LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL teismų įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-729)

2001 m. lapkričio 19d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas A.Sakalas, komiteto nariai – E.Klumbys, V.Martišauskas, J.Sabatauskas, A.Vidžiūnas, E.Šablinskas, komiteto patarėjai – A.Kabišaitis, L.Zdanavičienė, komiteto padėjėjos I.Randakevičienė, B.Kovalenkienė. Kviestieji asmenys: darbo grupės nariai -Respublikos Prezidento patarėjas A.Abramavičius, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Č.Jokubauskas, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J.Riepšas, Apeliacinio teismo pirmininkas V.Milius, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas K.Lapinskas, Teisėjų asociacijos pirmininkas V.Valančius.

2. 3. 4. 5. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, Seimo narių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Nuomonės autorius	Nuomonė apie pateiktą projektą	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
LR Vyriausybė	Siekiant, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte ir kituose su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu susijusiuose įstatymų projektuose būtų užtikrinti konstituciniai teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, principai, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sudaryti darbo grupę Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir kitiems su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu susijusiems įstatymų projektams tobulinti.	Pritarti.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto 01 08 02 posėdyje sudaryta darbo grupė gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl Teismų įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų įvertinti ir pasiūlymams šiems įstatymų projektams tobulinti parengti .
Vyriausiasis administracinis teismas	Naujo Teismų įstatymo projekto rengimo tiesiogine priežastimi buvo Konstitucinio Teismo 99 12 21 nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad eilė galiojančio Teismų įstatymo normų, ypač susijusių su teismų administravimu, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau parengtame naujame projekte neapsiribojama minėto teisinio reguliavimo spragų užpildymu, o bandoma kurti naujas arba tobulinti daugelį galiojančio Teismų įstatymo normų. Pažymėtina, kad remiantis atitinkamais tarptautiniais dokumentais, akcentuojančiais būtinumą ne tik deklaruoti, bet ir užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, projekte daug dėmesio skirta demokratiniams teismų organizavimo ir veiklos principams įtvirtinti, teisėjų parinkimo, karjeros bei atsakomybės klausimų reguliavimui, teismų savivaldos principų ir teisėjų socialinių garantijų nustatymui.	Pritarti.	Dėl šių pastaboje išvardytų priežasčių yra teikiamas naujas Teismų įstatymo projektas.
Teisės institutas	Išnagrinėjus bei įvertinus Teisės institute Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pastebėtina, kad jis parengtas siekiant įgyvendinti pagrindines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias teismo valdžios vietą valstybės valdžios šakų sistemoje, atsižvelgiant į demokratijos tradicijas turinčių ES šalių teismų veiklos principus, Lietuvos teisinės sistemos realijas ir specifiką. Iš esmės teigiamas atlikto itin reikšmingo darbo rengiant Projektą vertinimas ir juo siekiami fundamentiniai tikslai įpareigoja ypač atsakingai ir visapusiškai apsvarstyti principines (konceptualias) šio įstatymo projekto nuostatas, prognozuoti galimas jo pasekmes, nurodyti pagrįstas abejones. Pirma, rimtų abejonių kelia daugelio teikiamo įstatymo projekto nuostatų priėmimo tikslingumas dabar, kol dar nėra visapusiškai išdiskutuota ir apsispręsta dėl naujų procesinių kodeksų konceptualių nuostatų (pagal principą – pirmiausia funkcijos, o tik po to - institucinė sistema). Šiuo metu baigiami rengti vienų iš pamatinių Lietuvos Respublikos teisės sistemos teisės aktų – Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso – projektai. Daugelis teikiamame projekte sprendžiamų klausimų turės būti reglamentuoti nurodytuose teisės aktuose. Ir būtent juose, o ne Teismų įstatyme, turėtų būti formuluojamos principinės proceso nuostatos. Tuo tarpu priėmus teikiamą įstatymo projektą būtų sukurta situacija, kada nurodytų kodeksų normas tektų derinti prie Teismų įstatymo normų. Todėl galima teigti, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuojamų klausimų sprendimas teikiamame įstatymo projekte nėra visiškai korektiškas, procesą reglamentuojančios Teismų įstatymo normos turėtų būti formuluojamos tik priėmus Civilinio ir Baudžiamojo proceso, o taip pat ir Administracinių teisės pažeidimų, kodeksus.	Pritarti iš dalies.	Teismų įstatymo projektas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų veiklos organizavimo, administravimo, savivaldos principus, teisėjų statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais, teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus. Tuo tarpu naujai pateikti Seimui Civilinio proceso kodekso projektas ir Baudžiamojo proceso kodekso projektas reglamentuoja atitinkamai civilinių ir baudžiamųjų bylų procesus, todėl pastarieji projektai, juos priėmus, neįneš radikalių pakeitimų į naują Teismų įstatymą (jei jis bus priimtas).
Seimo narys J.Razma	Teikiamą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo projektą trumpai galima apibūdinti taip: tai nepagrįstas teisėjų nepriklausomumo principo fetišizavimas, daromas kitų valstybinės valdžios institucijų Konstitucinių galių ribojimo sąskaita, kas vargu ar užtikrins geresnį teisingumo vykdymą.	Nepritarti.	Naujai teikiamu Teismų įstatymo projektu siekiama užtikrinti konstitucinius teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, principus atsižvelgiant į eilę Konstitucinio Teismo nutarimų.
Lietuvos Sąjūdžio taryba	Konstitucijos 109 str. pabrėžiama, kad “teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai”, o teisingumas yra visų vertybių pagrindas. Todėl natūralus piliečių susidomėjimas šiuo įstatymo projektu, reglamentuojančiu teismų veiklą, nusakančiu teisėjų pareigas, teises, atsakomybę, jų skyrimą bei kitus dalykus. Pagal visuomenės apklausos duomenis teismų darbo reitingai yra žemi, daugėja kreipimųsi į Strasbūro Europos žmogaus teisių teismą. Todėl manome, kad šis teisės aktas turi būti visapusiškai apsvarstytas ne tik teisininkų bendruomenėje, bet ir tautoje. Siūlome šį įstatymo projektą paskelbti žiniasklaidoje, kad visuomenės organizacijos ir piliečiai galėtų pareikšti savo nuomonę, pasiūlymus. Svarstant šį klausimą Seime, turėtų būti organizuojami klausymai, dalyvaujant žmogaus teises ginančioms visuomeninėms organizacijoms bei piliečiams. Kreipiamės, kad Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovams būtų suteikta galimybė dalyvauti šiuose svarstymuose, pranešant minėtų posėdžių datas ir laiką.	Atsižvelgti.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto 01 08 02 posėdyje sudaryta darbo grupė gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl Teismų įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų įvertinti ir pasiūlymams šiems įstatymų projektams tobulinti parengti .
J.Šimkus J.Aleksandravičius	Nepritaria pateiktam Teismų įstatymo projektui. Mano, kad yra nepasitikėjimas teismais visuomenėje (remiasi “Vilmorus” apklausos duomenimis). Mano, kad teismų darbą reikia gerinti, kad visuomenėje būtų pasiektas pasitikėjimas teismais. Teigia, kad pavojingi nusikaltėliai ir aferistai dažnai lieka nenubausti, o paprasti kaimo žmonės, padarę nedidelį nusikaltimą nuteisiami (pvz., už neteisėtą alaus darymą). Siūlo projekte griežtinti teisėjų personalinę atsakomybę ir stiprinti jų sprendimų kontrolę. Mano, kad reikėtų atnaujinti teisėjų korpusą. Siūlo pasvarstyti ir apie siekiančių tapti ar esančių teisėjais žmonių amžių. Mano, kad nereikėtų neriboti teisėjo kadencijų, o reikėtų skirti į šias pareigas 3 – 5 metams. Jo nuomone, sovietmečiu egzistavusi teismų sistema buvo tobulesnė ir labiau gynė žmogaus interesus. Siūlo Aukščiausiame Teisme įkurti instituciją, kuri nagrinėtų Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir jo pavaduotojų teikimus dėl civilinių ir baudžiamųjų bylų skyrių kolegijų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, suteikiant teisę peržiūrėti jau priimtų nutarčių pagrįstumą bei teisėtumą. Pritaria J.Razmos pastaboms. Pasiūlymai pridedami.	Nepritarti.	Naujai teikiamu Teismų įstatymo projektu siekiama užtikrinti konstitucinius teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, principus atsižvelgiant į eilę Konstitucinio Teismo nutarimų. Teismų įstatymo pakeitimo projektas buvo išsiuntinėtas įvairioms institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, kurių buvo paprašyta pateikti savo išvadas, pasiūlymus, pastabas dėl viso projekto bei atskirų jo straipsnių ir nuostatų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto 01 08 02 posėdyje buvo sudaryta darbo grupė gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl šio įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų įvertinti ir pasiūlymams šiems įstatymų projektams tobulinti parengti .

(Pastabos, atsiliepimai, pasiūlymai atskiriems projekto straipsniams)

Pasiūlymo

autorius

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

1. Seimo Teisės departamentas ir panašiai -Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija

Dėl 1 straipsnio 3 dalies :

1. 1 str. 3 dalies tekstą reikėtų tobulinti. Šios dalies pirmasis sakinys – “Teismai bylose priima galutinius sprendimus” (pabr. mūsų) nesiderina su procesine terminologija, nes galima suprasti, kad turima galvoje galutinius, įsiteisėjusius sprendimus. Reikėtų apsvarstyti, ar išvis reikalingas šis sakinys, nes antrajame sakinyje gana aiškiai įvardinama nuostata, kad teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik teismo.

Pritarti.

Atsižvelgiant į šią pastabą, siūloma išdėstyti 1 str. 3 dalį taip: “Teismai bylose priima sprendimus, kurie negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik teismo ir tik įstatymo nustatyta tvarka.”. Redakcija patobulinta, nes šioje dalyje dėstoma sąvoka “galutinis sprendimas” nėra aiški ir kelia abejonių, o žodis “galutiniai” suponuoja, kad teismo sprendimas yra neskundžiamas.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 2 straipsnio:

1. Pripažįstant, kad teismo valdžios nepriklausomumas yra itin svarbus demokratijos valstybėje garantas, visgi tenka atkreipti dėmesį į kitą kraštutinumą – nepagrįstai suabsoliutintą jo traktuotę teikiamame įstatymo projekte. Ryškus minėto teiginio pavyzdys yra 2 straipsnio nuostata “Teismai yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų <…>”. Tokia Projekto nuostata eliminuotų konstitucinę išlygą “<…> teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”: Konstitucija teismų ir teisėjų nepriklausomumą garantuoja tik tiek, kiek tai susiję su teisingumo vykdymu. Valdžių padalijimas savo prigimtimi yra susijęs su nepriklausomumu funkcijų įgyvendinimo prasme, o ne su absoliučiu organizaciniu (instituciniu) imunitetu. Reikia pastebėti, kad teikiamame projekte teismo valdžios nepriklausomumą siekiama stiprinti kitų valstybinės valdžios šakų sąskaita (žr. pastabas Nr.18, 19, 20, 24, 25, 27, 30, 45, 46), taip sutrikdant itin svarbų demokratijai “stabdžių ir atsvarų” mechanizmą. Be to, nuostatos, kad "teismai yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų" taikymas visiems gyvenimo atvejams kelia tam tikras abejones ir atsižvelgiant į Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį bei žinant, kad visus teisėjus skiria, atleidžia, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas ir Seimas, o teismus įstatymu steigia ir naikina Seimas. Teisėjų nepriklausomumas kaip savitikslis siekis ryškėja ir kitose teikiamo projekto formuluotėse. Pavyzdžiui, įtvirtinant atskirus teismo valdžios funkcionavimo principus pirmaisiais jų įvardijami teismo ir teisėjų nepriklausomumas (2 ir 3 str.str.), ir tik po to apibrėžiant teisines vertybes, kurių garantijomis toks nepriklausomumas turėtų būti. Apibendrinant galima teigti, kad Projekte teismų nepriklausomumo principas suabsoliutinamas, praranda funkcinę paskirtį, o kartu – ir savo kaip teisinės valstybės garanto reikšmę.

Atsižvelgti.

Atsižvelgiant į pateiktas pastabas 2 straipsnio redakciją siūloma išdėstyti taip: “Teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi...(toliau kaip tekste)”.

1. Teisės institutas, panašiai – Seimo narys J.Razma

Dėl 3 straipsnio 4 dalies:

1. 3 str. 4 dalyje nurodoma, kad "niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo". Tokios nuostatos įtvirtinimas suponuoja, kad teisėjų pasiaiškinimai dėl neteisėtų ar nepagrįstų sprendimų neturi būti priimami net ir sprendžiant drausminės, civilinės ar baudžiamosios atsakomybės priemonių už juos taikymo klausimus. Todėl vargu ar tokia kategoriška nuostata priimtina, ji turėtų būti pildoma atitinkamomis išlygomis, pvz.: “niekas, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka aukštesniuosius teismus…”.

Pritarti iš dalies.

Pritartina nuomonei, kad teisėjas turi duoti pasiaiškinimus dėl neteisėtų ar nepagrįstų sprendimų (pvz., sprendžiant drausminės, civilinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimus), bet tai yra reglamentuota kitomis projekto nuostatomis, o 3 str. 4 dalyje įrašyti išlygos nereikėtų.

1. Seimo Teisės departamentas

2. LR generalinė prokuratūra

3. Seimo narys J.Razma

4. Lietuvos apeliacinis teismas

(pastaba tinka ir projekto XI skyriui)

5. Lietuvos Teisėjų asociacija (pastaba tinka ir projekto XI skyriui)

Dėl 3 straipsnio 5 dalies:

1. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje, 11 str. 3 dalyje ir kt., o taip pat kituose straipsniuose įvardinama, kad bet kokie veiksmai, susiję su teisėjams numatytų socialinių garantijų mažinimu yra teisėjų nepriklausomybės pažeidimas. Reikėtų apsvarstyti, ar nebus teisėjų nepriklausomybės pažeidimas ir besaikis tų garantijų didinimas.

2.Svarstytina, ar 3 str. 5 dalyje verta palikti paskutinį sakinį. Draudimas mažinti teisėjų socialines garantijas teisingas, bet reikėtų šią mintį formuluoti kitaip, nes galimi atvejai, kai vykdomoji valdžia ar kas nors kitas padidins teisėjų socialines garantijas teisėjams nepagrįstai, o tai jau taip pat bus teisėjo nepriklausomumo pažeidimas. Galimas formulavimo variantas: “Bet kokie veiksmai, kuriais siekiama sumažinti įstatyme numatytas teisėjų socialines garantijas ar jas nepagrįstai padidinti, yra teisėjų nepriklausomumo pažeidimas”.

3. 3 str. 5 dalies antrasis sakinys pakartoja Konstitucinio Teismo nutarimą ir išaiškinimą, kuriuose nurodyta, kad "bet kokie veiksmai, susiję su teisėjams nustatytų socialinių garantijų mažinimu, yra teisėjų nepriklausomumo pažeidimas"! Išeitų, kad Seimas (kuris nustato atlyginimų politiką) teisėjus gali paveikti pakeisdamas įstatymus (nuo to jie niekaip negali apsisaugoti, nes pagal Konstitucijos 109 straipsnį "teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo"). Gaila, kad Konstitucinis Teismas nagrinėdamas minėtą teisėjų atlyginimų nustatymo klausimą pamynė pagrindinį teisingumo vykdymo principą "nemo iudex in propria causa" ("niekas negali būti teisėju savo paties byloje") ir valdingai nurodė, kad atlyginimo ir socialinių garantijų teisėjams (tame tarpe ir šį sprendimą priėmusiems Konstitucinio Teismo teisėjams) mažinti negalima. Tačiau jei jau teisėjai įtvirtino savo profesinės grupės garantijų neliečiamumą, jų plėtimą būtina itin atidžiai vertinti (didesnės pensijos, ilgesnės atostogos - visa tai vieną kartą suteikus, jas galima bus tik padidinti, o ne sumažinti).

4. Teigiama, kad įstatyme yra akcentuojamos Konstitucijos 109 str. 2 dalyje įtvirtintos teisėjo ir teismo nepriklausomumo garantijos dėl teisėjų įgaliojimų trukmės, dėl teisėjo asmens neliečiamumo ir dėl teisėjų socialinio pobūdžio garantijų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nuomone labai svarbu išsaugoti teismų įstatymo projekte numatytas teisėjų socialines garantijas, kurios yra minimalios ir atitinka valstybės ekonomines galimybes, nes iki šiol šis klausimas nebuvo teisiškai sureguliuotas, socialinių garantijų sistema iš esmės yra nesukurta, šiuo metu teisėjams suteikiamos kasmetinės atostogos yra trumpesnės už valstybės tarnautojams suteikiamas analogiškas atostogas, teisėjų pensijinis aprūpinimas skiriasi nuo kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų (policijos, valstybės saugumo, prokuratūros ir kt.) pensijinio aprūpinimo. Šias problemas buvo bandoma spręsti ir šiuo metu galiojančiame Teismų įstatyme (1994m. gegužės 31d. redakcija, su 1998m. balandžio 8d. pakeitimais), tačiau socialinių garantijų svarstymas buvo atidėtas vėlesniems laikams. LR Konstitucinis Teismas 2001m. liepos 12d. nutarime konstatavo, kad teisėjo ir teismo nepriklausomumo garantijos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pažeidus kurią nors vieną gali būti pakenkta teisingumo įgyvendinimui, kiltų pavojus, kad nebus užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės. Toks pats požiūris į teisėjų socialines garantijas yra ir kitose demokratinėse valstybėse, kuriose ekonominės ir socialinės garantijos pripažįstamos neatsiejama teismo nepriklausomumo garantijų sistemos dalimi. Ekonominių ir socialinių teisėjų garantijų svarba teismo nepriklausomumo principo aspektu pabrėžta eilėje tarptautinių dokumentų: JTO Generalinės asamblėjos 1985m. gruodžio 13d. Rezoliucija patvirtintuose “Pagrindiniuose teisėjų nepriklausomumo principuose”, ET Ministrų komiteto 1994m. spalio 13d. rekomendacijoje Nr.94(12) “Dėl teisėjų vaidmens, veiksmingumo ir nepriklausomumo užtikrinimo”, 1998m. liepos 10d. ET Chartijoje dėl teisėjų statuso. Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 113 str. 1d. ir Konstitucinio Teismo 2001m. liepos 12d. nutarimo nuostatas, teisėjų atlyginimo klausimas turėtų būti reglamentuotas teismų įstatyme arba atskiru įstatymu, būtent taip teisėjų atlyginimo klausimas buvo sureguliuotas tarpukario Lietuvoje.

5. LR Teisėjų asociacija – Teismų įstatyme numatyta, savanoriškumo pagrindu vienijanti Lietuvos teisėjus visuomeninė organizacija, kurios įstatuose numatyta veikla inter alia apima ir pagalbą teisėjams įgyvendinant jų socialines bei ekonomines teises. Atsižvelgdami į tai, o taip pat į tą faktą, kad galiojančiuose įstatymuose būtent teisėjų socialinių garantijų sistema yra silpniausiai sureguliuota, norėtume įvertinti minėtus projektus teisėjų ekonominių bei socialinių garantijų aspektu. Demokratinėse valstybėse ekonominės ir socialinės teisėjų garantijos pripažįstamos neatsiejama teismo nepriklausomumo garantijų sistemos dalimi. Ekonominių ir socialinių teisėjų garantijų svarba teismo nepriklausomumo principo aspektu pabrėžta eilėje tarptautinių dokumentų: JTO Generalinės asamblėjos 1985m. gruodžio 13d. Rezoliucija patvirtintuose “Pagrindiniuose teisėjų nepriklausomumo principuose”, ET Ministrų komiteto 1994m. spalio 13d. Rekomendacijoje Nr.94(12) “Dėl teisėjų vaidmens, veiksmingumo ir nepriklausomumo užtikrinimo”, 1998m. liepos 10d. ET Chartijoje dėl teisėjų statuso ir kt. Šiuose dokumentuose pažymima, kad teisėjų socialinės garantijos turi atitikti jų statusą bei atsakomybės laipsnį, įgalintų užtikrinti nepriklausomos ir kvalifikuotos teisminės valdžios funkcionavimą. Tokia pačia kryptimi formuojasi ir Lietuvos konstitucinė doktrina. LR Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra akcentavęs ekonominių ir socialinių teisėjų garantijų svarbą siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą ir kartu kiekvieno asmens teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat ir asmens konfliktus su valstybe, turi būti ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas ir saugus dėl savo ateities. Be to, teisėjo statuso ypatumai bei jo einamų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis ar darbu, suponuoja ir valstybės pareigą nustatyti teisėjo orumą bei profesinį statusą atitinkantį atlyginimą ir socialines garantijas (KT 2001m liepos 12d. nutarimas). Socialinių teisėjo garantijų svarba išryškėja ir atsižvelgiant į profesinį teisėjo atrankos principą bei siekį į teismus pritraukti aukščiausią teisinę kvalifikaciją turinčius asmenis. Pateiktais Teismų įstatymo bei su juo susijusių įstatymų projektais siekiama ištaisyti šiuo metu galiojančios teisinės reglamentacijos trūkumus teisėjų socialinių ir ekonominių garantijų srityje. Pritardama šioms projektų nuostatoms, Lietuvos Teisėjų asociacijos valdyba mano, kad siūloma teisinė reglamentacija atitinka tarptautinių aktų reikalavimus bei susiklosčiusią demokratinių valstybių praktiką. Minėti pakeitimai yra aktualūs ir atsižvelgiant į 2000m. ES Komisijos kasmetinę ataskaitą dėl Lietuvos pažangos siekiant narystės ES. Šioje ataskaitoje be kita ko pažymėta, kad teisėjams turi būti nustatytas tinkamas ekonominių garantijų lygis, siekiant pritraukti aukštą profesinę patirtį turinčius asmenis ir tuo pačiu gerinant visos teisminės valdžios funkcionavimo sąlygas, tokiu būdu netiesiogiai konstatuojant, kad Lietuvoje teisėjo profesija dar nėra pakankamai patraukli. Kartu Lietuvos Teisėjų asociacijos valdyba norėtų dar kartą išsakyti jau ne kartą išdėstytą savo poziciją, jog teisėjų atlyginimai, atsižvelgiant į šios profesijos specifiką, turėtų būti reglamentuojami Teismų įstatyme. Šia prasme būtų tikslinga papildyti Teismų įstatymo projektą nuostatomis, teisiškai reguliuojančiomis teisėjų atlyginimus, atitinkamai šalinant bet kokį teisėjų atlyginimų reglamentavimą iš LR valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (tuo pačiu keičiant minėto įstatymo pavadinimą). Pažymėtina, kad KT 2001m. liepos 12d. nutarime, remdamasis Konstitucijos 113 str. 1d., yra pabrėžęs, kad “[…] įstatymo leidėjui tenka pareiga teisėjų gaunamą atlyginimą įvardyti naudojant Konstitucijoje nurodyta sąvoką “teisėjų atlyginimas”, o ne “darbo užmokestis”. Tokiu būdu būtų išvengta LR valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme teisiškai nepagrįsto teisėjų sugretinimo su valstybės politikais ir kitais valstybės pareigūnais. Manome, kad toks teisinis reglamentavimas atitiktų tiek daugelio užsienio valstybių patirtį, tiek KT 1995m. gruodžio 6d., 1996m. balandžio 18d., 1996m. gruodžio 19d., 1999m. vasario 5d., 1999m. gruodžio 21d. nutarimuose, 2001 sausio 12d. sprendime suformuluotą teisėjo ir teismų nepriklausomumo ir šį nepriklausomumą užtikrinančių garantijų apsaugos konstitucinę doktriną.

Iš dalies atsižvelgti.

Pritarti.

Nuspręsta siūlyti išbraukti 3 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį.

Įstatymo projekto nuostatos suformuluotos ir tobulintos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1995m. gruodžio 6d., 1996m. balandžio 18d., 1996m. gruodžio 19d., 1999m. vasario 5d., 1999m. gruodžio 21d. nutarimų, 2001 sausio 12d. sprendimo nuostatas.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 5 straipsnio 2 dalies :

1. 5 str. 2 d. pildytina, nes tam tikrais įstatymų numatytais atvejais teismo procesas nėra viešas. Manome, kad nuoroda į tai turi nurodyti (tai nurodyta ir 7str.).

Nepritarti.

I skyriuje (kartu ir 5 straipsnyje) išdėstyti bendrieji principai dėl teismų veiklos organizavimo, tdėl išimčių čia įrašyti nereikėtų.

1. LR generalinė

prokuratūra

Dėl 6 straipsnio 2 dalies :

1. 6 str. 2 dalį siūlome išbraukti, nes pakanka šio straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta visų asmenų lygybė prieš įstatymą ir teismą.

Nepritarti.

6 straipsnio 2 dalyje išdėstyta nuostata yra įvardyta ir LR Konstitucijoje.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 8 straipsnio 1 ir 2 dalių:

1. 8 str. 1d. kalbama apie valstybinę kalbą nenurodant kokia ji, o 2d. jau kalbama apie lietuvių kalbą. Reikėtų arba 1d. nurodyti, kad valstybinė kalba yra lietuvių, arba 2 d. vietoj “lietuvių” įrašyti ”valstybinės”.

Pritarti.

Suvienodinti šie terminai ir abiejose dalyse rašomas žodį “valstybinės”.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 10 straipsnio 2 dalies :

1. 10str. 2 dalyje įtvirtinta teismų savivalda nepakankamai atskleista: neapibrėžiama kieno atstovavimu grindžiama, kokiais ir kieno rinkimais, kokių vykdomųjų institucijų ir kam atskaitingumu (be to, toliau vartojama savivaldos institucijų sąvoka).

Nepritarti.

10 straipsnyje tik išdėstomi pagrindiniai principai, kuriais remiasi teismų savivalda, o detaliau teismų savivaldos samprata ir sistema atskleidžiama projekto XIII skyriuje.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 11 straipsnio 1 dalies :

1. 11str. 1d. sąvoka “šiuo įstatymu laiduojamos” ne visai tinkama. Žodis “laiduoti” turi ir antrąją prasmę – užtikrinti, kad kito skola bus grąžinta. Mūsų nuomone, geriau tiktų frazė “šiuo įstatymu garantuojamos (užtikrinamos)”.

Nepritarti.

Terminas “laiduoja” yra vartojamas ir LR Konstitucijoje, būtent, ta pačia prasme, kaip ir 11 straipsnio 1 dalyje.

1. LR teisingumo ministerija

2. LR generalinė prokuratūra

Dėl 11 straipsnio 2 dalies :

1. 11 str. 2 dalis visiškai neaiški – ką reiškia reikalavimas, kad “Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti mokslo ir technikos pasiekimų lygį ir pripažintus informacinių technologijų standartus”? – Kokios valstybės ar organizacijų, mokslininkų ir t.t. pasiekimų lygis bei pripažintos technologijos turimos mintyje, jei Lietuvos, abejotinas tokios nuostatos įtvirtinimas įvertinant valstybės finansines galimybes. 11str. 3 dalį siūlome išbraukti kaip nereikalingą.

2. Šio straipsnio 2 dalies sakinio pabaigą siūlome papildyti “atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes”.

Pritarti.

Siekiant, kad bylos teismuose būtų nagrinėjamos operatyviai, būtina užtikrinti teismų materialinį techninį aprūpinimą, atitinkantį mokslo ir technikos pasiekimų lygį, tačiau atsižvelgiant į pateiktą pastabą, papildytina ši dalis žodžiais: “atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes”.

Taip ir papildyta.

1. Teisės institutas

Dėl 11 straipsnio 3 dalies :

1. Sunkiai suvokiamos atskiros Projekte vartojamos formuluotės, kaip pavyzdžiui: “bloginti įstatymu nustatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas yra draudžiama” (11 str. 3 d.). Tai, kad įstatymo normų pažeidimas yra visais atvejais draudžiamas, turėtų būti akivaizdu. Todėl tokių deklaratyvių normų paskirtis kelia esminių abejonių.

Iš dalies atsižvelgti.

Teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, todėl bloginti įstatymu nustatytas finansines ir materialines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Tačiau atsižvelgiant į minėtą pastabą, įrašytina 3 dalyje išlyga: “išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėjo valstybės ekonominė, finansinė padėtis”.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 12 straipsnio 2 dalies :

1. Administraciniai teismai ir jų teisėjai pareiškia, kad naujajame projekte nepakankamai atspindėtos 2000 m. priimtų įstatymų dėl administracinių teismų reformos pagrindinės nuostatos. Atskiros projekto normos prasilenkia su konstitucinėmis nuostatomis dėl specializuotų teismų bei Teisinės sistemos reformos matmenyse įtvirtintais teismų reformos principais. Taigi, pirmiausiai taisytini dalykai yra šie: 1. Visus teismus vienija, jungia bendra paskirtis – vykdyti teisingumą. Tačiau šis bendras tikslas nebūtinai suponuoja visų teismų organizacinę vienybę ar vientisumą. Štai konstitucinį teisingumą įgyvendina visiškai atskiras ir savarankiškas Konstitucinis Teismas. Kiti teismai nurodyti Konstitucijos 111 straipsnyje, kurio atskirose dalyse aptariami dar trijų rūšių teismai: 1) bendrosios kompetencijos, 2) specializuoti ir 3) teismai su ypatingais įgaliojimais. Pačioje Konstitucijoje tiksliai apibrėžta tik bendrosios kompetencijos teismų sistema, o dėl kitų teismų yra nuoroda į įstatymą, t.y. jų sistemos ir kompetencijos nustatymas paliktas įstatymų leidėjo nuožiūrai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonė, ar pagrįstai projekto 12 straipsnio 2 dalyje rašoma apie “vientisą teismų sistemą”. Manome, kad toks teismų sistemos traktavimas nėra tiesiogiai paremtas konstitucinėmis normomis, todėl nelaikytinas pakankamai tiksliu ar neginčytinu. Pažymėtina, kad tokio teismų sistemos traktavimo nėra ir dabar galiojančiame Teismų įstatyme (žiūr. 9 str.), todėl siūlome projekto 12 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį “vientisą”.

Pritarti iš dalies.

12 straipsnio 2 dalyje žodis “vientisą” paliktas, nes Konstitucija nurodo vientisą Lietuvos teismų sistemą. Remiantis tuo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas įstatymas ir kt. įstatymai reglamentuoja administracinių teismų veiklą, Lietuvoje veikia bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, šių teismų sąveikai užtikrinti atitinkamai pakoreguotos ir patikslintos kitos projekto nuostatos, kuriose kalbama apie administracinius teismus.

1. LR teisingumo ministerija

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 12 straipsnio 3 dalies :

1. 12 str. 3 dalyje (taip pat ir 15 str. 1d. 4p.) tikslintina, koks įstatymas reglamentuos administracinių teisės pažeidimų bylų priskyrimą apylinkių teismų kompetencijai.

2. Reikėtų išbraukti 12 str. 3d. paskutinį sakinį, nes jame yra procesinės normos, kurioms ne vieta šiame įstatyme.

Pritarti.

Nepritarti.

Šioje dalyje po žodžio “kompetencijai” įrašytinas žodis “įstatymo”.

12 straipsnio 3 dalyje išdėstyta nuostata nėra vien tik proceso reguliavimo sferoje, tai yra principinė nuostata, kuri turi būti išdėstyta šiame įstatyme.

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 12 straipsnio 5 dalies :

1. Abejones kelia specializuotų teismų sąrašo išplėtimas 12 str. 5 dalyje. Manytume, kad čia derėtų išbraukti žodžius “nepilnamečių, bankroto” ir apsiriboti Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalies normų pakartojimu. Tuo labiau, kad žodžiai “ir kitų kategorijų bylos” palieka pakankamą erdvę įstatymų leidėjui prireikus steigti ir čia neįvardytus specializuotus teismus.

Nepritarti.

Konstitucijoje įvardytas specializuotų teismų sąrašas nėra išbaigtas, todėl ši norma gali likti.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

Dėl 12 straipsnio 8 dalies :

1. 12 str. 8 dalyje po žodžio “teismuose” įrašytini žodžiai “išskyrus Aukščiausiąjį Teismą”, be to, ši dalis pildytina sakiniu, numatančiu minimalų apylinkės teismo teisėjų skaičių.

2. Reglamentuojant teismo valdžios santykius su kitomis valdžios institucijomis sprendžiant teisėjų korpuso sudėties ir struktūros klausimus, nevisiškai aiški vartojamų terminų variacijų paskirtis (“teisėjų skaičių teismuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu” (12 str. 8 d.), “teisėjų skaičių Aukščiausiajame Teisme nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui” (12 str. 9 d.)) ir pan.

Nepritarti.

LR Konstitucija numato teismų formavimą, teisėjų paskyrimo klausimus ir asmenis, kurie skiria teisėjus. Visus teisėjus, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, skiria Prezidentas. Aukščiausiojo Teismo Teisėjus skiria Seimas; 9 dalis ir nurodo, kas nustato Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių. Aiškumo dėlei, šio straipsnio 8 ir 9 dalys sukeistinos vietomis.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

3. Seimo narys J.Razma

Dėl 12 straipsnio 9 dalies :

1. Šio straipsnio 9 dalis detalizuotina, nes neaišku, kam Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turėtų teikti pasiūlymą – Respublikos Prezidentui ar Seimui.

2. 12 straipsnio 9 dalyje numatyta teisėjų skaičiaus Aukščiausiajame Teisme nustatymo tvarka kelia abejonių. Sunku suprasti, kodėl sprendžiant minėtą klausimą kitų teismų (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) pirmininkų nuomonė nėra svarbi, o Aukščiausiojo Teismo pirmininko - svarbi. Atrodo, kad 12 straipsnio 9 dalies derėtų arba apskritai atsisakyti (ir tvarką suvienodinti), arba žodžius "pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui" pakeisti žodžiais "patarus Teisėjų tarybai".

3. Siūlau atsisakyti 12 straipsnio 9 dalyje numatytos išimties dėl teisėjų skaičiaus Aukščiausiajame Teisme ir palikti bendrą 8 dalies nuostatą.

Nepritarti.

Atsižvelgti į pastabą dėl Vyriausiojo administracinio teismo.

Nepritarti.

9 dalies nuostats išdėstytos pakankamai aiškiai.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 14 straipsnio 1 dalies :

1. Gal vertėtų 14str. 1d. labiau detalizuoti, kada gali būti skiriami du ir daugiau pavaduotojų. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, nerealu kad teisme dirbant dešimčiai teisėjų, būtų galima skirti jau du teismo pirmininko pavaduotojus. Tas pats pasakytina ir apie 28 str.

Pritarti.

Numatyta, kad teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, skiriamas vienas teismo pirmininko pavaduotojas, o teisme, kuriame yra dvidešimt ir daugiau teisėjų – du teismo pirmininko pavaduotojai.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 14 straipsnio 2 dalies :

1. 14 str. 2 dalis ir 16 str. 1 dalis turėtų būti detalizuotos, nes Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apylinkių teismų hipotekos skyriai steigiami Teismų įstatymo nustatyta tvarka, tuo tarpu minėto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kaip lydimasis projektas nepridedamas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti įstatymai hipotekos skyrių steigimo taip pat nereglamentuoja. Pažymėtina, kad pagal siūlomas Teismų įstatymo projekto nuostatas, susijusias su hipotekos skyrių steigimu, dalis Hipotekos registro – vietiniai hipotekos registrai (Hipotekos registro steigimo įstatymo 1 str. 1d.) – bus eliminuoti iš Teisingumo ministerijos, kaip šio registro steigėjos ir vadovaujančios įstaigos kompetencijos. Kartu su Teismų įstatymo projekto priėmimu turėtų būti išspręsti ir Hipotekos registro, kaip vieningo civilinių teisių apsaugos registro, organizaciniai klausimai.

Pritarti.

Kai bus priimtas šis įstatymo projektas, kiti teisės aktai, kurie jam prieštaraus, turės būti pakeisti. Be to, svarstant lydinčius įstatymo projektus, atsižvelgtina į šią pastabą.

1. Seimo Teisės departamentas

2. LR generalinė prokuratūra

Dėl 15 straipsnio 1 dalies :

1. 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o taip pat projekto 17 straipsnyje bei 34 straipsnio 3 dalyje įvardinama, kad hipotekos teisėjas nagrinėja bylas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 22 straipsnyje įvardinta, kad hipotekos skyrius nagrinėja prašymus įregistruoti, pakeisti ar baigti hipoteką. Reikėtų patikslinti šią formuluotę.

2. 15 str. 1d. 3p. nelabai aiškus, nes hipotekos teisėjas nagrinėja prašymus, o ne bylas. Ši nuostata tikslintina ir 17 str. bei 34 str. 3d. Šio straipsnio 1d. 5p. suformuluotas netinkamai: būtina nuoroda, kad apylinkės teismas, kaip pirmoji instancija bylose, susijusiose su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu, veikia su apribojimais. Juk dalis bylų, o po to ir bylos dėl sprendimų ir nuosprendžių vykdymo yra teismingos apygardų teismams.

Nepritarti.

Tokio patikslinimo nereikia, nes hipotekos bylų terminas nusistovėjęs praktikoje, be to, šiame straipsnyje nereikia tokio smulkaus detalizavimo, jei reikėtų detalizuoti, tada reikėtų įvardyti ir ieškinius, ir t.t.

Apylinkės teismai funkcijas, kurios nurodytos 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, vykdo.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 18 straipsnio 3 dalies :

1. 18 str. 3 dalyje, 20 str. 3 dalyje, 22 str. 3 dalyje, siekiant, kad neiškiltų diskusija dėl šių dalių atitikimo 12str. 8 ir 9 dalims, “nustatymo” sąvoką siūlytina keisti “paskirstymo” ar pan. sąvoka.

Pritarti.

Teisėjų skaičių nustato atitinkamai arba Prezidentas, arba Seimas, o į skyrius paskirsto teismo pirmininkas.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 19 straipsnio:

1. 19 straipsnio 3 punkte, 21 straipsnio 1 punkte paminėtini ir nutarimai.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio pastaba.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 22 straipsnio 5 dalies :

1. 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus reguliuoja ne tik Teismų įstatymas, bet ir atskiru įstatymu patvirtintas statutas. Manytume, kad nereikalinga atskiru įstatymu tvirtinamu statutu reglamentuoti vieno teismo darbo organizavimą. Statutu paprastai nustatoma speciali priėmimo į tarnybą tvarka, specialios tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kt. sąlygos. Aukščiausiojo Teismo teisėjų priėmimą reglamentuoja Konstitucija ir Teismų įstatymas, tarnybos bei atsakomybės sąlygos turėtų būti vienodos visų grandžių teismų teisėjams, su Konstitucijoje ar Teismų įstatyme numatytomis išimtimis (apkaltos procesas ir pan.). Aukščiausiojo Teismo darbo organizavimo taisykles pakaktų išdėstyti Aukščiausiojo Teismo pirmininko tvirtinamame darbo reglamente.

Nepritarti.

Aukščiausiasis Teismas yra ypatingas tuo, kad yra vienintelis kasacinės instancijos teismas, jame veikia Aukščiausiojo Teismo Senatas, leidžiama teismų praktika, todėl Aukščiausiojo Teismo Statutas yra reikalingas šiems klausimams reglamentuoti.

1. Seimo Teisės departamentas

2. LR teisingumo ministerija

3. LR generalinė prokuratūra

4. Žmogaus teisių centras

Dėl 23 straipsnio 2 dalies :

1. Projekto 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad teismai ir kitos institucijos vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ir Vyriausiojo administracinio teismo leidinyje įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimais (pabr.mūsų). Ši nuostata nesiderina su Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad teisėjai klauso tik įstatymo. Todėl svarstytina, ar nuostatą “vadovaujasi” nereikėtų keisti į nuostatą, kad atsižvelgia į išaiškinimus. Ryšium su tuo, reikėtų tobulinti projekto 33 straipsnio 2 dalies ir kitų straipsnių nuostatas.

2. 23str. 2 dalyje reikėtų atriboti Aukščiausiojo Teismo kompetenciją nuo Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijos formuojant vienodą teismų praktiką. Be to, reikėtų suderinti 2 dalies 1 ir 2 punktus dėl teisės aktų taikymo išaiškinimų rekomendacinio ar privalomo pobūdžio, ar tais išaiškinimais vadovaujasi teismai, nagrinėdami bylas, ar visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

3. 23 str. 2d. 1p. sąvoka “vadovaujasi” yra netinkama, nes Konstitucijos 9str. 2d. nurodyta, kad teisėjai klauso tik įstatymo. Tuo tarpu įvairūs išaiškinimai nėra įstatymas. Todėl siūlome keisti šią frazę į aptakesnę, pvz., kad į išaiškinimus privalo atsižvelgti, ar pan. Juolab, kad 2p. nurodyta, kad išaiškinimai dėl teismų praktikos taikant įstatymus yra rekomendaciniai. Tas pasakytina ir apie 31 str. 2d. 1p.

4. Manytume, kad reikėtų patikslinti 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte suformuluotą nuostatą, kad įstatymų ir kitų teisės aktų, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovaujasi teismai, valstybinės ir kitos institucijos bei kiti asmenys. Abejotina, ar ši nuostata atitinka Konstitucijos 109 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad teismai klauso tik įstatymo. Toks visuotinis išaiškinimų (beje, skelbiamų ne Valstybės Žiniose, o Aukščiausiojo Teismo biuletenyje) privalomumas kelia abejonių ir teisės doktrinų požiūriu. Tas pats pasakytina apie projekte numatytus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus. Be to, įstatymai nuolat keičiami, ar neatsiliks nuo jų išaiškinimai? Kelia abejonių ir 23 str. 2 dalies 3 punkte (taip pat 31 str. 2d. 3p.) numatytų konsultacijų teisinės pasekmės bei prigimtis. Gal bent reikėtų numatyti šių konsultacijų formą.

Pritarti.

Remiantis Konstitucija, teisėjai klauso tik įstatymo. Be to, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai neturi įstatymo galios, todėl sąvoka “vadovaujasi” keistina į sąvoką “atsižvelgia”.

Remiantis Konstitucija, teisėjai klauso tik įstatymo. Be to, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai neturi įstatymo galios, todėl sąvoka “vadovaujasi” keistina į sąvoką “atsižvelgia”.Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijos atribotos.

Remiantis Konstitucija, teisėjai klauso tik įstatymo. Be to, Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai neturi įstatymo galios, todėl sąvoka “vadovaujasi” keistina į sąvoką “atsižvelgia”.

Žiūr. argumentus išdėstytus aukščiau.

1. LR teisingumo ministerija

2. Vyriausiasis administracinis teismas

3. LR generalinė prokuratūra

Dėl 23 straipsnio 3 dalies :

1. 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Aukščiausiojo Teismo kompetencija spręsti bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teismingumo atribojimo klausimus. Tokia nuostata prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 21str. ir CPK 144str. turiniui, griauna dabar funkcionuojančią šių ginčų sprendimo tvarką, kuri yra demokratiškesnė ir jau pasiteisinusi praktikoje.

2. 23 straipsnyje reikia išbraukti 3 dalį. Galiojantys įstatymai pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžia bendrosios kompetencijos teismų kompetenciją iš vienos pusės, ir administracinių teismų kompetenciją iš kitos pusės. Todėl kylantys ginčai dėl kompetencijos turi būti sprendžiami vadovaujantis pariteto pagrindais, demokratiškais, o ne administravimo metodais. Beje, ginčų dėl kompetencijos sprendimo mechanizmas buvo sukurtas kartu su administracinių teismų įsteigimu ir jis visiškai pasiteisino praktikoje. Tai teismingumo kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas arba atitinkamų pirmininkų paskirti teisėjai (CPK 144 str. 2d. ir ABTĮ 21 str.). Taigi, šių klausimų sprendimas yra sureguliuotas galiojančiuose procesiniuose įstatymuose ir nėra būtino reikalo keisti šios praktikoje išbandytos tvarkos. Jeigu būtų nuspręsta palikti 23 str. 3 dalį, tada atitinkamą nuostatą reikėtų įrašyti 31 straipsnyje, t.y. papildyti jį tokio turinio dalimi: “Vyriausiasis administracinis teismas sprendžia bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teismingumo atribojimo klausimus”.

3. Manome, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teismingumas turi būti atribojimas įstatymu, o ne Aukščiausiojo Teismo sprendimais. Aukščiausiasis Teismas galėtų spręsti ginčus dėl teismingumo. Todėl 23 str. 3 d. keistina.

Pritarti.

Teismingumo atribojimo klausimai pavesti išspręsti specialiai teisėjų kolegijai, sudarytai iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo bei dviejų šių teismų pirmininkų paskirtų teisėjų.

Žiūr. argumentus išdėstytus aukščiau.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 24 straipsnio :

1. 24 straipsnį siūlytume tikslinti, detaliau apibrėžiant Senato sudarymo principus reglamentuoti, kas tvirtina Senato sudėtį ar skiria narius į Senatą.

