Trisdešimt šeštasis (160) posėdis
2001 m. lapkričio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, pradedame lapkričio 22 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, prašau visų registruotis. Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, šiandien mes minime Lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus 150-ąsias metines. Trumpą kalbą tars Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašau, gerbiamasis Pirmininke.

Seimo Pirmininko A.Paulausko kalba, skirta Lietuvos patriarcho J.Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, rytoj sukanka 150 metų, kai Vilkaviškio rajone, Ožkabalių kaime, gimė Jonas Basanavičius, kuriam buvo lemta tapti viena ryškiausių XX amžiaus asmenybių Lietuvoje. Lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjas, tautinės sąmonės žadintojas, politikas, kultūrininkas, mokslininkas, gydytojas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Žmogus, kurio gyvenimas visai mūsų tautai turėjo ir turi simbolinę reikšmę. Dažniausiai jį vadiname tiesiog tautos patriarchu. Tik ar visada taip vadiname iš pagarbos, ar kartais patriarchu jis netampa dėl mūsų tamsumo? Iš esmės apie šią iškilią mūsų tautos asmenybę mes taip nedaug žinome, kad tą gėdingą nežinojimą tenka prisidengti šydu, o tas patogusis šydas yra žodžiai – tautos patriarchas. Apibūdinai J.Basanavičių tais dviem žodžiais ir jau atrodai protingas, apsišvietęs, jau inteligentas. O ką mes daugiau žinome apie tautos patriarchą?

Taip, jis buvo gydytojas. Tik ar daug kas žinome, ką jis išgydė? Ar žinome jo, kaip gydytojo, universalumą, ar žinome, kad Bulgarijoje jis buvo ginekologas, kad darė akių operacijas, kad išgydė bulgarą kareivėlį, kurio temperatūra buvo pakilusi iki 46 laipsnių, ir šis bemaž prieš 100 metų nutikęs unikalus atvejis buvo aprašytas to meto pasaulinėje medicinos spaudoje. Ateinantį kovą sukanka 100 metų, kai vieno maliarijos uodų nusiaubto Bulgarijos pajūrio miestelio savivaldybė nusprendė pasidaryti kurortu ir tapo šiandien Europoje žinomu Varnos kurortu. Tik ar žinome, kad prieš 100 metų tas pasiūlymas miestelio savivaldybės posėdyje buvo svarstomas savivaldybės nario daktaro Basanovičiaus (taip jo pavardę tardavo bulgarai) siūlymu. Tą siūlymą sudarė 52 labai konkretūs punktai. Per 40 jų jau įgyvendinta. Kai lietuvis, besilankantis Varnoje, eina jos Senamiesčio bulvaru ir žavisi šimtamečiais vešliais platanais, jis net nežino, kad būtent platanus J.Basanavičius ir pasiūlė tai gatvelei. Nepergyvenkime dėl šio mūsų nežinojimo, to nežino ir Varnos senbuviai bulgarai. O J.Basanavičiaus siūlymuose numatytame Pajūrio parke stovi paminklinis biustas parko sodininkui, kuris tik vykdė J.Basanavičiaus vizijas.

Taip, J.Basanavičius buvo mokslininkas. Tik ar žinome, kad jis buvo archeologas, Varnos archeologijos muziejaus įkūrėjas, kurio surasti eksponatai šiandien saugomi ir Bulgarijos sostinės muziejuose. Ar žinome, kad jis Bulgarijoje buvo vienas rimčiausių epigrafijos specialistų, nagrinėjusiu Romos imperijos laikų įrašus. Taip, jis buvo tautos patriarchas. Tik ar žinome, kad jis palaidotas su kulka stubure, arba, kaip jis pats rašo, nugarkaulyje. Ta kulka taip ir liko nuo tada, kai 1897 m. vasarą trimis šūviais į jį pasikėsino atentatą vykdęs bulgaras vien dėl to, kad buvo kilęs įtarimas, jog daktaras Basanovičius yra rusas. Mat buvo atvažiavęs po medicinos studijų Maskvoje savo mokslo draugo daktaro Molovo kvietimu.

Bulgarijoje J.Basanavičiaus pavardė įamžinta, švelniai tariant, gana kukliai. Yra jo vardu pavadinta gatvelė, yra paminklinis akmuo, pažymintis, kad čia buvęs namas, kuriame gyveno “doktor J.Basanovič”. Išskyrus I.Trojanskį, Varnos bulgarą, neblogai pramokusį lietuviškai ir verčiantį Lietuvos poetų poeziją į bulgarų kalbą, beveik niekas nieko ir nežino, kas tas “doktor J.Basanovič”. Tiesa, yra knyga, skirta Palankos (dabar miestas vadinamas tiesiog Lom) ligoninės šimtmečiui. Šią ligoninę pastatė daktaras J.Basanavičius, todėl jo asmenybei ir veiklai skirta beveik pusė knygos. Tiesa, knygelės tiražas labai menkas. Bet gal ir gerai, kad menkas, nes jos pačioje pabaigoje autorė kažkodėl parašė, kad 1905 m. J.Basanavičius grįžo į savo mylimą kunigaikščių žemę Lietuvą, ten suartėjo su revoliucionieriais ir tapo aktyviu kovotoju už tarybų valdžią. Iš tiesų prastos bulgarų žinios apie jiems nusipelniusį mūsų J.Basanavičių.

Bet jis nebuvo bulgaras. Jis buvo mūsų ir liko mūsų tautos patriarchas. Tik ar mūsų žinios apie jį yra gilesnės nei bulgarų? Ar neturėtume šiandien, minėdami J.Basanavičiaus 150-ąsias metines, padėkoti televizijos laidos “Klausimėlis” autoriui J.Jankevičiui, kad jis šiomis dienomis nepateikė respondentams klausimėlio, kas yra J.Basanavičius. Visai nenoriu prognozuoti atsakymėlių, tačiau esu tikras, kad po jų visi mūsų jubiliejiniai renginiai, konferencijos, parodos, iškilmingi minėjimai ir kitokie pagerbimai, net mūsų vainikai ant tautos patriarcho kapo prarastų bet kokią prasmę. Kodėl mes tokie? Šių metų spaudoje J.Basanavičiaus pavardė buvo minima 500 kartų, 90% šio skaičiaus sudaro J.Basanavičiaus vardu pavadintų gatvių pavadinimai ir jose įvykdyti nusikaltimai: išžaginimai, nužudymai, apiplėšimai ir panašiai. Beveik kiekvieną dieną J.Basanavičiaus gatvę spaudoje surasime būtent šiame kontekste. Per šiuos metus spaudoje buvo 10 žinučių, kuriose minimi ir paties J.Basanavičiaus nuopelnai. Tai publikacijos, informuojančios apie Vasario 16-osios renginius, pranešimai apie J.Basanavičiaus premijų teikimą ir šių premijų laureatus. Ir visas J.Basanavičius. Gal ir nešiandienė spaudos misija kapstytis praeityje. Tai daro istorikai. Įdomu sužinoti, ką jie daro.

Istorijos institute taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar parašyta bent viena mokslinė disertacija apie J.Basanavičių. O kiek medžiagos saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute – visas fondas. Šūsnys dokumentų, kuriuos surinko ir virvelėmis surišo dar pats J.Basanavičius. Nenustebčiau, jeigu pasirodytų, kad kai kurios tos virvelės dar saugo J.Basanavičiaus rankų šilumą, nes po to nė karto nebuvo atrištos. Kiek tose šūsnyse disertacijų mūsų mokslininkams! Vien tik kokia kolekcija vizitinių kortelių, kurią per savo gyvenimą surinko J.Basanavičius. Jose jo kontaktai su to meto mokslininkais, meno žmonėmis, medikais, politikais. Kaip nustebtų mūsų tyrinėtojai, tarp tų kortelių aptikę perversmą pasaulio medicinoje padariusio, tuberkuliozės bacilą atradusio Kocho vizitinę kortelę. Kada jie buvo susitikę, kas juos suvedė, kur – negi tai nėra įdomu? Bet disertacijų nėra, bent jau Istorijos institute tokios disertacijos neprisimena. Bandymai surasti istoriką, galintį parengti pranešimą iškilmingam jubiliejaus minėjimui, buvo bevaisiai. Vadinasi, Lietuvoje nėra istoriko, pasirinkusio savo nagrinėjimo objektu J.Basanavičių. Seimas, ko gero, nepriims įstatymo, kad būtų tiriamas J.Basanavičiaus palikimas ir jis pasiektų visuomenę. Matyt, mokslininkams, paties J.Basanavičiaus žodžiais tariant, patiems teks atsikvošėti. O ir Švietimo ir mokslo ministerijos vadovams toks atsikvošėjimas būtų ne pro šalį, ir mums, politikams, jeigu norime, kad J.Basanavičiaus dvasia mumyse gyventų ne tik per jubiliejus, bet ir kasdien.

Atleiskite, kad jubiliejaus proga kalbėjau visai ne jubiliejaus intonacijomis. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininką A.Paulauską.

PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Noriu paskelbti balsų skaičiavimo komisiją: J.Jurkus – Socialdemokratinės koalicijos frakcija, J.Lionginas – Liberalų frakcija, V.Rinkevičius – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcija, K.Skamarakas – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija, A.Vazbys – Jungtinė Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija.

2001 m. lapkričio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Seniūnų sueiga patvirtino ir pritarė šios dienos darbotvarkei. Reikėtų mums pasitvirtinti. Ar galėtume bendru sutarimu tai padaryti? Ačiū. Prieštaravimų nėra.

2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1070 (pirmasis svarstymas)

Pradedame svarstyti darbotvarkės 1 klausimą – 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1070. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A.Butkevičius. Prašom. Kiti komitetų pirmininkai iš eilės taip pat kalbės dėl biudžeto.

Dabar yra siūlymas registruotis? Aš atsiprašau pranešėjo. Vieną minutę. Visi užsiregistruokime. Vyksta registracija. Jūs galite stovėti tribūnoje. Kol vyksta registracija, pranešu šio svarstymo eigą. Bus išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, po to savo išvadas pateiks kiti komitetai, frakcijos ir paskirti Seimo nariai pateiks savo nuomones ir pastabas, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimo salėje 92 Seimo nariai. Prašom pranešėją padaryti pranešimą.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, ministrai ir kolegos! Seimo statuto 174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad komitetai, frakcijos ir paskirti Seimo nariai gali siūlyti didinti valstybės biudžeto projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Seimo komitetai pateikė siūlymus padidinti valstybės biudžeto išlaidas 857,8 mln. litų. Tuo tarpu realūs iš komitetų kompetencijai priskirtos srities papildomų asignavimų finansavimo šaltiniai nurodyti tik apie 18 mln. litų, arba 2,1% siūlomų padidinti asignavimų.

Siūlymus perskirstyti tarp komitetų kompetencijai priskirtų asignavimų valdytojų pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Sveikatos reikalų komitetas (tarp investicinių projektų), iš dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kiti komitetai papildomų asignavimų finansavimui pateikė bendro pobūdžio siūlymus. Gerinant mokesčių administravimą ir muitinės darbą, padidinti prognozuojamas valstybės biudžeto pajamas – tai Kaimo reikalų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Mažinti valstybės valdymo išlaidas, nenurodant atskirų asignavimų valdytojų, – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Skirti iš Privatizavimo fondo lėšų – Kaimo reikalų, Aplinkos apsaugos komitetai, mažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Daugelis komitetų, Ekonomikos, Europos reikalų, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių komitetai, siūlė padidinti asignavimus nenurodydami jokio finansavimo šaltinių.

Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktą 2002 metų valstybės biudžeto projektą, ypatingą dėmesį skyrė valstybės funkcijų – sveikatos priežiūros, švietimo, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos – finansavimui. Komitetas siūlo padidinti asignavimus sveikatos priežiūrai – 41 mln. 855 tūkst. litų, švietimui – 22 mln. 300 tūkst. litų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 44 mln. 300 tūkst. litų.

Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs komiteto kompetencijai priskirtų asignavimų valdytojų, ministerijų numatytus skirti asignavimus, Seimo komitetų ir Seimo narių išvadas ir siūlymus, Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Valstybės kontrolės išvadas, Laisvosios rinkos instituto pasiūlymus, atskirų institucijų ir žinybų, 19 savivaldybių tarybų ir merų raštus, siūlo Vyriausybei patobulinti 2002 metų valstybės biudžeto projektą.

Pirma. Patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus, Valstybės kontrolės išvadas ir pasiūlymus, Laisvosios rinkos instituto pasiūlymus.

Antra. Patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus.

Taip pat siūlo griežtinti kovą su kontrabanda, gerinti mokesčių administravimą, sustiprinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, didinti prognozuojamas valstybės biudžeto pajamas 65 mln. litų.

Patikslinti savivaldybių biudžetų prognozuojamas fizinių asmenų pajamų mokesčio ir turto mokesčio pajamas.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir 6 priedėlyje patikslinti valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijų sumas, atsižvelgiant į 2001 m. spalio 23 d. Seimo priimtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnį.

Pateikti pasiūlymus dėl įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatytų savivaldybių skolinimosi limitų dydžių.

Patikslinti apskričių vykdomos programos melioracijai ir dirvoms kalkinti pavadinimą išbraukiant žodžius “ir dirvų kalkinimas”.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vykdomų programų finansavimą numatyti atskira eilute ir išskirti šią tarnybą kaip asignavimų valdytoją.

Skiriant 2002 metams asignavimų valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoms programoms bei investiciniams projektams užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai asignavimų toms programoms, kurioms valstybės lėšų skyrimas yra būtina sąlyga finansinei paramai iš užsienio gauti, t.y. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, SAPARD, ISPA lėšos.

Komitetas siūlo iš esmės spręsti visuomeninių organizacijų ir viešųjų įstaigų finansavimo klausimus siekiant, kad šios įstaigos ir organizacijos valstybės paramą gautų dalyvaudamos valstybės institucijų ir įstaigų vykdomose programose, nebūdamos savarankiškos valstybės biudžeto asignavimų valdytojos.

Įvertinus prisiimtus finansinius įsipareigojimus bei pasirašytas sutartis su tarptautinėmis finansų institucijomis, apsvarstyti piliečių prašymus 2002 metų biudžete numatyti lėšas kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę valstybės garantijų nuomininkams programos įgyvendinimui.

Komitetas, išanalizavęs asignavimų valdytojų sąmatas, Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymus, valstybės investicijų 2002–2004 metų programą, siūlo: sumažinti asignavimus atskiriems asignavimų valdytojams 68 mln. 397 tūkst. litų, iš jų naujai 2002 metais pradedamiems įgyvendinti investiciniams projektams – 2 mln. 65 tūkst. litų… 437 tūkst. litų – Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, 6 mln. 623 tūkst. litų – Seimo Kanceliarijai: iš jų 432 tūkst. litų – paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui – 624 tūkst. litų, ir 6 mln. 171 tūkst. litų – nepaprastosioms išlaidoms. 500 tūkst. litų – Vyriausiajai rinkimų komisijai, 1 mln. 844 tūkst. litų – Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo nario E.Maldeikio pasiūlymas, 2 mln. 594 tūkst. Lt – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programoms: Darbo rinkos profesinis mokymas ir konsultavimas, Jaunimo darbinės veiklos galimybių išplėtimas bei socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, 100 tūkst. Lt nedarbo mažinimas, 1 mln. 883 tūkst. Lt valstybės ir šalpos socialinės pensijos, valstybės socialinė parama 511 tūkst. ir 100 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms ilgalaikio turto įsigijimui. Tai siūlymas Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų.

450 tūkst. Lt – Ūkio ministerijai, 300 tūkst. Lt – Vidaus reikalų ministerijai, iš jų 300 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms, tai yra transportui išlaikyti, 4 automobilius perduoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. 300 tūkst. Lt – Žemės ūkio ministerijai, iš jų 300 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms, tai yra transportui išlaikyti, 4 automobilius perduoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. 40 mln. 500 tūkst. Lt – Finansų ministerijai valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimui. 500 tūkst. Lt – Krašto apsaugos ministerijai. 5 mln. Lt – Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos kovos su terorizmu programai vykdyti, priskiriant šią sumą prie išlaidų krašto apsaugai per kitas institucijas. Tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas.

1 mln. Lt – Švietimo ir mokslo ministerijai, iš jų 1 mln. Lt nepaprastosioms išlaidoms, t.y. 500 tūkst. Lt Respublikinio pedagoginio muziejaus rekonstravimui, 500 tūkst. Lt žemės ūkio mokyklos Dauguose šilumos tiekimo rekonstrukcijai. 3 mln. Lt – Kultūros ministerijai. Tai yra Seimo narių A.Matulevičiaus, G.Vagnoriaus, V.Rinkevičiaus ir E.Masiulio pasiūlymai, konkrečiai Valdovų rūmų investicinės programos sumažinimui nuo 7 mln. Lt iki 4 mln. Lt. 880 tūkst. Lt – Valstybės saugumo departamentui, programos Pasirengimas narystei NATO nepaprastosioms išlaidoms ir šias lėšas skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai nepaprastosioms išlaidoms įslaptintos informacijos apsaugai pagal NATO standartus. Šiais pasiūlymais STT skirtus asignavimus priskirti prie išlaidų krašto apsaugai per kitas investicijas. Tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos komitetų bei Seimo nario G.Vagnoriaus pasiūlymas. 1 mln. 161 tūkst. Lt – Valstybinei alkoholio kontrolės tarnybai. Pasiūlyti Vyriausybei išanalizuoti vykdomų funkcijų poreikius ir apsvarstyti galimybes šias funkcijas perduoti vykdyti kitoms institucijoms. Seimo nariai E.Maldeikis ir E.Masiulis.

283 tūkst. Lt – viešajai įstaigai Nusikalstamos prevencijos Lietuvoje centras, Seimo nario E.Maldeikio pasiūlymas. 1 mln. 100 tūkst. Lt – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos nepaprastosioms išlaidoms, Tauragės teritorinės muitinės, Panemunės kelio posto statybos investiciniam projektui, nes tas projektas yra peržiūrimas ir bus daug mažesnis.

1 mln. Lt – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, iš jų 500 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms, 500 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms. 360 tūkst. Lt – Šiaulių rajono savivaldybei, tai yra Šiaulių rajono Raudėnų pagrindinės mokyklos rekonstravimui ir priestato statybai, nes tai yra naujas objektas. 600 tūkst. Lt – Švenčionių rajono savivaldybei, Švenčionių rajono Pabradės “Ryto” vidutinės mokyklos priestato statybai, tai irgi naujas objektas. 465 tūkst. Lt – Varėnos rajono savivaldybei, Varėnos viešosios bibliotekos patalpų rekonstravimui, tai yra naujas objektas.

Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymus, siūlo Vyriausybei padidinti asignavimus 131 mln. 220 tūkst. Lt, iš jų baigiamiems investiciniams projektams 6 mln. 250 tūkst. litų. 160 tūkst. Lt būtų Seimo kontrolierių įstaigai paprastosioms išlaidoms, pastato Gedimino prospekte 27/2 eksploatacinėms išlaidoms, darbams, prekėms ir paslaugoms. Tai yra Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 35 tūkst. Lt – Žurnalistų etikos inspektoriaus įstaigai, Žmogaus teisių komiteto ir Seimo nario G.Steponavičiaus pasiūlymas. 350 tūkst. Lt – Aplinkos ministerijai, iš jų 350 tūkst. paprastosioms išlaidoms specialaus atašė etatui įsteigti. 1 mln. Lt – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tai gyventojų aprūpinimui ortopedijos ir kompensacine technika, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 10 tūkst. Lt – Susisiekimo ministerijai, Vilniaus aerouosto VIP salės išlaikymui, paprastosioms išlaidoms. 700 tūkst. Lt – Sveikatos apsaugos ministerijai, Rokiškio psichiatrinės ligoninės Sustiprintojo režimo skyriaus išlaikymui, Sveikatos reikalų komitetas. 200 tūkst. Lt – Vilniaus apskrities viršininko administracijai paprastosioms išlaidoms gestų kalbos vertėjo centro išlaikymui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 1 mln. 30 tūkst. Lt – Marijampolės apskrities viršininko administracijai, iš jų 1 mln. 30 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms Suvalkijos pensiono 100 vietų priestato statybos su 75 vietų valgykla investiciniam projektui, tai yra baigiamasis objektas. 1 mln. 250 tūkst. – Panevėžio apskrities viršininko administracijai, iš jų 1 mln. nepaprastosioms išlaidoms Rokiškio rajono Skemų pensionato statybos darbams užbaigti, 250 tūkst. Lt Rokiškio psichiatrinės ligoninės Sustiprintojo režimo skyriaus apsaugos stiprinimui pagal investicinį projektą. Tai yra Sveikatos reikalų komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. 525 tūkst. Lt – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos ligoninės spinalinių ligų skyriaus rekonstrukcijai užbaigti. 270 tūkst. Lt – Telšių apskrities viršininko administracijai, Telšių vaikų globos namų stogo renovacijai. 10 mln. Lt – apskričių administracijoms žemės reformos darbams vykdyti. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. 176 tūkst. Lt – Konkurencijos tarybai, 300 tūkst. Lt – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. 1 mln. Lt – Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 500 tūkst. paprastosioms ir 500 tūkst. Lt nepaprastosioms. 500 tūkst. Lt – Valstybinei darbo inspekcijai, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. 1 mln. 500 tūkst. Lt – Invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomoms programoms finansuoti. Tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo nario G.Steponavičiaus pasiūlymas. 40 mln. 500 tūkst. Lt – Valstybinei ligonių kasai. Nustatyti, kad 2002 m. valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis būtų nustatyta ne mažesnė negu 2001 m., tai yra sudarytų 187,2 litų. Finansavimo šaltinis yra skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimas. Biudžeto ir finansų, Sveikatos reikalų komitetų ir daugelio Seimo narių pasiūlymai. 60 tūkst. Lt – Valstybinei ligonių kasai akių protezų išlaidų įsigijimui kompensuoti. Sveikatos reikalų komitetas. 20 mln. Lt – mokslui ir studijoms, Aukštojo mokslo įstatymo įgyvendinimui, dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, dalyvio mokesčiams dalyvavimo tarptautiniuose mainuose bei Europos Sąjungos programose sumokėti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir kiti Seimo nariai.

1 mln. Lt – Kultūros ministerijos, Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Iš jų 1 mln. nepaprastosioms išlaidoms. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. 800 tūkst. Lt – Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui veiklai vykdyti. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. 200 tūkst. Lt – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paprastosioms išlaidoms. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. 6 mln. 900 tūkst. Lt teismams, iš jų 6 mln. paprastosioms išlaidoms, 900 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms Šalčininkų rajono apylinkės teismo rekonstrukcijai užbaigti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 6 mln. Lt – Generalinei prokuratūrai paprastosioms išlaidoms. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. 22 mln. 700 tūkst. Lt – Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, 20 mln. Lt būtų paprastosioms išlaidoms, 2,7 mln. Lt nepaprastosioms išlaidoms, pastatui Vilniuje Liepyno g. 7, įsigyti ir pritaikyti kriminalistinių ekspertizių tarnybos reikmėms. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Seimo nariai. 6 mln. 500 tūkst. Lt – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas. 2 mln. Lt – Kalėjimo departamentui prie Teisingumo ministerijos. Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir daugelio kitų pasiūlymas.

