|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO PROJEKTO
2001-11-26 Nr. IXP-1203
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Juridinės technikos požiūriu teisiniai terminai turėtų būti apibrėžiami vieną kartą – tame įstatyme, kuriame ta sąvoka yra esminė. Jeigu viena ir ta pati sąvoka bus apibrėžiama keliuose įstatymuose, taikant tuos įstatymus gali kilti keblumų, ypač jei tie apibrėžimai netapatūs. Siekiant išvengti teisės normų taikymo problemų ir galiojančių teisės aktų normų kolizijos reikėtų projekto nuostatose atsisakyti ydingo tokių sąvokų, kaip, pvz., valstybės ir savivaldybių funkcijos, nuolatinė gyvenamoji vieta, ilgalaikis turtas, švietimo ir mokymo paslaugos, medicinos prekės ir t. t., naujo apibrėžimo . Reikia atkreipti dėmesį, kad pavyzdžiui Vietos savivaldos įstatyme yra įvardinama kas yra “savivaldybių funkcijos” ir kad šias funkcijas priskiria šis ir kiti įstatymai, t. y. nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas, tuo tarpu projekte teikiama sąvoka nevisai atitinka minėtoms nuostatoms. Kita vertus, nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigalios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, kur numatyta, kad visi gyventojai turės deklaruoti “gyvenamąją vietą”, todėl projektu teikiama sąvoka “nuolatinė gyvenamoji vieta” taip pat nevisai atitinka įstatymo, reguliuojančio gyvenamosios vietos visuomeninius santykius, turiniui. Skirtingas nei projekte “ilgalaikio turto” apibrėžimas pateikiamas taip pat Seime įregistruoto Pelno mokesčio įstatymo projekto (Nr. IXP-1205) nuostatose.
2. Projekto 126 straipsnyje įtvirtinta, kad projekto nuostatos įsigalioja 2002 07 01, todėl lieka neaiškus projekto nuostatų santykis su Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kur pasakyta, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Galima daryti prielaidą, kad teikiamas įstatymo projektas bus priimtas vėliau nei 2002 metų biudžeto įstatymas.
3. Kyla klausimas, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka “atsiskleidęs tarpininkas”, 14 dalyje – “neatsiskleidęs tarpininkas” ir jų turinys yra netapatus Civilinio kodekso XII skyriaus “Komercinis atstovavimas” bei 2 knygos III dalies “Atstovavimas”, XXXVIII skyriaus “Komisas” turiniui. Be to, ir projekto 11 straipsnyje, ir 13 straipsnio 6 dalies 9 punkte yra vartojamos sąvokos “atstovavimas, agentas”. Taip pat ir projekto 16 straipsnyje yra vartojamos tarpusavyje skirtingos sąvokos (pvz., tarpininkavimas, atstovavimas, komisiniai), apibūdinant vienų visuomeninių santykių turinį. Reikėtų suderinti galiojančių teisės aktų terminiją bei tapačių sąvokų turinį.
Taip pat, tobulinant projekto 2 straipsnio 3 dalies redakciją, galima būtų pasiūlyti prieš žodį “vardu” įrašyti žodį “asmens”.
4. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiant sąvoką “darbo veikla”, yra neaišku kokie turimi omenyje “santykiai iš esmės atitinkantys darbo sutarties sukuriamus santykius”. Reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį, aiškiai įvardinti esmę. Kita vertus, kyla klausimas, ar projekte turima omenyje tik darbas pagal darbo sutartį ar ir Valstybės tarnybos įstatymo reguliuojami visuomeniniai santykiai ir pan. Be to, tų pačių sąvokų (darbo veikla, darbas) aiškinimas per panašias sąvokas yra ydingas, lieka nesuprantama esmė.
5. Projekto 2 straipsnio 5 dalies sąvoką “teisių eksploatavimas” reikėtų derinti su Civilinio kodekso terminija ir galima būtų pasiūlyti vartoti sąvoką “naudojimas”. Taip pat reikėtų atskleisti šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos sąvokos “turto naudingo tarnavimo laikotarpis” turinį.
