|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2001-11-27 Nr. IXP – 729(2)
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:
1. Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata ne visai derinasi su projekto 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje sakoma, kad uždarame teismo posėdyje priimtų sprendimų interneto tinklapyje skelbiama tik jų rezoliucinė dalis. Jeigu uždarame teismo posėdyje būtų skelbiamas visas sprendimas, tai būtų paversta niekais žmogaus asmens privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumas, būtų atskleista valstybės, profesinė ar komercinė paslaptis.
2. Projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalys neatitinka to paties projekto 123 straipsnio 5 punkto nuostatai, kad Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo.
3. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad hipotekos skyrius prie apylinkės teismo steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismų hipotekos skyriai steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi nepateiktos Hipotekos registro įstatymo pakeitimo projektas, neaišku, kaip būtų galima vykdyti projekto 16 straipsnio 1 dalies minėtą nuostatą. Be to, Hipotekos registro įstatyme kalbama ne apie Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo, o apie apylinkių teismų hipotekos skyrius. (pabr. mūsų).
4. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad hipotekos skyriams vadovauja Centrinė hipotekos įstaiga. Kadangi į hipotekos skyrius įeina ir hipotekos teisėjai, vadovavimas jiems kelia abejonių dėl tokios funkcijos konstucingumo.
5. Ne visai suprantama projekto 43 straipsnio trečiosios dalies nuostata, kad teisėjai vietoj to, kad nusišalintų, turi raštu pranešti teismo pirmininkui apie aplinkybes, kurios sąlygotų jo nušalinimą.
6. Projekto 64 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta, kad teisėjas gali būti perkeltas į kitą teismą jam sutikus.
7. Ne visai tarpusavyje derinasi projekto 90 straipsnio ir 88 straipsnio 4 dalies nuostatos. Projekto 90 straipsnyje sakoma, kad drausminė nuobauda įsigalioja praėjus 10 dienų nuo jos paskyrimo, o 88 straipsnio 4 dalis nurodo, kad sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas.
8. Ne visai suprantama, kodėl projekto 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjų mokymo programas tvirtina ir teisingumo ministras, o ne Teisėjų tarybos pirmininkas.
9. Iš projekto 101 straipsnio 2 dalies neaišku, kokia socialinio draudimo pensija bus mokama teisėjui, neturinčiam 15 metų teisėjo darbo stažo.
10. Svarstytina, ar projekto 107 straipsnį nereikėtų perkelti į projekto VIII skyrių.
11. Diskutuotina projekto 110 straipsnio nuostata, kad teisėjų patarėjai, padėjėjai, konsultantai “padeda vykdyti kitas teisėjų pareigas”. Tokia nuostata gali būti įvairiai interpretuojama ir suprantama.
12. Diskutuotinas projekto 122 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatoma Teisėjų tarybos sudėtis, nes į ją norima įjungti tiek vykdomosios valdžios, tiek ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovus. Tai neatitinka konstituciniam valdžių atribojimo principui, pačiam institucijos pavadinimui ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje esančiam tos Tarybos apibrėžimui kaip specialios teisėjų institucijos.
13. Projekte reikėtų apsispręsti, kaip turėtų būti įvardinama Lietuvos nacionalinė teismų administracija (projekto 128 ir kt. straipsniai) – ar taip, kaip pasakyta, ar Nacionalinė teismų administracija (projekto 129 straipsnis ir kiti straipsniai). Projekte tą pačią sąvoką reikėtų vardinti vienodai.
14. Projekto IV ir kitose dalyse nepagrįstai trumpinami kai kurių teismų pavadinimai – vietoj Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo rašoma Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas.
15. Redaguojant projekto 137 straipsnį reikėtų apsispręsti ar jame įvardinamą pareigybę reikėtų vadinti “antstoliu” ar “teismo antstoliu”, kaip tai pateikiama Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso projekte.
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Jurgis Orlauskas
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Pranas Skaisgiris