dokumentai. Taip pat reikėtų atskleisti, patikslinti straipsnio pavadinimo “apskaitos ataskaitos” turinį, kadangi pvz., projekto XI skyriuje reglamentuojami apskaitos reikalavimai. Siūlytume pavadinimą keisti į pavyzdžiui tokį: “46 straipsnis. Paaiškinamasis raštas”, kadangi būtent apie šio rašto surašymo tvarką bei turinį kalbama šiame straipsnyje.
Taip pat šio straipsnio 2 dalyje reikėtų žodį “paskutinis” pakeisti žodžiu “paskutiniai”. Tikslintina taipogi šio straipsnio 5 dalis. Pagal dabartinę šios straipsnio dalies formuluotę galima teigti, kad iš anksto yra preziumuojama, kad subjektas, kuris padarė šioje dalyje minimus veiksmus yra padaręs tam tikrą teisės pažeidimą. Tokia prezumpcija yra klaidinga, nes būtent šioje straipsnio dalyje minimų įstatymų reglamentuojama tvarka ir yra nustatomas tam tikras teisės pažeidimas. Manytume, kad šiuo atveju būtų pakankama tiesiog nuoroda į minėtus įstatymus. 40. Teikiamo projekto 50 straipsnio 2 dalyje įvardijamos “gyventojų ataskaitos”, tačiau neaišku, ar tai “nuolatinių gyventojų”, kurių samprata patiekta šiame įstatyme ar kitų gyventojų ataskaitos pagal šia nuostatą turi būti pateiktos. Reikėtų atitinkamai patikslinti.
41. Įstatymo projekto 55 straipsnio 2 dalyje po žodžių ”pelno mokesčio arba jam tapataus” įrašytinas žodis “mokesčio”.
42. Tikslintinas įstatymo projekto 58 straipsnio pavadinimas. Straipsnio pavadinime yra nuoroda į perėjimą nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo pagal iki šiol tai reglamentavusius įstatymus, tačiau nėra nurodyta kur (prie kokio reglamentavimo) yra pereinama. 43. Norėtume pastebėti, kad direktyvose, su kuriom buvo derintas šis įstatymo projektas (taip pat kaip ir daugumoje ES direktyvų), numatomas įpareigojimas valstybėms ES narėms nacionaliniuose teisės aktuose perkeliančiuose direktyvų nuostatas duoti nuorodas į tai, kokių direktyvų pagrindu tas teisės aktas yra parengtas. Turint omenyje Lietuvos siekį integruotis į ES, būtų prasminga laikytis analogiškos praktikos ir naujai rengiamų Lietuvos teisės aktų atžvilgiu tam, kad įstojus į ES, netektų daryti tokio pobūdžio pakeitimų įstatymuose.
|
Pritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Iš dalies pritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Iš dalies pritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti
Nepritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Iš dalies pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Iš esmės pritarti
Iš esmės pritarti
Iš esmės pritarti
|
Kadangi tai redakcinės pastabos į tai bus įvertinta redaguojant projektą.
Kadangi pelno mokesčio mokėtojai bus ir užsienio įmonės, pelno mokesčio tikslu netikslinga įvardinti konkrečių veiklos organizacijos formų( dėl įmanomos jų gausybės) Apmokestinant svarbu, kad “vienetą kontroliuotų tik paskutinę mokestinio laikotarpio dieną” dėl įtakos skirstant pelną. Alternatyva yra 2 ir 3 punktai.
Šio įstatymo sąvokų vartojimas ir jo santykis su Civiliniu kodeksu apibrėžtas projekto 2 straipsnio 27 dalyje. Be to, sąvoka yra suderinta su Tarptautiniuose apskaitos standartuose vartojamąja.
Iš esmės Teisės departamento apibrėžta prasme ir suprantama ši sąvoka.
Redakcija bus patikslinta.
Nuolatinė buveinė reiškia LR teisę apmokestinti užsienio vieneto veiklos Lietuvoje pajamas. Užsienio vieneto veikla turi atitikti nuolatinumo kriterijus, t.y. užsienio vienetas turi vykdyti nuolatinę veiklą per nuolatinę buveinę ir todėl užsiregistruoja mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Pelno mokesčio tikslais nėra svarbi verslo organizavimo forma.
Gyvenamoji vieta nėra vienintelis nuolatinio gyventojo, o tuo pačiu ir pajamų mokesčio mokėtojo, požymis (183 dienų taisyklė, gyvybinių interesų centras ir kt.)
“Tikroji rinkos kaina”- sąvoka yra suderinta su Tarptautiniuose apskaitos standartuose vartojamąja. Kiti straipsniai suderinti, vartojama vieninga sąvoka.
Tačiau pelno mokesčio įstatyme ilgalaikis turtas yra detalizuojamas pačiame įstatyme, o ne sąvokoje.
Šiame įstatyme reglamentuojamas vienetų vykdančių veiklą pajamų apmokestinimas. Veiklos sąvoka yra apibrėžta įstatyme. Tos sąvokos atsisakyta.
Dalyvio sąvoka suderinta su Civiliniu kodeksu. 22 straipsnio 2 dalyje konkretizuoti tie dalyviai, kurių naudai negali būti patirtos reprezentacinės sąnaudos, siekiant įstatymo aiškumo. Vieneto dalyvis gali būti, o gali ir nebūti vieneto darbuotoju.
“Komercinė – ūkinė veikla nėra reglamentuota kituose teisės aktuose.
11 straipsnyje nustatyta, kaip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, o 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kokį tarifą taikant jis apmokestinamas. Tai bus vertinama redaguojant projektą.
Įstatyme kalbama apie tuos pačius principus.
Būtina palikti vienetą, siekiant išlaikyti bendrą įstatymo principą ir užtikrinti, kad užsienio vienetai, vykdantys draudimo veiklą taptų pelno mokesčio mokėtojai nepriklausomai nuo verslo organizavimo formos.
Materialaus ir nematerialaus turtas įvardijamas įstatymo 1 priedėlyje. Be to, šios sąvokos detalizuotos finansinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei standartuose. Prestižas yra finansinė kategorija.
LR Vyriausybės nustatyta tvarka bus detalizuoti atskiri atvejai, kurie objektyviai neatitinka 16 straipsnyje išdėstytų bendrųjų principų, atsižvelgiant į paskirų vienetų veiklos specifiką.
Ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai detalizuoti šio įstatymo 18- 30 straipsniuose.
Tikslinama 11 straipsnio 5 dalies redakcija.
Rekonstravimo sąvoka nustatyta Statybos įstatyme, rekonstravimas gali būti įvertintas vertine išraiška ir nudėvimas, kas yra atliekama pagal šiandien galiojančius teisės aktus. Nudėvimas yra materialusis ilgalaikis turtas, o amortizuojamas nematerialusis ilgalaikis turtas.
Išbrauktas žodis “savininkus”
Sąvoka “nuostoliai dėl pirkėjo užmaršumo” naudojama finansinėje apskaitoje ir aiški visiems mokesčio mokėtojams.
Įstatyme reglamentuojamas mokesčio apskaičiavimas.
“beviltiška skola” visiškai netapati Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintai sąvokai “beviltiška mokestinė nepriemoka”.
Redakcija patikslinta
Lietuvos vienetų vykdydami veiklą ne Lietuvoje moka mokesčius užsienio valstybėse, jei atitinka tose valstybėse nuolatinėms buveinėms keliamus reikalavimus, o Lietuvos vienetas moka mokesčius nuo visų pasaulyje uždirbtų pajamų, įskaitant ir pajamas uždirbtas per nuolatines buveines.
Sąvokos “prie pajamų šaltinio” turinys atskleistas sąvokose..
Terminija patikslinta.
Straipsnio redakcija patikslinta.
Mokesčio administravimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis tokią teisę suteikia.
Mokesčio administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 15 punktas suteikia mokesčių administratoriui teisę taikyti netiesioginius mokesčio bazės nustatymo metodus.
Šios sąvokos nėra sutapatintos.
Šie punktai suderinti su ES direktyva.
Galimybė aiškiau suformuluoti tekstą, bus įvertinta redaguojant.
Paaiškinamasis raštas yra apibrėžtas finansinę atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, jis yra viena iš finansinės atskaitomybės sudedamųjų dalių. Pateikimo tvarka nustatyta 51 straipsnio 2 dalyje.
Šiame straipsnyje išvardytos vieneto ataskaitos apie jas kontroliuojančius vienetus ir gyventojus.Tai paaiškinta 2 straipsnio 4 dalyje. Bus įvertinta redaguojant.
Bus įvertinta redaguojant
Sutinkame su Teisės departamento nuomone, kad daugumoje ES direktyvų numatomi įpareigojimai tik valstybėms ES narėms. Lietuvai tapus ES nare į šią pastabą bus atsižvelgta |
4. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Stačiatikių labdaros ir paramos fondas, UAB"Bitė GSM", General.miškų urėd. prie Aplinkos m. |
Pasiūlymai pateikti išvados priede. |
Iš dalies pritarti (čia ir toliau išvados projekte- G. Šivicko nuomonė) |
Pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti rengiant komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
5. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Susisiekimo ministerija |
Papildyti 12 straipsnį 10 punktu ir jį išdėstyti taip: “10) jūrų, oro uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos.” |
Pritarti |
|
6. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados rengėjų nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
2.
3.
4.
5.
6. |
E. Masiulis
Raimundas Palaitis
Gintaras Steponavičius
Jonas Lionginas
B. Vėsaitė
R. Sinkevičius, P. Vilkas
B. Bradauskas
A. Matulevičius
G. Šivickas |
Siūlau šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
“2. Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir
paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama
atskaityti
1. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju ketvirtuoju punktu ir ją išdėstyti taip:
“1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai, 4) atskaitoma investicijų suma, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.”
2. Pakeisti 18 straipsnio 3 bei panaikinti 5 dalį, atitinkamai pakeičiant likusių dalių numeraciją, ir 3 dalį išdėstyti taip:
“3. Ilgalaikio turto
nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami pagal tiesiogiai proporcingą
(tiesinį) (toliau – tiesinis metodas)
3. Papildyti įstatymo projektą nauju 31 straipsniu, atitinkamai pakeičiant po jo einančių straipsnių numeraciją:
“31 straipsnis. Investicijų suma. 1. Šiame įstatyme investicijų suma yra kompiuterio programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo, remonto, kurio vertė viršija 50 procentų remontuojamo turto įsigijimo kainos, rekonstravimo arba nebaigtos statybos iš vieneto nuosavų arba skolintų lėšų kaina. Jei turtas gautas išperkamosios nuomos būdu, investicijų suma laikoma faktiškai apmokėta šio turto dalis. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigytas kompiuterio programas, jei šių investicijų suma buvo atskaityta iš pajamų, apmokestinamos visos gautos pajamos, neatimant šio turto įsigijimo kainos. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterio programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą vienetą, pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina. Šio straipsnio nuostatos netaikomos kompiuterio programų susikūrimui.”
4. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
“1. Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, atskaičius leidžiamus atskaitymus ir investicijų sumą gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, tai ši nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo”.
5. Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
“1. Jokioms Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos
fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms
6. Panaikinti 58 straipsnio 4 ir 5 dalis.
7. Pakeisti 1 priedėlio 2 stulpelio turinį, išbraukiant žodžius “arba dvigubo balanso”.
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) pelno nesiekiantys vienetai,
2. Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi: “4. Vienetų, dirbančių informacinių technologijų, biotechnologijų srityje arba gamyboje, ir/arba turizmo paslaugų sferoje apmokestinamasis pelnas, gautas savivaldybių, kuriose nedarbo lygis 25 procentais didesnis už šalies nedarbo lygio vidurkį, teritorijose, du metus nuo vieneto įregistravimo dienos apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) mokesčio tarifą. Trečiais metais nuo įregistravimo dienos taikomas 50 procentų mažesnis, ketvirtais metais 25 procentais mažesnis mokesčio tarifas.”
3. Išbraukti 11 straipsnio 4 dalį bei pakeisti žemiau esančios straipsnio dalies numeraciją:
4. Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 4 punktu bei pakeisti žemiau esančių straipsnio punktų numeraciją: 4) “išlaidos, susijusios su personalo kvalifikacijos kėlimu.”
Siūlome projekto 58 straipsnį papildyti 18 dalimi: “18. Iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos vienetų apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms į technikos ir technologijų atnaujinimą, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Vienetų ilgalaikio turto, įsigyto iš apmokestinamojo pelno, panaudoto investicijoms į technikos ir technologijų atnaujinimą, apmokestinto taikant nulinį (0 procentų) tarifą, nusidėvėjimas skaičiuojamas tik pagal tiesinį metodą. Investicijų į technikos ir technologijų atnaujinimą sumos apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.”
Buvusi projekto 58 straipsnio 18 dalis tampa 58 straipsnio 19 dalimi.
Papildyti V skyriaus 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka 1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o taip pat miško atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų, valstybinės miškų apsaugos pareigūnų išlaikymo sąnaudos, išskyrus sąnaudas, susijusias su veiklos neigiamu poveikiu aplinkai ar to poveikio padarytos žalos atlyginimu.
1. Grąžinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projektą (IXP-1205) iniciatoriams tobulinti. 2. Seimui nutarus tęsti projekto svarstymo procedūrą, atsižvelgti į siūlomas pataisas. 1. Papildyti projekto 5 straipsnio 1 dalį: “Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita; 2) užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą; 3) pajamos iš paskirstyto pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą; 4) Lietuvos vieneto, kuris pasirenka [571] straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą, apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą.” 2. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį: “1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita, bei investicijai skirtos lėšos (pasirinkus [571] straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą investicijų apskaičiavimo būdą). Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.” 3. Papildyti projektą nauju [571] straipsniu: “[571] straipsnis. Investicijos ir jų apskaičiavimo būdai 1. Šiame įstatyme investicijos yra apskaičiuojamos pagal Lietuvos vieneto pasirinktą tik vieną iš šių būdų: 1) pelnas, panaudotas investicijoms į patį Lietuvos vienetą, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikainos, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudojamų licencijuotų kompiuterių programų (toliau – kompiuterių programos) vertės, išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusių mokestinio laikotarpio pabaigoje, atimama naudoto ilgalaikio materialiojo turto, įskaitant nebaigtą statybą, įsigijimo savikaina, įskaitant remonto, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, ir rekonstravimo vertę, ir naudotų licencijuotų kompiuterių programų vertė, išskyrus paties juridinio asmens susikurtų kompiuterių programų vertę, buvusios mokestinio laikotarpio pradžioje, ir atimama per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, įsigyti panaudota ir negrąžinta skolintų lėšų likučio suma, taip pat per mokestinį laikotarpį atsiradusio įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, kreditorinio įsiskolinimo suma, per mokestinį laikotarpį juridinio asmens nemokamai gautų ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertė bei apskaičiuota per mokestinį laikotarpį įsigyto ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, nusidėvėjimo suma. Parduodant šį ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Kai šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, išskyrus paties juridinio asmens susikurtas, perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Apskaičiuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamąjį pelną, panaudotą investicijoms, bankų ir kitų kredito įstaigų skolintomis lėšomis laikomi įsiskolinimai kitiems bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei terminuoti indėliai; 2) investicija į patį Lietuvos vienetą – tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš juridinio asmens nuosavų arba skolintų lėšų. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, investicijai panaudotos lėšos atimamos iš bendrųjų pajamų tik vienu iš šių būdų: įsigijus, pasistačius ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijus kompiuterių programas, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis) arba ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, pasistatymo ar kompiuterių programų įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jų eksploatavimo laikotarpį 5 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte. Kai ilgalaikiam materialiajam turtui arba kompiuterių programoms įsigyti panaudotos lėšos iš karto atimamos iš bendrųjų pajamų, šio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik apskaičiuojant pelno mokestį. 2. Investicija, taikant bet kurį investicijų apskaičiavimo būdą, nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus juridinius asmenis, kurių pagrindinė veikla – transporto paslaugos. 3. Juridinio asmens pasirinktas investicijos apskaičiavimo būdas negali būti keičiamas.” 4. Išbraukti projekto 40 straipsnį: “40 straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno apskaičiavimas
5. Siūlau: 1. Bazinę projekto įsigaliojimo datą, nustatytą 59 straipsnio 1 dalyje, nukelti iki 2003 m. sausio 1 d. 2. Pritarus 1 pasiūlymui, pavesti projekto iniciatoriams atitinkamai pataisyti kitas projekto įsigaliojimo nuostatas. 6. Norėčiau pabrėžti, kad visa eilė projekto nuostatų, apsunkinančių mokesčių mokėtųjų padėtį, prieštarauja įstatymo negaliojimo atgal principui: 1. Projekto 58 straipsnio 1 dalies nuostata dėl tęstinumo netaikymo jau padarytoms investicijoms, kurią siūlau išbraukti:
7. Projekto 58 straipsnio 4 dalies nuostata dėl turto, kuriam pagal galiojančius įstatymus pritaikyta investicijų lengvata, pardavimo ar kitokio perleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje minimos pajamos turėtų būti didinamos ne turto įsigijimo verte, o likutine verte. Šią dalį siūlau išbraukti: “ 8.Pastebėjau kitų projekto trūkumų, pvz., projekto 1 priedėlyje patvirtintuose Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvuose nurodyta, kad ne senesni kaip 5 metų automobiliai nusidėvi per 6 metus, o senesni kaip 5 metų – per 10 metų (skaičiuojant nuo įsigijimo). Siūlau: 1. 2 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius “išskyrus filialą, atstovybę arba nuolatinę buveinę”. 2. 2 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodžius “kuris apskaičiuoja ir moka pelno mokestį šio įstatymo nustatyta tvarka”. 3. 2 straipsnio 12 dalies 2 sakinį išdėstyti taip:
“Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos 4. 2 straipsnio 15 dalį papildyti nauju 2 sakiniu: “Po neribotos civilinės atsakomybės vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.” 5. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: “16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje): 1)
užsienio vienetų iš
Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių buveinių,
gautos palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio
atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos,
pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą
teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimas už
suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how),
kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, 2)
3)
pajamos
4) 5) 6. Išbraukti 2 straipsnio 18 dalį atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją.
7. 2 straipsnio 19 dalyje vietoje žodžio “sąnaudos” įrašyti žodį “išlaidos”. 8. 2 straipsnio 22 dalyje vietoje žodžio “nesusijusių” įrašyti žodį “nepriklausomų”. 9. Išdėstyti 2 straipsnio 23 dalies 5 ir 6 punktus taip: 5) joje nėra efektyvaus keitimosi informacija; 6) joje nėra finansinio – administracinio skaidrumo: nepakankamai aiškios mokesčio administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams. 10. Išdėstyti 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus taip: “4) 5) 11. papildyti 3 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu: “6) valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.” 12. Išdėstyti 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą taip: “1) Užsienio vieneto per nuolatines buveines 13. Papildyti 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: “a) palūkanų pajamos iš bet kokios rūšies skolinių įsipareigojimų, įskaitant vertybinius popierius, obligacijas, taip pat su tais skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus palūkanų pajamas už indėlius”. 14. Papildyti 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: “1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba 2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, besiremiančias autorine teise apginta kompiuterio programa, arba” 15. Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “7 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principą principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant piniginį apskaitos principą.” 16. Pakeisti 10 straipsnio 2 ir 3 punktus ir juo išdėstyti taip: “2. Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas vietoje anksčiau taikyto piniginio apskaitos principo
pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, tai į šio apskaitos principo
taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į Lietuvos vieneto
pajamas įskaitomos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus
nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kuriuo perėjo prie 3.
Lietuvos vienetas, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo taikė kaupimo
apskaitos principą ir Lietuvos vienetas,
17. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį iki dvitaškio ir išdėstyti taip: 5. 18. Papildyti 11 straipsnį nauja 6 dalimi: “6. Privalo būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminti ir įsigyti PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitų blankai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.” 19. Išdėstyti 12 straipsnio 7 punktą taip: “7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir
vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktuose nustatyta tvarka 20. Išdėstyti 12 straipsnio 9 punktą taip: 9) 21. Išdėstyti 13 straipsnio 1 dalį taip: “1. Vieneto turtas – vieneto įsigytos
materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurios priklauso vienetui
nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos)
sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, o vienetų
(valstybės bei savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų) atveju –
patikėjimo teise 22. 13 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius “bei prestižą”. 23. Išdėstyti 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas
vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius
metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto atsižvelgiant į šio
įstatymo 1 priedėlyje išvardintas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą,
o jo 24. 13 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio “vertė” įrašyti žodį “įsigijimo kaina”. 25. 13 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “5. Prestižas – kaip jis apibrėžtas
buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose 26. 14 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių “turto vertės pajamų” įrašyti žodžius “turto vertės padidėjimo pajamų”. 27. 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Kai nuosavybės teisė į turtą yra perleista
nemokamai, arba už kainą, kuri yra mažesnė už to turto tikrąją rinkos
kainą, tai laikoma, kad turtas parduotas ir jo pardavimo kaina 28. 16 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje po žodžio “ir” įrašyti “/arba”. 29. 16 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžio “savininkų” įrašyti žodį “dalyvių”. 30. 18 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio “vertė” įrašyti žodžius “įsigijimo kaina”. 31. 18 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių “įsigijimo vertės” įrašyti žodžius “įsigijimo kainos”. 32. Papildyti 18 straipsnį nauja 3 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją: “3. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų bei neatitinkantys šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas po 2002 m. sausio 1 dienos, taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio įstatymo 1 priedėlyje.” 33. 18 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių “įsigijimo vertės” įrašyti žodžius “įsigijimo kainos”. 34. 18 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoje žodžių “įsigijimo vertė” įrašyti žodžius “įsigijimo kaina”. 35. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: “9. Iš kitų vienetų įsigytas prestižas į
ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas 36. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Neskaičiuojamas žemės, 37. 19 straipsnio 2 dalyje po žodžių “ilgalaikiam turtui” įrašyti žodžius “ir prestižui”. 38. 19 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio “vertės” įrašyti “įsigijimo kainos”, o vietoje žodžio “vertė” – “kaina”. 39. Išdėstyti 20 straipsnio 1 dalį taip: “1. Jei vieneto naudojamo
materialiojo ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija
50 procentų remontuojamo turto įsigijimo 40. Išdėstyti 20 straipsnio 3 dalį taip: “3. Pagal nuomos arba panaudos
sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo
sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis
per nuomos arba panaudos laikotarpį, jei remonto sąnaudos, patirtos siekiant
išlaikyti to turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per
mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos
sutartį naudojamo suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto 41. Išdėstyti 24 straipsnio 2 dalį taip: “2. Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.” 42. Išdėstyti 25 straipsnio 1 dalį taip: “1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos
principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,
jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į vieneto (mokesčio
mokėtojo) pajamas ir atvaizduotos vieneto balanse, jei vienetas privalo jį
sudaryti teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal
piniginį apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms
beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio
šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotos vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos
dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo
momentu vienetas (mokesčio mokėtojas) pajamas pripažino pagal piniginį apskaitos
principą, o pagal šio įstatymo nuostatas perėjo prie pajamų pripažinimo
pagal kaupimo apskaitos principą, tai iš pajamų, pripažįstamų pagal
kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis, tenkanti
mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms 43. Išdėstyti 26 straipsnio 4 punktą taip: “4) įmokų suma apskaičiuojama ir
neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį 44.Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3 . Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos 45. Išdėstyti 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus taip: “3) netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus; 4) palūkanos, 46. 32 straipsnio 1 dalyje po žodžių “Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme” įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme”. 47. 33 straipsnio 3 dalyje po žodžių “Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatyme” įrašyti žodžius “Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme” ir vietoje
žodžio “ 48. 33 straipsnio 4 dalyje po žodžių “Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme” įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme” ir šios dalies paskutiniame sakinyje vietoje žodžio “ir” įrašyti žodį “arba”. 49. 34 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio “kuriose” įrašyti žodį “kuriame”. 50. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “37 straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas Pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4
straipsnio 3 dalies 2 punkte apskaičiuotų pajamų (sumų) 51. Išdėstyti 38 straipsnio 1 dalį taip: “1. Jei vieneto turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas
52. 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje žodžio “vertės” įrašyti žodį “įsigijimo kainos”, 4 punkte vietoje žodžio “vertei” – “kainai”. 53. Papildyti 38 straipsnį nauja 3 dalimis: “3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos) sandoriams.” 54. Išbraukti 39 straipsnio 4 ir 5 dalis, naujai išdėstyti 4 dalį bei pakeisti kitų dalių numeraciją:
4. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio straipsnio nuostatas, jei: 1) jis nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras; 2) jis atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.” 55. Pakeisti 39 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip: “6. 7. 56. 40 straipsnio 2 dalyje po žodžių “susijusių asmenų” įrašyti žodžius “ar vienetų”. 57. 42 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 sakinyje, 2 punkto 2 sakinyje, 3 punkto 2 sakinyje , 4 dalies 1 punkto 2 sakinyje ir 2 punkto 2 sakinyje vietoje žodžio “vertė” įrašyti žodžius“įsigijimo kaina”. 58. 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto 2 sakinyje vietoje žodžio “vertės” įrašyti žodžius “įsigijimo kainos”. 59. Pakeisti 46 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: “3. Kartu su paaiškinamuoju raštu pateikiami
apskaičiuoti skirtumai tarp 4. Vienetų dalyviai (akcijų (dalių, pajų)
savininkai) paaiškinamajame rašte nurodo įsigytojo vieneto ar vienetų akcijų
nominalią vertę ir 60. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno
mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį
mokėti kas ketvirtį po ¼ numatomos mokestinio laikotarpio pelno mokesčio
sumos. Avansinio pelno mokesčio apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio
laikotarpio pelno mokesčio sumą turi sudaryti nemažiau kaip 80 procentų
faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio
deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno mokesčio suma yra mažesnė kaip 80
procentų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio
sumos, nuo kiekvieną ketvirtį nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami
delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio
mokėtojas gali patikslinti avansinio pelno mokesčio deklaraciją,
apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis
dalimis nuo mokestinio laikotarpio pradžios. 61. Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne
vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio dieną 62. Pakeisti 50 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir
kontroliuojančiuosius vienetus bei gyventojus 63. Išbraukti 51 straipsnio 3 dalies 2 punkto paskutinį sakinį ir šį punktą išdėstyti taip: “2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, tai avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Patikslintos avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos:
c)
64. 53 straipsnio 1 dalyje po žodžių “pelno mokesčio deklaracijos pateikimo” įrašyti žodžius “termino pasibaigimo”. 65. Išdėstyti 53 straipsnio 2 dalį taip: “2. Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų),
išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos
pateikimo termino pasibaigimo dieną 66. 55 straipsnio 6 dalyje po žodžių “Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka” įrašyti žodžius “nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas”. 67. 58 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodį “parduodami”, o vietoje žodžių “įsigijimo verte” įrašyti žodžius “įsigijimo kaina”. 68. 58 straipsnio 18 dalyje po žodžių “riboto darbingumo dirbantieji” įrašyti žodžius “pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių”. 69. 58 straipsnio 18 dalies 3 punkte išbraukti žodį “realizavimo”. 70. 58 straipsnio 18 dalį papildyti nauju 4 punktu: “4) Vienetai (pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės), išskyrus tas, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame punkte nustatytoms privalomo dydžio labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos 28 straipsnio 2 dalyje nustatytos lengvatos.” 71. Papildyti 58 straipsnį nauja 19 dalimi: “19. Vieneto turto arba turtinio komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio įstatymo 38 straipsnio numatytais atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 dienos.”
|
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Nepritarti
Pritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Iš esmės pritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
|
Tai yra pakankama paskata teikti paramą. Be to, didinant atskaitymų (kartų) dydį, realiai mažėja pati galima paramos suma.
Siūloma atsisakyti galiojančių lengvatų.
Siūloma kitoks smulkių įmonių rėmimo mechanizmas, kai smulkioms įmonėms suteikiama laisvė skaičiuojant turto nusidėvėjimą.
Tačiau šios sąnaudos ir taip bus leidžiami atskaitymai. Siūloma atsisakyti galiojančių lengvatų.
Tačiau šios sąnaudos ir taip bus leidžiami atskaitymai.
Siūloma atsisakyti galiojančių lengvatų
Mokesčio administravimo įstatyme jau numatyti netiesioginiai mokesčio bazės apskaičiavimo metodai. Be to, 22 jau Seimo ratifikuotose dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimo išvengimo sutartyse įteisintas sandorių vertės koregavimas
Siūloma atsisakyti galiojančių lengvatų
|
7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:negauta.
8. Komiteto narių - komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomi sprendimai (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai):
G. Šivickas – pritarti patobulintam įstatymo projektui.
J. Lionginas- pritarti projektui tik tuo atveju, jei bus pritarta Seimo narių G. Steponavičiaus, R. Palaičio ir J. Liongino siūlymui.
Komiteto nariai - komiteto išvadų rengėjai
G. Šivickas
J. Lionginas