6. Neaiškus projekto 2 straipsnio 8 dalies sąvokų “būsimasis sandoris”, “išankstinis sandoris” turinys ir forma santykyje su Civilinio kodekso normomis ir terminija (pvz., Civilinio kodekso 6.165 str. įtvirtinta sąvoka “preliminarioji sutartis”). Be to, neaiškios šios straipsnio dalies sąvokos “finansinė priemonė”, “finansinis instrumentas”, kurios yra aiškinamos viena per kitą.
7. Reikia pažymėti, kad projekto 2 straipsnio 11 dalies, 13 straipsnio 4 dalies sąvoka “stacionarusis transportas” nėra įtvirtinta galiojančiuose įstatymuose, todėl neaiškus jos turinys. Reikėtų šią sąvoką derinti su Transporto veiklos pagrindų, Gamtinių dujų, Elektros energetikos įstatymų terminija.
8. Teikiamo projekto 2 straipsnio 26 dalyje pateikta “susijusių asmenų” samprata tikslintina. Šio straipsnio 26 dalies 9 ir 10 punkte vartojama nauja sąvoka “įmonės dalyvis”, kurios turinys šiame projekte nėra atskleistas. Kadangi įmonės dalyviu gali būti ir įmonės savininkas, darbuotojas, akcininkas ar pan., todėl reikėtų atitinkamai patikslinti, kas turima omenyje, įtvirtinant įmonės dalyvio sąvoką, tuo labiau, kad projekto 2 straipsnio 26 dalies 11 ir 12 punktuose, įvedama kita sąvoka “įmonės valdymo organo narys”.
9. Teikiamo projekto 2 straipsnio 26 dalies 15 punkte vartojama sąvoka “ūkinės –komercinės veiklos sprendimai”. Kadangi iki šiol teisės aktuose nėra atskleistas ūkinės - komercinės veiklos sąvokos turinys, o projekte pateikiama “ekonominės veiklos” sąvoka, todėl svarstytina, ar nereikėtų suderinti projekte vartojamų sąvokų ir jas suvienodinti. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (Įmonių, Konkurencijos ir kt.) yra įtvirtintos “komercinės-ūkinės”, “ūkinės” veiklos sąvokos. Jeigu siekiama įtvirtinti unifikuotą veiklos, kuria siekiama pelno, sąvokos vartojimą, reikėtų naudoti vieną ir tą pačią veiklos sąvoką.
10. Reikia patikslinti kas turima omenyje projekto 2 straipsnio 28 dalyje kalbant “virš jos”, ar tai virš jūros, ar virš Lietuvos Respublikos ar pan.
11. Projekto 2 straipsnio 30 dalyje yra įtvirtintos tapačios sąvokos “valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijos”, kurias reikia derinti su Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 21, 22 dalių terminija. Kita vertus, lieka neaiškus šios projekto dalies normų tikslas bei “valstybės ir savivaldybių funkcijų” apibrėžimas teikiamame įstatymo projekte, tuo pačiu, kyla klausimas, kokiu pagrindu projekte tam tikros prekės ar paslaugos pripažįstamos valstybės ir savivaldybių funkcijomis. Jeigu norima ką nors apmokestinti, tai reikia tai aiškiau ir konkrečiau įvardinti.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamo projekto 2 straipsnio 30 dalyje, kurioje nustatyta, jog naujų prekių tiekimas nėra valstybės ar savivaldybės funkcija, tačiau įvardijant naujas prekes, išskiriamos konfiskuotos, valstybės paveldėtos, į valstybės pajamas paimtos ar perduotos prekės ir lobiai, kurie, vadovaujantis Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, yra valstybės nuosavybė ir įstatymo leidėjas yra įpareigojęs valstybę tokias prekes realizuoti. Tačiau, be jau paminėtų prekių, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.57 straipsniu, valstybės nuosavybė taip pat yra ir teismo sprendimu prekės pripažintos bešeimininkiu daiktu, todėl reikėtų papildyti šio straipsnio nuostatas ir po žodžio “konfiskuotas”, įrašyti žodį “bešeimininkes (ar pripažintas bešeimininkiu daiktu)”.