Nepritarti.

Šie klausimai detaliau reglamentuoti Aukščiausiojo Teismo Statute.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 25 straipsnio :

1. 25 straipsnio 3 – 5 punktai šiame ir kituose straipsniuose turėtų būti detaliau apibrėžti, nustatant, kokius sprendimus galėtų priimti Senatas dėl Teisėjų garbės teismo formavimo ir sprendimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto IX skyrius to taip pat aiškiai nedetalizuoja. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija nagrinėti skundus dėl teisėjų garbės teismo sprendimų sukelia daug abejonių: visai neaišku, kokiu pagrindu Aukščiausiojo Teismo struktūrinis padalinys, kurio pagrindinė funkcija teikti rekomendacinius išaiškinimus bei spręsti kitus klausimus, susijusius su teisės aktų taikymu, nagrinėja teisėjų drausminės atsakomybės klausimus. Manytume, kad Teisėjų garbės teismo sprendimai galėtų būti skundžiami nebent Teisėjų tarybai, kaip vykdomajai teismų savivaldos institucijai, kuri pataria Respublikos Prezidentui visais teisėjų karjeros klausimais.

Pritarti.

Atsisakyta nuostatos, kad Teisėjų garbės teismo apskųstus sprendimus galėtų nagrinėti Aukščiausiojo Teismo Senatas, nes Senato paskirtis ir funkcijos yra kitokios. Taip pat išbraukti punktai, reglamentuojantys Senato kompetenciją tvirtinti Teisėjų garbės teismo nuostatus bei patarti dėl minėto teismo kandidatūrų.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 26 straipsnio 2 dalies :

1. 26 straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj žodžio “dalyvauja” įrašyti žodžius ”turi teisę dalyvauti”.

Pritarti.

Dalyvauti Senato posėdžiuose Aukščiausiojo Teismo teisėjams ne Senato nariams, nėra pareiga, o tik teisė.

1. Seimo Teisės departamentas

2. Teisinių paslaugų įmonių asociacija

Dėl 26 straipsnio 3 dalies :

1. Reikėtų apsvarstyti, ar projekto 26 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įvardinti, jog į Senato posėdžius turėtų būti kviečiamas Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

2. 26 str. 3 dalyje po žodžių “Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas” siūlytina įrašyti žodžius “Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentas”, o po žodžių “Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas” – žodžius “Teisinių paslaugų įmonių asociacijos viceprezidentas”.

Pritarti.

Nepritarti.

Ši nuostata realizuota.

Tokių asociacijų gali įsisteigti ne viena, o kelios. Be to, teisinių paslaugų įmonių teisininkai negali atstovauti asmenų baudžiamosiose bylose, taip pat kol nebus priimtas naujas Civilinio proceso kodeksas, nėra aišku, ar galės ginti šalis teisinių paslaugų įmonės civiliniame procese. Šiai dienai tokiose įmonėse dirba ne vien tik teisininkai, taip pat nėra reglamentuota, ar atstovauti šalį gali pati įmonė, ar jos teisininkas. Nėra aiškus tokio teisininko statusas.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisinių paslaugų įmonių asociac.

Dėl 26 straipsnio 5 dalies :

1. Šio straipsnio 5 dalyje siūlytume numatyti, kad darbotvarkė yra pranešama ir apylinkių teismų pirmininkams, priešingu atveju jie negalės realizuoti savo teisės dalyvauti Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

Šioje dalyje po žodžių “Advokatų tarybos pirmininkui” siūlytina įrašyti žodžius “Teisinių paslaugų įmonių asociacijos prezidentui”.

Pritarti.

Apylinkių teismų pirmininkai turi būti informuoti apie Aukščiausiojo Teismo Senato posėdžius.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 31 straipsnio papildymo nauja 2 dalimi :

1. 31 straipsnį reikėtų suderinti su galiojančiais įstatymais, todėl pirmiausiai siūlome papildyti jį tokio turinio nauja dalimi, patalpinant ją po 1 dalies: “2. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi”.

Atsižvelgti.

Nuostata suderinta su galiojančiais įstatymais.

1. LR teisingumo ministerija

2. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 31 straipsnio 2 dalies :

1. 31 straipsnio 2 dalis nenumato, kas tvirtina administracinių teismų praktikos apibendrinimo apžvalgas. Galbūt teismų praktikos apibendrinimą taip pat turėtų aprobuoti atitinkama institucija, kaip tai numatyta Aukščiausiojo Teismo atveju 25 straipsnyje.

2. Siūlome patikslinti 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išdėstant jį taip: “1) skelbia teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus, nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančiais įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimais vadovaujasi teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;” . Abejones kelia 31 straipsnio 2 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje esantys patikslinimai “aktai, reglamentuojantys administracinius teisinius santykius”. Logiškai mąstant, nusprendus vartoti tokius patikslinimus minėtuose straipsniuose, tą patį reikėtų daryti ir 23, 25 bei 27 straipsniuose, t.y. darant nuorodą “išskyrus aktus, reglamentuojančius administracinius teisinius santykius”. Vis dėlto manome, kad abiem atvejais tokie patikslinimai būtų pertekliniai, nes aiškinamų teisės aktų priskyrimą vienų ar kitų teismų žiniai sąlygoja atitinkamų teismų kompetencija, t.y. nagrinėjamos bylos. Darytina prielaida, kad siūloma formuluotė vietoj aiškumo įneštų bereikalingą sumaištį praktikoje, nes, kaip žinoma, daugelyje įstatymų ir kitų teisės aktų aptinkamos ne vienos, o įvairių teisės šakų normos. Todėl nuolatos vyktų ginčai dėl klausimo, kurio teismo kompetencijai priklauso aiškinti to ar kito kompleksinio įstatymo normas, formuoti jų taikymo praktiką. Kita vertus, kartais įstatymas tiesiogiai įpareigoja administracinį teismą taikyti civilinės teisės normas (pvz., CK 6.271 str.), todėl kaip tai daryti, jeigu negalima aiškinti taikomų normų?

Nepritarti.

Pritarti.

Tik vietoj žodžio “vadovaujasi” rašytinas žodis “atsižvelgia”.

1. Europos teisės departamentas

2. Žmogaus teisių centras

Dėl 33 straipsnio :

1. Siūlome apsvarstyti klausimą, susijusį su 33 straipsnio nuostatomis dėl Europos žmogaus teisių teismų sprendimų bylose prieš Lietuvą įtakos teismų darbui. Galima šiame straipsnyje pabrėžti, kad Lietuvos teismai atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose pateiktus tam tikros pažeistos teisės aiškinimo principus.

2. Siūlytume pasvarstyti, ar nevertėtų 33 straipsnyje vietoj (ar greta) nuostatos, kad teismai vadovaujasi teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, nurodyti, kad teismai vadovaujasi Konstitucinio Teismo nutarimais.

Nepritarti.

Pritarti.

Europos žmogaus teisių teismas sprendžia bylas laikydamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Šią konvenciją Lietuva yra ratifikavusi ir jos nuostatų taip pat turi laikytis. Be to, Europos žmogaus teisių teismas nėra sudėtinė Lietuvos teismų dalis, apie savo priimtus sprendimus jis neinformuoja įv. valstybių teismų, todėl neaišku, kaip galima būtų sužinoti apie Europos žmogaus teisių teismo priimtą sprendimą, pvz., byloje prieš kitą šalį, o ne prieš Lietuvą. Atsižvelgti vien tik į priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą būtų nepriimtina, nes jei būtų privaloma atsižvelgti į minėto teismo sprendimuose pateiktus aiškinimo principus, reikėtų žiūrėti visus sprendimus, išimčių čia negalima daryti.

Teismai turi vadovautis Konstitucinio Teismo nutarimais, tai įtvirtinta 33 str. 2 dalyje.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 33 straipsnio 1 dalies :

1. 33 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka, kad teismai vadovaujasi ir teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams, yra nelabai aiški. Neaišku, kas turi galiojantį aktą pripažinti prieštaraujančiu įstatymui. Ar teismas, nagrinėdamas bet kokią bylą, savo iniciatyva pats tai gali nuspręsti, ar vis tik tai jau turi būti nustatyta kitų institucijų (pvz., Konstitucinio Teismo) sprendimais.

Nepritarti.

Jei teismas turi abejonių, kad tam tikras teisės aktas prieštarauja įstatymui, jis sustabdo bylą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

1. LR generalinė prokuratūra

2. Teisės institutas

3. Seimo narys J.Razma

Dėl 33 straipsnio 2 dalies :

1. Šio straipsnio 2 dalyje išaiškinimų prilyginimas Konstitucinio Teismo nutarimams nėra visai etiškas. Pažymėtina, kad jau dabar yra aprobuotų ir paskelbtų nutarčių, kur sprendimai tuo pačiu klausimu priimti skirtingai. Todėl būtina keisti formuluotę, nurodant, kad į išaiškinimus privalo atsižvelgti, bet jokiu būdu ne vadovautis, nes tai prieštarauja Konstitucijos 109 str. 2 d.

2. 33 straipsnio 2 dalis suformuluota nevisai korektiškai. Sprendžiant iš straipsnio pavadinimo ("… teisės šaltiniai") ir 33 straipsnio 2 dalies pradžios ("nagrinėdami bylas teismai taip pat vadovaujasi …") susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atsiranda naujas teisės šaltinis - teismo precedentas. Tačiau teismo precedento pripažinimas teisės šaltiniu Lietuvai nepriimtinas tiek galiojančios Konstitucijos (kurios 109 str. 3 d. įtvirtinama, kad “Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.”), tiek ir Lietuvos teisės tradicijos prasme. Visuotinai priimta, kad oficialiai paskelbtuose teismų aktuose galima aiškinti teisės normas, bet ne kurti naujas. Todėl, siekiant išvengti dviprasmiškumo, Projekto 33 straipsnio 2 dalyje vietoj termino “vadovaujasi” turėtų būti vartojamas galiojančioje įstatymo redakcijoje esantis terminas “atsižvelgia”: kiekvienas vis tiek privalės laikytis Konstitucijos 109 str. 3 d. įtvirtintos normos, kad “teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”.

3. 33 straipsnio 2 dalis suformuluota nekorektiškai. Sprendžiant iš straipsnio pavadinimo ("… teisės šaltiniai") ir 33 straipsnio 2 dalies pradžios ("nagrinėdami bylas teismai taip pat vadovaujasi …") susidaro įspūdis, kad Lietuvoje atsiranda naujas teisės šaltinis - teismo precedentas. Tačiau teismo precedento pripažinimas teisės šaltiniu Lietuvai nepriimtinas tiek galiojančios Konstitucijos, tiek ir Lietuvos teisės tradicijos prasme. Visuotinai priimta, kad oficialiai paskelbtuose teismų aktuose galima aiškinti teisės normas, bet ne kurti naujas. Todėl, siekiant išvengti dviprasmiškumo, projekto 33 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių "nagrinėdami bylas teismai taip pat vadovaujasi" derėtų rašyti žodžius "taikydami įstatymus ir kitus teisės aktus teismai vadovaujasi".

Pritarti.

Vietoj žodžio “vadovaujasi” įrašytinas žodis “atsižvelgia” remiantis konstitucinėmis nuostatomis.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

3. Žmogaus teisių centras

Dėl 34 straipsnio 1 dalies :

1. 34 str. 1 dalyje įtvirtinami tik bylų nagrinėjimo principų pavadinimai, tačiau jų turinys neatskleidžiamas. Be to, kai kurie principai yra išimtinai civilinio proceso teisės principai, kiti – baudžiamojo proceso teisės principai, kurių netikslinga atkartoti dar viename įstatyme.

2. Įvardijant bylų nagrinėjimo teismuose pagrindinius principus (34 str.) nevisiškai aišku, kodėl yra pašalinama galimybė priimant sprendimus remtis nerašytiniais teisės principais.

3. Siūlytume 34 str. 1 dalyje nurodyti ir kitus svarbius principus, bent jau pagarbos žmogaus teisėms, proporcingumo. Nelabai suprantama, ką reiškia “ekonomiškas procesas”.

Nepritarti.

34 straipsnyse išvardinti pagrindiniai bylų nagrinėjimo teismuose principai.

Įrašyti nuostatą dėl nerašytinių teisės principų yra labai abstraktu, tai gali sukelti daug ginčų praktikoje, nes kiekvienas asmuo nerašytinius teisės principus gali traktuoti savaip.

Pagarba žmogaus teisėms atskleista projekto I-ame skyriuje. Teismo procese yra naudojamos priemonės atitinkančios technikos ir mokslo pasiekimų lygį, tačiau atsižvelgiama ir į realias valstybės galimybes, tai ir yra ekonomiškumo principas.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 34 straipsnio 2 dalies :

1. Būtina papildyti 34 str. 2 d.nuoroda, kad perduoti bylą aukštesnės grandies teismo pirmininkas gali tik savo kompetencijos ribose, nes, pvz., apygardos teismo pirmininkas bylą gali perduoti tik apygardos teritoriniam teismui.

Nepritarti.

Šios normos, kurias siūloma patikslinti, yra detalizuotos proceso įstatymuose.

1. LR teisingumo m.

Dėl 34 straipsnio 4 dalies :

1. 4 dalies nuostatos turėtų būti perkeltos į 1 dalį.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio patikslinimas.

1. Teisinių paslaugų įmonių asociac.

Dėl 35 straipsnio 3 dalies :

1. Šioje dalyje po žodžio “prokurorai” siūlytina įrašyti žodžius “ir teisinių paslaugų įmonių teisininkai”.

Nepritarti.

Argumentai išdėstyti prie kitų Teisinių paslaugų įmonių asociacijos pastabų (Žiūr. aukščiau).

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 36 straipsnio 3 dalies :

1. Manome, kad Vyriausiajame administraciniame teisme išplėstinė teisėjų kolegija galėtų būti iš penkių teisėjų, todėl 36 str. 3 dalyje reikėtų išbraukti žodį “septynių”, o vietoj jo įrašyti žodį “penkių”. Tokį pakeitimą sąlygoja palyginti nedidelis Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičius (iš viso 15 teisėjų) ir siekis užtikrinti operatyvų administracinių bylų nagrinėjimą.

Pritarti.

Tokiu atveju Vyriausiame administraciniame teisme galės iš karto dirbti dvi teisėjų kolegijos, taip bus užtikrinamas operatyvesnis administracinių bylų nagrinėjimas.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 37 straipsnio :

1. 37 straipsnis atkartoja procesines normas, todėl šį straipsnį galima būtų siaurinti nustatant, kad bylų nagrinėjimo eiga teismuose fiksuojama atskirų proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Nepritarti.

Šios nuostatos turi būti reglamentuotos ir Teismų įstatyme.

1. LR teisingumo ministerija

2. Žmogaus teisių centras

Dėl 37 straipsnio 5 dalies :

1. Šio straipsnio 5 dalyje, derinant su proceso įstatymais, reikėtų įtvirtinti apribojimus, o ne kategorišką draudimą naudoti technines priemones teisme.

2. Manytume, kad teismo proceso viešumo požiūriu 37str. 5d. nereikėtų taip kategoriškai uždrausti techninių priemonių naudojimo teismo procese.

Nepritarti.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 38 straipsnio 2 dalies :

1. Abejotinas 38 str. 2d. nuostatos dėl teismo sprendimo skelbimo žiniasklaidoje reikalingumas, kadangi kitose straipsnio dalyse numatytas sprendimų skelbimas teismų interneto tinklapiuose. Biudžeto lėšų taupymo prasme, įstatymų numatytais atvejais, kai kurie teismų sprendimai galėtų būti skelbiami “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.

Atsižvelgti

Nuostata patikslinta, kad įstatymo nustatytais atvejais teismo sprendimas skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse.

1. Seimo Teisės departamentas

Dėl 39 straipsnio :

1. 39 straipsnyje reikėtų atsisakyti sąvokos “teisinė pagalba”, nes susižinojimas su užsienio valstybės teismais reikalingas ne vien dėl teisinės pagalbos, bet ir kitais atvejais.

Atsižvelgti.

Nuostata papildyta, nes teismui iš kitos valstybės teismo gali reikėti ne teisinės pagalbos, bet tik tam tikros informacijos.

1. LR teisingumo m.

Dėl 40 straipsnio 2 dalies :

1. 40 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įrašytos ir valdymo institucijos.

Nepritarti.

Ši sąvoka kartojasi ir kituose projekto straipsniuose, tokia pačia redakcija ji išdėstyta ir Konstitucijoje.

1. LR teisingumo m.

2. Žmogaus teisių centras

Dėl 42 straipsnio :

1. 42 straipsnyje neapibrėžta, ar teisėjas privalo laikytis teisėjo etikos reikalavimų tik darbo metu ar po darbo jam irgi galioja tam tikri įpareigojimai. Tarp 42 ir 43 straipsnių nėra suderinamumo.

2. 42 str. 1d. pradžią siūlytume formuluoti, kad teisėjas privalo laikytis Konstitucijos, kitų įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nepritarti.

Tarp šių straipsnių suderinamumas yra.

Kitų teisės aktų yra labai daug.

1. Seimo Teisės departamentas

Dėl 42 straipsnio 5 dalies :

1. 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisėjas atsako už teisėjo pareigų nevykdymą. (pabr. mūsų). Tuo tarpu projekto 82 straipsnis įvardina visiškai kitus teisėjų atsakomybės pagrindus. Todėl projekto 42 str. 5 d. ir 82 str. reikėtų tarpusavyje suderinti.

Nepritarti.

Šie straipsniai yra suderinti tarpusavyje.

1. Žmogaus teisių centras

2. Teisinių paslaugų įmonių asociac.

Dėl 43 straipsnio :

1. Manytume, kad 43 str. reikėtų nurodyti tik specialias teisėjų teises, nes gal ir taip aišku, kad ir teisėjai turi Konstitucijoje garantuojamas teises.

2. Ar tikslinga leisti teisėjui atstovauti tame teisme, kuriame jis dirba? Žr. LR advokatūros įstatymą (advokato veiklos apribojimas) ir šio įstatymo projekto 134str. 2d.

Nepritarti.

Pvz., kasacinis teismas tik vienas, jei teisėjas dirba jame, jis turi teisę atstovauti kaip įstatyminis atstovas. Be to, nuoroda į Advokatūros įstatymo nuostatas nepriimtina.

1. LR teisingumo m.

Dėl 44 straipsnio 2 dalies :

1. Siūlytume tikslinti 44 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką “apibrėžtam laikui”, derinant su 57 straipsniu.

Nepritarti.

Kaip tik 57 straipsnyje šios normos detalizuotos, atkartoti jų 44 str. 2 dalyje nevertėtų.

1. LR teisingumo m.

2. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 44 straipsnio 4 ir 5 dalių :

1. 44 str. 4 ir5 dalyse numatyta galimybė perkelti teisėją į kitą tos pačios ar žemesnės grandies teismą. Bendra tvarka, reikalingas teisėjo sutikimas, tačiau jei teisėjas nesutinka su siūlomu darbu kitame eisme, nenumatyta, ar toks teisėjas įrašomas į rezervą, ar atleidžiamas ir jam sumokama kompensacija.

2. Atkreipiame dėmesį, kad 44 str. 5d. lieka neišspręstas klausimas dėl teisėjo įdarbinimo arba atlyginimo (pašalpos) mokėjimo jam tais atvejais, kai po teismo reorganizavimo ar likvidavimo teisėjas nesutiks su siūlomu perkėlimu ar paskyrimu į kitą teismą.

Atsižvelgti.

44 str. 5 dalis pakoreguota.

Nuspręsta patikslinti 44 straipsnį, reglamentuojant, kad teisėjo sutikimo nereikia norint jį perkelti į kitą tos pačios grandies teismą, o toks sutikimas reikalingas perkeliant teisėją į žemesnės grandies ar kitos jurisdikcijos teismą. Čia atsižvelgta ir į Lietuvos valstybės teritorijos dydį, manoma, kad teisėjas nenukentėtų, jei jam reikėtų vykti į dirbti į kito rajono teismą, nes atstumai nėra dideli.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 45 straipsnio 1 dalies :

1. 45 straipsnio 1 dalis suformuluota nepagrįstai plačiai. Jei "draudžiama bet kokia forma daryti poveikį teisėjui, siekiant daryti įtaką bylos baigčiai", tai užprogramuojama, kad teismo proceso dalyviai (pavyzdžiui, pasakojimais apie sunkią vaikystę teisėją siekiantis sugraudinti teisiamasis) šią normą nuolat pažeidinės. Draudimas turėtų liesti tik neteisėtą poveikį, t.y. ši norma turi būti blanketinė (papildoma kituose teisės aktuose nustatytomis neteisėtą poveikį apibrėžiančiomis normomis).

Nepritarti.

Ši nuostata nesudarys problemų praktokoje.

1. LR teisingumo m.

2.Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

3. Teisės institutas

Dėl 46 straipsnio :

1. 46 straipsnio nuostatos iš dalies atkartoja 87 straipsnio nuostatas (dėl teisėjų baudžiamosios atsakomybės).

2. 46 straipsnio 1 dalies 2 sakinys pažodžiui atkartoja 87 straipsnio 2 dalies 1 sakinį. To būti neturėtų, nes Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad "straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose".

3. 46 straipsnyje nustatytas teisėjo imunitetas, t.y. jo asmens neliečiamybės režimas, yra nepagrįstai suabsoliutintas. Teisėjas be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, kitaip varžoma jo laisvė, neišskiriant ir atvejų, kai jis užtinkamas bedarant nusikaltimą (in flagranti). Kartu būtent pastaroji aplinkybė pagal Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalį laikoma pagrindu apriboti Seimo nario asmens neliečiamybės režimą. Tokia taisyklė nustatyta ir Konstitucinio Teismo teisėjams. Ši išimtis turėtų būti nustatyta ir teisėjams, juolab, kad, skirtingai nuo Seimo narių, juos renka ne Tauta, bet skiria Prezidentas arba Prezidentas Seimui pritarus. Priešingu atveju teisėjams praktiškai nebus galima taikyti nusikalstamo elgesio imitacijos modelio ir kartu įrodyti bei inkriminuoti tokio nusikaltimo, kaip kyšio paėmimas.

Atsižvelgti.

46 ir 87 straipsnių nuostatos patikslintos. Iš 46 straipsnio 1 dalies išbrauktas paskutinis sakinys.

Tai įrašyta 87 straipsnio 1 dalyje.

1. LR teisingumo m.

2. Teisės institutas ir panašiai Seimo narys J.Razma

3. Žmogaus teisių centras

Dėl 46 straipsnio 4 dalies :

1. 46 straipsnio 4 dalį, siejant su įstatymo 82 ir 83 straipsniais (teisėjų drausmine atsakomybe) reikėtų papildyti, kad “teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga siunčiama teisėjų etikos ir drausmės komisijai”.

2. 46 straipsnio 4 dalis, tiek kiek joje nustatoma, kad "teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn", neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, be to trukdytų siekti prevencinių tikslų. Lyginant Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnio 1 dalį, 104 straipsnio 4 dalį ir 114 straipsnio 2 dalį akivaizdžiai matosi, kad pačioje Konstitucijoje nustatytos atskirų pareigūnų imunitetų ribos. Imunitetas nuo administracinės atsakomybės taip pat numatytas, tačiau jis taikomas tik Respublikos Prezidentui. Tai reiškia, kad Konstitucijos prasme jokie kiti pareigūnai (Vyriausybės nariai, Seimo nariai, teisėjai) negali pretenduoti į šį imunitetą. Formuluojant Projekte siūlomą sprendimą neatsižvelgta ir į kai kuriuos pragmatinius motyvus. Antai, kelių eismo taisykles pažeidinėjantis teisėjas gali kelti pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei, todėl šioje situacijoje jokios Projekte numatytos drausminės priemonės negalėtų turėti adekvataus prevencinio poveikio, taip, kaip pvz.: administracinė nuobauda - vairuotojo teisių atėmimas.

3. Siūlome atsisakyti 46 str. 4d. nuostatos, kad teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn (administracine tvarka negali būti baudžiamas tik Prezidentas), paliekant tik draudimą jį sulaikyti administracine tvarka.

Pritarti.

Atsižvelgti iš dalies.

Redakcija taip ir patikslinta.

46 straipsnio 4 dalis patikslinta pagal Teisingumo ministerijos pastabą.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

3. Seimo narys J.Razma

Dėl 46 straipsnio 6 dalies :

1. 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos CK reglamentuojamos nuostatos. Reikėtų patikslinti, kad valstybė regreso tvarka gali išieškoti iš teisėjo žalą tik, jei ji padaryta teisėjo nusikalstamais veiksmais, pripažintais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

2. Tam tikrų abejonių kelia ir 46 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys, kuriame numatyta, kad "dėl teisėjo nusikalstamų veiksmų, vykdant teisingumą, atsiradusią ir valstybės atlygintą asmeniui turtinę žalą valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo". Šioje normoje taisytini net trys dalykai. Visų pirma, valstybė privalo turėti ne teisę, o pareigą, regreso tvarka išieškoti atitinkamą žalą. Antra, valstybė asmeniui kompensuoja ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą (pavyzdžiui, tą, kuri padaryta nepagrįstu kalinimu), taigi, turėtų būti numatytas ir šių išmokų regresinis išieškojimas. Trečia, tai turėtų liesti ne tik nusikalstamus teisėjo veiksmus, bet ir nusikalstamą neveikimą (t.y. veikas).

3. Tendenciją didinti teisėjų privilegijas ir mažinti atsakomybę puikiai atspindi ir projekto 46 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys, kuriame numatyta, kad "dėl teisėjo nusikalstamų veiksmų, vykdant teisingumą, atsiradusią ir valstybės atlygintą asmeniui turtinę žalą valstybė turi teisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo". Šioje normoje taisytini net trys dalykai. Visų pirma, valstybė privalo turėti ne teisę, o pareigą, regreso tvarka išieškoti atitinkamą žalą. Antra, valstybė asmeniui kompensuoja ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą (pavyzdžiui, tą, kuri padaryta nepagrįstu kalinimu), taigi, turėtų būti numatytas ir šių išmokų regresinis išieškojimas. Trečia, tai turėtų liesti ne tik nusikalstamus teisėjo veiksmus, bet ir nusikalstamą neveikimą (t.y. veikas).

Nepritarti.

Pritarti pirmai Teisės instituto pastabai.

Pritarti pirmai Seimo nario J.Razmos pastabai.

Valstybė privalo regreso tvarka išieškoti atitinkamą žalą.

1. Europos teisės dep.

Dėl 47 straipsnio 1 ir 4 dalių :

1. Šias dalis siūlome papildyti įrašant ir mokslinę veiklą.

Nepritarti

47 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos atkartoja konstitucines nuostatas, kuriose nėra įvardintos išimties dėl mokslinės veiklos.

1. Seimo Teisės departamentas

Dėl 47 straipsnio 2 dalies :

1. 47 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo teismų savivaldos institucijų metu teisėjas atleidžiamas nuo teisėjo pareigų vykdymo kelia abejonių. Teisėją atleisti nuo pareigų vykdymo gali tik tas, kas jį paskyrė vykdyti teisėjo pareigas. Todėl būtų galima rasti aptakesnę nuostatą, pvz., neskiria nagrinėti ir nenagrinėja bylų ar pan.

Pritarti.

Šioje dalyje įrašyta, kad tokiu atveju teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas.

1. Teisinių paslaugų įmonių asociacija

Dėl 47 straipsnio 3 dalies :

1. Vienas pamatinių teisės principų skelbia: “Judicis est dicere, non dare” – teisėjo pareiga vykdyti įstatymą, ne jį kurti. Abejotina ir teisėjui suteikiamos teisės atstovauti valstybę tikslingumas. Teisėjas nėra vykdomosios valdžios atstovas (Konstitucijos 113 str.).

Nepritarti.

Teisėjas gali atstovauti valstybę tarptautinėse organizacijose.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 47 straipsnio 5 dalies :

1. 47 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti, kad draudimas dalyvauti politinių organizacijų veikloje apima bet kokią veiklą ir narystę politinėje partijoje ar organizacijoje.

Nepritarti.

Draudimas dalyvauti politinių organizacijų veikloje apima bet kokią veiklą ir narystę politinėje partijoje ar organizacijoje.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 48 straipsnio 1 dalies :

1. 48 str. 1d. reikėtų patikslinti, kokie asmenys yra laikomi teisėjo šeimos nariais, be to, šio straipsnio pavadinimas derintinas su jo turiniu. 1 dalyje po žodžių “esant realiai grėsmei” reikėtų įrašyti “vykdant tarnybines pareigas”.

Pritarti iš dalies.

Teisėjo šeimos narių sąvoka yra patikslinta kituose straipsniuose.

1. LR teisingumo m.

Dėl 48 straipsnio 2 dalies :

1. Iš šio straipsnio 2 dalies išbraukti žodžius “arba jo šeimos nariams”.

Nepritarti.

Atkreiptinas dėmesys, kad žala atlyginama tuo atveju, kai ji padaryta dėl priežasčių, susijusių su teisėjo pareigų vykdymu”.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 49 straipsnio :

1. 49 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, be to, teisėjo nepriklausomumo garantijos plačiai buvo aptartos 3 straipsnyje. Abejotina, ar teisėjo žinių gilinimas susijęs su teisėjų nepriklausomumo garantijomis, tai labiau suponuoja teisėjo pareigą kelti savo profesinę kvalifikaciją.

Pritarti.

Nepritarti.

Teisėjų žinių gilinimo nuostatos reglamentuotos prie teisėjų mokymo.

Įstatymai nuolatos keičiasi, o teisėjas sprendžia bylą klausydamas tik įstatymo.

1. Seimo narys J.Razma

2. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

3. VDU Teisės instituto direktorius T.Klimas

4. VDU Teisės instituto magistrantai

5. VDU absolventų klubas

(panašias pastabas pateikia ir Lietuvos Teisininkų draugijos Kauno skyriaus valdyba)

6. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius V.Kaminskas

7. Generalinė prokuratūra

Dėl 50 straipsnio :

1. 50 str. siūlau palikti dabar galiojančiame įstatyme nustatytus išsilavinimo reikalavimus asmeniui, siekiančiam tapti apylinkės teismo teisėju.

2. 50 str. pats savaime yra diskriminuojantis VDU Teisės instituto magistrų atžvilgiu, o tai, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Asmeniui, sąžiningai įgijusiam profesiją pagal Vyriausybės patvirtintą ir įdiegtą teisininkų rengimo modelį, suspenduojama teisė užimti teisėjo pareigas. Valstybė deklaruoja teisinės visuomenės kūrimo svarbą bei pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, o tokie pakeitimai aiškiai prieštarautų deklaruojamoms nuostatoms ir protingumo kriterijui. Asmenys, turintys teisės magistro ar net daktaro laipsnį (bet bakalauro laipsnį įgiję kitoje nei teisės mokslo šakoje) būtų traktuojami kaip turintys žemesnę kvalifikaciją nei asmenys, turintys vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą. Tikslas sukurti teisinę valstybę siekiamas neadekvačiomis priemonėmis, kas prieštarauja proporcingumo principui.

3. 50 str. formuluotė keičia dabartinę tvarką ir neleidžia VDU teisės absolventams dirbti teisėjais. Pirma, VDU teisės programa yra 8 semestrų (6 paprastų ir 2 vasaros semestrų) “akivaizdinių” studijų programa, į kurią yra priimami tik tie asmenys, kurie turi kitą, ne teisės specializacijos, bakalauro laipsnį. Todėl ji yra identiška VU neakivaizdinių studijų programai, kuri yra 8 semestrų trukmės ir į kurią taip pat yra priimama tik tie asmenys, kurie turi bakalauro laipsnį iš kitos srities (ne teisės). Tuo tarpu įstatymo projektas traktuoja šias programas visiškai skirtingai: tai, kad VU išduoda vad. “vienpakopį” diplomą, o VDU – magistro, lemia, kad vieniems yra leidžiama dirbti teisėjais, kitiems – ne. O vis dėlto, “akivaizdinės” studijos bent jau neturėtų būti laikomos antrarūšėmis palyginus su neakivaizdinėmis. Pabrėžtina, kad jau kartą teko Seimui, reaguojant į Prezidento veto, spręsti šią problemą. Tai buvo padaryta priimant Teismų įstatymo 22, 22¹, 28, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (99 02 09 Nr. VIII-1043), kuriame grąžinta buvusi tvarka, leidusi VDU teisės magistrui dirbti teisėju. Mane visada stebina kai kurių asmenų bandymai aukštesnius reikalavimus keliančią programą pristatyti kaip keliančią gerokai žemesnius. Paprastai šie asmenys bando įtikinti, kad jie VU TF studijavo 5 metus, o tie iš VDU tik trejus. Tačiau tai yra klaidinimas, nes nutylimas faktas, kad į VDU programą ateina jau turintys bazinį išsilavinimą studentai, o į VU (dieninę) programą – ne. Todėl VU studentai turi studijuoti ir kitus - ne teisės dalykus. O VDU programa kuri yra dvipakopė, realiai yra 16 semestrų – t.y. bazinis bakalauro išsilavinimas plius 6 reguliarūs ir 2 vasaros teisės studijų semestrai. Tai ženkliai ilgesnė ir sudėtingesnė programa, negu VU vienpakopė programa. To pasekoje, VDU per 8 semestrus studijuojama 100 procentų teisės specializacijos dalykų (o ne užsienio kalbas ir kt. kaip VU). Lietuvos Teisės universitetas turi 6 semestrų (programoje vasaros semestrai nenumatyti) programą, suteikiančią teisės magistro laipsnį, į kurią priimami tiktai kitose srityse turintys bakalauro laipsnį studentai. Tos programos absolventams irgi nebūtų leidžiama dirbti teisėjais.

4. Mano, kad pateiktas projekto 50 straipsnis diskriminuoja teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Yra įsitikinę, kad pasiruošimas ir tinkamumas teisėjo darbui turėtų būti užtikrinamas kvalifikacinių egzaminų pagalba. O šiuo atveju, VDU teisės magistrai net nebūtų prileidžiami prie kvalifikacinių egzaminų. Kuo daugiau tinkamą išsilavinimą turinčių piliečių galės pretenduoti tapti teisėjais, tuo profesionalesni ir labiau nepriklausomi bus teismai. LR Konstitucijos 103 str. reglamentuoja Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarką, kuriais gali tapti piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi, priėmus įstatymo projekto nuostatas, būtų įtvirtinta, kad kandidatams į apylinkės teismo teisėjų pareigas keliami aukštesni reikalavimai, negu kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus.

5. Mano, kad netikslinga keisti dabartiniu metu galiojančią nuostatą dėl teisėjų skyrimo tvarkos ir būtino išsilavinimo jiems. Priešingu atveju yra sudaroma diskriminacija skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų atžvilgiu. Tuo labiau, kad net du universitetai – VDU ir LTU – ruošia teisės magistrus, įgijusius įv. mokslų bakalauro laipsnius Pagal bendrąjį studijų sričių ir krypčių klasifikatorių ir studijų krypčių sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės nutarimu, kvalifikacinis laipsnis, kuris suteikiamas baigus universitetines antrosios pakopos teisės studijas, yra lygus kvalifikaciniam laipsniui baigus vientisąsias teisės studijas, o profesinė kvalifikacija laikoma teisininkas. Toks pats teisininkų ruošimo modelis sėmingai įdiegtas ES šalyse. VDU absolventų klubas atstovauja baigusiuosius VDU, tarp kurių yra daugiau kaip 100 teisės magistrų, šiuo metu teisę VDU studijuoja per 200 magistrantų.

6. Pasaulinėje praktikoje egzistuoja du pagrindiniai teisininkų rengimo modeliai: kontinentinės Europos (teisės studijos pradedamos nuo pirmo kurso) ir anglo – saksų arba amerikietiškasis (į teisės mokyklas priimami asmenys, turintys universitetinį bakalauro laipsnį kitose srityse). Kontinentinės Europos teisininkų rengimo tradicijas atitinkanti studijų sistema yra VU Teisės fakultete, o amerikietiškoji sistema – VDU, tarpinis variantas, atskiriant bakalauro ir magistro pakopas – LTU. Vytauto Didžiojo universitetas 1995 m. pradėjo rengti teisininkus pagal amerikietiškąjį modelį. Jo esmė, kad prieš pradėdamas teisės studijas, asmuo turi turėti bakalauro laipsnį, kuris suteikia bendrąjį universitetinį išsilavinimą ekonomikoje, politologijoje, sociologijoje, filosofijoje, istorijoje ar kt. srityje. Specifinės teisės žinios įgyjamos antrojoje studijų pakopoje – 3 metų magistratūroje, kur teisės studijų apimtis (145 kreditai) net viršija kitų universitetų studijų apimtį. Tai sudaro prielaidas teisiniam išsilavinimui ir gilesniam požiūriui į teisės ir visuomenės problemas. Universitetas jau parengė 160 tarptautinės teisės, komercinės teisės ir administracinės teisės magistrų. Š.m. birželio 20d. universitetas pasirašė sutartį su viena iš seniausių ir garsiausių JAV mokyklų – Mičigano valstybinio universiteto Detroito teisės koledžu, kuria šis vienas iš didžiausių JAV universitetų pripažįsta VDU teisės studijas ir nuo 2002m. išduos universiteto absolventams transnacionalinės teisės sertifikatą. Tokias sutartis su JAV universitetais turi tik keletas Europos universitetų. Todėl mus nustebino Teismų įstatymo projekto 50 straipsnio formuluotė. Pagal šią formuluotę VDU ar kito pasaulio universiteto parengtas teisės magistras, turintis kitokios specialybės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, praranda galimybę pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus. Be to, būtų keista, kad valstybė pavesdama VDU rengti netgi daugiau teisės magistrų (97 06 19 Vyriausybės nutarimas Nr. 636, V.ž. 97, Nr. 59 – 1380) ir skirdama tam biudžeto lėšų, rengiasi neleisti šiems teisės magistrams dirbti valstybei. Todėl siūlo 50 str. formuluotę išdėstyti taip: “Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį aukštąjį universitetinį išsilavinimą), ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą ir atrankos komisijos pripažintas tinkamu apylinkės teismo teisėjo pareigoms (išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį). Nuo egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras bei habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai”.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad dabartinėje įstatymo redakcijoje numatyta teisėjų atrankos ir skyrimo tvarka neatitinka 2000m. spalio 6d. ET Ministrų Komiteto patvirtintos Rekomendacijos Rec(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens kriminalinės justicijos sistemoje. Šios rekomendacijos 18 straipsnis nurodo, kad “jeigu teisinė sistema tai leidžia, valstybė privalo imtis konkrečių priemonių, kad tie patys asmenys galėtų eiti pareigas prokuratūroje, o po to teisėjo pareigas, arba atvirkščiai.” Be to, šios rekomendacijos oficialiame aiškinamajame rašte 17 ir 18 straipsniuose nurodoma, kad “skatinama kurti perėjimą tarp šių dviejų funkcijų (prokuroro ir teisėjo – mūsų pastaba), kad per savo karjerą prokuratūros pareigūnas galėtų tapti teisėju ir atvirkščiai”. Tokio “tilto” tarp teisėjo ir prokuratūros pareigūno funkcijų galimybė remiasi vienų ir kitų uždavinių papildymo pobūdžio nustatymu bei garantijų, suteikiamų atsižvelgiant į kvalifikaciją, kompetenciją ir statusą, panašumu. Be to, ši sąlyga yra garantija prokuratūros pareigūnams.

7. Manome, kad mūsų valstybės teisinė sistema, kur prokuratūra yra oficialiai priskirta prie teismo, leidžia sudaryti galimybę prokurorui tapti teisėju lengvatine tvarka. Kadangi siūlomu įstatymu paliekama galimybė tapti bet kurios grandies teisėju teisės krypties socialinių mokslų daktarui, todėl manome, kad galimybė tapti aukštesnės grandies teismo teisėju turėtų būti palikta ir prokuratūros pareigūnui.

Siūlome pasvarstyti galimybę, kad prokuroras priklausomai nuo to, kurios grandies prokuratūroje dirba bei nuo prokurorinio darbo stažo ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, galėtų būti skiriamas tiek apygardos, tiek apeliacinio ar Aukščiausiojo Teismo teisėju. Juolab, kad ankstesnėje Teismų įstatymo redakcijoje buvo numatyta galimybė prokurorams tapti aukštesnės grandies teismo teisėju, nedirbus apylinkės teisėju (pvz., Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras, turintis 10 metų prokurorinio darbo stažą galėjo būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju). Tokį savo siūlymą grindžiame ir tuo, kad būtent aukštesnės instancijos teismuose yra griežta teisėjų specializacija, todėl galimybė apygardos ar Generalinės prokuratūros prokurorą, išlaikiusį egzaminą ir turintį atitinkamą stažą, paskirti iš karto apygardos ar aukštesnio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju yra reali.

Nepritarti.

Nepritarti

Neatsižvelgti.

Teismuose turi dirbti geriausi teisininkai. Teismų darbas priklauso nuo teisėjo kvalifikacijos, jo vidinio įsitikinimo ir suvokimo visos teisinės sistemos. Teisininko kvalifikacija yra įgyjama išėjus bazines teisės studijas, lygiai taip pat pvz., gydytoju negali dirbti asmuo, neturintis bazinio medicinos išsilavinimo. Komitete buvo lyginta VDU, VU Teisės fakulteto ir Teisės universiteto teisės studijų programa. Lyginant kreditų skaičių kiekvienai disciplinai buvo prieita išvados, kad VDU yra per mažai skiriama kreditų vienai ar kitai teisės šakai. VDU rektorius V.Kaminskas rašo, kad magistro teisės studijos šiame universitete atitinka amerikietiškąjį anglo – saksų modelį. Tuo tarpu Lietuva priklauso kontinentinės teisės valstybių šeimai. Lietuvos teismų sistema ir teismo procesas gerokai skiriasi nuo teismų sistemos ir teismo proceso JAV. Asmenys, dirbantys teisėjais, turi būti aukštos teisinės kvalifikacijos.

Argumentai – žiūr. aukščiau.

1. Teisinių paslaugų įmonių asociacija

Dėl 51 straipsnio 1 dalies :

1. 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlytina po žodžio “advokato” įrašyti žodžius “teisinių paslaugų įmonės teisininko”, o vietoj žodžių “dešimt metų” - žodžius “penkeri metai”. Tos pačios dalies 4 punktą siūlytina išdėstyti taip: “4) asmuo, kurio elgesys ar veikla buvo pripažinti nesuderinamais su teisėjams keliamais etikos reikalavimais, jeigu nuo Garbės teismo sprendimo nėra suėję 3 metai”.

Pritarti įrašymui vietoj žodžių “dešimt metų” - žodžių “penkeri metai”. Kitoms pastaboms nepritarti.

Dėl “teisinių paslaugų įmonės teisininko” argumentai buvo išdėstyti aukščiau. 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintas nurodant, kad asmuo, kurio elgesys ar veikla neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, nelaikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją.

1. Teisės institutas

Dėl 52 straipsnio 1 ir 2 dalių :

1. 52 straipsnio 1 ir 2 dalis derėtų sukeisti vietomis.

Nepritarti.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 53 straipsnio 1 dalies :

1. 53 straipsnio 1 dalies nuostatos (7 kandidatų siūlymas į 7 vietas) ne itin dera su demokratijos principais. Abejonių kelia ir kandidatų į pretendentų į teisėjus egzaminų komisiją siūlymo teisę turinčių subjektų rato apibrėžimas (ypač kiek tai liečia "didžiausią teisėjų skaičių vienijančiai teisėjų visuomeninei organizacijai" suteikiamas teises (problema dėl šio subjekto liečia ne tik aptariamą straipsnį)). Jei jau teisminė valdžia remiasi savivalda, kodėl kandidatų negalėtų siūlyti Teisėjų tarybos nariai (galbūt ne pavieniai, o 5 ar 10 teisėjų grupės) ir teisingumo ministras? Ta pati pastaba liečia ir 55 straipsnio 2 dalį.

Pritarti.

Teisėjų visuomeninė organizacija turės teisę į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją pasiūlyti 4 asmenis.

1. Seimo narys J.Razma

Dėl 54 straipsnio :

1. Siūlau keisti 54 ir kituose straipsniuose nurodytos institucijos "Nacionalinė teismų administracija" pavadinimą į "Lietuvos Respublikos teismų administracija".

Nepritarti.

Projekte reglamentuotas šios institucijos pavadinimas yra tinkamas.

