Keturiasdešimtasis (164) posėdis
2001 m. gruodžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-762(4*) ES (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Pradedame vakarinį gruodžio 4 d. plenarinį posėdį. Kolegos, prašau registruotis.

Gerbiamieji kolegos! Petrai Papovai! Vyksta registracija.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Atsiprašau, 43 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, rytinio plenarinio posėdžio metu įstatymo projektas Nr.IXP-762 – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo atidėtas iki vakarinio posėdžio (15 val.), todėl tęsiame šio projekto svarstymą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį. Prašom. J.Jurkus – dėl vedimo tvarkos.

J.JURKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti vienos valandos šio klausimo svarstymo pertraukos, nes mums dar reikėtų patikslinti du klausimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kolegos iš Socialdemokratų frakcijos J.Jurkaus siūlymui? Ar būtų prieštaraujančių? (Balsai salėje) Nėra. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Daroma vienos valandos pertrauka – iki 16 valandos.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1134(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome popietinės darbotvarkės 2-1 klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1134. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys, pirmininko pavaduotojas G.Šivickas. Svarstymas.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas yra svarstęs šį įstatymo projektą. Yra atsižvelgta į Teisės departamento ir Europos Teisės departamento pataisas, taip pat gauti Vertybinių popieriaus komisijos pasiūlymai dėl įvairių sąlygų. Mes iš esmės jiems pritariame, tačiau šiuo metu atsisakome A.Butkevičiaus ir mano pasiūlymų dėl vertybinių popierių prieaugio, kapitalo prieaugio apmokestinimo sąlygų, nes manome, kad finansinių priemonių apmokestinimas turėtų būti teikiamas sistemiškai, t.y. vienų vertybinių popierių apmokestinimas, neapmokestinant kitų, neišsprendžia problemos. Taigi yra pateikti mano ir A.Butkevičiaus pasiūlymai. Komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Tačiau po komiteto posėdžio yra gauta nemažai įvairių užsienio organizacijų atsiliepimų dėl šio projekto, todėl siūlyčiau priimti protokolinį nutarimą – gauti Vyriausybės išvadas iki įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėti diskusijoje yra užsiregistravę du Seimo nariai. Kviečiu kolegą A.Melianą. A.Meliano nėra. Kviečiu A.Butkevičių dalyvauti diskusijoje svarstant šį klausimą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpai dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, kuriuos siūloma šiuo metu svarstyti. Yra gauta nemažai pasiūlymų ir pastabų iš tam tikrų ambasadų, pirmiausia iš tų Lietuvos piliečių, kurie dirba tose ambasadose. Jie sakė, kad jiems teko kalbėtis Finansų ministerijoje ir Vyriausybėje, ir jie norėtų, kad priėmimas Seime vyktų gavus Finansų ministerijos ir Vyriausybės išvadą. Mes, kaip šio įstatymo projekto autoriai, su šiais pageidavimais sutinkame.

Taip pat noriu pasakyti kai kuriems savo kolegoms, kad pateikimo metu buvo kilusios labai stiprios diskusijos dėl šio įstatymo projekto įtraukimo į darbotvarkę. Manau, kad ši procedūra yra ištaisyta. Kai kurie Seimo nariai buvo pasakę, kad rengiant šį įstatymo projektą nebuvo derinta su Finansų ministerijos darbuotojais. Noriu pasakyti, kad rengiant šį įstatymo projektą buvo derinama su Finansų ministerijos darbuotojais, išskyrus gal pačią finansų ministrę, nes ji tuo metu buvo išvykusi į užsienį. Kai jai per Vyriausybės valandą buvo užduotas klausimas, ji negalėjo plačiau pakomentuoti, nes neturėjo išsamios informacijos. Jeigu būtų gauta teigiama Vyriausybės išvada, ir Lietuvos piliečiams, ir užsienio piliečiams, kurie dirba užsienio įmonėse, būtų suvienodinti mokesčio tarifai. Manau, tai būtų teigiamas žingsnis siekiant to, kad visiems turi būti taikoma vienoda mokesčių našta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Butkevičiui. Dalyvauti diskusijoje kviečiu kolegą A.Melianą.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstomas įstatymo projektas turi vieną, mano manymu, pavojų. Kaip žinote, Lietuvoje esančiose ambasadose dirba pakankamai daug įvairių programų atstovų ir t.t. Ta veikla, mano manymu, yra naudinga Lietuvai, nes tam tikros Lietuvos sritys, ypač socialinės, gauna papildomų galimybių plėsti tas sritis per įvairias užsienio programas, fondus ir panašiai. Priėmus šį įstatymą, noriu atkreipti dėmesį, gerokai pablogėtų žmonių, kurie administruoja tas programas, finansinė situacija, t.y. jų atlyginimai gerokai sumažėtų. Manyčiau, kad turėtų būti taikomos skirtingos įstatymo normos tiems, kurie dirba pelno siekiančiose įmonėse arba užsienio įmonėse, ir tiems, kurie dirba dalyvaudami įvairiose programose, kurių veikla yra skirta mūsų ūkiui arba socialiniams klausimams gerinti. Taigi mums reikėtų atidžiau panagrinėti mano iškeltą problemą, dėl kurios į mane, kaip Seimo narį, jau kreipėsi šių organizacijų atstovai. Jokiu būdu mes neturėtume svarstyti skubos tvarka, ypač ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto pataisų ir pasiūlymų negauta. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto – kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš norėčiau pasakyti, kad jau ne pirmas atvejis, o šis teikiamas įstatymo projektas yra dar vienas patvirtinimas, kad Vyriausybė, kurios daugumą sudaro socialdemokratai, ir jos atstovai – Socialdemokratų frakcijos nariai teikia chaotiškai ir nekonceptualiai parengtus įstatymų pakeitimus, susijusius su mokesčiais. Iki šiol Seimo nėra pasiekusi nauja mokesčių koncepcija. Mūsų žiniomis, vėlgi tik viena Socialdemokratų frakcija yra su ja supažindinta. Mums yra siūloma užsiiminėti grabaliojimusi tamsoje balsuojant dėl atskirų mokesčių sistemos epizodų. Aš manyčiau, kad tai yra ydingas požiūris. Kad mes turime progos po svarstymo pritarti arba ne jau sušvelnintam variantui, atsisakant ketinimo apmokestinti kapitalo prieaugį, rodo tik tai, kad tai nėra nei sistemingas, nei gerai parengtas įstatymo projektas, juo labiau, kalbant apie visišką sisteminio požiūrio mokesčių koncepcijoje nebuvimą. Todėl aš tikrai kviesčiau, gerbiamieji kolegos, šiandien neskubėti priimti tokio įstatymo ir grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomonę prieš. Kolega J.Veselka. Nuomonė už.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes po truputį vis blaškomės. Daug įstatymų priimame sakydami, kad tai integraciniai įstatymai ir kad taikomos visiems vienodos nuostatos. Sakysime, net ir privalomąjį civilinį draudimą, nepaisant lietuvių pajamų ir užsieniečių pajamų, ir su šiuo principu taikomės. Kai tik taikom vienodo apmokestinimo principą užsieniečiams, kaip ir Lietuvos žmonėms, iš karto iškyla, kad taip nereikia daryti. Aš nežinau, ar jie vykdo programas, šiems žmonėms yra skiriami pinigai. Valstybė žino, kad turi prisitaikyti prie konkrečios valstybės mokesčių sistemos, ir yra logiška, kad užsieniečiams norima taikyti vienodą tarifą mokesčiams, kaip ir vietiniams gyventojams. Todėl aš šią nuostatą palaikau. O kad nėra socialdemokratinės mokesčių koncepcijos – iš tikrųjų nėra. Tą pripažinkime. Bet gal tikėkimės, kad per 4 metus sukurs. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, girdėjome nuomonę prieš, nuomonę už, todėl turime balsuodami apsispręsti dėl šio įstatymo projekto po svarstymo. Prašau registruotis. Balsuosime. Vyksta registracija. Kolegos, prašau registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1134 būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 40, prieš – 19, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymo projektui Nr.IXP-1134 po svarstymo pritarta. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas G.Šivickas komiteto vardu paprašė pateikti Vyriausybės išvadas į priėmimo stadijai. Manau, kad galėtume bendru sutarimu pritarti šiam komiteto siūlymui. Prieštaraujančių negirdėti, pritarta. Pateikti Vyriausybei išvadas dėl šio įstatymo projekto priėmimo stadijai.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-906(3*) ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-906. Eurointegracinis projektas. Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą pateikti komiteto išvadą. Svarstymo stadija.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jums pavedus Seimas mūsų komitetą paskyrė pagrindiniu. Mes apsvarstėme daugybę pastabų ir pasiūlymų, sudarėme darbo grupę visiems pasiūlymams įvertinti ir po darbo grupės analizės parengėme pataisytą projekto variantą, kuriam komitetas vieningai pritarė. Iš tų visų pasiūlymų, kuriuos buvome gavę iš įvairių institucijų, didžiajai daugumai mes pritarėme, o dėl tų, kuriems nepritarėme, pasakėme motyvus, kodėl mes negalime pritarti. Aš tik norėčiau jums priminti, kad įstatymo projektas buvo rengiamas remiantis tarptautinės aukščiausių audito institucijų organizacijos INTOSAI Limos deklaracija, ir jis reikalingas mums, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintume tarptautinėje praktikoje priimtus aukščiausių audito institucijų ir auditorių teisinius principus ir pasiektume, kad būtų garantuotas efektyvus išorės kontrolės sistemos funkcionavimas rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti komiteto patobulintam variantui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad šiam įstatymo projektui buvo pritarta. Aš nekartosiu to, ką minėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Šis įstatymas yra eurointegracinis įstatymas. Tai bus pirmas dokumentas, kuris reguliuos išorės audito sistemą, ir aš manau, kad šiam įstatymo projektui po svarstymo reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininką P.Papovą. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą variantą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto pateikti komiteto pirmininką A.Sysą. O nematydamas jo kviečiu pavaduotoją arba kurį komiteto narį. Na, tikrai neleistinai neatsakingas Socialinių reikalų ir darbo komiteto požiūris į šio įstatymo svarstymą. (Balsai salėje) Nematydamas nė vieno komiteto nario norinčio pateikti komiteto išvadą… Prašau. Kolegė I.Degutienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl šio mūsų nagrinėjamo įstatymo projekto.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu šiek tiek atsiprašau už nesklandumus, bet ministerijoje vyko posėdis, kuriame dalyvavo ir pirmininkas, ir aš. Ir mes tiesiog tik dabar įėjome į salę, tiksliau, aš įėjau. Todėl leiskite man pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl Valstybės kontrolės įstatymo projekto. Siūloma iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Toliau. Mes siūlome atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Projekto 51 straipsnyje tiksliai numatyti maksimalų priemokų, susijusių su tarnybos valstybės kontrolėje ypatumais, dydį, kuris neturėtų viršyti 30% pareiginės algos. Taip pat mes siūlome įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad bendra visų priemokų suma neturėtų viršyti 50% pareiginės algos. Projekto 53 straipsnio 1 dalyje reikėtų tiksliai įvardyti, kad valstybės kontrolės pareigūnų atostogų rūšis ir trukmę reglamentuoja Lietuvos Respublikos atostogų įstatymas, nes Valstybės tarnybos įstatyme taip pat yra aptarta atostogų trukmė, t.y. iki 42 kalendorinių dienų. Komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu ir daugiau pastabų neturėtume. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome visų nagrinėjusių komitetų išvadas dėl šio įstatymo projekto. Yra Vyriausybės teiktų siūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Pirmiausia nepritarta 18 straipsnio 7 punktui teiktam siūlymui. Prašyčiau gerbiamąjį komiteto pirmininką A.Sakalą išsakyti motyvus, dėl kurių komitetas priėmė tokį sprendimą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu perskaitysite tai, ką siūlo Vyriausybė, ir kas yra parašyta mūsų projekte, kurį jūs turite, pamatysite, kad mūsų projektas siūlo šiek tiek platesnes teises, o Vyriausybės variantas susiaurina valstybės kontrolės teises bendradarbiauti su kitomis audito institucijomis. Mes manome, kad mūsų variantas apima ir tai, ką siūlo Vyriausybė, ir yra išsamesnis, todėl siūlome pritarti mūsų variantui ir nepritarti Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, prašome išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, nes mums reikės balsavimu apsispręsti dėl pataisos, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Nėra norinčių išsakyti nuomonę, tad prašau registruotis, ir balsuosime. Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės teiktai 18 straipsnio 7 punkto pataisai, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, kas manote, kad ši pataisa neturėtų būti pateikta, balsuojate prieš. Kas už Vyriausybės nuomonę – už, kas už komiteto nuomonę – prieš. Komitetas nepritaria.

Už – 11, prieš – 29, susilaikė 23 Seimo nariai. 18 straipsnio 7 punkto pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto Nr.IXP-906 po svarstymo. Nėra norinčių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir 225¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-960(2*). Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-961(2*). Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-962(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame darbotvarkės klausimus 2b, 2c ir 2d., t.y. įstatymų projektai Nr.IXP-960, Nr.IXP-961 ir Nr.IXP-962. Turbūt neprieštarausite, kad sujungtume juos į vieną bloką ir nagrinėtume kartu, kaip nagrinėjo ir komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką kolegą A.Sakalą kviečiu pateikti šio komiteto išvadą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi valstybės kontrolei nebenumatomos kvotos funkcijos ir administracinių baudų skyrimas, atitinkamai reikia pataisyti kai kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio proceso kodekso straipsnius. Šie trys dokumentai yra pataisyti, t.y. išbraukti žodžiai “Valstybės kontrolė”. Aš siūlyčiau pritarti visiems šiems įstatymams, kitaip nebus suprantamas pagrindinis įstatymas. Pagrindiniame įstatyme išbraukiame, nesuteikiame tokių funkcijų, o lydinčiuose įstatymuose paliekame. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas. Jis apsvarstė Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus siūlymus bei pastabas, taip pat kai kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus. Kai kuriems siūlymams pritarta, kai kuriems pritarta tik iš dalies, bet kadangi mūsų komitetas yra papildomas, tai komiteto galutinės išvados buvo pritarti iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams ir Vyriausybės pateiktoms pastaboms dėl šių projektų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl šių trijų įstatymų projektų. Nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo šiems įstatymų projektams? Ačiū. Pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-965(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės klausimas 2-2e – Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-965. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą, taip pat visus pasiūlymus, gautus iš Seimo Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto. Kadangi gauta Seimo Teisės departamento pastabų dėl kategorijų lygio, Vyriausybė apskritai nepritaria šiam įstatymo projektui, Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat siūlo sumažinti kategorijas, o Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atsižvelgti į Seimo Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, todėl komitetas, išnagrinėjęs visus šiuos pasiūlymus, priėmė kompromisinį variantą sumažinti kategorijas vienu lygiu ir pateikė patobulintą projektą, kuriam komiteto nariai bendru sutarimu pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas savo posėdyje išnagrinėjo Seimo kanceliarijos, Teisės departamento pateiktus pasiūlymus bei pastabas, taip pat apsvarstė Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą, į kurią buvo atsižvelgta. Mūsų komitetas kaip papildomas iš esmės šiam įstatymo projektui pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų, taip pat į Seimo kanceliarijos, Teisės departamento bei Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Į Biudžeto ir finansų komiteto pastabas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – atsižvelgė.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti kolegę I.Degutienę.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, pirmininko vėl nėra. Todėl pateiksiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėlio pakeitimo. Komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Patobulintame projekte, mūsų nuomone, turėtų būti atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Taip pat siūlome, kad nebūtų didinamos kategorijos toms pareigybėms, kurios yra įvardintos galiojančiame įstatyme, o tik nustatoma departamento direktoriui 28 kategorija ir skyriaus viršininko pavaduotojui 26 kategorija. Toliau. Vyriausiojo specialisto, vyresniojo specialisto, specialisto ir jaunesniojo specialisto pareigybes siūlome priskirti toms pačioms kategorijoms kaip ir dabar galiojančiame įstatyme yra priskirtos vyriausiojo kontrolieriaus, vyresniojo kontrolieriaus, kontrolieriaus ir jaunesniojo kontrolieriaus pareigybės.

Toks yra komiteto sprendimas ir išvada, kurią bendru sutarimu buvo pasiūlyta teikti plenarinių posėdžių salėje. Ačiū. Pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų siūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, girdėjome išvadas komitetų, nagrinėjusių šį įstatymo projektą. Klausčiau, ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta.

Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1145. Atostogų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1146 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kadangi iki generalinio prokuroro atsakymų turime dar gerą pusvalandį, kviesčiau svarstyti įstatymo projektą Nr.IXP-1145. Tai darbotvarkės 2-10a klausimas – Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – kolega A.Sysas. Ir taip pat prašyčiau pristatyti lydintįjį įstatymo projektą – Atostogų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1146.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, rudenį į Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir, ko gero, į ne vieną Seimo narį kreipėsi labai daug darbuotojų dėl įvairių darbo įstatymų pažeidimų. Prieš porą mėnesių Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė klausymus, į kuriuos pakvietė valstybinių institucijų, kurios kontroliuoja ir prižiūri šį procesą, t.y. Darbo inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Mokesčių inspekcijos, taip pat darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus. Po diskusijų ir po tam tikrų komiteto priimtų sprendimų mes kreipėmės ir į Vyriausybę, bet kartu komitetas įsipareigojo pateikti kai kurias pataisas. Aš jums leidus pristatysiu dviejų įstatymų pataisas. Pirmiausia Darbo sutarties įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Šiuo metu Darbo sutarties įstatyme leidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbams, kai yra darbuotojo prašymas. Pasinaudodami tokia teisine norma, darbdaviai pradėjo piktnaudžiauti tuo ir, kaip rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimas ir “Sodros” medžiaga, paskutiniu metu tiktai Vilniaus mieste kas du mėnesius maždaug 10 tūkst. žmonių priimama į darbą ir 10 tūkst. atleidžiama. Tai yra nuolatinis darbo sutarčių perrašinėjimas. Todėl raštu kreipėmės į Darbo inspekciją, kad ji pateiktų duomenis apie patikrinimus, kuriuos jie darė šiais metais įvairiose įmonėse, kad būtų pateikta, koks skaičius darbuotojų dirba pagal terminuotas sutartis. Aš labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad patikrintose įmonėse vidurkis jau viršija 20%, o kai kuriose įmonėse, didelėse, sakykim, įmonėje “Vilniaus prekyba” iš 8 tūkst. darbuotojų 70% dirba pagal terminuotas sutartis. Žinant, kad prekybos centras dirba visą savaitę be išeiginių ir dirba ne po 8 valandas, koks tai yra darbas? Tai yra nuolatinio pobūdžio darbas. Todėl ir siūloma įstatymo pataisa uždrausti sudarinėti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, nes terminai… kada yra galimybė pasinaudoti terminuotomis sutartimis, yra nurodyta kituose straipsniuose. Pavyzdžiui, jeigu moteris išeina dekretinių atostogų, visada vietoj jos priimamas žmogus dirbti terminuotą laiką. Jeigu kažkas išvažiuoja gydytis ar mokytis – irgi pagal terminuotą sutartį. O galimybė prievarta žmones versti pasirašinėti terminuotas sutartis, aš manau, psichologiškai labai blogai veikia darbo klimatą, atsiranda tokia psichologinė būsena, kai žmogui tenka visą laiką galvoti, ar bus paliktas darbe po 2 mėnesių, ar ne. Nuo to tikrai nepagerėja ir darbo klimatas, ir darbo našumas, ir visi kiti su tuo susiję santykiai. Todėl ir yra pasiūlyta pakeisti 9 straipsnio 2 dalį išbraukiant žodžius “kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas”. Kartu siūlome 2 straipsnį, kad būtų baigiamosios nuostatos.

