dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr.57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093; Nr. 90-2773) yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo klausimus. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis rengiami kiti įstatymai ir teisės aktai, nustatantys specialiuosius reikalavimus ūkinei ir kitai veiklai bei juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas.
Teikiamo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 4, 6, 7, 8, 9, 23 straipsnių ir įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu.
1. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 11 pastraipos, 4 straipsnio, 6 straipsnio 5 dalies ir 7 dalies, II skyriaus pavadinimo pakeitimai siūlomi pakeitimai yra reikalingi dėl šių priežasčių:
1.1. sąvoka “ekologinė informacija” pakeičiama žymiai platesne sąvoka - “informacija apie aplinka”, taip, kaip to reikalauja ET direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką (90/313/EEC) ir Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (LR Prezidento 2001-05-09 dekretas Nr. 1314 “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais” (Žin., 2001, Nr. 41-1424);
1.2. pagal minėtą direktyvą bei Konvencijos reikalavimus, būtina periodiškai rengti ataskaitas apie aplinkos būklę (6 straipsnis 5 dalis 16 punktas), užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką (7 straipsnis 1 dalis 1 punktas ir 8 straipsnis 1 dalis 8 punktas) bei visuomenės teise paduoti skundą administracine tvarka arba teismui tam, kad būtų nubausti asmenys, kalti dėl kenksmingo poveikio aplinkai, bei pareigūnai kurie savo sprendimais arba veiksmais (neveikimu) pažeidė visuomenės teises ar įstatymų saugomus interesus aplinkos apsaugos srityje (7 straipsnis 1 dalis 8 punktas), taip pat būtina skatinti visuomenę dalyvauti ne tik sprendžiant aplinkos problemas, bet ir priimant sprendimus (8 straipsnis 1 dalis 9 punktas).
Išvardintos projekto nuostatos nėra visiškai naujos Lietuvos teisinėje sistemoje, tačiau jos neatsispindėjo pagrindiniame Aplinkos apsaugos įstatyme. Minėti įstatymo pakeitimai neturėtų sukelti nei finansinių, nei kitokių sunkumų, nes:
1) bet kokios informacijos, kurią turi valstybės ir savivaldybių įstaigos, teikimą visuomenei reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2272), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236), o informacijos apie aplinką teikimą Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarka (Žin., 1999, Nr. 90-2660);
2) ataskaitos apie aplinkos būklę kasmet buvo rengiamos ir ankščiau, bet tai nebuvo reglamentuota įstatyme, tad dėl šio pakeitimo papildomų sunkumų nebus;
3) dėl piliečių ir visuomeninių organizacijų skatinimo dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus (taip pat ir aplinkos apsaugos srityje) galioja nemažai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kaip antai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099), Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka (Žin., 2000, Nr. 65-1970), Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-991), Lietuvos Respublikos Seimo statutas (Žin., 1999, Nr. 5-97), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas (Žin., 1994, Nr. 63-1238) ir kt.
4) asmens teisę paduoti skundą teismui reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o teisę paduoti skundą, kuris būtų nagrinėjamas administracine tvarka - Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas (Žin., 1998, Nr. 110-3024) ir kt.
2. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies papildymas nauja 15 pastraipa, 6 straipsnio 9 punkto pakeitimas bei įstatymo papildymas nauju 221 straipsniu yra susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18 EB “Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką bei Tarybos direktyvos 90/220/EB panaikinimo” reikalavimų įgyvendinimu bei galiojančio Aplinkos apsaugos įstatymo redakcijos suderinimu su Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 56-1976) nuostatomis.
Šiuo metu reikalavimus veiklai, susijusiai su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, nustato Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Aplinkos apsaugos įstatyme iki šiol nebuvo paminėta genetiškai modifikuotų organizmų sąvoka.
3. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punkto pakeitimai parengti atsižvelgiant į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (Žin., 2001, Nr. 50-1741) reikalavimus bei Saugomų teritorijų įstatymo projekto Nr. IXP-762 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 686 “Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui”) nuostatas.
Šiuo metu, pagal Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.23 punktą, Aplinkos ministerija “nustato laukinių augalų, gyvūnų, medžioklės ir žūklės trofėjų įvežimo, išvežimo, taip pat laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką, išduoda leidimus įvežti ir išvežti laukinius augalus, gyvūnus ir trofėjus, laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, perkelti, introdukuoti arba reintrodukuoti laukinių gyvūnų rūšis, pagal savo kompetenciją išduoda leidimus prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ir trofėjais”.
4. Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimas parengtas atsižvelgiant į galiojančio Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei Europos Sąjungos bendruosius reikalavimus.
Šis projektas nereglamentuoja klausimų susijusių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
Priėmus teikiamus teisės aktų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma, papildomų biudžeto lėšų šių teisės aktų įgyvendinimas nepareikalaus, galiojančių teisės aktų nuostatų keisti arba priimti papildomų teisės aktų – nereikės.
Teikiamus teisės aktų projektus be pastabų suderino Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (išvada pridedama), Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos. Vidaus reikalų, Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija teikiamus projektus suderino su pastabomis (derinimo pažyma pridedama).
Teikiamo įstatymo projekto rengimą koordinavo Aplinkos ministerijos sekretorius V. Adomonis, projekto tiesioginiai rengėjai yra Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus (viršininkė – Irena Sabaliūtė, tel. 61 88 91) vyriausioji specialistė Natalja Lesiukova (tel. 62 50 07) ir Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus (viršininkė – Natalija Gedvilaitė, tel. 61 12 66) viršininkės pavaduotoja Nijolė Slavinskienė (tel. 61 44 53).
Reikšminiai žodžiai teikiamam projektui : “Aplinkos apsaugos įstatymas”, “Integracija į Europos Sąjungą”.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas