Keturiasdešimt antrasis (166) posėdis
2001 m. gruodžio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SKARDŽIUS ir V.P.ANDRIUKAITIS

Opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos darbotvarkė. Diskusija „Ar išvengsime lemtingų klaidų iki Prahos“

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Kolegos, prašome registruotis.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Pirmasis opozicinės darbotvarkės 2-1a klausimas – diskusija “Ar išvengsime lemtingų klaidų iki Prahos”. Kviečiu Seimo narį A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek gaila, kad šiai, mano įsitikinimu, visoms partijoms ir visai mūsų valstybei svarbiai diskusijai mes jau praradome 15 minučių. Nežinau, kodėl taip atsitiko, todėl, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Andriukaiti…

PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau rimties ir primenu A.Kubiliui, kad pietų pertrauka buvo paskelbta iki 15.15 val. Tęskime posėdį.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, bet mes tai suprantame ir kaip rezultatą, dėl kurio dingsta 15 minučių diskusijos ir, aš manau…

PIRMININKAS. Manau, visi kolegos pritars, kad būtų pridėta 15 minučių.

A.KUBILIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu galima, aš tęsiu toliau. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manyčiau, kad mums reikėtų kiek galima nuosekliau ir ramiau pasižiūrėti į tas problemas, kurias mes keliame šioje diskusijoje. Didžiausias nerimas pradedant šią diskusiją yra tai, kad valdančioji koalicija ją gali interpretuoti kaip priekaištus sau. Aš iš karto tai norėčiau atmesti ir pasakyti, kad, mūsų įsitikinimu, mes visi kartu turėtume pabandyti pasižiūrėti į kitus metus kaip labai svarbius metus mūsų valstybės integracijos į NATO aspektu. Tai nereiškia, kad mes kaip nors bandome sumenkinti integracijos į Europos Sąjungą svarbą. Paprasčiausiai, mūsų vertinimu (ir, manau, su tuo turėtų sutikti dauguma), Europos Sąjungos reikalai iš mūsų atima tikrai daug jėgų ir pastangų, kurių reikia ir kurios iki šiol yra pakankamai efektyvios.

Taip jau susiklosto, kad integracijai į NATO mes lyg ir skiriame vis mažiau dėmesio. Seimo darbotvarkėje mes matome įstatymus, kuriuos taip ir vadiname integraciniais įstatymais, pažymėtais ES ženklu. Mes turime daugelį struktūrų valstybėje, kurios dirba Europos Sąjungos integracijos srityje. Tuo tarpu kartais susidaro vaizdas, kad kai kalbame apie integraciją į NATO ir kai matome, kokie svarbūs bus kiti metai artėjant NATO valstybių vadovų konferencijai Prahoje, mes pasitenkiname tuo, jog paskyrėme 2% bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ir toliau traktuojame, kad integruotis į NATO iš esmės tėra tik Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų reikalas.

Šioje diskusijoje mes ir norime atkreipti dėmesį, kad mums reikia savyje rasti ir jėgų, ir sugebėjimo, ir laiko tam, kad nepaleistume šio orientyro iš savo dėmesio ir nepradėtume galvoti, kad, girdi, viskas klostosi palankia linkme tarptautinėje erdvėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Vakarų bendruomenės arba NATO bendruomenės santykiuose su Rusija ir kad visos problemos jau yra išspręstos.

Vienas iš motyvų, kodėl mes pasiūlėme šiandien kalbėtis apie šias problemas, apie integracijos į NATO problemas, yra tas, kad pastaruoju metu mes (aš kalbu apie mūsų frakciją, galbūt kiti žiūri kitaip) jaučiame politiniame gyvenime vis labiau stiprėjančią konfrontaciją, dėl kurios, ko gero, mes visi daugiau ar mažiau esame atsakingi. Aš nenoriu vardinti kieno nors ypatingos atsakomybės už tokią raidą, nors, be abejo, negalėčiau nepasakyti, kad valdančioji koalicija šiuo atveju turėtų jausti didžiausią atsakomybę. Nuo jos elgesio ir nuo jos bandymo konsoliduoti politinę bendruomenę labiausiai priklauso, kokiomis nuotaikomis ir kokioje atmosferoje mes žengiame į kitus strategiškai svarbius metus.

Kartu mes norime pabrėžti tai, ką aš jau minėjau – integracija į NATO iš tikrųjų yra integracija į euroatlantinę bendruomenę. Šiuo požiūriu mes turime labai aiškiai suprasti, kad mes integruojamės ne vien tik į karinį aljansą, mes siekiame integracijos į euroatlantinę bendruomenę, kuri kelia labai aiškius ir gana sudėtingus bei svarbius reikalavimus, kelia reikalavimus ne vien tik karinėje srityje. Mes turime neužmiršti ir tų reikalavimų, kurie yra šalia karinės erdvės, reikalavimų, kurie yra keliami visuomenės bei ekonomikos atvirumui, reikalavimų, kurie yra keliami teisinės valstybės principams, pilietinės visuomenės raidai.

Mes keliame labai aiškų klausimą, į kurį siūlome visiems kartu ieškoti atsakymo – ar nepadarysime lemiamų klaidų iki Prahos? Klaidų padaryti labai nesunku. Aš noriu jums priminti ir kartu su jumis prisiminti Lenkijos ir kitų dviejų Centrinės Europos valstybių stojimą į NATO prieš porą metų. Man labiausiai prisimena keletas pavyzdžių iš Lenkijos patirties. Lenkija sėkmingai įstojo į NATO, tačiau, prisimenant to meto publikacijas, negalime neatkreipti dėmesio į tai, kaip tuo metu Varšuvoje degė pagrindinė sinagoga, kaip buvo vandalų niekinamos žydų kapinės ir t.t. Mes turime matyti labai aiškius prioritetus ir labai aiškias problemas, ir turime visi kartu ieškoti galimybių, kaip jas spręsti.

Todėl mes šiandien pateikėme ir rezoliuciją (aš gal pasakysiu porą žodžių apie ją, nors ji ir bus atskirai pateikiama), kurioje ir siūlome visoms politinėms jėgoms, atsakingoms už Lietuvos perspektyvą kitais metais ir vėliau siekiant strateginių tikslų, susitarti dėl kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia dėl to, kad Lietuva turi siekti ir įsipareigoti tapti atvira visuomene su atvira, patrauklia tiek užsienio investuotojams, tiek vidaus investuotojams ekonomika. Čia mes matome, mano įsitikinimu, klaidingai besiklostančią santykių tarp Vyriausybės ir “Mažeikių naftos” įmonės raidą ir siūlome labai aiškiai, kad Seimas paragintų Vyriausybę ir “Mažeikių naftą” dirbti kartu. Manau, kad šiandien tai yra labai svarbu.

Antras dalykas. Mūsų įsitikinimu, mes turime aiškiai dar sykį deklaruoti kovos su korupcija prioritetą, nes, dar sykį noriu priminti, mes ne tik stojame į NATO, mes integruojamės į euroatlantinę bendruomenę, kuri kelia labai aukštus reikalavimus šioje srityje. Lygiai tą patį galime pasakyti ir apie teisinės valstybės reikalus, ir apie teismų darbą, ir apie teisinės reformos tolesnę seką, dėl kurių, aš esu įsitikinęs, jeigu mes patys nekelsime sau dar aukštesnių reikalavimų, ta organizacija, į kurią mes norime stoti, mums tokius reikalavimus kels.

Trečias dalykas, kurį taip pat reikia pabrėžti, prisimenant vėl tų pačių Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos stojimą į NATO, kad didžiausios problemos, su kuriomis susidūrė šios valstybės, stodamos ir įstojusios į NATO, buvo paslapčių saugojimas, karinių valstybinių paslapčių saugojimas. Mūsų įsitikinimu, Lietuvoje ne viskas dar yra sutvarkyta, kad mes galėtume drąsiai tvirtinti, kad iš tikrųjų mes esame pasirengę saugoti ne tik savo paslaptis, bet ir viso NATO paslaptis.

Paskutinis dalykas. Mes turėtume būti visi kartu daug aktyvesni ir daug efektyviau informuoti visuomenę, ir kiekviena partija, informuodama savo rinkėjus, nes tik socialdemokratai gali kreiptis į savo rinkėjus ir juos įtikinti integracijos į NATO svarba. Aš manau, kad Vyriausybė šioje vietoj, asmeniškai kiekvienas ministras ir Vyriausybės vadovas, taip pat turi labai didelį vaidmenį, kurį gali labai sėkmingai atlikti. Lygiai taip pat ir Seimas galėtų susitarti, galbūt prašydamas Vyriausybės, kad ji imtųsi iniciatyvos sutelkti visus politinės bendruomenės lyderius, pasirašiusius gynybos sutartį, tarpais vieningai kreiptis į Lietuvos visuomenę aiškinant tokios integracijos svarbą.

Štai apie tokius konkrečius dalykus mes ir siūlome šiandien kalbėtis. Manau, būtų labai svarbu, kad kartu ir bendromis pastangomis į rezoliucijos, kurią šiandien kartu pateikė visos opozicinės frakcijos, redagavimą įsitrauktų ir valdančioji koalicija ir mes ją galėtume artimiausiu metu sėkmingai priimti.

PIRMININKAS. Kviečiu Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu kalbėti J.Oleką. Prašom, kolega. Kolega K.Bobelis – dėl vedimo tvarkos. Prašom, gerbiamasis.

K.BOBELIS. Mes, kurie vėliau atėjome, nespėjome užsiregistruoti. Manau, tai yra svarbus klausimas, kad turėtų galimybę ir kiti Seimo nariai kalbėti. Gal tą registraciją reikėtų atlikti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip ir dėl kitų klausimų, taip ir dėl šio, mes turime vadovautis Statuto 105 straipsnio 1 dalimi. Pradedama taip: “Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios”. Taigi iki klausimo pradžios jau baigtas išankstinis užsirašymas, gerbiamasis kolega.

K.BOBELIS. Pirmininke, mes buvome posėdyje su ponu S.Talbottu, kuris šiuo metu lankosi, ir posėdis užtruko ilgiau, baigėsi apie 15–20 minučių po 15 val. Nespėjome laiku ateiti į Seimo posėdį, todėl turėtų būti suteikta galimybė kalbėti. Posėdis buvo ne mūsų iniciatyva sušauktas tuo laiku.

PIRMININKAS. Man labai gaila, gerbiamasis kolega, kad jūs tiesiog nenorite klausyti, ką aš kalbu. Jūs jau 9 valandą ryto galėjote užsirašyti dėl dalyvavimo diskusijoje. Kolega A.Vidžiūnas – dėl vedimo tvarkos.

K.BOBELIS. Aš pirmą kartą girdžiu, kad Seimo posėdyje dalyvaujantis Seimo narys negali paspausti mygtuko ir užsiregistruoti, kad reikia iš anksto kaip kokiame vaikų darželyje užsirašyti, jeigu nori kalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu vaikų darželis kūrė Statutą, tai aš labai atsiprašau, turbūt mes ir esame tokie.

Prašom, gerbiamasis kolega Vidžiūnai.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, žinote, jūs būnate visada teisus kaip posėdžio pirmininkas, bet prašyčiau nepamiršti, kad daktaras K.Bobelis pradėjo šio Seimo posėdį kaip vyriausiasis Seimo narys. Kadangi jis buvo labai svarbiame Lietuvos valstybei susitikime, prašyčiau frakcijos vardu rasti jam vietą kalbančiųjų sąraše. Labai ačiū. (Balsai salėje: gal užleis A.Vidžiūnas?)

PIRMININKAS. Aš manau, kad jeigu bendru sutarimu galima pažeisti Statutą… (Balsai salėje) Galima. Suteiksime galimybę ponui K.Bobeliui dalyvauti diskusijoje. Ačiū jums visiems ir prašyčiau tęsti šį labai svarbų klausimą. Kolega J.Olekas – frakcijos vardu, 7 minutės.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolegų konservatorių iškelta idėja svarstyti mūsų lemiamų pasirengimo į Šiaurės Atlanto Aljansą etapą, man atrodo, yra tikrai verta dėmesio. Noriu pirmiausia pasakyti, kad tokiai valstybei kaip Lietuva, kuri yra tikrai didžiulių valstybių centre, apsuptyje, reikia turėti labai tvirtą ir vidaus, ir užsienio politiką. Naujosios daugumos – socialdemokratų ir socialliberalų deklaruotos pagrindinės užsienio politikos gairės ir kryptys, pagrindiniai svertai ir pagrindinės idėjos, kur link mes turime žiūrėti, kad būtume stabilūs šiame nestabiliame pasaulyje ir politiniu, ir ekonominiu atžvilgiu, tai yra integracija į Šiaurės Atlanto Aljansą, yra integracija į Europos Sąjungą ir geri kaimyniniai santykiai. Manau, kad mes negalime jokiu būdu šio mūsų trijų veiklos krypčių balanso pažeisti nė viename etape. Nes bet kurios mūsų krypties pažeidimas arba išaukštinimas sukelia nepriteklius mūsų veikloje kitomis kryptimis ir pažeidžia tos pagrindinės krypties siekį.

Aš puikiai prisimenu, kaip mums teko diskutuoti Švedijoje kartu su dabartiniu Lietuvos ambasadoriumi JAV mūsų saugumo ir integracijos į Šiaurės Atlanto Organizaciją klausimais. Ir viena, kas mums, kalbant su kolegomis tos konferencijos dalyviais, buvo ne kartą pabrėžta, tai buvo geri mūsų kaimyniniai santykiai. Sakyčiau, tai buvo pranašiški žodžiai, kaip nesiprašyti sutarties 5 straipsnio naudojimo, jį teko panaudoti, pasiprašyti pirmiems JAV įvykus skaudžiai nelaimei rugsėjo 11 dieną. Manau, mes turime garantuoti šiame integracijos procese tikrai stabilią padėtį čia, Lietuvoje, ir vidaus padėtį, ir mūsų santykių su kaimyninėmis valstybėmis. Tikrai, man atrodo, yra sveikintinas mūsų visų politinių jėgų apsisprendimas tapti Šiaurės Atlanto Aljanso nare, tuometinio Prezidento J.E. A.Brazausko kreipimasis į organizaciją, tolesni mūsų žingsniai, keičiantis politinėms Seimo daugumoms, keičiantis vyriausybėms, ir ypač politinių partijų susitarimas, kurio pagrindu mes tą veiklą plėtojome. Ir dar kartą norėčiau pabrėžti: šiandien gana sunkiai, bet po antrojo svarstymo priėmėme biudžetą, manau, kad kitą savaitę jį patvirtinsime, nes nė vienas parlamentaras negalėtų pasakyti, kad jis nėra nukreiptas, kad mūsų šie, ypač užsienio politikos, tikslai būtų įgyvendinti.

Kita vertus, aš manau, kad šiandieninė mūsų diskusija turi ir tam tikrą neigiamą atspalvį mūsų integracijos į Šiaurės Atlanto Organizaciją. Jeigu mes keliame klausimą taip, kad dar mums reikia diskutuoti, ar mes neklaidingoje vietoje, iš tikrųjų mes galime sukelti abejonių ir dabartinėms NATO narėms, kad galbūt reikia iš naujo persvarstyti Lietuvos poziciją ir joms, o ne tik mums patiems. Manyčiau, kad mes turime aiškiai sutarti, bent mes, politikai Seime, ir perteikti savo partijų nariams ir Lietuvos žmonėms, kad tai yra netgi ne pagrindinis mūsų tikslas, bet būtina Lietuvos saugumo priemonė. Todėl mes turėtume visais būdais vengti bet kokių diskusijų ir priekabių, kad dar kažko trūksta ar ko nėra. Mes tai turime padaryti, suėję politikai susitarti. Kaip sutarėme dėl krašto apsaugos finansavimo, taip sutarti ir dėl kasdienių mūsų žingsnių. Kėlimas kaip klaidos arba klaidos padarymo galimybės iki Prahos konferencijos, aš manau, iš tikrųjų galbūt yra šiek tiek ir klaidingas. Todėl kalbėdamas ir žiūrėdamas į teikiamą rezoliuciją, manau, kad mes turime išvengti tam tikrų, kad ir labai svarbių, ekonominių dalykų siejimo su mūsų politiniais siekiais. Pirmiausia aš čia turiu omenyje mūsų skaudžią nesėkmę, taip pavadinčiau, su “Mažeikių nafta”. Apie tai keletą kartų diskutavome ir diskutuojame ir bandome susieti. Aš žinau ir man teko diskutuoti, kad tikrai gerai lobistiniais metodais dirbdami, ypač JAV senatoriai, kongresmenai, užtaria savo kompanijas. Taip yra ne tik “Mažeikių naftos”, ne tik “Williamso” atveju, taip yra kiekvienos įmonėlės, kuri įžengia į Lietuvą, arba verslininko, kuris ateina į Lietuvą, atžvilgiu. Man teko ne kartą kalbėtis ir girdėti užtarimų dėl labai smulkių dalykų. Bet mes, politikai, tikrai turėtume atskirti. Mes, socialdemokratai, linkime kiekvienam investitoriui, kuris ateina į Lietuvą, kuo geriausios sėkmės, bendro mūsų darbo, bet mes niekados negalėsime dėl vienos ar kitos kompanijos paaukoti mūsų bendrų interesų arba kelti juos aukščiau už bendrą politinį siekį. Todėl aš manau, kad mes turime sušvelninti diskusijų lygį, turime pasitarti dėl mūsų labai praktinių žingsnių kalbėdamiesi kaip politikai, galbūt frakcijų lygiu, politinių partijų lygiu aptarti, ką mums reikia padaryti, ir parodyti kuo geriausią bendro sutarimo poziciją integracijos procese.

Todėl aš siūlau, kad šiandien svarstydami sudarytume redakcinę komisiją dėl pateiktos rezoliucijos ir aptartume, kokia ta rezoliucija turėtų būti ir kada ji turėtų būti paskelbta. Nes tai, kad ši rezoliucija atsirado arba yra pateikiama opozicijos, aš manau, kad tai yra tam tikras mūsų nesusikalbėjimo ženklas. Mes turėjome pakankamai laiko ir Seniūnų sueigose, ir kalbėdami atskirai suėję seniūnai, ir gal net politinių partijų atstovai pasitarti, kada ir ką reikia padaryti. Todėl aš kviečiu tokiai produktyviai diskusijai ir bendram darbo užbaigimui, kad tai iš tikrųjų būtų bendras darbas – vienos iš mūsų užsienio politikos krypčių įgyvendinimas. Mes turime jas visas išlaikyti, man atrodo, vienoje aukštumoje, kad viena nepersvertų kitos ir mes neprarastume bendros mūsų politikos krypties. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Sedlicką. Prašau, kolega.

R.A.SEDLICKAS. Aš mėginsiu kalbėti labai trumpai. Problema ta, kad mes dar kol kas pasiskirstę į dešiniuosius ir kairiuosius. Tos sąvokos yra iš senų dienų. Tačiau mes jau esame tame pačiame laive ir plaukiame ar turėtume plaukti ta pačia kryptimi. Mes jau bendru sutarimu nutarėme, kad einame į Europą, stosime į NATO, ir visa tai reikia daryti kartu, bendromis jėgomis. Dabar gana dažnai atsitinka tokių dalykų, kad mes nesusikalbame. Aš nenoriu kaltinti nei vienos, nei kitos pusės. Mes visi kalti. Tada mes paimame tam tikrus žingsnius, kurie neatitinka tų tikslų. Jei mūsų valdžia būtų vertinama kaip korporacija, ji seniai būtų bankrutavusi. Mes visai neturime ilgalaikio požiūrio, tikslų, mes dirbam vieneriems metams ar mažiau. Apskaičiavimų neturime. Ką mes darome? Mes einame pagal kiekvieno žmogaus interesus ir to nesuderiname su tuo, kas turėtų būti. Dabar kalbame ir šiandien buvo tie biudžeto klausimai. Kas tai yra iš esmės? Nesuderinimas to, ką galim, ir to, ko norim. Ką daryti? Mums reikia ką nors daryti, nes mes vis tiek liekame tame pačiame laive. Aš raginu ne vien dešiniuosius, bet ir kairiuosius, kad būtina pradėti kalbėti atvirai. Reikia kurti sisteminį požiūrį į tai, kad mes galėtume šį tą pasiekti. Dabar mes einame į Europą, o ką mes darome. Yra tas klausimas su “Williams”. Aišku, yra ten problemų. Bet koks įvaizdis paliktas Europoje? Kas neprisimena M.Mažvydo bibliotekos laiptų, kas neprisimena A.Brazausko, A.Paulausko kalbų, filosofo su plyta, kad išvarysime iš Mažeikių. Praeina tam tikras skaičius mėnesių ir vėl tos pačios kalbos. Ar kas prieina iki esmės? Kuriami įvaizdžiai. Kaip vertina Europa ar Amerika, ar kas kitas tą, sakyčiau, Zimbabvę? Viskas daroma taip pat kaip visuomet. Problema ta, kaip jie mus vertina. Palanki aplinka investicijoms? Nė velnio. Čia nukniauks, nusuks. Korupcija – visapusė. Papirkimas – visiškas. Mes paliekame tą įvaizdį. Aš nesakau, kad tas yra teisybė, bet yra tai, ką mes rodome. Vienas dalykas, mes nežiūrime į korupciją sistemiškai, kad sukurtume tuos įstatymus, kurių reikia, kad tai pažabotume, bet mes leidžiamės, kad net ir šioje salėje prasideda – aš turiu pinigų, aš nupirksiu, kitas sako – aš parduosiu. Ar mes dirbame valdžios pareigūnų darbą, ar mes darome čia kokį nors bazarą, turgų ar ką nors tokio. Taip vėl bus per energetikos privatizavimą. Buvo per LISCO, per… Aš nenoriu vardyti, bet taip buvo. Dabar klausimas, kokia mūsų padėtis. Nulis. Ar mūsų ekonomika veikia? Ne. Kalbama – tą paklodę kaip nors patempsime. Kaip? Kaip tai galima padaryti? Skaičiai neleidžia. Mes neturime per daug mokančių mokesčius. Mes galime kalbėti, kad daugiau surinksime. Kaip? Iš ko? Gal nukniauksime ką nors? Dar kokį PVM užmesime ar pelno mokestį, ar dar ką nors tokio. Problema ta, reikia, kad kraštas ką nors uždirbtų, tada galima mokesčius rinkti. Prieš tai nieko nėra. Aš nenoriu, kad skambėtų taip griežtai, bet laikas jau pradėti racionaliai veikti. Jeigu mes to nepadarysime, jau 10 metų parėjo tuščiai. Labai daug kalbų, labai daug ideologijos, labai daug vienas kito kaltinimų. Bet ką mes pasiekėme? Nieko. Ar mes galime matyti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kalbėsite trumpai, bet jau beveik minutę viršijate leistiną laiką.

R.A.SEDLICKAS. Na, baigiu, ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos vardu kalbėti, diskusijoje dalyvauti kolegą G.Dalinkevičių.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man norėtųsi vis dėlto pasakyti vieną svarbų dalyką, kad mes, Socialliberalų frakcija, labai atidžiai perskaitėm pasiūlymą diskutuoti tikrai labai svarbiu klausimu, kad nepadarytume klaidų iki mums lemiamų įvykių, kurie lems Lietuvos apsisprendimą ir jos ateitį. Tai pirma. Antra, mes manome, kad vis dėlto, norint tų klaidų nedaryti, reikėtų kalbėti ne burtažodžiais, ne šauniomis frazėmis, o įvertinti konkrečius dalykus, labai konkrečius, rimtus žingsnius, stebėti, ar jie yra padaryti, ar nepadaryti, ar yra apkaltos tik dėl apkaltų, ar yra iš tikrųjų verti dalykai.

Ką gi mes norėtume pasakyti visų pirma? Štai ką. Socialliberalai mano, kad pateikta rezoliucija, kaip dokumentas, tikrai gali būti, jis tikrai reikalingas kaip visų partijų sutarimas. Kita vertus, reikia pasakyti, kad jeigu mes retkarčiais siųsdami ženklus visą laiką pabrėšim tas negatyvias formas ir savo procesus, tai kartais tikrai galim sukelti įspūdį, kad mes tiesiog nesugebame jų naikinti, o vis komentuojam ir komentuojam, vis save šiek tiek pudruojam, dažom ir kviečiam šokiui, kaip to senojo Karlo Marijos Vėberio: “Pašokim, pašokim!” Muzika nebloga, o kas išeis, neaišku. Todėl aš ir manyčiau, kad mums reikėtų labai rimtai pasvarstyti šios pateiktos rezoliucijos tekstą, sudaryti, kaip ir pasakė gerbiamasis A.Kubilius, neskubant rimtą redakcinę komisiją ir pateikti pasauliui dar kartą savo ženklą, kad mes tikrai nesitraukiame nuo jokio mūsų priimto politinio kelio.

Ir man labai keista skaityti šioje rezoliucijoje tam tikrus ženklus, kad šitas kelias būtinai susijęs su vienos gamyklos procesais. Aš galėčiau pasakyti, kad tada keista skaityti “Respublikoje” Jo Ekscelencijos Valdo Adamkaus samprotavimus, kad tas kelias turi klaidų, kas pasakytina būtent apie santykius su šita gamykla. Taigi manyčiau, kad primindami tos gamyklos procesus pasauliui, galim kartais priminti ir tai, kad ir nafta išsilieja, ir yra vadybos problemų, vadinasi, mes nesusigaudome, kurgi yra tikrieji prioritetai. Antra, aš manau, kad korupcinės problemos, kurios taip pabrėžiamos rezoliucijoje, yra mūsų valstybės nuolat matomos problemos. Noriu pasakyti vieną dalyką, kad vis dėlto įstatyminė bazė šiandien jau leidžia kalbėti, kad mes žengiam tuos žingsnius ir valom šitą kelią.

Teisinės valstybės atveju, be abejo, nėra kalbos, tada reikėtų klausti, ar išties visos eurointegracinės, Atlanto integracinės valstybės, NATO valstybės tokios jau yra teisinės valstybės, nes vis dėlto Turkija turbūt priklausys prie tam tikrų abejojimų keliančių valstybių skaičiaus. Taigi mes galime kalbėti apie siekį. Norint kalbėti apie siekį, mums derėtų kur kas jautriau ir atidžiau studijuoti tai, ką mes teikiam sau, savo tautai – būtent kodeksus, tiek Baudžiamąjį, tiek Civilinį, tiek teismų įstatymus ir daugelį kitų dalykų. Kai mes norim deklaruoti politinius siekius, sakykim, su kuo juos įgyvendinam. Ir tada mūsų teisėsaugos problemos, teisėtvarkos problemos yra labai svarios.

Lygiai taip pat aš manyčiau, jog dar kartą priminti apskritai apie tai, kad parlamentas yra institucija, turinti prižiūrėti valstybės vykdomąsias institucijas, nėra tokia būtina sąlyga. Tiesiog tai reikia vykdyti. Ir labai džiugu, kad vis dėlto mes šiame Seime žengėm šitą žingsnį. Šitas Seimas vis dėlto nešoka pagal vyriausybių vien tiktai surašytas nuostatas ir programas. Net ir valdančiųjų koalicijų diskusijose matoma, kaip mes siekiame rasti atsakymą, kad čia yra tų institucijų priežiūra.

Na, ir paskutinė pastraipa apie informaciją ir tos informacijos teikimą visų žmonių, kurie atsakingi už tuos procesus. Man regis, nepaprastai svarbu ir tiems, kurie teikia tokius dokumentus, atsiminti, kaip čia buvo mėginta pasakyti, kad mes būtinai dešinė, būtinai kairė, vadinasi, būtinai skirtingi. Aš manau, kad reikia vieną kartą pagalvoti ir ramiai pasakyti: iš tiesų dvi pagrindinės politinės nuostatos visiškai sutampa – tai yra NATO, tai yra Europos Sąjunga. O geros kaimynystės nuostata, kuri jungia šiandien valdančiąją daugumą Seime, yra būtina taip pat ir tiems, kurie save įvardija kaip opoziciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą A.Gricių.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kalbėdamas tikrai, man atrodo, svarbia tema dėl mūsų Seimo požiūrio į NATO plėtrą ir kaip mes matome tuos klausimus, kurie yra iškilę mūsų valstybei, aš norėčiau priminti, kad pareiškimą stoti į NATO parašė Lietuvos Prezidentas A.Brazauskas. Aš puikiai suprantu, kad Socialdemokratų partija tęsia mūsų užsienio politiką. Tačiau kartu noriu pasakyti, kad mūsų Seime, be jokios abejonės, yra Seimo narių, kurie nėra itin draugiškai nusiteikę tos plėtros atžvilgiu dėl skirtingų priežasčių – vieni dėl vidinių savo įsitikinimų, kiti todėl, kad mūsų karinis biudžetas yra per daug finansuojamas.

Aš šiandien perskaičiau profesoriaus R.Pavilionio straipsnį, kuriame logiškai atrodo lyg ir viskas teisinga. Ir aš, profesoriau, su jumis sutinku. Bet yra valstybės interesai. Yra pasaulyje procesai, kur, atrodo, logiškai teigiant, kad viską darom teisingai, reikia mažinti mums lėšas karui ir atiduoti mokslui – mes vargu ar pasieksime tų savo valstybės strateginių tikslų, ekonomikos augimo ir galimybių skirti daugiau lėšų mokslui. Čia yra mano nuomonė, jūs galite su ja visiškai nesutikti. Toliau aš noriu pasakyti (jau minėjo ir šitos diskusijos pagrindinis pranešėjas), kad NATO – tai nėra mūsų vien tiktai karinių pajėgų galingumas ir lėšos, skiriamos gynybai.

Mes su gerbiamuoju ponu G.Kirkilu ką tik grįžom iš Vašingtono, dvi dienas dalyvavome transatlantiniame parlamentiniame forume, kur buvo labai plačiai diskutuojama apie pasaulio saugumą, apie tuos naujus iššūkius, kuriuos iškėlė pasauliui rugsėjo 11-oji, apie Europos ir Amerikos santykius, apie NATO plėtrą. Ir kas man įsiminė iš tos diskusijos, kurioje kalbėjo (…) atstovai, Valstybės departamento, Amerikos gynybos departamento atstovai, daugelio šalių parlamentarai, buvę užsienio reikalų ministrai ir t.t.? Man įsiminė vienas dalykas, na, galbūt ne visai diplomatiškai aš noriu mūsų parlamentarams pasakyti: kai kurie europiečiai minėjo, kas sukėlė teroro aktus. Buvo sakoma taip: Amerikos arogancija, Amerikos nesiskaitymas su likusiu pasauliu. Amerika, tapusi vienintele galingiausia pasaulio valstybe, daugelį sprendimų kartais priima nepasitarusi su savo partneriais europiečiais. Ir tai yra viena iš problemų, kurią irgi reikės spręsti tam, kad pasaulis būtų saugesnis.

Kita problema, kuri šiandien yra iškilusi pasaulyje, – globalizacija. Globalizacijos klausimai kartu su protestais, kurie vyksta prieš globalizacijos procesus, taip pat reikalauja tam tikrų saugumo priemonių. Dėl diskusijos, ar Europa yra pajėgi saugiai gyventi ir apginti save, buvo keliamas klausimas: kodėl Amerika turi mokėti 3,2% savo vidaus produkto gynybai ir ginti Europą, ir spręsti jos problemas, kai tikrai daugelis Europos NATO šalių gyvena saugiai ir vidutiniškai skiria tik 2%, tik 2%, o tokia valstybė kaip Vokietija tik 1,5%. Tas klausimas dabar yra labai aštriai keliamas. Aš tikiuosi, kad Europos parlamentai, kitais metais peržiūrėdami savo karinius biudžetus, tikrai didins tas išlaidas. Ypač buvo akcentuojamas klausimas, kad bėda yra ne tas mažas procentas, kurį skiria Europos valstybės, bet bėda yra ta, kad mažai lėšų yra skiriama ginkluotei modernizuoti. Šiuolaikinis pavojus, kylantis dėl teroristų, reikalauja naujo požiūrio, naujų ginklų, naujos organizacijos. Kai kurie kalbėtojai kalbėjo gana santūriai apie tas 60 tūkst. Europos karines pajėgas, kurias sukurs Europos Sąjunga, kaip neveiksmingas, nes Europa nesugebės tų karinių pajėgų aprūpinti reikalinga technika, kad jos būtų mobilios ir galėtų efektyviai kovoti su jai iškilusiais pavojais.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad nenoriu sutikti su gerbiamuoju G.Dalinkevičiumi, kuris ką tik kalbėjo, kad į mūsų rezoliuciją nereikia įtraukti korupcijos, nes nereikia atskleisti savo blogybių. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, bet apie mūsų korupciją žino visa Europa, žino visas Briuselis, apie ją rašo viso pasaulio spauda. Aš manau, kad korupcijos momentas, į kurį mes, Seimas, dar kartą atkreipiame dėmesį… Vienas iš reikalavimų stojant į NATO yra ne tik ginkluotė, bet ir demokratija, rinkos ekonomika, švari ekonomika, nekorumpuota ekonomika. Manau, kad tuos klausimus reikia įtraukti. Atsižvelgiant į tai, kad iki galo nėra nuspręsta, ar viena Slovėnija (atsiprašau, 1,5 minutės, jeigu galima), ar Slovėnija ir Slovakija, o didžiausia tikimybė yra ta, kad į NATO bus pakviestos penkios valstybės, taigi mums iki Naujųjų metų būtina priimti šią rezoliuciją. Aš esu už jos redagavimą. Aš ją perskaičiau, pats nesu jos autorius, bet prisidedu prie jos ir matau, kad yra taisytinų dalykų. Tikiuosi, kad mes rasime bendrą sutarimą, kad mes ją priimsime ir duosime signalą NATO valstybėms, kitiems pasaulio parlamentams, kad Lietuva yra rimtai nusiteikusi NATO nare ir prisiimti visas iš to kylančias pasekmes. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad per 5 minutes būtų labai sudėtinga papasakoti, kokios diskusijos dėl NATO temos vyrauja po rugsėjo 11 d., tačiau šios rezoliucijos būdingas bruožas yra tas, kad čia nieko apie tai nekalbama.

Mano nuomone, rezoliucija parengta labai paskubomis ir, sakyčiau, labai neprofesionaliai. Iš tikrųjų ją reikia redaguoti, ir aš sutinku su gerbiamuoju kolega A.Griciumi. Aš net nustebau, kad jo parašas yra po šia rezoliucija, nes dar reikėtų labai smarkiai padirbėti. Netgi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris galėtų būti geras šios rezoliucijos pagrindas, iš tikrųjų reikalauja visai kitų argumentų ir kitų motyvų.

Nenorėčiau dabar sustoti ties 1 dalimi, kurioje aiškiai matyti tam tikra tendencija. Netgi vienos įmonės situaciją sutapatinti su valstybe yra daugiau negu nekorektiška. Reikėtų keisti tekstą. Manau, kad kriterijus, jog euroatlantinės bendruomenės narės gali būti tik šalys, atitinkančios teisinės valstybės standartus… Deja, euroatlantinėje šeimoje yra įvairių šalių, pradedant Turkija, kur teisinių problemų yra tiek daug, kad ir dabar visi galvoja, ką daryti dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje. Taigi problemų yra labai daug. Manau, kad mes be reikalo save plakame dėl to, dėl ko to plakimo nereikia. Yra lyg ir deklaratyvus šūkis – “Padarysime viską!” Manau, kad reikėtų rasti ir toną, ir laikyseną, ir poziciją.

Toliau. Aišku, kad tokia diskusija (čia jau kolega J.Olekas minėjo)… Gruodžio 18 ar gruodžio 19 d. mes rengiame diskusiją dėl integracijos į Europos Sąjungą. Gal tai bus tik neeilinis plenarinis posėdis, skirtas tai temai, ar eilinio posėdžio metu visa diena bus skirta, bet būtų gerai, kad toje diskusijoje kalbėtų ir šalies Prezidentas, ir Ministras Pirmininkas, ir Seimo Pirmininkas. Lygiai taip pat aš manau, kad dėl ilgų diskusijų dėl NATO… Anos diskusijos iniciatorius yra Europos reikalų komitetas. Manau, kad ir NATO komisija gali būti iniciatorė rimtos, geros, normalios diskusijos apie integravimosi į NATO reikalus, juo labiau kad gal geriau ne iki Kalėdų, o tik po Naujųjų metų, kitais metais, pradėti šią diskusiją. Šiuos metus baigti eurointegraciniais dalykais, o kitais metais atskirą posėdį skirti labai rimtoms diskusijoms dėl mūsų šalies nacionalinio saugumo, nes labai stipriai pasikeitė pasaulio realybė. Rusijos ir NATO santykiai visiškai pasikeitė, ir reikia tai įvertinti, reikia įvertinti NATO šalių situaciją dėl tendencijų, atsirandančių todėl, kad yra visiškai nauji iššūkiai. Šaltojo karo epochos pabaiga galutinai keičia situaciją. Manau, kad ta rezoliucija reikalauja labai rimtos diskusijos ir rimto dėmesio. Manau, kad NATO komisija galėtų pateikti kur kas platesnį požiūrį į tas problemas, kad mes galėtume surengti atskirą posėdį nebūtinai svarstydami opozicinę darbotvarkę, bet per normalią darbotvarkę, kas būtų kur kas solidžiau, pakviesdami ambasadorius, Vyriausybės atstovus ir Prezidentą. Tada būtų solidi ir rimta diskusija, tai, ko kolega A.Gricius turbūt labiausiai pageidautų.

Mums reikėtų taip pat suvienodinti požiūrį į teisinę valstybę. Negalima sutikti, kad priimami įstatymai, kurie prieštarauja šalies Konstitucijai. Tai kaip čia dėl teisinės valstybės? Kaip matyti tuos žmones, kurie lyg ir mosuoja teisinės valstybės vėliava, kai patys yra pasirašę ne vieną sprendimą, gerokai prieštaringą teisinės valstybės požiūriu? Tai gal tikrai susitarkime, kad mes peržengiame į kitą kokybę, ir mėginkime kitais metais irkluoti abiem irklais – ir kairiuoju, ir dešiniuoju, nevartodami tokių gana pigių argumentų, kurie pačią diskusiją paverčia nevaisinga.

Taigi aš manau, kad reikia sakyti, jog ši diskusija yra pirmasis žingsnis, ir sudaryti naują darbo grupę, kuri suorganizuotų rimtą diskusiją, arba pavesti NATO reikalų komisijai surengti rimtą diskusiją Seime, kurioje dalyvautų ambasadoriai, suinteresuotos šalys, ir Lietuva pasirodytų labai solidžiai. Tai būtų kur kas svarbiau nei šis pasikalbėjimas šią gražią popietę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū dalyvavusiems diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pratęsti diskusiją dar 15 minučių po Vyriausybės valandos. Kolega V.Landsbergis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad gali būti labai daug visokių kalbų, nes kalbama viskas, kas ateina į galvą, net teikiami visokie keisti pasiūlymai pradėti diskusiją, ar mes norime stoti į NATO, pasikvietus ambasadorius. Jeigu mes kalbame apie kokios nors rezoliucijos dėl šio klausimo priėmimą, vienas iš variantų yra pasiūlytas. Buvo minčių, kad būtų parengta platesniu konsensu, ne vien centro dešiniosios opozicijos, bet redaguotų ir kairioji pusė. Tai visiškai geras, sveikas pasiūlymas, ir mes visada esame už tai, tik kas nors turi būti iniciatorius. Todėl prašom susėti prie apskritojo stalo ir parengti tą rezoliuciją. Aš ir siūlau tai daryti. Žinoma, kai žmonės sako, kad sakinys, jog Seimas ragina Vyriausybę ir “Mažeikių naftą” dirbti kartu, yra bloga mintis, na, tai tegul redaguoja…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl vedimo tvarkos siūlykite.

V.LANDSBERGIS. Aš ir siūlau pradėti rengti viso Seimo frakcijų dokumentą ir jį priimti kartu su rezoliucija dėl narystės Europos Sąjungoje. Toks dokumentas irgi yra svarstomas, yra išdalytas, yra pareikštos nuomonės, ir aš savo pastabas pasiūliau. Galėtume priimti abi rezoliucijas vienu metu ir nedaryti didelės problemos, kad dabar NATO tapo probleminiu klausimu. Tai nėra problema. Priimti dvi rezoliucija arba dvi deklaracijas vienu metu kaip tik yra tai, ką mes visada darėme.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai gal galėtume priimti profesoriaus V.Landsbergio siūlymą, kad sudarome redakcinę grupę, kuri bus ir dėl šios rezoliucijos, jeigu reikės, ir sujungiame su integracija į Europos… Po integracijos į Europos Sąjungą svarstymo galėsime priimti ir vieną, ir kitą arba vieną – priklausys nuo to, kaip nuspręs komisija ir Seimas. Aš siūlau, kad būtų sudaryta redakcinė komisija, bet išklausykime Vyriausybės narius ir po to apsispręsime, ką daryti, nes mes jau ilgokai svarstome.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Manau, gerbiamasis A.Kubilius turbūt nieko nenori sakyti dėl vedimo tvarkos. Aš siūlyčiau, gerbiamieji kolegos, pradėti Vyriausybės valandą, baigsis Vyriausybės valanda ir susitarsime dėl visų šių siūlymų, kurie buvo dabar išsakyti, nes mes šiandien vėluojame visais klausimais. Aš manau, kad vis tiek mes ne taip greitai tą klausimą galėsime baigti, nes nuskambėjo jau keletas siūlymų. Palikime po Vyriausybės valandos. (Balsai salėje) Jūs siūlote nedaryti redakcinės grupės? (Šurmulys salėje) Kolega, aš visų labai prašau, po Vyriausybės valandos suformuojame redakcinę grupę, nes frakcijoms reikia siūlyti savo narius, reikia tartis. Kolegos, jūs tiesiog nenorite girdėti posėdžio pirmininko. Vyriausybės valandą mes norėjome pradėti laiku. Gerbkime Vyriausybės narius, suteikime jiems galimybę atlikti savo šventą pareigą – dalyvauti Vyriausybės valandoje. Skelbiu Vyriausybės valandą. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti savo garbingas vietas. Vadovaudamasis Statutu, suteikiu teisę dviem klausimams opozicijos lyderiui. Prašom, gerbiamasis kolega Steponavičiau.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke, nors ir išretėjusi Vyriausybė šiame posėdyje, tačiau norėčiau klausti gerbiamąją finansų ministrę. Gerbiamoji ministre, kaip žinote, šią savaitę komitetuose pradėti svarstyti svarbūs mokesčių įstatymai. Mano klausimas būtų susijęs su Pelno mokesčio įstatymo naująja redakcija. Jums, be abejo, yra žinoma tai, kad tiek opozicinė Liberalų frakcija teikia konkrečius siūlymus dėl šio įstatymo atskirų nuostatų švelninimo, tiek ir svarbiausios asocijuotos verslo struktūros yra išsakiusios savo neigiamą požiūrį dėl pelno investicijoms apmokestinimo. Tačiau, gerbiamoji ministre, nesulaukus komitete kompetentingų ir aiškių argumentų dėl dalies klausimų, vienas klausimas jums. Ar jums, gerbiamoji ministre, yra žinoma, kad įvedus naują pelno mokesčio apskaitos tvarką, visiems ūkio subjektams teks įsigyti naują programinę įrangą, kurios vertė, ko gero, gali būti skaičiuojama ne dešimtimis, o šimtais milijonų litų, iki to laiko, gerbiamoji ministre, regis, teks pagaliukais ar skaičiuokliais skaičiuoti pelno mokestį. Sakykite tiesiai šviesiai, ar jūs šiuos niuansus, teikdami šį įstatymo projektą, sužiūrėjote?

D.GRYBAUSKAITĖ. Pirmiausia aš labai nustebusi dėl pačių skaičių. Aš nemanau, kad mes galime kalbėti apie šimtus tūkstančių, tokios programinės įrangos atskiram ūkio subjektui nekainuoja, o aš tikrai pasitikslinsiu jūsų informaciją. Manyčiau, kad ji yra šiek tiek perdėta.

G.STEPONAVIČIUS. Aš norėčiau patikslinti vis dėlto. Gerbiamoji ministre, ar jūs atsisakydami pelno neapmokestinimo investicijoms, suprantate, kad iš esmės tai yra apmokestinti tas investicijas, kurias turės investuoti į programinę įrangą, ir dar kartą – konkrečių buhalterinių programų įdiegimas kainuoja dešimtis tūkstančių vienai įmonei.

D.GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamasis pone Seimo nary, mes suprantame, ką mes darome, tai daro visa Vakarų ir išsivysčiusi Europa, tai tikrai ne Amerikos atradimas.

PIRMININKAS. Prašom antrą klausimą, gerbiamasis kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū už tokį požiūrį į ūkio subjektus. Aš manau, kad tikrai ne tik mes, bet ir kiti įvertins tokį požiūrį.

Kitas klausimas yra, gerbiamasis ūkio ministre, jums. Šiandien jūs turėjote progos pateikti įstatymą, susijusį su Europos integracija, privalomu naftos atsargų kaupimu. Žinia, Lietuva siekia ir, manau, teisėtai, kad būtų pereinamasis laikotarpis šiems rezervuarams įrengti, tačiau ne paslaptis, kad tokių talpų įrengimas kainuos ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir ūkio subjektams. Skaidant kas metus šimtamilijonines sumas, gerbiamasis ministre, kokie įdiegimo kaštai biudžetui ir atskiriems ūkio subjektams būtų ir ar dėl to nedidės degalų kainos?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš noriu pakalbėti apie tai, kad Vyriausybė paprašė pereinamojo laikotarpio dėl reikalavimų sumažinti vartojamo mazuto sieringumą, taip pat dėl rezervų sukaupimo. Dėl naftos produktų atsargų pereinamojo laikotarpio buvo deramasi daug kartų. Pirma, buvo susitarta, kad 90 dienų atsargos bus sukauptos iki 2006 metų pabaigos. Tai padaryta dar pono R.Pakso Vyriausybės metu. Šiuo metu yra iš esmės susitarta, kad naftos produktų atsargos bus sukauptos iki 2009 metų. Aš norėčiau pasakyti, kad ši Vyriausybė siekia palankesnių sąlygų tiek Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, tiek konkrečiai “Mažeikių naftai”. Jeigu kalbėtume, ar brangs, ar nebrangs naftos produktai, taip, jie turėtų pabrangti apie 2–3% ir visų atsargų sukaupimui gali prisieiti Lietuvos valstybei išleisti apie 400 mln. Lt, iš jų apie 30% sumos turėtų dengti Lietuvos biudžetas, o 70% – verslo subjektai.

PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamojo ūkio ministro, kadangi dalykai, susiję su Vyriausybės ir “Mažeikių naftos” nesutarimais, yra jo dispozicijoje, jo globojamoje zonoje.

Galbūt jam yra žinoma, kas nurodė sustabdyti penkiems mėnesiams ponų J.Liongino ir E.Gentvilo pasirašytą įstatymo pataisų projektą Nr.485A. O dabar, šiomis dienomis jau jį ir naikinti, kad jis nebūtų nuo Vyriausybės pateiktas Seimui. Tuo būdu labai daug laiko sugaišinta ir nuostolingai sugaišinta, ir atsirado papildomų įtampos momentų, tai vis dėlto kas sustabdė priėmimą Seime, o nepateikė alternatyvos ir prapuldė tą laiką, kuris šiuo atveju labai aiškiai yra ir pinigai?

P.ČĖSNA. Aš labai trumpai galėčiau atsakyti. Svarstymo Seime aš, kaip ūkio ministras, nestabdžiau.

V.LANDSBERGIS. Ir jūs nesidomėjote, ministre, kodėl tas nejuda į priekį?

P.ČĖSNA. Aš manau, kad Seimo nariai turi didesnes galimybes pasidomėti Seime, kodėl jis nebuvo svarstomas.

V.LANDSBERGIS. Jūsų srities dalykas jums nerūpėjo. Ačiū.

P.ČĖSNA. Man rūpėjo. Aš atsakau jums.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Mus pasiekė informacija dėl nelaimės Baltijos jūroje dėl naftos išsiliejimo kelintą kartą. Mūsų žvejų pozicija, jų patikslinimas dėl padarytos žalos… Mes komisijos išvadas girdėjome, bet situacija gana prieštaringa, sakyčiau, nes buvo paskelbta, kad skaitiklių rodmenys, kiek buvo išpumpuota naftos ir kiek buvo pakrauta į tanklaivį, neatitinka. Kokia iš tikrųjų padėtis ir ką mes čia galėtume padėti ginant mūsų Baltijos jūrą ir gelbėjant žvejams, kuriems tai yra pragyvenimo šaltinis. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Labai ačiū už klausimą. Be abejo, tai porą savaičių jau vienas aktualiausių šios srities ir aplinkos apsaugos klausimų ir problemų. Taip, yra tam tikras nesutikimas su tuo, ką rodė Būtingės naftos skaitikliai. Tai yra tos 328 tonos, kurios yra fiksuotos, ir 59 tonos, kurias komisija yra nustačiusi. Aplinkos ministerija ilgai derėjosi, koks tas skaičius vis dėlto turėtų būti. Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad nėra svarių argumentų pasakyti, kad tos 328 tonos ištekėjo, ir nėra svarių argumentų dėl to, kad yra techniniai pumpavimo, temperatūrų parametrai ir panašiai. Kitas dalykas, laive nustatant kiekį naudojami labai šiurkštūs metodai. Mes peržiūrėjome šio tanklaivio paklaidų sąrašą, paklaidos svyruoja nuo 2 iki 1000 tonų. Dėl tokių matavimų mes galime tikrai labai ilgai diskutuoti, kas vis dėlto iš tikrųjų įvyko. Dabar vienas iš prioritetinių uždavinių likviduojant pasekmes ir pasirengiant tolesniam terminalo eksploatavimui bus pasiekti, kad tie skaičiai būtų daug tikslesni.

Dėl paties masto ir problemų, kurias kelia žvejai. Iš karto po avarijos buvo atlikti užteršimo angliavandeniliais matavimai. ta informacija, kurią mes turime, nerodo didelės problemos, kuri galėtų būti siejama su žuvų kritimu. Tai yra 0,02 arba 0,03 miligramo litre, o 0,05 yra didžiausia leistina koncentracija. Tai yra pusė leistino dydžio. Todėl tiesiogiai teigti, kad ši avarija galėjo būti susieta su žuvų kritimu, aš negalėčiau, bet tai nereiškia, kad mes neturime toliau tirti šios problemos. Mes toliau atliekame monitoringą, taip pat su Ekologijos institutu žiūrime, kokios galėjo būti pasekmės, sakykim, apsinuodijus pašarais ir panašiai.

Taigi kol kas problema nėra baigta ir aplinkosaugos požiūriu. Yra imami grunto pavyzdžiai įvairiose jūros vietose siekiant nustatyti, kiek galėjo nusėsti ir kiek tame dugne jau yra iš ankstesnių avarijų, taip pat analizuojama žuvų kritimo problema, koks ten galėjo būti poveikis. Kalbant apie tai, kokia galėtų būti tolesnė pagalba arba žingsniai, Vyriausybė dar kol kas sprendžia tuos klausimus. Rytoj kartu su ūkio ministru susitinkame su “Williams” atstovais ir šiuos klausimus nagrinėsime. Pirmadienį Vyriausybė vėl grįš prie tų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos, kad panašūs dalykai nepasikartotų, sąrašo.

J.OLEKAS. Ministre, ar galima teigti, kad lyginant su Druskininkų pušelėm tai yra maža avarija, nes nebuvo ir jokios Prezidento reakcijos?

A.Kundrotas. Triukšmas mažesnis, bet gal jūs galite įvardinti, kas sukėlė triukšmą? Aplinkos ministerija nekėlė triukšmo nei anuo, nei šiuo atveju, ir nereikia šitaip lyginti. Vis dėlto yra skirtingos sprendimo stadijos. Triukšmas buvo sukeltas tada, kai jau buvo padaryti tam tikri sprendimai, ir visuomenė pasipiktino tais sprendimais. Dabar žalieji, kiek žinau, irgi šiandien buvo susirinkę ir tas problemas diskutavo, ir dar neaišku, koks triukšmas kils, jeigu mes būsime ėmęsi ne tokių, kaip visuomenė manys, būtinų likvidavimo veiksmų. Aš manau, kad triukšmas reikalingas ir vienu, ir kitu atveju, jeigu nesiimama adekvačių priemonių.

PIRMININKAS. Kolega A.Baura. Ruošiasi kolega K.Bobelis.

A.BAURA. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų ministrų pono P.Čėsnos ir pono Z.Balčyčio. Šių metų spalio 5 d. “Valstybės žinių” 85 numeryje buvo patalpintas finansų ministrės įsakymas Nr.270. Dėl laiko stokos aš jį sutrumpinsiu ir pavadinsiu “Dėl naftos produktų gabenimo, laikymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo”. Įsakymas kaip įsakymas, trumpas, konkretus, kuriuo tvirtinama naftos produktų gabenimo ir laikymo bei apskaitos kuro talpyklose tvarka, pasirašyta mano minėtų abiejų ministrų, o ta tvarka, šiaip ar taip, sutelpa net į 27 “Valstybės žinių” puslapius. Vis dėlto svarbu ne tvarkos apimtis, o tai, jog ši tvarka privaloma ir ūkininkui, laikančiam ne mažiau kaip 400 litrų degalų.

Gerbiamieji ministrai, ar čia neperlenkta lazda, gal dar galima tą tvarką pataisyti, ir ar šios tvarkos suderinimas tam tikra prasme neprisidėjo prie to, kad sustreikavo žemės ūkio ministro J.Kraujelio sveikata? Gal dar galima ką nors pataisyti? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad mūsų kolegos ministro J.Kraujelio sveikata dėl to galėjo sustreikuoti. Bet jeigu jūs turite konkrečių pastabų ar pasiūlymų, aš manau, mes su kolega atidžiai išanalizuosime jūsų pastabas, ir jeigu bus ką nors galima padaryti, stengsimės padaryti.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Ruošiasi kolega J.Karosas.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios finansų ministrės. Šiandien mes svarstėme biudžeto klausimą ir ten kilo kai kurių abejonių. Mes norėjome tuos klausimus daugiau pasiaiškinti, bet nebuvo suteiktos galimybės. Taip pat iškilo klausimų, kad kai kurie jūsų papildymai nesutinka su tais finansiniais papildymais, kurie buvo pasiūlyti. Pavyzdžiui, 14 mln. Lt, kurie pasiūlyti papildomai skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, tikrai yra per mažai. Mes norėjome, kad šie klausimai būtų atidėti iki kito posėdžio. Kitaip sakant, būtų suteikta galimybė papildyti tuos pakeitimus, bet ta galimybė iš mūsų buvo atimta.

Taip pat buvo iškilę klausimų dėl švietimo finansavimo papildymo, čia taip pat per mažai skirta. Pavyzdžiui, Lietuvos gydytojų asociacija, kiek tai susiję su švietimu, yra labai nepatenkinta dabartiniu finansavimu, nes sveikatos paslaugų tiekimo kokybės su esamais finansais nebus galima garantuoti.

Norėjau jūsų paklausti ir paprašyti, kai mes kitą savaitę vėl svarstysime biudžetą, kad šie klausimai būtų galbūt papildomai svarstomi ir būtų skirta daugiau lėšų, kad toms ministerijoms būtų galima normaliai atlikti savo funkcijas.

D.Grybauskaitė. Labai ačiū. Dėl sveikatos, tai ne 14, o 26 yra padidinta šiuo metu, bent jau šiame projekte, kuris buvo svarstomas šiandien. Kiti jūsų pasiūlymai visiškai aiškūs, jie iš esmės kartoja komitetų pasiūlymus, bet aš šiandien jau kalbėjau, kad finansinės galimybės yra gana ribotos, todėl visų poreikių, be abejo, patenkinti negalėsime. Konkrečiai sveikatos srityje būtina prašant skirti daugiau lėšų įgyvendinti gilesnę reformą ir optimizuoti išlaidų panaudojimą. Jeigu mes šito nedarysime, o tik skirsime pagal poreikius, deja, valstybė tikrai nebus pajėgi tai išlaikyti.

Dėl kitos savaitės. Iš tiesų Vyriausybė savo poziciją pasakė. Projektas yra adaptuotas, bet, be abejo, mes esame pasirengę, ir jeigu dar bus kokių nors optimalių pasiūlymų, priėmimo metu mes mėginsime į juos atsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Karosas. Ruošiasi kolega V.Žalnerauskas.

J.KAROSAS. Aš norėčiau, pratęsdamas gerbiamojo J.Oleko klausimą, paklausti aplinkos apsaugos ministrą. Jūs esate aplinkosaugos specialistas, dėl to norėčiau paprašyti, ar negalėtumėte provizoriškai pasakyti, kiek kainuos šios avarijos padarinių likvidavimas mūsų valstybei. Sakau, maždaug, čia, suprantama, iš praktikos. Ačiū.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Šiaip kol kas kitokio įvertinimo neturim negu pagal žalos atlyginimo metodiką, pagal kurią yra suskaičiuoti 2,6 mln. litų. Tai čia yra ta dalis, arba ta metodika, kuri taikoma imant tam tikras sąlygas, t.y. kur ta nafta išsiliejo ir koks jos kiekis. Ji tokia yra patvirtinta Vyriausybės ir taikoma panašiais atvejais. Tai čia yra viena dalis.

Jeigu yra kitokių dar problemų, pavyzdžiui, žuvų kritimas, tada po to vėl žiūrima atskirai, vėl atskirai skaičiuojama pagal šią dalį. Ir dabar dar iš esmės užtruks apie mėnesį, kol bus padaryti visi tyrimai.

Yra dar viena tokia metodika, kuri vadinama “žala hidrobiontams” tai čia yra ta dalis, kurios dar nebus matyti. Tai yra žuvis matom, jeigu jos išplaukia, bet yra dar maitinimosi bazė, vėžiagyviai ir panašiai. Tai tam reikia labai detalių tyrimų. Pagal dabartinius apskaičiavimus, tai apie mėnesį laiko užtruks. Kokia bus žala, dar sunku pasakyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolega V.Žalnerauskas. Ruošiasi A.Kubilius.

V.ŽALNERAUSKAS. Norėjau paklausti vidaus reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, leidžiantis policijos pareigūnus blokuoti automobilių ratus. Blokavimo įtaisą policijos pareigūnai uždeda nemokamai, o už nuėmimą, remdamiesi policijos generalinio komisaro įsakymu, ima 50 litų. Komisaro įsakyme blokavimo įtaiso nuėmimas įvardytas kaip paslauga. Dėl to norėčiau užduoti jums vieną, tarkim, dviejų dalių klausimą.

Pirma, gal vertėtų imti pinigus dar už vieną paslaugą – antrankių nuėmimą? Manau, kad žmogaus laisvė daug vertesnė už jo teisę naudotis nuosavu automobiliu. Tokios paslaugos kaina, be abejo, turėtų būti kur kas didesnė, pavyzdžiui, 500 litų. Gal tokios paslaugos įvedimas pagerintų varganą policijos padėtį, kurios dabar svarstomas biudžeto projektas akivaizdžiai nepagerins. Ir antra klausimo dalis. Kodėl paslaugos teikėjas šiuo atveju nesitaria dėl įkainio su paslaugos gavėju, kaip tai numato Civilinis kodeksas? Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju už linksmą klausimą. Jeigu aš teisingai supratau, Seimo narys yra nukentėjęs, buvo užblokuoti automobilio ratai ir tai sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą…

V.ŽALNERAUSKAS. Mano rinkėjai yra nukentėję.

J.BERNATONIS. Tai aš norėčiau atsakyti jums ir jūsų rinkėjui, kad reikia laikytis taisyklių, kurios galioja, ypač Seimo nariams, ir ratai nebus užblokuojami. Kaip žinote, ta tvarka buvo ir anksčiau panaši. Dabar ta tvarka buvo tiktai, galima sakyti, labiau reglamentuota, o labiau reglamentavus būtent žmonių teisės, mūsų manymu, kaip tik geriau yra ginamos. Bet aš norėčiau Seimo nariui priminti, kad ne tiktai tas, kurio užblokuotas yra ratas, turi savo teises, bet ir tie, kurie dėl mašinų, pastatytų ne vietoje, negali pravažiuoti, kai sukeliama avarinė situacija ir nukenčia kiti automobiliai. Aš manyčiau, kad tai yra visiškai civilizuotas būdas ir galbūt mums, nes mes dar tik einam į Europą, yra nesuprantamas. Bet kai nueisim, pamatysim, kad ir ten taip gyvenama.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, buvo klausimas, išgirdot atsakymą. (Balsai salėje) Prašom nekalbėti iš vietos. Gerbiamasis kolega, prašom laikytis drausmės. Kolega A.Kubilius. Ruošiasi kolega J.Budrevičius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau vieną klausimą paklausti ir ministro P.Čėsnos, ir ministrės D.Grybauskaitės, kadangi nėra premjero. Gerbiamieji ministrai, kaip jūs žinote, jūsų Vyriausybės vadovas – premjeras A.Brazauskas vengia susitikti su jungtine centro dešiniąja opozicija ir aptarti “Mažeikių naftos” klausimus. Tą mes ne vieną kartą esame siūlę padaryti. Susidaro vaizdas, kad premjeras kažkodėl bijo su mumis apie tai kalbėtis, taip jis, atrodo, bijo susitikti ir su “Mažeikių naftos” vadovais. Gerbiamieji ministrai, mes tikime, kad jūs nebijosite su mumis susitikti ir mes jus kviestume ateinantį pirmadienį ir susitikti su jungtinės opozicijos frakcijų nariais, kurių yra ne taip mažai ir kurie visi norėtų geranoriškai su jumis aptarti tas problemas, kurias mes visi žinome. Tai ar jūs sutiktumėt tai padaryti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už pasiūlymą ir kartu už klausimą. Iš tiesų ministrai tikrai nevengia susitikti su “Mažeikių naftos” vadovybe. Aš susitikau su ponu Dž.Šylu praėjusį penktadienį. Šio susitikimo metu, aš manau, buvo pasiektas neblogas rezultatas. Mes iš esmės susitarėme, kad “Mažeikių nafta” atnaujina nuo gruodžio mėnesio palūkanų mokėjimą, manau, tai – geras ženklas. Taigi jeigu opozicija, dešinioji opozicija norėtų, mes tikrai (ir aš asmeniškai, manau, ministras taip pat) pasirengę kalbėtis visais klausimais, kurie susiję su “Williams” ir su “Mažeikių nafta”.

P.ČĖSNA. Aš norėčiau pasakyti, kad rytoj 9 val. susitinkame pas mane aš, kolega aplinkos ministras ir vienas iš “Mažeikių naftos” vadovų, R.Meidžorsas, aptarsim avarijos priežastis ir pasekmes bei neišspręstus klausimus. Mes nevengiam. Kontaktai tarp mūsų ir ministerijos aparato darbuotojų yra nuolatiniai, sakyčiau, bendraujame beveik kasdien. Mes aptarinėjam įvairius klausimus. Mes nevengiam. Aš taip pat manau, kad ir premjeras nevengia susitikti su jumis. Juo labiau kad aš šiandien iš ryto mačiau, kad jūs gana maloniai sveikinotės ir kalbėjot.

PIRMININKAS. Kolega J.Budrevičius. Ruošiasi kolega D.Velička.

J.BUDREVIČIUS. Ačiū. Aš noriu kreiptis į aplinkos ministrą. Jis šiandien populiarus, nes skaudi Būtingės avarija visus jaudina. Jūs praeitą ketvirtadienį, lankydamasis pas Prezidentą, viena iš priežasčių, nulėmusių avariją, nurodėte įstatymų netobulumą. Tai išeitų, kad dėl tos avarijos kaltas Seimas. Manau, kad jeigu nebūtų jokio įstatymo ir būtų tvarkingai dirbama, tai visiems būtų aišku, kad naftą reikia pilti į tanklaivį, ne į jūrą. Tai aš noriu paklausti. Ar jūs čia pajuokavot, ar ne taip perteikė visuomenei jūsų žodžius, kad priežastis, nulėmusi avarija, tai yra įstatymų netobulumas?

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą ir tokią galimybę patikslinti, jeigu taip buvo perduota. Be abejo, tai nėra ta priežastis, kodėl atsitiko avarija. Aš kalbėjau apie tam tikrą visumą priežasčių, neįgyvendintų priemonių ir panašiai. Sakiau, kad šioje srityje yra ir dar netobulų teisės aktų, galbūt jų netgi yra per daug, nes kai kada jie šiek tiek prieštaringai reglamentuoja, kaip reikia elgtis likviduojant tokią avariją arba kaip reikia prižiūrėti šį objektą, kas atsakingas už jo priežiūrą ir panašiai. Tai bent norėjau pabrėžti šią pusę. O avarija įvyko dėl, manyčiau, šiek tiek ar ne šiek tiek aplaidžios eksploatacijos, mes turim tam tikrų priekaištų, kuriuos rytoj tiesiai įmonei ir išsakysim. Vis dėlto gal reikės kreiptis su atitinkamais pasiūlymais ir į Seimą, bet tik tam, kad būtų aiškiau reglamentuota sistema, o ne dėl to, kad dėl kokio nors įstatymo trūkumo kažkas įvyko.

PIRMININKAS. Kolega D.Velička. Ruošiasi kolega J.Jurkus.

D.VELIČKA. Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, vakar Vyriausybė pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms pradėti alkoholio įmonių privatizavimo procesą. Sakykite, kada bus imta rengti konkrečias privatizavimo programas? Aš bijau, kad užsitęsęs tokių programų ruošimas, kaip sakant, mažina tokių programų skaidrumą ir gali nutikti taip, kaip kažkada yra pasakęs mūsų Prezidentas, kad pirmiausia įmonės gali būti privedamos prie bankroto, o po to jau privatizuojamos už litą.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Mes pateiksime tą įstatymo projektą jums, Seimui. Yra numatyta, kad alkoholio gamybos monopolis būtų panaikintas nuo 2003 m. sausio 1 d. Žemės ūkio ministerija kuruoja alkoholio gamybos įmones ir jie puikiai supranta, ir mes diskutavome, kad kitais metais tos įmonės turėtų būti parengtos ir reikėtų pasistengti jas privatizuoti. Tada nuo 2003 m. sausio 1 d. būtų laisva konkurencija. Tą parengimą privatizuoti turi padaryti Žemės ūkio ministerija, nes jų kuravimo sritis yra alkoholio gamybos įmonės.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Ruošiasi kolega A.Vidžiūnas.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” vadovai prašo didinti elektros energijos kainą, tačiau patys neieško, net atsisako savo klientų keldami kainas. Pavyzdžiui, daug žmonių elektra šildo butus, tą darė ir daro daugelis biudžetinių įstaigų. Tačiau dabar šių paslaugų pradeda atsisakyti, nes šildymui nėra jokių lengvatų. Visi suprantame, kad jeigu kas nors yra truputėlį susijęs su verslu, kad kuo daugiau parduosi, tuo bus pigesnė savikaina. Ar nebūtų tikslinga tai taikyti, nes maisto gamybai nuolaida yra taikoma ir norėtųsi, kad tai būtų taikoma šildymo sezonui, gal 80% išdegintų kilovatų. Būtų ir bendrovei gerai, ir žmonėms, ir gamtai. Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Yra tam tikra problema. Šiuo metu šildymas elektros energija yra pati brangiausia šildymo rūšis. Tai yra brangiau už šildymą naftos produktais, už šildymą dujomis, už šildymą mediena ar anglimis. Elektra yra pats brangiausias būdas. Dabar mes turime perteklinį elektrinių galingumą ir tik labai padidinus suvartojimą arba eksportuojant elektros energiją kaina galėtų šiek tiek sumažėti. Jeigu tik dalis gyventojų pradės šildytis elektros energija, tai tas suvartojimo augimas yra toks nežymus, kad realiai kainai įtakos nedarys ir 1 kilovatvalandės kaina išliks tokia pati kaip ir dabar. Pagrindinė priežastis – elektros energijos sunaudojimo kiekis. Žmonės, kurių butai apšildomi centriniu šildymu, ir tie, kurie šildosi dujomis, neperdarinės į šildymą elektra, nes tai brangiai kainuotų. O naujų statomų gyvenamųjų namų butų šildymas elektra labai nežymiai didina papildomos elektros energijos suvartojimą ir tikėtis, kad dėl to atpigs elektros energija, negalima. Skaičiavimai rodo, kad taip nebus.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas. Ruošiasi kolega Z.Mačernius.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji finansų ministre, linkime sėkmės su biudžetu, bet kartu yra vienas Marijampolės žmonių klausimas, kuris jau, aišku, koks bus. “Marijampolės cukrus” šiandien yra žinomas plačių dalykinių, finansinių ir politinių interpretacijų tema. Sakysime, kad tai svarbi, bet eilinė Lietuvos įmonė, kuri sanuotojų rūpesčiu sunkiai, bet keliasi iš probleminės padėties, moka mokesčius, atsiskaito su kreditoriais. Taip pat turi daug modernizavimo planų, nes jeigu nepateiksi modernizavimo plano, neįdėsi pinigų, kurių dabar nėra, tai darbai, žinoma, bus nieko verti. Vyriausybė pagal Vyriausybės nutarimus, atrodo, gali peržiūrėti kreditorinius reikalavimus, jeigu sanuotojas vykdo sanavimo sutartį ir kitus įsipareigojimus. Kiek žinau, Mokesčių inspekcija yra pasiūliusi tam tikras kreditorines lengvatas “Marijampolės cukrui”. Mokesčių inspekcija pasiūlė, jūs sakote, kad Finansų ministerija į tai nesikiša, bet, man atrodo, kad dirbate ranka rankon. Mano klausimas yra toks. Ar nevertėtų pritarti Mokesčių inspekcijos siūlymui palengvinti “Marijampolės cukrui” kreditorinių įsiskolinimų naštą, kad jis galėtų  rengti modernizavimo projektus. Tai ne politinis klausimas, ponia ministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Tai kad nebijau ir politinių. Dėkoju. Iš tiesų mes esame kalbėję su Mokesčių inspekcija apie šį projektą ir mano žmonės, kurie tvarko skolos, paskolinius ir įsiskolinimo, reikalus, taip pat žiūrėjo, ar tas sanavimo projektas yra realus. Mūsų manymu, jis yra pakankamai įvykdomas, galimas vykdyti, todėl mes, nors tiesiogiai spręsti yra Mokesčių inspekcijos prerogatyva, tačiau mes esame patarę, kad tai yra realus projektas. Mokesčių inspekcija yra pati pasiūliusi spręsti ir mes to proceso nestabdome. Kiek žinau, ten yra teisminiai reikalai, todėl iki šiol sprendimas dar nepriimtas, tačiau kelias yra laisvas, mes stabdome.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius. Ruošiasi kolega A.Poplavski.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nežinau, nėra premjero, tai gal atsakys kas nors iš ministrų. Žemės ūkio ministerija, pasitelkusi mokslo žmones, žemdirbius, yra parengusi ilgalaikę programą. Tai programai yra pritarusios ir atskiros ministerijos. Buvo numatyta data patvirtinti Vyriausybėje šią programą, tačiau šiandien ji dar nėra patvirtinta ir datos vis atidėliojamos. Įdomu, kada bus patvirtinta, nes jos nebuvimas gali apsunkinti ir SAPARD lėšų panaudojimą, ir daugelį kitų klausimų.

D.GRYBAUSKAITĖ. Jeigu galima, aš atsakysiu. Iš tiesų programa jau apsvarstyta visose žinybose ir Finansų ministerija yra taip pat pareiškusi savo nuomonę. Artimiausiu metu mes ketiname svarstyti Vyriausybėje, tačiau šiek tiek ji buvo įstrigusi, nes buvo įrašyti pernelyg dideli finansiniai įsipareigojimai. Mes norėjome, kad jie būtų ne tokie įpareigojantys. Tai vienintelė kliūtis, kuri šiuo metu yra, bet programa yra parengta ir šį mėnesį turėtų būti patvirtinta.

PIRMININKAS. A.Poplavski. Ruošiasi kolega A.Sysas.

A.POPLAVSKI. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas skirtas socialinės apsaugos ir darbo ministrei gerbiamajai V.Blinkevičiūtei ir sveikatos apsaugos ministrui R.Dobrovolskiui. Bet kadangi jo nėra, reikės atsakyti ministrei. Gal šis klausimas, gerbiamoji ministre, jums atrodys sarkastiškas ir juokingas, bet aš noriu išgirsti iš jūsų rimtą atsakymą. Šalyje yra skelbiamas labai aiškus ir kol kas, man atrodo, medikams nelabai žinomos epidemijos protrūkis. Man, kaip gydytojui epidemiologui, kelia susirūpinimą šių ligų paplitimas, nes sunkiomis ligomis suserga valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Jie ilgai gydosi ligoninėse, po to stebuklingai pasveiksta, tačiau negirdėjau, kad nuo tų ligų kas nors mirtų, taip pat negirdėjau, kad kam nors būtų suteiktas invalidumas. Ypač masiškai pradeda sirgti muitininkai, atsakingi pareigūnai, o paskutiniu metu pastebėtas židinys Vilniaus apskrities viršininko administracijoje. Vyrauja toks gana subtilus niuansas, kuris gal padės medikams atskleisti epidemijos priežastis ir sukurti veiksmingą vakciną, nes ši liga padeda plisti tada, kai į įstaigas atvyksta tikrintojai, kai yra tikrinami pareigūnai, muitininkai, valdininkai. Kartais tikrina prokuratūra, STT ar kitos saugumo tarnybos. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios ministrės, gal jie nelauks, kol medikai ar Seimas sukurs veiksmingą vakciną, gal sutelks savo pastangas ir pradės kovoti su šia epidemija, kol ji nepasiekė katastrofos masto?

Vis dėlto tos ligos kainuoja nemažai mokesčių pinigų, o mes žinome, kad tų pinigų ypač dabar, svarstant biudžetą, trūksta ir medikams, ir socialiniam draudimui.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau laikytis reglamento. Jūs baigėte, kolega, taip? Ačiū. Jūs tikrai viršijote laiko limitą.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerai. Ačiū gerbiamajam A.Poplavskiui už klausimą, kiek esu kompetentinga, aš galėčiau atsakyti ir kaip ministrė, ir kaip žmogus.

Labai blogai, jeigu tokia epidemija plinta. Tai garbės nedaro niekam, jeigu žmogus iš tiesų neserga, o nedarbingumo pažymos jam išduodamos. Šiuo atveju taikau į medikų daržą, taip neturėtų būti. Kiek man yra žinoma (gaila, kad šiandien nėra sveikatos apsaugos ministro), Sveikatos apsaugos ministerija tikrino nedarbingumo pažymų išdavimą muitininkams, ir pasirodo, kad medikai užpildo, viską sutvarko, ir kokių nors didelių pažeidimų nėra nustatyta. Kitas dalykas, gal iš tiesų iš žmogiškosios pusės vertinant, kai yra problemų, yra tam tikras stresas, pakyla spaudimas ir, tiesą sakant, gal ir sveikata sušlubuoja, kai žmogus jaučia, kad reikės už kokius nors gal ne visada gerus ir padorius darbus atsakyti. Aš galėčiau pasakyti tik taip. Bet kokiu atveju, aš manau, nedarbingumo pažymų išdavimo kontrolę reikia stiprinti, kad šioje srityje nebūtų piktnaudžiavimų. Šia prasme aš jums pritariu.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas. Ruošiasi kolega V.Matuzas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl bankrutuojančių įmonių administratorių darbo. Komitetą pasiekia vienas po kito laiškai dėl to, kad vasaros laikotarpiu, rudenį buvo likviduota labai daug įmonių. Tą padarė administratoriai labai tyliai, iki galo neatlikę savo funkcijų, t.y. neatsiskaitę su darbuotojais, netgi nesikreipę į Garantinį fondą. Nors Garantiniame fonde yra pinigų ir tikrai buvo galima išmokėti tiems darbuotojams trijų minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio pašalpas, tačiau arba neformino visai dokumentų, arba visai to nedarė, o tyliai uždarė, likvidavo įmones. Dabar tie žmonės paprasčiausiai, liaudiškai kalbant, liko ant ledo. Aš kreipiuosi į jus su prašymu, kad jūs ministerijoje apsvarstytumėte, ar galėtų tokie administratoriai dirbti šį darbą, nes yra ir tokios informacijos, kad uždaręs vieną įmonę jis turi kitą arba net kelias įmones. Man atrodo, kad mes turėtume pritaikyti kokią nors diskvalifikaciją tokiems žmonėms, kurie deramai neatliko savo pareigų. Aš norėčiau girdėti jūsų nuomonę.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Aš pritariu jūsų nuomonei. Aš neturiu tų administratorių pavardžių. Jeigu galėčiau gauti tas pavardes, pažiūrėčiau, ką būtų galima su tais administratoriais padaryti – organizuoti jiems peratestavimą, išsiaiškinti, kas ten buvo. Ateityje mes rasime kokių nors būdų paveikti, kad jie taip nedarytų. Aš tikiuosi vėliau gauti iš jūsų tas pavardes ar organizacijas, kuriose administratorius atliko funkcijas. Aš sutinku su jumis, kad taip neturi būti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V.Matuzas. Ruošiasi kolega G.Mikolaitis.

V.MATUZAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš skaitau Vyriausybės tinklapyje tokią informaciją, kaipgi sekėsi Vyriausybei spalio 19 dieną, kai sukako 100 dienų jos darbo. Yra toks vienas punktas, kuris skamba taip: “Galų gale išspręstas “Lietuvos energijos” skolos klausimas. Skola sėkmingai parduota…” ir t.t. Aš norėčiau išgirsti teisybę, kaip šiandien yra iš tikro “Lietuvos energijos” skolos klausimu? Gal ūkio ministras galėtų atsakyti?

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Sakyčiau, netikslumas yra tame tinklapyje. Skola šiandien nėra parduota, yra parduota tik dalis skolos. Raseiniuose įkurta organizacija, kuri pirko, skolos dalis yra nupirkta. Dabar paskelbtas naujas konkursas ir bus galima dalyvauti, dalyviai galės pirkti, jei norės, 1 milijoną arba visą skolą. Patobulinti konkurso reikalavimai, ir tas konkursas įvyks iki Naujųjų metų, šį mėnesį. Tai užsitęsęs procesas. Mes apgailestaujame, kad taip yra.

PIRMININKAS. Kolega G.Mikolaitis. Ruošiasi kolega R.Sedlickas.

G.MIKOLAITIS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą. Jau senokai mašinų vagystės tapo verslu. Aišku, pavogus mašiną, nelabai kas turbūt kreipia dėmesį, kad jos reikėtų ieškoti. Tai ypač suaktyvėjo Raseiniuose. Ten vagia ne tik Seimo narių mašinas, bet ir iš savivaldybės kiemo vidury dienos. Kaip jūs manote, ar vietinis komisaras atitinka pareigas?

J.BERNATONIS. Aš negalėčiau taip vertinti, kad būtent vietinis komisaras neatitinka pareigų, tačiau ši nusikaltimų rūšis tikrai mums kelia didelį susirūpinimą, nes ji šiuo metu išplito, ir mes ieškome būdų, kaip šią nusikalstamumo rūšį sumažinti. Deja, norint surasti efektyvius būdus reikia ir tam tikros visuomenės paramos, nes jeigu žmonės išpirkinėja savo automobilius, suprantama, tai galima paversti tam tikra biznio rūšimi. Bet aš tikiuosi, kad tiek visuomenė, tiek ir teisėsaugos institucijos stengsis, kad iš esmės pakeistų šią situaciją, kaip pavyko pakeisti kai kurių kitų nusikaltimų.

Sudėtinga yra tai, kad pagal dabar mūsų galiojančią sistemą nespėjama užfiksuoti automobilių ir jie gali greitai išvykti iš Lietuvos, jeigu yra iš anksto parengti tam tikri dokumentai. Bet tokie atvejai aiškinami, ir aš nenorėčiau čia per daug plačiai sakyti, kokių priemonių imamės, bet tikiuosi, kad jau pavasarį koks nors lūžis turėtų įvykti kovoje su šiais nusikaltimais.

O dėl komisaro veiklos, aš nemanyčiau, kad taip būtų galima vertinti. Vertinti reikia visą darbą, kuris vykdomas, ne tik atskirus epizodus.

PIRMININKAS. Kolega R.Sedlickas.

R.A.SEDLICKAS. Mano klausimas yra ministrui J.Bertnatoniui, gana platus klausimas. Kaip vyksta policijos reforma, kokios yra problemos, kaip su pinigais, ar užteks ją įgyvendinti, ir kokią jūs matote ateitį, ir po kiek laiko ką nors geresnio bus galima turėti?

J.BERNATONIS. Dėkoju už įdomų klausimą. Iš tiesų, kaip žinote, policijos reforma yra prasidėjusi dar anos Vyriausybės laiku. Iš esmės mūsų koncepcija nebuvo keičiama, ir pirmasis etapas – valdymo reforma – yra įvykdytas. Mes manome, kad labai gerai, jog buvo išgrynintos funkcijos pagal struktūrą – tie, kurie užsiima valdymu, ir tie, kurie užsiima darbinėmis funkcijomis, nors centre ir buvo atskirti, dabar tai sudarė sąlygas geriau valdyti sistemą. Tačiau suprantama, kad problemų lieka daug. Visų pirma aš, kaip ministras, akcentuoju apylinkių inspektorių problemą. Ši grandis turi būti sustiprinta, nes trejus metus iš eilės mažinant finansavimą komisarų beveik nemažėja, bet apylinkių inspektorių skaičius buvo mažinamas nuolat.

Jeigu kalbėtume apie policijos finansavimą, tai tas variantas, kuris yra pateiktas dabar Seimui, jeigu bus priimtas, aš manau, kad atsižvelgiant į sudėtingą finansinę situaciją valstybėje, policija bus aprūpinama pakankamai. Suprantama, kad bus išlaikytas šių metų lygis, kad pradėtų geriau dirbti. Žinoma, tas lėšas reikia panaudoti efektyviau. Aš žinau, kad tokių rezervų yra, bet, toliau orientuodamasi į reformą, mūsų policija visų pirma turėtų labiau sekti atitinkamų Vakarų institucijų tradicijomis. Todėl mes gauname nemažai paramos, tam tikros metodinės paramos, jog policiją galėtume orientuoti dirbti taip, kad būtų ginamos žmonių teisės ir visų pirma užtikrinamas asmens saugumas, o ne tik kovojama su pasekmėmis. Tačiau trumpai atsakyti į tokį klausimą labai sunku. Aš manau, kad mes turėsime galimybę tame pačiame komitete, kuris mus kuruoja, padiskutuoti apie tai plačiau, nes tokią diskusiją jau pradėjome.

PIRMININKAS. Kolegė O.Babonienė.

O.BABONIENĖ. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Nežinantieji pedagogų krūvio, dažnai sako, kad po 15 valandos pedagogų mokykloje nėra. Deja, jų darbo diena dažnai tęsiasi gana ilgai. Patys pedagogai konstatuoja tai, kad yra daug darbų, už kuriuos negauna atlyginimo. Kartu su moksleivio krepšeliu nuo sausio 1 dienos buvo planuotas pedagogo etatas. Kas padaryta? Ar nepadaugės pedagogų ir ar nepadidės biudžetas? Ar nebus mums sunkiau?

A.MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Už tas valandas, kurios yra tarifikuotos (vidutiniškai už 22 valandas), mokytojai gauna atlyginimą. Jeigu mes pedagogams taikytume mokėjimo už etatą tvarką – mokėtume, tarkime, už 36 valandas ir spręstume vadovų darbo užmokesčio problemą, papildomai reikėtų turėti daugiau kaip pusę milijardo litų, todėl mes neketiname nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos taikyti apmokėjimo pagal etatą. Tai būtų pernelyg didelė ir nereali našta. Tai reikėtų daryti palaipsniui, per daugelį metų, įvertinant finansines galimybes. Mokytojams reikėtų mokėti už tuos darbus, kurie dabar nėra tarifikuojami. Tai darysime kitais metais, planuodami, kurdami modelį, tardamiesi su mokytojais, su profesinėmis sąjungomis ir, aišku, Seimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Vaštakas.

R.VAŠTAKAS. Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų apie dabar svarstomą Pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimą. Norėčiau, kad į šį klausimą atkreiptų dėmesį gerbiamoji finansų ministrė ir ūkio ministras.

Įstatymas turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, tačiau pelno mokesčio apskaitos formos, Mokesčių inspekcijos teigimu, galės būti parengtos tiktai per mėnesį. Programų koregavimas kompanijose truks dar keletą mėnesių, kad galėtų, vadinkime, dirbti jau pagal apskaitos sistemą. Tačiau pagal naująją apskaitos sistemą joms teks dirbti jau nuo sausio 1 dienos. Šiandien vykstančiame verslo struktūrų ir Finansų ministerijos susitikime (dalyvauja ir viceministras) išaiškėjo labai daug šio įstatymo neaiškumų. Aš norėjau kreiptis į jus ir gal paprašyti, kartu klausdamas, ar numatyta kokių nors priemonių, kad šis įstatymo įgyvendinimas nebūtų labai skaudus kompanijoms, nes vykdant apskaitą jau nuo sausio 1 d., kai dokumentų nėra, bus daroma labai daug klaidų, žinoma, bus ir labai daug baudų. Labai ačiū.

D.Grybauskaitė. Tai gal aš pradėsiu. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų bet koks naujas įstatymas, ypač taip radikaliai keičiantis sistemą, be abejo, gali turėti įgyvendinimo sunkumų, bet pagrindiniai mokėjimai pagal šį įstatymą vis dėlto bus 2003 metais. Taigi dabar svarstyti ir rengtis jį įgyvendinti tikrai yra pakankamai daug laiko. Mes manome, kad per pirmąjį kitų metų pusmetį galėsime dar daug ką ištaisyti ir padėti verslui prisitaikyti prie naujojo įstatymo. Mokėjimai avansu yra tik kas ketvirtį, ne kas mėnesį, pagrindiniai mokėjimai bus tik 2003 metais. Taigi aš manau, kad mes rasime kompromisinį variantą, kad nereikėtų taikyti baudų ar griežtų priemonių.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Šiandien daugiausia klausimų turbūt poniai finansų ministrei. Aš taip pat į ją norėčiau kreiptis dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos. Konkursą tarsi laimėjo Prancūzijos firma “Dalkia”, tačiau spaudoje vis minima, kad dėl to Pasaulio bankas atsisako žadėtų subsidijų Vilniaus šilumos tinklams rekonstruoti, nes atseit konkursas nebuvo skaidrus. Rašoma, kad derantis su Pasaulio banku jūs taip pat dalyvavote. Taigi aš norėčiau sužinoti, ar tai tiesa. Šiandien taip pat rašoma, kad Švedijos vyriausybė irgi buvo žadėjusi šiokias tokias dotacijas ir dabar atsisako dėl to, kad laimėjo ne Švedijos firma. Ar tai yra tiesa?

D.Grybauskaitė. Klausimas nėra paprastas, jis tikrai gana sudėtingas. Finansų ministerija iš esmės dvejus metus derėjosi su Pasaulio banku dėl šios paskolos garantavimo, kad būtų garantuota ta paskolos suma ir būtų galima vykdyti šį projektą. Per tą laikotarpį labai daug kas keitėsi. Atsirado ir Europos plėtros banko pasiūlymas be garantijų, ir t.t. Vis dėlto buvo sustota prie Pasaulio banko projekto. Jūs teisus, buvo apie 13 mln. vadinamosios SIDA, švedų agentūros, garantas – nemokamas gabalas mums. Visi nemokami gabalai dažniausiai būna susiję su tam tikromis sąlygomis. Matote, jeigu rengiame rimtą konkursą, tai reikėtų į konkursą rimtai ir žiūrėti. Jeigu iš karto yra sąlyga, kad turi laimėti tas, kas kompensuoja kažkokią dalį, tai, be abejo, konkursas vyksta nevisiškai idealiai.

Dabar dėl “Dalkia”. Iš principo, kaip žinote, konkurso organizavimas yra Vilniaus savivaldybės prerogatyva. Finansų ministerija gerbiamajam merui tiktai parašė rekomendaciją, į ką atkreipti dėmesį derantis. Mes dar kartą priminėme, jog biudžete esame numatę garantijas, kad tokią galimybę Vilniaus savivaldybė gali turėti, bet, be abejo, jos reikalas imti viską ar neimti, nes to, ko atsisako (iš dalies atsisakyta 13 mln. garantijos, būtent SIDA gabalo)… tai mums tiesiog susitaupo garantijų fondas. Taigi nesigilinant į detales, ar švaru, ar nešvaru, ką aš ir norėjau pasakyti, tikrinti patį konkursą turėtų vis dėlto specialiosios tarnybos. Iš principo santykiai su Pasaulio banku nenutraukti, bet didžiąją dalį atsakomybės ir pareigos prisiimti turėtų vis dėlto savivaldybė, nes tai ne Finansų ministerijos funkcija. Mūsų reikalas buvo rasti pinigų, mėginti padėti susiderėti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausimą teikia P.Vilkas. Prašau.

P.VILKAS. Mano klausimas vėl būtų susijęs su Pelno mokesčio įstatymu. Pelno mokesčio įstatymo projektas sukėlė didelį pramoninkų ir kitų organizacijų atstovų nepasitenkinimą dėl atskirų šio įstatymo projekto nuostatų. Ypač pasisakoma prieš investicijų į naują techniką, į naujas technologijas apmokestinimą. Mano klausimas būtų gerbiamajam ūkio ministrui. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar pramonininkai teisūs, teigdami, kad tai neigiamai atsilieps naujų darbo vietų steigimui, naujų technologijų įdiegimui, produkcijos eksporto skatinimui, kad daugelis įmonių bus priverstos nutraukti veiklą, nes negalės konkuruoti? Ačiū.

P.ČĖSNA. Ačiū už klausimą. Manau, kad šiek tiek atsilieps, bet ne tiek, kad įmonėms reikės nutraukti veiklą. Tikra netiesa, jog dėl to, kad negaus lengvatų įrengimams pirkti, įmonei reikės nutraukti veiklą. Jeigu jau toks įmonių lygis, tai ten ir taip yra per didelis rizikos laipsnis. Finansų ministrė galėtų mane papildyti.

D.Grybauskaitė. Jeigu galima. Norėčiau tiktai priminti, kad šalia to, jog mes siūlome atsisakyti lengvatų, pirmiausia yra siūlomas 9% sumažintas pelno mokesčio tarifas, apie kurį svajoja beveik visos Europos Sąjungos šalys narės, nes jose toks tarifas 30%–40%. Ir antra – mes siūlome pagreitintą būtent technologijų amortizaciją. Tai yra vidutiniškai per 3 metus iš esmės galės nurašyti viską. O ketvirta, kad su tuo mes siejame ir Fizinių asmenų mokesčio sumažinimą, tai įmonės turės pigesnę darbo jėgą. Taigi kompensaciniai mechanizmai tikrai yra sukomplektuoti, tikrai nėra tokio skriaudimo. Aš ką tik grįžau iš Briuselio, kur susitikau su Vakarų Europos, Europos Sąjungos ir asocijuotų šalių 27 finansų ministrais. Patikėkite, mes kalbėjome apie tokius modelius, mes kalbėjome apie savo mokesčių reformas ir absoliučiai visos, išskyrus vieną šalį, kuri turi panašią sistemą, svajotų turėti tokio lygio tarifą ir verslą. Nė viena šalis net nepagalvojo, kad reinvesticijų apmokestinimas yra problematiškas, nes visos tai daro, tokių lengvatų neturi Vakarų Europos šalys. Taigi toks tarifas yra be galo liberalus, jie visi buvo nustebę, kad ši Vyriausybė esant tokiai ekonomikai sugeba ir siūlo tokį mažą tarifą.

PIRMININKAS. Vyriausybės valanda baigta, dėkojame Vyriausybė nariams. Gerbiamieji kolegos, skelbiu 15 min. pertrauką. Renkamės 17.25 valandą.

Pertrauka

Diskusija „Ar išvengsime lemtingų klaidų iki Prahos“ (tęsinys)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti posėdį, tiksliau sakant, tęsti posėdį. Mes padarėme diskusijos pertrauką, nes po to vyko Vyriausybės valanda. Liko dar 4 norintys kalbėti Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, aš manau, kad daktarui K.Bobeliui tikrai suteiktume galimybę kalbėti. Apskritai aš siūlyčiau nenutraukti diskusijos ir leisti kalbėti visiems 4 autoriams, norintiems kalbėti, nebent jie patys sutiktų nekalbėti. Eilės tvarka yra užsirašę: V.Stankevičius, R.Juknevičienė, G.Kirkilas ir K.Bobelis. Bet salėje aš matau kol kas tik du pranešėjus. Gal tada mes paprašysime daktarą K.Bobelį, o kolegė R.Juknevičienė po to apibendrintų, jeigu jūs nieko prieš. Prašom, daktare į tribūną.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vienas iš svarbiausių užsienio politikos prioritetų yra kiek galima greitesnė, platesnė integracija į įvairias Vakarų demokratines struktūras. Mes šiandien priklausome daugeliui Vakarų tarptautinių organizacijų, esame jose nariai ir atstovaujame Lietuvos interesams.

Kai 1994 m. sausio 4 d. Prezidentas A.Brazauskas padarė mūsų valstybės vardu pareiškimą, kad mes norime įstoti į NATO, visos politinės organizacijos daugiau ar mažiau šiam klausimui pritarė ir jokių ypatingų diskusijų nebuvo. Nuo to laiko mes padarėme didelę pažangą ir šiandien jau esame ant stojimo į NATO slenksčio. Bet labai liūdna ir skaudu, kad ypač paskutiniais mėnesiais, kai mūsų perspektyvos tapti NATO nare pasidarė kur kas geresnės, politinės partijos pradėjo viena kita kritikuoti ir oponuoti tam pačiam bendram tikslui – įstojimui į NATO.

Šiandien pateiktoje rezoliucijoje yra labai sveikintinų dalykų, aš visiškai pritariu rezoliucijos esmei ir manau, kad tokią rezoliuciją reikėtų priimti. Bet pritarčiau kolegos J.Oleko anksčiau išsakytai minčiai ir gal kitų čia kalbėjusių kolegų minčiai, kad reikia sudaryti darbo grupę, kuri išsamiau, objektyviau šį klausimą įvertintų. Mano nuomone, stojimas į NATO nėra vienos kokios nors Lietuvos politinės partijos monopolis. Tai yra visų mūsų politinių partijų tikslas ir turi būti visų politinių partijų vienas bendras pareiškimas. Man nepatinka kai kurie sakiniai rezoliucijoje, ypač 5 punktas, kuriame pasakoma, kad itin aktualu nuolat informuoti visuomenę ir stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. Ponai, kas, jeigu ne mes patys, tą dezinformaciją skleidžiame, o po to dejuojame, kad ta dezinformacija yra perimama ir kitų – užsienio žurnalistų ir skelbiama užsienio spaudoje. Aš manau, mes turėtume būti vienas atžvilgiu santūresni, kolegiškiau tuos dalykus spręsti, o ne kiekvieną nepasitenkinimą dėl kokių nors tuščių, nerimtų, populistinių motyvų tuoj pat skelbti spaudoje ir kritikuoti kitos politinės partijos oponentą, nors jis irgi siekia to paties tikslo tik galbūt šiek tiek skirtingais metodais. Manau, mes galėtume rasti kompromisą.

Mane, kaip Seimo narį, šiandien labai užgavo, kai vienas iš kalbėjusių kolegų pasakė, kad mes Lietuvoje per 10 metų nepadarėme absoliučiai jokios pažangos ir kad mes esame ten, kur buvome prieš 10 metų. Aš manau, kad nieko negali būti toliau nuo neteisybės kaip toks pareiškimas. Manau, mes padarėme labai didelę pažangą. Galbūt nepasiekėme to visko, ko mes siekėme, dėl nevisiškai suprantamų mūsų demokratijos principų įsivaizdavimo. Kai mes patys save žemindami skelbiame iš Seimo tribūnos, kad mes jokios pažangos nedarome, tai ką reikia galvoti ir kalbėti apie visus kitus, kurie neturi visiškai jokio tikslo Lietuvai padėti, kurie neturi jokio tikslo, kad Lietuva stiprėtų ir taptų kultūringa Vakarų demokratinė valstybė.

Todėl aš manau, kolegos, ypač mes, Seimo nariai, galėtume daugelį dalykų išdiskutuoti, surasti kompromisus ir ieškoti bendro kelio bendram tikslui siekti ir nesimėtyti tokiais paviršutiniškais žodžiais. Mes visi pripažįstame, kad Lietuvoje yra daug problemų: ir teisėsaugos srityje, ir sveikatos priežiūros, ir t.t., ir t.t. Tikrai yra labai svarbių problemų, bet dėl jų mes turėtume diskutuoti kita forma, o ne į viešą rezoliuciją įrašyti, kad Lietuva yra paskendusi… kovos su korupcija stiprinimas ir panašiai. Mes visi žinome, kad korupcija yra. Ir aš nemanau, kad tokie korupcijos apibūdinimai turėtų būti rašomi į rezoliuciją, kuri vėliau, Seimui priėmus, bus skelbiama visam pasaulyje. Tada įvairūs pasaulio žurnalistai, kaip J.Franzenas, kuris parašė knygą “The Corrections”, pavartos tuos žodžius Lietuvai pažeminti, ką jie šiuo metu ir daro. Aš nemanau, kad toks J.Franzenas būtų parašęs knygą, jeigu jis tos informacijos nebūtų gavęs iš pačių lietuvių. Tai yra labai skaudu ir liūdna. Jis nemoka lietuviškai kalbėti, bet kas nors jam tą informaciją pasakė, kad mes valgome arklieną, kad čia viena korupcija, pilna vagių ir panašiai.

Todėl aš apeliuočiau į visus kolegas – kai mes sprendžiame tokį svarbų tarptautinį klausimą dėl Lietuvos įtraukimo į tą didelę tarptautinę organizaciją, mes turėtume būti šiek tiek santūresni savo pareiškimais. Iš principo aš pritariu rezoliucijai, bet manau, kad rezoliucija turėtų būti suredaguota kita forma. Todėl irgi siūlyčiau, kad mes sudarytume objektyvią darbo grupę iš įvairių frakcijų atstovų ir visi tą rezoliuciją galėtume priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam daktarui K.Bobeliui, jis kalbėjo frakcijos vardu, tai šiek tiek ilgiau. Dabar kviečiame kolegą V.Stankevičių. Prašome. 5 minutės.

V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man jau teko kalbėti iš šios tribūnos, kad dabar yra finalinis pasirengimo etapas prieš Prahos susitikimą. Leiskite man keliais žodžiais aptarti mūsų biudžetą. Ir anksčiau, ir šiandien teko daug girdėti, kad Krašto apsaugos ministerijai mes skyrėme per daug lėšų, kad (atsiprašau už tokį pasakymą), Krašto apsaugos ministerija tiesiog nesugebės praryti tiek lėšų. Siūlyčiau atkreipti dėmesį, kaip yra suformuotas krašto apsaugos biudžetas. Jis susideda iš trijų dalių. Pirma dalis tai yra pagrindinis mūsų valstybės biudžetas, antra dalis – Privatizavimo fondo lėšos ir trečia dalis – kitų institucijų projektai. Pirmiausia reikia surinkti biudžetą, ir dar neaišku, kokia bus ekonomika, tikėkimės, ji bus efektyvi ir mes tas lėšas surinksime.

Antras dalykas. Mes gerai įsivaizduojame, kaip privatizuojame savo objektus, bet pirmiausia reikia privatizuoti, o paskuti iš tų lėšų finansuoti Krašto apsaugos ministeriją. Man labai nesinorėtų sakyti, bet dabar paskaičiuokim, įsivaizduokim bent teoriškai, ar mes tikrai turime tuos 2%.

Toliau. Šiandien darbotvarkėje yra numatyta diskusija, ar išvengsime lemtingų klaidų iki Prahos susitikimo. Mano manymu, viena iš lemtingų klaidų gali būti būtent tai, jeigu mes toliau eskaluosime biudžetą ir sakysime, jog tai yra per daug ir to nereikia.

Kitas momentas. Jį aš pavadinčiau ekonominiu-ūkiniu nesusipratimu. Mes pastaruoju metu matome ir spaudoje, ir Seime aš girdžiu tokių pokalbių dėl JAV institucijų beprasmių investicijų į Lietuvą, be to, ir “Williams” darbas yra nelabai palankiai eskaluojamas tarp mūsų piliečių ir politikų. Aš norėčiau, kad mes, pirmiausia Seimo nariai, suprastume vieną dalyką: investitoriai iš JAV ir iš Vakarų tai yra ne mūsų oponentai, tai yra mūsų partneriai. Jeigu mes tai suprasime ir duosime tam tikrą signalą mūsų Vyriausybei, tada tikrai viskas bus gerai. Tada Vyriausybė kartu su mūsų partneriais atitinkamai ir dirbs. Jeigu to, ką aš dabar paskiau, nesuprasime, tai gali būti antra lemtinga klaida.

Dabar aš norėčiau šiek tiek sustoti prie rezoliucijos teksto ir pirmiausia padėkoti mūsų kolegoms konservatoriams už parodytą iniciatyvą, nes tikrai lemtingi metai ir tokia diskusija ir rezoliucija reikalingos. Tik aš kviesčiau kolegas elgtis labai demokratiškai, kad ta rezoliucija būtų ne opozicijos rezoliucija, o mūsų Seimo rezoliucija. Tuomet tikrai bus naudos iš tos rezoliucijos ir iš mūsų darbo.

Aš norėčiau šiek tiek pasakyti dėl rezoliucijos 5 punkto. Pirmiausia dėl to, kad rezoliuciją reikia redaguoti, aš matau, visi sutinka. Tikrai pritariu tam, kad būtų sudaryta redakcinė grupė ir mes padirbėtume kartu ir kad ta rezoliucija, kaip aš sakiau, taptų mūsų bendra rezoliucija.

Dėl 5 punkto. Čia mes rengiamės raginti Vyriausybę, kad ji aktyviau dirbtų (atsiprašau, tuoj pacituosiu): “Seimas ragina Vyriausybės narius aktyviai įsijungti į tokį aiškinamąjį darbą ir t.t.” Aš manau, kad mes galime paraginti Vyriausybę ir per Vyriausybės valandą. Aš, kaip Seimo narys, vis dėlto leisiu šiandien šiek tiek laisviau išdėstyti savo mintis, gal šiek tiek kitaip, negu aš kalbu NATO temomis. Manau, kad atėjo metas paraginti šalies Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Seimo partijų vadovus padaryti tai, ką mes rašome 5 punkte. Bet tai yra redaguotinas dalykas. Kiek aš suprantu, mano kolegos socialliberalai deleguoja mane į šitą darbo grupę ir aš atstovausiu šiai nuomonei. Tada bus ir visuomenės, ir mūsų tautos, ir mūsų Seimo konsolidacija. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Stankevičiau. Dabar kviečiame R.Juknevičienę. Tai bus paskutinė kalba diskusijoje. Paskui bus rezoliucijos pateikimas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma leiskite pasidžiaugti dėl tikrai konstruktyvaus tono svarstant šią rezoliuciją ir ypač pasidžiaugti Socialdemokratų frakcijos seniūno J.Oleko kalba, kuri rodo, kad valdančioji partija iš tikrųjų jaučiasi valdančioji partija. Deja, kai kurie kiti šiandien kalbėję šios frakcijos nariai kalbėjo iš inercijos, lyg būtų opozicijos atstovai. Iš tikrųjų aš galiu ir sau konstatuoti, kad atsiranda daug vilčių bendradarbiauti tais labai svarbiais, lemiamais Lietuvai metais iki kitų metų rudens.

Noriu kolegoms, kurie šiandien nedalyvavo susitikime su tikrai dideliu Lietuvos bičiuliu S.Talbotu (buvusiu JAV valstybės sekretorės pavaduotoju), aštuonerius metus JAV administracijoje kirtusiu duris, kirtusiu langus būtent NATO plėtrai ne tik į Lietuvą, į Baltijos kraštus, bet apskritai NATO plėtrai, priminti jo žodžius. Šiandien, atsakydamas į klausimą, kokių klaidų Lietuva turi vengti iki kitų metų rudens, jis, lyg būtų skaitęs tą rezoliuciją, sudėliojo kai kuriuos dalykus, kuriuos aš norėčiau pacituoti.

Aš užsirašiau, ką jis kalbėjo. Visų pirma, jo nuomone, būtina suintensyvinti veiksmus, kuriuos iki šiol darėme gerai. Karinėje srityje viskas puiku, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti ir nekariniams dalykams. Pagrindiniai jo kalbos momentai buvo šie: pilietinės visuomenės ugdymas, įstatymų viršenybė visur, preciziškas įstatymų laikymasis, kova su korupcija visais lygiais ir visomis formomis. Jo manymu, būtina tęsti pažangą susidorojant su įvairiomis savo praeities žaizdomis, taip pat daug dėmesio, kaip jis sakė, turi būti skiriama JAV senatoriams, kurie po keliolikos mėnesių balsuos priimdami rezoliuciją jau dėl konkrečių šalių.

Toliau jis kalbėjo apie tai, kad senatoriams sprendžiant šį klausimą bus ypač svarbu, kaip tuose kraštuose traktuojamos verslo bendrovės. Tai buvo diplomatiškas pasakymas, ir, aš manau, kad suprantame, apie ką kalbama. Ir, žinoma, vertybiniai dalykai.

Taigi ši rezoliucija yra skirta ne tiek pasauliui, kuriam mes daug kartų esame sakę, kokie mes vieningi, ir kartais iš dalies bandydavome vengti tam tikro atvirumo. Nuoširdumas ir atvirumas šioje rezoliucijoje yra būtinas. Ši rezoliucija skirta visų pirma mums patiems, mūsų visuomenei, mūsų žmonėms, kad mes suvoktume, ką mums reikia daryti. Todėl kišimas galvos, lyg stručių, į smėlį ir nepasakymas tų problemų, apie kurias mums kalba ir G.Čekuolis, grįžęs iš susitikimų, apie kurias kalba ir Krašto apsaugos ministerijos žmonės, grįžę iš susitikimų su mūsų partneriais, aš manau, nebūtų teisingas.

Dar kartą pasveikindama tą pozityviąją dalį iš valdančiosios koalicijos, aš tikrai noriu pakviesti nustoti kariauti. A.Brazauskas, būdamas Prezidentas, 1994 m. pateikė paraišką tapti Lietuvai NATO nare. A.Brazauskas, būdamas premjeras, turi unikalų šansą, bent jau šiuo etapu, baigti šį darbą. Todėl būtų labai gerai, kad jo aplinkos žmonės nesutrukdytų A.Brazauskui kaip tik ir tapti tuo žmogumi, kuris gali, dirbdamas šiame svarbiame poste, baigti tą labai svarbų darbą.

Kviečiu nebijoti atvirai kalbėti net ir apie korupciją ir parodyti ir pasauliui, ir sau, kad mes žinome tą problemą, žinome, kaip su ja kovoti. Mūsų bičiuliai laukia, kad mes parodytume tą politinę valią. Narystė NATO tikrai nėra užsienio politikos klausimas. Šiandien ji jau tampa mūsų vidaus politikos klausimu. Aš siūlau į redakcinę komisiją būtinai pakviesti mūsų vadinamąjį misterį NATO, t.y. viceministrą G.Čekuolį, būtinai pakviesti krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių, jeigu jis negalės, ką nors kitą, kad iš tikrųjų būtų rimtas šios rezoliucijos svarstymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, tai diskusiją mes baigėme. Turėtų būti rezoliucijos pristatymas, bet dabar kreipiuosi į kolegas konservatorius. Ar jūs nesutikėtumėte, kad Č.Juršėnas pateiktų darbotvarkę, nes jam reikia skubiai išeiti į pasitarimą? Jeigu jis pateiktų kitos savaitės darbotvarkę, gerbiamasis Kubiliau, ar jūs neprieštarautumėte tokiam trumpam, formaliam mūsų sprendimui? Dėkojame kolegoms konservatoriams, jie užleidžia eilę. Prašom, gerbiamasis Česlovai Juršėnai, pristatyti darbotvarkę.

Savaitės (nuo 2001-12-10) – 2001 m. gruodžio 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju kolega opozicinės frakcijos lyderi. Kitą savaitę posėdžių bus daugiau, negu kad jūs turite parašyta. Šiandien įvyko Seimo valdybos neeilinis posėdis, jis nutarė sušaukti neeilinį Seimo posėdį gruodžio 10 d. 15.00 valandą. Bet kokiom dviem ar dviem su puse valandoms. O gruodžio 11 ir 13 d., galima sakyti, – rutininiai posėdžiai. Pagrindiniai yra tokie dalykai. Visų pirma eurointegraciniai klausimai, jų per dvi dienas bus net devyni, du eurointegraciniai bus ir pirmadienį. Žinoma, antras dalykas yra biudžetai, arba, tiksliau, du biudžetai. Tai yra ir šių metų biudžeto patikslinimo įstatymas, ir kitų metų biudžeto projektas, kuriam mes šiandien pritarėme po antrojo svarstymo.

Ir dar vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Ketvirtadienį yra įtraukta į darbotvarkę keletas projektų, tai yra Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Seniūnų sueigoje tai buvo aptarta ir aprobuota.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalite pasakyti gal ir tokios nuomonės, ar ketvirtadienį nėra Seimo valdyboje kas nors svarstyta, kad ketvirtadienį gali pasikeisti darbotvarkė? Jeigu būtų numatomi kokie nauji įstatymų projektai įrašyti, tai ar negalite pasufleruoti, kokie laukia artimiausioje eilėje?

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Galiu pasakyti, tai bus greitai išdalyta jums. Aš kol kas turiu tik pirmus egzempliorius. Visų pirma turi formaliai eiti šių metų biudžeto įstatymo patikslinimo antrasis svarstymas, po to – keli klausimai, kurie iškrito iš šios dienos, mes taip ir tarėmės, kad jie bus artimiausią posėdį, tai yra P.Papovo kompleksinis klausimas dėl prerogatyvų iš apskričių ir kitur perdavimo savivaldybėms, po to – Seimo nutarimas dėl pasų nuostatų nutarimo pakeitimo, kurį inicijuoja Vidaus reikalų ministerija. Taip pat perkeltas į pirmadienį iš šios dienos ministrės D.Grybauskaitės atsakymas į Seimo nario paklausimą. Pirmadienį numatytas Ministro Pirmininko atsakymas į 10 Seimo narių raštišką klausimą, dar vienas eurointegracinis klausimas dėl Cukraus mokesčio įstatymo ir, atrodo, viskas. Štai tokie klausimai, kurie yra pirmadienį.

PIRMININKAS. Klausia R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, jau greitai bus dvi savaitės, kai aš kreipiausi į Seimo Pirmininką, prašydama išspręsti tikrai svarbų klausimą, t.y. specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės klausimą Seime, nes antri metai mūsų Seime nėra įsteigta nei Speciali komisija operatyvinių tarnybų parlamentinei kontrolei vykdyti, nei Specialus pakomitetis žvalgybinių tarnybų parlamentinei kontrolei vykdyti. Iš to kyla įvairūs nesusipratimai ir visiškai nereikalingos aistros. Negavusi iki šiol atsakymo, kreipiuosi į jus, nematydama darbotvarkėje nieko panašaus, susijusio su šia, mano nuomone, tikrai svarbia problema. Gal jūs galėtumėte kaip nors padaryti įtaką Seimo vadovybei, kad atsirastų darbotvarkėje šie klausimai ir ši problema būtų sprendžiama?

Č.JURŠĖNAS. Matote, gerbiamoji kolege, į darbotvarkę įtraukiama tai, kas yra juodu ant balto, o tai, kas yra kaip idėja, kažkaip neišeina rašyti, nebent jau mirtinai būtina. Aš neturiu juodu ant balto.

PIRMININKAS. Klausia A.Baura. Prašom.

A.BAURA. Į klausimą, kurį norėjau užduoti, atsakymą jau gavau.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip susvarbinote pirmadienio neeilinį posėdį, kad mums kyla klausimas: o kokie klausimai bus tame pirmadienio neeiliniame posėdyje? Tai yra vienas klausimas. Antrasis. Jūs esate faktiškasis Seimo vadovas ir esate pasakęs, kad “Mažeikių naftos”, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo reikalai, tie įstatymų projektai, bus svarstomi kitą savaitę. Taigi du mano klausimai, pone pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Pirmas dalykas yra šių metų biudžetas. Jeigu mes nenagrinėtume papildomame posėdyje, vadinasi, biudžeto patikslinimas būtų nukeltas vėlesniam laikui ir būtų grėsmė nespėti tinkamai panaudoti tas lėšas, kurios atsirado. Čia yra toks didelis Vyriausybės ir Finansų ministerijos prašymas, todėl šiek tiek paskubiname. Antras dalykas, dėl to ir tarėmės šiandien, tai, žinoma, tie projektai, kurie iškrito iš šios dienos posėdžio. Jeigu mes juos būtume rašę į antradienį ir ketvirtadienį, vadinasi, iškristų anksčiau užplanuoti dalykai. Mums tas neeilinis posėdis tiesiog palengvina gyvenimą.

Dabar dėl “Mažeikių naftos”. Aš tikrai taip sakiau, bet jūs kažkaip nukirtote pusę mano sakyto sakinio – “jeigu Ekonomikos komitetas pateiks”, o to kol kas iš šio komiteto aš negavau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkės. Buvo žadėta įtraukti į darbotvarkę projektą Nr.411 dėl piliečių teisių į neišlikusį turtą atkūrimo.

Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad tai bus galima padaryti, nes iš ten kaip tik iškrenta Cukraus mokesčio įstatymas, jis bus nagrinėjamas pirmadienį.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi norintieji paklausė. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume tvirtinti darbotvarkę. Ar galime padaryti tai bendru sutarimu…

Č.JURŠĖNAS. Su P.Papovo patikslinimu.

PIRMININKAS. …su P.Papovo patikslinimu? Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū pranešėjui.

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos pasirengimo lemiamam narystės Šiaurės Atlanto aljanse siekiui“ projektas Nr.IXP-1241 (pateikimas)

Kviečiame A.Kubilių pateikti darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos pasirengimo lemiamam narystės Šiaurės Atlanto Aljanse siekiui” projektą Nr.IXP-1241. Prašome, pranešėjau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, viskas jau buvo pasakyta ir šia tema, ir apie rezoliuciją, todėl mes siūlome bendru sutarimu priimti protokolinį sprendimą, kad rezoliucija toliau redaguojama ir sudaroma redakcinė komisija. Mes čia per šį laiką esam pasitarę dėl sudėties. Manome, kad komisijai galėtų vadovauti G.Kirkilas, o į ją įeitų J.Olekas, J.Karosas, V.Stankevič, ponas A.Sadeckas, A.Gricius, E.Vareikis, A.Medalinskas ir aš, kaip vienas iš pateikėjų. Tuo galėtume šį darbą ir baigti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nematau, klausimų nėra. Redakcinė grupė yra pristatyta. Ar sutiktumėte su jos sudėmi? Bendru sutarimu? Ar pritariame redagavimui? Ačiū. Ačiū pranešėjui.

Tada, manau, pranešėjai redaguos, redakcinė komisija suderins pozicijas, galbūt iš tikrųjų galimi keli variantai. Vienas – suorganizuoti  diskusiją dėl Europos Sąjungos ateities, toks buvo siūlymas, o kitas pranešėjų siūlymas buvo galbūt sušaukti iš tikrųjų atskirą posėdį, kaip siūlo NATO komisijos pirmininkas, su kuriuo derinta pozicija. Aš manau, kad redakcinė grupė galėtų apsvarstyti abu variantus. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Viešojo administravimo įstatymo 3, 4, 19 ir 37 straipsnių papildymo, 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo bei šio įstatymo papildymo 15¹, 15² ir 31¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1223 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Viešojo administravimo įstatymo 3, 4, 19 ir 37 straipsnių papildymo, 6, 13, 17, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo bei šio įstatymo papildymo 15¹, 15² ir 31¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1223. Pranešėjas – A.Kubilius. Prašome. Pateikimas.

Kol jūs ateisite, repliką daktaras K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kai mes kalbėjome dėl rezoliucijos, tai aš pasiūliau sudaryti komisiją iš kiekvienos frakcijos atstovo. Dabar nei mūsų frakcijos, mišrios frakcijos, nei Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos atstovų nėra toje komisijoje. Todėl manome, kad nėra objektyvu. Jeigu mes norime turėti nuoširdų, atvirą visų Seimo narių pritarimą, tai kiekvienai frakcijai turėtų būti atstovaujama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, atsiprašau pranešėjo, priimčiau šią repliką. Manau, būtų logiška, kad būtų visų frakcijų atstovai. Jeigu dabar neturite pavardžių, gal mes pritarkime, kad papildome dviem atstovais nuo mišrios Seimo grupės ir nuo Naujosios demokratijos ir Valstiečių partijų frakcijos po vieną atstovą. Jūs pateiksite pavardes G.Kirkilui.

P.GRAŽULIS. Aš daktarą K.Bobelį siūlau nuo mišrios Seimo narių grupės.

A.BAURA. O nuo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos – Seimo narę K.Prunskienę.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Galiu pasakyti, kad jūsų siūlymas šiek tiek kertasi su Statutu, nes jame pasakyta, kad negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Gal padarykime taip: aš nusižengiu Statutui, kas nors kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu reikia, o sutikime su dviejų narių buvimu komisijoje, gerai? Sutarėm. Pažeidžiant posėdžio pirmininkui Statutą, klausimas išspręstas. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Labai trumpai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ar ne iš tos pačios frakcijos du pasiūlėte?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, daktaras K.Bobelis atstovauja mišriai Seimo narių grupei. Daktarė K.Prunskienė atstovauja Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijai. Manau, jūs žinote Seimo sudėtį. Ačiū, kolega Griciau. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų dėmesiui pateikti, mano įsitikinimu, labai svarbų įstatymą, kuris buvo parengtas dar praeitais metais visiems gerai žinomos vadinamosios Saulėlydžio komisijos. Šiame įstatymo projekte buvo sudėta daugelis svarbiausių idėjų, kurias ši komisija savo nelabai ilgo darbo laikotarpiu nagrinėjo, svarstė ir pateikė tokius pasiūlymus.

Tenka apgailestauti, kad to įstatymo, nors ir buvo jis pateiktas Seime, bet jau buvo rinkimų išvakarės, svarstymas taip ir neįgavo tolesnės eigos. Noriu priminti, kad Saulėlydžio komisijoje, kuri nagrinėjo, bandė sistemiškai nagrinėti valstybės valdymo problemas ir biurokratijos problemas, dirbo žymūs valdymo srities ekspertai ir specialistai, įskaitant ir dabartinį Laisvosios rinkos instituto vadovą poną U.Trumpą. Šiame įstatyme buvo bandyta pasiūlyti nemaža priemonių, kaip įstatymų veiksmais sistemingai keičiant kai kuriuos viešojo administravimo dalykus sumažinti erdvės biurokratizmui ir biurokratinės sistemos nesiskaitymui su paprastu žmogumi. Mūsų bendras požiūris buvo toks, kad Viešojo administravimo įstatyme turi būti sudėti kai kurie pagrindiniai principai, kurie vėliau turėtų atsispindėti atskirų viešojo administravimo institucijų reglamentuojančiuose įstatymuose. Todėl aš nevisiškai sutinku su Teisės departamento kai kuriomis pastabomis, nors, be abejo, apie tai reikėtų diskutuoti ir su Teisės departamentu, kai jie sako, kad šio įstatymo atskiros nuostatos prieštarauja vienos ar kitos viešojo administravimo įstaigos teisiniam reglamentui, kurie apibrėžiami specifiniais įstatymais. Mano įsitikinimu, kaip tik šiame įstatyme reikia sudėti pagrindinius principus ir po to siekti, kad kituose specifiniuose įstatymuose tie pagrindiniai principai būtų įgyvendinti.

Norėčiau pabrėžti keletą principinių nuostatų, kurios rengiant šį įstatymą atrodė ypač svarbios. Mes visi žinome, kaip ilgai mūsų biurokratai gali svarstyti paprasto piliečio kreipimąsi arba prašymą išspręsti vieną ar kitą problemą. Tai gali tęstis mėnesius ir net metus, ir galima taip ir nesulaukti jokio sprendimo: siunčiama pas vieną ar kitą, atidėliojama iki kažin kada. Mūsų manymu, biurokratai ir visa mūsų valdymo sistema būtų priversta kur kas efektyviau spręsti žmonių problemas, jeigu mes įgyvendintume principą, kuris taikomas kai kuriose demokratinėse valstybėse, kai yra traktuojama, kaip mes sakome šiame įstatyme, kad tais atvejais, kai tai numato specifiniai įstatymai, sprendimo nepriėmimas per nustatytą laiką, per nustatytą terminą reiškia teigiamą sprendimą pareiškėjo naudai. Toks principas, mano įsitikinimu, padarytų gana dideles permainas. Jį nuosekliai įgyvendinant, be abejo, to nepadarysi per vieną dieną, bet šio principo įgyvendinimas padarytų gana dideles permainas, kurias pajustų kiekvienas Lietuvos žmogus. Padarytų permainas kaip tik valstybės valdymo sistemoje.

Antras dalykas. Šiame įstatyme taip pat pirmą kartą bandyta apibrėžti valstybės institucijų vykdomos verslo subjektų veiklos kontrolės principus. Čia yra bandoma aiškiai nurodyti, kad kontrolės institucijos turi planuoti verslo subjektų veiklos kontrolę, o planai turi būti tvirtinami kontrolės institucijos vadovo. Neplaninės kontrolės atveju tikrintojas privalo turėti kontrolės institucijos vadovo įgaliojimą, nes mes visi gerai žinome, kai ar mokesčių inspektoriai, ar kokie nors kiti kontroliuojantys pareigūnai, praeidami pro restoraną ar pro kokią nors parduotuvę, ypač mažesnę, netyčia užeina ir sako, kad mes tuoj pradėsime kontrolę, gal jūs galėtumėte susiprasti, kokiais būdais galite išsisukti nuo kontrolės ir t.t. Tokiu būdu, manome, būtų galima padaryti labai reikalingą tvarką ir šiuo aspektu.

Trečias dalykas, kurį mes šiame įstatyme norime pabrėžti, yra tai, kad viešojo administravimo institucijos, ypač tos, kurios yra įsteigtos Vyriausybės ar kitų ministerijų, neturėtų jaustis amžinos. Deja, šiandien labai dažnai mes susiduriame su biurokratinių institucijų tam tikra prasme veikimu iš tradicijos. Jos kažkada buvo įsteigtos kažkokiam tuo metu reikalingam tikslui, tas tikslas pasiektas, bet institucija nepaleidžiama, ji nepanaikinama, nes visiems gaila ten dirbančių žmonių ir t.t. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose demokratinėse valstybėse yra taikomas vadinamasis tokių institucijų saulėlydžio principas, kai kas penkeri metai ar kitokiam terminui pasibaigus daromas tokios institucijos veiklos auditas ir labai aiškiai apsisprendžiama, ar tęsti toliau jos veiklą, ar ją paleisti.

Taip pat šiame įstatyme yra bandoma skelbti tokius principus, kuriais turėtų dirbti viešojo administravimo institucijos ir kuriuos pritaikius iš tikrųjų mes vėl turėtume pamatyti labai daug permainų. Pavyzdžiui, toks principas, kuris skamba taip, kad viešojo administravimo institucijoms privačių asmenų atžvilgiu yra draudžiama viskas, kas nėra leidžiama įstatymu, ir kad joms taip pat draudžiama plečiamai, t.y. peržengiant įstatymo paskirtį, jo taikymo ribas, taikyti įstatymą. Kitaip sakant, kad viešojo administravimo institucijos labai aiškiai suprastų, kad jos gali veikti tiktai įstatymais apibrėžtų įgaliojimų ribose.

Aš, gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad šio įstatymo svarba turėtų būti mums visiems suprantama. Jį, be abejo, reikės svarstyti, reikės tobulinti, reikės derinti ir su Teisės departamentu, ir su kitais specialistais. Manyčiau, tai yra tas kelias, kuriuo eidami mes galime nuosekliai įgyvendinti kartais nelabai valdomos biurokratijos suvaldymo principus.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs sutaupėte dvi minutes. Jūsų norėtų paklausti J.Razma.

J.RAZMA. Gal mes sutarsime ir priimsime kokį nors panašų projektą, koks dabar pateiktas, ir kas nors iš valdančiosios daugumos palaikys tas idėjas. Bet kaip jums atrodytų po to einantis realus to įstatymo įgyvendinimas? Ar jis būtų tikrai įmanomas, esant dabartinei Vyriausybei, ar pastebimos kokios nors tendencijos, kad tokios idėjos ten būtų remiamos, palaikomos?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad mums visiems trūksta sistemingo ir gilesnio požiūrio į valstybės valdymo problemas. Deja, mes labai dažnai einame pačiu paviršium, kartais keikdami valdininkus ar biurokratus, bet nepasižiūrėdami, kad didelė dalis bėdų atsiranda dėl tų priežasčių, kad mes nepasižiūrime šiek tiek giliau ir nebandome įgyvendinti sistemiškai tų principų, kurie leistų mums suvaržyti nevaldomą biurokratijos plėtrą ir apgintų žmogų, sudarytų galimybę daug efektyviau pasiekti jam reikalingą sprendimą ir galų gale kartu leistų mums pasiekti pagrindinį rezultatą, t.y. gerokai efektyvesnį ir stipresnį valstybės institucijų darbą. Šiandien didelė dalis mūsų problemų kyla dėl to, kad valstybė, kaip institucija, yra labai silpna, ir tokiu atveju atsiranda daugybė erdvės valdininkui ar dėl nežinojimo, ar dėl ne visai geros valios elgtis tokiu būdu, kuris nėra palankus piliečiui. Valstybės tarnyba labai dažnai nėra tarnaujanti piliečiui, o labiau yra biurokratinė institucija. Todėl aš manau, kad, priėmę šį įstatymą, mes turėtume nuosekliai peržiūrėti daugelio institucijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, įgyvendindami tuos principus, kurie yra šiame įstatyme.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas. Vieną minutę, gerbiamasis Seimo nary, tuoj, čia kompiuteris… Prašom klausti.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, savo teikiamame įstatymo projekte jūs papildote 8 straipsnį, kuriame siekiate apriboti asmenų, piliečių teisę kreiptis į viešojo administravimo įstaigas tuo pačiu klausimu, jeigu, kaip jūs rašote, nenurodo naujų faktinių aplinkybių. Tačiau jis gali kreiptis pakartotinai nurodydamas naujus argumentus, ir šiuo atveju, manau, jūs atimate kiekvieno piliečio konstitucinę teisę kreiptis į valdžios įstaigas. Šiuo atveju iš tikrųjų Teisės departamento pastaba turi prasmę – galbūt yra abejonių dėl to, ar atitinka Konstituciją. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš pritariu jūsų iškeltam klausimui ir tai abejonei, bet tekstas gali būti taisomas. Ir galbūt kai kurie principiniai šios nuostatos dalykai galėtų būti taisomi. Mes turbūt visi žinome, ir Seimo nariai jau yra susipažinę su tokia situacija, kad yra piliečių, kurie nuolat rašo lygiai tuos pačius pareiškimus toms pačioms institucijoms. Pagal mūsų įstatymus institucijos turi tuos pareiškimus nagrinėti, nors visi labai gerai supranta, kad atsakymas bus tas pats. Šiuo atveju mes turėtume ieškoti kokio nors racionalaus sprendimo, nepažeisdami Konstitucijos, konstitucinių teisių, bet racionalaus sprendimo, kaip apsaugoti ir valstybės tarnybą, ir viešojo administravimo įstaigas nuo tokio valstybės lėšų ir resursų švaistymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėtume apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Šiuo atveju turėtume galimybę vienas kalbėti už, kitas – prieš. O gal mes bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Galime pritarti bendru sutarimu? Ar galime sutarti? Aš manau, kad mes pakartosime registraciją, bet ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime.

Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju yra paskirtas pagrindinis komitetas – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas. Aš labai norėčiau atkreipti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko dėmesį. Matote, Teisės departamentas iškėlė konstitucinę abejonę. Šiuo atveju Statuto 139 straipsnis nustato štai tokią normą: “Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti Seime įstatymų projektų, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka pateiktų Konstitucijos pataisų projekto”. Kadangi yra tokia teisinė kolizija, aš vis dėlto siūlyčiau, kad papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris galėtų mums pateikti išvadą, ar prieštarauja, ar ne Konstitucijai, nes Teisės departamentas tokių teisių neturi. Jeigu jūs nieko prieš, tuomet papildykime, kad į šį klausimą mums atsakytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar, pranešėjau, sutinkate su tokia pozicija? Sutinkate. Labai ačiū. Dabar norėčiau paklausti, kada svarstome? Yra siūlymas svarstyti kitą sesiją. Sutinkate? Sutinkate. Ačiū.

Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektas Nr.IXP-247 (svarstymas)

Toliau svarstome darbotvarkės klausimą – Privatizacijos fondo atskaitymų į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą įstatymo projektą Nr.IXP-247. Pranešėjas – gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis. Prašom. Labai atsiprašau, profesoriau. Dabar komiteto vardu turi kalbėti A.Kubilius. Čia yra svarstymas. Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom, gerbiamasis Kubiliau. Kolegos, kol ateis gerbiamasis pranešėjas, pakartokime registraciją, tai tokia labai miela procedūra.

Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate įpareigotas perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas gana seniai svarstė šį įstatymo projektą, ir aš galiu apgailestauti, kad man net ir nedalyvaujant tas svarstymas buvo atliktas, nors aš ir paskirtas po to pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl šio įstatymo. Aš noriu pasakyti, kad komitetas siūlo projektą tobulinti, nors aš manyčiau, kad pats tobulinimas nėra koks nors labai reikšmingas. Jeigu atsimename, įstatymas numato dalį privatizavimo lėšų skirti į SSRS deportuotų asmenų grįžimo į Tėvynę fondą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo peržiūrėti ir kitus įstatymus, kurie reglamentuoja Privatizavimo fondo atskaitymo panaudojimą ir atsižvelgti į Teisės departamento išvadas.

Aš manyčiau, kad visa tai galima padaryti, bet būtų svarbu, kad toks fondas realiai veiktų, kad jis turėtų lėšų ir kad tų lėšų galėtų gauti ne tik iš Privatizavimo fondo, bet būtų galima gauti ir iš kitų šaltinių, taip pat ir iš tų valstybių, kurios jaustų savo atsakomybę už tokių deportacijų vykdymą. Aš manyčiau, kad būtų gerai šiandien po diskusijos sutarti, kad tokį įstatymą pataisę mes jį priimtume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu pasakyti, kad diskusijos šiandien negali būti, nes Statuto 151 straipsnis nustato tik tokią procedūrą. Jo 3 dalies 2 papunktis teigia: “Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka: 1) pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas, kurio metu pristatomos komiteto išvados apie projekto svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus; 2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti arba jį atmesti”. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, todėl, gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume balsuoti. Šiuo atveju nereikia kalbėti už ir prieš, nes balsavimas statutinis. Kadangi mes registravomės… Galim prieš balsuojant dar kartą pakartoti registraciją. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Dabar vienas galėtų pareikšti nuomonę už, vienas – prieš dėl siūlomos Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Kas norėtų kalbėti už, o kas prieš? Prašom, kolegos. Jūsų teisė. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš peržiūrėjau tas visas pastabas ir išvadas. Yra kai kurios pastabos, dėl kurių reikia padaryti patikslinimus ir pateikti naują tekstą. Siūlymas grąžinti tobulinti yra pakankamai racionalus, galbūt nereikia balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu yra siūlymas grąžinti tobulinti ir jam pritariame bendru sutarimu, galime nebalsuoti. Ar sutinkam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Labdaros ir paramos įstatymo 1, 3, 5, 10, 12 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-430(4*) (svarstymas)

Toliau svarstome Labdaros ir paramos įstatymo 1, 3, 5, 10, 12 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-430(4). Šiuo atveju teikėjas – V.Landsbergis. Pranešėjai: A.Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir B.Bradauskas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pagrindinio komiteto pranešėją A.Sysą kviečiame į tribūną. Svarstymas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus supažindinti su Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl įstatymo projekto Nr.IXP-430. Iškart norėčiau šiek tiek paaiškinti, nes jūs, ko gero, šiandien gavote pakankamai daug medžiagos dėl šio įstatymo. Pabandysiu pirmiausia paaiškinti visas statuto vingrybes, kurios buvo, ir kaip mes turėtume elgtis.

Noriu pasakyti, kad pirmą kartą šį įstatymą komitetas svarstė rugsėjo 24 d., turėdamas dar senosios Vyriausybės išvadą. Įstatymui pritarta ir tas projektas buvo jums visiems išdalintas. Pritarta variantui su komiteto patobulinimais. Priėmus sprendimą, maždaug po keleto dienų buvo gautas naujos Vyriausybės atsiliepimas, išvada ir pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto. Kadangi komitetas neturi teisės tą patį įstatymą svarstyti antrą kartą, jis paprasčiausiai jums pateikė pažymą. Komitetas svarstė naujosios Vyriausybės pasiūlymus, ir jums ta informacija yra pateikta pažymos forma. Šįkart komitetas svarstydamas dauguma balsų vėl pritarė naujiems Vyriausybės pasiūlymams. Noriu atkreipti dėmesį, kad trys siūlymai atitinka ankstesnės Vyriausybės siūlymus, o 4 ir 5 yra šiek tiek kitokie. Mano siūlymas – mes posėdyje turėtume svarstyti naująją Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą ir atskirai balsuoti dėl kiekvieno Vyriausybės siūlymo.

O dabar trumpai priminsiu įstatymo esmę. Pataisos esmė – kalbama apie aukų ir labdaros… aukų apskaitą bažnyčiose ir kitose religinėse bendruomenėse, bendrijose ir centruose. Taigi, ko gero, nagrinėkim pagal pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes norėtume, kad jūs dabar pasakytumėte pagrindinio komiteto išvadą. Po to bus papildomo komiteto išvada.

A.SYSAS. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto išvada, taip?

A.SYSAS. Mūsų ir Biudžeto ir finansų komiteto.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kas norėtų supažindinti su Biudžeto ir finansų komiteto išvada? Įgalioto atstovo nematau, bet jinai yra pateikta raštu. Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra analogiška Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai.

Dabar, kolegos, norėtume paklausti, kas norėtų dalyvauti diskusijose. Dėl vedimo tvarkos – kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog siūlyčiau tai, ką sakė mūsų komiteto pirmininkas, – kalbėti dėl dviejų projektų, nes dėl vieno komiteto išvada buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tai yra konkretus patobulintas įstatymo projektas. Tačiau po to, kaip ir sakė komiteto pirmininkas ponas A.Sysas, atsirado naujosios Vyriausybės išvados. Komitetas jau neturi kito varianto – yra tik vienas variantas. Taigi manau, kad Seime reikėtų balsuoti alternatyviai ir kalbėti alternatyviai dėl vieno, tai yra komiteto patobulinto įstatymo projekto, o dėl kito, kuris dabar yra Vyriausybės teikiamas, komiteto apsisprendimo nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, ne visai taip. Pirmiausia mes turėtume spręsti, ar mes svarstome Vyriausybės teikiamus siūlymus. Tam, kad juos svarstytume, reikia 10 Seimo narių parėmimo, o po to pranešėjas jau teiks svarstymo tvarką. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paklausti, ar yra 10 Seimo narių, remiančių Vyriausybės siūlymus? (Balsai salėje) Būkite geri ir balsuokite. Ar sutiksite, jog yra daugiau nei 10? (Balsai salėje) Labai ačiū. Taigi dabar galime pradėti svarstyti Vyriausybės išvadas. Pranešėjau, jums žodis.

A.SYSAS. Ačiū. Aš tik norėčiau dar patikslinti. Ir antrosiom išvadom komitetas yra pritaręs, todėl įvyko toks nesusipratimas, bet tai Statuto dalykai. Ar man reikėtų skaityti visas Vyriausybės pastabas, ypač pirmąsias tris, kurios sutampa ir kurioms yra pritarta?

PIRMININKAS. Manau, kad nereikėtų.

A.SYSAS. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl pirmųjų trijų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, aš pirmininkausiu.

A.SYSAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad dėl tų pasiūlymų, kuriems yra pritarta ir kurie yra patobulinti, galbūt nereikėtų dar kartą. Šiuo atveju mes galėtume kalbėti tik apie 5 straipsnio papildymus ir siūlymus, kuriuos teikia Vyriausybė. Ar sutiktumėte su tokia pozicija? Tikrai taip. Pranešėjau, prašau pateikti 5 straipsnį.

A.SYSAS. Komitetas pritaria, kad 5 straipsnis būtų išdėstytas taip: “12 straipsnio papildymas 4 dalimi. Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi: Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą bei pačių teikiamos paramos ir (arba) labdaros apskaitą tvarko pagal savo kanonus, statutus ir kitas normas. Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę teikiamose ataskaitose neatsiskaityti už anonimiškai gautą paramą ir jos panaudojimą, o jeigu per ataskaitinį laikotarpį gauta ir panaudota vien nurodytoji parama, iš viso nepateikti ataskaitos už tą laikotarpį. Tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, per kalendorius metus gavusiems paramą vien anonimiškai, netaikomi šio straipsnio 3 dalies reikalavimai dėl metinių ataskaitų pateikimo”. Tai yra siūloma tokia redakcija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar galėtume kalbėti vienas už, vienas – prieš už ką tik pateiktą Vyriausybės papildymą. Ar norėtų kas kalbėti už ar prieš? Prieš norėtų kalbėti kolegė I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų šiek tiek yra kebli situacija ir kalbėti, ir reikšti nuomonę, nors ji yra tvirta. Bet pagal tai, kokia yra dabar pateikta Vyriausybės išvada, iš esmės mes nieko šiame įstatyme nekeičiame ir nepasiekia to tikslo, kurio buvo siekiama teikiant įstatymo projektą.

Antra. Kai svarstėme pirmą kartą komiteto posėdyje, turėjome Vyriausybės išvadas, komiteto išvadas, mes kaip tik pritarėme Vyriausybės nuostatoms. Komitete buvo išsakytos mintys dėl to, kas buvo kalbama ir tariantis su Vyskupų konferencija, kad įstatyme konkrečiai kalbama tik apie paramą ir labdarą toms, kurios yra aukos, nes šis įstatymas reglamentuoja, kad nebūtų imami mokesčiai nuo tų surinktų aukų. Dabar pagal tai, kokia yra pateikiama 12 straipsnio redakcija, apie anonimiškumą mes jau… lyg ir gerai su anonimiškumu, bet yra ir kitų aukų, kurios turėtų būti bendrame kontekste (ir anonimiškos, ir neanonimiškos). Mes tikrai ilgai kalbėjomės ir derėjomės su Vyskupų konferencija, kad tradicinės religinės bendruomenės turėtų eiti, jų apskaitos tvarka būtų kita. Iš esmės šiandien tą tvarką reglamentuoja finansų ministro įsakymas, tai turi būti reglamentuota įstatyme. Todėl aš negalėčiau pritarti dabar Vyriausybės siūlomai 12 straipsnio papildymo 4 dalimi redakcijai, nes tada visiškai ta idėja, kuri buvo keliama, po šios redakcijos išnyksta.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis A.Sakalas – motyvai už.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, mes galėtume diskutuoti dėl ponios I.Degutienės siūlymo. Bet mes taip vieningai ir noriai balsavome už Civilinį kodeksą, todėl negalime pažeisti Civilinio kodekso arba reikia kartu siūlyti Civiliniam kodeksui pataisą. Aš iš viso nesiūlyčiau taisyti Civilinio kodekso. Todėl pritarčiau Vyriausybės siūlymui, kurį pateikė ponas A.Sysas. Aš agituočiau ponią I.Degutienę balsuoti už. Nelaužykime tų įstatymų, kuriuos patys priėmėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra vieningos nuomonės – buvo motyvai už ir prieš, registruojamės. Apsispręsime balsavimu dėl Vyriausybės siūlomų papildymų. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, Užsiregistravo 50 Seimo narių. Pradedame balsavimą dėl Vyriausybės siūlomos pataisos. Kas norėtų išreikšti valią už, prieš arba susilaikyti, prašom.  Gerbiamieji kolegos, 31 balsavus už, prieš – 12 ir susilaikius 7, Vyriausybės pasiūlymui yra pritarta.

Dabar gal galime… Replika po balsavimo. Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos, aš tik stebėjau, kaip dirbo komitetas mano pateikto pasiūlymo pagrindu. Svarstė dalykiškai, atsižvelgė į daugelį pastabų ir parengė patobulintą redakciją bei patvirtino. Patvirtino tik vienam komiteto nariui balsavus prieš. Vyriausybės požiūris buvo palankus. Bet pasikeitus vyriausybėms, tas vienas, kuris buvo prieš, pasiekė, kad būtų pateikta kitokia Vyriausybės išvada, apverčianti kai kurias idėjas aukštyn kojomis. Komitetas beveik vieningai pritaria savo paties darbo sunaikinimui.

Aš tik konstatuoju keistą praktiką ir didelę galybę vieno valdančiosios daugumos nario. Dėl to aš susilaikiau, nors iš pradžių tai buvo mano projektas.

PIRMININKAS. Dėkojame replikos autoriui. Mes norime pasakyti, kad motyvas buvo labai aiškus. Civilinio kodekso reikalavimai yra vienodai taikomi visiems subjektams. Gerbiamieji kolegos, norėčiau informuoti, kad yra Teisės departamento išvados, kurioms komitetas pritarė, dėl jų nereikia balsuoti. Ar dabar galėtume sutarti, kad pritariame po svarstymo bendru sutarimu su Vyriausybės pataisomis, dėl kurių ką tik balsavome. Ar yra bendras sutarimas? Yra. Gerai. Labai ačiū.

Seimo rinkimų įstatymo 58 straipsnio 3 dalies ir 97 straipsnio 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-943. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 87 straipsnio 1 dalies įstatymo projektas Nr.IXP-944 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 58 straipsnio 3 dalies ir 97 straipsnio 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-943. Pranešėjas – J.Razma. Pateikimas. Prašom. Noriu pasakyti, kad yra ir lydintysis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 87 straipsnio 1 dalies įstatymo projektas Nr.IXP-944. Gal jūs iš karto pateiksite abu projektus?

J.RAZMA. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau įsivaizduoti, kad tai, jog aš, o ne kitos frakcijos atstovas stovi šioje tribūnoje pateikdamas tik ką minėtus projektus, yra grynas atsitiktinumas. Manau, bet kuris kitos partijos narys, susidūręs su rinkimų organizavimo technologijomis, galėjo pastebėti tai, ką aš pastebėjau ir siūlau taisyti. Problema labai paprasta.

Jūs žinote, kad savivaldybių tarybų rinkimuose visi nariai, o Seimo rinkimuose pusę renkami balsuojant už sąrašus. Kaip žinote, yra reitingavimas, kuris turi didelę įtaką ir daug lemia, kaip po to išsidėsto kandidatai, daug lemia jų galimybes patekti arba nepatekti į savivaldybių tarybą ar į Seimą. Analizuodamas reitingavimo rezultatus, pastebėjau vieną labai paprastą dėsnį, kad tie kandidatai, kurių pavardės būna įrašytos į rinkimų biuletenį, tai yra Seimo rinkimo atveju – 10, o savivaldybių rinkimų atveju – 5, gauna kur kas daugiau balsų, negu toliau einantys kandidatai. Manau, tai objektyviai neatspindi kandidatų pajėgumo. Turbūt yra labai paprasta priežastis, kad žmonės nežiūri į rinkimų apylinkės iškabintus sąrašus, ir mano, kad jiems reikia rinktis iš tų kandidatų, kurie yra įrašyti rinkimų biuleteniuose. Manau, būtų teisinga, kad būtų sąžininga konkurencija tarp visų kandidatų, jeigu į biuletenį būtų įrašomos visos pavardės. Kadangi mes matome, jog vyksta partijų konsolidacija, manau, tų sąrašų ateityje bus vis mažiau, ir visų kandidatų įrašymas nesudarys didelių problemų.

Taip pat siūlau spręsti ir kitą dalyką, tai yra numatyti galimybę kandidatų sąraše likusiam asmeniui bet kada pareiškimu atsisakyti būti tame sąraše, kitaip sakant, paprašyti, kad jis būtų išbrauktas. Gyvenime gali būti įvairių atvejų, kai žmogus užima kokias nors pareigas, ir bet koks priklausomumas politinei partijai yra labai nepageidautinas. sakykim, jis gali dirbti būti karinėse ar kokiose nors saugumo struktūrose, o likimas tame sąraše tarsi signalizuoja jo priklausomumą kokiai nors partijai. Gali būti ir labai kuriozinių atvejų. Sakykime, neseniai aš sužinojau, kas buvo Šilalėje, kai seniūnas, likęs kandidatų sąraše, paskui pasislinkus tai eilei, net pats nežinojo, kad jis tapo savivaldybės tarybos nariu. Pirma tai sužinojo meras ir atleido jį iš seniūno pareigų vien dėl to, kad jis neva neatsisakė savivaldybės tarybos nario mandato. Žinoma, tokių atvejų neturi būti. Aš manau, kad tiesiog reikia sudaryti galimybę žmogui dėl įvairių aplinkybių bet kada paprašyti ir turėti galimybę bet kada būti išbrauktam iš tų likusių sąrašų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkojame už pateikimą. Jūs pateikėte abu įstatymus, kiek aš supratau. Dabar jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų vertos dėmesio tos pataisos, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad norint įrašyti visus kandidatus į biuletenį, akivaizdu, kad vieno biuletenio nepakaks, reikės tada, ko gero, daryti kaip kitose šalyse daroma, t.y. daromi biuleteniai kiekvienai partijai arba koalicijai, kitaip sakant, kiekvienam sąrašui. Šiuo atveju turbūt reikėtų daugiau pakeitimų šiame įstatyme, pirmiausia turėtų atsirasti kaip griežtos atskaitomybės dokumentas vokas, nes tada sąrašai taptų jau laisvai dalijami. Kita vertus, nepritarčiau jūsų sakymui, kad atsisakymas kandidato jau po rinkimų… Tas argumentas, manau, nerimtas, nes sietina su politine veikla yra tik narystė partijoje, ir šiuo atveju kandidatas gali būti ir ne partijos narys, o tapęs teisėju jis tikrai galės atsisakyti tos narystės arba sustabdyti.

PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti, jeigu galima, sutilpti į vieną minutę, nes mes labai vėluojame su darbotvarke. Prašom, pranešėjau.

J.RAZMA. Dėl antrosios jūsų pastabos. Nesureikšminkime to mano vieno paminėto atvejo, gyvenime gali būti įvairių atvejų ir žmogus gali norėti būti išbrauktas iš to sąrašo. Aš manau, komitete mes plačiau apie tai padiskutuosime. O dėl to, ar tilps, ar netilps visi į tą biuletenį, na, savivaldybių tarybų rinkimų atveju aš tikrai manau, kad lengvai tilps. Galima rašyti tik tiek, kiek yra tarybos narių, plius penki, tai yra 25, 30, tų sąrašų savivaldybėse paprastai nebūna daug. O dėl Seimo reikia galvoti, kiek gali būti tų sąrašų. Aš manau, kad vis tiek šiokia tokia problema čia egzistuoja, ir tas kelių narių įrašymas formuojant sąrašus tikrai sukelia papildomą įtampą, nes žmonės dėl to penketuko ar dešimtuko ypač aštriai kovoja suprasdami, kad tai yra vis dėlto lemtingas dalykas.

PIRMININKAS. Klausia A. Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs savo projekte paliekate tą santykinį reitingo nustatymą, kaip buvo dabar, kai, tarkime, pirmieji, užimantys aukščiausias vietas sąraše, jau turi tam tikrus privalumus, ar darote absoliutų reitingo nustatymą, tarkime, surašote visą sąrašą abėcėlės tvarka ir išrenkami tie, prie kurių pavardės buvo pažymėta, kad jie yra išrinkti rinkėjų? Koks jūsų pasirinktas variantas?

J.RAZMA. Tokių esminių klausimų, kaip jūs dabar iškėlėte, aš toli gražu projekte nekeliu, aš tik tvarkau paprastus techninius dalykus. čia reikėtų gilesnės diskusijos tarp visų partijų. Aš tikiuosi, kad galima svarstyti ir kokius nors pakeitimus, bet aš neturiu pretenzijų.

PIRMININKAS. Klausia K.Kriščiūnas. Ruošiasi S.Burbienė.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gerbiamojo kolegos J.Razmos noriu paklausti dėl jo aiškinamajame rašte parašytos informacijos dėl galimybės išsibraukti iš sąrašo po rinkimų, kad tie laukiantys savo valandos kandidatai būtų švarūs, politiškai nesuteršti. Pone Razma, aš noriu jūsų paklausti, ar tas išsibraukimas tikrai neprilipins tiems žmonėms tos politinės etiketės, gal ji vis tiek išliks ir šis pataisymas bus beprasmis?

J.RAZMA. Matote, yra tokia galimybė žmogui sustabdyti savo narystę partijoje. Aš manau, kad kitam gali atrodyti, jog tai reikia sustiprinti ir išsibraukus iš tokių sąrašų, nes buvimas jame lyg ir reiškia, kad jis pretenduoja būti Seimo nariu ar savivaldybių tarybų nariu, o kitos pareigos tų dalykų neleidžia suderinti. Aš minėjau, gali būti įvairių atvejų ir žmogus gali turėti kokių nors labai asmeninių priežasčių, ir reikėtų numatyti, aš manau, tą galimybę bet kada išsibraukti.

PIRMININKAS. Klausia S.Burbienė. Ruošiasi R.Ruzas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, o gal paprastesnį variantą pasirinkti, t.y. apskritai biuletenyje nerašyti pavardžių, visas pavardes taip, kaip ir dabar yra, privaloma tvarka skelbti kabinoje, o ne kur nors kitur, ir tada dalis žmonių gal nustatys reitingą, bet taip sutaupysime ir popieriaus, ir dėl to bus mažiau rūpesčių.

J.RAZMA. Aiškinamajame rašte aš užsiminiau apie tokią galimybę, iš tiesų ji lyg ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp visų kandidatų. Aš manau, kad galima tokią alternatyvą svarstyti.

PIRMININKAS. Klausia R.Ruzas. Ruošiasi P.Papovas.

R.RUZAS. Ačiū, mano klausimą paklausė kolegos, todėl neklausiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Papovas.

P.PAPOVAS. Mano klausimą irgi paklausė, tik aš norėčiau pakviesti pranešėją pirmadienį atvykti į komitetą, nes yra svarstomas įstatymas ir kaip tik jam yra tokie pasiūlymai.

PIRMININKAS. Klausia G.Jakavonis.

G.JAKAVONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar neatrodo pranešėjui, kad surašius pagal abėcėlę vėl bus tos pirmos dešimt abėcėlės raidžių ir nubalsuotos?

J.RAZMA. Aš to nesiūlau, čia buvo kolegos A.Sakalo pasiūlymas. Gal buvau ne taip suprastas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas atsakė į visus mūsų klausimus. Dabar norėčiau paklausti, ar yra norinčių kalbėti už ar prieš, ar galima tai padaryti bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem įstatymų projektams? Galime. Dėkoju. Pritarta abiem įstatymų projektams bendru sutarimu. Taigi pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtume su tuo sutikti, kad tai bus Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai? Sutinkame. Pagrindinis – mano minėtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti kitą sesiją. Sutinkame. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Policijos veiklos įstatymo papildymų – pataisų įstatymo projektas Nr.IXP-638 (pateikimas)

Tada kitas klausimas – Policijos veiklos įstatymo papildymų – pataisų įstatymo projektas Nr.IXP-638. Pranešėjas V.Landsbergis. Pateikimas. Prašome pranešėją į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad du pasiūlymai, kurie yra šiame projekte, yra pakankamai aiškūs ir skaidrūs. Vieno iš jų esmė yra skatinti policijos pareigūnų išsilavinimą, kad būtų siekiama išsilavinimo, ir kai atsinaujina policijos pareigūnų eilės, kad ten atsirastų daugiau žmonių su aukštuoju išsalvinimu, ypač su aukštuoju teisiniu išsilavinimu. Tai tik į naudą visos teisėtvarkos ir įstatymų vykdymo reikalams, kurie pas mus nėra labai gerai išspręsti. Dabar mums dažnai iš Europos Sąjungos priekaištaujama būtent dėl įstatymų vykdymo užtikrinimo. Taigi išsilavinimo teisinė kvalifikacija, kurią norima paskatinti šiomis pataisomis, tikrai yra reikalinga. Štai čia aš pradėjau nuo antrojo punkto, antrosios pataisos, kad policijos pareigūnų profesinį tobulėjimą turi užtikrinti reguliarios atestacijos ir, jeigu yra konkurencija, atsižvelgiama į jų išsilavinimo lygmenį ir išsilavinimo cenzą. Suprantama, kad aukštasis išsilavinimas ir aukštasis teisinis išsilavinimas tada turi suteikti tam tikrą pranašumą konkuruojantiems kandidatams. Man atrodo, savaime suprantama, tai turėtų būti normali norma. Jos iki šiol nebuvo. Taip sakant, galima traktuoti vienodai tuos, kurie atėjo ar per pažintis, ar per draugus, ar kaip. O čia yra objektyvus kriterijus, į kurį reiktų atsižvelgti. Taip pat būna, kad tenka mažinti pareigūnų skaičių, ir tada atsitinka taip, kad yra atsisakoma naujai atėjusių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių pareigūnų, o paliekami galbūt seniau pažįstami arba draugai. Nors faktai yra tokie, kad policijos gretose tebedirba daugybė ne specialaus išsilavinimo, ir ne aukštojo išsilavinimo pareigūnų, o kaip tik nauji pareigūnai su aukštuoju teisiniu išsilavinimu nelaikomi pageidaujamais ir būna net nepageidaujami. Būtent tokių kadrų,  kuriuos reikėtų tikrai pamažu keisti ir atnaujinti, yra tūkstančiai. Kai mes sužinojome statistiką, tai nėra gražiai atrodanti statistika, kuri žinoma bet kur, ir Briuselyje, ir bet kur. Mes turime parodyti bent valią, kad norime gerinti padėtį šioje srityje.

Taip pat kitas mano siūlymo punktas yra papildyti 8 straipsnį nauju IV skyriumi, kuriame būtų aiškiai pasakyta dėl tokių reiškinių, kurių yra pasitaikę, kai policija pagal kokius nors susitarimus talkina, dirba kartu su privačiomis saugos struktūromis. Arba pavieniai policininkai, arba kokie poskyriai. Čia ne taip svarbu, bet svarbu aiškiai pasakyti, kad to neturi būti. Policija nebendradarbiauja su privačiomis saugos struktūromis nei pagal sutartis, nei pagal susitarimus. Bet kad nebūtų kokio nors įtarimo, kad negalima ateiti į pagalbą ir bendradarbiauti apskritai, tai čia pratęsta – “bet gali ateiti darbuotojams į pagalbą, jeigu yra reikalas, jeigu yra kvietimas padėti konkrečiu atveju”. Taip pat, žinoma, kaip ir kiekvienam piliečiui policija turi ateiti į pagalbą, bet kad nebūtų sutarčių, pagal kurias, žinoma, policija vykdo savo pareigas vienu pagrindu, o privačios struktūros uždirba iš to. Čia jau yra vieta negeriems reiškiniams: daugiau uždirbti, gal pasidalyti, gal gauti iš policijos informaciją ar ką. Šito mums reikėtų išvengti ir tam yra šis siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Popovas.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamento išvadose yra nemažai pastabų jūsų teikiamoms pataisoms ir viena mane tiesiog šiek tiek ir šokiravo. Projekto aiškinamasis raštas neatitinka reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnyje. Aš noriu paklausti. Ar jums, kaip patyrusiam Seimo nariui, negalioja Seimo statuto reikalavimai?

V.LANDSBERGIS. Žinote, man reikėtų aiškintis, ar per trumpas aiškinamasis raštas. Kas? Atsiprašau?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite atsakykite į jums užduotą klausimą.

V.LANDSBERGIS. Galų gale aiškinamasis raštas tai yra ne tai, ką mes dabar svarstome. Jeigu jūs norite, aš galiu jį čia pat perrašyti, kitaip sunumeruoti eilutes. Norėčiau manyti, kad ponas V.Popovas manęs nenuteis už tai.

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Dabar klausia A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, ar jūsų įstatymas nenumato kokio nors masinio patyrusių darbuotojų, tačiau neturinčių aukštojo teisinio išsilavinimo atleidimo, nes visados atsiras konkurentų, kurie turi tą aukštąjį teisinį išsilavinimą? Ar numatote, kad bus iškeliama sąlyga, tarkim, tiems darbuotojams, kurie neturi reikalingo diplomo, kad jie per dvejus ar trejus metus, ar per kiek laiko arba įsigyja tokį aukštąjį teisinį išsilavinimą, o jeigu neįsigyja, suprantama, tada jie yra atleidžiami, nes neatitinka reikalavimų? Nes tai, ką jūs dabar kalbėjote, aš taip įžvelgiau, aš neskaičiau projekto, bet aš taip įžvelgiu, gali būti masinis policijos darbuotojų atleidimas. Bet galbūt aš klystu. Norėčiau, kad jūs mano abejones išsklaidytumėt.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, atsakyti į klausimą.

V.LANDSBERGIS. Gaila, kad jūs nepasiėmėte iš dėžutės projekto, nes jis yra šios dienos darbotvarkėje. O tai, ką aš pasakiau, yra labai trumpa ir nieko daugiau nėra siūloma, tik tai, kad atestacijų metu būtų atsižvelgiama į išsilavinimą. O ar dažnai, ar atliks, o gal neatliks atestacijų komisariatai, tai ten jau yra jų vidaus tvarka, Vidaus reikalų ministerijos ar Policijos departamento nustatyta tvarka, kurios aš visiškai nesiaiškinau ir neklausinėjau iš anksto, ar jie dėl to keis savo tvarką. Nemanau, kad dėl tokio įstatymo keis tvarką. Bet tik tiek, kad jeigu yra atestacijų procesas, tai išsilavinimas būtų vienas iš kriterijų.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ponas A.Sadeckas.

A.SADECKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų teikimas dėl išsilavinimo turbūt… įstatymo projektas yra objektyvesnis, man atrodo, dėl išsilavinimo negu pats pateikimas. Bet aš norėčiau paklausti dėl bendradarbiavimo su saugos tarnybomis. Ar jums neatrodo, kad jūsų kategoriškas draudimas bendradarbiauti, jeigu yra kalbama tik apie sutartis ar susitarimus, dar būtų suprantamas, bet juk yra dar antra klausimo pusė, kad privačios saugos tarnybos aktyviai padeda policijai? Tai – viena. Antra. Man atrodo, mes visi skatiname visuomenę, visas visuomenines jėgas padėti policijai. Ar neužkirs kelio normaliai bendradarbiauti tokia formuluotė?

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, atsakyti.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už klausimą. Aš čia nematau tokio turinio ar pagrindo tokiems būgštavimams, nes jūs pritariate tam, kad policija nesuradinėtų sutarčių ar susitarimų su privačiomis struktūromis. Tai gerai, kad jūs pritariate, aš manau, kad taip ir turi būti. O kad privačios struktūros ar bet kokios visuomeninės grupės eina į pagalbą policijai, tai kodėl ne, čia viskas yra gerai. Tiktai nereikia sutarčių, tuo labiau kokių komercinių sutarčių. Mes turėjome visokių pavyzdžių, liūdnų pavyzdžių, kai policijos pareigūnai įsteigdavo įmones surasti pavogtus automobilius, suprantate, tai ten teko valyti policijos gretas. Tokių dalykų neturi būti, taip pat ir kokių nors sutartinių policijos paslaugų struktūroms, kurios turi savo verslą iš to. O jeigu jos ateina padėti policijai, tai čia puiku. Aš čia nematau jokių interpretacijų. Tiesiog tekste to nėra. Nebendradarbiauja nei pagal sutartis, nei pagal susitarimus. Taškas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl motyvų už ir prieš? Matau norinčius pasisakyti dėl motyvų už ir prieš. Prašom. Motyvai už – kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju, pone pirmininke. Aš būčiau nekalbėjęs už įsivaizduodamas, kad galime pradėti pateikimo procedūrą, Teisės ir teisėtvarkos komitetui atiduoti šį projektą ir kalbėti apie tas problemas, bet pamatęs paraudonavusį V.Popovo mygtuką norėjau pasakyti porą žodžių.

Pirmas dalykas, kuris yra svarbus šiame tekste, tai yra policininkų išsilavinimo momentas. Aš nežinau, kaip tiksliai tai galėtume reglamentuoti, bet skatinant ir per atestacijas, ir kitais momentais aukštesnį policininkų akademinio pasirengimo lygį, žinoma, reikėtų tai daryti. Manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas su šiais dalykais susitvarkytų. Taip pat išskirtų ir tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Sutartys, nesutartys, patruliniam darbui, nepatruliniam darbui, operatyviniam darbui, neoperatyviniam darbui, keitimasis informacija, nesikeitimas informacija, tai yra mūsų dalykinių komitetų reikalas, todėl siūlyčiau, kolegos, pritarti ir atiduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui giliau panagrinėti šias problemas.

PIRMININKAS. Motyvai prieš. Seimo narys V.Popovas. Prašom, kolega.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Man smagu, kad kolega A.Vidžiūnas pažaliavęs, o aš paraudonavęs, bet ne tas reikalas. Aš siūlau šį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kodėl? Todėl kad Teisės departamento išvadose yra labai rimtų pastabų, kad projektas parengtas nesilaikant Teisės aktų rengimo įstatymo, ko jau klausiau pranešėjo. Taip pat yra daugybė kitų pastabų, todėl nemanau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų imti redaguoti. Dar kartą sakau – siūlau grąžinti iniciatoriams tobulinti, t.y. balsuoti prieš šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome motyvus už, t.y. pritarti po pateikimo, ir buvo motyvai grąžinti iniciatoriams tobulinti, kaip supratau, bet neatmesti. Gerbiamieji kolegos, Statuto 143 straipsnis nustato, kad mes šiuo atveju turėtume apsispręsti. Gal jūs sutiktumėte tuomet balsuoti alternatyviai? Mygtukas “už” būtų pritarti po pateikimo, mygtukas “prieš” – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Šiuo atveju susilaikę nebūtų skaičiuojami. Gerbiamieji kolegos, prieš balsuodami registruojamės. Gerbiamieji kolegos, kaip tik buvo pranešėjo kalba ir dėl motyvų vienas už, vienas prieš.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, skelbiu, kad tai yra alternatyvus balsavimas. Už, vadinasi, pritarti po pateikimo, prieš – grąžinti iniciatoriams tobulinti, susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis kolega, jūs pakelsite ranką, mes įskaitysim jūsų balsą vienaip ar kitaip.

Už – 15, prieš – 23, pridedamas Karbauskio balsas. Jūs už? Už. Vadinasi už – 16, prieš – 23. Kolegos, projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Kitas darbotvarkės klausimas. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų atsiprašyti, mes turime tik kelias minutes iki 19 val., lygiai 19 val. turėtų būti Seimo narių pareiškimai, jeigu jų nėra… Yra Seimo narių pareiškimų? Tuomet, gerbiamieji kolegos, pradėkime skaityti Seimo narių pareiškimus, o po to mes būtinai pratęsime darbotvarkę. Mano siūlymas užbaigti visą darbotvarkę ir pratęsti mūsų posėdį tiek, kiek reikia. Ar sutiktumėte bendru sutarimu tai padaryti, kolegos? Gerai, kolegos, dabar Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašę trys Seimo nariai skaityti pareiškimus. J.Olekas frakcijos vardu. Ne. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ne frakcijos, bet grupės Seimo narių vardu norėčiau perskaityti pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimo.

“Konstitucinis Teismas pagal Seimo narių grupės prašymą išnagrinėjęs bylą 2001 m. lapkričio 29 d. pripažino, kad į Vyriausybės 1998 m. liepos 22 d. posėdžio protokolą įrašytas Vyriausybės sprendimas “Dėl kompanijos (“Danisco Sugar” A/S) prašymo įsigyti cukraus pramonės įmonių akcijų” prieštarauja Konstitucijos 95 straipsniui, o pagal skelbimo bei įsigaliojimo tvarką – Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Protokolinis sprendimas, leidžiantis “Danisco Sugar” koncentruoti cukraus gamybą, yra neteisėtas. Tuometinė Vyriausybė nebandė priimti valstybės valdymo teisės akto – Vyriausybės nutarimo, nes jam būtų reikėję ministerijų, kitų institucijų nuomonių ir pastabų, ir jos būtų nepritarusios cukraus gamybos koncentracijai. Tokiam Vyriausybės sprendimui nepritarė ir Konkurencijos taryba. Konstitucinis Teismas netyrė Vyriausybės protokolinio sprendimo pasekmių, nes neteisėtu pripažino patį teisės aktą. Tačiau to sprendimo pasekmės sukėlė didžiulę socialinę įtampą Lietuvoje, supriešino žemdirbius ir miesto žmones, turėjo neigiamų ekonominių padarinių.

Konstitucinio Teismo nutarimas reiškia ne ką kita, o tai, kad bendrovė “Danisco Sugar” atėjimas į Lietuva nebuvo skaidrus. Lietuvoje ši Danijos bendrovė vadinama strategine cukraus pramonės investuotoja, nors įstatymo nustatyta tvarka su ja nėra sudaryta investicinė sutartis. Deja, ji išgarsėjo ne savo strategiškomis investicijomis, o siekimu likviduoti Pavenčių ir žūtbūt uždaryti Marijampolės cukraus fabrikus.

1999 m. balandžio–gegužės mėnesiais akcinei bendrovei “Marijampolės cukrus”, valdant “Danisco Sugar” valdybai ir jų paskirtam generaliniam direktoriui, buvo padaryta per 5 mln. Lt nuostolių ir tai taip pat galėjo prisidėti prie bankroto. Pagal šį faktą Marijampolės policijos komisariate iškelta baudžiamoji byla. “Danisco Sugar” bet kokiomis priemonėmis siekia sustabdyti ir užvilkinti akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” sanavimo procesą – nuo sanavimo pradžios pateikė įvairių instancijų teismams 18 skundų, ieškininių pareiškimų, iš kurių nė vienas teismuose nebuvo patenkintas. Tai akivaizdžiai rodo šių skundų nepagrįstumą. Dar viena ankstesnių Vyriausybės žingsnių pasekmė, kai įtaką daro “Danisco Sugar”, tai neteisėtai sumažinta gamybos kvota “Marijampolės cukrui” nuo 25% iki 18%. Tai buvo dar vienas “Danisco Sugar” bandymas sužlugdyti akcinę bendrovę “Marijampolės cukrus”. “Marijampolės cukraus” fabriko sanavimo projekto, ne kartą patvirtinto Kauno apygardos, Lietuvos Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo (šie galutiniai Aukščiausiojo teismo sprendimai neskundžiami) vykdymas visiškai pasiteisino.

Pagal Lietuvos Konstitucijos 107 straipsnį negali būti taikomas Vyriausybės aktas ar jo dalis oficialiai paskelbus, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, pareigūnams ir piliečiams. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti Vyriausybės sprendimą negaliojančiu negalima įveikti Vyriausybei pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą.

Pripažinus Vyriausybės sprendimą nekonstituciniu, būtina imtis įstatymuose numatytų priemonių dėl padėties, buvusios iki neteisėtos koncentracijos cukraus gamybos rinkoje, atkūrimo arba tokios koncentracijos pasekmių pašalinimo Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ėmusi riboti “Danisco Sugar” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, ir toliau turi tęsti cukraus sektoriaus reguliavimą pagal Europos Sąjungos reglamentavimą, sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Lietuvos Respublikos Seime turi būti kuo skubiau padarytos įstatymų, kurie Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pataisos.

Seimo nariai: V.P.Andriukaitis, A.Butkevičius, V.Einoris, P.Gražulis, J.Olekas ir K.Bobelis”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame perskaityti pareiškimą Seimo narį A.V.Indriūną.

A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kadangi vėlus laikas, o Statutas leidžia, aš paskaitysiu tiktai ištraukas, o visą pareiškimo tekstą, pasirašytą trijų Seimo narių: K.Bobelio, A.Indriūno ir R.Pavilionio, kas norėsit, galėsite perskaityti stenogramoje arba galėsiu persiųsti elektroniniu paštu. Jeigu neprieštaraujate paskaitysiu tik kai kurias ištraukas, galima taip, kad trumpinčiau laiką. Yra du puslapiai, skaityčiau kokias 8 minutes.

“Privalome imtis esminių Seimo veiklos patobulinimų. Seimo priimtų įstatymų kontrolė patikėta Respublikos Prezidentui. Tačiau jis pats atlikti to negali, nes vien fiziškai nepajėgus aprėpti tokio darbo krūvio. Faktiškai šis tikrinimas deleguojamas Prezidento patarėjams. O patarėjų pareigybės nėra konstitucinės. Vadinasi, Seimo darbo rezultatus tikrina nekonstituciniai pareigūnai.

Valstybėse, kuriose gerai tvarkoma įstatymų leidyba, dažniausiai yra dveji parlamento rūmai. Iš Europos Sąjungos šalių vienerių rūmų parlamentus teturi trys monarchijos: Danija, Liuksemburgas ir Švedija, o Švedija parlamente turi Konstitucinę komisiją. Iš respublikų vienerius parlamento rūmus turi tik Graikija, Portugalija ir Suomija, tačiau Suomijoje aukštesnį vaidmenį atlieka Didžioji komisija, Portugalijoje prie Prezidento – Valstybės taryba. Pažymėtina, kad Norvegija ir Islandija, formaliai turėdamos vienerių rūmų parlamentus, dirba pagal dvejų rūmų sistemą. Norvegijoje naujai išrinktas stortingas išrenka ketvirtadalį savo narių į Aukštuosius rūmus – lagtingą, pasilikusi Žemuosiuose rūmuose visuma vadinama odelstingu. Islandijoje išrinktas parlamentas padalijamas į dvejus rūmus, tik čia į Aukštuosius rūmus išrenkamas trečdalis visų parlamento narių.

Norėdami padaryti Seimo nario A.Kubiliaus memorandume paminėtą “tigro šuolį”, turime imti pavyzdį ir mokytis iš tų šalių, kurios per pastaruosius dešimtmečius pasiekė didelę pažangą. Jeigu paimtume Airiją ir Graikiją, tai Airija padarė labai didelį šuolį, dvigubai padidino BVP vienam gyventojui pagal Europos vidurkį, o Graikija liko to paties lygio.

Todėl mums verta imti pavyzdį tik iš Airijos ir Suomijos. Airijos parlamentą sudaro dveji rūmai – Atstovų rūmai ir Senatas. Dėmesio vertas Senato formavimas. Ten renkami 49 senatoriai: 3 senatoriaus renka valstybinio Airijos universiteto, 3 Dublino universiteto, 43 įstatymu numatytų kitų mokslo ir studijų įstaigų mokslininkai, turintys mokslinius laipsnius. Senato rinkimams pateikiami penki sąrašai ir pagal tuos sąrašus išrenkami tam tikri specialistai. Galima tvirtinti, kad gerus Airijos pažangos rezultatus didele dalimi lemia parlamento struktūra, užtikrinanti politikos ir mokslo sąjungą.

Suomijos parlamentą sudaro vieneri rūmai, tačiau ten iš tų pačių parlamento narių išrinkta Didžioji komisija, kuri atlieka Senato vaidmenį ir yra renkama kiekvienoje naujojo šaukimo sesijoje. Ten į Senato Didžiąją komisiją įeina 25 nariai, ir trečdalis narių skaičiaus – pavaduotojai. Mes turime iš esmės išdiskutuoti siūlomas Konstitucijos pataisas, kurios pateiktos Konstitucijos komisijai, ir priimti racionalų sprendimą, kuris sudarytų prielaidas “tigro šuoliui”.

Pasirašo Seimo nariai: K.Bobelis, A.Indriūnas. R.Pavilionis.”

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kviečiame Seimo narį V.Tomaševskį.

V.TOMAŠEVSKI. “Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 1996 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymas, kuris sukėlė didelę įtampą ir susilaukė daug protesto akcijų. Tokiam stambiam miesto ribų išplėtimui (apie 40%) nebuvo realių urbanistinių poreikių. Tų teritorijų gyventojai, jų atstovai Seime kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio įstatymo nepasirašymo. Prezidentas A.Brazauskas įstatymą pasirašė, bet oficialiu pareiškimu užtikrino, kad teisėtiems savininkams žemė tose teritorijose bus grąžinta, o žemės mokestis paliekamas kaimo vietovės kaina.

Signalai iš Vilniaus miesto Kriaučiūnų gatvės, deja, rodo, kad tų pažadų nesilaikoma. Nors šiose teritorijose per paskutinius penkerius metus niekas nepasikeitė, nebuvo sukurti jokie infrastruktūros objektai, buvusių Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios kaimų gyventojai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos parnešimus, kad šiais metais už žemę privalės sumokėti keturženklę sumą – iki 2000 litų. Pernai jie mokėjo pagal rajono tarifus apie 100 litų. Kitaip kaip pasityčiojimu negalima pavadinti faktą, kad pranešimus mokėti tūkstantines sumas gavo visi ūkininkai, nors jokių naujų sutarčių dėl žemės arendos nesudarė, o žemė kol kas sugrąžinta, nepaisant pažadų, tik 20% savininkų.

Kreipiausi į Vyriausybę, ragindamas imtis priemonių, kad nebūtų varžoma valstiečių teisė ūkininkauti savo žemės ūkio paskirties žemėse, kaip jiems buvo 1996 metais užtikrinta aukščiausiu lygiu ir įteisinta tam tikrais dokumentais. Reikalauju, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsiant pripažintų negaliojančiais savo neteisėtus pranešimus, kurie kelia nerimą ramiai ūkininkaujantiems Lietuvos piliečiams.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamieji kolegos, mes sutaupėme laiko. Pareiškimams buvo numatyta nuo 19 iki 19.20 valandos.

Dabar opozicinės darbotvarkės teikėjai siūlytų šiek tiek sukeisti tvarką ir šiuo atveju norėtų, kad dabar būtų pakviestas į tribūną pranešėjas A.Kubilius pateikti projektus, nes jis turėtų išeiti.

Gerbiamieji kolegos, iki 19.20 val. mes dar turime reglamentinį laiką. Kol ateis A.Kubilius, prašome dėl vedimo tvarkos A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš matau tą darbotvarkę prieš akis, ten nėra jokių skubių reikalų. Ar nebūtų galima sutarti, kad mes perkeltume tuos neapsvarstytus darbotvarkės punktus į pirmadienio arba trečiadienio darbotvarkę, o šiandieną baigtume posėdį. Kodėl mums reikėtų dirbti naktį dėl ne itin svarbių reikalų? Aš prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, siūlymą aš pateiksiu balsavimui, bet aš manau, kad kitos savaitės darbotvarkė apskritai yra labai įtempta, labai daug biudžetinių reikalų, integracinių, diskusinių reikalų. Aš manau, kad būtų gerai, jeigu mes galėtume kaip nors pabaigti šiandien ir toliau dirbti pagal kitos savaitės patvirtintą grafiką.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1036. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus" pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1037 (pateikimas)

Bet kol kas iki 19.20 val., gerbiamieji kolegos, A.Kubilius pateikia darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo” pakeitimo” projektą Nr.IXP-1036. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pateikti du Seimo nutarimus, susijusius tarpusavyje, kurių tikrai nebūtų reikėję pateikti čia ir svarstyti, jeigu Seimo seniūnų sueiga ir Seimo valdančioji koalicija būtų elgusis pagal Seimo statutą ir pagal tam tikras jau susiklosčiusias mūsų seimuose tradicijas, kad į Seimo nario pageidavimą dalyvauti vieno ar kito komiteto veikloje yra atsižvelgiama, jeigu tai nepažeidžia Seimo frakcijų proporcijos.

Mes bandėme visą šią sesiją, visą rudenį įtikinti ir Seimo vadovybę, ir Seniūnų sueigą, ir visą Seimą, kad A.Vidžiūno pageidavimas persikelti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto į Kaimo reikalų komitetą yra visiškai teisėtas ir atitinkantis visus Seimo statuto reikalavimus. Aš turiu pasakyti, kad tokią nuostatą parėmė ir Seimo etikos komisija, tačiau valdančioji koalicija, deja, kažkodėl, galbūt dėl to, kad to norėjo konservatoriai, nutarė tokio pageidavimo nepatenkinti. Todėl mes esame priversti dabar kreiptis į visą Seimą su formaliu nutarimu siūlant tokį paprastą dalyką išspręsti Seimo narių balsais.

Aš tikiu, kad šiandien, susidarius šiek tiek aiškesnio sutarimo atmosferai, toks sprendimas galėtų būti padarytas. Kitos sesijos metu mes galėtume A.Vidžiūną matyti Kaimo reikalų komitete. Ar reikia mažinti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip čia siūloma, ar palikti tokį pat ir problemas spręsti kitaip, jau ne mūsų reikalas, bet mes norime, kad mūsų teisės, A.Vidžiūno teisės, dirbti Kaimo reikalų komitete būtų respektuojamos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, prieš klausdamas pranešėjo turėčiau pacituoti Statutą, kad mes visi žinotume, kokia yra tvarka. Kadangi nutarimas teikiamas dėl Seimo komitetų sudėties ir sudarymo, tai Statuto 44 straipsnis reglamentuoja tokią procedūrą. Jo 6 dalis skamba taip (necituosiu visos dalies, tik pacituosiu vieną reglamentinę ištrauką): “Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo Pirmininkui, o šis per dvi savaites privalo teikti Seimui tvirtinti komitetų sudėtį”. Taigi darytina išvada, kad Seimo komitetų sudėties keitimo teisė priklauso Seimo Pirmininkui, nebent darytume išimtį gerbiamajam buvusiam Seimo Pirmininkui ir tokiu atveju pažeistume Statutą. Manau, dėl to, ką jūs dabar darote, yra rimta kolizija. Žinoma, jūsų valia įtraukti į opozicinę darbotvarkę visus klausimus, bet vargu ar jūs galite daryti teikimą dėl Seimo komitetų sudėties pakeitimo.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galėčiau atsakyti į jūsų repliką? Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas pažeidžia Statutą, nes jis neteikia mūsų pasiūlymo dėl Kaimo reikalų komiteto, kaip numato Seimo statutas. Tai užfiksavo Etikos ir procedūrų komisija. Ką mes dabar galime padaryti? Atvesdinti Seimo Pirmininką ir priversti jį daryti pateikimą? Mes negalime to padaryti, todėl siūlome svarstyti tokiu būdu. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turite visas galimybes. Seimo statuto berods 262 straipsnis numato, kad iškilus netikėtoms situacijoms… Mano įsitikinimu, Seimo statute yra neapibrėžta situacija, kai Seimo Pirmininkas nevykdo savo pareigų. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti visam Seimui spręsti problemą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolegas, noriu dar kartą pasakyti, kad yra dar viena kolizija, kurios aš sąmoningai nesakiau ir kurią jūs puikiai žinote. Statuto 44 straipsnio 1 dalis skamba taip: “Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį”. Jūs puikiai žinote, kaip skamba 2 dalis: “Gavus Seimo Pirmininko nutarimo projektą, kiekvienoje kitoje eilinėje sesijoje tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo”.

Gerbiamasis kolega, aš manau, mes neturėtume gilinti statutinės kolizijos. Jeigu Seimo Pirmininkas nesilaiko Statuto, jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu, kad jūs pirmininkautumėt…

PIRMININKAS. Kadangi aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu laikytis Seimo statuto reikalavimų, šiuo atveju turiu teisę priimti sprendimą remdamasis Statuto 162 straipsniu, t.y. 261 straipsniu, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Jūs turbūt nepaneigsite mano teises. Taigi aš siūlau daryti šio klausimo pertrauką ir išsiaiškinti… Aš apeliuočiau į abu Seimo nutarimus – 2-9a ir 2-9b dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Šiuo atveju priimu sprendimą daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio. Mano siūlymas Etikos ir procedūrų komisijai išaiškinti, kaip mes turime elgtis. Gavę Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, mes matysime, ką reikės daryti toliau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų kausimas baigtas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau jūsų paklausti, kiek kartų Etikos ir procedūrų komisija turi padaryti sprendimą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš, kaip posėdžio pirmininkas, jau pasakiau savo išvadas. Ačiū. Dabar kviečiame… Ne, kolegos, dabar jau yra 19.20 valanda.

Gerbiamieji kolegos, vienas siūlymas buvo nepratęsti posėdžio, tačiau mano siūlymas – vis dėlto pratęsti Seimo posėdį ir baigti klausimus. Ar mes galėtume bendru sutarimu, ar vis dėlto siūloma balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, bendras sutarimas, kaip matau, yra. A.Sakalas… Nėra. Kadangi nėra bendro sutarimo, aš vis dėlto skelbiu registraciją. Balsuosime, ar tęsime posėdį tiek, kiek reikia, kad būtų galima baigti visus klausimus. Registracija. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos – kolega A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, demokratija, kuria jūs dabar mėginate žaisti, prašom man atleisti, – gražu. Pagal Seimo statutą jūsų rankose yra posėdžio pratęsimas tiek, kiek reikia numatytiems projektams nagrinėti. Dar niekada nėra buvę, kad opozicijai nebūtų leidžiama pateikti projektus iki galo. Taip gerai, kolegos, pradėjome ir dėl rezoliucijos, ir dėl kitų projektų. Aš prašyčiau, pone pirmininke, šiandien baigti visai neblogais akordais, kuriais pradėjome.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu teisę vienasmeniškai nuspręsti pratęsti posėdį, bet aš kaip tik noriu būti demokratiškas. Kadangi A.Sakalas atsiėmė savo pasiūlymą, manau, tai yra visuotinis sutarimas. Pratęsiame posėdį. Ačiū.

Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl Medininkų žudynių tyrimo” projektas Nr.IXP-912(2). Pateikimas. Pranešėjas – V.Landsbergis. Kol ateis pranešėjas, dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad mūsų darbas būtų produktyvus. Pratęskime iki 20 valandos ir visi orientuokimės į tą laiką. Kad padarytume visus darbus, kalbėkime trumpiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes repliką priimame. Reikėtų kalbėti trumpiau. Prašom, pranešėjau. Jums žodis.

Seimo rezoliucijos „Dėl Medininkų žudynių tyrimo“ projektas Nr.IXP-912(2) (pateikimas)

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šią rezoliuciją buvo siūlyta pateikti neeilinėje sesijoje rugsėjo 4 dieną, po to, kai minėjome Medininkų nusikaltimo ir Lietuvos pareigūnų žūties dešimtmetį. Tada pirmininkas Č.Juršėnas nepalaikė minties iš karto įtraukti į darbotvarkę šį klausimą, nes buvo neeilinė sesija, tam tikros taisyklės. Jis pažadėjo įtraukti, kai prasidės rudens sesija. Tai, be abejo, yra ir stenogramoje.

Kadangi sesija jau prasidėjo, aš teikiu šią rugsėjo 4 dieną įregistruotą rezoliuciją, kuria yra konstatuojama, kad Medininkų žudynių bylos tyrimas neefektyvus, teisingumo įgyvendinimo per 10 metų nepasiekta. Siūlomi du dalykai: kad Vyriausybė sudarytų specialią valstybinę aukšto lygio komisiją, kuri ištirtų, kaip buvo vedama ši byla ir kokia dabar yra jos padėtis; galų gale, ar tikra tai, ką labai dažnai girdėjome iš oficialių pareigūnų ir skaitėme spaudoje, kad nusikaltėliai, arba, jeigu juos vadintume formaliau, įtariamieji… bet yra žinomos jų pavardės – tai Rygos OMON nariai ir panašiai. Ir fotografijos, ir pavardės yra žinomos. Tai konstatavus būtų sprendžiama, ar yra reikalas siekti, kad būtų išduotas tarptautinio arešto orderis, kai jie pasislėpę kitose šalyse. Palaidoti šią bylą būtų ypač slegiantis mūsų valstybės ir teisėtvarkos bejėgiškumo ženklas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Prašom. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kiekviena rezoliucija turi turėti kokį nors tikslą ir kokį nors rezultatą. Jeigu tas tikslas yra tik paskelbti savo poziciją – tai yra vienas dalykas, jeigu tikimasi kokio nors rezultato po tos rezoliucijos – yra kitas dalykas. Aš ir norėjau jūsų paklausti, kokio tikitės rezultato, ar čia tik Seimo pozicijos išdėstymas?

V.LANDSBERGIS. Ačiū už klausimą, aš galiu atsakyti labai tiksliai ir pažodžiui. Seimas rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti specialią valstybinę aukšto lygmens komisiją šiai bylai, jos dabarties būviui ir jos ankstesnei eigai ištirti. Ir esant reikalui (čia Vyriausybės rekomendacija) kreiptis į Jungtinių Tautų Organizaciją dėl įtariamųjų tarptautinio arešto orderio išdavimo. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys K.Kriščiūnas.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš jūsų norėčiau paklausti, ką jūs žinote apie specialių valstybinių aukšto lygmens komisijų rezultatus ir ką jums pavyko ištirti, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus?

V.LANDSBERGIS. Čia reikia padirbėti, paimti tai, ką pavyko ištirti, kokie buvo paskelbti rezultatai ir išvados. Buvo paskelbtos įvairios įvairių komisijų išvados. Čia nauda tikrai būtų, o jeigu kas nors nenori naudos tiriant šią bylą, gali skeptiškai šaipytis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų paklausė visi norintys. Ačiū jums. Dabar turėtų vykti diskusija. Diskusijoje norinčių dalyvauti nematau. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje niekas nenori dalyvauti, todėl pagal Statuto 184 straipsnio pirmąjį papunktį mes turime nuspręsti, ar priimame rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Antra, ar redaguoti rezoliucijos projektą. Trečia, ar atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują. Kokie būtų siūlymai? Negirdžiu siūlymų. Prašome. Kolegė I.Degutienė. Pasiūlymas už.

I.DEGUTIENĖ. Taip, aš siūlyčiau priimti šitą rezoliuciją, tuo labiau kad mes turbūt prisimename, kad tą rezoliuciją ketinta pateikti kur kas anksčiau, bet tada Seimas apsisprendė tai padaryti vėliau, ir tam iš principo daugelis pritarė. Aš siūlyčiau pritarti rezoliucijos tekstui.

PIRMININKAS. Yra vienas pasiūlymas pritarti rezoliucijos tekstui, dabar kiti motyvai. A.Macaitis. Motyvai prieš.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aš vis dėlto siūlyčiau šią rezoliuciją grąžinti tobulinti, nes aš labai abejoju, ar tokia rezoliucija, kokia dabar yra pateikta, turės kokią nors naudą. Visų pirma mes tiksliai nežinome, o tik spėliojame, kokia ta bylos eiga ir ką iš tikrųjų ten reikia padaryti, o iki to laiko išsiaiškinti dėl mandato suteikimo ir dabar niekas netrukdo, jeigu to reikia, kad tokį kreipimosi mandatą į Jungtinių Tautų Organizaciją būtų galima priimti ir kreiptis prašant išduoti tuos nusikaltėlius. Bet pačios bylos eigos nežinome. Manau, kad tikrai reikia dar gerai pasiaiškinti ir tik po to priiminėti tokią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu paklausti, ar jūs siūlote redaguoti rezoliucijos projektą, kaip numato Statutas, ar pavesti parengti naują?

A.MACAITIS. Aš siūlau parengti naują.

PIRMININKAS. Kaip matote, kolegos, yra du siūlymai. Vienas siūlymas – priimti rezoliuciją be pataisų, kitas siūlymas – pavesti parengti naują rezoliuciją. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra vieningo sutarimo, registruosimės ir balsuosime alternatyviai. Gerbiamasis kolega, jūs norėtumėte dėl vedimo tvarkos, nes dėl motyvų jau kalbėta? Prašome.

V.LANDSBERGIS. Aš matau pasiūlymą vilkinti rezoliucijos priėmimą tokiu pretekstu, kad ją reikia grąžinti tobulinti, kaip iš karto sakė ponas A.Macaitis, tik jis nieko nepasakė, ką reikia tobulinti. Toks siūlymas yra nekonstruktyvus ir, aš manau, nestatutinis. Apskritai neturi būti tokių siūlymų, girdi, tobulinkite iki begalybės . Dabar jau suformulavo dar kitaip – iš viso rengti kitą rezoliuciją. Ponas A.Macaitis nežino, kokia yra bylos tyrimo stadija, čia kaip tik siūloma sužinoti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš turėčiau jums dar kartą pasakyti nedidelę pastabą, kad jūs turite kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet ne dėl motyvų, jūs tuo tarpu kalbate dėl motyvų. Prašome, jeigu dėl vedimo tvarkos, pasiūlymą išklausysime.

V.LANDSBERGIS. Dėl vedimo tvarkos aš siūlau, kad jeigu ponas A.Macaitis siūlo tobulinti, kad jis pasakytų, ką konkrečiai tobulinti. kitaip tai yra siūlymas vilkinti ir kad tokia rezoliucija nereikalinga. Pasakyti Seime, kad rezoliucija, kuri skatintų efektyvesnį Medininkų bylos tyrimą, nereikalinga, yra gėda.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikia kalbėti tik dėl vedimo tvarkos. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, yra ir kitas sprendimo būdas. Iš tikrųjų mums reikėtų sužinoti visą informaciją, ar reikalinga mūsų rezoliucija, ar reikalingi pareigūnams kokie nors nurodymai. Aš manau, kad viename iš artimiausių posėdžių būtų galima išklausyti pareigūnus, kokia yra Medininkų bylos tyrimo padėtis, ko reikėtų, kad tyrimas paspartėtų. O dabar galima padaryti pateikimo pertrauką. po pertraukos, išklausę pareigūnų, galėtume svarstyti, ką darome su rezoliucija, ar tokią priimame, ar kitokią, ar pasirodys, kad visai jos nereikia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip tik buvo kalbėjimas dėl vedimo tvarkos. Dabar noriu pasakyti, kad pasiūlymas dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, matau, remiasi Statuto 153 straipsniu, kuriame pasakyta, kad Seimas po svarstymo gali nuspręsti daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame posėdyje, arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui, arba rezoliucijai šiuo atveju, svarstyti. Manau, yra labai racionalus pasiūlymas daryti pertrauką ir sulaukti papildomos informacijos iš reikalingų institucijų. Informaciją turbūt turėtų pateikti generalinė prokuratūra. Aš manau, kad tai logiškas pasiūlymas.

Gerbiamieji kolegos, jau mes turime tris pasiūlymus, galbūt dar ketvirtasis, bet jūs, gerbiamasis kolega, labai rizikuojate savo opozicinės darbotvarkės laiku. Gerbiamasis A.Vidžiūnas. Prašome dėl vedimo tvarkos.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, iš tikrųjų labai racionalių momentų nuskambėjo pono A.Sakalo siūlymuose, taip pat ir jūsų kalbėjime. Reikia informacijos, reikia susitikti, reikia kalbėtis. mes siūlome iš tikrųjų sudaryti redakcinę komisiją iš visų frakcijų, jai duoti laiko vieną, dvi ar tris savaites, ji susitinka su tuo, kuo reikia, kas reikia, gauna informacijos ir redaguoja šitą tekstą ir nusprendžia, reikia jo ar nereikia. Ir bus struktūra, kuri užsiims šituo tekstu. Visoms frakcijoms galėtų būti atstovaujama. Ne formali, nuoga pertrauka, bet pertrauka, kad mūsų Seimo dabar sutarta institucija galėtų susipažinti su informacija ir tvarkyti tekstą, gerbiamieji kolegos. Ir ponas A.Macaitis, aš manau, pritars pono A.Sakalo siūlymui. Tai būtų labai geranoriška išeitis iš šios situacijos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, yra siūlymas pagal 184 straipsnio antrąjį papunktį redaguoti rezoliucijos projektą. Gal kolega A.Macaitis savo siūlymą atsiimtų, ar reikalautų balsuoti? Prašome. A.Macaitis.

A.MACAITIS. Aš sutinku su tuo, ką kalbėjo gerbiamasis kolega A.Sakalas ir aš atsiimčiau savo siūlymą. Čia ir yra esmė, kad mes iš pradžių turime gerai išsiaiškinti, ko ten trūksta ir kodėl nejuda reikalai, o po to priiminėti rezoliucijas. Todėl aš atsiimu savo siūlymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra trys pasiūlymai: vienas pasiūlymas – pritarti rezoliucijai be pataisų, antrasis pasiūlymas – daryti svarstymo pertrauką, kad būtų pateikta papildoma informacija, šiuo atveju informaciją turi pateikti Generalinė prokuratūra, kiek aš supratau. Ar teisingai supratau kolegą A.Sakalą? Trečiasis pasiūlymas – redaguoti rezoliucijos projektą, kurį pateikė A.Vidžiūnas.

Gerbiamieji kolegos, ar nesutiktume, tarkim, antrąjį ir trečiąjį pasiūlymus sujungti? Vienaip ar kitaip išklausius informaciją, kažkoks sprendimas turėtų būti. Gal būtų galima padaryti taip, kad mes sudarome redakcinę komisiją, kartu prašome informacijos iš Generalinės prokuratūros.

Ar tinka tokie pasiūlymai, kurie sujungtų abu variantus? Dėkoju, kolegos. Radome išeitį. Taigi, remdamiesi Statuto 185 straipsniu, būtent dabar mes turime sudaryti redakcinę komisiją, kuri turi būti ne daugiau kaip devynių Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, ką jūs siūlote į redakcinę komisiją? Prašom. Kas norėtų siūlyti Seimo narius į redakcinę komisiją? Noriu pasakyti, kad šiuo atveju į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių. Prašom. Kolegė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuo Konservatorių frakcijos – V.Landsbergis.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, pirmiausia norėjau paklausti viso Seimo, iš kelių narių turime sudaryti redakcinę komisiją. Maksimalus skaičius – devyni. (Balsai salėje) Iš septynių. Iš devynių. Yra maksimalus siūlymas – iš devynių. Gerai. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad iš devynių Seimo narių? Devyni. Ačiū.

Dabar, kolegos, prašom siūlyti Seimo narius. Vienas jau buvo pasiūlytas – tai V.Landsbergis. Šiuo atveju tokia teisė yra statutinė, nes yra vienas iš projekto iniciatorių. Dabar kitos pavardės. Prašom. Kolega A.Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS. Nuo Naujosios sąjungos siūlome A.Sadecką ir G.Dalinkevičių.

PIRMININKAS. Prašom Socialdemokratinės koalicijos frakciją. J.Olekas.

J.OLEKAS. Mes siūlome A.Sakalą, A.Kunčiną ir V.Popovą.

PIRMININKAS. Kolegos, pasiūlymai nuo Liberalų frakcijos. E.Masiulis.

E.MASIULIS. Liberalų frakcija siūlo R.Sedlicką ir A.Lydeką.

PIRMININKAS. Nuo Mišrios Seimo narių grupės – S.Buškevičius. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes sudarėme redakcinę komisiją. Skelbiu jos sudėtį: V.Landsbergis, A.Sadeckas, G.Dalinkevičius, A.Sakalas, A.Kunčinas, V.Popovas, R.Sedlickas, A.Lydeka ir S.Buškevičius. Manyčiau, redakcinė komisija turėtų pati išsirinkti tos komisijos pirmininką. Siūlau redakcinei komisijai susirinkti ir kitą savaitę išsirinkti redakcinės komisijos pirmininką, o Seimas turėtų kreiptis informacijos į Generalinę prokuratūrą, kad būtų galima kuo greičiau gauti tokią informaciją. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Jūs norėtumėte repliką po balsavimo? Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, jūs šiandien esate tikslus. Ačiū. Bet vis dėlto pagal Seimo statutą mums priklausytų lyg ir dvi vietos: V.Landsbergiui, kaip rezoliucijos iniciatoriui, ir mūsų frakcijai dar viena vieta. Jeigu jūs neprieštarautumėte ir geranoriškai pritartų kairioji pusė, aš siūlyčiausi kaip devintasis narys į šią komisiją. Tai yra pagal Statutą, pone pirmininke. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra abejonės, kad jūs pastebėjote, jog statutiškai aš buvau tikslus dėl iniciatoriaus. Tačiau dėl rezoliucijų redagavimo nėra nė vienos užuominos apie frakcijų proporcingą atstovavimą – nei 1, nei 2, nei 3 dalyse. Aš sąmoningai neakcentavau proporcingo atstovavimo, bet beveik neblogai susiklostė. Apgailestauju, bet negalėsiu pažeisti Statuto 185 straipsnio.

Baudžiamojo kodekso 226¹ ir 227³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1007(2*) (svarstymas)

Kolegos, einame toliau. Baudžiamojo kodekso 226¹ ir 227³ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1007(2). Svarstymas. Pranešėjai – J.Sabatauskas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas), A.Sadeckas (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) ir M.Basys (Žmogaus teisių komitetas). Prašom. J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstytas šis įstatymo projektas. Noriu pasakyti tokias pastabas. Pritarta Teisės departamento pastabai dėl kodekso 227³ straipsnio, kad teroro aktas sietinas tik su tokiomis veikomis, kurios kelia grėsmę daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju siūloma, kad kompiuterio viruso paskleidimą ir kitų veiksmų, kuriais sutrikdoma informacinių sistemų veikla ir padaroma didelė žala, reikėtų kriminalizuoti, bet čia būtų kito įstatymo dalykas. Be to, šioje dalyje nebuvo nurodyta sankcija.

Taip pat pritarta tokioms pastaboms, kad kodekso 227⁴… buvo nurodytas sutrikdęs kitų svarbių valstybės institucijų veiklą. Būtų sudėtinga apibrėžti nevisiškai tinkamą sąvoką. Teisės departamentas pastebėjo, kad neaišku, kokiais kriterijais remiantis yra svarbios valstybės institucijos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį projektą, nusprendė, kad vertėtų atsisakyti 227⁴ straipsnio, todėl gimė kitas – 226¹ straipsnis. Nes grasinimas ir melagingas pranešimas, galima sakyti, apima ir grasinimą, kita vertus, grasinimas galėtų būti kaip vykdant nusikaltimą… dėl paties teroro akto rengimosi arba kėsinimosi stadijoje. Todėl atsirado naujas 226¹ straipsnis, kuriame, kaip matote, yra tokia dispozicija: “melagingos žinios pranešimas telefonu, per radiją ar kitu būdu apie gresiantį pavojų valstybės valdžios ar valdymo institucijai arba strateginės reikšmės objektui, jei tai sutrikdė jų veiklą ar padarė didelę turtinę žalą”, ir sankcija – “baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų”.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas pakoregavo ir kitas dalis. Noriu pasakyti dar vieną dalyką. Kadangi buvo kolegos A.Sadecko projektas, tai, atsižvelgus į jo projektą, gimė komiteto pirmininko siūlymas pritarti 226¹ straipsnio papildymui 2 dalimi. Jūs turite tą kolegos A.Sakalo siūlymą.

Noriu pasakyti, kad nesvarstėme kito Seimo nario A.Lydekos siūlymo. Iš esmės tą, ką siūlo kolega A.Lydeka, yra mūsų siūlomame įstatymo projekte. Pavyzdžiui, “sprogmenų padėjimas turint tikslą sukelti sprogimą, taip pat sprogdinimas, padegimas ir kitoks objektų sunaikinimas” yra, bet kita dalis – “sunaikinimas, sugadinimas radioaktyvių biologinių ir cheminių ginklų (…) medžiagų, preparatų, mikroorganizmų paskleidimas (…) daugelio pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai”. Kolega siūlo sankciją nuo 3 iki 12 metų. Tai yra iš esmės mažinimas, t.y. palengvinimas, atsakomybės už tokią veiką. Kita vertus, mes išskyrėme tai į antrąją dalį, kaip kvalifikuotą nusikaltimą, kaip sunkinančias aplinkybes. Todėl numatome kur kas didesnę atsakomybę – nuo 5 iki 15 metų. Nepritariama ir dėl veiksmų, sukėlusių lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą. Mes siūlome mūsų pateiktame projekte vėl kaip kvalifikuotą, t.y. kaip kitą dalį, kaip sukėlusį gyvybei ir sveikatai pavojų. Todėl kolegos A.Lydekos konstrukcija, sakyčiau, tokia, kad iš sunkesnio padaro lengvesnį. Manyčiau, yra nepritartina.

Dėl grasinimo. Aš jau sakiau, mes, svarstydami pirminį projektą, nusprendėme, kad turėtų atsirasti straipsnis kaip dėl melagingo pranešimo.

Tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote vieno iš pagrindinių komitetų – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešimą dėl projekto Nr.IXP-1007, bet taip pat buvo paminėti ir kiti klausimai. Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju mes taip pat turėsime svarstyti projektą Nr.IXP-1052, kurio pranešėjas yra R.Sedlickas, mes turėtume suderinti visas problemas. Taip pat noriu pasakyti, kad A.Sakalo pasiūlymą turės paremti dešimt Seimo narių, kad mes galėtume jį svarstyti. Taigi dabar yra dar du papildomi komitetai. Tai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašome gerbiamąjį A.Sadecką pateikti papildomo komiteto išvadą. Ir M.Bastys – Žmogaus teisių komitetas. Ar kas kitas atstovaus Žmogaus teisių komitetui? Prašome, kolega, dėl šito papildomą išvadą.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas nagrinėjo pirmąjį projekto variantą, t.y. dėl Baudžiamojo kodekso 227³ straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 227⁴ straipsnio įstatymo projektą, ir komitetas siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsisakyti teikiamo Baudžiamojo kodekso 227³ straipsnio 2 dalies remdamasis tais argumentais, kuriuos kolega J.Sabatauskas jau išdėstė, kad yra (…) kodekso, šiame kodekso straipsnyje sietinas tik su tokiomis veikomis, kurios sudaro grėsmę daugelio žmonių gyvybei arba sveikatai. Kaip matome, komitetas tobulino ir vieną, ir kitą įstatymų projektus, tarp jų ir vieną iš tų projektų, kurį aš teikiau, ir kurį dabar pristatys ponas R.Sedlickas. Todėl čia viskas susipina į vieną mazgą.

Aš tik nuo savęs pridurčiau, kaip sakiau ir komitete, kad netapatinčiau sąvokų “grasinimas” ir “melagingas pranešimas”. Tikrai netapatinčiau. Grasinimo atveju yra reali tikimybė, kad aš kam nors grasinu ir tas žmogus gali tikėtis, kad aš tai padarysiu. Melagingas pranešimas, akivaizdu, kad aš niekam ko nors realaus nepadarysiu. Taip ir sakoma “melagingas pranešimas”. Atleiskite už komentarus, gal nepatogu sakyti, bet kai vyras grasina žmonai, sako, aš tau, neduok Dieve, duosiu, tai tikrai gali būti, kad tai yra grasinimas. Kaip yra grasinimas nužudyti, kitos teisinės sąvokos, kai tikrai tu gali laukti to realaus grasinimo įvykdymo. O melagingas pranešimas, akivaizdu, kad jis yra melagingas, aš niekam negrasinu, pati sąvoka sako, kad aš meluoju. Jau tada tai aiškinau, man keista, kad buvo sutapatinta. Tiktai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kas pateiks Žmogaus teisių komiteto išvadą? Pranešėjas – M.Bastys, bet jo nematau. Leiskite paskelbti papildomo Žmogaus teisių komiteto išvadą. Pagal Statuto 150 straipsnį ji yra tokia: “Iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti atsižvelgti į komitete gautas pastabas”. Argumentai: “Žmogaus teisių požiūriu reikėtų patobulinti veikos apibrėžimą, kad būtų galima skirti, pavyzdžiui, neatsargų padegimą ar preparatų paskleidimą, dėl kurių buvo aukų, nuo terorizmo.

Antra. Reikėtų į baustiną veiklą kaip terorizmą įtraukti ne tik tiesioginius vykdytojų veiksmus, bet ir teroristų organizacijų, mokymo bazių, steigėjų, instruktorių, finansinės ir kitos pagalbos teikėjų veiksmus.

Trečia. Reikėtų numatyti kaip atsakomybę sunkinančius požymius įtraukimą į teroristinę veiklą, ne vienos šalies atstovų panaudojimą teroro aktams, ne vienos šalies teritorijos, masinio naikinimo priemonių ir žymių materialinių resursų panaudojimą.”

Šiems argumentams pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas svarstė ir iš esmės pritarė Žmogaus teisių komiteto argumentams. Taigi dabar kviečiame svarstyti projektą… Gal kolegos taip, prieš kviečiant R.Sedlicką, ar būtų 10 Seimo narių, kurie paremtų A.Sakalo pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso 226¹, 227³… Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau nejuokauti, pakelti po vieną ranką, nes Statutas yra Statutas. Nematau, kaip balsuoja A.Kunčinas. Mano skaičiavimais, yra devyni, taip, yra. Labai ačiū. Užtenka. Taigi, kolegos, turėsime apsispręsti, ar galima būtų pritarti A.Sakalo pasiūlymui bendru sutarimu, nes komitetas pritarė? Galima. Gerai. Ačiū. Tuomet dar norėčiau paklausti A.Lydekos, ar jūs atsisakote savo teikiamų siūlymų?

A.LYDEKA. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų nesupratau, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė mano pasiūlymų ir dar įdomiau nuskambėjo tribūnoje pranešėjo kolegos J.Sabatausko komentarai, kad į tą atsižvelgėme, į tai neatsižvelgėme. Tai ar jis pakeliui į tribūną pats vertino tuos mano pasiūlymus, ar vis dėlto komitetas svarstė? O jeigu iš tikrųjų pažiūrėtume į antrąjį variantą, kurį komitetas jau parengė ir pateikė svarstyti, tai į esminius pasiūlymus, į ką ir norėjau atkreipti dėmesį, yra atsižvelgta ir faktiškai antrasis variantas yra tinkamas.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs dabar atsiimate savo pasiūlymus, taip? Taip. Gerbiamieji kolegos, ar mes dabar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo su A.Sakalo pateiktais pasiūlymais, kuriems komitetas pritaria? Galime. Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnio papildymo ir 226¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1052 (svarstymas)

Tuomet kviečiame į tribūną R.Sedlicką. Svarstysime Baudžiamojo kodekso 8¹ straipsnio papildymo ir 226¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1052. Prašom, pranešėjau.

R.A.SEDLICKAS. Aš perskaitysiu komiteto sprendimą.

“Pateiktą įstatymo projektą atmesti, nes priėmus įstatymo projektą Nr.IXP-1007 kiltų painiava atribojant nusikaltimų sudėtis, numatytas Baudžiamojo kodekso 226¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, be to, numatyti kvalifikuojantys požymiai nėra pakankamai teisiškai apibrėžti ir kiltų sunkumų kvalifikuojant veikas.

Antra. Į įstatymo projektą Nr.IXP-1007 iš įstatymo projekto Nr.IXP-1052 perkelti kvalifikuojantį požymį, jeigu dėl to buvo nutraukti masiniai renginiai.

Trečia. Prašyti Seimo įstatymų projektus Nr.IXP-1007 ir Nr.IXP-1052 svarstyti kartu.”

Komitetas bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas siūlo atmesti.

R.A.SEDLICKAS. Mes siūlėme atmesti projektą Nr.IXP-1052 ir perkelti tas dalis, kur nėra jokių… 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tą nuostatą mes perkeliame… Gerbiamieji kolegos, vieną minutę, norint atmesti projektą, reikia vadovautis Statuto 143 straipsnio 3 dalimi, kuri skamba taip: “Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą ar paskelbti jį visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma ne mažesnė kaip vienas ketvirtadalis visų Seimo narių”. Taigi, jeigu visi 29 Seimo nariai vieningai balsuosime, tai mes tuomet įvykdysime visų Seimo narių reikalavimą. Prašome. Jeigu bendru sutarimu (29 yra), tai mes galime atmesti. Bet iš esmės reikia 36, todėl mes negalime balsuoti dėl atmetimo. Šiuo atveju vienintelė išeitis yra arba grąžinti tobulinti, arba daryti pertrauką. Mano nuomone, geresnė ir logiškesnė išeitis yra grąžinti tobulinti, tada mes galėtume normaliai eiti į priekį. Kokie būtų pasiūlymai? Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, labai daug laiko sugaištame klausydami jūsų teisingų Statuto citatų. Visi jas mokame. Dabar mes negalime tobulinti, nes pagrindinis komitetas pasiūlė atmesti, o atmesti trūksta balsų. Vienintelė išeitis – daryti pertrauką, ir, pone pirmininke, judame pirmyn.

PIRMININKAS. Gerai, darome klausimo svarstymo pertrauką ir judame pirmyn.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4, 5, 7, 7¹, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-899(2) (pateikimas)

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4, 5, 7, 7¹, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-899(2). Pateikimas. Pranešėjas – A.Stasiškis. Prašom, pranešėjau.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu dar kas turi šiek tiek kantrybės, aš bandysiu pateikti labai greitai.

Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, statuso įstatymui mano teikiamos pataisos yra techninio pobūdžio. Jos yra pagrįstos šio įstatymo trejų metų taikymo praktikos atvejais. Sakyčiau, jos yra daugiau techninio pobūdžio, tvarkomos kai kurios juridinės spragos, kai kurie pasikartojimai, arba dubliuojančios vietos. Jos iš esmės yra paremtos prie Genocido centro veikiančios tarpžinybinės komisijos darbo praktika. Šis projektas ir Pasipriešinimo okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo projektas, kuriuos šiandien teikiu, iš tikrųjų yra mūsų Seimo komisijos vardu. Komisijoje buvo porą kartų apsvarstyti, bet jie buvo įregistruoti dar anksčiau prieš mano vardu ir jie eina mano vardu, tačiau tai yra iš esmės komisijos teikimas.

Dabar labai trumpai – šių pataisų turinys. Preambulės papildymas ta nuostata, kuri yra galiojančiame įstatyme, kad nukentėjusių asmenų teisinis statusas pripažįstamas ir tiems dabartiniams Lietuvos piliečiams, kurie buvo represuoti ir nukentėję už Lietuvos teritorijos, jeigu tuo metu jie buvo ir kitų valstybių piliečiai. Jeigu jie dabar gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos piliečiai, tai pagal tų valstybių pateiktas teisėtvarkos įstaigų pažymas jiems taip pat yra pripažįstamas nukentėjusio asmens teisinis statusas. Ta nuostata buvo įrašyta anksčiau, 8 straipsnyje, tačiau nei preambulėje, nei 1 straipsnyje esamo teksto nebuvo. Čia yra tik papildymas. Ištaisėme spragą, kuri buvo.

Manau, šiek tiek rimtesnių pakeitimų yra 4 straipsnyje, yra išvardijami tų buvusių Sovietų Sąjungos įvairių laikotarpių baudžiamųjų kodeksų straipsniai, kurie reiškė nuteisimą už politinius nusikaltimus. Čia bandyta suredaguoti, kad ta sistema būtų gana preciziška ir lanksti. Aš iš karto prisipažįstu, jeigu po pateikimo bus pritarta, manau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas turės čia talkinti ir ras galimybę dar tiksliau surašyti konkrečius straipsnius. To dalyko reikia, nes kartais komisija susiduria su tokiu atveju, kai žmogus pretenduoja į politinio kalinio straipsnį, bet jo kaltinimas pagal buvusių Sovietų Sąjungos respublikų Baudžiamojo kodekso straipsnius nėra pakankamai aiškus. Mes žinome, kad automatiškai dauguma Lietuvos piliečių buvo teisiami pagal 58 straipsnį, bet ne visi. Kitų respublikų baudžiamieji kodeksai turėjo analogiškiems nusikaltimams kitus straipsnius. Štai čia toks techninis bandymas sutvarkyti tą dalyką.

Yra patikslintas asmenų, prilyginamų tremtiniams, apibrėžimas remiantis praktika. Buvo kai kurių prieštaravimų, sakykime, 2 dalyje, kur sakoma: “Asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimų metu pabėgę…” ir t.t., ir jeigu pilnamečiai negalėjo legaliai gyventi, pripažįstami tremtiniais. O antroje nuostatos dalyje, kur sakoma, kad nepilnamečiams nebūtina į tremiamųjų sąrašus įrašymo sąlyga, jeigu jų šeimos buvo ištremtos. Suaugusiesiems, jeigu negalėjo gyventi legaliai ir neištremti, pripažįstamas, o nepilnamečiams, t.y. vaikams, apsunkinama. Jeigu šeima, tėvai nebuvo ištremti, o tik įrašyti, jie negauna. Buvo tokių kuriozų, kai vyresni broliai, kurie buvo suaugę, gavo tremtinio statusą, o mažamečiai vaikai dažniausiai būdavo neįrašyti į tremiamųjų sąrašus, ir kadangi šeima neištremta, negauna.

Manyčiau, pagal savo turinį rimčiausia yra 7 straipsnio pataisa, kur 1 dalies 8 punkto g) papunktyje išbraukiami žodžiai “už Lietuvos ribų”. Aš paaiškinau labai trumpai. Tai taikoma dabartiniams Lietuvos piliečiams, kurie ne tik seniai gyvena ir dabar yra Lietuvos piliečiai, bet okupaciniu laikotarpiu buvo paimti priverstiniams darbams, dalis jų buvo priverstiniuose darbuose. Tai susiję iš esmės karo su laikotarpiu, vokiečių okupacijos laikotarpiu Lietuvos teritorijoje. Žmogus iš Smolensko, Vitebsko ar kitos srities, kuris buvo išvežtas ir dirbo prie Tilžės priverstinius darbus, šiandien gauna pagal mūsų įstatymą nukentėjusio asmens statusą, o tas, kuris dirbo Šilutės rajone, Macikų koncentracijos lageryje, tas negauna, nes įstatyme buvo pasakyta “paimti priverstiniams darbams už Lietuvos ribų”. Tas nesusipratimas atėjo, jeigu neklystu, iš 1993 metų Valstybinių pensijų įstatymo redakcijos, iš ten perkėlė į mūsų tą įstatymą, ir tai yra nesusipratimas. Mano tvirtu įsitikinimu, jeigu mes žmogui pripažinome Lietuvos piliečio vardą, tai mes kartu turime pripažinti visą jam teikiamą paramą, lengvatas ir visą valstybės taikomą teisės sistemą, kaip ir kitam, kuris buvo gimęs ir augęs čia.

Pagrindiniai momentai yra tokie. Aš nekartosiu, čia kai kur yra išbraukta pasikartojantys dalykai, kai kur suredaguota, kad nesidubliuotų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti. Jūsų pačių sudarytoje darbotvarkėje šiam klausimui buvo numatytos 5 minutės, dabar jau praėjo 7 minutės. Mes buvome nutarę iki 8 minučių.

A.N.STASIŠKIS. Aš galiu laukti jūsų klausimų.

PIRMININKAS. Jeigu galima, jūs atsakykite į klausimus dabar, nes 20 val. mes baigiame. Dar lieka du klausimai, ir mes pasitarsime, ką daryti.

Jus nori paklausti K. Kriščiūnas. Prašom.

K.KRIŠČIŪNAS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, visiškai pritardamas jūsų pataisoms, norėčiau paklausti, kiek tai kainuos ir kiek yra tokių asmenų. Nes, pavyzdžiui, Kaune susidūrėme, jų yra nemažai, kaip jūs minėjote, iš Smolensko ateina ir prašo paramos.

A.N.STASIŠKIS. Kiek suprantu, jeigu bus svarstomos šios pataisos, be abejo, reikės Vyriausybės išvados, nes kalbama apie papildomas finansines išlaidas. Mano įsitikinimu, jų nebus daug. Turbūt čia bus tų nukentėjusiųjų priverstiniams darbams. Mes turbūt turėtume gauti Genocido centro tam tikras prognozes. Aš teiravausi, jų būtų šimtai. Tai nėra daug.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariam. Gerai, kolegos, mūsų posėdis, numatytas iki 20 val., baigėsi. Labai atsiprašau. Noriu paskirti komitetus. Pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas lyg ir buvo numatytas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet jie mano, kad tai nėra jų objektas, aš gavau tokią komiteto išvadą. Ar sutiktumėte, kad užtektų vieno pagrindinio komiteto – Žmogaus teisių komiteto? Prašome.

A.N.STASIŠKIS. Aš kreipčiausi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą tiesiog paramos, kad sutvarkytų tuos juridinius terminus ir viską.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. Kolegos, išklausysime A.Sakalo nuomonę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, siūlote mažinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių skaičių, o darbo pridedate. Tai apsispręskite, ką jūs norite daryti. Mes neatsisakome, jeigu prašote tos pagalbos, bet ir jūs būkite žmonės ir nemažinkit mūsų narių skaičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs sutinkate perduoti ponui A.Kubiliui šią labai svarią, argumentuotą nuomonę, kad nebūtų mažinamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių skaičius, ir tuo atveju jūs gaunate Teisės ir teisėtvarkos komiteto paramą? Ačiū. Sutariam.

Gerbiamieji kolegos, siūlome svarstyti… (Balsai salėje) Kada nuspręsime svarstyti šį klausimą? Koks būtų siūlymas dėl svarstymo datos? Ar mes tai galime svarstyti pratęstoje sesijoje? Gerbiamieji kolegos, ar galime svarstyti pratęstoje sesijoje, ar kitoje sesijoje? Kitoje sesijoje? (Balsai salėje) Galima. Labai ačiū.

Jūs dėl vedimo tvarkos?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakėte, kad reikia kažką perduoti ponui A.Kubiliui ir kad dėl to sutarta. Tai jūs pats su savimi sutarėt. Aš tik norėčiau, kad visiškai nebūtų siejami tie du dalykai. Yra problema, ją reikia spręsti. Tam labiausiai tinka Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis neturi vengti darbo dėl to preteksto, kad A.Vidžiūnas nori būti kitam komitete. Nesiekite visai skirtingų dalykų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad mes visi, ko gero, pavargome, nes ir tam tikro šarmo ar humoro jausmo jau nesuvokiame. Labai ačiū.

Kolegos, aš norėčiau dabar paklausti, pasitarti su jumis, ką mes darome. Mūsų laikas pratęsti posėdį iki 20 val. baigėsi. Yra dvi galimybės. Statuto 90 straipsnis nustato galimybę, jog jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurių nors klausimų, jie be balsavimo įrašomi į kitos savaitės darbotvarkę. Šiuo atveju liko du klausimai – projektas Nr.IXP-1218, projektas Nr.IXP-923(2), taip pat projektas Nr.IXP-1222 – Žemės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas. Ar galėtume, kolegos, sutarti, kad toliau netęstume posėdžio, įrašyti šiuos tris klausimus į kitos savaitės darbotvarkę? Į antradienio, taip. Prašome. Dėl vedimo tvarkos – kolega V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Iš tikrųjų mes šiek tiek pavargome ir jūs neatsimenate, kad valdyba jau nutarė mane išsiųsti kitą savaitę. Dabar kaip tik būtų laikas man pateikti vieną projektą. Be to, aš atsimenu, kaip gražiai jūs pakvietėt skaityti pareiškimus, pažadėdamas, kad po to mes baigsime visus klausimus. Tai galbūt ką nors darykim. Bent šitą man leiskite pateikti, nes kitą savaitę manęs nebus. Jūsų siūlymas pasidaro tuščias, bet…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš apeliavau į Seimą, kad būtų galima pabaigti visus klausimus, tačiau Seimas nusprendė kitaip.

V.LANDSBERGIS. Nenusprendė niekas.

PIRMININKAS. Buvo J.Oleko siūlymas dirbti iki 20 val., kolegos.

V.LANDSBERGIS. Galbūt jis tikėjosi, kad mes baigsim.

PIRMININKAS. Tai buvo sutarta bendru sutarimu. Dabar aš norėčiau paklausti ar… Aš manau, kad kolega Vytautas galėtų sutikti, kad jo klausimą kitą savaitę pateiktų kitas kolega iš jo frakcijos. Tai viena išeities.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, luktelėkite minutę. O antra išeitis – mes galime dabar išklausyti projekto Nr.IXP-1222 pateikimą.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlyčiau, kad ponas J.Olekas teiktų papildomą siūlymą baigti posėdį 20.15 val., ir viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet būtų dar vienas pasiūlymas – projektą Nr.IXP-1222 įrašyti į dar kitos savaitės darbotvarkę. Tokiu atveju mes turėsime du zuikius.

V.LANDSBERGIS. Mes jau būsime tai atlikę…

PIRMININKAS. Grįš kolega Vytautas, ir mes būsime tai išsprendę kitos savaitės darbotvarkės… Ar jūs sutinkate dabar tokį?.. (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių?

V.LANDSBERGIS. Kodėl neatlikti?

PIRMININKAS. Kolegos, gerai. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau laikytis… baikime posėdį, perkelkime klausimus, kurie nebaigti. Per tą laiką, kiek čia vyksta posėdžio pirmininko ir kolegos V.Landsbergio diskusija, mes būtume daug darbų padarę. Aš siūlau baigti posėdį ir klausimus atidėti kitam kartui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi sutarimo nėra, o prieš tai buvo siūlymas posėdį baigti 20 val., naudodamasis Statuto 90 straipsnio 3 dalimi, skelbiu, kad šios dienos darbotvarkė klausimai, kurie neišnagrinėti, be balsavimo perkeliami į kitos savaitės darbotvarkę. Ačiū, gerbiamieji. Kolegos, dėl projekto Nr.IXP-1222. Jeigu kolegos konservatoriai norėtų, kad jį pateiktų konkrečiai V.Landsbergis, jį galima perkelti į dar kitą savaitę. (Balsai salėje)

Kolegos, dėl to susitarkime. Paskutinioji replika – kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Kolegos, man labai gaila, kad J.Olekas nesutiko pratęsti posėdžio 5 min. ir padarė savo kolegą V.Andriukaitį apgaviku.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mudu abu esame panašūs. Ačiū. Skelbiame posėdį baigtą.