Kartu aš jums pristatysiu Atostogų įstatymo pataisas. Tai yra Atostogų įstatymo 25 straipsnio pakeitimai. Diskusija komitete ir kontaktai su darbuotojais parodė, kad darbuotojo teise pasinaudoti nemokamomis atostogomis pradėjo naudotis ne darbuotojai, o darbdaviai, versdami juos rašyti pareiškimus dėl nemokamų atostogų. Lietuvoje jau yra tokių atvejų, kai parduotuvių darbuotojai arba kitų įmonių darbuotojai nemokamų atostogų išeina 3, 4, 6 mėnesiams. Todėl yra siūlymas, tų darbuotojų prašymu, kad atostogos būtų reglamentuotos ne ilgiau kaip 30 dienų per metus. O tas 30 dienų per metus vėlgi kilo po diskusijų. Yra žmonių, kurie studijuoja ir kitokiu būdu jie negali nuvažiuoti į sesijas. Todėl per metus 30 dienų laikotarpio visai pakanka nemokamoms atostogoms. Prašau pritarti šiems siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori klausti 8 Seimo nariai. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, paprastas klausimas būtų dėl Darbo sutarties įstatymo pakeitimo. Kaip dabar bus tokiu atveju, jeigu pats darbuotojas vis dėlto pageidaus sudaryti terminuotą darbo sutartį? Vadinasi, viskas, tokios galimybės jis nebeturės. Nuogąstavimai, kuriuos išsakėte, yra suprantami ir aiškūs. Bet kartu su vandeniu ar neišplauname ir kūdikių?

A.SYSAS. Norėčiau atsakyti savo kolegai. Jeigu jūs paskaitysite kitus įstatymo straipsnius, matysite, kad ten labai paprastai sutvarkyta. Žmogus parašo pareiškimą priimti į darbą. Kai žmogus parašo, ir po dviejų dienų parašo pareiškimą išeiti iš darbo, jam reikia atidirbti 14 dienų maksimumą. Terminuota dažniausiai sudaroma 2 mėnesiams. Taigi žmogui išeiti iš darbo nėra problemos. Visi kiti darbo sutarties įstatymai jam sudaro tokią teisę, netgi šalių susitarimu galima išeiti tą pačią dieną. Jeigu mes žiūrime tik į šį straipsnį, nežiūrime plačiau, kaip veikia įstatymai, tada taip, lyg ir gerą darbą bloginame. Bet šiuo atveju gyvenimas verčia daryti šią pataisą, nes tuo naudojasi ne darbuotojai, o darbdaviai.

PIRMININKAS. Jus norėtų paklausti kolega A.Klišonis. Prašau.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti jūsų, kokią, jūsų nuomone, įtaką tai turės situacijai darbo rinkoje, kaip įmonės, esant šiam suvaržymui, kurį jūs įvedat, galės normaliai funkcionuoti, ypač tos įmonės, kurios susijusios su sezoniniu darbu. Turiu omeny ne tik lauko darbus, pavyzdžiui, darbus nuimant derlių, bet įmones, kurios užsiima langų gamyba, kai kurios statybos įmonės, kurių darbas taip pat yra sezoninis. Kaip jūs pažiūrėtumėte į šį dalyką, nes įmonė, norėdama išlikti, vis dėlto turi turėti tam tikras galimybes konkuruoti šioje srityje.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Atsakydamas aš norėčiau pasinaudoti jūsų pasakytais žodžiais – įmonės suvaržymas. Noriu atkreipti dėmesį, kad nuo romėnų laikų darbo teisė visada turi būti silpnesniojo pusėje. Darbuotojas šiandien, rytoj ir visada bus silpnesnė pusė. Teisę sudaryti terminuotą sutartį turi darbuotojas, noriu pabrėžti, o ne įmonė. Jūs labai gerai akcentavote klausdamas, kad ne darbuotojas nori sudaryti terminuotą sutartį, o ši valia jam primetama, kai jis ateina į darbą.

Iš karto atsakau dėl sezoninio darbo. Yra sąrašas darbų, dėl kurių leidžiama sudaryti terminuotas sutartis. Pavyzdžiui, nuimti runkelius, cukraus gamyklų ir kitų įmonių darbas yra sezoninis. Tam yra atskiras Vyriausybės sąrašas. Aš kalbu apie nuolatinį darbą. Kaip pavyzdį aš pasakiau prekybą, kai 70%, beveik visas parduotuvės personalas dirba pagal terminuotą sutartį, nors dirba visą parą.

PIRMININKAS. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėjau paklausti apie švietimo sistemą, kuri yra specifinė. Žinome, kad moksleivis turi teisę rinktis įvairias disciplinas, modulį ar dar ką nors. Pavyzdžiui, pasirenka discipliną filosofiją ar dar ką nors, o po metų neatsiranda mokinių, norinčių ją pasirinkti. Vadinasi, mokytojui reikės mokėti išeitinę kompensaciją. Iš ko mes mokėsime?

A.SYSAS. Mes šiek tiek planuojame, sėdime Seimo rūmuose ir galvojame apie biudžetą. Manau, yra lygiai toks pat principas, o ne koks nors tuščiažodžiavimas, kad mes turime planuoti darbą. Šiuo atveju lygiai taip pat, nes, pavyzdžiui, kaip jūs sakote, vienoje klasėje yra filosofija, tačiau mes žinome, kad po metų bus kita klasė, kurioje bus filosofija arba nebus, tai priklauso nuo tradicijų. Bet kokiu atveju, jeigu darbo sutartis nutrūksta, galioja kiti įstatymo punktai ir reikia tai daryti. Paprasčiausiai mes pradedame piktnaudžiauti. Galėčiau pasakyti ne vieną pavyzdį. Pavyzdžiui, tame pačiame Darbo inspekcijos patikros dokumente, kurį mes gavome, yra patikrintos 9 Alytaus vidurinės mokyklos ir gimnazijos. Švietimo sistemoje iki 15% žmonių dirba pagal terminuotas sutartis. Manau, kad yra kitas būdas. Yra darbų, kurie siūlomi dirbti ne visą darbo dieną. Tačiau kai mes darbo sutartyje paliekame bendras normas, tai jos pradedamos taikyti visoms sritims, nesvarbu, ar tai švietimas, ar dar kas nors. Manau, kad šiuo atveju mūsų, kaip rinkėjų atstovų, reikalas, planuoti taip, kad… Jūs sakote, mokykloje nebus filosofijos, tai vėlgi, ar mokytojas moka dėstyti tik filosofiją. Čia yra platesnis kontekstas. Aš manau, mokykloje tas dėstytojas moko keletą dalykų ir be darbo tikrai neliks.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau Seimo nary Sysai, jūsų dėmesys darbuotojams tikrai nėra jokia paslaptis ir jūsų teikiami įstatymų projektai visada gina darbuotoją Ar jums neatrodo, kad kartu su šiuo įstatymo projektu jums reikėtų registruoti ir kitų metų Garantinio fondo pataisą, padidinančią kokiais 200 mln. litų Garantinį fondą, nes taip, kaip jūsų šiurkščiai įsikišate į darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, iš tikrųjų pažeis normalų ritmą ir normalų rinkos balansą. Dėl šios pataisos turbūt ne viena įmonė jau kitas metais bankrutuos ir tada reikės Garantinio fondo išmokų. Ar jūs sutiktumėte kartu teikti ir Garantinio fondo pataisas padidinant kitų metų Garantinį fondą?

A.SYSAS. Aišku, kad nesutinku, gerbiamasis jaunasis kolega. Jeigu jūs pasidomėsite Garantinio fondo lėšomis, tai šiemet jos net neišnaudotos. Aš ne dėl to. Aš labai norėčiau, kad jūs plačiau pasidomėtumėte tais įstatymais. Sakote, kad mes kišamės į įmonės veiklą, tačiau įstatyme parašyta, kad tai yra darbuotojo teisė, jo privilegija imti neapmokamas atostogas, jo privilegija pasinaudoti terminuota sutartimi, bet jis per prievartą šiandien verčiamas. Atėjus į darbą jam iš karto duodamas pareiškimas, kad turi pasirašyti terminuotą sutartį. Mes esame įstatymų leidėjai. Tai ką mes darome? Jeigu įstatyme yra parašyta, kad tai yra jo valia, o mes įstatymu negalime jo apginti, tai tada mes esame netikęs Seimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Lydeka.

A.LYDEKA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau pasitikslinti. Mano vertinimu, darbo užduotys būna pačios įvairiausios, įvairiai formuluojamos, įvairiai traktuojamos. Kas ir kaip nustatys nuolatinį darbo pobūdį, ar mes neskatiname korupcijos ir dar didesnio apgaudinėjimo šia įstatymo pataisa ir iš darbdavių, ir iš darbuotojų pusės?

A.SYSAS. Manau, kad korupcija yra dabar. Jeigu nori patekti į darbą, reikia sumokėti pinigų, kad būtumei priimtas į vieną ar kitą “prestižinę” specialybę. Korupcija yra tokia. O kai įstatyme labai konkrečiai yra nustatyta labai konkreti norma, tai jokios korupcijos negali būti, nes įstatyme pasakoma, kad terminuota sutartis nuolatinio pobūdžio darbui negali būti sudaryta. Taškas. Kokia čia korupcija, kurioje vietoje?

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų pačios iniciatyvos reikia, bet jos pirmiausia reikia valstybės institucijoms. Jūs konkrečiai paminėjote mokyklas. Ten tikrai yra bloga situacija, kai mokytojai yra tapę tam tikra prasme direktorių baudžiauninkais. Šia prasme aš sveikinu, tačiau kištis į darbo rinką, kurioje yra būtent laisvi susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo, manyčiau, būtų galima kitokiomis priemonėmis, o ne absoliučiais draudimais, kaip jūs siūlote. Kaip pavyzdį norėčiau pasakyti, kad yra tokia galimybė kaip antrą kartą pratęstą terminuotą sutartį laikyti neterminuota ir panašiai. Galimi įvairūs variantai. Klausimas yra toks. Ar jums neatrodo, kad įsikišimas, šiuo atveju ir absoliutus draudimas iš principo vers darbdavius (taip vyksta ir dabar) iš karto su pareiškimu priimti į darbą rašyti pareiškimą be datos dėl atleidimo?

A.SYSAS. Ir šiandien taip yra.

R.ŠUKYS. Tai dar didesnis pažeidimas.

A.SYSAS. Gerbiamasis Šuky, ir šiandien darbuotojų pareiškimai apie atleidimą iš darbo už vieną ar kitą “pokštą”, jeigu moteris tampa nėščia, yra ne naujiena. (Balsai salėje) Čia ne pokštas, bet taip parašyta pareiškime, kad jai draudžiama gimdyti. Tai netiesiogiai parašoma įsakyme dėl atleidimo. Čia ne pokštas. Aš manau, kad komitetas ne šiaip sau svarstė ir iš neturėjimo ką daryti siūlo vieną ar kitą pataisą. Mes svarstėme ir galimybę pratęsti terminuotą sutartį po vieno karto. Šitas variantas buvo svarstytas ir buvo derintas su ministerijos darbuotojais. Pasirinktas toks variantas, kad mūsų sąlygomis šis variantas yra geresnis negu antrą kartą pratęstą terminuotą sutartį laikyti nuolatinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, praeityje mes esame priėmę nemaža įstatymų, kurie neveikia dėl tos priežasties, kad nėra efektyvios kontrolės arba neįmanoma sukontroliuoti tų žmonių, kurie turi tą įstatymą vykdyti. Ar jūs nematote pavojų, kad šis įstatymas, ypač jo 1 straipsnis, gali būti neįvykdomas arba nevykdomas, nes darbdaviai turi visokių galimų apėjimo būdų? Ir antra. Jeigu darbdavys bus pagautas už rankos, gali būti tokių atvejų, kokios jam bus taikomos administracinės ar kitokios baudos už tokią veiką, kuri yra nesuderinama su įstatymu, ir kaip jūs užtikrinsite, kad įstatymas netaptų dar vienu tuščiu dokumentu, kuris bus lengvai apeinamas?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad šiandien Lietuvoje yra labai daug darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurie tapo tik juridine norma – 40 valandų darbo savaitė, darbo užmokestis ir visi kiti dalykai. Tai bent jau šios įstatymo pataisos buvo teikiamos vadovaujantis šiek tiek kitu principu. Mes tokiu būdu bandome padėti žmonėms, kurie šiandien yra vergo padėtyje tam tikrose darbo vietose. Jie patys to pareikšti negali, apsiginti jie negali. Darbo inspekcijos pozicija tokia: jie patys sutinka; jie patys parašė terminuotą sutartį; jie patys prašė nemokamų atostogų. Nors jūs turbūt sutinkate ne vieną žmogų, kuris sako: mane priverčia; aš kitaip negaunu darbo vietos. Yra silpna vieta, kuria naudojasi darbdaviai, todėl ir buvo siūlymas bandyti ją paprasčiausiai pašalinti gal ne visai demokratišku būdu – mes lyg ir apribojame tam tikras teises. Pagal kitą straipsnį darbuotojas gali laisvai parašyti pareiškimą apie darbo sutarties nutraukimą ir po dviejų savaičių jis bus atleistas.

Dėl baudų. Tai yra jau Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos; už darbo laiko ir poilsio normų pažeidimus yra nustatytos tam tikros baudos. Bet jeigu jūs pasidomėsite, kaip yra taikomos tos baudos, tai beveik visos jos yra numarinamos, dažniausiai darbdavys jokių baudų už tai negauna. Bent jau praėjusių ir šių metų statistika yra tokia liūdna darbuotojų atžvilgiu. Institucija, kuri turėtų ginti, randa pakankamai daug pažeidimų. Noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, darbo laiko apskaitos ir poilsio arba darbo apmokėjimo srityje vien tik patikrintinose įmonėse rasta per 150 tūkst. pažeidimų kiekvienoje srityje. Tai apie ką čia kalbam?

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš noriu klausti dėl Atostogų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo. Privatininkai išmoko pasinaudoti nemokamomis atostogomis ir tokiu būdu sutaupyti lėšų, o kartais ir bėdoje sau padėti. Šiuo metu jau ir biudžetinėse organizacijose tai yra taikoma. Įgyvendinus tokį pasiūlymą, biudžetininkai negalės sutaupyti lėšų. Ar tai gerai?

A.SYSAS. Mes turime patys sau atsakyti. Jeigu darbo teisėje yra parašyta, kad už darbą yra mokama, tai mes ir sudarykime sąlygas, kad už darbą būtų mokama, o ne vaidinama, kad tai yra darbas. Jeigu nėra darbo, tai reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad nėra darbo, ir atleisti darbuotoją pagal Lietuvos įstatymus, atsiskaitant visiškai, iš dalies, kaip yra įstatyme. Mes prikūrėme labai daug įstatymų, po savaitės pradėsime svarstyti Darbo kodeksą, globalinį dalyką apie darbo teisę, bet paprasčiausiai priimame įstatymą ir po to mes jo nesilaikome. Čia yra ne tik mūsų, ko gero, postkomunistinių šalių problema, kai mes parašome 2, bet visad mintyje yra 4, ir prikuriame daug įstatymų, ir nutariame, kad galime jais nesinaudoti ir nesilaikyti. Čia yra bendras kultūros klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl abiejų įstatymo projektų. Kolega V.Rinkevičius – prieš.

V.RINKEVIČIUS. Mes einame tokiu senu, įprastu keliu, kai nesistengiame gerinti verslo aplinką, skatinti investicijas, didinti darbo vietų skaičių – savaime išsispręstų visos problemos. Mes norime grįžti atgal į socializmą, ieškoti kuo daugiau kliūčių, priežasčių riboti iniciatyvą. Tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kaip jie nustato savo santykius. Man atrodo, kad nereikėtų mums kištis ir viską stengtis suredaguoti, susakyti ir t.t. Manau, tai yra pats blogiausias kelias ir man labai gaila, kad mes einame tokiu keliu. Aš esu prieš ir manau, kad šios pataisos yra visiškai nereikalingos.

PIRMININKAS. Kolega N.Medvedev – nuomonė už. Sekundėlę.

N.MEDVEDEV. Čia buvo užduotas įdomus klausimas. Suprantama, kai žmogus tampa mokyklos direktoriaus baudžiauninku ir t.t. O ar geriau, kai žmogus tampa stambios įstaigos vadovo baudžiauninku? Aš, žinoma, suprantu liberalus. Tai yra stambaus kapitalo partija. Teisingai. Jie ir turi balsuoti prieš. Padėk jiems, Dieve. Bet kas nors turi ir tą darbininką apginti nuo darbdavio savivalės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome nuomonę už ir nuomonę prieš. Prašau balsuojant apsispręsti. Prieš tai registruojamės.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1145 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 37, prieš – 21, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatome. Ar būtų kitų nuomonių dėl komitetų? Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti perbalsuoti, nes kažkodėl mūsų eilėje, man atrodo, pusė mygtukų veikia ne taip, kaip turi veikti. (Balsai salėje) Matote, kažkodėl pusė geltonų mygtukų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvas yra ne visai rimtas, o mes jau pradėjome svarstymo procedūrą.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes nieko nepradėjome. Jūs man nedavėte žodžio, kai aš prašiau. Tai prašau dar kartą perbalsuoti taip, kaip numato Seimo statutas.

PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad jūs nesat teisus. Bet dėl demokratijos prašau kolegas sėsti į vietas, užsiregistruoti. Prašom, iš naujo vyksta registracija.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Ar yra tokių, kurie nespėjote užsiregistruoti? Kolegos, prašau dar kartą apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1145 po pateikimo. Kas už tai, kad šiam projektui būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Rezultatas: už – 40, prieš – 27, susilaikė 13. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašau dar kartą registruotis. Perbalsuosime. Vyksta registracija. Kolegos, būkite malonūs sėsti į savo vietas. Vadovaudamiesi Statuto 121 straipsnio 3 dalimi, perbalsuosime, nes rezultatas yra lygus. Prašau tylos! Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1145 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 45, prieš – 28, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas nesiūlomas. Ar būtų kitų nuomonių? Nėra, tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. (Balsai salėje)

Balsuosime ir dėl lydinčiojo. (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mūsų įsitikinimu, iki šių metų pabaigos darbo yra tikrai labai daug, yra labai svarbių įstatymų, biudžeto projektas, kurį turi lydėti ir kaip nors priimti mokesčių įstatymai, kurių net nepradėjome normaliai svarstyti, todėl siūlome pasielgti labai racionaliai – šį įstatymą svarstyti kitoje sesijoje.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje buvo pritarta svarstyti 18 dieną. Jeigu komitetas nespės, automatiškai bus siūloma…

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, dar viena pastaba. Iš tiesų tai įstatymas, kuris susijęs su labai daug įvairių santykių ir įvairių partnerių, kaip mėgsta sakyti V.Andriukaitis. Socialinių partnerių, ne kitokių.

PIRMININKAS. Kolega, tai kalba, o ne dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad iki 18 dienos nėra jokių galimybių su visais suinteresuotais partneriais aptarti tokį svarbų įstatymą ir dar vieną tokį svarbų kolegos A.Syso pasiūlymą.

PIRMININKAS. Aš manau, komitete bus priimtas sprendimas. Kolega A.Sysas – dėl vedimo tvarkos.

A.SYSAS. Gerbiamasis Kubiliau, gerbiamasis Andriau, aš norėjau atkreipti dėmesį, kad su socialiniais partneriais tai aptarta. Buvo klausymai komitete.

PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis kolega Sysai. Kolegos, labai prašyčiau jūsų neužtęsti posėdžio. Yra atvykęs generalinis prokuroras, kuris 16 val. turės pradėti atsakinėti į jūsų klausimus, ir mes tiesiog trukdome laiką. Ar sutiktų G.Steponavičius? Nori kalbėti. Na, prašom. Dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Aš manau, jeigu yra prašymas, galėčiau dar formuluoti, kad aš Liberalų frakcijos vardu prašau, jog būtų balsuojama dėl datos. Mes taip pat siūlome, kad alternatyvi svarstymo data būtų kita eilinė sesija.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Liberalų frakcijos vardu siūloma balsuoti dėl šio klausimo svarstymo kitos eilinės sesijos metu, todėl prašau registruotis ir balsuosime dėl datos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašome nekelti triukšmo. Vyksta registracija. Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad būtų svarstoma gruodžio 18 dieną, balsuojate už, kas manote, kad tai turėtų būti svarstoma kitoje sesijoje, balsuojate prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Vyksta balsavimas.

Už – 43, prieš – 36, susilaikė 4. Svarstysime gruodžio 18 dieną.

Ir, kolegos, mums reikėtų balsuojant apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1146. Prašau. Kolega A.Vidžiūnas – dėl vedimo tvarkos.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, kadangi pastaruoju metu sumaištis dažniausiai kyla tarp tų idėjų, kurias kelia ponas A.Sysas, ir Vyriausybės nuomonės, mes iš karto frakcijos vardu siūlome susitarti paprašyti Vyriausybės nuomonės, kad ji spėtų per tas beveik dvi savaites tą nuomonę pateikti. Gerbiamieji kolegos, juk reikia turėti ką ginti. Mums. (Juokas)

PIRMININKAS. Kolegos, manau, kad bendru sutarimu galėtume pritarti kolegos A.Vidžiūno siūlymui dėl Vyriausybės išvadų. Ačiū, pritarta.

Tad, kolegos, gal bendru sutarimu galėtume pritarti po pateikimo ir lydinčiajam įstatymo projektui, nes buvo pritarta pagrindiniam? Kolegos liberalai nepritaria, todėl prašau registruotis. Balsuosime dėl lydinčiojo įstatymo projekto Nr.IXP-1146. Aš jau kviečiau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl abiejų.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1146, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 44, prieš – 31, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta ir šiam komitetui. Svarstysime, kaip ir pagrindinį įstatymą, gruodžio 18 dieną. Dėl svarstymo datos taip pat nekyla klausimų, todėl maloniai kviečiu… (Balsai salėje)

Gerbiamasis kolega, prašau tiesiog prieiti prie šoninio mikrofono, jeigu jūs norite užduoti klausimą. Kreipiuosi į J.Jučą. A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS. Norėjau paklausti, ar dėl šio lydinčiojo bus Vyriausybės išvados taip pat paprašyta?

PIRMININKAS. Taip, dėl abiejų.

A.KUBILIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl pagrindinio ir dėl lydinčiojo kreipsimės į Vyriausybę dėl išvadų pateikimo. Kviečiu generalinį prokurorą A.Klimkevičių atsakyti į Seimo narių klausimus. (Balsai salėje) Klimavičių.

Generalinio prokuroro A.Klimavičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus

A.KLIMAVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien aš jūsų nevarginsiu kriminogeninės padėties analize ir kitomis prokuratūros problemomis, nes prieš mėnesį šioje tribūnoje jau buvau ir apie tai šnekėjome. Kriminogeninė situacija Lietuvoje ypatingai nepasikeitė ir aš netgi matau teigiamus poslinkius.

O pradėsiu tikriausiai nuo to, dėl ko aš esu čia ir pakviestas, t.y. nuo to, kaip buvo atliekamas ir kaip dabar atliekamas Vilniaus ledo rūmų privatizavimo patikrinimas. Pradėsiu nuo 1993 metų, kad būtų aišku, apie ką kalbame. Taigi 1993 metų gegužės mėnesį Seimas priėmė įstatymą dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto. Jame buvo numatyta, kad dalis turto perduodama Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti. Šio įstatymo 6 straipsnis numatė, kad fondui perduodamas turtas negali būti privatizuojamas ar akcionuojamas, taip pat parduodamas ar kitaip perleidžiamas, išskyrus, kai turtas perduodamas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms. Seimo nutarimu buvo patvirtinta fondo taryba ir nurodyta, koks turtas perduodamas šiam fondui. Su kitu turtu fondui perduoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai ir Vilniaus ledo rūmai.

Fondas nebuvo šio turto savininkas, jis privalėjo jį perduoti besikuriančioms ir esamoms profesinėms sąjungoms. Fondas, pažeisdamas šio minėto įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, 1996 metų lapkričio 20 dieną nutarė reorganizuoti Vilniaus sporto ir koncertų rūmus į uždarąją akcinę bendrovę “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai”. Kaip turtinis įnašas įstatiniam kapitalui suformuoti buvo perduoti minėti rūmai, kurių likutinė vertė buvo daugiau kaip 7 mln. 285 litai. Taigi profsąjungoms priklausantis turtas tuo metu buvo neteisėtai akcionuotas. 1997 m. kovo 28 d. fondo taryba nutarė padidinti uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus koncertų ir sporto rūmai” įstatinį kapitalą 5 milijonais litų, išleidžiant papildomai paprastų ir vardinių akcijų. Naujais akcininkais greta kitų tapo ir uždaroji akcinė bendrovė “Lietuvos rytas”. Dar akcininkais tapo kelios statybinės organizacijos, kurios akcijas įsigijo už atliekamą remontą, statybines medžiagas ir darbus.

Kaip Ledo rūmai buvo atskirti ir kaip pamažu, bet užtikrintai tapo mažiau kaip už 2 mln. uždarosios akcinės bendrovės “Lietuvos rytas” nuosavybe? Kad būtų suprantama, apie ką kalbama, aš gal chronologine tvarka suminėsiu sutartis. 1997 m. liepos 25 d. sudaroma nuomos sutartis tarp uždarosios akcinės bendrovės “Sporto rūmai” ir krepšinio klubo “Rytas”, pagal kurią “Rytas” gavo nuomos teisę naudotis Ledo rūmais. Papildomai buvo pasirašyta dar kita sutartis, pagal kurią pratęstas nuomos terminas iki 2004 metų birželio mėnesio. 2000 m. balandžio 25 d. sudaroma finansinė ilgalaikės nuomos sutartis tarp “VB lizingas” ir uždarosios akcinės bendrovės “Sporto rūmai”, pagal kurią UAB “Sporto ir kultūros rūmai” iki 2005 metų mokėdami išperkamosios nuomos mokestį – 52 tūkst. Lt per mėnesį – galės išsipirkti parduotus Ledo rūmus pagal 2000 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp “VB lizingas” ir uždarosios akcinės bendrovės “Vilniaus kultūros ir sporto rūmai”, kuriuos pardavė už 3 mln. Lt. Toliau sudaroma kita sutartis. Po trijų dienų sudaroma sutartis – turto atpirkimo sutartis tarp “VB lizingas” ir UAB “Lietuvos rytas”, kurioje numatyta: jei 2000 m. balandžio 25 d. išperkamosios nuomos sutartis tarp “VB lizingas” ir UAB “Sporto rūmai” nutrūks anksčiau termino, UAB “Lietuvos rytas” turės atpirkti likusią turto Ledo rūmų kainą.

Toliau. 2000 m. gegužės 2 d. sudaroma trišalė sutartis – subnuomos susitarimas tarp “VB lizingas”, UAB “Sporto rūmai” ir krepšinio klubo “Rytas”, kuriuo susitariama, kad dalį išperkamojo mokesčio – 52 tūkst. Lt per mėnesį – mokės UAB “Sporto rūmai”, kitą dalį – 41 tūkst. 300 Lt – krepšinio klubas “Rytas” tiesiogiai į “VB lizingas” sąskaitą. Sutartis visiškai normali. Kad subnuomininkas aplenktų nuomininką, tiesiai moka “VB lizingas” nuomos mokestį. Tas mokestis – 41 tūkst., kaip man specialistai sako, yra nedidelis, visiškai normalus.

Toliau kas daroma? 2000 m. rugpjūčio 18 d. “VB lizingas” raštu kreipėsi į Vilniaus sporto rūmus, įspėdamas dėl susidariusios skolos ir dėl galimo 2000 m. balandžio mėnesį išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Priežastis ta, kad krepšinio klubas, padaręs vieną įnašą – 41 tūkst. 300 Lt, nustojo mokėti subnuomos mokestį. To paties mokesčio savo dalį nustojo mokėti ir UAB “Vilniaus sporto rūmai”. 2000 m. spalio 13 d. “VB lizingas ” praneša Sporto rūmams, kad išperkamosios nuomos sutartis dėl nepadengtų skolų bus nutraukta 2000 m. spalio 19 d. 2000 m. spalio 26 d. “VB lizingas” rašo raštą UAB “Lietuvos rytas” dėl 2000 m. balandžio 20 d. turto atpirkimo sutarties įvykdymo.

2000 m. lapkričio 7 d. – finansinė ilgalaikės nuomos sutartis tarp “VB lizingas” ir UAB “Lietuvos rytas”, kuria UAB “Lietuvos rytas”, išperkamosios nuomos gavėjas, įsipareigoja išpirkti Ledo rūmus už 1,89 mln. Lt iki 2003 metų pabaigos. 2000 m. lapkričio 23 d.- Ledo rūmų nuomos sutartis tarp UAB “Lietuvos rytas” ir krepšinio klubo “Rytas”. Sutarties terminas – 3 metai. Nuomos suma – 8 tūkst. Lt plius PVM. Taigi “Lietuvos rytas” labdaringai, visiškai pigiai nuomoja patalpas krepšinio klubui. Geras darbas. Tačiau “Lietuvos rytas” tokiu būdu įsigyja… aš turiu netgi pažymą iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro valstybės įmonės Vilniaus filialo, jie įkainuoja šitą turtą daugiau kaip 10 mln. 520 tūkst. Vadinasi, “Lietuvos rytas” šitą turtą, kuris kainuoja 10 mln. 520 tūkst., įsigyja mažiau nei už 2 mln. Lt. Man visiškai šita aritmetika nesuprantama. Tuo labiau kad įsigijęs šį turtą “Lietuvos rytas” 99 metams įgyja teisę į nuomą žemės sklypo, kurio kaina rinkoje yra 3 mln. 334 tūkst.

Dabar dėl patikrinimo. Dar gegužės mėnesį “Lietuvos ryte” buvo straipsnis (neatsimenu pavadinimo) apie šį privatizavimą. Tada generalinio prokuroro pavaduotojas K.Betingis davė nurodymą (prieš tai mes aptarėme), kad reikia tikrinti, nes taip negali būti. Apygardos vyriausiajam prokurorui buvo duotas nurodymas pradėti tikrinti šį privatizavimą. Apygardos vyriausiasis prokuroras pavedė į darbą miesto prokurorui.

Kodėl buvo tikrinama kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba? Paaiškinimas labai paprastas. Tuo metu, kai Vilniaus miesto prokuratūra pradėjo patikrinimą dėl privatizavimo, sužinota, kad STT tikrina fondo tarybos veiklą. Šie dalykai labai susiję ir visai natūralu, kad miesto prokuroras priėmė nutarimą sudaryti bendrą grupę iš dviejų agentų ir vieno prokuroro.

Dėl ko buvo daromas poėmis? Patikrinus šias sutartis ir kitus dokumentus kilo daug klausimų. Kodėl “Lietuvos rytas”, o ne Sporto rūmai nemokėjo nuomos mokesčio pagal sutartį, kodėl nemokėjo krepšinio klubas? Pagal didžiąją buhalterinę knygą revizorė nustatė, kad klubas buvo mokus ir galėjo mokėti. Kyla versija, kad tyčia buvo nemokama dėl to, kad pagal šią anksčiau sudarytą sutartį “Lietuvos rytas” pusvelčiui įsigytų brangų turtą. Jeigu kas nors įrodys, kad šito nėra, tai ačiū Dievui, bet man ir visiems šis klausimas kyla. Kai revizorė pagal didžiąją buhalterinę knygą nustatė, kad klubas buvo mokus, ji negalėjo rašyti revizijos akto pagal šį dokumentą, nes šito neužtenka. Ji pasakė, kad jai reikia papildomų dokumentų tam, kad galėtų surašyti revizijos aktą.

Prokuroras V.Kukaitis priėmė nutarimą padaryti poėmį krepšinio klube “Lietuvos rytas”. Tai atlikti buvo pavesta STT agentams. Tai yra visiškai natūralu, įstatymas tai leidžia ir taip turėtų būti, tačiau į pagalbą buvo pasitelkta ir revizorė. Tai irgi visiškai natūralu ir netgi skatintina, nes mes seniai kalbame, kad jeigu imami buhalteriniai dokumentai, nereikėtų pasitikėti savo didelėmis žiniomis finansų, ūkio srityje ir vertėtų pasitelkti į pagalbą revizorę, kuri pasakytų, kokių dokumentų reikia.

Kodėl poėmis buvo daromas “Lietuvos ryto” redakcijoje? Krepšinio klubo direktorius Ližaitis paaiškino, kad ta pati buhalterė dirba ir klube, ir “Lietuvos ryto” redakcijoje. Dauguma dokumentų yra “Lietuvos ryto” redakcijos buhalterijoje. Buvo visiškai natūralu ir teisėta, jog ši trijų žmonių grupė nuėjo į “Lietuvos ryto” redakcijos buhalteriją ir paprašė dokumentų. Poėmis buvo atliekamas laikantis visų proceso taisyklių ir jokių pažeidimų nebuvo, jokia krata nebuvo daroma. Aš galiu netgi perskaityti tą straipsnį (nežinau, ar jus varginti), kaip daromas poėmis, kokia jo tvarka. Nereikia? (Balsai salėje) Pavyzdžiui, aš neįsivaizduoju, kodėl mes nuolatos puolami, kad darėme tai, ką privalome daryti. Jeigu mes to nedarytume, tai mums reikėtų eiti namo. Jokio procesinio sprendimo nepadaryta, dokumentai paimti, analizuojami, revizorė pateiks išvadą ir bus sprendžiamas klausimas, ar kelti baudžiamąją bylą, ar ne. Aš bent įžiūriu Sporto rūmų vadovybės piktnaudžiavimą komercinės ūkinės veiklos srityje, dėl to, kad jie savo turtą taip lengvai iššvaistė.

Dabar dėl profsąjungų turto, kaip jos prarado savo turtą. Profsąjungos kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas akcinio kapitalo didinimas, ir bylą, aišku, pralaimėjo, nes reikėjo kreiptis ne dėl to, o dėl akcionavimo pažeidžiant įstatymą. Laiku nesikreipė, praėjo senatis ir viskas – profsąjungų turtas nuplaukęs ir dabar reikia spręsti šį klausimą. Reikia žiūrėti, ar yra nusikaltimas, ar nėra, ar nusikalstant tai padaryta. Tam senaties nėra, todėl daromas tikrinimas. Gavus revizijos medžiagą, išanalizavus kitus dokumentus bus sprendžiamas klausimas, ar kelti baudžiamąją bylą, ar ne.

Aš suprantu, kad kils klausimų dėl spaudimo žiniasklaidai, laisvo žodžio uždraudimo ir t.t. Aš šią situaciją (būdamas ligoninėje ir namuose ir skaitydamas iš šalies) supratau taip, kad vyksta visai priešingas dalykas – yra didžiulis spaudimas tyrimui kasdien rašant niekus apie kratas, akcijas, lyginant su kažkokiu ginkluotu televizijos užgrobimu Maskvoje. Aš tik galiu nuoširdžiai apgailestauti, kad į šitą jovalą, ant šitos pigios meškerės užkibo ir kai kurie politikai. Tai irgi yra spaudimas. Todėl K.Betingis, kalbėdamas apie tikrinimą, ar pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų darydami poėmį, ir sako, kad tikrinami ir “Lietuvos ryto” vadovų, kurie daro spaudimą prokurorams ir STT agentams ir trukdo atlikti kvotą, veiksmai. Grasinimas įstatymu, man atrodo, nėra tas grasinimas, kuris būtų smerktinas. Daugiau aš neturiu ką pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prokurorui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Primenu, kad liko labai nedaug laiko. Klausia kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Malonu matyti jus, prokurore, pasveikusį šioje Seimo tribūnoje. Apgailestauju, kad visą savo laiką skyrėte vienai istorijai. Praėjusi savaitė, deja, buvo paženklinta kur kas liūdnesnių įvykių ir pasakojimų. Yra daug lavonų, kuriuos net Seimo Pirmininkas apibūdindamas pavadino savaitės įvykiu, ir net įvardijo tai kaip gerą žinią. Taip pat yra istorijų, susijusių su susikompromitavusių jūsų sistemos darbuotojų dangstymu.

Gerbiamasis prokurore, kad nesusidarytų įspūdis ir kad jūs neįsižeistumėte, vis dėlto pastarosios savaitės įvykiai rodo, kad Prokuratūros specializacija vos ne ekshumacijos srityje ir nevykusių pareigūnų dangstymas… Kada bus gerų žinių, pone prokurore, susijusių su aiškiais signalais, kad bylos pasiekia realią atomazgą, ir kada Prokuratūros sistema taps skaidri sprendžiant kadrų politikos klausimus?

A.KLIMAVIČIUS. Apie lavonus. Šiuo metu yra rasta dešimt lavonų, susijusių su tulpinių nusikalstama veikla. Tikimės, kad jų bus daugiau. Nežinau, ar tai gera, ar bloga žinia, ko gero, bloga, nors pats tyrimas sėkmingai stumiasi į priekį. O korumpuotus pareigūnus, kuriuos aš, kaip generalinis prokuroras, priėmiau į darbą, minėkime pavardėmis. Pavyzdžiui, L.Sabutis. Seime jis buvo geras. Aš nesuprantu, kodėl aš L.Sabučio negalėjau priimti į darbą Prokuratūroje? Jis juk yra buvęs ir Lietuvos generaliniu prokuroru. Mano manymu, jis yra padorus žmogus, jis gerai dirba. Kitas reikalas, kad mūsų kitokios politinės pažiūros (prokurorai irgi turi savo politines pažiūras), bet tai man netrukdo su juo dirbti.

V.Sabutis. Klausimas išspręstas. Teismas priėmė sprendimą, kad jis atleistas neteisėtai. Tai negi aš turiu nepriimti jauno, perspektyvaus specialisto todėl, kad apie jį kas nors blogai rašo? Aš žinau visą tą istoriją apie Grigo nužudymą. Būdamas V.Sabučio vietoje aš irgi būčiau skambinęs Karosui ir bandęs sužinoti kuo daugiau informacijos, nes Karosas buvo mirusio Grigo verslo partneris. Be abejo, jis turėjo daug informacijos. Gavus eksperto išvadą, kad nuo (…) mirė žmogus, verslininkas, kuris geram benzinui visada turėjo pinigų (versija buvo tokia, kad jis buvo nunuodytas), buvo iškelta baudžiamoji byla. Gerai, kad apygardos prokuratūroje atsirado labiau patyrusių žmonių, kuriems kėlė nuostabą kitos aplinkybės: kaipgi žmogus, nunuodytas etilenglikoliu, grįžo namo; kodėl jo nepykino, kodėl nepaleido vidurių, kodėl jis keistai elgėsi ir staiga kaip lapas krito ir mirė. Kitiems žmonėms kilo abejonių. Čia gal buvo ir V.Sabučio, ir tyrėjo klaida. Bet šią situaciją vertinti kaip piktnaudžiavimą, pareigūno nepadorumą aš visai neturiu teisės. Ir teismas tą pripažino. Pripažino, kad už kai kuriuos darbus jis vertas drausminės nuobaudos, tačiau atleidimas nepagrįstas, neteisėtas.

Dar buvo minima, kad E.Bičkauską priėmiau į darbą. Kodėl aš jo turėjau nepriimti, aš iki šiol nesuvokiu. Kad piktnaudžiavo alkoholiu? Jis Prokuratūroje alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jis gerai atlieka savo pareigas. Aš jį pažįstu dar iki jo politinės karjeros kaip labai puikų tardytoją. Mes kartu dirbome. Tai buvo malonumas dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis prokurore, aš supratau, kad ir mūsų politinės pažiūros, ko kero, skiriasi, bet aš pateiksiu paprastą klausimą. Praeitą savaitę į jus kreipėsi mūsų kolegė R.Juknevičienė, prašydama ištirti, mūsų manymu, padarytą gana žymų nusikaltimą Seime, čia, šiame Seime, nes buvo nusižengta svarbioms Žvalgybos ir gynybos įstatymo nuostatoms. Sakykite, koks jūsų požiūris į šį prašymą ir kaip jūs vertinate susiklosčiusią situaciją?

A.klimavičius. Mano požiūris į prašymą visiškai normalus, natūralus, kad kreipėsi. Bet patikrinimas neatliktas, aš jo komentuoti nenoriu. Juo labiau kad aš prie šio patikrinimo dar ir nagų neprikišau. Paminėsiu, kad tą darbą organizavo daug kartų minėtas pavaduotojas K.Betingis.

PIRMININKAS. Klausia kolega J.Jurkus. Ruošiasi V.Kvietkauskas.

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis prokurore, gal jūs galėtumėte patikslinti. Aš suprantu, kodėl jus puola, bet jūs gal patikslinkite, kam iš tų trijų yra iškeltos baudžiamosios bylos? Ar Profesinių sąjungų turto fondo tarybos direktorei, ar UAB “Lietuvos rytas” vadovui, ar Sporto rūmų vadovui, ar visiems kartu?

A.Klimavičius. Baudžiamoji byla visai neiškelta. Vyksta patikrinimas. Spręsime, ar kelti baudžiamąją bylą, tada, kai bus baigta dokumentinė revizija. Kodėl atliekami tardymo veiksmai, neiškėlus baudžiamosios bylos? Nuo spalio 15 d. įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso papildymas, kuris leidžia daugelį tardymo veiksmų atlikti iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Todėl buvo daromas poėmis. Poėmis yra sąraše tų veiksmų, kuriuos galima atlikti neiškėlus baudžiamosios bylos.

PIRMININKAS. Klausia V.Kvietkauskas, ruošiasi A.Vazbys.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis prokurore, norėjau jūsų pasiteirauti, grįžti prie “Lietuvos ryto” problematikos. Jūs išvardijote labai daug sutarčių. Ar nors viena iš jų prieštarauja įstatymui? Ar yra nusižengta įstatymui, ar tiesiog susidaro toks įspūdis?

A.Klimavičius. Aš kalbėjau su civilistikos specialistais. Jie sako, kad šios sutartys yra normalios. Tokios sutartys yra sudaromos. Tačiau kai yra sudaroma daug sutarčių ir galimai užprogramuojamas nemokumas, sudaromos sąlygos formaliai teisėtomis sutartimis brangų turtą įgyti veltui. Todėl turi būti daromas tikrinimas, ar nemokumas nebuvo dirbtinis. Taigi tikrinamas nemokumas dviejų juridinių asmenų: Sporto ir kultūros rūmų, pagrindinio nuomininko, ir subnuomininko – krepšinio klubo.

V.KVIETKAUSKAS. Tai gal čia yra problema ne tų, kurie sudaro sutartis, bet įstatymų leidimo problema, jeigu įstatymas nepažeistas?

A.Klimavičius. Aš manau, kad didelius pinigus galima daryti ir manipuliuojant įstatymais jų nepažeidžiant.

PIRMININKAS. Kolega A.Vazbys. Ruošiasi kolegė J.Narvilienė.

A.VAZBYS. Gerbiamasis prokurore, aš norėjau pradėti savo klausimą nuo nuostabos, kodėl jūs dabar atsakinėjate į klausimus, susijusius su Sporto rūmų ir Ledo rūmų privatizavimu, bet nekalbate apie tai, dėl ko į jus kreipėsi 11 Seimo narių dar lapkričio 22 dieną, kviesdami čia, į tribūną. Būtent dėl galimo politinio spaudimo ekspremjero A.Šleževičiaus byloje. Bet dabar, kaip pavyko išsiaiškinti su Posėdžių sekretoriatu, tiesiog dėl techninių kliūčių jums nebuvo paaiškinta, kad turėjote pradėti nuo to. Todėl aš tikiuosi, kad jūs, kitą savaitę atėjęs į tą pačią tribūną, paaiškinsite šiuos dalykus. Ačiū.

A.Klimavičius. Jeigu mane Seimas kviestų, aš galėčiau kasdien vaikščioti į Seimą. (Balsai salėje) Aš to Seimo narių kreipimosi nesu matęs. Aš tik vakar po ligos grįžau į darbą, nesuspėjau visko aprėpti. Jeigu yra toks kreipimasis, bus patikrinta.

PIRMININKAS. Kolegė J.Narvilienė. Ruošiasi K.Bobelis.

J.NARVILIENĖ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis prokurore, turbūt daugeliui šiandien čia esančių, daugeliui, bent jau man taip atrodo, reikėtų padėkoti jums už tokį ryžtą, kurį pastaruoju metu jaučiame prokuratūroje. Galbūt negalima būtų taip teismukai jūsų klausti, bet man vis dėlto labai įdomu būtų žinoti, per kiek laiko bus išaiškinta Kiesų byla? Manau, tai domina labai daug žmonių.

A.Klimavičius. Aš neišdrįsiu nurodyti termino, kada mes baigsime Kiesų ir kitų nužudymų bylą. Didelė byla, prognozuoti į priekį sunku. Ne viskas nuo mūsų ir priklauso. Dar vyksta paieška asmenų, reikia nustatyti kitas aplinkybes. Patikėkite, aš negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Kazys Bobelis. Ruošiasi Z.Mačernius.

K.BOBELIS. Gerbiamasis prokurore, aš žinau, kad jūsų darbas yra labai sunkus ir turite daug problemų. Man rūpi vienas dalykas. Kodėl kai kurie prokurorai, kurie padarė labai didelius tarnybinius pažeidimus, nusikaltimus ir kai kurie net, galbūt galima sakyti, kriminalinius nusikaltimus yra padarę ir buvo atleisti iš darbo, jūsų nurodymu, yra grąžinti? Jūs žinote, apie ką aš kalbu. Aš kalbu apie du aukštus pareigūnus, kurie šiuo metu dirba jūsų įstaigoje. Ačiū.

A.Klimavičius. Apie kuriuos?

K.BOBELIS. Apie Sabutį ir D.Blažienę.

A.Klimavičius. Nei Sabutis, nei D.Blažienė, mano duomenimis, bent mano žiniomis, nepadarė jokio nusikaltimo. D.Blažienė iš verslininko T.Karoso buvo pasiskolinusi pinigų. Skolą grąžino. Tai yra jos privatus reikalas. Kodėl iš verslininko T.Karoso skolino, aš irgi suprantu – T.Karosas anksčiau buvo prokuroras, jie seni pažįstami. O Sabutis? Tikriausiai Virginijus Sabutis? Aš nežinau, kokį jis nusikaltimą padarė.

K.BOBELIS. Jaunesnysis Sabutis.

A.Klimavičius. Aš gi aiškinu. (Balsai salėje) Daktare, aš aiškinu, kad jaunesnysis Sabutis… Jo nurodymu, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl A.Grigo nužudymo. Dėl žmogaus, dėl kurio buvo padaryta išvada, kad jis mirė apsinuodijęs etilenglikoliu. Visiškai natūralu, kad iškėlė baudžiamąją bylą, atliko tyrimą. Kokį nusikaltimą darė? Paskui išaiškėjo, atlikus papildomą ekspertizę Kijeve, kad ekspertai padarė klaidą. Yra iškelta baudžiamoji byla ekspertei, kuri sumaišė organus ir pateikė klaidingą išvadą. Teismas savo sprendimu V.Sabučio atleidimą iš pareigų pripažino neteisėtu. Aš vadovaujuosi tiktai įstatymu ir niekuo daugiau.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius. Paskutinysis ruošiasi klausti R.Šukys.

Z.MAČERNIUS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš prisidedu prie minties, išreikštos J.Narvilienės, kad yra teigiamų poslinkių tiriant nužudymo bylas, tačiau gauta informacija dėl baudžiamųjų bylų dėl bankams padarytos žalos ir bankų darbuotojų padarytų nusikaltimų kelia didelį susirūpinimą. Iš viso tirtos 569 bylos. Aš nekomentuosiu kitų skaičių. Nuteista tiktai keturiolikoje atvejų iš 569. Daugelis bylų yra užsitęsusios ir jau tęsiasi daugiau kaip 2 metus. Ar jūs nematote kokių nors priežasčių, ar kelių, kad šie reikalai pajudėtų į priekį? Ačiū.

A.Klimavičius. Dauguma tų bylų yra teismuose. Aš visiškai nenoriu blogai šnekėti apie teismus, tačiau tos bylos yra nagrinėjamos metus dvejus ir netgi daugiau. Pasinaudojant kai kuriomis ir įstatymo spragomis yra dirbtinai, mano nuomone, simuliuojamas procesas. Suserga advokatai. Vieno proceso metu vienas suserga, atidedamas nagrinėjimas keliems mėnesiams, paskui suserga kitas. Tęsiasi tų bylų nagrinėjimas iki begalybės, iki senaties. Tai yra didelė problema, aš nežinau, kaip ją išspręsti. Gal visuomenė turi būti padoresnė. Aš nežinau. Aš negirdėjau tokio dirbtinio simuliavimo, kad būtų kur nors Belgijoje, Prancūzijoje ar kur nors kitur. Aš kolegoms prokurorams užduodavau tokį klausimą, jie tokių dalykų nežino. Pas mus tai nuolat praktikuojama.

Be to, apie tas finansines bylas, apie bankų išgrobstymą. Pažiūrėkime, daugelis Baudžiamojo kodekso normų priimta kuriais metais? 1996–1997 metais. O iki tol nebuvo? Todėl nesąžiningo paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, apgavimo, apgaulės – tokių veikų visai nebuvo. Dabar jos įvestos, bet atgal neveikia. O mes kalbame apie bankų išparceliavimą, kuris buvo 1994–1995 metais. Tada šių normų nebuvo. O tam, kad būtų svetimo turto pasisavinimas, reikia įrodyti, kad tyčia imta paskola, tyčia apgaule gauta ir negrąžinta. Kas įrodys? Verslininkas imdamas paskolą tikriausiai tikisi, kad verslas gerai eisis, jis viską grąžins. Bent jis dabar taip sako ir tai paneigti kažin ar įmanoma. Čia yra daug priežasčių. Visos priežastys yra išnagrinėtos, man atrodo, ir Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija yra padariusi savo išvadas, punktais išdėsčiusi priežastis, dabar kažin ar apsimoka.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tikrųjų ta istorija, kurią jūs papasakojote su daugeliu sutarčių ir komercinius santykius, aš manau, visiškai ne vieta buvo pasakoti iš tribūnos, juo labiau prognozuojant arba negalint šiandien dar iš viso prognozuoti, kaip baigsis tikrinimas. Aš tik noriu pasakyti, kad man gaila, kad rugsėjo 11 dieną mes priėmėme Baudžiamojo kodekso atitinkamas pataisas, kurios buvo šiaip jau skirtos gerinti kovą su nusikalstamumu ir tirti nusikaltimus efektyviai, o matau, kaip jos naudojamos dabar, kai poėmiai daromi neiškėlus bylos. Čia yra klausimas: kokia vada iš numatytų Baudžiamojo proceso kodekse buvo pradėti tyrimą, t.y. kieno pareiškimas, kada jis buvo gautas prokuratūroje ir šiuo atveju, kiek laiko tas tyrimas vyksta, kokie ten yra iš viso padaryti procesiniai veiksmai? Paskutinis klausimas, jeigu ta byla net nebus iškelta arba subliukš ją iškėlus, ar jūs imsitės kokios nors atsakomybės, pavyzdžiui, ar atsistatydinsite, ar ne?

A.KLIMAVIČIUS. Pasakysiu jums kaip teisininkas teisininkui. Vada ir pagrindas yra baudžiamąją bylą iškelti, o patikrinimą daryti prokuroro pareiga tada, kad jis mato reikalą. Jeigu būtų keliama byla, vada jau būtų, nes buvo publikacijos laikraščiuose, tai gali būti vada baudžiamajai bylai iškelti. Baudžiamoji byla neiškelta. Mes vykdome tik įstatymus ir nieko daugiau. Dabar kodėl aš turiu atsistatydinti, jeigu byla subliukš? Atleiskite, čia panašu į “Lietuvos ryto” stilių.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam prokurorui A.Klimavičiui už atsakymus į Seimo narių klausimus.

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-762(4*) ES (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame šiandien ilgai užsitęsusį klausimą, t.y. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu pranešėją – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį.

A.MACAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Tikiuosi, šį kartą galima bus pradėti šio įstatymo svarstymą, todėl teikiu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą priimti. Po svarstymo komitetas gavo Seimo Teisės departamento pasiūlymus, jiems iš esmės buvo pritarta ir buvo gautos, kaip jūs žinote, gerbiamojo Seimo nario H.Žukausko pastabos. Mes jas taip pat apsvarstėme. Yra pateikta lentelė, kurioje aiškiai išdėstyta, kurioms pritarėm, kurioms ne. Bendru sutarimu mes sutarėme su Seimo nariu, kad toms pastaboms, kurioms mes nepritarėme, jis pritaria, kad mes nepritariam, jeigu taip trumpai kalbant ir sutarėme kompromisą, kad jis neteiks balsuoti šių savo pastabų. Kiek žinau, jis tai pranešė ir posėdžio pirmininkui. Daugiau turbūt negalėčiau nieko pridėti, o mūsų Seimo aplinkos apsaugos komitetas kaip pagrindinis siūlo šiam įstatymo projektui po priėmimo pritarti ir pritarti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti pastraipsniui. Bazinio įstatymo 1 keičiamas straipsnis.

A.MACAITIS. 1 straipsniui pastabų nebuvo ir būtų galima jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.

A.MACAITIS. 2 straipsniui buvo Teisės departamento pastabos, mes joms pritarėme, H.Žukausko pastaboms taip pat mes pritarėme ir būtų galima priimti su šiomis pastabomis. Ir su H.Žukausko taip pat.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritartume? Tam reikia 29 Seimo narių balsų, kad būtų nagrinėjamos kolegos H.Žukausko teikiamos pataisos? Ar bendru sutarimu galėtume pritarti?

A.MACAITIS. Komitetas tam pritaria.

PIRMININKAS. Klausčiau kolegos A.Vidžiūno. (Balsas salėje) Aš klausčiau, ar bendru sutarimu? Gerai, reikia 29 balsų. Arba reikėtų užsiregistruoti ir tokiu atveju galėtume pritarti bendru sutarimu, todėl, kolegos, prašome registruotis.

A.MACAITIS. Galima pritarti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Ar galėtume bendru sutarimu priimti kolegos H.Žukausko teikiamas pataisas 1 straipsniui, bazinio 2 straipsniui, teiktas pastabas. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų?

Ačiū, pritarta, kad būtų svarstoma. Pradedame svartyti šias pataisas. Kolegos, kadangi nebuvo prieštaraujančių, užsiregistravo 59 Seimo nariai, tai manome, kad 59 remia šias pataisas? Ar jūs, kolega Landsbergi? Gerai, kolegos, prašom tylos ir nekalbėti iš vietos! Kolega Landsbergi! Jeigu balsuodami 29 Seimo nariai parems, mes jas svarstysime. Prašom balsuoti, kad pradėtume nagrinėti kolegos H.Žukausko teikiamas pataisas. Registracija buvo, prašome laikytis Statuto ir nekalbėti iš vietos.

Už – 43, todėl pakanka, kad pradėtume nagrinėti šias teikiamas pataisas. Prašome pristatyti pataisas, teikiamas H.Žukausko. Ponas J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalies sąvoką siūloma išdėstyti taip: “Rekreacija – tai veikla, susijusi su žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atstatymu”. Komitetas šiam formuluotės patikslinimui pritarė. Siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Gerbiamasis A.Kubilius norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašau, gerbiamasis kolega.

A.KUBILIUS. Jūs vedate posėdį, ar jis čia taip savaime turi vykti? Dėl 1 straipsnio pataisų nebalsavom, kažkur jos dingo, dabar jau svarstom 2 straipsnio pataisas. Tai kur yra siūlymas išbraukti įvairias formuluotes, apibrėžimus?

PIRMININKAS. Prašau formuluoti klausimą teisingai.

A.KUBILIUS. Aš žiūriu į pono H.Žukausko siūlymus išbraukti 1 straipsnyje įvairius apibrėžimus – 15, 16, 17…

A.MACAITIS. Atsiprašau, noriu patikslinti, galbūt čia yra apsirikimas. Jūs matote, kad tos pataisos… Kokias jūs pataisas žiūrit? (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom įdėmiai klausyti. Buvo pasakyta, kad H.Žukauskas atsiėmė pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Jūs paprasčiausiai to neišgirdot, gerbiamasis kolega.

Ponas J.Raistenskis – dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kolegai A.Vidžiūnui dar kartą pakartoti, kad ponas H.Žukauskas tas pataisas, kurioms išdiskutavęs komitetas nepritarė, maloniai atsiėmė ir pripažino, kad jis ten buvo neteisus. Tokiu būdu diskusija dėl įstatymo projekto 2 straipsnio pagrindinių sąvokų (8, 14, 15, 16 ir 17 dalys ir 12 dalies formuluotė “Ekologinis tinklas” prarado prasmę.

PIRMININKAS. Ačiū kolegai J.Raistenskiui. Pataisos dėl 2 straipsnio 28 dalies. Dėl balsavimo motyvų dėl šios teikiamos pataisos, kurią dabar mes nagrinėjame, prašome pasakyti nuomones.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, ar galima dar sykį pasiaiškinti? Gerbiamasis H.Žukauskas įregistravo pataisas lapkričio 29 d., tai yra po svarstymo Seimo posėdyje. Dabar jūs man pasakykit, kur yra tos pataisos, kurios priimtos, kurios nepriimtos, ir kaip mums susigaudyti? Kaip susigaudyti, kai po svarstymo Seimo komitetas įstatymo projekto negali keisti, tik gali pasakyti, kokią pataisą priėmė, kokios nepriėmė.

PIRMININKAS. Prašau komiteto pirmininką.

A.MACAITIS. Aš noriu gerbiamajam A.Kubiliui paaiškinti. Jums yra pateiktos visos papildomos pastabos, kurios buvo komiteto svarstytos. Jos yra kiekvienam Seimo nariui padėtos. Aš nežinau, kaip dar aiškiau galima tą padaryti. Jūs man atleiskite.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis…

A.MACAITIS. Galbūt jūs tiesiog nepaėmėt, pažiūrėkit…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kubiliau, tuoj Sekretoriato darbuotojas jums asmeniškai paaiškins. Gerbiamieji kolegos, siūlau tęsti posėdį.

A.MACAITIS. Jos yra išdalytos kiekvienam Seimo nariui. Viskas, aiškiau nebūna.

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, kolegos. Vyksta labai svarbaus įstatymo priėmimas. Laikykimės Statuto ir patys nepažeidinėkime jo. Dėl pataisos bazinio įstatymo 2 straipsnio 28 daliai nėra norinčių pasakyti nuomonės dėl balsavimo motyvų. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? Ačiū, pritarta. Dėl balsavimo motyvų dėl bazinio įstatymo viso 2 straipsnio su priimta pataisa, kuriai mes ką tik pritarėme, 28 daliai, ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti bazinio įstatymo 2 straipsnį? Ačiū, priimtas.

A.MACAITIS. 3 straipsniui pataisų nebuvo. Buvo įvertintos tiktai Teisės departamento pastabos. Todėl siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 3 straipsnio, nesant norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, klausčiau, ar bendru sutarimu galima priimti 3 straipsnį? Ačiū, priimtas 3 straipsnis. 4 straipsnis.

A.MACAITIS. Taip pat su Teisės departamento pastabomis galima priimti, nes Seimo narių pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių sakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl 4 straipsnio, 4 straipsnį priimame. Ačiū, priimtas. 5 straipsnis.

A.MACAITIS. 5 straipsniui buvo tik Teisės departamento pastabos, kitų nebuvo. Siūlom priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 6 straipsnis.

A.MACAITIS. Dėl 6 straipsnio nebuvo gauta pastabų. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių sakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, priimti 6 straipsnį? Ačiū, priimtas.

A.MACAITIS. 7 straipsnis. Su Teisės departamento pastaba galima priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl 7 straipsnio nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Ačiū, priimtas. 8 straipsnis.

A.MACAITIS. 8 straipsnį su Teisės departamento pastaba siūloma priimti.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. 9 straipsnis.

A.MACAITIS. 9 straipsniui buvo H.Žukausko pataisa. Jai taip pat buvo pritarta, būtent 2 straipsnio 3 daliai. Komitetas pritarė. Gal ponas J.Raistenskis tada galėtų dar ką pridurti?

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą 9 straipsnio 5 punktui? Vyksta balsavimas.

Už – 36. Pakanka, kad pradėtume svarstyti. Prašome pateikti šią pataisą 9 straipsnio 5 punktui. Kolega J.Raistenskis.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte po žodžių “vėjo jėgainė” skliausteliuose įrašyti “išskyrus vėjo malūnus”. Komitetas svarstė šiandien ir pritarė iš dalies. Šią dalį siūlo papildyti žodžiais “išskyrus atstatomus vėjo malūnus”. Ponas H.Žukauskas su ta nuomone sutiko. Ačiū.

A.MACAITIS. Komitetas pritarė tokiam pasiūlymui. Siūlom pritarti.

PIRMININKAS. Kolega A.Vidžiūnas, nuomonė prieš.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, žinau, kad dabar klausti jau negalima ir būsiu griežtojo pirmininko nubaustas, pone pranešėjau, bet vis tiek klausiu. O jeigu tai bus vėjo generatorius, vėjo elektrinė, kuri labai simpatiškai atrodo ir to peizažo negadins, tai bus draudžiama ar nedraudžiama?

A.MACAITIS. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tame pačiame straipsnyje tai jau yra įrašyta. Jeigu jūs perskaitysite, tai visiškai atitinka jūsų norus. Prašom perskaityti, nes viskas tikrai parašyta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte teikiamai pataisai dėl vėjo jėgainės? Ačiū. Pritarta.

Kita pataisa yra 9 straipsnio 5 punktui. Prašom kolegą J.Raistenskį pateikti pataisą.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 5 punktą žodžiais “ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti”. Šiam papildymui komitetas pritarė.

A.MACAITIS. Komitetas pritarė…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų šiai teikiamai pataisai? Prašome balsuoti.

A.MACAITIS. Pritariam, pritariam, galit drąsiai…

PIRMININKAS. Tuojau užsiregistruosime. Remia 37 Seimo nariai. Svarstome šią pataisą. Pateikimą girdėjome. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume šią pataisą priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

Kita pataisa 9 straipsnio 8 punktui. Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašome registruotis ir balsuosime.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Kas už tai, kad svarstytume 9 straipsnio 8 punktui teikiamą kolegos H.Žukausko pataisą, balsuoja už. Tam reikia 29 Seimo narių balsų.

Remia 45 Seimo nariai.

Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime šią pataisą priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

9 straipsnio 10 punktui taip pat yra teikiama pataisa. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Prašom balsuoti.

Remia 52 Seimo nariai.

Pradedame svarstyti. Pateikti šią pataisą prašau kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Įrašyti po žodžių “išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritoriją.” Kad tai suprastumėt, gerbiamieji kolegos, prašome perskaityti šio straipsnio 10 punktą. Papildymas yra logiškas, ir komitetas bendru sutarimu pritarė.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos turi nuomonę prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kriterijus “išskyrus miestų ir miestelių teritorijas” yra ne iki galo aiškus. Tada reikia įrašyti ir kaimus. Kodėl kaimai išskirti, kodėl išskirti kokie nors dvarai, vienkiemiai, kuriuose taip pat galbūt galima išorinė reklama? Manau, kad noras panaikinti tokius griežtus apribojimus gal ir yra geras, bet, atrodo, iki galo neapgalvotas.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau balsavimu apsispręsti dėl šios pataisos, kuriai komitetas pritarė. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 47, prieš nėra, susilaikė 7. Šiai pataisai pritarta.

Kita pataisa teikiama 9 straipsnio 3 dalies 2 punktui. Tam, kad pradėtume svarstyti šią pataisą, reikia 29 Seimo narių balsų. Prašome balsuoti. Kas remia šią pataisą?

Už – 43.

Prašome J.Raistenskį pateikti šią pataisą.

J.RAISTENSKIS. 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą siūlome išdėstyti taip: “iš esmės pakeisti kultūros paveldo objekto aplinką, mažinant kultūros paveldo objekto vertę”. Aplinkos pobūdžio iš esmės, o ypač jeigu dar kalbame apie istorinį kontekstą, neįmanoma apibūdinti, nes tokie ginčai neišsprendžiami. Tam, kad maksimaliai išvengtume konflikto, siūloma minėta pataisa, kuriai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.MACAITIS. Komitetas tam pritarė. Manome, kad ją būtų galima priimti, nes tai pagerintų įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta. Dėl viso 9 straipsnio daugiau pataisų nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 9 straipsnio dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 9 straipsnį su priimtomis pataisomis? Ačiū, priimta.

10 straipsnis.

A.MACAITIS. 10 straipsniui pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, priimti 10 straipsnį? 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Gerbiamasis kolega A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš noriu išsiaiškinti. Aš matau šiandien įregistruotas H.Žukausko pataisas 10 straipsnio 4 daliai. Tai kas turi tai stebėti?

A.MACAITIS. Dar kartą kartoju, kad tas pataisas, kurioms komitetas nepritarė, H.Žukauskas atsiėmė, o tai 10 straipsnio 4 daliai kaip tik ir nepritarė, todėl mes jos ir nesvarstome.

A.KUBILIUS. Kaip mums suprasti? Vakar įregistruotos.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą J.Raistenskį dar kartą pakartoti. (Balsai salėje)

A.MACAITIS. Ji tikrai yra išdalyta. Ar yra tokių Seimo narių, kurie jos neturi?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, yra išdalyta lentelė, kurioje yra Teisės departamento ir sena H.Žukausko pataisa.

A.MACAITIS. Dar kartą pakartokite.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kubiliau, aš dar kartą pakartosiu. Ką tik prie jūsų mikrofono buvo priėjęs kolega J.Raistenskis ir pakartojo, kad pataisas, kurioms komitetas nepritarė, kolega H.Žukauskas atsiėmė, todėl jos nesvarstomos. Prašom toliau tęsti posėdį.

11 straipsnis.

A.MACAITIS. Pataisų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Dėl balsavimo motyvų dėl 11 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Ačiū, priimtas.

12 straipsnis.

A.MACAITIS. Pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime 12 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.

13 straipsnis.

A.MACAITIS. 13 straipsniui buvo H.Žukausko pastabos, kurioms buvo pritarta. Ponas J.Raistenskis galėtų pateikti.

PIRMININKAS. Kol kas atsiprašau pono J.Raistenskio. Ar 29 Seimo nariai remia H.Žukausko pataisas, teikiamas 13 straipsniui?

Balsuojame dėl visų 13 straipsniui teikiamų pataisų.

Už – 45 Seimo nariai. Todėl visoms pataisoms 13 straipsniui yra pritarta, kad pradėtume jas svarstyti. Iš eilės svarstome 13 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Prašau kolegą J.Raistenskį pateikti šią pataisą.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. 13 straipsnis – tai veiklos valstybiniuose parkuose reglamentavimas. Taigi įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio “vėjo jėgainės” įrašyti skliaustuose “išskyrus vėjo malūnus”. Apie tai jau mes diskutavome. Komitetas iš dalies pritaria ir siūlo įrašyti “išskyrus atstatomus vėjo malūnus”. Su tuo gerbiamasis H.Žukauskas sutiko. Taigi įstatymo projekto 13 straipsnio 2 punktą papildyti žodžiais “ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti”.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, mes po vieną pataisą, nes dėl jų reikės apsispręsti. Todėl komiteto nuomonė dėl 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto.

A.MACAITIS. Pritaria komitetas ir siūlo taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar bendru sutarimu pritariame šiai pataisai? Ačiū. Pataisa priimta. Kita pataisa 13 straipsnio 2 daliai, atsiprašau, 13 straipsnio 2 punktui. Prašau kolegą J.Raistenskį dar kartą…

J.RAISTENSKIS. 13 straipsnio 2 punktą ponas H.Žukauskas siūlo papildyti žodžiais “ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti”. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.MACAITIS. Taip pat pritariame ir siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. Kita pataisa, 13 straipsnio 4 punktas. Prašau pateikti.

J.RAISTENSKIS. Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 punktą papildyti po žodžių “valstybinių parkų tvarkymo planuose” įrašyti žodžius “ir bendrojo planavimo dokumentuose”, nes be planų bendrojo planavimo dokumentų gali būti ir daugiau. Čia yra sąvoka išplėsta ir komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Komitetas?

A.MACAITIS. Komitetas pritaria tokios sąvokos įvedimui ir išplėtimui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. 13 straipsnio 6 punktas. Prašau pateikti pataisą.

J.RAISTENSKIS. 13 straipsnio 6 punkte po žodžių “išorinė reklama” papildyti žodžiais “išskyrus miestų ir miestelių teritorijas”.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.

A.MACAITIS. Pritariame šiai pataisai ir taip pat siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. 13 straipsnio 3 dalis. Prašau pateikti… Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega…

J.RAISTENSKIS. … Komitetas nepritarė ir mes jos nesvarstom. Ponas H.Žukauskas, Seimo narys, sutiko.

PIRMININKAS. 4 daliai, atsiprašau, 13 straipsnio 4 dalis.

J.RAISTENSKIS. Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio “atitinka” įrašyti žodį “neprieštarauja”. Na, žodis “neprieštarauja”, Seimo nario H.Žukausko manymu, liberalesnis. Komitetas pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Taip, ar galėtume bendru sutarimu priimti šią pataisą, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, priimta. Dėl viso 13 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 13 straipsnį su pataisomis? Ačiū, priimtas. 14 straipsnis.

A.MACAITIS. 14 straipsniui nebuvo gauta pastabų. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 14 straipsnį? Ačiū, priimtas. 15 straipsnis.

A.MACAITIS. 15 straipsniui taip pat nebuvo gauta pastabų. Yra siūlymas priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 15 straipsnį? 16 straipsnis.

A.MACAITIS. Taip pat nebuvo gauta pastabų. Siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar bendru sutarimu galime priimti 16 straipsnį? Ačiū, priimtas. 17 straipsnis.

A.MACAITIS. Taip pat nebuvo gauta pastabų ir 17 straipsnį siūlome priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu priimam 17 straipsnį? Ačiū, priimtas. 18 straipsnis.

A.MACAITIS. Negauta pastabų. Siūloma priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 18 straipsnį? Ačiū, priimtas. 19 straipsnis.

A.MACAITIS. Taip pat nebuvo gauta pastabų. Siūloma priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 19 straipsnį? Ačiū, priimtas. 20 straipsnis.

A.MACAITIS. 20 straipsniui buvo gautos H.Žukausko pastabos ir dviem iš jų buvo pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums reikėtų 29 Seimo narių pritarimo, kad pradėtume svarstyti 20 straipsniui gautas kolegos H.Žukausko pataisas. Prašom balsuoti. Prašau netriukšmauti, gerbiamasis kolega.

49 Seimo nariai remia šias pataisas. Todėl pradedame jų svarstymą. 20 straipsnio 3 dalies 3 punktui teikiamą pataisą prašau pateikti kolegą J.Raistenskį.

J.RAISTENSKIS. Ačiū, pirmininke. Įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte po žodžių “užliejamose teritorijose” įrašyti “išskyrus esamose sodybose”. Ir tas punktas skambėtų taip: “Statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus esamose sodybose”. Komitetas pono H.Žukausko pataisai pritaria bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. Kita pataisa yra 20 straipsnio 4 dalies 1 punktui. Prašome pateikti.

J.RAISTENSKIS. Įstatymo projekto 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą papildyti taip: “išskyrus atvejus, kai aptvėrimas, numatytas normatyviniuose dokumentuose, objekto eksploatavimo saugumo tikslais”. Komitetas svarstė, pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai pataisai, kuriai pritaria komitetas, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, pritarta. Dėl 20 straipsnio dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 20 straipsnį su pataisomis? Ačiū, priimtas. 21 straipsnis.

A.MACAITIS. 21 straipsniui nebuvo gauta pastabų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 21 straipsnį? Priimtas. 22 straipsnis.

A.MACAITIS. Buvo įvertintos tik Teisės departamento pastabos. Kitų pastabų nebuvo gauta. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime priimti 22 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas. 23 straipsnis.

A.MACAITIS. 23 straipsniui buvo Teisės departamento pastabos. Joms pritarta. Buvo H.Žukausko pastaba, jai nepritarta. Todėl būtų galima pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 23 straipsnį? Priimtas. 24 straipsnis.

A.MACAITIS. 24 straipsniui būtų galima pritarti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 24 straipsnį? Priimtas. 25 straipsnis.

A.MACAITIS. Pastabų nebuvo gauta 25 straipsniui. Siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių išsakyti nuomonę. Ar bendru sutarimu galime priimti 25 straipsnį? Priimtas. 26 straipsnis.

A.MACAITIS. Pastabų nebuvo gauta. Taip pat siūloma pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 26 straipsnį? Priimtas. 27 straipsnis.

A.MACAITIS. Galima būtų priimti su Teisės departamento pastabomis. Kitų pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.

Ar galime priimti 27 straipsnį? Priimtas.

28 straipsnis.

A.MACAITIS. 28 straipsniui buvo H.Žukausko pastabos. Dviem H.Žukausko pastaboms buvo pritarta.

PIRMININKAS. Kad pradėtume svarstyti, kolegos, reikalingi 29 Seimo narių balsai dėl 28 straipsniui teikiamų kolegos H.Žukausko pataisų. Prašome balsuoti. Kas remiate 28 straipsniui teikiamas pataisas?

Remia 48 Seimo nariai. Pradedame svarstyti. Prašome pateikti 28 straipsnio 1 daliai siūlomą pataisą.

J.RAISTENSKIS. 48 straipsnio 1 dalį siūloma suredaguoti taip: “Saugomose teritorijose veikla plėtojama pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teritorija tvarkoma pagal specialiojo strateginio planavimo dokumentus, jai nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų nuostatomis”. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. Prašau pateikti pataisą 28 straipsnio 8 daliai.

J.RAISTENSKIS. 28 straipsnio 8 dalyje siūlome po žodžių “įstatuose numatyta” išbraukti žodį “saugomų”. Motyvas – veiklos klasifikatoriuje nėra išskirta saugomų teritorijų planavimo veikla. Registruojant įmonę tokio įrašo negali gauti nė viena įmonė. Be to, to žodžio buvimas susiaurintų ir taip labai mažą planavimo rinką. Komitetas pritaria išbraukti žodį “saugomų”. Palikti tik “teritorijų”.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritaria. Dėl balsavimo motyvų nesant norinčių kalbėti klausiu, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Priimta. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ar galime su ką tik priimtomis pataisomis priimti 28 straipsnį bendru sutarimu? Negirdėti prieštaraujančių. Priimta.

29 straipsnis.

A.MACAITIS. Šį straipsnį galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 29 straipsnį? Priimtas.

30 straipsnis.

A.MACAITIS. Būtų galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu priimame 30 straipsnį? Ačiū, priimtas.

31 straipsnis.

A.MACAITIS. Siūloma priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, ar bendru sutarimu galime priimti 31 straipsnį? Priimtas.

32 straipsnis.

A.MACAITIS. Galima priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, ar bendru sutarimu galime priimti 32 straipsnį? Priimtas.

33 straipsnis.

A.MACAITIS. Pastabų nebuvo. Siūloma priimti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti 33 straipsnį? Negirdėti prieštaraujančių.

34 straipsnis.

A.MACAITIS. Siūloma priimti su Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra, ar bendru sutarimu galime priimti 34 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

Dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų prašau išsakyti nuomonę. Keturi – už, keturi – prieš. Kolega A.Baura. Nuomonė už.

A.BAURA. Gerbiamieji kolegos, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, jog dėl šio įstatymo, kaip ir dėl jau priimto Statybos įstatymo, buvo sulaužyta bene daugiausia iečių. Tai normalu ir suprantama, nes tai darant buvo rastas labiausiai priimtinas įstatymo variantas, leisiąs išsaugoti unikalų šalies kraštovaizdį saugomose teritorijose. Aš balsuosiu už ir kviečiu tą daryti kolegas.

PIRMININKAS. Sekundėlę, kolega. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Matau, kad prieš nėra agitatorių, todėl aš irgi negaišinsiu laiko. Kviečiu visus balsuoti už, nes šiame įstatyme nebeliko tų neaiškumų, dėl kurių mes ginčijomės praeitą kartą, taigi kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega V.Einoris.

V.EINORIS. Mielieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas buvo labai ilgai rengtas. Dalyvavo labai daug suinteresuotų mokslo, mokymo įstaigų, žalieji ir visi kiti, kurie turėjo noro ir interesų, ir visiems buvo sudarytos palankios sąlygos keletą kartų svarstyti, reikšti savo nuomonę. Manau, kad šis įstatymas prisidės prie mūsų saugomų teritorijų apsaugos ir jos geresnės ateities. Siūlau vieningai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ketvirtasis nuomonę už – P.Jakučionis. Prašau, kolega.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikro naujoje įstatymo redakcijoje yra daug gerų pakeitimų, papildymų. Aiškiau apibrėžtos sąvokos, dėl kurių anksčiau buvo daug ginčijamasi, griežtesnė saugomų teritorijų tvarka ir apsauga, o tai ypač teigiama. Numatomos kompensacijos už apribojimus, svarbu, kad atsirado rezervacinės žemės (…) paskirtis, dėl to taip pat būdavo daug nesusipratimų, negalima skaidyti žemės sklypų be ribų, svarbu, kad apribojimai jau bus registruojami Nekilnojamojo turto registre ir nekils tiek daug ginčų ir teismų, kiek būdavo iki šiol. Dėl to ir kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome keturias nuomones už, prieš nebuvo pasisakančių. Todėl kviečiu registruotis, balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Už – 68, prieš nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas. Kolega A.Macaitis.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau padėkoti jums už aktyvų dalyvavimą svarstant šį įstatymą. Aš žinau, kad tai tikrai buvo nelengvas dalykas. Ypač dėkoju tiems Seimo nariams, kurie aktyviai dalyvavo: ir H.Žukauskui, ir D.Mikutienei, ir visiems kitiems, visuomeninėms organizacijoms, mūsų komiteto nariams. Tikrai tai yra labai svarbus įstatymas, ir idėja jį parengti buvo prieš 4 metus. Galų gale 4 metų darbas buvo padarytas. Ačiū jums visiems.

Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1225 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Nagrinėjame įstatymo projektą, darbotvarkėje pažymėtą 2-4. Tai Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1225. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Kviečiu pateikti. Pateikimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pristatyti Vyriausybės teikiamą Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio teikiamo įstatymo projekto tikslas yra suvienodinti išmokų skyrimo sąlygas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams neatsižvelgiant į bankroto proceso pradžią, t.y. nustatant vienodą išmokų finansavimą iš šaltinių, numatytų Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnyje. Taigi Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyti šaltiniai, iš ko išmokos mokamos, 3 straipsnyje – kam jos gali būti mokamos, tačiau minėto įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato skirtingą tvarką, išmokų mokėjimo finansavimo šaltinius tais atvejais, kai bankroto procesas pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. iki 2000 m. spalio 1 d., kad gali būti mokama iš Privatizavimo fondo lėšų ir iš perduotų lėšų iš bankrutuojančių įmonių, kur buvo toks fondas anksčiau. Tuo tarpu atsiskaityti su darbuotojais tų įmonių, kurių procesas pradėtas po 2000 metų spalio 1 d., gali būti visos kitos išmokos taikomos. Taigi mes prašytume suvienodinti tą tvarką ir neskirstyti, kad gali būti naudojamos vienos ar kitos lėšos atsižvelgiant į tai, kada įvyko bankroto procedūra. Taip būtų galima geriau patenkinti darbuotų reikalavimus ir greičiau atsiskaityti su darbuotojais. Juolab kad Garantinio fondo administracija dirba, posėdžiai vyksta, atsiskaitome su darbuotojais ir iš tikrųjų nusiskundimų neturime.

Naudodamasi proga jūsų, kaip Seimo narių, noriu paprašyti, kad kai susitinkate vykdami į rajonus su savo rinkėjais, ragintumėte, kad administratoriai, kurie paskirti, kruopščiau, uoliau ir greičiau pateiktų dokumentus išmokoms gauti iš Garantinio fondo ir nevilkintų šių sprendimų. Jeigu gerbiamasis Seimas priimtų šį sprendimą kaip galėdamas greičiau (Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarka), šiemet dar yra lėšų, numatytų iš Privatizavimo fondo, kurias galėtume panaudoti atsiskaityti su darbuotojais, dar su dalimi darbuotojų iki Naujųjų metų. Tai būtų gera dovana tiems žmonėms Kalėdų proga. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, iš tikro tai gera dovana, kaip jūs sakote, Kalėdų proga bankrutavusių įmonių darbuotojams. Bet vis tiktai ar pakaks lėšų? Aš matau, kad čia gerokai išplečiamos galimybės mokėti išmokas iš fondo. Net ir už nepanaudotas atostogas, už prastovas ir panašiai. Ar pakaks pinigų? Ir kartu juk projektuojame ir į ateinančius metus.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū jums už šį klausimą. Šio straipsnio keitimo mes nekeičiame. Dabartiniu metu suteikiama galimybė Garantinio fondo komisijai, tarybai, kuri veikia. Yra nustatyta, kad dabar atsiskaitoma mokant tiktai iki 3 minimalių algų, tik atlyginimą. Dabar tokias išmokas ir mokame. Kai fonde turėsime tiek lėšų, kad galėsime daugiau atsiskaityti, bus galima mokėti didesnes išmokas, tai, kas ir numatyta įstatyme. Dabartiniai mūsų sprendimai įstatymui neprieštarauja. Kitas dalykas, kad kaip tik šis sprendimas pagerintų padėtį, nes daugiau išmokų turi teisę gauti darbuotojai tų įmonių, kurių bankroto procesas yra pradėtas po 2000 metų spalio 1 dienos. Jeigu mes praplėsime lėšų šaltinį ir įtrauksime Privatizavimo fondą, atsiskaitymo galimybės bus kaip tik geresnės mokant ir kitas išmokas. Be abejo, Seimo valia ateityje nagrinėti, žiūrėti, kokios yra šalies finansinės galimybės, ir taikyti pakeitimus. Bet šiuo atveju mes dabar to nesiūlome.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, turiu šiek tiek šalutinį klausimą, bet ta pati problema. Turbūt ir į jus, ir į mus, į Seimą, kreipėsi jau ne vienas žmogus dėl to, kad jie dirba bankrutavusioje įmonėje. Netgi kreipėsi į teismą, teismas priteisė su darbo santykiais susijusias išmokas. Antstoliai buvo nevisiškai akyli, nes įmonė pardavinėjo turtą ir buvo pinigų, tačiau su darbuotojais neatsiskaitė. (…), pasinaudoję nauju Bankroto įstatymu, likvidavo įmones šiandien. Tokie žmonės liko be jokių išmokų. Administratoriai nepasinaudojo teise, nesikreipė į Garantinį fondą. Šiandien jie turi teismo sprendimą, sakykime, dėl 3, 6 ar 8 tūkstančių, kad jiems skolinga, bet Garantinis fondas individualių asmenų jau nepriima. Ką galvoja ministerija, kaip pasielgti su tokiais žmonėmis, kurie jau dvigubai apgauti? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tokiu atveju blogai pasielgė administratoriai, kurie šį darbą atliko. Todėl aš, pateikdama šį įstatymo projektą, prašiau atkreipti dėmesį apskritai į administratorių darbo pobūdį. Nes iš tikrųjų, kiek aš važiuoju į rajonus, susitinku su žmonėmis, kaip ir jūs, visą laiką… Ne vieno jūsų jau prašiau atkreipti dėmesį ir sugriežtinti administratorių kontrolę. Mes kalbėsime su Ūkio ministerija, kuri atsakinga už administratorių veiklą, ir žiūrėsime, kaip tą problemą spręsti. Tačiau pagal dabar galiojantį įstatymą šie žmonės jau neturi teisės kreiptis į Garantinį fondą. Aš manau, kad tai yra didelis dalykas ir administratorių kaltė. Juo labiau kad dalis jų vilkina ir dokumentų pateikimą. Viena vertus, jie taip sureikšmina savo veiklą ir stengiasi būti reikšmingi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų – kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Aš norėjau pasakyti, kad vakar Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pamatęs, kad darbotvarkėje yra siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka, savo posėdyje jau svarstė šį įstatymo projektą. Mes nepateikėme protokolo, bet Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria ir pačiai projekto idėjai, ir ypatingos skubos tvarkai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kitų nuomonių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėl vedimo tvarkos – kolega Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jeigu iš tikro ir kitos frakcijos būtų maloningos (jeigu aš teisingai supratau kolegą A.Sysą, iš tikrųjų taip yra), tai gal išties šiandien ir priimkime, padarysime gerą darbą. (Balsai salėje) Ar kiti kolegos sutinka? (Balsai salėje) Kadangi tai lyg ir visiems priimtinas sprendimas ir tikrai socialiai naudingas sprendimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu, kaip reikalauja Seimo statuto 164 straipsnis, pritarti Vyriausybės siūlomai ypatingai skubai? Kolega E.Masiulis norėtų tarti žodį dėl vedimo tvarkos.

E.MASIULIS. Kolegos, suprantame, kad klausimas iš tikrųjų yra svarbus, bet turbūt ne toks degantis, kad jau šiandieną jį reikėtų priimti. Suprasdama, kad gruodžio mėnuo yra stipriai užgrūstas įvairiais įstatymų projektais, vis dėlto Liberalų frakcija prašytų šiandien nepriiminėti šio įstatymo, kad komitetas iš tikrųjų galėtų bent pasižiūrėti. Artimiausiuose posėdžiuose tai galėtume padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad į jūsų klausimą dar kartą atsakys A.Sysas. Jis ką tik apie tai kalbėjo. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į abejojančiuosius. Paprasčiausiai buvo planuota 23 mln. skirti darbuotojams, kurie dirbo bankrutavusiose įmonėse. Su visais tais, kurie kreipėsi, atsiskaityta, su tų įmonių, kurios bankrutavo iki naujo įstatymo įsigaliojimo. Yra tiktai tie, kurių įmonės bankrutavo nuo 2000 m. spalio 1 dienos, kai įsigaliojo naujas įstatymas. Jeigu mes neskubinsime šio įstatymo priėmimo, jeigu pagal Biudžeto sandaros įstatymą 6,5 mln. mes šiemet gruodžio mėnesį neišnaudosime, jie daugiau tokiam tikslui ir nebus skirti. Kitiems metams Garantiniam fondui yra skirta tik 2 mln. litų. Todėl aš prašau kolegų suprasti, kad tai tikrai yra šių žmonių prieškalėdiniai pinigai, kuriuos jie galėtų gauti nors tokiu būdu, kai darbdavys tapo nemokus. (Balsai salėje) Sutikčiau ir su ketvirtadieniu, bet aš noriu kreiptis, kad mes ketvirtadienį vėl nedarytume pertraukos.

PIRMININKAS. Prašom, Eligijau.

E.MASIULIS. Ar galėtume kompromisu laikyti tai, kad ketvirtadienį Seimo darbotvarkėje būtų įrašytas šio klausimo priėmimas?

PIRMININKAS. Kolegos, tada formuluoju klausimą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai ketvirtadienį, nes ten bus abi procedūros? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta ypatingai skubai. Komitetas vis tiek spės apsvarstyti ir parengti išvadą. (Balsai salėje) Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ypatinga skuba ketvirtadienį. Plenariniam posėdžiui komitetas privalo parengti išvadas.

Bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13,  14, 16, 161, 19, 20¹, 22 straipsnių pakeitimo, 7 ir 8 straipsnių eiliškumo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1226 ES (pateikimas)

Nagrinėjame eurointegracinio įstatymo projektą – Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių eiliškumo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1226. Pranešėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Pateikimas.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už supratimą dėl pirmojo klausimo. Dabar noriu pateikti Bedarbių rėmimo įstatymo Vyriausybės siūlomas pataisas, kurių tikslas yra garantuoti vienodas moterų ir vyrų (šiuo atveju vyrai buvo nuskriausti), auginančių mažamečius vaikus, teises dėl įstatymu nustatyto užimtumo rėmimo ir bedarbio pašalpos, taip pat praplėsti darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių grupes labiausiai pažeidžiamų asmenų. Trečia. Pagerinti priešpensinio amžiaus bedarbių materialinį rėmimą pratęsiant bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę arba ją skiriant ir, jiems sutikus, sustabdyti aktyvių darbo rinkos priemonių vykdymą; padidinti absolventų motyvus ieškoti darbo; užimtumui remti darbdaviams taikyti ekonominio skatinimo priemones – užimtumo rėmimo subsidijas, į užimtumo rėmimo priemones įtraukti smulkias ir vidutines įmones, taip pat racionaliau naudoti Užimtumo fondo lėšas. Ką konkrečiai šiuo atveju siūlome? Siūlome papildyti Bedarbio rėmimo įstatymą nuostata, kad moteris arba vyras, auginantis vaiką iki 8 metų amžiaus, turi vienodas teises į įstatymu nustatytą papildomo užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą. Dabartinė redakcija yra tokia, kad tokią paramą iš esmės turi moteris, jeigu ji augina vaiką, nesvarbu, ar viena, ar ne, o vyras, jeigu jis vienas, ne. Mes iš Europos Komisijos seniai gavome tam tikrų pastabų dėl vyrų tėvų diskriminacijos. Taigi mes siūlome suvienodinti.

Kitas dalykas. Mes iš tiesų praplečiame ir papildomai remiamų asmenų bedarbių grupes, tai iš tiesų yra teisinga. Invalidai kaip buvo, taip ir lieka. Antra. Praplečiame grupę jaunų žmonių, kurie pirmą kartą pradeda savo darbinę veiklą. Tai yra papildomas jaunimo užimtumo rėmimas – nuo 16 iki 25 metų amžiaus. Iki šiol galiojanti nuostata apima jaunimą tik iki 18 metų. Profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams siūlomas sugriežtinimas, kuris, matyt, yra teisingas, nes pagal dabartinę situaciją yra taip, kad žmogus baigia tą mokyklą, įgyja kvalifikaciją (tai paprastai būna vasarą), ir jis tiesiu taikymu ateina į darbo biržą, nes po 8 dienų jis iš karto gauna bedarbio pašalpą, o rugsėjo mėnesį jis turi darbą. Jis tikslo ir darbinės motyvacijos neturi, yra tik tikslas gauti bedarbio pašalpą. Mes manome, kad tokia bedarbio pašalpa galėtų būti pradėta mokėti po 3 mėnesių, jeigu jam iš tikrųjų nepasiūlomas darbas. O tuos pinigus galima panaudoti priešpensinio amžiaus bedarbiams arba jaunimui, kurie neturi kvalifikacijos, padėti ir paremti. Prie ilgalaikių bedarbių priskirti tuos, kurių nedarbo trukmė yra ilgesnė kaip 2 metai, nes jie šiuo metu yra pamiršti. Mūsų tikslas būtų juos sugrąžinti atgal į darbo rinką ir padėti jiems įsidarbinti, o ne, kaip sakant, gyventi nežinia iš ko.

Toliau. Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai, yra papildomos garantijos. Jiems siūlome didesnę apsaugą. Jeigu bedarbiui iki pensijos liko 2 metai, tai mes siūlome tuos 2 metus jam mokėti bedarbio pašalpą. Iš tiesų yra neracionalu siųsti jį persikvalifikuoti, įgyti naują specialybę, o ją įgijęs sulaukia 60 metų ir, aišku, darbdavys jo į darbą nepriima. Manome, kad taip tikrai neracionaliai naudojamos lėšos, ir geriau, kad tas žmogus turėtų minimalią apsaugą, nes priešpensinio amžiaus žmonės, kurie neturi darbo, gyvena labai sunkiai. Mes jiems siūlome tokius nedidelius reikalavimus, kad būtų išdirbę ir turėtų 15 metų stažą. Manau, kad per visą gyvenimą išdirbti 15 metų yra įmanoma.

Na ir grįžusių iš laisvės atėmimo vietų, jeigu tas laikotarpis buvo ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Buvo įvairių diskusijų, kodėl 6 mėnesiai. Vis dėlto rėmimas yra tada, kai prarandama kvalifikacija. Manome, kad kvalifikacijos prarasti per vieną mėnesį ar dvi savaites neįmanoma, nes ir dabar, pagal dabartinį traktavimą, turime remti ir tą, kuris ten pabuvo mėnesį, nes negalėjo už ką nors susimokėti baudos. Tai iš tiesų yra neteisinga.

Tokie pagrindiniai pakeitimai, kurie yra siūlomi, labai prašyčiau pritarti. Dėl lėšų gali kilti klausimas. Mes skaičiavome. Lėšos bus tos, kurios skiriamos 1,5% iš socialiniam draudimui skiriamų lėšų draudimui nuo nedarbo, tų lėšų užteks. Mes paskaičiavome ir bus lėšų perskirstymas. Užimtumo rėmimo fondui skiriama metams iki 200 mln. litų, mes tas lėšas perskirstysime ir racionaliau naudosime.

Toliau. Buvo galvojama, ar nebūtų teisinga įstatymą išdėstyti kaip naują įstatymo redakciją, yra Juridinio skyriaus išvados. Mes naują redakciją esame pasirengę pagal mūsų Vyriausybės programą pateikti tada, kai bus naujas Draudimo nuo nedarbo įstatymas. Mes turime naują Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektą ir tada bus nauja redakcija. Kitais metais pateiksime.

Prašau priimti šias pataisas. Įstatymo projektas buvo svarstomas ir su socialiniais partneriais, buvo aptariamas su Lietuvos žmonėmis. Žmonės reiškia pasitenkinimą dėl mūsų tokio projekto. Manau, kad jis yra pakankamai racionalus, gyvenimiškas, išmąstytas. Būtų gerai, jeigu kitais metais pradėtume jį įgyvendinti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Kolegė G.Purvaneckienė. Prašom.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš labai pritariu tam, kad suvienodinamos motinų ir tėvų teisės. Tai iš tikrųjų sveikintinas dalykas. Bet man visiškai nesuprantamas yra rėmimo principo pakeitimas (nesvarbu, ar tai motina ar tėvas), kad dabar į pirmą vietą iškeliami tie, kurie nedirbo, iki vaikui sueis 8 metai. Čia, taip sakant, yra tie, kurie tą darė iš prabangos. Jeigu vienas tėvas arba viena motina augina vaikus, tai ar ne jie turėtų turėti didesnę pirmenybę, negu tie, kurie savo valia nenorėjo dirbti, iki kol vaikui sueis 8 metai?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Pati šio įstatymo logika arba šio įstatymo tikslas yra ne apskritai socialinė parama. Šio įstatymo tikslas yra paremti tuos žmones, šiuo atveju motiną arba tėvą, susirasti darbą. O socialinė parama eina savo ruožtu. Mes siūlome paremti tuos žmones, kurie dėl vaiko auginimo iškrito iš darbo rinkos, o ne dėl ko nors kito. Tik dėl to, kad augino vaiką ir nedirbo (vaiką iki 8 metų), todėl mes siūlome, kad jie turėtų papildomas užimtumo garantijas. Man atrodo, tai yra sveikintinas dalykas. Ne todėl, kad apskritai turiu vaiką, ir motyvai nedirbti buvo ne todėl, kad augino vaiką, o kokie nors kitokie, tai kažin ar tas rėmimas būtų galimas. Šiuo atveju, jeigu tai yra susiję su vaiko auginimu. Prarado kvalifikaciją, nedirbo, dar kas nors.

PIRMININKAS. Kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamoji ministre, man šiek tiek kelia abejonių tas dalykas, kad to įstatymo pataisos nepareikalaus papildomų lėšų, nes vien priešpensinio amžiaus žmonių papildomos garantijos, mano galva, pareikalaus gerokai daugiau lėšų. Siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį. Mano klausimas būtų, į kurį jūs gal iš dalies ir atsakėte.

Ar nereikėtų, ar nevertėtų vis dėlto šiame įstatyme numatyti didesnį sąryšį tarp bedarbio pašalpos ir motyvacijos ieškant darbo, t.y. su viešaisiais darbais arba su kitokiom visuomeniškai naudingų darbų formomis, apie ką labai daug kalbama, deja, nedaroma.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Aš pasistengsiu atsakyti. Iš tikrųjų dėl ikipensinio amžiaus rėmimo, be abejo, mes apskaičiavom, kad daugiau reikės būtent šiai rėmimo daliai, šitiems asmenims – apie 4 mln. Lt. Bet mes perskaičiavimą darom kitų grupių sąskaita ir tokiu būdu tai būtų taip, kad mes neviršijam pusantro procento, 200 mln. Aš tikiuosi, kad mes tikrai neviršysim tų 200 mln., nes paprasčiausiai daugiau biudžete nebus suplanuota, tai mes turėsim pasitenkinti tuo, ką turim. Tarkim, aš, kaip ministrė, buvau davusi pavedimą mūsų specialistams apskaičiuoti, ar nebūtų galima, kad ikipensinio amžiaus žmonės, kurie iš tikrųjų neranda darbo, turi išdirbę pakankamą stažą, galbūt jie tą bedarbio pašalpą galėtų gauti ir likus 3 metams iki pensijos. Man pasakė: ministre, stop, dabar tam neturim pinigų. Iš tikrųjų nagrinėsim, žiūrėsim, situacijai galbūt gerėjant ir darbo atsiras. Taigi tai apsvarstyta su tuo turimu lėšų krepšeliu.

Dabar dėl bedarbio pašalpos siejimo. Iš tiesų šiuo metu iš daugiau kaip 200 tūkst. registruotų bedarbių bedarbio pašalpą gauna 15% bedarbių, apie 30 tūkst. Tai yra tikrai nedidelis skaičius, jeigu mes lyginsim su kitom valstybėm, nes bedarbio pašalpai gauti mūsų iš tiesų yra rimti reikalavimai, ir ne kiekvienas turi teisę į bedarbio pašalpą. Mūsų dabartinis bedarbių rėmimo įstatymas nėra tiesiogiai susijęs taip, kaip su draudimu nuo nedarbo. Tada, kai mes pateiksim draudimo nuo nedarbo įstatymą, ten bus tiesiogiai susijusi bedarbio pašalpa su tuo, kiek tu mokėjai įmokų; taip, kaip pensija, kiekvienam vienoda nebus. Dabar daugmaž žinai nuo – iki, bet nesiejama su konkrečiu uždarbiu ir t.t. Bet tada lėšos bus visoms kitoms aktyvioms priemonėms – perkvalifikavimui, viešiesiems darbams, remiamiems darbams, subsidijoms įdarbinant remiamas grupes – iš valstybės iždo, kas papildomai pareikalaus šimto milijonų. Jeigu ne tas šimtas milijonų, mes jau turbūt būtume ir priėmę šitą įstatymą, ir Vyriausybėje patvirtinę. Čia būtų kitas klausimas, ne tiek bedarbio pašalpų susiejimo, kiek kitų socialinės paramos sistemos pašalpų susiejimo su tam tikro visuomenei naudingo darbo atlikimu. Šitą mes siūlysim per Piniginės socialinės paramos įstatymą. Aš tikiuosi, kad sausio mėnesį jam pritars Vyriausybė. Juo labiau kad pritarimas yra labai didelis. Kur besusitikčiau, apie tai kalba ir seniūnai, ir paramos specialistai, ir tie žmonės, kurie šalia gyvena ir mato, kad dalis žmonių gauna pašalpą, pavyzdžiui, socialinę, arba kompensaciją už būstą, gulėdami ant krosnies ir būdami sveiki. Manau, kad tai siūlysim susieti.

PIRMININKAS. Kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Gerbiamoji ministre, dar nepateikus šių pataisų, jau yra girdėti gerų atsiliepimų, kad einame gera linkme. Tačiau kalbame apie tai, kad jeigu neįdarbinamas invalidas pagal kvotas, darbdavys turės mokėti 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kai tuo tarpu jis pats, jeigu įdarbina, gaus tik minimalios mėnesinės algos dydžio paramą. Manau, kad tai nėra teisinga ir aš teiksiu pasiūlymus. O šiaip įstatyme reikėtų matyti abi puses. Aš kalbu apie 5 straipsnį, kuriame siūloma pakeisti 11 straipsnį, apie tai, kad darbdaviai privalo registruoti laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši, darbdaviams sutikus, viešai jas skelbti. Ar jūs nemanote, kad čia reikėtų galbūt palengvinti darbdaviams, kad privalo registruoti darbo biržoje tik tie, kurie turi 50 darbuotojų? O jau dėl skelbimo sutikimo gal ir nereikėtų, gal privalėtų skelbti darbo birža? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų mes svarstėme su socialiniais partneriais, ir į daugelį nuostatų tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos pusės buvo atsižvelgta. Mes bandėme suderinti. Šiuo atveju, kaip mes matome, baudų darbdaviams už darbo vietų registravimą atsisakom. Tai jau yra tam tikra prasme palengvinimas, nes, mes manome, geriausia, kad tarpusavio sutarimą rastų darbo birža ir darbdavys, ir ne visą laiką būtų koks nors kūjis iškeltas, kuriuo mojuotum, gąsdintum ir t.t. Susitarimo pagrindu galima daug daugiau pasiekti, nes tikslas vienas – kad tą žmogų tas darbdavys priimtų į darbą. Taigi baudų mes iš tikrųjų atsisakėme, išskyrus vieną. Kad ir kaip būtų, I ir II grupės invalidai yra sunkiausiai įdarbinami žmonės. Jiems darbą susirasti sunkiausia. Ir pasakyti, kad jiems nereikia kvotų ir tam tikros drausminančios priemonės, aš šiuo metu nesiryžčiau. Matysim, kaip mums seksis dirbti pagal šitą įstatymą. Gal mes lengviau sukursim galimybių įdarbinti I ir II grupės invalidus. Kol kas tai mums sunkiai sekasi. Juolab kad ir tos tradicinės invalidų įmonės sunkiai gyvena. Kol kas aš tų prošvaisčių nelabai matau. Jeigu būtų kitaip, be abejo, būtų to atsisakyta, bet dabar tiesiog nesiūlyčiau taip elgtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų, pritarta šiai svarstymo datai.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1214 ES (pateikimas)

Nagrinėjame eurointegracinį įstatymo projektą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1214. Pranešėjas – ministras Z.Balčytis. Pateikimas.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, kuris įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymas ir šio įstatymo įvairūs papildymai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų dėl narystės Europos Sąjungoje transporto politikos nuostatomis ir siekdama užtikrinti Lietuvos automobilių kelių tinklo plėtojimą, jo funkcionavimą ir minimalų finansavimą, Susisiekimo ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siekdama užtikrinti Kelių priežiūros ir plėtros, kaip specialiosios programos, finansavimą, Susisiekimo ministerija siūlo, pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, palaipsniui didinant mineralinio kuro akcizą iki šia direktyva nustatyto minimalaus, kartu didinti atskaitymų nuo akcizo pajamų dalį keliams tiesti ir prižiūrėti. Antra, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nuo 2002 metų sausio 1 d. nustatyti mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, palaipsniui nustatant, kad šio mokesčio dydžiai būtų ne mažesni už šios direktyvos reikalaujamus minimalius dydžius, kurie nurodyti šios direktyvos 2 priede. Trečia, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytą mokestį, transporto priemonių savininkų kelių mokestį, teikiamame projekte traktuoti kaip mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra, įvardijant jį kaip naudotojo mokestį, kartu nustatant šio mokesčio tarifus lengviesiems automobiliams bei autobusams. Šį mokestį užsienio šalyse įregistruotų autobusų ir krovininių transporto priemonių savininkams diferencijuoti pagal naudojimosi keliais ir jų infrastruktūra laiko trukmę, t.y. dieną, savaitę, mėnesį, metus.

Įstatymui įgyvendinti reikės papildomai parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį konkrečius mokesčių tarifus, o Vyriausybės įgaliotai institucijai – mokesčių mokėjimo ir kontroliavimo tvarką. Įstatymo projektą rengė Automobilių kelių direkcija. Šitas įstatymo projektas yra suderintas su Vežėjų asociacija, su visais vežėjais. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės šių metų lapkričio 26 dienos nutarimu, kurio numeris yra Nr.IXP-1408. Prašau šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Galbūt tiek dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Respublikos rajonuose yra labai nevienodas kelių, ypač asfaltuotų, tinklas. Pavyzdžiui, Biržų rajone asfaltuoti keliai sudaro apie 35% viso kelių tinklo. Respublikos vidurkis yra per 40, netoli 50%. Kituose rajonuose yra 50–60%. Žvyrkelių priežiūrai reikia daug daugiau lėšų ir brangiau kainuoja juos prižiūrėti. Kiek peržiūrėjau kelių programų, kurios yra skirtos atskirų rajonų kelių asfaltavimui, jose irgi nėra atsižvelgiama į tų rajonų turimą asfaltuotų kelių lygį ir maždaug… Ar vienodai, ar nevienodai – dabar sunku pasakyti, bet ar galima būtų ateityje atsižvelgti, kad tiems rajonams, kuriuose yra mažiausiai asfaltuotų kelių, būtų skiriama daugiau lėšų tiems darbams? Antras dalykas, ten, kur yra mažas asfaltuotų kelių tinklas, daugiausia yra žvyrkeliai, žvyrkelių priežiūrai irgi reikia daug daugiau lėšų, nes jų būklė yra labai prasta ir kasmet blogėja. Skiriant Kelių fondo lėšas kelių priežiūrai, reikia atsižvelgti į tas savivaldybes, kuriose yra labai mažas asfaltuotų kelių tinklas.

Z.BALČYTIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų problema yra gana aktuali. Aš manau, kad kiekvieną iš mūsų – ir Seimo narius, ir, sakysime, susisiekimo sistemos darbuotojus – domina vienas ir tas pat klausimas: kiek pinigų bus skiriama kelių priežiūrai, asfaltavimui ir Žvyrkelių programai. Kitais metais numatoma surinkti apie 600–640 mln. litų, kurie turėtų būti skirti kelių priežiūrai. Taip pat yra galvojama, kad kitais metais bus galimybė gauti valstybės garantiją 60 mln., kurie turėtų būti skirti konkrečiai Žvyrkelių programai. Praėjusiais metais Žvyrkelių programai buvo panaudota 80 mln. litų. Tai buvo dvejų metų programa. Mes turime nustatytus prioritetus, sakysime, yra parengta kelių plėtros programa iki 2015 metų. Pagal ją yra nustatyta tam tikra kelių, kurie turėtų būti asfaltuojami kitais ir dar kitais metais, kategorija. Tai yra nustatyta pagal tam tikrą parengtą mokslinę metodiką, pagal avaringumo skaičius, pagal tų kelių atsiperkamumą ir t.t., ir t.t. Aš manau, kad mes maždaug balandžio–gegužės mėnesį grįšime prie Žvyrkelių programos, tačiau tai jau yra daugiau finansiniai dalykai. Jeigu iš tikrųjų bus galimybė paimti su valstybės garantija 60 mln., aš manau, tie pinigai pirmiausia bus panaudoti Žvyrkelių programai tęsti.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, matyt, yra techninė klaida, kad tą klausimą įtraukėme į darbotvarkę. Nebuvo nurodytas Vyriausybės pageidavimas šį klausimą svarstyti skubos tvarka. Dabar jūs tai paryškinote. Ar jums neatrodo, kad gruodžio 20 d. yra truputį vėloka data, jeigu mes norime greičiau priimti šį įstatymą, nes svarstymas numatytas gruodžio 20 dieną?

Z.BALČYTIS. Iš tikrųjų būtų labai gerai, jeigu mes galėtume ypatingos skubos tvarka, bet aš manau, kad mus tenkintų ir gruodžio 20 d., nes šį įstatymą reikia priimti iki sausio 1 dienos. Tai jeigu 20 d., tai…

PIRMININKAS. Tai procedūrinis dalykas, mes prie jo grįšime, gerbiamieji kolegos. Kolega V.Simulik.

V.SIMULIK. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti du klausimus. Pirmas. Pagal 11 straipsnio 3 dalį fiziniams asmenims, gyvenantiems Neringoje ir Smiltynėje, bus kompensuojamos persikėlimo išlaidos. Firmos ir juridiniai asmenys, kurie aptarnauja šią zoną, irgi turi papildomų išlaidų. Automatiškai didės įvairių produktų kaina. Kodėl jiems nėra numatyta?

Antras. Jeigu teisingai supratau, atsiranda papildomas mokestis lengvųjų automobilių vairuotojams, taip?

Z.BALČYTIS. Taip, iš tikrųjų lyg ir atsiranda dar vienas mokesčio pavadinimas, tačiau pats kelių savininkų mokestis, kurį dabar moka, išskaidomas į du mokesčius. Bendras mokesčio dydis išlieka toks pat. Tai būtų atsakymas į jūsų antrąjį klausimą.

Dėl pirmojo klausimo. Iš tikrųjų ir prieš tai buvusiame įstatymo projekte, ir dabartiniame išlieka tai, kad Neringos ir Smiltynės gyventojams Kelių fonde yra numatytos kompensacijos už persikėlimo išlaidas, tačiau pagal tą tvarką taip pat yra numatyta ir specialiajam transportui, specialiajai technikai, kuriai priskiriamos gaisrinės mašinos, greitosios pagalbos mašinos ir kitos mašinos. Aš manau, kad šiame įstatymo projekte šioms specialiosioms automašinoms perkelti taip pat bus numatytos lėšos, kurios bus kompensuojamos.

Kita vertus, dėl tų organizacijų, kurios aptarnauja Neringą arba Smiltynę ir kurios keliasi per keltą. Iš tikrųjų joms galbūt šiek tiek padidėja išlaidos, tačiau jos yra įkalkuliuojamos į tą kainą. Patenkinti visus poreikius ir kontroliuoti, ar tą mašiną reikia kelti, ar nereikia, būtų per daug gremėzdiška. Viskas priklauso nuo pinigų kiekio. Aš manau, jeigu šiemet bus numatyta skirti netgi specialiajam autotransportui, tai bus gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto nėra. Ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą nagrinėti skubos tvarka. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetai. Seniūnų sueigoje buvo pritarta svarstyti 20 dieną. Būtų galima šiek tiek paankstinti – 18 dieną. Ačiū. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau padaryti 10 min. pertrauką. Ačiū. Renkamės 20 min. po šešių – 18.20 valandą.

Pertrauka

Kino įstatymo projektas Nr.IXP-1217 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Eurointegracinis Kino įstatymo projektas Nr.IXP-1217. Pranešėja – R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Vyriausybės teikiamą Kino įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo tikslas – nustatyti nacionalinio kino reguliavimo pagrindus, nacionalinio filmo sąvoką, filmų gamybos, platinimo, rodymo ir saugojimo tvarką bei finansavimo principus.

Įstatyme yra įvardijami svarbiausi kino finansavimo principai ir numatoma išplėstinė kino rėmimo programa. Programos lėšos būtų naudojamos filmams gaminti, debiutams finansuoti, kino teatrams bei salėms, kuriose rodomi nacionaliniai filmai, dotuoti, kino gamybos priemonės modernizuoti, švietimui, kino specialistams rengti ir t.t.

Kino įstatymas reglamentuoja filmų platinimą ir rodymą. Numatomi du pagrindiniai dalykai: visų platinamų ir rodomų filmų registravimas valstybės filmų registre (tai iš tikrųjų ateityje būtų kliūtis piratinei kino produkcijai platinti) ir kino indeksavimas pagal žiūrovų amžiaus cenzą. Ši norma yra visuotinai priimtina civilizuotų filmų rodymo norma ir leidžia informuoti žiūrovus, kokius filmus pasirinkti, atsižvelgiant į amžių, įsitikinimus ir t.t. Įstatyme taip pat numatomos institucijos, kurios atsakingos už valstybės kino politiką, ir institucija, atsakinga už kino paveldo apsaugą. Ji reglamentuos nacionalinių filmų saugojimą, kas šiandien yra pakankamai problemiška. Priėmus šį įstatymą reikėtų keisti kai kuriuos teisės aktus, todėl įstatymo įsigaliojimo datos yra skirtingos. Jeigu kai kurios normos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, tai nacionalinio kino rėmimo programa įsigaliotų tik nuo 2003 m. sausio mėnesio, nes reikalingos lėšos tokiai programai atsirasti. Valstybės filmų registras įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo mėnesio. Žiūrovų cenzo nustatymo indeksas kaip prievolė atsirastų irgi 2003 m. sausio mėnesį.

Įstatymo projektas buvo suderintas su Europos Sąjungos priimtomis direktyvomis, reglamentuojančiomis kino gamybos, platinimo ir visas kitas sritis. Šis projektas atitinka Lietuvos kultūros politikos nuostatuose suformuluotus pagrindinius uždavinius taikyti palankią mokesčių politiką kino gamybai ir platinimui, remti lietuviškų filmų gamybą, skleisti informaciją apie audiovizualinę produkciją.

Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai ministrei. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Kolega J.Čekuolis. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamoji ministre, malonu jus matyti Seime pateikiant šį svarbų įstatymo projektą. Klausimas susidėtų iš dviejų dalių. Abi dalys yra susijusios su pinigais. Konkrečiai 8 straipsnis. Nacionalinio kino rėmimo programa: vienas iš finansavimo šaltinių – 50% atskaitymų už televizijos stočių ir kabelinės televizijos veiklos licencijas. Iki šiol visas licencijos mokestis eina tiesiai į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Noriu pasakyti, kad, beje, tas fondas stabiliai mažėja ir nematyti jokių jūsų ministerijos veiksmų, kad situacija dėl to fondo gerėtų, bet tai atskira tema. Šiuo atveju jūs 50% tos licencijos tyliai nugnybate nuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kuris skirtas remti nekomercinei žiniasklaidai, ir skiriate kitur. Kodėl?

Antroji klausimo dalis yra dėl valstybės filmų registro. Suprantama, kad tai lies ir televizijos stotis, ir įvairius serialus, kurie per televizijas yra rodomi. Ar ir dabar turimus filmus, įsigytus anksčiau, t.y. iki įstatymo įsigaliojimo, televizijos stotys turės registruoti registre ir dar mokėti už tai rinkliavą, ar tai nebus elementariausiai papildomas mokestis mūsų televizijoms? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju už klausimą. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas nėra konkrečiai ministerijai pavaldi institucija, bet aš noriu pasidžiaugti, kad kitų metų biudžete yra numatytas papildomas 1 mln. Lt šio fondo poreikiams. Manau, kad tikrai tai bus didelė parama ir leidiniams, ir televizijai, ir radijui, tačiau tas mokestis, kuris ėjo iš televizijos stočių ir kabelinės televizijos veiklos į šį fondą, tikrai nebuvo pakankamas, kad šis fondas turėtų tiek lėšų savo veiklai vykdyti. 50% atskaitymas būtų irgi tam tikras indėlis į nacionalinės kino rėmimo programos lėšų papildymą ir nacionalinio kino plėtrą.

Dėl antrojo klausimo – valstybės filmų registro, tai įstatymo 11 straipsnyje yra nurodyta, kad nuo kitų metų rugsėjo mėnesio visi Lietuvoje pagaminti, taip pat į Lietuvą įvežti platinti ir viešai rodyti filmai turi būti registruojami. (Balsai salėje) Visi filmai turės būti registruojami. Visi. (Balsai salėje) Taip. (Balsai salėje) Taip, todėl ir yra numatyta ne nuo sausio 1 d.

PIRMININKAS. Kolega J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs tikriausiai matėte Teisės departamento išvadą dėl šio projekto. Aš pritarčiau įstatymui, tačiau norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą, jeigu jūs ją matėte.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Aš ją mačiau ir turiu. Teisės departamento išvada iš tikrųjų yra didelė. Kai kurios jų nurodytos pastabos yra redakcinio pobūdžio ir į jas bus atsižvelgta. Kai kur yra siūloma sukeisti straipsnius, bet didžioji dalis, kur kalbama apie Europos Bendrijos sutartį ir suderinamumą su Tarybos direktyvomis, su Europos teisės departamentu yra suderinta ir pataisyta, ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

PIRMININKAS. Kolega V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamoji ministre, tikiu, jog šis ilgai rengtas ir turbūt patį trumpiausią pavadinimą turintis įstatymas įkvėps gyvybės lietuviškam kinui. Noriu paklausti dėl dokumentikos. Kiekvieną pirmadienį su dideliu malonumu tie, kurie dar nebuvo gimę, ir tie, kurie gyveno tuo laiku, žiūri V.Gerulaičio laidą “Kai aš mažas buvau”. Man atrodo, kad lietuviškai dokumentikai šiuo metu skiriama tikrai per mažai dėmesio. Ar po 20 metų V.Gerulaičio įpėdinis galės parodyti “Kai aš mažas buvau”?

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nežinau, kas bus rodoma po 20 metų, tačiau, gerbiamasis kolega, norėčiau nuraminti, kad dokumentiniai filmai ir šiandien buvo remiami iš šio pakankamai vargano biudžeto, kuris buvo skirtas kino programai. Šiais metais buvo paremta 10 dokumentinių filmų. Atsiradus nacionalinei kino rėmimo programai ir pasipildžius biudžetui, dokumentiniai filmai bus remiami kur kas dosniau.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, kadangi Kino įstatymas yra priskirtas prie Europos Sąjungos dokumentų, ar galima būtų daryti prielaidą, kad Europos Sąjunga vadovaujasi lenininiu principu, kad iš visų menų kinas yra svarbiausias? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gal galėčiau neatsakyti į šį klausimą?

PIRMININKAS. Kolega J.Matulevičius. Nėra. Kolega E.Kaniava.

E.KANIAVA. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, dėl įsigaliojimo datų. Darbotvarkėje, pateikiant Kino įstatymo projektą, buvo siūloma šį dokumentą svarstyti kitą sesiją. Šiandien Seimo nariams buvo išdalintas nutarimas rudens sesiją pratęsti iki kitų metų sausio 24 dienos.

Klausimas. Kino įstatymo VI skirsnyje baigiamosiose nuostatose nurodomos konkrečios 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkto ir 12 straipsnio įsigaliojimo datos. Kaip šie terminai gali kisti, juolab kad šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktas ir 12 straipsnis įsigalioja tik 2003 m. sausio 1 d.?

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų įstatymas yra europinis, integracinis įstatymas, ir reikėtų nevilkinti ir kaip galima greičiau jį priimti, ir jeigu Seimas spėtų jį priimti iki tų siūlomų datų, būtent iki kitų metų sausio, tada kitos datos galėtų nekisti. Jeigu nebus suspėta, žinoma, datos bus pakoreguotos ir jokiu būdu įstatymas atgaline data nebus priimtas ir nebus siūlomas priimti.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, pirmąją mano klausimo dalį paklausė kolega J.Čekuolis dėl Spaudos fondo ir aš būčiau už tai, kad tam nebūtų naudojami pinigai. Antroji dalis vis dėlto man kelia abejonių. 7 straipsnio 7 punktas – iš savivaldybių biudžeto lėšos skiriamos savivaldybės kino teatrų ir kino salių veiklai remti. Ar neatsitiks taip, kaip ir su kitomis kultūros įstaigomis pagal šį įstatymą, kad skęstančiųjų klausimas bus jų pačių reikalas? Turiu mintyje, kad daugelis kino teatrų Lietuvoje priklauso savivaldybėms, ir šiandien jų materialinė bazė dažniausiai yra gana prasta. Tiek aparatūra, tiek patalpos ir t.t. Tai reikalaus didelių išlaidų, o savivaldybės yra gana skurdžios. Jos neturės lėšų ir tie kino teatrai vėl bus pasmerkti. Ar nebus taip? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Šio įstatymo projekto 7 straipsnis numato visus kino finansavimo šaltinius. Tai yra ir valstybės biudžetas, ir savivaldybių biudžetas, ir ši jau mūsų svarstyta ir aptarta ne vieno klausėjo Nacionalinė kino rėmimo programa, ir kiti finansavimo šaltiniai. Todėl prognozuoti, kas bus ir kaip bus, būtų labai sudėtinga. Tačiau iš savivaldybės biudžeto numatytas skyrimas savivaldybei reikšmingiems filmams gaminti ir savivaldybių kino teatrų ir kino salių veiklai remti. Manau, kad savivaldos tarybų nariai turėtų pakankamai rimtai pažiūrėti į būtinybę turėti kino teatrus. O pačiame įstatyme prognozuoti, kaip tas galėtų būti, turbūt niekaip neišeina.

PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas.

E.ŠABLINSKAS. Dėkoju. Gerbiamoji ministre, klausimas būtų iš dviejų dalių. 5 straipsnis – “Valstybės įgaliota institucija”. Ar tai nereiškia, kad vėl bus nauja institucija, kuriai įkurti reikės lėšų? Kartu ši institucija galėtų nuspręsti ir dėl kai kurių frazių, kurios čia įrašytos, pavyzdžiui, “pornografinis filmas”, kuris… pagrindinis tikslas, taip nurodoma. Kas nustatys, erotinis ar pornografinis? Kas bus įgaliotas spręsti, nes pagal įstatymą nematyti, kieno tai funkcija? Ačiū.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Pagal 5 straipsnį Vyriausybės įgaliota institucija, kuri atsakinga už valstybės politiką kino srityje. Visos šios funkcijos iš esmės šiandien yra pavestos Kultūros ministerijai. Vyriausybė, galvodama apie tai, kad nereikėtų plėsti valstybės ir Vyriausybės institucijų grupės, savo nutarimu paves šiai ministerijai.

Dėl konkrečių klausimų, kas ir kaip tai nustatys. Yra numatyta Lietuvos kino ekspertų taryba. Šiai tarybai irgi bus suteikiama daug teisių. Bet aš jau kalbėjau apie tai, kad kino filmai turės atitinkamą amžiaus cenzo indeksą. Pagal šį straipsnį atitinkamai indeksuojant ir nustatant, kam priklauso tas filmas, ir bus suskirstoma, kokio pobūdžio ir žiūrovai… turėtų būti šiam filmui žiūrėti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto už – J.Jučas.

J.JUČAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlyčiau visiems kolegoms paremti šio įstatymo pateikimą, juolab kad įstatymas tikrai reikalingas, eurointegracinis. Pagaliau yra išaiškinta pornografijos sąvoka, dėl kurios daug kas ginčijosi, ir visiškai neblogai. Be abejo, svarstydami komitetai tikriausiai pasistengs, kad įstatymas būtų geresnis. Taigi siūlau visiems pritarti įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant prieštaraujančių, klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomas nenumatomas. Ačiū. Pritarta šiam siūlymui. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Dėl svarstymo laiko? Pritarta.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1216 (pateikimas)

Nagrinėjame darbotvarkės 2-9 klausimą – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1216. Pranešėjas – viceministras P.Koverovas. Pateikimas.

P.KOVEROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo įstatymo tikslas yra pratęsti Darbo įstatymų kodekso ir Referendumo įstatymo galiojimo laiką iki 2003 metų sausio 1 dienos. Pagal dabar galiojančią redakciją šie abu įstatymai turėtų nustoti galioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Darbo įstatymų kodekso galiojimo laiko pratęsimo tikslas, priežastys. Nors Darbo kodekso projektas rengiamas ilgai, bet užtruko derinimas su tarptautinėmis organizacijomis, taip pat užtruko derinimas Trišalėje taryboje. Projektas jau yra Vyriausybėje, ir jeigu Vyriausybė pritars, jis įtrauktas į rytojaus darbotvarkę, gal šios savaitės pabaigoje ar kitos savaitės pradžioje pasieks Seimą.

Referendumo įstatymas. Šiam įstatymui buvo pateiktos Seimo nario J.Bernatonio pataisos, bet Seimo seniūnų sueiga buvo nusprendusi sudaryti darbo grupę įstatymo naujai redakcijai parengti, todėl taip pat reikia pratęsti senojo, dabar galiojančio, Referendumo įstatymo galiojimo laiką iki 2003 m. sausio 1 dienos.

Kadangi šie įstatymai yra pakankamai dideli (nors Darbo įstatymų kodeksas pasieks Seimą tikriausiai jau šią savaitę, bet vis dėlto tai yra didelis teisės aktas, kurį reikės ilgai svarstyti ir derinti pozicijas), nukėlimo terminas yra vieneri metai. Nors Vyriausybė ir neprašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, bet gal galima būtų paprašyti Seimo narių, kad dėl jo svarstymo apsispręstų skubos tvarka, nes tikėtina, kad neužteks laiko jam priimti šioje sesijoje, o minėti įstatymai galioja iki kitų metų sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų klausti kolega A.Vazbys. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasiteirauti jūsų nuomonės ir prognozės dėl Referendumo įstatymo. Kaip žinome, jis yra labai svarbus, bet nelankstus ir neleidžiantis priimti sprendimo, nes reikalauja daugiau nei pusės visų rinkėjų, kurie išsakytų savo valią už referendumui pateiktas nuostatas. Tai yra aktualu, ypač žinant mūsų integracinius siekius ir galimus apsisprendimus dėl to. Kaip jūs manote, ar iki 2003 metų sausio 1 dienos jis bus parengtas ir priimtas, ar dar kartą jį reikės atidėti? Ačiū.

P.KOVEROVAS. Aš manau, kad jis gali būti priimtas iki 2003 m. sausio 1 dienos. Juo labiau kad šio įstatymo priėmimo klausimas iš tikrųjų yra Seimo narių rankose, nes numatoma sudaryti darbo grupę Seime, ir viskas priklauso nuo Seimo narių. Preliminariai yra derinta, jog jis bus priimtas nustatytu laiku, kad galėtų įsigalioti nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūsų paklausė visi Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Sako, kad ne. Todėl prašau, kolegos, balsuoti. Gerai, kai kurie kolegos nori užsiregistruoti, tad pritarkime E.Skarbaliaus siūlymui registruotis. Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-1216 po pateikimo, balsuojate už.

Už – 26. Tarp jų ir prieštaravę Seimo nariai. Prieš nėra. Susilaikė 6. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas komitetas nenumatomas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta šiam pagrindiniam komitetui ir siūloma svarstyti gruodžio 11 d. Tai yra pakankamai anksti ir turbūt visus teikėjų lūkesčius patenkins. Kitų siūlymų nėra.

Įstatymo "Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo" pakeitimo" įstatymo projektas Nr.IXP-1130 (pateikimas)

Darbotvarkėje liko du rezerviniai klausimai. Kviečiu svarstyti rezervinį 3 klausimą – Įstatymo “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo” įstatymo projektas Nr.IXP-1130. Pranešėjas – kolega R.Pavilionis. Prašau. Pateikimas.

R.PAVILIONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek ypatinga šiandien kreiptis į jus ir aš džiaugiuosi, kad jūs pasilikote šią vėlyvą valandą, nes lygiai prieš vienuolika metų šioje tribūnoje tuo pačiu klausimu stovėjo rektorius J.Kubilius ir teikė pirmąjį tuomet teisinį dokumentą, reguliavusį seniausios mūsų mokyklos, seniausio universiteto padėtį. Dabar čia, salėje, tarp mūsų yra Mokslų akademijos prezidentas B.Juodka, kuris šiuo metu vadovauja universitetui. Jeigu jums kiltų kokių klausimų, žinoma, mes pasistengsim į visus juos atsakyti.

Reikalas yra toks. Beveik visų aukštųjų mokyklų statutai jau yra patvirtinti Seime. Išskyrus trijų paskutinių – Muzikos akademijos, Dailės akademijos ir Vilniaus universiteto. Vilniaus universitetas rengė šį statutą gana ilgai, labai kruopščiai pasitelkęs visas savo ir jam talkinusias jėgas, taip pat konsultuodamasis su Seimo Teisės departamentu, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Štai prieš jus dabar yra dokumentas, kurio tikslas reglamentuoti universiteto padėtį atsižvelgiant į tai, kad praėjo jau vienuolika metų nuo pirmojo statuto patvirtinimo ir 423 metai nuo to laiko, kai karalius Steponas Batoras, o vėliau popiežius Grigalius XIII bule patvirtino šį universitetą. Pagal seną, labai seną europietišką akademinę tradiciją universitetų, kurių amžius siekia ne mažiau nei 400 metų, statutai yra tvirtinami aukščiausioje tos šalies institucijoje ir jie gauna tą įstatymo turinį, kuris jiems priklauso pagal universiteto evoliuciją, jo nuoseklumą ir perimamumą. Priminęs tai, kad tas statutas buvo patvirtintas Aukščiausiosios Tarybos, bet jau nepriklausomos Aukščiausiosios Tarybos šiuose rūmuose, noriu pasakyti, kad dabar būtina keisti jo redakciją, galima sakyti, iš esmės jo netaisant, paliekant tą patį jo statusą, bet atsižvelgiant į tai, kad priėmus tą statutą 1991 m. buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, po to 2000 m. kovo 21 d. buvo priimtas Aukštojo mokslo įstatymas, kuris dabar jau yra taisomas. Žinoma, tie nauji teisiniai dokumentai atspindėjo kitas realijas, kurios susiklostė per pastaruosius vienuolika metų. Todėl norint garantuoti sėkmingą universiteto veiklą, jo vidaus gyvenimą, jo santykius su visuomene, tarptautinius ryšius, žinoma, reikia sutvarkyti jo pagrindinį dokumentą taip, kad jis atitiktų minėtus įstatymus, kad atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pagaliau galėtų išrinkti naująją universiteto tarybą, išrinkti rektorių ir visus kitus pareigūnus, kurie atsako už šios mokyklos dabartį ir ateitį tiek, kiek jiems leidžia tai daryti statutas.

Mes gavome Teisės departamento pastabas. Jos jau buvo analizuotos. Šiame tekste į jas daugeliu požiūriu yra atsižvelgta. Bet suprasdami, kad Statutas yra labai rimtas dokumentas, mes norėtume ateityje, jeigu jūs leistumėte, jeigu pritartumėte tam, sudaryti darbo grupę, kurioje būtų ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, bet ir tie, kurie inicijavo šio statuto rengimą, kad toliau tobulindami jį mes išlaikytume dvasią ir raidę, bet kartu suderintume Seimo nuostatas ir Vilniaus universiteto siekinius. Taigi aš labai nuoširdžiai kviečiu jus pritarti po pateikimo ir leisti toliau svarstyti šį dokumentą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, pataisysit mane, jeigu esu neteisus ir neteisingai atsimenu, bet kaip pamenu, kiek yra buvę kitų universitetų statutų tvirtinimų, mes tai tvirtindavome Seimo nutarimais. Seimo nutarimas dėl statuto patvirtinimo. Čia jūs siūlote įstatymą, kad tai būtų įstatymas dėl statuto patvirtinimo. Kodėl taip, ar čia tik Vilniaus universitetas bus su įstatymu, o kiti su nutarimais? Noriu, kad tiesiog pakomentuotumėt, kodėl taip skirtingai elgiamės?

R.PAVILIONIS. Dėkoju už klausimą. Kaip jau sakiau, šis statutas tuomet, 1990 m. birželio 12 d., buvo priimtas įstatymu ir, kaip jau minėjau, pagal seną akademinę tradiciją seniausių Europos aukštųjų mokyklų statutai yra reguliuojami įstatymais. Mūsų artimiausių kaimynų, latvių, Rytos universitetas, kuris yra daugiau nei 300 metų jaunesnis už Vilniaus universitetą, taip pat turi statutą, kuris patvirtintas įstatymu. Tartu universitetas taip pat turi statutą, kuris patvirtintas įstatymu. Mes apie tai esam kalbėję ir Lietuvos rektorių konferencijoje. Mano žiniomis, jokių nesutarimų ar kokio nors nepasitenkinimo dėl to, kad Vilniaus universitetas bus kaip nors ypatingai išskirtas, nebuvo. Svarbiausia, kad statutas atitiktų galiojančius įstatymus, reguliuojančius studijas ir mokslą Lietuvoje, kad jis atitiktų Konstituciją ir, žinoma, turėtų tą deramą svorį, kurį jis turėjo per visus 423 metus ir per pastaruosius dešimtį metų. Kitaip sakant, mes nenorėjome sąmoningai teigti universitetui, kad dabar jo statutas įgautų menkesnę iš šono, iš šalies žiūrint vertę, jeigu mes keistume jo statusą. Teisinį statusą. Tokia yra ta aplinkybė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių? Yra. Kolega J.Raistenskis. Kai tik jūsų pavardė pasirodys ekrane, tik tada jūs galėsite kalbėti. Tokia jau yra tvarka.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš džiaugiuosi, kad mūsų salėje ne tiek jau mažai liko ištvermingiausių. Iš tiesų norime atiduoti duoklę vienam iš seniausių Europos universitetų. Akademinė visuomenė galėtų paliudyti, o tai liudija savo buvimu rektorius, Mokslų akademijos prezidentas gerbiamasis B.Juodka, kad vis dėlto mes turėtume laikyti garbe, kad pagrindinis universiteto veiklos dokumentas, kuris apibrėžia rektorato, rektoriaus, kaip universiteto vadovo, teisę, fakultetų, padalinių teises, būtų patvirtintas įstatymu. Taigi, kolegos, aš prašyčiau pritarti ir ateityje tai darbo grupei, kad nebūtų kitokių momentų, o mes nuo pradžių galvotume, kad tai turėtų būti įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematyti prieštaraujančių kolegų. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Gerai, kolegos, prašom savo apsisprendimą išreikšti balsavimu. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-1130 po pateikimo, balsuojate už.

Kolegos, Statutas nenumato. (Triukšmas salėje) Prašom, registruojamės. Čia yra tik pateikimas, aš jums primenu.

Užsiregistravo ištvermingiausi 32 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-1130, balsuojate už.

Už – visi 32 Seimo nariai. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Prieš tai žodį replikai suteikiu gerbiamajam R.Pavilioniui. Prašom.

R.PAVILIONIS. Labai nuoširdžiai noriu jums padėkoti. Kolegos, man atrodo, tai yra pavyzdys, kaip mes iš tikrųjų galim sutarti dėl nacionalinių dalykų. Nuoširdžiai dėkoju.

PIRMININKAS. Nagrinėjimo procedūroje siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta. Papildomi nesiūlomi. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Ačiū.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl L.Gineitienės peticijos „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų“

Ir rezervinis r-4 – Seimo protokolinio nutarimo dėl Peticijų komisijos sprendimo projektas. Kviečiu kolegą J.Sabatauską pateikti šį projektą.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, teikiu Seimo protokolinio nutarimo projektą dėl L.Gineitienės peticijos dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Seimo Peticijų komisija šių metų lapkričio 9 d. išnagrinėjo iš esmės šią peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą siūlymą ir reikalavimą panaikinti individualioms įmonėms prievolę mokėti privalomąsias sveikatos draudimo įmokas už periodą, per kurį jos turėjo likviduojamos įmonės statusą, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. spalio 31 d., nepaisant to, ar vėliau likviduojamos įmonės statusas joms buvo panaikintas.

Šį sprendimą komisija priėmė remdamasi Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Seimo Teisės departamento, Finansų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktomis išvadomis. Taip pat atsižvelgdama į tai, kad dabartiniame Sveikatos draudimo įstatyme nėra aiškiai nustatyta, ar likviduojamų įmonių statusą įgijusios, bet šį statusą praradusios individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos turi mokėti sveikatos draudimo įmokas už tą periodą, kai jos turėjo likviduojamos įmonės statusą. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad jau kartą buvo priimtas Individualių (personalinių) įmonių bei ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymas, atleidęs visas individualias įmones ir bendrijas, nevykdžiusias komercinės ūkinės veiklos ir dėl šios priežasties negavusias bet kokios rūšies pajamų 1999 metais ir tai deklaravusias teisės aktų nustatyta tvarka nuo nesumokėtų sveikatos draudimo privalomų įmokų už šių įmonių savininkus bei ūkinių bendrijų narius ir baudų bei delspinigių už 1998 metus kalendorinius metus. Kartu yra pridedamas Individualių (personalinių) įmonių, ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymo projektas.

Komisija taip pat priėmė sprendimą perduoti sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio įsakymu sudarytai darbo grupei prašymą parengti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą dėl šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, atskirai išdėstyti nevykdančių veiklos individualių įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinimą; antra, likviduojamųjų įmonių statusą įgijusių ir šį statusą įgijusių bet praradusių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinimą.

Atsižvelgiant į tai, prašau Seimo narius palaikyti komisijos sprendimą tenkinti pareiškėjos siūlymą ir balsuoti už šį pateiktą protokolinį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kolega E.Šablinskas. Prašom.

E.ŠABLINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai siūlyčiau palaikyti šį nutarimo projektą vien dėl to, kad mes padėtume sunkiai gyvenančioms įmonėms, o daugelį išgelbėtume ir nuo bankroto. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šis protokolinis nutarimas būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Už – 27 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo protokolinis nutarimas dėl Peticijų komisijos sprendimo priimtas.

Dar turime šios dienos darbotvarkėje du Seimo narių pareiškimus. Prašom. Kolega A.Vazbys.

Seimo narių pareiškimai

A.VAZBYS. “Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šįryt surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys G.Vagnorius sukritikavo privalomuoju kaupiamuoju draudimu pagrįstą pensijų reformos modelį, įžvelgdamas Seime lobistinį interesą. Jo nuomone, Lietuvoje turėtų būti kuriami savanorišku kaupimu paremti privatūs pensijų fondai, o dalyvavimas juose skatinamas mokesčių lengvatomis. Belieka priminti, jog šis pono G.Vagnoriaus siūlomas modelis jau buvo išmėgintas praktikoje jam būnant premjeru. Deja, šio eksperimento rezultatas daugiau nei apgailėtinas. Nuo valstybinio socialinio draudimo mokesčio atleidus asmenis, uždirbančius daugiau nei 3 vidutinius darbo užmokesčius, “Sodra” per metus patyrė per 100 mln. Lt nuostolių, o per tą laikotarpį taip ir neįsikūrė nė vienas privatus pensijų fondas. Paaiškėjus, jog jie patyrę visišką fiasko, to buvo atsisakyta dar praėjusios kadencijos Seime.

Taigi ką reiškia šiandieninis buvusio premjero noras dar kartą įbristi į tą pačią upę, kurioje žuvys niekaip nepagaunamos paprastiems žvejams, ir dėl to jų daugiau lieka prabangesnės žvejybos mėgėjams. Nieko daugiau, tik tiek, kad pirmieji finansuoja pastarųjų norą gyventi dar geriau. Kalbant pensijų reformos terminais, tai reikštų, jog absoliuti dauguma darbuotojų savo ateities sąskaitą paremtų tuos, kuriems ir taip ne per blogiausiai sekasi, tai yra teisėjus, bankininkus, politikus ar įmonių vadovus. Gal paprasčiau būtų tuos pinigus išdalinti dabartiniams pensininkams, jeigu jų iš tiesų yra per daug. Kadangi visi puikiai suprantame, jog taip nėra, Moderniųjų krikščionių demokratų atstovų Seime įsitikinimu, būtina nedelsiant pradėti realią pensijų reformą, užuot užsiėmus populistiniais žaidimais su lobistiniu atspalviu”.

Pasirašo Seimo nariai A.Vazbys, A.Kašėta ir E.Vareikis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Budrevičius. Prašom. Gerbiamasis kolega Klišoni, jeigu jūs norite pakalbėti su gerbiamuoju kolega E.Šablinsku, prašome rasti tam kitą vietą, tiesiog nemandagu pertraukinėti pranešėjus. Prašom, gerbiamasis Budrevičiau.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pareiškimas dėl Lietuvos taupomojo banko privatizavimo pasekmių.

Buvusi R.Pakso vadovaujama Vyriausybė, nekreipdama dėmesio į pagrįstus Socialdemokratų partijos raginimus išsaugoti valstybės kontrolę Taupomajame banke, neapgalvotai ir neatsakingai atliko jo privatizavimą. Naujieji šio banko “Hansa LTB” savininkai, prisidengdami tinklo pertvarkymu bei optimizavimu, tuoj pat ėmėsi uždarinėti šio banko skyrių. Tai ypač skaudžiai palietė kaimo gyventojus, nes žmonės negali vietoje ir laiku susimokėti įvarius mokesčius, o valstybė dėl to laiku negauna pajamų.

Sumažėjus banko skyrių ir klientų aptarnavimo vietų, susidaro didelės eilės, sulėtėjo žmonių aptarnavimas, jiems tenka įveikti didelius atstumus, atvykti į miestą ir čia gaišti brangų laiką bei vargti stovint didžiulėse eilėse. Banko vadovybė nepakankamai dėmesio skiria savo klientams, reikiamai neįvertina savo pavaldinių, skyrių vadovų gebėjimų atlikti savo tiesiogines pareigas.

Lyg pasityčiodami iš žmonių pagrįstų nusiskundimų bei pretenzijų, jie siūlo kaimo žmonėms, pensininkams, atliekant finansines operacijas, naudotis interneto paslaugomis. Manau, Vyriausybei reikėtų atkreipti dėmesį į pasirašytą privatizavimo sutartį bei į tokias banko pertvarkas, kai nieko naujo nesukūrus likviduojamas buvęs banko tinklas, o skaudžios pasekmės žmonėms kelia tik naujus rūpesčius.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tuo ir baigiame šios dienos posėdį. Iki pasimatymo ketvirtadienį.