Trisdešimt antrasis (156) posėdis
2001 m. lapkričio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V.P.ANDRIUKAITIS ir A.SKARDŽIUS

2001 m. lapkričio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (V.P.ANDRIUKAITIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame lapkričio 15 d. Seimo plenarinį posėdį.

Kolegos, mums reikės tvirtinti šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę, prašome registruotis. Kol registruojamės… Dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakar buvo iškelti labai rimti faktai dėl Mokesčių inspekcijos darbo, atrodo, V.Matulevičiaus laidoje, todėl, mano galva, šiandien šiam dalykui reikia skirti laiko. Kiek supratau, yra pateikti labai rimti argumentai, kad per neapmokestinamąsias kontoras išplaunama minimum iki pusės milijardo pinigų. Buvo paminėtos konkrečios kompanijos. Be to, nagrinėdami biudžeto surinkimą matome, kad BVP auga, o nesurenkamas net mažesnis nei planuota biudžetas, taip pat, kaip žinote, mažėja paskirstymas per BVP. Taigi, ar negalėtume iš pat ryto iškviesti finansų ministrę, Mokesčių inspekcijos vadovą, kurį aš galiu apibūdinti taip, kad pirmą kartą sutikęs supratau, jog jis rūpinsis ne mokesčiais, o yra statytinis asmuo, kuris turi pridengti atskiras kompanijas. Ar negalim mes to dalyko spręsti operatyviai, o dalį tų įstatymų, kurie nelabai svarbūs, atidėti vėlesniam laikui?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl vedimo tvarkos reikėtų kalbėti glausčiau. Supratau jūsų mintį. Šiandien kaip tik vyksta Vyriausybės valanda. Jūs puikiai žinote, kad Vyriausybės valandos metu galima užduoti klausimus finansų ministrei. Jeigu mes pasitarsime, mes taip pat galėsime paprašyti, kad būtų ir Mokesčių inspekcijos vadovybė. Žodžiu, mes pasistengsime, kad būtų galima operatyviai patenkinti jūsų dalykišką prašymą. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, turbūt jūs sutiksite, kad reikia pakartoti registraciją, nes užsiregistravo 37 Seimo nariai, o aš matau, kad Seimo salėje yra kur kas daugiau. Gerbiamieji kolegos, mano iniciatyva kartojame registraciją, o tuo tarpu galime kalbėti dėl lapkričio 15 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės. Turbūt dėl darbotvarkės norėtų kalbėti Seimo narys J.Olekas – Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas. Prašome.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasiūlyti, vadovaudamasis Statutu. Praeitame posėdyje buvo svarstomas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimas ir buvo padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, todėl kaip rezervinį 1b įrašytą klausimą siūlyčiau įtraukti į pagrindinę darbotvarkę tuo pačiu laiku – 11.40 val.–11.50 val. Taip mes galėtume, vadovaudamiesi Statutu, išspręsti šitą koliziją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra reglamentinis, taip numato Statutas: jeigu pertrauka daroma iki kito posėdžio, jis turi būti svarstomas. Taigi fiksuojame, kad jis bus svarstomas taip, kaip numatyta – 11.50 valandą.

Dėl darbotvarkės – Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojas E.Masiulis. Prašome.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį į į šios dienos darbotvarkę įtrauktą Aukštojo mokslo įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo įstatymą, nes yra dar seniau gauta Vyriausybės išvada, kurioje vienareikšmiai siūloma šį įstatymo projektą priimti tada, kai bus patvirtintas biudžetas. Turiu konstatuoti, kad darbotvarkės sudarytojai nesivadovauja Vyriausybės išvada ir šiandien jį teikia į darbotvarkę. Siūlymas būtų šiandien išbraukti šį įstatymo projektą iš darbotvarkės, kad nebūtų jokių dviprasmybių, ir jį priimti tada, kai bus patvirtintas biudžetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti E.Masiulio dėmesį į tai, kad Seniūnų sueigoje tai buvo svarstyta. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad bus priimami tam tikri straipsniai, po to bus galima tartis dėl tų straipsnių, kuriuos reikia priimti kartu su biudžetu. Mano klausimas: ar jūsų frakcija siūlo pakeisti Seniūnų sueigos poziciją ir balsuoti, kad šis klausimas būtų visai išbrauktas iš darbotvarkės? (Balsai salėje: taip) Supratau. Tada mes balsuosime dėl jūsų pasiūlymo.

Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, vis dėlto dar kartą pažiūrėjome… Gerbiamieji Liberalų frakcijos seniūne ir pavaduotojau, dar kartą pasižiūrėjome į Statutą. Vis dėlto jūsų siūlymas nestatutinis, todėl mes galėsime balsuoti tik dėl visos darbotvarkės – ar ją patvirtiname, ar ne. Dėl klausimo išbraukimo negalima balsuoti, nes tai patvirtinta Seniūnų sueigoje. Kolegos, aš dar kartą atkreipčiau jūsų dėmesį, kad siūlytumėt Statute reglamentuotus dalykus. Ačiū.

Dėl darbotvarkės norėtų kalbėti kolega G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik norėčiau patikslinti tai, ką pasakė Seimo narys J.Veselka, kad Sekretoriatas paprašytų, jog finansų ministrė būtų pasirengusi atsakyti į tą klausimą, būtų susirinkusi šiek tiek informacijos, nes aš suprantu, kad per Vyriausybės valandą ji pasakys: aš nieko nežinau, negirdėjau. Taigi Sekretoriatas galėtų informuoti, kad yra Seimo narių, pageidaujančių, kad būtų pateikta informacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Šileiki, aš manau, kad mums tiesiog reikia taupyti laiką, nes aš daviau žodį, kad mes pamėginsime tai padaryti, bet jūs galite realizuoti savo pasiūlymą visai kita forma. Statuto 208 straipsnio 13 punktas: “10 Seimo narių gali prieš posėdį įteikti Posėdžių sekretoriatui raštišką paklausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Vienas Seimo narys per sesiją gali pasirašyti ne daugiau kaip vieną tokį reikalavimą.” Taigi manau, kad mes turime taupyti laiką ir vadovautis Statutu. Galimas ir toks variantas, bet aš, kaip posėdžio pirmininkas, vieną kartą jau pasakiau, kad mes pasistengsime tai padaryti per Sekretoriatą. Dėl darbotvarkės – Seimo narys R.Pavilionis.

R.PAVILIONIS. Dėkoju. Aš tik norėjau paaiškinti gerbiamajam E.Masiuliui, kad Vyriausybės spalio 10 d. išvada kaip tik kalba apie tai, kad kol kas nebūtų priimami straipsniai, kurie susiję su studijų finansavimo kreditavimu, ko mes ir neketiname daryti, o visi kiti straipsniai, kurie dar nepriimti, turi būti svarstomi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nereikia kalbėti, nes tai kalbos dėl motyvų. Dar kartą kviečiu registruotis. Balsuosime, ar patvirtiname šios dienos darbotvarkę su Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūno pastaba, kad rezervinis 1b klausimas būtų svarstomas 11.50 valandą. Registruojamės ir balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių, bet aš matau vis dar kylančias rankas. Gerbdamas Seimo narių rytinį užimtumą, kviečiu kartoti registravimą, bet sutikime, kad tai bus paskutinis registravimasis. Prašome, registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, aš norėčiau paprašyti kartu išspręsti vieną techninį klausimą, susijusį su tuo, kad Seimas, priimdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, priėmęs 2 straipsnio vieną redakciją, turėjo techniškai suderinti, pabrėžiu, tik suderinti šio straipsnio vieną dalį su kita. Tai yra techninis klausimas, ne kitoks, pabrėžiu, kaip posėdžio pirmininkas, techninis, nes Seimas negali elgtis kitaip, todėl aš siūlyčiau šiandien išspręsti tą techninę problemą ir 2 straipsnio nuostatas tarpusavyje tiesiog suderinti. Todėl aš siūlau, kad tai mes padarytume popietiniame Seimo posėdyje ir išspręstume tą techninę problemą. Ačiū, kolegos.

Dėl vedimo tvarkos po balsavimo, kolega, kaip numato Statutas… (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, gerai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs šiek tiek neteisingai interpretuojate situaciją, tai nėra techninė klaida ir techninis suderinimas. Seimas balsavo. Aplinkos komiteto pataisa buvo labai aiškiai suformuluota, pakeičiamas straipsnio pavadinimas, pirmoji dalis, o toliau kaip tekste. Vadinasi, už ketvirtąją dalį yra balsuota taip, kaip yra nubalsuota. Keisti būtų galima, jeigu būtų nepasirašyta, grąžinta Statuto nustatyta tvarka į priėmimo procedūrą ir tik tada galėtume 4 dalį perbalsuoti, jeigu būtų laikomasi Statuto. Tai nėra techninis klausimas, nes aš būtent dėl to klausimo ginčijausi ir aiškinau, kad taip negalima, kad bus neadekvačios bausmės už neadekvačius pažeidimus, bet čia jau tie motyvai buvo išsakyti. Tai nėra techninis klausimas. Aš noriu vis dėlto, kad būtų laikomasi Statuto nustatytos tvarkos, kaip yra elgiamasi su priimtais įstatymais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu pakomentuoti, kad Statutas nustato labai aiškią normą, kad priimant vieną straipsnio dalį su kita, jos neturi prieštarauti viena kitai. Aš suprantu, kad jūs buvote iš esmės prieš pasiūlymą, bet tai nereiškia, kad toliau reikia tęsti juridinės kolizijos praktiką. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi jūs argumentavote savo kalbą, aš manau, kad jūsų abejonę išspręsime tokiu būdu. Aš siūlau dabar kreiptis į Teisės departamentą, kad Teisės departamentas padėtų mums išsiaiškinti, ar tai statutiškai galima traktuoti kaip techninį procesą, ar galima kitaip. Jeigu Teisės departamento išvada bus, kad tai nėra techninis klausimas, ir mes negalėsime jo šiandien spręsti, tuomet elgsimės taip, kaip mums pasiūlys Teisės departamentas. Taigi aš prašyčiau, kad iki pietų Teisės departamentas pateiktų mums išvadas ir tuomet išsklaidys visas abejones. (Balsai salėje, šurmulys)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dabar balsuojame dėl darbotvarkės, o po balsavimo suteiksiu žodį replikai kolegai R.Šukiui. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 37 balsavus už darbotvarkę, 9 – prieš, 18 susilaikius, darbotvarkė patvirtinta. Kadangi kolega Seimo narys turbūt dar nori pasakyti repliką po balsavimo, prašom. Seimo narys R.Šukys.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau neapsiriboti vien tik Teisės departamento išvada. Šiuos klausimus, tai yra procedūrinius klausimus, turėtų taip pat išspręsti Etikos ir procedūrų komisija ir taip pat pateikti išvadą, kaip turi būti šis priimtas įstatymas taisomas. Ar tai yra techninis pataisymas, ar tai yra vis dėlto esminis klausimas. Todėl aš prašyčiau pavesti šiai komisijai, kad kartu su Teisės departamento būtų dvi išvados.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad siūlymas tikrai yra logiškas ir priimtinas, aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisiją iki pietų rasti progą susirinkti ir taip pat apsvarstyti šį procedūrinį klausimą, nes kuo mes turėsime tikslesnes išvadas, tuo bus geriau.

Augalų sėklininkystės įstatymo projektas Nr.IXP-865(2*) ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti pirmąjį darbotvarkės klausimą. Augalų sėklininkystės įstatymo projektas Nr.IXP-865(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją G.Kniukštą. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas V.Velikonis. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Pradedame priėmimo procedūrą.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, labas rytas. Augalų sėklininkystės įstatymo projektui po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje, kaip žinote, yra pritarta, tačiau Kaimo reikalų komitetas šiam projektui yra gavęs Seimo nario M.Pronckaus siūlymus. Komitetas šiuos siūlymus apsvarstė savo posėdyje ir jiems pritarė. Priimant Augalų sėklininkystės įstatymo projektą pastraipsniui, siūlau pritarti Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymams ir priimti visą šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Girdėjome pranešėjo poziciją ir dėl M.Pronckaus siūlymo, ir dėl įstatymo. Taigi ar sutinkate, kad pradėtume priėmimą pastraipsniui. Taip. 1 straipsnis, pranešėjau. Pasiūlymų, papildymų nėra. Už, prieš, norinčių nematau. Ar galime sutikti, kad 1 straipsnį priimame bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Kolegos, 2 straipsniui yra M.Pronckaus siūlymas. Kad jis būtų priimtas, reikia 29 Seimo narių pritarimo pagal Statuto 155 straipsnio 4 punktą. Ar atsiras salėje 29 Seimo nariai? Kolegos, mano nuomone, turėtų aktyviau būti pakeltos rankos, prašome palaikyti rankas… Dabar jau tikrai yra daugiau nei 29, siūlyčiau būti labai tiksliems ir aktyviai paremti. Taigi, kolegos, M.Pronckaus pataisa. 2 straipsnis. Prašom, pranešėjau. Dėl M.Pronckaus pataisos…

V.VELIKONIS. Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 18 dalimi, kur selekcininkas. Vienas ar keli asmenys, sukūrę ar atradę ir išskyrę naują augalų veislę, – 1 punktas. Ir juridinis asmuo, kurio vienas ar keli darbuotojai pagal darbo sutartį arba atlikdami tarnybinę užduotį sukūrė ar atrado ir išskyrė naują augalų veislę. Teisių perėmėjas, įgijęs turtines teises į veislę, iš šios dalies pirmo arba 2 punkte nurodytų asmenų. Todėl atitinkamai pakeisti reikėtų šio straipsnio numeraciją, įrašyti 18 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar pataisos autorius M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas atrodo lyg ir toks nekaltas, tačiau jį svarstant iškilo labai daug ginčų ir prieštaravimų. Kadangi šis įstatymas yra ES sąraše, tai deriname su tokia organizacija. Yra Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga, pagal kurios sąlygas tik galima prisiderinti prie Europos Sąjungos reikalavimų, ir kaip tik šis naujas terminas “selekcininkas” įrašytas vietoje “savininko”, yra šios organizacijos siūlymu ir, galima sakyti, netgi reikalavimu. Kitaip tariant, siūlymas vietoje savininko įrašyti selekcininką, yra suderintas su UPOV organizacija ir daugiau derinasi su Europos Sąjungos reikalavimais. Todėl aš siūlau pritarti. Aš turiu ir platesnį paaiškinimą, tačiau, aš manau, galbūt nereikia jo skaityti. Aš manau, kad nereikia jo skaityti. Manau, kad aš pakankamai aiškiai išdėsčiau savo samprotavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šią pataisą norėtų paremti Seimo narys V.Einoris. Vieną minutę! Prašom.

V.EINORIS. Remiu pataisą ir kviečiu kitus paremti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pataisos teikėjau. Kaimo reikalų komitetas yra pasiūlęs savo redakciją, t.y. iš jūsų siūlomo 2 straipsnio 1 punkto tik išbraukti žodžius “arba dalyvavęs šiuose procesuose”. Ar jūs sutinkate su Kaimo reikalų komiteto siūloma redakcija?

M.PRONCKUS. Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė tai redakcijai. Kadangi išbraukiami pertekliniai žodžiai, siūlome taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nematau. Ar sutinkame, kad 2 straipsnis būtų priimtas su tik ką išdėstytomis Seimo nario M.Pronckaus pataisomis? Prieštaraujančių nematau. Bendru sutarimu pritarta.

Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų nėra. Galima priiminėti iš eilės toliau. Ar galėtume tuomet taupydami laiką priiminėti skirsniais? Prieštaraujančių nematau. Ketvirtasis skirsnis. Už, prieš dėl motyvų nematau. Ar bendru sutarimu pritariame ketvirtajam skirsniui? Pritarta. Penktasis skirsnis. Ar bendru sutarimu pritariame penktajam skirsniui? Pritarta. Šeštasis skirsnis. Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu. Septintasis skirsnis. Prieštaraujančių nematau. Pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui šiam įstatymui pritarta. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo dėl motyvų už, prieš? Dėl motyvų už – kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Pritariu įstatymo projektui. Jis reglamentuoja visą veiklą augalų sėklininkystės srityje, taip pat autorių teises, todėl pritariu ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega A.Rimas. Atsisakote? Taip. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavimas dėl Augalų sėklininkystės įstatymo priėmimo pradėtas.

Už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Augalų sėklininkystės įstatymas priimtas. Ačiū.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-945(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-945(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo padaryta pertrauka ir buvo paprašyta Vyriausybės nuomonės dėl šio įstatymo. Vyriausybės nuomonė yra gauta, ji pritarė įstatymo projektui. Per ta laikotarpį Seime buvo užregistruotos pono A.Klišonio pataisos ir buvo gauta Teisės departamento išvada.

Komitetas svarstė ir nepritarė kolegos A.Klišonio siūlymui. Motyvai buvo tokie: ponas A.Klišonis tarsi norėtų dvigubo saugiklio ir siūlo įrašyti į straipsnio 2 dalį, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą atleisti nuo delspinigių 1999–2001 metais… Valstybinei ligonių kasai laiku nepervestas lėšas (…) tuo atveju, jeigu iki 2001 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondas padengs 1999 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo skolas. Tačiau šio straipsnio 1 punktas sako, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 m. biudžeto skolas… Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padengti 2001 m., t.y. pasakyta, kad šitą prievolę reikia padaryti ir antrą kartą kartoti nereikėtų.

O dėl Teisės departamento išvadų yra tam tikra kolizija, bet tam ir yra įstatymų leidėjai, kad padarytų tam tikras išimtis. Ne visai galėčiau sutikti su Teisės departamento išvada, kad šita nuostata tarsi taikoma atgal. Mokesčiai buvo mokami. Kitas dalykas, ne visi buvo sumokėti ir delspinigiai visą laiką skaičiuojami, ir jeigu nemokama, tai ir šiandien dar skaičiuojama. Todėl mes ir priimame sprendimą, kad būtų atleista nuo tam tikrų priskaičiuotų mokesčių.

Nepritariame šioms išvadoms ir siūlome priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pateikė visas problemas. Dabar pradėsime priėmimą. Kadangi priėmimas pastraipsniui, gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar yra norinčių pasisakyti už, prieš? J.Razma prieš 1 straipsnį.

J.RAZMA. Gal dėl viso.

PIRMININKAS. J.Razma norėtų kalbėti dėl viso įstatymo. Taigi dėl 1 straipsnio, kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 2 straipsniui, kolegos, yra Seimo nario A.Klišonio pataisa. Norint ją priimti, reikia, kad šiai pataisai pritartų 29 Seimo nariai. kolegos, prašom balsuoti. Vis dėlto manau, kad reikėtų balsuoti, bus tiksliau.

Gerbiamieji kolegos, balsuojama padedant elektronikai, kad būtų 29 Seimo nariai.

A.SYSAS. Nebalsuokit už… aš negaliu čia balsuoti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs neturite teisės užsiimti agitacija.

A.SYSAS. Aš turiu teisę balsuoti, bet aš negaliu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik 14 Seimo narių parėmus A.Klišonio pataisą, ji nebus svarstoma.

Taigi kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio už, prieš? Dėl 2 straipsnio nematau norinčių kalbėti už ar prieš. 2 straipsnis priimtas. Dabar, kolegos, registruojamės kalbėti dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, tikrai šį kartą labai lėtai registravomės. Vis dėlto sugrįžkime prie 2 straipsnio. Norėtų kalbėti prieš kolega A.Klišonis.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai mūsų Seimo elektronika pakankamai lėtai dirba. Aš noriu užduoti klausimą gerbiamajam A.Sysui ir visiems jums, kolegos. Teisės departamento išvadose imperatyvu yra pažymėta, kad delspinigiai privalo būti skaičiuojami. Sveikatos reikalų komitetas, atsižvelgdamas į gana sunkią “Sodros” biudžeto situaciją, palaikė tai, kad delspinigiai nebūtų mokami. Noriu pažymėti, kad delspinigiai yra tikrai dideli, yra susidarę 27 mln. Lt. Sveikatos reikalų komitetas, parodydamas geranoriškumą, atsižvelgė į sunkią “Sodros” padėtį. Tačiau žinome, kad šie delspinigiai susidarė tada, kai pinigai buvo surinkti į “Sodrą” ir laiku nepervesti. Ir tie motyvai, kurie buvo išsakyti Socialinių reikalų ir darbo komitete, nebuvo įtikinami, ir jūs, gerbiamasis pranešėjau, pone Sysai, galite patys pripažinti, kad balsavimas jūsų komitete išsiskyrė: 3 balsai buvo už pataisą, 3 balsai buvo prieš. Pataisos atmetimą lėmė tik jūsų, kaip pirmininko, balsas. Draudimas yra padarytas, ir aš dar sykį noriu perskaityti savo pataisą: “Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą atleisti nuo delspinigių už 1999–2001 m. Valstybinei ligonių kasai laiku nepervestas lėšas mokėjimo tuo atveju, jeigu iki šių metų gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondas padengs 1999 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo skolas”. Jūs kaltinate tuo, kad aš nepasitikiu įstatymu, tačiau jūs taip pat pripažinsite, kad skolos susidarė dėl to, kad įstatymų nebuvo laikomasi. Šis saugiklis yra tam, kad tų sąlygų, kurios išdėstytos šiame įstatymo projekte, būtų laikomasi. Aš (…) pasisakau prieš šį 2 straipsnį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nori kalbėti Seimo narys… Labai atsiprašau, kadangi mes… Nori kalbėti J.Razma. (Balsai salėje) Gerai. Atrodo, kad mano pasiūlymu buvo sugrįžta prie 2 straipsnio. Tada siūlau balsuoti dėl 2 straipsnio. Registracija.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, dar kartą balsuojame dėl 2 straipsnio. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už – 38, prieš – 18, susilaikė 7. 2 straipsniui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu dabar kalbėti dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prašome. Diskusija pradėta. Prieš nori kalbėti Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Balsuoju prieš šį projektą, nes manau, kad išties “Sodros” biudžeto patikslinimas yra niekam tikęs. Mažinamos lėšos motinystės, ligos draudimui, draudimui nuo nedarbo. Mažinamos lėšos pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Ir greta to, didinamos pačios “Sodros” veiklos sąnaudos, atrodo, apie 13 mln. litų. Tai bandoma motyvuoti atsiradusiomis naujomis funkcijomis, bet taip ir nebuvo atskleista, kiek “Sodrai” kainuoja kraustymasis į tuos didingus rūmus Karoliniškėse, tiksliau, kiek tai kainuoja “Sodros” Vilniaus skyriui, ir ar nebuvo galima rasti racionalesnių sprendimų. Negi norėta visoje Lietuvoje įtvirtinti taisyklę, kad kiekviename mieste pats didžiausias, didingiausias naujas pastatas yra “Sodros” pastatas, kad žmogus, atvykęs į bet kokį miestą, lengvai galėtų susigaudyti. Aš negaliu palaikyti tokių tendencijų ir manau, kad planuojant “Sodros” lėšas nesilaikoma taupumo, efektyvaus lėšų naudojimo principo, kai kalbama apie savo vidines veiklos sąnaudas. O skriaudžiamos tokios jautrios sritys, kurioms tikrai lėšų labai trūksta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš nori kalbėti kolega A.Klišonis. Prašome.

