Keturiasdešimt pirmasis (165) posėdis
2001 m. gruodžio 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir G.STEPONAVIČIUS

2001 m. gruodžio 6 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gruodžio 6 d. rytinį plenarinį posėdį. Malonu pranešti, kad kartu su mumis yra ir Vyriausybės nariai.

Pirmiausia dėl mūsų darbotvarkės. Kaip matote, yra šiek tiek pamarginta ir rytinio posėdžio, ir opozicinės Konservatorių frakcijos teikiama darbotvarkė. Seniūnų sueiga nagrinėjo, pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegos! Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Seniūnų sueigos… Aš labai norčiau kolegos A.Plokšto dėmesio, būtų mieliau kalbėti, pone posėdžio pirmininke.

Seniūnų sueigos sprendimai, žinoma, yra šventas dalykas, bet vis dėlto, mūsų nuomone, svarbesnis dalykas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, ypač toks įstatymas kaip Seimo statutas. Jūs žinote, pone pirmininke, kad prieš šios dienos posėdį, antradienio posėdžio pabaigoje, vienuolika Seimo narių įteikė reikalavimą, remdamiesi Statuto 208 straipsniu, dėl to, kad į ypač svarbius klausimus šios dienos posėdyje atsakytų Ministras Pirmininkas A.Brazauskas. Kodėl darbotvarkėje nėra šio punkto, juo labiau kad A.Brazauskas dalyvauja šiame posėdyje, ir mums visiems labai miela? Pone posėdžio pirmininke, įstatymas yra įstatymas. Kada bus suteikta galimybė iki 20 min. Ministrui Pirmininkui A.Brazauskui atsakyti į vienuolikos Seimo narių iškeltus klausimus?

PIRMININKAS. Mielasis kolega, pirmiausia Statutas yra ne įstatymas, o teisės aktas, turintis įstatymo galią. Tai tarp kitko, kad visi žinotume. Antras dalykas – Ministras Pirmininkas šiandien išvyksta į labai svarbią užsienio kelionę. Mes tarėmės, kad artimiausiu metu jis tai galėtų padaryti. Tas artimiausias metas yra antradienis, bet Seimo valdyba, atsižvelgdama į jūsų pageidavimą, pirmadienį žada padaryti neeilinį posėdį, kuriame premjeras ir atsakys. Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Pirmininke.

PIRMININKAS. Klausau, gerbiamasis Arvydai. Aš jau atsakiau, ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, vadinasi, bus pažeista ši statuto vieta – per tris dienas tai nebus padaryta, juo labiau kad posėdyje dalyvauja ponas Ministras Pirmininkas. 20 min. turėtų būti skirta ypač svarbiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir “Mažeikių naftos” santykiams. 20 min. reikalaujame pagal Statuto 208 straipsnio 13 dalies nustatytą tvarką, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Aš siūlau baigti diskusijas. Iš tikro galimybės yra tokios, kokias aš išdėsčiau, o mes pagal tą patį Statutą turime spręsti kitus svarbius klausimus, taip pat tai, ko jūs arba kiti kolegos pageidavo. Bus finansų ministrės atsakymai į Seimo narių paklausimus. Jie taip pat yra pagal Statutą, turintį įstatymo galią. O jeigu iškils kokių kitų klausimų, paskui, kaip privalu posėdžio pabaigoje, dar galėsime spręsti. Ačiū. Ar yra daugiau klausimų? Galime bendru sutarimu pasitvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Ačiū.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1070(2) (antrasis svarstymas)

Kviečiu registruotis. Mielieji kolegos, užsiregistravo net 96 Seimo nariai. Pagal Seimo statutą mes imamės Biudžeto įstatymo projekto antrojo svarstymo. Kviečiu į tribūną finansų ministrę. Kol ji ateis, aš priminsiu atitinkamą Statuto straipsnį, kad visi vienodai interpretuotume. Tai Statuto 177 straipsnis ir jo 2 dalis. Vieną minutę, ministre! “Posėdžio metu Vyriausybės atstovas (šiuo atveju finansų ministrė D.Grybauskaitė) praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.” Taigi pirmoji dalis – finansų ministrės kalba.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pateikdama patikslintą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektą, norėčiau visiems padėkoti už jūsų konstruktyvius pasiūlymus, kuriuos išnagrinėjome tikrai atidžiai ir siekėme racionaliai atsižvelgti. Ypač naudingi buvo siūlymai dėl papildomų asignavimų šaltinių. Deja, šių šaltinių buvo mažiau, negu rekomendacijų didinti asignavimus.

Seimo komitetai ir frakcijos pateikė siūlymus, kuriuos įgyvendinus biudžeto išlaidos padidėtų beveik 860 mln. litų, tuo tarpu nurodytų papildomų finansavimų šaltinių suma buvo 18 mln. litų. Tai yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad rengdami biudžeto projektą mes išnaudojome beveik visus realius rezervus.

Siekdami atsižvelgti į Seimo pasiūlymus, visų pirma į būtiniausius valstybės finansuojamų sričių poreikius, mes dar kartą peržiūrėjome planuojamas išlaidas. Daugiau kaip 35 mln. sumažinome Finansų ministerijos skolos aptarnavimo išlaidas, maždaug 5 mln. sumažėjo Krašto apsaugos ministerijos asignavimai, kurie buvo perduoti Policijos departamentui Kovos su terorizmu programai vykdyti, apie 8 mln. litų sumažėjo išlaidos ryšių reguliavimo finansavimo planui, beveik 7 mln. litų sumažintos Seimo kanceliarijos planuotos išlaidos. Šių ir kitų išlaidų sumažinimas suteikė galimybę 65 mln. litų padidinti numatomus asignavimus kitoms sritims. Padidinti išlaidas dar 81 mln. litų mums leido pakoreguotas pajamų planas. Ši galimybė atsirado patikslinus 2002 metų makroekonomikos prognozes, rodančias besikeičiančią BVP struktūrą ir akivaizdžiai augantį vartojimą, kurį, tikimės, paskatins ir padidintas neapmokestinamasis minimumas. Laukiama, kad ateinančiais metais vartojimo išlaidos bus 7% didesnės, negu skaičiuota anksčiau. Tokios šiandien yra realios valstybės galimybės. Rasti daugiau galimybių mes negalėjome, todėl labiausiai pinigų stokojančioms sritims yra papildomai perskirstyta 155 mln. litų.

Dabar norėčiau pereiti prie konkrečių visų Seimo narių pasiūlymų ir atsakyti pagal Statutą (tai privaloma), kokia buvo svarstymo eiga. Tai labai didelis dokumentas. Taigi.

Pasiūlymo teikėjas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pirma. Žemės ūkio ministerijos žuvų išteklių atkūrimo ir tyrimų programoms įgyvendinti – 1,8 mln. litų. Pritarti. Aplinkos ministerijos Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai transporto išlaidoms – 1 mln. Iš dalies pritarti – skirti 1 milijoną. Aplinkos ministerijos specialiojo atašė etatui įsteigti. Pritarti. Aplinkos ministerijos valstybinei miškų kontrolei vykdyti – 4 mln. Nepritarti iš dalies. Pritariame specialiajai programai.

Ekonomikos komitetas. Padidinti asignavimus Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos 467 tūkst. litų. Pritarti. Viešųjų pirkimų tarnybai – 50 tūkst. litų. Pritarti. VATESI papildomai skirti 641 tūkst. litų. Iš dalies pritarti – skirti 600. Iš esmės pritarti Visagino mero prašymui numatyti lėšas Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programai įgyvendinti – 2 mln. Pritarti.

Europos reikalų komitetas. Siūlyti Vyriausybei ir Finansų ministerijai skirti Vertimo dokumentacijos ir informacijos centrui papildomai 950 tūkst. litų. Pritarti.

Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Skirti Europos komitetui 500 tūkst. litų. Pritarti komiteto nuomonei. Tai yra pasiūlymas nepritarti, bet mes pritariame komiteto nuomonei.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Seimo nariai A.Matulevičius ir ponas E.Masiulis. Švietimo įstaigų kompiuterinei įrangai įsigyti skirti tiek, kiek numatyta Vyriausybės programoje, – 14 mln. litų. Iš dalies pritariame ir siūlome skirti 8 mln. litų. Mes pritariame papildomai skirti 8 mln. litų, bet ne iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Seimo nariai ponai K.Kriščiūnas, A.Vazbys ir E.Masiulis – Valstybinei jaunimo reikalų tarybai papildomai skirti 300 tūkstančių. Mes pritariame komiteto nepritarimui.

Kaimo reikalų komitetas.

Padidinti valstybės biudžeto asignavimus žemės ūkio reformai 19 mln., iš viso skiriant 32 mln. Iš dalies pritariame ir skiriame 3 mln. litų. Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: “Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo iždo naudojimas kaimo vietiniams keliams tiesti. Nustatyti, kad 2002 m. iš kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo iždo apskritims būtų skirta 5 mln. Lt 1999 m. pradėtų tiesti kaimo vietinių bendro naudojimo kelių baigiamiesiems darbams”. Vyriausybė svarstė ir nepritarė įstatymo papildymui. Bus atsižvelgta tvirtinant programos sąmatą Vyriausybėje, iš dalies bus pritarta per Vyriausybės darbo reglamentą.

Padidinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos finansavimą 9 mln. ir 675 tūkst. litų. Iš dalies pritarėme, numatoma IAKS programai skirti 3 mln. Lt. Padidinti valstybės biudžeto asignavimus 3,7 mln. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, skiriame 1,7 mln. litų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Seimo narys ponas G.Vagnorius. Padidinti asignavimus Specialiųjų tyrimų tarnybai nepaprastosioms išlaidoms, padidinti asignavimus 1,5 mln. lito. Pritariame, perskirstome asignavimus 880 tūkst. litų. Ponas G.Vagnorius – padidinti asignavimus 1,5 mln., kaip minėjau, perskirstome tik 880.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Padidinti asignavimus Valstybės darbo inspekcijai 670 tūkst. Iš dalies pritariame ir skiriame 500 tūkst. Padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, garantinis fondas – 8 mln., komitetas siūlo nepritarti, mes pritariame komiteto nuomonei. Padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1,15 mln. Lt, iš dalies pritarėme ir skiriame 1 mln. Padidinti asignavimus Vilniaus apskrities viršininko administracijai 382 tūkst. Lt, iš dalies pritarėme, skiriam 200. Tai yra gestų kalbos vertėjų centrui išlaikyti.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo nariai ponai E.Maldeikis ir G.Steponavičius. Padidinti asignavimus Lietuvos invalidų reikalų tarybos programai daugiau nei 2 mln. – 2,2 mln., ponas E.Maldeikis ir G.Steponavičius – 500 tūkst. Iš dalies pritarėme, skiriama 1 mln. litų.

Sveikatos reikalų komitetas. Sveikatos apsaugos ministerijos programoms papildomai skiriama 5 mln. Lt, 4 mln. imunoprofilaktikos programai ir 3 mln. Lt ypač pavojingų užkrečiamų ligų profilaktikos kontrolės programai. Komitetas siūlo iš dalies pritarti, ir skirti 3 mln. Lt VSD kovai su terorizmu. Mes pritarėme komiteto nuomonei, tai vykdoma iš nacionalinės kovos su terorizmu programos. Padidinti 60 tūkst. Valstybės ligonių kasų asignavimus akių protezų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Pritarta. Skirti 1 mln. ir 300 tūkst. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priklausomybių ligų gydymo programai. Pritariame, skiriame 1 mln. 328 tūkst. litų. Skirti 700 tūkst. valstybės biudžeto lėšų Rokiškio psichiatrijos ligoninės sustiprinto režimo skyriui išlaikyti. Iš dalies pritarėme ir skyrėme pusę milijono litų Panevėžio apskrities viršininko administracijai. Numatyti 464 tūkst. Panevėžio apskrities ligoninės maisto bloko rekonstrukcijai. Lėšų šaltinis – mažinti Panevėžio infekcinės ligoninės renovacijai ir 200 tūkst. Marijampolės ligoninės langų atnaujinimui. Mes pritarėme.

Sveikatos reikalų komitetas, Seimo nariai ponai G.Vagnorius, P.Vilkas ir V.Nekrašas. Valstybinei ligonių kasai papildomai skirti 90 mln., iš jų 40 mln. už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, didinant valstybės biudžeto įmoką iki 187 Lt už vieną asmenį ir 50 mln. valstybės biudžeto įsiskolinimui dengti. Iš dalies pritariame, yra siūlymas skirti 40,5 mln., o Vyriausybė siūlo skirti 26 mln. Lt ir įmoką už vieną draudžiamą asmenį padidinti iki 180,7 lito. Ponai G.Vagnorius, P.Vilko ir V.Nekrašas siūlė taip: ponas G.Vagnorius – 26 mln. Lt, ponas P.Vilkas – 92, ponas V.Nekrašas – 14.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo narys E.Masiulis. Moksleivio krepšelio programai įgyvendinti trūksta 25 mln. Pono E.Masiulio pasiūlymas buvo papildomai skirti 20 mln. Komitetas pasiūlė nepritarti, Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo nariai ponai Matulevičius, G.Vagnorius ir E.Masiulis. Toliau tęsti geltonųjų autobusiukų programą, siūloma papildomai skirti 5 mln. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, Vyriausybė iš dalies patenkino ir skyrė 3 mln. litų. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo narys E.Masiulis. Racionaliai pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą ir gauti Pasaulio banko paramą įgyvendinant trūkstamus 1,4 mln. ir atskirai pono E.Masiulio – 55 mln. litų. Komiteto pasiūlymui spręsti pasirašius sutartį su Pasaulio banku mes pritarėme. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo narys K.Glaveckas. Leisti vadovėlius, kuriems reikia papildomai 4,1 mln. Komiteto pasiūlymas – įvertinti poreikį, Vyriausybė pritarė.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo narys ponas E.Masiulis. Mokslo studijų sritis. Labai didelis pasiūlymas... mokslui ir studijoms skirta papildomai tik 612 mln. Lt, trūksta 140. Paskyrus lėšas, jeigu būtų jos skiriamos, tenkinami visi poreikiai, išvardinti poreikiai. Norėčiau tik paminėti komiteto pasiūlymą – iš dalies pritarti ir skirti papildomai 20 mln. Lt, Vyriausybė iš dalies pritarė komiteto nuomonei ir skyrė 3 mln. litų.

Tiesa, dar pono E.Masiulio pasiūlymas – skirti 1 mln. ekspertizei, tarptautinių studijų programai, iš dalies pritarėme, papildomai skirta… Buvo 10 mln., papildomai skirta 7,5 mln. litų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Švietimo sritis. Vykdyti švietimo objektų statybos darbus – 14 mln. litų. Įsigyti legalios programinės įrangos – 5, renovuoti šilumos ūkį – 0,43 mln. litų. Komitetas siūlo gauti kaip techninę paramą iš įvairių donorų ir mes tam pasiūlymui pritariame.

Baigti egzaminų reformą trūksta 0,43 mln. litų. Vyriausybė pritarė. Įgyvendinti specialųjį ugdymo įstatymą – 1,2 mln. litų. Siūloma iš bendrų asignavimų, Vyriausybė pritarė. Įgyvendinti nusikalstamumo prevencijos programą – 1 mln. Lt iš bendrų asignavimų, Vyriausybė pritarė. Vykdyti PHARE 2001 m. profesinio mokymo projektą – 1 mln. Lt, pritarėme. Padengti žemės ūkio mokyklų įsiskolinimą – 3,7 mln. litų. Mes ieškome finansavimo šaltinio ir pritariame tam pasiūlymui.

Kultūros sritis. Nepakankamai skiriama asignavimų Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui – 1,5 mln. Komitetas siūlo iš dalies pritarti, mes iš dalies pritarėme ir skiriame 200 tūkst. litų. Nepakankamai numatyta asignavimų profesionaliai meninės kūrybos veiklai remti, taip pat kultūros tradicijų ir mėgėjų meninei veiklai remti – 4,85 mln., komitetas siūlo vieną, mes iš dalies patenkiname ir skiriame 500 tūkst. litų. Lietuvos nacionalinei filharmonijai skirti 628 tūkst. , komitetas siūlo 1 mln., mes Filharmonijai skiriame 200 tūkst. litų. Taip pat yra pasiūlymas papildomai skirti Frankfurto mugei – daugiau nei 2,6 mln. Lt, komitetas siūlo ieškoti papildomų finansinių šaltinių Frankfurto mugei, mes pritarėme ir skiriame 1 mln. litų. Taip pat yra tarptautiniams projektams pasiūlyta 0,35 mln. litų. Komitetas nepritarė, mes pritariame komiteto nuomonei. Archyvų sistemai toliau tobulinti trūksta 3,63 mln., komitetas siūlo tik esant galimybei, mes iš dalies pritariame šiam pasiūlymui ir skiriame 420 tūkst. litų. Taip pat dėl buvusio Užutrakio dvaro gyventojų iškeldinimo yra pasiūlyta Trakų rajono savivaldybei skirti 1,8 mln. Lt, komitetas nepritarė, Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei. Siūloma skirti Trakų istorinio nacionalinio parko veiklai 0,5 mln. Lt, komitetas nepritarė, Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei. Atskira eilute.

Nenumatoma būtinų asignavimų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui apie 1,5 mln., Žurnalistų ir leidėjų komisijos veiklai – 0,1 mln. Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies pasiūlė ieškoti finansinių šaltinių, mes pritarėme jų nuomonei ir skyrėme 1 mln. litų. Nenumatoma pakankamai asignavimų M.Mažvydo bibliotekai – apie 0,5 mln. litų. Komitetas siūlo nepritarti, Vyriausybė iš dalies vis dėlto surado galimybių skirti 300 tūkst. litų.

Nepakankamai asignavimų (0,5 mln. litų) skiriama Lietuvos nacionalinio radijo trečiajai radijo programai išlaikyti. Komitetas siūlo nepritarti, Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei.

Nepakankamai lėšų skiriama Lietuvos nacionaliniam muziejui – trūksta 0,4 mln. litų. Iš viso šiai sričiai trūksta 26 mln. litų. Komitetas nepritarė, Vyriausybė siūlo skirti tik 100 tūkst. litų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Žmogaus teisių komitetas siūlo siekiant narystės Europos Sąjungoje romų bendruomenės integracijai į Lietuvos visuomenę papildomai skirti dar 70 tūkst. litų. Vyriausybė skyrė 50 tūkst. litų.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Seimo nariai ponai Matulevičius ir G.Vagnorius siūlo Policijos departamentui papildomai skirti 22 mln. litų. Vyriausybė skyrė 22,1 mln.litų, tarp jų 5 mln. litų sumažinus kaimui skiriamus asignavimus.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas siūlo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM papildomai skirti 5 mln. litų. Vyriausybė šį siūlymą tenkina iš dalies – skiria 2,7 mln. litų paprastosioms išlaidoms.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo skirti Lietuvos apeliaciniam teismui 1,3 mln. litų paprastosioms išlaidoms, vyriausiajam administraciniam teismui papildomai skirti 300 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms, Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirti 377 tūkst. litų, Marijampolės rajono apylinkės teismui ir Šalčininkų rajono apylinkės teismui papildomai skirti 3,5 mln. litų, Lietuvos teismams papildomai skirti 19,6 mln. litų paprastosioms išlaidoms.

Komitetas siūlo iš dalies pritarti ir skirti teismams 6,9 mln. litų ir 6 mln. litų paprastosioms išlaidoms padengti.

Vyriausybė iš dalies pritarė teismams skirti 8 mln. litų paprastosioms išlaidoms. Šalčininkų teismui rekonstruoti skirti 900 tūkst. litų, Marijampolės apylinkės teismo pastatui – 1,2 tūkst. litų. Generalinei prokuratūrai papildomai siūloma skirti 13 mln. litų. Komitetas iš dalies pritarė siūlydamas skirti 6, Vyriausybė skyrė 2,3 mln. litų.

Vidaus reikalų ministerijai siūloma papildomai skirti 11 mln. litų, komitetas nepritarė, o Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei.

Vadovybės apsaugos departamentui papildomai skirti 229 tūkst. litų komitetas nepritarė, Vyriausybė sutinka su tokia nuomone.

Teisingumo ministerijai papildomai siūloma skirti 4 mln. litų paprastosioms išlaidoms (…) 909 tūkst. litų ir 1,2 mln. nepaprastosioms išlaidoms. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, Vyriausybė sutinka su tokia nuomone.

Kalėjimo departamentui prie Teisingumo ministerijos siūloma papildomai skirti 13 mln. litų, komitetas siūlo iš dalies pritarti ir skirti 2 mln., Vyriausybė iš dalies pritarė ir skyrė 1,5 mln. litų.

Teismo ekspertizės centrui Vyriausybė siūlo skirti 600 tūkst. litų ir 3 mln. litų teismų pastatams statyti ir juridinių asmenų registrui steigti.

Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos papildomai siūloma skirti 1,3 mln. litų. Komitetas nepritarė, Vyriausybė sutinka, bet taip pat siūlo 40 tūkst. litų.

Valstybiniam patentų biurui papildomai skirti 52 tūkst. litų komitetas nepritarė. Mes manome, kad tai reikia daryti, ir skyrėme 52 tūkst. litų.

Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai papildomai skirti 140 tūkst. litų, Vyriausybė skyrė 40 tūkst. litų.

Europos teisės departamentui prie Vyriausybės siūloma papildomai skirti 80 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms, Vyriausybė sutinka skirti.

Teismo medicinos instituto prašymui skirti 147 tūkst. komitetas nepritarė, Vyriausybė sutinka su nepritarimu.

Revizijų departamentui prie Finansų ministerijos papildomai siūloma skirti 400 tūkst. litų, iš dalies skyrėme 300 tūkst. litų.

Nusikalstamumo prevencijos Lietuvos centrui skirti 127 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms komitetas nepritarė, mes pritarėme komiteto nuomonei.

Užsienio reikalų komitetas siūlo padidinti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros finansavimą ir perskirstyti tarp asignavimų valdytojų. Vyriausybė iš dalies pritarė papildomai finansuoti iš eksporto plėtros programos.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo įstatymo projekto 6 priedėlį papildyti 50 tūkst. litų bendrosios dotacijos kompensacija savivaldybėms jų nevykdytoms 2001 metų prognozuotoms pajamoms kompensuoti. Komitetas nepritarė, Vyriausybė su tuo sutinka.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo Kazlų rūdos savivaldybės administraciniam pastatui įsigyti skirti 300 tūkst. litų. Komitetas pritarė ir siūlo ieškoti šaltinio. Vyriausybė sutinka skirti 300 tūkst. litų.

Žmogaus teisių komitetas ir Seimo narys ponas G.Steponavičius siūlo padidinti asignavimus 300 (…) tūkst. Lt Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Komitetas pritarė, Vyriausybė sutinka ir skiria (…) tūkst. litų.

Žmogaus teisių komitetas ir Seimo narys ponas E.Maldeikis siūlo remti Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje lituanistinę programą, asignavimų valdytojas … Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Komitetas siūlo pritarti, Vyriausybė skyrė 200 tūkst. litų.

Žmogaus teisių komitetas siūlo Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigai padidinti paprastąsias išlaidas 443 tūkst. litų. Komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė skyrė 35 tūkst. litų.

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai numatomus asignavimus paprastosioms išlaidoms padidinti iki 32 tūkst. litų komitetas nepritarė. Vyriausybė vis dėlto mano, kad reikia skirti 32 tūkst. litų.

Seimo kontrolierių įstaigai papildomai skirti paprastosioms išlaidoms 160 tūkst. litų komitetas siūlo pritarti, Vyriausybė sutinka skirti 160 tūkst. litų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo programos paprastosioms išlaidoms skirti 2,8 mln. litų komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė sutinka, kad reikia skirti 1,7 mln. litų, iš jų 1,5 mln. litų – nepaprastosioms išlaidoms ir 2(…) 50 – paprastosioms išlaidoms.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 10 tūkst. litų skirti Susisiekimo ministerijai programai Vilniaus aerouosto … salei išlaikyti. Mes skyrėme 10 tūkst. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo skirti esant galimybei 176 tūkst. litų Konkurencijos tarnybai. Mes pritarėme ir siūlome skirti 100 tūkst. litų.

Seimo narys ponas G.Vagnorius siūlo skirti 1 mln. Mokesčių policijos departamentui prie VRM. Komitetas siūlo esant galimybei. Mes skyrėme 400 tūkst. litų paprastosioms išlaidoms.