1. LR teisingumo ministerija

2. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 55 straipsnio :

1. 55 straipsnis reglamentuoja pretendentų į teisėjus atranką ir atrankos komisiją. Pretendentų į teisėjus atranka vyksta pagal pretendentų į teisėjus atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų tarybos pirmininku. Atrankos nuostatuose numatomi atrankos į apylinkės teismo teisėjus kriterijai ir būdai, pretendento įgūdžių, dalykinių savybių ir bendrųjų gebėjimų patikrinimo tvarka bei vertinimo kriterijai. 55 straipsnyje numatyta pretendentų į teisėjus atranka varžo Respublikos Prezidento konstitucines teises skiriant teisėjus. Kaip numatyta 55 straipsnio 7 dalyje, Respublikos Prezidentas nėra saistomas privalomu atrankos komisijos sprendimu ir įstatymo numatytais atvejais gali kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl asmens, nepraėjusio atrankos procedūros, todėl būtų tikslinga visai atsisakyti atrankos komisijos. Tokiu atveju, asmenys, siekiantys tapti apylinkės teismo teisėjais ir atitinkantys Teismų įstatymo 50 str. nustatytus reikalavimus, galėtų kreiptis su prašymu ir reikiamais dokumentais į Nacionalinę teismų administraciją (ar kitą alternatyvų teismų savivaldos institucijas aptarnaujantį organą) dėl pretendento į teisėjus egzamino laikymo. Kitame teisėjų atrankos etape visų išlaikiusių pretendentų į teisėjus egzaminą asmenų sąrašas būtų perduodamas Teisėjų tarybai, kuri patartų Prezidentui dėl egzaminą išlaikiusių konkrečių asmenų skyrimo teisėjais.

2. 55 straipsnyje rašoma apie pretendentų į teisėjus atranką, kurią vykdo speciali Atrankos komisija. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje minėtos atrankos komisijos funkcijos nepagrįstai išplečiamos, pavedant jai spręsti taip pat kandidatūrų į teismų pirmininkų ir jų pavaduotojų bei skyrių pirmininkų pareigas atrankos klausimus (įskaitant netgi Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo vadovų parinkimą). Manome, kad tokios nuostatos kėsinasi į Respublikos Prezidento konstitucines prerogatyvas, todėl Atrankos komisijos funkcijas derėtų apriboti tik pretendentų į teisėjus atranka bei teisėjų karjeros klausimų sprendimu. Šiuo požiūriu taip pat taisytini 74, 75, 76, 77 straipsniai (beje, 75 ir 77 straipsnius reikėtų išbraukti kaip nereikalingus).

Nepritarti.

2. Pritarti.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija turi likti, ji yra kaip pagalbinė institucija Teisėjų tarybai.

1. Teisės institutas

Dėl 55 straipsnio 2 dalies :

1. Šioje dalyje prieš žodžius “visuomeninė organizacija” turėjo būti įrašytas žodis “teisėjų”.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio pastaba.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 55 straipsnio 7 dalies :

1. 55 straipsnio 7 dalis suformuluota nekorektiškai. Nors čia teigiama, kad "Respublikos Prezidentas nėra saistomas šiame įstatyme numatytu privalomu atrankos komisijos sprendimu", vėliau patikslinama, kad tik "įstatymo numatytais atvejais" jis gali kreiptis į Teisėjų tarybą "patarimo ir dėl asmens, nepraėjusio atrankos procedūros". Tokia nuostata iš esmės prieštarauja Konstitucijai, kurioje Prezidentas niekuo nevaržomas priimant sprendimą dėl vieno ar kito asmens paskyrimo teisėju. Vienintelis galimas suvaržymas - specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos (neprivalomo) patarimo gavimas (kreipimasis dėl jo). Tuo tarpu minėta 55 straipsnio 7 dalies norma numato galimybę varžyti konstitucines Respublikos Prezidento prerogatyvas (jei įstatymas atskirais atvejais nenumato galimybės kreiptis patarimo į Teisėjų tarybą, Prezidentui atrankos komisijos sprendimas tampa lyg ir privalomas).

Nepritarti.

55 straipsnio 7 dalies norma nevaržo Prezidento konstitucinių teisių.

1. Teisės institutas ir J.Razma

Dėl 56 straipsnio 5 dalies :

1. 56 straipsnio 5 dalis prieštarauja Konstitucijai, nes Teisėjų taryba gali tik patarti Prezidentui dėl teisėjo kandidatūros, bet ne ją "pateikti Respublikos Prezidentui", kadangi teikimas Prezidentą daro priklausomu, o patarimas - ne (antai, Aukščiausiojo Teismo teisėjus pagal Konstituciją skiria du subjektai (Seimas Prezidento teikimu), t.y. jei Prezidentas nepateiks, Seimas negalės to asmens paskirti; tuo tarpu apylinkės teisėjus pagal konstituciją Prezidentas skiria vienas, teisėjų institucija jam tik pataria, o ne dalijasi su juo kompetencija. Beje, (ir kalbant apie visą Projektą) visiškai nesvarbu, kad Projektą su Konstitucines Prezidento galias ribojančiomis nuostatomis teikia pats dabartinis Respublikos Prezidentas. Konkretus Prezidento pareigas einantis asmuo netgi norėdamas negali atsisakyti Konstitucijoje Prezidentui numatytų teisių ir pareigų.

Pritarti.

56 straipsnio 5 dalis patikslinta atsižvelgus į minėtą pastabą, numatant, kad Teisėjų taryba pataria Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros į teisėjus. Nors šioje dalyje žodis “pateikia” reiškė ne ką kitą, kaip tų kandidatūrų pristatymą, pateikimą Prezidentui, nes kaipgi kitaip Teisėjų taryba perteiks Prezidentui savo patarimą. Tačiau aiškumo dėlei žodis “pateikia” išbrauktas.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 57 straipsnio 1 dalies :

1. Siekiant išvengti pavojaus, kad gali būti nepagrįstai ribojamos konstitucinės Respublikos Prezidento teisės skiriant teisėjus, 57 straipsnio 1 dalies 4 sakinyje vietoj žodžių "patarus Teisėjų tarybai" derėtų įrašyti žodžius "susipažinęs su Teisėjų tarybos patarimu". Atitinkamai derėtų pataisyti ir 74 straipsnio 1 dalį.

Pastaba atkrenta.

Minėtas sakinys suredaguotas kitaip.

1. LR teisingumo m.

2. Seimo narys J.Razma

Dėl 58 straipsnio :

1. Svarstytina, ar hipotekos skyriui turi vadovauti teisėjas.

2. Sunkiai suprantama kodėl 58 straipsnio 1 dalyje Teisingumo ministrui suteikiama teisė kištis į teismų darbą (rekomenduoti (pagal kontekstą - teikti) kandidatus į hipotekos teisėjus). Atrodo, kad tai prieštarauja bendrai Projekto krypčiai.

Pritarti.

Teisėjo specializaciją vykdyti hipotekos teisėjo funkcijas gali nustatyti tik teismo pirmininkas.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 63 straipsnio 2 dalies :

1. 63 straipsnio 2 dalį derėtų tikslinti, nes pagal dabartinę redakciją teisėją galima perkelti 6 mėnesiams, o po savaitės dar 6 mėnesiams ir t.t. Turėtų būti numatyta, kad ne ilgiau kaip 6 mėnesiams per 2, 3 ar 5 metus. Ir apskritai tokie perkėlimai teisingumo vykdymo skaidrumo požiūriu yra ydingi ir turėtų būti taikomi tik išsamiai įstatyme išvardintais atvejais, nepaliekant vietos teismų administracijos nuožiūrai.

Pritarti.

63 straipsnio 2 dalies redakcija patikslinta, reglamentuojant, kad teisėją galima perkelti ne ilgiau šešių mėnesių ir ne daugiau kaip kartą per trejus metus.

1. Teisės institutas

Dėl 66 straipsnio :

1. Kažin ar pagrįstai 66 str., 67 str. 1 d. bei 68 str. 3 p. teisės krypties socialinių mokslų daktarams bei habilituotiems daktarams pripažįstamos išskirtinės galimybės tapti apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Abejotina ar visi nurodytus mokslo vardus turintys, bet su teisėjo darbo pobūdžiu ir specifika nesusipažinę asmenys, būtų pajėgūs be atitinkamo specialaus pasirengimo nagrinėti bylas ar net priimti sprendimus, į kuriuos turi atsižvelgti kiti teisėjai.

Nepritarti.

1. Teisės institutas

2. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 67 straipsnio ir kitų panašias normas reglamentuojančių straipsnių:

1. Siūlytume labiau suvienodinti Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo ir jų teisėjų statusą. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nėra nuoseklus šiuo klausimu. Vienais atvejais šių teismų teisėjams taikomos vienodos nuostatos, pavyzdžiui 67 straipsnyje numatomi vienodi reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti šių teismų teisėjais, galimybė vieno teismo teisėjui būti paskirtam kito teismo teisėju, taip pat pagal 118 straipsnį į Teisėjų tarybą pagal pareigas įeina ir Apeliacinio, ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai. Kitais atvejais Apeliacinio teismo teisėjams numatomi aukštesni reikalavimai, pavyzdžiui, juos skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu, o Vyriausiojo Administracinio teismo teisėjų skyrimui ir atleidimui nereikalingas Seimo pritarimas, taip pat į Teisėjų garbės teismą skiriami du teisėjai iš Apeliacinio teismo ir tik vienas iš Vyriausiojo Administracinio teismo, Apeliacinio teismo pirmininko kadencija 8 metai, o Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko - 7 metai. Dar kitais atvejais, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjams numatoma daugiau garantijų nei Apeliacinio teismo teisėjams, pavyzdžiui, siūlomo Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (Nr. IXP-733) 2 straipsnyje siūloma palikti Administracinių teismų įsteigimo įstatymo nuostatą, pagal kurią pereinamuoju laikotarpiu Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų alga lygi atitinkamų Apeliacinio ir Aukščiausiojo teismo teisėjų algų vidurkiui, t.y. faktiškai didesnė už Apeliacinio teismo teisėjo.

2. Atskiruose projekto straipsniuose (pvz., 71, 74, 75 str.) galima įžvelgti tam tikrą nekorektiškumą, kai tarsi dedamas lygbės ženklas tarp skirtingo lygmens, nevienodų instancijų teismų apylinkės, apygardos ir Vyriausiojo administracinio teismo. Todėl nuostatas apie Vyriausiąjį administracinį teismą iš 71 ir 74 straipsnių reikėtų išimti ir pateikti jas atskiruose straipsniuose. Beje, tam tikras nekorektiškumas yra ir 74 str. 2d. bei 76 str. 4d. nuostatose, t.y., kai faktiškai bandoma Vyriausiąjį administracinį teismą pažeminti Apeliacinio teismo atžvilgiu.

Nepritarti.

Pritarti.

Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo ir jų teisėjų statuso suvienodinti negalima, nes tai iš esmės skirtingi teismai ir skirtingas jų statusas.

Nuostatos dėl Vyriausiojo administracinio teismo projekte reglamentuotos atskiruose straipsniuose.

1. LR gen. prokuratūra, Teisės institut.

Dėl 67 straipsnio 2 dalies :

1. Šioje dalyje praleistas žodis “atranką”.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio pastaba.

1. Seimo narys J.Razma

Dėl 69 straipsnio :

1. 69 straipsnyje vietoje jungtuko "ir" siūlau įrašyti "ir (ar)", kad būtų pripažįstamas ir Kauno Vytauto Didžiojo dėstytojų teisinis pedagoginis stažas.

Pritarti.

1. Teisės institutas

2. Seimo narys J.Razma

Dėl 70 straipsnio :

1. 70 straipsnis iš esmės koreguotinas. Siekimas uždaryti teismų sistemą ir kiek įmanoma apsaugoti ją nuo išorinės įtakos nepriimtinas atsižvelgiant į tai, kad valdžių padalijimas remiasi tarpusavio kontrole. Tokia teisėjų atrankos politika prieštarauja Konstitucijai: atrankoje visiškai nedalyvaujant Respublikos Prezidentui (per savo įgaliotus asmenis), apribojamos jo konstitucinės funkcijos, susijusios su teisėjų skyrimu ir paaukštinimu.

2. 70 straipsnyje išreikšta šio projekto dvasia: čia, pasireiškia siekimas uždaryti teismų sistemą ir kiek įmanoma apsaugoti ją nuo išorinės įtakos (pamirštant, kad valdžių padalijimas remiasi tarpusavio kontrole, o ne "feodų" pasidalijimų). Tokia teisėjų atrankos politika gali prieštarauti Konstitucijai. Atrankoje visiškai nedalyvaujant Respublikos Prezidentui (per savo įgaliotus asmenis), apribojamos jo konstitucinės funkcijos, susiję su teisėjų skyrimu ir paaukštinimu.

Nepritarti.

Prezidentas nėra saistomas Teisėjų tarybos patarimu dėl teisėjų paskyrimo ar atleidimo.

1. Seimo Teisės departamentas, panašiai Seimo narys J.Razma

Dėl 73 straipsnio :

1. Kelia rimtų abejonių teikiamo 73 straipsnio tekstas. Visų pirma Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Šitokia institucija įvardinama ir šio įstatymo projekte. Todėl projekto nuostata, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigoms užimti Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nesiderina su minėta Konstitucijos norma. Minėtoji Konstitucijos norma yra tiesioginio veikimo norma ir jos privalo laikytis ir įstatymo leidėjas ir Respublikos Prezidentas. Be to, Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu. Iš šio teksto seka, kad Aukščiausiasis Teismas formuojamas pirmiausia paskyrus teisėjus, iš kurių skiriamas pirmininkas. Ši nuostata įtvirtina tvarką, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas praktiškai negali siūlyti teisėjų kandidatūras. Be to, teikiama (ir buvusi) nuostata suponuoja galimybes suformuoti Aukščiausiojo Teismo teisėjus vien pagal pirmininko nuožiūrą, neatsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę.

J.Razma: pastaba liečia ir 80 str. 3 dalį bei 88 str. 3 dalį.

Nepritarti.

Teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų klausimais Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Tačiau Aukščiausiojo Teismo kaip kasacinės instancijos teismo statusas yra kitoks nei kitų teismų. Konstitucijoje įvardyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ne Prezidentas, o Seimas, todėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas turi teisę parinkti teisėjų kandidatūras į Aukščiausiąjį Teismą.

1. LR teisingumo m.

2. LR generalinė prokuratūra

3. Žmogaus teisių centras

4. Teisės institutas

Dėl 73 straipsnio 1 dalies :

1. 73 str. 1 dalis numato, kad kandidatūras Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigoms užimti Respubikos Prezidentui pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

2. Siūlytme keisti 73 str. 1d., nes, mūsų nuomone, kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus turėtų Prezidentui teikti Teisėjų taryba. Negalima numatyti nuostatos, kad teismo pirmininkas renkasi sau darbuotojus, nes tokia galimybė nenumatyta kitiems žemesnės grandies teismams. Be to, Konstitucijoje numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiriamas iš šio teismo teisėjų, todėl vėliau rinkti kitų to paties teismo teisėjų kandidatūras vargu ar gali.

3. Manytume, kad reikėtų apsvarstyti, ar neprieštarauja Konstitucijai ir teisėjų nepriklausomumui 73 str. 1 dalies ir 78 str. 2 dalies nuostatos.

Nevisiškai tinkamai suformuluota dalis nuostatų, reglamentuojančių teisėjų skyrimo tvarką. Antai, 73 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kandidatūras Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigoms užimti Respublikos Prezidentui pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tai du kartus pažeidžia Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį: visų pirma, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jokiu būdu nėra Konstitucijoje minima speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, o antra, atitinkamu klausimu Respublikos Prezidentui galima tik patarti, o ne siūlyti kandidatą (t.y. faktiškai suvaržyti Prezidentą, o ne suteikti jam konsultacinio pobūdžio pagalbą). Ta pati pastaba liečia ir 80 straipsnio 3 dalį bei 88 straipsnio 3 dalį. Beje, įtvirtinus Aukščiausiojo Teismo pirmininko teisę teikti kandidatus į šio teismo teisėjus ir skyrių pirmininkus ir siūlyti juos atleisti, gresia pavojus, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (t.y. administracines funkcijas atliekantis asmuo), turėdamas galimybes atsižvelgti į pretendentų lojalumą, pats gali tapti teismų nepriklausomumą ribojančiu asmeniu.

Nepritarti.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 74 straipsnio :

1. 74 str. nenumatyta, kelioms kadencijoms atitinkamo teismo pirmininkas gali būti skiriamas. Siūlytume neriboti kadencijų skaičiaus ir įtvirtinti nuostatą, kad jų skaičius neribojamas.

2. Kelia abejonių teismų pirmininkų, jų pavaduotojų bei skyrių pirmininkų įgaliojimų laiko skirtumai (74 straipsnio 2,3 ir 4 dalys; 76 straipsnio 4 dalis; 78 straipsnio 3 dalis). Toks niekuo nepagrįstas potraukis teismų vadovų hierarchinę padėtį pabrėžti skirtingu jų įgaliojimų laiku neturi nieko bendro su teismų administravimo poreikiais. Sunku suprasti kodėl visi teismų vadovai negalėtų būti skiriami, pavyzdžiui, 5 metams.

Pritarti.

Nepritarti.

Priklausomai nuo teismų hierarchijos ir teisėjo patirties turi būti didinamas kadencijos terminas. Pirmą kartą į apylinkės teismo teisėjusskiriamas asmuo 5 metams ir žiūrima ar jis tinka teisėjo darbui per tuos penkerius metus.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 75 straipsnio 1 dalies :

1. 75 straipsnio 1 dalis neatitinka Konstitucijos. Čia nustatyta, kad Atrankos komisija parenka ir teikia Respublikos Prezidentui kandidatus į atitinkamų teismų vadovus. Kaip jau ne kartą buvo minėta, kandidatų teikimas nepagrįstai riboja Prezidento galias ir prieštarauja Konstitucijai. Galima būtų diskutuoti tik apie patarimą. Tačiau šiuo atveju, vargu ar įmanomas netgi patariamasis Atrankos komisijos vaidmuo, juk pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį Prezidentui pataria speciali teisėjų institucija, o ne institucijų daugetas (atrodo, kad Projekto prasme patariamoji institucija - Teisėjų taryba). Dar daugiau, Atrankos komisija, vargu ar galėtų būti laikoma "teisėjų institucija" Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi ją sudaro ne vien teisėjai. Todėl būtų logiškiau, jei ši institucija savo išvadą teiktų patariamajai institucijai - Teisėjų tarybai (tai liečia ir 76 straipsnio 1 bei 2 dalis).

Pastaba atkrenta.

Iš 74 – 77 straipsnių atrankos komisija išeliminuota.

1. Seimo Teisės departamentas

Dėl 78 straipsnio 2 dalies :

1. 78 str. 2 dalyje nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, apeidamas Teisėjų tarybą, siūlo šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras. Tokia pat Aukščiausiojo Teismo pirmininko valdžios galia įtvirtinama projekto 80 str. 3 dalyje. Kelia abejonių ir tai, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bus ne vien Aukščiausiojo Teismo Senato pirmininku, bet ir Teisėjų tarybos pirmininku (118 str.), visuotinio teisėjų susirinkimo pirmininku (117 str.). Svarstytina ar projekte nesuteikiama šiam asmeniui per daug galių.

Nepritarti.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nebus Visuotinio teisėjų susirinkimo pirmininku, o tai yra aukščiausia teismų savivaldos institucija. Aukščiausiojo Teismo kaip kasacinės instancijos teismo statusas yra kitoks nei kitų teismų. Konstitucijoje įvardyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ne Prezidentas, o Seimas, todėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas turi teisę parinkti teisėjų ir skyrių pirmininkų kandidatūras į Aukščiausiąjį Teismą.

1. LR teisingumo m.

Dėl 78 straipsnio 3 dalies :

1. 78 str. 3 dalyje taip pat siūlytina įtvirtinti, kad kadencijų skaičius neribojamas (žiūr. pastabą 74 str.).

Pritarti.

1. Teisės institutas

Dėl 80 straipsnio 1 dalies :

1. 80 str. 1 dalies 2 punktas nurodo į 89 straipsnį, nors turėtų nurodyti į 88 straipsnį.

Pritarti.

Tai redakcinio pobūdžio pastaba.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 80 straipsnio 6 dalies :

1. 80 straipsnis reglamentuoja teismo pirmininko, jo pavaduotojo ir skyriaus pirmininko atleidimą iš pareigų. Šio straipsnio 6 dalyje dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyriaus pirmininko atleidimo nenumatyta Teisėjų tarybos patarimo Respublikos Prezidentui.

Atsižvelgti iš dalies.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kiti teisėjai atleidžiami tokia pačia tvarka, kaip ir skiriami, tai yra, Aukščiausiojo Teismo pirmininką atleidžia iš pareigų Seimas Prezidento teikimu, o Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką atleidžia Seimas Prezidento teikimu, patarus Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

1. Teisės institutas

Dėl 82 straipsnio :

1. 82 straipsnis nustato teisėjų drausminę atsakomybę, apibrėžia pareiginio nusižengimo ir teisėjų vardą žeminančio poelgio sąvokas. Už šiame straipsnyje nurodytų nusižengimų padarymą Teisėjų garbės teismas gali teisėjui taikyti 85 straipsnyje nurodytas nuobaudas, taip pat siūlyti Prezidentui ir Seimui atleisti teisėją iš pareigų. Tačiau 88 straipsnyje, reglamentuojančiame teisėjo atleidimą iš pareigų, nurodytas tik vienas 82 straipsnio 2 dalyje įvardytų nusižengimo pagrindų – kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Todėl sektų, kad aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties, netgi jeigu tokie pažeidimai (veika ar neveikimai) yra sistemiški, nėra laikomi pagrindu atleisti teisėją iš pareigų.

Pritarti.

1. LR teisingumo m. ir Europos teisės departamentas

Dėl 83 straipsnio 1 dalies :

1. 83 straipsnio 1d. vietoj žodžių “įstatymo 83 straipsnio” siūlome rašyti “įstatymo 82 straipsnio”.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio pastaba.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 83 straipsnio 4 dalies :

1. Reglamentuojant teisėjų drausminę atsakomybę, 83str. 4d. nustatyta drausmės bylos iniciatyvos teisė. Siūlytumėme išplėsti drausmės bylos iniciatyvos teisę turinčių subjektų ratą, suteikiant ją Generaliniam prokurorui bei Advokatų tarybos pirmininkui arba jų įgaliotiems asmenims.

Nepritarti.

Drasumės bylos iniciatyvos teisę turinčių subjektų rato išplėsti nereikia.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

Dėl 83 straipsnio 6 dalies :

1. Šioje dalyje numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius skiria Teisėjų taryba. Tačiau projekte neaptarta, kaip organizuojamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos darbas, nenumatyta šios komisijos veiklos nuostatų. Manome, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nereikalinga. Drausmės bylų teisėjams iškėlimo tvarka galėtų būti tokia: vienas Teisėjų garbės teismo narys, išnagrinėjęs drausmės bylos iniciatyvos teisę turinčio subjekto teikimą ir gautą medžiagą, iškelia teisėjui drausmės bylą ir perduoda ją nagrinėti kolegialiam organui – Teisėjų garbės teismui. Teisėjų garbės teismas turėtų būti nuolat veikiantis, su atskiru finansavimu. Jo aptarnavimui (drausmės bylų medžiagų ruošimui) turėtų būti suformuotas nedidelis pagalbinis organas, pvz., sekretoriatas.

2. 83 straipsnio 6 dalis taip pat kelia abejonių, ar tai derinasi su teisinės demokratijos principais. Teisę siūlyti kandidatus į Etikos ir drausmės komisijos narius derėtų suteikti ne administraciniams pareigūnams (aukščiausių grandžių teismų vadovams), o teisėjams ar jų grupėms.

Pritarti. Tik nepritarti šioje pastaboje išreikštai nuomonei, kad tokia komisija nereikalinga.

Pritarti iš dalies.

Šis straipsnis pakoreguotas, atskirai išskiriant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos statusą. Tokia komisija yra reikalinga. Patikslintas narių išrinkimas į šią komisiją. Komisijos veiklą reglamentuos Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos nuostatai.

Du komisijos narius galės siūlyti Teisėjų taryba.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 84 straipsnio 2 dalies :

1. Šia dalimi įtvirtinamos nuostatos, kuriomis Teisėjų garbės teismas kėsinasi perimti Teisėjų tarybos funkcijas – reikėtų peržiūrėti numatytus garbės teismo priimamus sprendimus bei 85 straipsnyje įtvirtintas drausminių nuobaudų rūšis.

Atsižvelgti.

Apie teisėjų garbės teismo priimtus sprendimus turės būti informuojama Teisėjų taryba.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 84 straipsnio 4 dalies :

1. 84str. 4 dalyje keistina garbės teismo sprendimų apskundimo tvarka. Manytume, kad garbės teismo sprendimai galėtų būti skundžiami Teisėjų tarybai. Manytume, kad Teisėjų garbės teismo, kaip teisėjų savivaldos institucijos, sprendimai turėtų būti galutiniai ir neskundžiami jokiai teisminei institucijai, kadangi šiame teisme būtų nagrinėjamos visų grandžių teismų teisėjų drausmės bylos. Aukščiausiojo Teismo Senatui visiškai nebūdinga skundų dėl garbės teismo sprendimų nagrinėjimo funkcija. Senatas – tai Aukščiausiojo Teismo struktūrinis darinys, kurio pagrindinė funkcija – spręsti klausimus dėl teisminės praktikos apibendrinimų ir įstatymų taikymo aiškinimo. Be to, tokia apskundimo galimybė iš esmės paneigia projekto nuostatą, kad teisėjų drausmės bylas turi nagrinėti teismų savivaldos institucija.

Atsižvelgti.

Teisėjų garbės teismo sprendimus bus galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui, kuriame tokius skundus nagrinės trijų teisėjų kolegija.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 85 straipsnio :

1. 85 straipsnio 4 punktas suformuluotas nekorektiškai, nes čia minimas draudimas "paaukštinti teisėją pareigose" būtų taikomas Seimui ir Respublikos Prezidentui (mat tik jie gali paaukštinti teisėją), tuo tarpu Konstitucija nenumato Garbės teismo (113 straipsnio prasme - tai teismų savivaldos institucija) galimybės vienokiais ar kitokiais draudimais riboti šių institucijų kompetenciją.

Atsižvelgti.

Teisėjų garbės teismo sprendimus bus galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui, kuriame tokius skundus nagrinės trijų teisėjų kolegija.

1. LR teisingumo ministerija, Seimo Teisės departamentas, Teisės institutas ir LR generalinė prokuratūra

Dėl 86 straipsnio :

1. 86 straipsnyje yra nuoroda į 86 straipsnio 4 punktą, nors šiame straipsnyje nėra punktų.

Pritarti.

Tai redakcino pobūdžio pastaba.

1. LR teisingumo ministerija

(panašūs argumentai dėl Konstitucijos ir 80 str.)

Dėl 88 straipsnio :

1. 88 straipnyje nustatyta teisėjų atleidimo iš pareigų tvarka. Šiame straipsnyje taip pat dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo nenumatyta teisėjų tarybos patarimo Respublikos Prezidentui. Toks reglamentavimas yra netikslus, neatitinkantis Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo […] pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Siūlant Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, teikiant atleisti iš šio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ar teisėjo pareigų, neturėtų būti daroma išimčių – į Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpuso formavimą taip pat turėtų būti įtraukiama Teisėjų taryba, kuri patartų Prezidentui dėl Seimui teikiamų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų.

Nepritarti.

Aukščiausiojo Teismo teisėjai atleidžiami tokia pačia tvarka, kaip ir skiriami, tai yra, Aukščiausiojo Teismo teisėją atleidžia iš pareigų Seimas Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

1. Teisės institutas

Dėl 88 straipsnio 1 dalies :

1. 88 straipsnio 1 dalyje nurodyti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai (Projekte įvardyti “atvejais”) nėra išsamūs ir jie turėtų būti papildyti Projekto 82 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Ryšium su tuo pažymėtina, kad Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo vienas pagrindų yra jo perėjimas dirbti arba neatsisakymas darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis (Konstitucijos 63 str. 7 p.). Panaši nuostata turėtų būti taikoma ir teisėjams.

Nepritarti.

Nurodyti 88 straipsnio 1 dalyje teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai yra išsamūs.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 88 straipsnio 7 dalies :

1. Abejonių kelia 88 str. 7 dalyje nustatyta teisėjų skundų dėl atleidimo iš pareigų padavimo tvarka. Manome, kad būtų korektiškiau, jeigu bendrosios kompetencijos teismo teisėjas dėl atleidimo iš pareigų kreiptųsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o administracinio teismo teisėjas dėl atleidimo iš pareigų kreiptųsi į Vilniaus apygardos teismą.

Nepritarti.

1. LR teisingumo ministerija

2. Seimo Teisės departamentas

Dėl 90 ir 91 straipsnių (X skyriaus):

1. X skyrius reglamentuoja teisėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą ir visai neužsimena apie teismo tarnautojų kvalifikacijos kėlimą. Teismo darbuotojų profesinio tobulinimo poreikis buvo konstatuotas 1999m. atliktame Teisės instituto ir Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro “Teismų darbo organizavimo būklės tyrime”. Teisėjų nuomone, reikalinga teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo centralizuota sistema. Nors valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, tačiau teismo tarnautojai atlieka specifines pareigas, labai glaudžiai susijusias su teisėjo darbu ir jo specifika, todėl teisėjų ir teismo tarnautojų mokymas galėtų būti apjungtas į vieną sistemą. Kvalifikuotas teismo tarnautojų paruošimas sudarytų sąlygas teismų darbo efektyvinimui, palengvintų teisėjų organizacinį, bylų paruošiamąjį darbą. Pažymėtina, kad iki šiol kartu su teisėjų mokymu buvo organizuojami kursai ir teismo personalui, buhalteriams. Kai kurie apygardų teismai yra vedę seminarus apylinkių teismų raštinių vedėjams. Manome, kad teismo personalo mokymas turėtų būti sudedamoji teisėjų mokymo dalis ir tai reglamentuojančias normas reikėtų įtvirtinti Teismų įstatyme. Be to, Teisingumo ministerija neturėtų būti nušalinta nuo teisėjų mokymo. Teisingumo ministerijos įgaliojimai ir kompetencija yra labai svarbūs įgyvendinant valstybės politiką, vykdant teisinę reformą ir teisinį švietimą. Teisingumo ministerijos strateginiame plane numatyta teisėjų, teismo antstolių, teismų ir hipotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa. Programos tikslas – organizuoti ir koordinuoti apylinkių teismų teisėjų ir jų hipotekos skyrių, teismo antstolių kontorų tarnautojų mokymą, rengti mokymo bei kvalifikacijos kėlimo programas. Teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo organizavmas, teisėjų bei teismo personalo kvalifikacijos užtikrinimas, rengiantis tinkamai realizuoti teisingumo vykdymo funkcijas bei pasiruošti narystei Europos Sąjungoje, turi išlikti kaip vienas iš svarbiausių Teisingumo ministerijos uždavinių. Teisės specialybės mokymas yra vieningas dalykas – Teisingumo ministerijos kompetencija apima advokatų, notarų, teisėjų (įgyvendinama padedant VšĮ “Teisėjų mokymo centras”) mokymo organizavimą. Manome, kad teisėjų mokymo klausimai ir ateityje turėtų likti Teisingumo ministerijos kompetencijoje. Be to, Konstitucinis Teismas 99 12 21 nutarimu Teisingumo ministerijos funkcijas teisėjų mokymo srityje pripažino neprieštaraujančias Konstitucijai: “Įstatymu nustatyta Teisingumo ministerijos kompetencija organizuoti ir koordinuoti nuoseklų teisėjų mokymą, taip pat teisingumo ministro kompetencija nustatyti teisėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo privalomąsias formas nepažeidžia teisėjo ir teismų nepriklausomumo konstitucinio principo”. Todėl Teismų įstatymu Teisingumo ministerijai turėtų būti nustatyti įgaliojimai, reikalingi teisėjų nuosekliam mokymui organizuoti ir koordinuoti.

2. Diskutuotinos keičiamo įstatymo 90, 91, 92 ir 126 straipsnio nuostatos dėl teisėjų mokymo centro ir jo vadovo statuso. Pagal keičiamo įstatymo 91 straipsnį Teisėjų mokymą organizuoja, mokymo programas ir metodinę medžiagą rengia Teisėjų mokymo centras, veikiantis Nacionalinėje teismų administracijoje, o pagal keičiamo įstatymo 126 straipsnį Teisėjų mokymo centrui vadovauja Lietuvos nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu teisėjų mokymą organizuoja Teisėjų mokymo centras, kuris yra viešoji įstaiga, įsteigta 6 steigėjų. Teisėjų asociacija yra tik vienas iš Teisėjų mokymo centro steigėjų. Pagal pateiktus projektus ir aiškinamąjį raštą nėra aišku, ar numatoma reorganizuoti jau veikiantį Teisėjų mokymo centrą, ar numatoma steigti naują. Pažymėtina, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymą sprendimą dėl viešosios įstaigos reorganizavimo turėtų priimti jos savininkai (dalininkai), o dėl viešosios įstaigos likvidavimo – jos savininkai (dalininkai), teismas už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. Bankrutavusi viešoji įstaiga gali būti likviduota teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Firmų vardų įstatymą viešoji įstaiga Teisėjų mokymo centras turi išimtinę teisę į šį vardą ir niekas kitas, išskyrus ją pačią, negali naudoti tapataus ar į jį panašaus vardo.

Pritarti iš dalies.

Neatsižvelgti.

Teisėjų mokymo klausimai ir jų kvalifikacjos kėlimas priklausys Teisėjų mokymo centr, veikiančio Nacionalinėje teimų administracijoje, o teismo tarnautojų mokymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 92 straipsnio :

1. Svarstytinas projekto 92 straipsnyje įtvirtintas teisėjų mokymo finansavimas – pagal 92str. 1d., Teisėjų mokymo centrui išlaikyti, mokymo programoms bei metodinei medžiagai parengti ir išleisti, kitoms mokymo išlaidoms finansuoti. Lėšos bus numatomos Nacionalinės teismų administracijos išlaidų sąmatoje, todėl manytume, kad straipsnio 2 dalį, reikalaujančią teismų išlaidų sąmatose numatyti mokymui skirtas lėšas, reikia išbraukti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Teisėjų mokymo centras veikia kaip viešoji įstaiga ir vadovaujasi Viešųjų įstaigų įstatymu, o teisėjų kvalifikacijos kėlimui skiriamos biudžeto lėšos numatytos Teisingumo ministerijai.

Nepritarti.

1. Teisės institutas

Dėl 93 straipsnio :

1. Tam tikru diskusijų objektu ir toliau lieka kai kurios Projekto nuostatų formuluotės, susijusios su teisėjų (ypač aukštesnių teismų) socialinių garantijų išskirtinumu. Pavyzdžiui, nekorektiškai Projekte suformuluotos nuostatos, draudžiančios mažinti teisėjų atlyginimą (93 str. 1 d.). Tokie veiksmai išties yra nepageidaujami, ir šiuo klausimu, kaip žinoma, yra priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, tačiau jeigu valstybė finansiškai nepajėgi, tai vienos socialinės grupės asmenų (teisėjų) gerovė negali būti besąlygiškai užtikrinta kitų žmonių gyvenimo sąskaita. Ryšium su tuo atkreiptinas dėmesys į du momentus. Jeigu teisėjų atlyginimai bus nustatyti koeficientais VMDU, tai sumažėjus vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui šalies ūkyje, automatiškai sumažės ir teisėjų atlyginimai. Tas pats bus, jeigu infliacija didės sparčiau nei atlyginimai. Tokiais atvejais, nepaisant draudimo mažinti teisėjų atlyginimus, realiai jie mažės. Vadinasi, aptariamos nuostatos įtvirtinimas galėtų reikšti, kad valstybė, pavyzdžiui našlaičių ar kitų socialiai remtinų žmonių sąskaita turėtų skirti papildomas biudžeto lėšas prarastiems teisėjų atlyginimams kompensuoti.

Atsižvelgti.

Teisėjų socialinių garantijų skyrius iš esmės pertvarkytas.

2.Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 93 straipsnio 1 dalies:

2. Projekto 93 straipsnio 1 dalies nuostata (reikalavimas teisėjų atlyginimus nustatyti atskiru įstatymu) yra nepagrįsta. Teisėjai dirba valstybės tarnyboje, tad jų atlyginimai gali būti nustatomi vadovaujantis bendrais principais (šiuo požiūriu net aukščiausiam šalies pareigūnui - Respublikos Prezidentui - nedaroma išimtis). Taip pat abejotinas absoliutus teisėjų atlyginimų mažinimo draudimas (pavyzdžiui šalį ištikus ekonominei krizei, kai visiems iš valstybės biudžeto gaunantiems atlyginimus tarnautojams tenka "susiveržti diržus").

Nepritarti.

1. Seimo Teisės departamentas

2. Žmogaus teisių centras

Dėl 93 straipsnio 2 dalies :

1. 93 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjo atlyginimo mažinimas draudžiamas. Ši nuostata nevisiškai derinasi su straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad teisėjų atlyginimai nustatomi įstatymu. Kaip žinia, teisėjų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyta jo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią darbo užmokestis kai kurių teismų teisėjams gali mažėti, todėl minėtas nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti. Be to, svarstytina ar projekto 93 str. 2 dalies nuostata nesuvaržo įstatymo leidėjų teisių, nes ji iš esmės įtvirtina pareigą nekeisti įstatymo.

2. Siūlytume kitaip formuluoti 93 str. 2 dalies nuostatą (ją patikslinant), draudžiančią teisėjų atlyginimų mažinimą.

Nepritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 94 straipsnio :

1. 94 straipsnyje reikėtų atsisakyti nuostatos, kad asmens, buvusio teisėju, darbo Nacionalinėje teismų administracijoje laikas įskaitomas į teisėjo darbo stažą. Pirmiausia tokia nuostata vertintina kaip diskriminacinė kitų Nacionalinės teismų administracijos darbuotojų atžvilgiu. Antra, iš principo nekorektiška teisėjo pareigas bandyti sulyginti su tam tikra administravimo institucijos pareigybe.

94 straipsnis iš esmės pertvarkytas.

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 95 straipsnio :

1. 95 straipsnis “Teisėjų atostogos” iš esmės keistinas. Atostogų sąlygos turėtų būti pertvarkomos atsižvelgiant į valstybės tarnautojams suteikiamų atostogų trukmę bei darbo stažą, kaip buvo nutarta 2001m. balandžio 13d. Vyriausybės pasitarimo protokolu Nr.1. Atostogų trukmė neturėtų priklausyti nuo teisėjo užimamos padėties instancinėje teismų sistemoje. Teismų įstatymo projekte nepagrįstai nustatoma mažiausia atostogų trukmė apylinkės teismų teisėjams. Pastebėtina, kad bene didžiausi darbo krūviai yra apylinkės teismuose, todėl šių teismų teisėjai neturėtų būti diskriminuojami, lyginant su aukštesnių instancijų teismų teisėjais. Manytume, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kasmetinių atostogų trukmę reikėtų laipsniškai mažinti iki 2004m. liepos 29d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 72 str. nuostatas (minimalią nuo 40 iki 28 dienų, maksimalią nuo 58 iki 42 kalendorinių dienų) ir taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 50str. sąlygas. Kitų teismų teisėjų atostogų trukmė turėtų būti laipsniškai didinama pagal Valstybės tarnybos įstatymo 50 ir 72 straipsnių nuostatas (maksimalią nuo 28 iki 42 kalendorinių dienų).

2. Abejotinas projekto 95 straipsnis. Visų pirma, atostogų trukmę teisėjams, kaip ir kitiems padidintos protinės įtampos darbą dirbantiems asmenims, reikėtų pagal galimybes ilginti, tačiau šios trukmės diferencijavimas pagal teismų grandis aiškiai neteisingas ir prieštarauja bendrai tvarkai, kuri sėkmingai gali būti taikoma ir teismuose, nepriklausomai nuo jų lygmens. Valstybės socialinės politikos požiūriu nepriimtinas ir šio straipsnio 2 dalyje siūlomas sprendimas teisėjams pripažinti visą kitoms valstybės tarnyboje dirbančių asmenų kategorijoms suteikiamų garantijų rinkinį bei papildomas lengvatas. Siūlomos atostogų trukmės nustatymo tvarkos derėtų atsisakyti, o Projektą lydintį Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą IXP-739 atmesti.

Nepritarti.

Atsižvelgti.

Kalėjimų departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kt. pareigūnų atostogos taip pat reglamentuojamos skirtingai nuo valstybės tarnautojų atostogų.

Pertvarkant 95 straipsnio nuostatas, atsižvelgta į apylinkių teismų teisėjų interesus, ypač į tai, kad šie teisėjai dažnai dirba viršvalandinį darbą.

1. Seimo Teisės departamentas

Dėl 95 straipsnio 2 dalies :

1. 95 straipsnio 2 dalies nuostatos svarstytinos, nes valstybės tarnautojams atostogos suteikiamos Atostogų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal teikiamą Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-739, teisėjams teisę į atostogas, jų suteikimo ypatumus nustato atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, darytina išvada, kad teisėjams atostogos pagal Atostogų įstatymą neteikiamos.

Pastaba atkrenta.

Įstatymo projektą IXP-739 siūloma atmesti.

1. Socialinės apsaugos ir darbo m.

Dėl 95 straipsnio 3 dalies :

1. Tikslintina 95 str. 3d., reglamentuojant, kas tvirtins teisėjų kasmetinių atostogų suteikimo tvarką.

Pritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 95 straipsnio 7 dalies :

1. Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai teismai nei procesiniu, nei administravimo požiūriais nėra nei pavaldūs, nei kitaip subordinuoti Aukščiausiajam Teismui, 95 str. 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius “ir Vyriausiojo administracinio teismo”, įrašant juos minėto straipsnio 6 dalyje po žodžių “Aukščiausiojo Teismo”.

Pastaba atkrenta.

95 straipsnis iš esmės pertvarkytas.

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Dėl 96 straipsnio :

1. 96 straipsnyje reikėtų atsisakyti atskiro teisėjų sveikatos draudimo, nes draudimo rūšis reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Siūlytume straipsnį išdėstyti taip: “Teisėjai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą”.

Pritarti.

Teisėjai privalomai draudžiami tik valstybiniu socialiniu draudimu.

1. Seimo Teisės departamentas

2. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3. LR finansų ministerija

Dėl 97 straipsnio ir jo 1 dalies :

1. 97 straipsnyje nustatytos kompensacijos teisėjams žūties ar sužeidimo atveju. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjui žuvus dėl priežasčių, susijusių su jo pareigų ėjimu, jo šeimos nariams iš valstybės biudžeto per vienerius metus nuo teisėjo mirties išmokama dešimties metų teisėjo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad teisėjai yra draudžiami valstybiniu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl teisėjui žuvus ar jį sužalojus jis ar jo šeimos nariai turės teisę į išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Projekte teikiamos nuostatos turėtų prasmę tuo atveju, jeigu teisėjai nebūtų draudžiami nurodytu draudimu, tačiau pagal šiuo metu galiojančius įstatymus valstybė draudžia teisėjus jų žūties, sužalojimo ar profesinio susirgimo atvju, todėl abejotina, ar už tą patį draudiminį įvykįturėtų būti mokama du kartus. Antra vertus, svarstytinas ir išmokų dydis, nes tokių išmokų įstatymas nenumato net valstybės vadovui ar jo šeimos nariams. Dėl analogiškų priežasčių svasrtytinos ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Siūlytume tikslinti 97 str. 1 dalyje nurodytą nelaimingų atsitikimų draudimo rūšį. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (kuris taikomas ir valstybės tarnautojams) reglamentuoja kompensacijų mokėjimo atvejus, tvarką bei dydį. Teismų įstatymo 97 straipsnyje pakaktų glaustesnio šios garantijos reglamentavimo su nuoroda į minėtą teisės aktą. Taip pat diskutuotinas ir numatomų išmokėti kompensacijų dydis – ar valstybė bus pajėgi mokėti tokias kompensacijas, ar teisinga valstybės tarnautojų atžvilgiu teisėjams nustatinėti specialią kompensacijų mokėjimo tvarką ir dydžius.

3. Mano, kad 97 straipsnį reikėtų visiškai išbraukti, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytos visos valstybinio socialinio draudimo rūšys, kuriomis draudžiami ir teisėjai, todėl jie nebeturėtų būti papildomai draudžiami valstybės lėšomis.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. Socialinės apsaugos ir darbo m. arba Finansų m.

Dėl 98 straipsnio :

1. 98 str. reikėtų atsisakyti nuostatų dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisėjams suteikimo. Vadovaujantis 91 11 29 Vyriausybės nutarimu “Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų”, teisėjams gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos. Šiuo metu aktualesnė nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo problema, todėl tikslinga tobulinti būstų kreditavimo sistemą.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. Socialinės apsaugos ir darbo m. arba Finansų m.

2. Teisės institutas

3. Seimo narys J.Razma

Dėl 98 straipsnio 1 dalies :

1. Išbrauktinas 98 str. 1 dalies 3 sakinys, o 2 dalis pildytina po žodžio “jam” įrašytini žodžiai “Vyriausybės nustatyta tvarka”.

2. Abejotinas 98 straipsnio 1 dalies 3 sakinyje teikiamas siūlymas įtvirtinti teisėjo teisę “turėti papildomą gyvenamąjį plotą, ne mažesnį kaip dvidešimties kvadratinių metrų dydžio, arba atskirą kambarį". Teisė, greta to, kas priklauso kitiems, tokius pačius objektyvius poreikius turintiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, reikalauti papildomų 20 m² arba papildomo atskiro kambario, turėtų būti vertinama kaip Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje draudžiamas privilegijų teikimas socialinės padėties pagrindu.

3. Sunkiai suprantama kas turima omeny 98 straipsnio 1 dalies 3 sakinyje minint "teisėjo teisę turėti papildomą gyvenamąjį plotą, ne mažesnį kaip dvidešimties kvadratinių metrų dydžio, arba atskirą kambarį". Ką šis plotas turi papildyti? Bet kuriuo atveju, jei teisėjai be to, kas priklauso kitiems, tokius pačius objektyvius poreikius turintiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims (pavyzdžiui, prokurorams), turi teisę reikalauti papildomų 20m² arba papildomo atskiro kambario, ši teisė turėtų būti vertinama kaip Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje draudžiamas privilegijų teikimas socialinės padėties pagrindu.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. Socialinės apsaugos ir darbo m. arba Finansų m.

2. Seimo Teisės departamentas

3. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 98 straipsnio 3 dalies :

1. 98 str. 3 dalies pirmasis sakinys pildytinas žodžiais “Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatyta tvarka”. Antrasis ir trečiasis sakiniai išbrauktini. Socialiniu požiūriu, neteisinga išskirti teisėjus ir jų teisės realizavimui nustatyti atskirą tvarką. Lengvatinio kreditavimo būstui įsigyti principas yra teikti garantijas įsigyjant būstą labiausiai socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

2. 98 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio “Vyriausybė” reikėtų įrašyti žodį “įstatymas”, nes šioje dalyje reglamentuojamus santykius nustato įstatymas.

3.Visiškai nepagrįsta to paties straipsnio 3 dalies nuostata, įpareigojanti Vyriausybę nustatyti specialią (teisėjams) lengvatinio kredito skyrimo ir grąžinimo tvarką. Šiuo požiūriu nėra jokio pagrindo teisėjus atskirti nuo teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnų. O geriausia būtų atsisakyti šio straipsnio ir nenumatyti jokių lengvatų teisėjams sprendžiant apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, nes gaudami pakankamai didelius atlyginimus teisėjai galėtų savarankiškai spręsti gyvenamojo būsto įgijimo problemą, nepretenduodami į didesnes teises negu jas turi kiti piliečiai.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. LR socialinės apsaugos ir darbo m.

2. LR finansų m.

3. Seimo narys J.Razma

Dėl 99 straipsnio :

1. 99 straipsnyje siūloma įvesti papildomas valstybines pensijas teisėjams, mokamas tokia pačia tvarka, kaip ir mokamos valstybinės pensijos pareigūnams ir kariams. Šios valstybinės pensijos turėtų būti mokamos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis, paskirtomis teisėjams už jų įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiai yra tiesiogiai susiję su asmens gautu darbo užmokesčiu. Kadangi teisėjų darbo užmokestis daug didesnis už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, šių asmenų valstybinės socialinio draudimo pensijos būtų keliskart didesnės už vidutines valstybines socialinio draudimo pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žiniomis, Lietuvoje numatoma parengti valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, siaurinant valstybinių pensijų gavėjų ratą bei mažinant valstybinių pensijų dydžius. Valstybinių pensijų sistemos, kaip iškreipiančios pensijų sistemos universalumą ir pažeidžiančios socialinį teisingumą, palaipsniui iš viso turėtų būti atsisakyta.

2. Mano, kad teisėjams neturėtų būti skiriamos pareigūnų ir karių pensijos todėl, kad teisėjai nėra pareigūnai, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme.

3. Kelia abejonių ir 99 straipsnyje esančios nuostatos dėl teisėjų pensijų. Sunku suvokti ką bendro teisėjai turi su statutiniais teisėsaugos institucijų pareigūnais? Juk pastarieji gauna papildomas socialines garantijas už tai, kad kone kasdien vienas prieš vieną (be konvojavimo tarnybos pareigūnų!) susiduria su nusikaltėliais, rizikuoja savo sveikata ir gyvybe gelbėdami žmones bei jų turtą ir t.t. Akivaizdu, kad projekto rengėjų pasirinktas kelias yra ydingas: negalima vienai profesinei grupei suteikti visas įmanomas (ir neįmanomas) teises bei privilegijas bei atleisti nuo daugelio pareigų bei prievolių. Derėtų atsisakyti tiek atitinkamų 99 straipsnio nuostatų, tiek ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūlomų pakeitimų.

Atsižvelgti.

Straipsnis iš esmės pertvarkytas.

Visiems teisėjams, sulaukusiems pensijinio amžiaus ir nebedirbantiems teisėjo darbo, numatoma bendra tvarka mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas. Tiktai nedidelei daliai teisėjų, turinčių ilgą teisėjo darbo stažą, numatoma mokėti neviršijant pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio valstybinę pensiją. Tokia įstatymo nuostata padėtų ilgiau išlaikyti patyrusius ir aukštos kvalifikacijos teisėjų kadrus, bent iš dalies prilygintų teisėjų pensijinį aprūpinimą kitų teisėsaugos darbuotojų pensijiniam aprūpinimui, be to, būtų sekama užsienio valstybių pavyzdžiu. Šios teisėjų pensijos iš valstybės nepareikalautų didesnių finansinių išteklių.

1. LR socialinės apsaugos ir darbo m.

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 100 straipsnio 1 dalies :

1. Neturėtų būti numatomos papildomos socialinės garantijos teisėjams, atleidžiamiems iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui bei kitais 100 str. 1d. numatytais atvejais. Siūlytina išbraukti 100 str. 1 dalį, kaip prieštaraujančią Valstybės tarnybos įstatymui.

2. Kelia abejonių projekto 100 straipsnio 1 dalyje numatytos išeitinės pašalpos dydis (juo labiau kai analogiška pašalpa mokama mirusio teisėjo šeimos nariams, juk teisėjui mirus dėl profesinės ligos, žuvus vykdant tarnybines pareigas ir pan., jo šeimos nariai gauna visai kitas kompensacijas; tuo tarpu atostogų metu natūralia mirtimi mirusio teisėjo šeimos nariai niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito valstybės tarnautojo šeimos narių).

Nepritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 100 straipsnio 5 dalies :

1. Negalima pritarti 100 str. 5 dalies nuostatai, nes tai reikštų privilegijų tam tikriems valdininkams nustatymą.

1. LR socialinės apsaugos ir darbo m.

2. Seimo Teisės departamentas

3. Seimo narys J.Razma

4. Teisės institutas

Dėl 100 straipsnio 6 dalies :

1. Reikėtų atsisakyti ir 100 str. 6 dalies, kadangi ji iš esmės prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, nustatančiam aukštutinę viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojų metų ribą 62 m. ir 6 mėn. Teisėjams, baigusiems kadenciją, 99 straipsnyje numatytos pensijos, todėl socialiniu požiūriu netikslinga buvusiems teisėjams įtvirtinti papildomas garantijas užimti pareigas valstybės tarnyboje. Tai prieštarautų Konstitucijos 29 str. bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 3d. įtvirtintam stojimo į valstybės tarnybą lygiateisiškumo principui.

2. 100 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. IXP-735 pateiktą Teisės departamento išvadą.

3. Nepriimtina projekto 100 straipsnio 6 dalis, kurioje pensijinio amžiaus sulaukusiems buvusiems teisėjams suteikiamos išimtinės lengvatos toliau dirbti valstybės tarnyboje. Jei šie asmenys turi noro ir galimybių toliau dirbti, jie, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, gali dirbti advokatais arba konsultantais privačiose įstaigose. Šią dalį derėtų išbraukti, o siūlomą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti.

100 straipsnio nuostatos dėl išeitinės pašalpos mokėjimo ir jos dydžio kelia rimtų abejonių. Išeitinių pašalpų dydis – 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio – yra aiškiai per didelis. Apskritai abejotina, ar reikia mokėti išeitines pašalpas, kai teisėjas atleidžiamas iš pareigų savo noru, išrinkus jį į kitas pareigas ar atleidus iš pareigų sulaukus pensinio amžiaus arba pasibaigus jo įgaliojimams iki 65 metų.

Nepritarti.

Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios asmenims dirbti valstybės tarnautojais neterminuotą amžiumi laiką. Įstatymo projekte numatyta nuostata siekiama teismuose išlaikyti ilgesnį laiką siauros ir aukštos kvalifikacijos teisininkus. To naudą patvirtina šiuo metu esanti praktika.

1. LR teisingumo m. arba socialinės apsaugos ir darbo m.

Dėl 101 straipsnio :

1. 101 str. išskirtas vidinis ir išorinis teismo administravimas, tačiau įstatyme visiškai nedetalizuota, būtent kokie pareigūnai atlieka išorinį teismų administravimą.

Pritarti.

Išorinis administravimas detalizuotas nauju straipsniu “teismų administracinės veiklos priežiūra”.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 102 straipsnio 6 dalies :

1. 102 straipsnio 6 dalis, kiek joje numatoma teismo pirmininko galimybė jam priskirtas administravimo funkcijas pavesti atlikti "kitiems teisėjams" (t.y. ne pavaduotojams ar skyrių pirmininkams) yra nepateisinama. Už administravimo funkcijų vykdymą teismų pirmininkai (jų pavaduotojai ar skyrių pirmininkai) gauna didesnį atlyginimą, tad šio darbo neturėtų permesti kitiems teisėjams.

Atsižvelgti.

Nuostata patikslinta, kad tik prireikus teismo pirmininkas gali pavesti jam priskirtas administravimo funkcijas atlikti kitiems teisėjams.

1. LR teisingumo m. arba socialinės apsaugos ir darbo m.

Dėl IV dalies XII skyriaus :

1. IV dalies XII skyriaus antrojo skirsnio normas, reglamentuojančias teismo personalą ir struktūrą, reikėtų suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo normomis, projekte vardijamas valstybės (teismo) tarnautojų pareigybes reikėtų peržiūrėti ir suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedėliu.

Pritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 105 straipsnio naujos dalies :

1. 105 straipsnį reikėtų papildyti nauja tokio turinio dalimi: “5¹. Vyriausiojo administracinio teismo struktūrą, pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas”.

Nepritarti.

Yra bendra nuostata šio straipsnio 4 dalyje.

1. Europos teisės departamentas

Dėl 105 straipsnio 1 dalies :

1. Siūlome taisyti 105 str. 1 dalį, nes tarnautojai kaip tokie nėra skirstomi į struktūrinius padalinius, o teismas yra atitinkamos struktros.

Pritarti.

Redakcinio pobūdžio pastaba.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 108 ir 109 straipsnių :

1. Manome, kad raštvedybos taisyklės bei archyvų tvarkymo taisyklės turėtų būti vienodos visų lygių ir grandžių teismuose, todėl siūlome atitinkamai koreguoti 108 ir 109 str. nuostatas.

Nepritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 113 ir kt. straipsnių :

1. Kaip žinoma visų teisėjų statusas yra vienodas, visiems teisėjams galioja tos pačios etikos taisyklės, todėl atrodo abejotinu siūlymas įsteigti du atskirus teisėjų garbės teismus (žr. 113, 122, 123 str.).

Pritarti.

Teisėjų garbės teismas bus vienas.

1. LR teisingumo ministerija

2. LR finansų ministerija

3. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 115 – 117 straipsnių :

1. Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija, kurioje realiai atstovaujami visų grandžių teismų teisėjų interesai ir kuriai yra atskaitingos kitos teismų savivaldos institucijos. Atsižvelgiant į tai, turi būti įtvirtinti platesni šios aukščiausios savivaldos institucijos įgaliojimai. Projekto nuostatų analizė rodo, kad Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetencija yra siauresnė, nei turėtų būti. Šios institucijos sąskaita yra dirbtinai išplėstas Teisėjų tarybos įgaliojimų ratas, kuri, pagal projekto 116 straipsnį, faktiškai yra atskaitinga Visuotiniam susirinkimui. Siūlytume plėsti 116 straipsnyje įtvirtintą Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetenciją, suteikiant Visuotiniam susirinkimui teisę ne tik rinkti Teisėjų garbės teismo narius, bet ir tvirtinti šio teismo nuostatus, administravimo teismuose nuostatus ir kt. 117 straipsnio, reglamentuojančio Visuotinio teisėjų susirinkimo rengimo, darbotvarkės, sprendimų priėmimo tvarką, 5 punkte numatyta, kad Visuotiniam teisėjų susirinkimui pirmininkauja Teisėjų tarybos pirmininkas. Teisėjų tarybos pirmininkas vadovauja Teisėjų tarybos darbui ir tam tikra prasme atsiskaito Visuotiniam teisėjų susirinkimui, informuodamas apie tarybos veiklą. Savivaldos vykdomosios institucijos vadovo pirmininkavimas kitam, aukščiausiajam savivaldos organui, būtų neetiškas, pažeidžiantis subordinacijos principus. Manytume, kad susirinkimo pirmininką turėtų išsirinkti patys teisėjai pirmame Visuotiniame teisėjų susirinkime. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai turėtų būti priimami slaptu balsavimu. Tokiu būdu sprendimai įgytų demokratiškesnį svorį, būtų išvengiama tam tikrų nepatogumų balsuojant personaliniai klausimais.

2. Mano, kad abejotina 115 straipsnyje numatomo Visuotinio susirinkimo įgyvendinimo galimybė, kadangi tai pareikalautų papildomų finansinių išteklių. Todėl siūloma apsiriboti tik įgaliotų teismų teisėjų (pirmininkų) atstovavimu šiame susirinkime.

3. Nesuprantamas 117 straipsnio 6 dalyje numatytas Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimų priėmimui numatomas 2/3 dalyvaujančių teisėjų pritarimo reikalavimas. Toks reikalavimas iš esmės sumažintų šios (ir taip vos ne simbolinį vaidmenį atliekančios) teismų savivaldos institucijos efektyvumą. Be to, nevisiškai dera 116 str. 1 p. norma, kad Visuotinis teisėjų susirinkimas tvirtina savo reglamentą, tuo tarpu to paties straipsnio 7 p. nurodoma, kad susirinkimas privalo svarstyti Teisėjų tarybos ir teisingumo ministro pasiūlytus klausimus.

Atsižvelgti iš dalies.

Nepritarti.

Pritarti.

Visuotinio teisėjų susirinkimo posėdį pradės Teisėjų tarybos pirmininkas, o vėliau perims pirmininkavimą Visuotinio teisėjų susirinkimo išrinktas pirmininkas.

Visuotinis teisėjų susirinkimas – teismų savivaldos institucija.

Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai bus priimami paprasta dalyvaujančių posėdyje balsų dauguma. 116 straipsnio 7 punktas išbrauktas.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 118 straipsnio :

1. Teisėjų taryba – Respublikos Prezidentui teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų klausimais patarianti institucija. Tokias funkcijas šiai institucijai numato Konstitucija. Projekto nuostatos, reglamentuojančios šios institucijos kompetenciją, turėtų būti formuluojamos prisilaikant Konstitucijos normų, neišplečiant ir nesuteikiant Teisėjų tarybai nebūdingų funkcijų. Teisėjų tarybos formavimas turėtų būti pagrįstas narių renkamumo principu. Kuo daugiau narių bus renkamų, tuo labiau ši institucija atitiks savivaldą galintį atstovauti organizacinį darinį, juk vienas pagrindinių savivaldos elementų – institucijų formavimo demokratiškumas. Be to, manytume, kad Teisėjų tarybos nariai Visuotiniame teisėjų susirinkime turėtų būti renkami slaptu balsavimu. Siekiant sprendimų demokratiškumo bei norint išvengti nepatogumų balsuojant personalijų klausimais, pačioje Teisėjų taryboje nutarimai turėtų būti priimami slaptu balsavimu.

2. 118 straipsnyje numatyta Teisėjų tarybos (113 straipsnio prasme - teismų savivaldos institucijos) formavimo tvarka visiškai neatitinka jos kaip teismų savivaldos institucijos sampratos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 11 (t.y. pusė) Teisėjų tarybos narių skiriami pagal pareigas. Tuo tarpu į atitinkamas pareigas teisėjai parenkami administracine tvarka. Atrodo, kad jei atitinkamų teismų vadovai yra pakankamai kompetentingi ir gerbiami kolegų, jie bet kuriuo atveju būtų išrinkti į Teisėjų tarybą. Dar labiau nesuprantama tai, kad teisėjų savivaldos institucijos "pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas" (galbūt tai korektūros klaida?). Atkreiptinas dėmesys dar į keletą abejotinų Teisėjų tarybos formavimo tvarkos bruožų. Pastebėtinas palyginti menkas administracinių teismų teisėjų atstovavimas taryboje - vienas renkamas narys ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Be to, Teisėjų tarybą sudaro lyginis narių skaičius, o tai gali komplikuoti sprendimų priėmimą tais atvejais, kai balsai pasidalija po lygiai.

Atsižvelgti.

Astsižvelgti š dalies.

Teisėjų tarybos sudėtis performuluota kitaip.

Be to, ir kitų valstybių Teisėjų tarybas sudaro ex officio nariai.

1. LR teisingumo ministerija

2. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 119 straipsnio :

Manytume, kad dalis projekte numatytų Teisėjų tarybos funkcijų turėtų būti perduotos vykdyti Visuotiniam teisėjų susirinkimui, pvz., tvirtinti Teisėjų garbės teismo nuostatus; tvirtinti Administravimo teismuose nuostatus (119 str. 11, 12 punktus perkelti į 116 straipsnį).

Teisėjų tarybai neturėtų būti priskirta ir skundų dėl teisėjų (pretendentų į teisėjus) atrankos rezultatų nagrinėjimo funkcija, kadangi tai prieštarautų Tarybos, kaip Prezidento patariamosios institucijos teisėjų atrankos klausimais funkcijos realizavimui. Be to, įstatyme nedetalizuotos tokio nagrinėjimo pasekmės (tai gali sudaryti dviprasmišką situaciją kai Teisėjų tarybos sprendimas dėl atrankos rezultatų iš esmės prieštarautų ne tik jos pateiktam patarimui, bet ir Respublikos Prezidento sprendimui).

119 straipsnio, nustatančio Teisėjų tarybos kometenciją, 13 punkto nuostata – Taryba tvirtina tipines teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, struktūras, tipinius pareigybių sąrašus ir jų aprašymus derintina su Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 3d. 8 punktu, numatančiu, kad valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teismų, tvirtina Teisingumo ministras.

Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos funkcijai neturėtų būti priskirta teismų biudžeto aprobavimo funkcija (119 str. 14p.). Tokia projekto nuostata ne tik prieštarauja šios institucijos Konstitucijoje įtvirtintai kompetencijai, tačiau kartu pažeidžiamas ir Konstitucijos 37str. (Valstybės biudžetą tvirtina Seimas) bei 94str. (Vyriausybė rengia biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą ir teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą), pažeidžiamos ir Biudžeto sandaros įstatymo 17str. 1 dalies nuostatos, kad valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija. Be to, Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 18str. 2d. 3 punkte asignavimų paskirstymas pagal institucijas numatomas Vyriausybės tvirtinamoms programoms įgyvendinti. Konstitucinio Teismo 99 12 21 nutarime bei šį nutarimą išaiškinusiame 00 01 12 sprendime konstatuojama, kad Konstitucijai neprieštarauja ir teismų nepriklausomumo principo nepažeidžia Teisingumo ministro teisė organizuoti materialinį teismų sistemos aprūpinimą bei dalyvauti išsiaiškinant ir parengiant teismų biudžetinio finansavimo projektus (tais atvejais, kai bendrame valstybės biudžete yra įtvirtinamas kiekvienam teismui atskiras finansavimas ir Teisingumo ministras neturi galimybės paskirstyti kiekvienam teismui biudžetinius išteklius). Be to, Tesingumo ministerija, rengdama valstybės biudžeto projektą dėl asignavimų kiekvienam teismui skyrimo, turi teisę imtis priemonių išsiaiškinant kiekvieno teismo finansavimo poreikius. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Teisingumo ministerija turėtų ne skirstyti kiekvienam teismui skirtus biudžeto asignavimus, o valdyti ir skirstyti biudžeto asignavimus, skirtus bendroms teismų aprūpinimo programoms įgyvendinti. Pažymėtina, kad biudžeto asignavimai Vyriausybės patvirtintoms programoms finansuoti paprastai numatomi atskirai nuo kiekvienam teismui skiriamų asignavimų, t.y., tokiu būdu nesikišama į konkrečiam teismui skirtų asignavimų valdymą, neatliekamas šių asignavimų perskirstymas, reiškia, negali būti pažeidžiamas ir teismų nepriklausomumo principas. Todėl minėtos funkcijos realizavimas gali būti priskiriamas ir Teisingumo ministerijos kompetencijai.

2. Jeigu būtų realizuotas šio rašto 9 punkte suformuluotas pasiūlymas, atitinkamai reikėtų koreguoti 119 str. 6 ir 16 punktų nuostatas. Rašto 9 punktas: “55 straipsnyje rašoma apie pretendentų į teisėjus atranką, kurią vykdo speciali Atrankos komisija. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje minėtos atrankos komisijos funkcijos nepagrįstai išplečiamos, pavedant jai spręsti taip pat kandidatūrų į teismų pirmininkų ir jų pavaduotojų bei skyrių pirmininkų pareigas atrankos klausimus (įskaitant netgi Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo vadovų parinkimą). Manome, kad tokios nuostatos kėsinasi į Respublikos Prezidento konstitucines prerogatyvas, todėl Atrankos komisijos funkcijas derėtų apriboti tik pretendentų į teisėjus atranka bei teisėjų karjeros klausimų sprendimu. Šiuo požiūriu taip pat taisytini 74, 75, 76, 77 straipsniai (beje, 75 ir 77 straipsnius reikėtų išbraukti kaip nereikalingus)”.

Nepritarti.

Atsižvelgti.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 120 straipsnio 6 dalies :

1. Neaišku, kaip 120 str. 6 dalyje numatyti subjektai galės realizuoti Teisėjų tarybos posėdžiuose patariamojo balso teisę, kadangi dabartinėje projekto redakcijoje šios teisės realizavimas neapibrėžtas. Vienas iš galimų variantų, 122 str. 7 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad Teisėjų tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai arba nesutariant dėl bendro sprendimo, nutarimas gali būti priimtas atsižvelgiant į 120 str. 6 dalyje išvardytų subjektų patariamąjį balsą.

Neatsižvelgti.

Teisėjų tarybos sudėtis performuluota kitaip.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 122 straipsnio :

1. Kelia abejonių specialaus Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo reikalingumas. Netgi jei būtų nuspręsta, kad tokios institucijos reikia, teikti kandidatus į šio teismo teisėju logiškai turėtų Aukščiausiojo Teismo Senatas, o ne šio teismo pirmininkas (juk garbės teismas, kaip teismų savivaldos institucija (113 straipsnio prasme) turėtų būti formuojamas ne administraciniu pagrindu).

Pritarti.

Teisėjų garbės teismas bus vienas visiems teismams.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 122 straipsnio 2 dalies :

1. Tuo atveju, jei bus nuspręsta palikti du Teisėjų garbės teismus, kiltų abejonė, kodėl “bendrajame” garbės teisme turi būti Aukščiausiojo Teismo atstovas (žr. 122str. 2d.). Jeigu taip, tai gal ir Aukščiausiojo Teismo Teisėjų garbės teisme turėtų būti bent vienas žemesnių teismų atstovas.

Pastaba atkrenta.

Teisėjų garbės teismas bus vienas visiems teismams.

1. Žmogaus teisių centras

Dėl 123 straipsnio 3 dalies :

1. Manytume, kad kaip ir visų teismų, taip ir Aukščiausiojo Teismo, garbės teismas turėtų būti renkamas, o ne skiriamas Prezidento, be to, kaip numatyta projekto 122 str. 3 dalyje, skiriamas Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu. Todėl šią minėto straipsnio nuostatą siūlome keisti.

Pastaba atkrenta.

Teisėjų garbės teismas bus vienas visiems teismams.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas

Dėl penktojo skirsnio ir 124 straipsnio :

1. 124 straipsnyje reglamentuota Lietuvos nacionalinė teismų administracija prie Teisėjų tarybos – teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti ir teisėjų mokymą bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinanti biudžetinė įstaiga, steigiama atskiru įstatymu. Nacionalinei teismų administracijai numatoma plati kompetencija, pasižyminti daugiausia techninėmis (medžiagų ruošimo, informacijos rinkimo ir pan.) savivaldos institucijų aptarnavimo funkcijomis. Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai priskirtų funkcijų analizė leidžia daryti išvadą, kad visas šiai institucijai priskirtas funkcijas, atsisakius nuostatos, kad Nacionalinėje teismų administracijoje gali dirbti ir teisėjai, sėkmingai gali vykdyti ir Teisngumo ministerija (atskiras ministerijos departamentas) ar Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Siekiant, kad savivaldos institucijas aptarnautų tos pačios sistemos struktūrinis vienetas, galima būtų įsteigti, pvz., nedidelį iš 4 – 5 žmonių sudarytą sekretoriatą.

Tokie struktūros modeliavimo variantai galimi, pritarus mūsų jau minėtiems pasiūlymams dėl teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo perdavimo Teisingumo ministerijos kompetencijai bei dėl Teisėjų tarybos funkcijų susiaurinimo.

Konstitucinio Teismo 99 12 21 nutarimu konstatuojama, kad Teismų departamento pre Teisingumo ministerijos, kaip institucijos, užtikrinančios tinkamas teismų darbo sąlygas, buvimas sudedamąja vykdomosios valdžios dalimi – prie Teisingumo ministerijos, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, t.y., šios institucijos statusas pats savaime nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto nepriklausomumo principo ir nereiškia vykdomosios valdžios įsiterpimo į teisingumo vykdymo sritį, todėl Teismų departamentas galėtų toliau tęsti jam priskirtų bei Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai numatytų funkcijų vykdymą.

Pažymėtina, kad nei Teisingumo ministerija, nei siūloma steigti Nacionalinė teismų administracija, negali ir negalės vykdyti funkcijų, kurios pažeistų teismų nepriklausomumą ir pasireikštų įtaka teisingumo vykdymui ar jo kontrole, nes konstitucinis teismų nepriklausmumo principas nenumato jo įgyvendinimo išlygų nei valstybinėms, nei visuomeninėms institucijoms (Konstitucijos 114 str.).

Kaip jau minėjome, projekte numatyta, kad Nacionalinė teismų administracija organizuoja teisėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kai, mūsų manymu, teisėjų bei teismų personalo aukštos kvalifikacijos užtikrinimas, pasirengimas tinkamai realizuoti funkcijas turi likti vienu iš svarbiausių Teisingumo ministerijos uždavinių.

Reglamentuojant Nacionalinės teismų administracijos steigimą atskiru įstatymu, steigėju šiuo atveju tampa Seimas. Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsniu, tokios įstaigos nuostatus turėtų tvirtinti steigėjas – Seimas, o ne Teisėjų taryba (124 str. 5d.).

2. Daug abejonių bei diskusijų kelia Projekte siūlomos naujos institucijos - Nacionalinės teismų administracijos būtinumas, jos vieta Lietuvos teisės sistemoje bei santykis su teismų funkcijomis. Kyla klausimas ar projektuojamo modelio įtvirtinimas neprives prie teisingumo vykdymo ir administravimo funkcijų susiliejimo, taip pat visiško teismų sistemos uždarumo, kuris gali sąlygoti neskaidrumą.

Nepritarti.

Nacionalinė teismų administracija prie Teisėjų tarybos įsteigiama reorganizavus Teismų departamentą prie Teisingumo ministerijos.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 125 straipsnio 6 punkto :

1. Materialinio teismų aprūpinmo organizavimo (125str. 6p.) priskyrimas Teisingumo ministerijos kompetencijai taip pat neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui, ši funkcija šiuo metu vykdoma Teisingumo ministerijos ir Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos.

Nepritarti.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 125 straipsnio 9 punkto :

Teismų, kaip teisingumo vykdymo institucijų, veiklos analizė (statistinių duomenų pateikimo formų nustatymas, šių duomenų surinkimas, kaupimas ir analizė) 125 str. 9 punktas) taip pat turėtų būti Teisingumo ministerijos, kaip institucijos, atsakingos už teisinės sistemos raidą, uždavinys.

1. LR teisingumo ministerija

Dėl 125 straipsnio 12 punkto :

1. Pareiškimus, skundus ir pasiūlymus (125str. 12p.) galėtų nagrinėti ir kitos institucijos, kadangi tokių funkcijų realizavimas, kaip jau minėjome, nesusijęs su teisingumo vykdymu. Turint omenyje pareiškimus ir skundus dėl nepatenkinamo teismų (teisėjų) darbo, kurie galėtų būti teisėjų drausminės atsakomybės atsiradimo pagrindu, projekto 83 str. 4 dalis numato teisingumo ministro teisę inicijuoti drausmės bylos teisėjui iškėlimą, reiškia, Teisingumo ministerijai galėtų būti priskirta ir tokių skundų bei pareiškimų nagrinėjimo funkcija.

Nepritarti.

1. Vyriausiasis administracinis teismas

Dėl 126 straipsnio 1 dalies :

1. Abejones kelia 126 str. 1 dalies nuostata, kur nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorių į pareigas skiria Respublikos Prezidentas. Manome, kad tai nereikalingas šios pareigybės sureikšminimas, iškėlimas vos ne iki ministro rango ar teisėjo statuso.

Nepritarti.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 126 straipsnio 2 dalies :

1. 126 straipsnio 2 dalis suformuluota nepakankamai tiksliai. Nurodyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius yra asmeniškai atsakingas, tačiau nenurodyta kam. Atsižvelgiant į Projekto 124 straipsnio 1 dalį, jis turėtų būti atsakingas Teisėjų tarybai. Tokiu atveju 126 straipsnio 2 dalyje po žodžių "asmeniškai atsakingas" derėtų įrašyti žodžius "Teisėjų tarybai".

Nepritarti.

Projekte įvardyta, kad Nacionalinė teismų administracija atskaitinga ir atsakinga Teisėjų tarybai.

1. LR finansų m.

Dėl 127 straipsnio 2 ir 4 dalių :

1. Mano, kad reikėtų išbraukti 127str. 2 ir 4 dalis, kadangi biudžeto rengimą ir vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas.

Pritarti.

2 ir 4 dalys išbrauktos.

1. LR teisingumo m. arba finansų m.

Dėl 127 straipsnio 3 dalies :

1. 127str. 1 dalis numato, kad teismai finansuojami iš valstybės biudžeto ir turi atskiras išlaidų sąmatas. Aukščiausiajam Teismui turėtų būti taikomas tas pats finansavimo mechanizmas kaip ir visiems kitiems teismams, todėl siūlome išbraukti 127 str. 3 dalį, numatančią atskirą Aukščiausiojo Teismo finansavimo reglamentavimą bei suvienodinti 128 str. 2 dalyje numatytus teismų biudžetų projektų pateikimo svarstyti Vyriausybei būdus.

Nepritarti.

1. LR teisingumo m. arba finansų m.

Dėl 127 straipsnio 4 dalies :

1. 127str. 4 dalies nuostata, kad teismams patvirtintų biudžeto asignavimų dydis gali būti mažinamas tik Teisėjų tarybos sutikimu yra prieštaraujanti įstatymams. Biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnis, reglamentuodamas valstybės biudžeto svarstymą Seime, numato, kad atsižvelgiama į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka. Biudžeto sandaros įstatymo 20str. 4d. numatyta, kad “atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme gali būti nustatyti valstybės biudžeto mėnesinių asignavimų dydžių apribojimai”. Šio įstatymo 8 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad “Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir išlaidų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai”.

Pastaba atkrenta.

4 dalis išbraukta.

1. LR teisingumo m. arba finansų m.

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 128 straipsnio :

1. 128 straipsnio nuostatos, numatančios, kad rengiant valstybės biudžeto projekto dalį dėl teismų turi dalyvauti ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Tesėjų taryba bei Nacionalinės teismų administracijos direktorius, prieštarauja Konstitucijai bei Biudžetinės sandaros įstatymui, nenumatantiems atskirų subjektų dalyvavimo biudžeto svarstyme. Konstitucijos 130 straipsnis – “Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė […]”, Konstitucijos 131 straipsnis – “Valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu […]”.

2. 128 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktui ir 130 straipsniui, kuriuose nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą rengia, sudaro ir teikia Seimui svarstyti Vyriausybė. Taigi Vyriausybė ne svarsto Aukščiausiojo Teismo arba Teisėjų tarybos pateiktus biudžeto projektus, o pati juos rengia (kaip sudėtines valstybės biudžeto projekto dalis). Teisėjų taryba, Aukščiausiasis Teismas ar kitos su teismine valdžia susijusios institucijos gali tik teikti savo pasiūlymus ar pageidavimus dėl biudžetų projektų (o ne pačius biudžetų projektus (griežtai apibrėžta šių žodžių prasme)).

Atsižvelgti.

128 straipsnis patikslintas, reglamentuojant, kad teismai ir Nacionalinė teismų administracija ir vėliau Teisėjų taryba pateikia Vyriausybei pasiūlymus dėl biudžeto.

1. LR teisingumo ministerija

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 130 straipsnio 1 ir 2 dalių :

1. Siūlome išbraukti 130str. 1 dalį bei 2 dalies žodį “Kitų” pakeisti žodžiu “Visų”– Aukščiausiasis Teismas yra teismų sistemos dalis, naudoja valstybės biudžeto lėšas, kurių vykdymą, kaip numato Konstitucijos 134 straipsnis, kontroliuoja Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kokių institucijų ūkinę ir finansinę veiklą Valstybės kontrolė kontroliuoja. Šių institucijų tarpe nmatytas Konstitucinis Teismas, teismai, teismų atstolių kontoros, prokuratūros, policija. Išimčių dėl Aukščiausiojo Teismo nedaroma.

2. 130 straipsnio 1 dalyje mėginama nepagrįstai apriboti Valstybės kontrolės kompetenciją (Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalis) kontroliuojant ūkinę finansinę Aukščiausiojo Teismo veiklą. Konstitucija tokio ribojimo galimybės nenumato; šiuo požiūriu vienintelė pateisinama išimtis yra Seimas, kadangi Valstybės kontrolė negali tikrinti institucijos, kuriai yra atskaitinga.

Pritarti.

130 straipsnis patikslintas, kad teismų ūkinę finansinę veiklą pagal savo įgaliojimus gali tikrinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė bei kitos valstybinės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

1. LR teisingumo m.

2. Teisės institutas

Dėl VI dalies :

1. Projekto VI dalies galima būtų visai atsisakyti, nes joje numatytų subjektų statusą bei kompetenciją teismų veiklos srityje reglamentuoja atskiri įstatymai.

2. Galbūt projekto VI dalies "Kitos institucijos ir asmenys, susiję su teisingumo vykdymu" išvis reikėtų atsisakyti arba ją iš esmės keisti, kadangi šioje dalyje formuluojamos normos iš esmės kartoja kitų įstatymų normas. XV skyrius "Prokurorai" iš esmės pakartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį ir Prokuratūros įstatymo normas. XVI skyrius "Advokatai" kartoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas. XVII skyrius "Antstoliai" iš esmės kartoja Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo nuostatas. O XVIII skyrius "Policija" nustato policijos ne kaip kvotos institucijos, bet kaip tvarkos ir rimties teismuose palaikymo institucijos santykius su teismais, tuo "iškrisdamas" iš bendro VI skyriaus konteksto - t.y. būdamas nesusijęs su VI dalies pavadinimu, nes teismų apsauga menkai susijusi su teisingumo vykdymu. Siūlytina atsisakyti XV-XVII skyrių, o XVIII skyriaus nuostatas perkelti į V dalį (pervardinant ją).

Atsižvelgti iš dalies.

Paliktos tik bendros nuostatos dėl prokurorų ir antstolių, kiti straipsniai išbraukti.

1. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

Dėl 134 straipsnio 1 dalies :

1. 134 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio "nusikaltimo" derėtų rašyti "nusikalstamos veikos", nes naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatoma nauja nusikalstamų veikų rūšis - baudžiamieji nusižengimai.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. Teisinių paslaugų įmonių asociacija

Dėl 134 straipsnio 2 dalies :

1. Siūloma šioje dalyje vietoj žodžio “treji” įrašyti žodį “vieneri”, o po žodžio “metai” įrašyti žodžius “o taip pat byloje, kurioje teisėjais, teismo posėdžio sekretoriais, vertėjais, valstybiniais kaltintojais, priešingos pusės interesų atstovais yra jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, puseserės, seneliai ar vaikaičiai.” Pastaba: šios normos prieštarauja žmogaus teisei laisvai ir nevaržomai savo nuožiūra pasirinkti savo interesų atstovą ir/arba teisių gynėją. Be to, šios normos prieštarauja LR konkurencijos įstatymui. Dirbtinai kuriamas atskyros advokatų grupės monopolis pačioje advokatūroje. Užkertama galimybė advokatui atstovauti arba ginti savo klientą nuo bylos pradžios iki pabaigos visose teismo instancijose. Žmogus verčiamas patikėti savo interesų atstovavimą arba teisių gynybą tik advokatui, turinčiam teisę teikti teisines paslaugas Aukščiausiame Teisme arba keisti advokatus, nepriklausomai nuo jų realios kvalifikacijos ir byloje pasiektų rezultatų. LR Konstitucijoje ir Advokatūros įstatyme yra deklaruojama teisės į gynybą užtikrinimas. Lygiai taip pat viešai yra teigiama, kad advokatas yra nepriklausomas savo kliento interesų atstovas ir teisių gynėjas. Jei taip yra iš tikro, tai Teisingumo ministro ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko bet kokia įtaka, ribojanti advokato ir piliečio teises negali būti toleruojama. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad mūsų valstybėje nėra nepriklausomų nuo vykdomosios ir teisminės valdžios įtakos bei poveikio žmogaus interesų ir teisių atstovų bei gynėjų. Tokių normų turėtų būti atsisakyta.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. LR generalinė prokuratūra

2. Teisės institutas ir Seimo narys J.Razma

3. Žmogaus teisių centras

Dėl 134 straipsnio 3 ir 4 dalių :

1. Manome, kad 134str. 3 ir 4 d. prieštarauja asmens teisei pačiam pasirinkti advokatą, kuris jį gins. Nesuprantama, kodėl advokatas, gynęs asmenį pagal susitarimą žemesnės grandies teismuose, nebegalės to daryti Aukščiausiame Teisme. Kategoriškai negalima sutikti su nuostata, kad bus sudaromi vardiniai advokatų, galėsiančių dalyvauti Aukščiausiojo Teismo posėdžiuose sąrašai. Tai jau kastų įvedimas advokatūroje. Nesuprantama ir nuostata, kad šiam sąrašui turės pritarti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nes tai jau gali kelti abejonių teismo suinteresuotumu konkrečių advokatų dalyvavimu ar tokio dalyvavimo ribojimu. Manome, kad šio klausimo reguliavimas nėra šio įstatymo dalykas.

2. 134 straipsnio 3 ir 4 dalyse (bei Advokatūros įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projekte) numatytas specialios Aukščiausiame Teisme galinčių atstovauti arba ginti advokatų grupės išskyrimas kelia rimtų abejonių. Šios abejonės daugiausiai siejasi su kliento interesais. Visų pirma, atskirai advokatų grupei suteikus tokią monopolinę teisę sumažės konkurencija ir padidės atstovavimo Aukščiausiame Teisme įkainiai (pavyzdžiui, valandinis atlygis). Antra, klientas bus priverstas atsisakyti žemesnėse grandyse jam atstovavusio ar jį gynusio advokato paslaugų, o naujas advokatas turės papildomo darbo susipažinti su bylos medžiaga (su kuria pirmasis advokatas buvo puikiai susipažinęs). Toks susipažinimas su byla užims nemažai laiko, o už kiekvieną sugaištą valandą klientas privalės papildomai mokėti. Todėl ši naujovė atrodo būsianti naudinga tik tam tikrai advokatų grupei. Dėl minėtų priežasčių derėtų išbraukti Projekto 134 straipsnio 3 ir 4 dalis, taip pat atmesti teikiamą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymo projektą IXP-734.

3. Siūlome apsvarstyti 134str. 3 ir 4 dalių nuostatų, numatančių tik tam tikro, apibrėžto advokatų rato atstovavimą Aukščiausiame Teisme, tikslingumą. Manytume, kad tokios nuostatos susilpnina žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijas ir kelia abejonių dėl jų atitikimo Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniui. Be to, abejotina ir nuostata, kad ir Advokatų tarybos leidimo atstovauti ir ginti Aukščiausiame Teisme išdavimo sąlygos ir tvarka, ir vardinis sąrašas advokatų, galinčių tai daryti, turi būti suderinti su Teisingumo ministru ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

Pastaba atkrenta.

Šis straipsnis išbrauktas.

1. Teisinių paslaugų įmonių asoc.

Dėl naujų straipsnių :

1. Siūlome po 135 straipsnio įrašyti du naujus straipsnius :

“136¹ straipsnis. Teisinių paslaugų įmonės teisininko dalyvavimas vykdant teisingumą

1. Teisinių paslaugų įmonės teisininkai įstatymų nustatyta tvarka atstovauja bylose proceso dalyviams ir teikia kitokią teisinę pagalbą.

2. Teisinių paslaugų įmonės teisininkas negali atstovauti arba ginti teisme, kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo teisėjo įgaliojimų tame teisme pabaigos nepraėjo vieneri metai, o taip pat byloje, kurioje teisėjais, teismo posėdžio sekretoriais, vertėjais, valstybiniais kaltintojais, priešingos pusės interesų atstovais yra jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės, seneliai ar vaikaičiai.”

“137¹straipsnis. Teisinių paslaugų įmonės ir jos teisininko statusas

1. Teisinių paslaugų įmonės ir jos teisininko pripažinimo sąlygas ir tvarką, statusą bei veiklos tvarką nustato įstatymas.”

Pastaba atkrenta.

Šių nuostatų reglamentavimo Teismų įstatyme atsisakyta.

1. LR generalinė prokuratūra

Dėl 138 straipsnio :

1. 138str. 1d. nustato nebūdingas teismams funkcijas. Policijos pareigūno veiklą ir jo pavaldumą nustato kiti įstatymai. Policijos pareigūnas negali turėti dvigubo pavaldumo. Todėl siūlome šios dalies nuostatas keisti. Manome, kad 138str. turėtų būti formuluojamas taip: "Tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija. Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos Generalinis komisaras, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos siūlymus”. Kitų nuostatų buvimas šiame straipsnyje nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.

Atsižvelgti.

1 dalies antras sakinys išbrauktas.

6.Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Išvados rengėjų nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

siūlyti grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Patobulintame projekte turėtų būti atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, įvertinti Seimo nario J.Razmos pasiūlymai bei atsižvelgta į šiuos Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus: 1) išbraukti 11 str. 3 d. bei 127 str. 4 d., nes valstybės biudžeto asignavimų dydžiai gali būti mažinami vadovaujantis Konstitucijos 132 str. "Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą."; 2) išbraukti 93 str. 2 d., nes tokia nuostata riboja įstatymų leidėjo teises; 3) atsisakyti 95 str. numatomų atostogų trukmės, nes nėra aiškūs tokių ilgų atostogų nustatymo kriterijai; 4) išbraukti 98 str., nes teisėjai, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai turi savarankiškai apsirūpinti asmeniniu būstu; 5) išbraukti 99 str., nes tai visiškai neatitinka valstybės politikos valstybinių pensijų atžvilgiu, kurių ilgainiui bus siekiama atsisakyti; 6) visiškai napagrįstas pusės metų dydžio išeitinės pašalpos mokėjimas teisėjui ar šeimos nariui, kai teisėjas miršta, todėl siūlomą tokią pašalpą 100 str. 1 d. sumažinti bent iki 2 teisėjo VDU; 7) 100 str. 3 d. siūlome ankstesnį teisėjo darbo užmokestį, kai teisėjas perkeliamas į žemesnės grandies teismą, mokėti ne ilgiau kaip 3 mėnesius - analogiškai darbo įstatymams; 8) siūlome atsisakyti 100 str. 6 d., nes tokia nuostata pažeidžia valstybės tarnautojų lygiateisiškumo principą.

Atsižvelgti.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto 01 08 02 posėdyje sudaryta darbo grupė gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl Teismų įstatymo projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų įvertinti ir pasiūlymams šiems įstatymų projektams tobulinti parengti .

8.Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui.

9. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu –už.

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Sakalas arba J.Sabatauskas.

11. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Priedai: patobulintas įstatymo projektas; J.Aleksandravičiaus pastabos, Žmogaus teisių centro pastabos.

Komiteto pirmininkas A.Sakalas