Trisdešimt devintasis (163) posėdis
2001 m. gruodžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G.STEPONAVIČIUS, V.P.ANDRIUKAITIS

2001 m. gruodžio 4 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Truputį vėluodami, pradedame mūsų posėdį. Noriu paskelbti gruodžio 4 d. rytinio posėdžio pradžią. Kviečiu atlikti mums visiems svarbią registraciją. Kviečiu atidėti šurmulius į šoną. Registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atkreipti dėmesį į šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkes. Seniūnų sueiga, kaip matote, siūlo dalį klausimų išbraukti, taip pat papildyti kitais klausimais, jie yra pajuodinti. Todėl aš klausiu, ar mes galėtume pritarti Seniūnų sueigos siūlomai šios dienos abiejų plenarinių posėdžių darbotvarkei. Prieštaraujančių nei girdžiu, nei matau. Darbotvarkė patvirtinta.

Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-762(4*) ES (priėmimas)

Pereiname prie 1 darbotvarkės klausimo 1-1. Prieš pakviesdamas į tribūną kolegą A.Macaitį, matau prie mikrofono dėl vedimo tvarkos kolegą H.Žukauską. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, šis įstatymo projektas, kurį šiandien svarstysime, yra labai svarbus ir būtinas, tačiau manau, kad frakcijos vardu galėčiau prašyti padaryti svarstymo pertrauką savaitei iki kito posėdžio, nes yra gauta pataisymų. Tiesiog neužteko laiko jiems priimti. Aš manau, kad ir esamus Seimo Teisės departamento 28 klausimus reikėtų taip pat pakoreguoti priimant šitą įstatymą, man atrodo, į tai reikėtų atsižvelgti. Tokiu atveju, mes tikrai priimtume tą įstatymą, svarbų ir reikalingą šiuo metu Lietuvai. Aš manau, kad Seimo nariai tikrai pagalvos, nes tai be galo svarbus įstatymas, ir pritars mano šiam prašymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tik noriu pasakyti, kad galima prašyti frakcijos vardu iki artimiausio posėdžio, kitai savaitei mes tokios galimybės neturime, nebent pagrindinis komitetas tokį dalyką siūlytų. Kolega A.Macaitis. Prašom.

A.MACAITIS. Dėkoju. Aš noriu pasakyti, kad Teisės departamento išvados ir pasiūlymai yra apsvarstyti ir pateikti, jie yra įvertinti. Tai čia, kad kolegoms Seimo nariams būtų aišku. O dėl pertraukos. Aš nemanau, kad reikia daryti pertrauką, nematau, dėl ko ją reikia daryti, nes mes įvertinome viską, ką gavome ir kas mums buvo pateikta, kokios pastabos buvo pateiktos. Jos yra visos įvertintos.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega H.Žukauskas liktų prie siūlymo daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio? Taip. Todėl mes turėtume balsuoti. Kolegos, dar prieš pristatant klausimą, aš jau paskelbiau, kad mes pereiname prie šio klausimo svarstymo. Primenu, buvo numatyta priėmimo stadija – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu registruotis tam, kad galėtume apsispręsti dėl pertraukos. Tuokart registracija.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kolega H. Žukauskas Liberalų frakcijos vardu pasiūlė daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Todėl, gerbiamieji kolegos, formuluoju balsavimo klausimą. Balsavimas už reiškia pritarimą tam, kad būtų padaryta pertrauka, balsavimas prieš reiškia nepritarimą pertraukai. Prašau Seimo narius balsuoti.

24 Seimo nariai balsavimo už pertrauką, manau, tai daugiau nei pakankamai. Pertrauka iki kito plenarinio posėdžio.

Svarstome eilės tvarka kitą darbotvarkės klausimą 1-2 Nr.IXP-… Matau kolegą A.Macaitį. Prašom.

A.MACAITIS. Aš labai atsiprašau, norėčiau patikslinti, iki kada, iki popietinio posėdžio kurios valandos? Kadangi čia yra tie niuansai, kad tiksliai žinotume kada? (Balsai salėje) Iki 15.00 val., taip?

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad tai yra mūsų sutarimo reikalas, mes galėtume nuo šio klausimo pradėti kitą posėdį, kita vertus, kolega H.Žukauskas yra įregistravęs pataisas, kurioms 24 val. sueina dar vakarinio posėdžio metu. Galbūt lankstumo ir supratimo dėlei mes galėtume tą klausimą svarstyti 17.00 valandą. Prašau.

A.MACAITIS. Aš turėčiau pasiūlymą. Aš siūlyčiau svarstyti 15.00 valandą. Jeigu nenusižengsime Statutui, mes per pietų pertrauką spėtume kai kurias pastabas, kurias įregistravo gerbiamasis H.Žukauskas, aš suprantu, jis turi omeny tas pastabas, pasvarstyti, duoti atsakymą ir pateikti Seimui savo išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet, gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs suprantate, kad mes negalime svarstyti tų pataisų, dėl kurių nebūtų praėję 24 valandos. Šia prasme pataisų svarstymas, kurios negalėtų būti svarstomos, nebūtų net ir tikslingas. Manau, kad lanksčiai galėtume ieškoti sutarimo. Matau H.Žukauską prie mikrofono. Prašom labai trumpai, kolegos.

H.ŽUKAUSKAS. Aš kompromiso dėlei galėčiau pasiūlyti svarstyti ketvirtadienį. Ketvirtadienį darbotvarkė tikrai nėra perkrauta, mes galėtume turėdami šiek tiek laiko. Aš noriu pasakyti, kad tai rimtas ir labai svarbus įstatymas, reikia šiek tiek laiko įsigilinti ir pasvarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nesuprantamas buvusio aplinkos apsaugos ministro H.Žukausko dėmesys integraciniams projektams, tokiems svarbiems. Mes atsiliekame su projektų svarstymu, kolega H.Žukauskas tiesiog pramiegojęs, galima sakyti, teikia pataisas, trukdo priimti eurointegracinius projektus. O dabar mes turime visi nukelti labai svarbų klausimą.

PIRMININKAS. Mes jau apsisprendėme, kad jis nukeliamas į vakarinį posėdį. A.Sysas. Prašau.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti jūsų neįkalbinėti deryboms. Kiekvienas Seimo narys žino Statutą ir žino, kada reikia registruoti. Jeigu šitas įstatymas būtų svarstomas tik savaitę, būtų galima suprasti. Bet kai šis įstatymas svarstomas pusę metų ir mes paskutinę minutę registruojam pataisas ir po to norim visą Seimą priversti dirbti taip, kaip nori vienas Seimo narys, tai reikia, kad Seimo nariai didesnę pagarbą reikštų visam Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl laiko, kada vakariniame posėdyje mes svarstome šį klausimą? (Balsai salėje) Mes jau apsisprendėme, kad svarstome po pietų vakariniame posėdyje. Jeigu nėra reikalaujančių kitaip, svarstoma posėdžio pradžioje.

Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939(2*) ES (priėmimas)

Pereiname prie 1-2 darbotvarkės klausimo. Taip pat su Europos Sąjungos integraciniais procesais susijęs įstatymas. Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939(2). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį R.Sedlicką.

R.A.SEDLICKAS. Šis Europos integracinis įstatymas buvo pateiktas anksčiau, todėl mėginsiu kuo trumpiau kalbėti apie jį. Šio įstatymo esmė yra taisyklės, kada Europos advokatai gali praktikuotis Lietuvoje ir Lietuvos advokatai gali praktikuotis Europoje. Mėginama išlyginti sąlygas ir teises. Esmė ta, kad Europos advokatas, norintis praktikuotis, atvažiuoja į Lietuvą, pateikia tam tikrus dokumentus, pirmus trejus metus jis naudojasi Lietuvos advokato pagalba, o po to gali būti įregistruotas. Įstatymas buvo patobulintas mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Nėra kitų pataisų, ir komitetas pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento gautas išvadas, kurių yra šešios tam antrajam variantui, kurį dabar mes svarstome.

R.A.SEDLICKAS. Apie kurias jūs kalbate? Aš negavau.

Dėl šio projekto. Alternatyvaus projekto Teisės departamente negauta, yra tam tikrų pataisų. Pirma ta, kad vietoje žodžio “pateikia”, turi būti įrašytas žodis “pateikti”, visos yra redakcinės pataisos. Tas paketas yra išdalytas.

PIRMININKAS. Taip, bet ar jūs pritariate šioms redakcinėms pataisoms?

R.A.SEDLICKAS. Taip, pritariam.

PIRMININKAS. Gerai, tada, gerbiamieji kolegos, turėtume pereiti prie įstatymo priėmimo pastraipsniui, nes pastabų nėra. Ačiū pranešėjui.

Dabar mes turėtume pereiti prie 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl aš klausiu, ar 1 straipsniui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl aš klausiu, ar 2 straipsniui mes galime pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis susijęs su įstatymo papildymu nauju dešimtuoju skirsniu, kuris numato penkių naujų straipsnių įtraukimą. Ar galėtume dėl viso šio skirsnio apsispręsti kartu? Prieštaraujančių nėra. Taigi dėl 3 straipsnio papildymo dešimtuoju skirsniu dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar mes galėtume pritarti?.. (Balsai salėje) Jeigu norite kalbėti, darykite tai per mikrofoną.

Kolega J.Razma dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad posėdžio pirmininkas turėtų konkrečiai pasakyti, kaip atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas. 3 straipsniui yra trys pirmosios pastabos. 2 pastaboje jie kelia klausimą dėl savo valdybės neapibrėžtumo, tai čia reikėtų iššifruoti, kas tas yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra išdėstytos tik redakcinės nuostatos. Pranešėjas pasiūlė atsižvelgti į redakcines pastabas. Ar gerbiamasis A.Sedlickas dar norėtų akcentuoti papildomai, sykį iškilo abejonių?

R.A.SEDLICKAS. Aš tik norėčiau pasakyti, kad tas teisininko (…) savo valstybei. Buvo plačiai diskutuota apie tai, kas yra tas teisininkas: ar jis vadinamas advokatu, ar jis vadinamas teisininku, ar jis kokiu kitu žodžiu vadinamas. Mūsų nuomonė buvo, kad asmuo, kuris verčiasi teisine praktika ir yra pripažintas savo valstybėje, yra tas žmogus, kuris turi teisę praktikuotis Lietuvoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kad nekiltų neaiškumų, aš siūlyčiau visą naująjį skirsnį priiminėti atskirais straipsniais, kad galėtume apsispręsti dėl kiekvienos redakcinės pataisos. Kolega R.Šukys dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, pranešėjas galbūt ir sutiktų. Šis įstatymas nėra rytoj įsigaliosiantis ir nuo rytojaus pradėsiantis veikti. Būtų galima padaryti priėmimo pertrauką, komitetas turėtų dvi paskutines pastabas įvertinti. Tai nėra savo esme redakcinės pastabos. Reikėtų atsakingai elgtis priėmimo metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tam pritartų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Ar mes galėtume manyti, kad yra prašoma padaryti pertrauką, kad mes išvengtume nereikalingų niuansų? Pertrauka iki artimiausio posėdžio? Iki artimiausio posėdžio, iki po pietų, ar iki ketvirtadienio? Iki ketvirtadienio? Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sustoti, priėmę du pirmuosius straipsnius? Daroma pertrauka tam, kad būtų galimybių pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui apsvarstyti pateiktas pastabas ir galbūt išvengtume didesnių ginčų pačiame plenariniame posėdyje. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu, niekam neprieštaraujant, daroma įstatymo Nr.IXP-930 priėmimo pertrauka.

Muitinės kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66, 68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97 ,106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141, 157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187, 188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213, 214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹, 54¹, 54², 56¹, 85¹, 150¹, 165¹, 195¹, 198¹, 216¹, 216², 216³, 216⁴, 216⁵, 216⁶, 223¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-1079(3*) ES (priėmimas)

Kitas eilės tvarka klausimas, taip pat priėmimo stadija, taip pat su Europos Sąjungos integracija susijęs įstatymas – Muitinės kodekso daugelio straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-1079(3). Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją G.Šivicką.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priėmimui yra gautos trys Teisės departamento pastabos, joms yra pritarta komitete, į jas atsižvelgta. Taip pat yra mano siūlymai, kuriems komitete yra pritarta, todėl galima priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, toks trumpas pateikimas iš tribūnos. Dabar turėtume pereiti prie priėmimo pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Norinčių dėl balsavimo motyvų kalbėti nėra. Todėl aš klausiu, ar 1 straipsniui mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu, nesant prieštaraujančių.

2 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio nėra norinčių kalbėti. Aš klausiu, ar 2 straipsniui, nesant prieštaraujančių, mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pastabų negauta. Ar galime, nesant norinčių kalbėti ir nesant prieštaraujančių, pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsniui pritarta.

4 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta.

PIRMININKAS. Pastabų nėra ir kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių ir nėra prieštaraujančių. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Pritarta 4 straipsniui bendru sutarimu.

5 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta, galima priimti.

PIRMININKAS. Pastabų nėra gauta. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta 5 straipsniui bendru sutarimu.

6 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų negauta. Galima priimti.

PIRMININKAS. Pastabų taip pat negauta. Ar galime pritarti, nesant prieštaraujančių, 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta 6 straipsniui bendru sutarimu.

7 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 7 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Reikia patikslinti patį pavadinimą, nes keičiamas šis straipsnis. Todėl galima pritarti su Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo pritarti 7 straipsniui. Prašyčiau mobiliuosius telefonus perjungti į begarsį režimą. Pranešėjas siūlo pritarti 7 straipsniui su Teisės departamento pastaba. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, nėra prieštaraujančių, todėl klausiu, ar galime pritarti 7 straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Pritarta 7 straipsniui bendru sutarimu.

8 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų negauta. Ar, nesant prieštaraujančių, galim priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

9 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Pastabų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti 9 straipsniui, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 9 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

10 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra. Galim priimti.

PIRMININKAS. Pastabų nėra, kalbėti norinčių nėra. Nesant prieštaraujančių, ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

11 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra gauta, dėl balsavimo motyvų kalbėti pageidaujančių taip pat nėra. Klausiu, ar, nesant prieštaraujančių, galime pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, 11 straipsnis bendru sutarimu yra priimtas.

12 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra, pageidaujančių kalbėti taip pat nėra. Ar galime 12 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu.

13 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime, nesant prieštaraujančių, 13 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, 13 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

14 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra, norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti 14 straipsniui bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, pritarta bendru sutarimu.

15 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime 15 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta.

16 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime pritarti, nesant prieštaraujančių, 16 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta 16 straipsniui.

17 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime 17 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

18 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime 18 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nesant prieštaraujančių, 18 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

19 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime 19 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 19 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

20 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. 20 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta bendru sutarimu.

21 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galim 21 straipsniui, nesant prieštaravimų, pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

22 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Nors tai ir susiję su 47 straipsnio pakeitimu, klausiu, ar galime pritarti, nesant prieštaraujančių, bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 22 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

23 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 23 straipsniui yra mano pasiūlymas dėl laikinojo įvežimo termino. Vietoj 120 dienų, kaip dabar numatyta projekte (ankstesniajame projekte buvo 90 dienų), mano pasiūlymas yra taikyti 180 dienų. Pasiūlymas pagrįstas kitų šalių (tarptautine) praktika, tuo labiau Latvijos praktika, kad užsienio laivai galėtų ilgiau išbūti tose zonose ir naudotis mūsų darbo jėga, elektra ir panašiai. Klausimas buvo iškilęs svarstymo Seime metu, todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tam, kad ši jūsų pataisa būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Kviesčiau elektroniniu būdu išsakyti nuomonę, ar pritariate tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Vyksta procedūrinis balsavimas. 53 Seimo nariai pritaria, kad ši pataisa būtų svarstoma. Ar norėtumėte dar kartą trumpai supažindinti su savo pataisa, kolega? Jūs ją pateikėt. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Už – kolega R.Vaštakas. Automatiškai išsitrynė. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiai pataisai pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. G.Šivicko pataisai, susijusiai su 23 straipsniu, yra pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie viso straipsnio su ką tik priimta pataisa priėmimo. Ar galėtume, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti 23 straipsniui su pataisa bendru sutarimu? Prieštaraujančių nesant, bendru sutarimu pritarta 23 straipsniui.

24 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime pritarti 24 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

25 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Pastabų nėra. Galima priimti.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, iki 60 straipsnio nėra jokių pastabų. Galbūt padarykime taip: ar būtų prieštaraujančių, kad dėl visų straipsnių nuo 26 iki 36, įskaitant ir 36, mes apsispręstume kartu?

G.ŠIVICKAS. Šiems straipsniams nėra pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Taip. Ar galime straipsniams nuo 26 iki 36 imtinai, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant prieštaraujančių, pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsniai yra priimti bendru sutarimu.

37 straipsnis. Yra viena Teisės departamento pastaba. Ar pakomentuotumėte?

G.ŠIVICKAS. Tai yra redakcinio pobūdžio pataisa – išbraukti vienos dalies žodžius, nes šiame straipsnyje apskritai yra tik viena dalis. Komitetas pritarė šiai Teisės departamento pastabai. Siūlome pritarti su Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. Ar galėtume pritarti 37 straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. 37 straipsniui yra pritarta bendru sutarimu.

Dėl straipsnių bloko, pradedant 38 ir baigiant 59 imtinai, nėra gauta jokių pasiūlymų ir pastabų. Ar galėtume pritarti, kad dėl visų šių straipsnių apsisprendžiame kartu? Prieštaravimų nėra. Taigi priimame straipsnius nuo 38 iki 59 imtinai. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl klausiu, ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams? Prieštaraujančių nėra. Straipsniams nuo 38 iki 59 imtinai yra pritarta bendru sutarimu.

60 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. 60 straipsniui yra Teisės departamento pastaba. Sąvoka “laisvoji zona”, esanti 2 straipsnio 35 punkte, suprantama kaip laisvoji ekonominė zona bei laisvasis uostas, todėl pagal šį punktą reikėtų patikslinti ir tą straipsnį. Taigi aš teikiu siūlymą išbraukti tam tikrą dalį, kad būtų suderinti tie straipsniai. Siūlau pritarti šiam straipsniui su mano pataisa.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų prieštaraujančių, kad mes svarstytume kolegos G.Šivicko pataisą? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme, kad ji yra svarstoma. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti kolegos G.Šivicko pataisai? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme, kad pataisai yra pritarta.

Pereiname prie viso straipsnio su pataisa bei Teisės departamento pastaba priėmimo. Primenu, kad priimame 60 straipsnį. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl aš klausiu, ar galėtume pritarti 60 straipsniui su ką tik priimta pataisa bei Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 60 straipsniui su pataisa ir pastaba pritarta bendru sutarimu.

Dabar, gerbiamieji kolegos, straipsniai nuo 61 iki 93. Tai straipsnių blokas, dėl kurio nėra gauta jokių pasiūlymų ir pastabų. Taigi aš klausčiau, ar straipsnius nuo 61 iki 92 imtinai galėtume svarstyti ir priimti kartu? Prieštaraujančių nėra. Apsisprendėme, kad… K.Prunskienė. Ar neturite noro prieštarauti? Taigi bendru sutarimu apsisprendėme, kad priimame nuo 61 iki 92, įskaitant ir paskutinįjį. Gerbiamieji kolegos, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų ir nesant prieštaraujančių, galėtume pritarti šiems straipsniams nuo 61 iki 92 imtinai bendru sutarimu? Prieštaraujančių šiems straipsniams nesant, yra pritarta bendru sutarimu.

93 straipsnis.

G.ŠIVICKAS. Dėl 93 straipsnio. Yra mano pasiūlymas, kuriam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, išbraukti šį punktą, šį straipsnį. Iki priėmimo buvo ir dabar šiame projekte yra numatyta, kad importo ir eksporto muitai bei mokesčiai grąžinami arba atsisakoma jų ieškoti, jeigu jų bendra suma viršija pusę minimalaus gyvenimo lygio dydžio pinigų sumą. Tokie dydžiai yra numatyti ir Europos Sąjungos kodekse ir taikomi kitose šalyse, bet buvo Teisės departamento pastaba ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, kad gali būti prieštaravimų Konstitucijai, kad atimama teisė išieškoti fiziniam asmeniui ar įmonei priklausantį turtą, nors 1 litą. Komitetas svarstė šią pataisą ekonominiu požiūriu ir nusprendė, kad netikslinga būtų išieškoti tokias mažas sumas dėl administravimo išlaidų. Kad nebūtų prieštaravimų Konstitucijai, teikiu šią pataisą, kuri iš esmės nieko nekeis, nes tokių atvejų būna labai nedaug. Todėl siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad būtų ši pataisa svarstoma? Prieštaraujančių nėra, pataisa yra svarstoma. Ar būtų prieštaraujančių ir reikėtų balsuoti dėl šios G.Šivicko teikiamos 93 straipsnio pataisos? Prieštaraujančių nėra. Pataisai pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, ar pereinant prie 93 straipsnio priėmimo galėčiau klausti, ar galima pritarti 93 straipsniui su jūsų ką tik priimta pataisa bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 93 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Daugiau pataisų nėra. Ar mes galėtume nuo 94 straipsnio iki 99 straipsnio, įskaitant ir 99 straipsnį, svarstyti kartu?

G.ŠIVICKAS. Taip, nėra.

PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, galima priimti 94, 95, 96, 97, 98 ir 99 straipsnius bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Šiems straipsniams yra pritarta bendru sutarimu.

100 straipsnis susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, 100 straipsniui? Prieštaravimų nėra. Pritarta 100 straipsniui bendru sutarimu.

101 straipsnis, paskutinysis. Ar galime 101 straipsniui pritarti, nesant prieštaraujančių ir nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 101 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pateikimą. Baigėme įstatymo priėmimą pastraipsniui.

Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, priimant įstatymą proga kalbėti dėl balsavimo motyvų 4 – už, 4 – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo nėra. Kviečiu registruotis. Dėl balsavimo motyvų. Dar kartą, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų pageidavo kalbėti kolega V.Landsbergis. Kitus, kurie nenorėtų kalbėti, kviečiu išsitrinti. Paspauskite mygtuką, gerbiamasis kolega. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, priimamas, be abejo, labai didelės ekonominės svarbos įstatymas. Aš jame pasigendu konkrečių apibrėžimų, tokių naujų dalykų, tai kartojasi beveik kiekviename straipsnyje, kaip antai: šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Aš nematau, kas reglamentuoja tuos aktus? Kokie tie aktai? Toliau eina taip: taikymą reglamentuojantys teisės aktai, tai tų teisės aktų nustatyta tvarka. Labai svarbus dalykas, ko gero, gal pagrindinis, dėl ko čia viskas daroma (aš taip tyliai sau spėju), yra tarpininkų institucija, visur atsirandanti kaip naujas tekstas, naujas dalykas. Kas yra tarpininkai? Tai yra asmenys, kurie šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgyja teisę būti tarpininkais. Norėčiau žinoti, ar tai liečia ir tuos tarpininkus, kurių funkcijas, pavyzdžiui, atliekantis žmogus turi žmoną, dirbančią muitinėje, arba atvirkščiai. Matyt, taip. Ar ten yra koks nors reglamentavimas, kad taip negali būti? Kas sutvarko leidimus pervežti prekes kaip tarpininkas, nuėjęs ten, kur labai lengva susikalbėti? Ir ar tikrinama, ar netikrinama? Aš susilaikysiu. Todėl ir kalbėjau apie tuos dalykus, kuriuos, manau, mums teks vėl nagrinėti .

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti daugiau nėra. Kviečiu kolegas registruotis. Mes salėje nematome P.Gražulio, bet už jį yra užregistruota. Stebiuosi jūsų sugebėjimais užsiregistruoti dar neįėjus į salę. (Juokas) Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl įstatymo Nr.IXP-1079(3) priėmimo. Prašom Seimo narius balsuoti. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8, įstatymas Nr.IXP-1079 priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.IXP-1231 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Užbėgame įvykiams už akių, nes esame sutaupę šiek tiek laiko. Pereiname, jums neprieštaraujant, prie rezervinių klausimų svarstymo. Pirmasis rezervinis klausimas darbotvarkėje yra Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priedėlio papildymo”. Kviečiu kolegą Č.Juršėną pateikti pirmąjį rezervinį klausimą.

Dėl vedimo tvarkos – A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pabrėžti tai, kad beveik dvi valandas Seimo salėje neveikia interneto ryšys. Dalis Seimo narių, kurie naudojasi ne spausdinta medžiaga, bet kompiuteriu, negalėjo dirbti. Norėčiau padaryti pastabą žmonėms, kurie rūpinasi šiuo darbu. Iš esmės darbas beveik valandą Seimo salėje daliai Seimo narių buvo neefektyvus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Neatidėliotinai imsimės priemonių, kad būtų užtikrintas ryšys. Turi būti tuoj pat sutvarkyta. Gerbiamasis pranešėjau, prašau trumpai pateikti. (Triukšmas salėje)

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, čia iš esmės turėtų būti formalus dalykas, bet jeigu jau susitarėme ir laikomės tvarkos, turime papildyti Seimo rudens sesijos darbų programą tais klausimais, kurie yra aktualūs ir kuriuos mes šiandien turėtume spręsti. Konkrečiai dėl Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymo 1 priedėlio, kurį reikia suderinti su kitais įstatymais, papildymo. Du socialiniai klausimai, t.y. dėl darbo sutarties ir dėl atostogų, turėtų geriau reguliuoti darbdavių ir darbuotojų santykius. Ir dar vienas klausimas, kur irgi reikia derinti galiojančius įstatymus, tai Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pakeitimas. Aš nenorėčiau leistis į detales, tai galės pasakyti kiekvienas kolega, kuris pateiks tuos klausimus pagal darbotvarkės punktus. O aš prašau, kad tie dalykai būtų įtraukti į sesijos darbų programą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmasis kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tai, kad gana dažnai yra kėsinamasi į rudens sesijos darbų programos pakeitimus, rodo, kad ta darbų programa vis dėlto nebuvo tinkamai suplanuota. O klausimas būtų toks. Jeigu į jus kreipsis Seimo nariai iš opozicijos prašydami konkrečiais įstatymo projektais papildyti rudens sesijos darbų programą, ar jūs irgi taip uoliai keisite darbų programą ir teiksite Seimui pakeitimus?

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia ir valdančiosios daugumos atstovams nėra lengvatinių sąlygų, juos reikia įtikinti. Įtikinsite – žinoma, spręsime. Seimas yra mūsų bendras darbas, o ne vienos kurios nors frakcijos. Prašom įtikinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, geri darbai visada yra geri darbai, ypač nauji, papildomi. O ar šioje sesijoje žadama baigti tuos darbus, kurie iš tikrųjų reikalingi valstybei, turiu galvoje įstatymo projektus, kylančius iš Konstitucinio Teismo išvadų dėl “Mažeikių naftos” reikalų? Būtų miela, kad geriau padarytume svarbius dalykus, o ne planuotume naujus.

Č.JURŠĖNAS. Tas dalykas numatytas artimiausiose savaitės darbotvarkėse, ir viskas šiuo metu priklauso nuo mūsų kolegų iš Ekonomikos komiteto. Kai tik jie padarys tam tikras išvadas, iš karto bus įtraukta į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Gana rutininis sprendimas, kurį ne pirmą sykį mes darome šios sesijos metu. Ar nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų mes galėtume… Dėl balsavimo motyvų E.Masiulis. Pateikimo stadija. Prašom.

E.MASIULIS. Kad ir kaip įtikinėtų Seimo vicepirmininkas Č.Juršėnas, kad vienas ar kitas įstatymo projektas yra labai svarbus ir jį būtina įtraukti į rudens sesijos darbų programą, aš vis dėlto siūlyčiau nepritarti darbų programos pakeitimui, nes iš tikrųjų Seime atsiranda Seimo narių, kurie gali pakeisti darbų programą įtikindami Č.Juršėną, ir atsiranda kita grupė Seimo narių, kurie negali to padaryti. Išlaikant garbingą lygybės prieš įstatymą principą, kviečiu nepritarti programos pakeitimams, o dirbti tuos darbus, kurie yra suplanuoti ir numatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų V.Einoris – už.

V.EINORIS. Aš balsuosiu už ir kitus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kviečiu registruotis, po to balsuosime dėl Seimo nutarimo projekto. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo Nr.IXP-1231, t.y. ar pritariame jam po pateikimo, ar ne.

Už – 47, prieš – 13, susilaikė 16. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta. Pereiname prie svarstymo. Iš karto galime pereiti prie priėmimo. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių dėl to? Ne. 2 straipsniai. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl klausiu, ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Pastraipsniui Seimo nutarimą priimti baigėme.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu kolegas registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašau Seimo narius balsuoti dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-1231, priėmimo.

Už – 45, prieš – 19, susilaikė 14. Seimo nutarimas priimtas.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083 (pateikimo tęsinys)

Antrasis rezervinis klausimas – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083. Pateikimo stadija. Primenu, kad praėjusią savaitę plenariniame posėdyje šis klausimas buvo pateiktas, buvo užduoti klausimai ir padaryta pertrauka. Dabar turėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo metu. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Aš klausiu, ar mes galėtume šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo, todėl turėtume registruotis, tada balsuosime.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kviečiu kolegas balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui Nr.IXP-1083 po pateikimo. Prašom balsuoti.

Balsavimo rezultatai: 41 – už, 3 – prieš, 27 susilaikė. Po pateikimo įstatymui yra pritarta. Turėtume apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu, papildomu – Ekonomikos komitetą bei preliminarią svarstymo datą – šių metų gruodžio 18 dieną. Ar galėtume pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Prieštaravimų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Iš rezervinių klausimų grįžtame į pagrindinę darbotvarkę.

Bedarbių rėmimo įstatymo 15, 16 ir 16¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1230 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkėje yra 1-10b klausimas. Mes galėtume sutaupyti laiko ir turėti ilgesnę pietų pertrauką. Tai Bedarbių rėmimo įstatymo 15, 16 ir 16¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas, kuris yra susijęs su jau pasistūmėjusiu į priekį įstatymo projektu. Jeigu kolega K.Kuzmickas būtų pasirengęs jį pateikti dabar, mes galėtume sutaupyti laiko. Bedarbių rėmimo įstatymo projektas, pateikimo stadija. Tai padarys kolega J.Matulevičius. Kviečiu jus į tribūną.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 15, 16 ir 16¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas teikiamas siekiant užtikrinti asmenų, tapusių bedarbiais, teisę gauti bedarbio pašalpą ir kitas socialines garantijas, jei šie asmenys yra ilgalaikiai užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojai ir dėl to yra nušalinti nuo darbo. Galiojančiame įstatyme tokių garantijų nėra numatyta, nors šie asmenys šiuo atveju nušalinami nuo darbo ne dėl savo kaltės.

Projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip lydintį Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatytos tam tikros nuostatos dėl minėtų asmenų socialinių garantijų. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektas suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, yra kitas įstatymo projektas tuo pačiu pavadinimu, jame yra net tie patys straipsniai, kuriuos teikia ministrė V.Blinkevičiūtė. Ar jūs nesate suderinę šių įstatymų nuostatų, nerengiate bendro, ir ar nemanote, kad vis dėlto tuos įstatymus reikėtų sujungti?

J.MATULEVIČIUS. Aš visiškai pritarčiau jūsų nuomonei, kad būtų tikslinga juos sujungti, tačiau iki pateikimo nebuvo diskutuota tuo klausimu. Svarstant, matyt, taip ir bus padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes dėl to apsispręsime vėliau. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už klausimo pateikimą. Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume pritarti įstatymo projektui Nr.IXP-1230 po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pradėjus svarstymo procedūrą tokią tvarką: pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Sveikatos reikalų komitetą, bei nustatyti preliminarią svarstymo datą – šių metų gruodžio 20 dieną. Ar būtų priimtina tokia svarstymo tvarka? Prieštaravimų nėra. Ačiū. Apsisprendėme dėl svarstymo tvarkos.

2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1194 (pirmasis svarstymas)

Dabar 11 valanda. Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1194. Pirmasis svarstymas. Kviečiu į tribūną pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką A.Butkevičių.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas gavo Teisės departamento dvi išvadas, arba pastabas. Abiem pastaboms buvo pritarta. Pirma pastaba buvo tokia: pasiūlyti Vyriausybei patikslinti 2 ir 3 straipsnių redakciją, t.y. vietoje žodžio “leisti” įrašyti žodžius “suteikti teisę”. Kita pastaba – pasiūlyti Vyriausybei 3 straipsnyje vietoje žodžio “institucijų” įrašyti žodį “įstaigų”. Abi pastabos yra redakcinio pobūdžio ir abiem joms buvo pritarta.

Taip pat komitetas svarstė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus. Pirmas siūlymas buvo valstybės biudžete 2001 m. prognozuojamoms savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti papildomai numatytus 80 mln. litų asignavimus paskirstyti atskiroms savivaldybėms. Šiam siūlymui mūsų komitetas nepritarė. Nėra galimybių surasti papildomą finansavimo šaltinį ir savivaldybėms 2001 m. papildomai skirti 80 mln. litų. 2001 metų biudžete savivaldybių negautoms prognozuojamoms pajamoms kompensuoti yra numatyta 25 mln. 643 tūkst. litų, kurie Vyriausybės nutarimu bus paskirstyti atskiroms savivaldybėms.

Kitas Savivaldybių asociacijos siūlymas – paskirstyti savivaldybėms 15 mln. 255… litų kompensaciją už jų grąžintą pridėtinės vertės mokestį į Finansų ministerijos vardu atidarytą sąskaitą, įgyvendinant investicijų projektus už valstybės vardu gautas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko 18 mln. 890 tūkst. ir Šiaurės investicijų banko 20 mln. eurų paskolas, skirtas 2001 m. bendrąjį išsilavinimą teikiančių švietimo įstaigų pastatams atnaujinti. Šiam siūlymui iš dalies yra pritarta: pasiūlyti Vyriausybei svarstyti klausimą dėl grąžintino PVM už prekes ir paslaugas, įgyvendinant investicijų projektus už valstybės vardu gautas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Šiaurės investicijų banko paskolas, panaudojimo 2001 metais prognozuojamoms savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms ir kreditoriniams įsiskolinimams dengti.

Taip pat buvo gautas siūlymas iš Teisingumo ministerijos. Jam buvo pritarta. Pasiūlyta asignavimus perskirstyti tarp paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų ir tarp valstybės funkcijų. Taip pat gautas Vidaus reikalų ministerijos siūlymas, kad asignavimai būtų perskirstyti tarp paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų. Jam irgi buvo pritarta. Gautas ir Sveikatos reikalų komiteto siūlymas, kuriam iš dalies buvo pritarta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui nebuvo pritarta. Buvo prašoma iš esmės pritarti Savivaldybių asociacijos siūlymui (apie tą aš jau kalbėjau), kad 2001 m. būtų numatyta 80 mln. litų negautoms pajamoms kompensuoti. Kitam siūlymui Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies pritarė.

Komitetas pritaria dėl 15, 25 mln. Lt kompensacijos už grąžintą pridėtinės vertės mokestį. Galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada buvo parengta tokia – pritarti šiam įstatymo projektui, bet pagal mūsų Seimo galiojantį Statutą reikalaujama, kad po pirmojo svarstymo įstatymo projektas būtų grąžinamas Vyriausybei. Todėl galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra tokia – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti Vyriausybei patobulinti įstatymo projektą, nors iš esmės komitetas nieko nesiūlo papildomai keisti, bet vien dėl tam tikrų statutinių procedūrų reikia priimti tokius sprendimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis komiteto pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia pasiūlymus, todėl gerbiamąjį P.Papovą kviečiu pristatyti papildomo komiteto išvadą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės atstovai! Komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pateikė pagrindiniam komitetui du pasiūlymus. Vienam iš jų iš dalies yra pritarta ir pasiūlyta Vyriausybei peržiūrėti dėl grąžintino PVM. O pirmas mūsų pasiūlymas iš esmės buvo sietinas su šių metų įstatymo pakeitimu dėl kitų metų biudžetinių rodiklių, t.y. problemą spręsti šiais arba kitais metais. Šiais metais savivaldybės negauna apie 137 mln. šiais metais planuotų arba prognozuotų pajamų, todėl tą problemą spręsti šiais arba kitais metais. Suprantama, kad šiais metais nėra galimybių spręsti, komitetas yra pasiūlęs apie 50 mln. numatyti kitų metų biudžete, specialią tikslinę dotaciją, ir grąžinti negautas pajamas, tačiau, žinoma, kitų metų biudžeto svarstymas yra priešakyje. O šiam projektui iš esmės pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką pristatyti papildomo komiteto išvadą.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas irgi apsvarstė šį projektą. Iš esmės pritarta. Tačiau buvo sumažintos lėšos 7 mln. pirminei sveikatos priežiūrai, kur buvo eilutėje su valstybės garantija, Vyriausybės nutarimu jos buvo perskirstytos, paimtos iš kitų programų. Mes siūlėme nemažinti šių lėšų ir atstatyti 7 mln., tačiau, suderinus su Sveikatos reikalų ministerija, mums finansiniams įsipareigojimams vykdyti trūksta tiktai 3,9 mln., todėl siūlome skirti Sveikatos apsaugos ministerijai 300 tūkst. Lt visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programai, 5 mln. 22 tūkst. Lt – pagrindinių priemonių įsigijimui, Panevėžio apskrities viršininko administracijai – 233 tūkst., Rokiškio psichiatrijos ligoninės rekonstrukcijai. Šaltinius mes taip pat radome, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos sutaupytos lėšos paskolų dengimui – 1 mln. 655 tūkst., Krašto apsaugos ministerijos sutaupytos lėšos pensijoms – 2 mln. 500 tūkst. ir Muitinės departamento viršplaninės pajamos šiais metais – 1 mln. 400 tūkst. Iš esmės pritariam esamam biudžetui, bet prašome atsižvelgti į mūsų pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dar du komitetai yra pateikę išvadas, tai Kaimo reikalų komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar kas nors šių komitetų išvadas yra pasirengęs pristatyti? Jeigu ne, tai tiesiog protokolui konstatuojame, kad yra dviejų komitetų išvados. Jas jus, gerbiamieji kolegos, turite. Išklausę pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas, mes pereiname prie pirmojo svarstymo diskusijos. Pirmuoju svarstymu svarstant šį įstatymo projektą, frakcijos vardu kalbėti yra užsiregistravusi K.D.Prunskienė. Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis vicepirmininke, gerbiamieji kolegos! Šio biudžeto likimą galima būtų pavadinti siurrealistiniu, nes dar nuo konservatorių suplanuoto pirminio projekto, beveik nepakitusį liberalų Vyriausybės laikais, paveldėjo dabartinė socialdemokratinės orientacijos Vyriausybė. Pirmiausia tai reiškia, kad pasiekti Vyriausybės programos korespondavimą su biudžetu ir atvirkščiai metams einant vargu ar buvo įmanoma. Šiuo požiūriu, aišku, biudžeto korektyvos yra neišvengiamos, nes keičiantis Vyriausybėms šiek tiek keitėsi ir faktiški prioritetai, tai irgi turėjo vienokios ar kitokios įtakos biudžeto vykdymui. Kita vertus, biudžeto korektyvos gruodžio mėnesį yra neabejotinai vėlyvos, pernelyg vėlyvos. Būtent toks vėlyvas biudžeto koregavimas irgi neigiamai veikia biudžeto vykdymo procesą, nes visi laukia tų korektyvų, visi žino vienokius ar kitokius Vyriausybės pažadus, įsipareigojimus, nuskambėjusius aptarinėjant šį klausimą, atsakinėjant į Seimo narių pateiktus klausimus, taip pat raštiškus paklausimus. Deja, tai vyksta pakankamai vėlai. Kita vertus, asignavimų valdytojų, turinčių nerealius planus, taip pat gerokai suvaržyta veikla ir kitąsyk jie turi aukoti pačius tokius pirmenybinius savo finansinius poreikius. Šia prasme žvilgtelėjus į kitų metų biudžetą galima konstatuoti, kad, palyginti su ankstesniais metais, jis yra santūresnis augimo prasme, santūriau augimo prasme suplanuotas biudžetas, jis yra lengviau vykdomas, Vyriausybė taip pat turi šiek tiek lengvesnę situaciją, mažesnę įtampą vykdydama. Dar kartą noriu priminti, kad pastarųjų metų didelis biudžeto nevykdymas privesdavo prie to, kad metų pradžioje asignavimų valdytojai, orientuodamiesi į skaičius ir neturėdami kitokio pagrindo realiau įvertinti metų perspektyvą, padarydavo pakankamai daug išlaidų, kurios vėliau nebūdavo padengiamos, ir tai sukėlė jų įsiskolinimus ūkiniams partneriams ir pastarųjų finansines problemas. Mes bent jau šiemet turėtume užbaigti tokią negatyvią praktiką, pasimokyti iš tos negatyvios patirties ir nedaryti panašių klaidų ateityje.

Žiūrint į šias pataisas, kurios dabar yra svarstomos, galima pastebėti ir konstatuoti Vyriausybės didesnį lankstumą, pripažįstant galimybę iš dalies keisti lėšų paskirtį. Žinoma, toks lankstumas irgi gali būti vertinamas kaip neišvengiamybė, tačiau šalia tokio lankstumo neišvengiamai reikalinga griežtesnė priežiūra, kad tas lankstumas neperaugtų į lėšų panaudojimo tikslingumo nuvertinimą. Šiemet formuojant ir vykdant biudžetą labai problemiškas buvo ir lieka kitiems metams savivaldybių biudžetų planavimas, daugeliu atveju nepagrįstas, nerealistiškas, todėl susidarė didžiuliai nevykdymo skirtumai. Konstatuojant bendrą nevykdymą, ypač dideli skirtumai, netgi keliolikos procentų, paskirų savivaldybių. Aš nenoriu dar kartą minėti man gerai žinomos situacijos Švenčionių rajone, bet panaši situacija pasitvirtino daugelyje kitų rajonų, ką Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas ir šį projektą, ir kitų metų biudžeto projektą, turėjo pagrindo labai konkrečiai išsiaiškinti. Kodėl atsirado tokios disproporcijos planuojant savivaldybių biudžetus, ypač fizinių asmenų pajamų mokesčio srityje, ir savo ruožtu kaip to išdava bendrosios dotacijos dydis, vargu ar galima paai6kinti kitaip nei politiniu tendencingumu. Sakysim, jeigu kokiam nors rajonui su didėjančiu nedarbu, smunkančia ekonomika, bankrutuojančiom įmonėm, užuot bent palikę tą patį lygį, ką įrodinėja net apskrities Mokesčių inspekcija, planuoja, pavyzdžiui, per 11% fizinių asmenų pajamų augimą, o planavimo stadijoje nurodo tokį absurdišką reiškinį, niekas nesiima to pakoreguoti, leidžiama tam procesui vykti visus metus, kad įsitikintų, jog ne tik nėra 11% augimo, o netgi kelių procentų smukimas. Atleiskite, gerbiamieji, dėl tokio planavimo. Tai jau yra prastesnė praktika, negu buvo žinomais planinės ekonomikos metais. Bent jau pagal pasiektą lygį buvo planuojama. O čia apskritai, galima sakyti, iš lubų arba iš politinių malonių ar nemalonių.

Gana apmaudu, kad taip suplanuotas, pridengtas savivaldybių biudžeto deficitas tapo įsitvirtinusiu reiškiniu. Šiame projekte mes prarandame vietoj 85 mln. fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukų negavimo kompensavimo vos 25 mln., kas tik nedidele dalimi pagerina savivaldybių finansinę padėtį, paliekant didžiąją dalį problemų kaip pačių skęstančiųjų gelbėjimosi reikalą. Jeigu ši problema būtų išspręsta, bent kitais metais biudžeto planavimas kokybės prasme būtų kur kas solidesnis, negu buvo iki šiol. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai K.Prunskienei. Toliau diskusijoje kviečiu dalyvauti E.Masiulį.

E.MASIULIS. Tenka konstatuoti, kad pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją per tuos pačius metus jau antrą kartą mes perskirstome biudžetą. Tas reiškinys nėra geras ir rodo tendencijas, apie ką ir gerbiamoji profesorė kalbėjo, kad planavimas mūsų valstybėje susiduria su labai didelėmis problemos, ir tendencijos yra į blogąją pusę, o ne į gerąją.

Taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį dėl lėšų, skiriamų Kauno apskrities viršininko administracijai. Mes puikiai prisimename per žiniasklaidą tuometinį Kauno apskrities viršininką K. Starkevičių, kuris lyg baltas raitelis atėjo pas “Inkaro” badaujančius darbuotojus, savavališkai paėmęs lėšų iš Kelių fondo, 208 tūkst. litų, ir tarsi išsisprendė “Inkaro” darbuotojų problemą. Šis politikas, darydamas tuos žingsnius, visiškai jų nederino su kitomis valdžios institucijomis. Po šių veiksmų atsirado lėšų trūkumas Kelių fonde, nes iš Kelių fondo buvo organizuojami kelių tiesimo darbai, ir firma “Kamesta” per teismą prisiteisė lėšas, kurias viršininko apskrities administracija turėjo sumokėti, bet šios lėšos, kaip minėjau, buvo atiduotos “Inkaro” darbuotojams. Dabar šiuo sprendimu mes grąžiname lėšas į Kelių fondą ir kartu išsprendžiame Kauno apskrities administracijos darbuotojų atlyginimo klausimą, nes priteistos lėšos reiškia, kad Kauno apskrities administracijos darbuotojai per paskutinio pusantro mėnesio negautų neatlyginimo dėl buvusio apskrities viršininko savavališkų veiksmų.

Noriu pasakyti, kad toleruodami tokią situaciją mes galime sukurti precedentų ir ateityje, kai rajono ar miesto meras, ar apskrities viršininkas, savavališkai arba vienareikšmiai pažeisdamas įstatymus, ims spręsti to rajono ar to miesto problemas. Mes tokių rieškinių galime ateityje turėti dar ne vieną. Todėl netoleruočiau, kad dabar yra šios lėšos grąžinamos, ir tokiu būdu mes lyg ir pateisiname tuometinio apskrities viršininko veiksmus, aišku, įvertinant ir tai, kad K.Starkevičius, dalyvaudamas tokioje akcijoje, susikrovė sau ir politinį kapitalą.

Dar vienas momentas, į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį. Vyriausybė ir valdančioji dauguma nesprendžia įsiskolinimų savivaldybėms problemos, arba, tiksliau pasakius, atidėjo šios problemos sprendimą tolesnei perspektyvai. Dėl to atsiranda karštieji taškai: Telšiai, Anykščiai, kur pedagogai negauna atlyginimų, prasideda streikai, o mes, koreguodami šių metų biudžetą, skiriame lėšas pastatui Briuselyje įsigyti – 30 mln. litų. Ponai, susimąstykime, ar tie prioritetai yra labai aiškūs. Neišsprendę pačių būtiniausių vidinių mūsų problemų, mes šias lėšas numatome kitoms reikmėms. Aš tikrai ne prieš, kad tas pastatas būtų nupirktas. Galbūt įmanoma ieškoti kitų būdų, kitų galimybių, kartu sprendžiant iškilusias aktualias problemas atskirose savivaldybėse.

Ir paskutinis dalykas. Kokios garantijos, kad šių metų biudžetas bus įvykdytas? Jau dabar neįvykdymas yra daugiau negu 100 mln. litų. Norėčiau paklausti tiek Finansų ministerijos, tiek valdančiosios daugumos, kaip bus dengiami biudžeto įsiskolinimai, kai biudžetas bus nesurinktas, ir tos sritys, kurios yra numatytos biudžete, negaus iki galo finansavimo? Ar mes tikrai neskubame, šiandien spręsdami biudžeto pakeitimus, nežinodami, kiek bus nesurinkta šių metų biudžete lėšų? Tas veiksmas rodo nevisiškai atsakingą požiūrį į pagrindinį valstybės dokumentą, t.y. metų biudžetą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje toliau kviečiu dalyvauti A.Klišonį.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau akcentuoti vieną punktą – sveikatos apsaugos sistemos punktą, kuriam taip pat numatytas mažinimas. Mažinimas investicinėms programoms, sveikatos apsaugai – 7 mln. litų. Kaip minėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ponas K.Kuzmickas, Sveikatos reikalų komitetas pasisako prieš tokį punktą. Tai, kas yra numatyta kitais metais, – mažinti išlaidas sveikatos apsaugai nuo 4,34% BVP iki 3,9% BVP, – be abejo, yra gana skaudus, net labai skaudus smūgis. Noriu jums patiems priminti, kad žmogus gali šviestis, mokytis, sportuoti tik tada, kai jis yra gyvas.

Mano nuomone, tai yra labai aiškus požiūris, kaip mūsų Vyriausybė, kaip mūsų Finansų ministerija prognozuoja lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai, nurėžti ir jas panaudoti ne tokioms, mūsų manymu, reikalingoms sritims.

Tenka pasakyti, kad tie pinigai, kurie yra skiriami Briuselyje įsigyti Lietuvos ambasadą, tie 30 mln. litų… be abejo, tikrai reikia investicijų. Bet turiu kitą nuomonę. Mes turime problemą, kurią jūs, kolegos, labai gerai žinote, t.y. Valstybinės ligonių kasos problema. Jos metinis įsiskolinimas sveikatos priežiūros įtaigoms, taip pat su lėšom, kurios yra skiriamos kompensuojamiems vaistams, metų pabaigoje sieks maždaug 340 mln. litų. Tai yra apie penktadalis kitų metų Valstybinės ligonių kasos biudžeto. Iš karto galime prognozuoti, kad kitais metais bus dar daugiau problemų sveikatos apsaugos sistemoje dėl jos finansavimo, negu buvo šiemet. Toks numatomas pinigų paskirstymas šiame biudžete, manau, nėra teisingas ir nėra skiriamas tiems prioritetams, kuriems galbūt reikėtų skirti. Aš siūlyčiau gerai persvarstyti, numatyti truputį kitus prioritetus ir labiau atsižvelgti į pačių mūsų žmonių, mūsų rinkėjų, nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų glaustą kalbą diskusijoje. Paskutinis diskusijoje dalyvauja kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, pamatęs šiandien svarstomą biudžeto tikslinimo projektą, aš padariau vieną labai aiškią išvadą – kolegos, tikrai artėja Kalėdos – stebuklų metas, nes stebuklais, pasirodo, tiki ne tik maži vaikučiai, bet ir A.Brazausko Vyriausybė, ir Seimo dauguma kartu su Biudžeto ir finansų komitetu, ir kartais racionalaus mąstymo požymius rodanti finansų ministrė. Kodėl aš teigiu, kad tai yra stebuklai? Kolegos, pažiūrėkime – šiandien mokesčių surinkimas atsilieka nuo plano apie 250 mln. Lt, Mokesčių inspekcija nesurinko daugiau kaip 300 mln. litų. Tai šiek tiek kompensuoja muitinės viršytas planas. Matydami tokį skaičių, mes skirstome neva papildomus 55 mln. Lt, kuriuos sutaupė Finansų ministerija, sumažinusi valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.

Iš tiesų galima pagirti Finansų ministeriją, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų ir sumažino skolos aptarnavimo išlaidas, bet tokiu atveju, man atrodo, tą jos sutaupytą sumą reikia skirti numatomam biudžeto nevykdymui. Jeigu tos viltys dėl stebuklo, kurias puoselėja Vyriausybė, vis dėlto pasitvirtintų, pamėginkime pažiūrėti, ar tikrai geriausiu būdu siūloma paskirstyti tuos menamus 55 mln. litų. Štai 30 mln. Lt – pastatui Briuselyje. Gal iš tiesų ir reikia pagerinti mūsų atstovų darbo sąlygas, bet kai klausimas dėl pastato įsigijimo sprendžiamas pačiame metų gale, tam skiriant konkrečią sumą, kai nebus laiko net rimtą konkursą surengti, tai neatrodo gerai. Kai bandai lyginti, kurie poreikiai yra svarbesni, vis dėlto aš abejoju, ar pastatas Briuselyje šiandien yra pati jautriausia vieta. Mes girdime, kad ruošiasi bankrutuoti vaistinės, su kuriomis valstybė jau neatsiskaito, kad susikaupė didelės sumos. Tai gal, turėdami atliekamų pinigų, padidinkime įmokas už valstybės draudžiamus asmenis ar kitaip skirkime vaistinėms nesumokėtoms sumoms padengti. Girdime, kad kai kuriose savivaldybėse streikuoja mokytojai. Tai gal pažiūrėkime, kokios pagalbos tikrųjų reikia kai kurioms savivaldybėms, ir skirkime panašias sumas, kad galėtume pasakyti, jog visi Lietuvos mokytojai iki Kalėdų gaus visus vėluojančius atlyginimus. Aš manau, kad šalia tų dalykų Briuselio pastatas tikrai atrodo mažiau reikšmingas.

Koks bus mūsų sprendimo rezultatas? Aš manau, kad stebuklų vis tiek neįvyks, mokesčių surinkimo planas nebus įvykdytas (duok Dieve, kad kokiais 50 mln. Lt dar pasivytų), tiesiog Finansų ministerija pati nuspręs, ką finansuoti ir ko nefinansuoti, o mes, čia neva padarę gerą darbą – paskirstę papildomas sumas, liksime kvailio vietoje. Iš tikrųjų mes net nežinome, kam Finansų ministerija neduos pinigų, kai tas biudžeto surinkimo planas nebus įvykdytas. Taigi aš kviečiu visus atsipeikėti ir spręsti ką nors realaus – būtent svarstyti, kaip sutaupyti 200 mln. Lt ir kam jų neskirti, jeigu norim tai spręsti patys, o ne palikti finansų ministrei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis diskusijoje dalyvavęs Seimo narys. Balsavimo dėl biudžetinių įstatymų po pirmojo svarstymo nėra, todėl šis įstatymas su Seimo komiteto pasiūlymais grįžta į Vyriausybę.

Dabar, gerbiamieji kolegos, esame apsvarstę visus klausimus, kurie buvo įtraukti į šią rytinio posėdžio dalį.

Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1080(2*) ES (svarstymas)

Aš klausiu, ar, taupydami laiką, kad turėtume ilgesnę pietų pertrauką, mes galėtume dabar apsvarstyti 1-10a klausimą?. Nebūtų prieštaravimų? Jeigu ne, tai tada svarstome 1-10a – Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1080. Svarstymo stadija. Tai taip pat su integracija į Europos Sąjungą susijęs įstatymas. Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis. Ar klausiu, ar J.Matulevičius supažindins su šiuo klausimu? Taip. Gerbiamasis kolega, kviečiu pateikti komiteto išvadą iš tribūnos.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamame patobulintame įstatymo projekte Nr.IXP-1080 pakoreguota užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinio valdymo sistema, atsisakyta priverstinio hospitalizavimo, priverstinio izoliavimo, priverstinio tyrimo ir priverstinio gydymo, siekiant užtikrinti žmogaus teisių įgyvendinimą. Įstatyme vartojamos sąvokos, terminai ir kitos nuostatos suderintos su Civiliniu kodeksu, kitais galiojančiais įstatymais, Europos Sąjungos teise. Teikiamas įstatymo projektas suderintas su Europos teisės departamentu, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija. Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Vyriausybės programai, Europos Sąjungos teisei. Šiam įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

Svarstymo metu gautos ekspertų, konsultantų, specialistų išvados. Gauta 17 Teisės departamento pasiūlymų (11 visiškai pritarta, 1 – iš dalies, 5 nepritarta), 8 piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai (2 iš dalies pritarta), 24 valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai (7 pritarta, 4 pritarta iš dalies). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir teikti lydintį Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas prieš tai. Prašau Seimo narius paremti šį komiteto sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Išklausėme pagrindinio komiteto išvadą. Papildomas komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega A.Sakalas – komiteto pirmininkas. Ar jūs supažindinsite, ar kas kitas? 1-10a – Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, papildomas komitetas svarstė šį įstatymą. Mes labai daug prirašėme, gavome pastabų dėl to įstatymo. Daugumai pastabų pritarėme (pastabų yra daugiau kaip 20). Mūsų siūlymas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymą, atsižvelgiant į pataisas, kurioms mes pritarėme. Komitetas tai priėmė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, kad skiriasi papildomo ir pagrindinio komiteto išvadose pateikti siūlymai, todėl mes turėtume remtis pagrindinio komiteto teikimu ir balsuoti dėl siūlymo pritarti po svarstymo įstatymui Nr.IXP-1080. Todėl dabar, nematydamas norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu kolegas registruotis ir po to balsuosime. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Aš matau A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad pagrindinis komitetas patvirtintų, jog pritaria mūsų pastaboms arba nepritaria. Jeigu nepritaria, tai mes vienaip balsuosime, jeigu pritaria, mes kitaip balsuosime.

PIRMININKAS. Na, iš principo galėčiau paminėti tik tiek, kad tos pastabos, kurios buvo siūlytos Teisės ir teisėtvarkos komitete, nepasiekė Sveikatos reikalų komiteto ir nebuvo svarstomos. Bent taip mes galime suprasti susipažinę su Sveikatos reikalų komiteto pateiktomis išvadomis bei komitete svarstytais siūlymais. Todėl šiuo atveju mes galėtume nebent klausti vis dėlto Sveikatos reikalų komiteto. Gerbiamasis Matulevičiau, paspauskite mygtuką ir mes įjungsime jums mikrofoną. Prašom. Koks būtų jūsų komentaras?

J.MATULEVIČIUS. Teisės komitetas pritarė visiems 17 siūlymų. Sveikatos reikalų komitetas pritarė 11 iš esmės, vienam iš dalies, 5 nepritarė. Buvo 25 E.Klumbio redakcinio pobūdžio ir kitokie siūlymai. Sveikatos reikalų komitetas svarstymo metu visiškai pritarė 16 ir vienam iš dalies, kitiems nepritarė. Tokios buvo mūsų komiteto išvados. Redaguodami ir žiūrėdami dar vieną kartą šiuos klausimus, mes tik gaištume laiką. Siūlyčiau kad būtų pritarta mūsų komiteto išvadai, nes daugiau atsižvelgti… buvo tartasi su specialistais, su ekspertais visais šiais klausimais. Be abejo, aš tik galiu atsiprašyti už komitetą, kad čia nebuvo Seimo nario E.Klumbio… visi tie siūlymai ir pastabos įtraukti į pagrindinį, bet jie yra prie papildomo komiteto svarstymo…

PIRMININKAS. Ačiū. Mums visiems tikrai, manau, aiškiau, tačiau kolegos E.Klumbio pataisos nebuvo niekaip registruotos, todėl natūralu, kad jos galėjo būti aptartos ir į jas per svarstymą atsižvelgta, bet komiteto išvadose tai nėra atspindėta. Taigi aš manau, kad dabar galime po registracijos apspręsti. Formuluoju klausimą balsavimui. Balsavimas už reiškia pritarimą pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto išvadai, pritariančiai įstatymo projektui, balsavimas prieš reiškia nepritarimą išvadai. Susilaikymas yra susilaikymas. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: 57 – už, prieš nėra, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tai yra įstatymas, kurio rezultatai nekelia abejonių. Aš kviečiu nežiopsoti, registruotis ir nepraleisti balsavimo. 57 – už, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymui po svarstymo yra pritarta.

11 val. 40 min. Pertrauka iki 12 valandos. Ačiū.

Pertrauka

Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-246(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad posėdį privalome pradėti. Nors yra dar nedaug Seimo narių, bet vis tiek aš turėčiau pradėti registraciją. Registracija pradedama. Posėdis tęsiamas.

Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, užsiregistravo 26 Seimo nariai. Pradedame priėmimą. Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-246(4). Pranešėjas – R.Sinkevičius. Kviečiame pranešėją. Prašom. Priėmimo procedūrą pradedame.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė Protekcinių apsaugos priemonių įstatymo projektą š.m. rugpjūčio mėnesį ir pateikė savo išvadą. Bendru sutarimu komiteto nariai pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, taip pat nusprendė prašyti Vyriausybės, kad ji iki šio projekto priėmimo Seime datos pateiktų išvadą šiam įstatymo projektui. Komiteto išvados ir patobulinto įstatymo projekto svarstymas Seimo plenarinių posėdžių salėje įvyko rugpjūčio mėnesį. Komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui buvo pritarta. Vyriausybė savo išvadas pateikė spalio mėnesį. Taip pat buvo gautos naujos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvados, todėl komitetas nutarė detaliai išnagrinėti gautas Vyriausybės ir Teisės departamento išvadas. Joms komiteto posėdyje iš esmės pritarta ir parengtas naujas įstatymo projektas, kuris Seimo nariams ir buvo anksčiau išdalytas. Tačiau siekiant išlaikyti Statuto nustatytas procedūras dėl Vyriausybės išvadų reikia papildomai balsuoti, kadangi jos buvo pateiktos jau po įstatymo projekto svarstymo Seime. Todėl šiuo metu Seimo nariams iš naujo išdalytas įstatymo projektas pažymėtas ženkleliu 4 ir apima tik Teisės departamento išvadas, bet be Vyriausybės pasiūlymų. Todėl pirmiausia reikia apsispręsti, ar Seimas pritartų Vyriausybės išvadoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, pranešėjas nusakė situaciją, jums yra išdalytas projekto variantas, kuriame jau yra atsižvelgta į Teisės departamento išvadas, taip pat yra išdalyti Vyriausybės pasiūlymui. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant priėmimą reikia balsuoti dėl Vyriausybės siūlymų, reikia, kad Vyriausybės pasiūlymus paremtų 29 Seimo nariai. Aš norėčiau paklausti, ar mes galėtume dėl kiekvieno Vyriausybės siūlymo balsuoti atskirai ir surinkti po 29, ar balsuoti už visus Vyriausybės siūlymus ir paremti 29? Mano siūlymas būtų toks: taupant laiką ir žinant, kad šiandien mes padarėme kitų įstatymų priėmimo pertraukas, balsuoti iš karto už visus Vyriausybės siūlymus ir juos paremti 29 Seimo narių balsais. Ar sutiktumėte su tokiu mano siūlymu? Sutinkate. Prieštaravimų nėra Taigi, gerbiamieji kolegos, registruojamės, nes matau atėjusių naujų Seimo narių ir po to balsuosime, ar sutinkame, kad už Vyriausybės siūlymus būtų priėmimo metu balsuojama. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Dabar pradėsime balsavimą. Kas už tai, kad Vyriausybės siūlymai būtų svarstomi dabar? Reikia 29 Seimo narių balsų. Balsavimas pradėtas.

Už tai, kad svarstytume siūlymus, balsavo 40 Seimo narių, susilaikė 3, taigi eidami pastraipsniui svarstysime ir balsuosime dėl Vyriausybės siūlymų. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 1 straipsnis. Pastabų nėra gauta.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti už ar prieš 1 straipsnį dėl balsavimo motyvų? Norinčių nematau. Ar galime bendruoju sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimta.

2 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsniui pastabų nėra. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Prieštaraujančių nematau. Priimta. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. 3 straipsniui gauti du Vyriausybės siūlymai. Jie yra daugiau redakcinio pobūdžio, ir jiems komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nematau norinčių kalbėti, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį?.. Vieną minutę! Vis tiek mes turėsime balsuoti. Ar galime bendru sutarimu priimti Vyriausybės siūlymus?

R.SINKEVIČIUS. Komitetas Vyriausybės siūlymams pritarė.

PIRMININKAS. Fiksuoju, kad bendruoju sutarimu Vyriausybės siūlymai priimti. Ar galime priimti visą straipsnį? Galime. Priimta bendru sutarimu. Ačiū.

4 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 4 straipsniui siūlymų ir pakeitimų negauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį, kolegos? Priimta.

5 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 5 straipsniui siūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimta.

6 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. Dviem 6 straipsnio papunkčiams gauti Vyriausybės patikslinimai, kuriems komitetas pritarė. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti Vyriausybės siūlymus bendru sutarimu? Vyriausybės siūlymai priimti. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti visą 6 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.

7 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 7 straipsniui gauti Vyriausybės siūlymai, patikslinantys įstatyme nurodytas nuostatas ir leidžiantys teisiškai tiksliau jas traktuoti. Komitetas Vyriausybės siūlymams pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti Vyriausybės siūlymus? Prieštaraujančių nematau. Priimta. Tuomet ar galime bendru sutarimu priimti visą 7 straipsnį? Prieštaraujančių nematau. Priimta.

8 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 8 straipsnyje vietoj žodžių “vietos savivaldos” Vyriausybė siūlo įrašyti “savivaldybių” ir vietoj žodžio “nesusidaro” įrašyti “nesudaro”. Komitetas šiems pakeitimams pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Vyriausybės siūlymui? Pritariame bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 8 straipsniui? 8 straipsnis priimtas.

9 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. Vyriausybės siūlymui dėl 9 straipsnio komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Norėčiau paklausti, ar mes galime priimti Vyriausybės siūlymus? Priimta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Priimta. Prieštaraujančių nematau.

10 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 10 straipsniui pasiūlymų ir pakeitimų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? Priimta.

11 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 11 straipsniui pakeitimų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 11 straipsnį? Prieštaraujančių nėra. Priimtas.

12 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktoms pastaboms dėl 12 straipsnio. Iš esmės tai redakcinio pobūdžio siūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume priimti Vyriausybės siūlymus 12 straipsniui? Prieštaraujančių nematau. Priimta. Ar galime priimti visą 12 straipsnį su Vyriausybės siūlymais? Prieštaraujančių nematau, priimta. 13 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 13 straipsniui komitetas gavo Vyriausybės siūlymus. Mūsų manymu, jie labiau patikslina redakciją.

PIRMININKAS. Ar galėtume priimti Vyriausybės siūlymus? Priimta. Ar galėtume priimti visą 13 straipsnį? Prieštaraujančių nematau, priimta.

14 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 14 straipsnyje Vyriausybė vietoj žodžio “natūrinė” siūlo įrašyti tikslesnį žodį “absoliutinė”. Komitetas siūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti Vyriausybės siūlymams? Vyriausybės siūlymai priimti. Ar galime priimti visą 14 straipsnį? Prieštaraujančių nematau. Priimta.

15 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 15 straipsniui pastabų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 15 straipsnį? Priimta.

16 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 16 straipsniui gauta patikslinanti Vyriausybės nuostata, kuriai komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti Vyriausybės siūlymą? Priimta. Gal galime priimti bendru sutarimu visą 16 straipsnį? Nematau prieštaraujančių, priimta.

17 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 17 straipsniui nebuvo gauta pastabų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 17 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.

18 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 18 straipsniui jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Turbūt 18 straipsnį galima priimti bendru sutarimu? Priimta.

19 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 19 straipsniui pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Taip pat siūlyčiau priimti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau. 19 straipsnis priimtas.

20 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 20 straipsniui gautas Vyriausybės siūlymas, kuriame įvardytas Vilniaus apygardos administracinis teismas. Komitetas šiam siūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime priimti Vyriausybės siūlymą? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime priimti bendru sutarimu visą 20 straipsnį? Priimta.

21 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 21 straipsniui gauti keli Vyriausybės siūlymai. Visiems jiems komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ar galime priimti Vyriausybės siūlymus 21 straipsniui? Prieštaraujančių nematau. Priimta. Ar galima priimti visą 21 straipsnį? Prieštaraujančių nematau. Priimta.

22 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 22 straipsniui papildomų pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galime priimti bendruoju sutarimu 22 straipsnį? Priimta.

23 straipsnis.

R.SINKEVIČIUS. 23 straipsniui pasiūlymų nebuvo gauta.

PIRMININKAS. Ar galima priimti 23 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Ačiū pranešėjui. Priėmėme visus straipsnius pastraipsniui.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, galime kalbėti dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nematau. Tuomet registruosimės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsuojame dėl Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.IXP-246. Balsavimas pradėtas. Kas už, kas prieš, kas susilaiko? Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, 52 balsavus už, 2 susilaikius, Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo projektas Nr.IXP-1106(2*) ES (svarstymas) (svarstomas skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti kitą darbotvarkės klausimą (tai eurointegracinis projektas) – Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo projektą Nr.IXP-1106(2). Pranešėjai – R.Ruzas, K.Skamarakas, R.Sinkevičius, G.Kirkilas. Prašom R.Ruzą.

R.RUZAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Komitetas apsvarstė šį įstatymą, atsižvelgė į visų pastabas, t.y. į Teisės departamento, į Ekonomikos komiteto ir į kitų, pakoregavo ir siūlo priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote pagrindinio komiteto išvadą – siūloma pritarti įstatymo projektui. Tai buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Dabar norėtume išgirsti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Prašom. Kas pateiks? Ponas K.Skamarakas. Prašom.

K.SKAMARAKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė ir pritarė Pavojingų krovinių vežimo įstatymo projektui. Kviečiame balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė yra palanki. Dabar Ekonomikos komiteto nuomonę kviečiu pateikti pranešėją R.Sinkevičių.

R.SINKEVIČIUS. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas, iš esmės pritarė teikiamam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgus į suinteresuotų organizacijų, Seimo narių, taip pat Teisės departamento pateiktas išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar kviečiu Užsienio reikalų komiteto atstovą pateikti šio komiteto nuomonę. Prašom, pone Simulikai.

V.SIMULIK. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Užsienio reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Komiteto nuostata buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su sąlyga, kad įstatymo projekto rengėjai atsižvelgs į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas bei komiteto narių siūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkojame Užsienio reikalų komiteto pranešėjui V.Simulikui už pateiktą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, visos nuomonės yra išreikštos. Dabar kalbėti diskusijoje kol kas užsirašė vienas Seimo narys. Prašom. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Malonūs kolegos, ne taip dažnai išeinu į šią tribūną kalbėti apie svarstomus įstatymų projektus. Norėčiau kalbėti ne tiek apie įstatymo turinį, nes turinio kaip tokio nėra (kodėl, paaiškinsiu šiek tiek vėliau), kiek apie formas.

Pirmiausia noriu pasveikinti mūsų pagrindinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą už tai, kad jis įstengė minimalų turinį suteikti įstatymo projektui ir iš kempės padaryti truputį normalesnį pasvilusį blyną.

Aiškinamajame rašte yra džiaugiamasi, kad įstatymas padės suvienodinti pavojingų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais ir šalies viduje reikalavimus. Bet tame pačiame įstatyme skaitome, jog pavojingų krovinių vežimą reglamentuoja šis įstatymas, reglamentuoja daug kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų. Taigi šioje srityje kaip buvo daug teisės aktų, taip ta daugybė teisės aktų ir išliks. Jokio suvienodinimo nėra.

Įstatymas yra per ilgas. Per ilgas, nors jį, atrodo, sudaro kuklus straipsnių kiekis, – tik 13 straipsnių. Bet atidžiai perskaitykime tuos straipsnius, ką naujo rasime? Beveik kiekviename yra punktas, kad šį reikalą sutvarkys Vyriausybė, šį reikalą sutvarkys Vyriausybė, šį reikalą sutvarkys Vyriausybės įgaliota institucija ir t.t. Iš principo galbūt nėra labai blogai. Man visai nebaisu šioje srityje palikti visiškai laisvas rankas Vyriausybei. Bet visada galima galvoti, jog įstatymas bent nustatys kryptis, kuriomis Vyriausybė turėtų tvarkyti. Tokių krypčių čia nėra, išskyrus pageidavimą, kad viskas vyktų saugiai, atsakingai ir tvarkingai. Tas ir taip sveiku protu yra suprantama. Vieninteliai išskirtinumai yra naujovės įstatyme, kad įmonės, kurios užsiima pavojingų krovinių vežimu, privaloma tvarka turės įdarbinti pavojingų krovinių vežimo saugos specialistą iš savo lėšų, taip pat privaloma tvarka turės būti apdrausti kroviniai. Tik neaišku, kas draudžia: vežėjas ar siuntėjas.

Taigi įstatymą iš principo būtų galima sutrumpinti iki vieno straipsnio, kuris galėtų skambėti taip: viską šiuo klausimu sprendžia Vyriausybė. 13 straipsnių – 20 nurodymų Vyriausybei. Įstatymo įsigaliojimo data yra kitų metų kovo 1 diena. Iki kovo 1 d. nuo šiandien liko 58 darbo dienos. 58 darbo dienos, o reikės 20 papildomų nutarimų. Vežėjai, kurie yra susiję su šiuo verslu, gali įsivaizduoti, o mes galime pasijusti jų kailyje ir pagalvoti apie tai, kiek galimų naujovių gali atsirasti. Jų gali ir neatsirasti, nes pavojingų krovinių vežimo sistema kaip tokia nėra naujiena. Iš principo ji egzistuoja ir dabar. Tikėtina, kad didelių revoliucijų nebus. Tačiau pati praktika, mano galva, yra gana ydinga. Juokaujant galima pasveikinti Susisiekimo ministeriją ir visą Vyriausybę, kad jos turi naują veiklos prioritetą, t.y. pavojingų krovinių vežimo reikalus, turint galvoje milžinišką kiekį įvairiausių sprendimų, kurie bus, kurių reikės priėmus šį įstatymą.

Apie naujus etatus jau kalbėjau. Dar yra simptominis vienas dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Per pateikimą, prisiminkime, Susisiekimo ministerijos atstovas, teikęs šį projektą, pasakė, kad dabar Seime pateikė (atrodo, kolegos R.Sinkevičiaus klausimas buvo jam, ar derino su tais žmonėmis, kurie tiesiogiai gyvenime užsiima šiais reikalais), dabar Seime pateikė, o po trijų dienų ministerijoje bus pasitarimas ir suinteresuotiems vežėjams pateiks, ką čia sugalvojo, papasakos, ką čia sugalvojo. Iš tiesų toks pasitarimas įvyko, pateikė, papasakojo, tai džiugu. Bet turbūt arklį reikia statyti priekyje vežimo, o ne atvirkščiai.

Prieš porą savaičių mes Seime turėjome labai gerą diskusiją apie įstatymų leidybos procesą, kaip šis procesas turėtų vykti. Šis projektas, kurį dabar svarstome, yra akivaizdus rudimentas ir akivaizdus atavizmas, kaip nereikia daryti. Projektą lydi magiškas Europos Sąjungos ženklelis. Tai reiškia, jog ypatingai nieko nepadarysi. Bet akivaizdu, jog to reikia paukščiukui padėti, jog mes kažkokį teisės aktą šioje srityje esame priėmę, nors jis realiai nieko nesprendžia, jis gali būti, gali ir nebūti. Padėkime tą paukščiuką, tik stenkimės atsižvelgti į tai rengdami ateities projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai ačiū jums už išdėstytas mintis. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Dabar mes turėtume išspręsti statutinius klausimus. Yra pateikta Seimo nario R.Sinkevičiaus pataisa šio įstatymo 1 straipsnio 2 daliai. Kadangi komitetas jai nepritarė, mes turėsime apsispręsti dėl šios pataisos dabar, svarstymo metu. Dabar kviečiu R.Sinkevičių pateikti pataisą.

Galima iš vietos. Gerbiamasis kolega, būtų geriau iš vietos (sutaupytume laiko) pristatyti pataisą, o po to vienas pataisą remiantis, vienas pataisai prieštaraujantis. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinio komiteto narių pozicijas. Prašome. R.Sinkevičius.

R.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis įstatymas apims ne tokią jau mažą krovinių dalį. Į pavojingų krovinių sąrašą šiandien įeina daugiau nei 1200 prekių pavadinimų. Tai ne vien raketos, ginkluotė, šoviniai ar kas nors. Bet tai ir trąšos, naftos produktai, pesticidai, dažai, degtukai, farmacijos gaminiai ir panašiai. Aš manau, kad šiandien Lietuvoje tokia situacija, kad mūsų geografinės padėties, tranzito šalies galimybės blogai panaudojamos. Aš manau, jeigu šitas įstatymas bus taikomas ir tranzitiniams kroviniams, tai mūsų perkrova per mūsų turimus uostus, pasienio perėjas dar labiau sumažės ir Lietuva patirs tam tikrus ekonominius sunkumus. Kitų Baltijos šalių uostų apyvarta kas kartą didėja, o Lietuvoje po 10–15% mažėja. Mes prarandame savo klientus. Aš pateikiau pataisą, kuria šis įstatymas nebūtų taikomas tranzitiniams kroviniams, o tranzitinių krovinių transportavimą ribotų tarptautiniai susitarimai. Pagrindinio komiteto nurodoma, kad tai neatitinka Europos Sąjungos direktyvos 90-550. Ši direktyva kalba tik apie autotransportą, tačiau visiškai nieko nekalba apie kitas transporto rūšis, kur mano pasiūlymas galėtų būti visai priimtinas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar nori kalbėti prieš pagrindinio komiteto atstovas R.Ruzas.

R.RUZAS. Daugelį pastabų tikrai pasakė gerbiamasis R.Sinkevičius. Komitete buvo nagrinėtas ir gerbiamojo R.Sinkevičiaus pasiūlymas, jam nepritarta. Gautos išvados iš kai kurių institucijų, kad tai sudarytų prielaidas įvežti tam tikrą kontrabandą ir kitus dalykus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tranzitas, kaip žinoma, nebūtų nei deklaruojamas, nei panašiai, tik jo įvežimo dokumentai ir tai sudaro tam tikras prielaidas. Todėl ir buvo toks siūlymas, kad tranzitas kaip toks nebūtų taikomas šiame įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų paremti autorių? Nematau. Dabar, gerbiamieji kolegos, turėsime registruotis ir balsuosime dėl R.Sinkevičiaus teikiamos pataisos. Registracija pradėta. Paminėsiu, kad pagrindinis komitetas nepritarė šiai pataisai ir šiuo atveju atstovauja Vyriausybės pozicijai, kad nebus galimybės vykdyti Europos Sąjungos direktyvų, kurios skirtos Europos sienų apsaugai ir prevencijai nuo pavojingų krovinių vežimo galimų avarijų, nes pritarus teikiamam pasiūlymui nebus galima kontroliuoti tranzitinių krovinių.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavimas pradėtas. Kas norėtų paremti R.Sinkevičiaus pataisą, balsuoja už, kas norėtų paremti pagrindinio komiteto poziciją, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 12, prieš – 19, susilaikė 17. Pataisa nesulaukė pritarimo. Ar galime dabar, kadangi daugiau kitų pasiūlymų nebuvo, bendru sutarimu pritarti po svarstymo?

Dėl balsavimo motyvų už kalbės J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kviesčiau kolegas pritarti, nes, kiek supratau, J.Čekuolis siūlė pritarti, tik dabar pasiruošė kalbėti prieš. Gerbiamasis J.Čekuolis paminėjo, kad ne viskas yra surašyta įstatyme, reikia Vyriausybės nutarimų. Bet be šio įstatymo Vyriausybės nutarimai neturėtų galios, todėl kviečiu, kad būtų priimtas įstatymas, o tada parengti Vyriausybės nutarimai, juo labiau kad tos pozicijos, apie kurias kalbėjo pranešėjas pateikdamas įstatymą, bus suderintos su tais vežėjais, tais žmonėmis, kurie užsiima pavojingų medžiagų transportavimu, tos nuostatos buvo aptartos ir aš siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo nėra, yra norinčių neparemti šio įstatymo po svarstymo. Prašome J.Čekuolį.

J.ČEKUOLIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ketinu susilaikyti ir dar sykį paaiškinu, jog įstatymo projektas yra visiškai tuščias, esminių keičiančių nuostatų arba apskritai kokių nors esminių minčių jame surasti yra pakankamai sudėtinga. Kalbama apie pavojingus krovinius, tačiau neapimama nemažai transportavimo sričių. Manau, kad esminis dalykas yra ydingas šio įstatymo projekto parengimas. Ydinga parengimo tvarka, todėl iš principo pritarti tam negaliu ir ketinu susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra sutarimo, tai registruojamės ir balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo projektui Nr.IXP-1106. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 36, prieš – 4, susilaikė 16. Įstatymui po svarstymo pritarta. Primenu, kad jis buvo svarstomas skubos tvarka.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1140(3*) (sujungtas su projektais Nr.IXP-1062, Nr.IXP-1062A). Žemės reformos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1141(3*). Žemės įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-1121 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti kitą darbotvarkės klausimą – Nr.IXP-1140(3). Šis įstatymo projektas sujungtas su projektu Nr.IXP-1062 ir Nr.IXP-1062a. Pranešėjai – A.Baura – Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas – V.Rinkevičius, J.Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir P.Papovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašome pranešėją A.Baurą. Kol pranešėjas ateis, noriu padėkoti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistams su mokytojais, kurie aplankė mūsų Seimą, stebėjo Seimo posėdį. Linkime jiems geros dienos, gerų įspūdžių ir būti ateityje šauniais parlamentarais. Prašome, pranešėjau.

A.BAURA. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, esant kai kuriems neatitikimams teikiamo svarsti projekto su Konstitucija, Aplinkos apsaugos komiteto vardu prašau daryti svarstymo pertrauką iki šios savaitės ketvirtadienio plenarinio posėdžio. Kiek žinau, to pageidauja Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Būtent aš norėčiau pertraukos visiems trims klausimams, tai yra 1-7a, 1-7b ir 1-7c.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas prašo pertraukos, atsižvelgdamas į Teisės departamento išdėstytus motyvus, taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kadangi pagal Statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra įgaliotas pareikšti nuomonę dėl atitikimo Konstitucijai, tai aš nežinau, gal kiti papildomi komitetai neprieštarautų, kad būtų daroma svarstymo pertrauka. Tada bendru sutarimu daroma svarstymo pertrauka ir mes prašytume komitetus iki ketvirtadienio apsvarstyti ir pateikti naują suderintą projektą, kuris jau nekeltų konstitucinių abejonių. Taip pat noriu pasakyti, kad šiuo atveju pertrauka daroma ir dėl lydinčiųjų įstatymų – projekto Nr.IXP-1141 ir projekto Nr.IXP-1121. Ar sutinkame? Ačiū.

Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1136(2*) ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti 8 darbotvarkės klausimą – Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1136(2). Teikėjas – aplinkos apaugos ministras ponas A.Kundrotas, pranešėjai: ponas V.Baravykas – Aplinkos apsaugos komitetas, G.Dalinkevičius – Žmogaus teisių komitetas. Prašom, pone pranešėjau.

V.BARAVYKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimo įstatymo tikslas yra Europos Sąjungos direktyvų gyvosios gamtos apsaugos idėjos perkėlimas į mūsų šalies teisės aktus, kad pagal šio įstatymo naują redakciją įstatymo objektas būtų ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančios bei augančios laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, bet ir visos Europos rūšys, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių konvencijų sutarčių bei Europos Sąjungos direktyvų priedus ir kurioms taikomas ypatingos apsaugos statusas. Seimo plenariniame posėdyje projektas buvo pateiktas lapkričio 13 d., Aplinkos apsaugos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu svarstyti šį įstatymo projektą, Žmogaus teisių komitetas – papildomu.

Svarstant šį įstatymo projektą, Aplinkos apsaugos komitete buvo gauti Teisės departamento siūlymai, kuriems iš esmės pritarta. Papildomas komitetas projektui pritarė be pastabų. Todėl siūlau Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-1136 pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Kviečiame Žmogaus teisių komiteto pranešėją G.Dalinkevičių. Prašom, pranešėjau.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, malonu, kad Žmogaus teisių komitetas turi irgi rūpestį svarstyti įstatymus, skirtus gyvūnams, augalams, grybams, ir yra įdomus dalykas, kad turime visišką teisę parašyti štai tokį sprendimą: šis projektas atitinka žmogaus teisių reikalavimus. Kodėl? Labai paprasta. Todėl, kad žmogaus teisės – ne tik galimybė veikti, bet ir, šiaip ar taip, pareigų suma, pareigų saugoti štai šias rūšis, ir tikrai netrikdo žmogaus teisių. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Ačiū. Žmogaus teisių komitetas pritarė po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, užsirašė kalbėti svarstymo metu, kaip matau, vienas Seimo narys – P.Vilkas. P.Vilkas, atrodo, sutinka, kad gyvūnai būtų saugomi. Malonu. Kadangi nėra alternatyvų ir nėra kitokių siūlymų, ar galėtume pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, po svarstymo bendru sutarimu pritarta įstatymui Nr.IXP-1136.

Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1137(2*) ES (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1137. Pranešėjas – J.Raistenskis, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašom, pranešėjau.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.IXP-1137 antra redakcija reglamentuoja laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, siekiant išsaugoti natūralios laukinių gyvūnų bendrijos ir rūšių įvairovę. Laukinės gyvūnijos įstatymo objektas būtų ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančios ar sutinkamos laukinių gyvūnų rūšys, bet ir visos Europos ar pasaulio laukinių gyvūnų rūšys, jų individų ir dalių bei gaminių naudojimas ir apsauga Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projektas buvo pateiktas š.m. lapkričio 13 d., lapkričio 28 d. svarstomas komitete, iš esmės atsižvelgta į Teisės departamento pastabas bei pataisas, papildomo komiteto nebuvo paskirta. Pataisų ir pastabų iš visuomeninių organizacijų bei iš kitur negauta. Siūlome pritarti Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, patobulintam Aplinkos apsaugos komitete, po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas siūlo pritarti po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti svarstymo metu dėl šio įstatymo projekto? Norinčių nematau. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo projektui Nr.IXP-1137 – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Bendru sutarimu pritariame. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, šio posėdžio darbotvarkės visus numatytus klausimus apsvarstėme labai operatyviai ir labai efektyviai. Dėkoju visiems pranešėjams, sudariusiems geras sąlygas mums taip gerai padirbėti. Mes sutaupėme laiko. Dabar norėčiau pasitarti, kokius klausimus mes galėtume svarstyti. Rezerve turime įstatymo projekto “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimą, projekto Nr.IXP-1130, bet aš nematau pateikėjo. Ar pateikėjas nėra įgaliojęs ką nors pateikti šį projektą? Nėra. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad mes iki pietų pertraukos neturime daugiau kitų klausimų.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1221(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Aš norėčiau paklausti poną K.Rimšelį – ar jūs galėtumėte pateikti antrąjį variantą? Gerai. Tuomet galime pakviesti poną K.Rimšelį į tribūną ir svarstyti 2-8 klausimą – Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties sudarymo 1 straipsnio pakeitimo”. Prašom, pranešėjau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis nutarimas yra tam tikras formalumas, nes keičiasi Liberalų sąjungos atstovas Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtyje. Vietoje S.Spėčiaus yra siūlomas nuo Liberalų sąjungos S.Groblys. Variantas Nr.IXP-122(2) yra suderintas ir pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Siūlyčiau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė nutarimo projektą. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime mes pritarti po pateikimo? Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta. Ar galėtume pradėti svarstymą ir priimti šį nutarimą? Yra pasiūlyta ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad mes pritariame ypatingos skubos tvarkai. Sutariame, kad po svarstymo taip pat pritarėme ir galime pradėti Seimo nutarimo priėmimą pastraipsniui. Prašome pranešėją į tribūną. Prašom, pranešėjau, ar yra kokių siūlymų?

K.RIMŠELIS. Siūlymų nėra, siūlau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Sutarta.

Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Sutarta.

3 straipsnį? Irgi sutarta.

Gerbiamieji kolegos, visi Seimo nutarimo straipsniai bendru sutarimu priimti. Dabar reikės balsuoti dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nematau. Registruojamės.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašau balsuoti dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties sudarymo” 1 straipsnio pakeitimo. Balsavimas pradėtas: už, prieš, susilaikantys. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, už – 49, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties sudarymo” 1 straipsnio pakeitimo” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau papildomų klausimų negalime svarstyti – nėra pranešėjų, arba klausimai bus svarstomi po pietų, – rytinis posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 valandos.