Taip pat norėčiau akcentuoti, kad komitetas, atsižvelgdamas į Seimo komitetų prašymus, siūlo Vyriausybei ieškoti finansavimo šaltinių ir padidinti 2002 metais asignavimus 81 mln. 936 tūkst. litų. Aš tiesiog taupydamas laiką jų nevardysiu. Visi tie siūlymai yra išdėstyti medžiagoje, kurią jūs turite. Taip pat noriu pasakyti, kad komitetas, atsižvelgdamas į kai kurių programų svarbą, siūlo Vyriausybei esant galimybei dar padidinti asignavimus taip pat 49 mln. 183 tūkst. litų. Pagal atskiras programas ir asignavimų valdytojus aš nenorėčiau vardyti, nes užimtų gana daug laiko. Kiek aš žinau, ir komitetų pirmininkai nori kalbėti, aš tik paliesiu esminius dalykus. Taip pat komitetas, atsižvelgdamas į komitetų ir Seimo narių siūlymus neskirti arba mažinti asignavimus, siūlo Vyriausybei, įvertinus šių asignavimų valdytojų vykdomų funkcijų svarbą, apsvarstyti galimybę sumažinti asignavimus 4 mln. 862 tūkst. litų. Tie siūlymai irgi yra išdėstyti mūsų medžiagoje, kurią pateiksime Vyriausybei. Taip pat komitetas pritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymui perskirstant lėšas tarp sveikatos apsaugos investicinių projektų; jie visi irgi yra surašyti.

Komitetas, atsižvelgdamas į komitetų ir Seimo narių siūlymus padidinti asignavimus asignavimų valdytojams, kurie įgyvendina bendras programas, siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę perskirstyti asignavimus tarp atskirų asignavimų valdytojų ir žinybų. Tie siūlymai taip pat yra išvardyti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo komitetų siūlymus, siūlo Vyriausybei spręsti valstybinių institucijų patalpų klausimą, visi tie punktai išvardyti. Komitetas, atsižvelgdamas į Seimo komitetų, Seimo narių siūlymus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp atskirų valstybės funkcijų ir asignavimų valdytojų krašto apsaugos, švietimo, sveikatos sistemose, taip pat įvertinti atskiriems asignavimų valdytojams skiriamų asignavimų pagrįstumą bei realų poreikį, perskirstyti asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių (t.y. funkcijų perdavimas), apriboti skolinių įsipareigojimų ūkio subjektams padengimą valstybės biudžeto lėšomis… Visi šie siūlymai yra paminėti jūsų turimoje medžiagoje. Jeigu aš juos visus skaityčiau, tai užtruktų gana ilgai. Komitetas siūlo, kad skolinių įsipareigojimų padengimai ūkio subjektams biudžeto lėšomis būtų apribojami tiesiog remiantis tam tikrų Seimo narių pasiūlymais.

Atsižvelgti priimant Vyriausybės nutarimą “Dėl 2002 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal patvirtintas programas”. Komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadas, siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, t.y. Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, paspartinti teisės aktų, reikalingų Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto įgyvendinimui, rengimą, t.y. savivaldybėms perduoti valstybės funkcijas – mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimą visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose perduoti savivaldybėms.

Ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad šioms komiteto išvadoms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Macaitį.

A.MACAITIS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė pateiktą Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių įstatymo projektą. Mes pateikėme savo išvadą. Komiteto siūlymai būtų tokie: “Siūlyti Vyriausybei pataisyti 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių įstatymo projektą Nr.IXP-1070 pagal Aplinkos apsaugos komiteto pateiktus siūlymus ir padidinti asignavimus 2002 metų biudžete taip: Aplinkos ministerijos Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai transporto išlaidoms 1 mln. Lt, Aplinkos ministerijos vykdomai aplinkos monitoringo programai 0,5 mln. Lt, Aplinkos ministerijos specialaus atstovo Briuselyje etatui įsteigti 350 tūkst. Lt, Aplinkos ministerijos miškų valstybinei kontrolei vykdyti 4,194 mln. Lt, Žemės ūkio ministerijai žuvų išteklių atkūrimo ir tyrimo programoms įgyvendinti 1,8 mln. Lt, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 6,2 mln. litų.

Minėtoms institucijoms skiriamų asignavimų papildomus šaltinius būtų galima nurodyti Privatizavimo fondą, valstybės valdymo struktūrų optimizavimą, taip pat būtų galima kalbėti ir apie kitus šaltinius. Komiteto posėdyje dalyvavo 7 komiteto nariai, ši nuomonė buvo priimta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką G.Kniukštą, ruošiasi Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.

G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva pasirinko integracijos į Europos Sąjungą kelią. Ši kryptis įtvirtinta ir Seimo patvirtintoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje. Dabar svarbiausia toliau ryžtingai reformuoti žemės ūkį ir kaimą, didinti ūkių konkurencingumą juos modernizuojant, kurti naujas darbo vietas, įvairinant ekonominę veiklą kaime. Deja, šie strateginiai valstybės tikslai gali likti neįgyvendinti, jeigu žemės ūkio finansavimas kitais metais nebus padidintas.

Neseniai pateiktoje Europos Komisijos metinėje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą pasakyta daug gerų žodžių, tačiau žemės ūkio sektoriaus įvertinimas gana kuklus. Cituoju: “Apskirtai Lietuva reformuoja žemės ūkį, tačiau daug svarbių priemonių dar likę neįgyvendinta.” Europos Komisijos minimos silpnos žemės ūkio vietos kaip tik ir sutampa su tomis, kurioms mūsų komitetas siūlo padidinti finansavimą. Štai citatos iš Komisijos raporto: “Nuo praėjusių metų pasiekta maža pažanga vykdant žemės reformą, ribota pažanga pasiekta inspektuojant sienas, iš 9 postų įrengtas tik vienas – Medininkų. Dabar taikomos paramos formos skiriasi nuo bendrosios žemės ūkio politikos mechanizmo principų. Reikia kurti naujas paramos administravimo struktūras, deja, tam skiriama per mažai dėmesio. Didinti administracinius gebėjimus, ypač diegiant integruotą administravimo ir kontrolės sistemą ir stiprinant mokėjimų agentūrą, taip pat ruošiantis įgyvendinti Europos Sąjungos finansuojamas kaimo plėtros programas.” Be to, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, netrukus prasidės Pasaulio prekybos organizacijos derybos dėl paramos žemės ūkiui mažinimo ir prekybos liberalizavimo. Jos gali trukti keletą metų, todėl mes privalome gerai pasirengti didėjančiai konkurencijai.

Ką prarasime, jeigu nebus atsižvelgta į Kaimo reikalų komiteto siūlymus? Pirmiausia, jei nebus pagerinti administraciniai gebėjimai, nepanaudosime daugiau kaip 1 mlrd. Lt Europos Sąjungos paramos kaimui ir žemės ūkiui. Nebaigta žemės reforma trukdo stambėti ir kurtis prekiniams ūkiams, aktyvinti žemės rinką, priimti Konstitucijos 47 straipsnio pataisas, įgyvendinti informacines ir paramos sistemas.

Toliau. Reforma – tai ne tik žemės reikalas, žemės reforma apima ir miestelius, ir miestus. Veterinarija – tai ne tik Europos Sąjungos išorinių sienų apsauga, bet ir vidaus rinkos apsauga nuo kontrabandos ir nekokybiškų produktų. Melioracija. Drenažo darbai beveik sustojo, sistemos genda, technika išpardavinėjama, dirvų kalkinimas iš esmės nevyksta, todėl nebus jokių galimybių pasiekti derybinėje pozicijoje numatytų gamybos kvotų. Dar noriu pabrėžti, gerbiamieji kolegos, kad žemės ūkiui tarnauja šiek tiek daugiau kaip pusė melioracijos įrenginių, likusieji tarnauja kitoms ūkio šakoms – tai pirmiausia miškai, žuvininkystė, susisiekimas, rekreacija, gyvenviečių vandentvarka.

Ir pagaliau apie kaimo kelius, kurie yra vieni blogiausių Europoje. Jokia investicija ar turistai į kaimą blogais keliais nevažiuos. Reikia baigti pradėtus tiesti kelius – juk įdėtas kapitalas tikrai pražus. Ką siūlo Kaimo reikalų komitetas? Jisai siūlo Vyriausybei pateiktą kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus ir pastabas. Padidinti valstybės biudžeto asignavimus Specialiajai kaimo rėmimo programai 167 mln. Lt ir iš viso skirti 395 mln. 845 tūkst. Lt, įskaitant akcizo už dyzelį grąžinimą – 68 mln. Lt ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 1998–2001 m. nuostolių (99 mln.) padengimą. Toliau. Padidinti valstybės biudžeto asignavimus žemės reformai 19 mln. Lt ir iš viso skirti 32 mln. Lt. Padidinti melioracijos ir dirvų kalkinimą 40 mln. Lt, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansinio iždo naudojimą vietiniams kaimo keliams tiesti. Nustatyti, kad kitais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo iždo apskritims būtų skiriami 5 mln. 1999 m. pradėtų tiesti kaimo vietinių bendrojo naudojimo kelių baigiamiesiems darbams apmokėti. Padidinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos finansavimą 9 mln. 675 tūkst. Lt ir iš viso skirti 11 mln. 700 tūkst. Lt. Padidinti valstybės biudžeto asignavimus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įvairioms programoms vykdyti 3 mln. 789 tūkst. litų.

Gerbiamieji kolegos, aš čia nurodžiau Kaimo reikalų komiteto pastabas ir pasiūlymus dėl kitų metų biudžeto projekto. Papildomų asignavimų žemės ūkiui šaltiniai: biudžeto pajamų didinimas, griežtinant kovą su kontrabanda, gerinant mokesčių administravimą ir muitinės darbą. Gerbiamoji finansų ministrė D.Grybauskaitė mums patvirtino, kad tuos 200 mln. Lt, kurių kaip tik trūksta kitų metų Kaimo rėmimo programai, įgyvendinus šias mano minėtas priemones, tikrai galima surinkti. Kitas dalykas (be abejo, tai svarstytinas dalykas) yra Privatizavimo fondas – 40 mln. skirti melioracijai.

Mano išvardytas problemas jūs girdėjote. Aš linkiu Seimui apsispręsti, kai bus priimamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kalbės Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Ruošiasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu jums Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl kitų metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.

Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą, atsižvelgiant į mūsų pastabas ir pasiūlymus. Kaip jūs girdėjote, Biudžeto ir finansų komitetas didelei mūsų pasiūlymų daliai pritarė. Norėčiau kai kuriuos komentarus dėl svarstymo komitete.

Yra keletas labai svarbių aplinkybių, kurios nulėmė diskusijas ir siūlymus dėl tolesnio biudžeto projekto tobulinimo. Pirma. Nagrinėdami biudžeto projektą, beveik visi susiduriame su didelėmis neišspręstomis valstybės ir visuomenės gyvenimo problemomis, kurioms reikia dar ne vienos dešimties mln. litų. Mūsų komitetas tai supranta ir žino. Tačiau nepamirškime strategiškai svarbaus ir, kaip dauguma tuo tikime, jau nelabai tolimo tikslo – būti pakviestiems į NATO 2002 m. pabaigoje. Lietuvos parlamento partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2001–2004 m. sako, kad asignavimai krašto apsaugai būtų ne mažesni kaip 2% bendrojo vidaus produkto. Liko lygiai metai. Mes dabar svarstome būtent tų ateinančių, sakykim, lemiamų metų biudžetą. Būtų apmaudu, jeigu dabar, skirstydami asignavimus, padarytume tą klaidą, kuri priimant sprendimą galėtų daryti įtaką NATO valstybių nuomonei, todėl komitetas pritarė valstybės biudžeto projekte numatytiems asignavimams krašto apsaugai 2002 m., išlaikant ne mažesnius asignavimus kaip 2% bendrojo vidaus produkto. Komitetas taip pat siūlo perskirstyti asignavimus taip: Krašto apsaugos ministerijai skirti 1,61% bendrojo vidaus produkto ir išlaidoms krašto apsaugai per kitas institucijas -0,39% bendrojo vidaus produkto.

Jeigu dėl šios srities, t.y. krašto apsaugos, galima ką nors šiek tiek koreguoti, tai (…) dėl sričių, tiesiogiai susijusių su krašto apsauga, su nacionalinio saugumo interesais. Saugumo sampratos pokyčiai po rugsėjo 11 d. įvykių JAV mus vertė atitinkamai koreguoti kitų metų biudžeto projektą ir atsižvelgti į naują saugumo situaciją. Todėl komitetas siūlo sumažinti 5 mln. Lt išlaidas Krašto apsaugos ministerijai ir tuos 5 mln. skirti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Kovos su terorizmu programai vykdyti, priskiriant šią sumą prie išlaidų Krašto apsaugai per kitas institucijas.

Iš esmės pritaręs įstatymo projekte numatomiems Valstybės saugumo departamento asignavimams, komitetas siūlo sumažinti asignavimus Valstybės saugumo departamento programai “Pasirengimas narystei NATO” 880 tūkst. Lt suma, numatyta nepaprastosioms išlaidoms, ir šias lėšas skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai nepaprastosioms išlaidoms, taip pat įslaptintos informacijos apsaugos tikslams pagal NATO standartus. Šiuos STT papildomai skirtus asignavimus priskirti prie išlaidų krašto apsaugai per kitas institucijas. Taigi šios lėšos neviršija 2% bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai ir bus panaudotos valstybės reikmėms nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos prasme.

Negalime taikytis su vargana ir, kaip projekte buvo planuojama, dar blogesne policijos finansine padėtimi. Taip mes galime padaryti, sakyčiau, tam tikrą didelę skylę, didelę angą nacionalinio saugumo sistemoje, užtikrinant visuomenės saugumą. Todėl komitetas siūlo papildomai skirti 10 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų programai “Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų reikalavimų (standartų) narystei Europos Sąjungoje siekimas” (paprastosioms išlaidoms), atitinkamai mažinant valstybės biudžeto asignavimus valstybės valdymo išlaidoms. Komitetas siūlo papildomų lėšų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos finansuoti ieškoti ir decentralizuojant valstybės valdymą, mažinant kai kurių ministerijų įsteigtų viešųjų įstaigų ir valstybės valdymo institucijų funkcijų dubliavimą, kai kurias funkcijas perduodant apskritims. Komitetas taip pat pritarė įstatymo projekte numatomiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Ginklų fondo ir Šaulių sąjungos asignavimams. Siūlymams tobulinti biudžeto projektą pagrindiniam komitetui buvo pritarta bendru sutarimu. Tačiau trys komiteto nariai yra išreiškę atskirąją nuomonę dėl Šaulių sąjungos biudžeto, nepritardami skirti sąjungai, kaip visuomeninei organizacijai, lėšų.

Reikia pasakyti, kad po svarstymo yra įteiktas atskiras ponios R.Juknevičienės raštas, kuriame pabrėžiama, kad apsvarsčiusi visas aplinkybes ji palaiko Vyriausybės siūlomą biudžeto projektą, t.y. nepritaria komiteto nuostatai didinti deltą nuo 0,38% iki 0,39% bendrojo vidaus produkto, kaip minėjau, 5 mln. litų, kurie būtų skiriami policijai kovos su terorizmu programai. Noriu pasakyti, jog krašto apsaugos ministras šią mūsų poziciją suprato.

Turiu pasakyti atskirai dėl vieno punkto, dėl kurio už kalbėjo 8, 4 susilaikė. Tai buvo siūlymas ne dėl paties biudžeto projekto, o siūlymas Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos peržiūrėti programas ir ieškoti galimybių dėl Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų panaudojimo, kompiuterinės balistinės identifikacijos sistemos įsigijimo ir policijos greitojo reagavimo rinktinės “Aras” pasirengimo kovoti su terorizmu įsigyjant ginkluotę ir specialią techniką bei panaudojant šias priemones bendroms programoms. Tai nesusiję su biudžetu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūs pateikėte ir trijų Seimo narių atskirąją nuomonę, todėl specialiai jų nekviesiu. Toliau kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis. Ruošiasi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas spalio 29 dieną apsvarstė teikiamą biudžeto projektą ir konstatavo, kad mokslo ir studijų srityje šis projektas prieštarauja liepos 12 d. Seime patvirtintai Vyriausybės programai ir nenumato, kaip įpareigoja Vyriausybės programa ir 2000 m. gruodžio 28 d. priimtas Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymas, būtinų valstybės asignavimų mokslui ir studijoms.

Skirtumas tarp biudžeto projekte ir įstatymo numatytų asignavimų sudaro 140 mln. litų. Be to, į valstybės asignavimus įskaičiuojami 130 mln. prognozuojamų nebiudžetinių, t.y. pačių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų uždirbamų arba pagal tarptautinius kontraktus gaunamų lėšų. Biudžeto projekte mokslui ir studijoms numatyti 612 mln. vietoj privalomų pagal įstatymą 752 mln. neatitinka pačios Vyriausybės liepos 5 d. nutarimu patvirtintos minimalių lėšų skaičiavimo ir skyrimo metodikos, pagal kurią vien nepaprastosioms valstybinių aukštųjų mokyklų išlaidoms būtina skirti 697 mln. litų. Toks biudžeto projektas mokslui ir studijoms taip pat prieštarauja Konstitucijos 131 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 daliai ir Seimo statuto 174 straipsnio 2 daliai. Jis neleidžia įgyvendinti Seime priimtų įstatymų, palaikyti mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūras, tęsti mokslo ir studijų institucijų reformos ir artėti prie Europos Sąjungos šalims būdingų standartų.

Kartu norėčiau padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui už jų siūlymą padidinti asignavimus visoms trims esminėms mokslo ir studijų programoms, t.y. Aukštojo mokslo įstatymo pataisų įgyvendinimui, šiokiam tokiam darbuotojų užmokesčio padidinimui nuo rugsėjo 1 d. ir tarptautinių projektų ir programų vykdymui. Tačiau numatytas 20 mln. litų, deja, netenkina šių trijų programų, nes vien joms įgyvendinti minimaliai skaičiuojant reikėtų ne 20 mln., o 47 mln. litų.

Švietimo srityje šis biudžeto projektas, komiteto nuomone, nesudaro sąlygų tęsti esmines mokyklų sistemos reformas. Tarp jų svarbiausios tokios: tęsti mokyklų kompiuterizavimą (trūksta 14 mln. litų), įgyvendinti visavertį moksleivio krepšelį, įgyvendinti moksleivių pavėžėjimo programą, aprūpinti mokyklas legalia programine įranga, taip pat tęsti mokyklų renovaciją, vaikų nusikalstamumo, vasaros poilsio, narkomanijos prevencijos programas.

Kultūros srityje tarp esminių šio biudžeto projekto trūkumų komitetas nurodo tai, kad nenumatoma būtinų asignavimų paveldo ir archyvų išsaugojimui, bibliotekų aprūpinimui būtiniausiais leidiniais ir jų kompiuterizavimui, taip pat nekomercinei spaudai, nekomercinei žiniasklaidai, profesionaliai ir mėgėjų meninei veiklai remti, taip pat Nacionalinio operos ir baleto teatro ir Nacionalinės filharmonijos veiklai užtikrinti.

Komitetas, atidžiai išnagrinėjęs biudžeto projektą, teikia keletą siūlymų dėl racionalaus, taupaus valstybės asignavimų panaudojimo ir tokiu būdu sutaupytų lėšų skyrimo švietimui ir mokslui – strategiškai prioritetinėms šalies gyvenimo sritims. Tarp šių siūlymų kaip esminius leiskite paminėti bent kelis.

Pirma, būtinumą kooperuoti mokslo ir studijoms bei krašto apsaugai skiriamas lėšas abipusiai naudingu pagrindu, t.y. nekuriant naujų karinio mokymo centrų ir mokyklų, rengiančių karo inžinierius, karo medikus, kalbų specialistus ar kitus specialistus, bet užsakant tokių įvairiausių reikalingo profilio specialistų rengimą, jų kvalifikacijos kėlimą, taip pat atsargos karininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, rengimą civilinėse aukštosiose mokyklose šioms perduodant reikiamus asignavimus.

Apie akivaizdžią disproporciją tarp investicijų į civilinį ir karinį sektorių byloja tai, kad biudžeto projekte vienai karinei mokymo įstaigai, t.y. Lietuvos karo akademijai, kurioje mokosi 640 kariūnų, investicijų programai numatoma skirti 10 mln. litų, t.y. daugiau nei kartu paėmus 5 pagrindines universitetines aukštąsias mokyklas, kuriose studijuoja 56 tūkst. būsimųjų įvairaus profilio specialistų, pradedant medikais, inžinieriais ir baigiant karo lakūnais.

Antra. Būtina valstybės užsakymu ir konkurso tvarka civilinėse mokslo įstaigose vykdyti šiuolaikinei krašto apsaugai reikalingus mokslinius tyrimus moderniųjų technologijų kūrimo ir panaudojimo srityse, taip pat NATO programas ir projektus.

Trečia. Tik Lietuvos mokslo ir studijų institucijos yra pajėgios ir turėtų perimti valstybės užsakymus kurti efektyvias priemones bioterorizmo profilaktikai. Tokios Švietimo ir mokslo ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos suderintos mokslo ir studijų programos pagal preliminarius skaičiavimus sutaupytų 2002 m. valstybės biudžete mažiausiai 70 mln. litų, kurie galėtų itin naudingai kraštui papildyti mokslo ir studijų sritį, kuri, palyginus Lietuvą su kitomis pretendentėmis į Europos Sąjungą, yra finansuojama prasčiausiai.

Komitetas taip pat siūlo Seimui ir Vyriausybei atkreipti dėmesį į nepagrįstai didelį daugelio valstybės institucijų, ministerijų ir įvairių tarnybų finansavimą, kuriame racionaliai peržiūrėjus vien nepaprastųjų lėšų dalį būtų galima sutaupyti 36 mln. litų. Konkretūs siūlymai yra išdėstyti komiteto sprendime.

Galiausiai didžiulius neišnaudotus prarandamus rezervus komitetas mato iki šiol nesutvarkytoje mokesčių surinkimo ir muitinių darbo veikloje, nes milžiniškos taip trūkstamos lėšos nepaisant akivaizdaus bendrojo vidaus produkto augimo aplenkia valstybės biudžetą. Dėl to labiausiai kenčia ir yra žlugdomos sritys, nuo kurių priklauso visa krašto perspektyva, tarp jų pirmiausia švietimas, mokslas ir studijos.

Vadovaudamasis šiais argumentais, taip pat dėl akivaizdžių prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir priimtiems įstatymams, komitetas šių metų spalio 29 d., aš cituoju sprendimą, kuris buvo priimtas, “nepritarė teikiamam biudžeto projektui ir siūlo Vyriausybei jį pataisyti”. Už šį sprendimą balsavo 8 komiteto nariai, prieš nebuvo, susilaikė 4. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką K.Kuzmicką. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

K.KUZMICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų puikiai matote, kokia susiklostė situacija, ir puikiai žinote, nes ne vienas gavote laiškus iš Gydytojų sąjungos ir iš kitų gydytojų organizacijų, kurie prašo, reikalauja, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad sveikatos biudžetas sudarytų 5% nuo bendrojo vidaus produkto. Šio įstatymo kol kas nebuvo laikytasi ir didžiausias procentas buvo 4,8%, kuris nuo 1998 m. mažėjo ir šiais metais sveikatos apsaugai buvo skirta 4,3% BVP. Mūsų Sveikatos reikalų komiteto nuomone, būtų tikslinga, kad būtų sustabdytas finansavimo mažinimas sveikatos apsaugai šiais metais. Todėl mes, svarstydami biudžetą, pasiūlėme pirmiausia nemažinti Privalomajam sveikatos fondui skiriamų lėšų ir nemažinti už valstybės draudžiamus asmenis. Tam buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete ir papildomai nuspręsta skirti 40,5 mln. litų. Esam už tai labai dėkingi. Tačiau mūsų siūlymas buvo grąžinti šių metų finansavimą, taip pat ieškoti galimybių sugrąžinti biudžeto įsiskolinimus Privalomajam sveikatos fondui už 1998–1999 m., tas sudaro 121 mln. Lt, ir siūlėme 50 mln. Lt šių skolų surasti galimybių grąžinti kitais metais. Tam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, todėl mes atkreipėme dėmesį, kad Vyriausybė ieškotų galimybių šioms lėšoms surasti.

Taip pat buvo pritarta mūsų pasiūlymui dėl lėšų skyrimo ypač pavojingų užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės programai, bet visiškai nenumatytas padidinimas, mes prašėme 4 mln., imunoprofilaktinei programai. Gerbiamieji, mes puikiai žinome, koks yra vakcinavimo lygis Lietuvoje. Jis tikrai atitinka Europos reikalavimus, mes turime tokį lygį ir turime džiaugtis. Tačiau jeigu bus skirta 3,8 mln. Lt imunoprofilaktinei programai, kitais metais mes tikrai negalėsime išlaikyti šito lygio ir turėsime nupirkti perpus mažiau vakcinų, nes poreikis yra 8 mln. litų. Todėl mes prašėme didinti šiai programai dar 4 mln., nes nenuspėjamai gali padidėti įvairių susirgimų, nenuspėjamai gali padidėti išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pasekmėms naikinti, tai yra gali labai padidėti lėšos gydymo išlaidoms.

Į kitus komiteto siūlymus, perskirstant lėšas pagal investicinių projektų ribas, Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies atsižvelgė, pritardamas arba siūlydamas Vyriausybei surasti lėšų. Mes esame tuo patenkinti. Pačioms programoms skirtos lėšos yra sumažintos. Bet mes, suvokdami situaciją, esamą situaciją valstybėje, priėmėme sprendimą… kad sveikatos apsaugos sistemoje nepanaudojamos visos programinės lėšos, iš dalies pritarėme, kad kitais metais galėtų būti toks finansavimas. Komitete bendru sutarimu buvo visi už. Siūloma įstatymo projektą Vyriausybei pataisyti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką A.Sakalą. Ruošiasi Užsienio reikalų komiteto atstovas.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas pagal savo kompetenciją turėjo 22 valstybines institucijas bei įstaigas. Po visų poreikių kruopštaus tyrimo komitetas Vyriausybei ir Biudžeto ir finansų komitetui siūlė padidinti finansavimą 88 mln. Lt, nes teisėtvarkos institucijų finansavimas kasmet mažėja. Nors, atrodo, prielaidų mažėjimui išoriniai veiksniai nesudaro. Apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas siūlo apytiksliai apie pusę sumos, tai yra 43,5 mln. litų. Norėtume padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, kad rado galimybę padidinti finansavimą Policijos departamentui, būtiną finansavimą, Priešgaisrinei apsaugai, Europos teisės departamentui, taip pat Revizijų departamentui. Bet tuo padėkos ir baigiasi, nes visur kitur finansavimas yra ne toks, koks turėtų būti.

Kolegos, teisingumo sistema nėra vien teismas, nėra vien policija, nėra vien prokuratūra. Tai yra darni sistema. Jeigu policija blogai dirbs, prokuratūra neturės ką veikti, teismai taip pat. Jeigu policija gerai dirbs, bet prokuratūra neturės lėšų ir negalės gerai veikti, teismams nebus ką veikti, bylos į teismus bus siunčiamos prastos ir teismai jas atmetinės, nuo to kentėsime mes visi. Pagaliau jeigu teismai blogai veiks, ką galima kalbėti apie teisėtumo įgyvendinimą. Jeigu visos trys grandys gerai dirba, jos kažką nuteisia. Piliečiai yra laikomi kalėjimuose, bet jeigu kalėjimams neskiriamos lėšos, iškyla toks klausimas (tiesiog norėčiau paklausti Vyriausybės): ar Vyriausybė rengiasi skelbti didelę amnestiją ir sumažinti kalinių skaičių, ar ne? Jeigu ne, kieno sąskaita bus sutaupytos šitos lėšos? Kalėjimų departamentui reikia 13 mln. litų, siūloma 2 mln. litų. Aš klausiu, iš ko mes taupysime, ką ten galime sutaupyti? Kalinių maistą? Prašom, streikai garantuoti, riaušės garantuotos. Apsaugai taupykime, drabužiams taupykime. Dabar kontrolieriai vaikšto apsirengę treningais, nes nėra pinigų uniformoms, jokioms uniformoms. Pagaliau buvo numatyta, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, visą kalėjimų sistemą palaipsniui perduoti privačiai apsaugai, ne karinei apsaugai, bet kitai apsaugai. Buvome numatę, ir Kalėjimų departamentas buvo numatęs dėl lėšų trūkumo paimti patį mažiausią kalėjimą ir Teisingumo departamentui pavesti saugoti tą kalėjimą, Teisingumo departamento sudarytoms privačioms ar valstybinėms struktūroms, bet ne kariškiams. Deja, dabar šitų lėšų nėra. Ką mes pasakysime vizituotojams iš Europos Sąjungos, kad mes šito nedarome? O būtume galėję pasakyti, kad pradėjome, lėšų turime mažai, bet jau šiais metais patį mažiausią Vilniaus kalėjimą perduosime civilinei apsaugai.

Taigi, kolegos, padėtis yra tokia. Yra ir daugiau įdomių dalykų. Sakykime, teismų sprendimai ir prokuratūros darbas labai priklauso nuo teismų ekspertizės. Jeigu kas lankėsi Teismų ekspertizės institute, matė, kad jie dirba prieštvanine aparatūra, nes naujai aparatūrai neskirta pinigų. Jie prašė šiemet skirti bent 1 mln. su trupučiu moderniai aparatūrai įsigyti, kad jie galėtų tirti finansines bylas, klastočių bylas, kortelių klastojimo bylas ir visokias kitokias bylas. Šito nėra. Vadinasi, prokuratūra dėl ekspertizės priversta dažnai kreiptis į užsienio valstybes, kurios turi tokią aparatūrą. Užsienio valstybės to dykai nedaro, daro už pinigus. Ir tie pinigai yra gana dideli. Vadinasi, mes čia sutaupome 1,5 mln. Lt, o ten prarandame kur kas daugiau, neįskaitant kokybės.

Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo apsvarstęs visus siūlymus, vieningai pritaręs bendru sutarimu dėl 88 mln. Lt iš biudžeto, kuriuos aš minėjau. Bet yra kaip yra. Aš kviečiu Vyriausybę dar gerai pagalvoti, ką darome su teisėtvarkos sistema. Jeigu iš tikrųjų manome, kad Generalinei prokuratūrai reikia mažinti lėšas, Kalėjimų departamentui mažinti lėšas, aš prašyčiau pasakyti, kokių funkcijų jie neturi vykdyti. Galbūt reikėtų dalį kalinių paleisti, paskelbti amnestiją ar ką nors panašaus. Tai būtų klausimo sprendimas. Bet kol šito nėra, aš tiesiog nežinau, kaip tos institucijos dirbs toliau. Taigi mano prašymas būtų Vyriausybei dar kartą peržiūrėti – už tai, ką pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas, ačiū – ir rasti sprendimą patiems, nes teisėtvarka yra toks jautrus dalykas, kad vis dėlto mes neturėtume labai lengvai braukti procentus, ypač kiekvienais metais mažindami lėšas.

Beje, mūsų komitetas nurodė ir galimus finansavimo šaltinius, aš necituosiu jų, dokumentai yra visiems išdalyti. Baigdamas pasakysiu, pailiustruosiu iš praktikos vieną lietuvišką patarlę, kaip Lietuvoje atrodo patarlė “Keturios auklės – vaikas be galvos”, ir keturios žymios auklės, o ne šiaip kokios piemenų lygio auklės. Štai informuosiu jus, kad Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 metais savo nutarimu Nr.788 įsteigė viešąją įstaigą – Nusikalstamumo Lietuvoje prevencijos centrą. Tas centras teikia informaciją teisėsaugos institucijoms, savivaldybėms apie visą nusikalstamumą Lietuvoje, įskaitant visokias nusikaltimų rūšis.

Taigi toliau. Informuosiu, kas yra steigėjai. Steigėjai yra tokios garbingos institucijos kaip Lietuvos Respublikos Seimas (jūs visi esate steigėjai), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (štai sėdi ten), Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Keturios garbingiausios Lietuvoje institucijos. Tačiau per kažkokią klaidą (aš nežinau, pačiame biudžeto projekte buvo numatyta 283 tūkst. litų šiai įstaigai finansuoti, o mūsų komitetas, peržiūrėjęs jų darbą, dar prašė 120 tūkst. litų), kaip matėte iš biudžeto projekto, šiai institucijai nebuvo skirta ne tik papildomų lėšų, o net neskirta nė cento. Taigi, kolegos gerbiamieji steigėjai, įstaiga nepanaikinta, o jokio finansavimo nėra. Taigi keturi steigėjai nukirto galvą savo kūdikiui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateiks V.Stankevič. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

V.STANKEVIČ. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitete, kaip papildomame komitete, buvo apsvarstyti Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos ekonominės plėtros agentūros biudžetų projektai.

Krašto apsaugos ministerijos biudžetas buvo pateiktas, mūsų komitetas balsų dauguma balsavo už pateiktą projektą. Aštuoni komiteto nariai balsavo už, vienas – prieš, bet po mūsų balsavimo buvo padaryti struktūriniai biudžeto pakeitimai, apie šiuos pakeitimus kalbėjo ponas A.Sadeckas. Šioje vietoje mes norėtume pažymėti, kad lėšos lyg ir liko Krašto apsaugos ministerijos biudžete, bet Užsienio reikalų komitetas labai tikslingai dirba su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija mūsų užsienio politikos prioritetų įgyvendinimo link ir mes norėtume pasakyti, kad vadinamajai Deltai, tai yra savotiškas NATO šalių standartas, finansavimas yra nustatytas 0,2. Mes projekte turėjome 0,38, dabar po šio pakeitimo, ko gero, bus 0,39. Tai tikrai nėra tragedija, bet vis dėlto aš norėčiau pasakyti, kad jeigu toliau taip eis, nors mes šiandien dar nebalsuojame už biudžetą, dar matau labai daug visokių pasiūlymų, jeigu šita Delta didės arba apskritai bus kokių nors pakeitimų Krašto apsaugos ministerijos biudžete, mūsų pareigūnams iš Krašto apsaugos ministerijos bus labai sunku įrodyti mūsų partneriams, kad mes tikrai skiriame 2% bendrojo vidaus produkto.

Užsienio reikalų ministerijos biudžetas. Po svarstymo ir pateikimo mes pastebėjome, kad biudžetas yra labai sumažintas, taip pat neskirta lėšų regioniniam bendradarbiavimui. Manome, kad tai yra didžiulis minusas. Ateityje Užsienio reikalų komitetas pasiryžęs daug tikslingiau dirbti prie Užsienio reikalų ministerijos biudžeto, ir dabar mes užsiimame šia problema. Aš turiu omenyje regioninį bendradarbiavimą ir apskritai, kad Užsienio reikalų ministerija yra, kaip jūs suprantate, strateginė ministerija, vykdanti mūsų strateginius uždavinius, todėl ir finansavimas turi būti geresnis. Bet, kita vertus, mes suprantame, kokia yra bendra biudžeto situacija, todėl vis dėlto komiteto nariai balsų dauguma balsavo už šį biudžetą, nors kolegos liberalai balsuodami susilaikė.

Pritaręs Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto projektui, Užsienio reikalų komitetas pritarė papildomų 477 tūkst. litų poreikiui jo vykdomai informavimo programai ir papildomų 950 tūkst. litų poreikiui viešajai įstaigai Vertimo dokumentacijos ir informacijos centras, kuris atlieka Europos Sąjungos teisės aktų vertimą. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė mūsų siūlymus ir iš dalies jiems pritarė, už tai mes dėkojame.

Taip pat apsvarstęs Lietuvos ekonominės plėtros agentūros biudžeto projektą, Užsienio reikalų komitetas kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, prašydamas padidinti jos ateinančių metų finansavimą įvairioms programoms vykdyti. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra pageidavo papildomai 1 mln. 600 tūkst. litų biudžeto asignavimų. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs mūsų prašymą ir siūlymą, iš dalies pritarė. Taip pat mes matome, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei reorganizuoti šią įstaigą. Mes manome, kad tai yra teisingas sprendimas ir siūlymas.

Mielieji kolegos, baigdamas aš vėl noriu grįžti prie Krašto apsaugos ministerijos biudžeto. Noriu priminti, kad mes dabar, prieš Prahos susitikimą, turime baigiamąjį pasirengimo etapą. Tai mums visiems labai svarbus momentas, labai svarbu išlaikyti dabartinį tempą, t.y. labai svarbu įrodyti visiems, kad mes turime 2% bendrojo vidaus produkto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai ir atstovai, gerbiamieji savivaldybių atstovai, kurių čia nemažai yra. Mūsų komitetas, nagrinėdamas kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių projektą, išnagrinėjo Savivaldybių asociacijos pateiktus siūlymus ir pastabas, daugelio savivaldybių pasiūlymus (ypač daug siūlymų buvo iš Švenčionių, Kėdainių, Kretingos ir kitų savivaldybių), taip pat įvertino savivaldybių finansinę padėtį ir pagrindiniam komitetui, ir Vyriausybei pateikė konkrečius pasiūlymus.

Malonu pažymėti, kad pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės atsižvelgė į mūsų siūlymus, jiems pritarė bei pasiūlė Vyriausybei toliau tobulinti ir nagrinėti. O kalbant apie kitų metų savivaldybių biudžetus ir šių metų finansinę padėtį, reikia pasakyti, kad situacija nėra gera ir kitais metais ji negerės. Jeigu nagrinėtume skaičius, kaip yra pateikta, tai atrodytų, kad 216 mln. litų savivaldybių biudžetai kitais metais turėtų didėti, tačiau, lyginant su šių metų biudžetu tuos pačius rodiklius, iš tikrųjų savivaldybių biudžetai gali didėti tik apie 30 mln., t.y. reikėtų minusuoti iš 3,4 milijardų 56 milijonus kapitalo investicijų, kurios praeitais metais nebuvo įtraukiamos į apskaitą, t.y. šiais metais nebuvo įskaityta į bendrą biudžeto sumą, negautos pajamos 1997–2000 m., kurios daugiausia bus skirtos įsiskolinimams padengti, tai 64,5 mln., tai irgi, sakykim, praeities dalykai ir, palyginti su šių metų biudžetu, negalima būtų pasakyti, kad didėja kitų metų biudžetas. Taip pat 64 mln. didėja moksleivio krepšelis, o didėjant moksleivio krepšeliui, mažėja savivaldybių išlaidos, konkrečiai švietimo įstaigų išlaikymui. Taigi įvertinus dar ir tai, kad savivaldybės turi apie 0,5 mlrd. įsiskolinimų ir šių metų biudžetas iki lapkričio 1 d. nevykdomas maždaug apie 130 mln., jeigu didėja tik per 30 mln., jeigu didės, tai štai kokia yra kitų metų finansinė padėtis. Savivaldybių asociacijos ir mūsų nuomone, nevisiškai realiai prognozuojamos kitų metų pajamos, ypač fizinių asmenų pajamos. Daugelis savivaldybių, ypač Švenčionių ir kitų, konkrečiai ir Mokesčių inspekcijos, sako, kad yra padaryta klaidų, nes tokios, kokios prognozuojamos kitų metų šių savivaldybių ir kitų biudžeto pajamos, yra nerealios ir nebus vykdomos.

Ką pasiūlė mūsų komitetas? Mūsų komitetas pasiūlė sumažinti asignavimus valdymui. Aš kai kurias didesnes sumas paminėsiu. Čia jau buvo minėta, mūsų nuomonė sutampa su Seimo kanceliarijos. Mes siūlėm sumažinti 5 mln., Biudžeto ir finansų komitetas šiek tiek daugiau. Mes taip pat drįstam siūlyti sumažinti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kapitalo investicijoms 2 mln., nes tai yra naujas objektas, nauja investicija, o pagal Valstybės kontrolės ataskaitą ir iš tikrųjų esamą situaciją daug objektų statoma penkerius ir daugiau metų, jiems kitais metais skiriama labai mažai, po 1 mln. po 1,5 mln., po 2 mln. ir tokiais tempais, sakykim, vykdant kapitalo investicijas, tai daugelis savivaldybių švietimo, medicinos objektų dar būtų statomi penkerius metus. Tai štai valstybė planuoja kapitalo investicijas, statybas 10 metų. Tai ar čia valstybinis požiūris į tuos dalykus? Verslininkas niekada ir nepradeda investuoti, jei planuojama statyti 10 metų. Todėl aš atkreipčiau, labai atkreipčiau Finansų ministerijos dėmesį į tai, kad vis dėlto pagal tuos mūsų pasiūlymus, kur siūloma naujiems objektams neskirti, tai taip ir padaryti, o skirti baigiamiems objektams arba anksčiau pradėtiems statyti objektams. Taip pat mūsų komitetas, įvertinęs tokią finansinę padėtį, siūlo nemažinti skolinimosi limito, o jeigu jį ir mažinti, tai labai neženkliai, nes matom, kokia bus kitais metais finansinė situacija. Apie tai kalba skaičiai.

Toliau. Vis dėlto įvertinę finansinę padėtį siūlom (ko gero, per 100 mln. nebus vykdomos šių metų pajamos) bent iš dalies kompensuoti šių metų negaunamas pajamas, bent 50%, ieškoti galimybių. Gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria ir mano, kad tokių galimybių nėra. Tačiau visuomet ieškant, analizuojant galimybių galima rasti. Aš tiktai dalį kapitalo investicijų paminėjau, bet galima būtų jų paminėti ir daugiau. Analizuojant įvairias programas, galima žiūrėti, ar būtinos tos programos, ar nebūtinos. Manau, kad viską labai kruopščiai įvertinus ir nepaisant, kas parengė tas programas, kokia ministerija ir kokia valstybės žinyba, nepaisant to, realiai pažiūrėti, ar tų išlaidų reikia ir kur jų labiausiai reikia.

Toliau. Mūsų komitetas atkreipė dėmesį į naujų įsteigtų savivaldybių finansavimą ir jų finansinius reikalus, nes Vyriausybė steigdama naujas savivaldybes iki šiol nėra išsprendusi pagrindinių problemų, tai yra nei turtas perduotas kai kurių savivaldybių iš vienos kitai, nei kreditoriniai įsiskolinimai perduoti, padalinti arba kitaip išspręsti. Todėl naujos savivaldybės neprisiima kreditorinių įsiskolinimų, tai ne jų palikimas, o senos savivaldybės tam neturi finansinių išteklių. Nieko nesprendžiant esant tokiai situacijai, žinoma, reikalai stovės vietoje ir, galima sakyti, gali būti areštuojamos sąskaitos, kaip tai daroma Trakų savivaldybėje, apskritai paralyžiuojamas savivaldybės darbas. Komiteto nariai pritaria komiteto siūlymams. Už juos balsavo: už – 7, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius. Ruošiasi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

G.DALINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Mūsų komiteto poreikiai kukliausi. Komitetas supranta vieną svarbiausią dalyką, kad visas valstybės biudžetas yra persunktas žmogaus teisių sauga, žmogaus teisių įgyvendinimu, taigi mes komitete turėjome uždavinį svarstyti pasiūlymus tų įstaigų, kurių Seimas yra steigėjas, gerbiamajam A.Sakalui reikia pritarti, ir Seimas atsako už jų veiklos galimybes. Taigi mūsų komitete Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga prašė, kad būtų vykdomas įstatymas ir būtų padidintos išlaidos jų darbo užmokesčiui skirti. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prašė, kad dar būtų skirta, nes didėja darbo krūvis, daugėja pavedimų ir skundų. Seimo kontrolierių įstaiga prašė spręsti Vyriausybės, neatidėliotinai spręsti, Gedimino prospekte 27 esančio pastato klausimą, nes Seimo kontrolierių tarnybą slegia būtent jų balansui priklausantis šis milžiniškas pastatas miesto centre ir, deja, neišsprendžiantis jų egzistencijos klausimų. Jie užima Seimo patalpas. Taip pat jie prašė padidinti paprastąsias išlaidas, kad nors liktų praeitų metų biudžetas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras prašė, kad būtų skirta išlaidoms, nes programos yra svarbios žmogaus teisių požiūriu atkuriant teisingumą tų žmonių, kurie prašo patvirtinti jų istorinės praeities tiesą, o tam reikalingos sumos pinigų. Aš nenoriu šiandien vardyti tų skaičių, jie yra kuklūs, tačiau noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam mes ir teikėm šiuos pasiūlymus, iš dalies kiek galėjo atsižvelgė. Aišku, nėra kalbos, svarstant Žmogaus teisių komitete labai sunku rasti tuos šaltinius, nes tai yra vis dėlto perskirstymo sistema ir, deja, mes negalim nurodyti tų šaltinių, kurie tarsi nebūtų pastebėti mūsų Vyriausybės projekte. Taigi komiteto sprendimas pagal Seimo statuto 150 straipsnį – iš esmės pritarti įstatymo projektui. Buvo prašymas siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pirmininkas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstant šį klausimą, kad ir kiek būtų skirta lėšų, visada bus mažai. Malonu pranešti, kad svarstant Socialinių reikalų ir darbo komitete mano kolegos Seimo nariai realiai pasvėrė šiandieninę ekonominę situaciją. Apsvarstę biudžetą pasiūlėme Biudžeto ir finansų komitetui atkreipti dėmesį, kad kai kurioms sritims reikėtų skirti daugiau lėšų. Kartu komitetas prašė atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kurioms sritims, mūsų manymu, buvo skirtos per didelės lėšos, ir mes patys pasiūlyme jas sumažinti. Galbūt dėl tokio komiteto požiūrio, svarstant mūsų siūlymus Biudžeto ir finansų komitete, daugumai Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymų buvo bent iš dalies pritarta. Norėčiau pakomentuoti tuos siūlymus.

Socialinės apsaugos sritį sudaro daugiau vartotojai negu to biudžeto pinigų kūrėjai. Yra gal tik viena institucija, kuri netiesiogiai daro įtaką biudžetui – tai Darbo inspekcija, nes nuo Darbo inspekcijos veiklos priklauso, ar valstybė gali surinkti daugiau mokesčių, ar juos prarasti. Aš kalbu apie nelegalų darbą. Turbūt jūs prisimenate, kai pavasarį Darbo inspekcija visas savo jėgas skyrė kovai su nelegaliu darbu, ir iš karto buvo išaiškinta labai daug atvejų, kur kas daugiau negu per visus metus. Todėl reikia džiaugtis, kad buvo rasta pinigų keliems etatams. Deja, kitiems dalykams nebuvo skirta reikiamos pinigų sumos. Todėl iškilo klausimas, ar Darbo inspekcija galės realiai vykdyti savo funkcijas. Mes prašėme padidinti Darbo inspekcijai 670 tūkst. paprastąsias išlaidas. Biudžeto ir finansų komitetas rado papildomų 500 tūkst. litų. Mes sutikome su tokia sąlyga. Kiekvienais metais mes vis tiek tiksliname biudžetą, ir, manau, jeigu tų lėšų kiek nors trūktų, patikslindami biudžetą mes sugebėsime padengti ir tas lėšas, kurių trūktų Darbo inspekcijai. Reikia pasakyti, kad išaiškinti nelegalūs darbo atvejai pagal primityvų skaičiavimą leidžia valstybei gauti per 50 mln. litų papildomų pajamų įvairiais mokesčiais.

Kita labai svarbi ir vienintelė sritis, į kurią Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė, tai yra Garantinis fondas. Noriu priminti, kad mes patys Seime esame priėmę naują Bankroto įstatymą. Reikia labai džiaugtis, kad jis nepradėjo veikti visu pajėgumu, nes jau šiais metais turėjo bankrutuoti ne viena įmonė. Todėl mes turime turėti tam tikrą pinigų rezervą atsiskaityti su darbuotojais, kurių darbdavys tampa nemokus. Pagal Garantinį fondą yra planuojama surinkti 15 mln., Vyriausybė siūlė skirti 2 mln., o mes pasiūlėme dar 6 mln., nes išankstiniais skaičiavimais gali prireikti 50 mln. litų. Finansinių galimybių nėra, ir mes sutinkame su papildomais 2 mln., bet, ko gero, jeigu, neduok Dieve, prasidėtų realus Bankroto įstatymo taikymas, tai mūsų pačių visų reikalas čia, Seime, ieškoti būdų, kaip reikėtų spręsti tą problemą esant realiai situacijai.

Dabar kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius, mano kolegas. Jūs turbūt važinėjate po savo apygardas, ir vienoje ar kitoje vietoje į jus kreipiasi bankrutavusių įmonių darbuotojai. Noriu pasakyti, kad yra paradoksali situacija. Šiandien Garantiniame fonde yra pinigų, bet nėra paraiškų. Baigiasi metai, ir jie nebus išnaudoti. Labai norėčiau pasakyti, kad administratoriai, kurie turi daryti tą darbą, dirba ne visai gerai. Šio mėnesio pabaigoje bus dar vienas Garantinio fondo tarybos posėdis, gruodžio mėnesį – kitas. Paraginkite tokių įmonių administratorius, kad jie kreiptųsi, nes gali būti neišnaudoti 6–7 mln. litų, kaip man pranešė iš Garantinio fondo.

Dar viena sritis, kuriai siūlėme padidinti lėšas, tai yra gyventojų aprūpinimas ortopedine ir kompensacine technika. Mūsų siūlymas buvo palikti bent tokio paties lygio finansavimą, koks yra šiais metais, nes eilės atlikti tokias operacijas ir gauti valstybės paramą yra labai didelės. Malonu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė ir skyrė beveik tą sumą, kurios mes prašėme.

Dar viena sritis, kur buvo atsižvelgta į mūsų prašymą, – tai Gestų kalbos vertėjų centro išlaikymas. Yra tam tikri įsipareigojimai, yra įkurtas Vilniuje pirmasis centras, yra nutarimas įkurti penkis tokius centrus. Tam, kad piliečiai, kurie yra nuskriausti likimo ir gali vartoti tik gestų kalbą, galėtų studijuoti ir aukštosiose mokyklose, ir aukštesniosiose, turime užtikrinti, kad jie turėtų vertėjus. Būtent tam ir buvo skirtos tos lėšos.

Taip pat mes prašėme, kad bent jau būtų paliktas finansavimas tokio pat lygio kaip šiais metais, Lietuvos invalidų reikalų tarybai. Tokios sumos, kurios prašėme, negavome, bet 1,5 mln. litų papildomai skiriama Lietuvos invalidų reikalų tarybai.

Keletą žodžių apie tai, ką mes siūlėme sumažinti. Mūsų siūlymas siekia maždaug 2,5 mln. Litų. Pirmiausia mes pasiūlėme sumažinti programai, kuri vadinasi “Darbo rinkos profesinio mokymo ir konsultavimo, jaunimo darbinės veiklos galimybių išplėtimas bei socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas”. Mūsų motyvas buvo toks, kad šią funkciją buvo siūloma atlikti Darbo rinkos mokymo tarnybai, nors Lietuvoje yra įkurtas Jaunimo darbo centras, o Darbo birža turi tikslinę programą integruoti jaunus žmones į darbo rinką, todėl manome, kad netikslinga kurti dar kelias darbo vietas kitoje tarnyboje.

Man atrodo, kad pats laikas pradėti kalbėti kitais metais apie kai kurių socialinių paslaugų teikimą ir tų organizacijų sujungimą. Pavyzdžiui, Airijoje lieka viena institucija, kuri išmoka įvairias socialines išmokas, kartu ir darbo birža, ir socialinės pašalpos – viena institucija, o pas mus yra miestų, kur “Sodros” pinigus skirsto keturios institucijos – ir Darbo birža, ir “Sodra”, ir Darbo mokymo tarnyba, ir Ligonių kasos. Manau, tai labai neracionalus būdas naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, todėl mes pasiūlėme sumažinti šiai programai.

Kita programa – tai nedarbo mažinimas. Skambėtų lyg ir paradoksaliai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris turėtų pirmasis kalbėti apie nedarbo mažinimą, pats siūlo mažinti šiai programai. Aš pabandysiu paaiškinti, kodėl mes taip pasielgėme. Tai naujas eksperimentas, labai sveikintinas. Šiemet buvo išdalyta pirmoji pinigų suma – 1 mln. 800 tūkst. (gal klystu), bet kitiems metams buvo planuota 3,3 tiems rajonams, kuriuose yra didžiausias nedarbas. Deja, nežinome, ar tai bus vienkartinė injekcija į tą vietą. Po trijų ar keturių mėnesių tų darbo vietų gali ir nelikti, todėl ir pasiūlėm palikti finansavimą to paties lygio, kaip šiemet. Jeigu eksperimentas per metus pasiseks, tada būtų galima galvoti ir kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų, todėl komitetas vienbalsiai pritarė, kad finansavimas būtų paliktas šių metų lygio.

Ir paskutinis dalykas, dėl ko komitete buvo sutarta, kad mes visi kalbam, jog mūsų valstybinių pensijų mokėtojų grupė ir pinigų suma, kurią mes skiriame, nuolat didėja. Todėl komitetas pasiūlė, o Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad I ir II laipsnio valstybinių pensijų piniginės išraiškos suma kitais metais nedidėtų, t.y. mes turim rasti priemonių nepaliaujamai didėjančiam skaičiui sustabdyti. Mane pasiekė žinios, kad I laipsnio pensijas mes jau pradėjome mokėti tiems žmonėms, kurie gyvena užsienyje, nors pati tų išmokų idėja yra padėti Lietuvoje gyventi žmonėms, kurie turi nedidelę pensiją ir pajamas. Kai mes pradedam siųsti I laipsnio pensiją į užsienį, mokėdami papildomas išlaidas už siuntimą, aš manau, mes darom ne visai gerus dalykus.

Dėkoju už dėmesį. Tai buvo visi pasiūlymai, kuriuos teikia Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Mes norėjome atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra pradėta daug įvairių socialinių objektų, vienas iš kurių yra Prūdiškių pensionatas. Vis dėlto reikėtų apsiręsti galbūt nepradėti statyti naujų objektų, bet susikoncentruoti ir palaipsniui baigti vieną ar kitą pradėtą objektą, nes sąlygos, kuriomis gyvena Prūdiškių pensionato gyventojai, yra labai blogos. Bet dėl to turėtų apsispręsti pati Vyriausybė. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką V.Uspaskich. Ruošiasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas.

V.USPASKICH. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas kelis kartus svarstė Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, taip pat Valstybės investicijų 2002–2004 m. programos projektą. Komiteto posėdyje, be Finansų ministerijos atstovų, dalyvavo komiteto kuruojamų institucijų atstovai, kai kurių savivaldybių merai bei kiti suinteresuoti asmenys. Visi komitetui adresuoti pasiūlymai buvo detaliai išnagrinėti, išklausytos visų Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavusių asmenų nuomonės ir pasiūlymai.

Išnagrinėję gautus pasiūlymus, komiteto nariai pritarė tiems pasiūlymams, kuriuos iš dalies finansuoja Europos Sąjungos institucijos, taip pat kitiems prioritetiniams projektams. Dalis pasiūlymų pagal kompetenciją buvo perduoti nagrinėti kitiems komitetams. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ir šiais metais nepagrįstai planuojamos savivaldybių biudžeto pajamos, visiškai neatsižvelgta į šių metų savivaldybių pajamų surinkimo faktinius duomenis, todėl komitetas pasiūlė Finansų ministerijai šiuos duomenis patikslinti.

Komiteto narių nuomone, Investicijų programą taip pat būtina tikslinti. Komitetas siūlo peržiūrėti visų naujų statybų tikslingumą, taip pat iš esmės ir neatidėliojant spręsti nebaigtų statybų klausimą. Komitetas pritarė tiems pasiūlymams, kuriais siekiama racionaliau ir geriau panaudoti investicijoms skirtas lėšas.

Ekonomikos komitetas nutarė pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui svarstomą įstatymo projektą ir Investicijų programos projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pataisas, pastabas ir pasiūlymus. Taip pat iniciatoriai turi daugiau dėmesio skirti eksportui skatinti.

Aš nežinau, ar man skaityti Seimo narių pasiūlymus, nes iniciatoriai dažniausiai nori patys skaityti ir pristatyti. Jeigu kas nenorės, aš galėsiu pristatyti. Ekonomikos komiteto išvada (60 puslapis): už balsavo – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką A.Kunčiną. Ruošiasi Europos reikalų komiteto atstovas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas, kaip žinote, gyvuoja tik 2 mėnesiai, todėl kilo tam tikrų problemų rengiantis svarstyti biudžetą. Kita vertus, jeigu kiti komitetai turi gana aiškiai apibrėžtą savo kuravimo sritį, tai mūsų sritis tam tikru aspektu yra visų mūsų valstybė, visos mūsų institucijos. Tai sudaro tam tikrų sunkumų. Mes gal nevisiškai pakankamai pasirengėme svarstyti šių metų biudžetą, tačiau manome, kad nuo pat pirmųjų kitų metų dienų, ką daro ir kiti komitetai, mes kalbėsime apie kitų metų biudžeto svarstymą.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas, nagrinėdamas kitų metų Biudžeto įstatymo projektą, buvo pasikvietęs valdžios institucijų atstovus. Komitetas, išnagrinėjęs jų planavimo motyvus, nurodo: biudžeto svarstymo metu visų pirma buvo susidurta su faktu, kad iš institucijų gaunama informacija apie lėšų poreikį informacinėms technologijoms yra labai skirtinga – skirtingas apibendrinimo lygis, skirtingai apibrėžiamos informacinėms technologijoms skiriamos išlaidos, skirtinga bendra ataskaitų samprata. Be to, komitetas susidūrė su institucijų nepasirengimu bei nenoru teikti relevantinę informaciją.

Daug planavimo ir apskaitos problemų kelia tai, kad neįmanoma biudžetą nagrinėti svarbiais išlaidų planavimo pjūviais, pavyzdžiui, telekomunikacijų paslaugų pirkimo, programinės įrangos pirkimo, techninės įrangos pirkimo, projektų vykdymo, eksploatavimo išlaidų pjūviais. Tokios informacijos neturėjimas apsunkina ir biudžeto formavimo, ir derybų su paslaugų įrangos tiekėjais, ir išlaidų kontrolės procesus. Komitetas mano, jog yra būtina po biudžeto priėmimo, bendradarbiaujant su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Vyriausybės ir Finansų ministerija, sukurti biudžeto formavimo ir kontrolės instrumentą, kuris planuojamo biudžeto lėšas informacinėms technologijoms leistų aiškiai skirti pagal standartinius, palyginamus kriterijus bei po biudžetinių metų pabaigos leistų patikrinti lėšų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą. Komitetas siūlys tokį instrumentą įtraukti į biudžeto formavimo procedūrą.

Antra. Komitetas konkrečiai susidūrė su dideliais žinybiniais interesais, kurie visų pirma pasireiškia funkcijų nepasidalijimu (kai kurios sritys yra visiškai nekuruojamos, o kai kurias sritis kuruoja net keletas organizacijų), funkcijų dubliavimu, investicijų dubliavimu ir neracionaliu lėšų panaudojimu.

Šiuolaikinės informacijos technologijos leidžia efektyviai išnaudoti techninius resursus, esančius skirtingose geografinėse vietose, tačiau atskirų organizacijų ambicijos ir interesai neleidžia efektyviai panaudoti valstybės investicijų, todėl komitetas ypač svarbiu uždaviniu laiko stiprinti naujai įkurto Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės galias. Efektyviai dirbdamas, jis turėtų koordinuoti skirtingų institucijų informacinių technologijų projektus, realizuoti bendrą Vyriausybės politiką ir t.t. Mūsų nuomone, minėtas komitetas galėtų tapti pagrindiniu aukščiau išvardintų problemų sprendimo įrankiu. Komitetas mano, kad lėšos tinkamai prognozuojamos, skirstomos ir kontroliuojamos gali būti tik programiniu pagrindu, todėl sieks, kad informacinėms technologijoms ir informacinės visuomenės plėtrai skirtos lėšos būtų skirstomos ir apskaitomos tik programiniu pagrindu.

Dabar apie konkrečius pasiūlymus, kuriuos teikia mūsų komitetas, ir kaip juos priėmė Biudžeto ir finansų komitetas.

Visų pirma noriu kalbėti apie siūlymus, kuriems buvo pritarta iš dalies. Vienas mūsų siūlymas yra susijęs su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu – pritarti siūlymui, kad Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijai kompiuterinei įrangai įsigyti skirtų tiek, kiek yra numatyta Vyriausybės programoje, – 14 mln. Lt. Mes siūlėme, kad lėšas būtų galima numatyti iš kelių šaltinių: viena vertus, iš vidinių Švietimo ministerijos rezervų; antra, peržiūrėti Investicijų programą, kurioje siūloma paskolas skirti kitoms žinyboms: trečia, tęsti mokyklų kompiuterizavimo programą, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija.

Mūsų nuomone, mokyklų kompiuterizavimas, aš turiu omeny ne tik pačius kompiuterius, bet ir programinės įrangos įsigijimą bei panaudojimą, yra vienas svarbiausių uždavinių. Šį prioritetą deklaravo ir Prezidentas, ir Ministras Pirmininkas, ir dauguma politinių partijų. Todėl mes manome, kad Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas šiems reikalams skirti 8 mln. Lt vis dėlto neišsprendžia šios problemos iki galo.

Kitas siūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies, peržiūrėti ir patikslinti padidinimo linkme Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės finansavimą. Aš į detales nesileisiu, tačiau tam pritarta iš dalies, nes tai nauja institucija, kuri buvo formuota iš kelių skirtingų ministerijų, todėl jos finansavimui buvo skirta nepakankamai lėšų. Atskiriems projektams vykdyti mes pateikėme konkrečius siūlymus.

Iš dalies buvo pritarta mūsų siūlymui integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS kūrimui finansuoti kitų metų valstybės biudžete papildomai skiriant 2 mln. 282 tūkst. Lt, ir mes tikimės, kad šiam siūlymui pritars ir Vyriausybė.

Na, ir dar vienas siūlymas, kuriam buvo iš dalies pritarta, t.y. pritarti Vidaus reikalų ministerijai padidinti asignavimus siekiant sukurti bendrą valstybės ir savivaldybių institucijų informavimo sistemą gyventojų privataus sektoriaus informavimo tvarkai nustatyti. Tai yra palyginti nedideli pinigai ir tikimės, kad Vyriausybė tuos pinigus suras.

Dabar apie tuos mūsų siūlymus, kuriuos komitetas buvo pateikęs, tačiau jiems Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Visų pirma į mus kreipėsi Valstybinė jaunimo reikalų taryba, prašydama, kad pagal jų projektą būtų skirta 300 tūkst. Lt naujai programai “Jaunimas – aktyvioji informacinės visuomenės dalis” finansuoti. Mes manome, kad tai yra labai svarbus impulsas, kuris padės įtraukti į veiklą ne tik vyriausybines, bet ir nevyriausybines organizacijas, ir mes savo pozicijos ir toliau laikomės.

Atskirai norėčiau kalbėti apie mūsų siūlymą padidinti finansavimą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, nes projekte numatyta tik 436 tūkst. Lt visiškai neatsižvelgiant į tai, kad, mūsų nuomone, šiai komisijai tenka labai svarbi užduotis – būtent įtvirtinti lietuvių kalbą informacinėje erdvėje. Dauguma iš mūsų dirbame su kompiuteriais ir matome, kaip mums trūksta lietuviškų programų, daugelio kitų dalykų, kuriuos galėtų išspręsti skyrus pinigų Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įtvirtindama šiuos dalykus informacinėje erdvėje.

Taip pat nebuvo pritarta mūsų siūlymui skirti papildomai lėšų Vyriausybės kanceliarijai informacinės sistemos funkcionalumui plėsti. Mūsų nuomone, Seimas turi tikrai labai gerą informacinę sistemą, o Vyriausybė šioje srityje nuo mūsų atsilieka.

Norėčiau pakalbėti ir apie mūsų siūlymus, kuriems buvo pritarta, deja, buvo pritarta tik tokiems siūlymams, dėl kurių mes siūlėme palikti tai, kas yra numatoma biudžete. Aš trumpai juos paminėsiu. Visų pirma mes pritarėme Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimui (tik projekte yra nedidelis netikslumas, kurį paskui bus galima ištaisyti), nors kai kurie Seimo nariai siūlė sumažinti išlaidas šiai tarnybai, matyt, visiškai nesuprasdami, kuo ji užsiima. Ši tarnyba visas lėšas užsidirba pati ir visi tie pinigai reikalingi teikti paslaugoms, kitaip bus nutrauktas jų teikimas.

Taip pat mes pritarėme paskoloms, kurias numato imti “Lietuvos geležinkeliai”, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas, nes tos paskolos, mūsų nuomone, tikrai bus gerai panaudotos formuojant informacinę visuomenę.

Kalbant apie rezervus, mes jau kalbėjome apie tai, iš kur galima gauti lėšų mokykloms kompiuterizuoti, ir mes papildomai suradome dar vieną rezervą, kuris taip iki galo ir nebuvo išsiaiškintas. Valstybės investicijų programoje buvo numatyta paskola “Lietuvos energijai” optiniam kabeliui tiesti, o mes iš “Lietuvos energijos” gavome raštą, kad ta beveik 12 mln. paskola yra realizuota ir kitiems metams lėšos nereikalingos. Manyčiau, išsiaiškinus tuos klausimus, tas lėšas būtų galima panaudoti kitiems reikalams.

Na, ir baigdamas norėčiau pasakyti, kad turbūt kiekvienas komitetas gina savo kuruojamą sritį, tuo tarpu mūsų komitetas priešingai – gina visas kuruojamas sritis, tačiau mes galime aiškiai pasakyti: kol nebus sukurta aiški biudžeto formavimo sistema informacinės visuomenės plėtros aspektu, tol mes negalėsime nei planuoti, nei kontroliuoti. Mūsų komitetas įsipareigoja pateikti visus reikiamus dokumentus, kad kitais metais mes biudžetą galėtume nagrinėti štai tokiu pjūviu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Europos komiteto išvadą pateiks Seimo narys A.Macaitis. Prašom. Visi komitetai bus pateikę savo išvadas.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, matyt, man teks ir pradėti, ir baigti tą komitetų ratą, ir aš Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto įgaliotas norėčiau pateikti išvadą dėl 2002 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr.IXP-1070 numatomo finansavimo Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje nuostatų. Komitetas nusprendė, pirma, įpareigoti ministerijas taip paskirstyti institucijų gautus bendruosius asignavimus, kad pirmiausia būtų užtikrintas integracinių priemonių vykdymas.

Antra. Siūlo komitetų nariams savo komitetuose svarstant 2002 metų biudžeto projektą atkreipti dėmesį į integracinių priemonių finansavimo problematiką siekiant, kad priemonės, būtinos pasirengti narystei Europos Sąjungoje, būtų finansuojamos prioritetiškai. Taip pat siūlyti Vyriausybei imtis priemonių, kad biudžetinių asignavimų valdytojai, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Vidaus reikalų ministerija, Konkurencijos tarnyba, atsižvelgdamos į savo asignavimus, perskirstytų savo lėšas taip, kad būtų užtikrintas atitinkamų integracinių priemonių įgyvendinimas. Iš viso tai sudaro apie 30 mln. litų.

Rekomenduoti Vyriausybei ir Finansų ministerijai įrašyti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimų studijų katedros investicinį projektą Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto patalpų pritaikymo profesionalių vertėjų rengimo reikmėms ir konferencinei įrangai įsigyti į valstybinę investicijų programą kaip prioritetinį projektą.

Siūlyti Vyriausybei ir Finansų ministerijai skirti Valstybinei įmonei Vertimų dokumentacijos ir informacijos centrui 2002 metais biudžete papildomai 950 tūkst. litų.

Siūlyti Vyriausybei ir Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėti visas pastangas, kad visuomenės informavimas apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje būtų atliekamas kuo efektyviau ir našiau koordinuojant su Europos Komisijos delegacija Lietuvoje, bei rekomenduoti Vyriausybei ir Finansų ministerijai peržiūrėti galimybes skirti papildomai 500 tūkst. litų visuomenės informavimo programai.

Rekomenduoti Vyriausybei rengiant 2003 ir 2004 metų biudžetų projektus kartu parengti žmogiškųjų ir finansinių išteklių plėtros planą, kiek tai susiję su numatomais valstybės poreikiais dirbti Europos Sąjungos institucijose bei Lietuvoje.

Tokios būtų Europos reikalų komiteto išvados ir siūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes išklausėme komitetų išvadas. Dabar būtų galima pereiti prie frakcijų ir atskirų Seimo narių nuomonių ir pastabų klausymo. Tačiau norėčiau pasitarti, ar negalėtume padaryti 15 minučių pertraukos? Galime. Skelbiu pertrauką iki 12 valandų 15 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Išklausysime Seimo frakcijas. Pirmasis kalbės Liberalų frakcijos seniūnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ponas Pirmininke, gerbiamieji kolegos, svečiai, nejauku stovėti šioje tribūnoje. Mes svarstome kitų metų valstybės biudžetą, svarbiausią įstatymą, tačiau salėje nėra ne tik nė vieno ministro…

Vienas ministras, malonu matyti jus, ministre, ką tik prisijungus, bet nė vieno ministro ne Seimo nario. Bet turbūt daugiau kaip 15 valdančiosios koalicijos narių šioje salėje kol kas mes nesuskaičiuosime. Aš džiaugiuosi tuo, kad taip uoliai mes turėjome progą išklausyti valdančiosios daugumos vadovaujamų komitetų pristatymus, tačiau apgailestauju, kad vėl mes darome šias diskusijas tik dėl paukščiuko. Galbūt aš galėčiau atiduoti tekstą Sekretoriatui ir pasakyti, kad įtrauktų į stenogramą. Bet tam, kad to neįvyktų ir būtų išlaikytos parlamentinio padorumo taisyklės, aš neraginsiu nutraukti posėdžio, neraginsiu kviesti ministrus ir bent dėmesingai išklausyti konstruktyvius siūlymus, o tiesiog šias mintis išsakysiu garsiai.

Taigi bendras kitų metų biudžeto vertinimas. Perfrazuojant liaudies išmintį, jį galima apibūdinti šitaip: valdžia tam davė, tam davė, bet visų pirma savęs nenuskriaudė. Be abejo, biudžetas – sudėtinga mašina, siekiant suderinti skirtingus interesus.

Bendrą vertinimą norėčiau pradėti nuo pozityvių dalykų, kad šiemet yra siekiama laikytis nuostatos, kad tik konsolidavus visas valstybės lėšas galima užtikrinti valstybės biudžeto skaidrumą ir racionalų pinigų valdymą. Kita vertus, aš galėčiau pasakyti, kad žvelgiant į daugelį įspūdingai skambančių skaičių daug momentų Liberalų frakcijai kelia nerimą. Tai, ką investitoriams viešai sako Ministras Pirmininkas A.Brazauskas, puikiai tiesiogiai atsispindi pačiame biudžeto projekte. Perskirstomų lėšų dalis nuo bendrojo vidaus produkto didėja. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad didėja perskirstymas, tai reiškia didesnį biudžetą, o kiekvienam Lietuvos mokesčių mokėtojui tai reiškia didesnius mokesčius. Ačiū už šią paslėptą dovanėlę kitų metų valstybės biudžete, ir manau, kad dabar mes pakankamai pagrįstai galime kalbėti apie šios jau įsibėgėjančios valdančiosios koalicijos veiklos prioritetus.

Išlaidos didėja. Jos didėja ne šiaip lyginant jas su pajamomis, bet iš principo. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas minėjo, kad gavo praskolintą Lietuvą, bet šis biudžeto deficito milijardas ir daugiau nei 100 mln. Lt rodo, kad toliau einama tuo pačiu keliu. Ir toliau norima skolintis, skolintis ateities kartų sąskaita. Todėl kyla natūralus klausimas, kodėl planuojamos didesnės pajamos negalėjo būti nukreiptos biudžeto deficitui mažinti, juo labiau kad dėl taupumo visos politinės jėgos, taip pat ir Vyriausybė, ne sykį buvo išsakiusios savo nuostatas.

Pereikime prie keleto ne mažiau įdomių sričių, kurios taip pat rodo valdančiosios daugumos požiūrį į svarbias gyvenimo realijas. Valdymo išlaidas kitais metais siūloma didinti bene 70 mln. litų. Šalia to, sveikatos apsaugai – 61 mln. Lt mažesnės, Privalomojo sveikatos draudimo fondui – net 90 mln. mažesnės. Aš nenoriu priešpriešinti skirtingų sektorių, tokių kaip, tarkim, gynyba ir švietimas, išlaidas šioms sritims. Bet kai kyla klausimas apie valdymo išlaidų didėjimą sąskaita kitų gyvybiškų sričių, aš priešpriešinu šias sritis.

Galima kalbėti ir apie daugelį kitų principinių trūkumų. Keletą jų paminėsiu. Problemas, beje, iškėlė ne tik Liberalų frakcija, bet ir konservatoriai, centristai, modernieji krikščionys demokratai, parengdami bendrą rezoliucijos projektą. Iki šiol nėra atsisakoma bendrojo vidaus produkto susiejimo su valstybės išlaidomis procentine išraiška. Todėl biudžeto projektas yra prieštaraujantis atskiriems galiojantiems įstatymams, ir Vyriausybė, deja, nesiūlo koreguoti šių įstatymų. Taip pat tenka atkreipti dėmesį, kad biudžeto projektas nesudaro sąlygų esminėms valstybės programoms vykdyti: t.y. tęsti mokyklų kompiuterizavimo, įgyvendinti moksleivių krepšelio, mokyklų renovacijos, būsto kreditavimo projektus, pavėžėjimo geltonaisiais autobusiukais programą. Taip pat ydinga praktika įtvirtinta valstybės investicijų programos projekte, kuris yra kartu su biudžetu, nes net 90% investicijų numatoma skirstyti per ministerijas ir apskritis, o per savivaldybes – tiktai 10%.

Žvelgiant į tai, ką siūlo liberalai. Mes siūlome ne tik principines pastabas ar kritinius nuogąstavimus, bet ir tai, kad reikia mažinti asignavimus valdymui, visų pirma Seimo Kanceliarijai, valstybės skolos aptarnavimo išlaidas bei dotacijas kompensacijoms savivaldybėms, įvairioms valstybinėms tarnyboms ir komisijoms. Taip pat liberalai principingai siūlo, kad švietimui ir socialinėms programoms, kaip socialdemokratai žadėjo, būtų užtikrintas deramas finansavimas ir minėtoms programoms lėšos būtų surastos.

Baigdamas noriu pasakyti, kad atskiro dėmesio nusipelno ir Seimo biudžetas. Štai prieš pusę metų Seimas per kraujus išsikovojo savarankišką teisę formuoti biudžetą, ir jo pirmuosius vaisius šiandien mes raškome. Deja, valstybės mastu yra mėginama konsoliduoti biudžetą, Seimas teikia neskaidrų biudžetą, kai mes matome tiktai biudžeto pajamas, specialiosios ir kitos lėšos nėra atspindimos. Vien ko verti paminėjimai apie paslėptąsias Seimui skiriamų lėšų privilegijas ir subsidijas.

Todėl baigdamas kviečiu Vyriausybę rimtai svarstyti išsakytas pastabas ir, atsižvelgus į Liberalų frakcijos siūlymus, ne kosmetiniais pakitimais užsiimti, o peržiūrėti į reformas orientuojant kitų metų biudžetą. Priešingu atveju Liberalų frakcija negalės balsuoti už kosmetiškai pakoreguotą biudžeto projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną frakcijos vardu kalbėti K.Glavecką. Jūs norite repliką? Dėl vedimo tvarkos. Prašau. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Jungtinės frakcijos vardu prašytume daryti valandos pertrauką, o kai bus ministrai ir premjeras, tęsti posėdį, nes išties dabar kalbėjimas sau yra visiškai beprasmis. O jeigu ne, valdančiosios daugumos atstovai tegul kalba, pakalbės šioje apytuštėje salėje. Išties nekalbant su ministrais ir premjeru šis posėdis yra labai formalizuotas. Prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad Statute nėra reikalavimo, kad jie dalyvautų. Tai jų laisva valia daroma, arba jeigu yra kviečiami. Jeigu yra toks prašymas, mes balsuosime, bet prieš tai aš pakviečiau į tribūną K.Glavecką. Paskui apsispręsime.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš irgi prisijungsiu ir pakartosiu, kad labai nejauku, kai Vyriausybės atstovų nėra salėje svarstant pagrindinį valstybės dokumentą – biudžetą, ir kalba… tik per stenogramas. Bet vis dėlto leiskite išdėstyti Jungtinės frakcijos poziciją kitų metų biudžeto atžvilgiu.

Kitų metų biudžetas sudarytas pagal, atrodo, vienintelį daugelio vyriausybių išmoktą, arba paveldėtą iš anų laikų, principą: kaip iš visų atimti, kad po to visiems pridėti. Prieš tai kalbėję komitetų pirmininkai ir visi kalbėjusieji kalbėjo apie pinigų perskirstymus, vieno ar kito milijono dalijimus. Iš tikrųjų susidaro toks vaizdas, kad visiškai nekalbama arba pamirštami esminiai dalykai – kam yra skirtas biudžetas, kokių tikslų yra siekiama.

Norėčiau atkreipti dėmesį į pasikartojančius esminius valstybės pajamų ir išlaidų formavimo bei valdymo trūkumus, kuriuos mūsų frakcija suskirstė į dešimt svarbiausių dalykų, kurie, mūsų supratimu, yra labai svarbūs.

Pirma. Biudžeto sudarymo logika šį kartą buvo atvirkščia, t.y. pradėta nuo derybų su Tarptautiniu valiutos fondu dėl fiskalinio deficito, po to skirstomas arba dalijamas biudžetas.

Antra. Taip dalijami pinigai, arba finansiniai ištekliai, atitrūko nuo deklaruotų krašto vertybių bei prioritetų ir daugiau primena nesenų laikų draugišką paskirstymo logiką, o ne XXI a. realijas ir vertybes.

Trečia. Atskirų programų efektyvumas ir tikslingumas kitų metų biudžete yra labai abejotini. Už visų ir atskirų programų įgyvendinimą, efektyvumą kaip ir anksčiau niekas neatsako. Vadinasi, atskiros programos arba atskiri pinigai, finansiniai ištekliai, kurie bus skirti, gali būti panaudoti taip, kaip patinka, tai žinybai arba valdininkui, kuris tvarko tuos pinigus. Kitų metų biudžetas pagal savo formą yra programinis, o pagal savo turinį yra žinybinis (atstovauja tik žinybų interesams).

Ketvirta. Svarstant biudžetą, susidaro įspūdis, kad vienintelis ir svarbiausias klausimas yra finansavimo apkarpymas, bet ne pajamų didinimas, ūkio plėtra arba ekonomikos augimas. Kitaip tariant, pagrindinis klausimas svarstymo ir formavimo stadijoje buvo, kaip sumažinti visiems asignavimus, o ne kaip padidinti pajamas.

Penktas kitų metų biudžeto trūkumas. Suprantamas, bet nepagrįstas ir ne laiku Vyriausybės noras tyliai arba viešai didinti mokesčius pamirštant, kad pagal jų surinkimą pasivijome Rumuniją. Iš esmės ne mokesčių didinimas, o mokesčių surinkimas turėjo būti svarbiausias kitų metų biudžeto formavimo ir kitų metų vykdymo klausimas.

Šešta. Iš 2002 metų biudžeto neaišku, kaip bus su nedarbu, nusikalstamumu, valdininkų savivale, didžiausiomis mūsų krašto bėdomis, kaip keisis ir bus reformuojamas viešasis administravimas ir valstybės valdymas, jeigu valdymo funkcijų daugėja, o ne mažėja, valdininkų skaičius taip pat auga bei jų finansavimas yra plečiamas ir didinimas.

Septinta. Neaišku, kodėl investicijų programa neįtraukta į valstybės biudžetą, taip buvo su Kelių fondu ir kitais fondais, kurie buvo įtraukti. Labai abejotinos daugelis investicinių programų, kurios iš esmės remia arba atsako už privatų verslą. Geru pavyzdžiu gali būti Kelių fondo investicijos, siūlymas investuoti į privačių požeminių garažų statybų Vilniaus mieste. Iš esmės valstybė neturi kištis į privatų verslą ir daryti privataus verslo, tuo labiau komercinio verslo iš biudžeto pinigų arba investicijų. Tai yra esminė klaida.

Aštunta. Nesuprantamas ir nepagrįstas investicijų koncentravimas Vilniuje pamirštant, kad Lietuva – ne tik Vilnius. Iš esmės daugiau negu pusė visų investicijų, įskaitant ir visas investicines programas, yra nukreipiama į Vilnių, o tuo tarpu visi regionai iš esmės dūsta nuo trūkumo investicijų ir darbo.

Kitų metų biudžetas neturi nieko bendro su modernia XXI a. Europos Sąjungoje paplitusia ir reikalinga regionine politika, kuri leistų išspręsti atskirų rajonų nedarbo klausimus. Čia programa yra tik iš esmės Vyriausybei ir iš dalies stambiesiems miestams.

Devinta. Sprendžiant iš kitų metų savivaldybių biudžetų, apskričių finansavimo, šie biudžetai vis labiau priklausys nuo politinių valdininkų orientacijų ir gebėjimų vieniems duoti ir padėti, kitiems atsakyti ne. Iš esmės tai, kad savivaldybės skęsta skolose, kad daugelis jų neturi pinigų finansuoti visoms numatytoms funkcijoms, Finansų ministeriją iš esmės paverčia savotišku “Gosplanu”, kuris taip, kaip sovietiniais laikais, kam nori duoda, kam nori ne.

Dešimta. Pradėjus vykdyti 2000 metų biudžetą, daugelis žmonių, Lietuvos žmonių, ir toliau negaus darbo, daugiau mokės už vaistus ir paslaugas, šildymą ir panašiai ir išliks nusivylę dėl savo sumokėtų mokesčių naudojimo, t.y. dėl dabar svarstomo kitų metų biudžeto.

Jungtinė frakcija, išdėsčiusi šiuos motyvus, mano, kad kitų metų biudžeto projektui po svarstymo ji pritarti negali. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pranešti, kad Seime lankosi Kaišiadorių rajono Paparčių seniūnijos gyventojai. (Plojimai)

Taip pat buvo siūlymas pakviesti į posėdį (šį pasiūlymą pateikė Seimo narys G.Šileikis) premjerą ir ministrus. Jūs matėte, premjeras buvo, kol komitetai teikė savo išvadas, dabar šioje dalyje nedalyvauja. Bet Statutas ir nenumato tokio privalomo dalyvavimo, čia yra pasirinkimo dalykas. Siūlymas buvo teikiamas balsavimui. Pakviesti premjerą ir ką dar? (Balsai salėje) Ir ministrus. Finansų ministrė išvykusi, tai ji neatvyks ir po valandos, nes mes pasiteiravome. Viceministrai yra posėdyje.

Iš pradžių registruojamės. Salėje 69 Seimo nariai. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš nenorėčiau siūlyti vadovaujantis tuo sprendimu, kurį pasiūlė G.Šileikis, bet pasiūlyčiau tarpinį sprendimą – šiandien Seime priimti protokolinį nutarimą suprantant, kad mes neturime realių teisinių svertų elgtis, kaip siūlė mano kolega. Moralinius svertus, be abejo, mes turime. Būtų siūlymas priimti protokolinį sprendimą, kad Seimas išreiškia savo apgailestavimą ir nuogąstavimą dėl to, kad, svarstant svarbiausią valstybei įstatymą – biudžeto projektą, Vyriausybės atstovai nedalyvauja diskusijoje, įskaitant ir Ministrą Pirmininką.

PIRMININKAS. Repliką – A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos G.Šileikio siūlymas yra nestatutinis, o Vyriausybės nariai dalyvauja. Mes matome žemės ūkio ministrą, švietimo ministrą čia turime. Kolegos, apsidairykime. Siūlau nebalsuoti dėl nestatutinių siūlymų.

PIRMININKAS. Gerai. Buvo du pasiūlymai. Gal G.Šileikis sutiks su antruoju pasiūlymu? Ne, jūs savo… Gerai. Kas už tai, kad darytume pertrauką ir pakviestume premjerą į posėdį dalyvauti biudžeto pirmajame svarstyme, prašom balsuoti.

Už pasiūlymą – 7, prieš – 31, susilaikė 21, pasiūlymui nepritarta. Kviečiu į tribūną A.Kubilių, Konservatorių frakcijos seniūną. (Balsas salėje) Viskas vyks nuosekliai, nesiblaškant, laikantis grafiko. Siūlymas bus apsvarstytas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, remdamasis pono A.Skardžiaus siūlymu, dairausi ir matau, kiek valdančiajai koalicijai yra svarbus šis biudžeto svarstymas. Deja, tenka pagailestauti, kad strateginį valstybės dokumentą svarstome kaip eilinę buhalterinę sąmatą.

Aš, kalbėdamas apie mūsų frakcijos poziciją, apie frakcijos nuomonę dėl kitų metų biudžeto projekto, turiu pasakyti, kad biudžeto projekto negalime vertinti vienareikšmiškai. Todėl visų pirma aš bandysiu išdėstyti mūsų frakcijos nuomonę dėl pačių bendriausių biudžeto sudarymo principų, per daug nenagrinėsiu atskirų skaičių. Visiškai akivaizdu, kad biudžetą reikia nagrinėti dviem aspektais, kaip valstybės valdymo politikos strateginį dokumentą ir kaip valstybės vykdomos ekonominės politikos manifestą. Iš esmės būtų galima pasidžiaugti, kad biudžeto projektas yra menkai socialdemokratiškas, gal todėl premjeras A.Brazauskas nedalyvauja posėdyje, o daugiau atspindi Finansų ministerijos makroekonominės ir finansinės politikos nuostatas, bet ne socialdemokratų ar socialliberalų bazine idėjas ar priešrinkiminius populistinius pažadus. Galima pasidžiaugti, kad principinės finansinės politikos nuostatos lieka nepakeistos, neįvedami progresyviniai mokesčiai ir šiaip ženklesnio mokesčių didinimo nėra numatoma, monetarinės politikos nuostatos nėra keičiamos, pinigai nebus spausdinami, todėl infliacijos prognozės taip pat nėra keičiamos. Tačiau tenka apgailestauti, kad neatsilaikyta pagundai ir kitais metais labai didinamas deficitinis išlaidavimas. Kaip žinote, išlaidos viršys pajamas 1 mlrd. 132 mln. Lt, tai yra biudžeto deficitas numatytas 226 mln. Lt, arba 25%, didesnis negu šiais metais ir 380 mln. Lt, tai yra pusantro karto, didesnis nei praeitais metais. Todėl mūsų frakcija negali pritarti tokiam labai padidintam, pajamomis nepagrįstam išlaidavimui, ypač prisimenant tai, ką kalbėjo ir kolega G.Steponavičius, premjero ne vieną kartą išreikštą susirūpinimą ir pasipiktinimą dėl jau šiandien sukauptos 13 mlrd. Lt valstybės skolos. Tęsiant tokio deficitinio išlaidavimo politiką, per ateinančius trejus socialdemokratų valdymo metus, jeigu jie išliks visus šiuos trejus metus valdžioje, valstybės skola padidės dar beveik 4 mlrd. Lt. Žvelgiant į biudžetą kaip į valstybės valdymo politikos dokumentą, reikia pažymėti, kad šis biudžetas yra parengtas visiškai užmiršus biudžeto strateginio planavimo principus, kuriuos mes pernai, planuodami šių metų biudžetą, pradėjome diegti. Todėl biudžetas ir vėl yra svarstomas, deja, kaip buhalterinių sąmatų rinkinys, bet ne kaip valstybės valdymo strateginis dokumentas. Šiais metais mes nesame nieko girdėję apie Vyriausybės pasirinktus aiškius kitų metų prioritetus, kuriems telkiamos lėšos. Todėl ir nesuprantama valstybei, taip pat ir valdančiajai koalicijai, kas kitais metais bus svarbiau, žemės ūkio ar švietimo finansavimas. Kita vertus, noriu priminti, ką savo išvadoje apie kitų metų biudžetą sako Valstybės kontrolė. Cituoju: “Su biudžeto projektu nepateikti asignavimų valdytojų programos uždavinių vertinimo kriterijai, kaip to reikalauja Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Būtina iš Vyriausybės pareikalauti asignavimų valdytojų programų uždavinių vertinimo kriterijų”. Mūsų įsitikinimu, tai yra esminė pastaba. Šitas valstybės valdymas, kai institucijos nežino, kokių tikslų siekia, ir neturi jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kiek efektyviai šie tikslai buvo pasiekti, reiškia, kad valstybė dirba pagal gerai žinomą principą – kasti griovį nuo tvoros iki pietų. Taip pat tai reiškia, kad valstybė yra labai silpna ir valdoma visiškai neefektyviai. Jeigu taip būtų planuojamas sėkmingai dirbančios privačios kompanijos darbas, manau, kad ji bankrutuotų per artimiausią pusmetį. Todėl tenka su nusivylimu konstatuoti, kad per šiuos metus biudžeto strateginio planavimo principų įgyvendinimas, turintis esminės svarbos sutvarkant valstybės valdymą, padarant jį labiau efektyvesnį, tikslingesnį ir skaidresnį, visiškai sustojo ir net užmirštama tai, kas jau buvo išmokta. Neturint valstybės institucijų darbo tikslų ir vertinimo kriterijų, galima konstatuoti, kad ir toliau, pavyzdžiui, muitininkų darbas bus vertinamas tik pagal vieną kriterijų, kiek surenkama mokesčių muitinėje, tačiau ne pagal tai, kiek paslaugiai muitinės paslaugų vartotojui muitininkas dirba, ne pagal tai, kokiu greičiu yra įvykdomos muitinės procedūros. Vyriausybės institucijų darbą vertinsime pagal priimtų teisės aktų kiekį, o ne pagal vartotojams valstybės teikiamų paslaugų kokybę. Nes šitie dalykai nėra ir nebus vertinami. Todėl mes nekaltinkime biurokratų, kad jie prastai dirba, o kaltinkime politinę valdžią, kuri ir toliau nesupranta, jog tik įgyvendinę biudžeto strateginio planavimo principus ir biudžetinių programų aiškių vertinimo kriterijų įgyvendinimo pricipus pasieksime, kad valstybės valdymo sistema pradėtų dirbti kur kas efektyviau ir orientuotųsi į valstybės paslaugų vartotojus. Todėl dar sykį kartoju, kad šio biudžeto projekto mes negalime laikyti valstybės valdymo politiką liudijančiu dokumentu. Tai yra tik buhalterinė sąmata, kuri ir yra svarstoma ne kaip biudžetas, o kaip buhalterinis dokumentas, kai siūloma lėšas nuo vieno kiauro stogo perkelti kitam kiauram stogui. (Aš labai džiaugiuosi, kad mano pastabų valdančioji koalicija net ir nesirengia klausyti, o labai intensyviai tarpusavyje diskutuoja.) Todėl, matyt, ir mūsų diskusijos šiandien yra tokios. Kalbame tik apie buhalterinius skaičius, apie biudžeto tikslus ir kriterijus kalbų iš esmės nebuvo. Todėl neturime stebėtis, kad Europos Sąjungos pažangos raporte kaip didžiausia mūsų problema nurodoma silpni administraciniai gebėjimai. Mes šios problemos neišspręsime, kol nesuprasime, kad apie tai turime kalbėti svarstydami biudžeto projektą, kuris taptų ne buhalteriniu dokumentu, o strateginiu valstybės valdymo dokumentu. Taip, neturint aiškių valstybės valdymo prioritetų, biudžeto projekte atsiranda ir tokie politiškai sunkiai suprantami dalykai, pavyzdžiui: labai sumažintas sveikatos sistemos finansavimas, jokių lėšų nenumatyta negrąžinto nekilnojamojo turto kompensacijoms mokėti, nėra jokių požymių, kad Vyriausybė būtų pasirengusi išspręsti ir tokias įsisenėjusias problemas kaip amžinai mokytojams vėluojantys atlyginimai.

Kalbant apie kitą biudžeto svarstymo aspektą, reikia pasakyti, kad išsivysčiusiose rinkos ekonomikos ir demokratijos šalyse, svarstant parlamente biudžeto projektą, didžioji dalis dėmesio skiriama ne buhalterijai, o valstybės ekonomikos politikos krypčių, atspindimų biudžeto projekte, svarstymui. Apie kokią ekonominę kryptį biudžete mes galime kalbėti, kai net dėl mokesčių politikos permainų nesame apsisprendę, nors tai, kiek aš suprantu, yra įdėta į kitų metų biudžeto projektą. Todėl nenuostabu, kad Ekonomikos komitetas, svarstydamas kitų metų biudžetą, daugiau dėmesio skyrė ne valstybės ekonominės politikos perspektyvoms aptarti, o paskirų savivaldybių, ypač Kėdainių savivaldybės, biudžeto problemoms aptarti.

Aš turiu aiškiai konstatuoti, kad kitų metų biudžete mes nematome jokios aiškios ekonominės strategijos įgyvendinimo. Turime aiškiai konstatuoti, kad šis biudžetas, kurį svarstome, parodo, kad ši valdžia jokios šalies ūkio ilgalaikės vizijos neturi, ekonomika ir toliau stiprės nepaisydama šios valdžios pastangų. Biudžetas aiškiai rodo, kad Lietuva dar nėra pasirengusi tam, ką vadiname tigro šuoliui, apie ką prieš kelias savaites teko kalbėti specialiame memorandume, ir dėl tokio nepasirengimo tenka tik skaudžiai apgailestauti. Todėl, gerbiamieji kolegos, dėl šių priežasčių mes ir siūlome nepritarti kitų metų biudžetui, nes pagaliau svarstydami biudžetą mes iš buhalterių turime tapti politikais. To linkiu ir Vyriausybei, ir finansų ministrei, kurie mano žodžius nelabai girdėjo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos seniūnę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų manymu, pagrindinės pradinės nuostatos, kuriomis rėmėsi Vyriausybė apskritai paėmus, yra pakankamai realistiškos, nors ir ne visais atžvilgiais optimalios. 2002 m. numatomas BVP augimas 4,7% ir 2,1% infliacija suformuos kartu su kai kurių mokesčių ir akcizų pokyčiais bei Kelių fondo įtraukimu biudžeto pajamų išaugimą iki 10,2%. Tačiau palyginamosiomis sąlygomis, kitaip tariant, esant palyginamai struktūrai, tai sudarytų, lyginant su šiais metais, tik 3,1%. Manau, kad tai gana žemas rodiklis. Gal net ir per žemas. Kita vertus, bendras paaukštintas augimo rodiklis pagal keleto metų praktiką būdavo sunkiai realizuojamas, nes ypač dėl mokesčių didinimo numatyti įplaukų prieaugiai paprastai nepasitvirtindavo. Konstatuodami santūriau suplanuotą nacionalinio biudžeto įplaukų augimą, norėtume atkreipti dėmesį į ankstesniems metams būdingą paaukštinto įplaukų augimo tempo kaip reiškinio pasekmes, būtent į asignavimų disproporcijų didėjimą. Nevykdymo atveju, ypač 1999 ir 2000 metais atskiri sektoriai prarasdavo planuotas lėšas, o dėl to atsirandantys biudžeto įsiskolinimai asignavimų valdytojams privedė prie įsiskolinimų ūkinėms struktūroms. Šie įsiskolinimai iki šiol slegia daugelį įmonių, o kai kurias iš jų privedė net prie bankroto.

Dėl riboto laiko nesustosiu plačiau prie mokesčių sistemos pokyčių. Kai dėl kolegos A.Kubiliaus ką tik pasakytos kritikos dėl skolų augimo, manau, kad realios galimybės mažinti skolinimosi mastus artimiausiu metu beveik nėra. Svarbiausia, kad paskolos būtų panaudojamos efektyviai, nes vien tik skolinimosi mažinimas, tiesą sakant, ekonomikoje ne visada atneša pageidautinus reiškinius. Plačiau sustosiu prie išlaidų dalies.

Savanoriškasis politinis apsisprendimas krašto apsaugos sistemai skirti 2% nuo BVP suformavo neracionalias visuotiniais ir ilgalaikiais nacionaliniais interesais nelengvai pagrindžiamas disproporcijas. Nekeičiant šio principinio apsisprendimo, tikslinga prie šios paskirties asignavimų kitiems metams prijungti nemažai valstybės reikmių, darančių tiesioginę įtaką valstybės ir piliečių saugumui, jo prevencijos priemonių įgyvendinimui, taip pat ir švietimo sistemos bei visuomenės švietimo plėtrai, nusikalstamumo ir terorizmo prevencijai. Taigi pritariame krašto apsaugos sistemos finansavimo proporcijoms, paminėtoms kolegos A.Sadecko, pagal kurias vadinamasis deltos procentas sudarytų 0,39% nuo BVP. Priartėti prie rekomenduojamų proporcijų 0,2 galėtume įveikę bendrą 2% nuo BVP ribą (kas turėtų vykti kitais metais).

Palaikome ekonomistų jau diskutuojamą idėją ir siūlome biudžeto planavimo tikslams perskaičiuoti bazinę praėjusių metų 1% nuo BVP reikšmę į atitinkamą ekvivalentišką procentą nuo nacionalinio biudžeto. Tai pašalintų biudžeto planavimo keblumus, susijusius su dviejų bazinių rodiklių – BVP ir nacionalinio biudžeto sumų – augimu skirtingais tempais. Nacionalinio biudžeto dalis bendrajame vidaus produkte turi tendenciją mažėti, todėl subalansuoti šiuos rodiklius konkrečiai Finansų ministerijai darosi vis sunkiau.

Vienas iš didžiausių šio biudžeto išvadų struktūros trūkumų yra tas, kad verslo konkurencingumui ir produkcijos eksportui remti neskiriama net minimaliai reikalingų lėšų. Apskritai investicinė programa šia prasme yra labai kukli ir vienpusė. Čia labai norėtųsi paremti ir provokuoti Ūkio ministerijos didesnį aktyvumą atkovojant šias pozicijas.

Šalyje didėja regioninė ūkio plėtros ir nedarbo skirtumai. Daugelyje regionų ir konkrečių rajonų, kur pramonė nunykusi, o žemės ūkyje, nekalbant jau apie prioritetiškai Lietuvoje remiamą cukrinių runkelių auginimą, gerų sąlygų objektyviai nėra. Tuo tarpu esama palankių sąlygų rekreacijai ir turizmui bei kitiems alternatyviems verslams. Taigi čia turėtų būti daugiau lėšų skiriama infrastruktūrai plėtoti, keliams, privažiavimas prie vandens telkinių ir kt. Taip pat turėtų būti užtikrinta valstybės parama – alternatyvių verslų plėtrai kaime teikiama konsultacinė parama, suformuoti SAPARD ir Regioninės plėtros fondų prioritetą ir panašiai. Mūsų frakcijos nariai pateikė apie dešimt siūlymų, kuriems frakcija siūlo pritarti. Paminėsiu tik keletą iš jų.

Sureguliuoti savivaldybių biudžeto įplaukų planinius rodiklius, pašalinant tas į skaičiavimų bazę įtrauktas ankstesnes deformacijas, kurios dirbtinai žlugdė atskirų savivaldybių pajamas. Vienas iš metodų, perimtų dar nuo konservatorių laikų – tai dirbtinai padidintas ir realiai ekonominės plėtros prognozėmis bei tikrove nepagrįstas fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukų augimo tempas ir valstybės bendrosios dotacijos sumažinimas. Taip suplanuojamas įstatymu draudžiamas, bet neišvengiamu tampantis savivaldybių biudžeto deficitas. Atrodo, kad su Finansų ministerija šį klausimą pavyko išsiaiškinti, nors konstatuoti tai kaip įvykusį faktą būtų turbūt dar per anksti. Pasikeitus savivaldybių biudžeto rodiklių planavimo metodikai, kas, beje, kaip nestabilumo apraiška taip pat nėra pozityvus reiškinys, būtų gerai, kad tos metodikos stabilizuotųsi, ankstesni planavimo trūkumai pašalinami tik iš dalies, ypač tuo atveju, jeigu kaip planavimo bazė paimamas savivaldybėms 2001 metams nerealiai nustatytas įplaukų planas, o ne laukiamas įvykdymas. Tokį keistą skaičiavimo būdą aptikau analizuodama, pavyzdžiui, Švenčionių rajono planinius rodiklius. Kažin, ar tai tik atskiras atvejis ir techninė klaida.

Mūsų frakcija taip pat siūlo ir kartu pritaria daugeliui bendrų su kitų frakcijų nariais pateiktų bei kitų Seimo struktūrų ir narių pasiūlymų, tarp jų švietimo srityje – mokyklų aprūpinimo kompiuteriais papildomam finansavimui skirti, kaip buvo minėta Švietimo komiteto, 14 mln. Lt. Kaimo mokyklų aprūpinimui transporto priemonėmis nuskambėjo suma 5 mln. litų. Priimtini mums kolegos P.Vilko siūlymai, kuriuos parėmė ir Ekonomikos komitetas, dalį krašto apsaugos lėšų skirti Sveikatos draudimo fondui papildyti, padidinant to sąskaita kompensacijas vaistams, protezams, kitoms medicinos paslaugoms, pirmiausia neįgaliesiems, kurie neišgali viso to užsitikrinti. Padidinti finansavimą narkomanijos prevencijos programai siūlome 0,5 mln. litų, taip pat skirti didesnį finansavimą Nusikalstamumo prevencijos centrui, atsižvelgiant į jo pateiktą paraišką.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros programoms siūloma iš Privatizavimo fondo lėšų 40 mln. skirti melioracijos sistemų priežiūrai, papildomai skirti Žemės ūkio ministerijai 60 mln. litų specialiajai kaimo rėmimo programai, t.y. dyzelinio kuro akcizui grąžinti. Į specialią kaimo rėmimo programą siūlome neįtraukti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skolos padengimą. Negalime sutikti su visuomenę dezinformuojančiu teiginiu, kad neva žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriama 1,1 mln. litų. Į šią sumą, beje, įtrauktos ne tik nemenkos administravimo išlaidos, bet, kas jau visiškai nesuprantama, ir SAPARD, tai yra ne Lietuvos lėšos.

Mūsų nuomone, svarstant biudžetą Seimui turėjo būti pateikta Rezervinio stabilizavimo fondo lėšų sąmata. Į šį fondą bus pervesta 790 mln. litų iš Privatizavimo fondo, o likutis iki kitų metų pabaigos sieks 1,94 mlrd. litų. Ši didžiulė suma yra neadekvati įstatymų nustatytai šių lėšų paskirčiai (deja, negaliu plačiau apsistoti prie to) ir yra pakankamai didelis rezervas daugeliui reikmių, kurios pasilieka už borto, finansuoti.

Mums nepriimtinas kai kurių Seimo narių užmojis vienu mostu neįsigilinus nubraukti nemažai svarbių programų ir investicinių projektų. Čia aš kalbu ir apie naujus projektus. Mes negalime skirstyti pagal principą – pradėtas objektas, nepradėtas, naujas. Esti naujų, kurie svarbesni už tuos, kurie pradėti. Ypač tokiais mostais, deja, pasižymi kolegos E.Maldeikio pasiūlymai. Aš tikrai labai apgailestauju, kad į jo pasiūlymus pateko ir finansavimo reikalaujantys punktai. Siūlau kolegoms pirma rimčiau įsigilinti, o tik po siūlyti. Gaila, kad ir Biudžeto ir finansų komitetas panašios praktikos neišvengė. Aš dalyvavau viename posėdyje, man tikrai nejauku buvo girdėti, kaip vienu ypu duodame – neduodame, braukiame – nebraukiame. O kur argumentai?

Prie šios kalbos frakcijos vardu priduriu dar porą punktų nuo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos. Mes palaikome lėšų skyrimą Visagino savivaldybės programoms, susijusioms su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Tam reikėtų 2–3 mln. litų, VATESI finansavimo padidinimui 1 mln. 41 tūkst. litų, kartu, žinoma, padedant spręsti ir patalpų, kurios pakankamai brangios, atpiginimo klausimą.

Taigi pirminis biudžeto projektas reikalauja esminių korektyvų, ko tikriausiai neneigia ir Vyriausybė. Tikėdamiesi, kad į mūsų frakcijos ir kitus pasiūlymus bus atsižvelgta, deja, pritarti šiam projekto variantui negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Socialdemokratinės koalicijos frakcijos vardu kalbėti Seimo Pirmininko pavaduotoją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Iš karto noriu pasakyti, kad Socialdemokratinės koalicijos frakcija kelis kartus labai intensyviai ir kruopščiai nagrinėjo pateiktą biudžeto įstatymo projektą. Mūsų frakcija iš esmės sutinka su tomis išvadomis, kurias pateikia Biudžeto ir finansų komitetas. Žinoma, frakcija, daugelis jos narių, tikrai norėtų tikėtis, kad kitais metais bus daugiau įplaukų, bus daugiau pastangų užtikrinant tas įplaukas ir, noriu tikėtis, bus geresnis švietimo, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio finansavimas. Bet mes taip pat gerai suprantame, mes matome, kokį paveldą iš dešiniųjų gavo ši dauguma, ši Vyriausybė, t.y. A.Brazausko Vyriausybė. Taigi mes aiškiai matome realias galimybes turėti tą geresnį, gražesnį biudžetą.

Todėl dar kartą noriu pareikšti įsitikinimą, kad Vyriausybė, Finansų ministerija tikrai įsigilins į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas, į konkrečius komitetų bei Seimo narių siūlymus ir patikslintas kitų metų biudžeto variantas Seime sulauks mažiau priekaištų. Kad jų sulauks, nereikia abejoti. Toks yra opozicijos ir atitinkamai nusistačiusių Seimo narių požiūris, todėl kad ir kaip darysi, vis tiek kas nors bus blogai. Bet geriau iš tikro galima padaryti, ir tai, man atrodo, po daugelio posėdžių, svarstymų ir įrodė mūsų Biudžeto ir finansų komitetas, teikdamas atitinkamus, t.y. konkrečius, siūlymus.

Baigdamas noriu pasakyti dvi replikas, dvi pastabas. Pirmiausia dėl BVP perskirstymo per biudžetą dalies. Mūsų premjeras sako – duokite tiktai 1%, tiktai 1% daugiau, vadinasi, 30+1. Jeigu tuo tarpu imsime išvystytas Vakarų šalis, tas procentas yra daug didesnis. Mielieji kolegos turbūt matė ir skaitė vakarietišką rinkos laisvumo reitingų sistemą. Pagal tą sistemą mūsų draugė, mūsų likimo sesė – Estija yra labai aukštai. O kokia BVP dalis perskirstoma? 35,8. Liuksemburgas taip pat labai aukštai – 36,5%. Jungtinė Karalystė taip pat aukščiau už mus, bet ir procentas – 39% BVP. Naujoji Zelandija, kuri aukščiau pagal rinkos laisvumo reitingą netgi už Estiją, – 40,9% BVP, o Olandija – net 47,8%. Tai, mielieji bičiuliai, mielieji ponai, kuo jūs mus gąsdinate? A. Brazauskas kalba apie 1%. Aš sakyčiau, reikia apie 2-3 kalbėti ir tai mes būsime toli nuo šių laisvosios rinkos flagmanų. Bet šios šalys atitinkamai ir gyvena, nes didesnę BVP dalį perskirsto per biudžetą, arba ryžtasi tai daryti.

Ir antroji pastaba. Išties mes, ta naujoji dauguma, arba naujoji santarvė, arba naujoji Vyriausybė, tedirbam 4 mėnesius, šiek tiek daugiau negu 4 mėnesius. Vadinasi, suprantama, kad ne visos mūsų, t.y. socialliberalų ir socialdemokratų, programinės nuostatos gali būti įgyvendintos per tuos keletą mėnesių arba per artimiausius mėnesius. Bet, mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, mes tikrai pasiryžę dirbti dar ne vieną mėnesį, vadinasi, ateis laikas, tarp kitko, ir progresiniams mokesčiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos seniūną A.Ramanauską.

A.RAMANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes girdėjome iš opozicijai priklausančių mūsų kolegų Seimo narių, kad vis dėl to auditorija yra per maža. Aš, labai įdėmiai stebėdamas, susimąsčiau – matyt, mes vis dar norime tribūnų mitingams. Ko gero, galima būtų pasiūlyti, kad mitingus galima rengti ir kitur, tačiau aš noriu pasakyti štai ką.

Vis dėlto mes atidžiai ir daug kartų pretenzingai nagrinėjome biudžeto projektą, ne kartą nagrinėjome kartu su partneriais iš įvairių mūsų valdymo institucijų, lygiai taip pat atidžiai ir kruopščiai esame išnagrinėję pateiktus pasiūlymus dėl biudžeto. Be to, suprantama, kad biudžeto projektą komitetai svarstė taip pat pretenzingai, todėl aš nemanau, kad šiandien būtų reikalingas mitingas savo nuomonei išsakyti. Aš suprantu, tai yra patogi tribūna ir materialiąja prasme, ir kita, tačiau vis dėlto konstruktyvaus darbo mes, Naujoji sąjunga, būdami naujokai, vis dėlto Seime pasigendame. Norėtume tikėti, kad ateityje Seimo darbas bus konstruktyvesnis ir galbūt išsipildys siekiai pakelti Seimo reitingą visuomenės akyse.

Aš norėčiau vis dėl to pasakyti, kad skaičiai biudžeto projekte yra įspūdingi, bet, antrindamas kolegai Česlovui, noriu pasakyti, kad mokesčių surinkimas vis dėlto yra tokio žemo lygio, jog mes mąstome ir žinome, kad Vyriausybė yra parengusi nemažai projektų, kad būtų užtikrintas surinkimas tų biudžeto pajamų, kurios planuojamos, kurios gali būti surinktos, kurias būtina surinkti. Tie visi momentai yra apgalvoti, apmąstyti. Kitas klausimas yra Vyriausybių kaita. Žinoma, trumpas Vyriausybės darbo laikas trukdo gerinti mūsų visuomenės aprūpinimą.

Turiu pasakyti, kad mokesčiai ir mokesčių įstatymų pakeitimų projektai, kurie iš esmės yra parengti, kuriuos mes frakcijoje kartu su kolegomis esame aptarę, bus labai svarbūs ir mūsų mokesčių mokėtojams, ir, žinoma, verslui generuoti. Kita vertus, kai kurie iš jų paskatins ir biudžeto pajamų augimą. Visi tie dalykai nelieka nepastebėti, aš įsitikinęs, mūsų darbe. Todėl frakcijos vardu linkėdamas Vyriausybei ryžto ir stiprybės išnagrinėti tuos pasiūlymus, kurie šiandien buvo teikti, kuriuos teikė pirmiausia Biudžeto ir finansų komitetas, tikiu, kad Vyriausybė atsižvelgs į mūsų valstybės dabartinį pajėgumą ir tas biudžetas, grįžęs į Seimą, bus patvirtintas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome frakcijų nuomones. Dabar reikėtų pereiti prie atskirų Seimo narių nuomonių ir pastabų išklausymo. Noriu priminti, kad pagal Statuto 176 straipsnį Seimo nariai teikia savo nuomones ir pastabas dėl tų jų siūlymų, kuriems nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi yra labai konkrečiai nurodytos kalbėjimo ribos. Jūs norite dėl vedimo tvarkos?

A.N.STASIŠKIS. Aš norėjau dėl vedimo tvarkos. Aš esu užsirašęs ir man pavesta kalbėti nuolatinės komisijos vardu, todėl keista, kaip aš atsidūriau tarp politizuotų kalbų.

PIRMININKAS. Statute yra pasakyta, kad kalba komitetų, frakcijų atstovai. Komisijos nėra įrašytos. Jeigu reikia, tada reikia pildyti.

A.N.STASIŠKIS. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Statute yra parašyta, kad nuolatinės komisijos, kurių veiklos trukmė ne mažiau kaip metai, dirba ir naudojasi komitetų teisėmis.

PIRMININKAS. Gerai. Tai jūs ir kalbėsite komisijos vardu? AN.Stasiškis – komisijos vardu.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis mano išpuolis visai ne todėl, kad aš paskutinis ar kelintas, bet komisija, kaip ir komitetai, dėsto dalykinį požiūrį į konkrečias problemas, tuo tarpu frakcijos arba atskiri Seimo nariai kalba išreikšdami partijų politines pozicijas arba teorinius samprotavimus. Todėl keista tokiame fone kalbėti apie tam tikrus konkrečius siūlymus. Mūsų Pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir nuo okupacinio režimo nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisija buvo pateikusi labai nedidelius pagal savo apimtį pasiūlymus dėl papildomų asignavimų, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Kadangi man komisijos vardu pavesta kalbėti, noriu pasakyti keletą motyvų ir atkreipti jūsų dėmesį.

Pirma. Mūsų siūlymas buvo skirti nedidelę sumą asignavimų Tuskulėnų dvarvietėje rastiems palaikams iki galo sutvarkyti. Iš tikrųjų ta suma galėtų būti didesnė, bet mes rėmėmės minimalia suma pagal parengtą darbų planą ir programos sąmatos projektą. Ir štai kodėl. Visi puikiai žinote, kad prieš 5–6 metus buvo atlikti kasinėjimai, kurių metu buvo ekshumuoti 706 asmenų palaikai. Vėliau paaiškėjo, kad tarp sušaudytųjų yra įvairaus likimo žmonių: ir kriminalinių nusikaltėlių, ir partizanų, rasti ir vyskupo Borisevičiaus, palaikai. Tačiau tai yra praeitis ir galbūt prieš pradedant kasinėjimus pirma reikėjo atlikti tyrimus archyvuose. Šie palaikai yra iškasti, keletą metų jie buvo saugomi teismo medicinos patalpose, tačiau prakiurus stogui ir sugedus santechnikos įrenginiams jie sušlapo, juos teko skubiai perkelti ir jau dveji metai jie yra buvusiose KGB tardymo kamerose. Kitaip sakant, grįžo ten, iš kur išėjo į mirtį. Juos, šiaip ar taip, reikia palaidoti.

Parengtas architekto V.Čekanausko Tuskulėnų dvarvietės sutvarkymo projektas. Tame projekte yra sudėtinė kolombariumo statybos dalis, kur, atsisakius bet kokių reprezentacinių elementų, turi būti palaidoti šie palaikai. Jų negalima nei surūšiuoti, nei išskirti, nes identifikuoti pavyko apie 40 palaikų. Visi kiti palaikai yra neidentifikuoti ir niekas neatskirs, kokio tai asmens palaikai, už ką jis buvo nuteistas ir sušaudytas. Artimieji atsiėmė tik keliolika palaikų, o beveik 700 kaulų dabar sudėti į kartonines dėžutes. Būtų galima visko atsisakyti ir palaidoti paprastose kapinėse.

Atleiskite man už cinizmą, tačiau pasiūlytas kolombariumo sprendimas yra daug racionalesnis ir paprasčiausiai pigesnis. Įsivaizduokite, kokio ploto reikia, kad palaidotume 700 asmenų palaikus, juk vienoje duobėje mes jų nepalaidosime. Reikės kokių nors skiriamųjų ženklų, antkapių ir t.t. Viskas labai sudėtinga ir brangu. Šio darbo nutraukti negalima, jį reikia tęsti. Reikia pradėti kolombariumo statybą. Pats parkas yra kultūros paveldas, dvaro pastatai yra kultūros paveldas ir juos anksčiau ar vėliau reikės sutvarkyti. Galų gale tai yra beveik 8 ha plotas miesto centre, kur šiandien yra krūmynas, nėra privažiavimo, krantinė subjaurota. Tai irgi reikia sutvarkyti, tačiau tai reikia atlikti palaipsniui. Pirmiausia reikia pastatyti kolombariumą ir palaidoti tuos palaikus. Norime ar nenorime, bet nuo tos problemos niekur nepabėgsime, reikia rasti tuos kelis šimtus tūkstančių, kad darbai būtų pradėti, ir tą dalyką reikia spręsti.

Antras grupės siūlymas buvo dėl Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Komisija palaikė centro prašymus, kiek jiems reikėtų pinigų normaliam darbui užtikrinti. Turiu atkreipti dėmesį, kad Genocido centro darbai yra pačiame įkarštyje, jis ką tik pradėjo normaliai dirbti, galbūt po 2-3 metų būtų galima galvoti apie tam tikrą darbų mažėjimą ir apie finansavimo mažinimą, dabar tai būtų blogai. Aš suprantu, skaičiavimai kaip visada yra maksimalūs arba optimistiniai, tačiau reikia išlaikyti šių metų lygį plius du dalykus.

Pirma, pradėtas žmonių, kurie buvo išvežti į Vokietiją priverstiniams darbams, dokumentų tikrinimas. Šiandien kreipėsi apie 20 tūkst. žmonių. Reikia atskiros darbuotojų grupės ir tai mes turime padaryti iki kitų metų pusmečio. Manau, kad tam papildomai reikia apie 150–200 tūkst. litų. Tai irgi rimtas dalykas, pinigai iš niekur nenukris, bet juos reikia finansuoti. Negalime atsisakyti ir atstumti tų žmonių, kurie tikisi gauti šiokią tokią kompensaciją iš Vokietijos.

Ir paskutinis dalykas. Kaip visi žinote, genocido, arba, tiksliau sakant, Ypatingojo archyvo patalpose, dėl kurių vyko skandalingi ginčai tarp Teisingumo ministerijos ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, nebaigtas remontas, ir ten spalio 30 d. lankėsi premjeras su Vyriausybės atstovais. Man taip pat teko dalyvauti, yra protokolas, kuriame parašyta, kad būtina surasti tuos 1,5 mln. litų, kad būtų baigtas tų patalpų remontas. Galų gale ne taip svarbu, ar jos atiteks Teisingumo ministerijai, ar liks Ypatingajam archyvui, tačiau remontą reikia baigti ir patalpas sutvarkyti.

Tokie būtų mūsų siūlymai. Labai gaila, kad kalbame iš esmės tuščiai, iš mūsų niekas geresnių motyvų ir argumentų neišgirs, tik mes patys, tačiau tokie dalykai yra. Aš netikiu, kad premjeras ar ministrai, neturėdami laiko, skaitys mūsų kalbų stenogramas. Vis dėlto tokie yra siūlymai ir labai prašyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat ir Vyriausybės nariai, dar kartą į tai atkreiptų dėmesį, nes tai yra neišvengiami dalykai ir juos reikia atlikti. Jeigu biudžete nenumatysime pinigų, reikės ieškoti iš rezervinių fondų. Tokie yra minimalūs siūlymai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie Seimo narių kalbų. Kviečiu Seimo narį G.Šileikį.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš pereidamas prie konkrečių siūlymų, kuriuos komitetas, nesakyčiau, kad atmetė, tačiau pasiūlė svarstyti Vyriausybei, norėčiau pasakyti, kad susidarė paradoksali situacija. Iš finansų ministrės gavau atsakymą, kuris bus, manau, kartu ir Vyriausybės atsakymas. Atsakymą, trumpai sakant, galima apibūdinti tokia skambia lakia fraze: eik jau tu, eik.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog Vyriausybės parengto Biudžeto įstatymo pateikimas įvyko pažeidžiant įstatymą, konkrečiai pažeidžiant Seimo statuto 174 straipsnio 2 ir 3 dalis. Jose yra labai aiškiai pasakyta, kad negalima siūlyti mažinti tų išlaidų (o jos jau buvo skirtos švietimui ir mokslui ir buvo įrašytos į projektą), kurios į valstybės biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus. Įstatymus mes priėmėme ir pagal tuos įstatymus tie skaičiai turėjo būti. Todėl noriu atkreipti jūsų, kaip Seimo Pirmininko, dėmesį, jog Seime svarstomi įstatymai turėtų atitikti mūsų jau priimtus įstatymus, ir jūs turėtumėte labai atidžiai tai prižiūrėti, nesvarbu, kad opozicija kritikuoja ne vieną kartą ir sako labai aiškią, konkrečią tiesą, vis dėlto jūsų pareiga yra taip pat žiūrėti, kad Vyriausybė laikytųsi įstatymų.

Švietimui ir mokslui lėšos biudžete skirstomos pagal principą, apie kurį aš norėčiau pasakyti, kad tai yra švietimo, mokslo ir kultūros naikinimas, nes tos lėšos ne tik kad nepakankamos, bet iš esmės išbalansuoja, išardo visą švietimo ir mokslo sistemą. Švietimo ir mokslo komitete buvome labai nustebinti ir sukrėsti, nes nebuvo paskirta toms prioritetinėms sritims, kurias valdančioji dauguma deklaruoja – tai apie ateitį, apie Lietuvos švietimo ir mokslo plėtros perspektyvas, t.y. kompiuterizavimui, moksleivių krepšeliui, geltonųjų autobusiukų programoms ir švietimo objektų statyboms. Išvydę projektą, mes siūlėme (konkrečiai ir aš pats siūliau) sumažinti Seimo išlaidas, kurios yra išties, sakyčiau, pakankamai riebus ir sotus kąsnis. Nebuvo į tai atsižvelgta paties komiteto ir buvo pasiūlyta ieškoti kitų lėšų. Komitetas buvo nusprendęs ir labai aiškiai nurodęs, iš kur mes galėtume tas lėšas skirti ir perskirstyti švietimui ir kultūrai skiriant daugiau, bet į tai taip pat nebuvo komiteto atsižvelgta. Tiesiog apgailestaujame, bet yra labai maža viltis, aš pabrėžiu, maža viltis yra, kad Vyriausybė mėgins atsižvelgti, nes kartais susidaro įspūdis, jog lemtingą žodį visada taria būtent premjeras, o Seimas, svarstant biudžetą, yra paliekamas nuošalyje. Aš manau, kad to neturėtų būti, ir tai, sakyčiau, grėsmė visai tolesnei įstatymų leidybai, nes suabsoliutinimas vieno, ar ministrų kabineto, vaidmens sprendžiant visus klausimus, susijusius su biudžetu, jo išlaidomis ir pajamų suformavimu… Tai yra Seimo prerogatyva ir mes turėtume laikytis labai aiškios ir tvirtos nuostatos.

Labai stebina keletas skyrimų, kurie komitete buvo nepalaikyti. Jie biudžete, deja, atsirado. Tai Marijampolės krikščioniškosios kultūros centras. Komitetas, įvertinęs ir bendrą valstybinį švietimo ir kultūros finansavimą, situaciją, yra pasakęs, jog jis turėtų būti finansuojamas pagal bendruosius principus. Deja, pažeidžiant įstatymą, paliktas toks finansavimas, koks yra. Taip pat ir Pedagoginio muziejaus Kaune finansavimas. Komitete tam buvo nepritarta. Iš kur atsirado, deja, sunku pasakyti, bet panašu, jog tai yra Ministro Pirmininko A.Brazausko protegavimas. Komitetas dar kartą turbūt savo nuomonę papildomai išsakys, kad vis dėlto tai nėra prioritetas iš tų, kuriuos turėtume finansuoti būtent kitais metais.

Labai konkrečiai norėčiau pasakyti dėl Panevėžio miesto, dėl Panevėžio visos apskrities, dėl Panevėžio regiono. Mes deklaruojame, kad turėtume vykdyti labai aiškią, tolygią regioninę politiką. Deja, mes galime pasakyti tiktai tai, kad Panevėžiui nulis, nulis ir nulis. Kada tai baigsis? Ar tik tada, kai premjeras gali atvažiuoti į Panevėžio regioną medžioti, ar Seimo Pirmininkas atvažiuoti ir pažadėti, kad mes atsižvelgsime, spręsime, svarstysime. Dabar, aš manau, panevėžiečiai labai konkrečiai įsitikins, ar į tuos teiktus siūlymus, būtiniausius siūlymus, bus atsižvelgta, ar ne. Tuomet panevėžiečiai arba padėkos, labai labai pasidžiaugs, arba išties turės ko labai konkrečiai paklausti. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu priminti, kad savo vardu kalbama iki penkių minučių. Toliau kalbės Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Gaila, bet šiandien, mano supratimu, svarstomą biudžetą būtų galima įvardinti kaip bankrutuojančios valstybės militarinį biudžetą. Bankrutuojančios valstybės todėl, kad 1 mlrd. 132… nacionalinio biudžeto išlaidos viršija pajamas (tai sudaro dešimtadalį nacionalinio biudžeto); kad 1 mlrd. 143 mln. Lt bus skiriama valstybės skolai aptarnauti, tai taip pat yra dešimtadalis nacionalinio biudžeto (be to, tas milijardas bus gautas ne iš valstybės ekonominės veiklos, o iš skolų); kad privatizavimo ir skolintos lėšos daugiausia bus skiriamos ne investicijoms, o einamiesiems valstybės reikalams; kad numatomos biudžeto išlaidos netenkina minimaliausių visuomenės švietimo ir sveikatos poreikių.

Kalbant apie žemės ūkio srities finansavimą, tenka pasakyti, kad finansuojant tokiu lygiu, kokiu numatoma finansuoti žemės reformos darbus, žemės grąžinimas užsitęs dar maždaug šešerius metus, kad nebus įvykdytas tam tikro įstatymo reikalavimas kompensavimo už žemę pinigais procesui užbaigti 2009 metais. Norint tai padaryti, kitų metų biudžete reikėtų skirti apie 200 mln. litų. Iš esmės tam nieko neskirta.

Dėl nepakankamo melioracijos finansavimo (beje, visi melioracijos įrenginiai yra valstybės) apie 300 tūkst. hektarų melioruotų žemių negrįžtamai užpelkėjo ir šis procesas ateityje spartės.

Kad tiesioginis žemės ūkio finansavimas, kuris būtinai reikalingas, norint prisiderinti prie Europos Sąjungos sąlygų, tenkina tiktai penktadalį poreikių. O tai reiškia, kad šalies žemės ūkis iš anksto pasmerkiamas tolesniam žlugimui, taip pat iš jo atimamos realios galimybės ateityje visiškai pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama.

Būtų naivu manyti, kad šie mano paminėti bankrutuojančios valstybės požymiai atsirado dabar ir kad juos galima greitai pašalinti. Valstybę į bankrotą kryptingai vedė visos dešiniosios vyriausybės. Ir dabartiniai kai kurių šios krypties politikų verkavimai rodo tik jų veidmainiškumą ir kartais visišką ekonominį neišprusimą. Ypač tada, kai iš dabartinės Vyriausybės reikalaujama greitų ekonominių permainų. Greitai galima tiktai griauti, o statoma pakankamai lėtai ir sunkiai.

Visiškai nesuprantamas ir ekonominiu bei socialiniu požiūriu nepateisinamas esant šiai situacijai milijardo išmetimas krašto apsaugai. Tik naivūs ir politiškai angažuoti žmonės gali tikėti, kad šis milijardas padidins mūsų saugumą. Z.Brzezinskis savo knygoje “Nevaldomas pasaulis”, beje, rašo, kad septintajame dešimtmetyje turtingos šalys buvo 30 kartų turtingesnės už neturtingąsias, o dabar šis skirtumas padidėjo iki 150 kartų. Šis procesas nežada keisti krypties. Neturtingose šalyse taip pat gilėja socialinė takoskyra. Skurdo ir turto netolygumai, mano autorius, gali tapti lemiamais globalinės netvarkos veiksniais naujame amžiuje. Beje, kažką panašaus neseniai matėme Amerikoje.

Mūsų šalyje šie procesai taip pat vyksta gana nepalankia kryptimi. Ne mažėja, bet didėja prieštaravimai tarp Vilniaus ir provincijos, tarp miesto ir kaimo, tarp dirbančių ir bedarbių, tarp tvarkingai gyvenančių žmonių ir nusikaltėlių. Skurdas ir beviltiškumas vis labiau smelkiasi į daugelio žmonių namus. Todėl pinigų mėtymas karo reikalams yra nepateisinamas nei ekonominiu, nei moralės požiūriais ir jam negaliu pritarti. Beje, po mano kalbos kas nors iš dešiniųjų stovyklos, ko gero, užgiedos, jog socdemai nepalaiko dabartinės Vyriausybės, bet taip juk nėra. NATO finansavimas – konservatorių išmonė. Todėl dabar yra gera proga pasitaisyti, t.y. patriotiškai nusiteikę Seimo nariai, atmesdami konservatoriškas atliekas, galėtų užbaigti natinį pinigų plovimą ir nukreipti dabartinę Vyriausybę į teisingą kelią skirstant Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.

Pabaigoje noriu pasakyti. Buvo gana įdomu klausytis komitetų pageidavimų. Norėdami šiuos pageidavimus įgyvendinti, mes turime tik tris realius šaltinius. Tai mokesčių administravimo gerinimas, krašto apsaugos finansavimo mažinimas ir skolos didinimas. Jei šios pozicijos nepajudės teigiama kryptimi, realus gyvenimas pagal atskiras šakas bus toks pat, koks dabar yra, arba bus blogesnis negu dabar, ir biudžeto svarstymas taps tiktai dar vienu politiniu vaidinimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vidžiūnas. Nėra. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio Seimo kadencijos pradžioje partijų lyderiai sukirto rankomis ir iškilmingai pasirašė partijų susitarimą dėl gynybos biudžeto. Daugeliui atlėgo, pagaliau isteriškoms atakoms prieš krašto apsaugą atėjo galas, pagaliau bus mažiau skaldymo, kiršinimo, daugiau bendro darbo, pagaliau politikų atsakomybės jausmas vėl bus vertybė. Mūsų bičiuliai – NATO partneriai sveikino šį žingsnį, vis dėlto atsargiai perspėdami, kad įsipareigojimus reikia ir vykdyti. Tą susitarimo tekstą gražiai išleidome angliškai. Seimo Pirmininkas, komitetų vadovai visus susitikimus ir su svečiais iš NATO, ir su visais kitais svečiais iškilmingai pradėdavo ir tebepradeda nuo šio vienybės akto. Bet ne veltui pastaruoju metu žmonės vis dažniau perfrazuoja vieną naują televizijos laidą – “Kai aš mažas likau”.

Atrodo, kad savo mąstymu vis dar liekame ten, kur mokyklose sakydavo viena, namie – kita, kur laikraščius skaityti buvome išmokę tarp eilučių, o į Maskvą, kad užmerktų akis, į apgaudinėjimus nežiūrėtų ir prirašinėjimų nematytų, šviesiausios Tarybų Lietuvos asmenybės gausiai veždavo kumpių, dešrų, trauktinių ir kitokių deficitinių gėrybių. Ir nematydavo. Sistema aiški, visiems suprantama: viena – popieriuje, kita – minty. Pastaruoju metu, atėjus brandžios nostalgijos epochai, brandaus socializmo įpročiai nuolat ima ir išlenda. Pasižadėjome 2%. Taip, bet ką į tuos 2% įrašysime? Čia jau ne kokio nors NATO nosies reikalas. Mes suverenūs, galime ir suvereniai pameluoti. Gerai išmokę apgaudinėti Maskvą ir mulkinti savus žmones, kai kas ir šiame Seime bando tuos pačius įpročius perkelti ir bendradarbiaudami su NATO partneriais. Pakiškime po gynybos biudžetu žemės ūkį, švietimą, policiją. O po antradienio, visai realu, kad ir stribų valstybinės pensijos ten gali atsidurti, – kas tie keli šimtai tūkstančių? Juk jie greitai pripažinti nukentėję, pasipriešinimo dalyviai, kovoję dėl Lietuvos. Būtų puiki santarvės mokykla ir tiems naivuoliams iš NATO, pavyzdžiui, kokiems nors norvegams, kurie savo kvislingams irgi galėtų pradėti mokėti valstybines pensijas, sakykime, iš gynybai skirto biudžeto. Išmokysime naujų vertybių, ko gero.

Sukėlus isteriją prieš porą metų, dar iš tiesų sunku suvaldyti išleistą džiną. Net ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turėjęs stipriausiai ginti prisiimtus įsipareigojimus, bando gudrauti ir net pats pasiūlė sumažinti Krašto apsaugos ministerijos skirtą gynybos biudžeto dalį. O juk puikiai žinoma, kad čia nieko nepagudrausi. Delta padidėja, tai sukelia progą nepasitikėti įsipareigojimų nerealumu. Apie tai kalbėjo ir V.Stankevič, nežinau, ar visi išgirdo. Dėl 5 mln. litų – ir tik dėl 5 mln. litų,- kurie kitose biudžeto knygos eilutėse lengvai atrandami, rizikuojame prarasti patikimų partnerių reputaciją. Ministras L.Linkevičius vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sakė aiškiai: neprisižaiskime, nieko neapgausime. Gerai parengta kariuomenė yra svarbus narystės kriterijus, bet dar svarbesnis – vertybinis. Nemeluojančios visuomenės, o tuo labiau nemeluojančių ir atsakingų politikų. Reikia ne NATO, nors jie, žinoma, labiausiai vertina patikimus partnerius, to visų pirma reikia mums patiems.

Beje, socialdemokratų žiniai, komitete buvau bene vienintelė pritarusi jūsų Vyriausybės pateiktam gynybos biudžetui. Tą sakau ir dabar. Pritariu A.Brazausko Vyriausybės pateiktam gynybos biudžetui, bet negalėsiu pritarti bandymams apgauti, prirašyti, pameluoti. Tokie veiksmai bus vertinami visų pirma vertybiškai, ar esame patikimi partneriai šiame neramiame pasaulyje, ar tik pagal sąrašą nusipelnę gyventi geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Paksas. Atsiprašau pranešėjo, noriu dar pranešti, kad Seimo salėje Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos moksleiviai. (Plojimai) Prašom.

R.PAKSAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kiekvienais metais, svarstant biudžeto projektą, galima stebėti kokius nors naujus neįprastus, savotiškus reiškinius. Teikiant šių metų biudžeto projektą, be abejo, galima taip pat kai ką naujo pamatyti. Kad negalima matyti strategijos, tai čia yra faktas, ir daugelis apie tai kalbėjo, kad nematyti šiame biudžeto projekte prioritetų, taip pat šiandien buvo pastebėta. Galų gale, kad opozicija kritikuoja ir nepritaria pateiktam biudžeto projektui, tai irgi nieko naujo. Paprasčiausiai gal kitaip išreiškiama kritikos forma arba kitur nukreipiamas opozicijos kritikos smaigalys.

Bet šių metų biudžeto projekte aš pastebiu ir keturis pakankamai naujus, anksčiau ne taip ryškiai pasireiškusius išskirtinumus. Taigi keletą žodžių norėčiau pasakyti apie juos.

Pirmas. Šiemet kai kurios sritys yra sukabintos su atskirais įstatymais. Aš kalbu apie bendrojo vidaus produkto augimo sujungimą su atskiromis mūsų gyvenimo sritimis. Bet čia klausimas: kas gi buvo tų įstatymų teikėjai, iniciatoriai ir priėmėjai? Ar ne tie patys, kurie šiandien sėdi valdžioje ir suka galvą, kaip tuos įstatymus įgyvendinti. Ir, atvirai sakant, nelabai jiems sekasi įgyvendinti. Bet, skaičiuojant kiekybiškai, lyg ir yra pakankama dauguma Seime ir būtų labai tvarkinga pakeisti šiuos įstatymus, ir biudžeto projektą suderinti su tais įstatymais, kurie buvo priimti. Deja, taip nedaroma. O nedaroma kodėl? Nedaroma todėl, kad tai nėra populiaru, nes tie įstatymai buvo priimti, kad būtų nupirkti rinkėjai. Dabar kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, ieškoma aplinkinių kelių, kad kažkokiu būdu būtų išspręsta ta problema.

Antras išskirtinumas. Tokie biudžeto lėšų skirstymo principai ir anksčiau kėlė nemažų abejonių, tik šį kartą jos iš tikrųjų labai sustiprėjo. Vyriausybės vadovas apie tai irgi prabilo, bet kažkodėl nekalbama apie tai, kad biudžetas turėtų būti skirstomas remiantis programiniais principais. Dar kartą kartoju – biudžetas turėtų būti skirstomas programiniais principais. Apie tai kažkodėl kalba tiktai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Beje, atvirai prisipažindamas, kad jo nuomonė skiriasi nuo daugumos socialdemokratų.

Trečias išskirtinumas. Biudžeto projektų svarstymas parodė ir tai, kas bent anksčiau nekrisdavo į akis. Pasirodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė biudžeto klausimu daugeliu atvejų kertasi su Seimo daugumos vadovaujamų komitetų nuomone. Tai lyg ir primena maištą laive prieš socialliberalų ir socialdemokratų laivyno kapitoną. Kuo tai baigsis ateityje, tuo labiau kad iki šviežių bulvių dar yra pakankamai toli, galima tiktai spėlioti. Aišku tiktai viena, kad, tokiai situacijai esant, priimti normalų ar pakankamai subalansuotą biudžetą beveik neįmanoma.

Ir galų gale yra ketvirtas išskirtinumas. Pateiktas biudžeto projektas kertasi ir su šalies Prezidento perspektyvos įsivaizdavimu. Na, ir keletą žodžių norėčiau tuo klausimu pasakyti. Prezidentas labai suinteresuotas nedarbo mažinimu, biudžeto projekte aš matau 1,8 mln. mažiau šiai sričiai. Prezidentas suinteresuotas paprasta, stabilia, teisinga mokesčių sistema, mes gi kalbame jau apie nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui panaikinimą. Ir jeigu finansų ministrė sako, kad 80% mūsų firmų, įmonių dirba per neapmokestinamas kompanijas, tai po šio įstatymo priėmimo jau dirbs šimtas procentų ir pinigai aplenks Lietuvą kaip ir mokesčiai. Prezidentas kalba apie tai, kad reikėtų sumažinti palūkanas ir pradinį įnašą paskoloms būstui įsigyti, norėčiau priminti, kad liberalų Vyriausybė skyrė tam klausimui 50 mln. litų, čia aš matau apvalų nulį. Na, o Prezidento noras, kad vienas kompiuteris mokyklose tektų ne 75 vaikų, o 10, valdančiosios daugumos Švietimo komitetas įvardija, kad trūksta ne tik šiam klausimui 14 mln. Lt. Galų gale viena iš svarbiausių problemų tai yra studentų kreditavimas. O ką mes matome ties ta eilute? -9,8 mln. Lt. Na, o kalbant arba baigiant, ką ponas A.Ramanauskas, ką tiktai pasakė, kad čia opozicija sukelia mitingus, aš labai norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Kiek iš šios tribūnos valdančiosios daugumos komitetų pirmininkų šiandien kalbėjo, tai aš negirdėjau nė vieno, kuris būtų patenkintas, pritartų, o ne kritikuotų šį biudžeto projektą. Tai kas, ponai, iš mūsų mitinguoja?

PIRMININKAS. Noriu priminti, kad Seimo nariai kalba dėl tų pastabų, kurioms nepritaria Biudžeto ir finansų komitetas. Taip Statutas sako. Toliau kviečiu Seimo narį J.Lionginą.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų daugiau kaip prieš mėnesį iš šios tribūnos buvo pateiktas kitų metų biudžeto projektas. Klausantis minčių, kad tai pirmas novatoriškas biudžetas, tai biudžetas, kuris atitinka Europos Sąjungos nuostatas, kad Vyriausybei pavyko pagerinti liberalų Vyriausybės biudžeto projektą, t.y. biudžetinėms įstaigoms finansavimą mažinti ne 13,9, o tik 8%–7%, kad tai yra naujas žingsnis biudžeto sudarymo istorijoje, apėmė gana džiugios mintys ir iš tikrųjų norėjosi pažvelgti į tą biudžetą ir vis dėlto pažiūrėti, kokių yra naujovių. Deja, šiandien prieš mane kalbėję ir komitetų pirmininkai, ir frakcijų vadovai, ir paskiri Seimo nariai labai suabejojo biudžeto projekto novatoriškumu, t.y. Vyriausybė nepaiso programos nuostatų prioritetų, ir manau, kad dauguma šiandien kalba, kad tokiam biudžetui, koks yra pateiktas Seime, net negali būti kalbos, kad būtų pritarta. Taip, mes teigiamai vertiname nuostatą, kad biudžete konsoliduotos visos valstybės pajamos, tačiau tai prieš dvejus metus jau reglamentavo Biudžetinės sandaros įstatymas ir tai nėra naujovė. Pažvelgus į biudžeto projektą, matyti, kad Vyriausybei kilo du klausimai, t.y. ar laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir rengti kitų metų Lietuvos Respublikos biudžetą, ar įstatymų laikymasis Vyriausybei neprivalomas. Kaip jūs labai gerai girdėjote iš Ministro Pirmininko kalbos, mes pateikėme jums rėmus, tegul Seimas galvoja, ar į vieną pusę, ar į kitą padidinti finansavimą, padidinti išlaidas ar jas sumažinti. Aš manau, mūsų frakcija tvirtai laikosi tos nuostatos, kad prieš įstatymus mūsų valstybėje visi yra lygūs. Jeigu šiuo atveju Vyriausybė ignoruodama įstatymus teikia tokį biudžeto projektą, tai manyčiau, būtų logiška kartu su įstatymo projektu pateikti kelių įstatymų pataisas, kur, kaip žinote, ir dauguma gal Seimo narių nepritaria, kad atskirų valstybės funkcijų finansavimui yra skiriama fiksuota BVP dalis. Manau, tada būtų mažiau ginčų. Mažiau būtų kaltinimų, kad vieni ar kiti nesilaiko įstatymų ir, žinoma, suprantant, kad valstybė gali finansuoti tiek, kiek turi pajamų, biudžeto svarstymas eitų daug sklandžiau. Aš nesikartosiu, nes daug minčių išsakė mano kolegos, manau, kad Vyriausybė per tą savaitę, pusantros vis dėlto įdėmiai išnagrinės Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, Seimo narių pasiūlymus ir gal ryšis per tą savaitę pateikti, nes, kiek žinau, projektai yra pateiki, pakeisti tuos įstatymus, kurie iš tikrųjų nereikalingi Lietuvai, ir pateikti iš esmės pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą. Tada bus galima kalbėti apie jo priėmimą Seime. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kalbės Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, turbūt tikrai jau ketvirti metai iš eilės, kai Lietuvos Respublikos biudžetas vis vadinamas vargo biudžetu. Kasmet vis mažinami asignavimai ir būtent svarbiausioms socialinėms programoms, ir būtent kultūrai. Aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų būklė kasmet vis blogėja, nors skelbiame žinių visuomenę ir permanentinį švietimą ir mokymą, o nėra finansų šioms geroms idėjoms įgyvendinti. Vis kaltinama Rusijos ekonomikos krizė. Tačiau Rusija baigia iš tos krizės duobės išsiristi. Mūsų kaimynai Latvija ir Estija seniai iš duobės išlipo ir jau toli nuėjo, o Lietuva vis tebesimurkdo. Matyt, yra kitų priežasčių.

Aiškinamajame rašte rašoma, kad kitų metų biudžetas bus 10% didesnis nei šių. Bet tai aiški netiesa. Konsoliduotas biudžetas, tai yra ne kas kita kaip prirašymai. Panaikintas Kelių fondas, Miškų fondas, įskaičiuotos biudžetinių įstaigų specialios lėšos. Nuo tokių prirašymų nei turtingesni, nei sotesni, žinoma, nebūsime. Reikia ieškoti naujų iždo pajamų šaltinių. Reikia ieškoti ne tik ekonomikos augime, bet ir kitur. Pirmiausia reikia uždaryti dvi dideles juodąsias skyles, pasiglemžiančias didelę valstybės iždo dalį. Pirmoji tokia skylė būtų nereformuotos veiklos sritys. Tai sveikatos ir socialinė apsauga, tai tas pats švietimas, vidaus reikalų sistema, žemės ūkis, transportas ir kai kurios kitos sritys. Į šias sistemas dedamos didelės lėšos neduoda reikiamo rezultato. Kita didžioji juodoji skylė, tai, kitaip nepavadinsi, iždo vagys, t.y. korupcija, kontrabanda, organizuoti nusikaltimai. Taigi greitos reformos, griežta fiskalinė drausmė, o ne finansavimo mažinimas gali pagerinti padėtį. Kai mažinamas finansavimas, kyla socialinis nepasitenkinimas, streikai ir nematyti geros perspektyvos. Prieš pusę metų įstatymuose buvo padaryta landų, lengvinančių sąlygas kontrabandai, šešėliniam verslui, mokesčių vengimui. Visa tai buvo daroma dėl tariamo verslo išlaisvinimo. Tas landas reikia vėl uždaryti. Kol klestės Gariūnai ir vešės ,,skudurynai” – valstybės iždas bus tuščias. Jokioje normalios rinkos valstybėje tokių dalykų nėra. Jeigu konkrečiai, kaip siūlo kalbėti Seimo Pirmininkas paprastiems Seimo nariams, tai esu prieš Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus mažinti asignavimus Valdovų rūmų atkūrimui ir, žinoma, tai, kad nepatenkintas nė vienas iš Nukentėjusiųjų asmenų ir rezistencijos dalyvių komisijos prašymas, apie ką kalbėjo gerbiamasis kolega A.Stasiškis. Taip pat apgailestauju, kad Biudžeto ir finansų komitetas atmetė mano siūlymą padidinti asignavimus lietuviškų filmų gamybai. Lietuviškų filmų gamyba merdi ir visiškai žlugs. Konkrečiai prašiau kino filmui “Daumantas” (apie Lietuvos partizanus) užbaigti 300 tūkst. litų. Nors valstybė į šį filmą investavo apie 600 tūkst. litų, tačiau filmas nebaigtas ir pinigai negrįžta. Tai koks čia ūkiškumas?

Baigdamas norėčiau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui grąžinti biudžeto projektą Vyriausybei patobulinti. Tikiuosi, kad bus atsižvelgta ir į mūsų visų pastabas dėl vieno ar kito apsekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį R.Karbauskį.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu trumpiau. Pirmiausia aš noriu išplėtoti mūsų frakcijos vadovės profesorės K.Prunskienės mintį dėl kompensacijų mokėjimo už turėtus indėlius. Iš principo situacija tikrai keistoka. Kurie esate Seime jau ne pirmą kadenciją, tai tikriausiai žinote, jog mes dvejus metus raminame savo rinkėjus sakydami, kad 2002 metais atnaujinsime kompensacijų mokėjimą, ir to žmonės tikrai laukia. Šiandien mes matome situaciją, kai turėdami pinigų, turėdami didžiulį Rezervinį fondą, mes neskiriame pinigų tiems savo įsipareigojimams vykdyti. Skiriame tik mažą dalelę, jeigu neklystu, 40 mln. litų, kas reiškia imitavimą arba eilinį žmonių mulkinimą šiuo klausimu. Noriu pasakyti tik viena, kad šioje situacijoje valdžia, Vyriausybė, turėtų apsispręsti ir pasakyti žmonėms teisybę. Jeigu neketinama šių įsipareigojimų vykdyti, tai vienas atsakymas. Jeigu mes ruošiamės tų įsipareigojimų nevykdyti dar 15 metų – antras atsakymas, arba imkime ir tuos įsipareigojimus vykdykime. Tai viena.

Kitas klausimas, dėl kurio noriu kalbėti, yra apskričių funkcijų vykdymo finansavimas. Gerbiamieji kolegos, kurie domėjotės tomis temomis, kai mes kalbėjome, kad savivaldybėms reikia perduoti žemės ūkio skyrius, buvo kalbama ir apie žemėtvarkos tarnybas, žinote, kad yra diskusijos klausimas, ką perduoti ir ką ne. Šiandieninė situacija yra tokia, kad mes visi per pirmą balsavimą, teikiant įstatymų pakeitimus, kuriuos mes, valstiečiai, esame parengę, vienbalsiai balsavome už. Praėjo pusė metų ir situacija yra tokia. Seimo vadovybė, padedant tikriausiai Vyriausybei, šiuos klausimus vengia įtraukti į darbotvarkę, kad šis klausimas nebūtų priimtas Seime, nes jaučia, kad mes balsuosime už. Situacija susidaro tokia: mes rajonuose esame pasiruošę šias funkcijas perimti ir efektyviau panaudoti lėšas, kurios šiuo momentu visai neefektyviai skiriamos apskričių žemės ūkio tarnyboms, tačiau ši galimybė mums nesuteikta. Kitų metų sausio 1 d. mes pasitinkame tokią pat situaciją, kokia buvo prieš metus, prieš dvejus ir t.t. To, ką galėjome padaryti, mes nepadarėme. Noriu pasakyti, kad visos frakcijos turėtų atkreipti savo vadovų dėmesį, jog jei nespėjome iki sausio 1 d., tai turime spėti galbūt iki birželio 1 dienos. Jei nepadarysime šios reformos, neatiduosime žemės ūkio skyrių rajonams, bus mūsų klaida. Jeigu mes kalbame, kad trūksta pinigų, tai nors leiskime rajonams tuos pinigus panaudoti taip, kad efektyvumas būtų kur kas didesnis. Aš labai to prašau.

Paskutinis klausimas – dėl žemės ūkio finansavimo. Atsiprašau, bet dabartinė situacija tokia, kai valdžioje yra partijos, kurios pasirašė susitarimą su Žemės ūkio rūmais. Jeigu kai kurie kolegos nesate jo matę, paprašykite savo frakcijų lyderių ir pažiūrėkite, kas ten parašyta. Pažiūrėkite ir į tai, kas prašyta mūsų biudžete. Galime tik apgailestauti, kad kai kurie iš mūsų, matyt, ne visai supranta, kad 2004 arba 2005 metais žemės ūkio finansavimas taps Europos Sąjungos biudžeto problema. Dabar mūsų uždavinys yra gauti kuo didesnes kvotas, kad Lietuva iš Europos Sąjungos biudžeto galėtų pasiimti pinigus, o ne būtų donorė. Užuot tuos dvejus metus skyrę lėšų žemės ūkio reformai, mes vėl jas mažiname. Rezultatą turėsime po dvejų metų, prisiminkite šiuos žodžius. Turėsime tai, kad mums neduos tų kvotų, dėl kurių dar vakar galėjome derėtis, nes žemės ūkio gamyba smunka, o pagal šių metų rudens sėją pasakysiu tik viena, kad kitais metais dar ir grūdų gamyba sumažės, palyginti su šiais metais. Sėdi žemės ūkio ministras, ir aš galiu “pradžiuginti” kolegas, kad mes tikriausiai kitų metų kovo mėnesį pirksime grūdus iš užsienio. Tai mūsų žemės reformos rezultatas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Vidžiūną ir baigiame užsirašiusių kalbėti sąrašą.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio rimto svarstymo proga prašyčiau man leisti pasakyti porą drastiškų minčių.

Jeigu šį biudžeto projektą teikė tos pačios politinės jėgos, kurios dalyvavo praėjusių metų Seimo rinkimuose ir juos laimėjo, turiu omeny socialdemokratus ir socialliberalus, jeigu jie dar turi nors vieną garbingą Seimo narį, tai tie garbingi Seimo nariai turėtų nusišauti. Neliko nė vieno rinkimų pažado, nerasta nei socialdemokratinės, nei socialliberalinės politikos požymių, ir vilčių, kad būtų kas nors pagerinta, gerbiamieji kolegos, nelabai yra. Problema yra net ne ta, o ta, kad Seimas svarsto, komitetai teikia pasiūlymus, piliečiai rašo laiškus, o socialdemokratų prezidiumas, gerbiamieji kolegos, pareiškė: “Prezidiumas remia Vyriausybės pastangas gerinti šalies gyventojų socialinę padėtį, ragina Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narius balsuoti už 2002 metų valstybės biudžeto projektą”. Taigi viskas, gerbiamieji kolegos, kas čia vyksta, yra eilinis politinis cirkas, kuriame, deja, mes ne pirmi metai dalyvaujame, be jokių abejonių, nepaisant gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kitų kolegų vilčių, kad dar gal kas nors pagerės.

Aš nekalbu apie naujus mokesčius, apie kakavos mokesčius, apie naujų automobilių mokesčius, apie televizijos mokesčius, kurie bus. Aš nekalbu, gerbiamieji kolegos, apie nesuprantamą daiktą, apie buvusių LDDP vyriausybių ir praėjusių metų pastangas tam tikras sritis remti BVP procentais arba nacionalinio biudžeto procentais. Šiandien tas pats A.Brazauskas teikia mums projektą, kur tų įstatymų nevykdome. Dėl tų įstatymų mūru stoja socialliberalai ir socialdemokratai, ta pati Vyriausybė dabar kreipiasi į Konstitucinį Teismą siekdama tuos įstatymus naikinti. Gerbiamieji kolegos, nekalbu apie geltonuosius autobusiukus. Gal man kas nors galėtų dabar pasakyti, kokie pasaulyje yra svarbiausi socialdemokratinės politikos akcentai – švietimas, socialinė apsauga ir sveikatos apsauga. Tai ar mums šiandien pavyks, gerbiamieji kolegos, atsakyti į klausimą, ar socialdemokratai ir socialliberalai šiandien valdo Lietuvą, turint galvoje, kad ir Sveikatos draudimo fondo biudžetas kitais metais 5 su trupučiu procento yra mažesnis, turint galvoje, kad socialinės apsaugos finansavimas kitais metais daug mažesnis ir mažiau gaus invalidų socialinės integracijos, vaikų seksualinės prievartos programos, socialinių paslaugų infrastruktūros kūrimo programos ir t.t. Jeigu žvelgtume į 2003 ar 3004 metų investicijų programą – planuojamos dvigubai sumažinti valstybės investicijos į švietimą ir bent trečdaliu į sveikatos apsaugą.

Šiandien labai ramiai kalbėjo R.Karbauskis, matyt, amžinasis opozicionierius kaimo klausimais. Mano supratimu, nemoraliausia, ką daro valdančioji kairioji koalicija, yra elgesys su žemdirbiais. Čia kairiųjų moralė, aiškiai reikia pasakyti, yra be skrupulų – žadėk aukso kalnus, žadėk neįmanomą biudžeto procentą, žadėk neįmanomas ir fantastines pieno arba grūdų kainas, o atėjęs į valdžią pasiųsk visus velniop. Labai atsiprašau už vieną kitą stipresnį žodį.

2000 metai. Rusijos krizės padariniai dar jaučiami, A.Kubiliaus Vyriausybė kabinasi į gyvenimą, mėgina trumpinti ir mažinti programas, ir Kaimo rėmimo programai 328 mln. litų. Kitais metais, per porą metų BVP jau bus paaugęs kokiais 8%, ir šiam buvusiam Kaimo rėmimo fondui, Kaimo rėmimo programai 228 Lt… 228 mln. litų Gerbiamieji kolegos, biudžetas auga, socialdemokratai valdžioje, žemdirbių pinigai milijonais mažėja. Dabar nežinau, kaip ponas R.Karbauskis, ponas V.Einoris, ponas J.Čiulevičius ir ponas J.Kraujelis, gerbiamieji kolegos, tie, kurie prie Vyriausybės labai gražiai šnekėjo ir apskritai visiems protestuotojams cepelinus virė, turėtų jaustis. Bus blokuojama žemės reforma – tiktai 13, beveik 14 mln. kitais metais. Net 1999 metais buvo nelyginamai daugiau. Aš nekalbu apie SAPARD įskaičiavimą į nacionalinį biudžetą ir sakymą, kad, sakysime, kokiai nors Maisto ir veterinarijos kontrolės tarnybai skiriami pinigai – tai žemdirbiams skiriami pinigai arba tokių mėsos fabrikų, ateinančių SAPARD paremti, kofinansavimas irgi yra žemdirbių rėmimas.

Kolegos, paskutinieji trys sakiniai. Blogai, bet ne blogiausia, kad parama svarbioms sritis yra maža. Blogiausia, mano galva, yra tai, kad pažadų rinkėjams nevykdymas ir, žinoma, kairiųjų partijų neteisybės dar labiau žlugdo politinę sistemą, žadina piliečių nepasitikėjimą partijomis ir apskritai pačia valstybe. Taigi valdančiajai daugumai, kartoju, dabar lieka du keliai: arba iš esmės taisyti biudžetą, kad jis būtų socialdemokratinis ir atitiktų rinkėjų lūkesčius, arba, kartoju, garbingai nusišauti. Jaučiu, nebus nei vieno, nei kito ir mums, gerbiamieji kolegos, teks padaryti išvadą, kad V.Andriukaitis, A.Paulauskas, dovanokit, pone Pirmininke, ar J.Olekas neturi potencijų įvykdyti savo rinkimų pažadus. Jie, būdami opozicijoje, tiktai turi sugebėjimų virti cepelinus streikuojantiems. Atleiskit, kolegos.

PIRMININKAS. Baigėme kalbas dėl biudžeto. Tuo pirmąjį svarstymą baigiame. Buvo paminėta V.Einorio pavardė, todėl jam suteikiamas žodis.

V.EINORIS. Nors, kolegos, mano pavardė lyg ir iš teigiamos pusės buvo paminėta, bet aš norėčiau pažvelgti, kaip atsitiko netolimoje praeityje, kai žemės ūkis buvo galutinai paklupdytas. Jūs atsiverskite biudžetą, kokia buvo Vyriausybė. Vyriausybės vadovas buvo A.Kubilius. Pasižiūrėkit, kas atsitiko per tuos metus – N kartų sumažėjo žemės ūkio finansavimas, palyginti… nevardinsiu vyriausybių, nebūtinai priskirsiu tam laikui, kai aš buvau, bet ir po to buvusių vyriausybių… vienu žodžiu, finansavimas buvo daug geresnis.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad ponas A.Vidžiūnas apie tuos cepelinus tiek prikalbėjo, kad jau laikas ir valgyti. Jeigu mes dar… (Juokas salėje) S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, ar balsuosime po pirmojo svarstymo, ar po antrojo?

PIRMININKAS. Po antrojo. Dabar mes tiktai išklausėme išvadas, išklausėme Seimo narių nuomones. Projektas grįžta į Vyriausybę, kad ji įvertintų visus pasiūlymus ir po 15 dienų, kai vyks jau antrasis svarstymas, pateiktų pataisytą projektą. Tokia yra valstybės biudžeto svarstymo procedūra. Taigi tuo baigiame pirmąjį biudžeto svarstymą.

Seimo rezoliucijos "Dėl 2002, 2003 ir 2004 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių" projektas Nr.IXP-1071 (svarstymas)

Reikėtų pasitarti. Pagal mūsų tvarkaraštį 14 valandą yra pietų pertrauka, bet galbūt sutiktumėt, nes yra labai trumpi… (Balsai salėje) Sutinkate? Ačiū. Taigi pradedame 1b darbotvarkės klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl 2002, 2003 ir 2004 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektą Nr.IXP-1071. Komitetas prašo dėl šio projekto padaryti pertrauką, kol Vyriausybė atsižvelgs ir įvertins mūsų pasiūlymus. Sutinkate? Bendru sutarimu darome pertrauką.

Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1072(2*) (svarstymas)

Ir 1c darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1072. Svarstymo stadija. Pranešėjas – G.Šivickas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašau.

G.ŠIVICKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas yra svarstęs šį projektą. Teisės departamentas pastabų neturi. Yra mano ir A.Butkevičiaus pataisos, kuriomis siūloma nedidinti akcizo mokesčio šokoladui ir kitiems maisto produktams, turintiems kakavos, taip pat neapmokestinti emulsijos. Komitetas yra pritaręs šiai pataisai. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš – 3… atsiprašau, 8 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonę girdėjome. Dabar pereiname prie bendrosios diskusijos. Kalbėti užsirašė Seimo narys J.Veselka. Ar jis yra? Ne, nėra. Taigi diskusiją tuo ir baigiame. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Negalėtume? Tada prašom registruotis. Gerai, pirma užsiregistruokim, po to motyvus. Vyksta registracija.

43 Seimo nariai salėje. Dabar galime pradėti kalbas dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų – Seimo narys J.Čekuolis. Nuomonė prieš. Prašau.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį ne į konkrečius akcizų skaičius, akcizų dydžius, kurie yra didinami, bet labiau į tai, kad dažnai mes deklaruojame, visi deklaruojame, jog įstatymai, susiję su mokesčiais, bus skaidrūs, aiškūs ir paskelbti gerokai iki jų įsigaliojimo. Kai žiūrime į įstatymo įsigaliojimą, lyg taip ir būtų, bet nepamirškime, kad nuo kitų metų liepos 1 d. mes turėsime naują Akcizų įstatymą, kurį jau esame priėmę, o mes vis dar koreguojame tą senąjį. Kai kurios akcizų normos galios tiktai tris mėnesius, iš esmės du su puse mėnesio. Taigi būtent dėl to aš ir pasisakyčiau prieš, manydamas, jog naujasis Akcizų įstatymas nuo liepos 1 d. išspręs klausimus, o tarpinių dalykų nereikėtų. Tokią nuomonę ir norėjau jums išdėstyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Kitų nuomonių nėra. Tada balsuokime. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui dėl Akcizų įstatymo 5¹ straipsnio, prašau balsuoti. Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

28 – už, prieš – 10, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Pradedame 1d darbotvarkės… (Balsai salėje) Bet jau valgyti norisi. Seimo narys A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, aš klystu nedažnai, bet dabar tragiškai suklydau – mano spalva dėl šio projekto negali būti žalia.

PIRMININKAS. Tai čia bus dėl saugomų teritorijų, tada žalia spalva bus gerai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1073 (svarstymas)

Dabar 1d darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP- 1073. Pranešėjas – A.Sysas. Prašau. Svarstymo stadija.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors Socialinio draudimo fondo biudžetas ne ką mažesnis už valstybės biudžetą, bet aš tikrai įsitikinęs, kad tokių diskusijų, kaip buvo, dėl biudžeto nebus, nes socialinio draudimo išlaidos labai aiškiai paskirstomos – yra penkios sritys ir per daug nepabėgiosi.

Vienintelis dalykas, ką aš norėčiau pasakyti, tai, kad mes jau padarėm kai kuriuos teisingus žingsnius ir socialinio draudimo biudžetas kitais metais, aš tikiuosi, gaus šiek tiek daugiau įplaukų, o tokio deficito, koks buvo paskutiniuosius penkerius metus, tikrai nebus. Bet netgi pateiktą biudžeto projektą komitetas apsvarstęs nutarė grąžinti iniciatoriams pataisyti ne dėl kokių nors didelių klaidų, o būtent dėl to, kad yra naujas Biudžeto sandaros įstatymas ir remiantis juo reikėtų pakoreguoti ir šį teikiamą 2002 metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Kita mūsų pastaba, kad yra priimta keletas naujų įstatymų. Vienas iš jų yra Nr.IXP-1070, ir mes prašome, kad būtų atsižvelgta į šiame įstatyme numatytus dydžius. Todėl, kolegos, kviečiu pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti projektą iniciatoriams taisyti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Mes išgirdome pagrindinio komiteto siūlymą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Galime. Ačiū. Priimtas sprendimas. Aš noriu paklausti pranešėjo, ar paskirti kitą pagrindinį komitetą? Iniciatoriams? Taip ir formuluojame, kad iniciatoriams tobulinti. Tuo baigiame šio įstatymo projekto svarstymą.

2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1074 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-1e klausimas – 2002 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1074. Pranešėjas – K.Kuzmickas. Komitetas prašo padaryti pertrauką. Jūs perskaitysite pranešimą? Prašom. Gal tiesiog pasakykite nuomonę. Seimo narys J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą spalio 23, 29, lapkričio 7 ir 14 dienomis ir priėjo prie tokios išvados: daryti projekto svarstymo pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Seimui antrajam svarstymui patikslintą 2002 metų valstybės biudžeto projektą ir bus aiški Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų dalis; siūlyti Vyriausybei: pirma, Valstybinei ligonių kasai papildomai skirti 90,5 mln. litų: 40,5 mln. litų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis didinant valstybės biudžeto įmoką iki 187 litų už vieną asmenį ir 50 mln. litų valstybės biudžeto 1998–1999 metų įsiskolinimui Privalomajam sveikatos draudimo fondui iš dalies padengti. Dėl lėšų šaltinio siūlyti spręsti Vyriausybei.

Antra. Apsvarstyti Ligonių kasų įsiskolinimo sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, kuris 2002 m. sausio 1 d. gali siekti 340 mln. litų, palaipsnio likvidavimo galimybes ir numatyti atitinkamus lėšų šaltinius.

Trečia. Sumažinti 60 tūkst. litų Socialinės apsaugos ministerijos asignavimus gyventojų aprūpinimo ortopedijos ir kompensacine technika programai ir padidinti šia suma Valstybinės ligonių kasos asignavimus akių protezų įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

Ketvirta. Perduoti Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų asmenų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Penkta. Apsvarstyti galimybes perduoti slaugos ir palaikomo gydymo ligoninių finansavimą savivaldybėms numatant atitinkamus asignavimus savivaldybių biudžetuose. Prašau Seimo narius pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Dėkui. Komitetas pasiūlė daryti pertrauką, kol bus patikslintas pirmasis biudžeto projektas. Ar visi sutinkate? Sutinkate. Jau nebereikia kalbėti, nes pertrauka. Faktiškai svarstymo mes nedarome. Svarstymą pratęsime, kai bus antrasis projektas. (Balsas salėje) Yra pertrauka, čia netgi nereikia jokio sprendimo. Jis siūlo daryti pertrauką. Tai jūs kalbėsite dėl pertraukos, ar daryti, ar ne? Man atrodo, kad pritarta padaryti pertrauką.

Protokolinio nutarimo projektas

Dabar dar norėčiau sugrįžti prie klausimo, kurį kėlė Liberalų frakcijos seniūnas G.Steponavičius. Jis pateikė tokį protokolinį nutarimą: “Seimas reiškia apgailestavimą ir nuogąstavimą dėl to, kad svarstant kitų metų Valstybės biudžeto projektą Vyriausybės vadovas ir ministrai nedalyvavo Seimo posėdyje diskusijos metu”. (Balsai salėje) Jis būtent pabrėžė pabaigoje žodį “diskusijos”. Kai jau vyko diskusijos. Mums reikėtų apsispręsti, ar mes priimame tokį protokolinį sprendimą, ar ne? Yra prieštaraujančių.

Prašau registruotis. Vyksta registracija. Dar kartą pasakau, kad svarstysime protokolinį nutarimą, kurį aš perskaičiau. Salėje – 33 Seimo nariai. Ar reikia dar kartą perskaityti? Nereikia perskaityti, visi girdėjote. Kas už tai, kad priimtume šį protokolinį nutarimą, prašau balsuoti. Vyksta balsavimas.

12 – už, 18 – prieš, 2 susilaikė. Nutarimas nepriimtas. Ačiū. Pietų pertrauka. Jūs norite repliką? Dar repliką A.Klišonis. Prašom.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nepatinka kalbėti prieš sieną. Šiandien mūsų situacija tokia, kai kalbame, tačiau niekas mūsų neklauso. Aš tikrai neabejoju, kad tų mūsų darbotvarkių komentarų niekas Vyriausybėje neskaitys, taigi šį laiką mes iš dalies praleidome veltui. Ačiū jums už tai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pietų pertrauka iki 15 val. Posėdis baigtas.