Trisdešimt aštuntasis (162) neeilinis posėdis
2001 m. lapkričio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai Č.JURŠĖNAS ir A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. lapkričio 27 d. neeilinį plenarinį posėdį. Kaip žinote, neeilinis posėdis yra dėl svarbiausio dalyko – dėl aukštojo svečio, kurio šiomis minutėmis laukiame, ir dėl kitų klausimų, kuriuos į darbotvarkę surašė Seimo valdyba. Kadangi mes kitų darbų dabar negalime daryti, tai aš siūlau visų pirma neskubant registruotis. Iš lėto registruojamės. (Balsai salėje) Gal reikės ir pakartoti, nes čia nematau kai kurių Seimo narių. Prašom registruotis. Kol kas yra 50 Seimo narių.

Mieliesiems kolegoms noriu pranešti, kad mūsų posėdį stebi užsienio šalių diplomatinių atstovybių vadovai, ekscelencijos ambasadoriai. Pasveikinkime juos. (Plojimai)

Ko gero, reikia pakartoti registraciją. (Balsas salėje: būtų gerai) Gerai, registracija. Jau 59 Seimo nariai salėje. Ateina vis daugiau ir daugiau Seimo narių. (Balsas salėje) Žinoma, šiam Seimo nariui atėjus, reikia dar kartą registruotis.

Kolegos, paskutinį kartą registruojamės. Jau 68 Seimo nariai. Prašyčiau atkreipti dėmesį į monitorius. Mielieji kolegos, prašom susikaupti, svečiai jau čia pat.

Mielieji kolegos, pasveikinkime aukštuosius svečius. (Plojimai) Ačiū. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Laba diena, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Noriu dar pasakyti, kad dalyvauja diplomatinių misijų atstovai. Norėčiau suteikti žodį mūsų svečiui – Rumunijos Prezidentui I.Iliescu. Prašom.

Rumunijos Prezidento I.Iliescu kalba

I.ILIESCU. Pone Pirmininke, gerbiamieji Lietuvos žmonių atstovai, ponios ir ponai! Man suteikta galimybė šiandien kreiptis į išrinktus Lietuvos žmonių atstovus. Laikau tai didele garbe ir gerų Rumunijos ir Lietuvos santykių įrodymu.

Parlamentas yra pagrindinė demokratijos institucija, piliečių teisių ir laisvių garantas. Mūsų šalys atsikratė komunistinio totalitarizmo, yra tvirtai pasiryžusios kurti teisės viešpatavimo institucijas ir įsipareigoti laikytis demokratinio pasaulio vertybių: laisvės, teisingumo, socialinės sanglaudos, pakantumo, dialogo, mažumų pagarbos ir apsaugos, lygių galimybių ir solidarumo su tais, kurie kenčia.

Ir Rumunija, ir Lietuva daug paaukojo kovodamos už savo tautinio identiteto įtvirtinimą ir valstybės bei tautos nepriklausomybės ir orumo išsaugojimą. Norėčiau pagerbti visus žmones, atidavusius auką už laisvę ir demokratiją komunistinio totalitarizmo režimo laikais. Ateities kartos turi žinoti, kokia buvo laisvės, demokratijos ir teisių, kuriomis jie dabar džiaugiasi, kaina. Jaunesnioji karta privalo žinoti, kodėl vertybės, kuriomis mes tikime, yra gerbtinos ir gintinos. Nepakantumas, ksenofobija, antisemitizmas ir smurtas demokratinėje šalyje nėra priimtinos priemonės siekti politinių, ekonominių ir socialinių tikslų. Norėdami savo šalyse pagilinti ir sustiprinti demokratiją, privalome remti pilietinės visuomenės kūrimą ir jos veiksmingumą. Ji turi tapti natūraliu politinės valdžios partneriu. Taip pat privalome intensyviau įgyvendinti gero valdymo principus, paremtus stipriomis, veiksmingomis ir skaidriomis institucijomis, tarnaujančiomis piliečiams bei visuomenei.

Didelį ir realų pavojų mūsų visuomenei kelia korupcija, kurią aštrina nepriteklius arba įstatymų dviprasmiškumai, neišvengiamai lydintys mūsų šalių reformų ir persitvarkymų procesus. Demokratinė ir ekonominė bei socialinė plėtra yra tiesiogiai susijusios. Kuo tvirtesnė šalies demokratija ir kuo daugiau ji turi politinės ir ekonominės laisvės, tuo sėkmingesnė ji bus ekonominei ir socialinei plėtrai. Europos Sąjungos šalys ir JAV šiuo požiūriu yra puikūs pavyzdžiai. Rumunija ir Lietuva, Europos ir euroatlantinės integracijos procesų šalys kandidatės, laiko šias šalis atrama ir modeliu, kurio reikėtų sekti ateityje. Taika ir stabilumas mūsų žemyne neįsivaizduojami be ekonominės ir socialinės plėtros, be atotrūkio tarp turtingų ir skurdžių Europos valstybių sumažinimo, nesukūrus politinio identiteto ir išsamaus Europos socialinio modelio.

Ponios ir ponai, Berlyno sienos žlugimas ir šaltojo karo pabaiga suteikė Europos valstybėms nepaprastai svarbią galimybę ir realų istorinį šansą ištrinti senąsias žemyną dalijusias ribas ir dirbti drauge Europos suvienijimo projekto sėkmės vardan. Rumunija, kaip ir Lietuva, pasirinko integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Rumunijos pasirinkimas yra natūralus ir teisėtas, nepažeidžiantis nė vienos kitos Europos valstybės interesų. Mes suprantame, kokia yra ekonominė ir socialinė šio pasirinkimo kaina. Mes taip pat esame pasiryžę prisiimti atsakomybę už strateginių tikslų įgyvendinimą. Mes manome, kad Europos Sąjungos plėtra yra būtinas solidarumo projektas, kurį Vakarų Europos šalys gali ir privalo įgyvendinti ir savo, ir visos Europos interesų labui. Nemanau, kad kam nors gali būti naudingas neaiškumo dėl Europos Sąjungos plėtros kaštų ir pasekmių gilinimas. Naujų narių priėmimas netaps Europos Sąjungą destabilizuojančiu veiksniu ar kliūtimi. Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir Airijos prisijungimo patirtis parodė priešingai. Kaip tik todėl aš manau, kad Europos Sąjungos plėtros procesas padidins stabilumą ir gerovę visoje Europoje, taip pat užtikrins geresnį jos vidaus ir užsienio saugumą. Rumunija rengiasi iki 2002 m. pabaigos pradėti derybas dėl visų derybinių skyrių ir iki 2004 m. pabaigos baigti derybas dėl daugumos skyrių.

Rugsėjo 11 d. atakos prieš JAV atkreipė dėmesį į tarptautinį terorizmą ir cheminio, biologinio ar branduolinio užpuolimo grėsmę. Šie išpuoliai laukia tvirto ir nedelsiamo visų šalių, tikinčių demokratija ir laisve, atsako. Būdama ištikima savo įsipareigojimams, Rumunija pasiryžo veikti kaip de facto NATO narė ir leisti Aljansui prieš terorizmą, kuriam vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, naudotis savo oro erdve, sausumos ir vandenų teritorija. Norėdami sėkmingai kovoti su terorizmu ir sustiprinti demokratiją, privalome pašalinti priežastis, sukeliančias nepasitenkinimą ir nusivylimą tų, kurie taip beatodairiškai pamina vertybes, kuriomis mes tikime. Todėl privalome laimėti kovą su skurdu, neišsivystymu, ligomis, užtikrinti galimybę įgyti išsilavinimą ir suteikti galimybes bei kovoti su socialiniu išskyrimu.

Gerbiamieji Lietuvos žmonių atstovai, ponios ir ponai, mano apsilankymo jūsų šalyje tikslas yra išplėtoti ir sustiprinti santykius tarp mūsų šalių ir žmonių. Mes palaikėme gerus santykius tarpukario laikotarpiu. Iširus buvusiai Tarybų Sąjungai, jie buvo atnaujinti ir nuo to laiko natūraliai plėtojosi politiniu ir diplomatiniu lygiu. Mes vaisingai bendradarbiaujame įvairiose pasaulio ir žemyno institucijose. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacijoje bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje.

Tačiau visiškai negalime būti patenkinti mūsų dvišalių ekonominių ryšių lygiu. Rumunijos ir Lietuvos ekonomikos papildo viena kitą. Manau, kad dar neįvertinome visų galimybių, kurias galėtume išnaudoti. Būtent todėl, manau, kad mums reikia imtis rimtų priemonių ir geriau išstudijuoti, ką siūlo Rumunijos ir Lietuvos ekonomikos veikėjai bei baigti kurti šių santykių juridinį pagrindą. Aš tikiuosi, jog laisvos prekybos sutarties bei sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pasirašymas paskatins ir suintensyvins dvišalę prekybą. Dirbdami kartu galime rasti naujų būdų išplėtoti abipusiškai naudingą bendradarbiavimą tarp mūsų šalių ir žmonių.

Baigdamas norėčiau jums padėkoti už dėmesį, kurį jūs skyrėte mano kalbai, taip pat už šiltą priėmimą, kurį patyriau aš ir mane lydinti Rumunijos delegacija. Priimu tai kaip jūsų noro prisidėti prie Rumunijos ir Lietuvos ryšių išplėtojimo ir sustiprinimo išraišką. Visi mes siekiame to paties tikslo ir matome tokią pačią perspektyvą – mūsų šalių piliečių gerovę ir prisijungimą prie Europos ir euroatlantinių struktūrų. Dirbkime kartu šios ateities sėkmės vardan. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Tęsiame posėdį. Pirmininkavimą perduotu Seimo Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Mielieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Dirbame pagal Seimo valdybos patvirtintą darbotvarkę. Aš siūlau iš eilės imtis pirmojo arba, tiksliau, antrojo klausimo. Kadangi mes esame gerai nuteikti, tai aš siūlau atlikti dar vieną gerą darbą – pasveikinti šiandien gimusią mūsų kolegę ir… Nematau vienos Seimo narės. Dabar garsiai pasakysiu – simpatiškąją mūsų kolegę D.Teišerskytę. (Plojimai)

Kviečiu į tribūną P.Papovą, bet, man atrodo, kolega E.Masiulis dar nori kai ką pasakyti. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Lyg ir neatsimenu, kad mes būtume ką nors dėl darbotvarkės dar kalbėję, tad, prisidėdamas prie sveikinimų, norėčiau su apgailestavimu konstatuoti, kad į neeilinio posėdžio darbotvarkę (suprantu, kad centrinis įvykis yra Rumunijos Prezidento kalba), valdančioji dauguma sugeba įrašyti visus kertinius rudens sesijos darbų programos klausimus, tikėdama, kad opozicijos dalyvavimas neeiliniame plenariniame posėdyje nebus aktyvus. Tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Pelno mokesčio įstatymo projektas, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra kertiniai klausimai. Būtų linkėjimas ateityje sudarant neeilinio posėdžio darbotvarkę iš anksto planuotų svarbių klausimų į jas netraukti. Dar noriu atkreipti dėmesį į rezervinį 2 klausimą. Vėl kartojasi ta negera praktika, kai Seimo narių registruoti įstatymų projektai yra įtraukiami į darbotvarkę, o rudens sesijos darbų programoje šio įstatymo projekto nėra. Vis dėlto linkėčiau ateityje tokių dalykų vengti.

PIRMININKAS. Ačiū už gerus palinkėjimus. Tik noriu pasakyti tai, ką aš sakiau ir Seniūnų sueigoje, kurioje mes preliminariai svarstėme darbotvarkę. Taigi ne vien tik Seimo valdyba, kaip čia pasakius, autoritariškai nusprendė, bet buvo tartasi ir su Seniūnų sueiga. Seniūnų sueigoje buvo aiškiai pasakyta, kad kai iš Vyriausybės ateina svarbūs klausimai, mes juos turime pradėti nagrinėti. Tas pasakytina kaip tik apie eurointegracinius ir kai kuriuos kitus klausimus. O 2 rezervinis klausimas susijęs su tuo, kad reikia pasivyti vieną jau anksčiau svarstytą klausimą. Viskas yra motyvuota, bet, gerbiamasis kolega, jūsų linkėjimus perduosiu Seimo valdybos nariams. (Šurmulys salėje)

Taigi imamės 2 darbotvarkės klausimo – Apskrities… Minutę. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Pone pirmininke, arba mes priimame atskirą Seimo nutarimo projektą, papildantį darbotvarkę dėl 2 rezervinio klausimo, arba išbraukiame iš rezervinių klausimų. Ne sykį mes jau priėmėme tokius sprendimus. Aš siūlau šiandien jį tiesiog bendru sutarimu išbraukti, nes tai nėra degantis klausimas, o kitą savaitę svarstyti su papildomai prieš jį einančiu Seimo nutarimo projektu.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kai tas klausimas bus nagrinėjamas, išspręsime tą formalų dalyką. Aš siūlau dabar nesismulkinti, mielieji kolegos, mes turime kur kas svarbesnių dalykų, dėl kurių turėsime ginčytis.

Apskrities valdymo įstatymo 4, 5, 10, 13, 16, 18, 19 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-574* (priėmimas)

Taigi darbotvarkės 2 klausimas – Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-574. Priėmimo stadija. Pranešėjas – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo jokių pastabų negauta. Teisės departamento išvada buvo teigiama, pakeitimų nėra, išskyrus tai, kad įvertinta Teisės departamento išvadoje dėl šaltinio paskelbimo. Galima priiminėti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Pastraipsniui. Gerai. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies pakeitimas. Niekas nenori kalbėti? Galime bendru sutarimu? Kolega G.Vagnorius norėtų? Prašom. G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį. Aš nebūčiau kategoriškas ir neagituočiau balsuoti prieš šias pataisas, bet viršininko pavaduotojas yra pakeliamas į aukštesnį negu viceministras rangą. Tai yra verta pagalvoti dėl ateities. Jeigu iš tikrųjų mes dėl kokių nors dalykų, trumpalaikių dalykų, nesilaikysime valstybės tarnybos nuoseklumo, ateityje, po tam tikro laiko, vėl ateis kažkas ir vėl keis. Ar tikrai pagrįstas toks sprendimas? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, balsuosime, nes formaliai kolega G.Vagnorius pataisos neteikė.

P.PAPOVAS. Aš tik noriu truputėlį paaiškinti. Yra visiškai skirtingi dalykai, kai apskrities viršininkas yra ir valdymas organizuojamas mūsų valstybėje, teritorinis valdymas, per apskrities viršininką, tai yra Vyriausybės įstaiga, apskrities viršininką skiria Vyriausybė. Todėl visiškai normalu, kad ir jo pavaduotoją skirtų Vyriausybė. O viceministras yra visiškai kita sritis. Ministro neskiria Vyriausybė, todėl ir viceministro, visai logiška, neturėtų skirti Vyriausybė. Ministrą skiria, ministrų kabinetą formuoja Prezidentas, Ministro Pirmininko teikimu. Taigi Vyriausybės kabineto narys, ministras, paskiria sau viceministrą. Buvo Konstitucinio Teismo išvada, kad niekas kitas negali skirti viceministro kaip tik ministras.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis G.Vagnorius reikalauja balsuoti dėl šio straipsnio? Ne. Tai galime bendru sutarimu? Priimta.

2 straipsnis, arba 5 straipsnio 2 punkto pakeitimas. Irgi, atrodo, nėra pastabų.

P.PAPOVAS. Čia tik savivaldos formalus dalykas, sulyginti su Savivaldos įstatymu.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. 3 straipsnis, arba 10 straipsnio 1 punkto pakeitimas.

P.PAPOVAS. Tas pat.

PIRMININKAS. Nėra pastabų? Priimta. Kolegos, 4 straipsnis, arba 13 straipsnio 3 ir 5 punktų pakeitimas.

P.PAPOVAS. To paties pobūdžio.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Priimta.

5 straipsnis – viso IV skyriaus pavadinimo pakeitimas. Sutinkame? Tada irgi priimtas.

7 straipsnis, arba 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas. Pastabų nėra? Galime priimti? Priimta.

Ir paskutinis, arba 8 straipsnis, o bazinio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pakeitimas. Galime priimti? Priimta.

Gerbiamasis pranešėjau, visi straipsniai. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Tada prašyčiau registruotis ir balsuosime. Registracija.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo. Kas už, prašom balsuoti, kas kitaip, irgi prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 52, prieš nėra, susilaikė 5. Apskrities valdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymas priimtas.

1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1129* ES (svarstymas ir priėmimas)

Ačiū. Gerbiamieji kolegos, imamės darbotvarkės 3 klausimo – 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projekto Nr.IXP-1129. Eurointegracinis klausimas. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės kolega G.Šivickas. Iš pradžių svarstymas, o paskui gal imsimės ir priėmimo.

G.ŠIVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą. Atsižvelgė į Teisės departamento išvadas, joms pritarė. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Užsienio reikalų komiteto vardu kalbėti kolegą S.Dmitrijevą. Nematau. Kaip Užsienio reikalų komiteto narys, galiu patvirtinti, kad Užsienio reikalų komitetas svarstė ir vieningai pritarė iniciatorių pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Už – 7, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra.

Mielieji kolegos, niekas neužsirašė kalbėti diskusijose. Gerbiamasis Sergejau, aš jau už tamstą pasakiau, bet gal pats geriau pasakysite. Prašom. S.Dmitrijevas – Užsienio reikalų komiteto vardu. Prašom. Formalumai yra formalumai. Prašom.

S.DMITRIJEVAS. Labai atsiprašau. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, vykdydamas Seimo pavedimą, šių metų lapkričio 21 d. svarstė teikiamą konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Komitetas pritarė 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymo projektui. Konvencijos ratifikavimas tiesiogiai susijęs su integracija į Europos Sąjungą. Todėl siūlau Seimui paremti konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą ir balsuoti už. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kadangi niekas nenori kalbėti diskusijose, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Mielieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas šiandien priimti šį įstatymą, vadinasi, sutarti dėl ypatingos skubos. Ar galime, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Tada tik turime pasitikrinti, ar mūsų pakanka, nes šiuo atveju turi būti kvalifikuota balsų dauguma. Prašom registruotis.

Mielieji kolegos, tikrai labai prašyčiau už save registruotis. Paskui kils keblumų vienus paliekant, kitus išbraukant. Mielieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių, ir jeigu niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, gal išties galime pradėti balsavimą. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymas, prašom balsuoti.

Už – 65, nei vieno prieš, nei vieno susilaikiusio. 1972 metų Muitinės konvencijos dėl konteinerių ratifikavimo įstatymas priimtas. Dar sykį dėkoju visiems kolegoms. Mes priėmėme dar vieną eurointegracinį įstatymą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-534* (svarstymas ir priėmimas)

Imamės darbotvarkės 4 punkto – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projekto Nr.IXP-534. Svarstymo stadija. Pranešėjas – kolega A.Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė valstybės kontrolieriaus išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, taip pat išklausė valstybės kontrolieriaus kalbą ir atkreipė dėmesį į valstybės kontrolės nuomonę dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos visais reikšmingais atžvilgiais, t.y. kad jinai yra sudaryta teisingai ir atspindi realią valstybės biudžeto būklę su išlyga, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai bei veiklos trūkumai, neefektyvi valstybės sektoriaus vidaus kontrolė ir vidaus audito sistema neturėjo poveikio apyskaitos rodikliams.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: paspartinti nacionalinio valstybės sektoriaus apskaitos standartų, atitinkančių tarptautinius apskaitos standartus, rengimą bei taikymą; atkreipti dėmesį į valstybės sektoriaus vidaus kontrolės būklę bei paspartinti vidaus audito sistemos diegimą; nustatyti nacionalinių teatrų, koncertinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų teisinį statusą; pasiūlyti Finansų ministerijai patikslinti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką, kad ji atitiktų tarptautinius apskaitos standartus bei bendrosios apskaitos principus; sustiprinti mokėjimo paraiškų, kurias teikia asignavimų valdytojai, poreikio analizę, kad asignavimo valdytojų sąskaitose metų pabaigoje nesusidarytų nepanaudotų lėšų likutis; nustatyti nacionalinių teatrų, koncertinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo tvarką; nustatyti viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką. Visiems šiems siūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Primenu Statutą, pagal jo 226 straipsnį Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komitetas pranešimas, kitų komitetų išvados. Tai dabar ir turėtume kitų komitetų atstovų žodį išgirsti. Pirmasis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Ruošiasi Aplinkos apsaugos komiteto atstovai.

P.PAPOVAS. Komitetas apsvarstė nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektą, pastabų neturėjo ir bendru sutarimu pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto vardu, matyt, kolega J.Raistenskis? Prašom.

J.RAISTENSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas labai atidžiai svarstė Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektą Nr.IXP-534(4) ir pritaria bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėtų kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininkas V.Uspaskich, ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Prašom pritarti apyskaitai. Prašom. Jūs, pirmininke, pasakykite kaip papildomo komiteto nuomonę. Prašom.