13. Reikėtų patikslinti projekto 3 straipsnio 1 dalies sąvoką “veikdamas kaip toks”.
14. Projekto aiškinamajame rašte yra nustatyta, kad Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas yra atlygintinas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o taip pat prekių importas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų patikslinti projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad importo PVM objektas yra importuojamos prekės, nes tai prieštarauja projekto autorių išdėstytai minčiai, kad PVM objektas nėra pačios prekės ar paslaugos, o tik jų tiekimas ar teikimas.
15. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje ydingai įtvirtintos savo esme neapibrėžtos, sąlyginės sąvokos “jeigu nuosavybės teisė tikrai pereis”, “nuosavybės teisė gali (bet neprivalo) pereiti”. Reikėtų suderinti projekto ir Civilinio kodekso nuostatas.
16. Svarstytina, ar projekte vartojama sąvoka “privatūs poreikiai”, neturėtų būti tikslinama, keičiant ją į “asmeniniai poreikiai”, tuo labiau, kad projekto 40, 43 straipsnių nuostatose jau yra vartojama “asmeninių poreikių” sąvoka. Todėl reikėtų atitinkamai suvienodinti šias sąvokas visuose projekto straipsniuose.
17. Teikiamo projekto 5 straipsnio 4 dalyje taisytina “nedidelės vertės dovanos” sąvoka, nes šios sąvokos vartojimas įstatyme, nepateikiant jokių “nedidelės vertės” kriterijų, leistų jį skirtingai interpretuoti kiekvienu atveju taikant šį įstatymą. Nesuprantama, su kuo tai būtų susiję – ar su teikiamų prekių kiekiu, ar asortimentu, ar prekių rūšimi ar kt. Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 40 straipsnio 14 punkto nuostatos.
Projekto 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bet koks prekių praradimas nelaikomas jų suvartojimu PVM mokėtojo poreikiams tenkinti. Tačiau neatskleistas sąvokos “prekių praradimas” turinys. Kadangi prekių praradimas gali įvykti ir dėl nenugalimos jėgos, todėl reikėtų patikslinti 5 straipsnio 5 dalies nuostatas. Be to, neaiškūs 5 straipsnio 6 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto “priskyrimo ekonominei veiklai” kriterijai.
18. Teikiamo projekto 7 straipsnyje 4 punkte vartojama sąvoka “nematerialus turtas”, kurios turinys neatskleistas, todėl projekte reikėtų įvardinti, kas turima omenyje, kalbant apie turtą, kuris yra nematerialus, tuo labiau, kad dabar galiojančiuose įstatymuose pateikta tokia sąvokos “turtas” samprata, kad turtas – tai materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. Tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio 5 punkto formuluotė, nes įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus ar padėtį nėra paslaugų teikimas.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamame projekte įvirtinus nuostatą, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, reikėtų suderinti teikiamo projekto 13 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvardijant, kad ne kilnojamųjų daiktų vertinimas, o vertinimo paslaugos suteikimo vieta bus laikoma ten, kur ji faktiškai bus atlikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamo projekto 13 straipsnio 8 dalyje reikėtų įvardinti, apie kokias vežimo paslaugas čia yra kalbama - keleivių, ar prekių, kadangi prekių gabenimo paslaugos suteikimas ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas reglamentuojamas šio straipsnio 4 punkto nuostatose. Reikėtų atitinkamai suderinti 13 straipsnio 4 ir 8 dalies nuostatas.
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad Šeštosios Direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai prekės paties tiekėjo ar jo naudai yra surenkamos ar sumontuojamos, išbandant ar neišbandant jų, šių prekių tiekimo vieta turi būti laikoma vieta, kur prekės surinktos ar sumontuotos. Siūlome šią nuostatą įtraukti į projektą.
Atsižvelgiant į Tarybos Direktyvos Nr. 77/388/ EEC 9 straipsnio 2 dalies e punktą, siūlome įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyti, kad šiame punkte minimi finansiniai sandoriai neapima seifų nuomos.