A.KLIŠONIS. Gerbiamieji kolegos, įvertindamas visą darbą, kuris padarytas rengiant šį įstatymą, galiu pasakyti, kad darbo įdėta tikrai pakankamai daug. Ir aš, ko gero, būčiau linkęs palaikyti šį įstatymo projektą. Tačiau vis dėlto geranoriškumo trūkumas iš daugumos pusės, ir konkrečiai galbūt pono A.Syso, verčia abejoti tuo, kas yra čia teikiama. Aš nekvestionuoju tų dalykų, apie kuriuos jau kalbėjo mano kolega gerbiamasis J.Razma, tai, kad mažinamos (ir labai mažinamos) sumos draudimui nuo nedarbo, tarytum nedarbo jau nebūtų Lietuvoje, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų socialiniam draudimui. Lėšos pervedamos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, jos tikrai visos labai mažėja. Bet jeigu įvertinsime visus dalykus, visas pastangas, aš manau, dėl skaičių būtų galima ir nesikabinėti.

Tačiau vis dėlto, kolegos, jeigu kyla abejonės ir taip pat mes išgirdome abejones gerbiamosios ministrės V.Blinkevičiūtės balse, kad, ko gero, pinigai bus atiduoti, skolos bus grąžintos ligonių kasai, ko gero, tai verčia abejoti šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu. Manau, kad tikrai buvo galima rasti bendrą sutarimą ir dėl to jokių problemų nebūtų. Duok Dieve, kad skolos tikrai būtų grąžintos. Tačiau toks užsispyrimas, kuris buvo pademonstruotas ir komiteto posėdyje, kai net komiteto balsai pasidalijo po lygiai, taip pat šiandien šioje tribūnoje, verčia tuo abejoti. Be abejo, bus tikrai sunku pažiūrėti ligoniams į akis, jeigu tie pinigai nebus sumokėti ir tada įvyks įstatyminė kolizija. Kaip elgsimės tada? Be abejo, tada reikės grįžti atgal ir dar sykį svarstyti šį įstatymo projektą. Aš manau, kad kitą kartą komitetas, svarstant šį klausimą, turėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir nepriimti tokio projekto, kuris prieštarauja šioms nuostatoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau, kad mes neviršytume mums numatyto dviejų minučių limito. Gerbiamieji kolegos, registruojamės prieš balsavimą.

Gerbiamieji kolegos, būtų labai malonu, kad registracijos metu nebūtų per daug vaikščiojama iš savo vietų, nes tikrai sunku užregistruoti, nes yra neatitikimų. Aš dabar neminėsiu neatitikimų, jų yra, bet jeigu tai kartosis ateityje, teks paminėti. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl įstatymo, kurio projekto Nr.IXP-945(2), pradėtas. Kas palaikote, – už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, už – 43, prieš – 12, susilaikė 16. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos“ projektas Nr.IXP-747* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 3 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” projektą Nr.IXP-747. Pranešėjas – A.Klišonis. Prašom pranešėją į tribūną.

A.KLIŠONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateikiu jums, galiu pasakyti, eilinį rutininį klausimą – nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įvykdymo apyskaitos” projektą. Pažymima, kad siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitą, kuri sudaro 1 mlrd. 828 mln. 258 tūkst. litų pajamų ir 1 mlrd. 828 mln. 258 tūkst. litų išlaidų. Iš jų: kasos apyvartos lėšos – 20 mln. litų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas – 17 mln. 189 tūkst. litų. Komitetas apsvarstė šį klausimą, jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Komitetas bendru sutarimu teikia šį įstatymo projektą tvirtinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt atkreipėte dėmesį į Teisės departamento išvadas, kuriose siūloma papildyti šį nutarimą 2 straipsniu, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Manau, kad pasiūlymas yra techninis. Jūsų žodis.

A.KLIŠONIS. Šiam siūlymui tikrai verta pritarti, nes jeigu nėra datos, neaišku, nuo kada dokumentas įsigalioja.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Ar galima priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Galima. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso nutarimo priėmimo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso Seimo nutarimo, ar galime iš karto pradėti balsavimą? Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame dėl projekto Nr.IXP-747 – dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos”.

Už – 49, prieš – nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos" projektas Nr.IXP-790 (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo apyskaitos” projektą Nr.IXP-790. Pranešėjas – A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galėčiau pakartoti A.Klišonio pasakymą, kad šis įstatymas yra rutininis, nes mes nutarimu turime patvirtinti Lietuvos Respublikos 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą, būtent praėjusių metų. Jokių pasiūlymų nebuvo, ir siūlau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dar yra papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas V.Saulis. Pagrindinio komiteto pranešėjas savo poziciją pateikė. Prašom Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. (Balsai salėje)

A.SYSAS. Jie pritarė.

PIRMININKAS. G.Šivickas. Kolegos, norėčiau, kad būtų kalbama tada, kai suteikiamas žodis. Pranešėjau, prašome pasakyti savo poziciją dėl Biudžeto ir finansų komiteto… (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo, išvada yra, kad pritaria. Niekas nenori pasakyti savo pozicijos. Kolegos, kas norėtų kalbėti svarstant? Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu užsirašiusių kalbėti nematau. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta.

Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1028* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-1028. Priėmimas. Pranešėjas – kolega K.Kuzmickas. Prašome į tribūną.

K.KUZMICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kurio esmė yra ta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšos būtų skirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Anksčiau tvarką nustatydavo ir skirstydavo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, tačiau kartais skirstymai būdavo nelabai paaiškinami, todėl dabar sugriežtinama, kad būtų nustatyta Vyriausybės tvarka. Komitetas šiam projektui pritarė bendru sutarimu, kitokių nuomonių nebuvo ir pasiūlymų iš kitur negauta. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos (pranešėjas pasilieka), norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Kadangi įstatymas susideda iš vieno straipsnio, ar galime bendru sutarimu sutikti, kad įstatymo 1 straipsnis priimtas? Priimtas. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo už ir prieš? Nematyti. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Už – 53, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.

Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-545* (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 1-6 klausimą – Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-545. Pranešėja – I.Degutienė. Kviečiame į tribūną.

I.DEGUTIENĖ. Labai atsiprašau…

PIRMININKAS. Prašom, pranešėja. Mes viską suprantame ir pradedame priėmimą.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame priimti Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Šiandien gautos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurios iš esmės atitinka tas išvadas, kurios buvo pateiktos dar birželio mėnesį ir komitetas svarstė. Aš galbūt jas pakomentuosiu.

Pirmiausia juridinės technikos požiūriu, pagal santykį su galiojančiais įstatymais siūloma atkreipti dėmesį, kad komanditinės ūkinės bendrijos nario komanditoriaus darbas toje bendrijoje yra grindžiamas jungtinės veiklos sutartimi. Ir siūlo atsižvelgti į Ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnį, Civilinio kodekso 6.969 straipsnius, kad komanditoriaus santykiai su bendrija yra civiliniai, o ne darbo santykiai. Mes šiai nuostatai ir po pirmo Teisės departamento pateikimo nepritarėme, nes šiandien iš tiesų dalis komanditinių bendrijų narių atsako tik savo įnašo dydžiu ir jie neturi darbo santykių. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad iš tiesų daugelio jų tas įnašo dydis yra simbolinis – apie 10 litų, jie neatstovauja bendrijai ir nedalyvauja bendrijos valdyme. Tuo tarpu tikrieji nariai dalyvauja valdyme, atsako savo turtu ir atstovauja bendrijai.

Kitas dalykas. Tai, ką siūlo Teisės departamentas, kad siūloma nuostata būtų apsispręsta įteisinti, reikėtų tikslinti atitinkamus mokesčių įstatymus, nes tos pačios lėšos būtų apmokestinamos pagal skirtingus įstatymus – pagal ūkinės bendrijos pajamas ir kaip su darbo santykiais susijusios išmokos. Čia mes sutiktume, kad iš tiesų, jeigu būtų priimta Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo pataisa, tuomet būtų galima koreguoti mokesčių įstatymus. Tačiau šiandien, manau, kad tai yra labai aktuali tema ir šiandien valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai praranda mokesčius, kadangi dauguma komanditinių bendrijų narių komanditorių, kaip jau ir minėjau, dirba ne pagal darbo sutartis, moka simbolinį 10 litų ar 20 litų įnašą ir nemoka jokių kitų mokesčių. Todėl siūlyčiau Seimo nariams iš tiesų priimti 12 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas labai trumpas, susideda iš vieno straipsnio, papildymų, pasiūlymų, pakeitimų nėra, ar galime pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui? Galime. 1 straipsnis. Kolegos, kas norėtų pasisakyti dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš? Norinčių nematau. Matau. Taigi motyvai už. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų komiteto narė I.Degutienė pakankamai išsamiai pateikė šios pataisos esmę, aš tik norėčiau papildyti, kad būtent įstatymo spraga leido labai iškreipti darbo santykius. Šiuo atveju nukenčia ne tik tie darbuotojai, kuriuos priverčia darbdavys pasirašyti komanditinę sutartį, bet aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad nukenčia ir mūsų mokesčių bazė, t.y. ir “Sodra”, ir fizinių asmenų mokesčiai, kurie per pastaruosius metus labai sumažėjo būtent dėl to, kad mes laiku nesuskubome patvarkyti įstatymą, kuris reglamentuoja tokių sutarčių sudarymą. Todėl aš kviečiu kolegas palaikyti šią įstatymo pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Motyvai prieš.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu sutikti ir pritarti šiam straipsniui, nes mes iš principo panaikiname šalių sutarties ir valios principą. Jeigu šalys susitaria dėl dalyvavimo bendrijoje sutarties pagrindu prisidėti savo darbu, tai yra šalių susitarimo dalykas. Jeigu mes neiname tuo keliu, tai mes dėl “Sodros” įmokų tuoj panaikinsime autorines sutartis, panaikinsime rangos sutartis ir taip galima naikinti visas Civilinio kodekso sutartis, kur yra susiję su tam tikrų darbų vykdymu, kur reikalingas šalių susitarimas. Jeigu šiandien mes manome, kad čia žmogui reikia, kad už jį pagalvotų ir už jį nuspręstų, ir jam ką nors uždraustų vien tam, kad jis gali būti iš principo apgautas, nuskriaustas, tai iš tikrųjų kiekvienoje situacijoje žmogus gali būti apgautas. Leiskime žmonėms galvoti savo galva, o ne reguliuokime jų gyvenimą direktyviniais principais. Aš manau, kad tai griauna sutarčių laisvės principus, griauna sutartinį ūkinės bendrijos steigimo pagrindą, todėl jokiu būdu negalėčiau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas dar nori kalbėti už. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš nenorėčiau sutikti su pono R.Šukio pasakymu, tuo labiau kad gyvenimas iš tiesų parodė visiškai kitokius faktus. Šiandien yra daug ir įvairių statybinių organizacijų, kurios yra kaip bendrijos ir iš esmės apskritai ten nėra žmonių, dirbančių pagal darbo sutartį. Pajamos yra gaunamos pakankamai didelės, o jie yra tik kaip komanditinių bendrijų nariai, kaip aš jau minėjau, moka simbolinius įnašus. Iš tiesų ne vien tik apie “Sodrą” yra kalbama, bet pirmiausia, kai kalbama apie “Sodrą”, tai kalbama apie socialines garantijas tų pačių žmonių, taip pat ir atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Tuomet, kai jau atsiranda kitų bėdų, reikalaujama iš to paties socialinio draudimo, kad jiems būtų atlyginta ta žala. Taigi mes, viena vertus, leidžiame dirbti taip, kaip jie šiandien dirba, tačiau nelaimės atveju atsakomybė tenka vėl tai pačiai valstybei. Todėl aš tikrai siūlyčiau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių nematau. Registruojamės, pradėsime balsavimą dėl viso įstatymo. Registracija pradėta. Gerbiamieji kolegos, registracijos metu norėtume matyti jus savo vietose, nes pirmą kartą jau buvau atkreipęs dėmesį, kai Seimo nariai per registraciją išeina ir palieka savo vietas, todėl mes negalėsime turėti tikslios apskaitos. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau prašyti frakcijų netęsti prastos tradicijos ir registruoti Seimo salėje nesančio Seimo nario. Šiuo atveju tai galioja be išimties visoms frakcijoms.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavimas dėl projekto Nr.IXP-545 pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 56 balsavus už, 16 – prieš, 6 susilaikius, Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Gerbiamieji kolegos, sutaupėme laiko ir turime… Dėl vedimo tvarkos kolegė R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, aš noriu dėl vedimo tvarkos ir dėl tvarkos salėje apskritai. Mums ką tik yra išdalytas gana nemažos apimties dokumentas apie studijų įmokas. Mes visi jį perskaitėme savo elektroniniame pašte šiandien ryte. Bent jau visi turėjo galimybę tai padaryti. Aš nelabai suprantu, kodėl mes čia, Seime, kuriame žinių ekonomikos ar kitokias komisijas. Noriu kreiptis į poną A.Kunčiną, kad jis paaiškintų ponui A.Sakalui, jog visai nebūtina eikvoti brangias Seimo lėšas ir muštis dėl keliasdešimties litų, kai tuo tarpu taip neekonomiškai eikvojami Seimo pinigai. Aš tikrai kviesčiau tokių dalykų daugiau nedalinti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, leiskite man šiuo atveju pasakyti, kad Statutas nenumato to, ką jūs kalbate. Taigi siūlyčiau kalbant dėl vedimo tvarkos elgtis būtent taip, kaip mes elgiamės pagal Seimo statutą. Taigi dabar kviečiu pradėti svarstyti rezervinį 1a ir 1b klausimus. Į tribūną kviečiu A.Butkevičių. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” projektas Nr.IXP-1160. Prašom, pranešėjau.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos" priedėlio papildymo" projektas Nr.IXP-1160 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šie abu įstatymų projektai buvo pateikti, bet prieš balsavimą buvo padaryta pertrauka. Aš manau, kad pagal procedūrą…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pristatė projektą Nr.IXP-1160. Noriu visus Seimo narius supažindinti, kad jau buvo pradėta jo procedūra. Buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų, liko tik balsavimas.

Dėkojame pranešėjui. Registruojamės ir balsuosime.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių. Noriu pasakyti, kad pradedame balsavimą dėl projekto, kurio Nr.IXP-1160. Balsavimas pradėtas.

Už – 44, prieš – 19, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos” priedėlio papildymo” po pateikimo pritarta.

Dabar, gerbiamieji kolegos, pradedamas šio nutarimo svarstymas. Diskusijoje kalbėti niekas nėra užsirašęs. Kadangi niekas neužsirašė diskutuoti, gerbiamieji kolegos, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nori kalbėti E.Masiulis. Prašom. Motyvai prieš.

E.MASIULIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų sesijos darbų programos pildymai tampa vis dažnesni mūsų Seimo darbo precedentai. Tai rodo, kad valdančioji dauguma iš anksto nelabai gerai suplanavo sesijos darbą, nes sesijos metu vis tenka pildyti darbų programą.

Antras momentas. Vyriausybė kol kas nepateikė Seimui ir Seimas dar nediskutuoja dėl bendros mokesčių sistemos reformos, mokesčių sistemos koncepcijos, tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ištraukdamas atskirus įstatymų projektus, teikia juos Seimui, nors mes nežinome bendros Vyriausybės ir valdančiosios daugumos politikos mokesčių klausimais.

Remdamasis šiais argumentais, siūlau nepritarti rudens sesijos darbų programos pakeitimams.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus už – Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia sveikinti komitetus ir komitetų pirmininkus, kurie per tokį trumpą laiką susigaudė, kas vasaros metu yra nepadaryta rengiantis sesijai, ir dabar papildo rudens sesijos darbotvarkę, todėl kviečiu, kad šiuo įstatymo projektu būtų papildyta darbotvarkė ir mes galėtume priimti pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Prieš kalbėjo vienas, už kalbėjo vienas, taigi po svarstymo motyvai išsakyti. Kadangi nuomonės išsiskyrė, dabar balsuosime, ar pritariame projektui po svarstymo. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už – 41, prieš – 17, susilaikė 5. Po svarstymo projektui pritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar pradėsime priėmimo procedūrą. Prašome pranešėją į tribūną.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, papildomų pasiūlymų bei pastabų nebuvo gauta. Noriu kai kuriems savo kolegoms pasakyti, kodėl skubama. Labai gaila, kai padarome tam tikrą analizę eurointegracinių įstatymų projektų, kiek jų yra priimta ar kiek jų buvo svarstoma, tai likę visi pagrindiniai įstatymai yra dėl mokesčių sistemos ir valstybės pinigų kontrolės.

Ir dar viena tokia problemėlė. Gerbiamieji liberalai, jums vadovaujant nebuvo priimtas nė vienas eurointegracinis įstatymas dėl mokesčių ir finansų kontrolės sistemos, todėl mes ir turime skubėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pradėsime priėmimą pastraipsniui, prašome likti tribūnoje.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Kas norėtų kalbėti už ar prieš 1 straipsnį? Prieš norėtų kalbėti J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Aš norėčiau kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato… Jeigu dėl viso, aš pranešiu, kada bus kalbama dėl viso. Dabar dėl 1 straipsnio. Motyvus už – J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti įstatymo 1 straipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Prašome registruotis, balsuosime dėl 1 straipsnio.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuosime dėl šio Seimo nutarimo 1 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Kas už, kas prieš, kas mano kitaip?

Už – 47, prieš – 22, susilaikė 4. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, Dėl 2 straipsnio sutarėm bendru sutarimu.

Prašau registruotis. Motyvai už ir prieš dėl viso Seimo nutarimo. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už. Norėtų kalbėti Seimo narys E.Kaniava. Atsisako. Prašome. Motyvus prieš – kolega A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš norėjau pasakyti, dėl A.Butkevičiaus nekorektiškai pasakytų dalykų. Absoliuti dauguma įstatymų projektų, taip pat ir eurointegracinių yra parengta būtent liberalų Vyriausybės. Taigi manau, kad jis turėtų atsiprašyti už tą netiesą. Antras dalykas. Aš manau, kad kol dar šioje rudens sesijoje nepradėti svarstyti esminiai įstatymai tokie kaip Pensijų reformos, kuris pagal jūsų kairiųjų programą numatytas svarstyti rugsėjo mėnesį, atkreipiu dėmesį, taip pat esminis integracinis įstatymas – Darbo kodeksas, kuriuo jūs labai giriatės, ir tas nepadaryta, negarbinga rašyti naujus įstatymo projektus į sesijos darbų programą. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas, motyvai – už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pabrėžti, kad sveikintina Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko iniciatyva papildyti rudens sesijos darbų programą Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis. Iš tikrųjų mes turime nedogmatiškai žiūrėti į patvirtiną darbotvarkę, jeigu yra klausimų, kurie svarbūs, kaip ir šis Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, juos įtraukti ir priimti. Todėl aš kviečiu balsuoti už pateikto įstatymo įtraukimą į darbotvarkę, tai yra pritarti Seimo rudens darbotvarkės papildymui.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau priminti Seimo nariams, kad šio įstatymo pataisos nieko bendro neturi su eurointegraciniais įstatymais. Antras dalykas. Vyriausybė žada patvirtinti mokesčių koncepciją ir žinom jau šiandien, kad ji maždaug 95% atitinka liberalų patvirtintą mokesčių koncepciją, ten numatoma iš esmės pakeisti fizinių asmenų apmokestinimą, priimant Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymą. Kalbant su verslo pasauliu, žinome, kad panaikinus kapitalo prieaugio apmokestinimą prasiskleidė pirmieji daigai ir iš tikrųjų žmonės pradėjo vėl tikėti vertybinių popierių birža. Šiuo atveju tas tikėjimas vėl užgniaužiamas ir priimamas įstatymas, kuris galios tik vienerius metus, vėl didės mokesčių administravimo išlaidos, vėl apsunkinsime ir panaikinsime vieną iš finansų rinkos elementų. Dėl to aš pasisakau prieš ir siūlyčiau Seimo nariams mano nuomonei pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasinaudosiu posėdžio pirmininko teise. Noriu atkreipti kalbančiųjų dėmesį, kad mes nesvarstome įstatymo, svarstome Seimo nutarimą dėl Seimo rudens sesijos darbų programos papildymo. Tai, jeigu galima, išlaikykime formaliosios logikos reikalavimus ir negaišinkime laiko. Taigi motyvai už dėl įtraukimo A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirma noriu patikslinti J.Lionginą. Kapitalo vertės prieaugio apmokestinimas taikomas tada, kai vertybinis popierius yra parduodamas per metus laiko. Bet jokiu būdu negaliu sutikti su tuo, kad jeigu kapitalo vertė pasikeitė, iš karto bus apmokestinama, to nėra numatyta įstatymo projekte. Prašyčiau neklaidinti visuomenės ir Seimo narių.

Antra. Europos Sąjungos direktyvose yra aiškiai nurodyta, kad kapitalo vertės prieaugio apmokestinimas turi būti įvestas, jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami per metus arba greičiau, negu pasibaigia metai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kolegos, kad mes diskutuojame ne dėl to klausimo, nes pateikimas šio klausimo bus vėliau. Motyvai prieš – kolega A.Matulevičius.

J.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad gimsta labai bloga praktika, kai vieni Seimo nariai be eilės bruka ir jiems leidžiama, kai susigalvoja, įrašyti į darbo programas. Šis įstatymas buvo bandomas pateikti praeitą savaitę net neįrašius į darbų programą, tik kilus triukšmui Seime, dabar bandoma įrašyti į darbų programą. Aš nežinau, kodėl šis įstatymas yra toks svarbus Lietuvai, kad vienintelis tikslas – padidinti mokesčius. Kuo vėliau tokius įstatymus priimsime, tuo bus geriau. O kai yra įstatymų, kuriais norime įvesti tvarką, praktiškai užkirsti kelią blogiems, pavyzdžiui, Valstybės turto fondo, darbams… Privatizavimo įstatymo pataisos, kurios yra užregistruotos nuo praeito pavasario, neįtraukiamos į darbų programas ir į darbotvarkes. Taigi precedentas yra neaiškus, kažką valdančioji dauguma daro ne taip. Seime atsiranda Seimo narių lyg ir geresnių už kitus. Man atrodo, iš principo Seimas turėtų nesileisti ir tokiems dalykams nepritarti, nes, mano supratimu, mes visi prisiekėme padėję ranką ant Konstitucijos, čia esame visi lygūs ir lygesnių negali būti. Todėl man visiškai nesuprantamas toks noras, ypač kai norima nuskriausti Lietuvos žmones, tai yra padidinti mokesčius. Todėl siūlau nepritarti šiam klausimui.

PIRMININKAS. Motyvai už – kolega B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš oponuojančiai pusei siūlyčiau nedaryti šventos karvės iš priimtos darbų programos. Jeigu paaiškėja, kad reikia priimti vieną ar kitą klausimą anksčiau, negu numatyta, tai aš manau, čia nieko blogo nėra. Šis įstatymas, kuris dabar sukėlė tiek emocijų, dėl turto prieaugio apmokestinimo… Nereikia klaidinti žmonių, kad tai yra mokesčių padidinimas. Nieko panašaus, čia darbo žmonėms nieko nedidinama, čia yra padidinama, kaip anksčiau buvo vadinama, spekuliantams, dabar biznieriams, kai čia pat perki, čia pat parduodi. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų šį įstatymą reikia priimti. Be to, ne šiandien mes svarstome šį įstatymą. Juk dar teliukas negimęs, o jau peilį galandam. Šiandien svarstome programą ir aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš- kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, visiškai pritariu minčiai, kad iš sesijos darbų programos nereikia daryti šventos karvės ir iš tiesų ji gali būti koreguojama pagal situaciją. Noriu pabrėžti, kad mes prieštaraudami šventos karvės iš sesijos darbų programos ir nedarome. Bet lygiai taip pat noriu pabrėžti – atsiverskime, įsigilinkime į mūsų patvirtintą sesijos darbų programą. Yra žiojėjančios skylės tuose projektuose, kurie jau seniausiai turėjo būti pateikti ir kuriuos mes seniausiai turėjome svarstyti. Ar tai būtų Pensijų reformos įstatymas, ar tai būtų Darbo kodeksas, kurių reikalingumas visą laiką buvo akcentuojamas ir jūsų, mieli kolegos socialdemokratai, kai patys buvote opozicijoje. Tai yra projektai, kuriuos jau seniai mes turėjome turėti. Galbūt buvo objektyvių priežasčių, kodėl jie neišvydo dienos šviesos, bet tai paaiškinta niekada nebuvo. Todėl dabar nemanau, kad reikėtų papildyti sesijos darbų programą ir įsipareigoti atlikti papildomus darbus, kai globalių, fundamentalių namų darbų, kuriuos patys esame pažadėję šios sesijos pradžioje, dar net nepradėjome daryti. Balsuosiu prieš šį Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Motyvai už, paskutinis kalbės J.Jurkus.

J.JURKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visada laikas taisyti mokesčių spragas. Jei mes pastebime, kad vieni mokesčiu moka, o kiti nemoka ir patys suprantame, kad biudžete trūksta lėšų, o skriauda yra daroma lyg ir vienų verslininkų atžvilgiu, aš manau, kad mes tuo klausimu turėtume visi sutarti ir balsuoti už. Nereikėtų iš to daryti demagogijos ar kalbėti neaiškias kalbas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Registruojamės ir balsuosime dėl viso Seimo nutarimo. Gerbiamieji kolegos, noriu pakartoti, registracija pradėta.

Gerbiamieji kolegos, dabar jau priverstas pakartoti pavardes. Tiek V.Baravykas, tiek A.Gricius. Malonu, A.Gricius yra salėje. V.Baravyko nematau. Kolegos, norėčiau, kad ši praktika nebūtų tęsiama. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl projekto Nr.IXP-1160 yra pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 47, prieš – 23, susilaikė 5. Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo III (rudens) sesijos darbo programos”, priedėlio papildymo” priimtas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – A.Melianas.

A.MELIANAS. Gerbiamieji kolegos, pateikdamas šį klausimą ponas A.Butkevičius mums visiems du kartus pasakė netiesą. Pirmoji netiesa buvo ta, kad liberalų Vyriausybė nebuvo užregistravusi nė vieno eurointegracinio įstatymo, susijusio su finansais ir panašiomis sritimis. Tai yra pirmoji netiesa. Absoliuti dauguma įregistruotų eurointegracinių įstatymų yra būtent iš liberalų Vyriausybės ir mes visi tai puikiai žinome. Antroji netiesa, kaip supratau iš pono J.Liongino žodžių, kad šis įstatymas nėra eurointegracinis, nors ponas A.Butkevičius iš tribūnos sakė ką kita. Norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri nuspręstų, ar melas Seimo salėje ir Lietuvos žmonėms tikrai daro garbę Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Kolegą poną A.Melianą norėčiau patikslinti, jog pirmiausia aš sakiau, kad ne neužregistravo, bet sakiau: nepriėmė. Tai du visiškai skirtingi dalykai ir aš neatsiimu savo žodžių. Toliau. Aš nesakiau, kad šis įstatymas tai yra reikalavimas pagal Europos Sąjungos direktyvas. Aš sakiau, kad kapitalo vertės padidėjimo apmokestinimas. Reikia labai atidžiai klausytis, kas kalbama. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, suteikime žodį dar vienai replikai Seimo nariui A.Griciui. Prašom, kolega.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs privalote suteikti, nes jūs mane neteisėtai išbraukėte, kai aš stovėjau čia (taip buvo jau ne kartą), ir aš neturėjau teisės balsuoti. Prašau mano balsą pridėti prie balsavusių prieš dėl pasakytų motyvų. Aš buvau užsiregistravęs, buvau salėje, tik manęs nebuvo matyti. Man atrodo, taip buvo atsitikę ir su jumis, kai jūs buvote opozicijoje. Atsimenate, kartą jūs labai triukšmavote, kai buvo neteisingai pasielgta. Malonėkite mano balsą įskaičiuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš esu posėdžio pirmininkas ir nenoriu priklausyti nei pozicijai, nei opozicijai. Mano pareiga būti neutraliu ir vadovauti posėdžiams tiksliai pagal reglamentą. Galiu pasakyti, kad tada, kai mes sekėme monitoriumi vietas, kuriose buvo Seimo nariai, jūsų toje vietoje nebuvo. Gerbiamieji kolegos, Seimo salės balsavimo parteris yra griežtai apibrėžtas. Būtų galima jums pateikti medžiagą apie tai, bet kadangi A.Gricius po to atėjo, mes jo balsą priimame. Pridėsime dar vieną papildomą balsą prieš. Manau, kolegos, nedarysime problemų ten, kur nereikia.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 8¹, 33, 34, 35, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-1134 (pateikimo tęsinys)

Dabar, kolegos, noriu paprašyti dėmesio. Nors mes truputį piktnaudžiaujame Seimo salės suteikiamomis galimybėmis ta prasme, kad kartais nukrypstame nuo rimtų darbų ir man t kai kada primena kino filmą “Kas pasakė miau?”, norėčiau pereiti prie kitų problemų. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar pereiname prie rezervinio klausimo 1b Nr.IXP-1134, kuris yra praėjęs pateikimo procedūrą. Mano rankose yra praeito posėdžio stenograma, kurioje yra viskas užfiksuota. Dėl pateikimo yra kalbėta už ir prieš, atsakyta į klausimus ir įvykdyta visa procedūra. Prieš balsavimą po pateikimo buvo padaryta pertrauka, todėl dabar registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.IXP-1134. Registracija pradėta. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Balsuojame, ar pritariame po pateikimo projektui Nr.IXP-1134. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)

Už – 44, prieš – 20, susilaikė 2. Po pateikimo projektui Nr.IXP-1134 pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo komiteto Seimo seniūnų sueiga nesiūlo. Svarstymo data – lapkričio 22 d. Ar yra kitokių pasiūlymų? Kitokių pasiūlymų nematyti.

Dėl vedimo tvarkos kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau tarti žodį dėl kino filmų. Tikrai būtų labai gerai, jeigu Seimo posėdžių salėje šiek tiek sumažėtų posėdžio pirmininko kalbėjimo laikas. Manau, kad taip mes sutaupytume daugiau nei po 30 litų, kuriuos galėtume visi kartu skirti socialdemokratų kelionėms į užsienį. Aš tik į tai norėjau atkreipti dėmesį – į kiną.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote protingą repliką. Dabar pradėsime priėmimą. Kadangi mes vėluojame… Gerbiamieji kolegos, dar norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos ar pasakyti repliką po balsavimo?

G.STEPONAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad būtų balsuojama dėl datos. Liberalų frakcija siūlo šį įstatymą svarstyti kitų metų sesijoje kaip neplaninį ir Vyriausybės tikrai… sistemiškai neatitinkantį įstatymą. Mes norėtume, kad būtų balsuojama dėl svarstymo datos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai aš paskelbiau Seimo seniūnų nustatytą datą (ji jums yra išdalyta darbotvarkėje, t.y. lapkričio 22 d.), aš paklausiau, ar yra kitų siūlymų. (Balsai salėje) Noriu dar kartą pasakyti, kad tuo metu, kai aš paklausiau (yra stenograma), kitų pasiūlymų nebuvo. Dabar yra Liberalų frakcijos reikalavimas, o Liberalų frakcijos, kaip opozicinės, reikalavimą reikia gerbti. Kokią datą jūs siūlote? Liberalų frakcija siūlo šį įstatymo projektą svarstyti kitoje sesijoje. Tada aš norėčiau paklausti. Mes ką tik patvirtinome rudens sesijos darbų programos papildymą. Norėčiau paklausti, koks jūsų statutinis siūlymas? (Balsas salėje: Ar galima repliką po balsavimo?) Ne, pirmiausia išspręskime, kolegos, kaip reikalauja logika. Mes ką tik balsavome ir priėmėme Seimo nutarimą, kad šis klausimas įtraukiamas į rudens sesijos programą. Dabar norėčiau paklausti, koks jūsų pasiūlymas? (Balsai salėje) Ačiū. Kolegos, kaip matote, pasiūlymas neatitinka ką tik priimto Seimo nutarimo. (Balsai salėje) Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra aiškus Seniūnų sueigos siūlymas svarstyti šį įstatymo projektą lapkričio 22 d. Jeigu yra prieštaraujančių, mes galime balsuoti dėl Seniūnų sueigos sprendimo taip, kaip Seniūnų sueiga yra pateikusi. Negaiškime laiko kitiems svarstymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, siūlau dar kartą registruotis ir balsuoti dėl datos. Kas pritaria Seniūnų sueigos siūlymui, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas lapkričio 22 d.? Registracija.

Gerbiamieji kolegos, prašome balsavimu patvirtinti, kas pritaria Seniūnų sueigos siūlomai datai – lapkričio 22 dienai. Kas pritaria, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 40 balsavus už, 25 – prieš, 4 susilaikius yra patvirtinta Seniūnų sueigos pasiūlyta data.

Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti kitą darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-858(3). Pranešėjas – A.Sysas. Prašom.

Gerbiamasis pranešėjau, suteikime dar teisę replikai, nors noriu pasakyti, kad replikos sakomos po balsavimo, bet šiuo atveju mes balsavome ne dėl esmės, o tik dėl datos. Replika. J.Lionginas.

J.LIONGINAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs matėte, kad aš stovėjau iš karto po balsavimo, tačiau, deja, man žodžio nesuteikėte. Seimo nariai nėra tie pastumdėliai, kurie gali stovėti po pusę valandos ar valandą.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų mokesčių sistemai, yra jos pastovumas. Kiek aš žinau, projekte ir naujoji Vyriausybė kaip vieną iš pagrindinių reikalavimų įrašė mokesčių sistemos pastovumą, apie kurį mums ne kartą priminė užsienio investuotojai. Kaip rodo šiandieninis balsavimas, mokesčių sistemos pastovumo mūsų valstybėje nebus, ir, deja, mes negalėsime priskirti savęs prie civilizuotų valstybių skaičiaus, nes mokesčiai bus keičiami kada tik norime. Sugalvosime, pakeisime straipsnį. Tą įstatymą, kurį aš rengiau prieš 11 metų, mes jau keitėme (ne šios kadencijos Seimo nariai, bet ir kitų kadencijų) daugiau kaip 120 kartų. Na, gerbkime Lietuvos žmones ir galvokime prieš balsuodami. Ypač remčiau V.Andriukaičio siūlymus – galvokime logiškai, logiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sakydami replikas taip pat išlaikykime korektišką vienos minutės tradiciją. Gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-858(3*). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-677(3*) (priėmimas)

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien čia labai madinga kino filmų tema, aš turėčiau pratęsti ją, perfrazuoti labai garsaus lietuviško kino filmo pavadinimą ir pasakyti, kad niekas nenori mokėti mokesčių, ypač didesnių. Ir nuogąstavimai pasitvirtino. Kuo toliau mes svarstome šį įstatymą, tuo daugiau yra siūlymų, tų pačių, pasikartojančių.

Be nereikalingų kalbų iš karto informuoju, kad susipažinęs su pono A.Brazausko pasirašyta asmenine išvada, susipažinęs su Vyriausybės išvada, kurią gavau ir jūs šiandien gavote, noriu pasakyti, kad Vyriausybė, įrašiusi į savo programą, kad bus plečiama įmokų mokėtojų grupė, pateikė įstatymo pataisą, kuri visiškai to nedaro. Mes (…) išvados, o gauname visiškai naujus du įstatymų projektus. Todėl aš neatsiimu savo įstatymo projekto ir siūlau svarstyti juos. Yra dar keletas mūsų kolegų pataisų. Liko nepriimtas 1 straipsnis, jam yra keletas siūlymų. Siūlau apsispręsti ir netempti šito įstatymo svarstymo ir priėmimo.

Ačiū, kad jūs taip rūpinatės A.Brazausku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome laikytis nustatytos tvarkos. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti G.Steponavičius. Dėl vedimo tvarkos.

G.STEPONAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Statuto 155 straipsnio 6 dalį: “Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti gauti siūlymai”. Vyriausybė ne tik pateikė išvadą, bet ir pateikė konkrečius siūlymus. Visi mes turime Vyriausybės išvadas. Aš siūlyčiau šiandien pagrindiniam komitetui daryti pertrauką, iki bus apsvarstytos Vyriausybės pateiktos… Gerbiamasis pirmininke, ir bus suderintos tiek Vyriausybės, tiek ir valdančiosios daugumos bendros nuostatos.

A.SYSAS. Dar kartą noriu…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… žodis man. Gerbiamieji kolegos, pacituota Statuto 155 straipsnio dalis netiksli. Jūs žinote, kad visos pataisos, papildymai, pasiūlymai turi išlaikyti 24 valandų reikalavimą. Šios pataisos, kurios pateiktos šiandien, neišlaiko 24 valandų reikalavimo, taigi komitetas negali jų svarstyti. Dabar, kolegos, mes pradedame…

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, galima būtų?

PIRMININKAS. …priėmimą pastraipsniui. Dėl vedimo tvarkos išimties tvarka suteikime teisę kalbėti A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, kiek aš prisimenu, buvo bendras Seimo sprendimas paprašyti Vyriausybės išvadų. Išvados yra gautos. Aš klausiau antradienį, ar yra Vyriausybės išvados dėl šių įstatymų. Kokiu būdu įstatymo svarstymas buvo įtrauktas į darbotvarkę negavus išvadų? Tokiu atveju šiandien reikia atidėti svarstymą ir svarstyti Vyriausybės išvadas. Aš negaliu suprasti valdančiosios koalicijos požiūrio į savo Vyriausybės pateiktas išvadas, kurių nesirengiama svarstyti. Šiuo atveju Vokietijos kancleris G.Schröderis ką tik paprašė pasitikėjimo balsavimu, susidarius lygiai tokiai pat situacijai Bundestage.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu akcentuoti, kad turime laikytis Statuto reikalavimų. Išvados paprašyta, išvada gauta, pagrindinio komiteto pranešėjas tribūnoje, ir mes turime elgtis pagal Statutą. Taigi dėl vedimo tvarkos – A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos, mes praeitą kartą labai normaliai suradome kompromisinį sprendimą ir gavome Vyriausybės išvadas. Logika yra tokia, kad iš tikrųjų pagrindinis komitetas turėtų… vertindamas jas, galbūt būtų pasiektas kompromisas ir sutaupytume daugiau laiko. Galbūt mūsų pataisų nereikėtų svarstyti, jeigu tai būtų įvertinta, nes išvados labai artimos Vyriausybės pataisoms. Tai kodėl mes esame užsispyrę? Man atrodo, kad Statutas yra toks instrumentas, kuriuo remdamiesi mes galime geriau dirbti žmonių naudai. O man kyla keistas įtarimas, kad norime kažkaip staigiai prastumti šį įstatymą, kuris bus nenaudingas Lietuvos žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pakomentuokite.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą nebuvo ginčų ir susitarėme. Aš tik noriu atsakyti į tas garsias replikas. Gerbiamieji kolegos, jūs perskaitykite, ką siūlo Vyriausybė, perskaitykite, ką siūlė Seimo nariai, ir perskaitykite komiteto išvadas. Visi tie siūlymai buvo apsvarstyti keturis kartus. Vyriausybės pateiktame projekte naujų idėjų nėra. Visos tos nuostatos jau buvo svarstytos, bet jeigu jūs labai norite padaryti dar vieną pertrauką, pagal Statutą negalima. Mes galime draugiškai susitarti, nes jau dvi pertraukos dėl šio įstatymo buvo padarytos. Tą, ką jūs norėjote, gavote, Vyriausybės išvada yra ir ji visa sutelpa į 2.1 punktą. Jūs jį perskaitykite ir suprasite, kad Vyriausybė siūlo nieko nekeisti. Aš, kaip Seimo narys, užregistravęs pataisą, siūlau mano pataisą svarstyti. Jeigu jos nepatinka, jas atmeskite. Ir viskas. Ką mes čia žaidžiame?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega A.Vidžiūnas. Tik aš norėčiau priminti, kad dėl vedimo tvarkos kalbama vieną kartą.

A.VIDŽIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš kalbu pirmą kartą. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės išvadų yra 6 puslapiai. Dalykinio komiteto posėdis būtų labai labai reikalingas. Išvada išdalyta tik šiandien. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu laikytis parlamentinio susitarimo dvasios ir susitarti sušaukti Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdį. Mes nenorime dalyvauti A.M.Brazausko ir V.Andriukaičio partinėse kovose.

A.SYSAS. Gerbdamas A.Vidžiūną ir nenorėdamas, kad įsipliekstų nereikalingi ginčai, siūlau padaryti pertrauką. Komitetas apsvarstys šešis puslapius ir mes kitame posėdyje svarstysim. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkojame.

A.SYSAS. Aš gi irgi Algirdas.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kolegos, fiksuoju. Dabar prašyčiau dėmesio, kad viskas išliktų stenogramoje. Skelbiama projekto Nr.IXP-858 priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Tuomet norėčiau paklausti komiteto pirmininko. Ar jūs norėtumėte iki kito posėdžio? Prašom. Tuomet pertrauka iki kitos savaitės antradienio plenarinio posėdžio. Prašytume Socialinių reikalų ir darbo komitetą apsvarstyti visas pataisas ir papildymus ir per antradienio plenarinį posėdį pateikti įstatymo projektą priimti. Ačiū, kolegos. Norėčiau pasakyti, kad tas pats taikoma ir lydinčiajam įstatymui, kurio registracijos numeris Nr.IXP-677(3).

Gerbiamieji kolegos, mes baigėme visus darbotvarkės klausimus. Dabar galėtume skelbti 15 minučių pertrauką. Prieš pertrauką suteikiu žodį Seimo nariui A.Melianui dėl vedimo tvarkos.

A.MELIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šiandien mes ištisai pažeidžiame Seimo statutą. Konkrečiai aš noriu pasakyti, kad dabar vėlgi buvo pažeisti Statuto 155 ir 156 straipsniai, kurie sako, kokia tvarka vyksta įstatymo priėmimas. Pranešėjas turi pateikti informaciją apie priimtus pasiūlymus ir panašiai, o ne vykdyti iš tribūnos agitaciją dėl vieno ar kito įstatymo projekto. Tas pats buvo svarstant Socialinio draudimo biudžeto įstatymą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašome laikytis Statuto ir to reikalauti iš savo kolegų kairiųjų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau dar kartą pasiūlyti kolegai A.Melianui, kaip buvusiam komiteto pirmininkui, visus savo siūlymus išreikšti Etikos ir procedūrų komisijai. Jeigu jūs manote arba įrodysite komisijai, kad yra Statuto pažeidimų, komisija nuspręs ir jos išvada bus vienintelė teisinga. Dėkoju.

Skelbiu 15 minučių pertrauką. Prieš tai noriu informuoti, kad mūsų Seimo posėdį stebi mūsų mielieji svečiai iš Vilkaviškio S.Nėries vidurinės mokyklos. (Plojimai) Ačiū vilkaviškiečiams. 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1118 ES. Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1119. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projektas Nr.IXP-1120 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Darbotvarkės 1-8a klausimas – Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (eurointegracinis projektas) Nr.IXP-1118 ir jį lydintys projektai Nr.IXP-1119 ir Nr.IXP-1120. Kviečiu pranešėją kolega V.P.Andriukaitį. Pateikimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Leiskite Seimui pateikti Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris šiuo atveju susideda iš trijų teisės aktų: iš paties Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo, kartu siūlomo keisti konstitucinio įstatymo dėl 47 straipsnio veikimo ir taip pat kartu teikiamo įstatymo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo juridiniams ir fiziniams asmenims laikinųjų reikalavimų, arba saugiklių.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti savo pateikimą pirmiausia nuo labai nuoširdžių padėkos žodžių visiems, kurie dirbo, kurie analizavo šias pataisas ir pasiūlymus ir kurie labai reikšmingai prisidėjo, kad mes parengtume šį sudėtingą, prieštaringą, painų klausimą. Parengtume jį taip, kad galėtume jį pateikti Seimui. Todėl tikrai dėkoju Konstitucinės teisės ekspertams, dėkoju Europos teisės departamentui, dėkoju mūsų Teisės departamentui, kurio specialistai labai nuoširdžiai ir kruopščiai dirbo. Galiu pasakyti, kad pateikiu mūsų Konstitucinės komisijos bendrąją poziciją, kuri buvo išdiskutuota daugelyje posėdžių ir kuriai jau visi esame pritarę. Konstitucijos komisija taip pat laikėsi visų reikalavimų, dėl kurių buvo susitarta, kai mes rengėmės šią pataisą Seimui pateikti. Mes buvome sutarę, kad pirmiausia turi būti pasiektas visų frakcijų sutarimas, kad būtų parengti tekstai ir kad jie būtų pateikti visuomenei. Kaip žinote, taip ir buvo padaryta. Šios visos pataisos yra pristatytos visuomenei, atspausdintos laikraštyje “Respublika” ir dar prieš pateikimą suorganizuota konferencija čia, Seime, į kurią buvo sukviestos visos šiuo klausimu besidominančios organizacijos, taip buvo dar kartą išklausyti argumentai už ir prieš.

Taigi dabar norėčiau pradėti pristatyti pačią mūsų siūlomų pakeitimų esmę. Gerbiamieji Seimo nariai, dar 1990–1992 m. laikotarpiu, kai buvo ruošiamasi priimti naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją ir buvo sudaryta daugelis darbo grupių, kurios svarstė įvairius aspektus, tarp jų ir 47 straipsnio normas, jau tuomet labai stipriai išsiskyrė nuomonės dėl to, ar leisti Lietuvoje Lietuvos juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kaip nuosavybę. Buvo pasiektas kompromisinis susitarimas. Nuomonėms prieštaringai išsiskyrus, dėl 47 straipsnio priėmimo sutarėme, kad galime padėti žvaigždutę ir teikiant referendumui tautai reikia pasakyti, kad šiuo atveju tauta pati turi apsispręsti, ar suteiks teisę po Konstitucijos priėmimo, per kitus metus (dabar norėčiau priminti, tai buvo 1992–1993 m.), lengvesne tvarka pakeisti 47 straipsnį ir suteikti Lietuvos juridiniams asmenims teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Deja, nors referendumu buvo pritarta šiai pozicijai, buvo pritarta, kad Seimas turėtų teisę diskutuoti paprastąja tvarka ir pakeisti sprendimą dėl to, kad Lietuvos juridiniams asmenims būtų suteikiama žemės ūkio paskirties žemė, tačiau 1993–1994 m. vis dėlto Seimas nesiryžo tos problemos spręsti, todėl mes iki šios dienos neišsprendėm konstitucinės teisės Lietuvos juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise.

Akivaizdu, kad tai turėjo labai rimtų ekonominių pasekmių. Mes jau šiandien galime konstatuoti, kad per dešimt metų tie juridiniai asmenys – žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai, kiti susivienijimui, uždarosios akcinės bendrovės – tikrai patyrė labai daug nuostolių, negalėdami tvirtai ūkininkauti, negalėdami disponuoti žeme nuosavybės teise, negalėdami jos įkeisti, parduoti ar kitaip išmainyti, negalėdami šiuo atveju padidinti savo įstatinio kapitalo ir turėti daugiau argumentų diskutuojant su bankais dėl kreditų palūkanų. Žodžiu, mes pamatėme, kiek daug ir kaip negerai buvo, kad Lietuvos juridiniai asmenys negalėjo per dešimtmetį įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Laikas bėgo, reikalai keitėsi ir Lietuvos Seimas turėjo priimti vieną pataisą dėl ne žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo juridiniams asmenims, taip pat ir užsienio šalių subjektams. Kaip atsimename, tokios pataisos Seime buvo priimtos 1996 m. birželio 20 d. Mes vėl neišsprendėme iki galo, nes buvo padarytos pataisos, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems užsienio subjektams ir Lietuvos juridiniams asmenims, taip pat ir savivaldybėms leidžiama įsigyti nuosavybės teise ne žemės ūkio paskirties žemę. Štai prabėgo dar nemažai metų, šiuo atveju net penkeri metai, kai pagaliau mes grįžtame prie tos sudėtingos problemos.

Kodėl aš darau šią įžangą? Noriu atkreipti dėmesį, kad darydami Konstitucijos pataisas pirmiausia, labiausiai ir svarbiausiai mes turime galvoti apie Lietuvos situaciją, apie Lietuvos juridinius asmenis, Lietuvos fizinius asmenis, apie Lietuvos ūkininkus, žemės ūkio bendroves, kad jie galėtų tikrai visavertiškai šeimininkauti savo ūkiuose, disponuoti nuosavybe ir galėtų ekonomiškai sėkmingiau tvarkyti. Todėl, mielieji kolegos Seimo nariai, ir mūsų komisija, parengusi šio įstatymo pataisas, tikisi, kad mes visi sutarsime, jog šios pataisos turi pačią svarbiausią prasmę – prasmę mums, Lietuvai. Mums nuo šių metų, jeigu mes priimsime šią pataisą, kitais metais iki stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo momento, gali būti dveji metai, kaip tik dar yra tam tikras laiko tarpas, kad mūsų ūkiniai subjektai, ir fiziniai asmenys, ir juridiniai asmenys – kooperatyvai, bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, susivienijimai – pagaliau galėtų disponuoti žemės ūkio paskirties žeme kaip nuosavybe. Aš tai pabrėžiu labai atsakingai, nes tai yra be galo svarbu mums visiems. Todėl rengdama šias pataisas, komisija kaip tik galvojo apie Lietuvos problemas ir Lietuvos padėtį. Nėra abejonių, kad šios pataisos taip pat reikalauja atsakyti į klausimą, ar mes sutiksime keisti Konstitucijos nuostatas taip, kad ir užsienio šalių subjektai turėtų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Akivaizdu, kad mes sprendžiame labai sunkią lygtį. Lietuvos ūkiniai subjektai nėra ekonomiškai pajėgūs pirkti, Lietuvos ūkininkai taip pat yra silpni ir pirkti žemę jiems yra pakankamai sudėtinga. Tuo tarpu laikas iki tol, kol Lietuva integruosis ir taps Europos Sąjungos bendrijos nare, vis senka. Šiuo atveju mums lieka vis mažiau laiko ir galimybių tikėtis, kad mūsų ūkiniai subjektai galės atsispirti konkurencijai prieš užsienio subjektus, kurie ekonomiškai yra kur kas stipresni. Todėl komisijai kilo mintis, kad mes negalime priimti sprendimo, jog šis procesas, jeigu Konstituciją pakeisime ir suteiksime teisę užsienio šalių juridiniams ir fiziniams subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kad šis procesas vyktų laisvai, nekontroliuojamai, nevaržomai. Todėl komisija nutarė, kad reikia labai atidžiai ir deramai išnagrinėti visą aplinkinių šalių praktiką ir pateikti Seimui sprendimą tokį, kuriame atsispindėtų Lietuvos valstybinės politikos pagrindinės nuostatos. Tai, kad šis procesas vyktų valstybei reguliuojant, kad būtų įvesti saugikliai, kad būtų sudarytos tam tikros sąlygos, kurios pirmiausia suteiktų pirmenybę mūsų fiziniams ir juridiniams subjektams, pabrėžiu, mūsų fiziniams ir juridiniams subjektams, Lietuvos. Ir tik po to galėtų būti sudaryta galimybė ir užsienio šalių juridiniams ir fiziniams subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nuosavybės teise.

Kita vertus, mes sprendėme labai sudėtingą klausimą – spekuliacijos žeme klausimą. Ne paslaptis, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina šiandien yra nedidelė. Žinoma, tai priklauso nuo žemės kokybės, nuo teritorijos, vietovės, nuo daugelio veiksnių, nuo ūkininkavimo formų ir t.t. Bet vis dėlto žemės ūkio rinka silpnutė ir kainos nėra didelės. Iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad spekuliavimo tikslu kas nors gali supirkti žemės plotus, o po to juos sėkmingai perparduoti pasikeitus žemės sklypų kainai. Todėl antroji problema, kurią mes sprendžiame, yra saugiklių pateikimas išvengiant arba sumažinant spekuliacijos žeme pavojus, sumažinant piktnaudžiavimą nelygiaverte finansine padėtimi ir kitais dalykais.

Mes taip pat susidūrėme su viena labai svarbia mūsų žemės ūkio problema, tai žemės sklypų konsolidavimo problema. Ne paslaptis, kad šiandien ir juridiniai asmenys, bendrovės, kooperatyvai, ir fiziniai asmenys turi žemės ūkio žemės skirtingose vietovėse. Jie turi didžiulių nuostolių, kai reikia 10 ar 20 km važiuoti nuo vieno sklypo prie kito, žemės sklypai išsidėstę netvarkingai, nuomos procesai taip pat yra pakankamai sudėtingi, nes nuomojama trumpam laikui, nuomos sąlygos keičiasi, keičiasi sklypai. Šiuo atveju daugelis ūkininkaujančių žmonių dėl tokių sąlygų patiria didelių nuostolių. Todėl mes turėjome spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypų konsolidavimu. Aš tikrai esu dėkingas mūsų žemėtvarkininkams, kurie pateikė labai išsamius argumentus, kad mes savo laikinajame įstatyme išdėstytume tas nuostatas, kurios susijusios su konsolidavimu. Žemės sklypų konsolidavimas neabejotinai suteikia pirmenybę fiziniams ir juridiniams subjektams ta prasme, jeigu jis jį dirba, jeigu jis nuomoja tą sklypą, jeigu sklypas yra kaimynystėje, jeigu sklypas yra tame regione, savivaldybės ar apskrities kadastrinėje teritorijoje. Tuo atveju mes siūlome, kad pirmenybė turėtų būti suteikta tam naudotojui, kuris yra šalia esamo arba norimo įsigyti sklypo, bendrasavininkiui, nuomininkui, ūkininkui ar bendrovei, kuri nuomoja ir eksploatuoja ne mažiau kaip dvejus metus. Šiuo atveju konsolidavimo procesams taip pat buvo atverta žalia gatvė, ir tai aiškiai suteikia pirmenybę Lietuvos juridiniams subjektams.

Taigi, kalbėdamas apie 47 straipsnio pakeitimą, kaip matote, turėsiu pateikti ir patį straipsnį. Turėsiu pateikti ir konstitucinį įstatymą dėl Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatytos žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo, taip pat dėl laikinojo įstatymo.

Gerbiamieji kolegos, po šių bendrųjų nuostatų, po bendros įžangos norėčiau pateikti pačius tekstus. Mūsų komisija siūlo 47 straipsnį pakeisti ir išdėstyti jį taip. 47 straipsnyje mes siūlome išbraukti tas nuostatas, kurios reglamentavo pozicijas, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Dabar tos išimties jau nebėra, 47 straipsnis buvo skirtas būtent išimtims, mes tos išimties nedarome. Šiuo atveju žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei ir savivaldybėms, ir juridiniams asmenims. Vadinasi, mes siūlome, kad 1 dalies apskritai nebūtų, kad 47 straipsnis reglamentuotų tik kitas išimtis. O išimtys yra tokios: “Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos ir archeologijos, kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei, jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti”. Štai kokį pagrindinį Konstitucijos 47 straipsnio tekstą mes pateikiame Seimui apsispręsti po pateikimo.

Tuomet visiškai aišku, kad mes turime teikti ir Konstitucijos 47 straipsnį reglamentuojantį įstatymą, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatytos žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymą. Šiame įstatyme mes siūlome, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas užsienio subjektams prasidėtų nuo to momento, kai Lietuva taps Europos Sąjungos valstybe. Šiuo atveju mes siūlome labai aiškiai atskirti du procesus. Mes siūlome atskirti procesą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu ir su galimybe įsigyti žemės paveldėjimo teisę. Tai yra atskiri dalykai, kurių šis įstatymas nereglamentuoja.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes taip pat norime atkreipti dėmesį, kad žemės sklypų įsigijimas glaudžiai siejamas su žemės reformos eiga, su nuosavybės teisių atkūrimu ir su tuo, ar toje kadastrinėje teritorijoje yra baigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, ar viskas padaryta, kad būtų galima išsiaiškinti, kurie plotai yra laisvi, kurie priklauso valstybei, kuriuos vėliau galės įsigyti kiti užsienio subjektai. Taigi tai taip pat yra atskirta. Visi kiti reikalavimai yra išdėstyti šiame įstatyme, ir jūs turbūt esate su jais susipažinę, todėl mes ir siūlome padaryti tuos pakeitimus. Kadangi mes keičiame 47 straipsnį, tai ir konstitucinis įstatymas turi būti pakeistas ta pačia kryptimi.

Dabar dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo. Taigi norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, dėmesį į pagrindinius laikinojo įstatymo punktus. Įstatymo 1 straipsnyje dar kartą aiškiai pakartojame, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai taikomi įgyjant valstybės, savivaldybių ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimo, mainų ir kitais būdais, kurie neprieštarauja šio įstatymo nustatytoms sąlygoms, išskyrus paveldėjimą ir nuosavybės teisių atkūrimą. Mes dar kartą ir trečiajame įstatyme aiškiai pasakome, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi vykti pagal kitus galiojančius įstatymus ir tik atkūrus nuosavybę bei tik pabaigus nuosavybės atkūrimo procesą toje kadastrinėje teritorijoje fiziniams ir juridiniams subjektams galima pradėti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūras pagal šiuo įstatymu reglamentuojamas sąlygas.

Ypač svarbus 2 straipsnis. Fizinis asmuo, kuris nori įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, gali jos įsigyti, jeigu jis yra Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigęs ūkininko ūkį arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą apie pasirengimą ūkininkauti. Toliau. Visiškai aišku, kad šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos tiems, kas šiuo metu valdo 3 hektarus, yra trihektarininkai. Čia palikta 5 hektarų alternatyva. Aš manau, kad Seimas po pateikimo pats turėtų apsispręsti dėl tų alternatyvų, nes šiame įstatyme yra dar daug alternatyvų. Komisija tai padarė sąmoningai, kad būtų kuo daugiau alternatyvų, kad būtų galima komitetuose ir frakcijose dar gauti įvairių pasiūlymų, diskutuoti dėl alternatyvų, dar kartą pateikti alternatyvas visuomenei ir pamėginti šių alternatyvų pagrindu, išanalizavus sukauptą medžiagą, priimti galutinį sprendimą. Taigi mes, palikdami alternatyvas, darome labai teisingai. Komisija neprisiėmė teisės nuspręsti, kuri alternatyva yra geresnė. Dėl šios alternatyvos turite diskutuoti jūs, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų visuomenė ir visos suinteresuotos šalys.

Mes taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2 straipsnyje yra ypač svarbi nuostata, jog fizinis asmuo, iki įsigijimo neįsteigęs ūkininko ūkio ir valdantis nuosavybės teise ne mažesnį kaip 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą, turi persikelti gyventi į (ar) seniūniją (alternatyvose yra savivaldybė ar apskritis), kurioje yra įgyta žemė, ir pradėti ūkininkauti. Kodėl mes šį saugiklį norime jums ypač pabrėžti? Mes manome, kad Lietuvoje yra tokia ūkininkavimo tradicija, kad ūkininkai, įsteigę ūkį, ten gyvena, ten dirba. Žemės ūkio bendrovės taip pat yra ten, kur jos dirba savo laukus ir juos prižiūri. Mes manome, kad yra bloga tradicija gyventi tolimame mieste, samdyti žmones ir vis dėlto nesteigti ūkio. Komisija yra tokios nuomonės, kad Lietuvoje turėtų išlikti tradicinė šeimos ūkio, ūkininkų, kooperatyvų sistema, kad vis dėlto vyrautų tie, kurie patys dirba žemę, kurie gali disponuoti žeme ir iš tikrųjų gali būti Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio asociacijos, Žemės ūkio bendrovių sąjungos dalyviai, todėl mes ir manome, kad toks cenzas, sakykim, sėslumo cenzas, kuris bus taikomas ir Lietuvos, ir užsienio subjektams, galėtų mums palengvinti ir suteikti tam tikrą paramą vietos žmonėms, Lietuvos žmonėms. Pajuokausiu. Sutikime, iš Portugalijos atvykus įsteigti ūkį ir persikelti gyventi vis dėlto nėra taip paprasta, nes vargu ar žmogus iš taip toli norės persikelti ūkininkauti būtent čia. Taigi šitas reikalavimas turi keletą aspektų. Kaip minėjau, vienas yra palaikyti ūkininkų tradiciją ir ūkininkų ūkininkavimo formą, vis dėlto atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nebūtų didesnės lendlordų, arba žemės nuomininkų, įtakos. Taip pat yra nuostata, kad ir iš užsienio persikėlę žmonės nemanytų, jog jie, būdami užsienyje, čia gali samdyti ir ūkininkauti samdos būdu.

Nėra abejonės, kad iškyla labai rimta problema dėl juridinių asmenų. Komisija svarstė įvarius aspektus dėl juridinių asmenų. Jau šiandien Lietuvos juridiniai asmenys yra ir tie, kurie… Man suteikta pusė valandos, posėdžio pirmininkas dar nieko nesako.

Šiandien situacija yra tokia, jog mes turime iš tikrųjų apgalvoti, kad juridiniai asmenys taip pat galėtų užsiimti žemės ūkio veikla, bent jau dvejus metus verstis žemės ūkio veikla, kad neatsitiktų taip, jog stiprūs juridiniai asmenys steigia atsitiktinius UAB ir po to gali lengvai supirkti žemę. Toks pavojus tikrai yra.

Gerbiamieji kolegos, palikime laiko klausimams, nes aš manau, kad tai yra pakankamai sudėtingas įstatymų kompleksas. Aš tada pasistengsiu, mėginsiu atsakyti į jūsų klausimus, kadangi alternatyvas jūs turite. Aš manau, kad visi trys įstatymai: dėl 47 straipsnio pakeitimo, konstitucinio įstatymo naujoji redakcija ir lydintysis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas – jie visi turi būti analizuojami kartu. Iškyla labai rimta problema dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, dėl pereinamojo laikotarpio. Mano nuomone, būtent įstatymas dėl saugiklių iš esmės nustato tam tikrus pereinamojo laikotarpio reguliavimo principus, kurie šiandien labai reikalingi Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kolegoms primenu, kad buvo pristatyti trys klausimai. Dabar norėčiau, kad jūs klaustumėte dėl visų trijų įstatymų projektų. Jūsų paklausti norėtų 10 Seimo narių. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai pritardama jūsų nuomonei, kad Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas reikalingas ne Europos Sąjungai, o patiems Lietuvos žmonėms, nes mes visi piktinamės, kad nekuriamos darbo vietos… šiuo straipsniu mes būtent išbaidome investuotojus, kurie negali gauti savo šalių bankuose (aš turiu minty vakarų investuotojus) paskolos savo verslo projektams. Manau, kad tai iš tiesų yra kliūtis investicijoms ateiti į Lietuvą. Mano klausimas yra toks. Jūs numatėte saugiklius, kad iki 2004 metų, t.y. iki mūsų įstojimo į Europos Sąjungą, užsieniečiai negalės nusipirkti žemės. O kaip bus dėl laisvųjų ekonominių zonų? Jau dabar yra sunkumų. Ar nebūtų galima laisvosioms ekonominėms zonoms padaryti išimtį iki 2004 metų?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau vis dėlto iš karto pasakyti, kad laisvųjų ekonominių zonų žemė nėra žemės ūkio paskirties žemė, tai yra žemės keitimas. (Balsai salėje) Aš šiuo atveju manau, kad, ko gero, jūs turite minty teisinę problemą – ar nereikėtų reglamentuoti laisvųjų ekonominių žemės privatizavimą, kad jis atitiktų zonų steigimo tikslus ir paskirtį. Aš manau, kad tada svarstymo eigoje šiuos įstatymus būtų galima suderinti.

PIRMININKAS. Kolega J.Čiulevičius.

J.ČIULEVIČIUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tarkime, pasirenkama alternatyva 150 ha. Ūkininkų šeima galėtų ir gauti tiek, nes žemė būtų skiriama tik asmeniui, įregistravusiam ūkį. Žemės ūkio bendrovėje kiekvienas narys parašo pareiškimą bendrovės vardu, yra atskiras narys. Vadinasi, jeigu šeima susideda tik iš dviejų narių, jau ji galėtų gauti 300 ha, iš trijų – atitinkamai daugiau. Tai viena klausimo dalis.

Antroji klausimo dalis. Bendrovės ir kooperatyvai yra netapačios narių skaičiumi. Tarkime, kad vienoje bendrovėje yra 20 narių, o kadangi žemės bendravardiklis yra 2000 ha, vadinasi, tokiu atveju, jeigu 10 narių, kiekvienas galėtų įsigyti po 200 ha žemės, o jeigu 100 narių, vadinasi, tik po 20 ha. Iš esmės nekoreliuoja šie dalykai. Kaip jūs paaiškintumėte?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, dėkoju už klausimą. Žinoma, aš negalėčiau dabar atsakyti į šį klausimą. Kodėl? Nes čia sąmoningai paliktos alternatyvos ir, aš manau, jūs teisus, keldamas šių klausimų problematiškumą. Todėl aš manau, kad po pateikimo tai turėtų būti plačių diskusijų objektu ir jūsų Kaimo reikalų komitetui, ir Ūkininkų sąjungai, ir Žemės ūkio rūmams, ir Lietuvos žemėtvarkininkams, specialistams. Norėčiau tik paminėti du aspektus. Šiandien mes kalbame apie šiek tiek skirtingą juridinę situaciją. Vienas dalykas yra fiziniai asmenys, kitas dalykas – juridiniai asmenys. Jeigu žmonės sudaro kooperatyvą arba susijungia į uždarąją akcinę bendrovę ir formuoja juridinį asmenį, tai jam šiek tiek taikomos kitos normos, jam netaikomas tas skaičiavimas vieno asmens ir sklypo dydžio. Čia taip mano žemėtvarkininkai. Bet aš manau, kad kaip tik jūsų Kaimo reikalų komitetui reikėtų labai kruopščiai apsvarstyti visus šiuos klausimus, nes komisija, patikėkite, tikrai sąmoningai paliko ir alternatyvas, ir šių dalykų problematiką detalesniam aptarimui.

PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, kadangi informacija šiais klausimais gana nevienareikšmė, sakykim, arba ne visai vienodai pasiekia žmones, norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kokios yra šiandien galimybės derantis su Europos Sąjunga susitarti dėl pereinamojo laikotarpio parduodant dirbamą žemę užsieniečiams. Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš bijočiau dabar atsakyti į šį klausimą. Ko gero, į šį klausimą galėtų atsakyti ar Vyriausybė, ar vyriausiasis derybininkas, ar žemės ūkio ministras, nes tai, kaip jūs žinote, yra tik derybinio skyriaus dėl Žemės ūkio politikos problema. Kiek man žinoma, šis klausimas yra, na, sakykime taip, ganėtinai kompleksiškas. Jis susideda ne tik iš įvertinimo, kad pereinamasis laikotarpis susijęs su tuo, ar prašome, ar neprašome, bet mes čia pasakome labai aiškiai, kad mes nubrėžiame pereinamąjį laikotarpį. Kodėl? Pasakome, kad galima tik tada, kai baigiasi žemės reforma, nuosavybės atkūrimas kadastrinėje vietovėje. Dabar pažiūrėkime, kiek tai tęsis Lietuvoje. Akivaizdu, kad tai tęsis dar septynerius – aštuonerius ar kiek metų, kol bus visiškai baigti nuosavybės teisių atkūrimo reikalai, sklypų matavimo reikalai ir kompensacijų mokėjimo už neatsiimtą nuosavybę reikalai. Taigi iš esmės mes kalbame apie visiškai aiškų, apie praktikoje esantį realų pereinamąjį laikotarpį. Nėra taip, kad staiga čia nuo 2004 metų viskas baigiasi. Žemės reformos procesai Lietuvoje po 2004 metų nebus baigti. Tai taip ir kalbame. Taigi aš manau, kad, ko gero, tai visiškai aiškiai pabrėžia mintį, jog konkrečiai tai ir yra tas laikotarpis, kurio mes visi siekiame.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jau antrą kartą kalbate dėl Konstitucijos, buvote vienas autorių Konstitucijos, kurią mes dabar taisome, jos 47 straipsnį. Tai nėra lengvas ir vienareikšmis dalykas, todėl mums reikia didesnio, platesnio visų politinių jėgų konsenso. Norėčiau paklausti procedūrinį dalyką. Ar po visų svarstymų, kurie vyko komisijoje, tie teikiami siūlymai yra konsensu priimti ir ar visos politinės jėgos, kurios dalyvavo komisijos darbe, sutiko su jūsų teikiamais siūlymais?

V.P.ANDRIUKAITIS. Galiu pasakyti, kad būtent taip. Labai smagu pasakyti, kad šiuos teikiamus projektus pasirašė visi komisijos nariai, visi… nežinau, ar pono R.Karbauskio yra, dabar aš negaliu pasakyti, jis rodo, kad ne. Vadinasi, ponas Karbauskis turbūt nesutiko, nors, manau, kad diskusijoje aktyviai dalyvavo. Bet J.Veselkos ir kitų parašai yra. Taigi šiuo atveju konsensas yra toks, kad mes sutarėme dėl pateikimo ir galbūt po pateikimo bus dar siūlomos alternatyvos. Kadangi yra galimybė teikti alternatyvas, tai yra puikus pagrindas toliau dar diskutuoti.

Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, jog svarstant šią problemą buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad būtų atlikti tyrimai, kaip Lietuvos visuomenė vertina šį procesą. Žinoma, tai yra birželio – liepos mėnesių tyrimai, atlikti įvairiuose Lietuvos rajonuose, bet noriu pasakyti, jog pagal tuos duomenis vyrauja visuomenės nuomonė, kad reikia pradėti keisti Konstituciją ir galvoti apie tai, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, tai turi būti daroma suderinant su žemės reforma, tai turi būti daroma apgalvotai, valstybei dalyvaujant ir įvedant gana stiprų reguliavimo procesą.

Noriu atkreipti dėmesį, kad yra organizacijų, griežtai pasisakančių prieš. Žemės ūkio rūmai kol kas yra priėmę rezoliuciją, kad jie yra prieš, aš nežinau, kokios bus atskirų politinių partijų pozicijos čia, Seime, bet, aš manau, kad mes apie tai galėsime dar daug diskutuoti.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, yra tokia Konstitucijos nuostata, kad svarbiausiais Valstybės gyvenimo klausimais sprendimai gali būti priimami referendume. Manau, žemės pardavimas yra vienas iš tokių svarbių klausimų. Ar ne moraliau būtų, jeigu dėl to parengto projekto, kad ne čia surinkę politrukai nuspręstų galutinai, o, pavyzdžiui, kartu su Prezidento, savivaldybių rinkimais surengtume ir referendumą? Tada labai daug žmonių dalyvautų ir gautume ne partijų konsensą, o būtent Tautos arba pritarimą, arba nepritarimą. Ar ne moraliau būtent tokiu būdu spręsti šiuos klausimus?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kodėl jūs save priskyrėte politrukams, bet jeigu jūs toks esate, aš turiu paklusti jūsų nuomonei. Tai pirmiausia. Bet aš nemėgstu paklusti politrukams, aš esu Seimo narys, atstovauju visuomenei ir labai nemėgstu politrukų.

Dabar apie kitą dalyką. Iš tikrųjų jūs palietėte labai rimtą problemą, dėl kurios mes dar pavasario sesijoje pateikėme komisijai, kad būtų surinkta specialistų ekspertų nuomonė, ar šį klausimą gali pakeisti Seimas, ar jį gali spręsti tik Tauta referendume. Ir mes, ir jūs gavome atsakymą, kad Seimas tai gali daryti, nes 9 straipsnis skamba taip: “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Seimas jau kartą keitė Konstitucijos straipsnį ir rėmėsi Tautos valia, kuri 1992 metais suteikė Seimui teisę keisti šį 47 straipsnį, nes tai yra užfiksuota Konstitucijos keitimo nuostatose. Taigi jūs nesate visai tikslus. Jeigu jūs arba trečdalis Seimo narių inicijuotų referendumą šiuo klausimu arba 3000 tūkst. piliečių spręstų klausimą dėl referendumo, tai irgi yra numatyta Konstitucijoje. Taigi aš manau, kad Seimas elgiasi visiškai teisingai, nes tiek specialistų pozicija, tiek Konstitucijos pozicija leidžia Seimui teikti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasveikinti jus su labai svarbiu ir globaliu projekto pateikimu. Iš tiesų džiugu, kad ši diena atėjo, labai svarbūs ir reikalingi dokumentai, didelis žingsnis pirmyn. Sveikinu. Noriu paklausti dėl projekto 8c, vadinamojo saugiklio įstatymams, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projekto. Man asmeniškai atrodo, jog formuluojami saugikliai, ar tai būtų alternatyvos, ar tai būtų pagrindinis tekstas, yra griežti ir drastiški, ir galbūt pernelyg griežti, bet suprantama, kad tai galima pateikti kaip kompromisą, kaip susitarimą tarp skirtingų nuomonių, kaip kompromiso galutinę išdavą. Mane džiugina, kad tai yra vadinama laikinuoju įstatymu. Kaip jūs asmeniškai galvotumėte, kiek laiko toks laikinasis įstatymas galėtų būti ir kiek tos patirties reikėtų įgyti, kad tuos griežtus saugiklius gyvenimas padiktuotų švelninti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju už klausimą ir už tam tikrą paramą. Aš manau, kad Seimo nariai ir frakcijos turės šiek tiek skirtingas nuomones ir dėl teksto, ir dėl įstatymų. Tai yra visiškai suprantama, nes skirtingos ir pagrindinės Seimo partijų politinės nuostatos. Šiuo atveju aš taip pat manau, kad pirmasis tikras, realus kriterijus (aš ypač kreipiuosi į Valstiečių frakciją ir mūsų agrarininkus) yra žemės reformos eiga. Mes pasakome, kad tol, kol kadastro vietovėje nesibaigia žemės reformos procesai, tol ten negali vykti žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Dabar kas galėtų man atsakyti į klausimą, kada, tarkim, toje teritorijoje pradės funkcionuoti tie laikinieji saugikliai, jeigu toje kadastro vietovėje žemės reforma nesibaigs dar dešimt ar septynerius metus? Čia gali atsakyti tiktai žemėtvarkininkai, tiktai pretendentai, tie, kurie turi tam pretenzijų arba persikelia žemę. Šis procesas yra pakankamai ilgas. Aš kalbu labai atvirai – tai reglamentuos ir teisę pirkti, ir parduoti žemę toje vietovėje. Net be šių saugiklių yra principinė nuostata, kad negalima įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nei saviems, nei svetimiems, kol tie procesai nesibaigė. Tai akivaizdu.

Antra problema dėl saugiklių. Mano asmenine nuomone, aš siūlyčiau Seimui sutarti, kad tie saugikliai veiktų nuo 2004 m. iki 2010 m., paskui nustotų. Saugikliams mes galėtume pritaikyti tam tikrus terminus, nes mes patys galėtume pasižiūrėti, kas yra per griežta ir kada tai galima pakeisti.

Kita vertus, kai kurie saugikliai nustos galioti po to, kai bus padaryti pakeitimai taip, kaip mes siūlome įstatymo 8 straipsnyje, kai bus pateiktas Žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektas, kai bus pateikti kiti teisės aktai, Žemės kodeksas ir kiti reikalingi teisės aktai. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad vienas iš svarbiausių įrankių kovoje su spekuliacija, pirkimu, perpardavimu yra mokesčiai. Čia taip ir sakome, kad Vyriausybė turėtų parengti tam tikras Mokesčių įstatymo pataisas, kad tie, kurie nori lengvai pirkti ir paskui perparduoti, sumokėtų kur kas didesnius mokesčius, kad jie žinotų, kad jiems tai nebus biznis. Mes pasisakome prieš perpardavinėjimą.

Tokie saugikliai, ko gero, gali veikti visą laiką, nes visose valstybėse taip yra daroma. Mokestiniai saugikliai iš esmės lieka visą laiką. O sėslumo ar sklypų dydžių ir kiti, manau, galėtų egzistuoti tam tikrą laiką. Kaip aš minėjau, galėtų būti saugiklių sąrašas, kuris veikia ketverius metus, kitas sąrašas, kuris veikia ilgiau ir taip toliau. Bet čia jau diskusijų reikalas.

PIRMININKAS. Kolega E.Karečka.

E.KAREČKA. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ši pataisa, aš manau, yra labai pavėluota. Jeigu ši 47 straipsnio pataisa būtų priimta gerokai anksčiau, tai kaime būtų gyvesnis ir geresnis gyvenimas, ir ne vien tik turint žemę, bet ir mokant mokesčius ir panašiai. Vis dėlto aš tam labai pritariu ir turiu tokį klausimą. Ar jūs nemanote, kad užsieniečiams žemės pardavimą reikėtų spręsti referendumu, nors čia buvo pono J.Veselkos klausimas. Jeigu Seimas surinktų parašus ir nubalsuotų, ar jūs pritartumėte referendumui?

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano nuomonė būtų tokia. Aš manau, kad tie, kurie inicijuoja referendumą, turėtų paskaičiuoti, kokia vyrauja nuotaika. Norėčiau pasakyti, kad apie 60 tūkst. pretendentų gyvena miestuose. Tie žmonės, kurie atkūrė nuosavybės teisę į žemę, tie, ko gero, supranta, kad jiems yra naudingiau žemę parduoti. Daugelis jų nesirengia ūkininkauti. Nebent jeigu nori persikelti žemę į geresnes vietas, arčiau miesto ar, kaip dabar daroma pažeidžiant įstatymus, prie ežerų, kai nusikalstama tiesiog moraliai ir daromi tikrai spekuliaciniai dalykai. Mano įsitikinimu, žemdirbiai ir ūkininkai turėtų gerai įsiklausyti, kokios yra gyventojų proporcijos. Kita vertus, šiuo atveju referendumui negalima pateikti tokių sudėtingų įstatymų tekstų. Tiek Konstitucijos įstatymo 47 straipsnio, tiek įstatymo dėl saugiklių. Mes jau turime patirties, kai referendume priimamos 6-7 nuostatos, ir gyventojai tikrai negali į jas įsigilinti. Šiuo atveju referendumas galėtų būti labai paprastas – taip ar ne. Skaičiuokime, kolegos, bet man atrodo, kad daug geriau priimti šį sprendimą Seime. Visuomenės apklausos rodo, kad daugiau yra už pardavimą, nes labai daug miestuose gyvenančių žmonių tikrai yra nusiteikę ta kryptim.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, išties visus Seimo narius galima sveikinti, kad galų gale mes svarstome suderintą Konstitucijos pakeitimo straipsnį, ir šalia to svarstome lydinčius teisės aktus. Iš jūsų lūpų mes įtikinamai girdėjome, kad atsivers naujos galimybės atlikus būtinus įstatymo pakeitimus. Tačiau, gerbiamasis pranešėjau, ar žvelgiant į tuos vadinamuosius saugiklius, kurie yra įtvirtinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo projekte, jūs nemanote, kad tai taip ir liks tiktai popierinė nuostata, kad žemė yra leidžiama įrašius daugybę įvairaus lygio saugiklių ar apribojimų?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, kolega, tikrai nemanau. Aš apskritai esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos šalių praktika, ko gero, yra geriausias argumentas. Kiek man teko susipažinti su tų šalių praktika, šių procesų reguliavimas vyksta labai sudėtingai, remiantis konsolidacijos principais, remiantis požiūriu, kad žemė yra nacionalinis turtas, ir nė vienoje valstybėje nėra taip, kad perku ir parduodu bet kaip.

Kita vertus, aš manau, kad mes turime teisę įvertinti mūsų kaimo žmonių ekonominę padėtį. Šiandien daugelis kaimo žmonių net keikia mus, vadina išdavikais ir taip toliau, tai girdėjome ir neseniai vykusioje konferencijoje čia, Seime. Suprantama jų sunki padėtis, suprantama situacija.

Aš manau, kad tie saugikliai yra realūs, jie reikalingi. Mes turime eiti šituo sunkiu keliu atsargiai, įsiklausydami į tautos nuomonę, kalbėdami su žmonėmis ir pasakydami: taip, valstybė privalo prisiimti atsakomybę už šiuos žingsnius. Turi būti reguliavimas, nes toks reguliavimas yra, sakykim, Danijoje. Danijoje taip pat yra griežtos normos, vadinamasis sėslumo cenzas, aš turiu minty rezidenciją arba persikėlimo į tą sklypą reikalavimą. Taip yra neatsitiktinai, nes danai turi labai didelę potenciją žemės ūkyje. Lietuvoje taip pat, kitaip negu Latvijoje ar Estijoje, ši šaka yra stipresnė ir mes turime galvoti, kaip padėti, ir turime kartu kalbėti, kokio tai sudėtingumo problema, nes labai lengva apkaltinti vieniems kitus, girdi, jūs parduodate Lietuvą ir taip toliau. Aš manau, kad mes dar išgirsime įvairiausių kalbų ta linkme. Aš esu labai atviras. Tai yra labai didelė problema.

PIRMININKAS. Kolega Z.Mačernius. Prašau.

Z.MAČERNIUS. Kadangi mano klausimą iš dalies paklausė Seimo narė B.Vėsaitė ir jūs gana išsamiai atsakėte, norėčiau pateikti šiek tiek kitokio pobūdžio klausimą. Kiek žinome, pavasario sesijos pabaigoje Prezidento iniciatyva buvo sustabdytas žemės grąžinimas saugomose teritorijose. Man susitikus su tose teritorijose gyvenančiais žmonėmis jie kartais klausia ir abejoja, ar tai nėra noras palikti gražesnių žemių tam, kad kai bus priimtas įstatymas, jas galėtų nupirkti užsieniečiai? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, labai aiškiai pasakyta, kur bus negalima parduoti žemės ūkio paskirties žemės užsieniečiams. Labai aiškiai įvardyta: ir kuršių nerija, ir rezervatai, ir visos saugomos teritorijos. Labai aiškiai pasakyta, todėl tai visiškai nerimtas argumentas. Taip, kur gali būti ežerai ir visa kita, kur yra saugomos valstybės teritorijos, galioja saugomų teritorijų normos, ir mes turime labai aiškiai pasakyti, kad tai yra valstybės prioritetas. Kas kita dėl įstatymo sustabdymo. Kai Seimas priėmė Prezidento siūlymą sustabdyti, jis priėmė ir įsipareigojimą nuo rugsėjo mėnesio daryti pataisas. Nežinau, ar jos yra padarytos, nes mes dabar turime naują problemą. Yra žmonės, teisiškai teisingai ir teisėtai atkūrę tose teritorijose savo nuosavybę, ir dabar jų yra kebli padėtis, nes jie patiria nuostolių. Kolegos, reikia kuo greičiau susidariusią situaciją pradėti svarstyti. Tai nėra taip paprasta.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai labai gražiai pateikėte šį reikalą, to įstatymo dėl Konstitucijos pakeitimo reikia. Aš iš principo pritariu ir manau, kad Konstitucijos pakeitimo žmonėms nereikia bijoti. Svarbiausia yra tai, kaip mes sutvarkysime įvairius saugiklius ir įstatymais kontroliuosime žemės įsigijimą užsieniečiams. Norėčiau jūsų paklausti, kokia būtų jūsų nuomonė (žinau, kad kai kuriose valstybėse tai yra praktikuojama). Pavyzdžiui, Marijampolė. Marijampolėje yra apie 10 tūkst. ha (čia pavyzdys) žemės, kuri gali būti parduota. Jeigu nustatytume, kad užsieniečiai gali įsigyti tik apie 2–3% tos žemės, kad jie nenupirktų daugiau, kad būtų tam tikra kontrolė, kad ji visa nepakliūtų į užsieniečių rankas? Kokia jūsų nuomonė, kad procentų paskirstymo tvarka kontroliuotume žemės pardavimą ir naudotume tai kaip vieną iš saugiklių?

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu labai atvirai, gerbiamasis kolega, tai mano nuostata labai aiški – Lietuvoje turėtų vyrauti Lietuvos valstiečiai, ūkininkai, mūsų fermeriai, kooperatyvai ir bendrovės. Mano atsakymas labai paprastas – nepardavinėkime žemės. Aš kreipiuosi į žmones, kreipiuosi į kitus, mūsų sprendimas bus mūsų rankose. Problema yra teisinė. Jūsų pasiūlymas reglamentuoti proporcijomis yra įdomus ir reikėtų jį apsvarstyti. Gal kartais įmanoma rasti žemėtvarkinius kriterijus, kurie taip pat atitiktų situaciją. Šiuo atveju mes visi vienodai turime suprasti situaciją ir turime nustatyti tas pačias žaidimo taisykles, nes mes esame valstybė ir niekada neprarasime nepriklausomybės, visada ginsime demokratiją ir nepriklausomą Lietuvą, mes esame šios žemės šeimininkai. Tačiau mes turime nustatyti vienodas taisykles, kad tokios pat taisyklės būtų ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje. Lygiai taip pat, kai mes važiuojame Paryžiaus gatvėmis, ten tokie pat kelio ženklai, kokie turi būti ir Lietuvoje. Bet mes turime labai aiškiai sakyti, kad mes darome tai sau, Lietuvai, ir siūlome pirmiausia galvoti apie savo interesus. Tačiau teisiškai neturi būti diskriminavimo, turi būti sudaromos lygios teisinės sąlygos ir galimybės. Teisinės. Tai du skirtingi dalykai ir aš pritariu, kad galima ieškoti žemėtvarkos dalykų, kad Lietuvoje kuo daugiau pozicijų iškovotų mūsų tauta. Dėl to man net nekyla abejonių.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl visų trijų projektų. G.Steponavičius – nuomonė už. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia Liberalų frakcija norėtų, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno įstatymo atskirai. To reikalauja Statutas. Kalbant dėl balsavimo motyvų dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo, Liberalų frakcija yra už tokią straipsnio redakciją, manydama, kad žemės rinkos liberalizavimas pakeitus Konstituciją atvers galimybes pritraukti investicijas, kurti naujas darbo vietas ir apskritai sulygins visų ūkio subjektų galimybes konkuruoti. Jeigu pavyks tai įtvirtinti ir lydinčiuosiuose įstatymuose, manau, mes tikrai realiai, o ne ant popieriaus pasieksime realių pokyčių tiek kaime, tiek pritraukdami ir pagyvindami mūsų ekonomiką.

PIRMININKAS. Ačiū opozicijos lyderiui. Jūs tikrai šį kartą pozityvus. Siūlymas geras balsuoti ir dėl balsavimo motyvų pasakyti nuomonę dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai. Dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1118 girdėjome nuomonę už. Nuomonę prieš prašau pasakyti kolegą V.Rinkevičių.

V.RINKEVIČIUS. Aš esu už projektą Nr.IXP-1118, tačiau esu prieš projektą Nr.IXP-1119, kuriame kalbama apie (…).

PIRMININKAS. Atsiprašau. Klausiau, ar yra norinčių kalbėti prieš dėl projekto Nr.IXP-1118 – Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kolega Einori, jūs prieš?

V.EINORIS. Kad esu visiškai prieš, negaliu pasakyti, tačiau noriu pasakyti, kad aš į tai žiūriu labai atsargiai ir su tam tikra baime. Štai dėl kokių priežasčių.

Mes turėsime keisti šį straipsnį, aš neabejoju, nes žinome, kur einame, ir kad be šios sąlygos mes į Europos Sąjungą nenueisime. Bet esu labai nustebęs, ir jeigu būtų mano valia, aš pasmerkčiau derybininkus, kurie Seimo narius labai pavedė, nes mes dabar beveik netekome galimybės ir teisės, kiek suprantu, svarstyti dėl pereinamojo laikotarpio. Pažiūrėkite, ką padarė lenkai. Lenkijoje 86% žemės šeimininkai valdo tokia pat forma kaip iki karo. Vadinasi, nebuvo jokių draskymų, jokių traumų ir panašiai. Jie paprašė 18 metų. Negalvokime, kad ten sėdi nemąstantys žmonės ir nemato tam tikrų bėdų. O mes jau sutikome ir neprašome, kad mums būtų suteiktas tas laikotarpis. Pažiūrėkime, kokia pas mus padėtis. Tik 63% atgavo žemės, kuri yra įrašyta į žemės registrą. Žemės grąžinimas tik įpusėjo, yra labai smulkūs ūkiai, ir pasakysiu, kad žemė dėl mūsų vedamos politikos iki šiol liko nieko verta, 40-50 kartų žemės ha pigesnis negu Europos Sąjungoje. Tie dalykai mus turi gąsdinti ir mes turime būti labai atsargūs. Aš vis dėlto esu šalininkas to, kad grįžtume prie 7-10 metų pereinamojo laikotarpio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nuomonė už ar prieš?

V.EINORIS. Kaip kas norite, taip supraskite. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gaila, kad kolegos neturi aiškios nuomonės. Siūlau registruotis ir balsuosime, nes bendru sutarimu mums nepavyks pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr.IXP-1118 – Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymui po pateikimo pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Kaimo reikalų, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai.

Ar būtų dar kitų siūlymų dėl komitetų? Nėra. Tad pritarta šiems komitetams ir siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Dėl svarstymo datos nėra kitų siūlymų? Tad pritarta šiai datai. Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1119 – kolega K.Bobelis. Nuomonė už.

K.BOBELIS. Aš kaip ir anksčiau siūlau, kad šį siūlymą, pateikimą mes priimtume.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš, kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS. Aš pritarčiau šiam projektui, jeigu ten būtų numatytas pereinamasis laikotarpis. Aš, būdamas Konstitucinės komisijos pataisoms rengti narys taip pat siūliau komisijai, kad mes numatytame įstatyme nuo 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Į mano pastabą nebuvo atsižvelgta, todėl aš manau, kad vis dėlto tai neatitinka šios dienos mūsų tautos, mūsų žmonių, mūsų rinkėjų nuomonės. Jeigu pažiūrėtume į apklausas, kurios šiandien buvo komentuojamos, teikiant projektą, ir geriau įsigilintumėte, matytumėte, kad per 60% Lietuvos žmonių pasisako prieš. Arba prieš, arba su sąlyga, kad būtų pereinamasis laikotarpis. Labai neteisingai, man gaila, interpretuojamos šios apklausos ir kažkodėl pateikiamos priešingai. Iš tikrųjų apie 60% žmonių arba yra prieš, arba pritaria su sąlyga, kad bus pereinamasis laikotarpis. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Girdėjome vieną nuomonę prieš, vieną nuomonę už, todėl, kolegos, balsavimu turime apsispręsti, ar pritartume šiam įstatymo projektui po pateikimo. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.IXP-1119 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 60 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė 4. Šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą.

Siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Užsienio reikalų komitetai. Ar būtų kitų nuomonių dėl komitetų, nagrinėsiančių šį įstatymą? Nėra. Tad pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Kitų siūlymų nėra, pritarta šiai datai.

Dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1120 – kolegė I.Šiaulienė. Prašom. Nuomonė už.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Konstitucinės komisijos pataisoms rengti pirmininkė, kviečiu visus Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui. Jo esmė buvo išdėstyta, tik noriu pasakyti tiems, kurie kalbėjo dėl pereinamojo laikotarpio reikalingumo arba apskritai kėlė abejonių dėl Konstitucijos 47 straipsnio pataisų ir minėjo mūsų kaimynės Lenkijos pavyzdį. Norėčiau pasakyti, kad nei latviai, nei estai jokio pereinamojo laikotarpio neprašo, toliau, kalbant dėl Lenkijos, – ji taip pat keičia savo poziciją. Šiandien, kai iškyla klausimas dėl jos integracijos su pirmąja banga į Europos Sąjungą, ji atsisako savo pereinamojo laikotarpio ir net keičia euroderybininką, kad derybų klausimai būtų sprendžiami sėkmingiau ir operatyviau. Aš norėčiau, kolegos, kad jūs pritartumėte, nekeltumėte abejonių dėl šito laikinojo įstatymo. Mes turėsime galimybę svarstymo metu dar padiskutuoti dėl esamų saugiklių, dėl jų tikslingumo ir pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Kolega R.Šukys. Prašom.

R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, komisijoje dėl šių saugiklių ir dėl šio įstatymo reikalingumo buvo labai karštos diskusijos. Ir dėl dviejų priežasčių. Pirma yra dėl formos. Įstatymu įtvirtinti tuos saugiklius, kai pačiame įstatyme yra pasakyta, kad jie turi būti įtvirtinti tuose įstatymuose, kurie reguliuoja šiuos žemės pirkimo ir pardavimo sandorius, t.y. Žemės įstatymas, Civilinis kodeksas ir panašiai, ir tai Vyriausybės turės padaryti, tai būtų, kad pats tas įstatymas yra savotiška dūmų uždanga žmonėms.

Antras dalykas dėl turinio, dėl įstatymo nuostatų, apribojančių laisvą žemės pardavimą, kai jos galios jau ir dabar, t.y. visi tie reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad tai yra niekas kitas kaip tik visų sąlygų sudarymas kažkam pigiai supirkti žemes iki tol, kol į mūsų rinką ateis užsienio investuotojai ir galbūt pajudės ta žemės rinka. Tai šiandien savininkai, kurių dauguma vis dėlto gyvena miestuose, kurie atkūrė nuosavybės teises ir nežino ką su ta žeme daryti (ji dirvonuoja), neturi galimybės parduoti rinkos kaina, o privalės parduoti tiems, kurie tikrai atitiks tuos saugiklius, kuriuos čia taip rūpestingai mums įsiūlė. Manau, kad čia kurį laiką bus iškreipta rinka, žemė bus sukoncentruota, pigiai ją superkant, mūsų žemvaldžių rankose, nacionalinių žemvaldžių, ir toli gražu… Klausimas, kas čia labiau nukentės. Todėl tai yra tikrai ne liberalus įstatymas, jis riboja ir iškreipia rinką. Siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome vieną nuomonę remiančią, kitą – prieštaraujančią. Kolegos, prašome registruotis, balsuosime dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo. Vyksta registracija. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr.IXP-1120 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.

Už – 45, prieš – 2, susilaikė 21 Seimo narys. Šiam įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kolega V.Rinkevičiius. Replika po balsavimo. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. (…) kolegoms, kad užteko mums sveiko proto pritarti šiam įstatymo projektui. Norėjau pasakyti kolegai R.Šukiui, kad žemės kaina visiškai nepriklauso nuo to, kas ją pirks, lietuvis, užsienietis ar kas. Žemės kaina priklauso nuo ūkininkavimo, ekonominių sąlygų. Ir žemės kaina visai nepasikeis, ar leisime, ar neleisime, bet kol žemės ūkyje bus tokia dabar esama tvarka, kai ūkininkavimas nuostolingas, tol žemės kaina nepajudės ir ji nebus didesnė. Kita vertus, tegul žemę geriau perka nacionaliniai žemvaldžiai negu užsienio. Man atrodo, jie Lietuvai turi daugiau sentimentų negu bet koks užsienietis.

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius. Replika po balsavimo.

A.MATULEVIČIUS. Man atrodo, kad šiuose dalykuose mes per daug spekuliuojame ir drumsčiame žmonių protus. Užuot rimtai parodę, kur turėtų eiti Lietuvos kaimas, kaip vystyti žemės ūkį, ir turėję ilgalaikę plėtros strategiją, mes padarome kažkokius neaiškius dalykus, dūmų uždangą, o toje dūmų uždangoje labai gerai (tai mes paskutiniu metu matėme ir žiniasklaidoje) veikia nusikaltėliai. Kuo daugiau neaiškumų ir neatviro kalbėjimosi su žmonėmis, tuo blogiau. Būtent todėl mes ir susilaikėme dėl šio įstatymo – jis daugiau skleidžia dūmus, o ne sprendžia problemas. Reikia apie problemas kalbėti atvirai ir spręsti jas iš esmės, o ne bandyti leisti daugiau dūmų, kad tai būtų naudinga sukčiams.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame šio įstatymo nagrinėjimo procedūrą. Siūloma: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Prašom. Kolega G.Steponavičius, po to kolega K.Bobelis.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Konkrečiai Statuto 170 straipsnis reglamentuoja, kokie komitetai svarsto konstitucinius įstatymus. Štai šio straipsnio 5 dalis teigia: “Pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus nagrinėjantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas”. Turint omenyje, kad prieš tai aptarta konstitucinė pataisa ir šis įstatymas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, šis įstatymas laikytinas konstituciniu. Todėl Liberalų frakcija siūlo pagrindiniu komitetu vardan nuoseklumo numatyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o Kaimo reikalų komitetą skirti papildomu. Jeigu nebūtų bendro pritarimo tam, frakcija pageidautų, kad dėl to būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto jūs pats pripažinote, kad čia nėra konstitucinis įstatymas, kad čia yra lydintysis, todėl tokio apsisprendimo… Taip, yra susijęs. Kaip ir visi procesai gyvenime yra tarpusavyje susiję. Aš vis dėl to norėčiau priminti, kad Seniūnų sueigoje taip buvo sutarta. Kolega K.Bobelis. (Balsai salėje) Aš pritariu jūsų siūlymui balsuoti, jeigu nebus sutarimo. Kolega K.Bobelis. Prašau.

K.BOBELIS. Visiškai pritariu tam, ką jūs sakėte, tik aš paprašyčiau, prie papildomų komitetų reikėtų įrašyti taip pat Užsienio reikalų komitetą, kaip ir svarstant kitus įstatymų projektus. Nes čia jau turės daug reikalų su užsienio politika.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritartume savo kolegos K.Bobelio siūlymui skirti dar vieną papildomą komitetą. Ačiū. Pritarta. Kolega G.Steponavičius siūlė sukeisti vietomis: Teisės ir teisėtvarkos komitetą skirti pagrindiniu, o Kaimo reikalų komitetą papildomu. Ar pritartume tam siūlymui, ar reikėtų balsuoti? (Balsai salėje) Prašau. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas garsiau už visus reikalauja nepritarti šiam siūlymui, todėl, kolegos, siūlau… Statutas nereikalauja šito, tai yra ne konstitucinis, o susijęs projektas. Kolega A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, man atrodo, būtų kaip tik. Tai yra lydintysis dokumentas, tai man atrodo, kad jam ir reikėtų būti pagrindiniu komitetu, o Kaimo reikalų komitetas galėtų būti papildomu komitetu. Nes tai yra įstatymas, numatantis saugiklius, o kas galėtų geriau apie tai spręsti negu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar tie saugikliai bus teisiniai, ar neteisiniai.

PIRMININKAS. Klausčiau Kaimo reikalų komiteto pirmininko G.Kniukštos, ar jūs sutiktumėte su šia nuomone? Per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Nesutinka. Todėl, kolegos, mes turime laikytis Statuto ir balsuodami apsispręsti dėl pagrindinio ir papildomo komiteto. Siūlau alternatyvų balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. Balsuosime dėl įstatymo projekto Nr.IXP-1120. Kuris komitetas bus pagrindinis, kuris papildomas nagrinėjant šį įstatymo projektą. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas manote, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, balsuojate už, kas manote, kad papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Susilaikiusių nėra.

Už – 37, prieš – 29. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-1151 ES. Vietos savivaldos įstatymo 3, 18, 20, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1152 ES (pateikimas)

Nagrinėjame įstatymo projektą Nr.IXP-1151. Eurointegracinis. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – kolegė I.Šiaulienė. Pateikimas. Prašyčiau gerbiamąją kolegę pateikti lydintįjį įstatymo projektą Nr.IXP-1152 – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiami įstatymų projektai yra labai svarbūs vietos savivaldos gyvenimui ir jie yra susiję su Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kuriam mes pritarėme vasarą per neeilinę sesiją. Dabar galiojantis Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymai nenumato rinkimų teisės rinkti ir būti išrinktiems užsienio piliečiams, tą mes suteikėme pritardami Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, ir taip pat kol kas galiojantys įstatymai prieštarauja ir tai nuostatai, kurią mes įtvirtinome vasarą, kad savivaldybių tarybos bus renkamos ketveriems metams. Todėl teikiami įstatymų projektai turėtų pašalinti tuos prieštaravimus ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra keičiami 21 straipsnis, o Vietos savivaldos įstatyme yra keičiami 5 straipsniai. Beje, keičiamų įstatymų straipsnių pakeitimų svarba nėra tolygi. Ypač svarbus yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio pakeitimas nurodant, kad savivaldybių tarybų nariai renkami ketveriems metams, o ne trejiems metams. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimais yra realizuojama nuostata, kad teisę rinkti ir būti išrinktais savivaldybės tarybos nariais turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kiti nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, vadinasi, turės balsavimo teisę, ir 21 metai, vadinasi, sulaukia tokio amžiaus, kai gali būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Ypač svarbi yra keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, nes ji apibrėžia, kas yra nuolatiniai savivaldybės gyventojai. Teikiamame įstatymo projekte yra sakoma, jog “Nuolatiniais savivaldybės gyventojais yra laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje asmenys, kurie deklaruodami gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus savo gyvenamąja vieta nurodė šios savivaldybės teritoriją”.

Kiti teikiamo įstatymo projekto straipsniai – 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32 – reglamentuoja rinkėjų sąrašų sudarymą ir yra daugiau tikslinantys, nustatant, kad rinkėjas įrašomas į rinkimų sąrašus remiantis asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, o ne tiktai pasu, nes ši sąvoka – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – yra platesnė negu pasas. Gali apimti ir kitus dokumentus, taip pat tokius kaip asmens tapatybės kortelė.

Įstatymo projekte taip pat yra numatoma, kad rinkėjų sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į rinkėjų deklaruotą gyvenamąją vietą. Šia nuostata siekiama suderinti keičiamą įstatymą su nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu.

Taip pat yra svarbus teikiamo įstatymo projekto 20 straipsnis, kuriuo keičiamas įstatymo 86 straipsnis ir siekiama papildyti dviem svarbiomis sąlygomis dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo. Savivaldybės tarybos narys netenka mandato, jeigu išvyksta nuolat gyventi į užsienio valstybę, užsienio pilietis, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir tos savivaldybės gyventojas, jeigu jo atžvilgiu teismas priima sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taip pat Konstitucinė komisija 21 straipsnį paliko su alternatyva ir Seimo nariai turėtų apsispręsti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos lieka dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius viešo paskelbimo apie sąmoningą bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, ar jų yra atsisakoma. Tai tiek būtų dėl teikiamo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto. Vietos savivaldos įstatyme, kaip minėjau, yra keičiami penki straipsniai. Komisija apsisprendė ir palieka nuostatą, kad į vietos savivaldos vykdomąsias institucijas bus renkami tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad meru, jo pavaduotoju, taip pat ir valdybos nariais galės būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Tiek dėl teikiamų įstatymų projektų.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Jūsų klausti norėtų 6 Seimo nariai. K.D.Prunskienė. Prašau.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji komisijos pirmininke, nors mes kartu su jumis rengėme šias pataisas, tačiau norėčiau, kad jūs pakomentuotumėt kolegoms dėl variantų, kurie galėtų būti taikomi suteikiant teisę, pasyvią teisę, Lietuvos piliečiui būti renkamam nebūtinai savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai buvo labai diskutuojamas dalykas. Jūsų kalboje jis lyg ir nenuskambėjo. Iš tikrųjų čia yra labai daug tokių niuansų. Kur yra ta tikroji gyvenamoji vieta, jeigu žmogus, sakykime, gyvena šalia Vilniaus, Vilniaus rajone? Ar jis galės būti renkamas Vilniuje, jeigu visas jo gyvenimas, veikla yra Vilniuje, ir panašiai? Tie dalykai yra tikrai pakankamai jautrūs. Ačiū.

I.ŠIAULIENĖ. Problema buvo tai, kad 119 Konstitucijos straipsnyje mes įrašėme, jog savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinių vienetų gyventojus renka piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Dar yra ta problema, kad Civilinis kodeksas nustato ir gyvenamąją vietą, ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Mes komisijoje diskutavome dėl to ir apsisprendėme (turėjome pasikvietę ir žmones iš Migracijos departamento), kaip bus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Mums buvo išaiškinta, kad bus deklaruojama tik viena gyvenamoji vieta – nuolatinė gyvenamoji vieta, kurią pasirinks pats pilietis. Pagal tą gyvenamosios vietos deklaravimą (o deklaruoti bus galima tiktai vieną gyvenamąją vietą) bus sudaromi ir rinkėjų sąrašai. Kadangi savivaldybių tarybos yra renkamos pagal administracinį vienetą, tai mes ir pačią Konstitucijos nuostatą, ir lydinčiuosius įstatymus, t.y. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir Savivaldos įstatymą, ir konstatavom, kad renka tos savivaldybės nuolatiniai gyventojai, to administracinio vieneto nuolatiniai gyventojai. Yra pateiktas apibrėžimas, kas tai yra.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

I.ŠIAULIENĖ. Dėl kandidatūros. Mes apsisprendėm, kad kandidatas vis dėlto turi būti susijęs su gyvenamąja vieta, t.y. ta bendruomene, kuriai jis nori atstovauti. Koks jis gali būti atstovas bendruomenės, su kuria neturi ryšių? Kai kalbėjom apie jau išrinktus savivaldybių tarybų narius, jeigu jis išvyksta, sakysim, iš tos savivaldybės teritorijos… Kaip pavyzdys būtų, jeigu gyvena Vilniuje ir, sakysim, įsigijo ar pasistatė namą, kuris jau yra Vilniaus rajone, yra šalia, bet savivaldybė yra visiškai kita. Tai mes neribojam, nes jau yra patvirtinta rinkėjų teisė, jis yra ten išrinktas. Komisija tiktai apsisprendė, jog jis netektų tarybos nario mandato, jeigu išvyktų į užsienį.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamoji pranešėja, gal jūs galėtumėt plačiau paaiškinti, kodėl vis dėlto siūlot išbraukti 88 straipsnio 1 ir 2 dalis, t.y. dabar galiojančią taisyklę kandidatui į tarybos narius deklaruoti bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktą. Juk kai mes padidinam galimybę kandidatuoti ne tik mūsų piliečiams, bet ir užsieniečiams, tai bendradarbiavusių ar bendradarbiaujančių su specialiosiomis tarnybomis būrys gali net padidėti. Kodėl rinkėjas neturi teisės žinoti to fakto, o jeigu tas faktas jau nuslepiamas, kodėl toks asmuo turi likti tarybos nariu?

I.ŠIAULIENĖ. Yra pateikta alternatyva, bus apsispręsta, bet motyvai buvo tie, kad yra pakankamai paini ta bendradarbiavimo nustatymo tvarka ir to bendradarbiavimo nuslėpimo nustatymo tvarka. Galų gale, sakysim, kitų užsienio valstybių, Europos valstybių, tokia norma… na, ji tikrai nėra europietiška. Bet komisija nepriėmė sprendimo – ji pasiūlė, kad būtų tikslinga išbraukti, ir tai yra palikta spręsti Seimo nariams.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti. Jūs svarstote, kad kiekvienas kandidatas turi pranešti apie savo padarytus nusikaltimus ir atliktą bausmę. Aš suprantu, kad jeigu jis tai praneša ir yra atlikęs bausmę, tai jis vėl gali kandidatuoti į tarybą ir panašiai. Ar nebūtų gerai, kad būtų nustatyta tam tikra norma, jo jeigu potencialus kandidatas į tarybą yra padaręs sunkų, didelį nusikaltimą, už kurį sėdėjo 3, 4, 5 metus ar daugiau, pavyzdžiui, ką nors nužudė, o po to buvo paleistas, kad tokie asmenys iš viso negalėtų kandidatuoti į tarybas?

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš kalbėdama praleidau tokią nuostatą, kad teikiamų įstatymų projektuose yra reikalaujama, kad užsienio piliečiai praneštų, jeigu jiems dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ypač kai kalbama apie pasyvią rinkimų teisę, buvo apribota ta rinkimų teisė. Dėl to, ko jūs klausėte, mes nieko nekeičiam, paliekam taip, kaip yra teikiamame įstatyme, tiktai įrašom, kad ta norma, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. yra padaręs nusikaltimą, kriminalinį nusikaltimą, galiotų ne tiktai Lietuvos Respublikos piliečiams. Proporcingumo principą lygiai taip pat taikom ir užsieniečiui, jeigu jam tokia bausmė buvo paskirta.

K.BOBELIS. Aš suprantu, bet…

J.JURKUS. Ačiū, pirmininke.

I.ŠIAULIENĖ. Galima siūlyti ir galima dėl to diskutuoti.

PIRMININKAS. Kolega J.Jurkus. Prašau.

J.JURKUS. Gerbiamoji pranešėja, ar nebūtų galima 6 straipsnyje, kuriame yra rinkimų komisijos nario priesaika, pridėti žodžius “prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio”? 6 straipsnis 6 puslapyje.

I.ŠIAULIENĖ. Dėl priesaikos priėmimo tvarkos? Ten yra papildomai įrašyta ir jokių problemų nekyla, nes yra leidžiama prisiekti ir be paskutiniojo sakinio.

J.JURKUS. Bet čia niekur nėra parašyta.

I.ŠIAULIENĖ. Šiame įstatyme nėra, taip. Galima, galima siūlyti.

PIRMININKAS. Kolega V.Popovas. Prašau.

V.POPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, ar jums neatrodo, kad per anksti teikiamos šio įstatymo pataisos? Dar nepriimta konstitucinė pataisa dėl savivaldybių ketverių metų kadencijos, o jau teikiam kitas įstatymų pataisas. Aš manyčiau, kad pirmiausia reikia priimti Konstitucijos pataisą, o tada galima teikti visų kitų įstatymų pataisas. Ačiū.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad dėl Konstitucijos 119 straipsnio komisijos sutarimu buvo padaryta išimtis. Vasarą mes pateikėm tą straipsnį be lydinčiųjų įstatymų, nes norėjome, kad procesas vyktų sinchroniškai ir kad balsuojant už Konstitucijos 119 straipsnį būtų įsivaizduojama visa situacija, kaip vyks savivaldybių tarybų rinkimai, kaip funkcionuos vietos savivalda. Todėl yra tikslinga po pritarimo Konstitucijos 119 straipsnio pataisai pateikti lydinčiuosius įstatymus, kad tada, kai bus balsuojama už Konstitucijos 119 straipsnį, būtų aiškiai žinoma, už ką balsuojama.

PIRMININKAS. Kolega G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji pranešėja, teisingai dabar buvo gerbiamojo V.Popovo pateiktas klausimas ir jūs labai gerai akcentuojate ir išplečiate, kad tas pateikimas yra daromas dėl to, kad visuomenė pasakytų savo nuomonę. Gal dar reikėtų aktyviau įtraukti visą visuomenę į šį svarstymą, nes savivaldos rinkimų problemos klausimai yra ypač svarbūs ir jautrūs, artėjant dabartinėms savivaldybėms. Visos diskusijos kiekvienam Seimo nariui ypač reikšmingos ir svarbios.

I.ŠIAULIENĖ. Nėra problemos, kad visuomenė diskutuotų. Kaip žinote, konstitucinės pataisos yra priimamos ypatinga tvarka. Trijų mėnesių laikotarpis, man atrodo, yra pakankamas. Noriu pasakyti, kad komisijoje ypatingų diskusijų dėl 119 straipsnio nuo pat pradžios ir pateikiant Konstitucijos pataisą vasarą Seime nekilo.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus. Dėl balsavimo motyvų – kolega G.Šileikis. Nuomonė už.

G.ŠILEIKIS. Siūlau pritarti, neatidėlioti ir pradėti tą procedūrą, kurios labai reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra prieštaraujančių, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti šiems abiem įstatymų projektams po pateikimo? Negirdėti prieštaraujančių. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Abiem įstatymo projektams siūlomi pagrindiniai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta. Ačiū. Kolega J.Čekuolis. Ne.

Aukštojo mokslo įstatymo 2, 14, 15, 17, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.IXP-725(3*) (priėmimas)

Nagrinėjame kitą darbotvarkės 1-10 klausimą – Aukštojo mokslo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr.IXP-725(3). Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas – kolega R.Pavilionis. Kolega J.Čekuolis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Tikrai taip, dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis pirmininke. Mes posėdžio pradžioje kalbėjome, jog tik kelis šio įstatymo straipsnius šiandien priimsime. Norėčiau paprašyti, kad ar jūs, ar pranešėjas pradžioje labai tiksliai nurodytų, kurių straipsnių priėmimu šiandien apsiribojame. Per priėmimą nėra pateikiami klausimai, bet dabar išskirtinė situacija, tai norėčiau užduoti šį klausimą ir norėčiau gauti tikslų atsakymą pirmiausia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš bandyčiau suformuluoti taip: Vyriausybė siūlo nagrinėti nuo 1 iki 14 straipsnio. Mes esame išnagrinėję iki 9 straipsnio. Komiteto pirmininkas siūlo nagrinėti iki 19 straipsnio, nes tie klausimai yra susiję tarpusavyje, todėl prašyčiau patį komiteto pirmininką, gerbiamąjį kolegą R.Pavilionį pakomentuoti siūlymą.

R.PAVILIONIS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, tie straipsniai, kuriuos siūlome jums šiandien priimti, yra akademinio pobūdžio. Keli straipsniai – 15, 16, 17, 18 straipsniai jau yra priimti, jiems gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis ir E.Masiulis teikia kai kurias redakcines pastabas. Į jas yra atsižvelgta ir joms pritarta. Pradedant originalaus įstatymo 59 straipsniu, t.y. 19 mūsų pataisų projekto straipsniu, ten kalbama apie studijų kreditavimą ir finansavimą. Tai yra tuos dalykus, dėl kurių mes turėtume gauti aiškesnį atsakymą iš Vyriausybės.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Turėčiau pasiūlymą, kaip yra ir Vyriausybės siūloma, kad iki biudžeto priėmimo apsiribotume projekto 1 ir 14 straipsnių priėmimu imtinai. Gal ir laikykimės. Iki 9 straipsnio priimta imtinai, 10 ir iki 14…

PIRMININKAS. 9, 10, ir iki 14 straipsnio, taip siūlytumėte? Kadangi yra nuomonių išsiskyrimas, ar sutiktų kiti kolegos ir gerbiamasis kolega R.Pavilionis su šiuo siūlymu?

R.PAVILIONIS. Ne. Manau, tai yra laiko gaišinimas. Mes jau esame priėmę tuos straipsnius. Kaip jau sakiau, yra teikiamos kelios labai smulkios redakcinės pataisos. Tai iš esmės nieko nekeis. Esmė prasideda 19 straipsniu, kurio mes nesiūlome šiandien svarstyti.

PIRMININKAS. Kolegos, mes labai atsiliekame nuo darbo grafiko. Kolega E.Masiulis. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, dėl aiškumo pritarčiau J.Čekuolio siūlymui, kad būtų daromas priėmimas iki 14 straipsnio, nes įstatymo projekto 15 straipsnis pradeda kalbėti apie biudžetinius ir finansinius dalykus. Aš norėčiau išgirsti gerbiamojo profesoriaus labai aiškų patikslinimą, kaip yra atsižvelgta į Seimo narių profesoriaus V.Landsbergio ir E.Masiulio pataisas. Mano pataisa teikta 16 straipsniui, matau paskutinį teikiamo įstatymo projektą ir 16 straipsnyje tos pataisos, kuri buvo teikta, nėra nė kvapo. Gal galėtumėte, gerbiamasis pirmininke, paaiškinti, kaip į jas buvo atsižvelgta ir ar jos buvo įtrauktos.

PIRMININKAS. Dar kartą suteikiu žodį gerbiamajam rektoriui, komiteto pirmininkui dėl šio siūlymo. Galiu priminti, dėl jo nebalsuosime, nes nenumato Statutas.

R.PAVILIONIS. Aš dar kartą sakau, kad dabar ginčijamasi dėl straipsnių, kurie jau yra priimti. Niekas neketina keisti jų turinio. Yra kelios redakcinės pastabos, į kurias atsižvelgė komitetas. Jūsų, gerbiamasis Eligijau, siūlymas, beje, priklauso 16 straipsniui, bet jo mes apskritai neketinome keisti. Jis nėra šio svarstymo objektas. Jis nėra įrašytas net, kaip matyti, į svarstomų straipsnių eilę. Aš tik tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau negaišti laiko. Prašom pažiūrėti į jums išdalintas lenteles. Matote 9 straipsnio 2 daliai kolegos V.Landsbergio teikiamą pataisą. Ją reikėtų paremti 29 Seimo narių balsais. Todėl prašom, kolegos, registruotis ir balsavimu pareikšime paramą arba prieštaravimą šiai teikiamai pataisai. V.Landsbergio teikiamai pataisai 9 straipsniui… (Balsai salėje)

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Landsbergio teikiamai pataisai 9 straipsniui, kad ją pradėtume svarstyti? Tam reikia vieno penktadalio, arba 29 Seimo narių balsų. Už – 24, todėl šios pataisos nesvarstome.

Taip pat 9 straipsniui teikė pataisą Vyriausybė. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią pataisą, kad pradėtume ją svarstyti?

R.PAVILIONIS. Gal galėčiau iš karto pasakyti, kad komitetas pritaria, tada nebus problemų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, problema yra, ir mes balsuojame, ar pradėsime ją svarstyti. Ją remia 38 Seimo nariai. Pradedame ją svarstyti. Kviečiu pateikti šią pataisą ir pasakyti komiteto nuomonę gerbiamąjį kolegą R.Pavilionį.

R.PAVILIONIS. Vyriausybė siūlo 29 straipsnio 6 dalį pataisyti taip (t.y. redakcinė pataisa): “Visi mokslo darbuotojai universitete turi užsiimti pedagogine veikla universiteto statuto nustatyta tvarka”. Atsisakyti žodžių “dalyvauti studijose”. Komitetas sutinka, nes yra tikslesnė redakcija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nesant norinčių pasakyti nuomonę, ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Priimta.

10 straipsnis. Atsiprašau, dėl viso 9 straipsnio su pataisomis ar būtų norinčių pasakyti nuomonę? Nėra. Ar bendru sutarimu galima priimti visą 9 straipsnį? Ačiū. 9 straipsnis priimtas.

10 straipsnis. Yra kolegos V.Landsbergio pataisa 10 straipsniui. Kad ją pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių parama. Prašome balsavimu išreikšti paramą arba ne šiai pataisai. Komitetas pritarė šiai pataisai?

R.PAVILIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Už – 53. Pradedame svarstyti kolegos V.Landsbergio pataisą 10 straipsniui. Prašom pateikti komiteto nuomonę.

R.PAVILIONIS. Komitetas pritarė šiai pataisai, nes ji patikslina šio straipsnio turinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų nesant norinčių pasakyti nuomonę, ar bendru sutarimu galime priimti šią kolegos V.Landsbergio pataisą 10 straipsniui? Ačiū. Pritarta.

Dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime priimti 10 straipsnį? Ačiū. 10 straipsnis priimtas.

11 straipsnis. Kolega V.Landsbergis teikia 11 straipsniui pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Kad pradėtume svarstyti, reikia 29 Seimo narių balsų. Prašom balsuoti. Remia 16 Seimo narių, todėl jos nesvarstome.

Kolegos, be šios pataisos dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 11 straipsnį? Ačiū. Priimta.

12 straipsnis. Vyriausybė teikia pataisą 12 straipsniui. Taip pat reikia 29 Seimo narių balsų, remiančių šią pataisą. Komitetas pritarė Vyriausybės pataisai 12 straipsniui.

R.PAVILIONIS. 41 straipsnio 2, 3 dalys ir 4, 5, 6 dalys. Čia yra Vyriausybės ir ministro A.Monkevičiaus siūlymas, kuriam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Už – 30. Pradedame svarstyti šią Vyriausybės pataisą. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikti.

R.PAVILIONIS. Vyriausybė siūlo atsižvelgti į tai, kad pagal tarptautinius, tiksliau, Europos Sąjungos reikalavimus ir mūsų visų ministrų sutarimus numatoma trumpinti studijų trukmę, kuri yra skaičiuojama kreditais. Visos aukštosios mokyklos, taip pat tie, kurie rengė šį įstatymo projektą, mano, kad tokia nuostata yra racionali. Jau seniai atėjo laikas mažinti kreditų skaičių, apibūdinantį studijų trukmę. Tai yra valandų arba kredito vienetų skaičiaus sumažinimas. Manome, kad tikslinga tai padaryti. Ministras A.Monkevičius galėtų papildyti, jeigu nori.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Monkevičius dėl Vyriausybės teikiamos, o ne dėl jūsų pataisos. Jūs dėl balsavimo motyvų? Nuomonė už. Prašom, gerbiamasis ministre.

A.MONKEVIČIUS. Aš palaikyčiau šią nuostatą. Taip yra pasiūlyta ir Vyriausybės, nes tai padėtų atpiginti studijas, tai vienas dalykas. Kitas dalykas, tai atitinka bendros Europos studijų erdvės nuostatas. Tai mums būtų palanku – sutrumpintų, atpigintų ir atitiktų europinius standartus. Yra galimybė nuo 140 iki 180.

PIRMININKAS. Ačiū. Nesant kitų nuomonių, ar bendru sutarimu galima priimti Vyriausybės teikiamą pataisą 12 straipsniui? Ačiū. Priimta. Taip pat šiam straipsniui teikiama švietimo ir mokslo ministro kolegos A.Monkevičiaus pataisa. Kad ją pradėtume svarstyti, taip pat reikia 29 Seimo narių balsų. Prašom balsuoti tuos, kurie remia. Balsavimas dėl to, ar pradedame svarstyti.

Remia 48 Seimo nariai. Pradedame svarstyti šią pataisą. Prašom trumpai ją pateikti, gerbiamasis kolega Monkevičiau. Prašom. Pateikite teikiamą pataisą.

A.MONKEVIČIUS. Kurią?

R.PAVILIONIS. 41 straipsnio, jau minėto straipsnio, kuriam Vyriausybė teikia savo siūlymą.

PIRMININKAS. Prašom tada komiteto pirmininką.

R.PAVILIONIS. Tos pataisos, kurias teikė Vyriausybė ir ministras A.Monkevičius, sutampa. Ministras A.Monkevičius siūlo to straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis papildyti 7 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti atitinkamai. Mes manome, kad tai labai racionalus siūlymas, ir kviečiame jus pritarti.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl kolegos A.Monkevičiaus teikiamos pataisos 12 straipsniui nėra norinčių pasakyti nuomonę? Ar bendru sutarimu galime priimti pataisą? Ačiū. Priimta.

Dėl viso 12 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti visą 12 straipsnį nesant norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Atsiprašau, E.Masiulis nori pasakyti savo nuomonę. Atsisako. Ar bendru sutarimu galime priimti 12 straipsnį? Ačiū. Priimtas.

13 straipsnis. Kolega V.Landsbergis šiam straipsniui teikia pataisą, kuriai nepritarė komitetas. Ar remtume šią teikiamą pataisą? Ar remtų 29 Seimo nariai šią pataisą? Remia 10 Seimo narių. Tie, kurie negalėjote registruotis, ar prašytumėte pakartoti? (Balsas salėje) Kolegos, pakartosime dar kartą. Prašom registruotis. Registruojamės. Gal atsiras dar papildomai 19 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą?

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Dar kartą kartojame balsavimą, kolegos, dėl V.Landsbergio 13 straipsniui teikiamos pataisos, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už. Kad ją pradėtume svarstyti, reikalingas 29 Seimo narių pritarimas.

Pataisą remia 20 Seimo narių. Todėl jinai nesvarstoma. Dėl viso 13 straipsnio? Ar bendru sutarimu galėtume priimti 13 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, 13 straipsnis priimtas.

14 straipsnis. 14 straipsniui nėra gauta jokių pataisų ir pasiūlymų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 14 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, priimtas. Prašau, dėl vedimo tvarkos – kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes (…) trumpai diskutavome, bet nebuvome priėmę sprendimo. Mano pasiūlymas būtų, kaip siūlo ir Vyriausybė, apsiriboti projekto straipsnių iki 14 imtinai priėmimu ir daryti pauzę, kol nepatvirtintas biudžetas. Iki 14 straipsnio imtinai mes ką tik sutvarkėm, žingsniuką į priekį padarėm, ir dabar, manau, galėtume (ir siūlyčiau) daryti pauzę. Kitus straipsnius priiminėti toliau, kaip ir siūlo Vyriausybė, kurios poziciją šiuo atveju išsakau, nors to turbūt galėčiau ir nedaryti, bet vis dėlto tokį pasiūlymą turėčiau. Žingsniuką padarėm, gerai, o dabar darome pauzę. Toks mano pasiūlymas. Kaip kiti galvoja, galim balsuoti.

PIRMININKAS. Aš manau, kad komiteto pirmininkas taip pat turbūt sutiktų su tuo, nes laukia gerbiamasis ministras J.Bernatonis, laukia Prezidentūros teisininkas A.Abramavičius. Mes vėluojame su šios dienos darbotvarke. Visai neturėsime pietų pertraukos

R.PAVILIONIS. Aš manau, kad tą buvo galima padaryti, nes yra grynas laiko gaišinimas, ten yra tik redakcinės pataisos. Bet jeigu yra tokia jūsų valia, galima ir atidėti tą keturių straipsnių priėmimą vėlesniam laikui. Iš esmės niekas nesikeis.

PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui.

R.PAVILIONIS. Ne, priėmimo pertrauką jau numatyta buvo daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Sakalai, prašom netrukdyti posėdžio. Šiuo atveju diskusija, galite pasišnekėti su komiteto pirmininku atskirai.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-26(4*) (priėmimas)

Nagrinėjame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-26, darbotvarkės 1-11 klausimas. Pranešėja – kolegė J.Narvilienė, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

J.NARVILIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, teikiamas priimti įstatymas rengtas nuo 2000 m. lapkričio mėnesio. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas projektui yra pritaręs. Papildomas komitetas (jis išsakys savo nuomonę) taip pat yra pritaręs.

Iki šiol galiojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas yra priimtas 1993 metų kovo mėnesį ir nebeatitinka vėliau priimtų teisės norminių aktų: Valstybės tarnybos, Civilinio kodekso ir kitų. Šiuo įstatymu būtų įgyvendinamas demokratiškas ekspertavimo ir valstybinės kalbos vartojimo, jos taisyklingumo kontrolės funkcijų atskyrimo principas. Be kita ko, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas mano, kad yra labai svarbu, kad teikiamas priimti įstatymas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kaip didžiausiai tos srities ekspertei, numato priedermę teikti siūlymus aukščiausioms valstybės institucijoms kalbos, politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais. Kaip jūs prisimenate, mes spalio mėnesį esame priėmę įstatymą, jis yra priimtas spalio 9 dieną. Pirmuoju punktu yra pritarta atskyrimo funkcijoms Kalbos komisijos ir inspekcijos, o antruoju punktu Valstybinei kalbos komisijai buvo pavesta iki gruodžio 31 dienos parengti valstybinės kalbos politikos gaires ir pateikti jas Seimui svarstyti. Įstatyme ši funkcija komisijai būtų nustatyta kaip nuolatinė, o ne kaip vienkartinė. Tai labai aktuali problema greitai kintančiomis kalbos funkcionavimo sąlygomis Lietuvai siekiant narystės daugiakultūrinėje Europos Sąjungoje.

Gerbiamieji Seimo nariai, prieš jums apsisprendžiant norėčiau priminti, kad mes spalio 9 d. pritarėme funkcijų atskyrimui. Vadinasi, šiandien mes tęsiame darbą. Mums būtina, ir aš labai kviesčiau visus balsuoti už įstatymo dėl Kalbos komisijos priėmimą ir todėl, kad biudžetą svarstant šios dvi institucijos, kurias mes numatėme atskirti, turėtų pradėti normaliai veikti. Jeigu atsirastų trukdymų, vadinasi, automatiškai mūsų jau priimtam įstatymui mes patys trukdytume. Aš labai kviečiu visus pritarti šiam įstatymui. Dėkoju papildomam komitetui, kuris išsakė kai kurias mintis, ir mes, mūsų komitetas, mano siūlymu pataisoms pritarėme. Pateikiau pataisas, kurios atitinka papildomo komiteto pasiūlymus. Jie buvo ganėtinai racionalūs, ir mes iš tikrųjų juos teikiame.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Kadangi papildomo komiteto nėra… 1 straipsnis keičia visą naują redakciją. Todėl 1 straipsnis dar turi dešimt straipsnių. Dėl pirmojo pirmojo straipsnio, kad jūs galėtumėte orientuotis, pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galėtume priimti?.. Atsiprašau, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar dėl viso įstatymo, ar dėl pirmojo pirmo? Gerbiamasis kolega Kvietkauskai, klausčiau jūsų.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau kalbėti paskui, po viso pateikimo, bet ir paklausiu. Dėl kalbos…

PIRMININKAS. Jūs klausti negalite. Jūs galite kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo pirmo, pasakyti savo nuomonę.

V.KVIETKAUSKAS. Iš didelės tribūnos norėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisinės padėties? Atsisakote. Dėl pirmojo pirmo dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galėtume priimti pirmojo pirmą? Ačiū. Dėl pirmojo antro – dėl Kalbos komisijos sudėties ir sudarymo tvarkos yra teikiama kolegės J.Narvilienės pataisa.

J.NARVILIENĖ. Aš tik norėčiau paaiškinti.

PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą, kad ją pradėtume svarstyti? Kolegos, prašom balsuoti.

40 Seimo narių remia. Todėl prašau gerbiamąją pranešėją ir pataisos autorę pristatyti pataisą pirmojo antram straipsniui.

J.NARVILIENĖ. Siūlau įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “kompetentingos kalbos klausimais institucijos” įrašyti žodžius “universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos”. Šito mūsų prašė papildomas komitetas, kad būtų aiškiai nurodyta, kokias tai institucijas liečia. Mes, pasitarę komitete, pasiūlėme pritarti papildomo komiteto nuostatai ir išdėstyti, kokios tai institucijos.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, kolega Kvietkauskai? Prašome ištrinti pavardes. Kolega E.Skarbalius.

E.SKARBALIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma kolegei norėčiau padėkoti, kad radote jėgos ir drąsos paskelbti tokias pataisas. Aišku, aš norėčiau užduoti klausimą, kokiose valstybėse apskritai yra tos kalbos komisijos. Tai būtų tokia kaip įžanga, bet aš jau sutinku, kad bent jau juos reikia pradėti šiek tiek reguliuoti ir parodyti jų vietą. Mano konkretus pasiūlymas, kad šalia išvardytų institucijų būtų dar tai (tą numato taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai, Etnokultūros globos pagrindų įstatymas), kad į šių organizacijų sąrašą būtų įtraukta Etnokultūros globos taryba. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomonę už. Nuomonių prieš nematyti. Klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume priimti pirmojo 2 dalį? (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos. Dabar klausčiau, ar bendru sutarimu galėtume priimti kolegės J.Narvilienės teikiamą pataisą? Ačiū. Priimta. Dabar klausčiau dėl viso 2 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti pirmojo visą antrąjį straipsnį. Kolega J.Razma. Prieš.

J.RAZMA. Labai gaila, kad buvo nepagalvota giliau apie komisijos narių ir pirmininko bei pavaduotojų skyrimo tvarką. Išliko nuostata, kuri eina nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų, ji yra ydinga valdymo požiūriu, kai tokios svarbios komisijos narius ir vadovus skiria Seimo Pirmininkas, kuris faktiškai yra tik Seimo vidaus reikalams patvirtintas pareigūnas, ir kai daug nereikšmingesnes kokias nors trumpalaikes Seimo specialiąsias komisijas tvirtina visas Seimas. Pasižiūrėkime toliau. Šios Kalbos komisijos nutarimai yra privalomi visoms valstybės institucijoms. Tai čia yra, mano manymu, sudarkoma bendra tokia valdymo institucijų formavimo tvarka, kai kažkodėl šią komisiją paliekama formuoti Seimo Pirmininkui. Čia tikrai gal sudėties atžvilgiu beveik niekas ir nesikeistų, bet, sistemiškai žiūrint, tas reikalas atrodo prastai.

J.NARVILIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, čia buvo nuomonė prieš. Todėl, kolegos, mums reikia registruotis ir balsuosime dėl viso 2 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl 1 ir 2, dėl pirmojo antrojo straipsnio. Prašau registruotis, vyks balsavimas.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad pirmojo antrasis straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Už – 41, prieš – 2, susilaikė 7 Seimo nariai. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų dėl 3 straipsnio. Pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti pirmojo trečiąjį, kadangi nėra norinčių išsakyti nuomonės dėl balsavimo motyvų? Priimtas.

4 straipsnis. Taip pat nėra pataisų. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Kolega J.Olekas. Nuomonė prieš. Dėl…

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji pranešėja, jeigu aš turiu tą variantą, kuris pateikiamas, tai čia parašyta, kad įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos. Mes tikrai negalėtume priimti įstatymo atgaline data. Todėl aš siūlau datą pakeisti, nors nėra tokio… Ketvirtajam… Labai atsipratau. 4 straipsnis tai yra data, kada įsigalioja įstatymas. Todėl aš manau, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš atsiprašau, kad jus pertrauksiu, bet yra taip: čia yra 1 straipsnis, kuris turi dar 10 straipsnių. Teisės departamentas leidžia tokią tvarką be pastabų. O jūs jau ketvirtąjį. Mes nagrinėjame pirmąjį. Pirmojo ketvirtąjį. Prašome pažiūrėti į stenogramą ir netrukdyti posėdžio, gerbiamoji kolege. Pirmojo ketvirtąjį. Nėra pataisų. Dėl balsavimo motyvų dėl pirmojo ketvirtojo. Prašome sekti posėdžio eigą. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti pirmojo ketvirtąjį? Ačiū. Priimtas.

Pirmojo penktasis. Taip pat nėra pataisų. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmojo penktąjį nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Priimta.

Pirmojo šeštasis. Dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmojo šeštąjį? Ačiū. Priimtas.

Pirmojo septintasis. Kolegė J.Narvilienė teikia pirmojo septintojo pataisą. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų šią teikiamą pataisą, kad ją pradėtume svarstyti? Prašome balsuoti.

Remia 33 Seimo nariai. Pradedame svarstyti šią pirmojo septintojo straipsnio pataisą. Prašome pateikti, gerbiamoji kolege.

J.NARVILIENĖ. Vėlgi, atsižvelgdami į papildomo komiteto atkreiptą dėmesį, mes siūlome įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį “patvirtinti”.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių išsakyti nuomonę. Klausčiau, ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? (Balsai salėje) Pataisa priimta. Ar būtų norinčių pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų dėl viso 7 straipsnio su ką tik priimta pataisa? Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti pirmojo septintąjį? Ačiū, priimtas.

Pirmojo aštuntasis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti nuomonę. Ar galime bendru sutarimu priimti šią pataisą? Ačiū. Šis straipsnis priimtas.

Pirmojo devintasis. Kolegė J.Narvilienė teikia pataisą. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų pirmojo devintojo straipsnio kolegės J.Narvilienės teikiamą pataisą? Prašome balsuoti, kas remiate.

Remia 30 Seimo narių. Pradedame svarstyti šią pataisą. Prašome, gerbiamoji kolege, pateikti.

J.NARVILIENĖ. Taip pat, atsižvelgdama į papildomo komiteto nuostatas, siūlau išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį ir buvusias 9 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkamai laikyti 4, 5 ir 6 dalimis.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta. Dėl viso pirmojo devintojo straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti pirmojo devintąjį straipsnį? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta.

Pirmojo dešimtasis straipsnis. Pataisų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasakyti savo nuomonę. Ar bendru sutarimu galime priimti pirmojo dešimtąjį straipsnį? Ačiū. Priimta.

Dėl viso 1 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų? Jis turi dar 10 straipsnių. (Balsai salėje) Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti įstatymo 1 straipsnį?

Pradedame nagrinėti įstatymo 2 straipsnį

Prašau, gerbiamoji pranešėja, pakomentuoti 2 straipsnį. Atkreipkite dėmesį į datas.

J.NARVILIENĖ. Taip, kaip teisingai pastebėjo gerbiamasis J.Olekas, kadangi šį įstatymą mes tikėjomės priimti gerokai anksčiau ir, matyt, nėra pataisyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo mėnesį, mes norime pasiūlyti, kad tai įsigaliotų, reikėtų įtraukti pataisą, kad tai įsigaliotų po įstatymo priėmimo ir po paskelbimo spaudoje.

PIRMININKAS. Mes nagrinėjame įstatymo 2 straipsnį. Jis prasideda taip: 2001 m. spalio 1 d. Prašom pakomentuoti…

J.NARVILIENĖ. Įstatymo nustatyta tvarka Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuojama išskaidant ją į Valstybinę lietuvių komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją. Mes faktiškai šitam jau esame pritarę spalio mėnesį. Taip, tas ir yra. Toliau, Vyriausybė iki 2001 m. spalio 1 d. patikslina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo išlaidų sąmatą, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai prie Lietuvos Respublikos Seimo išlaikyti skirtos lėšos paskirstomos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Valstybinei kalbos inspekcijai. Norėčiau čia stabtelėti ir atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad papildomai lėšų iš tiesų nereikės, mes tai jau aptarėme praėjusį kartą. Atvirkščiai, mes manom, kad tai sumažės. Mes iš 23 komisijos narių palikom 17. (Balsai salėje) Taip, tik…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš klausčiau, ar tas faktas yra įvykęs, reorganizacija dabar yra įvykusi?

J.NARVILIENĖ. Jinai negali įvykti, nes turi būti priimta… Nuo sausio 1 d. mes tą turėtume…

PIRMININKAS. Taip, bet čia yra data, niekas neteikia pataisų. Kolegos, tas klausimas… Svarstymo pertrauka.

J.NARVILIENĖ. Mes siūlom nuo sausio 1 d. tą daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš skelbiu pertrauką, kadangi nėra suredaguota, nėra pataisų Statuto nustatyta tvarka. Kitam posėdžiui. Kitą dieną, jeigu nespėsim. Kolega G.Šileikis. Replika. Ar dėl vedimo tvarkos?

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad galbūt tai techninė klaida, tikrai ne viskas buvo padaryta techniškai, bet komitete buvo svarstyta, kalbėta, yra komisijos atstovai. Tai sausio 1 d., tikrai ne spalio 1 d., o sausio 1 d. Jokių čia problemų nėra. Todėl būkime atlaidūs ir…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš matau dokumentą, kuris yra, ir visi mes tą turime. Todėl prašome tinkamai atlikti darbą. Čia yra įstatymas, o ne…

G.ŠILEIKIS. Teisingai. Bet, manau, be jokių problemų priimtume…

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr.IXP-1155 ES (pateikimas)

PIRMININKAS. Nagrinėjame kitą įstatymo projektą. Įstatymo projektas Nr.IXP-1155 – Ginklų, šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, eurointegracinis. Pranešėjas – ministras J.Bernatonis. Prašau, gerbiamasis ministre. Atsiprašom, kad vėluojame pagal darbotvarkę.

J.BERNATONIS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra parengtas derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos reikalavimais. Kaip žinote, šiuo metu galioja 1996 metais priimtas Ginklų, šaudmenų kontrolės įstatymas. Naujame projekte atsižvelgta į visas Europos Sąjungos direktyvas. Kadangi buvo pateikta labai daug Teisės departamento pastabų, galbūt aš trumpai apsistosiu dėl tų pastabų ir pasakysiu, kokia yra mūsų pozicija.

Visų pirma pastaba dėl 1 straipsnio 3 dalies 7 punkto. Ši pastaba būtų nepriimtina, nes 3 straipsnio 1 punkto nuostatos yra perkeltos iš Europos Tarybos (…) 4771 direktyvos. Karinė technika ir jos įranga, nurodyta 1 straipsnio 3 dalies 7 punkte, yra daug platesnė sąvoka ir apima 3 straipsnio 1 punkte nurodytus ginklus. Pastabą dėl 2 straipsnio 30 dalies galima priimti. Taip pat yra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio 41 ir 43 dalies, kuri mums nepriimtina. Žodžiai “faktinis turėjimas savo žinioje” nėra sąvoka ir tik paaiškina, kad asmuo gali ginklus laikyti tam tikroje vietoje. Tuo tarpu 2 straipsnio 43 dalyje pateikta sąvoka yra gerokai platesnė, apimanti ginklo nešiojimą, naudojimą, laikymą, saugojimą ir vartojama įstatymo projekte. Teisės departamento pastabos dėl 5 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 6 dalies, dėl 6 straipsnio 2 dalies yra priimtinos, tačiau pastaba dėl 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nėra priimtina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko įstatymo projekte numatyta taikyti tuos pačius reikalavimus kaip ir nespecialaus statuso subjektams, jis nepriskirtas prie specialaus statuso subjektų. Tačiau dėl ypatingo šio banko statuso jam numatyta išimtis dėl automatinių ginklų turėjimo. Taip pat pritariam Teisės departamento pastabai dėl 12 straipsnio 6 dalies, dėl 2 straipsnio 7 dalies, kaip minėjau, ir 13 straipsnio 5, 15 straipsnio 4 dalies, tačiau negalėtume sutikti su pareikšta pastaba dėl 13 straipsnio 11 dalies, nes vyresnio nei 16-18 metų amžiaus asmenis apima šio įstatymo projekto 13 straipsnio 10 dalies nuostatos. Taip pat nepriimtina ir pastaba dėl 16 straipsnio. Tvarka, pagal kurią įforminamas ginklų perleidimas, turėtų būti nustatyta poįstatyminiuose teisės aktuose, mūsų manymu, o ne įstatyme. Taip pat nepriimtina ir dėl 18 straipsnio 2 dalies. Pažymėtina, kad 18 straipsnio 2 dalyje išvardyti būtent tie asmenys, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuriam teistumas neišnykęs, negalės įsigyti ir turėti ginklo. 19 straipsnio 2 dalies pastaba priimtina, taip pat 19 straipsnio 4 dalies. 46 straipsnio 6 dalies patikslinimą galėtume priimti, nes 30 dienų terminas gali būti skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo dienos. Ir 14, 15 Teisės departamento pastabos taip pat, mūsų manymu, yra priimtinos. Tai viskas, ką norėjau jums pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Niekas jūsų nenori klausti. Tad dėl balsavimo motyvų ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl šio įstatymo projekto? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū, pritarta.

Nagrinėjame kitą darbotvarkės klausimą, atsiprašau, pradedame šio klausimo nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra, ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d. Taip pat pritarta, negirdėti kitų siūlymų.

Baudžiamojo kodekso 54² straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1096 (pateikimas)

Pradedame kitą darbotvarkės klausimą. 1-13 įstatymo projektas Nr.IXP-1096 – Baudžiamojo kodekso 54² straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – kolega A.Abramavičius. Prašau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aš labai trumpai, kas yra siūloma šiuo projektu. Jums yra išdalintas aiškinamasis raštas, o jame yra išdėstyti pagrindiniai argumentai. Taigi pagrindinis teikiamo įstatymo projekto tikslas – sugriežtinti nuteistųjų lygtinio paleidimo prieš laiką iš laisvės atėmimo vietų tvarką, taip pat numatyti aiškesnius, konkretesnius kriterijus, kuriais remiantis teismas spręstų dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Labai trumpai dėl sugriežtinimo tvarkos. Respublikos Prezidentas siūlo, kad tais atvejais, kai asmuo yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu arba kai jis yra nuteistas už nusikaltimą daugiau negu 10 metų laisvės atėmimo, tai teikimas paleisti lygtinai galimas tuo atveju, kai yra prokuroro sutikimas. Dabar tokios tvarkos nėra, nes pagal dabar galiojančią tvarką teikia administracija, o sprendžia teismas.

Antras esminis dalykas. Prezidentas siūlo labiau sukonkretinti tuos kriterijus, kuriais remdamasis teismas spręstų, ar asmenį lygtinai paleisti prieš laiką, ar ne. Pavyzdžiui, Prezidentas siūlo numatyti tokį kriterijų – yra ar nėra rimtas pagrindas manyti, jog lygtinai paleistasis ateityje darys nusikaltimus. Tai vienas kriterijus. Antras kriterijus – Prezidentas siūlo atsižvelgti į prokuroro išvadą, kuri bus teikiama teismo posėdžio metu. Dar vienas kriterijus, į kurį Prezidentas siūlo atsižvelgti, yra tai, kad asmuo, kuris teikiamas paleisti lygtinai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo ir prisipažįsta jį padaręs. Tai tokie pagrindiniai aspektai.

Aišku, yra Juridinio skyriaus pastabų dėl juridinės technikos. Aš su jomis iš esmės sutinku. Jeigu jūs pritarsite po pateikimo, mes tą įstatymo projektą tobulinsime. Manau, gali būti ir daugiau diskutuotinų klausimų. Svarstymo pagrindiniame komitete ir Seime metu šį įstatymą bus galima dar pakoreguoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų klausti nori A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, mes jau diskutavome dėl šio įstatymo. Noriu dar kartą jūsų paklausti. Ar jūs manote, kad teismo funkcijas pakeistų prokuroras, kaip yra jūsų pirmajame siūlyme, ar galėtų būti kitas siūlymas, kitaip sakant, kad ne vien nuo prokuroro priklausytų, ar teikiama teismui byla, ar neteikiama? Antra, ką jūs darysite su tais piliečiais, kurie, tarkime, neteisingai nuteisti, jie nepadarė nusikaltimo, bet teismas juos nuteisė dėl įvairių aplinkybių? Jie, aišku, neprisipažino kalti ir pagal jūsų siūlymą sėdės nuo skambučio iki skambučio, nes pagal jūsų siūlymą nebus galima taikyti lygtinio paleidimo. Ar nereikėtų to dalyko taip pat pataisyti?

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už jūsų klausimus. Mes su jumis jau iš tiesų diskutavome. Jūsų klausimai gana įdomūs. Manau, svarstant ir komitete, ir Seime reikia tuos klausimus išdiskutuoti, nes jie iš tiesų verti labai rimtos diskusijos.

Dabar norėčiau pasakyti savo nuomonę dėl kai kurių klausimų. Dėl antrojo klausimo. Jeigu jis nekaltas, manau, jis neturi sėdėti. Jeigu jis yra nekaltas, šiuo atveju turi būti išteisintas.

Dėl pirmojo klausimo. Gal reikėtų dar diskutuoti, pasikviesti prokuratūros atstovus, asmenis, kurie atsakingi už bausmės vykdymą. Mūsų argumentas, kodėl Prezidentas pasiūlė būtent prokurorų sutikimą ar nesutikimą. Buvo remtasi Prokuratūros įstatymu, pagal kurį viena iš prokuroro funkcijų yra nuosprendžio vykdymo kontrolė. Prokuratūros įstatymo 29 straipsnyje yra pasakyta, kad prokuroras įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai būtų vykdomi ir galutinai įvykdyti. Atsižvelgiant į tą funkciją, buvo pasiūlytas toks variantas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad prokuroro sutikimas reikalingas tik išimtiniais atvejais – kai asmuo atlieka bausmę už itin sunkius nusikaltimus arba yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Manau, dėl šio klausimo būtų galima padiskutuoti plačiau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų norinčių išsakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitų nuomonių? Nėra. Pritarta, kad tie komitetai nagrinės šį įstatymą. Siūloma svarstyti gruodžio 18 dieną. Taip pat nėra kitų siūlymų. Baigėme šio klausimo svarstymą.

Atsiprašau kolegų, kurie dėl laiko stokos negalėjo pateikti įstatymo projektų Nr.IXP-562, Nr.IXP-574, Nr.IXP-656. Šiuos klausimus planuojama nukelti į antradienio plenarinį posėdį.

Skelbiu rytinį posėdį baigtą.