V.USPASKICH. Ką čia pasakyti? Kad pritariame pasakysiu, ir viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai trumpas ir aiškus pranešimas. (Juokas salėje) Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū. Kaimo reikalų komiteto vardu – pirmininkas G.Kniukšta. Prašom. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas dabar kalbės Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu? Nematau pirmininko. Ne, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas irgi bendru sutarimu pritarė. Galiu patvirtinti. (Plojimai) Ačiū. Tokiu atveju kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus informuoti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į šio įstatymo svarbą, bendru sutarimu pritaria šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto vardu kalbėti kolegą J.Matulevičių. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė nutarimo projektą Nr.IXP-534 ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kalbėti. Kuris Seimo narys? Nematau. Tada man belieka perskaityti. Čia vienybės nebuvo. Irgi pritarta iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: 8 – už ir 1 komiteto narys susilaikė. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – kolega V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą. Nutarimas – “pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui”, balsavimo rezultatai – “bendru sutarimu”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkalbėjo. Dabar Užsienio reikalų komitetas. Prašom, kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, dalyvaujant Finansų ministerijos atstovams, Užsienio reikalų komitetas itin kruopščiai išnagrinėjo šį klausimą ir jam pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto vardu pirmininkas G.Dalinkevičius. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Žmogaus teisių komitetas pritarė bendru sutarimu šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Norinčių kalbėti nėra. Ar galim pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Galim. Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo, kad šis nutarimas būtų priimtas šiandien, jis siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galim pritarti? Ačiū. Pritarta. Prašau pasiruošti balsuoti. Ar norėtų, dar kartą klausiu, kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Ne. Ačiū. Prašau registruotis. (Balsai iš salės: norim.) Gerai. Po registracijos.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom… Atsiprašau. Norit? Prašau. Vis dėlto kai kurie Seimo nariai norėtų kalbėti. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, daug kas turi tokį požiūrį, kad čia praeitų metų biudžetas, čia nėra ko taupyti, formaliai patvirtinam ir taip toliau. Jeigu mes taip formaliai žiūrime į praeitų metų biudžeto ataskaitos patvirtinimą, tai apskritai, kam ją čia tvirtinti. Kas įvyko, tas įvyko, atleiskim, vyrai, daugiau nieko nedarom. Bet, mano galva, kaip tik Vyriausybės kontrolė ir turėtų prasidėti biudžetą tvirtinant ir Vyriausybę kontroliuojant dėl kiekvieno pajamų straipsnio, dėl kiekvieno išlaidų straipsnio. Dabar, sakykim, sveikatos apsauga negavo, kiek numatyta lėšų, atsistojo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir sako, viskas gerai, labai gražu, siūlau patvirtinti. Aš vis dėlto siūlau arba atsisakyti tokio formalaus tvirtinimo, arba tikrai tegu jis būna pagrindas, Vyriausybė prieš ataskaitą ir prieš naujojo biudžeto tvirtinimą iš tikrųjų turėtų jaustis labai įtemptai, kad kiekvienas patvirtintas straipsnis, ar išlaidų, ar pajamų, būtų Seimo kontrolės dalykas kiekvieną dieną. Dabar mes tik laiką gaištam. Ką darysi, tokia tradicija. Prašyčiau nuo kitų metų šios tradicijos atsisakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Prašau pasiruošti balsuoti. (Balsai iš salės: registracija!) Dar kartą? Prašom, registruojamės. Registracija. Kadangi yra kai kurių neaiškumų, pakartokim registraciją. Kolegos, dėmesio, registruojamės!

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” projekto. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 58, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos” priimtas. Dėkoju.

Kolegė N.Steiblienė. Prašom.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, įskaitykite Seimo narės N.Steiblienės balsą už.

PIRMININKAS. Gerai. 59 Seimo nariai už. Labai rimtas balsas, reikia pridėti.

Mielieji kolegos, aš nematau pranešėjų. Galima būtų nagrinėti, bet neišeina nagrinėti, o trečiu rezerviniu aš pats turiu kalbėti. Truputį yra keblumų. Padarykim 8 minučių pertrauką. Per greitai dirbam. Pertrauka iki 11.05 val.

Pertrauka

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1203 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar 5 darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1203. Eurointegracinis projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną finansų viceministrą V.Vasiliauską. Prašom. Gal dar, kolegos Seimo nariai, užsiregistruojam. Prašom, viceministre.

V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti naujos redakcijos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra sudaryti prielaidas iki 2004 m. sausio 1 d. visiškai suderinti nacionalinę teisę pridėtinės vertės mokesčio srityje su Europos Sąjungos teise, arba su Europos Sąjungos ACQUIS, o jeigu tiksliau, tai iš principo suderinti su šeštąja Europos Sąjungos direktyva. Pagrindinės nuostatos, kurias mes siekiame suderinti šiuo nauju įstatymo projektu, tai mokesčių mokėjimo tvarka Lietuvoje. Numatyta mokesčių mokėjimo tvarką padaryti identišką egzistuojančiai Europos Sąjungoje. Taip pat išskirti tuos neapmokestinimo atvejus, kurie egzistuoja pagal šeštąją direktyva. Ir taip pat išskirti tuos leidžiamus lengvatinius PVM tarifo, t.y. mažesnio kaip 18% PVM tarifo, atvejus, kuriuos taip pat mums leistų padaryti Europos Sąjungos ACQUIS. Pagrindinės įstatymo nuostatos: mokesčio objektas yra apibrėžiamas kaip prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, jeigu jis atitinka tris privalomas sąlygas. Tai yra jeigu prekės tiekiamos arba paslaugos teikiamos už atlygį, jeigu šiuos veiksmus vykdo apmokestinami asmenys kaip tokie, taigi eliminuojami privatūs sandoriai. Ir jeigu tas tiekimas arba teikimas vyksta šalies teritorijoje, tai yra įgyvendinamas teritorinis principas.

Antras mokesčio objektas, aiškiai išskiriamas įstatymo projekte, yra prekių importas. Taip pat labai aiškiai yra apibrėžiami subjektai, kurie privalo mokėti šį mokestį, tai yra Lietuvos ir užsienio asmenys, kurie vykdo ekonominę veiklą. Iš principo neapima asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartis, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų, kurios atlieka joms įstatymu pavestas funkcijas. Šie veiksmai, arba darbai, nėra PVM objektas.

Tarifai. Paliekamas toks pat standartinis PVM tarifas, t.y. 18%, taip pat numatomi sumažinti tarifai: 9% tarifas socialinei statybai, 9% išlaikomi tarifai būsto šildymui ir biokurui. Kitas lengvatinis tarifas yra 5%, kuris išsaugomas keleivių vežimui. Nuo 2003 m. yra siūloma viešbučių paslaugoms nustatyti mažesnį 5% tarifą. Nuo 2004 m. siūloma nustatyti mažesnį 5% tarifą vaistams bei medicinos prekėms, taip pat spaudai ir knygoms.

Įstatymo projekte yra tikslinamos atskaitos nuostatos, t.y. pridėtinės vertės mokesčio atskaitos nuostatos. Mes papildomai siūlome leisti atskaityti dalį PVM už reprezentacines išlaidas. Pagal galiojantį įstatymą dabar tokių atskaitymų negalima daryti. Mes siūlome apriboti lengvųjų automobilių pridėtinės vertės atskaitą ir ją leisti tik toms veiklos sritims, kur automobilis yra prekė. Tai yra prekybos įmonėms, kurios užsiima automobilių prekyba, automobilių nuomos įmonėms, taksi įmonėms, tai yra keleivių vežimui bei variavimo mokymui. Tai yra tos įmonės, kurioms tai yra pagrindinė darbo priemonė.

PVM grąžinimo naujasis reglamentavimas. Iš principo mes siūlome įtvirtinti galimybę susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį užsienio asmenims. Tai yra tiek turistams, kurie išgabena prekes iš Lietuvos Respublikos, tiek ir juridiniams asmenims, kurie tas prekes išgabena iš Lietuvos Respublikos. Iš principo tai leistų tikėtis mums adekvačių užsienio valstybių priemonių, kai mūsų ūkio subjektai (be abejo, tai būtų kalbama apie transporto įmones) ten įsigyja kokias nors prekes ir išgabena iš tos valstybės teritorijos. Jie galėtų tikėtis PVM grąžinimo toje valstybėje.

Kokios yra naujos ir palankios verslui nuostatos šiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme? Iš principo įstatymas tiksliai apibrėžia PVM objektą, ir mokesčių administratorius negalės spekuliuoti tuo, ar tas sandoris yra PVM objektas, ar ne, nes mes aiškiai pasakome, kad tik sandoriai, atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra PVM objektas. Iš tikrųjų dėl to bus tam tikro aiškumo. Suvienodinamos užsienio ir Lietuvos asmenų veiklos sąlygos. Ta pati veikla bus apmokestinama nepaisant to, kas ją vykdytų, ar Lietuvos, ar užsienio asmuo. Kitaip sakant, jeigu tam tikra paslauga yra parduodama užsieniui, įsijungia šaltinio apmokestinimo mechanizmas ir paimamas mokestis nuo užsienio ūkio subjekto pajamų. Šiandien taip nėra.

Taip pat yra išplečiamas nulinio tarifo taikymas, ypač kiek tai yra susiję su tarptautine prekyba. Visa tai bus apmokestinama nuliniu tarifu, o tai reiškia, kad ūkio subjektai galės susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Siūloma neapmokestinti lizingo palūkanų. Manytume, kad tai turėtų paskatinti lizingo veiklą.

Vienas iš esminių pakeitimų, mūsų manymu, yra tas, kad nukainojus prekes nereikės mokėti į biudžetą papildomo pridėtinės vertės mokesčio, nes šiandien bet koks prekių nukainojimas vis dėlto lemia, kad pridėtinės vertės mokestis turėtų būti mokamas nuo pirminės prekės kainos. Mūsų nuomone, tai yra neteisinga.

Yra supaprastinamos deklaravimo ir mokėjimo procedūros. Šiandien galima deklaruoti iki mėnesio 15 dienos, sumokėti iki 25 d., o mes siūlome sumokėjimo ir deklaravimo terminą nukelti iki 25 dienos. Iš principo mokėjimas persikelia 10 dienų. Taip pat įvedame pusmetinę deklaraciją, t.y. tam tikri mokesčių mokėtojai galės pridėtinės vertės mokestį deklaruoti ir mokėti ne kas mėnesį, bet kas pusę metų. Manome, kad tai galėtų padėti smulkiajam verslui. Ir dabar, kaip minėjau, pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas ne rezidentams. Iš principo tai nauja sistema, manome, kad tai pagelbėtų mums tikėtis tokių pačių užsienio valstybių žingsnių pariteto pagrindu.

Baigdamas norėčiau akcentuoti, kad projekto tikslas nėra fiskalinis. Projekto tikslas yra suderinti mūsų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą su Šeštąja direktyva. Be abejo, fiskalinio efekto yra tikimasi iš nuostatų, kurios leistų išspręsti problemas dėl dabartinių PVM administravimo spragų, tai yra užsienio veiklos neapmokestinimo bei lengvųjų automobilių naudojimo privatiems tikslams. Tai būtų tos spragos, kurias mes siekiame pašalinti grynai iš administravimo praktikos pusės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Yra užsirašiusių daug, net 15. Su kolegomis Seimo nariais tarsimės, ar klausia visi, ar taip, kaip numatyta procedūrose. Pirmasis – kolega P.Jakučionis. Prašom. Ruošiasi M.Pronckus.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl kultūros paminklų restauravimo ir konservavimo darbų. Man atrodo, kad nenumatomas lengvatinis tarifas, o vis dėlto tai yra labai jautri veiklos sritis, ypač kultūrai. Kuo gi remiantis nenorima numatyti šiems darbams lengvatinio tarifo, nors, mano žiniomis, kai kuriose Europos valstybėse tokios lengvatos yra?

V.VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šiandien šioms paslaugoms, t.y. kultūros paminklų restauravimui, nenumatytas lengvatinis tarifas, bet jos neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Šeštoji direktyva būtent šių paslaugų nenumato kaip neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu atvejo. Todėl yra siūlymas šias paminklų restauravimo paslaugas apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu dėl mūsų noro harmonizuoti PVM įstatymą su Europos Sąjungos ACQUIS. Mes, žinodami visą mūsų PVM lengvatų sąrašą, atsirinkome tas, kurios, mūsų nuomone, yra labai jautrios. Kaip jūs pastebėjote, įstatymo projekte toms lengvatoms, kurios jautrios, bet kurių negalima taikyti pagal Europos Sąjungos ACQUIS, mes nustatėme terminą iki 2004 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Klausia kolega M.Pronckus. Ruošiasi J.Budrevičius.

M.PRONCKUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo aiškinamajame rašte rašote, kad jeigu kai kurios lengvatos būtų taikomos maistui ir dar kai kam, tai būtų tam tikrų nuostolių. Tačiau jūs nieko nerašote apie tai, kiek naujos redakcijos PVM įstatymo taikymas duos papildomai pajamų biudžetui. Aš tikiuosi, kad tas balansas bus mums pateiktas ateityje, nes tai yra mokesčių įstatymas.

Mano klausimas yra kitas, susijęs su nekilnojamojo turto apmokestinimu PVM mokesčiu. Šiaip ar taip, nekilnojamasis turtas atsiranda taip pat naudojant medžiagas, naudojant paslaugas, už kurias PVM vieną kartą jau yra paimtas. Dabar naujas nekilnojamojo turto apmokestinimas – būtų antrą kartą apmokestinamas PVM mokesčiu tas pats daiktas, kitaip tariant, tik įgijęs kitą vertę. Tai būtų pabrangimas dar kartą, taip aš suprantu?

V.VASILIAUSKAS. Nevisiškai taip, kadangi PVM principas yra toks: pirkimo PVM ir pardavimo PVM. Sakykime, mokesčių mokėtojas, statydamas turtą, perka įvairias medžiagas ir, be abejo, sumoka PVM. Jeigu jo nekilnojamasis turtas parduodamas su PVM, tai jis įgyja teisę į atskaitymą to viso PVM, kurį jis sumokėjo įsigydamas tas statybines medžiagas, paslaugas ir t.t. Taigi antrojo apmokestinimo iš tikrųjų nėra, t.y. mokėtojas moka tik skirtumą tarp pirkimo PVM ir pardavimo PVM.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Budrevičius. Ruošias kolega J.Razma.

J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, projekte rašoma, kad lieka 9% lengvatinis tarifas biokurui. Tačiau iš esmės liks tik 1 metus, nes 2004 m. jau žadama jį panaikinti. Dabar investuotojai žiūri, ką darys Vyriausybė. Paramos reikia, o pinigų paremti nėra. Jeigu mes panaikinsime lengvatinį 9% tarifą, tai biokuras dar nepradėtas gaminti, o jau laidojama ta idėja. Ar taip jau būtina kitais metais panaikinti lengvatinį tarifą biokurui?

V.VASILIAUSKAS. Mes ir įrašėme, iš tikrųjų bandydami kiek įmanoma ilgiau išlaikyti šį lengvatinį tarifą, t.y. iki menamos mūsų stojimo datos – 2004 m. sausio 1 dienos. Mes ir įrašome tą datą – 2004 m. sausio 1 d., kitaip tariant, tuo tarifu bus galima naudotis dar pusantrų metų, nebent mums kokiu nors būdu pavyktų kažką išsiderėti, bet aš manau, kad tai būtų pakankamai sudėtinga. Todėl tai ir yra įrašyta, nes ACQUIS, t.y. 6 direktyva, tokios lengvatos nenumato.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma. Ruošiasi kolega P.Vilkas.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte plačiau atskleisti radijo ir televizijos paslaugų neapmokestinimo turinį? Kaip suprasti – juk žiūrovai, klausytojai už tas paslaugas ir šiaip nieko nemoka, tai ką iš viso būtų galima apmokestinti? Ar jūs žadate apmokestinti kokių kabelinių televizijų paslaugas, nes susirenka tam tikras įmokas?

V.VASILIAUSKAS. Jeigu mes kalbame apie visuomeninį transliuotoją, tai mes numatome neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu to, ką jis teikia. Visa tai, ką jis gauna už reklamą, mes manome, reikia apmokestinti, nes tai yra komercinė veikla. Juk apmokestinama bet kurios kitos televizijos reklama. Bet to, ką jis teikia kaip visuomeninis transliuotojas, mes neapmokestiname.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P.Vilkas. Ruošiasi A.Sysas.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Nurodyta, kad…

PIRMININKAS. Prašom per mikrofoną.

P.VILKAS. Nurodyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įsigaliojimo data yra 2002 m. liepos 1 diena. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas, yra nusižengiama biudžeto sandaros nuostatoms, kuriose yra pasakyta, kad mokesčių įstatymai priimami ne vėliau, kaip priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Be to, projekto 129 straipsnyje yra nurodyta, kad iki 2003 m. gruodžio 31 d. taikomos kitokios apmokestinimo PVM taisyklės, kurių yra gana daug. Dar pasakyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas dar turės būti keičiamas ateityje, atsižvelgiant į faktinę narystės Europos Sąjungoje datą. Taigi mano klausimas: kodėl mes taip skubiname to įstatymo įsigaliojimo datą, ar nebūtų galima nukelti vėliau?

V.VASILIAUSKAS. Iš principo aš manau, kad, be abejo, viskas yra Seimo rankose. Tai yra eurointegracinis projektas, ir mes savo derybinėje pozicijoje esame įsipareigoję, kad kitais metais šis įstatymas įsigalios. Manau, kad šiuo atveju Biudžetinės sandaros įstatymas nebuvo pažeistas būtent dėl to, kad tikėtina, jog šis įstatymas bus priimtas dar iki kitų metų biudžeto patvirtinimo, plius įsigaliojimui duodam 6 mėnesius, t.y. priimamas anksčiau, įsigalioja vėliau.

Kodėl aiškinamajame rašte mes pasakome, kad reikės keisti įstatymo nuostatas? Todėl, kad tai, kas mums galios jau esant nariais, t.y. sandorių Europos Sąjungos viduje apmokestinimo taisyklės, dabar mums paprasčiausiai nereikia inkorporuoti, nes mes dar nesame nariai (o taisyklės iš tikrųjų yra gana sudėtingos), taigi mes ir sakome, kad dar bus antrasis keitimo etapas, bet jau tada, kai mes tapsime Europos Sąjungos nariais.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi kolega J.Veselka.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pakomentuoti. Aiškinamajame rašte yra lentelė, ir man ne iki galo aišku, ar 451 mln. – tai biudžeto nuostolio dydis, priėmus visas jūsų siūlomas pataisas, ar tas dydis yra kaip nors kitaip skaičiuojamas?

V.VASILIAUSKAS. Gal mano kolegė galėtų pakomentuoti?

PIRMININKAS. Prašom įsijungti mikrofoną, būkite malonios. Prašom.

I.ŠIMONYTĖ. I.Šimonytė – Finansų ministerija.

Tai, ką minėjo ponas A.Sysas, t.y. lentelė, kuri pridėta prie aiškinamojo rašto, kalba apie 5% lengvatinio PVM tarifo taikymą maisto produktams. Pateikti skaičiavimai, koks būtų efektas, jeigu maisto produktams būtų taikomi 5%.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka. Ruošiasi kolega J.Olekas.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, jau gerbiamasis M.Pronckus minėjo ir aš siūlyčiau, kad mes neturėtume pradėti svarstyti šio įstatymo, kol nepateiksite skaičiavimų, kiek papildomai gaus biudžetas, priėmus šį įstatymą, be tų lengvatų, kurios taikomos. Čia gerai suskaičiuota. Tai pirma.

Toliau. Man įdomu, kad jūs ir toliau siūlote apmokestinti tarifu… dabar neapmokestinami tokie dalykai. Jeigu koks kooperatyvas suaria seneliui 50 arų žemės, jūs tai siūlote apmokestinti kaip paslaugą, o jeigu lizingo, draudimo arba finansinio tarpininkavimo kompanijų paslaugos, siūlote neapmokestinti, vadovaudamiesi maždaug tuo: tikėsimės, kad taip suaktyvės lizingo veikla. Ačiū, ponai. Aš ir dabar matau finansinio tarpininkavimo pajamų dydį ir matau, kiek gauna tas kooperatyvas, kuris teikia paslaugas. Kodėl jūs… Suprantu, lizingo kompanija turi daug pinigų, gabių specialistų, turi spaudimo įrankius ir visa kita. Mano galva, jeigu mes pereiname prie Europos teisės, tai pirmiausia pažiūrėkime, ar negalime apmokestinti tų, kurie uždirba pakankamai daug pinigų, iš tikrųjų matyti realią padėtį ir dar išsiderėti pozicijas dėl tų, kurių apmokestinti neleidžia vargas. Ne kas nors, o vargas neleidžia apmokestinti.

Toliau, matau, vėl yra: jeigu nuolaidos teikiamos prekių pardavėjo pirkėjui, tai ta nuolaidų dalis PVM irgi neapmokestinama. Aš žinau, kaip dabar yra. Sakysime, plėtros prekyba. Kaina tokia…

PIRMININKAS. Kolega, viena minutė klausimui.

J.VESELKA. Daug klausimų, tegu atsako nors į tiek. Bet tai tikrai…

V.VASILIAUSKAS. Dėl fiskalinio efekto. Mes tikimės 20–30 milijonų fiskalinio efekto.