Norime pažymėti, kad Tarybos Direktyvos Nr. 77/388/ EEC (su vėlesniais pakeitimais) 9 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad kilnojamojo materialiojo turto nuomos, išskyrus visų transporto rūšių priemonių nuomos, paslauga laikoma suteikta ten, kur įsikūręs paslaugų pirkėjas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad reiktų atitinkamai suredaguoti projekto 13 straipsnio 7 dalį.
20. Svarstytina, ar teikiamo projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatos atitinka šio straipsnio pavadinimo turinį. Projekto aiškinamajame rašte įtvirtinama, kad apmokestinimo momentas yra PVM sąskaitos faktūros ar kitų jai prilyginamų dokumentų išrašymas. Kadangi žodis “apmokestinimas” galėtų būti suvokiamas, kaip tam tikrų pajamų apdėjimas mokesčiu, todėl projekte turėtų būti įtvirtinta bendra nuostata, pagal kurią būtų fiksuojamas apmokestinimo PVM momento atsiradimas, o atvejai, kai mokesčio mokėtojui atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, turėtų būti įvardinti atskiru projekto straipsniu.
Projekto 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąvokos “visiškas ar dalinis atlygis”, “visiškas ar dalinis atlyginimas”, “avansas”. Be to, įtvirtinta nuostata, kad toliau įstatyme avansu bus laikoma visiškas arba dalinis atlyginimas. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad Civiliniame kodekse, apibūdinant panašius visuomeninius santykius, vartojamos sąvokos “avansas”, kuris nereiškia visos pinigų sumos sumokėjimo, “išankstinis mokėjimas, apmokėjimas” ir t. t. Reikėtų suderinti galiojančių įstatymų normas.
Atsižvelgiant į Direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis dėl kai kurių sandorių apmokestinimo specifikos, bei į tai, kad įstatymo projekto 14 straipsnyje sąvoka "“apmokestinimo momentas" nėra vienareikšmiškai apibrėžta, siūlome projekto 18 straipsnyje vietoje sąvokos “apmokestinimo momentu” naudoti sąvoką “prievolės apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas atsiradimo momento arba importo skolos muitinei atsiradimo momento”.
21. Tobulinant projekto 15 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakciją, žodį “įvairūs” reikėtų išbraukti kaip perteklinį. Taip pat reikėtų detaliau, aiškiau atskleisti šios dalies 2 punkto nuostatų turinį. Be to, šio straipsnio 8 dalies sąvoką “apmokestinamasis momentas” reikia derinti su 14 straipsnio pavadinime įtvirtinta sąvoka “apmokestinimo momentas”.
22. Projekto 15 straipsnyje (pvz., 11 dalyje) yra vartojama sąvoka “daiktų perdavimas”, kurios turinys nėra visai aiškus, nes gali atsirasti skirtingos perdavimo teisinės pasekmės: pereina nuosavybė, nuosavybė išlieka pirminiam savininkui ir pan. Reikėtų patikslinti redakciją.
23. Svarstytina, ar neturėtų būti patikslintas 17 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio tekstas skliausteliuose. Dabartinė formuluotė leidžia daryti prielaidą, kad dirbtinai sumažinta ar padidinta bus laikoma prekės vertė bet kada jei tik ji kažkiek skirsis nuo rinkos kainos.
24. Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 ir 5 dalys turėtų būti perkeltos prieš šio straipsnio 1-3 dalis (padarant atitinkamus pakeitimus dalių numeracijoje bei turinyje), nes iš pradžių turėtų būti išdėstoma bendra taisykle, o tik po to šios taisyklės išimtys.
25. Projekto 20 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 23 straipsnio 3 dalyje žodžius “turi teisę” galima būtų pasiūlyti išbraukti kaip perteklinius.
26. Tikslintina įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė, nes dabartinė formuluotė leis piktnaudžiauti šia nuostata, kai bet kokie drabužiai (reikmenys, baldai) kuriuos įmanoma panaudoti besimokančiajam bus importuojami kaip daiktai patenkantys į šio punkto reguliavimo sferą.
Taip pat siūlytume šios dalies 13 punkte prieš žodžius “užsienio valstybių” įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikoje viešintiems”.