Biudžeto ir finansų komitetas esant galimybei siūlo skirti 11 tūkst. Nacionalinei sveikatos tarnybai. Mes skyrėme 11 tūkst. litų.

Dabar investiciniai projektai. Seimo narys ponas A.Rimas siūlo skirti per milijoną litų Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Komitetas siūlo pritarti. Mes tiek ir skyrėme. Vyriausybė sutinka.

Sveikatos reikalų komitetas ir Seimo narys ponas G.Vagnorius siūlo 1,2 mln. Lt skirti Panevėžio apskrities viršininko administracijai baigti Rokiškio rajono (…) pensionato statybos darbus, 250 tūkst. – Rokiškio psichiatrijos ligoninei sustiprinto režimo skyriaus apsaugai stiprinti. Komitetas siūlo iš dalies pritarti. Vyriausybė sutinka iš dalies pritarti, ir skyrė Rokiškio psichiatrijos ligoninės sustiprinto režimo skyriaus apsaugai stiprinti 500 tūkst. litų ir 90 tūkst. litų apsaugos techninėms priemonėms įsigyti bei Telšių apskrities viršininko administracijai vaikų globos namų stogo renovacijai – 100 tūkst. litų.

Seimo nariai ponai A.Butkevičius, R.Palaitis ir Alytaus miesto savivaldybė siūlo skirti 595 tūkst. litų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Komitetas siūlo pritarti. Mes sutinkame ir Vyriausybė skiria tas lėšas. Alytaus miesto savivaldybės prašymui skirti 2,8 mln. litų Alytaus katalikiškosios mokyklos statybai baigti komitetas siūlo iš dalies pritarti. Vyriausybė iš dalies pritarė ir skyrė 1 mln. litų. Mokesčių inspekcijos investicinio projekto pajamų deklaracijų apdorojimo centro statybai – 500 tūkst. litų ir elektroninio deklaravimo sukūrimui ir plėtrai – 500 tūkst. litų.

Seimo nariai ponai A.Butkevičius, R.Palaitis siūlo skirti 800 tūkst. litų Palangos miesto savivaldybei. Komitetas siūlo pritarti. Vyriausybė pritaria. 1,5 mln. – Kauno rajono savivaldybei, iš jų 1,5 mln. – nepaprastosioms išlaidoms Kauno rajono Lapių pagrindinės mokyklos statybai komitetas siūlo pritarti. Vyriausybė sutinka ir skiria 1,5 mln. bei 650 tūkst. – Pasvalio rajono savivaldybei. Komitetas siūlo pritarti.

Seimo narys ponas Matulevičius siūlo skirti Vilniaus kooperacijos kolegijai  120 tūkst. litų. Komitetas siūlo skirti pagal atskirą programą. Vyriausybė pritarė komiteto nuomonei.

Žemės ūkio ministerijai sodininkystės, daržininkystės programai siūloma papildomai skirti dar 7 mln. litų. Komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė sutinka su komiteto nuomone.

Seimo narys ponas G.Vagnorius siūlo skirti Ūkio ministerijai 5 mln. litų specialiajai programai (…) plėtros ir smulkaus bei vidutinio verslo skatinimui atitinkamai išdėstant bendrą sumą. Komitetas nepritarė. Vyriausybė sutinka su komiteto nuomone.

Seimo narys ponas P.Jakučionis. Padidinti lėšas meninės kūrybos veiklai remti 2,9 mln. Lt, kino filmams, paskutinio filmo pavadinimas “Daumantas”, užbaigti. Komitetas siūlo nepritarti ir Vyriausybė sutinka su nepritarimu.

Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisija, teikia ponas A.Stasiškis. Kultūros ministerijai skirti papildomus asignavimus. Tuskulėnų rimties parkui projektuoti, statyti, rekonstruoti – 600 tūkst., Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centrui – 1,5 mln. tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms Ypatingojo archyvo patalpų rekonstrukcijai užbaigti. Komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė vis dėlto numato skirti 1,5 mln. tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms ir 250 tūkst. paprastosioms.

Seimo narys E.Masiulis. Finansų ministerijai – 9 mln. Lt specialiajai valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai. Komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė sutinka su komiteto nuomone.

Seimo narys ponas E.Maldeikis. Lietuvos automobilių kelių direkcijai – 65 mln. Lt, komitetas siūlo nepritarti. Vyriausybė sutinka su ta nuomonė.

Seimo narės ponios B.Vėsaitė, G.Purvaneckienė, I.Šiaulienė, O.Babonienė, D.Mikutienė, I.Degutienė. Kūno kultūros ir sporto departamentui – 1,2 tūkst. Lt, padidinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programai, valstybinei moterų ir vyrų lygių galimybių programai – 300 tūkst. Komitetas siūlo esant galimybei. Vyriausybė skyrė 300 tūkst. ir pritaria komiteto nuomonei.

Ekonomikos komitetas, Visagino meras ponas V.Račkauskas, Seimo narė ponia K.Prunskienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Visagino miesto “Verdenės” vidurinės mokyklos priestato statybai užbaigti skirti 2 su trupučiu mln. litų. Komitetas siūlo svarstyti. Vyriausybė iš dalies pritaria papildomai numatydama 300 tūkst. Iš viso bus numatyta 900 tūkst. litų.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūlo išbraukti AB “Lietuvos energija” skirti paskolą valstybės vardu iš valstybės investicijų programos projektų, kuriuose numatyta 11 mln. Lt, kadangi minėtas projektas yra užbaigtas vykdyti dar pirmaisiais ir antraisiais metais ir jokių lėšų nepareikalaus. Siūloma svarstyti Vyriausybėje. Mes iš dalies pritarėme sumažinti asignavimų lėšas 3,3 mln. litų.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūlo iš esmės apsispręsti dėl Prūdiškių pensionato. Nebaigtos statytos įstatymo projekte lėšų šio pensionato statybai tęsti ar baigti nenumatoma. Siūloma Vyriausybei svarstyti komitete, mes iš dalies pritarėme ir skyrėme 850 tūkst. litų.

Seimo narys ponas V.Rinkevičius siūlo į valstybės investicijų programą įtraukti Prūdiškių pensionato 100 vietų valgyklos statybos projektą ir užbaigti statybą Vilniaus apskrities viršininko administracijai skiriant 2,9 mln. litų. Čia tas pat, Vyriausybė skiria 850 tūkst.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teismo pastato statybai Marijampolėje užbaigti – 2,6 mln. Lt, Generalinei prokuratūrai – 7 mln., Kalėjimų departamentui – 30 mln. Svarstant lėšų skyrimą iš Privatizavimo fondo, kiek leidžia galimybės, numatyti Specialiųjų tyrimų tarnybai per 1 mln. Lt. pastatams, esantiems Vilniuje ir Klaipėdoje, renovuoti. Komitetas siūlė svarstyti Vyriausybėje. Vyriausybė iš dalies pritaria ir teismo pastatui Marijampolėje skiria 1,2 mln. litų.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo narys ponas P.Gražulis. Molėtų rajono savivaldybei Molėtų pradinei mokyklai įkurti ir rekonstrukcijos darbams – 1,5 mln. litų. Komiteto siūloma svarstyti Vyriausybėje. Vyriausybė iš dalies pritarė papildomai numatydama 500 tūkst. Lt, iš viso bus duodama 800 (…) 08. Valstybės investicijų programoje padidinti asignavimus per 1 mln. Molėtų rajono savivaldybei Molėtų pradinei mokyklai įkurti ir rekonstruoti. Sumažinti asignavimus 1,1 tūkst. Lt Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Pajamų deklaracijų apdorojimo centro statybai. Vyriausybei yra siūloma svarstyti ir lėšos centro statybai yra iš tikrųjų sumažintos 1 mln.

Seimo narys ponas Matulevičius. Padidinti asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai Utenos apskrities ligoninės avarinei būklei likviduoti 1 mln. Lt. Komitetas pritaria. Vyriausybė iš dalies siūlo skirti 150 tūkst. ligoninės Akušerijos skyriaus langams pakeisti.

Seimo narys ponas A.Rimas siūlo į valstybės investicijų 2002 metų programą įtraukti Marijampolės kolegijos, buvusios aukštesniosios pedagoginės mokyklos, pastato avarinės būklės likvidavimo projektą skiriant 60 tūkst. litų. Vyriausybė skyrė 60 tūkst. litų.

Seimo narys ponas B.Bradauskas tarpininkauja, kad į 2002 metų investicinę programą būtų įtrauktas Kaišiadorių rajono Žiežmarių gyvenvietės kultūros namų įrengimo finansavimas – 300 tūkst. litų. Komitetas siūlo iš esmės pritarti ir svarstyti. Vyriausybė pritaria.

Seimo nariai ponia J.Juozaitienė, ponai E.Savickas ir V.Baravykas. Siūlo valstybės investicijų programoje investiciniam projektui – Liškiavos XVII amžiaus vienuolyno architektūrinio ansamblio pastatams rekonstruoti – papildomai numatyti 800 tūkst. Komitetas iš esmės pritarė ir siūlo svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė iš dalies pritarė ir siūlo skirti 400 tūkst. litų. Iš viso programai ir šiam ansambliui bus numatyta 609 tūkst. litų.

Seimo narys ponas Karbauskis. Iš valstybės investicijų programos išbraukti lėšas, numatytas skirti Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Pajamų deklaravimo apdorojimo centro statybai – 2,5 tūkst. Lt ir šias lėšas skirti: Pagėgių savivaldybės Vilkyškių vidurinės mokyklos priestato statybai užbaigti – 2,1 mln. Lt, Tauragės apskrities viršininko administracijai Tauragės apskrities ligoninės Priėmimo skyriui rekonstruoti. Komitetas siūlo svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė iš dalies pritarė ir sumažino lėšas centro statybai 1 mln. bei pritarė Tauragės ligoninei skirti 312 tūkst. litų.

Seimo narys ponas Lapėnas. Skirti lėšas Tauragės apskrities viršininko administracijai Skaudvilės ir Smalininkų specialiųjų internatinių mokyklų pastatams renovuoti bei atsiskaitymams su rangovais. Komitetas siūlo svarstyti Vyriausybei. Vyriausybė pritarė ir siūlo skirti 233 tūkst. litų.

Kauno Mažylio gimdymo namų direktorius ponas Valacevičius. Operacinės ir gimdymo blokui rekonstruoti skirti 2 mln. litų. Komitetas siūlo iš dalies pritarti, Vyriausybė skiria 800 tūkst. litų.

Ambasadorius ponas D.Degutis. Punsko kultūros namų statybai užbaigti skirti 500 tūkst. Vyriausybė skiria 500 tūkst.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Įtraukti į valstybės investicijų programą Varėnos gaisrinės pastato įsigijimą ir remontą skiriant 350 tūkst. Lt ir svarstyti Vyriausybėje. Vyriausybė sutinka ir skiria 350 tūkst. litų.

Seimo narė ponia K.Prunskienė. (Dabar neregistruoti Seimo narių pasiūlymai.) Seimo narė ponia K.Prunskienė siūlo skirti 2002 metais pakankamą finansavimą Ignalinos atominės elektrinės I bloko eksploatavimo nutraukimo programai skiriant lėšas Visagino savivaldybei. Komiteto ir mero prašymas – per 3 mln. litų. Komitetas siūlo svarstyti, Vyriausybė iš dalies pritarė numatydama dalį lėšų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo sąmatoje. Taip pat yra siūlymas yra pakeisti (…)  savivaldybių biudžetų finansų rodiklių pirmoje lentelėje prognozuojamas 2002 metų pajamas savivaldybės teritorijoje – atitinkamai Švenčionių rajono eilutę. Komitetas siūlo svarstyti, Vyriausybė iš dalies pritaria.

14 Seimo narių siūlo objektyviai, visapusiškai ir operatyviai išnagrinėti Plungės rajono savivaldybėje susiklosčiusią situaciją, išnagrinėti visus įmanomus šios situacijos sprendimo būdus ir numatyti papildomų lėšų savivaldybės biudžetui padidinti. Komitetas siūlo svarstyti, Vyriausybė iš dalies pritaria.

Biudžeto ir finansų komitetas, Seimo nariai ponai A.Butkevičius, R.Palaitis, A.Vazbys, A.N.Stasiškis ir G.Steponavičius, taip pat ponas J.Lionginas. 6, 6 mln. Lt – Seimo kanceliarijai, iš jų 452 tūkst. paprastosioms išlaidoms (iš jų darbo užmokesčiui 624 tūkst.) ir 6,1 mln. nepaprastosioms išlaidoms. Komitetas siūlo sumažinti asignavimus, Vyriausybė pritaria atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos š.m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.576.

Biudžeto ir finansų komitetas, Seimo nariai ponas A.Butkevičius ir R.Palaitis. 500 tūkst. Lt Vyriausiajai rinkimų komisijai sumažinti asignavimus. Vyriausybė pritaria.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. 2,5 mln. Lt – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Darbo rinkos profesiniam mokymui ir konsultavimui, nedarbo užimtumui – 1,8, Valstybinėms ir šalpos socialinėms pensijoms bei valstybės socialinei paramai – 500 tūkst. Lt ir taip toliau. Komitetas siūlo sumažinti asignavimus, Vyriausybė iš dalies pritaria nedarbo mažinimo programai sumažinti 883 tūkst. litų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo 5 mln. Lt Krašto apsaugos ministerijai, skirti 5 mln. Lt departamentui prie VRM Kovos su terorizmu programai vykdyti, priskiriant šią sumą prie krašto apsaugos išlaidų per kitas institucijas. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti ir Vyriausybė tą jau padarė.

Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Seimo narys ponas G.Vagnorius. 40,5 mln. Lt Finansų ministerijai iš valstybės skolos aptarnavimo išlaidų išbraukti. Vyriausybė iš dalies pritaria ir sumažina 35,3 mln. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas. 1 mln. sumažinti asignavimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Vyriausybė pritarė ir sumažino 2 mln. litų. Iš jų 500 tūkst. paprastosioms ir 1,5 mln. nepaprastosioms išlaidoms.

Vyriausybei siūlymai. Seimo narys ponas E.Maldeikis ir ponas A.Stasiškis. Ryšių reguliavimo tarnybai sumažinti pusantro milijono. Komitetas siūlo apsvarstyti galimybę, Vyriausybė pritarė ir sumažino 8 mln. litų.

Vyriausybės siūlymai skirti papildomus asignavimus posėdyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai Ekonominės analizės skyriui steigti 377 tūkst. litų. Kultūros ministerijai pastato Vilniuje, Bernardinų g. 88, pritaikymui teatro studijai skirti 625 tūkst. litų. Švietimo ir mokslo ministerijai Vienuolio mokyklos statybai skirti 2 mln. litų. Statistikos departamentui visuotinio gyventojų surašymo rezultatų apibendrinimui skirti 900 tūkst. Archyvų departamentui vaizdo ir garso archyvo saugykloms rekonstruoti skirti 420 tūkst. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai Lietuvos pasirengimo narystės Europos Sąjungoje programai skirti 100 tūkst. Metrologijos inspekcijai, Azartinių lošimų valstybinei inspekcijos kontrolei skirti 150 tūkst. Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui teatro vykdomai programai 100 tūkst. litų. Lietuvos dailės muziejui Vilniaus katedros lobyno ekspozicijai apsaugoti 200 tūkst. Centrinei finansų ir kontraktų agentūrai Europos Sąjungos teikiamoms ekonominės ir socialinės (…) programai įvaldyti 130 tūkst. litų. Klaipėdos savivaldybei Klaipėdos miesto mokyklos statybai 1,2 mln. Ignalinos savivaldybei 528 vietų mokyklos Ignalinoje statybai – 800 tūkst. Valstybės turto fondui pirkti iš AB “Drobė” Viečiūnų verpimo fabriką skirti 1,7 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad dar buvo per 40 Seimo narių parašų dėl papildomo finansavimo skirti melioracijai. Vyriausybė nespėjo persvarstyti šio pasiūlymo, bet mes pažadame per kitą savaitę mėginti rasti galimybių atsižvelgti į šį prašymą. Taip pat visiems neišvardytiems Seimo narių, komitetų, frakcijų siūlymams Vyriausybė nepritarė, nes nebuvo nurodyti išlaidų šaltiniai arba jie buvo nerealūs, arba skirti kitoms būtinoms valstybės reikmėms tenkinti. Siūlymus patikslinti, perskirstyti asignavimus tarp programų, patikslinti programas Vyriausybė svarstys ir atsižvelgs tvirtindama programas ir asignavimus tarp programų.

Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimai, atsižvelgus į Seimo kanceliarijos, Teisės departamento, Valstybės kontrolės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Ekonomikos komiteto pasiūlymus. Pasiūlymo teikėjas – Ekonomikos komitetas. Pasiūlymo turinys – patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio dalį ir ją išdėstyti taip: “Pirma. Nustatyti, kad speciali tikslinė dotacija 1997–2000 metais savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms, priimtoms skaičiuojant 1997–2000 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, iš dalies dengti skiriama savivaldybių biudžetinių įstaigų kreditoriniams įsiskolinimams, susidariusiems iki 2002 m. sausio 1 d., dengti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šio įsiskolinimo dengimo grafikus ir kitoms savivaldybių biudžetų skoloms dengti”. Vyriausybė sutinka ir pritaria šiam Ekonomikos komiteto pasiūlymui.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje savivaldybių skolinimosi limitus. Vyriausybė pritarė ir siūlo patikslinti savivaldybių skolinimo limitus. Savivaldybių skolos limitas – 35%, buvo 25%. Vilniaus miesto savivaldybei – 50%. Gryno skolinimosi suma 20%, buvo 15%. Grąžinti paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų sumą 20%.

Seimo narys ponas M.Pronckus. Papildyti įstatymo projektą 15 straipsniu. Šį straipsnį išdėstyti taip: “15 straipsnis. Skolinių įsipareigojimų padengimo ūkiniams subjektams biudžeto lėšomis apribojimas. Pirma. Skolinių įsipareigojimų, atsiradusių gavus ūkiniams subjektams paskolas valstybės vardu arba su valstybės garantija, apmokėjimas naudojant tam valstybės biudžeto lėšas galimas tik paėmus valstybės žinion skolininkų turtą (akcijas), proporcingą valstybės biudžeto išlaidoms, skiriamoms skolininkų įsipareigojimams mokėti”. Vyriausybė nepritaria, nes Vyriausybė turi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams pagal pasirašytas sutartis, o iš skolininkų perimti turtą ne visada tikslinga ekonominiu ir finansiniu požiūriu. “Antra. Skolų apmokėjimą ūkiniams subjektams biudžeto lėšomis ir jų turto paėmimo tvarką nustato Vyriausybė.”

Vyriausybės siūlymai papildyti įstatymo projektą. Pirmas. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi. Dalis formuluojama taip: “Patvirtinti iš savivaldybių biudžetų valstybės biudžetui grąžinamas bendrosios dotacijos kompensacijos sumas 16 mln. 870 tūkst. litų, kurias savivaldybės perveda į valstybės biudžetą kas ketvirtį lygiomis dalimis (priedėlis)”. Siūloma vadovaujantis patvirtintu metodikos įstatymu.

Antras pasiūlymas. Papildyti įstatymo projekto 13 straipsnį 8 punktu. Paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijas. Ši nuostata formuluojama siekiant užtikrinti valstybei Biudžeto įstatymo vykdymą.

Trečias pasiūlymas. Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. “6 straipsnis. Sutartinio moksleivio krepšelio dydis ir jam patvirtintas asignavimų perskirstymas. Nustatyti sutartinio moksleivio krepšelio dydį – 1521 litas.” Moksleivio krepšelio įgyvendinimo nuostatose numatyta tvirtinti moksleivio krepšelio dydį atitinkamų metų Biudžeto įstatymu.

Kitas pasiūlymas. Papildyti įstatymo projektą 18 straipsniu. 18 straipsnis formuluojamas taip: “Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos. Patvirtinti 2002 metų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatą (11 priedėlis)”. Pagal Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą Vyriausybė kartu su atitinkamu metų Biudžeto įstatymu teikė Seimui tvirtinti šio fondo sąmatą. Taip pat Vyriausybė pritarė siūlymams pataisyti įstatymo projektą juridinės technikos požiūriu derinant jį su Civilinio kodekso nuostatomis. Viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Keletas Seimo narių nori jus paklausti. Pirmasis – J.Karosas. Ruošiasi E.Masiulis.

J.KAROSAS. Gerbiamoji ministre, aš turėčiau tokį bendresnį klausimą. Seimo opozicija, aptarinėdama ateinančių metų biudžetą, didžiausiu biudžeto trūkumu laiko žinybinį, o ne programinį, t.y. su valstybės raidos strategija susietą jo pobūdį. Biudžetas esą sudarytas tik pagal kai kurių žinybų arba ūkio šakų atstovų spaudimą arba… Taigi norėčiau klausti, kaip jūs komentuotumėte, kaip jūs žiūrite į tokias pastabas, į tokius priekaištus?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau priminti, kad trimetis biudžeto planavimas prasidėjo 2000 metais ir jis yra tęsiamas iki šiol visų buvusių ir mūsų Vyriausybės. Programinio principo metodai taip pat buvo pradėti diegti nuo 2000 metų, jie tęsiami ir dabar. Argumentas, kad mes atsižvelgiame į kažkokį spaudimą ar lobizmą, tai, kaip matote, neatsižvelgiame, nes paprasčiausiai nėra galimybių. Būtent ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir mes, deja, negalėjome atsižvelgti į visų poreikius. Dėl to mes, aišku, labai nesidžiaugiame, bet yra rodiklis, kad vis dėlto vien spaudimo nepakanka, Vyriausybė daro tai, ką gali. Manau, kad ir ateityje darys taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Masiulis, ruošiasi A.Matulevičius.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, lyginant 2002 metų biudžeto projektą su šių metų biudžeto projektu, iš tikrųjų skirtumų galima įžvelgti, bet yra vienas iš principinių skirtumų, susijusių su švietimo sritimi, konkrečiai su mokyklų renovacija. Kitų metų biudžeto projekte yra numatyta 10 mln. litų per Švietimo ministeriją mokyklų renovacijai. O šiais metais buvo akumuliuota 105 mln. litų ir suremontuota 120 vidurinių mokyklų. Taigi kitais metais jų bus renovuota tik dešimt. Sakykite, ar tikrai nebuvo galimybės sutelkti daugiau lėšų šiam svarbiam renovacijos procesui Lietuvoje?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų šiemet buvo gana sėkmingi metai, nes ankstesnė Vyriausybė apsisprendė pasiskolinti ženklią sumą, apie 80 mln. litų, iš Pasaulio banko. Ji buvo tikslinė ir skirta būtent tam, bet jūs puikiai žinote, kad kartoti tokius didelius skolinimosi poreikius tikslingai, būtent vienokiam ar kitokiam tikslui irgi nėra taip lengva.

Šiuo metu deramasi dėl 25 mln., beveik 100 mln. dolerių Pasaulio banko paskolos, kuri iš dalies bus skirta ir renovacijai, ir reformai. Bet kadangi nepasirašyta, vyksta derybos, mes negalime apie tai dar kalbėti.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius, ruošiasi K.Glaveckas.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, kodėl neinicijuojamas žinybų panaikinimas, ypač kontroliuojančių, arba sujungimas? Tik keletą pavyzdžių dėl laiko stokos galiu paminėti: tabako kontrolės ir dabartinių azartinių lošimų priežiūros institucijų, ir daug kitų, kurios dubliuoja tas pačias funkcijas, arba kartu eina tikrinti įvairių organizacijų, arba ekonominė policija, mokesčių policija ir daug kitų pavyzdžių. Būtų galima tas inspekcijas sujungti ir taip pat sutaupyti mažiausiai 20–30% valdymo išlaidų. O valstybei, kai verkiam, kad nėra lėšų, vis dėlto šios išlaidos didėja. Kada tai bus? Dabar aš matau, kad šiuo biudžetu mes šito žingsnio nežengsime. Gal ministerija, kuri turi taupyti lėšas, numato ką nors padaryti kitais metais šiuo klausimu?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Iš tiesų klausimas ne tik ministerijai, jis labai kompleksiškas, tai ir Vyriausybei. Ir aš tikrai norėčiau tikėti, kad padedant Seimo nariams tikrai galėsime galvoti apie kai kurių įstaigų panaikinimą, nes mes vieni tikrai būsim nepajėgūs tai padaryti. Mums reikia ir jūsų iniciatyvos, ir jūsų pasiūlymų. Aš sutinku konkrečiai dėl šitos tabako kontoros, aš taip pat sutinku, ir mes esame pateikę pasiūlymą dėl ekonominių nusikaltimų tyrimo bendros institucijos sukūrimo, kad nebūtų dubliuojamas visų trijų žinybų – mokesčių inspekcijos, mokesčių policijos ir muitinės – operatyvinis darbas. Ir jeigu būtų jūsų palaikymas, mes tikrai pritartume ir kartu darytume. Tai tikrai turi būti bendros pastangos. (Balsas salėje: Gerai, pritarsim!)

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi V.Papovas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamoji ministre, jums iš tikrųjų yra puikiai žinoma, kad beveik visos žinybos, kurios yra finansuojamos iš atskirų biudžetų, stengiasi reklamuoti save leisdamos visokiausias brošiūras, metinius raportus ir kitus dalykus, kuriuos būtų galima paprasčiausiai patalpinti kompiuterinėse informacinėse sistemose. Tam išleidžiama šimtai tūkstančių litų. Mano siūlymas buvo sumažinti beveik visoms žinyboms kokią nors dalį tų lėšų, kurios skiriamos tokių leidinių leidimui, ir juos perduoti mokyklų vadovėliams leisti. Toks trumpas klausimas. Ir dar vienas. Sakykite, jūs minėjote, kad buvo svarstomas ambasadoriaus A.Degučio siūlymas. Tai nuo kada ambasadoriai, mes norėtume sužinoti, gali teikti Seimui siūlymus dėl biudžeto? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Ambasadoriaus A.Degučio siūlymas buvo Vyriausybei, ne Seimui. Vyriausybė apsvarstė, ir mes manome, kad į tai galima atsižvelgti. Šis pasiūlymas ėjo per Užsienio reikalų ministeriją nustatyta tvarka, viskas gerai.

Dabar dėl brošiūrų. Iki šiol net ir išsivysčiusios Vakarų valstybės turi įvairias formas, kaip save pristatyti, ne tik internetines. Nes, pavyzdžiui, jeigu dalyvauji kokiuose nors seminaruose, konferencijose užsienyje, tikrai kartais reikia save pristatyti ir kitaip, ne tik per internetą. Bet iš dalies mes sutinkame su jūsų pasiūlymu, kad dalis lėšų yra panaudojama nefunkcionaliai, kai yra pristatoma daugiau… čia nenorėčiau šaržuot, kad savo nuotraukom daugiau sau reklamos daroma negu įstaigai. Taip, iš tiesų tokie dalykai turėtų būti kontroliuojami, bet ne viską gali ministerija sukontroliuoti.

PIRMININKAS. Klausia V.Popovas. Ruošiasi A.Kašėta.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, vasarą, kai prisiekė 12 Vyriausybė, radom biudžeto metmenis, kur buvo numatyta 12% mažesnis finansavimas. Ar jūs galėtumėt tai patvirtinti ar paneigti? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš galiu patvirtinti, kad buvo numatyta pasiūlymas 13,8% sumažinti visoms biudžetinėms įstaigoms.

PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamoji ministre, į Seimą grįžo Vyriausybės pataisytas biudžeto projektas, kuriame numatoma daugumai sričių didinti finansavimą. Pagrindas vienas – numatoma, arba viliamasi, kad kitais metais bus daugiau surinkta mokesčių į valstybės biudžetą. Tai ar nebus tokia situacija, nepasikartos tokia situacija kaip 1999 metais, kai buvo numatytas didelis augimas, o įvyko atvirkštinis procesas, ir gale metų Vyriausybė, tai yra Finansų ministerija, buvo tas geras kalėdinis senelis, kuris vieniems davė, kitiems nedavė. Ar išties nebus kitų metų gale taip, kai Finansų ministerija spręs, kurias institucijas užsmaugti, o kurioms duoti.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū už tokį gerą klausimą. Jūs puikiai žinote, kad biudžetas vis tiek turės būti svarstomas per metus mažiausiai bent vieną kartą, nes vyksta ir išoriniai, ir vidiniai ekonominio gyvenimo pokyčiai, ir reikia adaptuoti biudžetą. Metų gale, be abejo, viena ministerija, nei Finansų, nei jokia kita, negali be Seimo leidimo daryti kokius nors ypatingus veiksmus.

Dabar dėl pajamų, iš kur atsirado papildomai ir buvo perskirstyta apie 90 mln. Jokiu būdu ne iš mokesčių padidėjimo. Lapkričio pabaigoje mes buvome įsipareigoję peržiūrėti savo makroekonominius rodiklius ir prognozes, nes mes turėjome tik pavasarines. Biudžeto pirmas projektas buvo pagal pavasarines prognozes. Jas peržiūrėjus vis dėlto pasirodė, kad kitais metais didės vartojimas, šiek tiek didės infliacijos rodikliai, be to, mes peržiūrėjome skolos aptarnavimo išlaidas. Mes tai derinome ir konsultavomės su Pasaulio banko ir su Valiutos fondu, kurie tikrino, ar mes tikrai teisingai skaičiuojame. Taigi ši suma buvo suderinta ir, mes manome, ji yra įtempta, bet pakankamai reali. Ji jokiu būdu nesiremia mokesčių padidinimu.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, mano klausimo objektas yra Rezervinio stabilizavimo fondo lėšų sąmata.

PIRMININKAS. Gerbiamoji profesore, arčiau prie mikrofono.

K.D.PRUNSKIENĖ. Klausimo objektas – 9 priedėlis, Rezervinio stabilizavimo fondo lėšų sąmata. Čia yra faktiškai fiksuojamos lėšos, išplaukiančios iš priimtų įstatymų pataisų, Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo pergrupavimo ir būtent šio fondo sudarymo ir jo paskirties. Mes matome, kad kitų metų pabaigoje bus beveik 2 mlrd. Lt lėšų. Išlaidų sąmata nepateikta. Sakykime, Vyriausybė turi projektą, ketinimų. Mano klausimas lyg ir dviem aspektais: viena, kokie tie ketinimai; antra, ar ne per riebu, atleiskite, šiandien 2 mlrd. toms paskirtims kurios numatytos pagal įstatymą, kai mums taip trūksta pačioms svarbiausioms valstybės funkcijoms vykdyti?

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Iš tiesų klausimas labai sudėtingas ir ekonomiškai, ir politiškai. Stabilizavimo fondo tikslai, kaip jūs žinote, yra pirmiausia užtikrinti valstybės finansinį patikimumą, esant bet kuriems išoriniams įsipareigojimų nevykdymo atvejams; antra, 30% naudoti investicinėms programoms; trečia, dabar, kai jūs, Seimo nariai, sutikote pakeisti panaudojimą, galima naudoti ir pensijų reformai vykdyti, taip pat ir kai kuriems kitiems tikslams. Taigi Vyriausybė dėl to tikrai tarsis su jumis, nes bus beveik milijardas metų pradžioje. Vyriausybė tikrai tarsis su jumis, kokius finansinius įsiskolinimus turėtų valstybė pirmiausia dengti. Ir aš norėčiau tiesiog pakartoti, kad mes turim keturis fiskalinės rizikos elementus, į kuriuos Seimas ir Vyriausybė turės labai rimtai atsižvelgti ir apsispręsti per artimiausius metus, kaip mėgins gyventi toliau. Pirmas veiksnys – tai santaupų grąžinimas – 2,1 mlrd., tai yra nuosavybės restitucija – per 1,5 mlrd., tai yra pensijų reformai nukreiptos lėšos, kurias turėsime pradėti skirti nuo 2003 metų – beveik 3,5–4 mlrd., ir Ignalinos uždarymo fondas, kurį reikia pradėti formuoti, kad galėtume uždaryti, nes tikėtis vien tik iš išorės pagalbos negalėsime. Tai yra 4 dideli fiskaliniai, politiniai, vidiniai ir išoriniai įsipareigojimai, ir šalis turi apsispręsti, kaip juos tvarkyti. Taigi tie 2 mlrd. galbūt teoriškai atsiras kitų metų gale. Kaip jūs matote, susumavus minimaliai viską, ką aš pasakiau, tai tikrai labai maža suma. Todėl, be abejo, pirmiausia turės vykti politinės konsultacijos tarp visų politinių partijų. Šitas sprendimas turėtų įgyti formą, kaip mes visi politiškai – ir jūs, ir visos frakcijos, ir politikai – apsispręsime finansuoti mūsų integraciją į Europą ir transatlantines struktūras. Turėtų būti priimtas koks nors svarbus politinių partijų susitarimas, kaip šalis spręs savo finansinius įsipareigojimus. Tik tada Vyriausybė pateiks sąmatą.

PIRMININKAS. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamoji ministre, man rūpi Nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo klausimai. Aš girdėjau, kad jūs pritarėte papildomam finansavimui, bet truputį nusivylusi, kad nebuvo pritarta mano siūlymui pasidalyti iš krašto apsaugos biudžeto, t.y. kariniam patriotiniam tautiečių ugdymui panaudoti Nacionalinį radiją ir televiziją. Gal jūs galėtumėte paminėti, kiek papildomai galėtume prie 35 mln. mūsų?..

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš suprantu, kad jūsų prašymas, kaip ir daugelio Seimo narių panašūs prašymai, buvo iš dalies pasidalyti su krašto apsauga, arba sujungti projektus. Tokių pasiūlymų gavome daug. Iš principo tai yra vadinamoji delta, kai yra sujungiami ir sprendžiami paralelūs klausimai, kurie netiesiogiai visiškai atitinka krašto reikalų interesus, bet galbūt dubliuojami su kitomis žinybomis. Mes iš esmės jau turime 0,39%. Tai yra labai didelis rodiklis. Dabar jį dar didinti nėra lengva dėl mūsų tarptautinių įsipareigojimų.

Dėl radijo ir televizijos problemų. Kiek žinau, Seimas turėtų apsispręsti dėl mokesčių įvedimo arba neįvedimo. Dabar dėl to, kad būtų labai padidinti asignavimai. Mes manome, kad televizijoje turėtų būti tęsiamos pradėtos reformos, kurios turėtų vesti prie optimalesnio lėšų naudojimo. Iki šiol kol kas mes nematome rezultatų, kad lėšos yra naudojamos gana efektyviai. Finansuoti struktūras, kurios vis dėlto dar ne iki galo išmoko efektyviai panaudoti lėšas, Vyriausybė didelio entuziazmo šį kartą neparodė.

PIRMININKAS. Kolega G.Kniukšta. Prašom.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamoji ministre, žemės ūkis be valstybės paramos negalės būti modernizuotas ir parengtas būsimai konkurencijai Europos Sąjungoje. Dar daugiau – nesukūrus tinkamos integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, nebus panaudota Europos Sąjungos parama (iki 2 mlrd. litų kasmet). Gerbiamoji ministre, ar galite patikinti Seimą, kad pavasarį, peržiūrint biudžetą, bus padidintas finansavimas specialiajai Kaimo rėmimo programai, melioracijai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonėms? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai ačiū. Aš visiškai sutinku su tuo susirūpinimu, kurį jūs keliate, kad žemės ūkis, sveikata, švietimas, aukštasis mokslas yra sritys, kurios turėtų būti prioritetinės ir turėtų būti finansuojamos prioriteto tvarka, bet jūs visi žinote, kad mūsų finansinės galimybės ir šalies finansiniai įsipareigojimai (tai, ką tik minėjau) yra labai dideli. Vyriausybė patikina, kad kai bus peržiūrėtas biudžetas, mes tuos prioritetus turėsime galvoje, bet dabar patikinti, kad vis poreikiai bus absoliučiai patenkinti, negaliu. Tam ir yra svarstomas biudžetas, kad metų viduryje jau būtų galima realiau reaguoti į konkrečią ekonomikos situaciją, kuri bus šalyje. Nepamirškime, kad daug kas priklauso ne tik nuo mūsų, nes Lietuva yra maža, ekonomika atvira. Mums įtaką darys išorinis faktorius. O pavasaris parodys, ar mūsų pajamų planai yra realūs, ar ne. Jeigu mes sugebėsime geriau tvarkyti savo ekonomiką, jeigu tikrai atsiras lėšų, tie prioritetai bus tenkinami pirmiausia.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia norėčiau padėkoti, kad į nemažą dalį Seimo narių ir komitetų siūlymų buvo atsižvelgta. Mes turime kur kas geresnį variantą. Jūs minėjote dar vieną faktą – kad yra tikimybė, jog kitais metais peržiūrėjus biudžetą, jeigu jis bus gana gerai vykdomas, gali būti padidintas tų prioritetinių sričių finansavimas. Gal jūs galėtumėte pasakyti, ar iš tikrųjų mes galime tikėtis, geriau administruodami mokesčius, nes buvo daug administravimo spragų, kad mokesčių surinkimas galėtų pagerėti, ir kokias priemones taikys Finansų ministerija, kad mes geriau rinktume biudžetą?

D.GRYBAUSKAITĖ. Dėkoju. Kadangi visa mokesčių reforma vyksta tik dabar, o jos fiskalinis rezultatas bus maždaug po metų, tai pagrindiniai įrankiai, kokius šiandien turi Vyriausybė, yra tik administravimo gerinimas. Apskaitos taikymas, patentininkų darbo reguliavimas, muitinės bei mokesčių inspekcijos darbo režimo griežtinimas – tai, ką mes dabar greitai galime taikyti, be abejo, nenaudodami įvairių sugriežtintų ar dirbtinių trukdžių. Aš sureaguosiu ir pono A.Matulevičiaus pastabą, kad galima ir iki 25–30. Ne, aš nemanau. Akademiniai tyrimai sako, kad galima padidinti iki 15–20, jeigu būtų labai griežtai vykdoma administravimo reforma ir mėginama panaudoti tas priemones.

Dėl administracinių priemonių, kurios taikomos muitinėje nuo lapkričio mėnesio. Pirmą mėnesį yra šioks toks rezultatas, bet fiskalinis neateina taip greitai, nes yra teismų, išieškojimų ir t.t. procesas. Vis tiek mažiausia atsilikimo trukmė yra maždaug 6 mėnesiai. Darysime viską, ką galime, bet dėl kokių nors staigių rezultatų mes nenorėtume būti labai optimistiškai nusiteikę.

PIRMININKAS. Ir kolega Z.Mačernius. Prašom.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau šiek tiek kitokį klausimą gerbiamajai ministrei. Šiandien didelė problema yra mokesčių administravimas. Dar konservatorių valdymo laikais iš rajonų buvo perkelta į apskritis. Ar nenumatote kokių nors pertvarkymų, kad mokesčių administravimas būtų grąžintas atgal į savivaldybes? Ačiū.

D.GRYBAUSKAITĖ. Klausimas iš tiesų labai susijęs su mūsų šalies administravimo reforma. Tai būtų labai artimai susiję su Vidaus reikalų ministerijos funkcija. Tokie aptarimai vyksta, sprendimo mes dar neturime. Jeigu būtų tokie Seimo siūlymai, mes Vyriausybėje labai rimtai svarstytume.

PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Šis antrojo svarstymo etapas baigtas. Dabar kitas etapas. Dar kartą dėkoju, gerbiamoji ministre.

Dabar kitas etapas – Seimo narių, frakcijų vadovų ar atstovų kalbos. Kaip dera, pirmasis turėtų kalbėti opozicijos lyderis – kolega G.Steponavičius. Ruošiasi J.Olekas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kabineto nariai, kolegos Seimo nariai! Biudžeto svarstymo plenariniuose posėdžiuose tempas tikrai yra gana didelis. Šiandien – antrasis svarstymas ir yra proga išsakyti Liberalų frakcijos požiūrį į Vyriausybės patobulintą biudžeto projektą.

Turime pasakyti, kad toks biudžeto variantas tikrai neįtikina Liberalų frakcijos. Dar prieš savaitę ar anksčiau mes sakėme, kad kosmetiniai biudžeto pakeitimai, kai perstumiama dalis lėšų ir surandama galimybė skirti vienai ar kitai sričiai, neišspręs problemų. Taip pat mes norime pasakyti, kad biudžeto projektas pagrįstas optimistinėmis makroekonomikos prognozėmis gauti didesnes pajamas ne dėl ekonomikos augimo, bet dėl mokesčių didėjimo.

Keturios opozicijoje esančios politinės partijos šią savaitę bendru pareiškimu išsakė savo nuomonę dėl patobulinto biudžeto. Pakartosiu tik tiek, kad biudžetas tikslinamas vadovaujantis dar nepatvirtinta mokesčių reformos koncepcija, be to, į projektą įtraukti trys nauji mokesčiai: smulkių prekių, cukraus, naujų automobilių, nors jie dar yra nepatvirtinti Seime.

Negalime sutikti su iš principo ydinga biudžeto pajamų didinimo politika – didinti mokesčius, o ne gerinti mokesčių administravimą ir surinkimą. Pagal šį dydį Lietuva atsidūrė tarp blogiausių Europos valstybių. Taip pat reikia pasakyti, kad didėja perskirstymas. Mūsų supratimu, perskirstymo didėjimas reiškia ne ką kita, o mokesčių didėjimą. Patikslinto biudžeto deficitas vėl didėja, taigi toliau sėkmingai einame skolinimosi keliu. Trūksta, tenka pasakyti, toliaregiškos politikos bei ryžto reformuoti sritis, kurios maitinamos trumpalaikėmis išmokomis. Asignavimai švietimo sričiai patikslinami, tai yra padidiname, palyginti su ankstesniu biudžeto projektu, vos 3 mln. Mes, opozicinės partijos, atkreipiame dėmesį, kad patikslintas biudžeto projektas nesudaro sąlygų esminėms valstybės programoms vykdyti: tęsti mokyklų kompiuterizavimą, įgyvendinti moksleivio krepšelio, narkomanijos prevencijos, mokyklų renovacijos, būsto kreditavimo projektus. Svarbu pažymėti, kad nuo kitų metų išties startuoja moksleivio krepšelio metodika, tačiau visi žinome, kad jam trūksta bent keliolikos milijonų Lt., taip mes grasiname dar vieną iš esmės gerai parengtą reformą, neskiriant tam pakankamai pinigų, tiesiog diskredituoti.

Taip pat galima pastebėti, kad aiškiai didinamos išlaidos valstybės valdymui. Seimas savo iniciatyva pasiūlė 6 mln. mažinti biudžetą, tai yra neblogas ženklas. Tačiau Vyriausybė nemato vidinių rezervų valdymo išlaidoms mažinti ir, palyginti su šiais metais, valstybės valdymui skiria 61 mln. Lt daugiau. Socialliberalai ir socialdemokratai savo kolegoms, nepatenkintiems atskirų biudžeto sričių finansavimu, žada pateikti biudžeto pataisas dėl tų sričių papildomo finansavimo vėliau.

Aš tikrai norėčiau kreiptis į žemdirbius, švietimiečius ragindamas nesileisti užliūliuojamiems pažadų, kad pinigų bus vėliau. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad ir premjeras A.Brazauskas prieš televizijos kameras apie biudžetą ir galimas papildomas biudžeto pajamas kalba kaip apie grybų radybas rudenį. Galima rasti, mes suradom, mūsų pareiga juk ieškoti. Šalia to (cituoju Ministrą Pirmininką): “Jeigu Seimas pareikalaus, mes dar kartą rasime būdų priversti padidinti biudžetą”.

Aš šiandien raginu Seimą suteikti tą galimybę Vyriausybei ieškoti dar rezervų, bet ieškoti jų ne pajamų didinimo prasme, o finansuojant į reformas nukreiptas sritis. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu į tribūną J.Oleką. Ruošiasi A.Kubilius. Atsiprašau. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šiandien mes svarstome patobulintą 2002 m. biudžeto projektą ir, sakyčiau, galima pasidžiaugti tais pokyčiais, kurie yra apskritai kitų metų biudžete, ir tais pokyčiai, kurie yra padaryti šiame patobulintame projekte.

Prieš mane kalbėjęs gerbiamasis opozicijos lyderis G.Steponavičius kažkodėl nenorėjo prisiminti šių metų biudžeto ir augančių savivaldybių skolų, ir augančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo įsiskolinimų. Ir dabar bekraipantis galvą kolega R.Paksas, prieš tai buvęs Savivaldybių asociacijos prezidentas, taip ir nesugrąžino nė cento biudžetui savivaldybių skolos. Vyriausybės pradėtas ir, manau, mūsų Seimo patvirtintas biudžetas, kai užskaitytos savivaldybių skolos ir prasidėjęs tų skolų grąžinimas, savivaldybėms leis šiek tiek atsikvėpti ir pačioms savivaldybėms, ir Lietuvos žmonėms pajusti, kad atėjusi nauja Seimo dauguma ir nauja Vyriausybė tęsi savo rinkiminius pažadus, tęsi savo Vyriausybės programos pažadus.

Papildomi 65 mln. ir 80 mln. padidintos pajamos – tai iš tikrųjų tos lėšos, kurių reikia vykdyti socialines programas ir siekti Lietuvos, kaip gerovės valstybės, įvaizdžio. Aš manau tai, kad mes tęsime mūsų tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma mūsų politinių partijų susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo ir dėl mūsų tapimo transatlantinės organizacijos, t.y. NATO nare, yra dar vienas iš pavyzdžių, jog naujoji Vyriausybė, naujoji Seimo dauguma tikrai vykdo tą politiką, bendranacionalinę politiką, kurios reikia Lietuvai, tampant tiek NATO, tiek Europos Sąjungos nare. Čia pažymėtinos papildomos lėšos skirtos Europos reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos aktų vertimo į lietuvių kalbą ir kitų dalykų. Manau, kad yra ganėtinai atsižvelgta ir į švietimo reikalus, ir į sveikatos apsaugos sistemos reikalus. Tiesa, mes norėtume daug daugiau. Mes norėtume, kad nuo kitų metų rugsėjo galėtų startuoti nauja studentų kreditavimo programa ir kad pagaliau būtų baigtas tas studentų skirstymas į galinčius ir negalinčius mokėti, kad kiekvienam Lietuvos jaunuoliui, kuris turi pakankamai žinių ir gabumų, būtų prieinamas ir aukštasis mokslas.

Manau, kad mes dar turėsime diskutuoti ir galbūt priimant biudžetą dar papildomai peržiūrėti kai kuriuos punktus. Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų sustabdytas mažėjimas už valstybės draudžiamus į Privalomąjį sveikatos fondą. Jeigu buvusi Vyriausybė ir buvusi Seimo dauguma… praeitais metais nuo 200 sumažinom iki 187, tai dabar tas mažėjimas yra sustabdytas ir aš manau, kad tai pirmą kartą leis Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondui planuoti savo pajamas ir, aišku, pagal tai žiūrėti ir išlaidas.

Todėl Socialdemokratų frakcijos vardu kviečiu visus šiandien po svarstymo pritarti pateiktam biudžeto projektui ir artimiausioje ateityje priimti. Biudžeto priėmimas iš tikrųjų yra tas aktas, kuris parodys Lietuvos valstybės stabilumą ir mūsų tarptautinių įsipareigojimų įvykdymo galimybę. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K.Glavecką. Prašom. Ruošiasi A.Kubilius.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite išdėstyti keturių Seimo opozicinių partijų mintis dėl patikslinto 2002 m. biudžeto, kuris yra šiuo metu svarstomas.

Išanalizavę pateiktą patikslintą 2002 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, mes konstatuojame, pirma, biudžetas yra tikslinamas vadovaujantis dar nepatvirtinta mokesčių reformos koncepcija, ką minėjo ir ponas G.Steponavičius. Nepatvirtintos mokesčių koncepcijos negatyvus poveikis gali būti visų pirma tas, kad verslininkai, kurie moka pagrindinius mokesčius ir iš principo yra biudžeto pajamų formuotojai, kitais metais nežino, kas bus su jiems liekama jų dalimi, pelno ar kitu mokesčiu. Toks neaiškumas iš tikrųjų labai smarkiai apsunkina visą situaciją ir dar kartą stiprina tuos motyvus, kad būtų blogai renkami ir mokami mokesčiai.

Tai, kad blogai renkami mokesčiai, yra, matyt, viena iš svarbiausių priežasčių, kad biudžetas yra blogai vykdomas. Finansų ministerijos duomenimis, mokestinė nepriemoka spalio 1 d. Lietuvoje sudarė 2,8 mlrd. Lt. Pagal mokesčių administravimą, mokesčių surinkimą Lietuva yra tarp pačių blogiausių Europos šalių. Kur kas protingiau būtų, jeigu Vyriausybė  kalbėtų apie visiškai kitokį valdymą, tvarkymą, administravimą ir mokesčių surinkimą, o ne apie atskirų mokesčių įvedimą ir didinimą.

Antra. Patikslintas biudžeto projektas neatitinka Lietuvos Respublikos ilgalaikio mokslo ir švietimo finansavimo bei Nacionalinės sveikatos sistemos finansavimo įstatymų. Šioms sistemoms skiriamas mažesnis finansavimas, nei įgalioja galiojantys įstatymai. Iš esmės šiuo požiūriu biudžetas taip pat prieštarauja mūsų įstatymams ir, kaip žinote, jo Ekscelencija Prezidentas ne kartą yra minėjęs, kad jis nepasirašys biudžeto, jeigu nebus išspręstos institucinės kolizijos, kitaip sakant, priimti ankstesni įstatymai. Šią koliziją išlaiko ir dabartinis patikslintas Seimo biudžetas.

Trečia. Patikslintas biudžetas nesudaro esminių sąlygų esminėms valstybinėms programos vykdyti: tęsti mokyklų kompiuterizavimą, įgyvendinti moksleivio krepšelio, narkomanijos prevencijos ir kitas programas. Iš esmės visų pagrindinių sričių – švietimo, sveikatos apsaugos reformų tęsimas, sumažinus finansavimą beveik neįmanomas arba labai sunkus, nes socialinės pasekmės iš tikro reikalauja labai didelių išlaidų.

Ketvirta. Šiame patikslintame biudžete, kaip ir pirmojo svarstymo metu, investicinė programa iš esmės nėra įtraukta, integruota į valstybės biudžetą ir yra kaip jo priedas. Tai iš esmės neleidžia taikyti ir parinkti geriausių variantų, dėl to biudžete yra likę nemažai projektų ir investicinių programų, kurių tikslingumas yra gana abejotinas nekalbant apie Valdovų rūmus arba požeminių garažų statybas ir kitus objektus.

Kitas trūkumas, kurį mato opozicinės partijos, yra tas, kad kitų metų biudžetas nėra susijęs ir nepagrįstas regionine politika. Turima omenyje tai, kad Lietuvos ekonomika, ūkis ir ypač ūkio struktūra darosi labai skirtingi atskiruose rajonuose, o biudžetas kaip pagalbinis finansų valstybės pinigų ir išlaidų planas nenumato kokių nors galimybių mažinti šias regionines problemas. Kitaip sakant, iš esmės nesprendžiamas pagrindinis klausimas – interesų tarp investicijų į žemės ūkį ir kapitalo atėjimo į regionus suderinimas.

Septinta. Biudžeto lėšos skirstomos pagal funkcijas ir pagal administratorius, tačiau šių principų nuosekliai nesilaikoma. Taip paslepiama tikroji biudžeto išlaidų struktūra, lėšos paskirstomos neapgalvotai ir netikslingai.

Aštunta. Prieštaraujant savo pačių politinėms deklaracijoms mažinami biudžeto asignavimai viešosios tvarkos sistemai, policijos materialinės bazės blogėjimas neigiamai atsilieps nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevencijai, piliečių teisių bei laisvių užtikrinimui.

Atsižvelgdamos į anksčiau išdėstytus ir daugelį kitų neišsakytų motyvų opozicinės partijos negali pritarti patikslintam 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui ir vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 177 straipsnio 5 straipsniu siūlo įstatymo projektą grąžinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pataisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau. Kviečiu A.Kubilių. Ruošiasi K.D.Prunskienė. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, bendros opozicijos nuostatos buvo aiškiai išdėstytos ir opozicijos lyderio, ir profesoriaus K.Glavecko. Aš noriu labai trumpai atkreipti dėmesį tik į vieną aspektą, kuris visai opozicijai kelia nerimą ir man to nerimo taip pat yra pakankamai daug. Aš noriu priminti, kad kiti metai yra rinkimų metai ir, mano įsitikinimu, biudžetas turi dar vieną bruožą, t.y. jis yra rinkiminis. Nemažai lėšų yra numatyta įvairioms statyboms, transporto sektoriui, kitoms ekstensyvioms sritims, galbūt tikintis, kad vykdančios darbus kompanijos ką nors kur nors parems.

Žvelgdamas per rinkimų prizmę aš šiame biudžeto projekte matau užprogramuotą dar vieną labai ryškų pavojų. Sakyčiau, “liberalų” požiūrį į pajamų planavimą, turiu omeny ne atspindintį Liberalų partijos požiūrį, bet tokį socialdemokratišką laisvės supratimą. Kitaip sakant, pajamos liejasi laisvai žiūrint į biudžeto projektavimą iš naujo.

Aš raginčiau premjerą ir valdančiąją koaliciją laikytis konservatyvaus požiūrio į pajamas ir į galimybę didinti pajamas. Primindamas savo patirtį raginčiau premjerą atsisakyti pajamų didinimo, kuris dabar yra numatytas pataisytame biudžeto projekte, nes, mano įsitikinimu, tas didinimas yra visiškai spekuliatyvus perplanuojant makroekonomikos skaičius ir planuojant gerokai didesnę infliaciją. Šis perplanavimas, be abejo, yra spekuliatyvus ir todėl, kad iš esmės mes dar neturime pagrindinių mokesčių įstatymų.

O neramius koalicijos narius aš siūlyčiau raminti taip, kaip aš ramindavau, būdamas premjeru ir žadėdamas, kad metų viduryje būtinai pagerės ekonomika, bus daugiau pajamų ir visas skyles užlopysime. Mano patirtis sako, kad tokie pažadai tikrai nuramina valdančiąją koaliciją, bet po to metų viduryje situacija būna kaip tik tokia, kaip ir buvai pažadėjęs, tiktai su visiškai priešingu rezultatu. Ekonomika būna šiek tiek sumažėjusi, biudžeto pajamos būna sumažėjusios ir viską tenka pertvarkyti mažinant pajamas. Iš tikrųjų kiti metai yra rinkimų metai ir politinės batalijos gali augti ir kaisti, o taip suplanuotas biudžetas, su tokiu laisvu požiūriu į pajamų didinimą reiškia vieną dalyką – kad pajamų tikrai neužteks ir kad bus sričių, ir socialiai jautrių sričių, kurių valstybė metų viduryje negalės finansuoti. Mažinti šių sričių finansavimą labai realiai žiūrint į perspektyvą bus daug sunkiau, negu šiandien padaryti galbūt ir sunkų, bet realistinį sprendimą.

Todėl, gerbiamasis premjere, žvelgdamas į perspektyvą ir matydamas kitus metus ne tik kaip rinkiminius metus, bet ir kaip strategiškai labai svarbius metus, per kuriuos mes turime išlaikyti ir kiek galima mažesnę konfrontaciją siekdami strateginių tikslų, aš tikrai siūlyčiau labai rimtai pažiūrėti į tai, kokią socialinę ir kitokią nesantaiką gali sukurstyti nerealiai suplanuotos biudžeto pajamos. Raginčiau padaryti tą patį, apie ką jau kalbėjo ir opozicijos lyderis, ir profesorius K.Glaveckas, t.y. grąžinti Vyriausybei biudžeto projektą ir pažiūrėti labai realiai į kitų metų pajamas. O jeigu reikia nuraminti nelabai ramiai besijaučiančius koalicijos partnerius, mes galime padėti tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną K.D.Prunskienę. Ruošiasi J.Čiulevičius.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai, kolegos. Aš kalbu Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos vardu. Mūsų pozicija palankumo prasme šiandien šiek tiek geresnė nei dėl pirmojo projekto. Mes negalime nepastebėti Vyriausybės pastangų priimti tuos pasiūlymus, kurie yra pagrįsti ir kuriems patenkinti gal reikėjo ne tiek daug lėšų.

Dėl bendrų dalykų, dėl makroekonomikos rodiklių, taip pat ir pajamų aš kalbėjau praeitą kartą. Šiandien norėčiau tiktai atkreipti dėmesį į tai, kad, mūsų nuomone, pajamų dalyje lėšos, gaunamos iš valstybės kapitalo naudojimo, vis dėlto yra gana menkos, ir galbūt čia dar yra kokių nors rezervų jas padidinti. Malonu pastebėti, kad yra numatytos lėšos padidinti finansavimą švietimo sektoriui, t.y. kompiuterizavimui, taip pat moksleivių pervežimams, nors tas padidėjimas toli gražu neadekvatus realiam poreikiui. Bet čia lengviau pasiūlyti, negu rasti lėšų. Kita vertus, mes apgailestaujame, kad esminių pokyčių asignavimų struktūros prasme pagal valstybės prioritetus, pagal valstybės funkcijas dėl tų patikslinimų, tiesą sakant, neįvyko.

Mums taip pat labai gaila, kad šiandien mes nematome, kokie yra konkretūs skaičiai, sakykim, sprendžiant kaimo problemas, į kurias atkreipė dėmesį nemažai Seimo narių siūlydami padidinti finansavimą. Ministrė paminėjo vieną iš eilučių, kaip dar nesuspėtą apskaičiuoti. Žinoma, tai gerokai šiandien komplikuoja ir balsavimą, nes nežinant, kokie yra tie skaičiai, avansu tiesiog būtų ne visai korektiška ir apsispręsti.

Apmaudu taip pat, kad biudžete neatsirado didesnių skaičių, susijusių su Lietuvos verslo konkurencingumo ugdymu. Verslo plačiąja prasme – ir pramoninio verslo, ir kaimo verslų. Mums atrodo, kad šia prasme biudžetas orientuotas daugiau į pravalgymą, nors to neišvengsime, valstybės funkcijos iš dalies tokio pobūdžio, bet būtent plėtros programoms, konkurencingumui, deja, skiriama mažai lėšų. Tai yra chroniška problema, jau metai iš metų einanti iš Vyriausybės Vyriausybei. Toks keistas įsitikinimas, gal šiuo atveju negalėčiau adresuoti šiai Vyriausybei, dominavo Lietuvoje, kad valstybės investicijos, pavyzdžiui, į infrastruktūrą arba į verslo plėtros programas (ne tiesiogiai į privatų verslą, bet į rėmimo programas), nėra valstybės pagrindinis ar svarbus rūpestis. Tai čia yra tokia bendra pastaba ne vien tik dabartinei mūsų kadencijai ar Vyriausybei.

Kai kalbama apie tokią svarbią sritį kaip savivaldybių biudžetų formavimas, tai aš kiek kitaip supratau Biudžeto ir finansų komiteto poziciją dėl dotacijų. Paprasčiausiai į tuos siūlymus nei Ekonomikos, nei Biudžeto ir finansų komitetai neatsižvelgė, nes pavieniai nariai teikė dėl atskirų savivaldybių, nors klausimas yra susijęs su apskritai savivaldybių apskaičiuotų rodiklių patikslinimu ir buvo tikėtasi, kad Vyriausybė tai įvertins. Nors kai patikrinau vieną kitą labai aiškiai taisytiną punktą, tai aš suradau, tikrai ačiū, kad nors tokias jautriausias problemas vienoje kitoje vietoje… Bet aš negaliu rūpintis tik kokiais nors atskirais rajonais, labai norisi, kad būtų įgyvendintas teisingumas ir kitų rajonų atžvilgiu.

Taigi aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į Vyriausybės rezervinio stabilizavimo fondo galimybes. Man sunku patikėti, kad 2 mlrd. bus išleisti paminėtoms įstatyme ir ministrės išvardytoms reikmėms. Juk iš tikrųjų pensijų reforma kaups lėšas ne per vienerius metus, aš manau, kad vargu ar daugiau kaip 0,5 mlrd. bus nukreipta šia linkme, nemanau, kad didžioji dalis gali būti skirta Ignalinos uždarymo programoms, tuo labiau kad mes neišsiaiškinome, Vyriausybė dar neišsiaiškino su Europos Sąjunga, kokioms programoms, kokios paskirties reikmėms Europa skirs didesnę ar mažesnę dalį. Tai yra be galo jautrus dalykas, nes, kaip matome, jis turi ryšį su mūsų biudžeto lėšų naudojimu. Užsitikrinę realią, rimtą, esminę paramą iš Europos Sąjungos, nes tai Europos valia vykdomas uždarymas, mes turėtume daugiau galimybių finansuoti Lietuvos vidaus poreikius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesore.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau. Mes siūlome padaryti antrojo svarstymo pertrauką, kad bent išsiaiškintume tuos dar nesuspėtus apskaičiuoti, įvertinti dydžius, kurie čia net nenuskambėjo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą J.Čiulevičių. Ruošiasi V.Einoris.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, kolegos. Žemės ūkio biudžeto projektas žeidžia žmones savo dviprasmybėmis. Pirmiausia savo galutiniu magišku rodikliu – 1 mlrd. ir 100 su trupučiu mln. litų. Jeigu su tokiu biudžetu žemdirbiai būtų ne rojaus soduose, tai jo prieigose jau tikrai. Realybė yra visiškai kitokia. Jeigu pradėsime analizuoti jo sudėtį, matysime, kad į žemės ūkio biudžeto projektą, apskritai į projektą, įeina apskričių administracijų išlaidos, o jeigu dar iš tikrųjų pridėjus savivaldybių, kurios galbūt arčiau žemdirbių, tai šis biudžetas būtų ne 10, 11 o 30%. Taip pat čia yra įskaičiuojami, net jeigu biudžetas ir nacionalinis, kitų valstybių fondai, sakysime, SAPARD ir panašiai. Čia įskaičiuojamos ir išlaidos žemės ūkio mokykloms, nors mokyklos priklauso Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai. Taigi realybė yra visai kitokia.

Konkrečiai Specialiajai žemės ūkio rėmimo programai yra numatyti tik 229 mln. Ir tai dar ne viskas, iš jų reikia minusuoti maždaug 100 mln. Lt, kurie yra praėjusių metų skolos, Rinkos reguliavimo agentūrai. Yra dar kiti įsiskolinimai, yra kiti įsipareigojimai, todėl galų gale žemės ūkiui, arba žemės ūkio investicijoms, lieka tik riestainio skylė. Taigi tenka labai apgailestauti, kad kaimas ta prasme yra priešinamas kitiems visuomenės sluoksniams, miestui, neva kaimui skiriami pinigai subėga kaip vanduo į smėlį, o tų pinigų iš tikrųjų nėra. Ne mažiau man rūpi švietimas, mokslas, sveikatos apsauga. Iš tikrųjų titaniškas pastangas rodo R.Pavilionis, nėra jam lygių kitų komitetų pirmininkų, kurie taip rūpintųsi šios srities, šios sistemos įstatymais, rūpintųsi bent minimaliu biudžetu. Labai ryžtingai reformas vykdo ir švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius. Šie vyrai naudoja visą proto ir veiklos arsenalą. Deja, rezultatai nėra adekvatūs. Taigi yra sakoma, jeigu valstybės nesirūpina švietimu, ji turi pasirūpinti arba privalo skirti lėšas kalėjimams. Tenka dar labiau apgailestauti, kad premjero patarėjas filosofas A.Juozaitis su plyta rankose stabdo reformas, kurios iš tikrųjų yra naudingos ir labai reikalingos. Aš, kaip aukštosios mokyklos, universiteto, dėstytojas tai matau. Tenka apgailestauti ir dėl to, kad premjeras tam antrina teikdamas, kad švietimas ir mokslas neturi savo strategijos. Premjere, žemės ūkis turi savo patvirtintą strategiją, deja, pinigų vis tiek nėra. Taigi kas čia atsitiko, kažkokia ekonominė apokalipsė?

Už tokį biudžetą aš balsuoti negalėsiu. Jeigu jo finansiniai rodikliai nesikeis, aš, žinoma, pasitrauksiu iš valdančiosios frakcijos. Todėl aš turiu pasakyti mielajam kolegai A.Vidžiūnui, kuris man ir kitiems kolegoms siūlė pasirinkti negarbingą savižudybę garbingai nusišauti, kad, matyt, būsiu atleistas nuo šios pareigos. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Bent toks džiaugsmas. Kalbės V.Einoris. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

V.EINORIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, kolegos, žinoma, kad yra apie ką pakalbėti, yra dėl ko paverkšlenti. Pirmiausiai aš kalbu kaip agrarininkas apie tai, kas susiję su mūsų sektoriumi. Žinoma, toli gražu iki to, ko reikia ir kas buvo duodama anksčiau, nes čia einame ne į tą pusę. Bet aš norėčiau vis dėlto truputį pakalbti apie netolimą praeitį, apie buvusius porą metų, kodėl susidarė tokia padėtis. Aš norėčiau, kad tie iš dešinės kolegos, kurie dabar stipriai gina agrarinį sektorių, susimąstytų. Vis dėlto kartais nors kalbant reikėtų užsimerkti, kad būtų ne taip gėda. Todėl noriu pasakyti štai ką. Kada atsitiko nelaimė kaimui? Jūs neikite į 1996 metus, į 1999 metus. Jūs pažiūrėkite, 1999 metais atėjus į valdžią rudenį (žinote, kas atėjo), liko neatiduota žemės ūkiui 240 mln., čia jau buvo užfiksuota 2000 m. sąmatoje, bet arti 300 mln. liko neatiduota žemės ūkio sektoriui. Buvo neatiduota todėl, kad būtų palengvintas tos Vyriausybės gyvenimas tuo metu prieš kitas ūkio šakas. Štai žiūrėkite. Ta pati Vyriausybė formavo 2000 metų biudžetą, dauguma patvirtino 135 mln. kaimui mažiau, negu faktiškai buvo 1999 metais. Iš to 135 mln. skirtų mažiau, 240 mln. perkėlė į sąmatą į 2000 metų skirtus asignavimus žemės ūkiui. Štai žiūrėkite, kas liko. Iš viso liko 113 mln., bet ir jie ne visi nuėjo tiesiogiai žemės ūkio darbuotojams. Buvo dengiamos dar ir kitos sritys, šiek tiek susijusios su kaimu.

Kas dabar atsitiko? 2001 metams vėl įvarė 86 mln. litų iš neatiduotų 2000 metais. Pažiūrėkite, kas liko šiais metais. Kaimas galutinai paguldytas į pelkę, net į antrą ausį jau semiasi kūdra. Štai kokia yra padėtis. Todėl reikia labai rimtai šiuos dalykus matyti ir įvardyti, kas tai padarė. Štai rezultatas: kaimiečiai pagal statistikos metraštį, ką tik dabar išleistą, 1996 m. pagamino bendrosios produkcijos už 6,4 mlrd. litų, praeitais metais – už 4,4 mlrd. litų. Jūs pagalvokite, ką reiškia netekti pajamų, netekti darbo nepagaminant bendrosios produkcijos už 2 mlrd.?! Tai čia ne viskas, čia pajamos. Jūs pažiūrėkite, per šiuos metus apie 2 mlrd. žemdirbiai neteko dėl kainų sumažinimo. Štai kur yra problema, štai kur yra šaknys. Dar pažiūrėkime. Kodėl taip atsitiko? Aš labai gerai įsivaizduoju, pavyzdžiui, mokslą, švietimą, mediciną, vidaus reikalus, dėl kurių nefinansavimo mes kartais bijome išeiti į gatvę, čia labai baisu. Bet kai žiūri į biudžeto augimą, kaip jiems augo, augo, vis dėlto du kartus ir daugiau kiekvienai šakai, o žemės ūkiui – atvirkščiai. Tai kurgi dingo lėšos? Biudžetas augo du kartus. Ogi buvo stiprinama viena šaka – krašto apsauga. Krašto apsauga nuo 125 mln., žinoma, neužteko, nes kūrėsi armija, gerai suprantame, priartėjo prie milijardo. Štai kur yra mūsų pinigai! Aš ne prieš krašto apsaugos silpninimą, bet negalima apauti pusę tautos arba dalį tautos naginėmis ir vaikščioti su nauju šautuvu. Nelabai malonu ir skanu. Štai tokie dalykai.

Dabar pažiūrėkime, ar galime duoti daugiau žemės ūkiui, ar ne? Iš ko paimti, iš ko nuimti? Mes dabar labai gražiai kritikuojame, o štai, sakykime, – 100 mln. neva karaliaus karūnavimui, mes kažką tvarkysime. Aš pasakysiu, žinoma, verkdamas dėl žemės ūkio, dėl sveikatos ir dėl mokslo, kad jiems maža, man nekyla ranka toliau važinėti ir rodyti mūsų svečiams mūsų prospektą. Čia visiškai nesusieta su karūnavimu. Bet kopėčiom važinėti centrine gatve ten, kur mūsų tautos širdis, turbūt negalima. Tai čia vienas dalykas. (Leiskite man kalbėti, aš daugiau neisiu į tribūną.)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau laikas.

V.EINORIS. Dar noriu dėl melioracijos. Pažiūrėkime, štai yra kreivė. Kreivė, kolegos! 1996 m., 1995 m. ir štai – 2000 m., 2001 metai. Ar matote, kur atėjome? Matote, ką mes padarėme su 30 mlrd. turtu po žeme? Matote, ką mes padarėme? Irgi grįžtu prie to, kad stiprinome vieną šaką kitos šakos atžvilgiu. Aš negaliu pretenduoti kalbėti apie mokslą, švietimą, kitus dalykus, apie sveikatą, bet aš sakau, kad taip daryti nevalia. Dabar kyla klausimas, galima ką nors padaryti ar negalima? Žinoma, mes labai prašome ir labai teigiamai žiūriu šiandien į vienos ministrės kalbą, kad dėl melioracijos dar per likusią savaitę bus ieškoma galimybių paremti. Jeigu bus peržiūrimas biudžetas, o jis bus, jeigu mobilizuosimės ir augs pajamos, mes turbūt vidury vasaros galime tikėtis paremti kaimą. Paremti kaimą. Aš labai to noriu ir pageidauju. Bet nepaisant, kad aš labai prieš savo valią neva kalbu, esu priverstas už šį biudžetą dabar po svarstymo balsuoti. Nėra kitos išeities. Nematau kitos išeities. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs nuvylėte opoziciją. Dabar kalbės E.Masiulis. Ruošiasi A.Kašėta.

E.MASIULIS. Laba diena, gerbiamasis premjere, laba diena posėdžiaujantys Seimo nariai! Iš tiesų jau nemažai dalykų čia iš šios tribūnos šiandien pasakyta. Nors ir gerbiamasis Seimo narys V.Einoris ragino kalbėti užsimerkus kai kuriuos Seimo narius, aš kalbėsiu atsimerkęs, nes tai, kas numatyta kitų metų biudžete, yra, matyt, ne vienų metų užprogramuoti dalykai.

Pirmas dalykas. Tikrai krenta į akis gana neatsakingas požiūris į biudžeto pajamų planavimą. Pirmą kartą Seimui grąžinus po svarstymo šį projektą, iš tikrųjų labai lengva ranka buvo padidintos biudžeto pajamos 90 mln. litų, kartu didinant ir deficitą. Ar tikrai mes taip galime elgtis su svarbiausiu metų valstybės dokumentu, kai neturėdami jokių garantijų, kad ekonomika augs ir tai lems biudžeto pajamų augimą, mes popieriuje užrašome papildomų pajamų? Kas po to atsakys, kai biudžetas nebus vykdomas, o tos sritys, kurioms bus numatytos lėšos, negaus numatytų pinigų?

Antras dalykus, kuris krenta į akis, tai, kad rengiant 2002 m. biudžeto projektą, nebuvo glaudaus ryšio tarp Vyriausybės, ministerijų ir Seimo komitetų. Tai labai gerai matyti, kai dabar vyksta svarstymas. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad kitų metų biudžeto projektas yra žinybinis, jis neatspindi visuomenės poreikių, neatspindi visuomenės socialinių programų.

Taip pat primenu, jau daug kartų čia buvo minėta, kad nesilaikoma ilgalaikių finansavimo įstatymų švietimo, krašto apsaugos, žemės ūkio srityse. Vis dėlto noriu pasakyti, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą jokiu būdu neatleidžia nuo įstatymo vykdymo. Vyriausybė įtiko žinyboms, o ne Lietuvos žmonėms. Lyginant su šių metų biudžeto projektu, kai buvo mažinamos išlaidos visoms valstybės institucijoms vidutiniškai apie 13%, bet buvo stengiamasi užtikrinti ilgalaikių finansavimo įstatymų vykdymą kitų metų biudžeto projekte, tas išlaidų mažinimas jau sudaro vidutiniškai tik apie 7%. Žodžiu, Vyriausybė atsisuka veidu į valstybines tarnybas ir į valstybines žinybas, bet ne į Lietuvos pilietį, ne į Lietuvos žmogų.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad vidinių rezervų neieškoma taip, kaip jų būtų galima ieškoti. Valdovų rūmai, valdymo išlaidų padidėjimas 61 mln. litu. Šaulių organizacijos finansavimas pažeidžiant įstatymus, taip pat Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės egzistavimas – tai vėl papildomos išlaidos, ir šitos problemos nesprendžiamos. Norėčiau konstatuoti, kad socialdemokratai pažeidė savo socialdemokratiškus principus, sudarydami šį įstatymo projektą, nes tiek sveikatos apsauga, tiek švietimas, tiek žemės ūkis, tiek savivalda yra kertiniai socialdemokratinių nuostatų punktai. Visada iš šios tribūnos buvo deklaruojama socialdemokratų socialinė partnerystė. Tuo tarpu šiandien mes gauname Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos rektorių, Lietuvos studentijos ir kitų grupių priešinimąsi tokiam biudžetui, į jų teisėtus reikalavimus nėra atsižvelgiama. Susidaro vaizdas, kad reformistą švietimo ministrą jau galutinai ant menčių paguldė A.Juozaičio ranka. Yra stabdoma švietimo reforma, neskiriant reikiamų pinigų mokinio krepšeliui, neskiriant reikiamų pinigų mokyklų kompiuterizavimui, mokyklų tinklo optimizavimui ir mokyklų renovacijai. Todėl dėl tokių priežasčių irgi nenoriu šiandien balsuoti už tokį biudžeto projektą ir siūlau, kad jis būtų grąžintas antrą kartą Vyriausybei peržiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Kašėtą. Ruošiasi A.Plokšto.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, išties ne veltui uždaviau finansų ministrei klausimą, ar pagrįstai optimistiškai Vyriausybė didina biudžeto atskiras eilutes manydama, kad viskas dėl ateinančių metų biudžeto jų numatomų prognozių bus gerai. Tenka prisiminti, kad G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė, turėdama tokį optimistinį požiūrį, net nesulaukė vasaros ir buvo priversta atsistatydinti. Aš, be abejo, dėl to labai neliūdėčiau, kad Prezidento rinkimų išvakarėse gerbiamojo A.Brazausko Vyriausybė taip pat pasuktų tokiu keliu, tačiau išties man būtų gaila valstybės ir mūsų įvairių gyvenimo sričių, kurios nukentėtų griuvus šiam projektui, tai yra valstybės biudžeto nerealiam kortų nameliui.

Šis biudžeto projektas turi dar vieną labai didelę ydą – jis nenukreiptas į perspektyvą, t.y. nenukreiptas į reformas, o bandoma patenkinti tik tas atskiras interesų grupes, turiu omeny valdančiosios koalicijos atstovaujamas interesų grupes, nes Vyriausybė priversta žadėti, nors, beveik esu tikras, nėra įsitikinusi, ar tuos pažadus galės įvykdyti. Šis projektas nenukreiptas nei į švietimo reformas, nei į žemės ūkio pertvarką, nenukreiptas ir į informacinės visuomenės sukūrimą. Manau, kad kitų metų viduryje Vyriausybė išties turės pripažinti, kad biudžetas yra nevykdomas, o metų gale, kaip jau minėjau savo klausime, išties Finansų ministerija turės savo nuožiūra, negavusi nei Seimo pritarimo, nei įpareigota įstatymo, dalinti vieniems pagal numatytą eilutę, o kitiems neduoti. Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyti Vyriausybei jį tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą A.Plokšto. Ruošiasi kolega G.Babravičius.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš klausydamas opozicijos kalbų negaliu atsispirti tokiam pojūčiui, kad visas tekstas buvo surašytas vienu kompiuteriu, o po to eina tik atskiros tų pačių argumentų modifikacijos. Pagrindiniai argumentai prieš šitą biudžeto projektą yra tie, kad didinami mokesčiai (buvo sakyta), kad yra numatytas per didelis augimas, kad didėja perskirstymas, kad neatitinka įstatymo reikalavimo dėl procentinių dalių nuo bendrojo vidaus produkto, ir paskutinis, ko gero, pats įdomiausias iš liberalų pusės, kad nėra sąlygų valstybės programoms vykdyti. Tai galim trumpai žvilgtelėti, kaip iš tikrųjų atrodo šis biudžeto projektas.

Jeigu kalbam apie perskirstymą, tai po antro patobulinimo jis sumažėjo nuo 20,31% iki 19,98%. Ir čia kalbos apie tai, kad socialdemokratai didina perskirstymą, deja, neturi nieko bendro su objektyviais skaičiais. Perskirstymas sumažėjo. Kita vertus, aiškinama, kad didinami mokesčiai. Jeigu taip būtų iš tikrųjų, tai dalis perskirstymo neišvengiamai turėjo padidėti. Pas mus po antro projekto perskirstymas sumažėjo. Galima būtų manyti, kad čia tikrai nesocialdemokratiškai pasielgta, bet, deja, tokia yra ekonomikos esmė, kad BVP auga greičiau ir anksčiau negu įplaukos į biudžetą.

Dėl per didelio augimo. Taip, viena vertus, tas augimas apie 5%, galima pasakyti, yra per didelis. Bet nepamirškim 1999 metų ir smukimo 3,9%, kaip dabar pasakyta, ir iš tos duobės tikrai augimas turi būti greitesnis negu vidurkiai, suskaičiuoti įvairių fondų. Aš manau, kad tas augimas, aišku, jei nepasikeis išoriniai veiksniai, turėtų išsipildyti.

Dėl įstatymo reikalavimų. Čia yra ta pati problema. Mes nustatėm (visi Seimo nariai ir dabar sėdinti opozicija) procentinį dydį biudžete, bet, kaip yra pasakyta, bendrasis vidaus produktas auga anksčiau, pajamos vėliau. Ir dabar kaip tik yra tas momentas, kai bendrasis vidaus produktas išaugs, o pajamos išaugti negali, nes žmonės dar turi gauti tuos pinigus, o po to tiktai juos išleisti. Nors, atvirai kalbant, praktika dalinti biudžetą pagal procentą nuo bendrojo vidaus produkto kritikos neišlaiko. Čia yra faktas.

Ir paskutinis momentas – dėl sąlygų valstybės programoms vykdyti. Čia, gerbiamieji liberalai, reikia būti nuosaikiems. Arba jūs norite mažinti perskirstymą, arba vykdyti valstybės programą. Jeigu norim vykdyti valstybės programą, mes turim turėti pinigų. Tam, kad turėtume pinigų, mums reikia surinkti mokesčius, o iš tikrųjų Lietuvoje yra mažiausiai surenkama ta perskirstymo dalis, ir mokesčius reikėtų didinti tam, kad valstybė galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Išeities čia nėra. Aritmetika labai paprasta. Argumentas, kad nėra sąlygų valstybės programai, būtent yra todėl, kad mūsų biudžetas per daug liberalus, ir mes liberalizmo kryptimi nuvažiavom per toli. Tai reikia pripažinti.

Ir paskutinė pastaba. Vienam susitikime su studentais man uždavė klausimą: kuo skiriasi Seimo narys nuo politiko? Man buvo sunku atsakyti į šį klausimą, aš pabandžiau suformuluoti tokią tezę, kad politikas – tai tas, kuris sugeba apčiuopti ribą tarp savo interesų, savo sluoksnio interesų, savo atskirų rinkėjų interesų ir valstybės, kaip visumos, interesų. Jeigu jisai sugeba atskirti, tuomet jį galima pavadinti politiku. Yra būdų pažiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Vienas iš jų yra būtent tas balsavimas, kuris bus dabar. Ir aš manau, kad mes galim pažiūrėti, kaip yra dabar Lietuvos Seime, tuo labiau kad aš savo žodžius skiriu ne tik opozicijai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar kalbės G.Babravičius. Ruošiasi R.Pavilionis.

G.BABRAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ministrų kabineto nariai, Ministre Pirmininke! Šių metų (…) Seimas, vieningai pritardamas rezoliucijai “Dėl informacinės visuomenės veiklos prioritetų”, išreiškė savo bendrą ir teigiamą nuomonę apie šios plėtros svarbą ir reikšmę. Toks pat pažangus požiūris čia, Seime, buvo pademonstruotas šių metų rugsėjo mėnesį, kai Seime buvo įsteigtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje bei visų rūšių ir strateginiuose, ir kitokiuose planuose deklaravo, kad investicijos į švietimą, mokslą, mokslo technologijas, informacinės visuomenės plėtrą, žinių ekonomikos kūrimą yra didžiausias prioritetas ir viena iš pagrindinių, jeigu ne pagrindinė, Lietuvos konkurencingumo didinimo pasaulyje priemonė ir būtina sąlyga. Formaliai galima būtų pasidžiaugti visais šiais sprendimais, pademonstruota politine valia. Mūsų judėjimas į deramą vietą pasaulyje lyg ir yra užtikrintas, tačiau visai kita nuomonė susidaro stebint, kaip yra svarstomas ir koks kitų metų biudžeto projektas teikiamas.

Kai čia, Seime, buvo svarstomas pirmasis biudžeto projektas, mūsų komiteto pirmininkas ponas A.Kunčinas išsamiai išdėstė bendras problemas ir ydas, kurios yra susijusios su biudžeto formavimu. Visos lėšos, asignavimai, skirti informacinės visuomenės plėtrai, yra išbarstyti po žinybų skirsnius, eilutes ir iš esmės neįmanoma nei valdyti, nei kontroliuoti informacinės visuomenės plėtros proceso. Viltis, kad šis procesas bus valdomas ir kontroliuojamas, teko atidėti 2003 metams. Bet net ir tie kuklūs žingsniai, kurie buvo numatyti 2002 metams, iš esmės yra pasmerkti. Argumentuosiu kodėl.

Visų pirma mūsų komiteto prašymuose buvo suformuluota dėl kuklių papildomų 10 mln. pačioms įvairiausioms sritims. Pirmiausia tai valstybės institucijų kompiuterinio tinklo sukūrimas, elektroninio parašo infrastruktūra, valstybinių telekomunikacijų tinklų laisvų resursų integravimas, lietuvių kalba internete ir kitos problemos. Dar daugiau – buvom susiradę “atliekamų” 11 mln., kurie, pasirodo, buvo nereikalingi “Lietuvos energijai” (tiesa, vėliau ji susizgribo ir Vyriausybė vis dėlto skyrė 8 mln. “Lietuvos energijai” atitinkamoms investicinėms programoms garantijoms suteikti). Nepaisant to, antrajame biudžeto variante, palyginti su pirmuoju, net dviem milijonais yra sumažintos lėšos, kurios buvo numatytos skirti informacinės visuomenės plėtrai, t.y. ne tik visiškai neatsižvelgta į komiteto prašymus, bet šios lėšos dar ir sumažintos.

Labai trumpai apie rezonansinį mokyklų kompiuterizavimą – tokią rezonansinę problemą. Norint realiai įvykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir bent priartėti prie atitinkamų vidurkių, kasmet reikėtų skirti apie 20 milijonų. Šiemet buvo prašoma 14 milijonų. Gerai. Skirti 8,3 mln. geriau negu nieko, bet visais atvejais jau yra užprogramuotas atsilikimas ir tos pačios Vyriausybės planai 2004 m. 15 moksleivių turėti vieną kompiuterį iš esmės yra pasmerkiami. Tas pat atsitiko ir Ryšių reguliavimo tarnybai – nepriklausomai institucijai, kuri yra pirmoji institucija žengiant į telekomunikacijų rinkos liberalizavimą. Iš esmės 8 mln. sumažindami asignavimus šiai institucijai, mes nepriklausomą įstaigą, sakykime taip, – Ryšių reguliavimą tarnybą pasmerkiame ne vykdyti savo funkcijas, bet iš esmės tapti pelno siekiančia organizacija, siekiančia arba padidinti tarifus rinkos dalyviams, arba kitomis priemonėmis užsidirbti lėšų egzistavimui.

Visiškai nepriimtina Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės situacija. Buvo dedamos viltys į šią naują instituciją, kuri gimė šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais. Jos funkcija turėjo būti koordinuoti įvairių kitų žinybų veiklą ir taupyti, noriu pabrėžti – taupyti, arba bent jau racionaliau panaudoti šimtus milijonų litų, kurie dabar yra neracionaliai panaudojami ir išslysta per pačius įvairiausius pradedamus ir nebaigiamus įgyvendinti projektus. 2002 m. šiai įstaigai numatyti 60% mažesni asignavimai. Taigi noriu konstatuoti, kad šiuo atveju Vyriausybės žodžiai nuo darbų labai skiriasi.

Aš taip pat prisidedu prie kolegų siūlymų nepritarti ir pats nebalsuosiu už šį biudžetą. Siūlau jį grąžinti tobulinti. Dėkui.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą R.Pavilionį. Jau paskutinysis ruošiasi komiteto pirmininkas kolega A.Butkevičius. Prašom, profesoriau.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji ministrai, Seimo nariai! Apmaudu konstatuoti, kad vienai iš esminių valstybės gyvenimo ir plėtros sričių – mokslui ir studijoms pataisytas biudžeto projektas iš esmės lieka toks pat kaip ir ankstesnis, nepataisytas. Akivaizdu, kad toks projektas neatitinka strateginės valstybės orientacijos investuoti į mokslą ir studijas, į modernias mokslo technologijas, kurios ir lemia bendrojo vidaus produkto augimą, visų gyvenimo sričių raidą, visą šalies perspektyvą.

Patobulintame biudžeto projekte mokslui ir studijoms papildomai pridėti 3 mln. litų vietoj būtinų 140 reikš, kad ir 2002 m. negalėsime įgyvendinti esminių šiokį tokį proveržį žadančių su aukštojo mokslo, tarptautinio bendradarbiavimo sritimis susijusių darbų, taip pat bent jau šiek tiek pagerinti mokslininkų, dėstytojų ir studentų padėtį. Ir toliau 100 tūkst. studentų ir 6 tūkst. dėstytojų bei mokslininkų – pagrindiniam šalies atsinaujinimo potencialui – numatoma dvigubai mažiau lėšų nei 10 tūkst. kariūnų, o vienas Lietuvos kareivis ir toliau bus finansuojamas 14 kartų daugiau nei vienas tos pačios Lietuvos studentas. Visa tai atspindi nebūdingą Europos Sąjungos šalims (o tokia siekiame tapti) mūsų valstybės strateginę orientaciją.

Nėra reikalo kartoti, kad šis patobulintas projektas, kaip ir ankstesnis, prieštarauja Konstitucijos 131 straipsniui, neleidžiančiam mažinti valstybės asignavimų, numatytų įstatyme. Šiuo atveju, aišku, kalbu apie Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą, kuris šioje salėje buvo priimtas lygiai prieš metus 116 parlamentarų balsų. Šis projektas prieštarauja ir Vyriausybės programai, patvirtintai prieš keturis mėnesius, ir specialiajam Vyriausybės nutarimui, priimtam liepos 5 d., kuriuo skrupulingai, litas prie lito suskaičiuoti būtiniausi valstybės asignavimai mokslui ir studijoms ne pagal bendrąjį vidaus produktą, bet pagal konkrečias mokslo ir studijų programas.

Esu įsitikinęs, kad vienintelis teisinis būdas yra priimti tokius biudžeto rodiklius, kurie atitinka Konstituciją, įstatymą ir Vyriausybės programą, o po to, Vyriausybei per visus metus visais įmanomais būdais spartinant biudžeto pajamų augimą, mokesčių surinkimą, užkertant kelią kontrabandai ir, žinoma (tai nėra paskutinis dalykas), susigrąžinant šimtus milijonų iš “Mažeikių naftos” operatoriaus, siekti įvykdyti įstatyme numatytus biudžeto rodiklius. Papildomas siūlymas – 10% iš krašto apsaugai numatomų 2% bendrojo vidaus produkto skirti bendroms, bendroms – pabrėžiu, krašto apsaugos ir mokslo institucijų programoms vykdyti, kaip tai daro visos civilizuotos, tarp jų ir NATO, šalys. Tik tokiu būdu įgyvendintume strategines valstybės nuostatas ir būtume suprasti plačiausios Lietuvos visuomenės, taip pat pagrindinių šalies mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų ir studentų, pastarosiomis dienomis, mano žiniomis, užvertusių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, visas Seimo frakcijas peticijomis, reikalaujančiomis vykdyti Ilgalaikio finansavimo įstatymą ir skirti mokslui ir studijoms šiame įstatyme numatytas lėšas.

Atsižvelgdamas į valstybėje susiklosčiusią padėtį ir į socialliberalų ir socialdemokratų programų nuostatas dėl mokslo ir studijų, taip pat (leiskite tai pasakyti) ir dėl žemės ūkio raidos strategijų, galėčiau pasiūlyti papildomai priimti tokio turinio protokolinį Seimo nutarimą: “Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad priimant 2002 m. biudžetą Vyriausybė nepajėgi ar negali visa apimtimi vykdyti Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo, taip pat žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, siūlo iš esmės tenkinti Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo nuostatas, garantuojančias svarbiausių projektų įgyvendinimą, o peržiūrint biudžeto rodiklius 2002 m. pavasarį ir toliau vadovautis nuostata, kad mokslas ir studijos, taip pat žemės ūkis yra strateginiai šalies prioritetai, ir skirti mokslui ir studijoms, taip pat melioracijai ir kitoms žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonėms trūkstamus ir įstatymo numatytus valstybės asignavimus”. Šis nutarimo projektas akivaizdžiai rodo, kad šiandien teikiamas patobulintas biudžeto projektas turi būti dar pataisytas, atsižvelgiant į svarbiausias jau mano minėtas programas. Tai yra naujos studijų kreditavimo sistemos įvedimą nuo kitų metų rugsėjo 1 d., darbuotojų atlyginimų padidinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Šie pataisymai, dar kartą norėčiau pabrėžti, turi būti padaryti iki galutinio šio biudžeto projekto patvirtinimo… tai yra iki Seime priimant 2002 m. biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, profesoriau. Dabar, gerbiamieji, prieš suteikdamas žodį kolegai A.Butkevičiui, noriu kai ką pranešti ir po to kai ką perskaityti. Kartu su mumis dabar yra Šiaulių miesto Šventupio ir Dainų vidurinių mokyklų abiturientai. Svarbiu metu. Paplokime. (Plojimai)

Ačiū. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamoji Vyriausybe, ir mielieji svečiai. Seimo Pirmininko vardu gautas Jo Ekscelencijos Prezidento laiškas, aš jį dabar jums perskaitysiu. “Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu jūs svarstote artimiausią šalies raidą esmingai įtakosiantį Lietuvos Respublikos 2002 m. valstybės biudžetų ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Norėčiau jums dar kartą priminti, kad labai svarbu, jog jo nuostatos būtų suderintos su kitais įstatymais, reglamentuojančiais valstybės biudžetinių lėšų paskirstymą. Vienas pagrindinių įstatymų leidybos principų – įstatymų tarpusavio suderinamumas. Todėl prašyčiau jūsų suderinti Lietuvos Respublikos 2002 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą su minėtais įstatymais. Pasirašo Respublikos Prezidentas V.Adamkus. 2001 m. gruodžio 6 diena.”

Dabar kviečiu į tribūną paskutinį kalbėti A.Butkevičių – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Prašom.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, ministrai, kolegos, išklausius savo kolegų pranešimų ir kalbų, kilo du klausimai. Vienas. Ar mes svarstome ateinančių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių įstatymo projektą, ar mes svarstome kartu ir mokesčių koncepciją ir visas kitas susidariusias ekonomines problemas Lietuvoje?

Tikrai negaliu nereaguoti į kai kurių kolegų kalbas vien dėl to, kad susidaro nuomonė, jog arba kalbėjusysis neskaitė įstatymo projekto, arba tyčia meluoja, arba sako netiesą. Pirma. Opozicijos buvo pasakyta, kad kitais metais švietimo sistemai asignavimai nedidėja. Tikrai reikia atsakingai pasakyti, kad didėja. Jeigu kalbėtume konkrečiau, tai mokslui ir studijoms didėja, palyginti su šiais metais, daugiau kaip 20 mln. litų. Ir kad moksleivio krepšelis įvedamas tik kitais metais, o kai kurie kalbėjo, kad ir šiais metais jis egzistuoja, ir dėl to savivaldybių švietimo sistemai yra skiriama papildomai 63 ar 64 mln. litų.

Taip pat reikia pagailestauti dėl to, kad kai kurie kolegos minėjo, jog biudžetą svarstom arba tiesiog tvirtinsime, o neturim naujos mokesčių koncepcijos. Gerbiamieji, naujas biudžeto projektas pradedamas rengti jau kitais metais sausio ar vasario mėnesį, jis planuojamas vadovaujantis dabartine mokesčių sistema. Ta mokesčių koncepcija, kuri bus priimta artimiausiu metu, tik darys įtaką nacionalinio biudžeto pajamoms, kurios bus planuojamos 2003 metais. Tai šitą tikrai galima suprasti ir įsisąmoninti.

Taip pat buvo išsakyta minčių, kad rengiamasi didinti mokesčius, nes rengiamasi perskirstyti didesnę dalį per nacionalinį biudžetą arba per kitus fondus nuo bendrojo vidaus produkto. Pažiūrėkime į lenteles ir pamatysime, kad per nacionalinį biudžetą nuo bendrojo vidaus produkto ateinančiais metais perskirstomoji dalis ne didėja, bet sumažėja. O ji mažėja dėl to, kad kol kas yra tokie mokesčių įstatymai, kurie neleidžia perskirstyti didesne dalimi.

Iš kur gausime didesnes pajamas tiek savivaldybių biudžetuose, tiek valstybės biudžete? Vis dėlto pirmiausia skiriamas didesnis dėmesys mokesčių administravimui, taip pat truputį pasikeis apskaitos sistema, nes, kaip žinote, priėmėme Buhalterinės apskaitos įstatymą, taip pat bus griežčiau kontroliuojamos muitinės procedūros. O norint paneigti tam tikras kalbas dėl mokesčių didinimo – jūs jau tikriausiai susipažinote su nauju Pelno mokesčio įstatymu, ten yra numatyta, kad pelno tarifas bus mažinamas nuo 24% iki 15%. Tai aišku, kad mažės, bet, savaime suprantama, bus panaikinamos kai kurios mokestinės lengvatos, kurios tikrai šiandien labai neigiamai veikia ekonomiką.

Taip pat norėčiau paneigti ir kalbas apie tai, kad policijos sistemai asignavimai kitais metais, palyginti su šiais metais, mažėja. Irgi buvo pasakyta netiesa. Ateinančiais metais Policijos departamentui bus skiriama 2 mln. litų didesnė asignavimų suma. Jeigu kalbėtume apie tam tikras išsakytas mintis, kad Finansų ministerija arba Vyriausybė biudžeto projekte įvertina tai, jog artėja tam tikri rinkimai, tikrai aš norėčiau kolegoms priminti, kad savivaldybių biudžetų pajamų planavimas yra nustatytas vadovaujantis savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika ir joks politikas negali daryti įtakos tam tikrų pajamų perskirstymui tarp atskirų savivaldybių, ignoruojant vienas savivaldybes kitų savivaldybių atžvilgiu.

Ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad investicinė programa tai nėra atskira programa, o ji yra įtraukta į valstybės biudžeto išlaidų programą kaip atskiras vientisas programinis objektas. Kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar galima būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Prašom. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasitikslinti, dėl ko bus išsakomi motyvai? Aš tikrai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad daugiau negu pakankamai pastabų ir pasiūlymų buvo išsakyta net ir šioje diskusijoje, įskaitant ir įregistruotus pasiūlymus. Pone pirmininke, mes norėtume (kalbu apie Liberalų frakciją), kad klausimas būtų teikiamas balsavimui, remiantis Statuto 177 straipsnio 5 dalimi, jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Dėl to turėtų būti dabar balsuojama.

PIRMININKAS. Išklausom kitą nuomonę ir apsispręsime. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad dėl biudžeto projekto yra įregistruota tik keletas pastabų, todėl manau, kad bus galima tuos pasiūlymus, kurie yra užregistruoti, priimti priėmimo metu. Todėl siūlau nustatyti , kada bus biudžeto svarstymo priėmimo data.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, minutėlę, aš tuoj pasakysiu, aš manau, kad pagal 177 straipsnio visumą iš tikro mums visų pirma reikia apsispręsti, ar grąžinam Vyriausybei pataisyti. Tai yra mygtukas “už” – už grąžinimą, mygtukas “prieš”, kad būtų toliau svarstoma, po to, jeigu nesurenkama reikiamų balsų už grąžinimą, tada balsuojame dėl konkrečios datos. Bet dabar prašom vis tiek kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegė K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Juršėnai, jūs juk puikiai išmanote Statutą. Mano įsitikinimu, grąžinimas Vyriausybei ir darymas svarstymo pertraukos yra skirtingi dalykai. Nuskambėjo ir kitokių variantų. Tai gal reikia logiškai: pirmiausia ar pritarti, jeigu nepritarta, tada svarstyti alternatyvius variantus, kokiu keliu eiti – grąžinti patobulinti ar daryti antrojo svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau.

Biudžeto tvirtinimas yra numatytas pagal specialų Statuto skirsnį, todėl siūlymai daryti pertrauką čia tikrai yra nenumatyti. Yra specialiai pirmasis svarstymas, yra antrasis svarstymas. Štai ir yra tos pertraukos. Taigi mes turime tiktai balsuoti dėl to, ar grąžiname pataisyti, kaip čia kai kurie siūlė, ar paskiriame konkrečią priėmimo datą. Prašom dėl to ir kalbėti. Kaip jau sakiau, K.Prunskienė. Prašom dėl balsavimo motyvų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tiesą sakant, mūsų požiūris į situaciją gerokai pasikeitė. Buvome įsitikinę, kad galima padaryti ir šio, antrojo, svarstymo pertrauką, nes mums šiek tiek stinga argumentų, kad palaikytume. Kita vertus, šiandien dar neturime tvirto įsitikinimo, ar reikia atmesti. Vadinasi, reikės susilaikyti arba nedalyvauti balsuojant. Kolegos apsispręs savarankiškai, nes dabar mes spontaniškai reaguojame į situaciją.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas – kita nuomonė.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik kartoju keturių opozicinių frakcijų siūlymą – neskirti priėmimo dienos dabar ir grąžinti Vyriausybei Biudžeto įstatymo projektą tobulinti. Vis dėlto reikia pasirinkti arba vieną, arba kitą kelią. Vienas kelias – biudžeto tekstą ir kitų metų skaičių suderinti su socialdemokratų ir socialliberalų populistiniais pažadais, kitas kelias – šį kitų metų biudžeto tekstą suderinti su realiomis valstybės finansinėmis galimybėmis.

Mes iš karto esame už antrąjį kelią – už tai, kad šis įstatymas nebūtų dar vienas įstatymas, kurio niekas nesilaiko. Kaip tada su pinigais kaimui, sveikatai, socialiniams reikalams, švietimui ir panašiai? Nuo žadėtų prieš rinkimus skaičių iki biudžeto teksto, reikia pasakyti, kaip nuo “Barboros” kavinės šiandien iki mėnulio, gerbiamieji kolegos.

Šis kelias, pirmasis kelias, būtų pražūtis valstybei. Antrasis kelias – galutinai, garbingai ir sąžiningai apsispręsti dėl kitų metų būsimųjų pajamų ir nežadėti totalaus gerėjimo. Dabar nekalbu apie populistinius pažadus, bet labai rimtai mums reikia kalbėti apie BVP procentus ar nacionalinio biudžeto procentus žemės ūkiui, sveikatos apsaugai, švietimui, mokslui ir studijoms. Nekalbu apie šių momentų populizmą. Siūlau labai korektišką išeitį, kurią galėtume Vyriausybei pasiūlyti per tą laiką, kol būtų tobulinamas biudžeto projektas.

Taigi iki kito svarstymo, gerbiamieji kolegos, Vyriausybei reikėtų pasiūlyti atidėti kai kurių įstatymų galiojimą bent iki 2003 m. sausio 1 dienos. Būtent tų įstatymų, kuriais yra nustatyti nerealūs ir populistiniai nacionalinio biudžeto arba bendrojo vidaus produkto procentai. Aš neabejoju, kad išmintingai valdant socialdemokratams, pavyzdžiui, 2003 metais, mes jau galėsime duoti ir populistinius R.Pavilionio procentus mokslui ir studijoms, ir populistinius V.Einorio procentus žemės ūkiui, ir t.t., ir t.t. Jeigu šiandien korektiškai visi sutartume atidėti metams šių įstatymų galiojimą, tai būtų, mano supratimu, gana garbinga išeitis. Net jeigu dėl to nebalsuotų kokie akademinio populizmo ar agrarinio populizmo kolegos, vis dėlto Biudžeto įstatymas būtų korektiškai suderintas su kitais įstatymais, ir galbūt kairioji koalicija nebūtų taip politiškai liūdna. Mes paremtume, kolegos.

PIRMININKAS. Prašyčiau dabar pasakyti ir kitą nuomonę. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad mūsų šiandieninis balsavimas būtų valstybinis suprantant, kad per tuos keliolika nepriklausomybės metų mes žengėme žingsnius tiek ekonomikos reformos, tiek socialinėje srityje. Be abejo, mūsų norai ir siekiai yra kur kas didesni, negu šiandieninės ekonominės galimybės. Vyko intensyvūs svarstymai komiteto posėdžiuose. Keletą kartų susitikome su kai kuriais Vyriausybės nariais, kas norėjo, su Vyriausybės nariais buvo galima aptarti. Manau, šis antrasis biudžeto projektas yra didelis žingsnis į priekį palyginti su tuo, ką mes matėme iš pradžių.

Yra galimybė, kad priimant biudžetą kitą ketvirtadienį galėsime jį dar šiek tiek pataisyti. Taip pat, jeigu mūsų pastangos priimant įstatymus ir dirbant Vyriausybėje bus nukreiptos geriau surinkti biudžetą, mes turime vilties, kad kitų metų vasarą bus atvirkščiai, negu buvo prie A.Kubiliaus ir kitų Vyriausybių, t.y. kad biudžetas bus perskirstomas ne į minusą, o į pliusą. O tos sritys, kurioms labiau reikia papildomo finansavimo, to finansavimo sulauks. Tikiu, kad tai pajus ir žemdirbiai, ir švietimo darbuotojai, ir medikai. Todėl šiandien kviečiu visus pritarti, kad kitą savaitę (ketvirtadienį) galėtume balsuoti ir priimti kitų metų biudžetą kaip svarbiausią mūsų sprendimą dėl vidaus politikos progreso ir dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo. Kviečiu balsuoti už tai, kad kitą savaitę būtų…

PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis prieš balsavimą. Registracija pradėta. Prašom visi, taip gausiai susirinkę, registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašyčiau pažiūrėti, ar visi užsiregistravo. Visi užsiregistravo?

Taigi, kolegos, dėmesio! Balsavimas bus, kaip jau sakiau, pagal Statuto 177 straipsnį, tiksliau, pagal šio straipsnio 5 dalį, ar grąžiname Vyriausybei pataisyti projektą. Ar grąžiname. Tie, kurie siūlo, kaip opozicija, grąžinti, spaudžia mygtuką “už”. Tie, kurie mano, kad nereikia grąžinti, o paskirti datą (dėl jos atskirai balsuosime), tie balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Taigi, kolegos, balsavimas pradėtas. Dėmesio! Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje) Prašom neagituoti balsavimo metu, – visiems viskas aišku.

Už – 56, prieš – 68, susilaikė 1, taigi grąžinimui nepritariama. Dabar gal iš tiesų galime bendru sutarimu sutarti, kad ketvirtadienį priėmimas. Ar reikia dar balsuoti? Nereikia? Ačiū. Mielieji kolegos, klausimas išspręstas. Tiktai neužmirškite, kad reikia registruoti siūlymus. Dabar mes, tikrai taip smarkiai padirbėję, padarykime 15 minučių pertrauką ir po to pagal darbotvarkę – kiti biudžetiniai reikalai ir protokolinis nutarimas. Mielieji kolegos, atėjo į posėdį, bet, manau, pakentės per pertrauką, Alytaus A.Ramanausko-Vanago mokyklos vienuoliktokai. Pasveikinkime. (Plojimai)

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašyčiau iš karto registruotis.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dėmesio, mes dabar turime tartis dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Mes turim imtis 1b, 1c, 1d ir 1e klausimų. Mes turime juos šiandien išspręsti tiek, kiek čia yra numatyta pagal darbotvarkę, ir po to mes, vėluodami visa valanda, turėsim imtis iš eilės kitų klausimų. Jeigu pateikėjai būtų malonūs ir, sakysim, būtų galima susitarti 1-4 klausimą nukelti, mums išties būtų lengviau. 1-4 – tai paketas klausimų, susijusių su kai kurių funkcijų perdavimu savivaldybėms. Seimo valdyba yra preliminariai posėdžiavusi ir nutarusi, kad pirmadienį 15 val. šaukiam neeilinį posėdį. Tuomet tie klausimai, kurie būtų šiandien neišnagrinėti, tie iki pietų pertraukos, iš rytinio posėdžio, būtų nukelti į pirmadienio 15 val. posėdį. (Balsai salėje) Tai gerai. Bet man atrodo, kad labai svarbu būtų Advokatūros įstatymo pataisas priimti, Garantinio fondo įstatymo pataisą priimti, dėl to sutarėm, ir čia porą pateikimų. Gerai. Ačiū. Tada dėl rezoliucijos gal gerbiamasis komiteto pirmininkas ateitų ir kai ką pasakytų, nes čia yra antrasis rezoliucijos projekto variantas. Prašom.

Seimo rezoliucijos „Dėl 2002, 2003 ir 2004 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių“ projektas Nr.IXP-1071(2) (svarstymo tęsinys)

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė 2002 m. nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Turiu pasakyti, kad atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymus, jiems buvo pritarta. Siūlymai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Už šią rezoliuciją balsavo 6 komiteto nariai ir 6 – prieš. Kadangi komiteto pirmininkas balsavo už, tai rezoliucijai yra pritarta. Kviečiu po svarstymo šiai rezoliucijai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nebuvo užsirašęs kalbėti. Ar išties galime bendru sutarimu ir priėmimas? Ne? Neišeina. Tuomet prašom dėl balsavimo motyvų. (Balsas salėje: registruojamės.) Kai reikės balsuoti, tada registruosimės. Prašom dėl balsavimo motyvų, jeigu kas iš kolegų pageidautų. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Siūlau pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kadangi nematau norinčių kalbėti prieš, tai išties galime bendru sutarimu? A, yra. Atsiprašau, vis dėlto yra vienas kolega. J.Čekuolis nori pasakyti ir kitokią nuomonę. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nemanyčiau, jog šiuos dokumentus turėtume priimti bendru sutarimu. Įvertindami visas išsakytas mintis bei nuomones, svarstant pirmąjį šios dienos klausimą, t.y. 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, manytume, kad vis dėlto tuos pačius argumentus, nemažą jų dalį būtų galima pritaikyti ir šiam minimam Seimo rezoliucijos projektui. Likdami prie nuomonės, jog kitų metų valstybės biudžetas turėtų būti kitoks, negu yra dabar, iš principo negalėtume pritarti ir minimai Seimo rezoliucijai, todėl vis dėlto kviesčiau atlikti balsavimo procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dar kartą registruotis.

Užsiregistravo jau 50 Seimo narių. Taigi kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Seimo rezoliucijai “Dėl 2002, 2003 ir 2004 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių”? Kas už, prašom balsuoti. Kas manot kitaip, irgi prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 10, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta. Kartu su biudžetu priiminėsime ir rezoliuciją.

Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1072(2*) (priėmimas)

Klausimas 1c – Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1072(2). Pranešėjas – kolega G.Šivickas. Priėmimo stadija. Prašom, kolega.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiam įstatymo projektui po svarstymo gauta Teisės departamento pozityvi išvada, o siūlymų negauta. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra du straipsniai. Kadangi nėra jokių pastabų, tai galim iš karto pastraipsniui. Ar dėl 1 straipsnio nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū. 1 straipsnį galim priimti?

2 straipsnis, arba įstatymo įsigaliojimas. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Galim priimti? Priimta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Nematau. Kviečiu tada dar… Yra kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumpai išsakyčiau tik tą patį, ką ir šiaip visi gerai žinome. Būtent tai, kad nuo liepos 1 d. mes turime naują Akcizų įstatymo projektą, kuris įsigalios kitų metų liepos 1 dieną. Čia mes dar kaitaliojame akcizus, vienam dalykui – 3 mėnesiams, kitam dalykui – porai mėnesių, mano galva, tai nėra teisinga praktika. Nuo liepos 1 d. turim naują įstatymą, iki to laiko galim palikti seną tvarką. Kartu su noriu pasidžiaugti ir tuo, kad kolegų A.Butkevičiaus ir G.Šivicko pataisa išnyko, tokie dalykai kaip šokoladas ir panašiai apmokestinami akcizu. Tai dėkui už tai, bet bendrai paėmus principas yra ydingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonę už – kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas ir leidžia sunorminti akcizus, todėl aš kviečiu balsuoti už. Manau, kad ponas J.Čekuolis kalbėjo tik labai formaliai prieš, nes jis numatė, kad pateiktame įstatyme yra daug pozityvių dalykų, todėl siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu registruotis. Dėmesio, registracija, paskui balsuosime.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl Akcizų įstatymų 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojam dėl Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo.

Už – 38, prieš – 11, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1073(2) (pateikimas)

Imamės klausimo 1d – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-1073 (2). Prašom, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo patikslintą įstatymo projektą. Kaip jūs žinote, “Sodros”, aš taip sutrumpintai vadinsiu, ateinančių metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas jau prieš mėnesį buvo svarstytas Seime. Tačiau įsigaliojus naujam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymui bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, lapkričio mėnesį jis buvo grąžintas Vyriausybei patikslinti ir mes dabar teikiame patikslintą įstatymą.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsniu, Seimui teikiamas svarstyti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo patikslintas įstatymo projektas, kuriam Vyriausybė pritarė. Tame patikslintame projekte, lyginant su anksčiau Seime jau svarstytu, padaryti šie pakeitimai: vadovaujantis nauju Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu suplanuotos atgautinos pajamos 28,9 mln. Lt ir neatgautinos bei abejotinai atgautinos išlaidos – 115 mln. Lt Taip pat pateikiami tvirtinti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų pinigų srautai. Anksčiau pinigų srautų įstatymu netvirtinome. Taip pat atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimus, kuriuos priėmė Seimas dėl kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, ilgesnio mokėjimo trukmės asmenims, išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų draudimui 2002 metams padidintos pusantro milijono litų. Šis teikiamas fondo biudžetas, jo pataisos, projektas buvo svarstytas “Sodros” taryboje, ir “Sodros” taryba šiam naujajam projektui pritarė. Įvertinus 2002 metų prognozuojamą bendrą užimtųjų skaičių bei nedarbo lygio kitimą, apdraustųjų visu socialiniu draudimu skaičius prognozuojama, kad beveik visai nesikeis ir sudarys 1 mln. 137, 8 tūkst. žmogaus. Vidutinis apdraustųjų darbo užmokestis 2002 metais prognozuojama didės beveik proporcingai šalies vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui, t.y. augs 3,4%, palyginti su 2002 metais. Esant neženkliai infliacijai fondo 2002 metų biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijas 2002 metais numatoma didinti dėl vidutinio mėnesinių draudžiamųjų pajamų, kaip jau minėjau, 3,2% augimo, t.y. prognozuojama, kad jos bus 916 Lt. Taigi vidutinė nedirbančio pensininko senatvės pensija padidės 1,8 %, arba 6 Lt, ir sudarys 323 Lt 83 ct, arba 35,4% apdraustųjų bruto vidutinio darbo užmokesčio. Išlaidos pensijų draudimui ateinančiais metais padidės 2,4%, palyginti su 2001 metais, ligos ir motinystės draudimui – 0,8%, draudimui nuo nedarbo – 3,2%, lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, – 3,2%, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų – 4,6%, neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos sumažės 7,9%. Veiklos sąnaudos planuojama 2002 metais sumažės 10,3% ir bus mažesnės nei laukiamos 2001 metais. Iš viso 2002 metais prognozuojama pajamų 4 mlrd. 584 mln. 312 tūkst. Lt, arba 2,9% daugiau negu laukiama šiais metais. Bendra valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidų suma ateinančiais metais prognozuojama bus 4 mlrd. 618 mln. 612 tūkst. Lt, arba 1,6% daugiau nei laukiama šiais metais. Grynasis einamųjų metų rezultatas išlaidoms viršijant pajamas bus neigiamas, sudarys 34 mln. 300 Lt. Taigi prašytume pritarti šiam projektui. Taip pat projektu yra tvirtinami ir Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai, kurie iš esmės yra tie patys. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūsų niekas nenori klausti. Tai gal tada dar kas dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Ačiū, ministre. Tai gal tada bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Pradedame atitinkamas procedūras. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkame? Ačiū. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar esminis klausimas, kada toliau svarstome. Pagal idėją reikėtų svarstyti kitą savaitę. Kitą savaitę? Tai jūs, gerbiamasis kolega Sysai ir gerbiamasis Butkevičiau, nematau jo, turite tai apsvarstyti iš tikro ne vėliau kaip iki pirmadienio. Ačiū. Taip ir sutariame.

2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1074 (svarstymo tęsinys)

Tada 1e klausimas – 2002 metų Privalomojo sveikatos fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Registracijos Nr.IXP-1174. Ar kolega K.Kuzmickas ar kas kitas norėtų ką pasakyti? Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto įstatymo projektą ir buvo pritarta. Atkreiptas dėmesys į būtinumą padidinti pajamas už valstybės draudžiamus iki 187,2 Lt. Balsuojant buvo bendru sutarimu priimtas šis sprendimas Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal kas nors iš kolegų norėtų kalbėti? Kolega Matulevičius. Prašom. Algimantas Matulevičius, ar čia Juozas?

J.MATULEVIČIUS. Juozas.

PIRMININKAS. Prašau. Užregistruotas kitas. Prašom. Kolega J.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kodėl atsirado bendras sutarimas, jeigu vakar per posėdį to bendro sutarimo nebuvo. Jeigu sekretoriatas padarė klaidą, tai aš prašyčiau, kad būtų pataisyta ir būtų fiksuoti rezultatai tokie, kokie buvo aptariami. Mes apie tai kalbėjome.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Manau, kad iš tikrųjų galima sutikti su jūsų reiškiama nuomone, bet aš puikiai atsimenu, kad kai komiteto pirmininkas paklausė, ar reikia balsuoti, ir jūs, ir kolega A.Klišonis nutarėte, kad nereikia balsuoti, ir mes komitete nebalsavome. Todėl buvo užrašyta bendru sutarimu. Jeigu jūs turite kitą nuomonę, manau, jūs galėsite tą nuomonę pareikšti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Klišonis, matyt, diskusijose norėjo dalyvauti, ar ne? Prašau. Galite iš savo vietos, galite iš tribūnos, kaip jums patogiau. A.Klišonis. Prašom. (Balsai salėje) J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, galėjome susipažinti su patikslintu Lietuvos Respublikos 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Deja, pateiktame šio įstatymo projekte lėšos, skiriamos sveikatai, mažėja ir tai nieko gero nežada nei pacientams, nei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nei pačiam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Lyginant su 2001 metų planu, jis sumažėjo 2,9%, arba 55, 3 mln. Lt. Nors bendrasis vidaus produktas paaugo 4,7%, deja, lėšos, skiriamos visai sveikatos apsaugai, nesiekė ir 4% BVP, kai Sveikatos sistemos įstatymas numato 5%. Fondo biudžeto mažėjimą ateinančiais metais lems mažėjančios įplaukos. Iš fizinių asmenų pajamų mokesčio planuojama surinkti 66 mln. mažiau. Iš jų 32 mln. Lt sumažės dėl numatomo neapmokestinamo fizinių asmenų mokesčio padidinimo nuo 214 iki 250 Lt. Susidarius šiam deficitui dėl vykdomos mokesčių reformos, dėl to Privalomasis sveikatos draudimo fondas nėra kaltas, būtų buvę logiška, jeigu įstatymo projekto rengėjai būtų padidinę įmokas už vieną draudžiamą valstybės lėšomis asmenį iki 217 Lt ir subalansavę atsiradusį deficitą. Deja, ši įmoka buvo palikta 2001 metų lygio – 187 litai. Labai gaila, kad valstybė už savo draudžiamus asmenis – vaikus, pensininkus, bedarbius – moka 7 kartus mažesnę įmoką negu vidutiniškai vienas dirbantysis. Už šią sumą, savaime aišku, nei pensininko, nei sergančio vaiko nepagydysi. Deja, kasmet į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą skiriamos vis mažesnės lėšos, ir tai sveikatos priežiūros įstaigas veda į bankrotą, nes jų paslaugos kvotuojamos, įkainiai, mokami už asmens sveikatos paslaugas, yra nerealūs. Pavyzdžiui, Santariškių universitetinėje ligoninėje viena širdies operacija duoda 2470 Lt nuostolį, o tokių operacijų per metus atliekama 1300. Paradoksalu – kuo daugiau dirbti, tuo blogiau. Tačiau tai tiesa.

Deja, siuvėjas už užtrauktuko įsiuvimą ima 25 Lt mokestį, o už chirurgo sutvarkytą žaizdą ar konsultaciją ligoninėje gydytojas gauna tik 20 litų. Deja, tokie yra įkainiai. Nenuostabu, kad du rajone dirbantys gydytojai ir turintys keturių asmenų šeimą jau neretai patenka į socialiai remtinų asmenų sąrašus. Patvirtinus siūlomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo projektą 2002 metams, jie tuose sąrašuose ir pasiliks. Jeigu atsiminsime, kad 1998–1999 metais valstybės biudžetas neįvykdė įsipareigojimų fondo biudžetui ir nepervedė 121 mln. litų planuotų asignavimų už draudžiamus asmenis, kas turi būti pripažinta valstybės skola, suprasime, kodėl šiais metais Valstybinės ligonių kasos skola asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms sudarys metų gale 340 mln. Lt, apie 18% metinio biudžeto. Šios įstaigos ir vaistinės savo ruožtu skolingos savo kreditoriams, kurie gąsdina nutraukti tiekimus bei paduoti skolininkus į teismą. Taigi matome, kad 2002 metai Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui gali pasibaigti su 500 mln. Lt skola ir gali būti paskutiniai jo istorijoje. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kurio vadovas yra sveikatos apsaugos ministras, yra apskaičiavęs realų fondo biudžetą 2002 metams, ir jis sudaro 2 mlrd. 298 mln. Lt, o projekte siūloma 1 mlrd. 829 mln. Lt ir yra mažesnis 468 mln. Lt, arba tenkina 80% poreikių. Lėšų poreikio asmens sveikatos priežiūrai apmokėti trūkumas yra 194 mln. Lt ir taip toliau.

Galime padaryti išvadą, kad teikiamas biudžeto projektas 2002 metams atitolins didelę Respublikos gyventojų dalį nuo jiems reikalingos medicininės pagalbos, todėl liberalai, matydami tokį blogą labai svarbios visiems gyventojams srities finansavimą, balsuos prieš šį projektą, nes, patvirtinę tokį finansavimą, galime turėti katastrofiškų pasekmių žmonių sveikatai bei visai sveikatos apsaugai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, visi, kas norėjo dalyvauti diskusijose, kalbėjo. Dar kolega A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį į šį svarstomą klausimą. Klausimas tikrai yra labai skaudus ir labai žiaurus. Aš norėčiau galbūt patikslinti prieš tai kalbėjusį mūsų kolegą poną V.Einorį, kad vis dėlto lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, nėra didėjančios, jos yra mažėjančios, ir mažėjančios gana smarkiai.

Taip pat galima sakyti, kad tas nerimas dėl žemdirbių, kurį jūs išsakėte, galbūt kitais metais arba dar kitais metais neteks savo prasmės. Kodėl? Todėl, kad kaime gyvenantys žmonės, ypač senyvo amžiaus paprasčiausiai galbūt neišgyvens iki kitų metų biudžeto. Sveikatos draudimo fondo biudžeto įtampa šiais metais yra nepaprastai didelė. Ji planuojama iki 340, galbūt net iki 360 mln. litų. Turint omenyje, kad kitų metų biudžetas yra apie 1,8 mlrd. Lt, tai yra nepaprastai didelė suma. Jau šiuo metu atsiskaitymas su ligoninėm yra mėnuo ir trys arba keturios savaitės, beveik du mėnesiai, su vaistinėmis atsiskaitymas pasieks šešių mėnesių lygį.

Tvirtindami šių metų biudžetą, kuris yra pateiktas, mes tikrai negalėsime įvykdyti tų reikalavimų, kuriuos siūlo vykdyti ir pagrindiniame mūsų įstatyme, kurį mes svarstėme šiandien, t.y. įstatyme, numatančiame mūsų valstybės kitų metų biudžetą, 14 straipsnyje, jeigu aš neklystu, gerbiamoji finansų ministrė galės tai patikslinti. Visiems asignavimų valdytojams yra nurodyta per 2002 metus numatyti skolų grąžinimą. Apie jokį Ligonių kasos skolų grąžinimą kreditoriams nekalbama ir nėra visiškai jokių galimybių tą padaryti. Dar daugiau – stebina Vyriausybės posėdžiuose priimtos tam tikros nuostatos nieko nekeisti šioje sistemoje matant, kad situacija yra tikrai drastiška, tačiau ieškoti vidinių resursų. Man Ligonių kasa, Privalomojo sveikatos draudimo fondas šiuo metu panašus į lavoną arba dar truputėlį gyvą žmogų, kuris yra pakartas ir jam siūloma nusimesti kelnes, batus ir švarką, kad jis dar truputėlį galėtų pakabėti. Jeigu pritarsime tokiam kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, mes tikrai nebeturėsime kur dėti akių, žiūrėdami į tuos žmones, kurie grūdasi eilėse poliklinikose, ligoninėse, kurie negauna medikamentų, kurie negauna tinkamos paslaugos. Aš tikrai nepritariu tokiam biudžeto pateikimui ir siūlyčiau jį grąžinti dar sykį persvarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar jau tikrai niekas nenori daugiau kalbėti. Ar kas kalbėtų dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Olekas. Prašom. Nenorite? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne? Tada prašome registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.

Už – 37, prieš – 14, 4 susilaikė, po svarstymo pritarta. Mielieji kolegos, dabar, galima sakyti, biudžetinis kompleksas užbaigtas. (Balsai salėje) Jokių pietų pertraukų! Kolegos, kantrybės, mes turime taip pat operatyviai ir gražiai, ir palyginti sutartinai, kaip dabar dirbome, išspręsti dar kelis klausimus, t.y. Advokatūros įstatymas, Garantinio fondo įstatymo tam tikras straipsnis, finansų ministrės atsakymai į paklausimus ir po to yra likęs dar vienas klausimas. Matote, kiek dar. Todėl aš labai prašau sutartinai padirbėti.

Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939(2*) ES (priėmimo tęsinys)

Matau, pranešėjas jau eina į tribūną. Kolega R.Sedlickas dėl Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo. Priėmimo tęsinys. Projekto Nr.939(2) – pataisytas variantas. Projektas eurointegracinis. Prašom, gerbiamasis kolega. Man atrodo, buvo įstrigta dėl 3 straipsnio.

R.A.SEDLICKAS. Dėl 3 straipsnio. Visas kitas įstatymas buvo peržiūrėtas Teisės komiteto. Balsavimo rezultatai – bendru susitarimu už. Tačiau buvo gautos tam tikros Teisės departamento pastabos. Atsiprašau, kad taip atsitiko, bet aną kartą mūsų komitetas jų nematė. Tai redakcinio pobūdžio pataisos. Mes jas aną trečiadienį peržiūrėjom ir vėl nutarėm. Aš jums išdėstysiu, kas buvo nutarta.

Pagal Teisės departamento pastabas pirmas dalykas buvo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu galima, sutrumpinkim. Man atrodo, visi Seimo nariai turi komiteto protokolo išrašą. Jūs sakykit tik dėl to, kam nepritarta. Tada reikės apsispręsti. O dėl to, kam pritarta, aišku.

R.A.SEDLICKAS. 1 yra pritarta.

2 straipsnis sako: “savo valstybės”. Čia buvo klausimas, ką reiškia “savo valstybės”. Prasmė buvo, kad kiekvienas advokatas iš kitur, kuris kvalifikuotas savo valstybėje, galės praktikuoti čia, bet klausimas buvo, ar tai Kanados, ar (…), ar tik Europos Sąjungos. Buvo įrašyti žodžiai “Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos dokumentai”. Na, viskas tenai pataisyta.

Dėl 3 irgi buvo klausimas. Pritarta. Yra pataisyta – yra įrašyta “Europos Sąjungos valstybės narės”.

PIRMININKAS. Aišku.

R.A.SEDLICKAS. Ketvirtas klausimas buvo, ar nukelti tą paragrafą į galą. Tam pritarta.

Penktas klausimas, kad Teismų departamentas norėjo, kad būtų daugiau išvardinta, kokias bylas. Yra vartojami žodžiai “bylų procesas”. Jie išvardijo baudžiamąsias, civilines, bet yra ir administracinės bylos, ir kitos. Mes palikom “bylų procesas” ir atmetėm Teismų departamento pataisą.

Šeštoji pataisa. Ten buvo kalbama, kad dar nėra tų kriterijų, bet tuoj bus naujas Advokatūros įstatymas ir jie bus. Taigi mes ir tą atmetėm. Dėl viso mes balsavome ir pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra aiški. Ar nori kas kalbėti dėl viso 3 straipsnio arba įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu? Galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Ačiū.

Ar nori kas kalbėti dabar jau dėl viso įstatymo? Atsiprašau, dar dėl 4, dėl kurio čia nebuvo ginčų, dėl 5 – “Įstatymo įgyvendinimas” ir dėl 6 – “Įsigaliojimas”. Galim priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jeigu niekas nenori kalbėti dėl viso, tada prašom registruotis. Registracija. Kolegos, registruojamės. Prašom pakartoti registraciją. Kažkodėl technika nepriima dabar čia esančių Seimo narių registravimosi. Prašom dar kartelį.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 43 ir 3 Seimo nariai susilaikė. Mielieji kolegos, Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymas priimtas. Konstatuoju, kad priimtas dar vienas eurointegracinis įstatymas.

Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1225* (svarstymas ir priėmimas)

Aš dabar, mielieji kolegos, prašyčiau šiek tiek sukeisti. Vienu ypu, arba tuo pačiu užsimojimu, priimkim ir Garantinio fondo įstatymą, o po to jau ministrės atsakymai. Prašau. Vis dėlto aš noriu pakviesti pranešėją kolegą A.Sysą. Susitarsim, nes turi būti ir svarstymas, ir priėmimas, o dėl ypatingos skubos mes su jumis susitarėm praėjusį kartą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kas yra siūloma. Siūlomas Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimas. Siūloma išbraukti tą nuostatą, kuri reglamentavo, kam, kurių kategorijų bankrutavusių įmonių darbuotojams būtų galima naudoti lėšas ir iš Privatizavimo fondo. Ši nuostata leido tas lėšas naudoti tiktai darbuotojams tų įmonių, kurios bankrutavo iki naujojo Įmonių bankroto įstatymo įsigaliojimo, todėl komitetas svarstė ir pritarė Vyriausybės siūlymui. Kviečiu kolegas irgi pritarti šiai įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū.

Pranešu, kad praėjusį kartą susitarta dėl ypatingos skubos tvarkos, vadinasi, galim iškart priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašyčiau tada dar kartą registruotis. Registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.

46 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosim dėl Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo. Prašom balsuoti.

Už – 44, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Mielieji kolegos, Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.

Finansų ministrės D.Grybauskaitės atsakymas į Seimo nario R.Pavilionio paklausimą

Dabar pagal mūsų susitarimą du paklausimai. Pirmojo paklausimo autorius – kolega R.Pavilionis. Prašom į tribūną pasakyti trumpą kalbą.

Vieną minutėlę, gerbiamasis profesoriau. Aš tada pasakysiu, kad visiems būtų aišku. Statuto 216 straipsnis “Paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje”. Pirmiausia paklausimo teikėjo kalba iki 5 minučių, po to pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas iki 15 minučių, diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas arba frakcija. Prašom, gerbiamasis profesoriau.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, posėdžio pirmininke, gerbiamoji ministre, kolegos Seimo nariai. Mano paklausimas, turbūt reikia sakyti klausimas, yra tiesiai susijęs su tais dalykais, kuriuos mes ką tik svarstėme, t.y. su požiūriu į įstatymus ir į biudžeto formavimo principus.

 Man kelia labai dideles abejones, kad teikiamas biudžeto projektas nėra pakankamai suderintas su jau priimtais Seime įstatymais. Kita vertus, Konstitucija aiškiai sako, kad įstatymai, kurie yra priimti, yra pagrindas sudaryti biudžeto projektą. Konkrečiai kalbant apie asignavimus, tokie asignavimai negali būti mažinami, jeigu to nenumato priimti įstatymai. Dingstis tokiam klausimui kilo tuomet, kai aš perskaičiau gerbiamosios ministrės interviu “Atgimimo” laikraštyje, kuriame ji dėstė savo požiūrį į priimtą Seime Švietimo ir mokslo ilgalaikio finansavimo įstatymą ir apskritai į vadinamuosius procentinius įstatymus, kartu paliesdama ir klausimą, susijusį su valstybės kompetencija ar įsipareigojimais globojant vieną ar kitą sritį, tarp jų ne tik mokslą ir švietimą, bet ir sveikatos apsaugą. Šie gerbiamosios ministrės atsakymai man pasirodė nesuderinami su Vyriausybės pareigūnės samprata apie įstatymus ir konkrečiai net ir apie Seimo narius, nes buvo išreikšta mintis, kad žmonės, kurie priima panašius įstatymus ir Ilgalaikio mokslo ir švietimo finansavimo įstatymą, mąsto nevalstybiškai ir elgiasi neatsakingai. Niekada negalvojau, kad Seime priimti įstatymai, ypač jeigu už juos balsuoja labai didelė dauguma Seimo narių, rodo, kad tas Seimas nėra kompetentingas daryti politinius sprendimus. Nesu ir iki šiol tuo įsitikinęs, kad toks požiūris yra neteisingas. Jis yra nepriimtinas nei valstybės pareigūnei, nei apskritai žmonėms, kurie atsako už valstybės reikalus, o ypač už tokį svarbų reikalą kaip finansai.

Konkrečiai, nenorėdamas cituoti nei gerbiamosios ministrės atsakymų, nei savo klausimų į tuos atsakymus, aš tik norėjau atkreipti jūsų dėmesį, į tai, kad ir ateityje mes, matyt, susidursime su panašiais atvejais, kai yra kvestionuojama Seimo teisė priimti tam tikrus įstatymus, o juos priėmus kvestionuojama pareiga vykdyti tuos įstatymus. Tai sukelia labai negerą situaciją tarp Vyriausybės ir Seimo ir, žinoma, atitinkamą visuomenės reakciją į tai, kas Lietuvos valdžioje už ką atsako, kas priima įstatymus, kas privalo juos vykdyti. Todėl aš norėjau atkreipti ir jūsų dėmesį į tai, kad neturėtume toleruoti tokių dalykų, ypač tuomet, kai tie dalykai yra siejami su biudžeto priėmimu.

Kalbant konkrečiai apie tą nelemtą Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą ir siekį kvestionuoti jo siejimą su bendruoju vidaus produktu, aš ne kartą esu aiškinęs, kad tas siekis jokiu būdu nėra susijęs su kokiu nors Seimo narių neišprusimu ar nesugebėjimu suprasti, kad ne bendrojo vidaus produkto matais turėtų būti vertinami vienos ar kitos gyvenimo srities poreikiai, bet pirmiausia konkrečiais skaičiavimais, kurie yra susiję su programomis. Tie skaičiavimai, beje, buvo pateikti ir Vyriausybei, kai ji liepos 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė vadinamąsias minimalias lėšas, kurios yra būtinos studijoms ir mokslui finansuoti, jų programoms finansuoti. Ilgalaikio finansavimo įstatymas tik kita kalba, pasitelkdamas priimtą pasaulyje vertinimo matą – bendrąjį vidaus produktą – išreiškė tą patį, ką patvirtino ir šios Vyriausybės nutarimas. Konkrečia suma tai reiškia, kad mokslui ir studijoms turėtų būti skirta 750 mln. litų. Vyriausybė nustatė, kad paprastosioms lėšoms turėtų būti skirta 690 mln. litų. Taigi, atsižvelgus ir į tai, jog Vyriausybės programoje yra pasakyta, kad nebiudžetiniai asignavimai neturi būti įskaitomi į biudžetinius, akivaizdu, kad šios sumos iš esmės sutampa, ir jokio čia nusižengimo nėra. Tuo labiau, kaip minėjau, pasaulio statistika kaip tik operuoja bendrojo vidaus produkto rodikliais, palygindama įvairių šalių požiūrį į esmines jų gyvenimo sritis. Tai štai toks buvo šio paklausimo kontekstas ir aš, sulaukęs gerbiamosios ministrės atsakymo, galiu tik konstatuoti, kad formalia prasme tai yra atsakymai, turinio prasme – tai nėra atsakymai. Turinio prasme tai būtų tas pats, jeigu aš paklausčiau, kuri dabar valanda, ir man būtų atsakyta, kad tai yra labai gilus filosofinis klausimas. Dėkoju jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū už taikingą kalbą. Dabar kviečiu finansų ministrę D.Grybauskaitę tarti atsakomąjį žodį. Prašom.

D.GRYBAUSKAITĖ. Aš tikrai dėkoju už paklausimą ir dėkoju gerbiamajam Seimo nariui, kad tonas buvo taikingas, aš taip pat norėčiau jį išlaikyti. Manyčiau, kad mes daugelį dalykų tikrai galėtume išsiaiškinti ne per spaudą ir, manyčiau, kad tokie ginčai tarp manęs ir kai kurių Seimo narių nėra tikslingi, nes jie neduoda rezultatų.

Konkrečiai dėl šio straipsnio. Iš tiesų mėginau atsakyti į klausimus, kaip ir jūs paminėjote, šiek tiek apibendrintai, t.y. kaip yra formuojamas biudžetas, kaip yra formuojamas biudžetas užsienyje, kad procentai nuo bendrojo vidaus produkto skaičiuojami po to, konstatuojant kaip faktą, bet ne prieš formuojant biudžetą. Rėmiausi mūsų Vyriausybės kolektyvine nuomone, kurią suformulavo Vyriausybė, o ne vien finansų ministrė, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kiek jie atitinka Konstituciją. Aš tikrai suprantu jūsų susirūpinimą ir taip pat pritariu susirūpinimui dėl prioritetų šiai sričiai. Kaip mes jau kalbėjome, tikrai mėginsime ir iki galo priimant šį biudžetą bei svarstant galimybes peržiūrėti vasarą atsižvelgti į šiuos prioritetus. Ko gero, visi yra susipažinę su mano atsakymais, jie yra formalūs, formaliai parengti į jūsų klausimus. Aš net, ko gero, nelabai norėčiau jų dabar skaityti ir apeliuoti į juos, nes jūs juos perskaitėte. Tiesiog norėčiau dar kartą paminėti, kad nesu visiškai patenkinta tuo straipsniu, nes kokybė jo galėjo būti geresnė, ne visai tiksliai yra išreikštos mano mintys ir daugiau nenorėčiau prie jo grįžti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Niekas nenorėjo kalbėti diskusijoje, tai gal tuo ir apsiribosime. Ačiū abiem – ir profesoriui, ir ministrei.

Dabar turiu konstatuoti, kad antrojo paklausimo autoriaus nematyti, vadinasi, paklausimas atidedamas. Ačiū.

Mielieji kolegos, taip, prašom. Kolega A.Gricius. Šoninis mikrofonas.

A.GRICIUS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš įsivaizduoju taip: yra paklausimas, jei gerbiamas paklausėjas dėl neaiškių priežasčių neatvyko, kaip paprastai yra priimta pasaulio parlamentuose, nėra ir klausimo. Kam dabar atidėti? Vadinasi, vėl ministrė turi ateiti, sėdėti ir laukti, kol ateis, ir panašiai?

Aš manau, yra raštu atsakyta, ir viskas.

PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis kolega, čia yra viena svarbi lengvinanti aplinkybė: ne laiku viskas nagrinėjama. Mes turime ieškoti kompromiso. (Balsai salėje) Taip, teisingai. Aš už jus visus atsakingas. Ačiū.

Naftos produktų atsargų ir ekstremalios energetikos padėties įstatymo projektas Nr.IXP-1233 ES (pateikimas)

Mielieji kolegos, aš siūlau dabar imtis pateikimo, kadangi yra atėjęs ministras P.Čėsna. Tą mes turėjome daryti kaip tik tokiu laiku, netgi šiek tiek anksčiau, bet iš eilės eina būtent šitas klausimas, t.y. Naftos produktų atsargų ir ekstremalios energetikos padėties įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-1233, eurointegracinis klausimas. Kol ministras ateis į tribūną, noriu pranešti, kad kartu su mumis yra svečiai iš Kauno J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos. Pasveikinkim. (Plojimai) Taigi ūkio ministras kolega P.Čėsna. Prašom. Pateikimo stadija.

P.ČĖSNA. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo tikslas yra užtikrinti valstybės naftos produktų ir naftos atsargų sukaupimą bei naftos produktų ir energijos tiekimą ekstremalios energetikos padėties laikotarpiu. Tai naujas įstatymo projektas, parengtas vykdant pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Šių metų gruodžio 3 d. įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Atsargų sudarymo klausimus šiuo metu iš dalies reglamentuoja Valstybės rezervo įstatymas. Tačiau šis įstatymas, reglamentuodamas visų materialinių išteklių atsargų sudarymo klausimus, neatspindi Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų, taikomų sudarant naftos produktų atsargas. Keičiama atsargų kaupimo tvarka, atsargų naudojimo tvarka, nustatomas sukauptų atsargų dydis.

Įstatymo projektas reglamentuoja naftos produktų atsargų sudarymą, kaupimą, tvarkymą, nustato reikalingų sukaupti atsargų dydį, nomenklatūrą ir atsargas kaupiančius ūkio subjektus, atsargų naudojimo tvarką ir pasirengimą ekstremalioms energetikos situacijoms.

Įstatymo projekte numatoma naftos produktų atsargas pavesti kaupti įmonėms, užsiimančioms naftos produktų gamyba bei importu. Dalį atsargų, mazutą numatoma pavesti kaupti įmonėms, gaminančioms energiją. Ūkio subjektai, įpareigoti kaupti atsargas, tai turės daryti savo lėšomis. 30% atsargų numatoma kaupti valstybės biudžeto lėšomis. Vis dėlto visas atsargų kaupimo ir tvarkymo sąnaudas turės apmokėti naftos produktų vartotojai. Iš viso turės būti sukaupta 90 dienų vartojimo poreikį atitinkančios naftos produktų atsargos. Šiam reikalavimui įgyvendinti papildomai (turint omeny, kad dalis atsargų jau yra valstybės rezerve) reikės sukaupti per 200 tūkst. tonų naftos produktų. Atsargas numatoma pradėti kaupti nuo 2002 metų ir baigti 2009 metais. Visa tai šalies mastu kainuos apie 400 mln. litų. Papildomai lėšų reikės naftos produktų saugykloms modernizuoti įgyvendinant Europos Sąjungos nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.

Kaip jau buvo minėta, įstatymo projektas numato tam tikrus žingsnius rengiantis galimoms ekstremalioms energetikos situacijoms. Tam reikės parengti pasirengimo ekstremalioms energetikos situacijoms planą, numatantį energijos išteklių sukauptų atsargų panaudojimo tvarką bei jų naudojimo apribojimus.

Įstatymo projektas nustato tik bendrus atsargų kaupimo, tvarkymo, naudojimo principus. Įstatymų nuostatoms įgyvendinti reikės parengti nemažai lydimųjų teisės aktų, kurie ir nustatys konkrečią atsargų kaupimo, tvarkymo ir naudojimo tvarką. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų įmonių, įpareigotų kaupti atsargas, pastangų, papildomų finansinių išteklių. Tai sudarys nuo 2 iki 3,5%, dėl to padidės naftos produktų kainos vartotojams. Kartu sukauptos atsargos užtikrins energijos ir energijos išteklių tiekimo patikimumą ir viso šalies ūkio veiklos stabilumą.

Siūlome svarstyti teikiamą Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų ir ekstremalios energetikos padėties įstatymo projektą bei jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori paklausti tiktai vienas Seimo narys – kolega J.Jurkus. Prašom.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, ar jau yra baigta Gariūnų naftos bazės saugykla, ar ji yra eksploatuojama?

P.ČĖSNA. Naftos produktų saugykla prie Gariūnų nebaigta. Ten dar reikia įdėti per 10 mln. litų. Dalis lėšų statybai buvo skirta iš valstybės biudžeto, dalis buvo gauta iš Europos Sąjungos fondų. Šiuo metu mes bandome sujungti Gariūnų saugyklą ir Subačiaus naftos produktų bazę į vieną objektą, kad šiek tiek sutaupytume valdymo lėšų, ir ieškosime būdų, kaip baigti Gariūnuose pradėtus darbus. Ten jau didesnė dalis padaryta, liko maždaug 10–15% darbų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Tai bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis ministre, dar kartą. Taigi pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū. O papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkam? Tai yra labai svarbus ir aktualus eurointegracinis klausimas, todėl Seniūnų sueiga siūlo, kad svarstymas Seime būtų jau 13 dieną. Todėl, gerbiamieji dviejų svarbių komitetų nariai, prašom ne vėliau kaip pirmadienį apsvarstyti šį klausimą. Valandos skirtumu. Ačiū.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1140(4*) (sujungtas su projektais Nr.IXP-1062, Nr.IXP-1062A) (svarstymas)

Tada imamės paskutinio ar priešpaskutinio darbotvarkės punkto – 1-8a, b, c kompleksinio klausimo, t.y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Teikėjas – kolega Seimo narys A.Baura. Ir papildomi Žemės reformos įstatymo 8, 10 ir Žemės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai. Svarstymo stadija. Prašom. Jūs, gerbiamasis Baura, kalbate Aplinkos apsaugos komiteto vardu? Prašom.

A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu Seimo neeilinėje sesijoje priėmėme Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pakeitus minimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose buvo uždrausta atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais. Dėl teisybės būtina paminėti, jog Prezidento teikiamas projektas buvo kur kas švelnesnis, tačiau Seimas, iki galo neįsigilinęs, jį priėmė tokį, kokį ir turime, o turime tokį, kad iš esmės valstybinių parkų ir valstybinių draustinių reforma yra sustabdyta. Šiuo metu galiojanti nuostata neleidžia piliečiui, kuris valstybiniame parke ar valstybinio draustinio ribose gyvena, tarkim, kokius 40-50 metų, atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra.

Teikiama įstatymo pataisa susilaukė nevienareikšmės reakcijos tiek iš pritariančių pataisai, tiek ir iš nepritariančių jai, t.y. tų, kurie nespėjo ekvivalentu atsikelti nuosavybės. Ypač tai išryškėjo Nemuno deltos parko teritorijoje gyvenantiems piliečiams, t.y. Šilutės rajono bei Pagėgių savivaldybės gyventojams. Seimo nariams V.Rinkevičiui, V.Martišauskui, A.Kašėtai ir A.Baurai užregistravus minimo įstatymo, Žemės reformos bei Žemės įstatymo pataisas, kurioms š.m. lapkričio 13 d. buvo pritarta po pateikimo, Seimo protokoliniu nutarimu buvome įpareigoti jas sujungti, tas yra ir padaryta, ir būtent jūs turite visi pas save tą įstatymo paskutinįjį variantą. Aplinkos komitetas, kaip pagrindinis, š.m. lapkričio 21 d., taip pat gruodžio 3 d. posėdžiuose išnagrinėjo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Kaimo reikalų komiteto išvadas, tačiau išryškėjus, kad teikiamo projekto nuostatos neatitinka Konstitucijos, buvo padaryta svarstymo pertrauka ir šiandien visa tai yra bemaž pašalinta. Tuo labiau kad vakar dieną dar kartą projektas Nr.IXP-1140 labai atidžiai buvo nagrinėjamas kartu su ekspertais, pašalinome pagrindinę kliūtį, kurią buvo įvardiję anksčiau mano paminėti komitetai. Komiteto išvada yra tokia: pritarti Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.IXP-1140(4).

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar Kaimo reikalų komiteto vardu kviečiau kalbėti kolegą V.Rinkevičių. Dėl pataisų paskui. Kolega V.Rinkevičius. Prašom. Kaimo reikalų komiteto vardu.

V.RINKEVIČIUS. Kaimo reikalų komitetas savo posėdyje pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Balsavusių prieš nebuvo. Atskirųjų Seimo narių nuomonių taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Trumpai ir aiškiai. Kolega J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Ar kuris kitas? Kiek suprantu, ten esminių pastabų nebuvo. Tada P.Papovas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, – pirmininkas komiteto vardu. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto tai, ką pasakė pranešėjas, man atrodo, ne visai taip yra. Ir Teisės departamento išvada ketvirtajam variantui yra tokia, kad abejojama, ar neprieštaraujama Konstitucijai, nes pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Dabar visi tie asmenys, kurie turėjo teisę iki įstatymo priėmimo saugomose teritorijose alternatyvia natūra gauti ar žemės, ar miško sklypą, kurie gyvena rajone, tokios teisės neturės. Vėl mes išskirtinai suteikiame teisę tik tiems, kuriems yra parengti kompleksiniai žemėtvarkos projektai. O tiems, kurie buvo padavę prašymus ir kuriems aplinkos ministras buvo skyręs specialiai miškų plotus, bet arba valstybė neturėjo pinigų, arba neturėjo pinigų tas asmuo ir nesumokėjo matininkui, kuris neapmatavo, kompleksinis projektas liko nesudarytas. Ir tie asmenys, nors gyvena tame pačiame rajone ir prieš įstatymo priėmimą iki rugpjūčio 17 d. turėjo tas pačias teises kaip ir tie, kurie dabar gaus po šio įstatymo priėmimo tuos sklypus, nes jiems žemėtvarkos projektai sudaryti, jie, matyt, buvo labai turtingi, turėjo pinigų ir jiems visa tai greitai padarė matininkai ir žemėtvarkininkai… tai štai jie tą turės, todėl mūsų siūlymas ir buvo, kad būtų visiems vienodai, nepaisant to, ar parengti kompleksiniai projektai, ar jie tik padavę prašymus ir apskrities viršininkas įrašė juos į sąrašus tai žemei gauti, o ministras skyrė tuos plotus valstybiniuose miškuose ir kitose vietose. Gauti turi visi, reikia neskirstyti žmonių į vienus ir kitus: kuriems jau parengti, kurie turtingi, tie gauna dabar, priėmus šį įstatymą, o kurie neparengė, neturėjo galimybių parengti, tie negalės alternatyvia natūra atsikelti. Todėl aš kviesčiau pritarti mūsų komiteto teikiamam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kviesčiau diskusijose kalbėti užsirašiusį vienintelį Seimo narį M.Pronckų. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, svarstant dabartinį įstatymo projektą, manau, derėtų atsakyti sau, kodėl prireikė keisti neseniai, vos prieš pusmetį, priimtą įstatymą. Atsakymas, matyt, toks: todėl, kad Prezidentas ir dalis Seimo narių, balsuodami už ankstesnįjį įstatymo projektą, neįsivaizdavo, kas yra tos saugomos teritorijos ir kokias pasekmes sukels paskirti suvaržymai.

Taigi kas yra saugoma teritorija, pavyzdžiui, Žemaitijos nacionalinis parkas? Jis užima 21 tūkst. ha, o tai geras trečdalis Plungės rajono. Sukurtas šis parkas todėl, kad jame yra trys unikalios gyvenvietės: Plateliai, Žemaičių Kalvarija, Alsėdžiai, kurias reikia saugoti kaip architektūrinį paveldą. Šiame parke yra keletas draustinių, kuriuos taip pat reikia saugoti, Platelių ežeras, kuris taip pat saugomas, bei charakteringas Žemaitijos kraštovaizdis. Iš tikro saugomos parko teritorijos užima gana nedidelę dalį, o visur kitur galioja normalus ūkinis režimas. Šioje normalaus ūkinio režimo teritorijoje, atsiimant žemes, norėta pritaikyti rezervato sąlygas. Toks Seimo sprendimas visoje Lietuvoje palietė apie 43 tūkst. gyventojų ir kėsinosi padaryti valstybei apie 9 mln. Lt nuostolių. Beje, žemės reformai metams biudžete numatoma apie 13 mln. Lt, vadinasi, gretinant 9 mln. ir 13 mln., išeitų, kad beveik metams būtų sustabdytas Lietuvoje žemės grąžinimas.

Ką reiškia įstatymo nuostata “toje teritorijoje gyvenantiems vietos gyventojams”? Kaip įvardyti, pavyzdžiui, žmoną, atėjusią iš kitos teritorijos, arba žentą, arba marčią? Jiems galios persikėlimo teisė ar ne? Jei ne, tai kam tos kalbos apie žemės konsolidaciją. Ir dar. Kodėl kilo idėja stabdyti žemės grąžinimą visose saugomose teritorijose? Ogi todėl, kad tam tikros valdžios institucijos nesilaikė ir nesilaiko įstatymų. Jei buvo norėta išsaugoti paežeres, tai savivaldybės galėjo ir turėjo atitinkamais tarybų sprendimais nustatyti visuomenės poreikiams neprivatizuotinas vietas. Ar dėl nežinojimo, ar dėl (…) nebuvo padaryta ir išėjo tas, kas turėjo įvykti. Atsirado sąlygos pigiai išparduoti bei įvairiai piktnaudžiauti. Beje, panašių piktnaudžiavimo atvejų žemės reikaluose ne vienas.

2000 metų pradžioje Laikinoji Seimo komisija, tirdama skandalingą V.Landsbergio žemės sklypo gavimą Žvėryne, nustatė, kad ir Vilniuje, ir daugelyje kitų savivaldybių ignoruojami Vyriausybės nutarimai ir nerengiami arba vėluojami rengti detalūs miestų teritorijų planai, todėl stabdomas žemės grąžinimas buvusiems savininkams, sudaromos sąlygos piktnaudžiauti. Nuo svarstymo Seime praėjo beveik dveji metai, tačiau reali padėtis mažai pasikeitė, todėl miestuose žemės grąžinta iki šiol tik 28% pareiškėjų. Ne vieną kartą įvairiais lygiais konstatuota, kad nuo 1997 metų visos Vyriausybės nevykdys statybinės nuostatos, jog už žemę buvusiems savininkams galima siūlyti vertybinius popierius. Nei vertybinių popierių, nei jų įsigijimo tvarkos kol kas nėra. Kitaip tariant, visos Vyriausybės nevykdė įstatymo ir tai laikė lyg ir normaliu reiškiniu. Jei galima nevykdyti įstatymo, kodėl taip pat negali elgtis valdininkai ar eiliniai piliečiai.

Taigi netvarka saugomose teritorijose yra padarinys tos netvarkos, kuri kyla dėl valdymo ir už kurią mūsų visuomenėje nelabai kas atsako. Tačiau tai nereiškia, kad, šalindami valdymo trūkumus, mes turime jaukti eilinių piliečių gyvenimą ir tuo sukelti dar didesnę sumaištį. Man šiandien skambino iš Žemaičių Kalvarijos, ten 70 žmonių susirinkę rašo peticijas Seimui ir visiems kitiems ir klausia, ką jūs, mielieji ponai, darysite taip sujaukę mūsų reikalus. Dabar svarstomas įstatymas tam tikru mastu taiso padarytas klaidas, ir aš, žinoma, pritarčiau gerbiamojo P.Papovo siūlymui, kad reikia apskritai pašalinti visus tuos apribojimus. Todėl aš jam pritariu ir siūlau kuo greičiau jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Dabar kviesčiau dar kartą į tribūną… Arba galime susitarti gražiuoju. Tada reikėtų… Prašom. Yra viena pataisa. (Salėje šurmulys) P.Papovo komiteto pataisa. Prašom.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, nagrinėdamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą, iš dalies atsižvelgė, tačiau nevisiškai. Aš pabandysiu pasakyti komiteto nuostatą. Žiūrint taip, kad yra pažeidžiama Konstitucija, tai mes iš karto… Jeigu priimtume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto visą siūlymą, tada mes pažeistume kitų žmonių grupių interesus. Pirmiausia iki 1990 m., kai galiojo ankstesnė nuostata, nebuvo galima ekvivalentu… Jeigu asmuo, pilietis, kuris turėjo nuosavybę valstybiniame parke arba draustinyje, gyveno už to draustinio ribų, tai jam įstatymas šešerius metus draudė tą nuosavybę atsiimti. Būtent ši kategorija žmonių per tuos metus buvo ignoruojama ir jie tą turėtą nuosavybę išsikėlė ekvivalentu už šių saugomų teritorijų ribų. Leiskite paklausti, ar šios kategorijos žmonių konstitucinė teisė nebuvo pažeista? Tai, mūsų akimis, vienas iš svarbių momentų.

Kitas momentas. Ar nebus pažeista… Tarkime, konkretus pavyzdys. Trakų rajono Aukštadvario regioninis parkas. Miestelyje gyvena 1300 gyventojų. Priėmus tą pataisą, kurią siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nepaliekama jokio priėjimo prie ežero. Jokio. Leiskite paklausti, ar nepažeidžiama tų 1300 žmonių teisė? Lygiai taip pat yra pažeidžiama. Ir trečias, mūsų akimis, svarbus momentas, jog aiškiai žinome ir tą patį deklaruojame, kad stodami į Europos Sąjungą mes privalėsime išpirkti nemažus teritorijų plotus, kurie dabar yra grąžinti savininkams. Yra pateikti preliminarūs skaičiavimai, kalbama apie 45–50 milijonų. Tai būkime geri ir šiandien atiduokime Jonui, bet rytoj krapštykime biudžeto pinigų, kad galėtume iš jo nupirkti. Ar tai nėra svarbūs argumentai? Ir paskutinis, ką noriu pasakyti. Nė vienas čia ar už kitų sienų sėdintis nepasiūlys to optimalaus varianto, kuris tenkintų visas puses ir nepažeistų bent vienos gyventojų grupės interesų. Nėra tokio. Mūsų siūlomas variantas yra švelniausias ir aš siūlyčiau pritarti pagrindinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, siūlymui, o ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas, kuris yra siūlymo autorius. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą primenu, kad yra Teisės departamento išvada, kuria ketvirtajam variantui nepritariama, nes yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Tai yra ne mano ir ne mūsų komiteto išsigalvojimas. Tokia pati išvada buvo ir dėl trečiojo varianto. Todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir siūlė šį lygiateisiškumo principą įgyvendinti. Tai, ką dabar kalbėjo, jūs gi suteikėte teisę tiems, kuriems yra parengti kompleksiniai žemėtvarkos projektai, atsiimti žemę prie ežero, bet nesuteikėte teisės tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo buvo padavę prašymus. Dar kartą kartoju, aplinkos apsaugos ministras buvo skyręs plotus valstybiniuose miškuose ir parkuose, kad jie ten galėtų atsiimti miško gabalą. Tai jūs jiems, gyvenantiems rajone, neleidžiate alternatyvia natūra atsikelti tuos plotus. Jūs suskirstote rajono žmones į dvi kategorijas: vieni, kurie turtingi, paruošta ir galės pasiimti žemę prie ežerų, o tie, kurie neturtingi, negalės pasiimti ploto mišku. Aš siūlyčiau, kad vieningai pritartumėte mūsų komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, mielieji kolegos, pagal procedūrą vienas – už, vienas – prieš dėl pataisos, o ne dėl viso projekto. Prašom. Kolega V.Andriukaitis ir kas nors vienas prieš, jeigu bus. V.Andriukaitis. Prašom. Dėl pataisos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju vyksta balsavimas dėl P.Papovo pateiktos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Taigi aš remiu šią pataisą, nes, ko gero, būtent tik ši pataisa padės mums išvengti gana stiprios konstitucinės kolizijos. Iš esmės aš manau, kad dėl šio įstatymo, ko gero, gal bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą net ir su P.Papovo siūloma pataisa, nes čia yra sudėtingų problemų. P.Papovo siūlomoje pataisoje mes iš tikrųjų galime sumažinti įtampą tarp asmenų, kurie pateks šiuo atveju į skirtingą teisinį reguliavimą dėl įstatymo leidėjo valios. Kolega A.Baura tikrai teisingai kalbėjo, kad ir anksčiau buvo pažeistos teisės. Tačiau reikia pasakyti, kad nepaisant to, jog nuosavybės teisių atkūrimas apskritai labai komplikuotas, mes vis tiek neturime pažeidinėti Konstitucijos. Teisės departamento išvada šiuo atveju tokia, kad ją sušvelnintų siūloma Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau norinčio kalbėti prieš. Tai gal komiteto pirmininkas A.Macaitis? Prašom. Ir balsuosime.

A.MACAITIS. Aš pasisakyčiau prieš ir nežinau, kodėl neveikia mano sistema. Aš esu prieš gerbiamojo P.Papovo ir komiteto pataisą ir štai kodėl. Pirmiausia aš noriu, kad Seimo nariai aiškiai žinotų. Kai kolega kalba, kad kažkas sumokėjo pinigus ir jiems atmatavo, o kiti nesumokėjo ir todėl jiems neatmatavo, noriu pasakyti, kad visi pinigai buvo mokami tik valstybės ir privačiai niekas pagal įstatymą jų negalėjo mokėti ir to padaryti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas labai svarbus kodėl. Noriu pasakyti, jeigu mes atsižvelgsime į šią pastabą ir pagal visus prašymus, paduotus iki 2001 m. rugpjūčio 17 d., visiems atkursime nuosavybę, tai į šiukšlių dėžę galima išmesti Saugomų teritorijų įstatymą. Ir trečias dalykas. Tai nereiškia, kad tie žmonės, kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. padavė prašymus, iš viso negalės toje teritorijoje atkurti nuosavybės. Jie negalės tik saugomoje teritorijoje ir jiems bus leidžiama tai padaryti kitur tame pačiame rajone. O dabar kažkodėl visi veržiasi į tas teritorijas, ir tai nėra teisinga. Manau, kad, šiaip ar taip, šis projektas, Aplinkos apsaugos komiteto pataisa, kurią pateikė gerbiamasis A.Baura, labiau atitinka dabar esamą situaciją, o šita tikrai netinka. Siūlau balsuoti prieš šią komiteto pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos. Kolegos, prašome registruotis. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kolegos, be triukšmo! Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos 16 straipsnio 7 dalies redakcijai. Taigi kas remia kolegos P.Papovo motyvuotą pataisą, tas balsuoja už, kas mano, kad taip nereikia daryti, balsuoja prieš ar kitaip. Balsavimas pradėtas.

Už P.Papovo pataisą – už, o kas neremiate – prieš.

Už – 17, prieš – 16, susilaikė 8. Pataisai nepritarta. Mielieji kolegos, ar galime ir šiam, ir dar dviem lydintiesiems projektams pritarti po svarstymo? Ar reikia vėl kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau.

Kolega V.Rinkevičius – dėl balsavimo motyvų. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Šiandien mes pradėjome kalbėti apie lygiateisiškumą. Kai rugpjūčio mėnesį buvo priiminėjamas Prezidento pasiūlytas projektas, mes tada labiausiai pažeidėme piliečių teises. Ir tada nė vienas nekėlė klausimo, ir Teisės departamentas, visi tylėjo, tarsi viskas gerai. Mes bandome ištaisyti tą didžiulę padarytą klaidą, kuri palietė 40 tūkst. Lietuvos piliečių su šeimomis, tai yra 100 tūkst. mūsų rinkėjų. Jeigu mums visiškai nesvarbios jų nuomonės, aišku, mes galime balsuoti prieš viską, bet dabar mes norime pataisyti tą situacija, kai buvo padaryta tokia klaida.

Aš rugpjūčio mėnesį buvau pateikęs šiam įstatymo projektui pataisas. Tada Seimas, deja, nepritarė, ir gerbiamasis P.Papovas, ir gerbiamasis V.Andriukaitis tada balsavo tikriausiai (negarantuoju, bet tikriausiai) už tą Prezidento pataisą, kuri labiausiai pažeidė žmonių teises. Ir dabar mes, norėdami tai ištaisyti, kažkodėl ginčijamės. Aš siūlau balsuoti už ir nekiršinti žmonių. Aš irgi turiu daug laiškų, pareiškimų žmonių, kurie pritaria ir laukia šios pataisos. O mes tempti nebegalim, nes gruodžio 31 d. baigiasi Seimo nustatyta data, kai žmonės gali dar pareikšti savo valią dėl žemės atsiėmimo. Dar 10 dienų Prezidento parašui, ir faktiškai tada netenka prasmės tas įstatymas, tampa niekinis, jeigu mes šiandien jo nepriimame.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom. Kita nuomonė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad P.Papovo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pataisa galėjo sušvelninti tas konstitucines kolizijas, kurios tikrai čia yra. Patikėkite, ypač tie, kurie argumentuojate emocijomis, pasiskaitykite Teisės departamento išvadas. Juo labiau ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris pagal Statutą vienintelis turi pareigą įvertinti, ar atitinka Konstituciją, išsakė neigiamą poziciją. Iš tikrųjų kolega M.Pronckus yra teisus, kad tokia redakcija, kokia dabar yra nubalsuota, gali sukelti tokių pasekmių, kad mes turėsime bylą Strasbūre.

Aš manau, kad Seimui reikėtų susirūpinti ir pačiam kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tos kolizijos, nes mes visi esame gana blogoje situacijoje: turime rinktis tarp blogo ir blogesnio. Aišku, dabar Aplinkos apsaugos komiteto pataisa yra geresnė negu buvo iki tol arba negu buvo anksčiau. Bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa būtų dar optimalesnė. Ir labai gaila, kad mes dabar skubos tvarka emocionaliai atmetėme. Saugomų teritorijų įstatymo režimas lieka, nepriklauso nuo nuosavybės formos; tai visi puikiai suprantame. Ir dėl to aš manau, kad mes tikrai turėtume gerokai pasvarstyti. Šiaip jau renkantis tarp blogo ir blogesnio, aš, aišku, pasirinkčiau dabar Aplinkos apsaugos komiteto pataisą, nes ji yra geresnė nei buvo anksčiau arba negu tai, kas dabar yra egzistuojančiose teisės normose. Bet aš labai apgailestauju, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas nesurinko deramos balsų daugumos. Aš manau, kad tai gali sukelti ateityje labai skaudžių konstitucinių pasekmių.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Kol registruosimės, aš noriu formuluoti, kad turėtume balsuoti dėl pritarimo dviem projektams, nes dėl trečiojo reikės dar apsispręsti – komitetas siūlo atmesti.

Mielieji kolegos, užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kad nebūtų jokių keblumų, balsuosime dėl kiekvieno, nes, pasirodo, ten irgi dar yra pataisų, dėl kurių turime išsiaiškinti – ar užteko to balsavimo, ar reikės dar kartą balsuoti. Taigi balsuojame tik dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Ar pritariame po svarstymo? Ar aišku? Ar pritariame po svarstymo? Prašome balsuoti.

Už – 28, prieš – 9, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.

Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1141(3*) (svarstymas)

Dabar prašome, gerbiamasis Baura, į tribūną dėl Žemės reformos įstatymo. Ten, pasirodo, yra pataisų, dėl kurių irgi turime apsispręsti. Užbaikime darbą iki galo.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, kertinis įstatymas, kuriam mes pritarėme, yra daug mažesnės apimties. Aplinkos apsaugos komitetas irgi atidžiai išnagrinėjo. Išvada yra pritarti projektui Nr.IXP-1141(2). Kelios pastabos buvo, joms yra pritarta arba iš dalies pritarta, taip pats ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pagrindinėms pastaboms yra pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Baura, čia vis dėlto yra parašyta, kad yra keblumų. Parašyta, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vienai pataisai nepritarta. Tai kaip yra iš tikrųjų?

A.BAURA. Nepritarėme todėl, kad tai yra ne šio įstatymo reguliavimo objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Papovai, jūs kalbėsite ar ne? Ne. Tai tada manome, kad viskas gerai? Gerai. Kadangi diskusijų nėra, ar galime ir Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Dabar yra trečiasis, arba Žemės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo, projektas. Dėl jo yra kita nuomonė. Prašau.

Žemės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1121 (svarstymas)

A.BAURA. Jis yra pats trumpiausias. Pagrindinio komiteto nuomone, projektas atmestinas kaip neatitinkantis teisės aktų rengimo reikalavimų. Ir Teisės departamento, ir Kaimo reikalų, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų yra analogiška formuluotė, ir, kaip aš minėjau, pagrindinis komitetas irgi siūlo atmesti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti tokiai komiteto išvadai? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Taigi šis projektas yra atmestas.

Mielieji kolegos, būtų ir viskas. Aš siūlau, kad pirmadienį neeiliniame posėdyje būtų priėmimas, nes ypatingai skubai reikia 36. (Balsai salėje: antradienį)

Mielieji kolegos, aš siūlau dabar imtis dar vieno rezervinio klausimo ir kviečiu pirmininkauti kolegą G.Steponavičių. Prašome neišsilakstyti, organizacinis techninis klausimas. (Balsai salėje) Sutarsime dėl antradienio, ne problema.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kol į tribūną keliauja kolega Č.Juršėnas, noriu pasakyti, kad Seimo plenariniame posėdyje svečiuojasi Palangos “Baltijos” vidurinės mokyklos moksleiviai. Sveiki, nenuobodžiaujantys plenariniame posėdyje. (Plojimai)

Gerbiamas pranešėjau, pirmasis rezervinis klausimas. Prašau.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.IXP-1240 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Dėl Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo. Įvyko kai kurie pasikeitimai. Konkrečiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitečio pirmininku vietoj kolegos G.Kirkilo išrinktas N.Medvedevas, o Socialinių reikalų ir darbo komitete sudarytas Socialinio draudimo pakomitetis. Šio pakomitečio pirmininku išrinktas kolega A.Melianas. Kviečiu patvirtinti. Klausimai prieš tai buvo suderinti Seniūnų sueigoje tarp frakcijų atstovų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nenorėtų klausti nė vienas Seimo narys, todėl aš klausčiau, ar, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galėtume pritarti šiam Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra. Po pateikimo yra pritarta.

Ar būtų prieštaraujančių, kad mes čia ir dabar priimtume šį pakankamai aiškų ir abejonių nekeliantį klausimą? Jeigu nėra prieštaraujančių, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nesant prieštaraujančių, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. Trys, keturi straipsniai. Priėmimas pastraipsniui.

Pirmasis straipsnis susijęs su Gynybos pakomitečio vadovo… Saugumo pakomitečio pirmininko rinkimu. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašyčiau truputį rimties. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Gerbiamasis komiteto pirmininke Papovai ir gerbiamasis komiteto pirmininke Macaiti, jūs trikdote darnų Seimo darbą. Aš norėčiau padaryti jums pastabą. Ačiū. Šurmulys nėra geriausias darbo bruožas.

Kolegos, 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

3 straipsnis. Dėl jo norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.

4 straipsnis. Taip pat, nesant prieštaraujančių, klausiu, ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso Seimo nutarimo priėmimo? Norinčių kalbėti nėra. Tada registruojamės, po to balsuosime. Vyksta registracija. Registruojamės dar kartą, nes kompiuteris rodo, kad užsiregistravo Seimo Pirmininkas, o jis šiuo metu yra Belgijoje. Suprantu, kad Č.Juršėnas, bet pakartokim registraciją. Pakartotinė registracija.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1240 priėmimo.

Balsavimo rezultatai: 37 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas Nr.IXP-1240 priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 14.30 valanda. Noriu paskelbti rytinio posėdžio pabaigą. Taip pat norėčiau informuoti, kad dėl to, jog užtruko posėdis, būtų siūlymas vakarinį posėdį pradėti 15 minučių vėliau. Pradžia – 15.15 valandą.