Dėl lengvatų. Iš principo projekto tikslas – suderinti tai, kas dabar neapmokestinama ir ką galima suderinti… tai, ką pagal 6 direktyvą galima palikti neapmokestinamą, mes iš tikrųjų ir paliekame, to, ko negalime… Kaip aš minėjau, išskiriame jautriausias sritis. Mūsų nuomone, tai būtų laidojimo paslaugos, tos pačios žemės ūkio kooperatyvų paslaugos. Mes tai paliekame neapmokestinamą iki 2004 m. sausio 1 dienos. Plius tai, ką 6 direktyvos H priedas numato kaip galimybę taikyti mažesnį tarifą. Vėlgi mes, be abejo, atsižvelgdami į biudžeto galimybes, siūlome taikyti tiems dalykams mažesnius tarifus. Tai mano minėtos medicinos prekės, mano minėtos knygos. Būtent joms mes siūlome taikyti mažesnius tarifus. Iš principo tai yra harmonizavimas. Elgtis kitaip, negu reglamentuoja ACQUIS, mes nelabai galime. Tiems dalykams, dėl kurių mes manome, kad reikėtų išlaikyti lengvatas, mes jas bandome išlaikyti iki 2004 m. sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Olekas. Ruošiasi kolega A.Vazbys.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti jūsų poziciją dėl įstatyme dabar numatyto pridėtinės vertės mokesčio skirtumo laikraščių popieriui, mes sudarome išskirtines sąlygas laikraščių leidėjams, palyginti su periodinės, kitos spaudos, t.y žurnalų leidėjais. Ar nebūtų tikslinga suvienodinti anksčiau? Kiek aš žinau, tas suvienodinimas dabar yra nukeltas toliau. Kad tai prasidėtų kartu ir kad žurnalų leidėjai turėtų tokias pat sąlygas kaip ir laikraščių leidėjai.

V.VASILIAUSKAS. Iš tikrųjų pirminiame įstatymo variante mes siūlėme knygoms, periodikai nustatyti 5% sumažintą tarifą jau nuo kitų metų liepos 1 dienos. Projektui pasiekus Vyriausybę, ne vieną kartą buvo susitikta su regionų laikraščiais, kurie pateikė savo išlaidų struktūrą, ir iš principo pagal tą išlaidų struktūrą išeitų taip, kad šių laikraščių savikaina padidėtų. Todėl įstatyme yra įtvirtintos pereinamosios nuostatos ta prasme, kad dabartinę sistemą mes siūlome išsaugoti iki 2004 m. sausio 1 d., kai jau mes iš tikrųjų negalėsime taikyti tokios lengvatos, kokia dabar yra, o būsime priversti taikyti sumažintą tarifą. Iš principo čia, jeigu mes kalbame apie spaudą, yra dvi interesų grupės. Vienai interesų grupei 5% tarifas, tarp jų ir žurnalams, būtų tikrai labai gerai, jis padėtų, deja, kitai interesų grupei – regionams jis nepadėtų, atsižvelgiant į jų išlaidų struktūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Vazbys. Ruošiasi kolega V.Stankevič ir mes turėsime po to apsispręsti, ar toliau klausinėjame, nes jau klausinėjame daugiau nei 15 minučių. Prašom.

A.VAZBYS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik dabar užsiminėte apie interesų grupes, mano klausimas susijęs su tuo ir būtent su lengvatiniu 5% tarifu. Labai įdomiai atrodo tos išskirtos grupės: keleivių vežimas, laikraščiai, vaistai ir turizmo veikla, apgyvendinimo paslaugos. Kai kurioms iš tų grupių, atrodo, tikrai reikia lengvatinio tarifo. Kitos kelia tam tikrų abejonių. Tarkime, laikraščiams lengvatinis tarifas yra, o, pavyzdžiui, interneto paslaugoms, kurios vartojimo struktūrai keičiantis tampa vis labiau populiarios ir, manau, reikšmingos, tokio dalyko nėra numatoma. Lygiai taip pat dėl turizmo veiklos kyla abejonių. Mano klausimas toks. Kokiais politiniais prioritetais buvo vadovautasi nustatant lengvatinius tarifus? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Visų pirma mes rėmėmės mano minėtos 6 direktyvos H priedu, kuriame yra numatytos paslaugos ir prekės, kurioms galima taikyti mažesnį nei pagrindinis tarifas, tačiau ne mažesnį kaip 5% tarifą. Visoms toms paminėtoms prekėms ir paslaugoms – viešbučiams, knygoms, spaudai, medicinos prekėms – yra galimybė pagal direktyvą taikyti mažesnį tarifą. Jūsų minėtai interneto paslaugai iš tikrųjų tokios galimybės nėra, todėl mes rinkomės iš to sąrašo tam tikrus prioritetus, be abejo, įvertindami mūsų finansines galimybes, ir siūlėme, kam būtų galima taikyti mažesnį tarifą. Tame sąraše yra ir maisto produktai, yra ir kitų dalykų, bet mes skaičiavome.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Stankevič.

V.STANKEVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, man teliko tik pasidžiaugti, kad Finansų ministerija atsižvelgė į jūrininkų prašymą, ir aš dabar matau, kad įstatyme yra 43 ir 44 straipsniai, kurie reglamentuoja laivų darbą. Tai gal galėtumėte keliais žodžiais tiesiog pakomentuoti – laivyba ir PVM įstatymas. Ar čia turi Finansų ministerija kažkokių abejonių? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Iš principo mūsų siūlymas taikyti tarptautiniams sandoriams arba, kaip šiuo atveju kalbame, laivų aprūpinimui, nulinį tarifą yra įrašytas tuo tikslu, kad nekiltų ginčų dėl PVM objekto. Tai yra jeigu aprūpinimas, keleivių pervežimas – viskas vyksta už Lietuvos Respublikos ribų, tai ir visos paslaugos, kurios teikiamos laivams, turi būti apmokestinamos nuliniu tarifu. Tą mes ir padarėme šiame Mokesčio įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes jau išnaudojome visus limitus ir dar viršijome. Gal kolegos neprieštaraus ir, sakysime, tie pirmieji paskui galėtų klausti antruoju mokestinio… (Balsai salėje) Ne? Tai kad mes jau viršijome visus limitus. Gal padarome išimtį kolegai liberalui? K.Rimšelis. Tada liks nepaklausę du socdemai, du liberalai, gal jau bus fifty fifty – lygybė. Kolega K.Rimšelis. Prašom. Paskutinis.

K.RIMŠELIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, už lengvatą kalbant apie PVM lengvatas. (Juokas) Aš norėčiau paklausti. Čia įstatymų sumanytojai norėtų suteikti teisę Vyriausybei nustatyti konkretų sąrašą vaistų, medicinos prekių ir vaistams gaminti naudojamų žaliavų, kurios galėtų būti neapmokestinamos PVM. Ar neatrodo, kad tai kertasi su konstituciniu principu, kad mokesčiai nustatomi įstatymu ir kad tokiu būdu vieniems produktams, pavyzdžiui, vieniems vaistams, kurie patenka į sąrašą, nebūtų PVM nustatomas, o kitiems?..

V.VASILIAUSKAS. Iš principo įtvirtindami šią pereinamąją nuostatą, mes ir tikėjomės tokio klausimo. Šios nuostatos įtvirtinimas yra paremtas tuo, kad siūlytume savo gamintojams, t.y. tiems, kurie gamina vaistus Lietuvoje ir kurie būtų įtraukti į tą sąrašą, gauti 5% lengvatinį tarifą. Tai reiškia, kad tokių vaistų savikaina atpigtų, nes tai, ką jie išleido tiems vaistams pagaminti, galėtų įtraukti į apskaitą. Toks yra būtent šio pasiūlymo sumanymas. Be abejo, pirminiame variante mes siūlėme 5% tarifą visiems vaistams. Bet tokiu atveju importuojami vaistai, kurie sudaro nemažą dalį kompensuojamų vaistų, pabrangtų 5%. Ir kas išeitų? Išeitų, kad reikėtų daugiau lėšų numatyti Sveikatos draudimo fonde kompensacijoms.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar du Seimo nariai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū. Gal prisėskite čia. Kolega J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai labai svarbus įstatymas ir gaila, kad jis nebuvo priimtas prieš tris keturis mėnesius, šiek tiek atsiliekame nuo grafiko derindami mokesčių derybinį skyrių su Europos Sąjunga. Tai, kaip pažymėjo ir pranešėjas, yra Europos Sąjungos nuostatas atitinkantis įstatymas. Manau, kolega V.Vasiliauskas išsamiai atsakė į visus Seimo narių klausimus ir siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti ir dar iki Naujųjų metų jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dabar kolegė Birutė, ar J.Olekas? Kuris iš jūsų? Gerai, manykime, kad kita nuomonė. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ko ir klausiau viceministro dėl spaudos nevienodo apmokestinimo. Manau, kad argumentas, išsakytas ministro dėl regionų arba mažų savivaldybių laikraščių, nėra labai tvirtas, nes ne jiems yra didžiausi nuostoliai ir ne jiems didžiausias krūvis. O galbūt kaip tik stambiausiems dienraščiams tas krūvis daugiau atsilieptų nei mažiems laikraščiams. Todėl aš siūlyčiau, kad būtų atsižvelgta galbūt galutinai priimant įstatymą ir į kitų leidėjus, t.y. į žurnalus, kad ir jiems būtų taikomas vienodas mokestis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kiek supratau, ypatingos kritikos nėra, gal galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti po pateikimo? Nereikia? Ačiū. Taigi sutarėme. Pradedame procedūras. Seimo seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas, kaip ir dera būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir papildomas Ekonomikos komitetas. Patikslinimas, palyginti su Seniūnų sueigos siūlymu, yra toks, kad svarstymas neužtruktų, o būtų ne vėliau kaip po trijų savaičių, t.y. gruodžio 18 d., ir tada mes beveik sinchronizuotume su Biudžeto įstatymo priėmimu.

Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.

Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr.IXP-1205 (pateikimas)

Imamės darbotvarkės 6 klausimo – Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr.IXP-1205. Pateikimo stadija. Vėl pranešėjas – finansų viceministras V.Vasiliauskas. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti mokesčių reformai kitą ne mažiau svarbų įstatymo projektą, t.y. Pelno mokesčio įstatymo projektą.

Pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti aiškią ir suprantamą į laisvo kapitalo judėjimo užtikrinimą orientuotą Lietuvos ir užsienio įmonių apmokestinimo tvarką. Priežastys, kurios lėmė šio įstatymo parengimą, be abejo, yra Vyriausybės programa ir mūsų mokesčių sistemos išbalansavimas. Be abejo, pajamų atsilikimas nuo BVP augimo.

Pelno mokesčio bazė. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, yra įtvirtinama, kad Lietuvos įmonės mokesčio bazė yra visos pasaulyje uždirbtos pajamos, t.y. pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, taip pat pajamos, kurių šaltinis yra užsienio valstybėse. Taip pat Pelno mokesčio įstatymo projekte mes įtvirtiname nuolatinės buveinės koncepciją, t.y. apmokestiname tuos užsienio subjektus, kurie Lietuvoje nuolat vykdo ūkinę komercinę veiklą. Trečias dalykas, mes aiškiai įtvirtiname apmokestinimo prie šaltinio mechanizmą, t.y. pajamoms, kurias užsienio ūkio subjektas gauna iš mūsų įmonių už tam tikras paslaugas, mes nustatome 10% pelno mokesčio tarifą prie šaltinio.

Tarifai. Pagrindinis siūlomas pelno mokesčio tarifas yra 15% vietoj dabar galiojančio 24% tarifo, t.y. sumažinimas 9%. Taip pat siūlome 10% mokesčio tarifą apmokestinant išmokas už tam tikras paslaugas prie šaltinio, t.y. būtų užsienio ūkio subjekto apmokestinimas vietoj dabar galiojančio 15% tarifo. Tai padaryta todėl, kad, mažinant pagrindinį tarifą, reikia mažinti ir tarifą prie pajamų šaltinio, kad efektyviai… disproporcija nebūtų tokia didelė, jeigu, mes, pavyzdžiui, nustatytume 15% pagrindinį ir 15% prie pajamų šaltinio. Taip pat siūlome numatyti 13% sumažintą pelno mokesčio tarifą smulkaus verslo įmonėms, t.y. įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų bei pajamos neviršija 500 tūkst. litų.

Dar vienas pasiūlymas smulkiam verslui skatinti yra tai, kad įmonės, kurios gauna mažiau kaip 100 tūkst. Lt pajamų, galėtų vesti apskaitą pagal piniginį apskaitos principą, t.y. iš principo supaprastinta apskaita. Taip pat siūlome dividendus ir kitas pajamas iš paskirstytojo pelno nuo 2003 m. apmokestinti taikant 15% tarifą.

Kokios yra pagrindinės nuostatos, kurios, mūsų nuomone, turėtų paskatinti investicijų pritraukimą į Lietuvos Respubliką? Iš principo pagrindinis dalykas, kuris, mūsų nuomone, pagelbėtų Lietuvai kovojant su Europos Sąjungos valstybėmis dėl ten esančių pinigų atėjimo į Lietuvą, būtų dividendų apmokestinimas 15% tarifu. Taip pat (…) išimties principo numatymas Pelno mokesčio įstatyme. Tai yra jeigu įmonėje akcininkas turi daugiau kaip 10% kapitalo, jo gaunami dividendai apskritai būtų neapmokestinami pelno mokesčiu. Direktyvos šiuo atveju numato 25% ribą, o mes, pasinaudodami Olandijos, Belgijos, Liuksemburgo pavyzdžiais, siūlome įtvirtinti 10% ribą. Mūsų nuomone, tokios palankesnės sąlygos ir kur kas mažesnis pelno mokesčio tarifas padėtų pritraukti investicijas į Lietuvą. Kita vertus, tos pačios dividendų apmokestinimo taisyklės būtų taikomos ir Lietuvos subjektams, Lietuvos įmonėms, kurios investuoja į kitą įmonę. Dar vienas svarbus dividendų apmokestinimo principas, kurį mes siūlome įtvirtinti, yra tas, kad dividendai būtų apmokestinami tiktai vieną kartą. Kitaip sakant, jau apmokestinti dividendai įmonėje būtų apskaičiuojami atskirai ir nuo jų mokestis nebūtų imamas dar kartą tai įmonei išmokant dividendus kitai įmonei.

Taip pat siūlome keisti pelno deklaravimo tvarką, t.y. siūlome nustatyti deklaravimo laikotarpį ne gegužės 1 d., o spalio 1 dieną. Siūlome, kad kartu, be abejo, ir mokėjimas persikeltų, galutinis atsiskaitymas su biudžetu persikeltų į spalio 1 dieną, taip pat avansinius mokėjimus siūlome daryti ne kas mėnesį, kaip šiandien yra, o kas ketvirtį. Atsižvelgdami į tai, kad iš tikrųjų numatomas Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo terminas yra kitų metų sausio 1 d., numatome tam tikras pereinamąsias nuostatas, kurios iš tikrųjų leistų tinkamai įsigalioti naujai apmokestinimo sistemai. Mes įtvirtinome, kad tam tikros lengvatos, kurios šiandien yra taikomos Pelno mokesčio įstatyme, t.y. lengvatos, susijusios su užsienio kapitalo investicijomis, toliau būtų taikomos iki 2003 m. sausio 1 d., lengvatos kredito unijoms būtų taikomos iki 2003 m. pabaigos. Taip pat lengvatos žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms būtų taikomos iki atskiro Seimo sprendimo, t.y. neribojame laiku, tiesiog Seimas turėtų apsispręsti, ar atsisakyti, ar neatsisakyti tos lengvatos. Laisvųjų ekonominių zonų įmonėms lengvatas siūlome pratęsti iki atskiro Seimo leidimo netvirtinant jokio termino. 2002 m. siūlome išlaikyti dabar galiojančią dividendų apmokestinimo tvarką, t.y. 29%, nes dar už šiuos metus bus taikomos investicijų lengvatos ir už šiuos metus kitais metais apskaičiuojant pelną investicijų sumas bus galima minusuoti iš apmokestinamųjų pajamų.

Taip pat kitais metais siūlome išlaikyti tokią pačią beviltiškų skolų pripažinimo tvarką bei avansinio pelno mokesčio mokėjimo, deklaravimo ir sumokėjimo tokią pačią tvarką kaip ir šiais metais. Naujus turto nusidėvėjimo laikotarpius siūlome taikyti tiktai tam turtui, kuris būtų įsigytas po įstatymo įsigaliojimo. Kitaip sakant, vėlgi siekiame mokesčių sistemos perimamumo principo, tai yra senas turtas, kuris yra (…) pagal dabartinius normatyvus, būtų toliau (…) pagal tuos normatyvus. Yra siūlymas, kad atskiri finansiniai instrumentai, tokie kaip palūkanos už paskolas, palūkanos už vertybinius popierius, būtų apmokestinami nuo 2003 m., ir tik naujiems sandoriams, t.y. sudarytiems jau po šio įstatymo įsigaliojimo, siūlome įtvirtinti tam tikrą perimamumo principą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia B.Vėsaitė. Prašom. Ruošiasi kolega G.Steponavičius.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kiek papildomai surinks biudžetas įvedus šį naują pelno mokestį? Ir dar vienas trumpas klausimas, ar pagaliau bus apmokestintas bankų, kredito unijų, draudimo bendrovių pelnas?

V.VASILIAUSKAS. Preliminariais mūsų skaičiavimais, po 2003 m. spalio 1 d. iš naujo Pelno mokesčio įstatymo mes galime tikėtis nuo 250 iki 300 mln. Lt, kuriuos bus galima nukreipti fizinių asmenų pajamų mokesčiui mažinti.

Kalbant apie draudimo bendroves ir bankus, iš principo yra siūloma įtvirtinti kitokias taisykles negu šiandien egzistuoja. Siūloma sureguliuoti, jeigu mes kalbame apie bankus ir draudimo įmones, atidėjimų sistemą tam, kad iš tikrųjų ir šie ūkio subjektai prisidėtų prie pelno mokesčio mokėjimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia opozicijos lyderis kolega G.Steponavičus. Ruošiasi A.Sysas.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš, žinoma, galėčiau perfrazuoti prieš mane klaususią B.Vėsaitę, kiek papildomai iš mokesčių mokėtojų bus išmelžta, bet aš taip klausimo neformuluosiu. Mano klausimas susijęs su šio įstatymo įsigaliojimo terminais. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu, kaip jūs teigiate, šis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, t.y. iš karto jį priėmus, be abejo, tai padarytų žalos Lietuvos investiciniam klimatui, taip pat sujauktų visus ūkio subjektų vykdomus ar planuojamus investicinius projektus nepaliekant laiko prisitaikyti prie mokesčių pakeitimo. Ar jūs, gerbiamasis pranešėjau, nemanote, kad tai yra nepagarba Lietuvos žmonėms ir ūkio subjektams?

V.VASILIAUSKAS. Atsakysiu į jūsų klausimo antrąją dalį. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo įsigaliojimas iš tikrųjų yra labai staigus, mes ir įtvirtinome įstatyme “Baigiamąsias nuostatas”, kurios, mūsų nuomone, ir leistų amortizuoti tokį spartų įstatymo įsigaliojimą. Kitaip sakant, kitais metais iš principo dar galiotų taip, kaip seniau, ir avansinio pelno mokėjimo tvarka, ir kitos nuostatos. Iš principo mes amortizuojame.

Dėl pajamų. Mano galva, šiandien nėra visai teisinga, kai įmonės, t.y. juridiniai asmenys, sumoka tik 3,4% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Nežinau, kodėl būtent yra taip, o ne taip, kaip yra normaliose valstybėse, kai pelno mokesčio pajamos sudaro 8% pajamų. Manyčiau, būtent tas mokesčių naštos pasidalijimas būtų tam tikras mūsų visuomenės solidarumas. Mūsų siūlomas vienas iš liberaliausių pelno mokesčio tarifų, 15% pelno mokesčio tarifas, galėtų atitikti ir ūkio subjektų interesus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sysas. Ruošiasi kolega E.Masiulis.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo. 26 straipsnyje, kuriame kalbama apie įmokas darbuotojo naudai, yra teigiama, kad tokia lengvata galės pasinaudoti tik pensijų programų dalyviai, kurių sąskaitos bus nevalstybiniuose pensijų fonduose. Kodėl buvo pasirinkti tik nevalstybiniai fondai, nors dar tokio įstatymo ir nėra? Ir kitas paprastesnis klausimas. “Baigiamosiose nuostatose” yra paminėta, kad įstatymo 3 dalis įsigalios nuo 2003 m., bet jeigu jūs atsiversite 53 straipsnį, tai ten 3 dalies nėra. Yra 2 ir 4 dalys iš karto. Aš nežinau, ar tai klaida, ar tas straipsnis praleistas? Labai ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Galiu pradėti nuo antrojo jūsų klausimo. Ten, matyt, yra redakcinė klaida, nes vietoj 4 dalies turėtų būti 3. Jeigu kalbėtume apie 26 straipsnį dėl valstybinių pensijų fondų, tai gal kolegė galėtų atsakyti. 26 straipsnyje mes įtvirtinome principą, kad nebūtų galima mažinti įmonės sąnaudomis būtent tų išmokų, kurias įmonė moka savo darbuotojams, kurie kartu yra ir su ta įmone susiję asmenys. Kitaip sakant, tai būtų susiję ir su valdybos nariais, kurie kartu yra ir akcininkai. Mes manome, kad tai nėra visiškai teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūsų kolegė. Prašom.

G.ALBAITYTĖ. Gitana Albaitytė iš Finansų ministerijos. Norėčiau pasakyti dėl įmokų į valstybės…

PIRMININKAS. Ar įjungėte mikrofoną? Prašom arčiau mikrofono.

G.ALBAITYTĖ. Gitana Albaitytė iš Finansų ministerijos. Norėčiau pasakyti dėl įmokų į valstybinius fondus. Tai, ką jūs minėjote dėl nevalstybinių pensijų fondų, tai čia yra ribojamo dydžio atskaitymai. Jeigu yra mokama į valstybinius fondus, tai yra leidžiamas atskaitymas, visa suma yra įmonės sąnaudos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia E.Masiulis. Ruošiasi kolega G.Šileikis.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia tenka apgailestauti, kad, tokį svarbų įstatymo projektų teikiant, vis dėlto finansų ministrė negali stovėti čia, tribūnoje, o atsiunčia savo pavaduotoją. Norėtųsi matyti ministrę pateikiant svarbiausius su mokesčiais susijusius klausimus. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs turite skaičiavimus, kiek pagal jūsų įstatymo projektą, siūlant panaikinti investicijų skaičiavimo būdus, gali sumažėti investicijų trauka ir su tuo susiję bendrojo vidaus produkto augimo tempai, ar tokie skaičiavimai Finansų ministerijoje yra atlikti?

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Noriu pasakyti, kad finansų ministrė yra išvykusi, o šio klausimo pateikimo nesinorėjo atidėti. Todėl Ministras Pirmininkas oficialiai pavedė viceministrui pateikti klausimą. Prašom.

V.VASILIAUSKAS. Jeigu kalbėtume apie mūsų skaičiavimus dėl investicijų lengvatų panaikinimo, tai iš principo mes manome, kad investicinio klimato Lietuvoje tai neturėtų pakeisti. Jeigu mes nedarytume jokių dividendų apmokestinimo tvarkos pakeitimų, jeigu mes nieko nedarytume su amortizaciniais atskaitymais, t.y. projekte mes išskiriame atskiroms turto rūšims pagreitintos amortizacijos galimybes, tada galėtume kalbėti apie kenkimą investicinei aplinkai. Kai mes siūlome šias dvi nuostatas, t.y. pagrindinį tarifą ir pagreitintą amortizaciją atskiram turtui, mes manome, kad mes kaip tik pasidarytume pakankamai patrauklūs investicijoms Lietuvoje. Aš sutinku su tuo, kad iš dalies staigus įstatymo priėmimas galėtų pakoreguoti įmonių planus, bet tam, kaip minėjau, atsakydamas į pono G.Steponavičiaus klausimą, yra “Baigiamosios nuostatos”.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi kolega J.Olekas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pranešėjau, vadovaujantis jūsų logika, jeigu mes įvedame papildomą mokestį, tai tai nepakenks investicijoms, galbūt pagerins jų klimatą. Deja, būtų sunku suprasti, nes nuo kiekvieno papildomo lito reikės papildomai 15 centų mokesčio kiekvienam investitoriui. Ar esate paskaičiavę tą neigiamą įtaką, kuri bus ir turės poveikį įmonių veiklos skaidrumui bei mokesčių mokėjimui, kiek bus patirta nuostolių? Galbūt labai konkrečiai galėtumėte pasakyti šio įstatymo autorių? Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Jeigu kalbėtume apie įstatymo skaidrumą, tai šiandien daugiausia mokestinių ginčų Lietuvoje kildavo dėl sąnaudų pripažinimo tvarkos ir dėl investicijų taikymo. Sąnaudų pripažinimo tvarkos problemą mes išsprendžiame, t.y. dabar galiojantį principą, kad į sąnaudas leidžiama nurašyti tik tai, kas leidžiama įstatymo, mes pakeičiame kitu principu. Leidžiame nurašyti viską, išskyrus tai, kas yra draudžiama. Mūsų nuomone, šioje vietoje problema dėl sąnaudų pripažinimo tvarkos išsprendžiama.

Kitas dalykas, kiek tai susiję su investicijų lengvata. Pagrindinis minusas šiandien galiojančios investicijų lengvatos yra tas, kad įmonė, vieną kartą įsigijusi turtą ir norėdama jį investuoti į kitą įmonę, turi atkurti to turto įsigijimo tvarką, nepaisant to, kad jau trejus metus turtas būtų naudotas įmonės veiklai. Mūsų nuomone, tai yra nelogiška, nes mokestis atsiranda norint įmonei tą turtą išleisti. Mūsų įstatymo projekte, Vyriausybės siūlomame įstatymo projekte, yra numatoma, kad įmonė galės laisvai parduoti tą turtą ir 15% mokestį sumokėti nuo rinkoje gautos kainos, t.y. nebus tokių dirbtinių atkūrimų iki įsigijimo kainos. Manytume, kad mūsų siūlomas Pelno mokesčio įstatymas yra paremtas visiškai kitu principu negu dabar galiojantis. Mes siūlome užfiksuoti laisvojo kapitalo judėjimo principą, o tuo tarpu dabar galiojantis įstatymas skatina įmonių pūtimąsi iš vidaus. Tai yra du skirtingi dalykai.

Dabar dėl konkretaus autoriaus. Įstatymą rengė Finansų ministerijos Mokesčių departamentas. Be abejo, ten yra Tiesioginių mokesčių skyrius, kuris dirbo prie šio projekto.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Matyt, mums jau reikėtų baigti klausinėjimą pagal laiką. Ruošiasi J.Čekuolis.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes turime įvertinti visus aspektus, kurie galioja dabartinėje pelno mokesčių sistemoje. Gerbiamasis G.Šileikis labai giria galiojusį įstatymą tuo metu, kai valdė konservatoriai, centristai, galiojantis įstatymas lyg ir turėjo pritraukti tokią daugybę investuotojų, kad gerokai sumažėtų nedarbas, bet mes puikiai žinome, kaip šoktelėjo per jų valdymą nedarbo lygis, ne keliom dešimtosiomis, o keliais procentais, todėl aš manau, kad buvęs įstatymas neišsprendė jūsų funkcijų, kurios buvo patikėtos. O tai, ką kalba viceministras, apie skaidrų ir laisvą kapitalo judėjimą, aš manau, iš tikrųjų yra didelis žingsnis pirmyn. Galbūt tik, viceministre, reikėtų pateikti keletą pavyzdžių iš tarptautinės praktikos, kai yra taikomas toks lygus ir skaidrus pelno mokesčio principas ir investicijos netaikomos ir puikiausiai tos šalys sulaukia investicijų. Jeigu jūs galėtumėte pateikti porą pavyzdžių, tai aš būčiau labai patenkintas.

V.VASILIAUSKAS. Pavyzdžiui, iš tokių valstybių, į ką mes orientavomės rašydami šį Pelno mokesčio įstatymą, tai, be abejo, būtų visų pirma šiandien investicijų bumą išgyvenanti Airija. Jeigu mes kalbame apie užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą, tai yra dividendų apmokestinimo tvarką, tai mano minėtos trys valstybės – Belgija, Olandija, Liuksemburgas, kurios iš tikrųjų pelno mokesčio prasme laikomos tikrai liberaliomis visoje Europoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia J.Čekuolis. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jau čia buvo daug kalbėta ir daug buvo klausinėta. Apskritai Pelno mokesčio oponentai visada teigia, kad tai yra pakankamai neskaidrus, sunkiai administruojamas ir lengvai nuslepiamas mokestis. Jūs, pristatydamas naują įstatymo redakciją, džiaugiatės, kad tvarka bus skaidri. Asmeniškai skaitydamas tekstą ir stengdamasis į jį įsigilinti, taip nemanau. Daugybė įvairių išlygų ir neaiškumų, bus ir toliau sudaroma ta neskaidri atmosfera, kuri ir toliau gaubs pelno mokestį, nepaisant to, koks tarifas būtų ir kaip būtų su kitų papildomų dalykų apmokestinimu. O klausimas mano būtų susijęs su bendru įspūdžiu apie mūsų dabartinės Vyriausybės ir jūsų ministerijos veiklą mokesčių sferoje. Norėčiau pasiteirauti, kodėl pirma Seimui nepateikiama mokesčių sistemos koncepcija? O taip imame atskirais gabalais vieną, antrą, trečią dalį, dar ir iš valdančiosios daugumos čia kartais Seime pasitaiko įvairiausių iniciatyvų mokesčių klausimais, privačių iniciatyvų mokesčių klausimais, ir tarsi atrodo, jog bendras vaizdas chaotiškas. Gal taip nėra. Jeigu taip nėra, tai tada jūsų prašau pasakyti, kodėl ne koncepcija eina pirma, o atskiri įstatymai kaip gabalai. Ačiū.

V.VASILIAUSKAS. Iš principo, kiek man žinoma, pagal mūsų teisėkūros praktiką, Lietuvos teisėkūros praktiką, iš principo koncepcijos yra sukuriamos ir patvirtinamos Vyriausybės, po to pagal jas yra rengiami įstatymų projektai, kurie paskui eina į Seimą ir čia prasideda visos didžiosios diskusijos. Taip būtent atsitiko ir su šiais visais mano minėtais įstatymais, su šiuo Pelno mokesčio įstatymo projektu, su Pajamų mokesčio įstatymo projektu, kurį mes rengiame, taip pat su akcizais, kurį priėmė Seimas, ir su PVM, kurį šiandien pristačiau. Visa tai yra numatyta mokesčių koncepcijoje, kuriai yra pritarusi būtent Vyriausybė. Be abejo, ši koncepcija – tai pagrindinės kryptys, dar kartą kartoju – pagrindinės kryptys, taip pat suderintos ir Seimo didžiąja frakcija. Taigi mes matome, kad ji gana aiški.

Kitas dalykas, apie mokesčių reformą mes kalbame gal jau septyneri metai. Ir iš tikrųjų, jeigu mes dabar eitume su koncepcijos tvirtinimu, paskui eitume su įstatymais, tikrai per šią Seimo kadenciją mes neturėtume naujų įstatymų. Kad ir kaip būtų gaila, iki šiandien iš mokesčių įstatymų eilės iš viso priimti tik du įstatymai. Tai yra rinkliavų, kuris buvo priimtas 2000 m., bei akcizo įstatymas, kuriam pritarėte jūs šiais metais. Nė vienas kitas mokesčių įstatymas nėra priimtas. Aš nemanau, kad mes dar ilgai galėtume gyventi su laikinaisiais įstatymais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų pirmoji kolegė B.Vėsaitė ir ruošiasi G.Steponavičius. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, pagaliau atėjo laikas, kai socialdemokratai gali pradėti vykdyti savo mokesčių reformą. Tai yra mažinti mokesčius darbui, didinti juos kapitalui. Šiame Pelno mokesčio įstatyme džiugina tokie punktai, kad nepelno organizacijoms visiškai panaikinamas pelno mokestis, kaip prisimenate, jis buvo 5%. Šitas pelno mokesčio įstatymas skatins darbdavius drausti savo darbuotojus pensijų ir gyvybės draudimo programose. Šiek tiek kelia nerimą Pelno mokesčio įstatymas smulkioms įmonėms. Mes 15% tarifą paliekame didžiosioms, todėl 13% tarifas smulkiosioms įmonėms, sakyčiau, yra vis dėlto lyg ir diskriminacinė priemonė. Aišku, labai gera nuostata – supaprastinta apskaita. Vis dėlto smulkioms įmonėms, kokios jos yra apibrėžtos įstatyme, reikėtų pagalvoti apie nulinio tarifo įvedimą, naujai besisteigiančioms dvejų metų laikotarpiu. Verslo ir užimtumo komisija pateiks, ko gero, šitą siūlymą ir norėčiau, kad į jį būtų atsižvelgta, nes naujai besikuriančioms įmonėms vis dėlto per didelė našta šis 13% tarifas. Ir dar viena pastaba. Būtų labai tikslinga Pelno mokesčio įstatymą svarstyti drauge su Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių įstatymo projektu, pakoreguotu pagal Europos Sąjungos direktyvas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Žinote, kitaip nei kolegė B.Vėsaitė, antrą kartą kitaip, nėra už ką dėkoti Vyriausybei. Galbūt Vyriausybė ir susiprojektavo savo namą, kuris vadinasi “Mokesčių koncepcija”, galbūt ir pasiderino su viena didžiąja frakcija, bet kiti jaučiamės ant ledo. Gerbiamieji, jūs mums siūlote priimti su mokesčiais susijusius įstatymus, atvežus į Seimą, perfrazuojant namo statybą, langus ir stogą. O kur fundamentas ir kokia laukia mūsų perspektyva? Vien dėl šios ydingos praktikos, aš manau, save gerbiančios frakcijos ir Seimo nariai negalėtų pritarti tokiam variantui. Dar daugiau, aš galiu pasakyti, nors ir matome pozityvių elementų, galima teigti, kad 1997 m. įvesta nuostata, kad pelnas investicijoms yra neapmokestinamas, sudarė sąlygas Lietuvos ūkiui atsigauti. Šitų faktų mes nepaneigsime. Tai leido Lietuvos įmonėms įdiegti naujas technologijas, tapti konkurentiškomis tarptautinėse rinkose, padidinti eksportą, išlaikyti turimas darbo vietas ir sukurti naujų. Dabar siūloma brėžti brūkšnį ir žengti atgal. Liberalų frakcija mano, kad investicinis klimatas tikrai pablogės įvedus tokias nuostatas, net ir mažinant tarifą. Iš esmės paradoksas. Atsisakant ne lengvatų, kaip teigėte, o visiems ūkio subjektams bendrai taikomos nuostatos neapmokestinti investuojamo pelno, tikrai bus neigiamos pasekmės ne tik, kaip sakoma, stambiajam kapitalui, bet ir faktiškai daugeliui dirbančiųjų. Liberalai nepritars šiam variantui po pateikimo. Jeigu netyčia atsitiktų, kad būtų Seimo pritarimas, liberalai ieškos kompromisų ir teiks švelninančius variantus, kad neigiamos pasekmės sumažėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, prašome registruotis. Registracija. Prašom registruotis. Kadangi nuomonės skiriasi, bendro sutarimo nebus. Registracija.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dėmesio! Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Pelno mokesčio įstatymo projektui. Jeigu pritariame, pradedame tam tikras procedūras. Balsavimas pradėtas. Prašome neagituoti balsavimo metu! Kolegos, prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 25, 6 susilaikė. Pritarta. Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Kolega K.Rimšelis. Prašom.

K.RIMŠELIS. Aš iš tikrųjų apsirikau balsuodamas, turbūt ne tą mygtuką paspaudžiau. (Balsas salėje: Gerai!) Aš žinau, kad gerai didžiajai frakcijai, bet man negerai, prašau pakeisti.

PIRMININKAS. Tai tada patiksliname: 35 – už, 26 – prieš. Taip? Dėl bendros tvarkos. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos, ir svarstysime ne anksčiau kaip 18 dieną. Sutinkam? Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektas Nr.IXP-1215 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Mielieji kolegos, prieš pertrauką aš siūlau apsvarstyti dar vieną rezervinį klausimą, t.y. rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo”. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Skardžių. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” Nr.IXP-1215: “Vadovaujantis Seimo statuto 37 straipsniu pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui Č.Juršėnui 2001 m. gruodžio 3–6 dienomis pavaduoti Seimo Pirmininką A.Paulauską komandiruočių į Nyderlandų Karalystę ir Belgijos Karalystę metu”. Prašome pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto du Seimo nariai nori paklausti. J.Razma pirmas. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu neklystu, štai tokius nutarimų projektus mes jau priiminėjome keliolika kartų. Gal jūs esate paskaičiavę, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja šis Seimo Pirmininko neapsisprendimas skirti pirmąjį pavaduotoją, kai visas Seimas gaišta laiką, kai užimamas tam tikras “Valstybės žinių” plotas, kai dauginami projektai ir t.t.? Ir kada Pirmininkas pagaliau sugebės išsirinkti pirmąjį pavaduotoją?

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, mano žiniomis, kad nėra dar vieno pavaduotojo, tai lėšos kaip tik yra taupomos. Man keista, kodėl jūs klausiate, o ne A.Vidžiūnas. Čia A.Vidžiūno įprastas klausimas. Ačiū. Atsakymas būtų patikslintas ir trumpas – yra taupomos biudžeto lėšos.

PIRMININKAS. K.Rimšelis klausia. Prašom, kolega.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau kitaip paklausti. Man atrodo, kad Seimo narių yra suvaržytos teisės ir jie negali pasinaudoti 217 straipsniu, nes nėra pirmojo pavaduotojo. To straipsnio 2 dalyje yra pasakyta: jeigu norima kokį pareigūną atleisti, tai pareiškimas su parašais įteikiamas Seimo Pirmininkui, o jeigu nori atleisti Pirmininką, tai tas pareiškimas – Seimo pirmajam pavaduotojui. Dabar mes tokios teisės neturime. Nesakau, kad mes norėtume tai daryti, arba pasinaudoti ta teise, bet žinoti, kad mes tokias teises turime ir galime tai padaryti, būtų labai gerai. Todėl pirmąjį pavaduotoją, manau, būtų tikslinga paskirti ir nevaržyti mūsų teisių.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, aš atsakyčiau jums, kad Statutas numato begalę veiksmų, kuriais būtų galima jūsų ką tik pateiktą problemą išspręsti, jeigu jums kiltų noras.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Kadangi mes supratome, jog vienintelis motyvas nuolat teikti tokius Pirmininko pavadavimo projektus yra lėšų taupymas, aš, matyt, nieko nelaukęs įregistruosiu įstatymo pataisą, kad pirmojo pavaduotojo alga yra tokia pat kaip ir kitų pavaduotojų, ir ta problema atkris, bet kad vis dėlto nekiltų noro ir toliau mus varginti tokiais projektais, šį kartą siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų įdomu, jeigu buvęs kancleris J.Razma pateiktų, kiek buvo sumokėta pirmajam pavaduotojui atlyginimo, kai jie buvo valdžioje, tada mes matytume, kiek mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleista patenkinant pirmojo pavaduotojo ambicijas. Aš siūlau dėl bendros tvarkos pritarti pateiktam įstatymo projektui, o pirmąjį pavaduotoją, aš manau, mes išsirinksime ilgai nelaukę.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti, ar reikalauja kas formaliai balsuoti? Galime? Ačiū. Ar galime iš karto priimti? Galime. Ačiū. Taigi prašom registruotis. Registracija. Prašom registruotis. Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” projekto priėmimo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

42 – už, 4 – prieš ir 7 susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar – pertrauka, bet kadangi baigėme šiek tiek vėliau, tai pertrauka iki 12.45 val., pusė valandos. Ačiū.

Pertrauka

Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.IXP-939(2*) ES (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Prašome užimti vietas, tęsiame plenarinį posėdį. Aš manau, kad palauksime kitų kolegų ir registruosimės.

Nagrinėjame Advokatūros įstatymo 7 ir 18 straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo nauju dešimtuoju skirsniu įstatymo projektą Nr.IXP-939(2), eurointegracinį. Pranešėjas kolega R.Sedlickas pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Mielai jį kviečiu į centrinę tribūną. Svarstymo stadija.

R.A.SEDLICKAS. Man patinka kalbėti tuščioje salėje – geriausia. Viskas gerai. Šis įstatymo projektas yra eurointegracinis. Jo esmė yra leisti Europos teisininkams praktikuoti Lietuvoje ir lietuvių teisininkams praktikuoti Europoje. Projektas surašytas gana paprastai. Atvažiavęs Europos advokatas gali teikti paslaugas, bet tik padedant čia pripažintam teisininkui. Buvo labai daug kalbų apie tai, kas yra teisininkas, kas yra advokatas. Ir yra pripažinta, kad tas, kuris savo šalyje yra pripažintas, turi teisę čia atvažiuoti dirbti, tačiau po trejų metų jis gali kreiptis į kompetentingą instituciją, kad jį pripažintų advokatu. Tada jis gali dirbti vienas. Gautas projektas buvo labai patobulintas. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komitetas balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Šiam įstatymui pataisų ir pasiūlymų iš įstatymų leidybos teisę turinčių asmenų nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendru sutarimu, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Yra gerbiamojo A.Klišonio siūlymas registruotis. Prašau. Sekundėlę! Prašau registruotis.

Užsiregistravo 20 Seimo narių. Kaip svarstant eurointegracinį projektą, šiek tiek mažoka. Klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Negirdėti prieštaraujančių Ačiū.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-729(2*). Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-730. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-732*. Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-733*. Advokatūros įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-734. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-735. Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-737. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 21 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-738(2*). Atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-739. Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo, 7¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-740*. Lietuvos nacionalinės teismų administracijos prie Teisėjų tarybos įsteigimo įstatymo projektas Nr.IXP-741(2*) (svarstymas)

Nagrinėjame kitą darbotvarkės klausimą – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-729(2) ir jį lydinčius įstatymų projektus. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Svarstymas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man, priešingai, nei R.Sedlickui, patiktų kalbėti pilnai salei, nes tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų. Įsigaliojus šiam įstatymui mes matysime, kaip veiks mūsų teisėtvarkos sistema. Taigi leiskite man priminti trumpą šio įstatymo istoriją.

Kaip žinote, mes jau turėjome Teismų įstatymą. Jis galiojo tol, kol Konstitucinis Teismas nenusprendė, kad tas įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumo principą. Tada Prezidentas sudarė darbo grupę, parengusią kitą Teismų įstatymą, kuris Seime ir buvo pristatytas. Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta jį parengti toliau svarstyti. Komitetas, gavęs kelis šimtus pastabų, suprantama, sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti įstatymo antrąjį variantą. Ši darbo grupė, kurios sudėtyje buvo Seimo frakcijų nariai, Prezidentūros, ministerijos atstovai, teisėjai, kiti specialistai, per du intensyvaus darbo mėnesius apsvarstė visas pastabas, pasiūlymus, daugumą jų priėmė, dėl kitų pateikė motyvus, kodėl pasiūlymas nepriimtas, ir parengė naują projekto variantą, kurį vienbalsiai patvirtinto komitetas. Jis šiandien ir teikiamas jums svarstyti.

Aš nenorėčiau analizuoti grynai teisinių naujosios sistemos detalių, o pabrėšiu tik kelis pagrindinius projekto principus.

Visų pirma įstatyme smarkiai sumažinta vykdomosios valdžios tiesioginės ir netiesioginės įtakos teismų nepriklausomumui galimybė, kaip ir buvo reikalaujama Konstitucinio Teismo sprendime. Tai padaryta Teisingumo ministerijos Teismų departamentą reorganizuojant į Nacionalinę teismų administraciją prie Teisėjų tarybos. Tai yra būtina, bet dar nepakankama sąlyga teismų nepriklausomumo principui įdiegti.

Antra. Projekte keičiama kokybinė Teisėjų tarybos sudėtis, ją papildant Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo deleguotais atstovais. Šis sprendimas neleidžia teismų sistemai nukrypti į kitą kraštutinumą – jai transformuotis į uždarą nuo visuomenės sistemą. Tai teismų atvirumo visuomenei principas.

Trečia. Labai išplėstos Teisėjų tarybos funkcijos, kurios anksčiau buvo grynai konsultacinės, skirtos Prezidentui patarti. Dabar jos papildytos kitomis funkcijomis, tokiomis kaip biudžeto poreikio visai teismų sistemai formavimas ir siūlymų teikimas Vyriausybei per tarybai pavaldžią Nacionalinę teismų administraciją. Tai teismų savivaldos principas.

Europos Sąjungos stebėtojai, savo ataskaitoje dėdami daug vilčių į svarstomą projektą, pabrėžė, kad dėl šių kertinių principų siūlomas įstatymo projektas yra vakarietiško tipo.

Minėti trys principai – tai būtinos, bet dar nepakankamos sąlygos teismų nepriklausomumui nuo visos politinės, ne tik vykdomosios valdžios įtvirtinti. Teisėjams bus sunku daryti sprendimus vadovaujantis tik įstatymu ir savo sąžine, kai jie žinos, jog už politinei valdžiai patinkančius sprendimus ir nuosprendžius jų laukia atlyginimų ir socialinių garantijų didėjimas, tuo tarpu už kitokio pobūdžio sprendimus gali nukentėti jų materialinė padėtis, kai teisėjai žinos, jog kiekviena nauja politinė valdžia gali vėl užsimoti tvarkyti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines garantijas. Todėl šalia minėtų trijų teismų nepriklausomumo principų būtinas ir ketvirtasis – atlyginimų ir socialinių garantijų stabilumas. Tik tokia keturiais principais pagrįsta teismų sistema savo sprendimais iš tiesų bus nepriklausoma nuo politinių valdžių ir vėjų ir atitiks visus Europos Sąjungos reikalavimus.

Jums išdalintoje palyginimų lentelėje, kurią per klaidą įdėjo į pašto dėžutes, pamatysite, kaip atrodo Lietuvos teisėjų atlyginimai ir pensijos, palyginti su Europos Sąjungos valstybėmis ir kandidatėmis į Europos Sąjungą, pamatysite, kad teisėjų atlyginimai atitinka Europos Sąjungos valstybių standartus ir nėra nei patys aukščiausi, nei patys žemiausi. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jie pagal mūsų ekonominę padėtį galėjo būti ir mažesni, bet komitetas neturi teisės revizuoti Konstitucinio Teismo sprendimų, todėl projekte įrašyta tai, kas nuspręsta minėto Teismo, kartu pabrėžiant, kad atlyginimai negali būti mažinami, nes tai prieštarautų teismų nepriklausomumo principui.

Mes analizavome Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus dėl teisėjų ir kitų asmenų socialinių garantijų. Vėlgi pažiūrėję į tą lentelę pamatytumėte, kad Lietuvos teisėjų pensijos yra apytikriai 10 kartų mažesnės negu Europos Sąjungoje ir tokiose kaimynėse kaip Estija ir Lenkija, todėl komitetas negalėjo ir negali pritarti vyriausiojo “Tado Blindos” ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui palikti teisėjų pensijas nepakitusias. Numatydamas kitų teisėtvarkos pareigūnų galimą nenumaldomą potraukį tapti teisėjais prieš pat pensiją, komitetas siūlo valstybines teisėjų pensijas skirti tik tiems teisėjams, kurie turės ne mažesnį kaip 15 metų teisėjo, o ne teisininko darbo stažą. Pensijų didinimo oponentams siūlyčiau pasimokyti iš estų, kurie teisėjų pensijoms skiria net 75% gaunamo atlyginimo. Mes gi siūlome tik 30% (dabar teisėjai gauna apie 7-10%). Mes siūlome tik 30% todėl, kad atsižvelgiame į socialinę atmosferą, kartu palikdami maksimalios pensijos apribojimus. Estai supranta teismų svarbą, mūsų svieto lygintojai, deja, dar ne.

Teisėjų nepriklausomumo oponentai nenori prisiminti, o gal ir bijo ginkluotų žmonių, kad policijos, saugumo, prokuratūros ir kitų statutinių pareigūnų pensijos dažniausiai tesiekia maksimalų 1,5 VDU dydį. Aš klausiu šių oponentų: kuo prokuroro darbas, kai jis siūlo nusikaltėliui bausmę, yra pavojingesnis už teisėjo, skiriančio bausmę? Aš klausiu oponentų: kodėl statutinis pareigūnas turi teisę į papildomas atostogas, o teisėjas už papildomą darbą ne? Taigi aš nematau jokios kitos oponentų logikos, tik aklą neapykantą teisėjams, bet tai ne teisinis, o emocinis argumentas. Mums visiems reikia pagaliau įsisąmoninti, kad valdžių padalijimo ir teismų nepriklausomumo principas nėra eilinio kvailio sugalvotas tautos mulkinimo principas, kad tai būtina demokratinės santvarkos sąlyga. Jeigu viena valdžia, besivaikydama momentinio populiarumo, skandina kitą valdžią, tai nuskęsta jos abi kartu.

Dar leiskite trumpai pakomentuoti lobistų siūlymą leisti dirbti teisėjais baigusiems tik teisės magistro studijas. Mes analizavome magistrantų studijų programas, valandų skaičių, disciplinų, kreditų skaičių ir lyginome juos su analogiškais vienpakopių teisės studijų rodikliais. Turime pasakyti tokį dalyką, kad lyginimo rezultatai gana liūdni, todėl mes šiandien nematome galimybės teisės magistrantams tapti teisėjais, neišlaikius papildomo valstybinio egzamino. Tokį įstatymo projektą rengiame. Mes nemanome, kad teisėjais gali dirbti neturintys tvirtų teisės žinių piliečiai, jei nenorime, kad tokie teisėjai trūkstamas žinias papildytų eksperimentuodami su žmonėmis ir tokiu būdu išmoktų to, ko neišmoko savo universitete. Tai būtų žmonių likimų luošinimas.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau siūlyti šiandien pritarti po svarstymo, bet gavau daug pasiūlymų, nes galutinį su teisininkais ir redaktoriais suredaguotą projektą mums pavyko pateikti tiktai penktadienį. Daugelis Seimo narių ir komitetų nėra su juo gerai susipažinę, todėl aš prašyčiau frakcijos vardu pagal Statuto 109 straipsnį padaryti svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt atkreipėte dėmesį į pranešėjo ką tik pasakytą teiginį, kad komiteto pirmininkas, šiuo atveju frakcijos vardu, turbūt ir komiteto vardu, siūlo daryti pertrauką remiantis Statuto 109 straipsniu. Statuto straipsnis tai leidžia daryti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Kolegos, tai galiotų ir visiems lydintiesiems projektams iki 8k klausimo. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.SAKALAS. Aš labai paprašyčiau gerbiamųjų kolegų, kad per šią pertrauką, kuri, matyt, tęsis savaitę ar kiek (aš nežinau, bet būtų racionalu duoti savaitę), gerbiamieji Seimo nariai tam naujajam įstatymo projektui pateiktų siūlymus, jeigu tokių yra, ir mes komitete juos apsvarstytume, galbūt ką nors pakeistume arba motyvuotai pasakytume, kodėl mes negalime tokių siūlymų priimti. Projektas iš esmės yra visiškai naujas, ir mums bus labai sunku komentuoti siūlymus, kurie buvo pateikti pirmajam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų bendru sutarimu daroma šio įstatymo ir jį lydinčių įstatymų svarstymo pertrauka.

Nagrinėjame projektą Nr.IXP-1204 – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės… Atsiprašau, kolegos.

Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1175. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties  Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/2000 "Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolo dėl sąvokos "prekių kilmė" apibrėžimo pakeitimo" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1176. 1 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties "Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 2 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai" ratifikavimo  įstatymo projektas Nr.IXP-1177. Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/2000 "Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties A protokolo pakeitimų" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1178. Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/2000 "A protokolo pakeitimas" ratifikavimo  įstatymo projektas Nr.IXP-1180. Lietuvos ir ELPA Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/2000 "B protokolo pakeitimai" ratifikavimo  įstatymo projektas Nr.IXP-1181. Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/2000 ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1182. Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/2000 "Dėl prekybos žemės ūkio prekėmis" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1183. Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/2000 "Dėl Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 4 protokolo pakeitimai" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1184. Lietuvos Respublikos ir Slovakijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/2000 "Dėl prekybos žemės ūkio prekėmis" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1185. 3 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties "3 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1186. Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2000/1 "Sprendimas keičiantis 3 protokolą dėl sąvokos "prekių kilmė" apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų" ratifikavimo įstatymo projektas Nr.IXP-1187 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome darbotvarkės 13 klausimą ir jį lydinčiuosius įstatymus – Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą Nr.IXP-1175. Ir visus lydinčiuosius klausimus, išskyrus 13e darbotvarkės klausimą, įstatymo projektą Nr.IXP-1179. Kviečiu pranešėją R.Martikonį – užsienio reikalų ministerijos viceministrą. Pateikimas.

R.MARTIKONIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pateikimo laikas pasikeitė, užsienio reikalų ministras, negalėdamas pakeisti savo ankstesnių įsipareigojimų, paprašė mane pateikti su užsienio prekyba susijusių įstatymų projektų paketą. Iš jų visų pirma norėčiau išskirti laisvosios prekybos sutartį tarp Lietuvos ir Bulgarijos, o kiti 11 aktų, pažymėtų 13 darbotvarkės punktu, yra susiję su įvairių laisvosios prekybos sutarčių pataisymais ar papildymais.

Taigi dėl laisvosios prekybos sutarties su Bulgarija. Savo dekretu Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu, pateikė Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Bulgarijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį. Laisvosios prekybos sutartis yra pasirašyta šių metų gegužės 8 d. Sofijoje, jos sudarymas yra numatytas šios Vyriausybės veiklos programos įgyvendinimo priemonėse. Ši sutartis yra sudaryta atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos 24 straipsnio reikalavimus ir iš esmės nesiskiria nuo tokio tipo sutarčių, sudarytų su Europos Sąjunga, su Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėmis. Beje, tokią pačią sutartį vakar pasirašėme su Rumunija.

Pagrindinis dalykas ir šios sutarties esmė yra ta, kad visiškai yra liberalizuojama prekyba pramonės prekėmis. Tam yra skirtas šios sutarties I skyrius. Šios sutarties II skyrius yra skirtas žemės ūkio produkcijai. Be abejo, ten yra ne laisva prekyba, bet laipsniškas jos liberalizavimas, pasikeitimas kvotomis aktualiausiais mums ir Bulgarijai produktais. Derybose dėl šios sutarties, suprantama, dalyvavo Žemės ūkio ir Ūkio ministerijų pareigūnai, taip pat Muitinės departamento atstovai.

Kiti klausimai, pradedant nuo 13b, išskyrus 13e, kaip minėjo pirmininkas, iki 13m, yra trijų rūšių. Didžioji pakeitimų dalis yra susijusi su laisvosios prekybos sutarčių protokolų, reglamentuojančių prekių kilmės taisykles, modifikacijomis. Laisvosios prekybos sutarčių kilmės taisyklių protokolai nustato prekių kilmės taisykles, sąlygas, kurias įvykdžius prekės įgyja vienos ar kitos šalies kilmę. Šiuo metu galioja vadinamoji paneuropinė kumuliacija, paneuropinė prekių kilmės kumuliacija, kuriai priklauso Europos Sąjunga, EFTA CEFTA, Baltijos valstybės ir Turkija. Kiekvienais metais galiojančios prekių kilmės taisyklės koreguojamos, papildomos ir keičiamos. Dėl pakeitimų yra deramasi specialiuose susitikimuose Briuselyje ir tai yra įforminama laisvosios prekybos sutarčių jungtinių komitetų sprendimais. Iš esmės tai yra redakcinio pobūdžio, kaip jūs matote, nedidelės apimties dalykai.

Kitas pasiūlymas dėl pakeitimų yra susijęs su laisvosios prekybos sutartimi su Čekija ir Slovakija. Tai yra klausimai, susiję su prekyba žemės ūkio produktais, nes buvo iškilęs nesutarimas, arba, tiksliau sakant, diskusija, su Čekija ir Slovakija dėl tam tikrų punktų interpretavimo tada, kai mes 1998 m. pakeitėme, padidinome konvencinius importo muitus dėl Rusijos finansinės krizės. Tačiau šie klausimai dabar yra sureguliuoti ir po įvykusių konsultacijų (jums yra pateiktas konsultacijų projektas, siūlymas) yra sutarta dėl sprendimo.

Paskutinis dalykas yra laisvosios prekybos sutarties su EFTA valstybėmis A protokolo pakeitimai. A protokolas yra skirtas žemės ūkio klausimams ir iš esmės tai yra pakeitimas, kuriuo siekiama pratęsti to protokolo galiojimo laiką. Nes sudarant tą sutartį buvo numatyta, kad Jungtinis Komitetas, t.y. institucija, sudaryta laisvosios prekybos sutartimi, gali nuspręsti dėl tolesnio šių priemonių taikymo pagal šį protokolą. Tą mes ir siūlome padaryti neribojant, nenumatant jokios kitos datos šioms priemonėms taikyti, t.y. padarant jas neterminuotomis. Tokios yra mano pastabos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Jūsų nori klausti kolega A.Baura. Prašom, gerbiamasis kolega.

A.BAURA. Gerbiamasis viceministre, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai dar vadovavo ponas E.Gentvilas, nutarimu iš kai kurių šalių importuojamiems vynuogių putojantiems vynams įvedė muitą vietoj buvusio nulinio tarifo. Tarp jų buvo ir Bulgarija. Norėčiau jūsų paklausti, ar šiuo teikiamu įstatymu šios sutarties ratifikavimas reiškia, kad nuo jos įsigaliojimo dienos tas muito tarifas, kuris galiojo nuo birželio 1 d., bus panaikintas? Aš aiškinamajame rašte lyg ir neįžiūrėjau būtent šios prekių pozicijos, o gal aš suklydau?

R.MARTIKONIS. Aš dabar negaliu atsakyti į šį klausimą, nes neturiu viso sutarties teksto su savimi, bet aš tikrai pažiūrėsiu ir jums atsakysiu sugrįžęs į ministeriją į šį konkretų klausimą.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių klausti. Klausiu dėl balsavimo motyvų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pagrindinio ir jį lydinčiųjų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui ir jį lydintiesiems po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Dėkojame pranešėjui ir pradedame svarstymo procedūrą.

Įstatymo projektas Nr.IXP-1175. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Nagrinėjimo data – gruodžio 13 diena. Nesant kitų siūlymų dėl datos, pritarta ir šiai datai.

Įstatymo projektai Nr.IXP-1176, Nr.IXP-1179, Nr.IXP-1178. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar galėtume pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Nagrinėjimo data – gruodžio 13 diena.

Įstatymo projektai Nr.IXP-1180, Nr.IXP-1181, atsiprašau – Nr.IXP-1180, Nr.IXP-1183, Nr.IXP-1185. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar būtų pritarimas šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną.

Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, dėl svarstymo datos. Pagrindinį siūloma svarstyti gruodžio 13 d. o visus papildomus klausimus, pradedant darbotvarkės klausimu 13b, t.y. įstatymo projektu Nr.IXP-1176, ir baigiant 13m, t.y. įstatymo projektu Nr.IXP-1187, siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Ar būtų pritarimas šių įstatymų projektų svarstymo datai? Ačiū. Pritarta.

Ir įstatymo projektai Nr.IXP-1181, Nr.IXP-1182, Nr.IXP-1184, Nr.IXP-1186 ir Nr.IXP-1187. Taip pat pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų kitų nuomonių dėl komitetų? Nėra. Pritarta šiems komitetams. Kaip minėjau, visus lydinčiuosius projektus siūloma svarstyti kitoje sesijoje.

Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1083 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, nagrinėjame rezervinį 2 – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1083. Pranešėjas – kolega J.Sabatauksas. Prašom, gerbiamasis kolega, pristatykite projektą. Pateikimas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šių metų spalio mėnesį Seimui buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, jis dabar jau priimtas. Pagal jį buvo įgyvendintos patentinės apsaugos medicinos produktų bei augalų apsaugos priemonių veikliosioms medžiagoms pratęsimo nuostatos. Teisinės apsaugos galiojimas gali būti pratęstas, jeigu Patentų įstatymo nustatyta tvarka paduodama paraiška papildomam apsaugos liudijimui gauti. Liudijimo galiojimas pagal tą įstatymą gali būti pratęsiamas iki 5 metų. Už paraiškos padavimą bei kasmetinį papildomos apsaugos galiojimo pratęsimą turi būti mokestis, kuris turi būti numatytas specialiame įstatyme.

Rengiant svarstyti, pateikiant Patentų įstatymo pakeitimo projektą, šių metų birželio 5 d. Seimas priėmė Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymą, kuris įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Tačiau šis įstatymas nenumatė, negalėjo nustatyti mokesčių už papildomos apsaugos liudijimą, kadangi tokių veiksmų nebuvo dar tada galiojusiame Patentų įstatyme. Pateikus Seimui svarstyti, ir po to, kai Seimas priėmė Patentų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą (nuo sausio 1 d. pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai jis turi įsigalioti), būtina nustatyti mokesčius už papildomos apsaugos liudijimus. Šių liudijimų išdavimas susijęs su Valstybinio patentų biuro teikiamomis papildomos… specialistų atliekamais veiksmais, nagrinėjant prašymus liudijimui gauti, tikrinant leidimų prekiauti vaistais ar augalų apsaugos priemonių galiojimą, atitinkamų leidimų išdavimą ir leidimų registro administravimą.

Šiame patentų… atitinkamai šiame įstatyme numatyta, kad mokestis už paraiškos papildomos apsaugos liudijimui gavimą atitinka mokesti už patentinės paraiškos padavimą, šiuo atveju tai yra 400 litų, o metų mokesčiai už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą – patento galiojimo 20 metų dydį, šiuo atveju tai yra 1200 litų.

Palyginus Lietuvos ir kitų šalių praktiką, galima pasakyti, kad Lietuvoje paduota arba galioja apie 200 patentų, kuriems būtų taikomos nuostatos dėl papildomos apsaugos liudijimų, ir 90% šių patentų priklauso užsienio pareiškėjams. 10% sudaro nacionaliniai patentai. Palyginti su kitomis šalimis, mūsų mokesčiai yra nedideli, pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip matote, už patentinės paraiškos padavimą – 400 litų, Estijoje – 3500 kronų, Danijoje – 3000 kronų, Suomijoje – 1500 Suomijos markių ir t.t. Už patento galiojimo papildomos… atsiprašau, apsaugos liudijimo padavimą atitinkamai tiek pat – 400, nes prilyginta patento paraiškos davimui, ir už papildomos apsaugos liudijimo galiojimą Lietuvoje – 1200, Estijoje – 7000 2016 m. iki 9800 ir t.t. Tai tiek. Tai šitas įstatymas, kaip sakiau, būtinas, būtina jį priimti, nes kitaip negalės veikti nuo sausio 1 d. Patentų įstatymas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori klausti du Seimo nariai. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs, būdamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, pritariate tam, kas šiandien vyksta, nes jūsų įstatymo projektas nėra įtrauktas į rudens sesijos darbų programą, o tuo tarpu jis šiandien yra pateikiamas. Ar jūs nesutiktumėte, kad, laikantis Statuto, pirmiausia reikėtų priimti Seimo nutarimą dėl to, kad papildytume darbų programą ir tik po to, kad ir koks svarbus būtų jūsų teikiamas įstatymo projektas, jį svarstytume Seime.

J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų jūs pastebėjote tą dalyką, kad nėra įtrauktas į Sesijos darbų programą, palyginti su kitais mano pateiktais ir užsiregistruotais įstatymų projektais, kurie buvo užregistruoti dar vasarą, jų nėra programoje. Tiksliau, yra programoje, bet nėra pateikiami. Bet šis įstatymas iš tikrųjų yra svarbus tuo, kad pagal Europos Sąjungos reikalavimus Patentų įstatymo nuostatos įsigalioja sausio 1 d., bet normaliai veikti negalės, nes nėra numatyta šių priemonių, kurios numatytos šiame įstatyme. Formaliai būtų galima padaryti tą. Tiksliau, priimti nutarimą, tačiau, tiesą sakant, ne aš sudarinėju darbotvarkę, tai buvo Seimo valdybos reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamajam E.Masiuliui, aš norėčiau dar kartą priminti, tą turbūt jau Č.Juršėnas buvo priminęs, kad Seimo valdyba patvirtino tokią darbotvarkę atsižvelgdama į tai, kad įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 dienos. Gerbiamasis R.Pavilionis. Prašom.

R.PAVILIONIS. Atsiprašau, čia klaida.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti Seimo nariai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti E.Masiulis. Prašom, gerbiamasis kolega.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs ką tik paminėjote tokį dalyką, kad valdyba sudarė darbotvarkę ir pateikė ją Seimui. Ar tai reiškia, kad valdyba turi galimybę pažeidinėti Seimo nutarimus? Tai yra kai Seimo nutarimu buvo priimta rudens darbų programa, šio įstatymo projekto nebuvo toje programoje, todėl valdyba viršija savo kompetenciją įtraukdama tokius klausimus į darbotvarkę. Liberalų frakcijos vardu prašome daryti pateikimo pertrauką, kad iš tikrųjų būtų galima pagal Statutą sutvarkyti šiuos reikalus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto jūs galėtumėte kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jums tada paaiškintų, ar yra taip, ką jūs teigiate, ar ne.

Gerai, kolegos, balsuojame dėl pertraukos, nes jau buvo prašymas dėl pertraukos. Manau, kad mes turėtume dėl šio siūlymo remdamiesi Statutu apsispręsti ir… Prašom, gerbiamasis kolega. Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turiu kitą siūlymą, kad mes pritartume po pateikimo, nes šio įstatymo projekto įtraukimą į darbotvarkę pateikė ne valdyba, o Seniūnų sueiga, kurioje dalyvavo ir kolegos liberalai, ir mes visi pirmadienį gražiai pritarėme pirmininkaujant konservatorių kandidatui į Prezidentus ponui A.Kubiliui.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Buvo išsakytos nuomonės, prašome apsispręsti balsavimu. Prašome registruotis, balsuosime dėl kolegos E.Masiulio frakcijos vardu siūlomos pertraukos remiantis Statuto 109 straipsniu.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų daroma įstatymo projekto Nr.IXP-1083 pateikimo pertrauka, balsuojate už, kas manote, kad neturėtų būti daroma pateikimo pertrauka, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 16. Nuo 42 reikalingas vienas penktadalis, turėjo remti 9, remia 16, todėl daroma šio klausimo pateikimo pertrauka iki kito posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, mes šiandien iš darbotvarkės bendru sutarimu išbraukėme labai didelį projektą, todėl laukiame pranešėjų iš Vyriausybės dėl kitų klausimų. Daroma 15 minučių pertrauka. Kviečiu rinktis. 13.40 val. Kviečiu, kolegos, rinktis į posėdžių salę. Maloniai lauksime.

Pertrauka

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1164 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 10a klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1163. Pranešėjas – ministras J.Bernatonis. Prašom. Pateikimas.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, siekiant “Sudaryti sąlygas suformuoti profesionalių valstybės tarnautojų korpusą, kuris užtikrintų valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių darbo tęstinumą, politinį neutralumą, efektyvumą, viešumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus bei įgyvendinti skaidrią ir visiems suprantamą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, panaikinant susiklosčiusias atlyginimų disproporcijas ir nepagrįstai dideles išeitines kompensacijas”. Projekte, atsižvelgiant į valstybės tarnybai keliamus tikslus, uždavinius ir į dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų atitinkamų kategorijų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas, t.y. šių funkcijų pobūdį, siūloma Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų netaikyti asmenims, teikiantiems viešąsias paslaugas visuomenei, bei atliekantiems ūkines ar technines funkcijas, t.y. paslaugų valstybės tarnautojams. Šis siūlymas grindžiamas siekiu racionalizuoti valstybės tarnybos sistemą, ją unifikuojant ir užtikrinant valstybės valdymo bei viešojo administravimo funkcijų ir Europos Sąjungos reikalavimų tinkamą įgyvendinimą.

Siekiant išvengti žinybinio subjektyvumo, įstatymo projekte siūloma pavesti Vyriausybei patvirtinti unifikuotą visų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti detalaus statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinių santykių reglamentavimo, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normomis nustatant, kad jų statusas ir tarnybos teisiniai santykiai reglamentuojami įstatymų patvirtintais statutais. O Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos jiems bus taikomos tik tiek, kiek jų statuso bei tarnybos teisinių santykių nereglamentuoja statutai, išskyrus darbo apmokėjimo tvarką, kuri yra bendra. Šis siūlymas, atsižvelgiant į darbo tarnybos teisinių santykių srities ypatumus bei specifines darbo tarnybos sąlygas, grindžiamas siekiu užtikrinti darbo, tarnybos teisinių santykių tinkamą reguliavimą, išvengiant teisės normų kolizijos bei analogiškų teisinių santykių dvigubo reglamentavimo.

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą “Užtikrinti valstybės tarnybos profesionalumą”, siūloma koreguoti privalomo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos testinio vertinimo bei atestavimo tvarką. Vertinant bei atestuojant valstybės tarnautojus kasmet būtų užtikrinama nuolatinė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kontrolė, jo asmeninė atsakomybė už priimtus sprendimus. Privaloma visų karjeros valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo įstaigų vadovų atestacija užtikrintų galimybę sukurti valstybės tarnybą, grindžiamą karjeros principu. Be to, įstatymo projekte siūloma įvesti valstybės tarnautojų paaukštinimo sistemą atestavimo būdu, kuri sudarys sąlygas siekti karjeros, taip pat ir užtikrinti didesnį valstybės tarnybos veiksmingumą.

Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas dėl “Skaidrios ir visiems suprantamos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo”, įstatymo projekte keičiant valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimo mechanizmą, iš dalies siūloma keisti ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Įstatymo projekte siūloma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema grindžiama valstybės tarnautojo pareigybės kategorija, tačiau siūlomos naujai įvesti valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės: pirma, antra ir trečia, už kurias, atsižvelgiant į kvalifikacinę klasę, siūloma mokėti atitinkamus priedus, sudarytų prielaidas lanksčiau ir objektyviau įvertinti valstybės tarnautojų kvalifikaciją. Tai paskatintų valstybės tarnautojus ne tik siekti aukštesnių pareigų valstybės tarnyboje, kaip yra dabar, bet ir nuolat kelti savo kvalifikaciją, nes jo darbo užmokestis priklausytų ir nuo jo kvalifikacijos lygio. Įstatymo projekte, atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas dėl valstybės valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros mechanizmo reformavimo, valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos ribų bei valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų individualios atsakomybės už jų padarytus pažeidimus teisinio reglamentavimo pakeitimų būtinumo, siūloma naujai reglamentuoti valstybės tarnautojų tarnybinę bei materialinę atsakomybę. Vietoje detalaus tarnybinių nusižengimų reglamentavimo nustatyti bendruosius tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus bei principus ir koreguoti nuostatas dėl valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės. Taip pat atsižvelgiant į dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemas praktikoje, įstatymo projekte siūloma atsisakyti tokių galiojančių Valstybės tarnybos įstatymo valstybės tarnybos nefunkcionalių institutų kaip valstybės tarnautojo statuso atkūrimo, valstybės tarnybos rezervo, asmenų, siekiančių tapti valstybės tarnautojais, privalomo įvadinio mokymo ir panašiai.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekte siūloma naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas įgyvendinti įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymui, t.y. iš karto, atsisakant pereinamojo laikotarpio.

Aš nemanau, kad šis parengtas projektas yra tobulas, tačiau neteko girdėti, kad kas nors būtų patenkintas šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu. Po didelių, konceptualių diskusijų yra pasiūlytas toks variantas. Aš tikiuosi, kad svarstant Seime jis bus dar labiau patobulintas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūs pateikėte įstatymo projektą Nr.IXP-1163 ir jį lydintįjį Nr.IXP-1164. Jus nori paklausti 4 Seimo nariai. Kolega K.Rimšelis. Prašau.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis ministre, jūs čia taip lengvai pateikėte tokį sudėtingą įstatymą, kuris liečia tokį sudėtingą klausimą kaip valstybės tarnyba. Bet aš tame projekte matau tam tikrų netikslumų. Pavyzdžiui, 4 straipsnyje, pasižiūrėkime, kam šis įstatymas netaikomas. Rašoma: “Šis įstatymas netaikomas Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjams, prokurorams, politikams” ir t.t. Kituose straipsniuose yra aiškiai išreikštos nuorodos, kad tie patys asmenys turi vadovautis priimant į darbą tuo įstatymu ir t.t. Čia yra kažkas supainiota. 9 straipsnyje, pavyzdžiui, irgi liekama prie tokių nuostatų, kad asmenys, norintys gauti darbą valstybės tarnyboje, turi turėti ne mažiau kaip 18 metų. Nors kitame punkte yra pasakyta: “būti atlikus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą”. Tai kaip galima būti 18 metų, o iki 26 metų yra galimybė patekti į tą privalomąją tarnybą. Čia yra gana daug tokių nesuderinamų dalykų. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti?

J.BERNATONIS. Dėkoju už labai gerą klausimą. Visų pirma kodėl aš lengvai pristačiau. Todėl lengvai pristačiau, kad, kaip žinote, pateikimui yra skiriama tik 10 minučių, ir aš negaliu išdėstyti visų tų pakeitimų, kurie šioje naujoje redakcijoje yra daromi, palyginti su ankstesniu įstatymu. Tačiau noriu jus patikinti, kad aš nesu tas ministras, kuris neskaitęs projekto eina į tribūną. Aš ne tik skaičiau, bet ir pats dirbau prie šio projekto, dirbome kartu su teisingumo ministru V.Markevičium. Aš nematau tų prieštaravimų, kuriuos jūs čia įžiūrite, nes reikėtų žiūrėti į įstatymą kaip į visumą, neištraukiant atskirai straipsnio ar juo labiau to straipsnio dalies.

Dėl nuostatų, kurioms tarnautojų kategorijoms netaikomas šis įstatymas, aš norėčiau pasakyti, kad čia taip pat buvo labai daug diskusijų. Mūsų pradinė nuostata buvo, kad turėtų būti taikoma visiems viešojo administravimo valstybės tarnautojams, bet po ilgų svarstymų, derinimų su kitomis ministerijomis, svarstymo Vyriausybėje buvo priimtas toks variantas, kuris yra panašus į dabar galiojantį įstatymą, tik sekant kitų valstybių pavyzdžiu buvo atsisakyta viešųjų paslaugų tarnautojų reguliavimo įstatymu. Galbūt atsakiau. Galėčiau, aišku, jums individualiai pasakyti ir daugiau.

K.RIMŠELIS. Dėl 18 metų ir būtinybės atitarnauti.

J.BERNATONIS. Ši problema yra, yra pateikta kolegos, jūsų frakcijos nario, Seimo nario E.Masiulio pataisa dabar galiojančiam Valstybės tarnybos įstatymui dėl atitarnavimo armijoje, kad tai nebūtų būtina sąlyga. Seimas, suprantama, pasirinks, kokios pozicijos laikytis. Mūsų ministerijos pozicija yra ta, kad tarnavimas kariuomenėje yra kiekvieno mūsų piliečio pareiga. O dėl 18 metų, jūs žinote, kad yra žmonių, atleistų nuo karinės tarnybos, taip pat moterims yra neprivaloma karinė tarnyba Lietuvos Respublikoje.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis. Prašau.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų turbūt, kiek egzistuoja valstybė, tiek ir valstybės politikai rūpinasi valstybės tarnybos klausimais. Ir šis pasiryžimas teikti naują redakciją tam tikra prasme yra sveikintinas, nes dabar egzistuojantis Valstybės tarnybos įstatymas taip pat yra labai painus ir su daugeliu trūkumų. Bet nenorėčiau visiškai sutikti su jūsų teiginiais aiškinamajame rašte, kad naujasis įstatymo projektas suteikia valstybės tarnybai kur kas daugiau skaidrumo ir aiškumo. Pavyzdžiui, aš įsivaizduoju, kad paskelbimas, kokioms kategorijoms netaikomas šis Valstybės tarnybos įstatymas, priešingai, sukelia tam tikros sumaišties ir nebėra jokios unifikuotos sistemos. Kita vertus, Vyriausybei pavedama tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą. Tai vėlgi yra klausimas, ar tikrai įstatyme visi dalykai yra sudėliojami. Įvedant kvalifikacines klases, tris kvalifikacines kategorijas, vėlgi iškreipiama darbo apmokėjimo sistema. Ar jūs nemanote, kad šie mano paminėti aspektai ne paprastina, o kaip tik daro labiau sudėtingą Valstybės tarnybos įstatymą?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Jeigu aš teisingai supratau, jūs pateikėte tris klausimus. Jeigu į kurį nors neatsakysiu, man priminkite, nes iš tiesų klaustukų buvo daug jūsų šioje kalboje. Visų pirma dėl kvalifikacinių kategorijų. Dabar egzistuojanti valstybės tarnybos tvarka neskatina valstybės tarnautojų siekti kvalifikacijos. Ir tai vienas iš mūsų sistemos trūkumų, vienas iš tų trūkumų, kuriuos nuolat mums nurodo Europos Komisija dėl administracinių gebėjimų. Būtent kvalifikacijos įvedimas yra numatytas šios Vyriausybės programoje. Ir kadangi kvalifikacija yra nustatyta atestavimo būdu, aš nemanau, kad čia būtų kokio nors neskaidrumo. Dabar dėl paties projekto, nuo ko jūs pradėjote, tai aš noriu pabrėžti, kad Valstybės tarnybos įstatymo naują redakciją pradėjo rengti dar ankstesnė R.Pakso Vyriausybė, tik nespėjo užbaigti. Ir suprantama, kad mes negalėjome pateikti nepakeistą liberalų projektą. Mes teikiame tokį Valstybės tarnybos įstatymo projektą, kuris atitinka šios Vyriausybės programą.

Dėl skaidrumo ir dėl tam tikrų kategorijų nurodymo, kam netaikomas įstatymas. Tai padaryta tik dėl tos paprastos priežasties, kad, tarkime, Konstituciniam Teismui ar kitiems išvardintiems teismams yra specialūs įstatymai, kurie reglamentuoja tarnybą būtent šiuose teismuose, t.y. reglamentuoja teisėjų darbą. Iš aš žinau, kad šiuo metu planuojama svarstyti (šiandien nebuvo pradėta, bet bus svarstomas) Teismų įstatymą ir ten visa tai, kas susiję su teisėjais, bus reglamentuota. Tačiau nemanyčiau, kad yra tam tikro neskaidrumo, nes į visą įstatymų sistemą mes turėtume žiūrėti kaip į visumą. Jeigu čia reglamentuotume ir teisėjų, tada nereikėtų Teismų įstatymo. Mes tokių didelių revoliucijų nesirengiame daryti, nes iš esmės tai yra tiktai nauja redakcija.

Dėl pareigybių unifikavimo. Kodėl siūloma, kad tai atliktų Vyriausybė? Visų pirma jūs žinote, kad pagal mūsų Konstituciją (parlamentinėms respublikoms tai būdinga) yra labai aiškiai išgrynintos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijos. Mūsų manymu, tai yra vykdomosios valdžios reikalas. Jeigu Seimas nuspręs kitaip, tuomet bus kitaip, bus nuolat keičiamas įstatymas, kaip dabar daroma galiojančiam įstatymui – vos ne kiekvieną mėnesį po pataisą dėl naujų pareigybių įrašymo, dėl senų išbraukimo ir panašiai. Mes norėtume, kad būtų unifikuotos pareigybės, kad visose ministerijose, kitose žinybose pagal pareigybės ir pavadinimą, ir aprašymą būtų aišku, kokio lygio tai valstybės tarnautojas.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėjau pasveikinti jūsų ministeriją, kad taip aktyviai dirbate, siekdami pagerinti šalies valdininkijos administravimo įgūdžius. Mes matėme, kad ir besišypsančio premjero laikais, ir kitų laikais buvo daug problemų. Jeigu mes išspręsime tas problemas taip efektyviai, kaip jūs dabar pradėjote, man atrodo, bus labai gerai.

Noru paklausti vieną klausimą, kurį dažnai keldavome, dėl labai, sakyčiau, nepamatuotai besiskiriančio mūsų valstybės tarnautojų atlyginimo. Ar šis pateiktas įstatymas galės kiek nors padėti užtikrinti, kad vienodos kvalifikacijos žmonės, eidami vienodas pareigas, gaus tikrai tas pareigas atitinkantį atlyginimą ir, sakykim, pareigų bei atlyginimų atitikimai nebus tokie akis draskantys, arba atitiks einamas pareigas ir kvalifikaciją?

J.BERNATONIS. Pirmiausia dėkoju už tokius sveikinimus, bet negaliu jų priimti, nes tai yra viso kabineto, visos Vyriausybės darbas. Ypač daug bendrai dirbome su Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.

Dėl darbo apmokėjimo tvarkos. Iš tiesų priėmus šį įstatymą tie visi skirtumai, kurie yra dabar, kai nėra pereinamojo laikotarpio, bus panaikinti, nes atlyginimas bus mokamas pagal kategoriją, o priedai – pagal tam tikrą kvalifikavimą po atestavimo. Tada nekils tokių problemų, kurios buvo ilgą laiką – mažinti, nemažinti, atidėti mažinimą, atidėti didinimą. Tai bus nustatyta įstatyme ir po įstatymų leidžiamuose aktuose, o per atestavimą bus nustatytos kategorijos, kvalifikacija.

PIRMININKAS. Kolegė N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis ministre, jeigu valstybės tarnyba 2 straipsnio 1 punkte apibrėžiama 120 vieno sakinio žodžių, tai aš tikrai negalėčiau pritarti tokiam įstatymo projektui, nes tikrai nesuprantu, kas yra valstybės tarnyba. Man atrodo, valstybės tarnyba – tai pirmiausia tarnauti valstybei. Tai yra mano nuomonė, nes 120 žodžių viename sakinyje yra retas atvejis ir nesusipratimas.

Norėčiau paklausti. Jeigu valstybės tarnautojai teikia Vyriausybei įstatymo lydimąjį aktą, taip pat teikia pataisas, o po trijų dienų sako: jeigu jos jums nepatinka, mes galime išbraukti, – ar pagal šį Valstybės tarnybos įstatymą jie atsakys už savo veiksmus?

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo nare. Minėjau dėl atsakomybės, kad atsakomybė yra keičiama, tvarka yra griežtinama. Aš jau trumpai kalbėjau apie tarnybinę ir materialinę atsakomybę.

Dabar dėl pačios valstybės tarnybos sąvokos. Aš su jumis sutinku, jog kalbant paprasta žmonių kalba ar kalbant filosofiškai valstybės tarnyba yra tarnavimas valstybei, bet ši sąvoka čia yra išdėstyta todėl, kad būtų aišku, kaip ji vartojama įstatyme. Tai nėra šiaip sau paaiškinimas, kas yra valstybės tarnyba, tai yra tam tikra teisinė norma, kai ši sąvoka apibrėžiama plačiau ir giliau. Suprantama, jeigu tai yra kliūtis, mes galėsime tą sąvoką sutrumpinti, bet tada kils neaiškumų taikant šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų paklausė visi norintys klausti.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar dėl balsavimo motyvų būtų norinčių pasakyti savo nuomonę? J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jus pakviesti pritarti pateiktam įstatymo projektui, kuriame gal aiškiau ir tiksliau apibrėžiama valstybės tarnybos sąvoka, pareigybės bei pati valstybės tarnyba. Antra, manau, šiame įstatyme labai tiksliai atsisakyta į bendrą valstybės tarnybą įtraukti paslaugų srities tarnautojus. Iš tikrųjų galbūt reikia atskiro valstybės paslaugų tarnautojų ar įstatymo, ar įstatymų, kad tai būtų reglamentuojama atskirai, o ne bendrame katile su valstybės tarnyba, todėl siūlau įstatymui po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Nuomonę prieš kviečiu pasakyti kolegą E.Masiulį.

E.MASIULIS. Aš nesu kategoriškas šio įstatymo projekto priešininkas, nes ir dabar galiojantis įstatymas turi spragų, kurias riekia taisyti, bet keletą principinių momentų naujajame įstatymo projekte galima įžvelgti.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad atsisakymas reglamentuoti atskirų kategorijų darbą, neįkišant jų į Valstybės tarnybos įstatymą apskritai, kelia klausimą, ar yra reikalingas Valstybės tarnybos įstatymas. Tokiu atveju mes turėtume grįžti prie Valdininkų įstatymo, kuris buvo, ir reglamentuoti valdininkų veiklą. Tuo tarpu Lietuvos banko, teisėjų, statutinių darbuotojų atlyginimus reglamentuoja jau mūsų priimti kiti įstatymai. Lygiai taip pat dėl paslaugų tarnautojų. Ar reikia vadinti tai Valstybės tarnybos įstatymu? Šia prasme Valstybės tarnybos įstatymas tikrai darosi dar neaiškesnis ir tampa visiškai neaišku, kas Lietuvoje atlieka valstybės tarnybą.

Kitas momentas būtų tai, kad kvalifikacijos klasių taikymas vėl iškreips valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą ir tų nesusipratimų, kurie kyla dabar, ateityje bus tik daugiau. Be išsakytų kritinių minčių, noriu pasakyti, kad yra ir pozityvių dalykų, tokių kaip valstybės rezervo atsisakymas. Tai yra atgyvena. Tuos dalykus reikėtų naikinti.

Taigi, dėstydamas dviprasmiškus argumentus, aš vis dėlto pasisakyčiau prieš tokį įstatymo projektą, bet jeigu jam šiandien bus pritarta, jį reikėtų tobulinti ir svarstyti komitetuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, girdėjome vieną nuomonę už, vieną nuomonę prieš, todėl turime balsuodami apsispręsti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo. Kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1163 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 27, prieš – 1, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto, jį lydinčiojo, Nr.IXP-1164. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir dėl pagrindinio, ir dėl lydinčiojo. Nėra kitų siūlymų. Ačiū, pritarta. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr.IXP-1163 papildomais siūlomi Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pritarta. O dėl lydinčiojo nesiūlomi. Negirdėti kitų siūlymų, tad pritarta. Ir pirmąjį, ir antrąjį įstatymų projektus siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Ačiū, pritarta šiai svarstymo datai.

Energetikos įstatymo projektas Nr.IXP-1195 ES (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-1195. Tai eurointegracinis klausimas. Energetikos įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras N.Eidukevičius. Prašau.

N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas lyginant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones bei integracijos į Europos Sąjungą priemones. Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų, reglamentuojančių energetikos veiklą, reikalavimus. Taip pat suderinti Energetikos įstatymo nuostatas su jau galiojančiais ir anksčiau Seimo priimtais įstatymais – Elektros energetikos bei Gamtinių dujų – ir jų nuostatomis. Įstatymo reguliavimo tikslas liko toks pat kaip ir galiojančiame Energetikos įstatyme. Tačiau įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas bei energetikos sektoriui palaipsniui pereinant prie rinkos santykių, pasikeitė energetikos veikla užsiimančių įmonių veiklos sąlygos, jų veiklos reglamentavimas, santykiai su vartotojais. Integruotos įmonės atskiria veiklos rūšis, o energija tampa atskira nuo perdavimo paskirstymo tinklo priklausančia preke.

Trumpai norėčiau peržvelgti naujas nuostatas, kurios atsirado šiame įstatyme. Visų pirma tiksliau reglamentuotas valstybės valdymo institucijų ir savivaldybių funkcijų energetikos valdyme veikimas, energetikos įmonėms, perduodančioms, skirstančioms energiją, priskirta atsakomybė už perdavimą, energetikos skirstymo objektų plėtojimą jų veikimo teritorijoje ir jų perspektyvą, taip pat apibrėžtos pagrindinės energetikos įmonių veiklos sąlygos, t.y. prievolė aprūpinti vartotojus energija, suteikti trečiajai šaliai perdavimo, ar paskirstymo, paslaugas, prijungti energijos vartotojus prie perdavimo ir skirstymo tinklų. Aiškiau apibrėžtos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Valstybinės energetikos inspekcijos funkcijos ir atsakomybė.

Atsirado naujas 19 straipsnis, kuris reglamentuoja informacijos, susijusios su energetikos veikla, pateikimą valstybės institucijoms ir visuomenei. Taip pat naujas 23 straipsnis, kuris reglamentuoja energijos apskaitą, nes energetikos įmonėms nustatoma prievolė įrengti ir eksploatuoti energetikos apskaitos priemones; naujas 25 straipsnis, kuris reglamentuoja ekstremalią energetikos padėtį, juo nustatomos teisinės normos, kada ji skelbiama, kaip atliekamas energijos ir energijos išteklių tiekimas vartotojams.

Šis įstatymo projektas leis sudaryti teisinius pagrindus, sukurti palankias sąlygas, leidžiančias parengti energetikos sektorių darbui rinkos sąlygomis. Siūlome svarstyti Energetikos įstatymo projektą ir jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų klausti septyni Seimo nariai. Kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau jūsų paklausti. Dabar yra siūlomas Energetikos įstatymas, kuris reglamentuos, tikiuosi, reglamentuos, visą veiklą toje srityje, tačiau šiuo metu, kol dar nėra įstatymo, susiduriame su didele teisine netvarka. Pavyzdžiui, Ukmergėje, išnuomojant šiluminį ūkį. Dabar labai didelių problemų yra su Vilniaus šiluminių tinklų nuomos konkursu. Ar jums neatrodo, kad kol nebus priimtas įstatymas, visus šiuos nuomos konkursus reikia sustabdyti ir laukti, kol įsigalios Energetikos įstatymas? Nes, pavyzdžiui, Vilniuje pagal nuomos sutartį bus išnuomojama ir elektrinė, generatorius.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Šilumos tinklų arba šilumos tinklų įmonių turto nuoma labiau yra susijusi su dabar rengiamu (…) įstatymu ir jo priėmimu. Būtent šis įstatymas aiškiau reglamentuotų nuosavybės formų perėjimą iš vienos įmonės į kitos įmonės valdymo sritį ir suderintų tai su dabar esama mokestine baze Lietuvoje. Energetikos įstatymas teisiškai įformina šilumos ūkio nuosavybės formų bei valdymo metodų pasikeitimą. Bet tai yra tiktai bendro pobūdžio dalykas. Aiškiau šilumos ūkio valdymas turi būti reglamentuojamas Šilumos įstatyme, kuris dabar yra teikiamas Vyriausybei ir dar šiais metais turėtų atsirasti Seime. Jame labai aiškiai bus išdėlioti šilumos ūkio principai ir prioritetai. Vienas iš tokių siūlymų, kuris galbūt kažkiek galėtų koresponduoti su jūsų klausimu, yra Šilumos taryba, sudaroma iš valstybinių institucijų, kurioje turėtų būti tvirtinami strateginiai, esminiai sprendimai dėl šilumos sektoriaus ir duodami leidimai tai atlikti. O šiuo metu šilumos įmonės priklauso savivaldybių jurisdikcijai, ir aš turbūt nelabai galėčiau net komentuoti, ar savivaldybės tai gali daryti. Vyriausybė, kaip tokia institucija, šiuo metu neturi teisinio pagrindo kištis į tuos procesus.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis viceministre, jau tapo įprasta, kad kai tik Ūkio ministerija atneša kokį nors įstatymo projektą, Teisės departamentas penkiuose puslapiuose pateikia pastabas ir iš kiekvieno jūsų projekto tenka rengti naują įstatymą. Šiam įstatymui taip pat, jūs jau žinote, yra penki puslapiai pastabų, o jūsų įstatymas yra dešimties puslapių. Numatyta, atrodo, gruodžio 13 d. jį svarstyti. Ar jūs nemanytumėte, kad vis dėlto reikėtų atidėti svarstymą tolesniam laikotarpiui, nes pastabų bus daug, ir Teisės departamento, ir iš esmės reikės parengti naują įstatymo projektą. Ar ne geriau būtų ilgiau svarstyti ir vėliau priimti, kad nereikėtų vėl greitai keisti?

N.EIDUKEVIČIUS. Jeigu leisite, labai trumpą komentarą pateiksiu dėl šio klausimo. Kiek žinau, kiek yra teisininkų Teisingumo ministerijoje, Vyriausybėje, Ūkio ministerijoje, visi turėjo skirtingas nuomones dėl naujo Civilinio kodekso traktavimo nuostatų, dėl panašių dalykų. Taigi, mūsų galva, įstatymo projektas, kuris pateiktas gerbiamajam Seimui, iš tikrųjų yra suderintas ir neprieštarauja nė vieno dabar galiojančio įstatymo nuostatoms, o tik jas papildo arba padaro bendresnes. Teisinis ginčas gali tęstis daug laiko. Mes siūlytume svarstyti šį įstatymą ir priimti tas nuostatas, kurios jau yra iš dalies galiojančiuose įstatymuose, taip pat yra derinamos su Civiliniu kodeksu, yra suderintos su Europos Sąjungos teise. Kaip žinome, energetikoje visą laiką buvo labai daug specifinių dalykų. Ir galbūt dėl to visi teisės skyriai skirtingų institucijų šiek tiek kitaip traktuoja dalykus. Bet aš manau, kad aiškinantis komitetuose šias nuostatas bus galima pateikti taip, kad prieštaravimų nebus.

PIRMININKAS. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Ačiū. Kadangi šis įstatymo projektas turi ženklelį “ES”, t.y. Europos Sąjungos, integracinis, ir vienas iš įstatymo punktų yra nedviprasmiškai teigiantis, kad prisijungiantys vartotojai Ūkio ministerijos nustatyta tvarka turės padengti prijungimo išlaidas, ar galėtumėte nurodyti konkrečią Europos Sąjungos direktyvą, pagal kurią reikalaujama įtraukti šią nuostatą į šį integracinį įstatymą?

N.EIDUKEVIČIUS. Europos Sąjungos direktyvomis nereikalaujama konkrečių dalykų. Europos Sąjunga reikalauja, kad energijos kaina dengtų jos gamybos, perdavimo, paskirstymo kaštus. Tai yra viena priemonių, kaip suteikti galimybę Valstybinei kainų komisijai įskaičiuoti šiuos kaštus į kainų tarifą. Konstrukcija yra nespecifinė. Ji yra paimta remiantis Danijos, Švedijos pavyzdžiais. Galėtų būti ir kitaip, tai daroma įvairiai, bet turi būti juridinis pagrindas, kad Kainų komisija galėtų tuos kaštus įskaičiuoti į tarifus.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano gal primityvus klausimas dėl eilinio energijos vartotojo, pavyzdžiui, vartojančio šilumą ar kitus dalykus. Šiandien per savivaldybes, per kitas institucijas yra daroma viskas, kad žmogus negalėtų pats spręsti, kaip jis turėtų apsirūpinti energetiniais ištekliais, pavyzdžiui, šiluma: negalima atsijungti nuo tinklų, draudžiama tas, tas, tas. Ar tai bandoma daryti taip, kad būtų naudinga monopolistams ar tiekėjams? Mano klausimas būtų toks. Ar šis jūsų siūlomas įstatymas suteiks vartotojams pasirinkimo laisvę, ar išliks vėl taip, kad žmogus neturės pasirinkimo? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Kaip minėjau, šis įstatymo projektas yra suderintas su Civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo liepos 1 d., buvo patvirtintas gerbiamojo Seimo. Civilinis kodeksas sako (jeigu kalbame konkrečiai apie daugiabučius namus, kuriuose negali atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo atskiri butai), kad vienas vartotojas negali pažeisti kitų vartotojų interesų arba teisių atsijungdamas ir darydamas kokius nors kitus veiksmus. Šiurkščiai kalbant, daugiabučiame name yra instaliuotos tokios sistemos ir suskaičiuota, kad jos yra ekonomiškiausios, kai sistema dirba visu pajėgumu. Atsijungimas bent vieno vartotojo sukelia šios sistemos disbalansą. Atsijungimas tampa ekonomiškai naudingas tam, kuris atsijungia, bet tiems, kurie neatsijungia, jis virsta ekonomine žala. Dėl to šis įstatymas konkrečiai nenumato, kad bus draudžiama atsijungti arba negalima atsijungti. Tai yra dalykai, kurie rašomi į įstatymus, apimančius tam tikras šakas, ir konkrečiai į Šilumos įstatymą. Jis numato bendrąsias nuostatas, kad žala, atsijungiant nuo tam tikrų energijos tiekėjų, neturi būti daroma.

PIRMININKAS. Kolega V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Gerbiamasis viceministre, aš noriu pratęsti vartotojų klausimą. Įstatyme yra sąvoka “laisvas vartotojas”. Europos Sąjungos direktyvose yra vartojamos sąvokos “galutinis vartotojas” ir “didmeninis vartotojas”. Kokia sąvoka turima minty čia, šiame įstatyme?

Kartu norėčiau pritarti J.Veselkos prašymui, kad neskubintume, ne gruodžio 13 d. darytume svarstymą, o paliktume komitetui (jaučiu, pagrindinis bus Ekonomikos komitetas) šį klausimą svarstyti ilgėliau. Tuo labiau, manyčiau, ne tik Teisės departamentas pateikė 6 puslapius pataisų, bet bus ir suinteresuotų institucijų teikiamų pataisų. Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Ačiū. Laisvas vartotojas šiame įstatyme yra galutinis vartotojas, kuris suvartoja tam tikrą kiekį energijos ir gali laisvai veikti rinkoje įsigydamas energiją iš pasirinkto tiekėjo. Tiek trumpai atsakau į pirmą klausimą.

Dėl neskubėjimo priimti įstatymą. Mūsų tikslas yra suderinti galiojančią teisinę bazę su Europos Sąjungos teisine baze, tai yra pirmas dalykas. Antras dalykas, 1995 m. priimto dabar galiojančio Energetikos įstatymo kai kurios nuostatos prieštarauja galiojantiems tam tikrų šakų įstatymams. Todėl būtų labai svarbu kuo greičiau suderinti netgi Lietuvoje galiojančią šio sektoriaus teisinę bazę, kad nebūtų nesusipratimų, apie kuriuos jau kai kurie Seimo nariai kalbėjo.

PIRMININKAS. Kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pratęsiu kolegos E.Masiulio klausimą apie prijungimo išlaidas, kurias apmoka vartotojas. Ar į prijungimo išlaidas įeina ir tas mokestis, kurį vartotojas moka už įsijungiamą galingumą? Ar apskritai ši nuostata mokėti už įsijungimą galingumą yra teisėta ir teisinga? Žiūrint energetikų akimis, aš norėčiau turėti kuo daugiau klientų, pateikti kuo daugiau elektros energijos, už kurią man sumokėtų. O gana dideli prisijungimo mokesčiai pagal galingumą daugelį atbaido nuo prisijungimo prie elektros tinklų? Ačiū.

N.EIDUKEVIČIUS. Visi suprantame, papildomo galingumo sukūrimas tam, kad galėtų prisijungti nauji vartotojai, tai yra investicijos, tai yra papildoma kaina, kuri atsiliepia absoliučiai visiems, naudojantiems energetinius išteklius. Turbūt konkretus klausimas yra apie prisijungimą prie elektros energijos skirstomųjų tinklų. Tikslas yra toks, kad, konkrečiai žinant poreikį, tą galingumą būtų galima plėtoti ir tokiu būdu kontroliuoti investicijas į elektros energijos tinklų plėtrą, kad nebūtų sukurta papildoma našta visiems vartotojams, nes galbūt ateityje gali ir nepasiteisinti. Šiuo metu pagal naujus įstatymų lydimuosius aktus, kurie pradės galioti nuo sausio 1 dienos, prisijungimo mokesčiai kol kas yra tokie, kad turėtų sumokėti naujas vartotojas 50 ir 50 tiekėjas. Jie yra naikinami ir jie bus įskaičiuojami į tarifą. Kaip minėjau, visi kaštai turės būti įskaičiuojami į tarifą. Vyriausybės nutarimuose bus nuoroda Kainų komisijai, kad šie kaštai turi būti reguliuojami ir įskaičiuojami į tarifą.

PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Mano klausimas bus iš dviejų dalių. Pirmas klausimas. Ar šis įstatymas yra derintas su Aplinkos ministerija? Jeigu jos kompetencijos sričiai priskirta tik dujų, naftos žvalgymas ir gavyba, tai yra labai labai neteisinga, nes iš esmės visa, kas gamina energiją, turi tiesioginį ryšį su aplinka, t.y. išmetamos medžiagos. Man atrodo, Aplinkos ministerijos kompetencija yra tikrai maža. Ar tai derinta su Aplinkos ministerija?

Antras klausimas labai paprastas. Jeigu per mano žemę eina kieno nors tinklai ir aš paprašau, kad jie būtų iškelti, tai supratau, kad pagal įstatymą turėsiu už tai sumokėti. Ar tai yra logiška? Čia yra 11 straipsnio 5 dalis.

N.EIDUKEVIČIUS. Ar derintas įstatymas su Aplinkos ministerija? Be jokios abejonės. Šiame įstatyme, kaip jūs sakėte, yra nurodyta labai mažai Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijų, bet jos yra nurodytos būtent dėl šio įstatymo. Mes nesikišome į visas Aplinkos ministerijos funkcijas, kurias ji atlieka.

Dėl išmetamų medžiagų. Aš gal dabar neteisingai pasakysiu, bet yra Oro užterštumo ar panašaus pavadinimo įstatymas. Jis visiškai priklauso Aplinkos saugos ministerijos kompetencijai, ji jį vykdo ir įgyvendina. O kalbant apie energetiką – kartu su Ūkio ministerija.

Ar teisinga, kad, iškeliant kokį nors infrastruktūros objektą iš jums nuosavybe priklausančių valdų, reikia sumokėti mokestį? Ar teisingai supratau? Ši nuostata yra derinta ir su Civilinio kodekso nuostatomis, ir su Statybos įstatymo nuostatomis, ir su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, kurios iš tikrųjų numato, kad tinklai turi turėti galimybę eiti ten, kur jiems reikia, iškeliant šiuos tinklus, jeigu kas nors nepageidauja vykdyti šios nuostatos, be abejo, yra teisinga, jeigu kalbama apie apmokėjimą. Nes tai yra papildomi kaštai energetinei sistemai, nesvarbu, kas tai būtų, dujotiekiai, naftotiekiai, elektros tinklai, ir tas apėjimas privalomas. Aš jums nupiešiu paprastą modeliuką: jeigu aplink vidury esančią žemę yra visi kiti savininkai, turintys žemę, ir pasakys, kad per mano teritoriją negali eiti, sakykim, laidai, mes nesutinkame, tai iškėlimas iš viso tampa neįmanomas. Taigi visi šie niuansai bendrąja prasme aptarti šiame įstatyme, o visi kiti įstatymai, kaip aš minėjau, Statybos ir Teritorijų planavimo, apibrėžia tiksliau visą vyksmą esant tokiai situacijai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš. Kolega E.Masiulis.

E.MASIULIS. Pritardamas tam, kad teikiamas integracinis Europos Sąjungos įstatymo projektas iš tikrųjų yra aktualus ir laiku, vis dėlto matyčiau keletą nuostatų, dėl kurių nesinorėtų šiandien spausti mygtuko “už”. Pirma, ta nuostata, kaip jau minėjo keli Seimo nariai, yra įteisinama taisyklė, kad vartotojai Ūkio ministerijos nustatyta tvarka turės padengti prijungimo išlaidas. Mes su šia problema susiduriame jau ne pirmi metai tiek savivaldybėse, tiek valstybinėse institucijose ir bendram investiciniam klimatui iš tikrųjų ši nuostata dažnai kliudo, todėl, matyt, reikėtų jos išvengti įstatymo projekte tam, kad būtų parodytas visiškai kitas požiūris į vartotoją. Tiekėjas turėtų būti suinteresuotas, kad vartotojai prisijunginėtų prie jo ir didėtų vartotojų skaičius, tam, kad didėtų tiekėjo apyvarta. Čia yra normali ekonominė logika.

Antras momentas susijęs su galimybėmis rinktis alternatyvius šaltinius, tačiau vartotojas pagal šį įstatymo projektą tokios aiškiai išreikštos galimybės neįgyja, todėl įstatymo projektą reikėtų tikslinti nubrėžiant aiškią teisę ir galimybę vartotojui pasirinkti energijos šaltinį.

PIRMININKAS. Klausčiau kolegos J.Veselkos. Jūsų nuomonė už ar prieš? Už? Prašom. Prašom kolegą J.Veselką, nuomonė už.

J.VESELKA. Įstatymas reikalingas ir reikėtų balsuoti už jo pateikimą, bet tik dar kartą prašau… Kaip matėme kyla daug klausimų, ir pajungimo mokestis, kiti klausimai, yra labai daug teisininkų pastabų, gal ir priešingų, todėl prašau valdybos ar Seniūnų sueigos, nesvarbu koks organas, bet vis dėlto tai, ką jūs numatėte gruodžio 13 d., tuo labiau kad iki gruodžio 13 d. praktiškai mes daug dirbsime prie naujo biudžeto projekto, šio įstatymo svarstymas, atsižvelgiant į visa tai, kas čia buvo pasakyta, į pastabas, norėčiau, kad būtų nukeltas daug vėliau, gal net po Naujųjų metų. Niekam nepakenks, jei mes jį rengsime ilgiau, bet parengsime kokybiškiau ir padiskutuosime. Todėl siūlau pritarti po pateikimo, bet svarstymą nukelti daug vėlesniam laikui, kad visi galėtume padirbėti.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Girdėjome nuomonę už, nuomonę prieš. Todėl prašom registruotis, balsuosime, pritarti ar nepritarti po pateikimo.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-1195 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Įjunkite balsavimą. Prašome įjungti balsavimą. Dar nebuvo suformuluotas klausimas. Jūs neskubėkite spausti. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 18, prieš – 10, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Kolega siūlo papildomu komitetu Žmogaus teisių komitetą. Papildomu galime siūlyti, kiek geidžia mūsų širdis, todėl, siūlant kolegai, papildomu įrašome Žmogaus teisių komitetą. Beje, komitetas siūlė svarstyti gruodžio 13 dieną, kaip matau, nežinant komiteto nariams, ir vienam, ir kitam. Jūsų siūlymas būtų nukelti? Galėčiau siūlyti gruodžio 20 dieną. Jeigu nespėsite, jūs visą laiką turite teisę perkelti projektą kaip neparengtą svarstyti. Todėl ar galėtume bendru sutarimu sutarti svarstymo datą gruodžio 20 dieną? Ačiū. Pritarta. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.SINKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, juk čia nuskambėjo, kad pats įstatymas apima, jeigu pažiūrėtume, šešis mašinraščio puslapius, tiek pat apima Teisės departamento pastabos. 36 pastabos. Be to, šis įstatymas palies visus vartotojus, visus Lietuvos gyventojus, palies visus fizinius ir juridinius asmenis, daug atsiliepimų, pataisų yra gaunama jau dabar. Todėl tikrai nerealu gruodžio 20 dieną pradėti jo svarstymą. Aš siūlau svarstymą kelti į kitos sesijos pradžią.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas kelti į kitą sesiją, t.y. nukelti po Naujųjų metų šio klausimo svarstymą. Ar tai būtų neeilinė sesija, ar… Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Svarstymo data – artimiausioje sesijoje po Naujųjų metų. Artimiausioje, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, mes matome visą būrį anykštėnų, atvykusių iš J.Biliūno gimnazijos, tad pasveikinkime moksleivius, mokytojus ir jų tėvelius. (Plojimai)

Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1202 ES (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, svarstome darbotvarkės 11 klausimą, taip pat eurointegracinis Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1102. Pranešėjas – viceministras A.Vasiliauskas.

A.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo 22¹ straipsniu. Teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu. Pirma. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 11 pastraipos, 4 straipsnio, 6 straipsnio 5 ir 7 dalių, antro skyriaus pavadinimo siūlomi pakeitimai yra reikalingi dėl šių priežasčių.

Pirma. Sąvoka “ekologinė informacija” pakeičiama daug platesne sąvoka “informacija apie aplinką”, kaip to reikalauja Europos Tarybos direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Pagal minėtą direktyvą bei konvencijos reikalavimus būtina periodiškai rengti ataskaitas apie aplinkos būklę, užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką bei visuomenės teisę paduoti skundą administracine tvarka arba teismui, kad būtų nubausti asmenys, kalti dėl kenksmingo poveikio aplinkai, bei pareigūnai, kurie savo sprendimais arba veiksmais, arba neveikimu pažeidė visuomenės teises ar įstatymų saugomus interesus aplinkos apsaugos srityje. Taip pat būtina skatinti visuomenę dalyvauti ne tik sprendžiant aplinkos problemas, bet ir priimant sprendimus. Išvardintos projekto nuostatos nėra visiškai naujos Lietuvos teisinėje sistemoje, tačiau jos neatsispindėjo pagrindiniame Aplinkos apsaugos įstatyme. Minėti įstatymo pakeitimai neturėtų sukelti nei finansinių, nei kitokių sunkumų.

Antra. Aplinkos pasaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies papildymas nauja 15 pastraipa, 6 straipsnio 9 punkto pakeitimas bei įstatymo papildymas nauju 22¹ straipsniu yra susiję su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos “Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką” bei Tarybos direktyvos panaikinimo reikalavimų įgyvendinimu ir galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijos suderinimu su Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo nuostatomis. Šiuo metu reikalavimus veiklai, susijusiai su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, nustato genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Aplinkos apsaugos įstatyme iki šiol nebuvo paminėta “genetiškai modifikuoto organizmo” sąvoka.

Trečia. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punkto pakeitimai parengti atsižvelgiant į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos reikalavimus bei Saugomų teritorijų įstatymo projektą Nr.IXP-762.

Ketvirta. Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimas parengtas atsižvelgiant į galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei Europos Sąjungos bendruosius reikalavimus.

Teikiamą įstatymo projektą be pastabų suderino Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos. Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija projektus derino su pastabomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų klausti kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti ne apie tai, kas įtraukiama, o apie tai, kas išbraukiama iš teksto. Ir jeigu mes pažiūrėtume lyginamojo varianto 23 straipsnį “Atliekų tvarkymas”, dabar dar galiojančiame įstatymo projekte buvo daug smulkmeniško ir tikslaus reglamentavimo, kurio nelieka. Aš tiesiog noriu pasiteirauti, ar tai yra kituose teisės aktuose, kur nustatytos nuostatos, ar mes apskritai Lietuvoje atsisakome, tarkime: “Atliekas įvežti į Lietuvos Respubliką joms saugoti, nukenksminti arba laidoti draudžiama”. Šito dabar nelieka. “Juridiniai bei fiziniai asmenys atsako už gamybos proceso metu susidariusias atliekas tol, kol jos neperdirbtos” ir t.t. Šito nelieka tekste. Tai ar mes apskritai atsisakome tokių teiginių, ar tai yra kituose teisės aktuose?

A.Vasiliauskas. Sakyčiau, sunku komentuoti šį dalyką, bet aš nė kiek neabejoju, kad visi šie reikalavimai bus arba yra kituose po įstatymų leidžiamuose aktuose, bet aš noriu pabrėžti, kad būtent šiame straipsnyje yra išryškinta viena tokia principinė nuostata, kad būtent atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjai. Ryšium su tuo, aš neabejoju, kad bus po įstatymų leidžiami aktai.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Einoris. Nuomonė už.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra susijęs su Europos Sąjungos teisinėmis normomis, parengtas gana kruopščiai, o jeigu yra dar kai kurių abejonių, tai bus galimybė išsiaiškinti svarstymo ir priėmimo metu. Todėl aš po pateikimo siūlau vienbalsiai balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių pasakyti nuomonę prieš, todėl klausčiau, ar bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, nenumatant papildomo komiteto. Prieštaraujančių negirdėti, šiam siūlymui pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Taip pat pritarta svarstomai datai.

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1204 (pateikimas)

9 darbotvarkės klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1204. Pranešėjas – viceministras R.Kairelis. Prašau, gerbiamasis kolega.

R.Kairelis. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiama įstatymo pataisos ir papildymai, kuriais siekiama sureguliuoti dvi problemas. Pirma, išspręsti darbo apmokėjimą pereinamuoju laikotarpiu naujai steigiamų institucijų vadovams. Naujos pareigybės, kurios atsiranda pereinamuoju laikotarpiu, yra prilyginamos iki pereinamojo laikotarpio galiojusioms pareigybėms. Jų apmokėjimas yra atitinkamai reguliuojamas. Įstatyme nebuvo sureguliuotas atvejis, kai yra įsteigiama nauja institucija, todėl mes siūlome nustatyti, kad jeigu pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, yra steigiama nauja komisija, tai jos vadovui, nariams, pavaduotojui steigėjas nustato pereinamojo laikotarpio apmokėjimo sąlygas, tai yra prilyginama analogiškos komisijos darbo apmokėjimo sąlygoms ir pagal tai skaičiuojamas jų apmokėjimas. Ir antra, mes siūlome nustatyti naujai įsteigtai Valstybės lošimų priežiūros komisijai darbo apmokėjimo sąlygas tokias pat kaip yra nustatomos rinkos priežiūros ir reguliavimo institucijoms. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų niekas nenori klausti. Ar būtų norinčių pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Pritarta. Siūloma svarstyti kitoje sesijoje. Taip pat pritarta šiai datai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.IXP-1212 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, žiūrime į rezervinių klausimų sąrašą. Rezervinis 3 klausimas yra Seimo nutarimo projektas, teisės aktas Nr.IXP-1212. Nutarimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” pakeitimo projektas. Kviečiu kolegą Č.Juršėną pateikti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mieli kolegos, tas klausimas, kurį dabar nagrinėsime, manyčiau, yra rutininis. Subalansuotos aplinkos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisija pagal Seniūnų sueigos rekomendaciją išsirinko naujus vadovus: pirmininku – kolegą V.Einorį, pirmininko pavaduotoja – J.Juozaitienę. Prašau garbingąjį Seimą priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų klausti kolega K.Rimšelis.

K.RIMŠELIS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, kiek prisimenu, atsirado… Česlovai Juršėnai, aš kreipiuosi dabar į jus. Taigi, kai atsirado tos komisijos, kiek mano atmintis nemeluoja, o ji tikrai nemeluoja, nes pats dalyvavau tuose procesuose, tai tarėsi didžiausios Seimo frakcijos – Naujosios sąjungos, Liberalų, Socialdemokratų ir Konservatorių – dėl keturių komisijų, konkrečiai dėl kandidatūrų. Taip ir buvo apsispręsta. Tai koks dabar pagrindas keisti tokį susitarimą ir Plėtros komiteto… Subalansuotos plėtros komisijos pirmininką keisti su pavaduotoju?

Č.JURŠĖNAS. Mano atmintis, gerbiamasis kolega, šiek tiek kitaip primena – kad buvo susitarta iš principo dėl komisijų… vienu metu kelių komisijų įsteigimo, o personalijos atsirado vėliau. Personalijos atsirado pagal proporcinį atstovavimą. Kadangi dabar valdančioji dauguma yra kita, tai, kaip ir komitetų, padarytas komisijų ir dalies delegacijų keitimas ir perskirstytos vadovaujančios pareigos, bet išlaikant proporcinį frakcijų atstovavimą. Toks buvo pagrindinis principas.

PIRMININKAS. Klausia kolega Z.Mačernius.

Z.MAČERNIUS. Atsisakau klausti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Negalima. Kolegos, prašau išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Rinkevičius – nuomonę už.

V.RINKEVIČIUS. Kadangi esu komisijos narys, tai pritariu šiai kandidatūrai. Linkiu tvirtybės, ryžto. Aišku, kolega V.Einoris turi savo tvirtą nuomonę, nepasiduoda bet kokiai įtakai, taigi yra nelengva. Interesų yra daug. Linkiu geros sėkmės tarnauti Lietuvai, o ne atskiroms kokioms nors grupuotėms.

PIRMININKAS. Kolega J.Jučas – nuomonę prieš.

J.JUČAS. Mes kaip tik girdėjome K.Rimšelio paaiškinimą. Aš prisimenu, kad vis dėlto konsenso pagrindu buvo sutarta dėl komisijų, o komisijos posėdyje, kai buvo perrenkama pirmininkė, deja, man neteko dalyvauti. Aš galvočiau, kad pirmininkė atidavė tikrai daug energijos, organizuodama tą komisiją. Vis dėlto siūlyčiau nekeisti pirmininkės. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę už, vieną – prieš. Prašau kolegas registruotis. Balsuosime dėl šio Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimui būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už. Kiti arba susilaikote, arba balsuojate prieš.

Už – 23, prieš – 17, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.

Pradedame svarstymo procedūrą. Diskusijoje dalyvauti nėra užsiregistravusių Seimo narių, todėl kviečiu išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kolega J.Jučas. Prašau.

J.JUČAS. Siūlau balsuoti prieš, nes dėl lygių galimybių būtų labai gražu turėti komisijos pirmininkę moterį.

PIRMININKAS. Nuomonę už – A.Baura.

A.BAURA. Aš siūlyčiau pritarti vien dėl to, kad tai tikrai bus puikus tandemas: pirmininkas – ponas V.Einoris, pavaduotoja – Jūratė. Man atrodo, jie ir iki šiol rodo, ir toliau ras bendrą kalbą. Rezultatas turės būti teigiamas.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau registruotis. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam Seimo nutarimui. Registruojamės už save, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šiam Seimo nutarimui būtų pritarta po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Už – 24, prieš – 18, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta šiam Seimo nutarimui.

Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra prieštaraujančių. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Nebūtina. (Balsai salėje) 5 Seimo nariai prašo registruotis. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 24, prieš – 19, susilaikė 2. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Kolegos liberalai mano, kad negalima, todėl prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas manote, kad ne, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti tik už save, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Prašome netriukšmauti.

Už – 24, prieš – 19, susilaikė 2 Seimo nariai. Balsuoja tik tie, kurie užsiregistravo, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Taip numato Statutas.

Dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. Nėra. Kas už tai… Ar bendru sutarimu galime priimti? (Balsai salėje) Negalime. Kolegos, prašau registruotis, balsuosime dėl viso Seimo nutarimo.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr.IXP-1212 būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Vyksta balsavimas. Vaikščioti po posėdžių salę Statutas draudžia.

Už – 25, prieš – 19, susilaikė 2. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-1212, priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną pateikti gruodžio 3 d. ir gruodžio 7 d. darbotvarkę. Prašome tylos, gerbiamieji kolegos, posėdis nesibaigė.

Savaitės (nuo 2001-12-03) – 2001 m. gruodžio 4 d. (antradienio) ir 6 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū už supratimą. Ačiū už palaikymą. Galiu pranešti kolegoms liberalams, kad kiti klausimai taip pat bus sprendžiami, tai yra tie, apie kuriuos kalbėjome.

Dabar dėl darbotvarkės. Kaip matote, pagrindiniai klausimai yra eurointegraciniai. Jų yra teikiama įvairioms svarstymo stadijoms net aštuoni. Ir šalia to, žinoma, tolesnis biudžeto įstatymo svarstymas, t.y. visas ketvirtadienis iš esmės skiriamas biudžeto reikalams. Ketvirtadienis reikšmingas tuo, kad bus vienos iš opozicinių frakcijų sudaroma darbotvarkė, t.y. kolegų iš Konservatorių frakcijos siūloma darbotvarkė. Štai yra tokie siūlymai. Seniūnų sueigoje buvo aptarta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori klausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – kolega A.Baura.

A.BAURA. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti apie tai, apie ką mes ir pirma kalbėjomės. Ar vis dėlto į antradienio ir į ketvirtadienio darbų programą bus įtraukti projektai Nr.IXP-1140 ir Nr.IXP-1141?

Č.JURŠĖNAS. O čia, aš labai atsiprašau, tas 1-7 – tai ne tas kompleksas? Tai tada…

A.BAURA. Ne, tikrai ne.

Č.JURŠĖNAS. Tada reikia papildomai įrašyti.

A.BAURA. Čia yra saugomos teritorijos, o ten yra piliečių.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, tą irgi reikia pridėti. Sutinku.

A.BAURA. Ir antradienio, ir ketvirtadienio…

Č.JURŠĖNAS. Apie tai buvo kalbama.

A.BAURA. Gerai, ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Antradienį.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, panašiai kaip ir gerbiamasis A.Baura, noriu klausti dėl 1-7 paketo. Komitetas yra padaręs pertrauką ir pirmadienį baigs. Ar pakaks vienos paros iki svarstymo? Galbūt galėtų būti, tą sakė ir gerbiamasis A.Baura, ir dar Statutas, ir Vietos savivaldos įstatymas keičiamas dėl kanclerio skyrimo, tie priėmimai vietoj to, o tą nukelti truputį vėliau?

Č.JURŠĖNAS. Ne, statutai šiek tiek vėliau yra numatyti. O tą, jeigu reikia, tada galime nukelti į ketvirtadienį.

P.PAPOVAS. Nes pirmadienį posėdis, o antradienį svarstymas.

Č.JURŠĖNAS. Ar negalite šią savaitę padaryti, aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininke? Seimo posėdžių nėra.

P.PAPOVAS. Neišeina.

Č.JURŠĖNAS. Blogai.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Aš ne dėl 1-7 paketo.

Č.JURŠĖNAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamasis pranešėjau, kad Vyriausybės pusvalandis yra be pavardės, bet, mano žiniomis, gerbiamasis generalinis prokuroras jau yra pasveikęs. Bent jau šiandien jis susitiko su Prezidentu, tai buvo pranešta. Jeigu dar nėra pasveikęs, vis tiek norėtume tikėtis, kad pasveiks, ir galėtų būti įtraukta į pusvalandį generalinio prokuroro informacija. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas, gerbiamasis darbotvarkės sudarytojau, dėl 2-6 darbotvarkės klausimo. Jis susijęs su mokesčių naštos didinimu, ir turint mintyje, kad prieš tai yra gyvūnų veislės, augalai, užkrečiamos ligos ir maisto įstatymai, galbūt reikia siūlyti neskubėti nesulaukus mokesčių koncepcijos Seime svarstyti šių dalykų. O jeigu jūs tikrai primygtinai manytumėte, kad būtina antradienį, ar nemanytumėte, kad klausimus dėl mokesčių galėtume svarstyti anksčiau nei 17 valandą?

Č.JURŠĖNAS. Sutinku, gerbiamasis kolega, abiem atvejais. Mes išties Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad būtų generalinis prokuroras. Ir jeigu jis bus pasveikęs, jokių problemų. Na, o 2-6 klausimą išties galima sukeisti su kitais, kurie taip pat yra svarbūs. Tikrai galima anksčiau nagrinėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktai darbotvarkei?

Č.JURŠĖNAS. Su tais patikslinimais, apie kuriuos kolega A.Baura ir P.Papovas kalbėjo.

PIRMININKAS. Būtent su patikslinimais, kurie buvo pateikti kolegos A.Bauros. Negirdėti prieštaraujančių. Ačiū, darbotvarkei pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. Kolega E.Masiulis. Kviečiu. Jo nėra. Kitas kolega. Vietoj kolegos E.Masiulio? Prašau, gerbiamasis Gintarai Steponavičiau. Nors Statutas ir nenumato.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Išties aš tuo metu maniau, kad pabaigoje pagal numatytą laiką turėsiu vesti posėdį, todėl frakcijos pareiškimą, buvo manyta, darys kolega E.Masiulis. Dabar Liberalų frakcijos pareiškimas. Liberalai nepritaria Pelno mokesčio įstatymo projektui.

Liberalų frakcija antradienį Seimui pateiktam Pelno mokesčio įstatymo projektui nepritaria, nes liberalai pasisako už visišką pelno mokesčio panaikinimą, kadangi biudžeto pajamos iš pelno mokesčio yra menkos, o administravimas brangus, painios skaičiavimo taisyklės didina verslo riziką ir iškreipia rinkos dalyvių motyvacijas.

Liberalų frakcija mano, kad tikslinga palikti dabar galiojantį investicijų neapmokestinimą. Šiuo metu galiojantis investicijų neapmokestinimas leidžia įmonėms neslėpti uždirbto pelno, investuoti į naujas technologijas, kurti naujas darbo vietas. Projekto siūlymas 15% tarifu apmokestinti investicijas sumažins Lietuvos įmonių produkcijos konkurencingumą užsienio šalių rinkose, turės neigiamos įtakos įmonių veiklos skaidrumui ir mokesčių mokėjimui.

Suprasdama, kad praktikoje svarbu ieškoti ir rasti kompromisus, Liberalų frakcija inicijuos teikiamo įstatymo pakeitimus, kurie leis sušvelninti jo neigiamas pasekmes.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Mincevič. Prašau.

G.J.MINCEVIČ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu perskaityti pareiškimą apie nusižengimus tų institucijų, kurios yra lyg ir pašauktos kovoti su nusižengimais.

“Šių metų lapkričio 20 d., eidamas tarnybines pareigas, policijos buvo sužalotas Nemenčinės miesto seniūnas M.Borusevič. Tą dieną jis su seniūnijos vyr. finansininke H.Belunska ir dar su vienu darbuotoju tarnybiniais reikalais aplankė “Sodros” būstinę Laisvės prospekte Vilniuje ir apie 15 val. važiavo Laisvės prospektu. Pavažiavus apie 200 metrų, jį sustabdė du uniformuoti vyrai. Pareikalavo vairuotojo teisių ir liepė M.Borusevičiui išlipti iš mašinos. M.Borusevič pakluso. Tada jie pareikalavo pinigų. Iš pradžių 100 Lt, o vėliau – 150 litų. Kadangi nei policijos mašinos nebuvo, nei jokių skiriamųjų ženklų tie vyrai neturėjo, seniūnas M.Borusevič atsisakė jiems mokėti pinigus ir paklausė, kas jie tokie esą.

Užuot atsakę, du uniformuoti chuliganai, sakydami: “Mes tau parodysime, kas tokie”, pargriovė seniūną ant žemės. Nežinau, kaip jie jį mušė, tačiau po pusvalandžio atvyko “Greitoji pagalba” ir seniūnas neštuvais buvo nuneštas į “Greitosios pagalbos” automobilį bei nuvežtas į ligoninę. Jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, juosmens ir stuburo sumušimas ir kiti sužalojimai. Akivaizdu, kad alkoholio kraujyje nerasta.

Vairuotojo teisės jam iki šiol negrąžintos ir vietoje jų neišduota jokio dokumento. Tai yra pažeidimas. Vėliau paaiškėjo, kad tie uniformuoti chuliganai priklauso Vilniaus ekologinių ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos tarnybai, vadovaujamai R.Jurkevičiaus, o chuliganų pavardės – Donatas Čižius ir Alvydas Saulėnas.

Apie policijos darbuotojų nusikaltimus, apie jų bendradarbiavimą su nusikalstamomis grupuotėmis jau daug esame prisiklausę. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro ir Generalinės prokuratūros, kada pagaliau policija bus švari nuo kriminalistų, nusikaltėlių, chuliganų ir tų, kurie juos globoja ir saugo? Kada baigsis policijos reketas ir chuliganizmas? Prezidentas ir kai kurie kiti pareigūnai turi asmens apsaugą, o kas apsaugos nuo policijos eilinį Lietuvos pilietį?” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiandien išnagrinėjome visus klausimus ir posėdį baigiame. Iki pasimatymo gruodžio 4 dieną, antradienį.