Tikslintina taip pat ir 18 punkto formuluotė. Punkte kažkodėl yra atskirai išskiriamos vaizdui perduoti naudojamos laikmenos. Manytume, kad vaizdas yra vien iš informacijos rūšių – kita vertus jei jau yra išskiriamas “vaizdas”, tokiu atveju matyt reikėtų išskirti ir “garsą”.
27. Projekto 20 straipsnyje vartojama “žmogaus kilmės terapinės medžiagos” sąvoka, kurios turinys teikiamame projekte neatskleistas. Reikėtų pateikti šios sąvokos sampratą.
28. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje tik Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji nepelno institucija, o kiti radijai ir televizijos yra komercinės. Kyla klausimas apie kokius “pelno nesiekiančius juridinius asmenis – radijo ir televizijos transliuotojus eina kalba projekto 26 straipsnio 1 dalyje.
29. Iš projekto 29 straipsnio redakcijos lieka neaiškus sąvokos “specialūs ženklai” turinys. Taip pat, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto terminiją galima būtų pasiūlyti suderinti su Turizmo įstatymo terminija.
30. Taisytina projekto 32 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi nesuprantamas išsireiškimas “naujų pastatų ir statinių tiekimas”.
31. Teikiamo projekto 39 straipsnyje vartojama formuluotė “pagal tarptautinę sutartį, kuri yra ratifikuota ir galiojanti Lietuvos Respublikoje" turėtų būti patikslinta, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. ratifikavimo procedūra taikoma tik svarbiausioms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, gi 39 straipsnio atveju gali būti sudaroma ir tarptautinė sutartis, kuriai ratifikavimo procedūra nereikalinga.
32. Projekto 40 straipsnio 5 dalyje vartojama žodis “siuntmena”, kurio sampratoje nurodyta, kad tai yra dokumentų siuntos, pašto siuntos ar siuntiniai. Svarstytina, ar projekte įvestas naujas žodis “siuntmena” nėra perteklinis, kadangi jo turinys nieko daugiau nepaaiškina, o tik išvardija siuntų rūšis.
33. Tikslintina 41 straipsnio sudėtinių dalių numeracija.
34. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, koks yra 36, 38, 38 straipsnių santykis su, atitinkamai, 47, 48 ir 49 straipsniais.
35. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įstatymo projekto 104 straipsnis numato, kad kelionės organizatoriaus teikiamos paslaugos apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, kai kelionės organizatorius iš trečiųjų asmenų įsigyja ir galutiniam vartotojui teikia turizmo paslaugas, kurias šie tretieji asmenys teikia už šalies teritorijos ribų, tačiau Šeštosios direktyvos (77/388/EEB) straipsnio 4 dalis papildomai reglamentuoja ir situaciją, kada su viena paslauga susiję sandoriai gali būti sudaromi ir šalyje, ir už šalies ribų. Tokiu atveju paslaugoje yra apmokestinama tik sandoriai, sudaryti šalyje.
36. Manytume, 106 straipsnio 3 ir tolimesnėse dalyse vartojama “aukciono vedėjo” sąvoka yra netiksli. Šeštoji direktyva angliškame tekste vartoja sąvoką “organizer”, kurią ir siūlytume versti kaip “organizatorius”. Manytume, 106 straipsnio 8 dalis turėtų būti perkelta prieš 3 to paties straipsnio dalį, nes ji apibrėžia bendrą sąvoką, kuria vėliau jau naudojasi 3 straipsnis.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad Šeštosios direktyvos 26a straipsnis numato daug detalesnius reikalavimus naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų apmokestinimo schemai, kurie į įstatymo projektą perkelti tik bendrais bruožais.
38. Pagal Šeštosios direktyvos 26a straipsnio C dalies 4 punktą, 109 straipsnio 2 dalyje turi būti numatyta, kad aukciono vedėjo išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas prekės tiekimas prekės pirkėjui, negali būti atskirai nurodoma PVM suma.
Teisės departamento vyresnioji konsultantė Snieguolė Kaplerienė
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Audrius Kasinskas
Teisės departamento vyresnysis konsultantas Edvinas Mušinskis
Teisės departamento konsultantė Vilija Račkauskienė
Sutinku:
Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis